LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO Į S A K Y M A S DĖL PATENTINIŲ PARAIŠKŲ PADAVIMO, EKSPERTIZĖS IR PATENTŲ IŠDAVIMO TAISYKLIŲ IR/01/94 PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1998 m. gruodžio 2 d. Nr. 88 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro nuostatais ir Patentinės kooperacijos sutarties (PCT) taisyklėmis, įsigaliojusiomis 1998 m. liepos 1 d., bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos patentų įstatymą Nr. I-372, įsigaliojusį 1994 m. vasario 1 d., ĮSAKAU: 1. Iš dalies pakeisti ir papildyti Patentinių paraiškų padavimo ir patentų išdavimo taisykles IR/01/94 (Žin., 1994, Nr. 38-701, Nr. 49-931, Nr. 76-1441, Nr. 99-1993; 1996, Nr. 16-428) ir patvirtinti naują šių taisyklių IR/01/98 redakciją. 2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinio patentų biuro 1994 12 15 įsakymą Nr. 20 „Dėl susipažinimo su patentinės paraiškos dokumentais tvarkos nustatymo“. DIREKTORIUS                                                                                                           R. NAUJOKAS PATVIRTINTA Valstybinio patentų biuro 1998 12 02 įsakymu Nr. 88 PATENTINIŲ PARAIŠKŲ PADAVIMO, EKSPERTIZĖS IR PATENTŲ IŠDAVIMO TAISYKLĖS IR/01/98 I. BENDRIEJI NUOSTATAI Išradimai patentuojami Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymu Nr. I-372, priimtu 1994 m. sausio 18 d. („Valstybės žinios“, 1994 m. sausio 28 d., Nr. 8). Šios Taisyklės nustato patentinių paraiškų parengimo, padavimo, ekspertizės, ginčų nagrinėjimo, patentinių paraiškų ir patentų skelbimo ir patentų išdavimo tvarką. Už patentinės paraiškos padavimą, patento išdavimą ir kitus Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus mokamas mokestis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1 Taisyklė Santrumpos 1.1. Santrumpų reikšmė: a) „Įstatymas“ reiškia „Lietuvos Respublikos patentų įstatymas“; b) „VPB“ reiškia „Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras“; c) „VPB Apeliacinis skyrius“ reiškia „Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius“; d) „Konvencija“ reiškia „Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo“; e) „Konvencinė paraiška“ reiškia patentinę paraišką, paduotą pagal Konvencijos reikalavimus; f) „TPK“ reiškia „Tarptautinė patentų klasifikacija“; g) „Ekspertas“ reiškia „VPB Išradimų skyriaus ekspertas“; h) „Pareiškimas dėl autorystės“ reiškia „Dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės“; j) „INID“ reiškia „Tarptautiniai kodai duomenims identifikuoti“. 2 Taisyklė Žodžių ir posakių reikšmė 2.1. Pareiškėjas. Žodis „pareiškėjas“ suprantamas kaip fizinis(-iai) ir (arba) juridinis(-iai) asmuo(-enys), padavęs(-ę) paraišką patentui gauti. 2.2. Atstovas. Žodis „atstovas“ suprantamas kaip Lietuvos Respublikos fizinis arba juridinis asmuo, atstovaujantis pareiškėją pagal Įstatymo 10 straipsnį. 2.3. Patentinis patikėtinis. „Patentinis patikėtinis“ suprantamas kaip Lietuvos Respublikos fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registre, kurį tvarko VPB. 2.4. Parašas. Žodis „parašas“ suprantamas ne tik kaip fizinio asmens parašas, bet ir kaip juridinio asmens vadovo parašas, patvirtintas juridinio asmens antspaudu. II. PATENTINIŲ PARAIŠKŲ PARENGIMAS IR PADAVIMAS 3 Taisyklė Teisė į patentą Pagal Įstatymo 7 straipsnį teisė į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Jeigu keli išradėjai sukūrė tokį patį išradimą visiškai atskirai, teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė paraišką VPB ar turi ankstesnę prioriteto teisę į šį išradimą, jeigu vėliau toji paraiška nebuvo atšaukta arba laikoma atšaukta. 4 Taisyklė Patentabilūs išradimai Pagal Įstatymo 2 straipsnį išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra nauji, išradimo lygio ir turi pramoninį pritaikomumą. Išradimais nelaikomi: a) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai; b) gaminių išoriniai vaizdai; c) žaidimų, intelektualinės ir ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat skaičiavimo mašinų programos; d) informacijos teikimo būdai. Patentai neišduodami už žmonių ir gyvūnų gydymo, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus (išskyrus įrenginius ir medžiagas, kurie naudojami tiems būdams), augalų ir gyvūnų veisles, biologinius (išskyrus mikrobiologinius) jų išvedimo būdus, išradimus, prieštaraujančius visuomenės interesams, moralės ir humanizmo principams. 5 Taisyklė Išradimų objektai ir juos apibūdinantys požymiai Išradimo objektu gali būti įrenginys, būdas, medžiaga, žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujas panaudojimas. 5.1. Išradimo objektas – įrenginys. Išradimo objektui – įrenginiui priskiriamos konstrukcijos ir gaminiai. 5.1.1. Požymiai, apibūdinantys įrenginį. Įrenginiui apibūdinti naudojami požymiai: a) konstrukcijos elementas ar konstrukcijos elementai; b) ryšiai tarp konstrukcijos elementų; c) konstrukcijos elementų tarpusavio išsidėstymas; d) konstrukcijos elemento (elementų) forma arba įrenginio forma, taip pat jų geometrinė forma; e) ryšių tarp elementų forma; f) elemento (elementų) parametrai ir kiti požymiai, bei jų tarpusavio ryšys; g) medžiaga, iš kurios padarytas elementas (elementai) arba visas įrenginys; h) terpė, atliekanti elemento funkcijas. 5.2. Išradimo objektas – būdas. Būdams, kaip išradimo objektams, priskiriami veiksmai (procesai), atliekami su materialiu objektu (objektais). 5.2.1. Požymiai, apibūdinantys būdą. Būdui apibūdinti gali būti naudojami šie požymiai: a) veiksmas arba veiksmų visuma; b) veiksmų atlikimo eiliškumas (eilės tvarka, vienu metu, įvairiais deriniais ir t. t.); c) veiksmo atlikimo sąlygos, režimai, medžiagų (žaliavų, reagentų, katalizatorių, mikroorganizmų kamienų, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrų ir kt.), įrenginių (prietaisų, įrankių, įrengimų ir kt.) panaudojimas. 5.3. Išradimo objektas – medžiaga. 5.3.1. Medžiagų tipai. Išradimo objektams – medžiagoms priskiriami: a) individualūs junginiai, prie kurių taip pat priskiriami stambiamolekuliai junginiai ir genų inžinerijos objektai (plazmidės, vektoriai, nukleino rūgščių rekombinantinės molekulės bei nukleino rūgščių fragmentai); b) kompozicijos (sudėtys, mišiniai); c) branduolių virsmo produktai. 5.3.1.1. Požymiai, apibūdinantys individualų junginį. Individualūs junginiai gali būti apibūdinami šiais požymiais: a) mažamolekuliai junginiai – kokybine sudėtimi (nustatytų elementų atomais), kiekybine sudėtimi (kiekvieno elemento atomų skaičiumi molekulėje), ryšiu tarp atomų ir jų tarpusavio išsidėstymu molekulėje, atspindėtu chemine struktūrine formule; b) stambiamolekuliai junginiai – chemine sudėtimi ir vienos makromolekulės grandinės struktūra, bendra makromolekulės struktūra (linijine ar šakota), grandžių periodiškumu, molekulės mase, molekulių masių pasiskirstymu, makromolekulės geometrija ir stereometrija, jos galinėmis ir šoninėmis grupėmis; c) nenustatytos struktūros individualūs junginiai, tarp jų tokie junginiai, kaip antibiotikai, natyvūs fermentai, monokloniniai antikūnai, genų inžinerijos objektai (plazmidės, vektoriai, nukleino rūgščių rekombinantinės molekulės) – fizikiniais, cheminiais ir kitokiais požymiais (tarp jų ir gavimo būdo požymiais), leidžiančiais juos identifikuoti. Individualūs mikroorganizmų kamienai gali būti apibūdinami tokiais požymiais: a) kultūros morfologinėmis savybėmis, nurodant augimo temperatūrą ir trukmę bei kultūros amžių (vegetatyvinėms ląstelėms, kolonijoms, orinės ir substratinės grybienos mikromicetams ir aktinomicetams, teleamorfinės ir (arba) amorfinės augimo stadijos skystoje terpėje bakterijoms, mielėms ar dumbliams); b) fiziologinėmis, biocheminėmis savybėmis (naudingi metabolitai, jautrumas temperatūros, deguonies ar pH pokyčiams, šaltiniai, iš kurių naudojami azotas ir anglis); c) chemotaksonomine ir genotaksonomine savybėmis; d) kariologinėmis savybėmis (kultivuojamoms makrodumblių ląstelėms), ląstelių pasiskirstymu pagal chromosomų skaičių ir kt. savybėmis; e) markerių savybėmis: genetine, imunologine, biochemine, fiziologine; f) biotechnologinėmis savybėmis: naudingos medžiagos, kurią produkuoja mikroorganizmo kamienas, pavadinimu ir savybėmis, aktyvumo (produktyvumo) lygiu, esančio producentu kamieno paskirtimi, naudingos savybės stabilumo ilgo kultivavimo sąlygomis duomenimis ir kt.; g) virulentiškumu, antigenine struktūra, imunogeniškumu, serologiniais ypatumais, onkogeniškumu, jautrumu antibiotikams, antagonistinėmis savybėmis (medicininės ir veterinarinės paskirties mikroorganizmų kamienams); h) tėvų (partnerių) kamienų požymiais, hibridizacijos principu (hibridinių mikroorganizmų kamienams). Individualūs augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrų kamienai apibūdinami šiais požymiais: a) kultūrų geneologija; b) pasažų skaičiumi pasportizavimo momentui; c) standartinėmis auginimo sąlygomis; d) kultūros savybėmis; e) augimo (kinetiniais) požymiais; f) kultivavimo gyvūno organizme požymiais (hibridomoms); g) citogeniniais (kariologiniais) požymiais; h) citomorfologiniais požymiais; i) duomenimis apie rūšinę priklausomybę (gyvūnų ląstelėms, įskaitant hibridomas); j) morfogeneziniu sugebėjimu (augalų ląstelėms); k) onkogeniškumu (gyvūnų ląstelių kultūroms, įskaitant hibridomas); l) markerių savybėmis: citogenetine, imunologine, biochemine, fiziologine; m) kontaminacijos požymiais (paprastiesiems pirmuonims, grybams, mielėms, bakterijoms, mikoplazmoms, virusams); n) biotechnologiniais požymiais: kamieno produkuojamos naudingos medžiagos pavadinimu ir savybėmis, aktyvumo (produktyvumo) lygiu, nesančio producentu kamieno paskirtimi, naudingos savybės stabilumo ilgo kultivavimo sąlygomis duomenimis; o) kriokonservacijos būdu. Mikroorganizmų kamienų bendrijos, be minėtų individualius mikroorganizmų kamienus nusakančių požymių, gali būti apibūdinamos šiais papildomais požymiais: a) kilme (išskyrimo šaltiniu), adaptacijos ir selekcijos sąlygomis bei faktoriumi, taksonomine sudėtimi, dalinimu, skaičiumi ir dominuojančiais komponentais, individualių komponentų kultūros morfologiniais, fiziologiniais ir biocheminiais požymiais, visos bendrijos tipu ir fiziologinėmis ypatybėmis; b) taksonomine sudėtimi, mikroorganizmų kamienų santykiu ir pakeičiamumu, naujų individualių kamienų požymiais. Augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrų bendrijos, be minėtų individualias ląstelių kultūras nusakančių požymių, gali būti apibūdinamos šiais papildomais požymiais: adaptacijos ir selekcijos sąlygomis ir faktoriumi, taksonomine sudėtimi, dalinimu, pakeičiamumu, skaičiumi ir dominuojančiais komponentais, individualių komponentų kultūros morfologiniais, fiziologiniais ir biocheminiais požymiais, visos bendrijos fiziologinėmis ypatybėmis. 5.3.1.2. Požymiai, apibūdinantys kompozicijas. Kompozicijos gali būti apibūdinamos šiais požymiais: a) kokybine (ingredientų) sudėtimi; b) kiekybine (ingredientų) sudėtimi; c) kompozicijos struktūra; d) ingredientų struktūra. Nenustatytos sudėties kompozicijos apibūdinamos jų fizikiniais, cheminiais ir utilitariniais rodikliais ir gavimo būdo požymiais. 5.3.1.3. Požymiai, apibūdinantys medžiagas, gautas branduolių virsmo metu. Medžiagos, gautos branduolių virsmo metu, gali būti apibūdinamos šiais požymiais: a) kokybine sudėtimi (elemento izotopu ar izotopais); b) kiekybine sudėtimi (protonų ir neutronų skaičiumi); c) pagrindiniais branduolio požymiais: skilimo pusperiodžiu, gavimo energija ir tipu (radioaktyviems izotopams). 5.4. Išradimo objektas – anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujas panaudojimas. Išradimo objektui – anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujam panaudojimui priskiriamas įrenginio, būdo, medžiagos kitas panaudojimas. Naujam panaudojimui prilyginamas pirmas žinomos medžiagos (gamtinės ir dirbtinai gautos) panaudojimas visuomenės poreikiams tenkinti. Anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujas panaudojimas apibūdinamas trumpai nusakant šį naujai naudojamą objektą taip, kad jį būtų galima identifikuoti, nurodant jo naują paskirtį. Jeigu žinomai medžiagai surastas pritaikymas medicinoje arba diagnostikoje, tai toks panaudojimas vadinamas pirmuoju medicininiu panaudojimu. Jeigu žinoma medžiaga turi žinomą pritaikymą medicinoje arba diagnostikoje ir jai dar surastas naujas pritaikymas šiose srityse, tai toks panaudojimas vadinamas antruoju medicininiu panaudojimu. Anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujas panaudojimas apibūdinamas trumpai nusakant šį naujai naudojamą objektą taip, kad jį būtų galima identifikuoti, nurodant jo naują paskirtį. 6 Taisyklė Išradimo naujumas Pagal Įstatymo 3 straipsnį išradimas yra naujas, jei jis nežinomas technikos lygiu. Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patentinėje paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta VPB oficialiame biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis. 7 Taisyklė Technikos lygis Technikos lygiu laikoma visa, kas iki paraiškos padavimo datos arba, jei pretenduojama į prioriteto datą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje. Žinios yra viešos, jeigu jos yra kiekvienam asmeniui prieinamuose šaltiniuose, ir asmuo gali susipažinti su to šaltinio turiniu. 8 Taisyklė Išradimo lygis Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu (Įstatymo 4 straipsnis). Išradimas nėra išradimo lygio, jei išradimu sprendžiama problema, jos sprendimo būdas ir rezultatas akivaizdus atitinkamos srities specialistui. 9 Taisyklė Pramoninis pritaikomumas Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse (Įstatymo 5 straipsnis). 10 Taisyklė Lengvatinis terminas Pagal Įstatymo 6 straipsnį išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie jį paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6 mėnesius iki patentinės paraiškos padavimo datos ir jeigu ją paskleidė: a) pats išradėjas arba jo teisių perėmėjas, turėjęs teisę į patentą iki patentinės paraiškos padavimo datos; b) kitas asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių perėmėjui; c) išradėjas arba jo teisių perėmėjas, eksponuodamas išradimą oficialioje ar oficialiai pripažintoje (pagal Tarptautinių parodų konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje) parodoje. Išradėjas arba jo teisių perėmėjas, norintis pasinaudoti lengvatiniu terminu, privalo įrodyti, kad jis turi teisę į šį terminą. Šios Taisyklės c) dalyje nurodytu būdu paskleistai informacijai išradėjas arba jo teisių perėmėjas teisę į šį terminą gali įrodyti, pateikdamas parodos administracijos išduotą pažymą, kurioje patvirtinama eksponavimo parodoje data ir parodos statusas. 11 Taisyklė Išradėjo nurodymas Pagal Įstatymo 9 straipsnį patentinėje paraiškoje ir patente turi būti nurodyta išradėjo arba išradėjų pavardės. VPB, skelbdamas patentinę paraišką ar patentą, privalo nurodyti išradėjo ar išradėjų pavardes. Išradėjas turi teisę reikalauti, kad jo pavardė nebūtų skelbiama. Išradėjas turi pateikti prašymą VPB, kuris privalo šį prašymą patenkinti. Prašymą neskelbti išradėjo pavardės galima pateikti per 17 mėnesių nuo patentinės paraiškos padavimo datos. Jei pareiškėjas prašo anksčiau paskelbti patentinę paraišką, prašymas neskelbti išradėjo pavardės gali būti paduotas ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pageidaujamos skelbimo datos. 12 Taisyklė Išradimo vienumas Patentinė paraiška paduodama vienam išradimui arba išradimų grupei, kurią jungia bendra išradybos mintis (Įstatymo 16 straipsnis). Išradimo vienumas nepažeidžiamas, jeigu: a) paraiška paduota dėl vieno išradimo objekto, t. y. dėl įrenginio, būdo, medžiagos arba žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujo panaudojimo; b) paraiška paduota dėl vieno išradimo objekto, apibūdinto patobulinimu ir (arba) patikslinimu, taikomu pareiškėjo numatytiems konkretiems įgyvendinimo arba panaudojimo atvejams ir kurie nekeičia arba nepašalina vieno ar kelių požymių, apibūdinančių šį išradimą atvejais, kuriems taikoma teisinės apsaugos apimtis; c) paraiška paduota grupei išradimų, kuriuos sudaro: išradimų objektai, kurių vienas skirtas pagaminti (gauti) kitą (pvz., įrenginys, medžiaga ir būdas (būdai) jį gauti (pagaminti); išradimų objektai, kurių vienas skirtas kito realizavimui (pvz., būdas ir įrenginys būdui atlikti); išradimų objektai, kurių vienas skirtas panaudoti kitame (pvz., būdas ir medžiaga, skirta panaudoti šiame būde); vienos rūšies ir vienos paskirties išradimo objektai, kuriais gaunamas tas pats techninis rezultatas tuo pačiu būdu. 13 Taisyklė Prioriteto teisė 13.1. Prašymas suteikti prioritetą. Pareiškėjas, paduodamas patentinę paraišką, gali pateikti prašymą suteikti prioritetą pagal Konvenciją vienos ar kelių anksčiau paduotų kitose valstybėse nacionalinių ar tarptautinių paraiškų pagrindu, nurodydamas paraiškos ar paraiškų padavimo datą ir valstybę (Įstatymo 18 straipsnis). Toks prašymas laikomas pateiktu, jeigu prašyme išduoti patentą 31, 32, 33 INID kodais pažymėtame langelyje nurodytas konvencinio prioriteto paraiškos ar paraiškų numeris, data ir valstybė. Tokia paraiška laikoma konvencine paraiška. 13.2. Anksčiau paduotos paraiškos kopijos pateikimas. Pareiškėjas, padavęs konvencinę paraišką, per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos turi pateikti VPB anksčiau paduotos ar paduotų paraiškų kopijas, patvirtintas tos valstybės, kurioje ji buvo paduota, patentų tarnybos (Įstatymo 18 straipsnis). 13.3. Anksčiau paduotos paraiškos vertimas. Anksčiau paduotos ar paduotų paraiškų kopijos turi būti išverstos į lietuvių kalbą, jei jos pateiktos ne 17.2 Taisyklėje nurodyta kalba. Toks vertimas turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo konvencinės paraiškos padavimo datos. VPB gali reikalauti anksčiau paduotos paraiškos, pateiktos viena iš 17.2 Taisyklėje nurodytų užsienio kalbų, vertimo į lietuvių kalbą. Toks vertimas turi būti pristatytas per 2 mėnesius nuo reikalavimo datos. 13.4. Atskirtos paraiškos prioriteto teisė. Pagal Įstatymo 17 straipsnį kiekvienai atskirtai patentinei paraiškai nustatoma pirminės paraiškos padavimo data arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, pirminės paraiškos prioriteto data. Prioriteto dokumentai ir visi būtini vertimai, pateikti VPB su pirmine paraiška, tinka visoms atskirtoms paraiškoms. 14 Taisyklė Atskirta paraiška 14.1. Privalomas atskyrimas. Pareiškėjas, kuris nesilaikė išradimo vienumo reikalavimo, privalo atskirti patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų (Įstatymo 17 straipsnis). Patentinė paraiška turi būti atskirta per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo datos. 14.2. Atskyrimas pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjas gali savo iniciatyva atskirti patentinę paraišką į dvi ar daugiau paraiškų (Įstatymo 17 straipsnis). 14.3. Atskirtų paraiškų išradimo esmė. Kiekvienoje atskirtoje patentinėje paraiškoje išradimo esmė negali būti atskleista plačiau, negu išradimo esmė pirminėje paraiškoje (Įstatymo 17 straipsnis). 15 Taisyklė Patentinės paraiškos padavimas Pagal Įstatymo 10 straipsnį asmuo, norintis gauti išradimo patentą, turi paduoti patentinę paraišką VPB. Paraišką gali paduoti keletas fizinių ar juridinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Juridiniai ir fiziniai asmenys iš užsienio valstybių patentines paraiškas VPB paduoda per Lietuvos Respublikos patentinius patikėtinius. Patentinis patikėtinis gali atstovauti ir Lietuvos Respublikos pareiškėjams. Jei yra keli pareiškėjai ir nors vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo, patentinę paraišką galima paduoti ne per patentinį patikėtinį. Pareiškėjo suteiktus įgaliojimus atstovas ar patentinis patikėtinis patvirtina VPB pateikiamu dokumentu. Patentinė paraiška paduodama tiesiogiai VPB arba paštu. Su VPB susirašinėjama dėl kiekvienos paraiškos atskirai. 16 Taisyklė Patentinės paraiškos dokumentai Pagal Įstatymo 11 straipsnį patentinę paraišką sudaro: a) prašymas išduoti patentą; b) išradimo aprašymas; c) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis; d) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti; e) referatas; f) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis; g) pareiškimas dėl autorystės. Jei paraišką paduoda pareiškėjo paskirtas atstovas ar patentinis patikėtinis, prie paraiškos pridedamas įgaliojimas atstovui ar patentiniam patikėtiniui. Prašymas išduoti patentą pateikiamas 4 egzemplioriais, iš jų vienas grąžinamas pareiškėjui arba jo atstovui ar patentiniam patikėtiniui su VPB žyma, kurioje nurodyta paraiškos padavimo data ir jos numeris. Šis prašymo išduoti patentą egzempliorius yra paraiškos priėmimo pažyma. Išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis, brėžiniai ir kita medžiaga, reikalinga išradimo esmei paaiškinti, taip pat referatas pateikiami lietuvių kalba 3 egzemplioriais. Kiti dokumentai pateikiami 1 egzemplioriumi. Išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis, brėžiniai, referatas ir kita medžiaga, reikalinga išradimo esmei paaiškinti, 17.2 Taisyklėje nurodytomis kalbomis pateikiami 1 egz. 17 Taisyklė Patentinės paraiškos kalba 17.1. Kalba, kuria pateikiamas prašymas išduoti patentą. Prašymas išduoti patentą pateikiamas lietuvių kalba (Įstatymo 11 straipsnis). 17.2. Kalba, kuria pateikiami kiti dokumentai. Kiti dokumentai pateikiami lietuvių arba anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis. Neleidžiama vienos paraiškos atskiruose dokumentuose vartoti kelias užsienio kalbas, pvz., išradimo aprašyme – anglų, o referate – vokiečių kalbą. Atskiri dokumentai gali būti pateikiami dviem kalbomis, kurių viena yra lietuvių kalba. Tai gali būti tame pačiame dokumente (pvz., įgaliojime patentiniam patikėtiniui) arba atskiruose dokumentuose (pvz., išradimo aprašyme – anglų kalba, referate – lietuvių kalba). Paraiškos dokumentų vertimą į lietuvių kalbą pareiškėjas privalo pateikti VPB per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos (Įstatymo 11 straipsnis). 18 Taisyklė Patentinės paraiškos padavimo datos suteikimas 18.1. Būtini dokumentai. Pagal Įstatymo 12 straipsnį patentinės paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai VPB gavo šiuos dokumentus: a) prašymą išduoti patentą; b) išradimo aprašymą su apibrėžtimi; c) brėžinius, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti; d) dokumentą, kad sumokėtas mokestis. 18.2. Reikalavimai dokumentams. Patentinės paraiškos padavimo datos suteikimui atliekama paraiškos dokumentų formali ekspertizė pagal 30 Taisyklę. 18.3. Neatitinkantys reikalavimų arba nepateikti būtini dokumentai. Jeigu pareiškėjas nors vieno iš 18.1. Taisyklėje išvardytų dokumentų nepateikė, patentinei paraiškai padavimo data nesuteikiama (Įstatymo 12 straipsnis). Jei patentinė paraiška neatitinka pateiktų dokumentų formalios ekspertizės reikalavimų, padavimo data nesuteikiama ir patentinė paraiška grąžinama pareiškėjui arba jo atstovui ar patentiniam patikėtiniui. 19 Taisyklė Prašymas išduoti patentą 19.1. Blankas. Prašymas išduoti patentą pateikiamas IP-1/98 formos blanke, kurie išduodami VPB nemokamai. 19.2. Žymėjimai. Blanko (IP-1/98 forma) langeliai pažymėti INID kodais. 19.3. Būtini duomenys. Prašyme išduoti patentą būtina nurodyti: a) 71 – pareiškėjo pavadinimą arba vardą ir pavardę, adresą, valstybės kodą; b) 54 – išradimo pavadinimą; c) 72 – išradėjo vardą, pavardę, adresą, valstybės kodą; d) 74 – patentinio patikėtinio (jei toks yra) vardą, pavardę, liudijimo numerį; e) – atstovo (jei toks yra) pavadinimą arba vardą, pavardę, adresą; f) – prie prašymo išduoti patentą pridedamus dokumentus ir jų vieno egzemplioriaus lapų skaičių. Paduodant patentinę paraišką, kurioje prašoma suteikti konvencinį prioritetą, būtina nurodyti 31, 32, 33 kodus – konvencinio prioriteto paraiškos numerį, jos padavimo datą ir valstybės kodą. Prašymą išduoti patentą turi pasirašyti pareiškėjas arba jo atstovas ar patentinis patikėtinis pagal 2.4 Taisyklės reikalavimus. Prie parašo turi būti įskaitomai parašyta pasirašiusiojo asmens vardas ir pavardė. 19.4. Rekomenduojami nurodyti duomenys. Prašyme išduoti patentą 71 kodu pažymėtame langelyje rekomenduojama nurodyti Lietuvos Respublikos pareiškėjų telefono, fakso numerį, taip pat tarpmiestinės automatikos kodus (kai nėra nurodytas atstovas arba patentinis patikėtinis). Atstovams rekomenduojama nurodyti telefono numerį su tarpmiestinės automatikos kodu, fakso numerį. 74 kodu pažymėtame langelyje rekomenduojama nurodyti patentinio patikėtinio adresą ir telefono numerį. 51 kodu pažymėtame langelyje rekomenduojama nurodyti TPK galiojančios redakcijos indeksą (indeksus). Prašyme pareiškėjas arba jo atstovas ar patentinis patikėtinis gali nurodyti savo žymą, kuri rašoma prašymo išduoti patentą blanko langelyje „Pareiškėjo žyma“. Ši žyma negali būti daugiau kaip 12 ženklų (skaitmenų, raidžių). 19.5. Vardai ir adresai. Fizinio asmens vardas rašomas prieš pavardę. Rekomenduojama pavardę rašyti didžiosiomis raidėmis. Juridinių asmenų nurodomi nesutrumpinti oficialūs pavadinimai. Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų adresuose turi būti nurodytas pašto indeksas. 19.6. Pareiškėjas. Jei yra keli pareiškėjai, nurodomas kiekvieno iš jų pavadinimas ar vardas ir pavardė, adresas, valstybės kodas. Jei netelpa duomenys į 71 kodu pažymėtą langelį, jame nurodoma „tęsinį žr. priede“, o netilpę duomenys pateikiami papildomame lape. Šio lapo 71 kodu pažymėtame langelyje gali būti pateikti visi duomenys, įrašant „Žr. priedą“. Tokiais atvejais prie pateikiamų duomenų nurodomas langelio kodas 71 ir jame pateikiamų duomenų pavadinimas. Jei yra keli pareiškėjai ir jeigu prašyme išduoti patentą nenurodytas jų atstovas ar patentinis patikėtinis, laikoma, kad pareiškėjams atstovauja pirmasis pareiškėjas. Jei yra keli pareiškėjai, bet nėra atitinkamo susitarimo ir jį patvirtinančio dokumento, pirmuoju nurodomas tas pareiškėjas, kuriam turi būti išduotas patentas. 19.7. Išradėjas. Jei yra keli išradėjai, pateikiama kiekvieno išradėjo vardas ir pavardė, adresas ir valstybės kodas. Jei duomenys netelpa į 72 kodu pažymėtą langelį, laikomasi 19.6. Taisyklės reikalavimų. 19.8. Priedas. Priedas turi būti pasirašytas prašymą išduoti patentą pasirašiusiojo asmens, nurodant jo vardą ir pavardę. Tais atvejais, kai ir pareiškėjo, ir išradėjo duomenys prašyme išduoti patentą netelpa ir jie nurodomi prieduose, priedai žymimi arabiškais skaitmenimis, juos nurodant prašyme išduoti patentą. Priedas pridedamas prie kiekvieno prašymo egzemplioriaus. 20 Taisyklė Išradimo aprašymas Išradimo aprašymas turi atskleisti išradimą aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų jį panaudoti (Įstatymo 13 straipsnis). Išradimo aprašyme neturi būti klaidinančių teiginių. Jei paraiška paduota dėl biologinės medžiagos, kurios negalima aprašyti taip, kad ją galėtų panaudoti tos srities specialistas, ir ši medžiaga yra visuomenei neprieinama, ji turi būti atiduota saugoti deponavimo įstaigai. Prie VPB paduodamos paraiškos pridedamas dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą (Įstatymo 13 straipsnis). Biologine medžiaga laikoma bet kuri medžiaga, turinti genetinės informacijos ir sugebanti daugintis arba būti padauginta biologinėje sistemoje. 20.1. Išradimo aprašymo turinys. Išradimo aprašymas pradedamas pavadinimu. Pavadinimas turi sutapti su prašyme išduoti patentą nurodytu pavadinimu. Po pavadinimo nurodoma: a) technikos sritis, kuriai skiriamas išradimas; b) technikos lygis; c) išradimo esmė, nusakoma visuma požymių, kurių pakanka pasiekti išradimu gaunamą techninį rezultatą. Be to, nurodomas išradimo techninis rezultatas, lyginant su žinomu technikos lygiu; d) trumpas brėžinių figūrų aprašymas, jei brėžiniai pridedami; e) išradimą apibūdinantys duomenys, kuriuose kiekvienam išradimo objektui smulkiai aprašomas bent vienas išradimo realizavimo būdas su nuorodomis į brėžinius, jei jie yra, paaiškinimai, kaip išradimas gali būti panaudotas pramonėje, jei tai nėra savaime suprantama iš išradimo aprašymo. Aprašyme negalima atskiras aprašymo dalis pakeisti nuorodomis į informacinius šaltinius, kuriuose yra reikalingos žinios ir duomenys (masinės informacijos šaltiniai, išradimo aprašymas anksčiau paduotai paraiškai, išradimo, kuriam išduotas patentas, aprašymas ir t. t.). 20.2. Išradimo pavadinimas. Išradimo pavadinimas turi būti aiškus, nusakyti jo paskirtį, atitikti išradimo esmę ir TPK galiojančios redakcijos rubrikos turinį. Išradimo pavadinime neturi būti jokių išgalvotų žodžių, vardų, pavardžių, vietovių pavadinimų ir t. t. Išradimo pavadinimas nurodomas vienaskaita, išskyrus: a) pavadinimus, vartojamus tik daugiskaita; b) bendros struktūrinės formulės cheminių junginių pavadinimus. Į individualaus junginio išradimo pavadinimą įtraukiamas jo pavadinimas pagal vieną iš chemijoje priimtų nomenklatūrų (teikiant pirmenybę Tarptautinei cheminių junginių nomenklatūrai IUPAC), nuoroda į jo konkrečią paskirtį, o biologiškai aktyvių junginių – į biologinio aktyvumo rūšį. Į nenustatytos struktūros stambiamolekulių junginių gavimo būdo pavadinimą įtraukiamas stambiamolekulio junginio pavadinimas ir nuoroda į jo paskirtį. Į nenustatytos sudėties medžiagos – mišinio gavimo būdo pavadinimą įtraukiama nuoroda į medžiagos paskirtį ar jos biologiškai aktyvias savybes. Fermentų pavadinimams būtina naudoti Tarptautinės fermentų nomenklatūros pavadinimus. Mikroorganizmų kamienų arba augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrų išradimų pavadinimai sudaromi iš binarinės kompozicijos, susidedančios iš mikroorganizmo kamieno ar augalų ir gyvūnų ląstelių kultūros lotyniško mokslinio genties pavadinimo ir rūšies (rūšinio) epiteto, bei nurodoma kamieno paskirtis. Jeigu kamienas priskiriamas mikroorganizmo porūšiui, tai reikia pavadinime nurodyti trigubą kombinaciją, susidedančią iš genties pavadinimo, rūšinio epiteto sutrumpinimo „subsp.“ (subspecies) ir porūšio epiteto. Mikroorganizmo kamieno ar augalų ir gyvūnų ląstelių kultūros pavadinimas turi atitikti tarptautines bakteriologijos, botanikos ir zoologijos kodeksų nomenklatūras. Pavyzdžiui, bakterijų pavadinimai turi atitikti nurodytus pavadinimus, skelbiamus „International Journal Systematic Bacteriology“. Mikroorganizmų pavadinimai, kurie neįeina į oficialius šaltinius, nurodomi nepavadintos rūšies forma – „sp.“ (species), nurodant skliausteliuose neoficialų pavadinimą, pažymėtą „inv“. Žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujo panaudojimo išradimo pavadinimas sudaromas pagal taisykles, taikomas atitinkamam objektui, ir įtraukiama nuoroda, atspindinti žinomo objekto naują paskirtį. Išradimų grupės pavadinimas, kurios vienas iš objektų skirtas kitam objektui gauti, pagaminti, įdiegti ar panaudoti, susideda iš pirmojo išradimo pilno pavadinimo ir kito sutrumpinto. Išradimų grupės, kurios vienas objektas skirtas panaudoti kitame, pavadinimas susideda iš įeinančių į grupę išradimų pavadinimų. 20.3. Išradimo aprašymo skyrių turinys. 20.3.1. Technikos sritis, kuriai skiriamas išradimas. Po išradimo pavadinimo nurodoma technikos sritis, kuriai skiriamas išradimas. Jei tokių sričių yra keletas, nurodomos pirmenybę turinčios technikos sritys. 20.3.2. Technikos lygis. Išradimo aprašymo skyriuje „Technikos lygis“ pateikiamas žinomas technikos lygis, nurodant analogus. Išradimo analogas – tai iki paraiškos prioriteto datos žinomas tos pačios paskirties objektas, kurio požymių dalis sutampa su išradimo esminių požymių dalimi. Aprašant žinomą technikos lygį, nurodomi informacijos šaltinių, kuriuose analogai aprašyti, bibliografiniai duomenys, taip pat analogo požymiai. Nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti norimo techninio rezultato. Jei yra keletas analogų, paskutiniuoju aprašomas artimiausias analogas. Kai išradimas yra nenustatytos sudėties mišinys su konkrečia paskirtimi arba biologiškai aktyviomis savybėmis, artimiausiu analogu nurodomas mišinio gavimo būdas su tokia pat paskirtimi arba tokiomis pat biologiškai aktyviomis savybėmis. Jei išradimas yra naujo individualaus, tarp jų stambiamolekulio, junginio ar genų inžinerijos objekto gavimo būdas, pateikiami duomenys apie žinomo struktūrinio analogo gavimo būdą. Aprašant artimiausią biologinės medžiagos, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūros, kuri yra medžiagos producentas, išradimo analogą, taip pat pateikiami duomenys apie tikslinio produkto išeigą į terpę, aktyvumo (produktyvumo) lygį ir jo nustatymo (testavimo) būdą. Jei išradimas yra anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos (tarp jų biologinės) naujas panaudojimas, prie analogų priskiriami tos paskirties žinomi įrenginiai, būdai, medžiagos. Aprašant išradimų grupę, kiekvieno išradimo analogai nurodomi atskirai. 20.3.3. Išradimo esmė. Išradimo esmė nusakoma esminių požymių, pakankamų išradimo keliamam techniniam rezultatui pasiekti, visuma. Požymiai yra esminiai, jeigu nuo jų priklauso techninio rezultato pasiekimas. 20.3.3.1. Išradimo esmę atskleidžiantys duomenys. Skyriuje „Išradimo esmė“ smulkiai aprašomas uždavinys, kuriam išspręsti skirtas pareikštas išradimas, nurodomas techninis rezultatas, kuris gali būti gautas įdiegus išradimą. Šiame skyriuje nurodomi visi esminiai požymiai, apibūdinantys išradimą, išskiriant požymius, skirtingus nuo artimiausio analogo, ir juos sugrupuojant į požymius, kurių pakanka visais atvejais ir kuriems taikoma prašomos teisinės apsaugos apimtis, ir į požymius, kurie apibūdina išradimą konkrečiais atvejais, konkrečiomis jo realizavimo formomis arba ypatingomis panaudojimo sąlygomis. Atskleidžiant išradimo esmę, rekomenduojama nurodyti ir kitas pareiškėjui žinomas išradimo techninio rezultato rūšis, tarp jų ir pasiekiamas konkrečiais atvejais, konkrečiomis realizavimo formomis ar ypatingomis panaudojimo sąlygomis. Techniniu rezultatu gali būti: sukamojo momento sumažinimas, trinties koeficiento sumažinimas, vibracijos sumažinimas ir t. t. Išradimų grupė aprašoma, pradedant išradimu, kuris labiausiai atitinka sprendžiamą uždavinį, ir pateikiant kiekvieno išradimo duomenis atskirai. Jei aprašomi vienos rūšies objektai, galima smulkiai aprašyti vieną išradimą, o kitus nusakyti tik skirtingais nuo aprašytojo požymiais. Šiame aprašymo skyriuje turi būti aiškiai įrodyta: vieno objekto priklausomybė nuo kito, to paties uždavinio sprendimas tokiu pat būdu. Aprašant mikroorganizmo kamieną, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrą, papildomai nurodomi požymiai, kuriais jis skiriasi nuo pradinių ar giminingų kamienų. Aprašant žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naują panaudojimą, nurodomi žinomo objekto požymiai (nurodant informacinio šaltinio, kuriame jis aprašytas, bibliografinius duomenis), duomenys apie jo žinomą naudojimą, naują paskirtį ir tas savybes, kurių dėka galima panaudoti naujai paskirčiai. 20.3.4. Brėžinių figūrų aprašymas. Šiame išradimo aprašymo skyriuje, be figūrų išvardijimo, trumpai nurodoma tai, kas vaizduojama kiekvienoje figūroje. Jei pateikta kitokia medžiaga, paaiškinanti išradimo esmę, turi būti trumpai aprašytas tos medžiagos turinys. 20.3.5. Išradimo realizavimo aprašymas. 20.3.5.1. Bendri nuostatai. Šiame išradimo aprašymo skyriuje pateikiama nurodyto techninio rezultato gavimo galimybė. Išradimo, kurio esmė apibūdinama požymiais, nurodytais bendromis sąvokomis, realizavimo galimybė patvirtinama arba aprašant paraiškoje tokio požymio realizavimo priemones, arba nurodant žinomas ir tam tinkamas priemones arba jų gavimo būdus. Išradimui apibūdinti naudojant kiekybinius požymius, išreikštus reikšmių intervalu, parodoma galimybė gauti techninį rezultatą tame intervale. Norint pasiekti didžiausią teisinės apsaugos apimtį, tikslinga reikšmių intervalą imti tokį, už kurio ribų negali būti gautas nurodytas techninis rezultatas. Biologinės medžiagos arba būdų, kuriuose ji naudojama, išradimo realizavimo galimybė patvirtinama nurodymu, kaip ir kur gali būti gauta atitinkama biologinė medžiaga. 20.3.5.2. Įrenginio aprašymo duomenys. Išradimo aprašyme įrenginys aprašomas statikos būklės, atskleidžiant jo konstrukciją. Aprašant įrenginio konstrukcijos elementus, duodamos nuorodos į brėžinių figūras. Konstrukcijos elementų skaitmeniniai žymėjimai pateikiami didėjimo tvarka, pradedant vienetu. Statikos būklės įrenginys turi būti visapusiškai aprašytas: aprašyti jo mazgai ir detalės, paaiškinta jų paskirtis, įrenginio dalių ryšiai ir išsidėstymas. Aprašius statikos būklės įrenginį, aprašomas jo veikimas (darbas) arba įrenginio panaudojimo būdas su nuorodomis į konstrukcijos elementų, kurie yra brėžiniuose, skaitmeninius žymėjimus ir, kai to reikia, – į kitą paaiškinamąją medžiagą (epiūras, laiko diagramas ir t. t.). Jei įrenginys turi funkcinį elementą ir jo panaudojimo būdas nusakomas programuojamo daugiafunkcinio elemento panaudojimu, pateikiami duomenys, patvirtinantys galimybę tokia priemone atlikti šiam elementui skirtas funkcijas šiame įrenginyje. Jei tokiais duomenimis yra algoritmas, tarp jų skaičiuojamasis, jį siūloma pateikti kaip blokų schemą arba, jei tai įmanoma, kaip atitinkamą matematinę išraišką. 20.3.5.3. Būdo aprašymo duomenys. Išradimo būdo aprašyme išvardijama veiksmų, operacijų su materialiu objektu seka, taip pat tokių veiksmų atlikimo sąlygos, konkretūs režimai (temperatūra, slėgis ir t. t.), tam naudojami įrenginiai ir medžiagos (jeigu to reikia). Aprašant būdą, apibūdinamą žinomų įrenginių ir medžiagų panaudojimu, nurodomi šie įrenginiai ir medžiagos ir patvirtinamas jų žinomumas iki prioriteto datos. Naudojant nežinomus įrenginius ir medžiagas, nurodomi jų požymiai ir, kai to reikia, pateikiamas grafinis vaizdas. Naudojant naujas medžiagas, aprašomas jų gavimo būdas. Aprašant naujos junginių grupės, apibrėžtos bendra struktūros formule, gavimo būdą, pateikiami junginių grupės gavimo šiuo būdu pavyzdžiai. Jeigu grupę sudaro skirtingos cheminės prigimties radikalai, pateikiama po vieną kiekvieno junginio pavyzdį, o jeigu homologinė eilė – kraštinių ir vidurinio nario atstovų pavyzdžiai. Junginiams, sudarantiems grupę, pateikiamos struktūros formulės, patvirtintos žinomais šiuolaikiniais metodais, ir jų fizikinės ir cheminės savybės. Aprašyme taip pat pateikiamos žinios apie naujų junginių panaudojimą arba apie jų biologinį aktyvumą. Aprašant nenustatytos struktūros stambiamolekulio junginio gavimo būdą, pateikiami jį identifikuojantys duomenys. Pateikiami duomenys apie pradinius reagentus, iš kurių gaunamas junginys, taip pat duomenys, patvirtinantys, kad pareikštas junginio panaudojimas gali būti realizuojamas. Taip pat galima nurodyti savybes, dėl kurių junginys turi tokį pritaikymą. Aprašant nenustatytos struktūros ir sudėties mišinio, pasižyminčio biologiškai aktyviomis savybėmis, gavimo būdą arba konkretų panaudojimą, pavyzdžiuose, be veiksmų ir sąlygų būdo įgyvendinimui, pateikiami būtini duomenys apie mišinio identifikavimą, taip pat duomenys, kurie patvirtina mišinio realizacijos galimybes pagal nurodytą paskirtį, iš dalies nurodant savybes, apibrėžiančias tokią paskirtį. Aprašant gaminio, kurio elementas arba pats gaminys gautas iš nenustatytos sudėties ir struktūros medžiagos, gavimo būdą, pateikiami duomenys apie tos medžiagos savybes ir elemento ir (arba) gaminio eksploatacijos savybės. Jeigu išradimo objektas yra būdas, patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui (Įstatymo 2 straipsnis). 20.3.5.4. Medžiagos aprašymo duomenys. Jeigu išradimas yra naujas individualus nustatytos struktūros junginys, aprašyme pateikiama jo struktūros formulė, patvirtinta žinomais šiuolaikiniais metodais, jo fizikinės ir cheminės konstantos ir aprašomas būdas, kuriuo šis naujas junginys buvo gautas pirmą kartą. Be to, nurodomi duomenys apie jo panaudojimą, o biologiškai aktyvios medžiagos – biologinio aktyvumo ir toksiškumo kiekybiniai rodikliai ir, kai reikia, specifinis veikimas ir kiti duomenys. Jeigu išradimas yra vaistas žmonių ir gyvūnų tam tikriems susirgimams gydyti, aprašyme pateikiami duomenys, įrodantys, kad šis vaistas skirtas tos ligos gydymui. Jeigu naujas individualus junginys gautas naudojant mikroorganizmo kamieną arba augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrą, pateikiami duomenys apie biosintezės procesą, kuriame dalyvavo šis kamienas, kamieno charakteristikos ir, kai reikia – žinios apie jo deponavimą. Jeigu išradimas yra grupė individualių junginių su nenustatyta struktūra, apibrėžtų bendra struktūrine formule, tai aprašyme įrodoma, kad grupė gali būti gauta pagal nurodytą bendrą gavimo schemą, taip pat pateikiami konkrečių junginių gavimo pavyzdžiai, o jeigu grupėje yra junginių su skirtingos cheminės prigimties radikalais – bent jau po vieną tokio junginio pavyzdį. Gautiems junginiams pateikiamos jų struktūrinės formulės, patvirtintos žinomais šiuolaikiniais metodais, jų fizikinės-cheminės konstantos, duomenys, įrodantys jų pritaikymo galimybes ir to pritaikymo patvirtinimas, panaudojant bent vieną šios grupės junginį. Jeigu nauji junginiai yra biologiškai aktyvios medžiagos, tai pateikiami jų aktyvumo ir toksiškumo kiekybiniai duomenys ir, kai reikia, jų specifinis veikimas ir kiti rodikliai. Jeigu išradimas yra tarpinis junginys, tai aprašyme taip pat parodoma galimybė iš jo gauti žinomą galutinį produktą arba galimybė gauti naują galutinį konkrečios paskirties arba turintį biologiškai aktyvias savybes produktą. Jeigu išradimas yra kompozicija (mišinys, tirpalas, lydinys, stiklas ir t. t.), aprašyme pateikiamuose pavyzdžiuose nurodomi ingredientai, įeinantys į kompozicijos sudėtį, jų charakteristika ir kiekybinė sudėtis. Aprašomas kompozicijos gavimo būdas, o jeigu jos ingredientas yra nauja medžiaga, tai aprašomas jos gavimo būdas. Pateiktuose pavyzdžiuose kiekvieno ingrediento kiekis nurodomas tokia vienetine reikšme, kuri yra ribose, nurodytose išradimo apibrėžties intervale (išlaikant išradimo apibrėžtyje visų ingredientų kiekybinį santykį procentais (pagal masę arba tūrį), o suma visų ingredientų, nurodytų pavyzdyje, turi prilygti 100%). 20.3.5.5. Mikroorganizmo kamieno, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūros duomenys. Jeigu išradimas yra mikroorganizmo kamienas, tai aprašyme nurodomi nomenklatūriniai duomenys ir kamieno kilmė, kiekybiniai ir kokybiniai duomenys apie maitinimo terpių sudėtį (pasėtų ir fermentinių) bei kultivavimo sąlygas (temperatūrą, pH, santykinį deguonies masės pernešimą, apšvietimą ir t. t.), fermentavimo laikas, biosintezės charakteristikos, galutiniai naudingi produktai, kamieno produktyvumas ir jo testavimo būdai; atskleidžiami galutinių produktų išskyrimo ir valymo būdai (naujų produktų producentų, pvz.: antibiotikų, fermentų, monokloninių antikūnų ir t. t.). Jeigu išradimas yra mikroorganizmų ir augalų bei gyvūnų ląstelių konsorciumai, tai aprašyme nurodomi šie duomenys: komponentų sudėties patikrinimo būdas, išskyrimo (selekcijos) būdas, požymiai, pagal kuriuos vykdoma selekcija, konsorciumo stabilumas ilgai kultivuojant ir jo atsparumas užkrėtimui pašaliniais mikroorganizmais. 20.3.5.6. Naujo panaudojimo aprašymo duomenys. Jeigu išradimas yra įrenginio, būdo ar medžiagos naujas panaudojimas, tai aprašyme pateikiami duomenys, patvirtinantys galimybę realizuoti šią naują paskirtį. 21 Taisyklė Išradimo apibrėžtis 21.1. Išradimo apibrėžties paskirtis. Išradimo apibrėžtis nustato patento suteikiamos teisinės apsaugos ribas (Įstatymo 14 straipsnis). 21.2. Išradimo apibrėžties struktūra. 21.2.1. Bendri nuostatai. Išradimo apibrėžtį gali sudaryti vienas ar daugiau apibrėžties punktų. Visi apibrėžties punktai turi būti tikslūs ir konkretūs (Įstatymo 14 straipsnis). Visi apibrėžties punktai turi būti aiškūs ir visiškai remtis išradimo aprašymu bei charakterizuoti išradimą sąvokomis, esančiomis jo aprašyme. 21.2.2. Vieno punkto išradimo apibrėžtis. Vieno punkto išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti esminių požymių visuma, kuri toliau neišplečiama ir netikslinama atskirais realizavimo arba panaudojimo atvejais. 21.2.3. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis naudojama vienam išradimui apibūdinti, išplečiant ir (arba) patikslinant jo esminių požymių visumą atskirais realizavimo ir panaudojimo atvejais arba apibūdinant išradimų grupę. Daugiapunktė išradimo apibrėžtis, apibūdinanti vieną išradimą, turi nepriklausomą ir po jo sekantį (sekančius) priklausomą (priklausomus) punktą (punktus). Daugiapunktė išradimo apibrėžtis, apibūdinanti išradimų grupę, turi keletą nepriklausomų punktų, kurių kiekvienas apibūdina vieną išradimų grupės išradimą. Daugiapunktėje išradimo apibrėžtyje, apibūdinančioje išradimų grupę, gali būti tokie nepriklausomi punktai: a) gaminio nepriklausomas apibrėžties punktas, šio gaminio gamybos būdo nepriklausomas punktas ir šio gaminio panaudojimo nepriklausomas punktas; b) būdo nepriklausomas apibrėžties punktas ir įrenginio, skirto šiam būdui įvykdyti, nepriklausomas punktas; c) gaminio nepriklausomas apibrėžties punktas, šio gaminio gamybos būdo nepriklausomas punktas ir įrenginio arba priemonės, skirtų šio būdo įvykdymui, nepriklausomas punktas. Išradimų grupės kiekvienas išradimas gali būti apibūdinamas ir šiam nepriklausomam punktui priklausomais punktais. Išradimų grupės apibrėžtis sudaroma pagal šias taisykles: a) atskirus išradimus apibūdinantys nepriklausomi punktai yra be nuorodų į kitus apibrėžties punktus; b) priklausomi punktai turi būti grupuojami kartu su tuo nepriklausomu punktu, kuriam jie priklauso. Išradimo apibrėžtyje gali būti keletas nepriklausomų vieno ir to paties išradimo objekto (įrenginio, būdo, medžiagos arba panaudojimo) punktų, jeigu išradimo objektas negali būti apibūdintas paprastu būdu vienu nepriklausomu punktu. Pavyzdžiui, išradimas yra grupė naujų cheminių junginių, kurie gaunami keliais būdais arba kai žinomai medžiagai surasta keletas medicininių panaudojimų. Daugiapunktėje išradimo apibrėžtyje, apibūdinančioje išradimų grupę, nepriklausomi punktai gali turėti nuorodas į kitus apibrėžties punktus, pavyzdžiui, „Produkto pagal 1 punktą gamybos būdas,...“. 21.2.4. Išradimo apibrėžties punktas. Išradimo apibrėžties punktas susideda iš bendrosios dalies, kuri turi išradimo objekto pavadinimą ir esminius požymius, sutampančius su artimiausio analogo požymiais, kurių visuma sudaro technikos lygio dalį, ir skiriamosios dalies, turinčios esminius požymius, kurie skiria išradimą nuo artimiausio analogo. Sudarant apibrėžties punktą po bendrosios dalies rašomas posakis „b e s i s k i r i a n t i s (-i) tuo, kad“, po to rašoma skiriamoji apibrėžties dalis. Išradimo apibrėžtis sudaroma neišskiriant punkto į bendrąją ir skiriamąją dalis, kai ji apibūdina: a) individualų junginį; b) anksčiau žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naują panaudojimą; c) išradimą, neturintį analogų. Apibrėžties punktai numeruojami arabiškais skaitmenimis, pradedant vienetu. Apibrėžties punktuose negali būti nuorodų į išradimo aprašymą ir brėžinius, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina. Negali būti tokių nuorodų: „kaip aprašyta aprašymo... dalyje“, „kaip parodyta brėžinių... figūroje“ ir t. t. Leidžiama naudoti nuorodas biotechnologiniuose išradimuose, kai tai reikalinga objekto charakterizavimui. Tokiais atvejais rekomenduojama nurodyti, kad cituojama apibrėžtyje aprašymo dalis ar brėžinys laikomi to apibrėžties punkto dalimi. Jei paraiškoje yra brėžiniai, apibrėžties punktuose gali būti arabiškais skaitmenimis nurodyti brėžiniuose pavaizduotų elementų žymėjimai, jei akivaizdu, kad tai palengvina suprasti išradimo apibrėžtį. 21.2.4.1. Nepriklausomas išradimo apibrėžties punktas. Nepriklausomas išradimo apibrėžties punktas turi esminių požymių visumą, kuri leidžia pasiekti techninį rezultatą visais atvejais, kuriais galioja prašomos teisinės apsaugos apimtis. 21.2.4.2. Priklausomas išradimo apibrėžties punktas. Į priklausomą išradimo apibrėžties punktą įtraukiami esminiai požymiai, apibūdinantys išradimą konkrečiais jo realizavimo arba panaudojimo atvejais. Priklausomo apibrėžties punkto bendroji dalis turi išradimo paskirtį atspindinčią sutrumpintą nepriklausomo punkto išraišką ir nuorodą į nepriklausomą ir (arba) priklausomą(-us) punktą(-us), kuriam(-iems) skirtas priklausomas punktas. Tuo atveju, kai punktas priklauso nuo kelių apibrėžties punktų, jiems nurodyti naudojama alternatyva. Jeigu konkretaus realizavimo ar panaudojimo atveju išradimui apibūdinti kartu su priklausomo punkto požymiais būtini tik nepriklausomo punkto požymiai, nurodoma priklausomo punkto priklausomybė tik nuo nepriklausomo punkto. Jei tokiam apibūdinimui reikalingi vieno ar kelių priklausomų apibrėžties punktų požymiai, priklausomo punkto priklausomybė nuo nepriklausomo punkto nurodoma atitinkamuose priklausomuose punktuose. Priklausomas punktas pradedamas posakiu, į kurį įeina nepriklausomo punkto visas ar sutrumpintas pavadinimas, po to rašomas žodis „pagal“, už kurio skaitmeniu arba skaitmenimis arba jų intervalu nurodomas(-i) punktas(-ai), nuo kurio(-ių) šis punktas priklauso, ir už jo rašomas žodis „punktą“ arba „punktus“. Pavyzdžiui, „Rotorinis vidaus degimo variklis pagal 1 punktą“, „Variklis pagal 1 arba 2 punktą“, „Būdas pagal 1-7 punktus“ ir t. t. 21.2.4.3. Išradimo apibrėžties punktai, už kuriuos mokamas papildomas mokestis. Už kiekvieną po 10-ojo einantį apibrėžties punktą mokamas papildomas mokestis (Įstatymo 14 straipsnis). Papildomas mokestis turi būti sumokėtas per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos. 21.3. Išradimo apibrėžties sudarymas. 21.3.1. Bendri nuostatai. Išradimo apibrėžtis (arba kiekvienas daugiapunktės apibrėžties punktas) nusakomas vienu sakiniu. Požymiai apibrėžtyje išdėstomi taip, kad juos būtų galima identifikuoti. Jei galimos kelios požymio realizavimo formos, kurios kartu su kitais esminiais požymiais leidžia gauti vieną ir tą patį techninį rezultatą, požymį tikslinga išreikšti bendra sąvoka, apimančia šias realizavimo formas. Jei tokios bendros sąvokos nėra arba ji apima ir tokias požymio realizavimo formas, kurios neleidžia gauti techninio rezultato, tai požymis gali būti išreikštas alternatyviomis sąvokomis, apibūdinančiomis požymio įvairias realizavimo formas. 21.3.2. Įrenginio išradimo apibrėžties ypatumai. Įrenginio požymiai išradimo apibrėžtyje nusakomi taip, kad įrenginys būtų statikos būklės. Apibūdinant įrenginio konstrukcinį elementą, leidžiama nurodyti jo galimybę judėti, atlikti nustatytas funkcijas ir t. t. 21.3.3. Būdo išradimo apibrėžties ypatumai. Apibūdinant veiksmus ar operacijų seką kaip būdo požymius, naudojami tiesioginės nuosakos esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžiai (reaguoja, prijungia, sumaišo, šaldo ir t. t.). 21.3.4. Medžiagos išradimo apibrėžties ypatumai. Išradimo apibrėžtyje, apibūdinančioje bet kurios prigimties individualų junginį, įrašomas jo pavadinimas, junginiui su nustatyta struktūra apibrėžtyje pateikiama jo struktūrinė formulė, taip pat: a) mažamolekulių junginių ir antibiotikų: išskyrimo šaltinis (mikroorganizmo kamienas arba ląstelių kultūra), elementų sudėtis, molekulinė masė, medžiagos optinis aktyvumas, spektrinės analizės duomenys, spalva, medžiagos fizinis būvis, tirpumas ir spalvinės reakcijos; b) gamtinių (natyvių) fermentų: išskyrimo šaltinis (mikroorganizmo kamienas arba ląstelių kultūra), substrato specifiškumas, molekulinė masė, optimalus pH, termo- ir pH-stabilumas, izoelektrinis taškas, Michaelio konstanta, fermento inhibitorius; c) monokloninių antikūnų: gavimo šaltinis (mikroorganizmo kamienas arba ląstelių kultūra), imunoglobulino klasė (poklasė) ir lengvųjų grandinių tipas, specifiškumas, antigeno-taikinio charakteristika, surišimo konstanta, molekulinė masė, izoelektrinis taškas ir priklausomai nuo antigeno prigimties komplementas: surišantis arba neutralizuojantis, arba lizinis, arba agliutinuojantis, arba precipituojantis aktyvumas, arba citotoksiškumas (kiekybine išraiška); d) apsauginių antigenų: kamienas – išskyrimo šaltinis, antigeno lokalizacija ir prigimtis kamieno struktūrose, išskyrimo būdas, biocheminė sudėtis (polisacharidinės kilmės antigenų – monosacharidų sudėtis, baltyminės kilmės antigenų – amino rūgščių sudėtis ir t. t.), molekulinė masė, izoelektrinis taškas ir (arba) izoelektrinis judrumas; e) genų inžinerijos objektų (plazmidžių, vektorių, rekombinantinių molekulių ir rekombinantinių nukleino rūgščių, nukleino rūgščių fragmentų): kilmė (sudėtinės dalys), schema, nurodanti genetinius markerius ir reguliavimo sritį, konjugatyvumas (plazmidžių), vektoriaus imlumas, šeimininkų spektras (vektorių), nukleino rūgšties svetimo fragmento (struktūrinio geno) nukleotidų seka ir koduojamos medžiagos pavadinimas (NR rekombinantinių molekulių ir NR fragmentų); f) jeigu išradimo apibrėžtis apibūdina kompoziciją, kurios požymiai surišti su kiekybine ingredientų sudėtimi, jie išreiškiami bet kuriais vienareikšmiais vienetais, dažniausiai dviem reikšmėmis, apibrėžiančiomis minimalias ir maksimalias ingrediento ribas. Galima vieno iš kompozicijos ingredientų kiekį nurodyti viena reikšme. Kitų ingredientų reikšmės nurodomos reikšmių intervalu to vienareikšmio ingrediento atžvilgiu (pvz., ingrediento sudėtis nurodoma kompozicijos pagrindinio ingrediento 100 masės dalių arba 1 litrui tirpalo). Antibiotikų, fermentų, anatoksinų ir pan. kiekybinės reikšmės kompozicijoje gali būti nurodomos kitokiais vienetais negu ingredientų reikšmės kompozicijoje (pvz., tūkst. v.). Jeigu išradimas yra kompozicija, kurios požymis yra naujo ingrediento įvedimas, apibrėžtyje prieš atitinkamą skiriamąjį požymį rašoma „papildomai įvedamas“ arba „turi naują ingredientą“. Kompozicijoms, kurių paskirtis apibrėžiama tik nauja aktyvia medžiaga, o kiti komponentai yra tik neutralios medžiagos, įprastai naudojamos tokios paskirties kompozicijose, išradimo apibrėžtyje galima nurodyti tik aktyvią dalį ir jos kiekybinę reikšmę kompozicijos sudėtyje, kaip atitinkančią „efektyvų kiekį“; g) jeigu išradimo požymis yra sudėtingos struktūros žinoma medžiaga, apibrėžtyje galima panaudoti jos specialų pavadinimą, būtinai nurodant jos funkciją ir (arba) savybes. Tokiu atveju išradimo aprašyme turi būti pateikta jos pilna sudėtis ir, kai reikia, jos gavimo būdas. 21.3.5. Biologinės medžiagos išradimo apibrėžties ypatumai. Išradimo apibrėžtyje, apibūdinančioje visuomenei neprieinamą biologinę medžiagą, nurodoma įstaiga, kurioje ši medžiaga yra deponuota, ir registracijos numeris, suteiktas įstaigoje deponuotam objektui. Išradimo apibrėžtyje, apibūdinančioje mikroorganizmo kamieną, augalų ar gyvūnų ląstelių kultūrą, nurodoma jų paskirtis bei mikroorganizmo, augalo ar gyvūno genties ir rūšinio epiteto lotyniški pavadinimai. 21.3.6. Naujo panaudojimo išradimo apibrėžties ypatumai. Išradimo apibrėžtis, apibūdinanti žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naują panaudojimą, turi šią struktūrą: (Nurodoma žinomo įrenginio, būdo, medžiagos pavadinimas arba charakteristika) panaudojimas (nurodoma nauja nurodyto įrenginio, būdo, medžiagos paskirtis). Išradimo apibrėžtis, apibūdinanti žinomos medžiagos, anksčiau naudotos medicinos tikslams, naują panaudojimą medicinos tikslams, turi šią struktūrą: (Nurodoma žinomos medžiagos pavadinimas arba charakteristika) panaudojimas gamyboje medikamentų, skirtų (nurodoma nauja medikamentų vartojimo paskirtis). 22 Taisyklė Brėžiniai Brėžiniai pateikiami paduodant patentinę paraišką, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti. Reikalavimai brėžiniams nurodyti 29.3 ir 29.4 Taisyklėse. 23 Taisyklė Referatas Referate pateikiama techninė informacija (Įstatymo 15 straipsnis). 23.1. Referato turinys. Referate turi būti nurodytas išradimo pavadinimas. Referate pateikiama aiški santrauka to, kas yra išradimo aprašyme, išradimo apibrėžtyje ir brėžiniuose. Referate nurodoma technikos sritis, kuriai priskiriamas išradimas. Referatas sudaromas taip, kad būtų galima suprasti techninę problemą, tos problemos sprendimo išradimu esmę ir išradimo panaudojimo pagrindinį variantą (pagrindinius variantus). Jeigu reikia, į referatą gali būti įtraukta cheminė formulė, kuri tarp kitų patentinės paraiškos formulių geriausiai charakterizuoja išradimą. Referate neturi būti nuorodų į išradimo vertę, pagyrimų bei jo komercinio panaudojimo nuorodų. 23.2. Referato apimtis. Referate neturi būti daugiau kaip 150 žodžių. 23.3. Nuorodos referate. Jei patentinėje paraiškoje yra brėžiniai, referate paminėti techniniai požymiai nurodomi skliausteliuose arabiškais skaitmenimis. Referato pabaigoje gali būti papildomos nuorodos, pvz., apibrėžties nepriklausomų ir priklausomų punktų skaičius, brėžinių figūrų kiekis. Referatas pateikiamas kartu su paraiška arba per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos. 24 Taisyklė Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis, yra: a) mokamasis pavedimas su banko žyma; b) taupomojo banko kasos kvitas; c) pašto perlaidos į nustatytą sąskaitą kvitas. Mokestis turi būti sumokėtas dokumento pateikimo dieną galiojančiais tarifais. Asmuo, permokėjęs mokesčius arba VPB atsisakius priimti paraišką ir grąžinus ją pareiškėjui ar jo atstovui ar patentiniam patikėtiniui pagal 31 Taisyklę, gali juos atsiimti padavęs pareiškimą įstaigai, į kurios sąskaitą buvo sumokėti mokesčiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 25 Taisyklė Pareiškimas dėl autorystės Dokumento (IP-2/94 forma) abi dalys pildomos tada, kai pareiškėjas yra ne išradėjas(-ai) arba pareiškėjas yra vienas arba keli, bet ne visi išradėjai. Tuo atveju, kai išradėjas yra pareiškėjas arba visi išradėjai yra pareiškėjai, dokumentas pildomas iki antros dalies. Dokumente nurodoma pareiškėjo žyma (jei ji yra) ir (arba) paraiškos numeris (jei jis yra) ir išradimo pavadinimas. Pirmoje dalyje nurodoma išradėjo(-jų) vardas(-ai), pavardė(-ės), adresas(-ai), parašas(-ai). Jei yra daug išradėjų ir jų duomenys netelpa dokumento lape, kiti išradėjai nurodomi atskirame lape, pažymint tai atitinkamame langelyje. Nurodoma pasirašymo data. Antroje dalyje nurodomas išradimo perleidimo teisinis pagrindas, pažymint tai atitinkamame langelyje „pagal sutartį, pasirašytą (data)“, „kaip darbdavys į tarnybinį išradimą“, „kaip teisių paveldėtojas“. Perleidžiant teises sutarties pagrindu nurodoma sutarties sudarymo data. Dokumento apačioje nurodoma vieta, data, pareiškėjo visas oficialus pavadinimas, pasirašančiojo asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas pagal 2.4 Taisyklės reikalavimus. Pareiškimas dėl autorystės pateikiamas kartu su paraiška arba per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos. Pareiškimo dėl autorystės gali būti keli IP-2/94 formos lapai, kuriuose autoriai nurodyti po vieną arba kelis. Tokiu atveju autorių pasirašytuose lapuose turi būti nurodytas išradimo perleidimo teisinis pagrindas ir pareiškėjas, o pareiškėjo pasirašytame lape turi būti nurodytas išradimo perleidimo teisinis pagrindas ir visi autoriai. Visuose lapuose būtina nurodyti išradimo pavadinimą. 26 Taisyklė Dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą Dokumentas apie biologinės medžiagos deponavimą pridedamas pagal 20 Taisyklės reikalavimus. Biologinė medžiaga gali būti deponuota Lietuvos deponavimo įstaigoje arba deponavimo įstaigoje, turinčioje tarptautinės deponavimo tarnybos statusą pagal Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms 7 straipsnį. Deponavimo data turi būti ankstesnė už paraiškos padavimo datą arba, jei prašoma prioriteto, už prioriteto datą. Dokumente apie biologinės medžiagos deponavimą turi būti šie duomenys: a) deponavimo įstaigos ir/arba kolekcijos pavadinimas ir adresa …