LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATŲ BEI MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS BEI VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 659 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 ir 11.5 punktais, 1. Tvirtinu: 1.1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (pridedama); 1.2. Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodiką (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 459 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 103-3266) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 544 „Dėl Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-359). APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659 MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO NUOSTATAI BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja tvarių ir produktyvių, daugiatikslės ir specialiosios paskirties miškų, atitinkančių šalies gyventojų ir ūkio poreikius, atkūrimą ir įveisimą, laikantis subalansuoto miško ūkio plėtros principų. 2. Nuostatai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudotojams. Privačių miškų savininkams privalomi 5, 6, 7, 19, 31, 32, 37, 51, 53, 81 ir 90 punktai, kiti punktai yra rekomenduotini. 3. Pagrindinės Nuostatų sąvokos: 3.1. aikštelė – nedidelis (apie 0,3–0,5 m x 0,3–0,5 m) žemės plotelis, įdirbtas lygiai su žemės paviršiumi sėklų sėjimui arba medelių sodinimui (žemiau jos paviršiaus – duobutė, aukščiau – kauburėlis); 3.2. dirvos riekė – dirvos sluoksnis, plūgo atpjautas iš šono ir apačios, verstuvo pagalba iškeltas iš vagos, atverstas 180ŗ kampu ir paguldytas šalia vagos ištisinės juostos pavidalu; 3.3. juosta – dviverstuviais, dviejų arba daugiau korpusų plūgais suartas ar kitais padargais įdirbtas, 0,5–2 m dirvos ruožas; 3.4. miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gyvūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų kokybę bei sukeliantys nuostolius; 3.5. medynų ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcija) – medynų ir krūmynų pertvarkymas į vertingesnius norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinius arba žėlinius kertant ir želdinant; 3.6. miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas augo; 3.7. miško veisimas – miško želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas neaugo; 3.8. miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba pasėti miško medžiai ir krūmai, atkuriant arba įveisiant mišką (mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 % ir daugiau Nuostatuose nustatyto jų skaičiaus); 3.9. miško želdinimas – miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas įveisiant arba atkuriant mišką; 3.10. miško želdinių ir žėlinių papildymas – tikslinių medžių rūšių sodinimas į išretėjusius miško želdinius arba nepakankamai atžėlusius miško žėlinius iki Nuostatuose nustatyto jų tankumo; 3.11. miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones; 3.12. miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones; 3.13. miško žėliniai – sužėlę miško medžiai ir krūmai, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose prieš tai miško nebuvo (žėliniams priskiriamas miškas, kai savaiminukai sudaro daugiau kaip 50 % Nuostatuose nustatyto medelių skaičiaus); 3.14. plantaciniai želdiniai – specialios paskirties monoželdiniai; 3.15. priedangos medžiai – vykdant neplynus pagrindinius kirtimus sklype palikti geriausi, tolygiai išsidėstę tikslinių medžių rūšių medžiai, siekiant miško atžėlimo ir sudarant palankias sąlygas savaiminukams augti; 3.16. sėkliniai medžiai – atrinkti pagal selekcinius požymius medžiai, skirti sėklų reprodukcijai, siekiant užtikrinti medynų atžėlimą; 3.17. sėkliniai metai – medžių gausaus derėjimo metai (kai gausiai dera daugiau kaip 70 % medyno medžių); 3.18. sodmenų tipas – sodmenų grupė pagal auginimo ir šaknų sistemų formavimo ypatumus (sodmenys su laisva, uždara, pakirsta šaknų sistema ir kt.); 3.19. vaga – po dirvos riekės išvertimo likęs juostos pavidalo dirvos įdubimas; 3.20. volas – ištisinės juostos pavidalo pakilimas, suformuotas permaišant viršutinius dirvos sluoksnius; 3.21. želdavietė – sklypas, skirtas miškui želdinti; 3.22. želvietė – sklypas, skirtas miškui želti. 4. Miškas želia arba želdinamas: visuose apaugusiuose mišku sklypuose, kuriuose vyksta natūralūs miško kartų kaitos procesai arba juose augančius medynus numatoma kirsti pagrindiniais, plynais sanitariniais ir rekonstrukciniais kirtimais, o taip pat neapaugusiose mišku žemėse ir ne miško žemėse, kuriose numatytas miško veisimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką: 4.1. kirtavietės, degavietės, aikštės ir kiti želdintini miško sklypai miško žemėje, taip pat numatyti apželdinti sklypai ne miško žemėje; 4.2. medynai, kuriuose numatyti pagrindiniai kirtimai arba jų pertvarkymas bei polajinis miško želdinimas. 5. Želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip per dvejus metus. 6. Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad želdiniuose ir žėliniuose vyrautų tos pačios medžių rūšys. 7. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, miško želdinius ir žėlinius prižiūrėti ir saugoti nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių. II. MIŠKO ATKŪRIMO IR ĮVEISIMO BŪDAI 8. Yra tokie miško atkūrimo ir įveisimo būdai: 8.1. miško žėlimas (taikant žėlimą skatinančias priemones arba jų netaikant); 8.2. miško želdinimas; 8.3. mišrus – aukščiau išvardytų būdų derinys. 9. Parenkant miško atkūrimo ir įveisimo būdą, atsižvelgiama į tokius aplinkos veiksnius: 9.1. miško funkcinę paskirtį (ūkiniai, rekreaciniai, apsauginiai ir kt. paskirties miškai); 9.2. motininio medyno genetinę – selekcinę vertę; 9.3. edafinius ir fitocenotinius veiksnius (dirvožemio derlingumą, drėgmės režimą, reljefą, medyno sudėtį, struktūrą ir derėjimo laipsnį, traką, pomiškį, gyvąją ir negyvąją dangą, sklypo formą ir plotą); 9.4. zoocenotinius ir mikrobiocenotinius veiksnius (vabzdžių, puvinius sukeliančių grybų, žvėrių pakenkimo tikimybę); 9.5. antropogeninius veiksnius (oro ir dirvožemio užterštumą, dirvožemio suplūkimą ir kt.); 9.6. ekonominius veiksnius (miško atkūrimo ar įveisimo kainą, miško auginimo apyvartos trukmę ir kt.); 9.7. kitus veiksnius (želdaviečių ir želviečių būklę, valdytojo tikslus ir kt.). 10. Rezervatiniuose (I gr.) miškuose galimas tik miško žėlimas. Taip pat gali būti numatytas miško biocenozių atkūrimas pagal specialius projektus. 11. Ekosistemų apsaugos (II A gr.) miškuose pirmenybė teikiama miško žėlimui. Želdinti galima tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) miško dauginamąja medžiaga. Kai kurių rūšių draustiniuose galimos specialios miško želdinimo priemonės, numatytos šių draustinių nuostatuose. 12. Rekreaciniuose (II B gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Pasirenkamas tas, kuris labiausiai užtikrins želdinių ir žėlinių tvarumą ir atitiks rekreacinius poreikius. 13. Apsauginiuose (III gr.) miškuose pirmenybė teikiama žėlimui. Rezervatų apsauginių zonų miškuose galima želdinti tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) miško dauginamąja medžiaga. Šios miškų grupės draustinių nuostatuose gali būti numatyti ir kitokie reikalavimai miško žėlimui ir želdinimui. 14. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. 15. Miško atkūrimo būdas nustatomas prieš miško kirtimą. Preliminariai tai atlieka miškotvarkos projektą rengiantis specialistas, jį patikslina: valstybiniuose miškuose – Miško želdinimo ir žėlimo projektą rengiantis specialistas, privačiuose miškuose – valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimą miškui kirsti. Kiekvienai želdavietei ir želvietei miško atkūrimo ir įveisimo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į 9 punkto reikalavimus. III. MIŠKO ŽELDINIMO METODAI IR ŽELDAVIEČIŲ PARINKIMO TVARKA 16. Miškas želdinamas dviem metodais: 16.1. sėjant miško medžių bei krūmų sėklas; 16.2. sodinant sodmenis. 17. Želdavietės miško želdinimui parenkamos tokia eilės tvarka: 17.1. nesuvelėnėjusios kirtavietės, kuriose neatželia tikslinės medžių rūšys; 17.2. nesuvelėnėjusios kirtavietės, kuriose tikslinės medžių rūšys iš dalies atželia; 17.3. gaisravietės; 17.4. suvelenėjusios kirtavietės, kuriose tikslinės medžių rūšys neatželia; 17.5. žuvusių želdinių ir žėlinių plotai; 17.6. eroduojamos žemės; 17.7. žemės ūkiui naudotos žemės; 17.8. želdintini plotai rekreacinės ar kitos specialios paskirties teritorijose ir t. t. IV. ŽELDAVIETĖS PARUOŠIMAS 18. Paruošiant sklypą miškui želdinti, apmatuojama želdavietė ir, jei reikia, atliekami šie darbai: 18.1. nuleidžiamas paviršinis vanduo; 18.2. pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos; 18.3. taikomos kituose teisės aktuose numatytos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams slopinti; 18.4. įrengiamos priešgaisrinės juostos arba barjerai. V. DIRVOS RUOŠIMAS MIŠKO ŽELDINIAMS 19. Dirvos miško želdiniams ruošimo tikslas – sumažinti konkuruojančios augmenijos įtaką miško želdiniams ir pagerinti dirvos drėgmės rėžimą ir jos struktūrą. Dirva ruošiama minimaliai pažeidžiant ekosistemas, laikantis 4 priedo reikalavimų. Dirva ruošiama antroje vasaros pusėje arba rudenį. Sausose augavietėse dirva gali būti ruošiama pavasarį prieš miško sodinimą. 20. Dirva ruošiama ištisai arba iš dalies. Ištisai dirva ruošiama šiais būdais: ariant, frezuojant, kultivuojant, lėkščiuojant visą želdavietę arba želvietę. Iš dalies dirva ruošiama šiais būdais: išariant vagas ar juostas, padarant aikšteles, duobutes, kauburėlius, supurenant dirvožemį volais. 21. Dirvos ruošimo būdas parenkamas atsižvelgiant į augavietės tipą, želdavietės būklę ir kilmę. Nusausintose želdavietėse ir želvietėse dirvos ruošimo būdas parenkamas atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas. 22. Ruošiant dirvą riekėmis, jos turi būti apverstos 180ŗ kampu ir prigludusios prie dirvos paviršiaus. Vagų pertrūkiai neturi viršyti 20 % bendro jų ilgio. Šlaituose vagos, riekės, juostos orientuojamos horizontalių kryptimi. Laikinai užmirkstančiose augavietėse vagos ariamos nuolydžio kryptimi ir, esant galimybei, įvedamos į nusausinimo tinklą. Esant reikalui, ariamos specialios drenavimo vagos. 23. Ruošiant dirvą riekėmis arba kauburėliais mineralinių dirvožemių želdavietėse, žemės dirbimo gylis parenkamas toks, kad į riekės ar kauburėlio paviršių patektų iki 10 cm storio jaurinio ar iliuvinio dirvožemio sluoksnio, o ruošiant dirvą durpiniuose dirvožemiuose, žemės dirbimo gylis pasirenkamas toks, kad į riekės arba kauburėlio paviršių patektų iki 10 cm storio mineralinio dirvožemio sluoksnis. 24. Ruošiant dirvą ištisai, arimo gylis turi būti ne mažesnis nei sodmenų šaknų ilgis. 25. Dirva žėlimui skatinti ruošiama prieš sėklų byrėjimą, ąžuolo žėlimui – gilėms byrant arba išbyrėjus. Turi būti įdirbta ne mažiau kaip 20 % ploto, kuriame taikomos žėlimą skatinančios priemonės. 26. Užmirkusiose augavietėse dirva miško želdinimui ruošiama tik ją nusausinus. 27. Rekreacinės paskirties teritorijose dirva ruošiama lygiai su bendru jos paviršiumi, užmirkstančiose augavietėse prieš ruošimą dirva nusausinama. Kai nėra galimybės nusausinti, formuojami minimalaus aukščio kauburėliai arba volai. 28. Ruošiant dirvą miško želdiniams žemės ūkiui naudotuose plotuose, suplūktose dirvose atliekamas gilusis podirvio purenimas (40–60 cm). 29. Konkuruojančios augmenijos naikinimas cheminėmis priemonėmis, paruošiant sklypą miškui želdinti, gali būti taikomas kaip papildoma priemonė, ruošiant dirvą mechaniniu būdu. VI. ŽELDINIŲ RŪŠINĖ SUDĖTIS, TANKUMAS IR IŠDĖSTYMAS 30. Miško želdinių sodinimo (sėjimo) tankumas ir išdėstymas priklauso nuo medžių rūšių biologinių savybių, augavietės sąlygų, želdinių tikslinės paskirties, sodmenų tipo, parametrų ir mišrinimo ypatumų. Nustatant želdinių pradinį tankumą, atsižvelgiama į esamą ir galintį atsirasti ir išlikti tikslinių medžių rūšių gyvybingų savaiminukų skaičių bei jų išsidėstymo pobūdį. 31. Dirbtiniu būdu atkuriant mišką, želdinių pradinis tankumas turi atitikti 5 priedo grafos „gerai“ reikalavimus. 32. Atkuriant mišką, tikslinės medžių rūšys parenkamos atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir želdinių tikslinę paskirtį. Pirmenybė teikiama želdinių funkcijas geriausiai atitinkančioms medžių rūšims. Vyraujančios medžių rūšys želdiniuose ir žėliniuose turi atitikti 9–11 priedų reikalavimus. 33. Atkuriant mišką, želdinių rūšinę sudėtį ir mišrinimo schemas rekomenduojama parinkti iš atitinkamos funkcinės paskirties miško želdinių tipų (6–8 priedai). Pirmenybė teikiama mišriems spygliuočių-lapuočių želdiniams. 34. Eglių želdiniai laikinai perteklingo drėkinimo ir drėgnesniuose dirvožemiuose sodinami mišrūs, išskyrus atvejus, kai sklype yra arba gali atsirasti ne mažiau kaip trečdalis pradinio želdinių tankumo tikslinių lapuočių medžių rūšių perspektyvių savaiminukų. 35. Vėjavartoms palankiose vietose sodinami mišrūs želdiniai, taip pat – priešvėjinės juostos iš vėjui atsparių medžių rūšių. Želdinių tankumas juostose turi mažėti palaukės kryptimi ir pamiškėje turi būti perpus mažesnis negu medynuose. 36. Priešgaisrinės juostos veisiamos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. VII. MIŠKO SODINIMAS IR SĖJIMAS 37. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti teisės aktų reikalavimus. 38. Sodmenų matmenys ir tipas parenkami atsižvelgiant į želdinamo sklypo dirvožemio, fitocenotines ir antropogenines sąlygas. 39. Pirmenybė teikiama pavasariniam sodinimui ir sėjimui. Sodinama iki sodmenų pumpurų sprogimo pradžios. Naudojant sodmenis su apribota šaknų sistema, sodinti galima ir vėliau. Rudenį spygliuočiai sodinami susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, bet šaknims dar augant, o lapuočiai – tik pradėjus kristi lapams. 40. Sodmenys sodinami tokiu pat gyliu, kokiu jie prieš tai augo medelyne. Puriose ir sausose dirvose galima sodinti 2 cm giliau. Vienmečiai pušies sėjinukai sodinami iki pirmųjų spyglių. 41. Sodinimo ir sėjimo technologija, įrankiai ir mechanizmai pasirenkami, atsižvelgiant į medžių rūšis, sėklų ir sodmenų parametrus, augavietės sąlygas ir dirvos paruošimo būdą. VIII. MIŠKO ŽĖLIMAS IR MIŠKO ŽĖLIMO SKATINIMAS 42. Miško žėlimas gali vykti be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones. Esant palankioms žėlimui sąlygoms, taikomos žėlimą skatinančios priemonės, laikantis 3 priedo reikalavimų. Svarbesnės miško žėlimą skatinančios priemonės yra: 42.1. tinkamas kirtimo būdo parinkimas; 42.2. palankaus kirtimo laiko nustatymas; 42.3. esamo tikslinių medžių rūšių pomiškio išsaugojimas; 42.4. trako, neperspektyvaus pomiškio iškirtimas ir konkuruojančios žolinės augalijos dalinis pašalinimas; 42.5. miško paklotės dalinis pašalinimas arba dirvos paviršiaus purenimas; 42.6. sėklinių ir priedangos medžių palikimas; 42.7. paviršinio vandens nuleidimas; 42.8. kitos priemonės (aptvėrimas, nusausinimas, kalkinimas, tręšimas ir kt.). 43. Medyno kirtimo būdai parenkami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 44. Medyno kirtimo laikas derinamas su sėkliniais metais. Medžiai gali būti kertami: 44.1. sėkloms byrant; 44.2. tuoj po sėklų išbyrėjimo; 44.3. sėkloms sudygus ir esant iki 1 metų daigams po medžių lajomis; 44.4. baigiantis pomiškio unksminio vystymosi stadijai; 44.5. per keletą atvejų, palaipsniui didinant apšvietimą. 45. Trakas ir neperspektyvus pomiškis iškertamas, kai apšvietimas pagal vizualinį vertinimą yra mažesnis už būtiną daigams išlikti ir augti. Siekiant šviesinių ir sąlyginai šviesinių medžių rūšių (pušies, maumedžio, beržo, ąžuolo) žėlimo, aplink supurento dirvos paviršiaus aikšteles, juostas, o kai jų nėra, – analogiškose joms vietose, pašalinama visa stelbianti augmenija, kitų medžių rūšių – visa stelbianti augmenija arba tik jos dalis. 46. Dirvos paviršius purenamas prieš sėklinius arba sėkliniais metais iki sėklų išbyrėjimo, rečiau (siekiant ąžuolo apsisėjimo) sėkloms byrant ar išbyrėjus, kirtimui numatytuose medynuose, kirtavietėse, kuriose palikti sėkliniai arba priedangos medžiai, taip pat siaurose plyno kirtimo biržėse, kuriose galimas apsisėjimas nuo gretimų medynų. Supurentos dirvos paviršius, kuriame taikomos miško žėlimą skatinančios priemonės, turi sudaryti ne mažiau kaip 20 % sklypo ploto. Purenti dirvos paviršių ypač svarbu augavietėse, kuriose miško paklotė yra storesnė kaip 2 cm arba padengta žoline danga. 47. Sėkliniai ir priedangos medžiai paliekami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kai greta kirsti numatomos biržės yra derančių tų pačių rūšių medžių, kurie gali apdulkinti paliktus sėklinius medžius, paliekama 20–40 vnt./ha, o kai jų nėra, – ne mažiau kaip 50 sėklinių medžių 1 ha. 48. Pastoviai perteklingo drėkinimo ar pelkinėse augavietėse, esant reikalui, nuleidžiamas paviršinis vanduo. 49. Labai rūgščios dirvos „L“, „U“ ir „P“ hidrotopuose, kuriuose blogiau sudygsta sėklos, gali būti kalkinamos. 50. Vegetatyvinis žėlimas toleruotinas pirmos ir antros selekcinės grupės motininiuose medynuose tik tada, kai nepasisekė sėklinis žėlimas. 51. Tikslinių medžių rūšių pomiškio (savaiminukų) kiekis turi atitikti 2 priedo reikalavimus. Kai pomiškio (savaiminukų) mažiau, negu nurodyta šiame priede arba jo nėra ir nėra tikimybės, kad jų atsiras, miško atkūrimo būdas parenkamas, vadovaujantis 3 priedo reikalavimais arba papildomai sodinama (sėjama). Papildomai sodinama (sėjama), kai perspektyvūs tikslinių medžių rūšių savaiminukai sudaro 75 % ir mažiau 2 priede nurodyto kiekio arba ir esant didesniam savaiminukų kiekiui, bet kai bendras jų grupių užimamas plotas sudaro 75 % ir mažiau sklypo ploto. IX. MIŠKO VEISIMAS 52. Miško želdiniai turi atitikti teritorijos, kurioje yra veisiamas miškas, funkcinę paskirtį. 53. Želdinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 % lapuočių medžių arba krūmų rūšių. Lapuočių želdinių tankumas turi atitikti 5 priedo reikalavimus, išskyrus spygliuočių, kurių tankumas gali būti 20 % mažesnis, nei nurodyta šiame priede, taip pat laikytis kitų miško želdinimo ir žėlimo skatinimo žemės ūkio paskirties žemėje rekomendacijų. 54. Eroduojamose žemėse apželdinami žemės ūkiui netinkami, statesni kaip 10o šlaitai lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose, statesni kaip 15o šlaitai sunkios mechaninės sudėties dirvožemiuose bei upių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai, kuriuose pasireiškia paviršinė (nuplovimas, nupustymas) ir vertikalioji (išgraužos, griovos, abraduojami krantai) erozija arba reikia apsaugoti vandenis nuo teršalų. Nuplaunamos, nupustomos žemės priklausomai nuo dirvožemio ir kitų aplinkos sąlygų (šlaitų nuolydžio, ekspozicijos, koncentruoto paviršinio vandens nuotėkio vietų išsidėstymo) apželdomos greitai augančiomis, turinčiomis tankią mišrią arba gilią šaknų sistemą medžių ir tankią paviršinę šaknų sistemą – krūmų rūšimis. Veisiami želdiniai turi būti mišrūs, siekiant, kad susiformuotų daugiaardžiai medynai. Vertikalios erozijos veikiamose žemėse veisiamos gilią šaknų sistemą turinčios medžių ir tankią šaknų sistemą turinčios krūmų rūšys, plintančios šaknų atžalomis. Eroduojamos žemės priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir teritorijos funkcinės paskirties gali būti apželdinamos ištisai, juostomis ir grupėmis. 55. Išeksploatuoti durpynai ir kitų iškasenų karjerai, kuriuose įveisiamas miškas, rekultivuojami, o saugomose teritorijose – gali būti ir renatūralizuojami. X. MEDYNŲ IR KRŪMYNŲ PERTVARKYMAS (REKONSTRUKCIJA) 56. Ūkiniuose miškuose (rečiau – kitos paskirties miškuose) priklausomai nuo ekonominių ir ekologinių sąlygų gali būti pertvarkomi: 56.1. krūmynai; 56.2. minkštųjų lapuočių iki 10 m. amžiaus jaunuolynai, augantys augavietėse, kuriose galima ir tikslinga auginti vertingesnius medynus; 56.3. spygliuočių ir kietųjų lapuočių iki 20 m. amžiaus jaunuolynai, augantys būdingose jiems augavietėse, kai medyno sudėtyje yra nepakankamas tikslinių medžių rūšių kiekis, taip pat nenašūs eglių, ąžuolų, uosių medynai, augantys jiems netinkamose augavietėse; 56.4. bet kurių medžių rūšių jaunuolynai, mažesnio kaip 0,5 skalsumo, taip pat pažeisti ir kitaip sudarkyti jaunuolynai, kuriuose žėlimą skatinančiomis priemonėmis negalima atželdinti tikslines medžių rūšis, o ugdymo kirtimais – suformuoti vertingą pagal funkcinę paskirtį mišką. 57. Taikytini trys medynų rekonstrukcijos būdai: ištisinis, koridorinis ir grupinis. 58. Ištisai rekonstruojamuose sklypuose pašalinami medžiai ir krūmai ir ištisai želdinama. 59. Koridoriais rekonstruojami 1,6–6 m aukščio jaunuolynai, kuriuose iškertami 3–6 m (kartais iki 14 m) pločio koridoriai, paliekant tarp jų ne platesnes kaip 2 m pločio neiškirstas juostas, koridoriuose želdinama. 60. Grupėmis (ploteliais) rekonstruojami nevienodo skalsumo jaunuolynai, kuriuose tikslinės medžių rūšys išsidėsčiusios netolygiai. Iškertamos mažesnio kaip 0,5 skalsumo ir nepageidaujamų medžių rūšių grupės. Jų vietose želdinama. 61. Žvėrių pažeisti miško želdiniai ir žėliniai atkuriami vadovaujantis Žvėrių sudarkytų miško želdinių ir pakenktų medynų inventorizavimo, atkūrimo ir ūkininkavimo metodiniais nurodymais (Vilnius, 1994). 62. Dirva ruošiama laikantis 19–29 punktų ir 4 priedo reikalavimų. XI. POLAJINIS IR PRIEŠKIRTIMINIS ŽELDINIMAS 63. Polajinis želdinimas gali būti taikomas šviesinių medžių rūšių medynuose su ne didesne kaip 30 % unksminių rūšių priemaiša, siekiant pagerinti miško ekosistemų tvarumą, produktyvumą, apsaugines arba rekreacines savybes. 64. Želdoma 40–70 metų ąžuolynuose, rečiau – 30–40 metų uosynuose ir pušynuose, 20–30 metų juodalksnynuose ir beržynuose, kurių lajų glaudumas ne didesnis kaip 0,7, o pažeistuose medynuose – ir jaunesniame amžiuje. 65. Želdomos unksminės medžių rūšys: eglė, liepa, klevas ir kt. 66. Po lajomis gali būti želdomi 6–8 priedų želdinių tipuose rekomenduojami krūmai. 67. Pušynuose polajiniai eglės želdiniai gali būti veisiami Lc, Nc ir Lb augavietėse, ąžuolynuose polajiniai eglės, liepos, klevo želdiniai gali būti veisiami Nc, Lc, Nd, Ld augavietėse. 68. Prieš sodinimą iškertami netikslinių medžių rūšių ir blogos kokybės medžiai ir krūmai. Sodinama 30 % mažiau sodmenų negu nustatyta želdinių tankumo normatyvuose. 69. Prieškirtiminis želdinimas vykdomas po medžių lajomis, likus 1–5 metams iki pagrindinio kirtimo, siekiant išvengti nepageidautinos rūšių kaitos, sutrumpinti miško atkūrimo laiką ir jo auginimo apyvartą, taip pat sudaryti palankesnį mikroklimatą jauniems medeliams augti keletą pirmųjų metų. 70. Želdoma prieš plynus kirtimus 0,3–0,7 skalsumo beržynuose, drebulynuose, baltalksnynuose, rečiau pušynuose ir ąžuolynuose, kai nėra tikslinių medžių rūšių perspektyvaus pomiškio, taip pat prieš paskutinį atvejinių kirtimų atvejį, kai nepakankamai atžėlusios tikslinės medžių rūšys. 71. Sodinami sodmenys, rečiau sėjamos sėklos medžių rūšių, kurie 1–5 metus gali augti po medžių lajomis. Prieš iškirtimą želdinama tik tada, kai užtikrinamas šių želdinių išsaugojimas kertant mišką. Želdinių pradinis tankumas turi būti bent 30 % didesnis už jų pradinį tankumą, numatytą 5 priede. XII. PLANTACINIŲ ŽELDINIŲ VEISIMAS 72. Plantaciniai želdiniai veisiami pagal intensyvias technologijas, siekiant sparčiai išauginti prekinę medieną ar gauti kitokią produkciją. Pagal paskirtį jie skirstomi į plantacinius želdinius medienai auginti ir specialios paskirties – nemedieninei produkcijai gauti. 73. Plantaciniai želdiniai pagal apyvartos trukmę yra: 73.1. labai trumpos apyvartos (1–15 m.) želdiniai (energetinės plantacijos kurui, plantacijos medienos masei, perdirbimui ir pynimo bei rauginei žaliavai gauti); 73.2. vidutiniškai trumpos apyvartos (15–30 m.) želdiniai (smulkiai ir vidutinio stambumo medienai – popiermedžiams ir pjautinei produkcijai gauti); 73.3. sutrumpintos apyvartos (30–50 m.) želdiniai (vidutinio stambumo ir stambiai medienai – popiermedžiams ir pjautinei produkcijai gauti); 73.4. normalios apyvartos (50–100 m.) stambiai medienai (pjautinei produkcijai, faniermedžiams gauti). 74. Labai trumpos apyvartos želdiniuose auginami gluosniai (karklai), tuopos, beržai, alksniai ir kt., trumpos – greitai augantys lapuočiai (tuopos, beržai, alksniai ir kt.), sutrumpintos apyvartos – greitai jauname amžiuje augantys spygliuočiai (eglės, pušys, maumedžiai, pocūgės ir kt.). 75. Plantacijos nemedieninei produkcijai gauti yra: 75.1. miško sėklinės plantacijos; 75.2. maistinių ir vaistinių medžių bei krūmų; 75.3. techninės žaliavos; 75.4. kalėdinių medelių; 75.5. pašarinės – žvėrims ir paukščiams. 76. Svarbesni trumpos apyvartos želdinių veisimo technologijos ypatumai yra: 76.1. tinkamų, pakankamai derlingų dirvožemių želdaviečių parinkimas; 76.2. želdavietės pagerinimas; 76.3. efektyvus (racionalus, kokybiškas) dirvos įdirbimas; 76.4. geros kokybės, selekcinių sodmenų, gyvašakių naudojimas; 76.5. optimalus želdinių tankumas ir išdėstymas; 76.6. intensyvi želdinių priežiūra (dirvos purenimas, piktžolių naikinimas, tręšimas ir kt.); 76.7. želdinių apsauga nuo žvėrių, vabzdžių, grybinių ligų pakenkimo, gaisrų, teršalų ir kt. 77. Plantacinius želdinius rekomenduotina veisti ūkinės paskirties miškuose ir žemės ūkiui naudotose žemėse. XIII. MIŠKO ŽELDINIMAS REKREACINĖS PASKIRTIES TERITORIJOSE 78. Miško želdinimo būdus ir technologiją rekreaciniuose miškuose nulemia poilsiavimo intensyvumas, vyraujančios poilsio rūšys ir aplinkos sąlygos. Miško parkuose, poilsiavietėse prie intensyviai lankomų objektų želdiniai turėtų būti veisiami vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir kitais projektais. Kituose rekreacinės paskirties miškuose želdinama, sudarant Miško želdinimo ir žėlimo projektus, tik sodinimo (sėjimo) vietos išdėstomos ne eilėmis, o padrikai, grupėmis ar lizdais, atsižvelgiant į teritorijos naudojimą, kraštovaizdžio pobūdį ir jo estetinę vertę. Sukuriama artima natūraliems miškams atvirų, pusiau atvirų ir uždarų miško vietovaizdžių mozaika. 79. Medžių ir krūmų rūšys parenkamos vadovaujantis 7 ir 11 priedais. 80. Dirva rekreaciniams želdiniams įdirbama aikštelėmis, o sodinant stambesniais sodmenimis, neruošiama. Labai suplūkti dirvožemiai purenami apie 30 cm gyliu. Reikia vengti įvairių mikropakilimų ir įdubimų formavimo. Gausiai lankomi sklypai aptveriami. XIV. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PAPILDYMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA 81. Želdiniai papildomi kitų metų pavasarį arba tų pačių metų rudenį, remiantis rudeninės apskaitos (inventorizacijos) duomenimis, jeigu prigijimas yra 26–85 % ir nėra tikslinių medžių rūšių perspektyvių savaiminukų arba jų kiekis kartu su pasodintais sudaro mažiau negu 85 % reikalingo želdinių tankumo. Želdiniai papildomi antrais ir trečiais, žėliniai – ketvirtais metais, jeigu išlikusių pasodintų medelių skaičius su perspektyviais tikslinių medžių rūšių savaiminukais sudaro mažiau negu 80 % reikalingo želdinių tankumo. Želdiniai ir žėliniai taip pat papildomi, kai bendras jų prigijimas ar išlikimas yra didesnis už nurodytą, bet žuvę sodinukai arba savaiminukai sklype yra pasiskirstę ne tolygiai, bet vienoje ar keliose sklypo vietose yra ištisai žuvę. 82. Želdinių ir žėlinių priežiūra apima tokius darbus: 82.1. nupustytų, nuplautų, užneštų, iškilnotų šalčio medelių pataisymas (užpilant žemėmis, atkasant ir kt.); 82.2. stelbiančios žolinės augmenijos pašalinimas, purenant dirvą, ravint, šienaujant, apmindant sausą žolę rudenį, purškiant herbicidais aplink pasodintus medelius, medelių eilėse arba ištisai; 82.3. stelbiančios sumedėjusios augmenijos naikinimą, ją iškertant arba dalinai purškiant arboricidais (minkštųjų lapuočių želdiniuose – iki 5 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 7 metų); 82.4. sausinimo sistemos veikimo patikrinimą ir susidariusių kamščių vagose ir grioveliuose pašalinimą pavasarį užmirkstančiose augavietėse keletą metų po želdinių pasodinimo; 82.5. paviršinio vandens nuleidimą. 83. Želdinių ir žėlinių apsauga apima tokius darbus: 83.1. apsaugą nuo entomokenkėjų ir grybinių ligų, naudojant biologines ir chemines jų naikinimo priemones; 83.2. apsaugą nuo pelinių graužikų (naudojant mechanines priemones, jaukus, nuodingas chemines medžiagas, priviliojant plėšriuosius paukščius ir kt.), žvėrių (aptveriant tvoromis, apsaugant individualiai, naudojant repelentus ir kt), mechaninių pakenkimų, gaisrų ir kt. XV. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA IR KONTROLĖ 84. Želdinių ir žėlinių ribos miške pažymimos stulpeliais, ant vieno iš jų užrašomi kvartalo ir sklypo numeriai, plotas ir želdinių pasodinimo metai (žėlinių – Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo metai). 85. Miško želdiniai ir žėliniai vertinami vadovaujantis Miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių apskaitos bei vertinimo metodika. Atliekamas toks vertinimas: 85.1. miško želdinimo darbų vertinimas; 85.2. miško želdinių ir žėlinių apskaita (inventorizacija); 85.3. miško želdinių ir žėlinių vertinimas 5–8 metais. XVI. MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO DOKUMENTAI 86. Valstybinėje miško žemėje miškas atkuriamas ir įveisiamas pagal žemės (miško) sklypo individualų Miško želdinimo ir žėlimo projektą (1 priedas), kurį parengia girininkas, o tvirtina miško valdytojų įgalioti asmenys. Privačiuose miškuose miškas atkuriamas pagal miškotvarkos projektą, įveisiamas – pagal Miško želdinimo projektą. 87. Miško želdinimo ir žėlimo projektai sklypams, kuriuose numatomas miško žėlimas, parengiami iškirtus mišką, o sklypuose, kuriuose numatomas miško želdinimas – iki dirvos ruošimo pradžios. Miško želdinimo ir žėlimo projekte duomenys apie projekto įgyvendinimo darbus įrašomi per vieno mėnesį nuo jų atlikimo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę ir saugomas pas valstybinio miško valdytojus ir naudotojus bei centrinėje duomenų bazėje, kol bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas. 88. Taikant mišrų miško atkūrimo arba įveisimo būdą, kai miškas atželia arba želdomas ploteliais, Miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti atskirai nurodytas numatomas apsodinti bei paliktas želti plotas. Taip pat projekto brėžinyje schematiškai turi būti pažymėtos aikštės, žėlinių arba želdinių ploteliai ir kiti intarpai, kurių plotas sklype 0,1 ha ir didesnis, užrašant apytikslį jų plotą ir tikslinę medžių rūšį (jei reikia). 89. Atžėlę ir apželdinti sklypai pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 90. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 1 priedas MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS 0.1 Projekto Nr. 0.7 Bendras plotas, ha 0.2 Miškų urėdija 0.8 Miškų grupė (2, 3, 4) 0.3 Girininkija 0.9 Vykdymo metai 0.4 Kitas žemės valdytojas 0.10 Sezonas: pavasario(1) rudens (2) 0.5 Kvartalo Nr. 0.11 Būdas: 0.6 Sklypo: Nr. Dalis Plotas - sodinimas (1)……….. ha - sėjimas (2) ……… ha - žėlimas (3) ………. ha – mišrus (1-3 deriniai) (4) ……….. ha 0.12 Įveista: želdiniais (1), žėliniais (2) BRĖŽINYS Spausdinamas masteliu 1: 10 000 atskirame lape. Pradiniai duomenys užrašomi programos darbo metu pateiktame lange pagal pasirinktą brėžinio sudarymo variantą ir jo paskirtį. 1. ŽELVIETĖS IR ŽELDAVIETĖS APRAŠYMAS 1.1 Želvietės ir želdavietės kategorija (mišku apaugęs plotas: savaiminės kilmės (1), įveistas (2)); kirtavietė (5); žuvę želdiniai (6); aikštė (7); žemės ūkiui naudotos žemės (8); rekultivuoti karjerai ir durpynai (9): [ ]. 1.2 Želdavietės, želvietės charakteristika buvusio medyno sudėtis: ……; skalsumas: ……... selekcinė grupė: ……; medyno nukirtimo ar žuvimo metai: ……..; reljefas: …....... 1.3 DTG, nurodant dirvodarinių uolienų indeksus (l, p, s): [ ]. 1.4 Suvelėnėjimo laipsnis (silpnas, vidutinis, stiprus):............................................................................ 1.5 Tikimasi P, E, M, Ą, U, B, J, K, L atžėlimo žėliniuose; žym. dviejų rūšių raidės; lab. tikėtina raš. pirma: [ ]. 1.6 Tikslinių rūšių perspektyvių savaiminukų skaičius (tūks. vnt./ha) ir jų išsidėstymas (tolygus, grupinis) pagal aukščių grupes); pvz., pušis, tolygus,6,5 tūkst. vnt./ha, iki 0,5 m. reikia užrašyti taip:tolygus[P 6,5 £ 0,5]:[ ] 1.7 Ateityje laukiama tikslinė medyno sudėtis:…………………………………………….………. 2. PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS IR JŲ VYKDYMAS Priemonės pavadinimas Projektuota Įvykdyta A. Žėlimą skatinančios priemonės 2.1 Medyno kirtimo būdas: plynas, atvejinis, atrankinis 2.2 Kirtimo laikas (metai, sezonas) 2.3 Medyno išretinimas (%), palikta sėklinių medžių, vnt./ ha 2.4 Trako ir neperspektyvaus pomiškio pašalinimo būdas 2.5 Dirvos ruošimas 2.6 Savaiminukų apsaugos priemonės 2.7 Kitos priemonės (mikrosausinimas, kalkinimas, kt.) B. Želdinimo priemonės 2.8 Želdavietės paruošimas: 2.9 Dirvos ruošimas: 2.10 Sodinimo/sėjimo būdas: 2.11 Projektuota rūšinė sudėtis, rašomas sudėties koeficientas ir rūšies raidė (P, E, M, Ą, U, K, B, L, J, D):         [                ] 2.12 Mišrinimo schema ir išdėstymo atstumai, m: 2.13 Projektuotas sodmenų poreikis sklypui medžių ir krūmų rūšimis pagal amžių ir tipą, tūkst. vnt. (l – laisvos šaknys, u-uždaros) pavyzdžiui, 10,5 tūkst. P sėjinukų:10,5 P1+0 (a); sodinukai: 8,0 P1+2 (u)):           [               ]. 2.14 Pasodinta sodmenų medžių rūšimis sklype, tūkst. vnt. ir sudėtis         [               ]. 2.15 Želdinių apsaugos priemonės: 2.16 Priešgaisrinės mineralizuotos ir lapuočių juostos, priešvėjinės juostos: .................................... Projektą sudarė (girininko pavardė, parašas, data): ............................................................................. Projektą tvirtino (pareigos, pavardė, parašas, data): ............................................................................ 3. ATLIKTŲ ŽELDINIMO DARBŲ DUOMENYS 3.1 Želdinta: atkuriant arba įveisiant (211), prieš kirtimą (212), kraštovaizdžiui formuoti (213): [       ] 3.2 Želdiniai: gryni (1), mišrūs su P (2), E (3), Ą (4), U (5), K (6), B (7), L (8), J (9), kt. r. (10); įraš. automat.: [                                ]. 3.3 Vyraujanti rūšis (įrašoma automatiškai): [             ]. 3.4 Miško dauginamosios medžiagos kilmė (duomenys saugomi DB): Medžio rūšis Tūkst. vnt./ha ir sodmenų tipas Miško dauginamosios me-džiagos kategorija PMDMKS* Nr./sėklinės bazės objekto kodas 3.5 Želdinimo darbų kokybė: želdavietės paruošimo kokybė………. dirvos paruošimo kokybė ……. sodmenų (sėklų) kokybė……...... pasodinimo (pasėjimo) kokybė ……………želdinių tankumas ……....... želdinių apsaugos kokybė:.......... Kiti svarbūs darbų defektai ir priemonės jiems pašalinti, įskaitant mikrosausinimą.: ............................ ................................................................................................................................................................ Želdinimo darbus įvertino (pareigos, vardas, pavardė, parašas, data): ................................................ ................................................................................................................................................................ 4. ŽELDINIŲ APSKAITA (inventorizacija) I METAIS 4.1 Bendras prigijimo %:[             ]. 4.2 Bendras želdinių tankumas (tūkst. vnt./ha):……………, iš jų savaiminukų: .................................. 4.3 Siūlomos priemonės (papildyti, palikti žėlimui, naujai veisti, kitos): ............................................... Girininkas arba komisija (pareigos, pavardės, parašai): 1) .................................................................. 2).............................................., 3) ............................................. Data .................................................. 5. ŽELDINIŲ APSKAITA (inventorizacija) III METAIS 5.1 Bendras prigijimo %:[             ]. 5.2 Bendras želdinių tankumas (tūkst. vnt./ha):……………, iš jų savaiminukų: .................................. 5.3 Siūlomos priemonės (papildyti, palikti žėlimui, naujai veisti, kitos): ............................................... Girininkas arba komisija (pareigos, pavardės, parašai): 1) .................................................................. 2).............................................., 3) ............................................. Data .................................................. 6. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PAPILDYMAS I papildymo metai Medžio rūšis Tūkst. vnt./ha ir sodmenų tipas Miško dauginamosios medžiagos kategorija PMDMKS* Nr./sėklinės bazės objekto kodas II papildymo metai Medžio rūšis Tūkst vnt./ha ir sodmenų tipas Miško dauginamosios medžiagos kategorija PMDMKS* Nr./sėklinės bazės objekto kodas I papildymas: girininko pavardė, parašas, data.:................................................................................... II papildymas: girininko pavardė, parašas, data.:.................................................................................. 7. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ NURAŠYMAS 7.1 Nurašymo metai: [            ]. 7.2 Plotas, ha: [              ]. 7.3 Žuvimo priežastys: gaisras (1), šalčio poveikis (4), sausra (5), mechaniniai pažeidimai (6), agrotechniniai pažeidimai (7), oro užterštumas (8), rekreacinės perkrovos (9), išmirkimas (10), lapuočių stelbimas (11), žvėrių pažeidimai (13), ganiava (15), šaknų kenkėjai (16), lajos kenkėjai (17), liemenų kenkėjai (18), šaknų ligos (19), lajų ligos (20), liemenų ligos (21): [                                                                                                ]. 7.4 Sklypo paskirtis nurašius (želdinti (1), palikti žėlimui (2): [            ]. Pastaba. Želdant nurašytų žėlinių arba želdinių sklypą, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Nurašymo akto Nr: ..........., data: ............., girininko pavardė, ........................ , parašas., data: .......... 8. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA Data, būdas (dirvos purenimas, chemikalų panaudojimas, biologinės priemonės, tręšimas, kt.): .......... ................................................................................................................................................................ Girininko pavardė, parašas, data: ......................................................................................................... 9. ŽĖLINIŲ APSKAITA (inventorizacija) (vykdoma ketvirtais metais po projekto sudarymo) 9.1 Sėklinės kilmės savaiminukų kiekis (tūkst. vnt./ha) medžių rūšimis ir aukščio grupėmis: ............... 9.2 Vegetatyvinės kilmės savaiminukų kiekis (tūkst. vnt./ha) medžių rūšimis ir aukščio grupėmis: ...... 9.3 Žėlimo įvertinimas (atžėlė (1), iš dalies atžėlė ir reikia iš dalies želdinti arba taikyti žėlimą skatinančias priemones (2), neatžėlė ir reikia želdinti (3)): [                                                   ]. 9.4 Atžėlusi medžio rūšis: [              ]. 9.5 Žėlinių įvertinimas po papildomų priemonių: [            ]. 9.6 Galutinio žėlinių įvertinimo metai: [             ]. Komisija arba girininkas (pareigos, pavardės, parašai): 1) .................................................................. 2).............................................., 3) ............................................. Data .................................................. 10. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PERDAVIMAS 10.1 Perdavimo metai: [           ]. 10.2 Perduotas plotas, ha: [            ]. 10.3 Perduota kitai žinybai, savininkams (11):[            ]. Perduota po reorganizacijos: 10.4 urėdijai: [ ]; 10.5 girininkijai:[               ]. 10.6 Skirta kitoms tos pačios urėdijos reikmėms (12): [              ]. Girininko pavardė, parašas, data: ......................................................................................................... 11. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ VERTINIMAS 5–8 METAIS 11.1 Vertinimo metai: [              ]. 11.2 Plotas, ha: [               ]. 11.3 Bendras gyvybingų tikslinių m. rūšių medelių skaičius (tūkst. vnt./ha): [             ]. 11.4 Želdinių arba žėlinių vidutinis aukštis, m.: [           ]. 11.5 Rūšinė sudėtis vertinimo metu: [             ]. 11.6 Želdinių arba žėlinių kokybės klasė (gera – 3, patenkinama – 2, bloga – 1): [              ] Vertintojo pareigos, vardas, pavardė, parašas, data: ............................................................................ Būtinos ūkinės priemonės ...................................................................................................................... Pastabos. 1. Langeliuose ( ]) arba laužtiniuose skliaustuose ir 0.1-0.11 duomenis rašyti griežtai laikantis nurodytų kodų bei kitų dydžių; paragrafuose, kur nėra langelių (skliaustų), duomenis trumpai įrašo projektuotojas (simbolių skaičius nurodytas programos aprašyme). Projektas saugomas nuolat. Kompiuteriniuose įrašuose duomenys laikomi 20 metų. 2. *PMDMKS – Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas. ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priedas PERSPEKTYVAUS, TOLYGIAI IŠSIDĖSČIUSIO TIKSLINIŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ POMIŠKIO (SAVAIMINUKŲ) KIEKIO PO MOTININIO MEDYNO KIRTIMO, PAKANKAMO MEDYNUI ATKURTI, ŪKINIAMS (iv GR.) MIŠKAMS, NORMATYVAI, TŪKST. VNT./HA Augavietė (Dtg- miško tipų serija) pušis eglė ąžuolas uosis juodalksnis beržas liepa klevas drebulė, guobiniai iki 0,5m virš 0,5m iki 0,5m virš 0,5m iki 0,5m virš 0,5m iki 1 m virš 1 m iki 0,5m virš 0,5m iki 0,5m virš 0,5m iki 0,5m virš 0,5m iki 1 m virš 1 m iki 1m virš 1m Nae, Na-kerpšilis 8 6 Na, Nb-brukniašilis 6 5 Nb – žaliašilis 6 4 5 4 Lb – mėlynšilis 6 4 4 4 7 5 Nc – šilagiris 6 4 4 3 4 3 6 4 4 3 6 4 Lc – mėlyngiris 6 4 4 3 4 3 6 4 4 3 6 4 6 4 Nd – sausgiris 4 3 4 3 6 4 6 4 4 3 6 4 Ld -žaliagiris 4 3 4 3 6 4 6 4 6 4 4 3 6 4 6 4 Nf, Lf -baltmiškis 4 3 4 3 6 4 6 4 6 4 4 3 6 4 6 4 Lf, Uf – šlapgiris 4 3 4 3 6 4 6 4 6 4 6 4 Ua, Ub -balašilis 6 4 4 3 6 4 Uc -paraistis 6 4 4 3 6 4 6 4 Ud -palieknis 4 3 6 4 6 4 6 4 Uf -juodgiris 4 3 6 4 6 4 6 4 Pa -tyrašilis 1 0,5 Pb – raistašilis 3 2 3 2 Pc -raistas 6 4 6 4 Pd -lieknas 6 4 6 4 Pastaba. Leistina 10 % pomiškio (savaiminukų) kiekio paklaida nuo nurodyto lentelėje. ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 priedas MIŠKO ATKŪRIMO BŪDO PARINKIMAS PRIEŠ MEDYNO KIRTIMĄ, KAI NĖRA PAKANKAMO, TOLYGIAI IŠSIDĖSČIUSIO TIKSLINIŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ PERSPEKTYVAUS POMIŠKIO KIEKIO ŪKINIUOSE (IV GR.) MIŠKUOSE Augavietė (Dtg – miško tipų serija) Skaitiklyje – atkūrimo būdas (a-atžėlimas; ž-želdinimas) Vardiklyje – tikslinis medynas (pagal vyraujančias medžių rūšis) Numatomi kirsti medynai pušynas eglynas beržynas juodalksnynas drebulynas baltalksnynas uosynas ąžuolynas Nac, Na – kerpšilis a P ž P Na, Nb – brukniašilis a P ž P ž P Nb – žaliašilis ž P a P, E ž P ž P ž P Lb – mėlynšilis ž P a P ž P, E ž P ž P Nc – šilagiris ž P a P, E ž E ž E ž E ž E a Ą ž Ą Lc – mėlyngiris ž E a P, E, B ž E a E, B ž E a E, B ž E a E, B, D ž E a Ą ž Ą Nd – sausgiris ž Ą, E a Ą, E ž Ą, E a Ą, E ž Ą, E ž Ą, E ž Ą, E ž U, Ą, E a U, Ą, E a Ą ž Ą Ld – žaliagiris ž E, Ą, U a Ą, E, U, B ž E, Ą, U a Ą, E, U, B ž E, Ą, U a Ą, E, U, B ž E, Ą, U a Ą, E, U, B ž Ą, E a Ą, E Nf, Lf – baltmiškis ž U, Ą, E ž U, Ą, E ž U, Ą, E ž U, Ą, E a U ž U, Ą a Ą ž Ą Lf, Uf – šlapgiris ž U, Ą a U, Ą, B a J ž U ž U, Ą a U, Ą, D ž U, Ą a U, Ą, B a U ž U, Ą a Ą, U ž Ą, U Ua, Ub -balašilis a P ž P ž P a P Uc – paraistis ž J a P, J, B a J, B, E ž J a B, J ž J a J ž J a J, B Ud – palieknis a J, B, U ž J a J, B, U ž J a J ž J, U a J, U a U ž U Uf – juodgiris a J, B, U ž U a B, J, U a J ž J a J, B, U a U ž U Pa – tyrašilis a P Pb – raistašilis a P Pc – raistas ž J a J, B, P a J, B, E a B, J a J Pd – lieknas a J, B ž J a J a J Pastabos: 1. Pirmuoju pateiktam atkūrimo būdui ir tikslinei medžio rūšiai teiktinas prioritetas. 2. Tiksliniam medynui nurodytos tik 1-4 pageidautinos vyraujančios medžių rūšys, tačiau atkuriamojoje medynų sudėtyje toleruotinos ir kitos tikslinės bei retos medžių rūšys. 3. Beržo ir drebulės žėlimo vyravimas Ld ir Lf augavietėse galimas tik tuomet, kai jų motininiai medynai yra ne žemesnės kaip I selekcinės grupės. Nae, Ua, Ub, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse, atželiant tikslinėms medžių rūšims, motininių medynų selekcinė grupė neapribojama. Visais kitais atvejais motininiai medynai turi būti ne žemesnės kaip II selekcinės grupės. 4. Nustatytu laiku nepavykus pasiekti atžėlimo, miškas atkuriamas želdinant. 5. Pelkinėse nusausintose augavietėse miško atkūrimo būdas ir želdintinos tikslinės medžių rūšys parenkamos, atsižvelgiant į konkrečias po nusausinimo susidariusias augavietės sąlygas, nepažedžiant 9 priedo reikalavimų. ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 4 priedas DIRVOS RUOŠIMO BŪDAI PAGAL AUGAVIEČIŲ TIPUS Augavietės arba gruntų charakteristika Dirvos ruošimo būdas Kirtavietės, degavietės, aikštės ir plotai, naudoti žemės ūkiui Šae, Ša, Šb, Šc, Šd Aikštelėmis, supurenant paviršinius dirvožemio horizontus Šc, Šd Duobutėmis Nae, Na, Nb Vagomis Aikštelėmis, supurenant paviršinius dirvožemio horizontus Juostomis iš dviejų riekių, antrąją riekę verčiant į pirmosios vagą Juostomis, miško paklotę permaišant su viršutiniais mineraliniais dirvožemio horizontais Ncl, Ncp, Ndl, Ndp, Nfl, Nfp Aikštelėmis, supurenant paviršinius dirvožemio horizontus Juostomis iš dviejų riekių, antrąją riekę verčiant į pirmosios vagą Juostomis arba volais, miško paklotę permaišant su viršutiniais mineraliniais dirvožemio horizontais Vagomis* Ncs, Nds, Nfs Aikštelėmis, supurenant paviršinius dirvožemio horizontus Juostomis iš dviejų riekių, antrąją riekę verčiant į pirmosios vagą Juostomis arba volais, miško paklotę permaišant su viršutiniais mineraliniais dirvožemio horizontais Lb, Lc, Ld, Lf Kauburėliais Volais, miško paklotę permaišant su viršutiniais mineraliniais dirvožemio horizontais Riekėmis Ua, Ub, Uc, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd Dirva miško želdiniams ruošiama tik nusausinus Uan, Ubn, Ucn, Udn, Ufn, Pan, Pbn, Pcn, Pdn Dirvos ruošimo būdas pasirenkamas pagal besiformuojančias ar jau susiformavusias augavietės sąlygas Išeksploatuoti karjerai Normalaus drėgnumo smėliai, priesmėliai, priemoliai ir moliai Ištisinis arimas Normalaus drėgnumo žvyrai Dirvos arimas juostomis Lėkščiavimas juostomis Laikinai užmirkstantys žvyrai Riekėmis Kauburėliais Laikinai užmirkstantys smėliai, priesmėliai ir moliai Ištisinis arimas Po ištisinio arimo ruošiama riekėmis Kauburėliais Išeksploatuoti durpynai Normalaus drėgnumo įvairaus storio durpės sluoksnis, ploteliais – mineralinis gruntas Ištisinis arimas Laikinai užmirkstantis įvairaus storio durpės sluoksnis, ploteliais – mineraliniai gruntai Riekėmis* Kauburėliais Pastabos: 1. *Šį dirvos ruošimo būdą galima taikyti tik gerai drenuotose kirtavietėse ir degavietėse, kur sekliose vagose įveisus želdinius, negresia jų išmirkimas. 2. Petitu spausdinti tie dirvos ruošimo būdai, kurie tinka ne tik miško želdinimui, bet ir žėlimui. skatinti. ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 5 priedas ŽELDINIŲ PRADINIO TANKUMO ŪKINIUOSE (IV GR.) MIŠKUOSE NORMATYVAI Medžio rūšis Tankumas, tūkst. vnt./ha geras patenkinamas P (Nae, Na augavietėse) >7 6-7 P (kitose augavietėse) >5 4-5 E >3(<0,5 m) >2.5(>0,5 m) 2,2-2,5 (>0,5 m) >2,5 (< 0,5 m) M >1,5 1-1,5 Ą >4 (sėjinukais) >3 (sodinukais) >10 (sėjant) 3 – 4 (sėjinukais) 2 – 3 (sodinukais) < 10 (sėjant) U >4 3 – 4 J >3 2,5 – 3 B >4 3 – 4 L >3 2,5 – 3 K >4 3 – 4 Pastabos: 1. Atkuriant mišką, laikytis pradinio želdinių tankumo normatyvų, nurodytų šio priedo grafoje „geras“. 2. Želdinant nurodytu tankumu, užtikrinti želdinių apsaugą. 3. Mišrių želdinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje. ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 6 priedas MIŠKO ŽELDINIŲ TIPAI EKOSISTEMŲ APSAUGOS (II A GR.) IR APSAUGINIAMS (III GR.)MIŠKAMS, VEISIAMIEMS MIŠKO ŽEMĖJE Augavietė, (Dtg – miško tipų serija) Rūšinė sudėtis1) Mišrinimo schema arba būdas Tankumas, tūkst. vnt./ha Pastabos želdinių pageidautina „daugiatikslės“ paskirties medžių ir krūmų priemaiša (2, 4 ir 5 skiltyse žymima bendra santrumpa „kr“) lyguma išreikštas mezo reljefas2) Nae, Na -kerpšilis 7-10P3-0B Kd Grupėmis3): B Eilėmis:4-7P1B Grupėmis:B reljefo pažemė-jimuose Eilėmis: 4-7 P1B 7-9 Apsauginiuose miškuose4) 10Pk - - - 10 Tik Kuršių nerijos nac. parke Na, Nb – brukniašilis 7-10P3-0B+kr Kd, Šm Grupėmis: B, kr Eilėmis:8-10P1-2B Grupėmis:B reljefo pažemėjimuose; kr Eilėmis:8-10P1-2B 5-7 - Apsauginiuose miškuose 7-8P2-1B1kr -“- Grupėmis:B, kr Eilėmis:5-7P1kr1B1kr Grupėmis:B reljefo pažemėjimuose; kr Eilėmis: 5-7P1kr1B1kr 6-8 - Apsauginiuose miškuose Nb – žaliašilis 7-10P3-0B, E+kr Šm, Kd, O, Kš Grupėmis:B, E, kr Eilėmis:8-10P1-2B Eilėse:2-3P1E Grupėmis: B, E reljefo pažemėjimuose; kr Eilėmis:8-10P1-2B Eilėse:2-3P1E 5-7 - Apsauginiuose miškuose 7-8P3-2kr -“- Grupėmis:kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1kr Grupėmis:kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1kr 6-8 - Apsauginiuose miškuose Lb-mėlynšilis 5-10P5-0E, B +kr Šm, Št, O, Kš Grupėmis:E, kr Eilėse:2-3P1E Eilėmis:6-8P1-2B Grupėmis:E, reljefo pažemėjimuose; kr Eilėse:2-3P1E Eilėmis:6-8P1-2B 5-7 - Apsauginiuose miškuose 7-8P3-2kr -“- Grupėmis:kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1kr Grupėmis:kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1kr 6-8 Apsauginiuose miškuose Nc- šilagiris 7-8P3-2Ą, K, L, E, B, kr Šm, Sm, Lz, Šn, O, Kš, L, K, Sb Grupėmis:Ą, K, L, E, kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1L, K, E, kr Grupėmis:Ą, K, L, E, kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1L, K, E, kr 6-8 - Apsauginiuose miškuose 7-10Ą3-0K, L, kr+E, B -“- Grupėmis:K, L, kr, E Eilėmis:2-3Ą1K, L, kr Grupėmis:K, L, kr, E reljefo pažemėjimuose Eilėmis:2-3Ą1K, L, kr 3-4 - Apsauginiuose miškuose 6-7E4-3P +Ą, B, kr -“- Grupėmis:P, Ą, kr Eilėse:2E1P Grupėmis: P, Ą, kr aukštesnėse reljefo vietose Eilėse:2E1P 4-5 Ekosistemų apsaugos miškuose Lc-mėlyngiris 7-8P3-2Ą, K, L, E, B, D, kr Šm, Sm, Lz, Šn, O, Kš, L, K, Sb Grupėmis:Ą, K, L, E, kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1K, L, E Grupėmis:Ą, K, L, E, kr Eilėse arba eilėmis: 2-3P1K, L, E 6-8 - Apsauginiuose miškuose 6-8Ą4-2K, L, kr, E, B, D, J -“- Grupėmis:K, L, kr, E, J Eilėmis:2-3Ą1K, L, kr Grupėmis:K, L, kr, E, J reljefo pažemėjimuose Eilėmis:2-3Ą1K, L, kr 3-4 - Apsauginiuose miškuose 6-7E4-3P +Ą, B, D, kr -“- Grupėmis:P, Ą, kr Eilėmis:2E1P Grupėmis:P, Ą, kr aukštesnėse reljefo vietose Eilėse:2E1P 4-5 Ekosistemų apsaugos miškuose Nd-sausgiris 7-10Ą3-0 kitos tikslinės rūšys+kr Lz, Ož, Št, Sm, Šn, Pt, Iv Grupėmis:L, K, E, U, kr Eilėmis:2-3Ą1K, L Grupėmis:L, K, E, U, kr reljefo pažemėjimuose Eilėmis:2-3Ą1K, L 3-4 - Apsauginiuose miškuose 6-7L, K, U4-3 kitos tikslinės rūšys + kr -“- Grupėmis:Ą, E, kr Grupėmis: E, kr žemesnėse reljefo vietose, Ą-aukštesnėse 3-4 - 6-7E4-3 kitos tikslinės rūšys+kr -“- Grupėmis:Ą, L, K, U, kr Grupėmis:Ą, L, K aukštesnėse reljefo vietose; U, kr – žemesnėse 3-4 Ekosistemų apsaugos miškuose Ld-žaliagiris 7-9Ą3-1 kitos tikslinės rūšys + kr Lz, Ož, Št, Šm, Šn, Iv, Pt Grupėmis:L, K, E, U, J, kr Eilėmis:2-3Ą1L, K Grupėmis: L, K, E, U, J, kr reljefo pažemėjimuose 3-4 - Apsauginiuose miškuose 6-7E4-3Ą, L, K, U, J+B, kr -“- Grupėmis:Ą, L, K, U, J, kr Grupėmis:Ą, L, K aukš- tesnėse reljefo vietose; U, J, kr-žemesnėse 3-4 Ekosistemų apsaugos miškuose 7-9U3-1J, B+kr -“- Grupėmis:J, kr Eilėmis:4-6U1-2J, kr Grupėmis:J reljefo pažemėjimuose; kr - 4-5 - Apsauginiuose miškuose 7-9J3-1U, B+kr -“- Grupėmis: U, kr Grupėmis:U, kr aukštes- nėse reljefo vietose 3-4 - Nf, Lf – baltmiškis 7-10Ą3-0 kitos tikslinės rūšys + kr Lz, Ož, Sm, Šn, Iv, Srj Grupėmis:L, K, U, G, E, J, kr Eilėmis:2-3Ą1L, K Grupėmis:L, K, U, G, E, J reljefo pažemėjimuose - 3-4 - Apsauginiuose miškuose 7-9U3-1J, B+kr -“- Grupėmis: J, kr Eilėmis::4-6U1-2J, kr Grupėmis:J reljefo pažemėjimuose; kr - 4-5 - Apsauginiuose miškuose 6-7E4-3Ą, L, K, U, J+kr -“- Grupėmis:Ą, L, K, U, J, kr Grupėmis:Ą, L, K aukš-tesnėse reljefo vietose; U, J, kr-žemesnėse 3-4 Ekosistemų apsaugos miškuose Lf, Uf-šlapgiris 6-8U4-2J, B+kr Ož, Lz, Iv, Srj, Šn Grupėmis:J, kr Eilėmis:4-6U1-2J, kr Grupėmis:J reljefo pažemėjimuose; kr - 4-5 - Apsauginiuose miškuose 6-9Ą4-1kitos tikslinės rūšys +kr -“- Grupėmis:U, J, kr Grupėmis:U, J reljefo pažemėjimuose; kr 3-4 - 7-9J3-1U, B+kr -“- Grupėmis:U, kr Grupėmis:U, kr aukštesnėse reljefo vietose 3-4 - Ua, Ub-balašilis; Pan 7-10P3-0B +E, D, J, kr Kd, Št, Šm Grupėmis:E, J, kr Grupėmis:E, kr aukštesnėse reljefo vietose; J 5-6 - Uc-paraistis 6-10J4-0P, E +kr Št, Šm, Lz, Pt, Kd Grupėmis:P, E, kr Grupėmis:P, E, kr aukš-tesnėse reljefo vietose 3-4 - Ud-palieknis 6-10J4-0U, E, P +kr Lz, Št, Sm, Šm, Pt, Šn, Ož, Iv Grupėmis:U, E, P, kr Grupėmis:U, E, P, kr aukš-tesnėse reljefo vietose 3-4 - Uf -juodgiris 6-10J4-0U, E, P +kr Ož, Sbj, Iv Grupėmis:E, P, kr Grupėmis:E, P, kr aukš-tesnėse reljefo vietose; J -žemesnėse 3-4 - 6-10U4-0J, E, P +kr -“- Grupėmis:E, P, U, kr Grupėmis:E, P, kr aukš-tesnėse reljefo vietose 4-5 - Pa-tyrašilis, Pb-raistašilis 7-10P3-0B + E, kr Št, Šm, Kd Grupėmis:E, kr Grupėmis:E, kr aukš-tesnėse reljefo vietose 5-6 - Pc-raistas, Pd-lieknas 7-10J3-0P, E, U +kr Št, Šm, Sbj, Iv Grupėmis:P, E, U, kr Grupėmis:P, E, U, kr auk-štesnėse reljefo vietose 5-6 - Uan, Ubn, Pbn 7-10P3-0 E, B +kr Kd, Št, Šm Grupėmis:E, kr Grupėmis:E, kr aukštes-nėse reljefo vietose 5-6 - Ucn, Pcn 7-10P3-0E, Ą, U, J +kr Št, Šm, Kd, Lz, Pt Grupėmis:E, Ą, U, J, kr Grupėmis:U, J žemesnėse reljefo vietose; E, Ą, kr-aukštesnėse 5-6 - 7-10J3-0P, E, Ą, U+kr -“- Grupėmis:P, E, Ą, U, kr Grupėmis:P, E, Ą, U, kr aukštesnėse reljefo vietose 3-4 - Udn, Pdn 7-10J3-0U, Ą, P, E+kr Lz, Št, Šm, Sm, Pt, Šn, Ož, Iv Grupėmis:U, Ą, P, E, kr Grupėmis:U, Ą, P, E, kr aukštesnėse reljefo vietose 3-4 - 7-10U3-0J, Ą, P, E+kr -“- Grupėmis:J, Ą, P, E, kr Grupėmis:J žemesnėse reljefo vietose; Ą, P, E, kr-aukštesnėse 4-5 - 7-10Ą3-0J, U, P, E+kr -“- Grupėmis: J, U, P, E, kr Grupėmis:J, U žemesnėse reljefo vietose; P, E, kr- aukštesnėse 3-4 - Ufn 7-10Ą3-0U, J, E+kr, K, L Ož, Sbj, Iv, Lz, Šn Grupėmis:U, J, E, kr, K, L Grupėmis: U, J žemesnėse reljefo vietose; E, K, L, kr-aukštesnėse 3-4 - 6-10U4-0J, Ą, E+kr, K, L -“- Grupėmis:J, Ą, E, kr, K, L Grupėmis: U, J žemesnėse reljefo vietose; Ą, E, K, L, kr-aukštesnėse 4-5 - Pastabos: 1) Rūšinės sudėties nukrypimai nuo mišrinimo schemų ± 20 %. Pasirinkti miško želdinių tipai ir išdėstymo schemos negali prieštarauti konkrečių saugomų teritorijų bendrųjų arba individualiųjų nuostatų, taip pat bendrųjų ir specialiųjų projektų reikalavimams. 2) Išreikštas mezo reljefas – kai yra kauburių, lomų, šlaitų. 3) Mišrinimo būdas grupėmis 4,5 skiltyse nurodytas tik nevyraujančioms medžių rūšims ir krūmams. Grupių dydį apsprendžia atskirų reljefo formų parametrai. Lygiose vietose pageidautinas grupių dydis – 1-5 arai. Vyraujanti rūšis sudaro želdinių foną ir gali būti išdėstoma įvairiais būdais: eilėmis, lizdais, grupėmis, vengiant taisyklingų formų, t. y. imituojant natūralius želdinius. Tarp neigiamai sąveikaujančių medžių rūšių grupių, juostų-eilių paliekami platesni (3–6 m) neapželdinti tarpai arba juose veisiami krūmai. Gali būti paliekamos neapželdintos 1–5 arų ar net kitokio ploto aikštelės, įvairaus pločio properšos, jeigu tai numatyta konkrečios saugomos teritorijos nuostatuose arba projektuose. Gausiai želiančios medžių rūšys, nurodytos kai kurių augaviečių želdinių sudėtyje (2 sklt.), į mišrinimo schemas (4,5 sklt.) neįrašytos, nes jos atžels natūraliai. 4) Eilėmis rekomenduojama mišrinti apsauginių juostų ir zonų miškuose, parenkant rūšinę sudėtį su krūmais. Šlaituose eilės vingiuoja horizontalių kryptimis. Kai mišrinimo schemose „daugiatikslės“ paskirties medžių rūšių, taip pat krūmų priemaiša (bendra santrumpa „kr“) nenurodyta, jie išdėstomi laisvai (padrikai grupėmis arba pavieniui). Medžių ir krūmų pavadinimų santrumpos 1.     Ą – ąžuolas 2.     Ąr – ąžuolas raudonasis 3.     B – beržas karpotasis arba plaukuotasis 4.     Bu – bukas 5.     D – drebulė 6.     E – eglė paprastoji 7.     Ek – eglė kanadinė 8.     Er – erškėtis raukšlėtasis 9.     Gd – gudobelė 10.  Gl – gluosnis 11.  G – guoba 12.  Iv – ieva 13.  J – juodalksnis 14.  14. Kd – kadagys 15.  Kr – karklas (gluosnis) 16.  K – klevas 17.  Kš – kriaušė 18.  Lz – lazdynas 19.  L – liepa 20.  Me – maumedis europinis 21.  O – obelis miškinė 22.  Ož – ožekšnis 23.  Pc – pocūgė 24.  Pr – prožirnis 25.  Pk – pušis kalninė 26.  P – pušis paprastoji 27.  Pt – putinas 28.  Rg – raugerškis 29.  S – sausakrūmis šluotinis 30.  Sm – sausmedis 31.  Sd – sedula 32.  Srj – serbentas juodasis 33.  Srk – serbentas kalninis 34.  Sb – skroblas 35.  Šn – šunobelė 36.  Št – šaltekšnis 37.  Švj – šeivamedis juodauogis 38.  Švr – šeivamedis raudonuogis 39.  Šm – šermukšnis 40.  T – tuopa 41.  U – uosis ______________ Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 7 priedas MIŠKO ŽELDINIŲ TIPAI REKREACINIAMS (II B GR.) MIŠKAMS, VEISIAMIEMS MIŠKO ŽEMĖJE Augavietė, (Dtg – miško tipų serija Želdinių rūšinė sudėtis Mišrinimo arba augalų išdėstymo būdas Mišrinimo schema arba būdas Pastabos masyvuose1) giraitėse2) grupėse3) ir pavieniui Nae, Na-kerpšilis 10Pk Spiralinis4), padrikas5) Pk Tik Kuršių nerijos nacionaliniame parke 7-10P3-0B +Kd, Kr Grupinis P P, B, Kd, Kr 6-8P4-2Pj; B6)+Kd, Pk, Er, S, Pr, Kr Grupinis, padrikas P, Pj P, Pj, B ir kt. Netinka valstybiniams parkams ir kitoms konservacinės paskirties teritorijoms Na, Nb-brukniašilis 6-10P4-0B +Kd, Šm Grupinis P, B P, B, Kd, Šm 5-10B5-0P+Kd, Šm Grupinis, padrikas P, B B, P, Kd, Šm 6-8P4-2Pj, B, Ek+Kd, Šm, Srk, S, Švr, Rg, Pr Grupinis, padrikas P, Pj P, Pj, B, Ek ir kt. Netinka valstybiniams parkams ir kitoms konservacinės paskirties teritorijoms Nb-žaliašilis 6-10P4-0B, E+Kd, Šm Grupinis P, B, E P, B, E, Kd, Šm 5-10B5-0P +Kd, Šm Grupinis P, B B, P, Kd, Šm 6-8P4-Pj, B, Ek, Ąr, Me+Kd, Šm, Srk, S, Šl, Švr, Rg Grupinis, padrikas P, Pj P, Pj, B, Ek, Ąr, Me ir kt. Netinka valstybiniams parkams ir kitoms konservacinės paskirties teritorijoms Lb-mėlynšilis 6-10P4-0B, E+Šm, Št, Kd Grupinis P, B, E P, B, E ir kt. 5-10B5-0P+Sm, Št, Kd Grupinis P, B P, B ir kt. 6-8P4-2Pj, B, E, Ąr, Me+Šm, Št, Kd, Švr, Srk, Šl Grupinis, padrikas P, Pj P, Pj, B, E, Ąr, Me ir kt. Netinka valstybiniams parkams ir kitoms konserva …