📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBŲ SAUGOS TAISYKLIŲ LAIVŲ KROVOS DARBŲ ĮMONĖSE PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 23 d. Nr. 171
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 95-2968) ir suderinęs su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija,
1. Tvirtinu Darbų saugos taisykles laivų krovos darbų įmonėse (pridedama).
2. Nustatau, kad Darbų saugos taisyklės laivų krovos darbų įmonėse įsigalioja nuo 2001 m. birželio 1 d.
SUSISIEKIMO MINISTRAS DAILIS BARAKAUSKAS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2001 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 171
DARBŲ SAUGOS TAISYKLĖS LAIVŲ KROVOS DARBŲ ĮMONĖSE
(DT4-01)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbų saugos taisyklės laivų krovos darbų įmonėse (toliau – Taisyklės) nustato darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimus vykdant krovos darbus laivuose ir uostuose. Jos privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
2. Darbdaviai, rengdami darbų saugos instrukcijas, gali šių Taisyklių reikalavimus sugriežtinti.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. stividorius (angliškai stevedore – krovėjas) – asmuo, atstovaujantis uosto administracijai ir darbų vykdytojui laive, esančiame prie krovininės krantinės. Atsako už pakrovimo – iškrovimo darbų technologiją, už krovimo darbų plano, pamaininių paros užduočių ir laivų aptarnavimo grafiko vykdymą, už neplanines laivų ir krovininių įrenginių prastovas, už uosto darbininkų užimtumą. Nustačius darbų tvarkos pažeidimus laive, stividorius turi teisę sustabdyti darbą. Jis privalo visus operatyvinius klausimus, iškilusius darbų eigoje, suderinti su laivo kapitonu. Stividorius tvarko laivo stovėjimo laiko apskaitą, suderina įrašus su laivo kapitonu. Pasibaigus pamainai, pristato ataskaitą krovininio rajono budinčiajam dispečeriui;
3.2. stividoriniai darbai – organizacinių ir techninių priemonių visuma, užtikrinanti nustatytu laiku laivų iškrovimą-pakrovimą jūrų uostuose. Laive atliekamas patikrinimas: prieš pradedant pakrovimo darbus – krovininių patalpų ir perkrovimo priemonių būklė, o prieš pradedant iškrovimo darbus – krovinių išdėstymas ir būklė; pakrovimo – iškrovimo darbų organizavimas laive atitinkamai su pakrovimo darbų planu ir laivo technologine aptarnavimo schema, sudarant sąlygas našiam uosto krovikų ir perkrovimo mašinų darbui; padavimą laiku prie laivo borto geležinkelio vagonų arba automobilinio transporto, inventoriaus ir medžiagų pristatymą krovinio tvirtinimui laive, krovinio išsaugojimą, už darbų saugą laive priimant ir perkeliant krovinius. Laivo pakrovimui – iškrovimui krantinėje vadovauja stividorius;
3.3. dokininkas – doko darbininkas, uosto krovikas;
3.4. krovinio vieta – charakterizuojama matmenimis: ilgiu, pločiu, diametru, mase ir tūriu;
3.5. vienetiniai kroviniai – tai kieti atitinkamų geometrinių formų kroviniai, kurių atskirus vienetus galima transportuoti, perkrauti ir sandėliuoti. Jų savybės: forma, tūris, masė, svorio centras, ilgis, plotis, diametras;
3.6. birūs kroviniai – tai kietos atitinkamų medžiagų dalelės, kurios daugiausia yra mažų dydžių ir atskirai negali būti transportuojamos. Jų savybės: granuliometrinė sudėtis (atitinkamų dydžių dalelių kiekis bendrame birių krovinių tūryje), tūrio masė (tūrio ir masės santykis, natūralus byrėjimo kampas, birumas, drėgnumas, kietumas);
3.7. ilgamačiai kroviniai – kroviniai, jeigu linijiniai matmenys vienos vienetinės krovinio vietos ilgesni negu 9 m;
3.8. sunkiasvoriai kroviniai – kroviniai, kai atskiros vienetinės krovinio vietos masė didesnė kaip 3 t arba kai laivo kėlimo įrenginių kėlimo galia 5 t, o krovinio vietos masė didesnė kaip 5 t;
3.9. generaliniai kroviniai – nespecializuoto tipo kroviniai: įvairiausi ryšuliai, dėžutės, gniutulai, atviri pinti krepšiai, būgnai, pakrauti į laivo triumus ir turintys atskiras vietas;
3.10. pavojingi kroviniai – tai specifinės medžiagos arba gaminiai, kurie pakraunant ir iškraunant arba transportuojant gali sprogti, sukelti gaisrą ir sugadinti transporto priemones;
3.11. paketavimas – tai procesas, kai vienodų matmenų ir savybių kroviniai įpakavimo ir rišamosiomis priemonėmis sujungiami į vieną atitinkamų geometrinių formų krovimo vienetą;
3.12. medienos rietuvė – rietuvė, kurioje lygiagrečiai viena ant kitos sukrauta mediena;
3.13. glaudžioji medienos rietuvė – rietuvė, kurioje mediena sukrauta be tarpiklių;
3.14. eiliuotinė medienos rietuvė – rietuvė, kurioje mediena sukrauta glaudžiomis horizontaliomis eilėmis, atskirtomis viena nuo kitos tarpikliais;
3.15. ryšulinė medienos rietuvė – rietuvė, sukrauta iš medienos ryšulių;
3.16. medienos ryšulys – ryšulys, kuriame sudėta į vieną vietą ir surišta mediena, skirta perkelti vienu kartu.
II. LAIVŲ KROVOS DARBŲ ĮMONĖS TERITORIJOS REIKALAVIMAI
4. Esant sugretintoms laivų krovos darbų įmonių dirbančiųjų profesijoms, dirbantieji instruktuojami pagal abiejų profesijų reikalavimus.
5. Visi darbai, susiję su kelių eismo, kėlimo kranų darbu, elektros įrenginiais, sprogiomis ir kenksmingomis medžiagomis, priešgaisrine sauga ir kiti, kai jų vykdymą reglamentuoja specialios taisyklės, turi būti atliekami vadovaujantis jomis. Taisyklėse nenurodyti reikalavimai, kuriuos reglamentuoja kiti norminiai aktai – darbuotojų sveikatos tikrinimo, mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais tvarka, apribojimai atlikti tam tikrus darbus priklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės.
6. Keliant krovinius rankomis, reikia laikytis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų reikalavimų (Žin., 1998, Nr. 79-2242).
7. Jeigu šiose Taisyklėse nėra numatytų reikalavimų kai kuriems darbams saugiai atlikti ir nėra tam darbui skirtų specialių taisyklių, darbdavys privalo pats numatyti atitinkamas priemones ir užtikrinti saugų darbą.
8. Asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos, su aiškiai pastebimais fiziniais ar psichiniais negalavimais arba kai apie tokius negalavimus praneša patys darbuotojai, nustatyta tvarka nepasitikrinusiems sveikatos, taip pat apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių ir toksinių medžiagų, neturint tam darbui numatytų apsauginių drabužių bei kitų apsaugos priemonių, neleidžiama dirbti. Profesinė kvalifikacija patvirtinama dokumentu, jeigu tai numatyta atitinkamais teisės aktais.
9. Organizuojant krovos darbų vykdymą konkrečios krovos darbų įmonės jėgomis, turi būti paskirtas iš šios įmonės stividorius, atsakingas už darbų vykdymo organizavimą, saugą. Į stividoriaus pareigas įeina:
9.1. dirbančiųjų instruktavimas saugaus darbo klausimais;
9.2. kontrolė, kaip dirbantieji laikosi šių Taisyklių ir saugos darbe instrukcijų reikalavimų;
9.3. dalyvavimas komisijos darbe tiriant nelaimingą atsitikimą, įvykusį su šios organizacijos asmeniu.
10. Laivų krovos darbai atliekami pagal įmonės vadovo patvirtintas darbo technologines korteles arba kitus technologinius dokumentus.
Perkraunant pavojingus krovinius, būtina laikytis šių Taisyklių Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso (IMDG Code), Pavojingų krovinių pervežimo tarptautiniais geležinkeliais tvarkos (RID), Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų automobilių transportu Europos sutarties (ADR) reikalavimų.
11. Kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą, su laivų krovos darbų įmonės administracija ir (esant reikalui) su atitinkama kontroliuojančia tarnyba suderintą laivo pakrovimo ir krovimo išdėstymo planą (schemą).
12. Specializuotiems laivų krovos darbų kompleksams sudaromos šių kompleksų eksploatavimo instrukcijos, kuriose turi būti numatytos darbų saugos priemonės. Instrukcijas tvirtina įmonių vadovai.
13. Prie nuolatinių pavojingų zonų turi būti pastatyti matomi ir tamsiu paros metu apšviesti atitinkami saugos ženklai, plakatai, perspėjamieji užrašai.
14. Atliekant laivų krovos darbus netoli laikinų pavojingų zonų, stividorius privalo įvertinti galimybę čia atlikti darbus, numatyti dirbančiųjų apsaugos priemones, pastatyti gerai matomus, o tamsiu paros metu apšviestus saugos ženklus, plakatus, perspėjamuosius užrašus, pastatyti aptvarus arba paskirti budinčiuosius.
Aptvarus ir saugos ženklus draudžiama nuimti, iki bus pašalintas pavojaus šaltinis.
Tamsiu paros metu krovos darbų vietos laive, krantinėje, sandėlyje turi būti apšviestos pagal galiojančių normatyvų reikalavimus. Šviesos neturi trukdyti laivybai.
15. Priklausomai nuo krovinių rūšies ir darbų pobūdžio reikia naudotis asmeninėmis saugos priemonėmis (akiniais, dujokauke ir kt.), dirbti su specialiais rūbais, specialia avalyne. Laivų krovos darbus atliekantys dokininkai, vykdydami visus darbus, privalo dėvėti šalmus, kurie pritvirtinami dirželiu. Specialūs drabužiai visada turi būti švarūs ir tvarkingi, striukė užsagstyta, rankovės nuleistos, batai gerai užraišioti.
16. Darbo vieta turi būti švari, neužgriozdinta, o slidūs paviršiai pabarstyti smėliu arba šlaku, gerai apšviesta.
Neleidžiama dirbti blogai apšviestoje ir užgriozdintoje vietoje.
17. Jeigu reikia apšviesti darbo vietą, būtina naudotis ne didesne kaip 50 V kilnojama elektros lempa su tvarkinga lankstaus elektros kabelio izoliacija, tvarkinga įjungimo šakute, gaubtu ir tinkleliu.
18. Vaikščioti po laivų krovos darbų įmonės teritoriją reikia šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o kur jų nėra – eiti prieš transporto judėjimo kryptį.
19. Prieš pereinant geležinkelio linijas, būtina apsižvalgyti, ar nesimato lokomotyvo ar vagonų sąstato.
Negalima eiti per geležinkelio linijas prieš besiartinantį sąstatą arba lokomotyvą sunkiai pereinamose, užgriozdintose vietose.
20. Pereiti geležinkelio liniją galima tik nustatytose vietose stačiu kampu. Negalima lįsti pro vagonų ir sankabų apačią.
21. Eiti išilgai geležinkelio linijų reikia tarpukeliu, o prie kraštinių linijų – ne arčiau kaip 2 m nuo išorinio bėgio.
22. Važiuoti uosto arba laivų krovos darbų įmonės vidaus transportu leidžiama tik specialiai sėdėjimui įrengtose vietose. Išlipti ir įlipti žmonėms leidžiama tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustojo. Draudžiama važiuoti stovint ant pakojų, sparnų, atsvarų, elektros baterijų dangčių, taip pat ant krautuvo rėmų ir šakių.
23. Neleidžiama išbandyti ir perstatyti į kitą vietą mašinas, mechanizmus, krautuvus asmenims, neturintiems tam teisių.
24. Laivų krovos darbus atliekantis dokininkas privalo dirbti tik jam pavestą darbą, kurį jis gali atlikti saugiai. Abejotinais atvejais darbo nepradėti tol, kol stividoriai nepaaiškins, kokius saugius metodus darbe naudoti.
25. Pradėjus atlikti skirtą darbą, negalima palikti savo darbo vietos ir pradėti dirbti kitus nenurodytus darbus. Grupėje dirbančiųjų laivų krovos darbus veiksmus tarpusavyje turi suderinti vyresnysis dokininkas.
26. Pereiti į kitą darbo vietą ir joje pradėti darbą galima tik pagal stividoriaus nurodymus.
27. Laivų krovos darbų vietose turi būti vaistinėlės pirmosios pagalbos suteikimui. Jų skaičius, komplektacija ir išdėstymas nustatomi suderinus su darbų saugos tarnyba.
28. Būtina numatyti reikiamo pločio (2.1 lent.) saugius praėjimus tarp krovinio rietuvių ir štabelių. Krantinės pakraštyje turi būti ne siauresnis kaip 1 m praėjimas.
2.1lentelė
Praėjimas, pravažiavimas, trapas, tiltelis ir t. t.
Minimalus plotis, m
1. Tilteliai ir trapai rankiniam krovinio transportavimui:
– esant vienpusiam judėjimui
1,0
– esant dvipusiam judėjimui
1,5
2. Trapai ir laiptai aptarnaujančiam personalui
0,7
3. Centriniai sandėlių koridoriai
2,2
4. Pakrovimo ir iškrovimo platformos
1,5
5. Pakrovimo ir iškrovimo platformos, kuriomis važinėja krovininiai vežimėliai
2,35
6. Atstumas tarp rietuvių, štabelių, stelažų ir sandėlio sienų
0,6 ÷ 0,7
7. Tarpai tarp štabelių, rietuvių, stelažų (jei šiais tarpais nevažinėja transporto priemonės)
ne mažiau kaip 1,5 dėžės, paketo ilgio
8. Darbiniai praėjimai
1,25 ÷ 1,50
9. Darbiniai praėjimai krovininiams vežimėliams
3,0 ÷ 3,2
Pastabos: 1. Darbiniai praėjimai sandėliuose įrengiami durų (vartų) linijoje.
2. Praėjimai sandėliuose visuomet turi būti laisvi.
3. Priešgaisriniai pravažiavimai tarp štabelių ir rietuvių grupių, privažiavimai prie pastatų, įrenginių turi būti ne siauresni kaip 6,0 m.
29. Laivų krovos darbų įmonėse esantys keliai, pravažiavimai ir praėjimai neturi būti užkrauti kroviniais ir kitokiais daiktais, trukdančiais laisvai važiuoti transportui ir eiti žmonėms. Juos reikia nuolat valyti, pašalinti sniegą, ledą, naftos produktų likučius ir t. t Esant apledėjimui – barstyti smėliu, o sausu ir karštu oru – palaistyti.
30. Laivų krovos darbų įmonės kėlimo ir transportavimo mašinoms, kelių transportui stovėti turi būti išskirtos specialios vietos toliau nuo automobilių ir geležinkelio transporto kelių. Draudžiama šiam tikslui užimti kelius ir pravažiavimus.
31. Visi vandens ir garo tiekimo šulinių liukai, kanalizaciniai ir kitokie liukai laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti uždengti patikimais tvarkingais dangčiais su specialiomis išpjovomis arba rankenėlėmis jų atidarymui.
32. Atviri liukai, tranšėjos, duobės ir kt. turi būti patikimai aptverti, pastatyti perspėjamieji ženklai ir užrašai. Aptvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m; tamsiu paros metu jie turi būti apšviesti.
33. Neleidžiama užgriozdinti ir užkrauti kelius, pravažiavimus, praėjimus, privažiavimus prie pastatų, elektros įrenginių, priešgaisrinio inventoriaus.
34. Pavojingose vietose turi būti pastatyti ir nakties metu apšviesti perspėjamieji užrašai ir draudžiamieji ženklai.
35. Kelių transporto judėjimas laivų krovos darbų įmonės teritorijoje reguliuojamas kelių eismo ženklų pagalba, tamsiu paros metu šie ženklai turi būti apšviesti.
Nestandartinius kelio ženklus naudoti draudžiama.
36. Kelių transporto judėjimo reguliavimui laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti sudaryta transporto priemonių judėjimo schema, kurioje nurodytos leidžiamos ir draudžiamos judėjimo kryptys, posūkiai, įvažiavimai, privažiavimai ir kt. Tokia schema iškabinama prie įvažiavimo į laivų krovos darbų įmonę ir jos teritorijoje.
37. Laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti išdėstyti atitinkami ženklai ir kelių transporto priemonių judėjimo greitis neturi viršyti:
37.1. 15 km/h – artėjant prie reguliuojamų geležinkelio pervažų ir sankryžų;
37.2. 10 km/h – artėjant prie nereguliuojamų sankryžų ir geležinkelio pervažų, pervažiuojant per tiltus, siauruose pravažiavimuose, velkant kitas mašinas, sugedus apšvietimui;
37.3. 5 km/h – patalpų viduje, estakadose, įvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią, važiuojant remontuojamomis kelio dalimis ir tose vietose, kur pastatyti pavojus nurodantys užrašai ir ženklai.
38. Laivų krovos darbų įmonės teritorijoje turi būti išdėstyti atitinkami ženklai ir geležinkelio traukinių, lokomotyvų, manevrinių traukinių judėjimo greitis neturi viršyti:
38.1. 15 km/h – važiuojant manevriniais keliais su lokomotyvu priekyje;
38.2. 10 km/h – važiuojant manevriniais keliais su vagonais priekyje;
38.3. 5 km/h – važiuojant apsunkintomis sąlygomis (statūs pakilimai, arti esantys pastatai, blogas matomumas ir kt.), pervažose, perėjimuose, važiuojant svėrimo bėgiais, įvažiuojant ar išvažiuojant pro uosto vartus, artėjant lokomotyvui prie vagonų.
39. Prieš krovos darbų pradžią darbo vietose ir praėjimuose turi būti nuvalytas sniegas, ledas, išsilieję tepalai ir naftos produktai ir kt. Esant reikalui, šias vietas reikia pabarstyti smėliu, pelenais, šlaku.
40. Laivų krovos darbų įmonės teritorijos, tarnybinių ir buitinių patalpų, kelių, pravažiavimų ir praėjimų apšviestumas turi tenkinti normų reikalavimus ir turi būti ne mažesnis kaip 50 lx.
41. Jei laivų krovos darbų įmonėje naudojamasi geležinkelio transportu, turi būti sudaryta darbų saugos instrukcija, kurią tvirtina laivų krovos darbų įmonės administracija ir suderina su uostą aptarnaujančios geležinkelio stoties administracija. Šioje instrukcijoje numatomos geležinkelio saugaus darbo užtikrinimo priemonės laivų krovos darbų įmonės teritorijoje.
42. Laivų krovos darbų įmonės teritorijoje esančių draudžiamųjų ženklų ir nuorodų užrašai rašomi valstybine ir anglų kalba.
43. Kraunant krovinius draudžiama atlikti remonto ir kitokius su pakrovimu ir iškrovimu nesusijusius darbus (valymas, dažymas, pjovimas, suvirinimas ir kt.).
III. REIKALAVIMAI TERITORIJŲ PARENGIMUI VYKDYTI SANDĖLIAVIMO IR PERKROVIMO DARBUS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI SANDĖLIUOJANT IR SAUGANT KROVINIUS
44. Krovinius perkraunant, sandėliuojant, saugant būtina vykdyti gamintojo rekomendacijų reikalavimus.
45. Kroviniai, priimti laivų krovos darbų įmonėje pervežti vandens transportu arba skirti krovinio gavėjams, taip pat tranzitiniai kroviniai turi būti saugomi uždaruose sandėliuose arba atvirose aikštelėse laivų krovos darbų įmonėje, atsižvelgiant į jų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu.
46. Sandėliuose neleidžiama užkrauti duris, vartus, atsarginius išėjimus iš vidaus ir uždaryti sunkiai atsidarančiais užraktais, sklendėmis.
47. Specializuotuose sandėliuose matomose vietose turi būti sudarytos krovinių sandėliavimo schemos, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacinė kortelė, charakterizuojanti laikomų krovinių pavojingumą gaisro atžvilgiu. Už krovinių sandėliavimą atsako asmuo, vadovavęs šiems darbams.
48. Kraunant krovinius į rietuves sandėliuose ir aikštelėse, reikia palikti šiuos minimalius praėjimus ir pravažiavimus:
48.1. praėjimus tarp stelažų, rietuvių, praėjimus nuo rietuvių iki sienos – ne mažiau kaip 0,8 m;
48.2. krautuvų pravažiavimui tarp rietuvių – 3,5 m;
48.3. magistralinį pravažiavimą tarp rietuvių grupių ir sandėlių – 6 m.
49. Atvirų saugojimo aikštelių ribos turi būti pažymėtos ištisinėmis baltomis linijomis. Atvirose sandėliavimo aikštelėse krovinius reikia sandėliuoti:
49.1. 1 m nuo kraštinės išsikišusios krano portalo dalies;
49.2. 2 m nuo artimiausio geležinkelio bėgio galvutės;
49.3. 2 m nuo artimiausio geležinkelio bėgio galvutės, kai krovinys sandėliuojamas iki 1,2 m aukščio. 2,5 m – kai krovinys sandėliuojamas aukščiau kaip 1,2 m;
49.4. 1,5 m – nuo autokelio važiuojamosios dalies krašto.
50. Į rietuves kraunami tik tinkamoje taroje kroviniai. Jeigu krovinių tara netinkama, krauti galima tik viena eile specialiai paskirtoje vietoje.
51. Paketus formuoti ant padėklų reikia tik tvarkingomis priemonėmis, atitinkančiomis jų kėlimo galią ir darbų vykdymo schemas. Pagrindas po rietuvėmis turi būti horizontalus.
52. Formuojant rietuves uždaruose sandėliuose, jei numatomas žmonių buvimas ant rietuvės, tarp rietuvės viršaus ir žemiausios perdengimo konstrukcijos būtina palikti ne mažesnį kaip 2 m tarpą. Žmonių apsaugos nuo kritimo priemones turi numatyti stividorius.
53. Norint lengviau atlikti stropavimą ir tolygiai išskirstyti apkrovą po vienetiniais kroviniais, jų nuleidimo vietoje iš anksto reikia padėti tarpines. Neleidžiama kaip tarpines naudoti atsitiktines lentas, akmenis, rąstus, rąstigalius. Tarpinių galai neturi išsikišti daugiau kaip per 10 cm nuo krovinių.
54. Rietuvę iškrauti reikia nuo viršutinių eilių arba paketų. Draudžiama krovinius palikti pasvirusioje arba nestabilioje padėtyje.
55. Rietuvių uždengimui reikia naudoti tik tam skirtus brezentus arba specialius nuimamus stogus su jų pritvirtinimo ir rietuvių surišimo įrenginiais.
56. Brezentus ir stogus reikia paduoti ant rietuvės tik krovimo mašinomis, rietuvę uždengti (atidengti) brezentu turi ne mažiau kaip du dokininkai išvyniojimo (suvyniojimo) metodu nuo savęs. Neleidžiama brezento pritvirtinimui naudoti lentas, klojimus, padėklus, kurie tam tikslui nepritaikyti.
57. Reikalavimai sandėliavimui nestandartinėje taroje ir paketuose nustatomi laikinomis instrukcijomis ir pakrovimo – iškrovimo darbų technologinėmis schemomis, kurias tvirtina įmonės vadovas.
58. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir automobilinius krautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius, naudoti virykles, šildytuvus ir kitus buitinius prietaisus.
59. Medžiagų ir prekių laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinama informacinė kortelė, charakterizuojanti laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu.
60. Draudžiamas krovinių sandėliavimas rampose, iškrovimo aikštelėse ir estakadose.
II. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI KONTEINERIUS
61. Konteinerių aikštelėse pravažiavimai turi būti ne siauresni kaip 6 m ir nuolat laisvi.
62. Konteinerių aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 18 m nuo sandėlių, tarnybinių patalpų ir gamybinių pastatų.
63. Konteinerį pakrovimui (iškrovimui) būtina pastatyti taip, kad jis remtųsi visais dugno fitingais.
64. Pilni konteineriai sandėliuojami pagal darbo technologines korteles.
65. Tušti konteineriai turi būti kruopščiai apžiūrimi. Su įpakavimo popieriaus, drožlių, šiaudų arba kitų degių medžiagų likučiais konteinerius naudoti draudžiama.
66. Be papildomų tvirtinimų leidžiama sandėliuoti tuščius konteinerius tik dviem aukštais.
67. Tuščius konteinerius leidžiama sandėliuoti 4 aukštais laikantis reikalavimų, išdėstytų darbo technologinėse kortelėse.
68. Specialių kopėčių pastatymas prie konteinerių aukštų atliekamas iš autokrautuvo lopšelio.
69. Saugumo požiūriu kiekvieno konteinerio krovinys turi būti sutikrintas su dokumentais.
70. Konteinerių aikštelėje draudžiama:
70.1. naudotis atvira ugnimi, rūkyti;
70.2. užkrauti pravažiavimus tarp konteinerių grupių.
III. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI MIŠKO MEDŽIAGAS, MEDIENOS GAMINIUS
71. Sandėlių teritorijoje turi būti ne siauresni kaip 6 m pravažiavimai.
72. Iš sandėlio teritorijos nuolat turi būti šalinamos žievės, skiedros ir šiukšlės.
73. Miško medžiaga sandėliuose turi būti laikoma rietuvėse pagal iš anksto paruoštas ir uoste patvirtintas technologines schemas.
74. Pjautinės miško medžiagos rietuvių sukrovimas ar išrūšiavimas, ruošiant medžiagą išsiųsti, turi būti atliekamas vienoje darbų linijos pusėje.
75. Medieną paketuose sandėliuoti be tarpiklių draudžiama.
76. Ilgesnę kaip 3 m miško medžiagą sandėliuoti palaidomis krūvomis draudžiama.
77. Medienos medžiagų sandėliuose draudžiama:
77.1. teršti teritoriją medienos atliekomis;
77.2. rūkyti;
77.3. tiesti virš sandėlio elektrinius ir apšvietimo laidus;
77.4. laikyti lengvai užsiliepsnojančias ir kitas degias medžiagas;
77.5. įvažiuoti į sandėlio teritoriją automobiliais, pakrautais lengvai užsiliepsnojančiomis degiomis medžiagomis ir be kibirkščių gaudytuvo ant išmetimo vamzdžio.
78. Sandėliuoti plytas leidžiama tik ant padėklų.
79. Sandėliuojant stambias gelžbetonines konstrukcijas, turi būti užtikrintas kiekvienos konstrukcijos stabilumas.
80. Skirtingų rūšių cemento partijos turi būti sukrautos į atskiras rietuvių grupes.
IV. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI
LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIAS MEDŽIAGAS (MEDVILNĖ, PAKULOS, DŽIUTaS, VATa)
81. Lengvai užsiliepsnojančias medžiagas (medvilnę, pakulas, džiutą) gniutuluose galima sandėliuoti uždarose patalpose, pašiūrėse ir atvirose specialiai įrengtose aikštelėse.
82. Tarp aikštelių su gniutulais turi būti ne mažesnis kaip 15 m tarpas, o tarp rietuvių grupių – ne mažesnis kaip 30 m. Gniutulų aukštis turi būti ne didesnis kaip 8 m.
83. Atvirų pašiūrių vienoje grupėje turi būti ne daugiau kaip keturios.
84. Nuolatiniam medvilnės sandėliavimui naudojamos vietos turi būti aptvertos ištisine 2,5 m aukščio tvora, o laikinam sandėliavimui – atitvertos nuo kitų aikštelių.
85. Pašiūrės, kuriose sandėliuojami medvilnės pusgaminiai, turi būti apšviestos tik iš lauko pusės.
86. Medvilnės sandėliavimo aikštelės pagrindiniai pravažiavimai turi būti ne siauresni kaip 3,5 m ir ne arčiau kaip 5 m nuo sandėlių, pašiūrių ir atvirų aikštelių.
87. Neleidžiama gabenti, sandėliuoti medvilnę su tokiais kroviniais kaip odos žaliava, vilna ir kitais kroviniais, kurie išskiria drėgmę.
88. Uždaruose sandėliuose, pašiūrėse, atvirose aikštelėse medvilnės sandėliavimas leidžiamas tik gniutuluose, atsižvelgiant į markes ir kraunant ant sauso grindinio.
89. Visuose sandėliuose, platesniuose kaip 15 m, turi būti praėjimas kryptimi į sandėlio duris.
90. Jeigu sandėliuose paliekami keli praėjimai, tai jų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
91. Kraunant medvilnę į rietuves mechanizmais, praėjimo plotis turi užtikrinti laisvą mechanizmo manevravimą.
92. Metalines konstrukcijas būtina apsaugoti nedegiomis medžiagomis, kad būtų išvengta žiežirbų ir kibirkščiavimo.
93. Sandėliuojant medvilnę pašiūrėse, praėjimai tarp rietuvių turi būti kas 15–20 m.
94. Atliekos saugomos tik specialiai skirtose aikštelėse arba iš nedegių konstrukcijų įrengtose patalpose.
V. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI PLUOŠTINES MEDŽIAGAS
95. Pluoštines medžiagas leidžiama saugoti uždaruose sandėliuose, pašiūrėse arba specialiai skirtose aikštelėse.
96. Pluoštinės medžiagos saugomos taroje arba gniutulais. Medžiagas sugadintoje taroje arba gniutulais reikia laikyti atskirose rietuvėse arba kitose vietose.
97. Rietuvių matmenys ir jų išdėstymas, leistinas pluoštinės medžiagos kiekis rietuvėje turi būti nurodyti sandėlio instrukcijose.
98. Praėjimai uždaruose sandėliuose, taip pat atstumai tarp rietuvių atvirose aikštelėse turi būti laisvi, neužkrauti pluoštinėmis medžiagomis, tara ir kitais daiktais.
99. Su pluoštinėmis medžiagomis draudžiama laikyti degiąsias medžiagas, tepalus.
100. Saugant gamtines ir chemines medžiagas atvirose aikštelėse arba po pastogėmis, būtina apdengti brezentu. Esant karščiams, aikštelės turi būti laistomos.
101. Prožektorius ir elektros lempas reikia išdėstyti taip, kad šie netrukdytų iškrovimo ir pakrovimo darbams.
102. Būtina nuolat kontroliuoti, kad pakrovimo – iškrovimo mašinų, elektrokrautuvų kabeliai būtų tvarkingi.
103. Pluoštinių medžiagų atliekos ir užteršta medvilnė turi būti laikomos atskirai nuo švarių medžiagų.
104. Sandėlyje ardyti pluoštinių medžiagų gniutulus neleidžiama.
105. Neleistina, kad medvilnė ir kitos pluoštinės medžiagos apsivyniotų ant mašinų velenų.
106. Sandėlių patalpa, jų statybinės konstrukcijos, taip pat šalia esanti teritorija turi būti valoma nuo pluoštinių medžiagų atliekų, pūkų ir dulkių.
VI. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI Lengvai užsiliepsnojančiUS ir degiUS skysčiUS
107. Sandėliai, kuriuose laikomi lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai, įrengiami aikštelėse, kurios yra žemiau gamybinių cechų ir gyvenamųjų patalpų. Aikštelės turi būti aptvertos arba apsuptos žemės pylimu, kad avarijos metu neleistų išsilieti degiajam skysčiui.
108. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
108.1. laikyti dažų, lakų bei tirpiklių atsargas pažeistoje ar atviroje taroje;
108.2. laikyti juose kitos paskirties medžiagas;
108.3. perpilti lakus ir dažus iš vienos taros į kitą arba į darbo indus be metalinių padėklų su borteliais.
109. Lengvai užsiliepsnojančių ir degiųjų skysčių sandėlių teritorijoje draudžiama:
109.1. įvažiuoti automobiliams, traktoriams ir kitam mechanizuotam transportui, kuriuose neįrengti specialūs kibirkščių gesinimo įrenginiai, taip pat neaprūpinti gaisro gesinimo priemonėmis;
109.2. rūkyti, taip pat naudotis atvira ugnimi apšvietimui ir atšildymui užšalusių arba sustingusių naftos produktų, vamzdynų uždaromosios armatūros. Juos atšildyti galima tik garu arba įkaitintu smėliu.
110. Naftos produktai statinėse turi būti sustatomi atsargiai, kamščiais į viršų, statinių daužymas draudžiamas.
VII. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI CHEMINeS MEDŽIAGAS
111. Sandėliuose turi būti cheminių medžiagų išdėstymo planas su lentelėmis, nurodančiomis medžiagų charakteringiausias savybes: „Ugniai pavojingos“, „Chemiškai aktyvios“, „Nuodingos“ ir kt., ir saugomų cheminių medžiagų „Saugos duomenų lapas“.
112. Cheminėms medžiagoms būtina sudaryti „Saugos priemonių korteles“ ir jos turi būti sandėlyje.
113. Chemikalus reikia sandėliuoti pagal vienalytiškumo požymius, atitinkamai su jų fizinėmis, cheminėmis ir gaisrui pavojingomis savybėmis.
114. Stipriai veikiančias nuodingas medžiagas leidžiama saugoti tik griežtai laikantis nustatytų specialių taisyklių.
115. Cheminiai reaktyvai, linkę savaime užsidegti kontaktuodami su oru, vandeniu, degiomis medžiagomis arba galintys sudaryti sprogius pavojingus mišinius, turi būti saugomi specialiose sąlygose. Šios sąlygos turi visiškai užtikrinti tokio kontakto išvengimą, taip pat aukštų temperatūrų ir mechaninio poveikio įtaką.
116. Visiškai izoliuoti nuo kitų cheminių medžiagų poveikio turi būti saugomi stiprūs oksidatoriai (magnio chloratas, kalio chloratas–chloridas, vandenilio peroksidas ir kt.).
117. Chemikalus negilioje taroje reikia saugoti atvirose lentynose arba spintose, o didelėse tarose – rietuvėse.
118. Buteliai, statinės su reaktyvais sustatomi atvirose aikštelėse grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vnt. kiekvienoje, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m. Kiekvienoje grupėje turi būti saugoma tik vienos rūšies produkcija su atitinkančiais užrašais. Aikštelės turi būti gerai suplūktos ir aptvertos barjerais. Buteliai su reaktyvais atvirose aikštelėse turi būti apsaugoti nuo saulės spindulių poveikio.
119. Saugant azoto ir sieros rūgštis turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių, kad būtų išvengta jų susilietimo su mediena, šiaudais ir kitomis organinės kilmės medžiagomis.
120. Sandėliuose ir pašiūrėse, kur saugomos rūgštys, reikia turėti paruoštus kreidos, sodos arba kalkių skiedinius staigiam rūgščių neutralizavimui jas išpylus. Rūgščių saugojimo vietos turi būti pažymėtos.
121. Kelių transportą, skirtą šių medžiagų pakrovimo-iškrovimo darbams, negalima palikti sandėlių teritorijoje po darbo.
VIII. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI ANGLĮ
122. Prieš kraunant anglį į krūvas, aikštelė turi būti išvalyta nuo degių šiukšlių, augalų ir suplūkta.
123. Sandėlyje turi būti ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrinama anglies temperatūra.
124. Siekiant išvengti krūvų suirimo matuojant temperatūrą, reikia patikimai pastatyti kopėčias, o rietuvių viršuje – pakloti lentas.
125. Matavimo rezultatai įrašomi į specialų žurnalą, nurodant krūvos numerį, anglių markę, atvežimo datą, vamzdžio numerį ir termometro parodymus.
126. Pastebėjus anglies krūvos paviršiuje užsidegimo požymius: garavimo, drėgnų dėmių, dervos arba sieros kvapą, druskos apnašų atsiradimą, šiose vietose būtina papildomai išmatuoti temperatūrą.
127. Pastebėjus krūvoje savaiminio užsidegimo židinį su temperatūra, aukštesne kaip 35°C, būtina šioje vietoje anglį suplūkti. Jeigu tai neduoda rezultatų ir anglių temperatūra viršys 60°C, būtina jas pašalinti, tą vietą nedelsiant užpilti šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
128. Išimtas iš krūvos įkaitusias anglis išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti.
129. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias krūvas, jas reikia pirmiausia panaudoti.
130. Kai anglių krūvos aukštis iki 3 m, tarpai tarp krūvų turi būti ne mažesni kaip 1 m, o kai krūvos aukštesnės, tarpai tarp jų – ne mažesni kaip 2 m.
131. Neleidžiama anglies krūvas krauti virš garo vamzdynų, bet kokios kitos paskirties vamzdynų, dujotiekių ir virš elektros kabelių kanalų.
132. Krūvų matmenys negali viršyti lentelėje nurodytų normų.
3.1 lentelė
Anglių grupė
Anglių rūšis
Rietuvių matmenys, m
aukštis
plotis
ilgis
Savaime neužsidegančios
Antracitai visų rūšių ir akmens anglis markės „T“
neribojami
Savaime užsidegančios
Rudoji ir akmens anglis, išskyrus anglis markės „T“
2,5
20
neribojamas
133. Anglis į krūvas turi būti klojama sluoksniais, ne daugiau kaip 0,5 m storio, po to turi būti suplūkiama.
134. Kiekvieno sluoksnio suplūkimas krūvoje turi būti atliktas ne vėliau kaip po paros po pakrovimo. Ypatingai kruopščiai turi būti suplūkiami viršutinis ir šlaitų sluoksniai.
135. Anglies sluoksnių suplūkimas nebūtinas:
135.1. laikant anglį ne daugiau kaip 2 mėnesius;
135.2. jeigu anglies kiekis neviršija 500 t;
135.3. jeigu krūvos aukštis pirmos grupės angliai neviršija 2,5 m, o antros – 1,5 m.
IX. REIKALAVIMAI TERITORIJOS PARENGIMUI SANDĖLIUOTI DURPES
136. Gabalinės ir frezuotos durpės gali būti saugomos tiek atviruose, tiek ir uždaruose sandėliuose.
137. Durpių laikymo aikštelės ir uždarų sandėlių grindys prieš kraunant durpes turi būti išvalytos.
138. Atvirose aikštelėse turi būti įrengta gruntinio ir atmosferinio vandens nuolaidos. Durpių neturi plauti gruntiniai arba lietaus vandenys, galintys nutekėti už aikštelės (sandėlio) ribų.
139. Durpių sandėlių negalima rengti ant šiluminių tinklų (garotiekių, karšto vandens vamzdžių), dujotiekių ir naftotiekių, ant elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis apsauginės zonos ribose.
140. Skirtingų rūšių (gabalines, frezuotas) durpes reikia krauti į atskiras krūvas ir joms turi būti skiriami atskiri plotai.
141. Durpių krūvos aukštis neturi viršyti 3 m, pagrindo ilgis – 80 m, plotis – 15 m. Krūvos gali būti kraunamos poromis, paliekant 4 m tarpą, o tarpai tarp gretimų porų turi būti ne mažesni kaip 20 m. Tarp gabalinių durpių rietuvių galų tarpai – 10 m.
142. Durpių temperatūrą rietuvėse būtina kontroliuoti. Temperatūrai pakilus virš 60°C, susidariusią galimo savaiminio įkaitimo vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias durpes. Tą vietą nedelsiant užpilti šviežiomis durpėmis ir kruopščiai jas suplūkti.
X. REIKALAVIMAI AIKŠTELIŲ IR PATALPŲ PARENGIMUI SANDĖLIUOTI MINERALINES IR CHEMINES TRĄŠAS
143. Prieš kraunant trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad jose neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno) likučių.
144. Trąšos taroje turi būti apsaugotos nuo atmosferinių kritulių.
145. Trąšos konteineriuose saugomos atvirose aikštelėse.
146. Pilstomos trąšos saugomos specialiuose uždaro tipo sandėliuose, išskyrus kalkines.
147. Mažai dulkančios trąšos gali būti saugomos atvirose aikštelėse.
148. Kiekviena trąšų rūšis saugoma atskirai.
149. Atviros aikštelės, kuriose saugomos trąšos krūvose, turi turėti kietą pagrindą, įrengtą vandens nutekėjimą, kad trąšos nepatektų į atvirus vandens telkinius.
150. Šie reikalavimai galioja visų rūšių mineralinėms ir cheminėms trąšoms, išskyrus pavojingiems kroviniams priskiriamas trąšas (amoniakas, kalcis, kalio, natrio salietra, kalcio cianidas) ir skystas trąšas, pervežamas pagal specialias taisykles.
XI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT MINERALINES IR CHEMINES TRĄŠAS
151. Visos kalkių kilmės trąšos, kalio druska, chloro kalis, fosforo miltai gali būti transportuojamos pripilant, pakraunant ir iškraunant specialiose prieplaukose. Mažai dulkančias kalkines trąšas leidžiama apdoroti bendros paskirties prieplaukose.
152. Kiekviena trąšų partija privalo turėti atsarginę tarą – 5% nuo bendro maišų skaičiaus pervežant vidaus vandenų keliais, kitais atvejais – 8%. Pervežant konteineriuose, atsarginė tara nebūtina.
153. Prieš priimant pamainą, įmonės dokininkas-mechanizatorius privalo susipažinti su praėjusios pamainos darbu, įrašais pamainų perdavimo žurnale, nesklandumais buvusioje pamainoje.
154. Dokininkas – mechanizatorius privalo patikrinti technologinių įrenginių, komunikacijų, kontrolinių matavimo prietaisų, gaisro gesinimo, apsauginių priemonių, signalizacijos, įrankių, įrangos darbo vietoje būklę.
155. Apie visus nesklandumus būtina pranešti stividoriui.
156. Pamainos perdavimas – priėmimas, esant avarinei situacijai, draudžiamas.
157. Išpilti geležinkelio cisternas galima tik gavus sąstato derintojo leidimą.
158. Dirbti ant estakadų, rezervuarų galima tik tada, jei yra 1,3 metro aukščio aptvėrimai.
159. Atidaryti cisternų, rezervuarų liukus galima tik gavus stividoriaus leidimą.
160. Perpilant skystas trąšas į laivus, sklendes atidaryti galima pradėti tik gavus stividoriaus leidimą.
161. Produktų priėmimo, šildymo ar pakrovimo metu išsiliejusiems skysčiams surinkti turi būti įrengti siurbliai ir iškastos duobės.
162. Trūkus bet kuriai skystų trąšų linijai, dokininkas-mechanizatorius privalo:
162.1. nutraukti produkto pakrovimo ir priėmimo operacijas;
162.2. nedelsdamas pradėti trūkusios linijos drenavimą į talpą;
162.3. informuoti padalinio vadovą;
162.4. imtis priemonių išpylimui lokalizuoti, kad būtų išvengta nutekėjimo į aplinką ir kanalizaciją;
162.5. ruošti trūkimo vietą remontui.
163. Dirbant siurbliams, draudžiamas bet koks įrenginių remontas.
164. Draudžiama leisti dirbti siurbliams, neužpildytiems skysčiu ir esant nuimtoms movų apsaugoms.
XII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KROVINIUS MAIŠUOSE
165. Kraunant maišus tinkle, negalima kėlimo įrenginiu iš po krovinio traukti prispaustą tinklą.
166. Perkraunant maišus ant plokščių padėklų, negalima leisti, kad triume susikauptų daug tuščių padėklų (ne daugiau kaip 5–6).
167. Kraunant maišus rankomis į vagono rietuvę, būtina žiūrėti, kad krovinys laikytųsi stabiliai.
168. Jei stropuojant maišų paketus pasitaiko paketų su defektais, tokius paketus reikia išformuoti.
XIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KROVINIUS GNIUTULUOSE
169. Ant griebtuvų pakabintus gniutulus kelti tik po jų kilstelėjimo į 20–30 cm aukštį stropavimui patikrinti.
170. Neleidžiama kelti gniutulus už rišamosios juostos (vielos).
171. Kraunant natūralų kaučiuką gniutuluose, darbo zoną prieplaukoje (sandėlyje) reikia atitverti ir iškabinti saugos ženklus.
172. Kai autokrautuvais sukraunami gniutulai, reikia žiūrėti gniutulų stabilumą. Pastebėjus nestabiliai sudėtus gniutulus, nedelsiant juos nuimti arba perkrauti.
173. Draudžiama gniutulus versti į dokininko buvimo pusę. Dokininkai – mechanizatoriai turi būti už verčiamo krovinio.
174. Kraunant gniutulus su metalinėmis tvirtinimo juostomis rankomis, reikia mūvėti pirštines.
XIV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KROVINIUS STATINĖSE
175. Ridenant statines rankomis, dokininkas – mechanizatorius turi būti už statinės ir rankas ridenimo metu turi laikyti ant statinės šoninio paviršiaus. Neleidžiama statinę ridenti, laikantis už statinės galo.
176. Atliekant krovimo operaciją į vagonus, krovinius ant padėklų reikia formuoti ant krovimo stalo arba krovimo rampos.
177. Į vagoną pakraunant (iškraunant) statines, vagono durys turi būti atidarytos tik iš vienos pusės.
178. Užkabinti ir nuimti griebtuvus turi ne mažiau kaip du dokininkai – mechanizatoriai.
179. Perkeldami rietuvėje statines, dokininkai – mechanizatoriai turi saugoti kojas, kad jos nepapultų tarp statinių.
180. Kraunami ant padėklų kroviniai metaliniuose, mediniuose, faneriniuose ir sintetiniuose būgnuose, bidonuose turi būti apjuosti juosiamuoju diržu.
XV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT POPIERIAUS RITINIUS
181. Ritinių iškrovimui, jų apvertimui vagonuose naudoti tik autokrautuvus.
182. Kai griebtuvai nukeliami nuo ritinių, arti jų neleidžiama būti žmonėms. Reikia būti tokiu atstumu, kuris ne didesnis už ritinio aukštį.
183. Dokininkas – mechanizatorius, pastebėjęs nestabiliai padėtą ritinį, nedelsdamas apie tai praneša darbų vadovui.
184. Neleidžiama perkelti ritinius krano griebtuvais, pakabintais ant skirtingo ilgio stropų.
185. Formuojant rietuves krautuvais, draudžiama pašaliniams žmonėms būti formavimo zonoje mažesniu atstumu negu rietuvės aukštis.
186. Vaikščioti triumuose ant ritinių reikia atsargiai, stebint, kad kojos nepatektų tarp ritinių. Jeigu yra tarpų tarp ritinių, juos reikia patikimai perdengti.
XVI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT METALO VAMZDŽIUS IR RUOŠINIUS
187. Dokininkai – mechanizatoriai, kraudami metalų liejinius, luitus, turi avėti batais su metaliniais galais.
188. Apvalaus skerspjūvio kroviniai stropuojami kilpa su paslankiu mazgu.
189. Didesnio kaip 700 mm diametro vamzdžiai pakraunami – iškraunami tik specialiais griebtuvais.
190. Surištus vamzdžius, ruošinius ir kt. iškrauti po vieną sluoksnį. Draudžiama nuimti daugiau nei po vieną surišimą.
191. Stropais patraukiant vamzdžių, ruošinių galus, draudžiama dokininkams – mechanizatoriams būti tarpe tarp vagono, laivo šono, pertvaros ir patraukiamo krovinio.
192. Kad 5–9 m ilgio krovinio stropai būtų patikimai užstropuoti, reikia naudoti trečią stropą, kuris pritvirtinamas mazgu per kėlimo vidurį.
193. Draudžiama griebtuvus ištraukti kranu, jeigu jie užspausti krovinio.
194. Išstropuotus griebtuvus reikia sudėti taip, kad perkeliami iš vagono (triumo) neužsikabintų už laivo, vagono detalių arba krovinio.
195. Vamzdžius ritinti „nuo savęs“ reikia laužtuvais, draudžiama būti toje pusėje, į kurią ritinami vamzdžiai. Draudžiama ritinti vamzdžius, jeigu jie gali savaime atriedėti atgal ant dokininko – mechanizatoriaus.
196. Didelio diametro vamzdžių rietuvę išformuoti reikia pasluoksniui, nuimant nuo rietuvės krašto po 1 vamzdį.
197. Kai į triumą (iš triumo) pakeliami (nuleidžiami) kroviniai, dokininkai – mechanizatoriai turi būti labai atidūs ir stovėti ten, kur ant jų negalėtų užkristi krovinys. Jeigu tokios vietos nėra, tai kiekvieną kartą, kai keliamas (nuleidžiamas) krovinys, būtina išeiti iš laivo triumo.
198. Kai stropu patraukiami arba nuleidžiami krovinio galai, dokininkams – mechanizatoriams draudžiama būti šalia keliamo krovinio.
199. Vaikštant triume ant vamzdžių, būtina prieš save daryti paklotą.
200. Draudžiama žmonėms būti triume, kai repliniais griebtuvais pakraunami (iškraunami) vamzdžiai.
201. Į triumą pakraunant (iškraunant) vamzdžius, būtina užpleištuoti kiekvienos eilės kraštinį vamzdį.
XVII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT LAKŠTINĮ PLIENĄ
202. Jeigu keliama stropais, tarp krovinio stropų ir paketo šoninio stropo dedami mediniai tarpikliai.
203. Draudžiama krano griebtuvais išjudinti plieno paketą.
204. Prieš plieno stropavimą būtina patikrinti, ar griebtuvuose nėra plyšių, sulenkimų ir kitos deformacijos.
205. Nuėmus nuo plieno stropus, griebtuvai sudedami ant išstropuoto paketo taip, kad kėlimo metu savaime neužsikabintų už krovinio.
206. Kraunant plieną laivo triume, taip pat ant prieplaukos, draudžiama kėlimą nukreipti rankomis, tam tikslui reikia naudoti kablius.
207. Plieną reikia sukrauti taip, kad, nuėmus stropus, griebtuvus galima būtų lengvai ištraukti.
208. Ant plieno paketų draudžiama paduoti tašus, lentas, rankinį inventorių ir kitus daiktus.
209. Į laivo triumą galima pakrauti tik nuvalytą nuo sniego ir ledo plieną.
210. Prieš sandėliavimą, jei lakštinis plienas sandėliuojamas ant prieplaukos žiemos metu, nuo sandėliavimo aikštelių turi būti nuvalytas sniegas ir ledas iki betono.
XVIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT MIŠKO MEDŽIAGĄ
211. Apvalią ir kitas miško medžiagas, kurių ilgis iki 3 m, stropuoti leidžiama vienu stropu per ritininę apkabą.
212. Rąstus ritinti laužtuvėliais, kabliais ir linijos kryptimi; dokininkui – mechanizatoriui draudžiama būti rąstų ritinimo linijoje.
213. Stropus ant rąstų reikia uždėti ne arčiau kaip 0,5 m nuo rąstų galo.
214. Draudžiama perkelti rąstus rankomis.
215. Draudžiama greiferiais išardyti miško medžiagos rietuvę, kuri buvo sandėliuota greiferiu be tarpiklių.
216. Miško medžiagos rietuvių galus išlyginti reikia tik mechanizuotai.
217. Vaikštant šlapia, slidžia miško medžiaga, būtina naudoti specialius ant batų uždėtus prietaisus, sulaikančius kojų slydimą.
218. Draudžiama be tarpiklių sandėliuoti medieną paketuose.
219. Greiferis turi būti pilnas prikrautas rąstų ir juos prispausti taip, kad atskiri rąstai neiškristų.
220. Miško medžiagos krovimo greiferiais zona turi būti pažymėta draudžiančiais žmonėms praeiti saugos ženklais.
221. Iškraunant apvalią miško medžiagą iš laivo į rietuves ar iš rietuvių į laivą greiferiu, krano veikimo zonoje, ant rietuvių, tarp rietuvių ir laivo triume neleidžiama būti krovos darbų darbininkui.
XIX. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT KONTEINERIUS
222. Pakelti ir perkelti didelio tonažo konteinerius krovimo mašinomis galima tik po to, kai visi konteinerio fitingų sukamieji mazginiai užraktai yra „pakėlimo“ padėtyje.
223. Draudžiama žmonėms būti konteinerio viduje arba ant konteinerio kėlimo ir perkėlimo metu, taip pat tarp sustropuotų greta esančių konteinerių. Draudžiama kelti konteinerį su atidarytomis durimis.
224. Pereiti nuo vieno konteinerio ant kito, jeigu atstumas tarp jų didesnis nei 0,5 m, reikia perėjimo tilteliais (trapais).
225. Per pakabinto konteinerio dugno apžiūrą negalima prieiti arčiau kaip 5 m prie konteinerio.
226. Be papildomų tvirtinimų leidžiama sandėliuoti tuščius konteinerius tik 2 aukštais.
227. Draužiama konteineryje būti žmonėms, kai jame dirba krautuvas.
228. Darbininkai, atidarydami prikrauto konteinerio duris, turi būti išorinėje durų pusėje, kad negautų traumos, jeigu iš konteinerio iškristų krovinys.
XX. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT PALAIDUS GRŪDUS
229. Dokininkas – mechanizatorius, kraudamas grūdus, turi būti aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
230. Žmonės laivo triume virš grūdų turi vaikščioti specialiais trapais ir lentų klojiniais, dokininkai – mechanizatoriai privalo turėti apsaugos diržą su saugos lynu, o prie liuko komingso reikia pastatyti stebėtojus, kurie nedelsdami galėtų suteikti pagalbą.
231. Kai krovinių iškrovimas greiferiu ir žmonių darbas laivų krovimo patalpose vyksta tuo pačiu metu, draudžiama – žmonėms būti arčiau kaip 10 m atstumu nuo atsidarančių greiferio žiaunų – kai po deniu nėra vietos pasislėpti, 5 m – kai tokia galimybė yra.
232. Laivų šiftingų pritaisymui ir nuėmimui triumuose vadovauja laivo kapitono paskirtas atsakingas darbuotojas.
233. Draudžiama greiferį nukreipti rankomis.
234. Dokininkas – mechanizatorius, atliekantis dozuotojo funkcijas, turi prisitvirtinti saugos diržo apsauginiu galu prie numatytų vietų.
235. Draudžiama savavališkai nusileisti į triumą. Jeigu būtinai reikia atlikti kokius nors darbus – jiems turi vadovauti darbų vadovas.
236. Prieš vagonų pakrovimą juos reikia sutvarkyti taip, kad neišbyrėtų grūdai.
237. Daudžiama nusileisti į geležinkelio hoperius.
238. Į triumą su fumiguotais grūdais įeiti galima tik patikrinus oro sudėtį triume, suderinus tai su laivo administracija.
239. Į triumą su fumiguotais grūdais po ilgesnės kaip 8 valandų pertraukos darbe dokininkai – mechanizatoriai įleidžiami tik po pakartotinio oro analizės triume patikrinimo.
240. Dokininkai – mechanizatoriai, imantys grūdų pavyzdį ir dirbantys triume su iš dalies iškrautais fumiguotais grūdų produktais, turi turėti dujokaukes.
241. Dokininkas – mechanizatorius, kraudamas grūdus, visada turi stovėti priešvėjinėje pusėje, kad ant jo nedulkėtų.
242. Suskilusių preparatų, kurių pagrindas fosfinas, likučius valo apmokyta ir specialiai aprūpinta (rankovėmis, dujokaukėmis) dokininkų – mechanizatorių grupė, kuriai vadovauja darbų vadovas.
243. Visi dokininkai – mechanizatoriai, siunčiami dirbti su fumiguotais grūdais, turi išklausyti atskirą specialų darbų saugos instruktavimą, kurį veda darbų vadovas, ir pasirašyti specialiame žurnale.
244. Esant pirmiems apsinuodijimo fosfinu požymiams, būtina nedelsiant nukentėjusįjį išnešti iš pavojingos zonos, jeigu reikia, padaryti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti pirmosios medicinos pagalbos gydytojus.
XXI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI KRAUNANT STATYBINES MEDŽIAGAS
245. Plytų krovimas ant padėklų turi būti atliekamas taip, kad jos nenukristų perkeliant padėklus mašinomis.
246. Plytų kėlimas ant padėklų be aptvarų leidžiamas tik pašalinus žmones iš darbo zonos.
247. Akmenų perkrovimas turi būti atliekamas mechanizuotu būdu. Perkraunant akmenis kaušu, jie turi būti su įrengtais savaime atkabinamais įrenginiais ir įtaisais, užtikrinančiais pilną krovinio išpylimą.
248. Akmenų pakrovimas į kaušą turi būti atliekamas mechanizuotu būdu. Kaušą reikia prikrauti taip, kad būtų išvengta akmenų kritimo. Akmenų krovimas rankomis draudžiamas.
249. Stambių gelžbetoninių konstrukcijų stropavimas turi būti atliekamas užkabinant kablius už specialių montavimo kilpų, skirtų šiam tikslui, ir panaudojant atitinkamas prikabinimo priemones. Jei nėra garantijos, turi būti numatyti kiti gelžbetoninių konstrukcijų stropavimo būdai.
250. Nesant montavimo kilpų, stropavimą reikia atlikti plieniniais stropais.
251. Visais atvejais turi būti garantuotas patikimas krovinio stropavimas arba lūžimo išvengimas.
252. Stambių gelžbetoninių konstrukcijų, marmuro ir granito blokų stropavimas turi būti atliekamas pagal schemas, sudarytas atsižvelgiant į jų stiprumą ir keliamų konstrukcijų pastovumą.
253. Keliant gelžbetonines konstrukcijas reikia imtis priemonių, kad jos nesisiūbuotų, nesisukiotų.
254. Konstrukcijų perkėlimo zona turi būti pažymėta gerai matomais ženklais.
255. Cementas perpilamas pneumatiniais arba kitais įrenginiais gali būti tik leidus laivų krovos darbų įmonės vadovui.
256. Perkraunant cementą pneumatiniais įrenginiais – dirbantieji privalo turėti galiojančius pažymėjimus darbui su slėgiminiais indais.
IV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT SU KĖLIMO IR TRANSPORTAVIMO ĮRENGINIAIS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
257. Kiekviena perkrovimo mašina turi būti tvarkinga ir naudojama pagal paskirtį.
258. Naudojant darbo įrenginius turi būti laikomasi Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimų.
259. Specialios paskirties mašinos turi būti eksploatuojamos ir naudojamos pagal gamintojo pateiktų naudojimo dokumentų reikalavimus.
260. Draudžiama dirbti su specialios paskirties perkrovimo mašina ir apsaugos priemonėmis:
260.1. pasibaigus jų naudojimo ar patikros galiojimo laikui;
260.2. aptikus specialios paskirties mašinos ar gamybos apsaugos pažeidimus, dėl kurių negalima saugiai dirbti, ją eksploatuoti neleidžiama;
260.3. asmenims, neturintiems reikiamos kvalifikacijos ir dokumento, suteikiančio teisę tai daryti, jeigu tokio dokumento būtinumas numatytas norminiais aktais.
261. Už specialios paskirties mašinos saugų darbą yra atsakingi jų operatoriai. Pradėdami darbą operatoriai privalo patikrinti mašinos techninę būklę.
262. Operatoriams draudžiama leisti prie specialios paskirties mašinos valdymo pulto būti bei dirbti su ja pašaliniams asmenims.
263. Operatorius, palikdamas darbo vietą, turi užtikrinti, kad perkrovimo mašinos negalėtų paleisti pašaliniai asmenys ir kad ji negalėtų pajudėti iš vietos savaime.
264. Specialios paskirties mašinos, nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai ir keičiamieji krovinio kabinimo įtaisai turi būti naudojami tik pagal jų tiesioginę paskirtį.
265. Specialios paskirties mašinų eksploatavimas (kaušinių krautuvų, buldozerių, ekskavatorių) reglamentuojamas atitinkamai normatyvine-technine dokumentacija.
266. Ant dirbančių periodinio veikimo specialios paskirties mašinų (kranų, liftų, krautuvų) turi būti aiškiai, stambiu šriftu užrašytas registracijos numeris, leidžiama keliamoji galia ir artimiausio techninio patikrinimo data.
267. Darbo metu draudžiama nuimti apsaugą, gedimai turi būti pašalinami pagal įrengimų saugaus eksploatavimo instrukcijų reikalavimus.
268. Specialios paskirties mašina turi būti perduodama įmonės operatoriui tvarkinga, apie tai turi būti įrašyta specialiame žurnale arba kelionės lape, pasirašant jį. Apie bet kokius gedimus laivų krovos darbų įmonės operatorius privalo pranešti pamaininiam mechanikui ir darbų vadovui, įrašant tai į budėjimo žurnalą.
269. Neleidžiama kelti krovinius, kurių svoris nežinomas arba viršija (įskaitant kėlimo priemonės svorį) mašinos keliamąją galią. Krovinio masę nustato stividorius.
270. Prieš nuleidžiant (pakeliant) mašinas į triumą, statant į vietą (laivą, vagoną), turi būti parinkti atitinkami stropai arba kiti tam tikslui skirti įrenginiai, įvertintas jų atitikimas įrenginių svorio centrui, stropų apspaudimui ir stropavimo tvarkai.
271. Įrenginių pastatymas darbo vietoje, jų stovumas turi užtikrinti saugų aptarnavimą ir darbą.
272. Mašina, naudojanti elektros energiją, į tinklą įjungiama tik po pastatymo į darbo vietą ir jos korpuso įžeminimo. Įžeminimą galima atjungti tik nutraukus elektros srovės maitinimą.
273. Mašinos kabelis, einantis nuo kranto maitinimo šaltinio, privalo turėti papildomą gyslą, sujungiančią su kranto kolonėlės įžeminimu.
274. Žmonių ir transporto praėjimo vietose mašiną maitinantis kabelis turi būti apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų.
275. Prieš įjungiant mašiną į tinklą, reikia patikrinti kabelio būvį ir įžeminimą (įnulinimą). Sudurstyti kabelį neleidžiama.
276. Mašina turi būti nedelsiant išjungiama kilus pavojui darbininkams, taip pat kroviniams, užkrautiems ant konvejerio arba kito perkraunančio įrenginio.
277. Laivų krovos įmonės operatoriui pasišalinti nuo jo aptarnaujamos mašinos leidžia tik stividorius.
278. Laivų krovos darbų įmonės vidaus transporto greitį nustato laivų krovos įmonės administracija, suderinusi su profsąjungos komitetu (jeigu yra) ir kelių eismo taisyklėmis priklausomai nuo konkrečių vietinių sąlygų.
279. Nebėginio transporto greitis laivų krovos įmonės teritorijoje pravažiuojant pro duris, išėjimus, vartus, laiptines turi būti sumažintas, užtikrinant transporto ir pėsčiųjų saugumą.
280. Uždarose sandėlių patalpose nebėginio transporto priemonių greitis neturi viršyti:
280.1. važiuojant pagrindiniais pravažiavimais – 6 km/h;
280.2. važiuojant per šoninius pravažiavimus ir rampas – 3 km/h.
281. Vilkti mašiną leidžiama lanksčiu lynu, esant tvarkingiems stabdžiams ir vairavimo mechanizmui, taip pat iš dalies pakrovus ant platformos arba atramos.
281.1. Esant sugedusiai stabdžių sistemai, mašiną galima vilkti tik standžia velke.
281.2. Esant lanksčiam lynui, kas metras turi būti prikabinti signaliniai skydeliai arba vėliavėlės, bet kokiu paros metu velkamame transporte turi būti įjungti signaliniai šviestuvai.
282. Jeigu neužtikrinamas pakankamas šviežio oro kiekis, be kurio kils pavojus darbininkų saugai ir sveikatai, naudoti mašiną su vidaus degimo varikliu uždaruose sandėliuose, triumuose, vagonuose (išskyrus laivus su horizontaliu pakrovimo – iškrovimo būdu) ir konteineriuose dirbant su etileniniu benzinu draudžiama.
283. Užpildyti kuru mašinas galima tik specialiai skirtose vietose, įrengtose pagal veikiančias automobilių užpildymo stočių taisykles.
284. Esant pertraukoms darbe arba baigus darbą, operatorius privalo:
284.1. pastatyti kraną (krautuvą) į saugią vietą taip, kad strėlė, priešsvoris, galinė sienelė ir kiti elementai būtų apsaugoti nuo laivų ir vagonų manevrų veiksmų;
284.2. pastatyti į nulinę padėtį valdymo kontrolerį, komandinio kontrolerio rankenas, išjungti automato (linijinio kontaktoriaus) ir krano portalo pagrindinį jungiklį, taip pat jungiklius, esančius už portalo, užrakinti duris;
284.3. sutvirtinti kraną bėginiais griebtais, o automobilinius kranus pastatyti įjungus stovėjimo stabdžius.
285. Baigus darbą, krautuvas turi būti pastatytas į jam skirtą vietą. Mašinos su vidaus degimo varikliais turi būti pastatytos su įjungtu stovėjimo stabdžiu.
286. Krautuvo darbo zonoje vykdyti pakrovimo darbus rankomis draudžiama.
287. Kai vėjo greitis tampa didesnis už leistinąjį (nurodytą krano pase), kranto kranai turi būti pritvirtinti prie bėgių numatytomis priemonėmis, plaukiojantys kranai – pritvirtinti papildomais tvirtinimais, be to, sustabdytas kranų darbas arba atliktas kranų peršvartavimas į saugią vietą.
288. Vikšrinių mašinų darbas krantinėse, pirsuose ir estakadose arčiau kaip du metrai iki jų krašto draužiamas.
289. Takelažas, keičiamieji ir nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai gali būti panaudoti:
289.1. jeigu jie tvarkingi ir atitinka krovinių rūšį;
289.2. jeigu jie yra atitinkamai paženklinti ir jų keliamasis pajėgumas atitinka krovinio svorį;
289.3. tik pagal tiesioginę paskirtį, nepažeidžiant jų naudojimo sąlygų.
290. Draudžiama naudoti apgadintus (persuktus, įlenktus, aplaužytus) keičiamuosius ir nuimamuosius krovinio kabinimo įtaisus ir stropus, kėlimo ir transportavimo įrenginių metalines konstrukcijas su sutraukytomis vielomis, išardytomis ir sutrūkusiomis sruogomis, iškritusiais vielokaiščiais, atsuktomis veržlėmis.
291. Draudžiama:
291.1. būti po keliamu, nuleidžiamu, kabančiu arba perkeliamu kroviniu, greiferiu, keičiamaisiais ir nuimamaisiais krovinio kabinimo įtaisais;
291.2. būti keičiamųjų ir nuimamųjų krovinio kabinimo įtaisų, taros ir tuščių perkėlimo – pakrovimo mechanizmų judėjimo zonoje;
291.3. būti kranų darbo zonoje, o jei šitai negalima, tai kiekvieną kartą, kai perkeliamas krovinys, keičiami nuimamieji krovinio kabinimo stropai ir kt., reikia išeiti iš krovinių perkėlimo zonos;
291.4. pataisyti stropus krovinio kėlimo ir nuleidimo metu;
291.5. po pakeltu kroviniu kloti ir taisyti medinius tąšus, lentas ir kt.;
291.6. traukti (mechanizmais arba rankomis) krovinį arba stropą, kai jis prišalęs arba prispaustas kitu kroviniu;
291.7. kelti krovinį, kai krano arba gervės lynas pakrypę;
291.8. kelti nepritvirtintus, ant keliamo krovinio padėtus daiktus, separacijos medžiagas, takelažą ir kt.;
291.9. rankomis stabdyti įsiūbuotą krovinį, keičiamuosius ir nuimamuosius krovinio kabinimo įtaisus ir takelažą;
291.10. kelti kėlimo ir transportavimo mašinomis krovinius, kurių svoris nežinomas arba viršija mašinų keliamąją galią;
291.11. dirbti arba būti autokrautuvų, automašinų ir kitų transporto priemonių judėjimo kelyje;
291.12. būti dengtuose geležinkelio vagonuose, kai ten dirba autokrautuvai ir elektrokrautuvai;
291.13. kroviniais arba takelažu užgriozdinti perėjas ir įvažiavimus;
291.14. įeiti į neapšviestas laivų patalpas ir kitas darbų vykdymo vietas;
291.15. nuimti, pakeisti arba perstatyti darbų saugą užtikrinančius užtvėrimus, saugos ženklus.
292. Pakabintų ilgų ir sunkių krovinių pasukimui ir nukreipimui naudojamas atotampas.
Draudžiama rankomis stabdyti ir sukinėti krovinį; laivų krovos darbus atliekantis dokininkas prie keliamo ar nuleidžiamo krovinio gali prieiti tik tada, kai sustabdytas paskutinysis krovinys kabo ne aukščiau kaip 1 m virš aikštelės. Krovinių pasukimui ir nukreipimui naudoti atitinkamo ilgio ir konstrukcijos kabeklius, kablius.
293. Atleisti stropus galima tik visiškai nuleidus krovinį (ypač tuomet, kai dirbama su sunkiasvoriais ir tais kroviniais, kurie tvirtinami kilpa su paslankiu mazgu), įsitikinus krovinio stabilumu.
294. Kad keliami kroviniai (vamzdžiai, ruošiniai ir kt.) atsitiktinai nenukristų arba nepasislinktų juos nuleidus ant rietuvės arba atlaisvinus lynus, prieš einant prie krovinio kabliu arba laužtuvu būtina patikrinti krovinio stabilumą ir nustumti galinčius nukristi krovinius.
295. Krovinių rietuves triumuose ir sandėlyje išformuoti reikia nuosekliai sluoksnį po sluoksnio, be pagilinimų. Pagilinimai leidžiami tik pagal numatytą technologiją.
296. Ritinti, versti krovinius reikia juos stumiant nuo savęs.
297. Jeigu stropuojamas krovinys yra aštriomis briaunomis, tai tarp stropo ir briaunos reikia dėti medinius ar kitus tarpiklius.
298. Krovinius stropuoti reikia pagal jų taroje nurodytus ženklus. Stropuoti reikia tvirtai, kad nepasislinktų, nepersisvertų ir neiškristų krovinys.
299. Pasvirusius ilgus krovinius reikia stropuoti ir krauti tik pagal darbų vadovo nurodymą ir jam tiesiogiai dalyvaujant.
300. Sukrauti krovinius reikia pagal stividoriaus nurodymus.
II. DARBO SU KRANTO KĖLIMO MAŠINOMIS REIKALAVIMAI
301. Kėlimo kranai ir kėlimo reikmenys turi būti eksploatuojami pagal gamintojo ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 metų gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintose Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklėse DT8-00 (Žin., 2001, Nr. 11-322) nustatytus reikalavimus.
Dirbant dviem kranams, kai jų darbo zonos persidengia (iškraunant vieną laivą), turi būti nustatyta jų darbo tvarka (eiliškumas).
302. Valdymo postų ir mechanizmų išdėstymo vietose apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad ant priekinių rėmų stiklų nebūtų atšvaistų.
303. Laiptai patekti į valdymo kabiną turi būti tvarkingi ir turėti turėklus.
304. Priėjimas prie maitinimo kolonėlių visada turi būti laisvas nuo pašalinių krovinių ir daiktų.
305. Eksploatuoti kėlimo mašiną draudžiama, jeigu:
305. …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.