📄 Įstatymo tekstas
KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
N U T A R I M A S
DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. VASARIO 1 D.
1998 m. sausio 10 d. Nr. 1
Vilnius
Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462).
Komisija nutaria:
1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. vasario 1 d.
2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1997 m. gruodžio mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,47, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. vasario 1 d. 44 100 litų.
KOMISIJOS PIRMININKĖ J. KUMPIENĖ
______________
PATVIRTINTA
Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti
1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 1
PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS
1998 m. vasario 1 d.
I. PASTATAI
1 lentelė
Pastato pavadinimas
Ploto arba tūrio vienetas
Naujo pastato 1 m3 (1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę)
(litais)
Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas
(%)
A
1
2
3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose
1 m2 bendrojo ploto
1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų
1574
0,8
1.2. stambiaplokščiai
1370
0,8
1.3. monolitiniai
1627
0,7
1.4. rąstų
681
1,5
1.5. karkasiniai, žiogriniai
472
2,5
1.6. žiogriniai apmūryti
714
2,5
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose)
2.1. gyvenamieji namai
1 m3
2.1.1. skydiniai – rąstų
2.1.1.1. iki 200 m3
255
1,5
2.1.1.2. daugiau kaip 200 m3
192
1,5
2.1.2. mūriniai vieno aukšto
2.1.2.1. iki 150 m3
255
0,8
2.1.2.2. daugiau kaip 150 m3
174
0,8
2.1.3. mūriniai dviejų aukštų
156
0,8
2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai
272
0,8
2.1.5. stambiapaneliniai
221
0,8
2.1.6. karkasiniai, žiogriniai
179
2,5
2.1.7. plūkto molio, skydiniai (senos statybos)
140
2,0
2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos)
324
1,5
2.2. gyvenamųjų namų priestatai
1 m3
2.2.1. mūriniai
227
1,2
2.2.2. blokiniai
174
1,2
2.2.3. mediniai karkasiniai
179
2,5
2.3. sodo nameliai
1 m3
2.3.1. mediniai
239
1,5
2.3.2. mūriniai
192
1,2
2.3.3. karkasiniai, žiogriniai
179
2,5
2.4. garažai, garažų boksai
1 m3
2.4.1. mūriniai
169
1,2
2.4.2. blokiniai
205
1,2
2.4.3. metaliniai neapšiltinti
70
2,0
2.4.4. metaliniai apšiltinti
99
2,0
2.5. ūkiniai pastatai
1 m3
2.5.1. mūriniai
152
1,2
2.5.2. blokiniai
76
1,2
2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti
135
3,0
2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti
80
3,0
2.5.5. rąstų
142
2,0
2.6. ūkinių pastatų priestatai
1 m3
2.6.1. plytų ir blokų
115
1,2
2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti
135
3,0
2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti
80
3,0
2.7. verandos
1 m3
2.7.1. mūrinės vieno aukšto
169
1,2
2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus)
145
1,2
2.7.3. medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto
192
2,5
2.7.4. atviros mūrinės dviejų aukštų
99
1,2
2.7.5. atviros medinės dviejų aukštų
115
2,5
2.8. rūsiai
1 m3
145
kaip pagr. past.
2.8.1. pusrūsiai
121
kaip pagr. past.
2.8.2. kiemo mūriniai
221
1,2
2.9. mansardos
1 m3
2.9.1. mūrinės
140
kaip pagr. past.
2.9.2. medinės
135
kaip pagr. past.
2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.)
2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai
1 m2
186
2,0
2.10.2. mediniai rąstų, iš molio
1 m2
184
3,0
2.10.3. mediniai karkasiniai
1 m2
66
5,0
2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų
1 m
261
1,2
2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta
1 m2
32
5,0
2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta
1 m2
52
5,0
2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta
1 m2
53
3,0
2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta
1 m2
37
3,0
2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta
1 m2
26
5,0
2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti
1 m2
104
3,0
2.10.11. tvora iš g/b elementų
1 m2
98
2,0
2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti
vnt.
210
3,0
2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti
vnt.
210
5,0
2.10.14. vartai iš lentų, dažyti
vnt.
300
5,0
2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio
1 m2
26
3,0
2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio
1 m2
37
3,0
2.10.17. takai ir aikštelės iš skaldos
1 m2
8
3,0
2.10.18. bordiūrai
1 m
26
3,0
2.11. šiltnamiai
1 m2
2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti
92
3,0
2.11.2. medinio rėmo įstiklinti
75
5,0
2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele
36
5,0
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)
3.1. arkiniai metaliniai sandėliai
1 m2
3.1.1. neapšiltinti
363
2,0
3.1.2. apšiltinti
680
2,0
3.2. kultūros paveldo objektai
1 m3
373
1,2
3.3. administraciniai visuomeniniai
1 m3
3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai
227
0,8
3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai
239
0,8
3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties
295
0,8
3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties
3.3.4.1. iki 2000 m3
285
0,8
3.3.4.2. 2001–3000 m3
255
0,8
3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties
288
0,8
3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties
313
0,8
3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai
1 m3
3.4.1. plytų
313
0,8
3.4.2. blokų
326
0,8
3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai
1 m3
3.5.1. plytų
281
0,8
3.5.2. blokų
298
0,8
3.6. gamybiniai mūriniai
1 m3
140
1,2
3.7. sandėliai mūriniai
1 m3
135
1,2
3.8. kuro rezervuarai
1 m3
3.8.1. vienasieniai 1-10 m3 talpos
113*
3,0
3.8.2. dvisieniai 15-50 m3 talpos
227*
3,0
3.9. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.8 punktuose)
1 m3
209
1,9
VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI
2 lentelė
Butai daugiabučiuose pastatuose
Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus)
Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos
Vietovės pavadinimas
vieno ir dviejų kambarių
trijų ir daugiau kambarių
gyv. namai ir kt. pasatai, išvardyti 1 lentelės 2.1 -2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus
sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas
garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas
prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai
kitos paskirties objektai
gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai, bankinės paskirties patalpos
bankų pastatai ir jų centriniai filialai
A
1
2
3
4
5
6
7
8
9
1. Vilnius
1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos gatvės
1,60
1,40
2,00
-
1,10
1,60
1,20
1,25
1,90
1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę)
1,25
1,40
1,90
0,80
1,10
1,50
1,20
1,20
1,80
1.3. Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių seniūnijos
1,15
1,10
1,80
0,80
1,00
1,20
0,90
0,95
1,40
1.4. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė
1,10
1,10
1,60
0,60
1,00
1,10
0,90
0,95
1,30
1.5. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos
1,00
1,00
1,50
0,60
0,80
1,10
0,90
0,90
1,30
1.6. 1.1 – 1.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,50
2. Kaunas
2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės
I aukštą), Senamiestis
1,05
1,00
1,60
-
1,25
1,50
0,70
0,75
1,75
2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas)
1,20
1,15
1,75
-
1,30
1,70
1,00
1,05
1,95
2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas)
1,45
0,90
0,95
1,70
2.4. Žaliakalnis, 1 – 3 mikrorajonai
0,90
0,80
1,20-1,40
-
1,05
1,35
0,65
0,70
1,65
2.5. Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai
0,75
0,65
1,20
0,75
0,90
1,10
0,55
0,60
1,55
2.6. Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai
0,70
0,60
1,10
0,70
0,85
1,00
0,50
0,55
1,45
2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai
0,65
0,60
0,95
0,70
0,80
0,95
0,50
0,55
1,35
2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda
0,60
0,55
0,85
0,65
0,75
0,90
0,50
0,55
1,25
2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir Vilnius-Kaunas magistrale)
0,60
0,50
0,95
0,60
0,70
0,85
0,45
0,50
1,15
2.10. Kiti gyvenamieji rajonai
0,50
0,40
0,70
0,50
0,65
0,80
0,40
0,45
1,05
2.11. 2.1–2.10 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,35
3. Klaipėda
3.1. Senamiestis
1,00
0,90
1,00
-
0,80
1,10
0,80
0,90
1,30
3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas
0,90
0,85
0,95
-
0,80
1,00
0,70
0,75
1,30
3.3. 3.1–3.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,50
3.4. Senasis mikrorajonas
0,75
0,70
0,90
0,50
0,60
1,00
0,70
0,75
1,30
3.5. Naujasis mikrorajonas
0,70
0,65
0,90
-
0,60
0,80
0,40
0,45
1,10
3.6. 3.4–3.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,40
4. Palanga
4.1. Senoji dalis
1,10
0,95
1,35
-
0,80
1,30 **
0,80
0,90
1,35
4.2. Naujasis mikrorajonas
0,90
0,80
1,20
0,80
0,80
1,10 **
0,70
0,75
1,35
4.3. 4.1–4.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,50
4.4. Buvusios gyvenvietės
0,60
0,60
0,90
0,60
0,60
1,00 **
0,50
0,55
1,25
5. Neringa
5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės
1,80
1,50
1,60
-
0,80
1,40 **
1,00
1,05
1,45
5.2. Kitos gyvenvietės
1,20
1,10
1,20
-
0,60
1,10 **
1,00
1,05
1,35
6. Šiauliai
6.1. Centras
0,60
0,50
1,20
-
0,50
0,90-1,10
0,70-0,90
0,95
1,35
6.2. Zoknių rajonas
0,40
0,40
0,70
0,30
0,45
0,70-0,80
0,40-0,50
0,75
1,00
6.3. Pietinis rajonas
0,55
0,50
1,00
-
0,50
0,80-1,00
0,60-0,80
0,95
1,25
6.4. Pėsčiųjų takas
1,00
0,90
-
-
0,50
1,20-1,50
1,00-1,20
1,25
1,75
6.5. Draugystės, Žemaitės, Vytauto, Aušros al. kvartalas
0,75
0,70
1,20
-
0,50
1,00-1,20
0,80-1,00
1,05
1,45
6.6. Pabalių ir Medelyno rajonai
0,50
0,50
1,00
0,40
0,50
0,90
0,50
0,75
1,15
7. Panevėžys
7.1. Centras
0,65
0,60
0,50
-
0,50
0,70
0,50
0,55
1,10
7.2. Geležinkelio zona
0,50
0,40
0,50
-
0,40
0,60
0,50
0,55
1,00
7.3. Kiti rajonai
0,60
0,50
0,50
0,20
0,40
0,60
0,50
0,55
1,00
8. Alytus
8.1. Senamiestis
0,70
0,60
0,90
-
0,60
0,90
0,45
0,50
1,10
8.2. Vidzgirio mikrorajonas
0,65
0,55
0,80
-
0,60
0,80
0,45
0,50
1,00
8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai
0,55
0,45
0,80
-
0,50
0,70
0,40
0,45
0,90
8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai
0,50
0,40
0,70
-
0,40
0,50
0,40
0,45
0,80
8.5. Nauji kvartalai ir karinis miestelis
0,45
0,35
0,60
0,30
0,40
0,50
0,40
0,45
0,80
8.6. 8.1–8.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,25
9. Marijampolė
9.1. Centras
0,65
0,60
0,60
-
0,50
0,65
0,45
0,50
0,85
9.2. Karinis miestelis
0,50
0,50
0,50
-
0,40
0,50
0,30
0,30
0,70
9.3. Kiti rajonai
0,60
0,55
0,55
0,35
0,40
0,60
0,35
0,45
0,80
10. Druskininkai
10.1. Centras
0,60
0,50
0,80
-
0,70
0,80
0,40
0,45
1,00
10.2. Kalviškių rajonas
0,55
0,45
0,70
-
0,60
0,70
0,40
0,45
0,90
10.3. Gardino gatvė
0,50
0,40
0,70
0,30
0,50
0,60
0,40
0,45
0,80
10.4. 10.1–10.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,25
11. Birštonas
0,60
0,60
0,80
0,40
0,50
0,80
0,40
0,45
1,05
12. Visaginas
0,30
0,30
0,30
0,20
0,30
0,40
0,30
0,35
0,70
13. Utena
13.1. Centras
0,60
0,55
0,60
-
0,40
0,50
0,40
0,40
0,80
13.2. Kiti rajonai
0,60
0,55
0,55
0,35
0,40
0,50
0,30
0,35
0,75
14. Tauragė
14.1. Centras
0,55
0,40
0,70
-
0,50
0,60
0,40
0,40
0,80
14.2. Tarailių rajonas
0.40
0,25
0,50
-
0,30
0,45
0,30
0,30
0,70
14.3. Kiti rajonai
0,45
0,30
0,60
-
0,35
0,55
0,30
0,30
0,80
14.4. 14.1–14.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,15
15. Telšiai
15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų, Tulpių, Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės
0,35
0,30
0,40
-
0,35
0,40
0,30
0,35
0,70
15.2. Kitos gatvės
0,30
0,30
0,40
0,20
0,25
0,40
0,30
0,35
0,70
15.3. 15.1–15.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai
0,15
16. Lazdijai
0,50
0,45
0,70
0,20
0,40
0,70
0,35
0,40
0,75
17. Varėna
17.1. I Varėna
0,35
0,30
0,50
0,20
0,20
0,40
0,30
0,30
0,60
17.2. II Varėna
0,50
0,40
0,60
0,25
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
18. Raseiniai
0,40
0,30
0,50
0,30
0,30
0,50
0,30
0,30
0,75
18.1. 18 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,15
19. Kėdainiai
0,30
0,30
0,50
0,20
0,25
0,50
0,40
0,45
0,80
20. Jonava
0,35
0,35
0,40
0,20
0,45
0,40
0,30
0,35
0,70
20.1. 20 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,15
21. Kaišiadorys
0,50
0,50
0,50
0,40
0,65
0,50
0,30
0,35
0,75
21.1. 21 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,15
22. Prienai
0,40
0,40
0,60
0,30
0,30
0,60
0,40
0,45
0,80
22.1. 22 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,20
23. Šakiai
0,40
0,40
0,40
-
0,25
0,40
0,35
0,40
0,60
24. Kupiškis
0,30
0,30
0,50
0,20
0,25
0,50
0,40
0,45
0,70
25. Biržai, Pasvalys
0,40
0,40
0,50
0,20
0,35
0,50
0,40
0,45
0,70
26. Pakruojis
0,30
0,30
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,70
27. Kelmė
0,35
0,35
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,70
28. Radviliškis
28.1. Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas
0,30
0,30
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
28.2. Kitos gatvės
0,35
0,35
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
29. Joniškis
0,35
0,35
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
30. Šilalė
0,35
0,30
0,50
0,20
0,20
0,50
0,25
0,25
0,75
31. Jurbarkas
0,40
0,30
0,50
0,20
0,20
0,50
0,25
0,25
0,75
31.1. 31 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,15
32. Plungė
0,35
0,35
0,40
0,20
0,30
0,40
0,30
0,35
0,65
32.1. 32 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,15
33. Anykščiai
0,45
0,40
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
34. Ukmergė
0,40
0,35
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
35. Širvintos
0,40
0,40
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,75
36. Mažeikiai
0,40
0,35
0,55
0,30
0,40
0,55
0,30
0,35
0,75
36.1. 36 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,20
37. Akmenė, Naujoji Akmenė
0,15
0,15
0,35
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
0,55
38. Venta
0,25
0,20
0,35
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
0,55
39. Skuodas
0,35
0,30
0,40
0,25
0,25
0,50
0,25
0,30
0,75
39.1. 39 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai
0,20
40. Trakai
0,70
0,70
0,75
0,25
0,40
0,70
0,40
0,40
0,90
41. Šalčininkai
0,35
0,35
0,50
0,20
0,20
0,50
0,30
0,35
0,70
42. Švenčionys
0,40
0,40
0,55
0,30
0,40
0,40
0,35
0,40
0,70
43. Vilkaviškis
0,50
0,50
0,50
0,30
0,30
0,50
0,45
0,50
0,70
44. Rokiškis
0,35
0,30
0,60
0,20
0,50
0,50
0,30
0,35
0,70
45. Kretinga
45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas
0,50
0,45
0,50
-
0,30
0,50
0,30
0,40
0,70
45.2. Kiti rajonai
0,35
0,35
0,40
0,20
0,20
0,40
0,30
0,35
0,70
46. Gargždai
0,45
0,40
0,50
0,20
0,30
0,50
0,30
0,35
0,70
47. Šilutė
0,35
0,35
0,40
0,20
0,20
0,50
0,30
0,35
0,70
48. Kiti rajonų centrai
0,35
0,35
0,50
0,20
0,20
0,50
0,30
0,35
0,70
49. Vilniaus r.
49.1. Gyvenvietės ir kaimai -Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai
0,70
0,70
0,85
0,50
0,45
0,80
0,45
0,50
49.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai
0,35
0,35
0,50
0,35
0,25
0,60
0,30
0,40
49.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai
0,25
0,25
0,35
0,20
0,20
0,40
0,20
0,30
49.4. Kitos kaimo vietovės
0,25
0,25
0,25
0,15
0,15
0,20
0,15
0,15
50. Kauno r.
50.1. Kačerginė, Kulautuva
0,40
0,40
0,60
0,40
0,30
0,70
0,40
0,45
50.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai
0,55
0,45
0,55
0,30
0,30
0,60
0,40
0,45
50.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai
0,40
0,40
0,55
0,40
0,30
0,60
0,40
0,45
50.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas
0,30
0,30
0,40
0,40
0,30
0,40
0,30
0,35
51. Klaipėdos r.
51.1. Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės
0,40
0,35
0,50
-
0,20
0,40
0,30
0,35
52. Kretingos r.
52.1. Vydmantai
0,40
0,35
0,50
0,20
0,20
0,50
0,30
0,35
53. Šiaulių r.
53.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas
0,30
0,30
0,55
0,20
0,30
0,40-0,50
0,20-0,30
0,40
53.2. Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkės gyvenvietė
0,20
0,20
0,35
0,20
0,30
0,30-0,40
0,20-0,25
0,35
53.3. Voveriškiai
0,25
0,25
0,40
0,20
0,30
0,30-0,40
0,20-0,30
0,40
53.4. Kuršėnų centras
0,30
0,30
0,40
0,20
0,25
0,40
0,30
0,40
53.5. Kuršėnų likusi dalis
0,25
0,20
0,35
0,20
0,20
0,35
0,25
0,35
53.6. Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis
0,40
0,40
54. Kelmės r.
54.1. Tytuvėnai
0,20
0,20
0,30
0,20
0,20
0,30-0,40
0,20-0,30
0,30
54.2. Užventis
0,15
0,15
0,20
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
55. Radviliškio r.
55.1. Baisogala, Šeduva
0,25
0,25
0,25
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
0,75
55.2. Tyruliai
0,20
0,20
0,20
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
56. Joniškio r.
56.1. Žagarė
0,20
0,20
0,20
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
57. Pakruojo r.
57.1. Linkuva
0,25
0,25
0,25
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
57.2. Jovarų, Pakruojo kaimai
0,20
0,20
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
58. Panevėžio r.
58.1. Gyvenvietės ir kaimai – Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės
0,35
0,35
0,35
0,20
0,30
0,40
0,30
0,35
59. Biržų r.
59.1. Gyvenvietės ir kaimai – Pabiržė, Biržų priemiestis
0,30
0,30
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
60. Lazdijų r.
60.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai
0,35
0,35
0,40
0,20
0,20
0,40
0,20
0,25
61. Varėnos r.
61.1. Merkinė, Neravai, Grūtas
0,35
0,35
0,40
0,20
0,20
0,40
0,20
0,25
62. Alytaus r.
62.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė
0,30
0,30
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
63. Marijampolės r.
63.1. Kumelionių gyvenvietė
0,40
0,40
0,45
0,25
0,25
0,40
0,30
0,30
63.2. Mokolų gyvenvietė
0,40
0,40
0,45
0,25
0,25
0,40
0,30
0,30
63.3. Kazlų Rūda
0,40
0,40
0,45
0,25
0,30
0,40
0,30
0,30
63.4. Kalvarija
0,40
0,40
0,45
0,25
0,30
0,40
0,30
0,35
64. Šakių r.
64.1. Kudirkos Naumiestis
0,35
0,35
0,35
0,20
0,20
0,30
0,25
0,25
64.2. Gelgaudiškis
0,35
0,30
0,30
0,20
0,20
0,30
0,25
0,25
65. Jurbarko r.
65.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai
0,20
0,20
0,40
-
-
0,30
0,15
0,20
66. Tauragės r.
66.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras
0,25
0,20
0,50
-
0,15
0,30
0,20
0,25
66.2. Skaudvilė
0,25
0,20
0,35
-
0,20
0,35
0,15
0,20
67. Telšių r.
67.1. Varnių m., Degaičių, Ryškėnų, Rainių, Viešvėnų gyvenvietės
0,25
0,25
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
68. Plungės r.
68.1. Plateliai, Rietavas
0,25
0,25
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
69. Trakų r.
69.1. Grigiškės
0,70
0,60
0,80
0,60
0,60
0,70
0,50
0,60
69.2. Elektrėnai
0,40
0,40
0,50
0,25
0,35
0,45
0,40
0,40
69.3. Vievis
0,40
0,40
0,35
0,25
0,30
0,45
0,40
0,40
69.4. Lentvaris
0,60
0,60
0,80
0,50
0,50
0,60
0,50
0,60
69.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės
0,35
0,35
0,35
0,25
0,15
0,30
0,15
0,15
69.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos
0,30
0,30
0,30
0,15
0,15
0,30
0,15
0,15
70. Švenčionių r.
70.1. Pabradė, Švenčionėliai
0,35
0,35
0,45
0,30
0,40
0,40
0,35
0,35
70.2. Gyvenvietės ir kaimai – Cirkliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai, Sariai
0,30
0,20
0,30
0,20
0,20
0,30
0,25
0,25
71. Vilkaviškio r.
71.1. Kybartai
0,40
0,40
0,40
0,20
0,20
0,40
0,35
0,35
71.2. Virbalis
0,35
0,35
0,35
0,20
0,20
0,40
0,30
0,35
72. Šalčininkų r.
72.1. Eišiškės, Baltoji Vokė
0,30
0,30
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
72.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmaninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos
0,20
0,20
0,20
0,20
0,20
0,20
0,20
0,20
73. Rokiškio r.
73.1. Juodupė, Pandėlys
0,20
0,20
0,25
-
0,20
0,30
0,20
0,25
73.2. Obeliai
0,25
0,25
0,25
-
0,20
0,30
0,20
0,25
74. Šilalės r.
74.1. Kvėdarna
0,15
0,15
0,30
0,15
0,15
0,30
0,15
0,20
75. Ignalinos r.
75.1. Strigailiškių, Palūšės kaimai
0,35
0,35
0,40
-
-
0,30
0,20
0,25
76. Molėtų r.
76.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai
0,20
0,20
0,35
0,20
0,20
0,25
0,15
0,20
77. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės
0,15
0,15
0,20
0,20
0,20
0,25
0,15
0,20
78. Kitos miesto tipo gyvenvietės
0,30
0,30
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
0,50
79. Miesteliai (tradiciniai)
0,25
0,25
0,30
0,20
0,20
0,30
0,20
0,25
80. Kitos kaimo tipo gyvenvietės
80.1. Visi veikiantys objektai
0,20
0,20
0,20-0,30
0,20
0,20
0,20-0,30
0,15-0,25
0,20
80.2. Visi neveikiantys objektai
0,05
0,05
0,05
80.3. Kultūros paveldo objektai
0,30
0,30
Pastabos:
1. Visų rūšių naujų pastatų statybinė vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).
3. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:
1) nesant vandentiekio – 8%;
2) nesant kanalizacijos – 5%;
3) nesant karšto vandens – 4%;
4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%;
5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%;
6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%;
7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 15%;
8) jeigu butas įrengtas rūsyje – 25%;
9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais – 3-5%;
10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%;
11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%;
12) jeigu butas be apdailos – 10%;
13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1-4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai;
14) butas monolitiniame name – 4%;
15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama.
4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).
5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).
6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4 – 2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą, ši nuostata netaikoma).
7. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8.
8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). Esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, vietovės pataisos koeficientas kiemo statiniams ir įrenginiams taikomas toks pat kaip valdoje santykinai didžiausią vertę turintiems negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms.
9. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:
1) atitinkamo pastato pradinę kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė);
2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis);
3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant 1 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina;
4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento.
10. ** – nustatyti koeficientai, be nurodytiems 6 skiltyje objektams, taikomi ir poilsio namams.
11. Suteikti teisę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose:
gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 1,20-1,40 (žr. 2 lentelės 2.4 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,70-1,50 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,40-1,20 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 7 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1 – 2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15-0,25 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 7 skiltį). Prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,30-0,50 (žr. 2 lentelės 53.1, 53.2, 53.3, 54.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 53.1, 53.2, 53.3, 54.1 punktų 7 skiltį).
12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialai (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais).
13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą, vietovės koregavimo koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus).
14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacinių verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus.
15. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento.
16. Nustatant rinkos kainą inžineriniams tinklams taikyti vietovės pataisos koeficientą 1,00.
II. ŽEMĖ
(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS)
3 lentelė
Žemės sklypo paskirtis
Bazinė kaina ir pataisos koeficientai
A
1
1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai
Bazinė kaina – Lt/m2
1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose
40
1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose
20
1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001 – 100 000 gyventojų
10
1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001 – 20 000 gyventojų
5
1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose
2
1.6. Kitose vietovėse
1
Pataisos koeficientai:
K1-žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų) – 0,4
K2-žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro – 1,6
K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2 – 5 km) nuo miesto – 1,2
K4-žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei – komercinei veiklai – 1,5
K5-žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 3,0
K6-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa – 0,6
K7-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa – 2,5–5,0
2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose
Bazinė kaina – 150 Lt/a
Pataisos koeficientai:
K8-žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti – 1,5 – 3,0
K9-žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste:
daugiau kaip 100 000 – 1,5
10 000 – 100 000 – 1,2
K10-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5
3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius)
Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha
Pataisos koeficientai:
K11-žemės sklypas yra arti (iki 2 km) nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio:
parduodant su sodyba – 2,0
parduodant be sodybos – 1,4
K12-žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40 – 1,1
K13-žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto):
iki 50 proc. – 1,0
51 – 80 proc. – 1,1
daugiau kaip 80 proc. – 1,2
K14-žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių – 0,6
K15-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra:
gyvenamasis namas – 1,2–2,0
galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį) – 2,0–4,0
numatoma ūkinės-komercinėspaskirties objekto statyba – 5,0–10,0
K16-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 5,0
K17-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5
K18-žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje – 5,0–10,0
4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą)
Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha
Pataisos koeficientai:
K19-miškas brandaus amžiaus ir (arba) jame leidžiami kirtimai – 3,0
K20-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,6
Pastabos:
1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės sklypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.
2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia:
2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis;
2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos;
2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus.
3. Koeficientų K7, K8, K15, K18 nurodytuose intervaluose konkrečios reikšmės nustatomos vadovaujantis toje vietovėje (miesto kvartale, miestelyje, kadastrinėje vietovėje) per vienus metus parduotų tos pačios paskirties žemės sklypų (ne mažiau kaip 3-5) kainos vidurkiu, tenkančiu ploto vienetui (1 ha, 1 a, 1 m2).
4. Nesant patikimos informacijos koeficientų K1, K2, K3, K5, K6, K7, K8, K10, K14, K15, K16, K17, K19, K20 reikšmės prilyginamos 1, o koeficientui K18 taikoma minimali reikšmė.
5. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoj 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos.
III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS
A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS
4 lentelė
Automobilio
Variklio
Naujo automobilio
markė ir modelis
galingumas
darbinis
vidutinė rinkos
AJ
kW
tūris, tūkst. cm3
kaina (litais)
A
1
2
3
4
1. Opel
1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
1.1.1. Corsa
45- 60
33- 44
1,2-1,4
38 411
1.1.2. Combo
60
44
1,4-1,7
43 326
1.1.3. Astra
60
44
1,4
44 564
1.1.4. Vectra
100
73
1,6-1,8
67 412
1.1.5. Frontera
115-136
85-100
2,0-2,5
83 757
1.1.6. Omega
136
100
2,0
72 728
210
154
3,0
123 515
1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
1.2.1. Opel
45-60
33-44
1,2-1,4
42 436
1.2.2. Opel
61-100
45- 73
1,4-1,8
66 435
1.2.3. Opel
101-136
74-100
2,0-2,5
80 081
1.2.4. Opel
137-210
101-154
3,0
123 515
2. BMW
2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
2.1.1. 3 serija
90-115
66- 84
1,6-2,5
109 291
116-150
85-110
1,8-2,5
127 132
151-195
111-143
2,3-2,8
139 890
321
236
3,0
177 415
2.1.2. 5 serija
140-150
103-110
2,0-2,5
147 094
151-195
111-143
2,3-2,8
169 587
196-235
144-173
3,5
204 641
236-286
174-210
4,0
314 400
2.1.3. 7 serija
140-195
103-143
2,5-2,8
230 521
196-235
144-173
3,5
264 212
236-290
174-213
4,0
307 478
291-330
214-243
5,0
401 584
2.1.4. 8 serija
286-290
210-213
4,0
351 322
291-380
214-279
5,0
483 254
2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
2.2.1. BMW
90-115
66-84
1,6-2,5
109 422
2.2.2. BMW
116-150
85-110
1,8-2,5
147 398
2.2.3. BMW
151-195
111-143
2,3-2,8
163 421
2.2.4. BMW
196-235
144-173
3,5
241 799
2.2.5. BMW
236-290
174-213
4,0
294 901
2.2.6. BMW
291-326
214-240
5,0
325 899
2.2.7. BMW
380
279
5,0
505 603
3. Peugeot
3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
3.1.1. Peugeot 106
50-60
37-44
1,0-1,5
37 201
3.1.2. Peugeot 306
70-75
51-55
1,4-1,9
47 298
90
65
1,6
48 782
135
99
2,0
66 411
3.1.3. Peugeot 406 Berlin
75-90
55-65
1,6-1,9
60 834
91-112
66-82
1,8-2,1
66 042
135
99
2,0
66 487
194
143
3,0
105 501
3.1.4. Peugeot 406 Break
75-112
55-82
1,8-1,9
65 500
135
99
2,0
71 372
3.1.5. Peugeot 406 Familiale
110-135
81-99
2,0-2,1
74 883
3.1.6. Peugeot 605
110-135
81-99
2,0-2,1
90 837
170
125
3,0
121 422
3.1.7. Peugeot 806
92
68
1,9
86 273
123
90
2,0
84 698
3.1.8. Peugeot Partner
60-75
44-55
1,1-1,9
43 522
3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
3.2.1. Peugeot
50-75
37-55
1,0-1,9
43 598
3.2.2. Peugeot
76-105
56-77
1,6-1,9
56 876
3.2.3. Peugeot
106-135
78-99
1,8-2,5
76 232
3.2.4. Peugeot
136-170
100-125
3,0
124 273
4. Hyundai
4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
4.1.1. Accent
92
68
1,5
38 000
4.1.2. Sonata
105
77
2,0
52 000
4.1.3. Lantra
128
94
1,8
47 000
4.1.4. Coupe
140
103
2,0
67 000
4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
4.2.1. Hyundai
90-105
66-77
1,5-2,0
45 000
4.2.2. Hyundai
106-140
78-103
1,8-2,0
57 000
5. Audi
5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
5.1.1. A3
90-105
66-77
1,6-1,9
76 874
110-125
81-92
1,8-1,9
82 231
150
110
1,8
85 900
5.1.2. A4
90-110
66-81
1,6-1,9
97 423
111-125
82-92
1,8
98 642
150-165
110-121
1,8-2,6
118 576
193
142
2,8
125 368
5.1.3. A6
110
81
1,9
116 489
150
110
1,8-2,5
125 795
165
121
2,4
136 194
193
142
2,8
146 197
5.1.4. A8
193
142
2,8
235 422
230
169
3,7
252 794
300-340
220-250
4,2
339 422
5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
5.2.1. Audi
90-110
66-81
1,6-1,9
89 424
5.2.2. Audi
111-125
82- 92
1,8
90 833
5.2.3. Audi
126-150
93-110
1,8-2,6
112 641
5.2.4. Audi
151-193
111-142
2,4-2,8
165 722
5.2.5. Audi
194-230
143-169
3,7
252 025
5.2.6. Audi
231-300
170-220
4,2
302 773
5.2.7. Audi
301-340
221-250
4,2
357 599
6. Honda
6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
6.1.1. Preliude
133
98
2,0
92 950
185
136
2,2
106 600
6.1.2. Civic 3D
90
66
1,4
52 289
114
84
1,5
59 160
160
118
1,6
73 600
6.1.3. Civic 4D Sedanas
90
66
1,4
56 500
114
84
1,5
62 150
160
118
1,6
80 100
6.1.4. Civic 5D Liftback
75-90
55-66
1,4
60 533
114
84
1,5
68 100
169
93
1,8
86 900
6.1.5. Accord
115
85
1,8
75 833
131
96
2,0
85 200
150
110
2,2
96 900
6.1.6. Shuttle
150
110
2,2
105 150
6.1.7. Legend
205
151
3,5
192 800
6.1.8. 4WD
128
94
2,0
94 528
6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
6.2.1. Honda
90-110
66-81
1,4
55 327
6.2.2. Honda
111-130
82-96
1,5-2,0
73 425
6.2.3. Honda
131-160
97-118
1,6-2,2
90 800
6.2.4. Honda
161-205
119-151
1,8-3,5
123 225
7. Nissan
7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
7.1.1. Micra
55
40
1,0
34 384
7.1.2. Almera
87
64
1,4
49 785
100
73
1,6
54 324
7.1.3. Primera
90-100
66-73
1,6-2,0
67 241
130
96
2,0
72 340
7.1.4. Maxima
140
103
2,0
90 232
193
142
3,0
115 584
7.1.5. Patrol
115
84
4,2
123 698
7.1.6. Terano II
116
85
2,4
100 541
118
87
2,4
114 692
125
92
2,7
115 685
7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
7.2.1. Nissan
55-90
40-66
1,0-2,0
43 254
7.2.2. Nissan
91-100
67-73
1,6
58 798
7.2.3. Nissan
101-140
74-103
2,0-4,2
64 286
7.2.4. Nissan
141-193
104-142
3,0
115 632
8. Volvo
8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
8.1.1. S40
115-140
84-103
1,8-2,0
86 742
8.1.2. S70
140-240
103-176
2,3-2,5
126 625
8.1.3. 940
134-165
98-121
2,3
93 475
8.1.4. S90
180-204
150
3,0
134 453
8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
8.2.1. Volvo
115-135
84-99
1,8-2,3
88 486
8.2.2. Volvo
136-145
100-106
1,9-2,5
110 125
8.2.3. Volvo
146-170
107-125
2,3-2,5
107 445
8.2.4. Volvo
171-240
126-176
2,3-3,0
138 693
9. Škoda
9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
9.1.1. Felicia
58-68
43-50
1,3
31 200
75
55
1,6-1,9
37 092
9.1.2. Felicia Combi
58-75
43- 55
1,3-1,9
38 494
9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
9.2.1. Škoda
55-65
40- 48
1,3
31 475
9.2.2. Škoda
66-75
49-55
1,3-1,9
38 147
10. Subaru
10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
10.1.1. Impreza
90
66
1,6
71 597
115
84
2,0
88 159
10.1.2. Legacy
115
84
2,0
88 443
155
114
2,5
118 551
10.1.3. Forester
115
84
2,0
103 200
10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
10.2.1. Subaru
90-110
66-81
1,6
71 576
10.2.2. Subaru
111-130
82-96
2,0
93 615
10.2.3. Subaru
131-155
97-114
2,5
118 587
11. Renault
11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
11.1.1. Twingo
60
44
1,2
36 989
11.1.2. Clio
60-80
44-58
1,2-1,4
40 671
11.1.3. Megane
65-75
48-55
1,4-2,0
46 957
76-90
56-65
1,6
52 499
11.1.4. Megane Coupe
90-115
66-84
1,6-2,0
55 525
11.1.5. Megane Classic
65-75
48-55
1,4-1,9
49 893
90
65
1,6
53 436
115
84
2,0
58 140
11.1.6. Megane Seenic
75-90
55-65
1,4-1,6
58 950
115
84
2,0
66 724
11.1.7. Laguna
85-95
62-70
1,8-2,2
64 765
115
84
2,0
76 045
140
103
2,0
82 391
11.1.8. Laguna Nevada
95
70
1,8
65 950
115
84
2,0-2,2
75 275
11.1.9. Safrane
115
84
2,2
110 583
138
101
2,0
103 781
170
125
2,5-3,0
118 900
11.1.10. Espace
115
84
2,0-2,2
111 970
170
125
3,0
152 799
11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
11.2.1. Renault
60-70
44-53
1,2-1,9
42 869
11.2.2. Renault
71-80
54-58
1,4
46 584
11.2.3. Renault
81-90
59-65
1,6-2,2
55 695
11.2.4. Renault
91-100
66-73
1,8
64 774
11.2.5. Renault
101-120
74-88
2,0-2,2
81 788
11.2.6. Renault
121-150
89-110
2,0
96 651
11.2.7. Renault
151-170
111-125
2,5-3,0
125 680
12. Mazda
12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
12.1.1. 323 Mio
90
66
1,5
42 824
12.1.2. 323 Neo
88
65
1,5
48 400
12.1.3. Famillia
88-114
65-84
1,5-1,8
53 355
12.1.4. Forte
88-114
65-84
1,5-1,8
59 421
144
106
2,0
75 598
12.1.5. 626 SDN
75-105
55- 77
1,8-2,0
62 121
118
87
2,0
71 214
12.1.6. 626 HB
105
77
1,8
61 175
118
87
2,0
71 474
12.1.7. Xedos 9
187
137
2,5
121 503
12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
12.2.1. Mazda
75-90
55-66
1,5
50 402
12.2.2. Mazda
91-115
67-85
1,8
59 695
12.2.3. Mazda
116-120
86-88
2,0
70 569
12.2.4. Mazda
121-165
89-121
2,0
75 626
12.2.5. Mazda
166-190
122-138
2,5
121 414
13. Chrysler Jeep
13.1. Chrysler Jeep markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
13.1.1. Chrysler Neon LE
133
98
2,0
68 315
13.1.2. Chrysler Stratus Cabrio
131
96
2,0
115 965
163
120
2,5
125 532
13.1.3. Jeep Wrangler
118
87
2,5
74 579
177
130
4,0
82 315
13.1.4. Jeep Cherocee
115-118
85-87
2,5
103 362
178
131
4,0
113 898
13.1.5. Jeep Grand Cherocee
116
85
2,5
152 413
177-212
130-156
4,0-5,2
172 362
13.1.6. Chrysler Vision
211
155
3,5
138 395
13.1.7. Chrysler New Yorker
211
155
3,5
178 190
13.1.8. Chrysler Voyager
115-133
85-98
2,0-2,5
122 393
151-158
111-116
2,4-3,3
124 329
166
122
3,8
162 237
13.1.9. Chrysler Grand Voyager
115-151
85-111
2,4-2,5
127 915
158-166
116-122
3,3-3,8
138 849
13.1.10. Viper
383
282
8,0
359 717
13.2. Chrysler Jeep markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
13.2.1. Chrysler Jeep
116-150
85-110
2,0-2,5
108 883
13.2.2. Chrysler Jeep
151-185
111-136
2,4-4,0
123 665
13.2.3. Chrysler Jeep
186-212
137-156
2,5-5,2
162 963
13.2.4. Chrysler Jeep
213-383
157-282
8,0
359 717
14. Wolkswagen
14.1. Wolkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
14.1.1. VW Passat
90-100
66-73
1,6-1,9
78 233
110-125
81-92
1,8-1,9
84 060
150
110
1,8-2,3
83 084
193
142
2,8
105 311
14.1.2. VW Sharan
90-115
66-84
1,9-2,0
88 630
174
128
2,8
114 455
14.1.3. Polo
50-65
37-48
1,0-1,9
43 766
66-75
49-55
1,6
45 548
76-100
56-73
1,4-1,9
52 354
14.1.4. Golf
90
99
1,8-1,9
66 565
100
73
1,6-1,9
61 464
110
81
1,9
71 451
14.2. Wolkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
14.2.1. Wolkswagen
50-89
37-65
1,0-1,9
44 252
14.2.2. Wolkswagen
90-115
66-84
1,6-2,0
74 190
14.2.3. Wolkswagen
116-125
85-92
1,8
74 819
14.2.4. Wolkswagen
126-150
93-110
1,8-2,3
83 084
14.2.5. Wolkswagen
151-193
111-142
2,8
109 883
15. Fiat
15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
15.1.1. Punto
55-75
40-55
1,1-1,2
35 131
15.1.2. Bravo
80-103
59-76
1,4-1,6
42 512
147
108
2,0
64 600
15.1.3. Brava
80-118
59-87
1,4-1,8
46 202
15.1.4. Marea
103
76
1,6
51 775
118
87
1,8
56 477
15.1.5. Coupe
113
83
1,8
92 150
147
108
2,0
105 925
15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
15.2.1. Fiat
55-75
40-55
1,1-1,2
35 131
15.2.2. Fiat
76-100
56-73
1,4-2,5
40 327
15.2.3. Fiat
101-120
74-88
1,6-2,5
56 453
15.2.4. Fiat
121-150
89-110
2,0
85 262
16. Ford
16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
16.1.1. Fiesta
60
44
1,3-1,8
37 503
75
55
1,2
39 754
90
66
1,4
58 220
16.1.2. Escort
60-75
44- 55
1,3-1,8
48 939
90
66
1,6-1,8
50 758
105
77
1,8
53 849
16.1.3. Mondeo
90
66
1,6-1,8
61 701
115
84
1,8
62 267
130
96
2,0
67 052
170
125
2,5
82 308
16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
16.2.1. Ford
60-90
44-66
1,3-1,8
50 099
16.2.2. Ford
91-115
67-84
1,8
63 544
16.2.3. Ford
116-130
85-96
2,0
67 250
16.2.4. Ford
131-170
97-125
2,5
82 473
17. Toyota
17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
17.1.1. Starlet
75
55
1,4
43 701
17.1.2. Corolla
72-86
53-63
1,3-2,0
56 220
110
81
1,6
60 796
17.1.3. Carina
83-105
61- 77
1,6-2,0
75 308
107-126
79- 93
1,8-2,0
80 799
17.1.4. Celica
115
84
1,8
96 145
175-242
128-178
2,0
166 743
17.1.5. Camry
130
95
2,2
109 771
190
140
3,0
136 303
17.1.6. Lexus
212
156
3,0
208 901
264
194
4,0
329 397
17.1.7. Previa
135
99
2,4
120 101
17.1.8. Land Cruiser
170-178
125-131
3,4
135 665
17.1.9. Rav 4
129
95
2,0
97 374
17.1.10. Hilux
79
58
2,4
85 072
17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
17.2.1. Toyota
70-90
37-65
1,3-2,4
61 285
17.2.2. Toyota
91-120
66-88
1,6-1,8
69 400
17.2.3. Toyota
121-130
89-96
2,0-2,2
93 208
17.2.4. Toyota
131-170
97-123
2,4
120 101
17.2.5. Toyota
171-215
124-158
2,0-3,4
147 237
17.2.6. Toyota
216-265
159-195
2,0-4,0
265 228
18. Citroen
18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
18.1.1. Saxo
60- 70
44-51
1,1-1,5
39 789
71-120
52-88
1,4-1,6
50 635
18.1.2. ZX
70-80
51-59
1,4-1,9
48 781
18.1.3. Xantia
70-92
51-68
1,6-1,9
64 969
103-150
69-110
1,8-2,0
75 045
18.1.4. XM
130-150
69-110
2,0-2,5
118 237
170
125
3,0
147 856
18.1.5. Evasion
123-150
90-110
2,0
102 789
18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
18.2.1. Citroen
60-70
44-51
1,1-1,5
39 983
18.2.2. Citroen
71-95
52-70
1,4-1,9
53 250
18.2.3. Citroen
96-120
71-88
1,6-1,8
63 464
18.2.4. Citroen
121-150
89-110
2,0
100 545
18.2.5. Citroen
151-170
111- 125
3,0
147 901
19. Mersedes-Benz
19.1. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
19.1.1. A 168
90-102
66- 75
1,4-1,7
73 603
19.1.2. C 202 (Sedan)
95-136
70-100
1,8-2,2
109 827
137-170
101-125
2,4-2,5
127 458
193
142
2,3-2,8
135 484
19.1.3. C 202 (T – modelis)
95- 75
70- 90
1,8-2,2
114 699
136-170
100-125
2,0-2,5
130 827
193
142
2,3-2,8
143 223
19.1.4. E 210 (Sedan)
95-136
70-100
2,0-2,9
133 464
150-177
110-130
2,4-3,0
152 203
193-220
142-162
2,8-3,2
183 437
279
205
4,3
238 320
19.1.5. E 210 (T – modelis)
129-150
95-110
2,4-2,9
152 690
177-204
130-150
2,8-3,0
182 981
220
162
3,2
209 894
279
205
4,3
251 170
19.1.6. S 140
177-231
130-170
2,8-3,2
186 100
279-320
205-235
4,2-5,0
330 650
394
290
6,0
506 960
19.1.7. SLK
136-193
100-142
2,0-2,3
136 510
19.1.8. SL
193-231
142-170
2,8-3,2
313 893
320-394
235-290
5,6-6,0
477 894
19.1.9. CLK
136-193
100-142
2,0-2,3
139 432
220
162
3,2
184 801
19.1.10. CL
279
205
4,2
379 104
320
235
5,0
422 584
394
290
6,0
552 075
19.2. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
19.2.1. Mersedes-Benz
90-129
66-95
1,4-2,9
108 543
19.2.2. Mersedes-Benz
130-136
96-110
2,0-2,5
133 862
19.2.3. Mersedes-Benz
137-197
111-145
2,3-3,0
167 832
19.2.4. Mersedes-Benz
198-231
146-170
2,8-3,2
222 743
19.2.5. Mersedes-Benz
232-279
171-205
4,2-4,3
299 896
19.2.6. Mersedes-Benz
280-320
206-235
5,0
381 764
19.2.7. Mersedes-Benz
321-394
236-290
6,0
527 812
20. Rover
20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
20.1.1. Rover 200
75
90
1,4
47 950
103
76
1,4
50 800
111
82
1,6
55 200
20.1.2. Rover 400
103
76
1,4
56 300
111
82
1,6
59 500
20.1.3. Rover 600
115
84
1,8
99 110
131
96
2,0
109 250
158-200
116-147
2,0-2,2
123 123
20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
20.2.1. Rover
75-105
90- 77
1,4
52 832
20.2.2. Rover
106-115
78- 84
1,6-1,9
68 221
20.2.3. Rover
116-135
85- 99
2,0
109 452
20.2.4. Rover
136-200
100-147
2,0-2,2
123 021
21. Daewoo
21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
21.1.1. Daewoo Tico
42
31
0,8
26 230
21.1.2. Daewoo Nexia
78- 90
57- 66
1,5
43 915
21.1.3. Daewoo Espero
104
77
2,0
56 810
21.1.4. Daewoo Super Salon
133
98
2,0
88 810
21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
21.2.1. Daewoo
42-100
31- 73
0,8-1,5
35 117
21.2.2. Daewoo
101-105
74- 77
2,0
56 943
21.2.3. Daewoo
106-135
78- 99
2,0
88 822
22. Kia
22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
22.1.1. Avella
70- 91
51- 66
1,3-1,5
34 482
22.1.2. Sephia
80-109
58- 80
1,5-1,8
44 683
22.1.3. Clarus
116-133
85
1,8-2,0
54 604
22.1.4. Sportage
133
98
2,0
63 012
22.1.5. Pregio
113
83
2,7
59 065
22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
22.2.1. Kia
70- 95
51- 70
1,3-1,5
36 993
22.2.2. Kia
96-133
71- 100
1,8-2,7
57 228
23. Jaguar
290
213
1,0-4,0
324 000
B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ
(išskyrus išvardytas 4 lentelėje)
IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS
5 lentelė
Transporto priemonės pavadinimas
Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina
(litais)
A
1
1. Lengvieji automobiliai
1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW)
37 000
1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW)
45 000
1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW)
58 000
1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW)
65 000
1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW)
67 000
1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW)
78 000
1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW)
86 000
1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW)
102 000
1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW)
122 000
1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW)
141 000
1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW)
233 000
1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW)
279 000
1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW)
360 000
1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW)
500 000
1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW)
699 000
1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW)
38 000
1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)
42 000
1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)
57 000
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1. 61–80 AJ (45–59 kW)
45 000
2.2. 81–100 AJ (60–73 kW)
68 000
2.3. 101–150 AJ (74–110 kW)
89 000
3. Autobusai
3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1. iki 30 sėdimų vietų
222 000
3.1.2. 31–50 sėdimų vietų
850 000
3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų
1 618 000
3.2. NVS gamybos autobusai
3.2.1. iki 30 sėdimų vietų
48 000
3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų
123 000
3.3. Mikroautobusai
3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai
3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)
105 000
3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)
116 000
4. Krovininiai automobiliai
4.1. Vilkikai
4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)
108 000
4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW)
213 000
4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW)
368 000
4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW)
390 000
4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)
424 000
4.1.2. NVS gamybos vilkikai
4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)
66 000
4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)
94 000
4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)
123 000
4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW)
173 000
4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)
213 000
4.2. Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės
86 000
4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės
123 000
4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės
167 000
4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės
200 000
4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės
289 000
4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės
339 000
4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės
63 000
4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės
84 000
4.3. Automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1.1. iki 4 t bendros masės
100 000
4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės
127 000
4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės
178 000
4.3.2. NVS gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės
73 000
4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės
87 000
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1. iki 10 t bendros masės
70 000
5.2. 10,1–20 t bendros masės
117 000
5.3. 20,1–30 t bendros masės
133 000
5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės
175 000
6. Priekabos
6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1. 4,1–10 t bendros masės
87 000
6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės
142 000
7. Puspriekabės–refrižeratoriai
7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai
7.1.1. iki 10 t bendros masės
97 000
7.1.2. 10,1–20 t bendros masės
145 000
7.1.3. 20,1–30 t bendros masės
176 000
7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės
232 000
7.2. NVS gamybos puspriekabės–refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendos masės
72 000
Pastabos:
1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).
2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 25%, po dvejų metų – 34%, po trejų metų – 44%, po ketverių metų – 55%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 94%.
3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.
4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms.
5. Kelių ei …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.