KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS N U T A R I M A S DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. VASARIO 1 D. 1998 m. sausio 10 d. Nr. 1 Vilnius Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462). Komisija nutaria: 1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. vasario 1 d. 2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1997 m. gruodžio mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,47, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. vasario 1 d. 44 100 litų. KOMISIJOS PIRMININKĖ J. KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 1 PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1998 m. vasario 1 d. I. PASTATAI 1 lentelė Pastato pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo pastato 1 m3 (1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais) Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų 1574 0,8 1.2. stambiaplokščiai 1370 0,8 1.3. monolitiniai 1627 0,7 1.4. rąstų 681 1,5 1.5. karkasiniai, žiogriniai 472 2,5 1.6. žiogriniai apmūryti 714 2,5 2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose) 2.1. gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1. skydiniai – rąstų 2.1.1.1. iki 200 m3 255 1,5 2.1.1.2. daugiau kaip 200 m3 192 1,5 2.1.2. mūriniai vieno aukšto 2.1.2.1. iki 150 m3 255 0,8 2.1.2.2. daugiau kaip 150 m3 174 0,8 2.1.3. mūriniai dviejų aukštų 156 0,8 2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai 272 0,8 2.1.5. stambiapaneliniai 221 0,8 2.1.6. karkasiniai, žiogriniai 179 2,5 2.1.7. plūkto molio, skydiniai (senos statybos) 140 2,0 2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos) 324 1,5 2.2. gyvenamųjų namų priestatai 1 m3 2.2.1. mūriniai 227 1,2 2.2.2. blokiniai 174 1,2 2.2.3. mediniai karkasiniai 179 2,5 2.3. sodo nameliai 1 m3 2.3.1. mediniai 239 1,5 2.3.2. mūriniai 192 1,2 2.3.3. karkasiniai, žiogriniai 179 2,5 2.4. garažai, garažų boksai 1 m3 2.4.1. mūriniai 169 1,2 2.4.2. blokiniai 205 1,2 2.4.3. metaliniai neapšiltinti 70 2,0 2.4.4. metaliniai apšiltinti 99 2,0 2.5. ūkiniai pastatai 1 m3 2.5.1. mūriniai 152 1,2 2.5.2. blokiniai 76 1,2 2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti 135 3,0 2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti 80 3,0 2.5.5. rąstų 142 2,0 2.6. ūkinių pastatų priestatai 1 m3 2.6.1. plytų ir blokų 115 1,2 2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti 135 3,0 2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti 80 3,0 2.7. verandos 1 m3 2.7.1. mūrinės vieno aukšto 169 1,2 2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus) 145 1,2 2.7.3. medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto 192 2,5 2.7.4. atviros mūrinės dviejų aukštų 99 1,2 2.7.5. atviros medinės dviejų aukštų 115 2,5 2.8. rūsiai 1 m3 145 kaip pagr. past. 2.8.1. pusrūsiai 121 kaip pagr. past. 2.8.2. kiemo mūriniai 221 1,2 2.9. mansardos 1 m3 2.9.1. mūrinės 140 kaip pagr. past. 2.9.2. medinės 135 kaip pagr. past. 2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.) 2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 1 m2 186 2,0 2.10.2. mediniai rąstų, iš molio 1 m2 184 3,0 2.10.3. mediniai karkasiniai 1 m2 66 5,0 2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų 1 m 261 1,2 2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta 1 m2 32 5,0 2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta 1 m2 52 5,0 2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta 1 m2 53 3,0 2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta 1 m2 37 3,0 2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta 1 m2 26 5,0 2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti 1 m2 104 3,0 2.10.11. tvora iš g/b elementų 1 m2 98 2,0 2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt. 210 3,0 2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti vnt. 210 5,0 2.10.14. vartai iš lentų, dažyti vnt. 300 5,0 2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio 1 m2 26 3,0 2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio 1 m2 37 3,0 2.10.17. takai ir aikštelės iš skaldos 1 m2 8 3,0 2.10.18. bordiūrai 1 m 26 3,0 2.11. šiltnamiai 1 m2 2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti 92 3,0 2.11.2. medinio rėmo įstiklinti 75 5,0 2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele 36 5,0 3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 3.1. arkiniai metaliniai sandėliai 1 m2 3.1.1. neapšiltinti 363 2,0 3.1.2. apšiltinti 680 2,0 3.2. kultūros paveldo objektai 1 m3 373 1,2 3.3. administraciniai visuomeniniai 1 m3 3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai 227 0,8 3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai 239 0,8 3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties 295 0,8 3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties 3.3.4.1. iki 2000 m3 285 0,8 3.3.4.2. 2001–3000 m3 255 0,8 3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties 288 0,8 3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties 313 0,8 3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai 1 m3 3.4.1. plytų 313 0,8 3.4.2. blokų 326 0,8 3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai 1 m3 3.5.1. plytų 281 0,8 3.5.2. blokų 298 0,8 3.6. gamybiniai mūriniai 1 m3 140 1,2 3.7. sandėliai mūriniai 1 m3 135 1,2 3.8. kuro rezervuarai 1 m3 3.8.1. vienasieniai 1-10 m3 talpos 113* 3,0 3.8.2. dvisieniai 15-50 m3 talpos 227* 3,0 3.9. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.8 punktuose) 1 m3 209 1,9 VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI 2 lentelė Butai daugiabučiuose pastatuose Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus) Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos Vietovės pavadinimas vieno ir dviejų kambarių trijų ir daugiau kambarių gyv. namai ir kt. pasatai, išvardyti 1 lentelės 2.1 -2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai kitos paskirties objektai gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai, bankinės paskirties patalpos bankų pastatai ir jų centriniai filialai A 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1. Vilnius 1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos gatvės 1,60 1,40 2,00 - 1,10 1,60 1,20 1,25 1,90 1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę) 1,25 1,40 1,90 0,80 1,10 1,50 1,20 1,20 1,80 1.3. Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių seniūnijos 1,15 1,10 1,80 0,80 1,00 1,20 0,90 0,95 1,40 1.4. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė 1,10 1,10 1,60 0,60 1,00 1,10 0,90 0,95 1,30 1.5. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos 1,00 1,00 1,50 0,60 0,80 1,10 0,90 0,90 1,30 1.6. 1.1 – 1.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,50 2. Kaunas 2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis 1,05 1,00 1,60 - 1,25 1,50 0,70 0,75 1,75 2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas) 1,20 1,15 1,75 - 1,30 1,70 1,00 1,05 1,95 2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas) 1,45 0,90 0,95 1,70 2.4. Žaliakalnis, 1 – 3 mikrorajonai 0,90 0,80 1,20-1,40 - 1,05 1,35 0,65 0,70 1,65 2.5. Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai 0,75 0,65 1,20 0,75 0,90 1,10 0,55 0,60 1,55 2.6. Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai 0,70 0,60 1,10 0,70 0,85 1,00 0,50 0,55 1,45 2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai 0,65 0,60 0,95 0,70 0,80 0,95 0,50 0,55 1,35 2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda 0,60 0,55 0,85 0,65 0,75 0,90 0,50 0,55 1,25 2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir Vilnius-Kaunas magistrale) 0,60 0,50 0,95 0,60 0,70 0,85 0,45 0,50 1,15 2.10. Kiti gyvenamieji rajonai 0,50 0,40 0,70 0,50 0,65 0,80 0,40 0,45 1,05 2.11. 2.1–2.10 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,35 3. Klaipėda 3.1. Senamiestis 1,00 0,90 1,00 - 0,80 1,10 0,80 0,90 1,30 3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas 0,90 0,85 0,95 - 0,80 1,00 0,70 0,75 1,30 3.3. 3.1–3.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,50 3.4. Senasis mikrorajonas 0,75 0,70 0,90 0,50 0,60 1,00 0,70 0,75 1,30 3.5. Naujasis mikrorajonas 0,70 0,65 0,90 - 0,60 0,80 0,40 0,45 1,10 3.6. 3.4–3.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,40 4. Palanga 4.1. Senoji dalis 1,10 0,95 1,35 - 0,80 1,30 ** 0,80 0,90 1,35 4.2. Naujasis mikrorajonas 0,90 0,80 1,20 0,80 0,80 1,10 ** 0,70 0,75 1,35 4.3. 4.1–4.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,50 4.4. Buvusios gyvenvietės 0,60 0,60 0,90 0,60 0,60 1,00 ** 0,50 0,55 1,25 5. Neringa 5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės 1,80 1,50 1,60 - 0,80 1,40 ** 1,00 1,05 1,45 5.2. Kitos gyvenvietės 1,20 1,10 1,20 - 0,60 1,10 ** 1,00 1,05 1,35 6. Šiauliai 6.1. Centras 0,60 0,50 1,20 - 0,50 0,90-1,10 0,70-0,90 0,95 1,35 6.2. Zoknių rajonas 0,40 0,40 0,70 0,30 0,45 0,70-0,80 0,40-0,50 0,75 1,00 6.3. Pietinis rajonas 0,55 0,50 1,00 - 0,50 0,80-1,00 0,60-0,80 0,95 1,25 6.4. Pėsčiųjų takas 1,00 0,90 - - 0,50 1,20-1,50 1,00-1,20 1,25 1,75 6.5. Draugystės, Žemaitės, Vytauto, Aušros al. kvartalas 0,75 0,70 1,20 - 0,50 1,00-1,20 0,80-1,00 1,05 1,45 6.6. Pabalių ir Medelyno rajonai 0,50 0,50 1,00 0,40 0,50 0,90 0,50 0,75 1,15 7. Panevėžys 7.1. Centras 0,65 0,60 0,50 - 0,50 0,70 0,50 0,55 1,10 7.2. Geležinkelio zona 0,50 0,40 0,50 - 0,40 0,60 0,50 0,55 1,00 7.3. Kiti rajonai 0,60 0,50 0,50 0,20 0,40 0,60 0,50 0,55 1,00 8. Alytus 8.1. Senamiestis 0,70 0,60 0,90 - 0,60 0,90 0,45 0,50 1,10 8.2. Vidzgirio mikrorajonas 0,65 0,55 0,80 - 0,60 0,80 0,45 0,50 1,00 8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai 0,55 0,45 0,80 - 0,50 0,70 0,40 0,45 0,90 8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai 0,50 0,40 0,70 - 0,40 0,50 0,40 0,45 0,80 8.5. Nauji kvartalai ir karinis miestelis 0,45 0,35 0,60 0,30 0,40 0,50 0,40 0,45 0,80 8.6. 8.1–8.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,25 9. Marijampolė 9.1. Centras 0,65 0,60 0,60 - 0,50 0,65 0,45 0,50 0,85 9.2. Karinis miestelis 0,50 0,50 0,50 - 0,40 0,50 0,30 0,30 0,70 9.3. Kiti rajonai 0,60 0,55 0,55 0,35 0,40 0,60 0,35 0,45 0,80 10. Druskininkai 10.1. Centras 0,60 0,50 0,80 - 0,70 0,80 0,40 0,45 1,00 10.2. Kalviškių rajonas 0,55 0,45 0,70 - 0,60 0,70 0,40 0,45 0,90 10.3. Gardino gatvė 0,50 0,40 0,70 0,30 0,50 0,60 0,40 0,45 0,80 10.4. 10.1–10.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,25 11. Birštonas 0,60 0,60 0,80 0,40 0,50 0,80 0,40 0,45 1,05 12. Visaginas 0,30 0,30 0,30 0,20 0,30 0,40 0,30 0,35 0,70 13. Utena 13.1. Centras 0,60 0,55 0,60 - 0,40 0,50 0,40 0,40 0,80 13.2. Kiti rajonai 0,60 0,55 0,55 0,35 0,40 0,50 0,30 0,35 0,75 14. Tauragė 14.1. Centras 0,55 0,40 0,70 - 0,50 0,60 0,40 0,40 0,80 14.2. Tarailių rajonas 0.40 0,25 0,50 - 0,30 0,45 0,30 0,30 0,70 14.3. Kiti rajonai 0,45 0,30 0,60 - 0,35 0,55 0,30 0,30 0,80 14.4. 14.1–14.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,15 15. Telšiai 15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų, Tulpių, Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės 0,35 0,30 0,40 - 0,35 0,40 0,30 0,35 0,70 15.2. Kitos gatvės 0,30 0,30 0,40 0,20 0,25 0,40 0,30 0,35 0,70 15.3. 15.1–15.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,15 16. Lazdijai 0,50 0,45 0,70 0,20 0,40 0,70 0,35 0,40 0,75 17. Varėna 17.1. I Varėna 0,35 0,30 0,50 0,20 0,20 0,40 0,30 0,30 0,60 17.2. II Varėna 0,50 0,40 0,60 0,25 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 18. Raseiniai 0,40 0,30 0,50 0,30 0,30 0,50 0,30 0,30 0,75 18.1. 18 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,15 19. Kėdainiai 0,30 0,30 0,50 0,20 0,25 0,50 0,40 0,45 0,80 20. Jonava 0,35 0,35 0,40 0,20 0,45 0,40 0,30 0,35 0,70 20.1. 20 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,15 21. Kaišiadorys 0,50 0,50 0,50 0,40 0,65 0,50 0,30 0,35 0,75 21.1. 21 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,15 22. Prienai 0,40 0,40 0,60 0,30 0,30 0,60 0,40 0,45 0,80 22.1. 22 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,20 23. Šakiai 0,40 0,40 0,40 - 0,25 0,40 0,35 0,40 0,60 24. Kupiškis 0,30 0,30 0,50 0,20 0,25 0,50 0,40 0,45 0,70 25. Biržai, Pasvalys 0,40 0,40 0,50 0,20 0,35 0,50 0,40 0,45 0,70 26. Pakruojis 0,30 0,30 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,70 27. Kelmė 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,70 28. Radviliškis 28.1. Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas 0,30 0,30 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 28.2. Kitos gatvės 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 29. Joniškis 0,35 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 30. Šilalė 0,35 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,25 0,25 0,75 31. Jurbarkas 0,40 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,25 0,25 0,75 31.1. 31 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,15 32. Plungė 0,35 0,35 0,40 0,20 0,30 0,40 0,30 0,35 0,65 32.1. 32 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,15 33. Anykščiai 0,45 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 34. Ukmergė 0,40 0,35 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 35. Širvintos 0,40 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,75 36. Mažeikiai 0,40 0,35 0,55 0,30 0,40 0,55 0,30 0,35 0,75 36.1. 36 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,20 37. Akmenė, Naujoji Akmenė 0,15 0,15 0,35 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 0,55 38. Venta 0,25 0,20 0,35 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 0,55 39. Skuodas 0,35 0,30 0,40 0,25 0,25 0,50 0,25 0,30 0,75 39.1. 39 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai 0,20 40. Trakai 0,70 0,70 0,75 0,25 0,40 0,70 0,40 0,40 0,90 41. Šalčininkai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30 0,35 0,70 42. Švenčionys 0,40 0,40 0,55 0,30 0,40 0,40 0,35 0,40 0,70 43. Vilkaviškis 0,50 0,50 0,50 0,30 0,30 0,50 0,45 0,50 0,70 44. Rokiškis 0,35 0,30 0,60 0,20 0,50 0,50 0,30 0,35 0,70 45. Kretinga 45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas 0,50 0,45 0,50 - 0,30 0,50 0,30 0,40 0,70 45.2. Kiti rajonai 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,30 0,35 0,70 46. Gargždai 0,45 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30 0,35 0,70 47. Šilutė 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,50 0,30 0,35 0,70 48. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30 0,35 0,70 49. Vilniaus r. 49.1. Gyvenvietės ir kaimai -Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai 0,70 0,70 0,85 0,50 0,45 0,80 0,45 0,50 49.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai 0,35 0,35 0,50 0,35 0,25 0,60 0,30 0,40 49.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai 0,25 0,25 0,35 0,20 0,20 0,40 0,20 0,30 49.4. Kitos kaimo vietovės 0,25 0,25 0,25 0,15 0,15 0,20 0,15 0,15 50. Kauno r. 50.1. Kačerginė, Kulautuva 0,40 0,40 0,60 0,40 0,30 0,70 0,40 0,45 50.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai 0,55 0,45 0,55 0,30 0,30 0,60 0,40 0,45 50.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai 0,40 0,40 0,55 0,40 0,30 0,60 0,40 0,45 50.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas 0,30 0,30 0,40 0,40 0,30 0,40 0,30 0,35 51. Klaipėdos r. 51.1. Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės 0,40 0,35 0,50 - 0,20 0,40 0,30 0,35 52. Kretingos r. 52.1. Vydmantai 0,40 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30 0,35 53. Šiaulių r. 53.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas 0,30 0,30 0,55 0,20 0,30 0,40-0,50 0,20-0,30 0,40 53.2. Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkės gyvenvietė 0,20 0,20 0,35 0,20 0,30 0,30-0,40 0,20-0,25 0,35 53.3. Voveriškiai 0,25 0,25 0,40 0,20 0,30 0,30-0,40 0,20-0,30 0,40 53.4. Kuršėnų centras 0,30 0,30 0,40 0,20 0,25 0,40 0,30 0,40 53.5. Kuršėnų likusi dalis 0,25 0,20 0,35 0,20 0,20 0,35 0,25 0,35 53.6. Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis 0,40 0,40 54. Kelmės r. 54.1. Tytuvėnai 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30-0,40 0,20-0,30 0,30 54.2. Užventis 0,15 0,15 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 55. Radviliškio r. 55.1. Baisogala, Šeduva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 0,75 55.2. Tyruliai 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 56. Joniškio r. 56.1. Žagarė 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 57. Pakruojo r. 57.1. Linkuva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 57.2. Jovarų, Pakruojo kaimai 0,20 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 58. Panevėžio r. 58.1. Gyvenvietės ir kaimai – Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės 0,35 0,35 0,35 0,20 0,30 0,40 0,30 0,35 59. Biržų r. 59.1. Gyvenvietės ir kaimai – Pabiržė, Biržų priemiestis 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 60. Lazdijų r. 60.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,20 0,25 61. Varėnos r. 61.1. Merkinė, Neravai, Grūtas 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,20 0,25 62. Alytaus r. 62.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 63. Marijampolės r. 63.1. Kumelionių gyvenvietė 0,40 0,40 0,45 0,25 0,25 0,40 0,30 0,30 63.2. Mokolų gyvenvietė 0,40 0,40 0,45 0,25 0,25 0,40 0,30 0,30 63.3. Kazlų Rūda 0,40 0,40 0,45 0,25 0,30 0,40 0,30 0,30 63.4. Kalvarija 0,40 0,40 0,45 0,25 0,30 0,40 0,30 0,35 64. Šakių r. 64.1. Kudirkos Naumiestis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 64.2. Gelgaudiškis 0,35 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 65. Jurbarko r. 65.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai 0,20 0,20 0,40 - - 0,30 0,15 0,20 66. Tauragės r. 66.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras 0,25 0,20 0,50 - 0,15 0,30 0,20 0,25 66.2. Skaudvilė 0,25 0,20 0,35 - 0,20 0,35 0,15 0,20 67. Telšių r. 67.1. Varnių m., Degaičių, Ryškėnų, Rainių, Viešvėnų gyvenvietės 0,25 0,25 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 68. Plungės r. 68.1. Plateliai, Rietavas 0,25 0,25 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 69. Trakų r. 69.1. Grigiškės 0,70 0,60 0,80 0,60 0,60 0,70 0,50 0,60 69.2. Elektrėnai 0,40 0,40 0,50 0,25 0,35 0,45 0,40 0,40 69.3. Vievis 0,40 0,40 0,35 0,25 0,30 0,45 0,40 0,40 69.4. Lentvaris 0,60 0,60 0,80 0,50 0,50 0,60 0,50 0,60 69.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės 0,35 0,35 0,35 0,25 0,15 0,30 0,15 0,15 69.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos 0,30 0,30 0,30 0,15 0,15 0,30 0,15 0,15 70. Švenčionių r. 70.1. Pabradė, Švenčionėliai 0,35 0,35 0,45 0,30 0,40 0,40 0,35 0,35 70.2. Gyvenvietės ir kaimai – Cirkliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai, Sariai 0,30 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 0,25 71. Vilkaviškio r. 71.1. Kybartai 0,40 0,40 0,40 0,20 0,20 0,40 0,35 0,35 71.2. Virbalis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,20 0,40 0,30 0,35 72. Šalčininkų r. 72.1. Eišiškės, Baltoji Vokė 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 72.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmaninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 73. Rokiškio r. 73.1. Juodupė, Pandėlys 0,20 0,20 0,25 - 0,20 0,30 0,20 0,25 73.2. Obeliai 0,25 0,25 0,25 - 0,20 0,30 0,20 0,25 74. Šilalės r. 74.1. Kvėdarna 0,15 0,15 0,30 0,15 0,15 0,30 0,15 0,20 75. Ignalinos r. 75.1. Strigailiškių, Palūšės kaimai 0,35 0,35 0,40 - - 0,30 0,20 0,25 76. Molėtų r. 76.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai 0,20 0,20 0,35 0,20 0,20 0,25 0,15 0,20 77. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės 0,15 0,15 0,20 0,20 0,20 0,25 0,15 0,20 78. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 0,50 79. Miesteliai (tradiciniai) 0,25 0,25 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 80. Kitos kaimo tipo gyvenvietės 80.1. Visi veikiantys objektai 0,20 0,20 0,20-0,30 0,20 0,20 0,20-0,30 0,15-0,25 0,20 80.2. Visi neveikiantys objektai 0,05 0,05 0,05 80.3. Kultūros paveldo objektai 0,30 0,30 Pastabos: 1. Visų rūšių naujų pastatų statybinė vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos. 2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 3. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai: 1) nesant vandentiekio – 8%; 2) nesant kanalizacijos – 5%; 3) nesant karšto vandens – 4%; 4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%; 5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%; 6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%; 7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 15%; 8) jeigu butas įrengtas rūsyje – 25%; 9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais – 3-5%; 10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%; 11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%; 12) jeigu butas be apdailos – 10%; 13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1-4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai; 14) butas monolitiniame name – 4%; 15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama. 4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.). 5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma). 6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4 – 2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą, ši nuostata netaikoma). 7. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8. 8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). Esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, vietovės pataisos koeficientas kiemo statiniams ir įrenginiams taikomas toks pat kaip valdoje santykinai didžiausią vertę turintiems negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms. 9. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos: 1) atitinkamo pastato pradinę kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė); 2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis); 3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant 1 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina; 4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento. 10. ** – nustatyti koeficientai, be nurodytiems 6 skiltyje objektams, taikomi ir poilsio namams. 11. Suteikti teisę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose: gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 1,20-1,40 (žr. 2 lentelės 2.4 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,70-1,50 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,40-1,20 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 7 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1 – 2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15-0,25 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 7 skiltį). Prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,30-0,50 (žr. 2 lentelės 53.1, 53.2, 53.3, 54.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 53.1, 53.2, 53.3, 54.1 punktų 7 skiltį). 12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialai (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais). 13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą, vietovės koregavimo koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus). 14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacinių verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus. 15. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento. 16. Nustatant rinkos kainą inžineriniams tinklams taikyti vietovės pataisos koeficientą 1,00. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS) 3 lentelė Žemės sklypo paskirtis Bazinė kaina ir pataisos koeficientai A 1 1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai Bazinė kaina – Lt/m2 1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 40 1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose 20 1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001 – 100 000 gyventojų 10 1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001 – 20 000 gyventojų 5 1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose 2 1.6. Kitose vietovėse 1 Pataisos koeficientai: K1-žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų) – 0,4 K2-žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro – 1,6 K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2 – 5

1. km)nuo miesto – 1,2 K4-žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei – komercinei veiklai – 1,5 K5-žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 3,0 K6-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa – 0,6 K7-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa – 2,5–5,0 2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai: K8-žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti – 1,5 – 3,0 K9-žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 – 1,5 10 000 – 100 000 – 1,2 K10-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius) Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K11-žemės sklypas yra arti (iki 2
2. km)nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio: parduodant su sodyba – 2,0 parduodant be sodybos – 1,4 K12-žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40 – 1,1 K13-žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto): iki 50 proc. – 1,0 51 – 80 proc. – 1,1 daugiau kaip 80 proc. – 1,2 K14-žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių – 0,6 K15-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra: gyvenamasis namas – 1,2–2,0 galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį) – 2,0–4,0 numatoma ūkinės-komercinėspaskirties objekto statyba – 5,0–10,0 K16-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 5,0 K17-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 K18-žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje – 5,0–10,0 4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą) Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K19-miškas brandaus amžiaus ir (arba) jame leidžiami kirtimai – 3,0 K20-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,6 Pastabos: 1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės sklypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. 2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia: 2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis; 2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos; 2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus. 3. Koeficientų K7, K8, K15, K18 nurodytuose intervaluose konkrečios reikšmės nustatomos vadovaujantis toje vietovėje (miesto kvartale, miestelyje, kadastrinėje vietovėje) per vienus metus parduotų tos pačios paskirties žemės sklypų (ne mažiau kaip 3-5) kainos vidurkiu, tenkančiu ploto vienetui (1 ha, 1 a, 1 m2). 4. Nesant patikimos informacijos koeficientų K1, K2, K3, K5, K6, K7, K8, K10, K14, K15, K16, K17, K19, K20 reikšmės prilyginamos 1, o koeficientui K18 taikoma minimali reikšmė. 5. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoj 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS 4 lentelė Automobilio Variklio Naujo automobilio markė ir modelis galingumas darbinis vidutinė rinkos AJ kW tūris, tūkst. cm3 kaina (litais) A 1 2 3 4 1. Opel 1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 1.1.1. Corsa 45- 60 33- 44 1,2-1,4 38 411 1.1.2. Combo 60 44 1,4-1,7 43 326 1.1.3. Astra 60 44 1,4 44 564 1.1.4. Vectra 100 73 1,6-1,8 67 412 1.1.5. Frontera 115-136 85-100 2,0-2,5 83 757 1.1.6. Omega 136 100 2,0 72 728 210 154 3,0 123 515 1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 1.2.1. Opel 45-60 33-44 1,2-1,4 42 436 1.2.2. Opel 61-100 45- 73 1,4-1,8 66 435 1.2.3. Opel 101-136 74-100 2,0-2,5 80 081 1.2.4. Opel 137-210 101-154 3,0 123 515 2. BMW 2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 2.1.1. 3 serija 90-115 66- 84 1,6-2,5 109 291 116-150 85-110 1,8-2,5 127 132 151-195 111-143 2,3-2,8 139 890 321 236 3,0 177 415 2.1.2. 5 serija 140-150 103-110 2,0-2,5 147 094 151-195 111-143 2,3-2,8 169 587 196-235 144-173 3,5 204 641 236-286 174-210 4,0 314 400 2.1.3. 7 serija 140-195 103-143 2,5-2,8 230 521 196-235 144-173 3,5 264 212 236-290 174-213 4,0 307 478 291-330 214-243 5,0 401 584 2.1.4. 8 serija 286-290 210-213 4,0 351 322 291-380 214-279 5,0 483 254 2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 2.2.1. BMW 90-115 66-84 1,6-2,5 109 422 2.2.2. BMW 116-150 85-110 1,8-2,5 147 398 2.2.3. BMW 151-195 111-143 2,3-2,8 163 421 2.2.4. BMW 196-235 144-173 3,5 241 799 2.2.5. BMW 236-290 174-213 4,0 294 901 2.2.6. BMW 291-326 214-240 5,0 325 899 2.2.7. BMW 380 279 5,0 505 603 3. Peugeot 3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 3.1.1. Peugeot 106 50-60 37-44 1,0-1,5 37 201 3.1.2. Peugeot 306 70-75 51-55 1,4-1,9 47 298 90 65 1,6 48 782 135 99 2,0 66 411 3.1.3. Peugeot 406 Berlin 75-90 55-65 1,6-1,9 60 834 91-112 66-82 1,8-2,1 66 042 135 99 2,0 66 487 194 143 3,0 105 501 3.1.4. Peugeot 406 Break 75-112 55-82 1,8-1,9 65 500 135 99 2,0 71 372 3.1.5. Peugeot 406 Familiale 110-135 81-99 2,0-2,1 74 883 3.1.6. Peugeot 605 110-135 81-99 2,0-2,1 90 837 170 125 3,0 121 422 3.1.7. Peugeot 806 92 68 1,9 86 273 123 90 2,0 84 698 3.1.8. Peugeot Partner 60-75 44-55 1,1-1,9 43 522 3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 3.2.1. Peugeot 50-75 37-55 1,0-1,9 43 598 3.2.2. Peugeot 76-105 56-77 1,6-1,9 56 876 3.2.3. Peugeot 106-135 78-99 1,8-2,5 76 232 3.2.4. Peugeot 136-170 100-125 3,0 124 273 4. Hyundai 4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 4.1.1. Accent 92 68 1,5 38 000 4.1.2. Sonata 105 77 2,0 52 000 4.1.3. Lantra 128 94 1,8 47 000 4.1.4. Coupe 140 103 2,0 67 000 4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 4.2.1. Hyundai 90-105 66-77 1,5-2,0 45 000 4.2.2. Hyundai 106-140 78-103 1,8-2,0 57 000 5. Audi 5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 5.1.1. A3 90-105 66-77 1,6-1,9 76 874 110-125 81-92 1,8-1,9 82 231 150 110 1,8 85 900 5.1.2. A4 90-110 66-81 1,6-1,9 97 423 111-125 82-92 1,8 98 642 150-165 110-121 1,8-2,6 118 576 193 142 2,8 125 368 5.1.3. A6 110 81 1,9 116 489 150 110 1,8-2,5 125 795 165 121 2,4 136 194 193 142 2,8 146 197 5.1.4. A8 193 142 2,8 235 422 230 169 3,7 252 794 300-340 220-250 4,2 339 422 5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 5.2.1. Audi 90-110 66-81 1,6-1,9 89 424 5.2.2. Audi 111-125 82- 92 1,8 90 833 5.2.3. Audi 126-150 93-110 1,8-2,6 112 641 5.2.4. Audi 151-193 111-142 2,4-2,8 165 722 5.2.5. Audi 194-230 143-169 3,7 252 025 5.2.6. Audi 231-300 170-220 4,2 302 773 5.2.7. Audi 301-340 221-250 4,2 357 599 6. Honda 6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 6.1.1. Preliude 133 98 2,0 92 950 185 136 2,2 106 600 6.1.2. Civic 3D 90 66 1,4 52 289 114 84 1,5 59 160 160 118 1,6 73 600 6.1.3. Civic 4D Sedanas 90 66 1,4 56 500 114 84 1,5 62 150 160 118 1,6 80 100 6.1.4. Civic 5D Liftback 75-90 55-66 1,4 60 533 114 84 1,5 68 100 169 93 1,8 86 900 6.1.5. Accord 115 85 1,8 75 833 131 96 2,0 85 200 150 110 2,2 96 900 6.1.6. Shuttle 150 110 2,2 105 150 6.1.7. Legend 205 151 3,5 192 800 6.1.8. 4WD 128 94 2,0 94 528 6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 6.2.1. Honda 90-110 66-81 1,4 55 327 6.2.2. Honda 111-130 82-96 1,5-2,0 73 425 6.2.3. Honda 131-160 97-118 1,6-2,2 90 800 6.2.4. Honda 161-205 119-151 1,8-3,5 123 225 7. Nissan 7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 7.1.1. Micra 55 40 1,0 34 384 7.1.2. Almera 87 64 1,4 49 785 100 73 1,6 54 324 7.1.3. Primera 90-100 66-73 1,6-2,0 67 241 130 96 2,0 72 340 7.1.4. Maxima 140 103 2,0 90 232 193 142 3,0 115 584 7.1.5. Patrol 115 84 4,2 123 698 7.1.6. Terano II 116 85 2,4 100 541 118 87 2,4 114 692 125 92 2,7 115 685 7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 7.2.1. Nissan 55-90 40-66 1,0-2,0 43 254 7.2.2. Nissan 91-100 67-73 1,6 58 798 7.2.3. Nissan 101-140 74-103 2,0-4,2 64 286 7.2.4. Nissan 141-193 104-142 3,0 115 632 8. Volvo 8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 8.1.1. S40 115-140 84-103 1,8-2,0 86 742 8.1.2. S70 140-240 103-176 2,3-2,5 126 625 8.1.3. 940 134-165 98-121 2,3 93 475 8.1.4. S90 180-204 150 3,0 134 453 8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 8.2.1. Volvo 115-135 84-99 1,8-2,3 88 486 8.2.2. Volvo 136-145 100-106 1,9-2,5 110 125 8.2.3. Volvo 146-170 107-125 2,3-2,5 107 445 8.2.4. Volvo 171-240 126-176 2,3-3,0 138 693 9. Škoda 9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 9.1.1. Felicia 58-68 43-50 1,3 31 200 75 55 1,6-1,9 37 092 9.1.2. Felicia Combi 58-75 43- 55 1,3-1,9 38 494 9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 9.2.1. Škoda 55-65 40- 48 1,3 31 475 9.2.2. Škoda 66-75 49-55 1,3-1,9 38 147 10. Subaru 10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 10.1.1. Impreza 90 66 1,6 71 597 115 84 2,0 88 159 10.1.2. Legacy 115 84 2,0 88 443 155 114 2,5 118 551 10.1.3. Forester 115 84 2,0 103 200 10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 10.2.1. Subaru 90-110 66-81 1,6 71 576 10.2.2. Subaru 111-130 82-96 2,0 93 615 10.2.3. Subaru 131-155 97-114 2,5 118 587 11. Renault 11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 11.1.1. Twingo 60 44 1,2 36 989 11.1.2. Clio 60-80 44-58 1,2-1,4 40 671 11.1.3. Megane 65-75 48-55 1,4-2,0 46 957 76-90 56-65 1,6 52 499 11.1.4. Megane Coupe 90-115 66-84 1,6-2,0 55 525 11.1.5. Megane Classic 65-75 48-55 1,4-1,9 49 893 90 65 1,6 53 436 115 84 2,0 58 140 11.1.6. Megane Seenic 75-90 55-65 1,4-1,6 58 950 115 84 2,0 66 724 11.1.7. Laguna 85-95 62-70 1,8-2,2 64 765 115 84 2,0 76 045 140 103 2,0 82 391 11.1.8. Laguna Nevada 95 70 1,8 65 950 115 84 2,0-2,2 75 275 11.1.9. Safrane 115 84 2,2 110 583 138 101 2,0 103 781 170 125 2,5-3,0 118 900 11.1.10. Espace 115 84 2,0-2,2 111 970 170 125 3,0 152 799 11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 11.2.1. Renault 60-70 44-53 1,2-1,9 42 869 11.2.2. Renault 71-80 54-58 1,4 46 584 11.2.3. Renault 81-90 59-65 1,6-2,2 55 695 11.2.4. Renault 91-100 66-73 1,8 64 774 11.2.5. Renault 101-120 74-88 2,0-2,2 81 788 11.2.6. Renault 121-150 89-110 2,0 96 651 11.2.7. Renault 151-170 111-125 2,5-3,0 125 680 12. Mazda 12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 12.1.1. 323 Mio 90 66 1,5 42 824 12.1.2. 323 Neo 88 65 1,5 48 400 12.1.3. Famillia 88-114 65-84 1,5-1,8 53 355 12.1.4. Forte 88-114 65-84 1,5-1,8 59 421 144 106 2,0 75 598 12.1.5. 626 SDN 75-105 55- 77 1,8-2,0 62 121 118 87 2,0 71 214 12.1.6. 626 HB 105 77 1,8 61 175 118 87 2,0 71 474 12.1.7. Xedos 9 187 137 2,5 121 503 12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 12.2.1. Mazda 75-90 55-66 1,5 50 402 12.2.2. Mazda 91-115 67-85 1,8 59 695 12.2.3. Mazda 116-120 86-88 2,0 70 569 12.2.4. Mazda 121-165 89-121 2,0 75 626 12.2.5. Mazda 166-190 122-138 2,5 121 414 13. Chrysler Jeep 13.1. Chrysler Jeep markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 13.1.1. Chrysler Neon LE 133 98 2,0 68 315 13.1.2. Chrysler Stratus Cabrio 131 96 2,0 115 965 163 120 2,5 125 532 13.1.3. Jeep Wrangler 118 87 2,5 74 579 177 130 4,0 82 315 13.1.4. Jeep Cherocee 115-118 85-87 2,5 103 362 178 131 4,0 113 898 13.1.5. Jeep Grand Cherocee 116 85 2,5 152 413 177-212 130-156 4,0-5,2 172 362 13.1.6. Chrysler Vision 211 155 3,5 138 395 13.1.7. Chrysler New Yorker 211 155 3,5 178 190 13.1.8. Chrysler Voyager 115-133 85-98 2,0-2,5 122 393 151-158 111-116 2,4-3,3 124 329 166 122 3,8 162 237 13.1.9. Chrysler Grand Voyager 115-151 85-111 2,4-2,5 127 915 158-166 116-122 3,3-3,8 138 849 13.1.10. Viper 383 282 8,0 359 717 13.2. Chrysler Jeep markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 13.2.1. Chrysler Jeep 116-150 85-110 2,0-2,5 108 883 13.2.2. Chrysler Jeep 151-185 111-136 2,4-4,0 123 665 13.2.3. Chrysler Jeep 186-212 137-156 2,5-5,2 162 963 13.2.4. Chrysler Jeep 213-383 157-282 8,0 359 717 14. Wolkswagen 14.1. Wolkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 14.1.1. VW Passat 90-100 66-73 1,6-1,9 78 233 110-125 81-92 1,8-1,9 84 060 150 110 1,8-2,3 83 084 193 142 2,8 105 311 14.1.2. VW Sharan 90-115 66-84 1,9-2,0 88 630 174 128 2,8 114 455 14.1.3. Polo 50-65 37-48 1,0-1,9 43 766 66-75 49-55 1,6 45 548 76-100 56-73 1,4-1,9 52 354 14.1.4. Golf 90 99 1,8-1,9 66 565 100 73 1,6-1,9 61 464 110 81 1,9 71 451 14.2. Wolkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 14.2.1. Wolkswagen 50-89 37-65 1,0-1,9 44 252 14.2.2. Wolkswagen 90-115 66-84 1,6-2,0 74 190 14.2.3. Wolkswagen 116-125 85-92 1,8 74 819 14.2.4. Wolkswagen 126-150 93-110 1,8-2,3 83 084 14.2.5. Wolkswagen 151-193 111-142 2,8 109 883 15. Fiat 15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 15.1.1. Punto 55-75 40-55 1,1-1,2 35 131 15.1.2. Bravo 80-103 59-76 1,4-1,6 42 512 147 108 2,0 64 600 15.1.3. Brava 80-118 59-87 1,4-1,8 46 202 15.1.4. Marea 103 76 1,6 51 775 118 87 1,8 56 477 15.1.5. Coupe 113 83 1,8 92 150 147 108 2,0 105 925 15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 15.2.1. Fiat 55-75 40-55 1,1-1,2 35 131 15.2.2. Fiat 76-100 56-73 1,4-2,5 40 327 15.2.3. Fiat 101-120 74-88 1,6-2,5 56 453 15.2.4. Fiat 121-150 89-110 2,0 85 262 16. Ford 16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 16.1.1. Fiesta 60 44 1,3-1,8 37 503 75 55 1,2 39 754 90 66 1,4 58 220 16.1.2. Escort 60-75 44- 55 1,3-1,8 48 939 90 66 1,6-1,8 50 758 105 77 1,8 53 849 16.1.3. Mondeo 90 66 1,6-1,8 61 701 115 84 1,8 62 267 130 96 2,0 67 052 170 125 2,5 82 308 16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 16.2.1. Ford 60-90 44-66 1,3-1,8 50 099 16.2.2. Ford 91-115 67-84 1,8 63 544 16.2.3. Ford 116-130 85-96 2,0 67 250 16.2.4. Ford 131-170 97-125 2,5 82 473 17. Toyota 17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 17.1.1. Starlet 75 55 1,4 43 701 17.1.2. Corolla 72-86 53-63 1,3-2,0 56 220 110 81 1,6 60 796 17.1.3. Carina 83-105 61- 77 1,6-2,0 75 308 107-126 79- 93 1,8-2,0 80 799 17.1.4. Celica 115 84 1,8 96 145 175-242 128-178 2,0 166 743 17.1.5. Camry 130 95 2,2 109 771 190 140 3,0 136 303 17.1.6. Lexus 212 156 3,0 208 901 264 194 4,0 329 397 17.1.7. Previa 135 99 2,4 120 101 17.1.8. Land Cruiser 170-178 125-131 3,4 135 665 17.1.9. Rav 4 129 95 2,0 97 374 17.1.10. Hilux 79 58 2,4 85 072 17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 17.2.1. Toyota 70-90 37-65 1,3-2,4 61 285 17.2.2. Toyota 91-120 66-88 1,6-1,8 69 400 17.2.3. Toyota 121-130 89-96 2,0-2,2 93 208 17.2.4. Toyota 131-170 97-123 2,4 120 101 17.2.5. Toyota 171-215 124-158 2,0-3,4 147 237 17.2.6. Toyota 216-265 159-195 2,0-4,0 265 228 18. Citroen 18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 18.1.1. Saxo 60- 70 44-51 1,1-1,5 39 789 71-120 52-88 1,4-1,6 50 635 18.1.2. ZX 70-80 51-59 1,4-1,9 48 781 18.1.3. Xantia 70-92 51-68 1,6-1,9 64 969 103-150 69-110 1,8-2,0 75 045 18.1.4. XM 130-150 69-110 2,0-2,5 118 237 170 125 3,0 147 856 18.1.5. Evasion 123-150 90-110 2,0 102 789 18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 18.2.1. Citroen 60-70 44-51 1,1-1,5 39 983 18.2.2. Citroen 71-95 52-70 1,4-1,9 53 250 18.2.3. Citroen 96-120 71-88 1,6-1,8 63 464 18.2.4. Citroen 121-150 89-110 2,0 100 545 18.2.5. Citroen 151-170 111- 125 3,0 147 901 19. Mersedes-Benz 19.1. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 19.1.1. A 168 90-102 66- 75 1,4-1,7 73 603 19.1.2. C 202 (Sedan) 95-136 70-100 1,8-2,2 109 827 137-170 101-125 2,4-2,5 127 458 193 142 2,3-2,8 135 484 19.1.3. C 202 (T – modelis) 95- 75 70- 90 1,8-2,2 114 699 136-170 100-125 2,0-2,5 130 827 193 142 2,3-2,8 143 223 19.1.4. E 210 (Sedan) 95-136 70-100 2,0-2,9 133 464 150-177 110-130 2,4-3,0 152 203 193-220 142-162 2,8-3,2 183 437 279 205 4,3 238 320 19.1.5. E 210 (T – modelis) 129-150 95-110 2,4-2,9 152 690 177-204 130-150 2,8-3,0 182 981 220 162 3,2 209 894 279 205 4,3 251 170 19.1.6. S 140 177-231 130-170 2,8-3,2 186 100 279-320 205-235 4,2-5,0 330 650 394 290 6,0 506 960 19.1.7. SLK 136-193 100-142 2,0-2,3 136 510 19.1.8. SL 193-231 142-170 2,8-3,2 313 893 320-394 235-290 5,6-6,0 477 894 19.1.9. CLK 136-193 100-142 2,0-2,3 139 432 220 162 3,2 184 801 19.1.10. CL 279 205 4,2 379 104 320 235 5,0 422 584 394 290 6,0 552 075 19.2. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 19.2.1. Mersedes-Benz 90-129 66-95 1,4-2,9 108 543 19.2.2. Mersedes-Benz 130-136 96-110 2,0-2,5 133 862 19.2.3. Mersedes-Benz 137-197 111-145 2,3-3,0 167 832 19.2.4. Mersedes-Benz 198-231 146-170 2,8-3,2 222 743 19.2.5. Mersedes-Benz 232-279 171-205 4,2-4,3 299 896 19.2.6. Mersedes-Benz 280-320 206-235 5,0 381 764 19.2.7. Mersedes-Benz 321-394 236-290 6,0 527 812 20. Rover 20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 20.1.1. Rover 200 75 90 1,4 47 950 103 76 1,4 50 800 111 82 1,6 55 200 20.1.2. Rover 400 103 76 1,4 56 300 111 82 1,6 59 500 20.1.3. Rover 600 115 84 1,8 99 110 131 96 2,0 109 250 158-200 116-147 2,0-2,2 123 123 20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 20.2.1. Rover 75-105 90- 77 1,4 52 832 20.2.2. Rover 106-115 78- 84 1,6-1,9 68 221 20.2.3. Rover 116-135 85- 99 2,0 109 452 20.2.4. Rover 136-200 100-147 2,0-2,2 123 021 21. Daewoo 21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 21.1.1. Daewoo Tico 42 31 0,8 26 230 21.1.2. Daewoo Nexia 78- 90 57- 66 1,5 43 915 21.1.3. Daewoo Espero 104 77 2,0 56 810 21.1.4. Daewoo Super Salon 133 98 2,0 88 810 21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 21.2.1. Daewoo 42-100 31- 73 0,8-1,5 35 117 21.2.2. Daewoo 101-105 74- 77 2,0 56 943 21.2.3. Daewoo 106-135 78- 99 2,0 88 822 22. Kia 22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas 22.1.1. Avella 70- 91 51- 66 1,3-1,5 34 482 22.1.2. Sephia 80-109 58- 80 1,5-1,8 44 683 22.1.3. Clarus 116-133 85 1,8-2,0 54 604 22.1.4. Sportage 133 98 2,0 63 012 22.1.5. Pregio 113 83 2,7 59 065 22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas 22.2.1. Kia 70- 95 51- 70 1,3-1,5 36 993 22.2.2. Kia 96-133 71- 100 1,8-2,7 57 228 23. Jaguar 290 213 1,0-4,0 324 000 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardytas 4 lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS 5 lentelė Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 1. Lengvieji automobiliai 1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW) 37 000 1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW) 45 000 1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW) 58 000 1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW) 65 000 1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW) 67 000 1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW) 78 000 1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW) 86 000 1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW) 102 000 1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW) 122 000 1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW) 141 000 1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW) 233 000 1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW) 279 000 1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW) 360 000 1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW) 500 000 1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW) 699 000 1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW) 38 000 1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 42 000 1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 57 000 2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 2.1. 61–80 AJ (45–59 kW) 45 000 2.2. 81–100 AJ (60–73 kW) 68 000 2.3. 101–150 AJ (74–110 kW) 89 000 3. Autobusai 3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1. iki 30 sėdimų vietų 222 000 3.1.2. 31–50 sėdimų vietų 850 000 3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų 1 618 000 3.2. NVS gamybos autobusai 3.2.1. iki 30 sėdimų vietų 48 000 3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų 123 000 3.3. Mikroautobusai 3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai 3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 105 000 3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 116 000 4. Krovininiai automobiliai 4.1. Vilkikai 4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 108 000 4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 213 000 4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 368 000 4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 390 000 4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 424 000 4.1.2. NVS gamybos vilkikai 4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW) 66 000 4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW) 94 000 4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW) 123 000 4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW) 173 000 4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW) 213 000 4.2. Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės 86 000 4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės 123 000 4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės 167 000 4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės 200 000 4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės 289 000 4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės 339 000 4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės 63 000 4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 84 000 4.3. Automobiliai–refrižeratoriai 4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai 4.3.1.1. iki 4 t bendros masės 100 000 4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės 127 000 4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės 178 000 4.3.2. NVS gamybos automobiliai–refrižeratoriai 4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės 73 000 4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės 87 000 5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1. iki 10 t bendros masės 70 000 5.2. 10,1–20 t bendros masės 117 000 5.3. 20,1–30 t bendros masės 133 000 5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 175 000 6. Priekabos 6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1. 4,1–10 t bendros masės 87 000 6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės 142 000 7. Puspriekabės–refrižeratoriai 7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai 7.1.1. iki 10 t bendros masės 97 000 7.1.2. 10,1–20 t bendros masės 145 000 7.1.3. 20,1–30 t bendros masės 176 000 7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės 232 000 7.2. NVS gamybos puspriekabės–refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendos masės 72 000 Pastabos: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 25%, po dvejų metų – 34%, po trejų metų – 44%, po ketverių metų – 55%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 94%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. 4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms. 5. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS 6 lentelė Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Transportiniai laivai 1.1. Jūrų laivai 1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos 24 000 000 6,25 1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos 47 400 000 6,25 1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 80 000 000 6,25 1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos 13 100 000 6,25 1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos 20 000 000 6,25 1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos 23 000 000 6,25 1.1.3. Ro-Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 20 000 000 6,25 1.1.4. Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 10 000 000 6,25 1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos 30 000 000 6,25 1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos 35 000 000 6,25 1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos 30 000 000 6,25 1.1.7. Kiti jūrų laivai 1.1.7.1. Vilkikai 1.1.7.1.1. 1 200 AJ 6 000 000 6,25 1.1.7.1.2. 3 000 AJ 20 000 000 6,25 1.1.7.1.3. 7 800 AJ 39 000 000 6,25 1.1.7.2. Locmanų kateriai 2 000 000 6,25 1.1.7.3. Naftos-šiukšlių surinktuvai 500 000 6,25 1.1.7.4. Reido kateriai 375 000 6,25 2. Žvejybiniai laivai 2.1. Didieji traleriai-šaldytuvai 2.1.1. iki 85 m ilgio 40 000 000 6,25 2.1.2. 86-105 m ilgio 60 000 000 6,25 2.1.3. 106-125 m ilgio 89 000 000 6,25 2.2. Vidutiniai traleriai-seineriai 2.2.1. iki 55 m ilgio 14 100 000 6,25 2.2.2. 56–65 m ilgio 35 000 000 6,25 2.3. Mažieji traleriai 2.3.1. iki 26 m ilgio 1 200 000 6,25 2.3.2. 27–35 m ilgio 6 000 000 6,25 2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 270 000 000 6,25 3. Pramoginiai laivai 3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys 900 6,25 3.2. Medinės valtys 600 6,25 3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys 3.3.1. QS 230 5 000 6,25 3.3.2. QS 260 ST 5 600 6,25 3.3.3. QS 270 5 800 6,25 3.3.4. QS 270 RLRIB 8 900 6,25 3.3.5. QS 300 6 100 6,25 3.3.6. QS 330 6 400 6,25 3.3.7. QS 330 E 7 000 6,25 3.3.8. QS 380 8 500 6,25 3.3.9. QS 380 E 8 900 6,25 3.3.10. QS 430 9 500 6,25 3.4. Vandens motociklas „Bombardier“ 30 000 6,25 Pastabos: 1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Jeigu laivas po 10 – 15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais. 3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI 7 lentelė 1 dalis Orlaivio tipas Pagaminimo metai Priskraidyta valandų Variklio tipas Variklio pagaminimo metai Variklio priskraidytos valandos Papildoma įranga Vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 2 3 4 5 6 7 AN – 2 1979 6215 1983 1920 - 9 956 AN – 2 1979 6302 1976 3673 - 9 956 AN – 2 1980 5488 1982 3591 - 11 196 AN – 2 1980 4930 1981 1907 - 11 196 AN – 2 1981 5315 1984 1997 - 11 196 AN – 2 1982 5345 1970 4637 - 11 944 AN – 2 1983 3857 1971 4991 - 12 444 AN – 2 1984 3023 1984 3023 - 13 688 AN – 2 1984 3754 1973 4956 - 13 688 AN – 2 1984 3453 1988 6 - 20 000 AN – 2 1985 2212 1976 3406 - 15 832 AN – 2 1985 3210 1984 2060 - 15 432 AN – 2 1986 2467 1979 3405 - 14 932 AN – 2 1986 1830 1973 3309 - 20 688 AN – 2 1986 1703 1979 2759 - 20 688 AN – 2 1986 2295 1986 2295 - 20 688 CESSNA 172 K 1970 1985 Lyncoming 0-320 1970 1986 Atsakiklis 41 000 CESSNA 421 B 1972 6223 Continental GTSIO -520H (dviejų variklių) 1994 po 194 113 000 2 dalis Laisvieji balionai (A klasė) Poklasis Vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3 1200 m3–1600 m3 AX- 6 72 000 8,3 1601 m3 – 2200 m3 AX- 7 92 000 8,3 2201 m3 – 3000 m3 AX- 8 100 000 8,3 4000 m3 – 6000 m3 AX-10 160 000 8,3 9000 m3 – 12000 m3 AX-12 220 000 8,3 Pastabos: 1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA 8 lentelė Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Traktoriai 1.1. NVS gamybos traktoriai 1.1.1. 200 – 270 AJ („Kirovec“ K-700A ir kt.) 220 000 11 1.1.2. 350 AJ (K-701M) 350 000 11 1.1.3. 150 – 165 AJ (T-150, T-150K ir kt.) 150 000 11 1.1.4. 130 AJ (MTZ – 1221) 132 000 11 1.1.5. 80 – 90 AJ (DT-75, DT-75ML ir kt.) 100 000 11 1.1.6. 80 AJ (MTZ-82UK) 42 000 11 1.1.7. 57 AJ (MTZ-552) 42 000 11 1.1.8. 80 AJ (MTZ-80UK) 39 000 11 1.1.9. 81 AJ (MTZ-820) 54 000 11 1.1.10. 62 AJ (MTZ-520) 49 000 11 1.1.11. 60 AJ (JuMZ-6AKL) 40 000 11 1.1.12. 60 AJ (LTZ-60AB) 34 000 11 1.1.13. 53 AJ (LTZ-55A) 29 000 11 1.1.14. 20 AJ (MTZ-220) 33 000 11 1.1.15. 36 AJ (T-30A-80) 34 000 11 1.1.16. 31 AJ (T-25A) 18 000 11 1.1.17. 25 AJ (ChTZ-25-11) 17 000 11 1.1.18. 12,5 AJ (MTZ-082) 16 000 11 1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai 1.2.1. 38 AJ (Ursus – 2812) 47 000 6,7 1.2.2. 38 AJ (Ursus – 2802) 46 000 6,7 1.2.3. 47 AJ (Ursus – 3514) 71 000 6,7 1.2.4. 60 AJ (Ursus – 4512) 62 000 6,7 1.2.5. 60 AJ (Ursus – 4514) 78 000 6,7 1.2.6. 66 AJ (Ursus – 5314) 88 000 6,7 1.2.7. 80 AJ (Ursus – 934) 109 000 6,7 1.2.8. 96 AJ (Ursus – 1134) 130 000 6,7 1.2.9. 119 AJ (Ursus – 1224) 122 000 6,7 1.2.10. 119 AJ (Ursus – 1234) 137 000 6,7 1.2.11. 155 AJ (Ursus – 1614) 127 000 6,7 1.2.12. 155 AJ (Ursus – 1634) 144 000 6,7 1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai 1.3.1. 45 AJ (Zetor – 3320) 50 000 6,7 1.3.2. 52 AJ (Zetor – 4320) 55 000 6,7 1.3.3. 57 AJ (Zetor – 4340) 69 000 6,7 1.3.4. 63 AJ (Zetor – 5320) 58 000 6,7 1.3.5. 63 AJ (Zetor – 5340) 70 000 6,7 1.3.6. 68 AJ (Zetor – 6320) 63 000 6,7 1.3.7. 68 AJ (Zetor – 6340) 74 000 6,7 1.3.8. 78 AJ (Zetor – 7320) 70 000 6,7 1.3.9. 78 AJ (Zetor – 7340) 80 000 6,7 1.3.10. 82 AJ (Zetor – 8540) 100 000 6,7 1.3.11. 92 AJ (Zetor – 9540) 104 000 6,7 1.3.12. 103 AJ (Zetor – 10540) 116 000 6,7 1.3.13. 162 AJ (ZTS – 16245) 159 000 6,7 1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai 1.4.1. 53 AJ (Valmet 255 GHC) 100 000 6,7 1.4.2. 61 AJ (Valmet 365 GHC) 100 000 6,7 1.4.3. 70 AJ (Valmet 465 GHC) 110 000 6,7 1.4.4. 75 AJ (Valmet 565 GHC) 112 000 6,7 1.4.5. 80 AJ (Valmet 665 GHC) 117 000 6,7 1.4.6. 86 AJ (Valmet 865 GHC) 124 000 6,7 1.4.7. 85 AJ (Valmet 6300D) 147 000 6,7 1.4.8. 85 AJ (Valmet 6400D) 155 000 6,7 1.4.9. 105 AJ (Valmet 6600D) 166 000 6,7 1.4.10. 115 AJ (Valmet 6800D) 177 000 6,7 1.4.11. 110 AJ (Valmet 8050D) 178 000 6,7 1.4.12. 125 AJ (Valmet 8150D) 187 000 6,7 1.4.13. 140 AJ (Valmet 8450D) 200 000 6,7 1.4.14. 160 AJ (Valmet 8550D) 215 000 6,7 1.4.15. 190 AJ (Valmet 8750D) 224 000 6,7 1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai 1.5.1. 125 AJ (New Holland Ford 8340) 180 000 6,7 1.5.2. 135 AJ (New Holland Ford 8360) 235 000 6,7 1.5.3. 160 AJ (New Holland Ford 8560) 265 000 6,7 1.5.4. 190 AJ (New Holland Ford 8770) 390 000 6,7 1.5.5. 100 AJ (John Deere 6400) 210 000 6,7 1.5.6. 130 AJ (John Deere 6900) 280 000 6,7 1.5.7. 155 AJ (John Deere 7710) 300 000 6,7 1.5.8. 175 AJ (John Deere 7810) 320 000 6,7 1.5.9. 211 AJ (John Deere 8200) 416 000 6,7 1.5.10. 230 AJ (John Deere 8300) 447 000 6,7 1.5.11. 120 AJ (Massey Ferguson 6180) 237 000 6,7 1.5.12. 155 AJ (Massey Ferguson 8130) 295 000 6,7 1.5.13. 160 AJ (Massey Ferguson 6180) 306 000 6,7 1.5.14. 104 AJ (Massey Ferguson 399) 178 00g 6,7 1.5.15. 145 AJ (Steyer) 288 000 6,7 2. Ekskavatoriai 2.1. Boreks – 1203 36 000 11 2.2. Boreks – 2101 88 000 11 2.3. Boreks – 2102 80 000 11 2.4. Boreks – 2103 85 000 11 2.5. Boreks – 2201 102 000 11 2.6. Boreks – 2203 102 000 11 2.7. PE-F-1B, EO-2621 74 000 11 3. Buldozeriai 3.1. (D-606, DZ-42) 70 000 11 3.2. (DT-75, DZ-162) 118 000 11 Pastabos: 1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės žemės ūkio technikos kainas. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS 9 lentelė Šaunamojo ginklo modelis Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Lygiavamzdžiai šautuvai 1.1. Merkel 201 11 000 5 1.2. Browning B 425 12 kal. 8 600 5 1.3. Beretta 12 kal. 6 000-8 300 5 1.4. Benelli 12 kal. 6 900-8 000 5 1.5. Verney Carron 12 kal. 7 900 5 1.6. Benelli Rafaelo 12 kal. 7 600 5 1.7. Falkonet 12 kal. 7 100 5 1.8. Browning auto 12 kal. 6 400 5 1.9. Franchi SPAS 12 kal. 6 200 5 1.10. Browning Gold 12 kal. 6 200 5 1.11. Zoli Falkom 12 kal. 6 000 5 1.12. Merkel 40 12 kal. 6 000 5 1.13. Franchi Saus Bois 12 kal. 5 200 5 1.14. Franchi ASSO 12 kal. 3 900 5 1.15. Hunter SLF 12 kal. 3 700 5 1.16. Mossberg autom 12 kal. 3 100 5 1.17. Contri Eject 12 kal. 2 600 5 1.18. TOZ-95-12 2 600 5 1.19. Marlin 12 kal. 2 200 5 1.20. Valtro 12 kal. 2 200 5 1.21. Winchester def. 12 kal. 2 200 5 1.22. IŽ-27 EM 1 700 5 1.23. Mossberg 12 kal. 1 700 5 1.24. TOZ 34 EM 1 600 5 1.25. IŽ-43 EM 1 500 5 1.26. TOZ-34 1 500 5 1.27. Maveric 12 kal. 1 500 5 1.28. IŽ-18EM 600 5 1.29. TOZ-87 2 600 5 1.30. TOZ-91-12 2 700 5 1.31. TOZ-20-01 800 5 1.32. TOZ-21-12 1 600 5 1.33. IŽ-18 600 5 1.34. IŽ-27M 1 600 5 1.35. IŽ-43 1 300 5 1.36. Saiga 410 1 900 5 1.37. Saiga 410C 2 000 5 1.38. SPAS-15 8 200 5 2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai 2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR 2 300 5 2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR 1 800 5 2.3. Marlin 70 kal. 22 1 200 5 2.4. Bruenner BBP 500 kal. 12/30.06 3 900 5 2.5. Frankonia kal. 12/7x65R 10 000 5 2.6. Simson kal. 20/30.06 19 000 5 2.7. Zoli DRL kal. 12/30.06 20 000 5 2.8. Blazer kal. 30.06 19 300 5 2.9. Mauser M98 kal. 30.06 4 400 5 2.10. Mauser M96 kal. 30.06 3 200 5 2.11. Sauer 90 kal. 300 Win 11 300 5 2.12. Sauer 90 kal. 30.06 11 000 5 2.13. Sauer 202 kal. 30.06 10 300 5 2.14. Sauer 202 kal. 300 Win 11 300 5 2.15. Voere kal. 30.06 9 800 5 2.16. Steyr-Mill kal. 30.06 8 000 5 2.17. Tikka M690 4 700 5 2.18. ČZ-537 kal. 30.06 2 400 5 2.19. ČZ-550 kal. 30.06 2 800 5 2.20. Browning kal. 30.06 7 900 5 2.21. Browning kal. 300 Win 8 700 5 2.22. IŽ-94 Taiga kal. 12/7.62x53 2 700 5 2.23. RWS kal. 300 Win 4 700 5 2.24. Remington kal. 7x64 3 700 5 2.25. Remington kal. 300 Win 6 200 5 2.26. Winchester kal. 300 Win 3 800 5 2.27. Zoliduxe kal. 300 Win 10 700 5 2.28. Zolli kal. 12/9.3x74 6 900 5 2.29. Zolli Antonio kal. 12/9.3x74R 14 600 5 2.30. Marlin 880S kal. 22 1 200 5 2.31. IW-15 kal. 22 1 000 5 2.32. Gaucher kal. 22 1 500 5 2.33. Zolli kal. 7x64 3 700 5 2.34. Zolli kal. 300 Win 3 700 5 2.35. Uberty 1873 kal. 22 2 300 5 2.36. Marlin kal. 30/30 3 000 5 2.37. Marlin kal. 22 1 800 5 3. Pistoletai 3.1. ČZ-92 kal. 6.35 600 5 3.2. ČZ-83 kal. 7.65 1 900 5 3.3. ČZ-83 kal. 9 1 800 5 3.4. IJ70-17A kal. 9 1 000 5 3.5. Daewoo kal. 9 2 000 5 3.6. Feg R78 kal. 7.65 700 5 3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65 1 900 5 3.8. Bernardelli P6 kal. 9 1 900 5 3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65 2 300 5 3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35 2 300 5 3.11. Bernardelli P8 kal. 9 2 300 5 3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65 2 500 5 3.13. Beretta 84F kal. 9 3 000 5 3.14. Beretta 83F kal. 9 3 400 5 3.15. Beretta 81BB kal. 7.65 3 400 5 3.16. Luger SMC 380 kal. 9 mm 1 100 5 3.17. Glock-25 kal. 9 2 100 5 3.18. Glock-28 kal. 9 2 100 5 3.19. Sig Sauer-P230 SL kal. 9 2 800 5 3.20. Sig Sauer-P232 SL kal. 9 2 800 5 3.21. Sig Sauer-P230 ALU kal. 9 2 600 5 3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65 4 100 5 3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9 4 100 5 3.24. Walther PP kal. 7.65 4 000 5 3.25. Walther PPK kal. 7.65 4 000 5 3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65 2 600 5 3.27. Taurus PT58 kal. 9 2 600 5 3.28. Taurus PT51 kal. 6.35 1 200 5 3.29. Erma EP882 kal. 22 1 300 5 3.30. Erma EP882S kal. 22 1 900 5 3.31. Erma EP652 kal. 22 1 000 5 3.32. Erma EP752 kal. 22 1 400 5 3.33. Erma EP452 kal. 22 1 600 5 3.34. Erma EP422 kal. 22 3 400 5 3.35. Astra CUB kal. 6.35 700 5 4. Revolveriai 4.1. Arminius HW3 kal. 22 700 5 4.2. Arminius HW5 kal. 22 800 5 4.3. Arminius HW3 kal. 32 1 000 5 4.4. Arminius HW5 kal. 32 1 000 5 4.5. Rossi M20 kal. 32 1 200 5 4.6. Rossi M28 kal. 32 1 200 5 4.7. Rossi M89 kal. 32 1 200 5 4.8. Eusta 332 kal. 32 1 000 5 4.9. Eusta 432 kal. 32 1 000 5 4.10. Eusta 532 kal. 32 1 000 5 4.11. Taurus M73 kal. 22 1 400 5 4.12. Taurus M94 kal. 22 1 500 5 4.13. Taurus 85IS kal. 38 1 700 5 4.14. Taurus 82 kal. 38 1 500 5 4.15. Taurus 85S kal. 38 1 500 5 B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS (išskyrus išvardytus 9 lentelėje) 10 lentelė Šaunamojo ginklo pavadinimas Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais) A 1 1. Lygiavamzdžiai šautuvai 1.1. Rusijos respublikos gamybos 800-2 500 1.2. Čekijos respublikos gamybos 1 200-4 000 1.3. Vakarų valstybių gamybos 2 000-10 000 2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai 2.1. Rusijos respublikos gamybos 2 000-4 000 2.2. Čekijos respublikos gamybos 2 500-5 000 2.3. Vakarų valstybių gamybos 3 000-15 000 3. Pistoletai 3.1. Rusijos respublikos gamybos 800-2 000 3.2. Čekijos respublikos gamybos 1 000-2 500 3.3. Vakarų valstybių gamybos 1 500-4 500 4. Revolveriai 4.1. Rusijos respublikos gamybos 500 -1 500 4.2. Čekijos respublikos gamybos 800-2 000 4.3. Vakarų valstybių gamybos 1 000-2 500 Pastabos: 1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. 2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal 10 lentelėje pateiktą šalį, pagaminusią šaunamąjį ginklą. 3. Iškilus ginčytinai situacijai, kainos nustatymui ginklas turi būti siunčiamas ekspertizei į Komisiją prie Lietuvos ginklų fondo. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI 11 lentelė Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 1. Kėlimo kranai 1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios 1.1.1. 20 m ilgio angos 160 000 6,7 1.1.2. 32 m ilgio angos 175 000 6,7 1.2. Automobiliniai kranai 1.2.1. 6,3 t kėlimo galios 65 000 8,3 1.2.2. 10 t kėlimo galios 75 000 8,3 1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1. 10,5 m ilgio angos 109 000 6,7 1.3.2. 16,5 m ilgio angos 156 000 6,7 1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 180 000 8,3 1.5. Atraminiai tiltiniai 5 t kėlimo galios, 16 m ilgio angos 50 000 6,7 2. Liftai 2.1. Elektriniai (NVS gamybos) 2.1.1. keleiviniai 2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios 76 000 4,0 2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios 97 000 4,0 2.1.2. krovininiai 2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios 76 000 4,0 2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios 84 000 4,0 2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios 110 000 4,0 2.1.3. ligoninių 2.1.3.1. šešių sustojimų 84 000 4,0 2.1.3.2. devynių sustojimų 96 000 4,0 2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios 2.2.1. dviejų sustojimų 75 000 4,0 2.2.2. trijų sustojimų 90 000 4,0 3. Užsienio valstybių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai 3.1. 105 kW galingumo 42 000 5,0 3.2. 130 kW galingumo 46 000 5,0 3.3. 170 kW galingumo 50 000 5,0 3.4. 225 kW galingumo 57 000 5,0 4. NVS gamybos 12 m3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti 140 000 5,0 5. Atrakcionai 5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 000 6,7 5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 150 000 5,0 Pastabos: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu. ______________