LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 1486 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamas: 1.1. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Laisvas prekių judėjimas“ (1 derybinis skyrius); 1.2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Laisvas asmenų judėjimas“ (2 derybinis skyrius); 1.3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ (29 derybinis skyrius). 2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai. Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas Užsienio reikalų ministras                                                           Antanas Valionis ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1486 LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA „LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS“ (1 DERYBINIS SKYRIUS) I. BENDROSIOS NUOSTATOS 2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus. Lietuvos Respublika pritaria visam acquis laisvo prekių judėjimo srityje. Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti laisvo prekių judėjimo acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Šiame derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. farmacijos pramonei pertvarkyti pagal direktyvų 65/65/EEB, 75/318/EEB, 75/319/EEB, 91/356/EEB, 92/73/EEB, 89/342/EEB, 89/343/EEB, 89/381/EEB reikalavimus dėl vaistų žmonėms ir pagal direktyvų 91/412/EEB, 81/851/EEB, 81/852/EEB reikalavimus – dėl veterinarinių vaistų. II. PAGRINDIMAS Šis derybinės pozicijos dokumentas apima visą dabar ES galiojančią vadinamąją techninę teisę, taip pat priemones, patenkančias į Amsterdamo sutarties 28–30 (Romos sutarties 30–36) straipsnių taikymo sritį, ir viešuosius pirkimus. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė laisvo prekių judėjimo sektoriuje šiuo metu iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė bus visiškai suderinta su acquis reikalavimais ir jie bus įgyvendinti šiame sektoriuje (išskyrus sritis, dėl kurių prašoma pereinamojo laikotarpio) vėliausiai iki 2004 m. sausio 1 d. (žr. sektorinę dalį). Reikiama teisinė bazė jau sukurta horizontaliųjų priemonių srityje. Nuo 1998 m. spalio 21 d. galioja Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542), įtvirtinantis bendruosius laisvo prekių judėjimo užtikrinimo principus ir sudarantis teisinį pagrindą patvirtinti su skirtingais produktais susijusius techninius reglamentus, perimančius tiek Naujojo, tiek Senojo požiūrio direktyvų reikalavimus. Europos komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Europos komitetas) 1999 m. vasario 13 d. buvo parengtas ir aprobuotas pasirengimo deryboms dėl Europos atitikties įvertinimo protokolo prie Europos sutarties (PECA) pasirašymo veiksmų planas, kurio vykdymą Europos komitetas nuolat koordinuoja. Dabar Lietuvos Respublika jau pasirengusi pradėti oficialias derybas dėl šio protokolo pasirašymo. 1999 m. birželio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673), o 2000 m. balandžio 11 d. – Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35-972), įteisinantis ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms standartizacijos institucijoms. Naujojo požiūrio direktyvos perkeliamos ir įgyvendinamos laikantis Nacionalinėje acquis priėmimo programoje nustatytų terminų. 1999 m. vasario 11 d. Teisės harmonizavimo komisija „Pramonė ir prekyba pramonės gaminiais“ aprobavo priemonių, skirtų Naujojo požiūrio direktyvoms perimti, planą. Daugelis šių priemonių (teisės aktų) bus perkelta į nacionalinę teisę iki 2003 m. sausio 1 dienos. Derinant Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES acquis laisvo prekių judėjimo srityje, glaudžiai bendradarbiauja valstybės institucijos, ūkio subjektai ir įvairios profesinės organizacijos. Derinimo procesas vyksta sklandžiai, visos grandys pamažu prisitaiko prie naujų sąlygų. Visi suvokia, kad šiame sektoriuje suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES acquis reikalavimais – vienas svarbiausių žingsnių, leisiančių didinti Lietuvos verslo konkurencingumą ES ir trečiųjų valstybių atžvilgiu. Išsamesnė Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės atitikimo acquis reikalavimus apžvalga pateikiama sektorinėje dalyje. III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS Lietuvos Respublika daugelyje laisvo prekių judėjimo srities sektorių jau yra sukūrusi reikiamą administracinę infrastruktūrą acquis reikalavimams įgyvendinti, ši infrastruktūra veikia, jos gebėjimai nuolat tobulinami (žr. sektorinę dalį). Ypač daug dėmesio Lietuvos Respublikoje skiriama rinkos priežiūrai. 1999 metais priėmus Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą, buvo nubrėžtos aiškios institucinio Lietuvos Respublikos rinkos priežiūros sistemos pertvarkymo gairės. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 505 „Dėl rinkos priežiūros institucijų reorganizavimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1064), nuo 2000 m. liepos 1 d. buvo įsteigtos šios valstybinio administravimo įstaigos: Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau vadinama – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 1267 „Dėl Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos įsteigimo“ (Žin., 2000, Nr. 90-2799) įsteigta savarankiška valstybinė vartotojų teisių gynimo politikos įgyvendinimo institucija – Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. IV. Sektorinė dalis 1. Motorinės transporto priemonės Motorinių transporto priemonių sektoriaus acquis sudaro direktyvos 70/156/EEB (motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimas), 92/61/EEB (dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimas), 74/150/EEB (ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimas), taip pat direktyvos, nustatančios techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonių sistemoms bei techninius reikalavimus jų sudedamosioms dalims. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Mažomis serijomis gaminamos ir perdirbamos transporto priemonės turi atitikti susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintus Pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms. Šie reikalavimai parengti atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisykles ir ES direktyvas. Atliekama pagamintų transporto priemonių techninė ekspertizė, kurios tvarką ir taisykles nustato Susisiekimo ministerija. Teisės aktų, kurie reglamentuotų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, Lietuvoje kol kas nėra. Numatyta iki 2001 metų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų atitikties įvertinimo. Šis nutarimas reglamentuos institucijų, dalyvaujančių sistemoje, funkcijas ir atsakomybę. Be to, pagal direktyvos 70/156/EEB reikalavimus Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) numatoma įgalioti (suteikti jai įgaliotosios institucijos teisę) vykdyti kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipų patvirtinimo ir pripažinimo funkcijas. Įgyvendinant šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, iki 2001 metų II ketvirčio susisiekimo ministro įsakymu bus patvirtintos kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių tipo atitikties įvertinimo taisyklės, taip pat techniniai reikalavimai kelių transporto priemonėms ir jų sudedamosioms dalims bei sistemoms. Šie teisės aktai sudarys teisinę bazę, leidžiančią tinkamai veikti transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemai. Suderinti teisinę bazę su direktyvos 70/156/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo reikalavimais planuojama iki 2001 metų III ketvirčio, o jos įgyvendinimas užtruktų iki 2003 metų. Teisės aktų, kurie reglamentuotų dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimą, Lietuvoje kol kas nėra. Numatoma iki 2002 metų parengti ir susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti techninius reikalavimus dviratėms ir triratėms kelių transporto priemonėms ir jų sudedamosioms dalims bei sistemoms. Tai sudarys teisinę bazę, leidžiančią tinkamai veikti dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemai. Numatoma, kad visi direktyvos 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai bus įgyvendinti iki 2003 metų. Teisės aktus dėl žemės ūkio ir miškų traktorių pradėta derinti 1999 metais. Parengta ES direktyvų priėmimo nacionaliniais teisės aktais programa. Pagal direktyvą 74/150/EEB ir kitas su ja susijusias direktyvas numatyta parengti žemės ir miškų ūkio traktorių techninį reglamentą, kurį sudarys 8 dalys. Visos reglamento dalys bus parengtos 2000–2001 metais. Tarp šių darbų taip pat numatyta perimti ir laikyti nacionaliniais dokumentais direktyvoje 74/150/EEB ir su ja susijusiose direktyvose teikiamus Tarptautinės standartizacijos organizacijos nuorodinius techninius dokumentus. Teisinę bazę suderinti su direktyvos 74/150/EEB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimo reikalavimais planuojama iki 2003 metų, o jos įgyvendinimas užtruktų iki 2004 metų. Už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo pripažinimo sistemos, taip pat dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo pripažinimo sistemos parengimą ir įgyvendinimą atsakinga Valstybinė kelių transporto inspekcija. Už ratinių žemės ūkio ir miškų traktorių tipo patvirtinimo teisės aktų parengimą ir įgyvendinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri kartu su Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutu rengia teisinę bazę. Už traktorių tipo patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerijos Valstybinė mašinų bandymų stotis, kuri yra akredituotoji žemės ūkio technikos bandymų laboratorija ir sertifikavimo įstaiga. 2. Stiklas Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 69/493/EEB. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus. Lietuvoje krištolo stiklas dabar negaminamas, tačiau kai kurios įmonės turi įrengimus jam gaminti. Ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024) patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės, pagal kurias krištolo stiklo ženklinimas reglamentuojamas tik nurodant visoms prekėms būtinus ženklinimo rekvizitus. Kad būtų visiškai įgyvendinta direktyva 69/493/EEB, parengtas ir ūkio ministro 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1999, Nr. 99-2866) patvirtintas Krištolo stiklo gaminių ženklinimo techninis reglamentas. Jis įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 1 dienos. Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. 3. Tekstilė Šio sektoriaus acquis sudaro direktyvos 96/74/EEB, 96/73/EEB ir 73/44/EEB. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus. Ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 (Žin., 2000, Nr. 10-246) patvirtintas Tekstilės pavadinimų techninis reglamentas (direktyvai 96/74/EEB ir ją papildančiai direktyvai 97/37/EEB) ir Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninis reglamentas (direktyvoms 96/73/EEB ir 73/44/EEB). Šie reglamentai įsigaliojo nuo 2000 m. birželio 15 dienos. Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Iki 2001 m. lapkričio 1 d. Lietuvos tekstilės institute bus įsteigta tekstilės produktų bandymų laboratorija, kurią numatoma akredituoti. Parengtas verslo planas, jame numatyta įsigytina laboratorijos įranga. 4. Avalynė Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 94/11/EB. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus. Nuo 1998 m. liepos 1 d. Lietuvoje galioja ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024) patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklės, kuriomis įgyvendinta dalis atitinkamų šio sektoriaus acquis reikalavimų. Kad visiškai būtų įgyvendinta direktyva 94/11/EB, ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 448 (Žin., 2000, Nr. 10-247) patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamos avalynės ženklinimo, nurodant medžiagas, iš kurių pagamintos jos sudedamosios dalys, taisyklės. Jos įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 dienos. Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. 5. Mediena Šio sektoriaus acquis sudaro direktyva 68/89/EEB, reglamentuojanti žaliavinės medienos klasifikavimą valstybėse ES narėse. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Lietuvoje mediena matuojama ir klasifikuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 155 „Dėl žaliavinės medienos apskaitos ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 10-265) nuostatomis, taip pat bendru ūkio bei žemės ir miškų ūkio ministrų 1997 m. rugsėjo 26/29 d. įsakymu Nr. 300/563 (Žin., 1997, Nr. 90-2265) patvirtintomis Apvaliosios medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Kad lengviau būtų įgyvendinti teisės aktus, laikomasi Europos standartų, kurie perimti kaip Lietuvos standartai. Visus direktyvos 68/89/EEB reikalavimus Lietuva perkels į nacionalinę teisę 2000 metais. Šiam tikslui numatoma parengti ir aplinkos bei ūkio ministrų įsakymu patvirtinti taisykles, reglamentuojančias žaliavinės medienos matavimą, klasifikavimą ir ženklinimą pagal direktyvos reikalavimus. Taisyklės bus patvirtintos 2000 metų IV ketvirtį, o įsigalios 2001 metais. Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. 6. Maisto produktai Maisto produktų sektoriuje acquis skiriama į 2 dalis: horizontaliąsias (maisto produktų ženklinimas, maisto priedai, medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais, ir kita) ir vertikaliąsias (maisto produktų pavadinimai, sudėties, ženklinimo reikalavimai ir kita) direktyvas. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Daugelis horizontaliųjų ir vertikaliųjų ES direktyvų nuostatų jau įdiegta 2000 m. balandžio 4 d. priimtame Lietuvos Respublikos maisto įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-893), įsigaliojusiame nuo 2000 m. liepos 1 d., Lietuvos higienos normose, Žemės ūkio ministerijos patvirtintuose maisto produktų privalomuosiuose reikalavimuose ir techniniuose reglamentuose. Kitos nuostatos bus įdiegtos iki 2004 metų. Lietuvoje horizontalaus požiūrio direktyvų reikalavimai pradėti rengti nuo 1995 metų. Jie įteisinami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintomis higienos normomis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymais, ūkio ministro įsakymais. Valstybinės maisto kontrolės, maisto politikos ir strategijos, maisto saugos reikalavimai išdėstyti Lietuvos Respublikos maisto įstatyme. Su maisto produktų ženklinimu susijusių direktyvų – direktyvos 79/112/EEB ir ją papildančių direktyvų 89/396/EEB, 90/496/EEB (pakeista direktyva 2000/13/EB) – nuostatos perimtos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 (Žin., 1998, Nr. 38-1024) patvirtintose Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklėse. Taisyklės visiškai įsigaliojo 1999 m. sausio 1 dieną. Jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvoje nuo 1999 m. liepos 1 d. galioja Lietuvos higienos norma HN 53: 1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, kuria įteisinti ES direktyvų 89/107/EEB, 94/34/EB, 94/35/EB, 94/36/EB, 95/2/EB, 78/663/EEB, 81/712/EEB, 95/31/EB, 95/45/EB, 96/77/EB, 88/344/EEB, 92/115/EEB, 94/52/EB reikalavimai. Direktyvų, sprendimų ir reglamentų 96/85/EEB, 67/427/EEC, 97/292/EB, 88/388/EEB, 88/389/EEB, 91/71/EEB, 97/60/EB, 1599/75/EB, 92/4/EEB, 90/612/EEB, 2232/96/EB, 1999/217/EB, 1999/75/EEB nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus perkeltos iki 2003 metų. Lietuvoje nuo 1999 m. liepos 1 d. galioja higienos norma HN 16: 1998 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais“, atitinkanti direktyvų 89/109/EEB, 78/142/EEB, 80/590/EEB, 80/766/EEB, 81/432/EEB, 82/711/EEB, 85/572/EEB, 84/500/EEB, 90/128/EEB, 92/39/EEB, 93/8/EEB, 93/9/EEB, 93/10/EEB, 93/11/EEB, 93/111/EEB, 95/3/EEB, 96/11/EEB nuostatas. Direktyvos 97/48/EEB, 99/91/EEB bus įdiegtos iki 2003 metų. Lietuvoje veikia maisto saugos priežiūros ir kontrolės sistema, kuri bus pertvarkyta pagal direktyvų reikalavimus iki 2004 metų. Direktyvų 89/398/EEB, 96/84/EB, 96/8/EB, 91/321/EEB, 96/4/EB, 96/5/EB, 92/52/EEB nuostatos, susijusios su specialios paskirties maisto produktais, bus įdiegtos iki 2001 metų, parengus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus higienos normą HN „Specialios paskirties maisto produktai“. Direktyvų 89/397/EEB dėl valstybinės maisto produktų kontrolės, 93/99/EEB dėl papildomų priemonių, susijusių su valstybine maisto produktų kontrole, reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos maisto įstatymą. Direktyvų reikalavimai taip pat perkelti į Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11 ir 161 straipsniais įstatymą (Žin., 1999, Nr. 90-2639), įsigaliojusį nuo 1999 m. spalio 27 dienos. Sritį, susijusią su direktyva 93/43/EEB dėl maisto produktų higienos, Lietuvoje reglamentuoja higienos norma HN 15: 1998 „Maisto higiena“, kuri įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d. ir kurioje nustatyti maisto higienos reikalavimai bei maisto saugos savikontrolės principai. Direktyvų 315/93/EEB, 76/621/EEB, 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB, 90/642/EEB dėl teršalų maiste nuostatos įteisintos Lietuvos higienos normoje HN 54: 1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“. Ši higienos norma įsigaliojo 1998 m. rugsėjo 1 dieną. Su maisto produktų tarša susijusių direktyvų, sprendimų ir reglamentų 90/515/EEB, 97/194/EEB, 98/1525/EB, 99/864/EB, 99/1566/EB, 76/895/EEB, 86/362/EEB, 86/363/EEB, 90/642/EEB nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę iki 2003 metų. Direktyvos 89/108/EEB dėl valstybių ES narių įstatymų, susijusių su greitai užšaldytu maistu, skirtu žmonių mitybai, apibendrinimo nuostatos perkeltos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 1999 m. sausio 1 dienos. Direktyvų 89/108/EEB, 92/1/EEB dėl temperatūros tikrinimo transporto priemonėse, sandėliuose ir vietose, kur laikomi žmonių mitybai naudojami greitai užšaldyti maisto produktai, 92/2/EEB dėl mėginių paėmimo procedūros ir Bendrijos analizės metodo, skirto oficialiai temperatūros kontrolei žmonių mitybai naudojamuose produktuose, nuostatos Lietuvoje įteisintos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 2000, Nr. 12-309) patvirtinus Greitai užšaldytų maisto produktų techninį reglamentą (su jo 1 ir 2 prieduose pateiktomis Temperatūros kontroliavimo transporto priemonėse, sandėliuose ir saugyklose, skirtose greitai užšaldytiems maisto produktams laikyti, tvarka ir Greitai užšaldytų maisto produktų bandinių ėmimo ir jų temperatūros matavimo tvarka), kurio nuostatos įsigalios nuo 2001 m. balandžio 1 dienos. Reglamentas 258/97/EEB dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto ingredientų Lietuvoje bus įdiegtas iki 2001 metų, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinus Lietuvos higienos normą „Nauji maisto produktai“. Vertikaliųjų direktyvų ir reglamentų (76/621/EEB, 80/891/EEB, 73/241/EEB, 73/437/EEB, 74/409/EEB, 79/796/EEB, 93/77/EEB, 93/45/EEB, 79/693/EEB, 76/118/EEB, 79/1067/EEB, 83/417/EEB, 85/503/EEB, 86/424/EEB, 80/777/EEB, 77/436/EEB, 79/1066/EEB, 87/524/EEB, 99/4/EB, 2000/36/EB) nuostatos bus perimtos kaip techniniai reglamentai, kurie tvirtinami žemės ūkio ministro įsakymais. Žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 152 (Žin., 1999, Nr. 37-1133) patvirtinti Privalomieji cukraus kokybės reikalavimai, 1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155 (Žin., 1999, Nr. 37-1134) – Privalomieji maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimai, 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 204 (Žin., 1999, Nr. 47-1500) – Privalomieji žuvų ir žuvų produktų kokybės reikalavimai,1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210 (Žin., 1999, Nr. 46-1467) – Privalomieji termiškai apdoroto geriamojo pieno, fermentinių sūrių, lydytų sūrių, sviesto, valgomųjų ledų, raugintų pieno gėrimų kokybės reikalavimai, 1999 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 249 (Žin., 1999, Nr. 51-1654) – Privalomieji kiaulių ir galvijų skerdenų kokybės reikalavimai, 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 60-1964) – Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai. 2000 metais atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 476 (Žin., 2000, Nr. 3-86); 2000 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 54 (Žin., 2000, Nr. 18-453); 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 60 (Žin., 2000, Nr. 20-517); 2000 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. 61 (Žin., 2000, Nr. 20-518); 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 65 (Žin., 2000, Nr. 23-594); 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 66 (Žin., 2000, Nr. 23-595); 2000 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 163 (Žin., 2000, Nr. 46-1322); 2000 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 176 (Žin., 2000, Nr. 48-1413); 2000 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 188 (Žin., 2000, Nr. 52-1514); 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 306 (Žin., 2000, Nr. 98-3126) patvirtinti privalomieji abrikosų, salotų ir endivijų, salotinių cikorijų, riebalų mišinių, jogurto, majonezo ir jo produktų, margarino ir jo produktų, džemų ir panašių produktų, vaisių sulčių ir panašių produktų, porų, cukinijų, baklažanų, pomidorų, dehidratuoto konservuoto pieno, laktoproteinų, skirtų žmonėms vartoti, natūralaus mineralinio vandens, Briuselio kopūstų, negliaudytų žirnių ir šparagų kokybės reikalavimai, atitinkantys ES direktyvų nuostatas. 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 28 „Geriamasis mineralinis vanduo“, įteisinanti direktyvų 80/777/EEB, 80/778/EEB, 96/70/EEB reikalavimus. Už maisto produktų sektoriaus teisinės bazės suderinimą atsakingos šios institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras (toliau vadinama – Respublikinis mitybos centras), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija. Nors esamų administracinių pajėgumų pakanka, reorganizuojant maisto kontrolės sistemą vis dėlto prireiks juos modernizuoti. Toliau bus stiprinamos ES reikalavimus derinančios ir įgyvendinančios institucijos – Respublikinis mitybos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su periferiniais padaliniais, bus tęsiamos inspektorių mokymo programos, susipažįstama su kitų valstybių ES narių patirtimi. Iki 2001 metų pabaigos numatoma kompiuterizuoti maisto kontrolės regioninius padalinius, sukurti inspektorių darbo informacinę sistemą. Iki 2000 metų pabaigos didžiausias prioritetas bus skiriamas maisto kontrolės laboratorijų pertvarkai ir savikontrolės sistemų diegimui maisto pramonėje. Tam numatoma panaudoti lėšas iš vietos (Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, savivaldybių gamtos apsaugos fondai) ir užsienio (PHARE, Šiaurės šalių investicijų bankas, Pasaulio bankas ir kt.) šaltinių. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos pagrindu buvo įkurta Nacionalinė maisto kontrolės laboratorija, aprūpinta modernia įranga, taikanti naujausius tyrimo metodus ir 2000 metų gegužės mėnesį akredituota atlikti fizikinius ir cheminius, cheminius, mikrobiologinius gyvūninių produktų, kai kurių negyvūninių produktų ir pašarų tyrimus. Cheminius maisto produktų ir gaminių, besiliečiančių su maisto produktais, tyrimus atlieka 2000 metų spalio mėnesį akredituota Respublikinio mitybos centro Centrinė laboratorija. 7. Cheminės medžiagos Pavojingos medžiagos ir preparatai Šio sektoriaus acquis sudaro 3 pagrindinės ES direktyvos: 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, 99/45/EB (88/379/EEB) dėl pavojingų preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, 76/769/EEB dėl pavojingų medžiagų tiekimo rinkai ribojimo. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Pagrindiniai ES direktyvų 67/548/EEB ir 99/45/EB (88/379/EEB) reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę 2000 m. balandžio 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987) ir įsigalios 2001 m. sausio 1 d.; jie išdėstyti ir Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo projekte, kuris bus priimtas 2001 metais. Direktyvos 76/769/EEB reikalavimai sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 94 (Žin., 1999, Nr. 23-667) perkelti į Lietuvos higienos normą HN 36: 1999 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“. Atitinkamais įstatymo lydimaisiais teisės aktais bus perkelti detalūs direktyvų 67/548/EEB ir 99/45/EB (88/379/EEB) reikalavimai. Numatyta reguliari Lietuvos higienos normos HN 36: 1999 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ peržiūra ir pakeitimai keičiant direktyvą 76/769/EEB. ES reikalavimus dėl pavojingų medžiagų tiekimo rinkai ribojimo numatoma įgyvendinti iki 2001 metų, kitus reikalavimus – iki 2004 metų. Kol kas dar neaišku, ar Lietuvos rinkoje cirkuliuoja „naujos“ cheminės medžiagos (cheminės medžiagos, kurių nebuvo ES rinkoje iki 1981 m. rugsėjo 18 d. ir kurios nėra įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą). Todėl gamintojai ir asmenys, tiekiantys Lietuvos rinkai pavojingas medžiagas ir preparatus, turės juos inventorizuoti. Institucija, kuri vertins inventorizacijos rezultatus – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija – bus pasirengusi vykdyti cheminių medžiagų valdymo darbus nuo 2002 metų. Lietuvos Respublikos rinkoje cirkuliuojančių pavojingų medžiagų ir preparatų inventorizavimą numatoma užbaigti iki 2003 m. balandžio 1 dienos. Informacija apie „naujas“ pavojingas medžiagas ir preparatus yra konfidenciali ir neprieinama valstybėms ne ES narėms, todėl Lietuvos Respublika prašo, kad ES padėtų įvertinti inventorizacijos rezultatus. Iki 2003 m. balandžio 1 d. Lietuvoje užbaigus inventorizuoti pavojingas medžiagas ir preparatus, Lietuvos Respublika priklausomai nuo būsimos inventorizacijos rezultatų pasilieka galimybę patikslinti poziciją dėl jos rinkoje cirkuliuojančių naujų cheminių medžiagų notifikavimo sąlygų. Už įstatymo lydimųjų teisės aktų pavojingų medžiagų ir preparatų klausimais parengimą atsakingos Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Direktyvose numatytos atsakingos rinkos priežiūros institucijos funkcijas atlikti paskirta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Remiantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo kontrolę pagal kompetenciją atlieka Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) įgaliotos institucijos. Plovikliai ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyvos 73/404/EEB, 73/405/EEB, 82/243/EEB, 82/242/EEB, 86/94/EEB. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Direktyvų nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 430 (Žin., 2000, Nr. 4-115) patvirtintame Ploviklių techniniame reglamente, kuris visiškai įsigalios 2003 m. sausio 1 dieną. Dabar Lietuvoje gaminamų ir įvežamų ploviklių reikalavimai yra apibrėžti bendru sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29/30 d. įsakymu Nr. 788/437 (Žin., 1999, Nr. 3-80), kuris priimtas kaip laikina priemonė vartotojams apsaugoti nuo kenksmingų, neatitinkančių paskirties prekių, kol nėra tinkamos ploviklių rinkos priežiūros sistemos. Deramai organizavus ploviklių rinkos priežiūrą, numatoma nuo 2002 m. sausio 1 d. atšaukti minėtuoju sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro įsakymu patvirtintas Biocidų, kosmetikos, asmens higienos priemonių ir buitinės chemijos gaminių registracijos taisykles ir kita. Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Trąšos ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyvos 76/116/EEB, 77/535/EEB, 79/138/EEB, 80/876/EEB, 87/94/EEB, 88/126/EEB, 87/566/EEB, 88/183/EEB, 89/284/EEB, 89/519/EEB, 89/530/EEB, 93/1/EEB, 93/69/EEB, 95/8/EB, 96/28/EB, 97/63/EB, 98/3/EB, 98/97/EB. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus. Direktyvų nuostatos nacionalinėje teisėje įtvirtintos šiais ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 451 (Žin., 2000, Nr. 52-1511) patvirtintais techniniais reglamentais: Trąšų techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 35 ir 36 punktus, kurie įsigalios Lietuvai tapus ES nare); Trąšų analizės metodų techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 7 punktą, kuris įsigalios Lietuvai tapus ES nare); Paprastųjų amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, techniniu reglamentu (įsigaliojo nuo 2000 m. liepos 1 d., išskyrus 16, 17 ir 19 punktus, kurie įsigalios Lietuvai tapus ES nare). Lietuvai tapus ES nare, įsigalios techninių reglamentų nuostatos dėl procedūros, kurios laikydamasi ir atsižvelgdama į technikos pažangą Lietuva turės teisę inicijuoti reglamentu įgyvendinamų direktyvų pakeitimus. Šio sektoriaus acquis įgyvendinimą koordinuoja Ūkio ministerija. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Narkotinės medžiagos ES teisinę bazę šioje srityje sudaro reglamentai 3677/90/EEB, 900/92/EEB, 3769/92/EEB ir direktyvos 92/109/EEB, 93/46/EB dėl priemonių užkirsti kelią nelegaliai narkotinių medžiagų gamybai, Jungtinių Tautų 1961 metų Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, 1971 metų Psichotropinių medžiagų konvencija, 1988 metų Kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta principų konvencija. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė visiškai atitinka acquis reikalavimus. Acquis reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) įstatymą ir šiuos įstatymo lydimuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 509 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1068), kuriuo, be kita ko, patvirtinta Veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarka. Šis nutarimas įsigaliojo 2000 m. liepos 1 dieną; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1057), kuriuo nustatytas mokestis už licencijos užsiimti veikla, susijusia su prekursoriais, išdavimą; sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 526 „Dėl Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo lydimųjų teisės aktų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 105-3053) nustatytus prekursorių siuntų svorio, ženklinimo, sandorių apskaitos reikalavimus ir kitą su prekursoriais susijusios veiklos tvarką; Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) viršininko 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 64 „Dėl veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo, registravimo dokumentų ir leidimų formų tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1337); sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 508 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 577 „Dėl prekursorių sąrašo“ papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 80-2431); Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko 2000 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl veiklos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bei veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2000, Nr. 82-2505). Už šio sektoriaus teisės aktų parengimą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, už įgyvendinimą – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Narkotikų komisija. Civiliniams tikslams naudojami sprogmenys ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 93/15/EEB. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Iki 2001 metų bus parengtas ir bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sprogmenų saugos techninis reglamentas, kuriuo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę bus perkelti visi direktyvos 93/15/EEB reikalavimai. Visiškai įgyvendinti direktyvos reikalavimus numatoma iki 2003 metų. Už direktyvos reikalavimų perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Gera laboratorinė praktika (GLP) Šio sektoriaus acquis sudaro dvi pagrindinės direktyvos: 87/18/EEB dėl GLP principų, 88/320/EEB dėl GLP principų laikymosi kontrolės. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka šių direktyvų reikalavimus. Pagrindiniai direktyvos 87/18/EEB reikalavimai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 155 (Žin., 1999, Nr. 35-1053). Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 242 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl GLP parengti. Šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu numatoma perkelti visus direktyvos 87/18/EEB ir 88/320/EEB reikalavimus iki 2001 metų, o visiškai juos įgyvendinti – iki 2004 metų. Už teisės aktų parengimą ir įgyvendinimą GLP srityje atsakingos šios institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Jungtinis tyrimų centras prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Jungtinis tyrimų centras) ir Nacionalinis akreditacijos biuras. 8. Vaistai Žmonėms skirtų vaistų acquis apibrėžia vaistų įteisinimo rinkoje, jų kontrolės, kainų ir kainų nustatymo, vaistų gamybos, platinimo, klasifikavimo, ženklinimo, reklamos, dažiklių naudojimo principus. Veterinarinių vaistų acquis sudaro teisės aktai, susiję su veterinarijos preparatų įvertinimu ir registravimu, kontrole, gamyba, nustatantys leistiną didžiausią jų likučių kiekį, karencijos laikus (laikotarpius, per kuriuos negalima vartoti gyvūninės kilmės produktų žmonių mitybai), duomenų apie veterinarijos preparatus apsaugos principus, reikalavimus, keliamus dažikliams ir vaistiniams pašarų priedams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė vaistų srityje iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Žmonėms skirti vaistai Lietuvoje farmacinę veiklą reguliuoja 2 pagrindiniai įstatymai: 1991 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161) ir 1996 m. lapkričio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2701; 2000, Nr. 44-1246, Nr. 61-1809). Šiais įstatymais nustatytos pagrindinės farmacinės veiklos sąlygos, vaistų registravimo pagrindai, vaistų gaminimo ir atidavimo į apyvartą ypatumai, farmacinės veiklos ir vaistų kokybės kontrolės tvarka, klinikinių tyrimų ypatumai, vaistų kainodaros, ženklinimo, informacijos ir reklamos principai. Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kurį numatoma priimti 2001 metais, farmacinės veiklos reikalavimai patikslinti atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas. Detaliau veiklą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai. Registracijos procedūros reglamentuotos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 1998 m. balandžio 23 d. patvirtintomis taisyklėmis, kurias numatoma išnagrinėti iš naujo ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu dar 2000 metais. Galiojanti teisinė bazė užtikrina, kad rinkoje būtų saugūs sveikatai, veiksmingi, geros kokybės vaistai. Prieš atidavimą į rinką vaistai turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Registracijos pažymėjimas išduodamas 5 metams. Vaistai įregistruojami vidutiniškai per pusmetį. Farmacinė veikla, įskaitant vaistų gamybą ir prekybą, licencijuojama. Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 320 (Žin., 1998, Nr. 57-1608) patvirtintos Geros klinikinės praktikos taisyklės, 1999 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 1999, 85-2552) – Lietuvos Respublikoje registruotų vaistų pakuotės teksto ir ženklinimo bei informacijos vartotojui įteisinimo taisyklės. Iš dalies įteisinti geros gamybos praktikos reikalavimai, tačiau nustatytieji reikalavimai bus įgyvendinami laipsniškai. Galioja vaistų klasifikavimo, reklamos taisyklės. Nustatyta aiški farmacinės veiklos licencijavimo tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 459 (Žin., 2000, Nr. 70-2084) patvirtinta Vaistų, vaistinių medžiagų ir vaistinio asortimento prekių kainų nustatymo ir taikymo tvarka. Joje išdėstytos naujos vaistų kainodaros taisyklės aiškiai, tiksliai ir skaidriai reglamentuoja vaistų kainų nustatymo procedūras. Vaistų kompensavimas iš dalies atitinka ES teisę, tačiau šią sritį reglamentuojantys teisės aktai tikslinami siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą. Vaistų kompensavimo sistemą su acquis reikalavimais planuojama visiškai suderinti iki 2002 metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu yra parengta Lietuvos farmacijos pramonės tarptautinės integracijos programa, kurioje numatytos pagrindinės priemonės, turinčios sudaryti palankias sąlygas pertvarkyti farmacijos pramonę pagal ES reikalavimus. Už farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir jų suderinimą su ES teise atsakingas Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Farmacijos departamentas). Už vaistų rinkos kontrolę atsakinga Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Jai skirtos šios funkcijos: vaistų registravimas, vaistų atidavimo į rinką ir kokybės kontrolė, vaistų farmakopėjinių straipsnių tvirtinimas, farmacinės veiklos inspektavimas, vaistų kainų, reklamos kontrolė, naujų vaistų ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų priežiūra. Farmacijos srityje Lietuvai tikslinga glaudžiau bendradarbiauti su ES struktūromis, reguliuojančiomis vaistų judėjimą. Bendradarbiavimas su Europos medikamentų vertinimo agentūra (EMEA) ir kitomis tarnybomis leis lengviau integruotis į ES rinką, dalyvauti formuojant bendrą ES vaistų politiką, gaminti ES reikalavimus atitinkančius vaistus ir turėti galimybę juos pardavinėti ES valstybėse. Dalyvavimas ES programose įgalins kelti specialistų kvalifikaciją, įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, nustatyti ES teisės įgyvendinimui būtiną infrastruktūrą. Veterinariniai vaistai Veterinarijos preparatų įvertinimo ir registravimo srityje Lietuvos veterinarinę farmacinę veiklą reglamentuoja 1991 m. vasario 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161), 1991 m. gruodžio 17 d. – Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas ir jo papildymai ( Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804), 1996 m. lapkričio 19 d. – Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 116-2701; 2000, Nr. 44-1246; 2000, Nr. 61-1809). Narkotinių ir psichotropinių vaistų vartojimą reglamentuoja 1998 m. sausio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161; 2000, Nr. 61-1807). Šiais įstatymais nustatytos pagrindinės farmacinės veiklos sąlygos, taikomos veterinarijos preparatams. Veterinarinė farmacinė veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymu, o licencijavimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1390 „Dėl vertimosi veterinarine praktika ir farmacine veikla veterinarijoje licencijavimo tvarkos“ (Žin., 1995, Nr. 89-2006). Veterinarinę farmacinę veiklą Lietuvoje licencijuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarijos preparatų rinką kontroliuoja Valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija, kuri registruoja veterinarijos preparatus, kontroliuoja jų patekimą į rinką ir kokybę, veterinarijos preparatų reklamą, rengia farmakopėjos straipsnius apie veterinarijos vaistus, tikrina farmacinę veiklą, rengia klinikinių veterinarijos preparatų bandymų metodiką, vaistų vartojimo instrukcijas. Leidžiama vartoti tik tuos preparatus, kurie įvertinti ir registruoti Lietuvoje. Registracijos liudijimas išduodamas 5 metams. Už teisės aktų parengimą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Visiškai baigti suderinti Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę su ES teise žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų klausimais numatoma iki 2004 metų. Direktyvoms dėl žmonėms skirtų vaistų (65/65/EEB, 75/318/EEB, 75/319/EEB, 91/356/EEB, 92/73/EEB, 89/342/EEB, 89/343/EEB, 89/381/EEB) ir direktyvoms dėl veterinarinių vaistų (91/412/EEB, 81/851/EEB, 81/852/EEB) įgyvendinti farmacijos pramonėje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio. Lietuvai reikia pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. sausio 1 d. GGP reikalavimams įgyvendinti farmacijos pramonės įmonių lygmeniu ir naujam gaminamų vaistų registravimui įdiegti pagal direktyvų dėl žmonėms skirtų vaistų (65/65/EEB, 75/318/EEB, 75/319/EEB, 91/356/EEB, 92/73/EEB, 89/342/EEB, 89/343/EEB, 89/381/EEB) ir direktyvų dėl veterinarinių vaistų (91/412/EEB, 81/851/EEB, 81/852/EEB) nuostatas. Tai aiškinama remiantis 2000 metais atlikto PHARE projekto dėl Geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimų įgyvendinimo padarinių Lietuvos farmacijos pramonei išvadomis ir tuo, kad: persitvarkymui pagal GGP reikia didelių finansinių išteklių, o Lietuvos gamintojai (ypač mažosios ir vidutinės įmonės) nepajėgūs sukaupti pakankamai lėšų per trumpą laikotarpį; siekiama išvengti socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu; būtina palengvinti įėjimą į bendrąją rinką, nes po didelių investicijų, skirtų persitvarkymui, Lietuvos įmonės taps ypač pažeidžiamos. Pereinamuoju laikotarpiu būtų išspręstos šios svarbiausios problemos: patalpų remontas/papildomų statinių statyba; techninės įrangos įsigijimas; kokybės užtikrinimo sistemos įdiegimas ar pertvarkymas pagal GGP standartus; naujo produkcijos asortimento parinkimas/didinimas/specializavimas; personalo mokymas (tiek šalyje, tiek užsienyje); visos gamybos sertifikavimas pagal GGP. Kartu su ES ekspertais bus vykdomas dar vienas projektas, skirtas išanalizuoti, kiek reikės investicijų Lietuvos farmacijos įmonėms atnaujinti pagal GGP reikalavimus ir nacionaliniam GGP įgyvendinimo veiksmų planui parengti. Remdamasi šio projekto išvadomis, Lietuvos Respublika iki 2001 m. balandžio 1 d. pateiks ES išsamų pagrindimą, kodėl GGP reikalavimams įgyvendinti farmacijos pramonės įmonių lygmeniu ir naujam gaminamų vaistų registravimui įdiegti būtinas pereinamasis laikotarpis. Ypač svarbus klausimas susijęs su biologiniais produktais. Lietuvoje gaminami biologiniai/biotechnologiniai preparatai (maždaug 40 pavadinimų), taip pat kraujo ir kraujo plazmos preparatai. Norint reguliuoti biologinių produktų gamybą, kontroliuoti jų kokybę ir užtikrinti saugų sveikatai, veiksmingą vartojimą, būtina sukurti deramą biologinių produktų priežiūros sistemą, atitinkančią ES reikalavimus. Įgyvendinant ES direktyvas, reglamentuojančias biologinius produktus, įtvirtinant geros gamybos, laboratorinės, klinikinės ir platinimo praktikos principus, būtina reglamentuoti ir sugriežtinti veiklos, susijusios su biologiniais produktais, licencijavimą ir kontrolę, biologinių produktų (ypač vakcinų) kontrolę, saugaus vartojimo priežiūrą. Iki 2004 m. sausio 1 d. bus įsteigta kokybės kontrolės laboratorija ir išplėstas biologinių produktų kokybę kontroliuojančių laboratorijų tinklas. 9. Kosmetika ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 76/768/EEB su pakeitimais ir papildymais. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė iš dalies atitinka acquis reikalavimus. Svarbiausios Kosmetikos direktyvos 76/768/EEB nuostatos įteisintos Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1673), 2000 m. rugsėjo 19 d. priimtame Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 85-2581), įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose (higienos normose HN62-1996 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos kosmetikos priemonėms gaminti“ (Žin., 1996, Nr. 98-2252) ir HN64-1996 „Kosmetikos ir asmens higienos priemonių mikrobinio užterštumo kontrolės kriterijai“ (Žin., 1996, Nr. 113-2594), kurios iki 2001 metų bus papildytos). Priemonės Kosmetikos direktyvai 76/768/EEB (su papildymais ir pataisymais) ir dar 10 direktyvų įgyvendinti numatytos detaliame šios direktyvos įgyvendinimo plane-programoje (jis bus įvykdytas iki 2003 metų). Pagal šį planą-programą bus parengtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo numatyta pakeisti bendrą sveikatos apsaugos ministro ir ūkio ministro 1998 m. gruodžio 29/30 d. įsakymą Nr. 788/437 „Dėl biocidų, kosmetikos, asmens higienos ir buitinės chemijos gaminių registracijos“ (Žin., 1999, Nr. 3-80) – atskirti kosmetikos ir asmens higienos priemones ir įvesti jų notifikavimą vietoj registravimo. Šis įsakymas bus patvirtintas iki 2000 metų pabaigos. Registravimo procedūros numatoma atsisakyti nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Numatoma nuo 2001 m. sausio 1 d. kosmetikos ir asmens higienos priemonių registravimo liudijimų arba ne maisto prekių higieninių pažymėjimų kontrolę atlikti ne muitinėje, bet vidaus rinkoje. Tačiau iki 2002 m. sausio 1 d. nebus atsisakyta procedūros, kurios metu tiekėjas (importuotojas, gamintojas, pardavėjas) privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius gaminio saugą sveikatai, ir juos patikrinus bus išduodamas higieninis ne maisto prekės pažymėjimas, leidžiantis realizuoti prekę. Kosmetikos direktyvos 76/768/EEB įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybinis visuomenės sveikatos centras taip pat vykdo kosmetikos ir asmens higienos priemonių registravimą ir naujų kosmetikos priemonių įvertinimą higienos (saugos sveikatai) požiūriu, organizuoja higienos normų ir kitų norminių aktų rengimą ir dalyvauja juos rengiant. Kosmetikos rinkos priežiūrą Lietuvoje vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Siekiant sureguliuoti vidaus rinkos priežiūrą, bus stiprinamos atskiros visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (cheminės analizės ir mikrobiologijos laboratorijos), jos bus aprūpinamos modernia įranga ir akredituojamos. Numatoma iki 2002 metų pabaigos išplėsti Valstybiniame visuomenės sveikatos centre esančią toksikologijos laboratoriją, įdiegti alternatyvius (neeksperimentuojant su gyvūnėliais) kosmetikos priemonių tyrimo metodus, įsteigti kosmetikos priemonių cheminės analizės skyrių, kurį akreditavus būtų galima užtikrinti kvalifikuotą vidaus rinkos kontrolę. 10. Horizontaliosios ir procedūrinės priemonės (įskaitant Naująjį ir Visuotinį požiūrį) Bendrieji Naujojo požiūrio principai, įskaitant Visuotinį požiūrį Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys Naująjį požiūrį, yra Tarybos 1985 m. gegužės 7 d. rezoliucija dėl Naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus. Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys atitikties įvertinimą horizontaliu lygmeniu ir apimantys akreditacijos sistemą, yra Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d. rezoliucija dėl Visuotinio požiūrio į atitikties įvertinimą, Komisijos pranešimas 89/C267/03 ir Tarybos sprendimas 93/465/EEB. Pagrindinių ES teisės aktų, reglamentuojančių atitikties įvertinimą horizontaliu lygmeniu ir apimančių akreditacijos sistemą, nuostatos Lietuvoje perimtos 1998 m. spalio 6 d. priimtu Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 92-2542), taip pat Nacionalinio akreditacijos biuro 1998 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 11 „Dėl atitikties įvertinimo procedūrų ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-670). Bendrieji Naujojo požiūrio principai išreikšti Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme, kuris priimtas 2000 m. balandžio 11 d. (Žin., 2000, Nr. 35-972). Rengiantis pasirašyti Europos atitikties įvertinimo protokolą, Europos komitete parengtas ir 1999 m. vasario 13 d. aprobuotas pasirengimo pasirašyti šį protokolą priemonių planas. Dabar Lietuvos Respublika jau pasirengusi pradėti oficialias derybas dėl šio protokolo pasirašymo. Teisės harmonizavimo komisija „Pramonė ir prekyba pramonės gaminiais“ 1999 m. vasario 11 d. aprobavo priemonių Naujojo požiūrio direktyvoms perimti planą. Akreditacija Lietuvos nacionalinės akreditacijos įstaigos funkcijas vykdo Nacionalinis akreditacijos biuras. Jis atsakingas už atitikties įvertinimo įstaigų (bandymų, kalibravimo laboratorijų, produktų, kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų ir darbuotojų sertifikacijos įstaigų, kontrolės įstaigų) akreditavimą. Tai savarankiška biudžetinė institucija. Nacionalinis akreditacijos biuras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymu, Europos EN 45000 serijos standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai, ir kitais dokumentais. Biuro politiką formuoti ir jam pavestus uždavinius spręsti padeda Akreditacijos taryba, sudaryta iš suinteresuotų institucijų atstovų. Biuras, pasitelkęs techninius ekspertus, atlieka atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimą. 2000 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, biuras yra akreditavęs 6 gaminių sertifikacijos įstaigas, 33 bandymų ir 18 kalibravimo laboratorijų. Nuo 1999 metų birželio mėnesio Nacionalinis akreditacijos biuras yra EA (European co-operation for accreditation) tikrasis narys. 1999 metais įgyvendintas PHARE projektas dėl paramos Lietuvos akreditacijos sistemai tobulinti pagerino specialistų kvalifikaciją ir patobulino techninę bazę. 2000 metais sėkmingai įgyvendintas „Dvynių“ projektas akreditacijos srityje. Standartizacija Lietuvos standartizacijos sistema organizuota vadovaujantis ES teisės aktais ir Europos standartizacijos organizacijų dokumentais. Lietuvoje standartai taikomi savanoriškai. Lietuvos standartų projektus rengia ir sutarimo pagrindu priima Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetai (toliau vadinama – LST TK). Šiuo metu yra 60 LST TK, kurių narės – pramonės įmonės, valdžios institucijos, mokslo įstaigos, vartotojų organizacijos. Kokybės taryba 1999 m. gegužės 20 d. patvirtino patikslintą Darniųjų Europos standartų priėmimo Lietuvos standartais programą, kuri nuolat atnaujinama. Pagal šią programą iki 2000 metų pabaigos numatoma kaip Lietuvos standartus perimti visus šiuo metu galiojančius darniuosius Europos standartus. 2000 m. balandžio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 35-972), kuris visiškai įteisina Lietuvoje ES reikalavimus, keliamus nacionalinėms standartizacijos institucijoms. Įgyvendinant ES teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų dalyvavimą standartizacijoje, nuostatas, 1999 m. birželio 21 d. įsteigta Lietuvos standartizacijos departamento Vartotojų komisija. Tarybos sprendimo 87/95/EEB, reglamentuojančio standartizaciją informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityse, nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 981 „Dėl telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo“ (Žin., 1997, Nr. 85-2139). Šios nuostatos bus visiškai perimtos ir įgyvendintos iki 2001 metų, susisiekimo ministro įsakymu patvirtinus telekomunikacijų galinės įrangos technines taisykles. Šiose taisyklėse bus nustatytos detalios abipusio atitikties pripažinimo procedūros, taikomos prekiaujant su Europos Bendrijos ir trečiosiomis šalimis. Už standartizacijos veiklos organizavimą Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Jis įsteigtas 1990 m. balandžio 25 dieną. Iki 1997 metų pabaigos departamentas buvo atsakingas už standartizaciją, metrologiją ir akreditaciją. 1998 metų pradžioje jis buvo reorganizuotas į 3 savarankiškas institucijas: Lietuvos standartizacijos departamentą (LST), Nacionalinį akreditacijos biurą (LA) ir Valstybinę metrologijos tarnybą (VMT). Nacionalinė standartizacija plėtojama vadovaujantis Lietuvos standartizacijos departamento įsakymais, kurie parengti pagal Europos ir tarptautinių standartizacijos institucijų veiklos principus. Strateginiams standartizacijos klausimams nagrinėti sudaryta Standartizacijos taryba, į kurią įeina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, pramonininkų, vartotojų atstovai ir Lietuvos standartizacijos departamento vadovai. Lietuvos Respublikos valstybės politikai standartizacijos, metrologijos, atitikties įvertinimo ir kokybės užtikrinimo srityse formuoti ir įgyvendinti sudaryta Kokybės taryba. Lietuvos standartizacijos departamentas koordinuoja Lietuvos standartų rengimą ir sudaro LST TK. Šiuo metu Lietuvos standartizacijos departamento veikla finansuojama iš biudžeto. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą, numatoma, kad nacionalinės standartizacijos institucijos veiklą aktyviau finansuos ekonominiai subjektai. Lėšos iš biudžeto skiriamos standartams rengti, o pagal PHARE projektą – Europos standartams versti į lietuvių kalbą. Lietuvos standartizacijos departamentas dalyvauja tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje. Nuo 1996 metų jis yra tikrasis Europos ryšių standartų instituto (ETSI) narys, nuo 1993 metų – Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir nuo 1997 metų – Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) narys stebėtojas, nuo 1992 metų – Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) narys korespondentas, nuo 1996 metų – Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) asocijuotasis narys. Padedant Danijos standartizacijos asociacijos atstovams, parengtas Lietuvos standartizacijos departamento veiklos planas, kaip pasirengti tapti tikruoju CEN/CENELEC nariu 2003 metų pabaigoje. Standartizacijos srityje 1999 metų lapkričio mėnesį pradėtas vykdyti ir sėkmingai įgyvendintas „Dvynių“ projektas, kurio pagalba buvo sustiprinti Lietuvos standartizacijos departamento administraciniai gebėjimai tobulinti valdymo struktūrą ir organizuoti personalo mokymą. Šis departamentas teikia kokybės sistemų sertifikavimo paslaugas (LST-Sert). Notifikavimas ES teisinę bazę šioje srityje sudaro direktyva 98/34/EB ir iš dalies ją keičianti direktyva 98/48/EB. Notifikavimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras“ (Žin., 1999, Nr. 45-1446), perkeliantis direktyvos 98/34/EB ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimo dėl techninių kliūčių prekybai (WTO TBT) keistis informacija nuostatas. Parengtas nutarimo keitimo projektas, nustatantis Informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklių notifikavimo tvarką (direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti direktyvą 98/34/EB). Jį numatoma priimti dar 2000 metais. Įsteigtas Lietuvos standartizacijos departamento Informacijos centras veiks kaip centrinė informacinė tarnyba (central contact unit) pagal 98/34/EB ir 98/48/EB reikalavimus ir kaip PPO Techninių kliūčių prekybai informacinė tarnyba (WTO/TBT Enquiry point). Valstybės valdymo institucijose įkurti ryšio punktai (contact points). Siekdamas užtikrinti pasikeitimo su PPO narėmis informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras efektyvumą, Lietuvos standartizacijos departamentas 1999 metais tapo ISONET nariu. Vykdydamas PPO Techninių kliūčių prekybai susitarimo standartų rengimo taisyklių reikalavimus, Lietuvos standartizacijos departamentas 1999 m. vasario 22 d. išleido įsakymą dėl Lietuvos standartų rengimo tvarkos patikslinimo. Jame pateikti standartų programų rengimo, standartų įforminimo ir išleidimo reikalavimai. Institucijų keitimasis duomenimis Šio sektoriaus acquis sudaro sprendimai 99/1719/EB ir 99/1720/EB. Šių sprendimų nuostatų Lietuva nenumato perimti specialiais teisės aktais, nes Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė dabar visiškai atitinka sprendimų reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisinę bazę dėl institucijų keitimosi duomenimis sudaro: 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043); Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924); 2000 m. liepos 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1827); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 116-2743); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 726 „Dėl valstybės registrų duomenų naudojimo ir Valstybės registrų sąrašo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 66-1628); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 464 „Dėl tarptautinių klasifikatorių diegimo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1998, Nr. 37-989); kiti įstatymo lydimieji teisės aktai. ES sprendimų nuostatos Lietuvoje įgyvendinamos vykdant Valstybės institucijų kompiuterių tinklo (VIKT) plėtros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės administracinės informacinės sistemos, Apskričių viršininkų administracijos informacinės sistemos, Statistikos informacinės sistemos, Bendros Baltijos valstybių informacinės infrastruktūros, Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir kitus projektus. Esama informacinė infrastruktūra Lietuvoje sudaro visas sąlygas keistis administracijoms duomenimis. Veikia valstybinių institucijų kompiuterių tinklas, kuriuo sujungtos visos ministerijos, departamentai, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, mokesčių inpekcijos, muitinės padaliniai, teisėsaugos ir kitos institucijos. Interneto paslaugomis naudojasi visos valstybės ir savivaldybių institucijos. Valstybės valdymo institucijoms kuriama administracinė informacinė sistema. Plėtojama apskričių viršininkų administracijų informacinė sistema, visos apskričių administracijos turi savo interneto puslapius su vietos gyventojams rūpima informacija. Tarptautiniu mastu keičiamasi aplinkos apsaugos monitoringo, statistikos ir kitais duomenimis. Vykdomas Bendros Baltijos valstybių informacinės infrastruktūros kūrimo projektas, rengiamasi kurti Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą (bendradarbiaujant su Suomijos specialistais). Už institucijų keitimosi duomenimis klausimų sprendimą iki šiol buvo atsakinga Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, jos Informacijos ir informatikos departamentas. Nuo 2001 metų ši ministerija naikinama, jungiama su Vidaus reikalų ministerija, ir minėtų klausimų sprendimą perims suformuota nauja struktūra. 11. Žaislai Šio sektoriaus acquis sudaro Naujojo požiūrio direktyva 88/378/EE …