IV skyrius

IV skyrius LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-1290 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 12 punktu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 1072 priemonę, t v i r t i n u Sveikatos ugdymo bendrąją programą (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 SVEIKATOS UGDYMO BENDROJI PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Sveikatos ugdymo bendroji programa (toliau – Programa) nustato sveikatos ugdymo tikslus ir uždavinius, įgyvendinimo galimybes, ugdymo gaires, mokinių pasiekimus ir turinio apimtis mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas (toliau – mokyklos). 2. Programos paskirtis – užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinio, fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės. 3. Sveikatos gebėjimai, nuostatos ir žinios yra bendrosios asmeninės kompetencijos dalis ir glaudžiai susiję su kitomis bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijomis. Mokinio sveikata tiesiogiai lemia jo pajėgumą sėkmingai mokytis, įgyti visas reikalingas kompetencijas. 4. Programa parengta atsižvelgus į vaiko poreikius, jo amžiaus tarpsnio ypatumus, ji skirta pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui, yra neatsiejama ir integrali Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848), ir Vidurinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), dalis. 5. Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutelktiniu darbu: bendradarbiavimu tarp įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų specialistų, bendromis mokyklos ir šeimos, mokyklos ir įvairių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo institucijų pastangomis. 6. Programoje remiamasi šia sveikatos samprata: sveikata – tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr.112-3099)). Pasaulinės sveikatos organizacijos vertinimu, apie 50–60 procentų sveikatos lemia žmogaus gyvenimo būdas, apie 20 – paveldimumas, apie 20–40 – gyvenamoji aplinka (fizinė, emocinė, socialinė) ir apie 10 – sveikatos priežiūros sistema. II. SVEIKATOS UGDYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR SRITYS 7. Sveikatos ugdymo tikslas – padėti mokiniams įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą. 8. Sveikatos ugdymo rezultatas – sveika asmens gyvensena (gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą) ir gera sveikata. Sveika gyvensena remiasi vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių bei supratimo visuma, kuri būtina savo ir kitų sveikatai palaikyti ir stiprinti. 9. Sveikatos ugdymas – kryptingai ir sąmoningai įtvirtina teigiamą nuostatą į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoja sveikos gyvensenos įpročius, gilina žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus. 10. Sveikatos ugdymo uždaviniai yra pasiekti, kad mokiniai: 10.1 žinotų ir suprastų: 10.1.1. sveikatą kaip dvasinio prado persmelktą psichinės, fizinės, socialinės sričių, glaudžiai tarpusavyje susijusių, visumą; 10.1.2. pagrindinius sveikos gyvensenos principus; 10.1.3. fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, veiklos ir poilsio derinimo, asmens ir aplinkos švaros svarbą sveikatai ir gyvenimo kokybei; 10.1.4. pozityvaus mąstymo, savivertės, emocijų ir jausmų darnos reikšmę sveikatai ir gerovei; 10.1.5. socialinių veiksnių, tarpasmeninių santykių, lyties ir šeimos vaidmenį, pagalbos kitam esmę ir svarbą socialinei sveikatai. 10.2. gebėtų: 10.2.1. teigiamai vertinti save, pozityviai mąstyti, kontroliuoti emocijas, priimti palankiausius racionalius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai ir gerovei; 10.2.2. mankštintis ir praktikuoti įvairias kitas fizinio aktyvumo formas, sveikai maitintis, laikytis darbo ir poilsio ritmo, asmens ir aplinkos švaros; 10.2.3. surasti, atsirinkti ir pritaikyti patikimą informaciją, priemones ir paslaugas sveikatai saugoti bei stiprinti; kritiškai vertinti šeimos, bendraamžių, medijų, technologijų, kultūros įtaką sveikai gyvensenai, atsispirti neigiamam socialiniam spaudimui; 10.2.4. pasinaudoti savo fizinėmis, psichinėmis, dvasinėmis galiomis sveikatai palankiai aplinkai kurti; išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslus. 10.3. brandintųsi vertybines nuostatas: 10.3.1. vertinti sveikatą kaip vieną iš esminių vertybių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę bei gyvenimo kokybę; 10.3.2. rūpintis ir būti atsakingi už savo, artimųjų, bendruomenės sveikatą, suprasti ir atjausti tuos, kuriems reikalinga pagalba; 10.3.3. kurti darną su savimi ir aplinka, prisidėti prie saugios ir sveikos aplinkos bei visuomenės kūrimo. 11. Sveikatos ugdymo(si) sritys: 11.1. sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata; 11.2. fizinė sveikata (fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara); 11.3. psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas); 11.4. socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas ir kultūra, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija). III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR Ugdymo gairės 12. Planuodama Programos įgyvendinimą, mokykla išsiaiškina mokyklos bendruomenės su sveikata susijusius poreikius ir Mokyklos ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose nusistato prioritetines sveikatos ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo būdus. Siekdama užtikrinti Programos kaip visumos įgyvendinimą mokyklos bendruomenė (ypač kūno kultūros, etikos, psichologijos, biologijos, technologijų mokytojai) nuolatos derina Programos įgyvendinimą. 13. Visos mokyklos įgyvendinamos su sveikata susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo programos, prevencinės programos ir kitos veiklos turi derėti ir neprieštarauti Programos nuostatoms. Mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos turi integraliai prisidėti prie Programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. 14. Sveikatos ugdymo programa įgyvendinama: 14.1. pradiniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į kitų dalykų turinį ir neformalųjį švietimą; 14.2. pagrindiniame ir viduriniame ugdyme sveikatos ugdymas integruojamas į visus mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, taip pat kiekvienoje ugdymo pakopoje: 5–8, 9–10 ir 11–12 klasėse sveikatos ugdymui bent vienais mokslo metais skiriami programos visumą apimantys specialūs užsiėmimai, kurie gali būti organizuojami privalomų ar(ir) pasirenkamų pamokų forma arba(ir) pažintinių dienų metu. 15. Sėkmingam Programos įgyvendinimui užtikrinti rekomenduojama, kad mokykla pasirinktam mokytojui pavestų koordinuoti Programos įgyvendinimą. Sveikatos ugdymą koordinuoti ir tam skirtas pamokas/užsiėmimus turėtų vesti mokytojas, pats propaguojantis sveiką gyvenseną, gebantis organizuoti ir vadovauti sveikatos ugdymo procesui, įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikatinimo veiklas (sveikatos mokytojas, kūno kultūros mokytojas, bet kurio dalyko mokytojas, klasės vadovas/auklėtojas ar kitas). 16. Sveikatos ugdymo programos įgyvendinimą daug lemia integraciniai ryšiai su kitomis ugdymo turinio sritimis, kurių metu ugdomi su atitinkamu dalyku susiję įvairūs mokinio sveikatai svarbūs gebėjimai, nuostatos ir žinios. Pavyzdžiui, dorinis ugdymas sudaro sąlygas ugdyti savojo Aš suvokimą, savo vertės jausmą ir savigarbą, bendravimo ir bendradarbiavimo etiką bei kultūrą, puoselėti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuostatas ir jausmus ir kita. Gamtamokslinis ugdymas padės geriau suprasti ryšius tarp žmogaus kūno funkcijų ir fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, poilsio ir kitų poreikių, numatyti veiklos pasekmes sau ir aplinkai. Kūno kultūra padės išsiugdyti sveikatą stiprinančio mankštinimosi ir fizinio aktyvumo poreikį ir gebėjimus, stiprins savistabos, savikontrolės ir saviugdos įgūdžius, atskleis kūno kultūros ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, siejamą su fizinio pajėgumo didinimu, judesių kultūros gerinimu, sveikatos stiprinimu ir saviraiškos galimybėmis. 17. Mokinių pasiekimai vertinami remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Ugdant sveikatos gebėjimus, nuostatas ir žinias taikomas: 17.1. formuojamasis vertinimas, kuris yra pagrindinis vertinimo būdas. Kiekvienas mokinys nuolat, padedamas sveikatos ugdymo koordinatoriaus ar kito mokytojo, įsivertina ir aptaria savo sveikatos gebėjimų, nuostatų ir žinių raidą, išsikelia asmeninius trumpalaikius ir ilgalaikius sveikatos palaikymo bei stiprinimo tikslus, orientuodamasis į šioje programoje aprašytus kriterijus („Mokinių pasiekimus“) ir kryptingai jų siekia; 17.2. diagnostinis vertinimas siekiant išsiaiškinti, ar pasiekti išsikelti sveikatos palaikymo ir stiprinimo tikslai. Svarbu matuoti tai, ko buvo siekta, kokie buvo išsikelti individualūs uždaviniai tikslui pasiekti. Mokinys iš anksto turėtų žinoti, kaip bus vertinamas, jam turi būti aiškūs ir suprantami vertinimo kriterijai; 17.3. apibendrinamasis vertinimas, kuris atliekamas metų (ar pusmečio) pabaigoje. Mokinių individualių pasiekimų ir daromos pažangos įvertinimas su pažymiu nesiejamas. Sveikatos gebėjimai, nuostatos ir žinios įsivertinamos ir įvertinamos naudojantis mokinio pasiekimų aplankais, trumpais vertinimo aprašais. 18. Įgyvendinant Programą laikomasi šių ugdymo gairių: 18.1. sveikatos, ugdymas paremtas prielaidų sudarymu formuotis sveikatai palankų elgesį ar jį keisti sveikatai pozityvia linkme: 18.1.1. sveikatai svarbios vertybinės nuostatos kuriamos kiekvienu tėvų/globėjų ar mokytojų žodžiu ir veiksmu, mokinių, mokinių ir mokytojų savitarpio santykiais, mokyklos aplinka ir etosu, visuomenės kultūra; 18.1.2. sveikatos gebėjimai ugdomi aktyviu vaikų dalyvavimu patrauklioje, vaikų amžiaus tarpsnio ypatumus, poreikius ir interesus atitinkančioje, projektinėje veikloje, renginiuose, ekskursijose, stovyklose, žaidimuose ir taip toliau; 18.1.3. žinojimas ir supratimas apie sveikatą ugdomas skatinant kritiškai vertinti informaciją, analizuoti veiksmus bei jų padarinius, užtikrinant teisingą ir atsakingą sprendimų priėmimą; 18.2. veiksmingiausiai sveikatą ugdo šie aktyvaus mokymo(si) metodai: diskusijos, debatai, minčių žemėlapiai, mankštinimasis ir kitų sveikatai skirtų pratimų atlikimas, vaidinimai ar situacijų modeliavimas, konkrečių situacijų nagrinėjimas arba tikrų, ypač sveikatos sėkmės, istorijų analizė, didaktiniai žaidimai, piešimas ir taip toliau; rekomenduojama vengti gąsdinimo, moralizavimo, tiesmuko dėstymo, aiškinimo apie ligas, instruktavimo; 18.3. sveikatos ugdymas bus veiksmingesnis, įsitraukus visai mokyklos bendruomenei į bendras sveikatinimo veiklas – sportavimą, mankštinimąsi, iškylavimą, sveiko maisto mugių rengimą po pamokų, savaitgaliais ir panašiai ir jų organizavimą; 18.4. ugdant sveikatą, svarbu numatyti, kaip žmogaus sveikos gyvensenos reikalavimus susieti su gyvenimo praktika, su kiekvieno mokinio konkrečiais poreikiais, individualia patirtimi, pasinaudoti turimas kitų ugdymo sričių žinias, jas pritaikyti kasdieniame gyvenime. IV. SVEIKATOS UGDYMO APLINKA 19. Ugdymo(si) aplinka suprantama kaip dinamiška erdvė, kurioje mokinys gyvena, mokosi, bendrauja ir kurioje nuolat vyksta pedagoginė sąveika. Ugdymo(si) aplinka turi skatinti mokinius laikytis sveikatai palankaus elgesio – pozityviai mąstyti, draugiškai bendrauti, laikytis taisyklingos laikysenos, kvėpavimo ir panašiai. 20. Sveikatos ugdymui(si) ypač svarbios mokyklos sudaromos fizinės aplinkos sąlygos: poilsiui, aktyviai fizinei veiklai, žaidimams pertraukų metu, maitinimuisi pagal sveikos mitybos principus, rūpinimasis darbo vietų ergonomika, patalpų vėdinimu, apšvietimu ir panašiai. 21. Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaustųsi saugus, nebijotų būti nuoširdus, dalytis savo patirtimi, emocijomis ir jausmais, nebijotų būti atstumtas ar pajuoktas dėl savo išvaizdos ar kad yra kitoks nei daugelis, kad mokytojų, mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio santykiai būtų geranoriški, draugiški ir pagarbūs (besišypsantys budėtojai, direktorius ir panašiai). 22. Svarbi sėkmingo sveikatos ugdymo(si) sąlyga – mokyklos ir šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas. Sveikatos ugdymo programą būtina pristatyti tėvams, periodiškai aptarti jos įgyvendinimo galimybes ir mokinių pasiektą pažangą. 23. Sveikatos ugdymas per pamokas turėtų būti tęsiamas ir plėtojamas neformaliuoju švietimu (įvairia mokinių veikla mokykloje ir už jos ribų). V. SVEIKATOS UGDYMAS: MOKINIŲ GEBĖJIMŲ RAIDA, PASIEKIMAI, TURINIO APIMTYS 24. Apibendrinta mokinių sveikatos gebėjimų raida siekiama parodyti, kaip auga mokinio gebėjimai, kokius kiekvienos sveikatos ugdymo srities gebėjimus ir kuriuo amžiaus tarpsniu mokiniai įgyja. 25. Mokinių sveikatos gebėjimų raida pateikiama Programos 1 priede. Gebėjimų raidos lentelė yra įrankis mokytojui sekti ir vertinti gebėjimų augimą ir numatyti tolesnius sveikatos ugdymo žingsnius. 26. Mokinių sveikatos ugdymo(si) pasiekimai yra orientuoti į asmens sveikatos nuostatų, gebėjimų ir žinių plėtojimą. Nuostatos suprantamos kaip mokinių požiūris į sveikatą ir jos stiprinimą, jų nusiteikimas bei nusistatymas rinktis sveiką gyvenimo būdą. Gebėjimai (praktiniai ar veiklos) – tai sveikatai palankus elgesys, kuris atsiskleidžia per kasdienes sveikatos tausojimo ir stiprinimo praktikas. Žinios ir supratimas – tai, ką mokiniai turi žinoti ir suprasti apie sveikatą holistine prasme ir kaip turėtų tai parodyti (pavyzdžiui, įvardyti, nusakyti, paaiškinti ir kita). Sveikatos ugdymo procese svarbu įgyti nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visumą, kuri ir lemia sveikatai palankų elgesį. 27. Programos mokinių pasiekimai ir turinio apimtys pateikiami Programos 2 priede. _________________ Sveikatos ugdymo bendrosios programos 1 priedas MOKINIŲ SVEIKATOS UGDYMO GEBĖJIMŲ RAIDA 1–2 klasės 3–4 klasės 5–6 klasės 7–8 klasės 9–10 klasės 11–12 klasės 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata Įvardija pagrindinius sveiko žmogaus požymius ir tai, kas padeda būti sveikam. Paaiškina, kas yra sveikata ir kodėl ją reikia tausoti ir stiprinti. Atskleidžia įvairius sveikatos požymius ir elgesio bei aplinkos veiksnių įtaką sveikatai. Apibūdina sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai. Analizuoja sveikatos požymius, atskleidžia gyvenimo būdo įtaką sveikatai, nurodo, ką reikėtų keisti savo gyvensenoje. Analizuoja visuminės sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką savo ir kitų sveikatai, numato sveikatos palaikymo ir stiprinimo būdus bei priemones. Suaugusiųjų skatinamas ir padedamas, renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą). Renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą), kai aplinka tam palanki. Savarankiškai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) įvairiose aplinkose. Sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose. Įvertina su sveikata ir saugumu susijusių asmeninių sprendimų trumpalaikį ir/ar ilgalaikį poveikį. Kasdien sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems. Savarankiškai įvertina su sveikata susijusių asmeninių praktikų veiksmingumą. Kasdien sąmoningai, atsakingai ir nuosekliai renkasi sveiką gyvenimo būdą (tausoja ir stiprina sveikatą) įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems. Išsikelia sveikatos palaikymo ir stiprinimo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Planuoja ir organizuoja savo ir kitų sveikatinimo veiklas. Numato sveikatos problemų sprendimo alternatyvas. 2. Fizinė sveikata 2.1. Fizinis aktyvumas Kasdien spontaniškai juda, žaidžia, mankštinasi, atlieka mėgstamus pratimus, svarbus suaugusiųjų palaikymas. Kasdien mankštinasi, spontaniškai juda, žaidžia, atlieka mėgstamus ir fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus, svarbus suaugusiųjų palaikymas Kasdien mankštinasi, atlieka mėgstamus ir savo organizmui naudingus, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus, žaidimus dažniausiai savarankiškai. Kasdien mankštinasi, atlieka mėgstamus ir organizmui naudingus, fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus, savarankiškai. Kasdien mankštinasi, savarankiškai tikslingai atlieka savo organizmui naudingus įvairaus sudėtingumo fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus; bando įvairias aplinkas pritaikyti judėjimo poreikiui patenkinti. Kasdien mankštinasi, savarankiškai tikslingai atlieka savo organizmui naudingus įvairaus sudėtingumo fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus, savo pavyzdžiu skatina tai daryti kitus/aplinkinius; geba įvairias aplinkas pritaikyti judėjimo poreikiui patenkinti. Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, padedamas suaugusiųjų. Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, palaikomas suaugusiųjų. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti ir savo pavyzdžiu skatina tai daryti kitus/aplinkinius. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti ir savo pavyzdžiu skatina tai daryti kitus/aplinkinius. Laikosi suaugusiųjų nustatytų saugaus elgesio taisyklių judėdamas. Laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas. Savarankiškai laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas. Sąmoningai laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas. Tikslingai laikosi saugaus elgesio taisyklių judėdamas. Tikslingai laikosi pats ir pataria kitiems laikytis saugaus elgesio taisyklių judėdamas. 2.2. Sveika mityba Kasdien laikosi pagrindinių sveikos mitybos reikalavimų, palaikomas suaugusiųjų. Kasdien laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių, svarbu tam palanki aplinka. Kasdien laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose. Kasdien nuosekliai laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose, taip pat nepalankiose aplinkose. Kasdien nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose, taip pat nepalankiose, aplinkose. Skatina tai daryti kitus. Kasdien nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose, taip pat nepalankiose, aplinkose. Skatina ir padeda tai daryti kitiems. Iš įvairių produktų ir patiekalų savo mitybai pasirenka sveikatai palankesnius. Savo mitybai pasirenka sveikatai palankius produktus ir patiekalus, pasiruošia paprastus sveikatai palankius patiekalus. Savo mitybai pasirenka sveikatai palankius produktus, patiekalus, pasiruošia sveikatai palankius patiekalus, susidedančius iš kelių produktų. Pasirenka savo organizmui reikalingus sveikatai palankius produktus, patiekalus, pasiruošia sveikatai palankius patiekalus, susidedančius iš kelių produktų. Pasirenka savo organizmui reikalingus sveikatai palankius produktus, patiekalus, pasiruošia įvairius sveikatai palankius patiekalus. Savarankiškai pagal galimybes renkasi maisto produktus, reikalingus savo organizmui. Pasirenka savo organizmui reikalingus sveikus produktus, gaminius, pasiruošia įvairius sveikus patiekalus. Savarankiškai pagal galimybes renkasi maisto produktus, tinkamus savo organizmui. Įvardija, kad maistas teikia energijos ir padeda organizmui augti. Nusako svarbiausius sveikos mitybos reikalavimus ir taisykles. Paaiškina sveikos mitybos svarbiausius principus ir taisykles ir jų įtaką sveikatai. Paaiškina sveikos mitybos principus ir taisykles, jų įtaką sveikatai, nagrinėja medžiagų ir energijos apykaitą organizme. Analizuoja sveikos mitybos principus ir taisykles, jų poveikį sveikatai, apibūdina medžiagų ir energijos apykaitą organizme ir maisto medžiagų mitybinę vertę. Pagrindžia sveikos mitybos principus ir taisykles, jų poveikį sveikatai, analizuoja medžiagų ir energijos apykaitą organizme ir maisto medžiagų poveikį sveikatai, maisto medžiagų mitybinę vertę, jų poreikį įvairioms (pagal amžių, lytį, veiklos pobūdį) žmonių grupėms. 2.3. Veikla ir poilsis Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir bando jį planuoti, padedamas suaugusiųjų. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir jį planuoja, padedamas suaugusiųjų. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir bando savarankiškai jį planuoti, skatinamas suaugusiųjų. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir bando savarankiškai jį planuoti. Apmąsto kaip sekėsi veiklos, ugdosi įprotį jas planuoti. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir jį savarankiškai planuoja. Sąmoningai derina miego, mokymosi ir laisvalaikio veiklas. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo, savarankiškai jį planuoja ir sąmoningai padeda tai daryti kitiems. Įsivertina skirtingų veiklų poveikį organizmui ir tikslingai/kokybiškai jas derina. 2.4. Asmens ir aplinkos švara Formuojasi kasdienius švaros ir tvarkos įgūdžius ir įpročius, padedamas suaugusiųjų, įvardija asmens higienos ir aplinkos svarbą sveikatai. Rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara, laikosi elementarių asmens higienos reikalavimų, skatinamas suaugusiųjų, pateikia aplinkos veiksnių įtakos sveikatai pavyzdžių. Savarankiškai rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara, laikosi asmens higienos reikalavimų, saugosi žalingų aplinkos veiksnių. Sąmoningai rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara, savarankiškai renkasi iš higienos priemonių įvairovės ir pagal galimybes pasirenka tinkamas, saugosi žalingų aplinkos veiksnių. Sąmoningai rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara, rodo pavyzdį aplinkiniams, analizuoja higienos ir aplinkos įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. Atsakingai rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara, skatina tai daryti kitus/aplinkinius, analizuoja higienos ir aplinkos įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. 3. Psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas) Suvokia ir vertina save, remdamasis suaugusiųjų nuomone. Suvokia ir vertina save suprasdamas savo gerąsias savybes. Vertina save, savo savybes, suprasdamas paauglystėje vykstančius pokyčius. Vertina save, savo stiprybes, suprasdamas, kas daro įtaką jo nuomonei, pasitiki savimi. Vertina save kaip individualybę, remdamasis įsisąmonintomis charakterio savybėmis, pasitiki savimi. Vertina save kaip asmenybę, gebančią daryti savarankiškus ir atsakingus sprendimus, pasitiki savimi. Mokosi mąstyti ir sutelkti dėmesį, padedamas suaugusiųjų. Sutelkia dėmesį, mąsto, naudodamasis pagrindinėmis loginėmis operacijomis, atsirenka jam svarbią informaciją. Sutelkia dėmesį mokydamasis ir veikdamas, mąsto, analizuodamas ir kritiškai vertindamas informaciją. Sutelkia dėmesį mokydamasis ir veikdamas, moka atsipalaiduoti, racionaliai ir kūrybingai mąsto, siekia elgtis sąmoningai. Valdo dėmesį, aiškiai, racionaliai ir kūrybingai mąsto, elgiasi sąmoningai. Geba nusiraminti, teisingai įvertinti situacijas, žmones, aplinkybes. Valdo dėmesį, aiškiai, racionaliai ir kūrybingai mąsto, elgiasi sąmoningai, supranta, kokie veiksniai stiprina ir kokie mažina sąmoningumą. Geba nusiraminti, teisingai įvertinti situacijas, žmones, aplinkybes. Įvardija savo emocijas ir nuotaikas; parodo, kaip jaučiasi įvairiose situacijose. Atpažįsta pozityvias ir negatyvias emocijas, įvardija, kas jas sukėlė; atskleidžia savo emocijas ir jausmus, geba juos reikšti. Atpažįsta savo išgyvenimų priežastis, ieško tinkamų būdų reikšti savo emocijas ir jausmus, moka nusiraminti. Gilinasi į savo emocijų ir jausmų kaitą, stengiasi juos kontroliuoti bei geba juos reikšti socialiai priimtinu būdu. Supranta jausmų vertę, priima jausmų prieštaringumą, ieško jų pusiausvyros, tinkamai (adekvačiai) juos reiškia, geba valdyti stresą. Supranta tikrų jausmų vertę; išlaiko jausmų pusiausvyrą, kontroliuoja jų raišką, geba juos reikšti socialiai priimtinu būdu, moka valdyti stresą sudėtingose situacijose. Pozityviai žvelgia į aplinką, pasitiki savimi ir kitais, iškilus problemai, ieško suaugusiųjų pagalbos. Pozityviai žvelgia į aplinką, atpažįsta problemines situacijas, kreipiasi pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki. Pozityviai žvelgia į aplinką; įvardija problemas ir ieško galimybių jas spręsti, suaugusiųjų padedamas arba savarankiškai. Pozityviai žvelgdamas į gyvenimą, mato teigiamus ir problemiškus pavyzdžius; ieško būdų įveikti sunkumus ir atsispirti neigiamai įtakai. Pozityviai žvelgdamas į gyvenimą, mato ir nesibaimina kylančių problemų, jas kritiškai analizuoja ir siūlo konstruktyvius jų sprendimo būdus. Pozityviai žvelgdamas į gyvenimą, grindžia jį gyvenimo prasmės suvokimu ir tikėjimu, kad problemas visada galima išspręsti. Mato ir nesibaimina problemų, siūlo konstruktyvius jų sprendimo būdus kitiems ir sau. 4. Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija) Palaiko draugiškus santykius su kitais, mokosi susitvardyti ir bendradarbiauti konfliktinėse situacijose, padedamas mokytojo ir kitų suaugusiųjų. Palaiko draugiškus santykius su kitais, bendradarbiauja spręsdamas konfliktus, kartu su suaugusiaisiais randa taikų sprendimą. Palaiko draugiškus santykius su kitais, stengiasi bendradarbiauti ir kilus konfliktui savarankiškai siūlo taikius sprendimus. Palaiko draugiškus santykius su kitais, savarankiškai pasirenka bendradarbiavimą ir bando užkirsti kelią konfliktams atsirasti, kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus. Kuria ir palaiko draugiškus santykius su kitais, pasirenka bendradarbiavimą ir moka užkirsti kelią konfliktams kilti, kilus konfliktams taikiai ir konstruktyviai juos sprendžia. Kuria ir palaiko draugiškus, bendradarbiavimu grįstus santykius su kitais, užkerta kelią kilti rimtesniems konfliktams ir veiksmingai sprendžia iškilusius. Atpažįsta socialinio spaudimo situacijas, padedamas suaugusiųjų; atsisako blogai elgtis žinomose rizikingose situacijose; prireikus prašo suaugusiųjų, kuriais pasitiki, pagalbos. Atsisako blogai ar pavojingai elgtis socialinio spaudimo situacijose, palaikomas suaugusiųjų; prireikus prašo suaugusiųjų pagalbos. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, vengia socialinio spaudimo situacijų ir/ar žmonių, kurie gali būti jam pavojingi, kviečia pagalbą pavojui pašalinti. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, neįsitraukia į pavojingas socialinio spaudimo situacijas, prireikus kviečia pagalbą. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, garbingai pasitraukia iš socialinio spaudimo ir/ar pavojingų situacijų, prireikus bando suteikti pagalbą pats arba kviečiasi kitus. Atsispiria spaudimui ir/ar provokacijai elgtis rizikingai, nenaudingai sveikatai, padeda pasitraukti iš pavojingų socialinio spaudimo situacijų kitiems, prireikus suteikia pagalbą pats arba kviečiasi kitus. _________________ Sveikatos ugdymo bendrosios programos 2 priedas SVEIKATOS UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS MOKINIŲ PASIEKIMAI, TURINIO APIMTYS 1. Mokinių pasiekimai. 1–2 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata Norėti būti sveikam ir stipriam. 1.1. Įvardija, kas padeda būti sveikam ir kas kenkia sveikatai. 1.1.1. Pateikia sveikatai palankaus ar/ir nepalankaus elgesio pavyzdžių. 1.1.2. Nurodo, į ką kreiptis pablogėjus sveikatai. 1.2. Atlieka kasdienius veiksmus, būtinus gerai savijautai ir sveikatai, suaugusiųjų skatinamas ir padedamas. 1.2.1. Išvardija, ką darome kasdien, kad būtume sveiki ir gerai jaustumėmės. 2. Fizinė sveikata 2.1. Fizinis aktyvumas Siekti daug judėti, patirti judėjimo džiaugsmą. 2.1.1. Kasdien spontaniškai juda, žaidžia, mankštinasi ir atlieka mėgstamus pratimus. 2.1.1.1. Įvardija mankštos, žaidimų, fizinių pratimų naudą. 2.1.1.2. Nusako, kokiais būdais galima judėti kiekvieną dieną, įvairiose aplinkose. Stebėti (kontroliuoti) savo laikyseną. 2.1.2. Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, padedamas suaugusiųjų. 2.1.2.1. Nurodo, kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti. Būti atsargiam žaidžiant, aktyviai judant. 2.1.3. Judėdamas laikosi saugaus elgesio taisyklių. 2.1.3.1. Išvardija, kokių saugaus elgesio taisyklių reikia laikytis žaidžiant, aktyviai judant. 2.2. Sveika mityba Vertinti maistą kaip augimo ir energijos šaltinį. 2.2.1. Maitinasi vadovaudamasis sveikos mitybos principais (įvairovė, saikingumas, subalansuotumas, šviežumas) ir saugaus maisto vartojimo taisyklėmis. 2.2.1.1. Nusako, kodėl svarbu valgyti sveikatai palankų maistą. 2.2.1.2. Pateikia maisto ir gėrimų, kuriuos vartoti sveika ir kuriuos reikia vartoti saikingai, pavyzdžių. 2.2.1.3. Nusako saugaus maisto vartojimo taisykles (neskubėti, sukramtyti, nevalgyti labai karšto maisto). 2.2.2. Pakankamai geria vandens, apibūdina, kada jaučia poreikį valgyti. 2.2.2.1. Įvardija, kad vanduo reikalingas gerai savijautai ir sveikatai. 2.2.3. Maitinasi tam, kad organizmas gautų energijos. 2.2.3.1. Paaiškina, kad maistas teikia energijos ir padeda organizmui augti. Rinktis sveikus maisto produktus. 2.2.4. Iš įvairių pateikiamų produktų savo mitybai pasirenka sveikatai palankesnius. 2.2.4.1. Įvardija žmogaus organizmui tinkamiausius, nenaudingus ir kenksmingus maisto produktus. 2.3. Veikla ir poilsis Nepervargti, o pavargus pailsėti. 2.3.1. Laikosi miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo ir bando jį planuoti, padedamas suaugusiųjų. 2.3.1.1. Nusako darbo ir poilsio derinimo svarbą sveikatai. 2.3.2. Saugo regėjimą; vengia triukšmo ir stengiasi jį sumažinti. 2.3.2.1. Pateikia pavyzdžių, kaip reikia saugoti regėjimą ir klausą. 2.4. Asmens ir aplinkos švara Būti švariam ir tvarkingam. 2.4.1. Laikosi kasdienių švaros ir tvarkos praktikų, padedamas suaugusiųjų. 2.4.1.1. Paaiškina, ką reiškia kūno ir aplinkos švara ir tvarka. 2.4.1.2. Paaiškina asmeninės higienos ir aplinkos reikšmę sveikatai. 2.4.1.3. Apibūdina ir paaiškina, kodėl svarbu turėti tinkamą mokymosi vietą. Rūpintis asmens higiena ir aplinkos švara. 2.4.2. Apibūdina kasdienius asmens higienos ir aplinkos švaros įgūdžius. 2.4.2.1. Įvardija kasdienius asmens higienos reikalavimus: rankų plovimas, veido prausimas, naudojimasis tualetu, asmeninių daiktų priežiūra, rūbų ir avalynės priežiūra, burnos ir dantų priežiūra. 2.4.2.2. Paaiškina, kodėl svarbu tvarkyti savo aplinką (žaidimų, mokymosi ar kitas buvimo vietas). 2.4.2.3. Savais žodžiais paaiškina, kaip tvarkyti savo mokymosi aplinką. 3. Psichikos sveikata Norėti pažinti save, atrasti savo gerąsias savybes. 3.1. Vertina save, remdamasis reikšmingų suaugusiųjų nuomone. 3.1.1. Atpažįsta ir įvardija savo gerąsias savybes. Įvardija savo bruožus, kuriuos derėtų patobulinti. Norėti pažinti savo emocijas, džiaugtis ir būti geros nuotaikos. 3.2. Įvardija savo emocijas ir nuotaikas. Parodo, kaip jaučiasi. 3.2.1. Paaiškina, kad visi žmonės išgyvena ir pozityvias (džiaugsmą, susižavėjimą ir kitą), ir negatyvias (pyktį, liūdesį ir kitą) emocijas. 3.2.2. Nurodo, kad visos emocijos svarbios ir reikalingos. 3.2.3. Žino būdus (šypsena, komplimentas, dovanėlė, apkabinimas ir taip toliau), kaip galima suteikti džiaugsmo ir pagerinti nuotaiką. Stengtis susikaupti, ramiai mąstyti. 3.3. Sutelkia dėmesį ir mąsto, padedamas suaugusiųjų. 3.3.1. Paaiškina, kaip svarbu, susikaupti, sutelkti mintis, norint ką nors nuveikti. Pasitikėti savimi ir jaustis saugiai artimoje aplinkoje. 3.4. Pozityviai suvokia aplinką, joje vykstančius procesus. Adekvačiai priima situacijas, žmones, aplinkybes. 3.4.1. Pateikia pavyzdžių, kada asmens mintys, žodžiai ir veiksmai sutampa. 3.4.2. Paaiškina, kurios gyvenimo situacijos priklauso nuo mūsų, o kurių negalime pakeisti. 4. Socialinė sveikata Pripažinti savo ir kitų jausmus. 4.1. Įvardija savo ir kitų nuotaikas, išgyvenimus. 4.1.1. Paprašytas suaugusiųjų įvardija situacijas, kurios sukelia skirtingas nuotaikas, emocijas, išgyvenimus. Būti draugiškam, atjaučiančiam, nusiteikusiam padėti. 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, bando susitvardyti konfliktinėse situacijose, padedamas mokytojo ir kitų suaugusiųjų. 4.2.1. Įvardija būdus, kaip galima susidraugauti ir draugauti. 4.2.2. Pateikia pavyzdžių, kaip vieno žmogaus poelgiai ar žodžiai gali paveikti kitų poelgius ar žodžius. 4.2.3. Paaiškina, ką reiškia dovanojimas, aukojimas, pagalba, donorystė. Būti budriam ir atspariam rizikingose situacijose 4.3. Atpažįsta situacijas, kurios kelia pavojų jo sveikatai, padedamas suaugusiųjų; atsisako blogai elgtis žinomose rizikingose situacijose; prašo pagalbos iš suaugusiųjų, kuriais pasitiki. 4.3.1. Pateikia pavyzdžių, kokios situacijos yra rizikingos ir kada reikia būti itin atsargiam. 4.3.2. Įvardija būdus, kaip galima nesileisti įtraukiamam į pavojingas situacijas, veiklas. 4.3.3. Nurodo, į ką galėtų kreiptis pagalbos esant reikalui. 2. Turinio apimtis. 1–2 klasės: 2.1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Kas yra sveikata. Ką reiškia sveikas kūnas. Kaip jaučiamės, būdami sveiki. Ką reiškia darnūs santykiai su kitais žmonėmis. Kokia veikla padeda užaugti sveikiems. 2.2. Fizinė sveikata: 2.2.1. Fizinis aktyvumas. Kokia mankštos, fizinių pratimų/judrių žaidimų nauda mano sveikatai ir gerai savijautai. Kiek laiko turėčiau skirti mankštai ir įvairiems fiziniams pratimams, žaidimams. Kokie žaidimai ir fiziniai pratimai man patinka. Kaip ir kur aš galiu judėti kiekvieną dieną. Kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti. Kaip taisyklingai kvėpuoti. Kodėl turėčiau laikytis saugaus elgesio taisyklių, važiuodamas dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir taip toliau. 2.2.2. Sveika mityba. Sveikatai palankūs maisto produktai ir gėrimai. Pagrindiniai sveikos mitybos reikalavimai. Maisto produktai, kuriuos reikėtų valgyti saikingai. Sveikatai palankaus maisto poveikis sveikatai. Daržovės ir vaisiai mūsų mityboje. Vandens įtaka sveikatai. 2.2.3. Veikla ir poilsis. Miego ir poilsio svarba normaliam augimui ir gerai sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali pažeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama mokymosi, žaidimų, poilsio ir kt. vietos. 2.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Kas yra asmens higiena ir aplinkos švara. Kodėl asmens higiena ir aplinkos švara svarbi sveikatai. Kasdieniai asmens higienos reikalavimai. Tinkama žaidimų, mokymosi, poilsio ir kitos vietos. 2.3. Psichikos sveikata. Koks aš esu. Kurios mano savybės man patinka; kurias savybes norėčiau pakeisti. Kokius išgyvenimus patiria visi žmonės. Kurie jausmai pozityvūs (laimė, džiaugsmas, malonumas, draugiškumas ir taip toliau), kurie negatyvūs (pyktis, baimė, liūdesys, nerimas ir taip toliau). Kodėl visos emocijos ir jausmai svarbūs ir reikalingi. Kokiais būdais galima reikšti emocijas ir jausmus, pagerinti nuotaiką (šypsena, komplimentas, dovanėlė, apkabinimas ir taip toliau). Kodėl, norint ką nors nuveikti, svarbu susikaupti, ramiai pamąstyti. Kada mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai sutampa, o kada nesutampa ir kodėl. Kurios gyvenimo situacijos priklauso nuo mūsų, o kurių negalime pakeisti. 2.4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Žodinis ir nežodinis bendravimas. Kaip svarbu būti mandagiam ir dėmesingam. Ką reiškia dovanojimas, aukojimas, pagalba, donorystė. Kokios situacijos rizikingos ir kada reikia būti itin atsargiam. Ką daryti, kai nutinka kas nors grėsminga ir mus baugina. 3. Mokinių pasiekimai. 3–4 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata Norėti būti sveikam ir stipriam. Stengtis tausoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą. 1.1. Apibūdina sveikatą ir sveikatai palankų elgesį kasdienėse įprastose situacijose. 1.1.1. Įvardija sveikatos aspektus. 1.1.2. Nurodo, kas naudinga žmogaus sveikatai ir kas jai kenkia. 1.1.3. Įvardija sveiko žmogaus požymius. 1.2. Laikosi sveikos gyvensenos principų, kai aplinka tam palanki. 1.2.1. Pateikia pavyzdžių, kas yra sveika gyvensena ir ką reiškia sveikai gyventi. 1.3. Atpažįsta pablogėjusios savijautos požymius ir sveikatos pokyčius ir kreipiasi pagalbos. 1.3.1. Įvardija nerimą keliančius savijautos pokyčius. 1.3.2. Nurodo, į ką galima kreiptis pagalbos pasijutus blogai. 2. Fizinė sveikata 2.1. Fizinis aktyvumas Siekti būti stipriam, koordinuotam, lanksčiam, grakščiam. Stengtis judėti, būti fiziškai aktyviam, mankštintis, išgyventi judėjimo džiaugsmą. Norėti išbandyti įvairias judrias veiklas. 2.1.1. Kasdien mankštinasi, žaidžia, spontaniškai juda, atlieka mėgstamus ir fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius pratimus. 2.1.1.1. Įvardija judėjimo ir fizinių pratimų būtinumą normaliam kūno vystymuisi, gerai savijautai. 2.1.1.2. Atpažįsta sau naudingiausius fizinius pratimus ir žaidimus. 2.1.1.3. Nusako, kaip galima būti fiziškai aktyviam/judriam kiekvieną dieną, įvairiose aplinkose. Norėti gerai valdyti savo kūną, turėti gražią laikyseną. 2.1.2. Formuojasi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti, palaikomas suaugusiųjų. 2.1.2.1. Nurodo, kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti ir išlaikyti taisyklingą laikyseną. Norėti taisyklingai kvėpuoti, būti užsigrūdinusiam. 2.1.3. Taisyklingai kvėpuoja. 2.1.3.1. Paaiškina kvėpavimo svarbą sveikatai. 2.1.4. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje. 2.1.4.1. Paaiškina natūralios aplinkos ir grūdinimosi naudą. Stengtis be reikalo nerizikuoti. 2.1.5. Judėdamas laikosi saugaus elgesio taisyklių, naudojasi saugos priemonėmis. 2.1.5.1. Nurodo pagrindines saugos priemones, padedančias išvengti traumų fizinio aktyvumo metu. 2.2. Sveika mityba Laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių. 2.2.1. Kasdien laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių, kai aplinka tam palanki. 2.2.1.1. Įvardija svarbiausius sveikos mitybos principus ir taisykles. 2.2.2. Reguliariai maitinasi ir geria pakankamai vandens. 2.2.2.1. Paaiškina, kodėl naudinga reguliariai maitintis ir gerti pakankamai vandens. Rinktis sveikus maisto produktus. 2.2.3. Iš įvairių produktų ir gaminių savo mitybai pasirenka sveikesnius maisto produktus pagal maisto pasirinkimo piramidę ir pasiruošia paprastus sveikus patiekalus. 2.2.3.1. Įvardija, kurie maisto produktai turi daugiau naudingų maisto medžiagų ir energijos. 2.2.3.2. Paaiškina, kodėl reikia valgyti daugiau vaisių, daržovių ir grūdinių produktų. Vengti nepalankių sveikatai maisto produktų, gaminių. 2.2.4. Nesirenka menkaverčių ar sveikatai nepalankių maisto produktų ir gaminių. 2.2.4.1. Nusako, kurie maisto produktai menkaverčiai ar nepalankūs sveikatai. 2.2.4.2. Paaiškina, kodėl reikia rūpintis saugiu maisto vartojimu. 2.3. Veikla ir poilsis Laikytis dienos ritmo. 2.3.1. Stebi savo savijautą ir įvertina poilsio naudą gerai savijautai. 2.3.1.1. Išmano, kiek laiko dera skirti įtemptai protinei veiklai, darbui prie kompiuterio, skaitymui ir taip toliau. 2.3.2. Derina protinį darbą, aktyvų ir pasyvų poilsį. 2.3.2.1. Įvardija, kodėl norint būti sveikam ir gerai jaustis reikia laikytis miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo. 2.3.3. Tausoja klausą ir regėjimą. 2.3.3.1. Pateikia pavyzdžių ir apibūdina, kas kenkia regėjimui ir klausai. 2.4. Asmens ir aplinkos švara Rūpintis asmens ir aplinkos švara. 2.4.1. Laikosi asmens švaros ir tvarkos reikalavimų. 2.4.1.1. Nusako asmens higienos reikalavimus ir jų laikymosi tvarką. 2.4.1.2. Paaiškina, kad norint gerai jaustis ir būti sveikam reikia laikytis kūno ir aplinkos švaros. 2.4.1.3. Įvardija užkrečiamųjų ligų plitimo būdus. 2.4.2. Palaiko savo aplinkos švarą. 2.4.2.1. Nusako savo veiklos aplinkos švaros palaikymo būdus. 2.4.2.2. Paaiškina aplinkos švaros įtaką sveikatai. Saugotis žalingų aplinkos veiksnių. 2.4.3. Saugosi žalingų sveikatai aplinkos veiksnių. 2.4.3.1. Įvardija aplinkos veiksnius, turinčius įtakos sveikatai. 2.4.3.2. Paaiškina, kaip saugotis žalingo saulės poveikio, didelio oro užterštumo, sveikatai nepalankaus maisto, didelio triukšmo. 3. Psichikos sveikata Pažinti save kaip ypatingą berniuką ar mergaitę. 3.1. Vertina save, parodo savo gerąsias savybes. Pasinaudoja savo stiprybėmis ir koreguoja silpnybes. 3.1.1. Įvardija savo būdingas ypatybes. Išskiria stipriuosius ir silpnuosius savo asmens bruožus. 3.1.2. Nurodo savo savybes, kurias norėtų tobulinti. Būti atviram ir nuoširdžiai reikšti emocijas ir jausmus. 3.2. Atpažįsta, priima ir tinkamai reiškia savo emocijas bei jausmus. Moka parodyti nuoširdžius jausmus, pavyzdžiui, nuostabą, užuojautą, gailestį. 3.2.1. Pateikia teigiamų ir neigiamų savo išgyvenimų pavyzdžių. 3.2.2. Įvardija, kas sukelia teigiamus išgyvenimus, o kas pyktį, liūdesį, nerimą, neviltį. 3.2.3. Nusako, kaip galima tinkamai reikšti džiaugsmą ar skausmą. 3.2.4. Nusako, kokie jausmai išgyvenami, netekus ko nors brangaus (gyvūnėlio, asmens ar kito). Stengtis sutelkti dėmesį, mąstyti logiškai. 3.3. Sutelkia dėmesį, mąsto naudodamasis pagrindinėmis loginėmis operacijomis, atsirenka sau svarbią informaciją. 3.3.1. Nurodo keletą dėmesio koncentracijos ir valios stiprinimo pratimų. 3.3.2. Paaiškina, kaip surasti ir atsirinkti svarbią informaciją. Įvairiose gyvenimo situacijose matyti pozityvius dalykus. 3.4. Pozityviai suvokia aplinką. Atskleidžia save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams. Geba nusiraminti, atsipalaiduoti. 3.4.1. Pateikia pavyzdžių, koks elgesys naudingas ir palankus sveikatai, o koks – žalingas. 3.4.2. Nusako, kokiais būdais galima nusiraminti, atsipalaiduoti, sumažinti streso poveikį (pavyzdžiui, kvėpavimas, dienoraščio rašymas, išmintingos mintys, ramios muzikos klausymas ir kita). 4. Socialinė sveikata Gerbti savo ir kitų jausmus, išgyvenimus, žmogiškąjį orumą. 4.1. Atpažįsta savo ir kito emocines reakcijas įvairiose bendravimo situacijose. 4.1.1. Pateikia pavyzdžių, kaip tuos pačius jausmus galima reikšti skirtingais būdais. Būti draugiškam, atjaučiančiam, nusiteikusiam padėti, pozityviai spręsti konfliktus. 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, bendradarbiauja spręsdamas konfliktus, kartu su suaugusiaisiais randa taikų sprendimą. 4.2.1. Įvardija žmogaus savybes ir bruožus, kurie padeda susidraugauti. 4.2.2. Pateikia bendravimo konfliktų pavyzdžių. 4.2.3. Suformuluoja savo siūlymą taikiai išspręsti konfliktą. 4.2.4. Paaiškina, ką reiškia dovanojimas, aukojimas, pagalba, donorystė. Būti budriam ir atspariam rizikingose situacijose 4.3. Atsisako blogai ar pavojingai elgtis socialinio spaudimo situacijose, skatinamas ir palaikomas suaugusiųjų; prašo pagalbos suaugusiųjų. 4.3.1. Įvardija situacijas, kuriose patiria aplinkinių spaudimą blogai ar pavojingai elgtis. 4.3.2. Susieja savo jausmus su juos sukėlusia situacija. 4.3.3. Pateikia pavyzdžių, kaip atsisakyti blogai ar pavojingai elgtis. 4. Turinio apimtis. 3–4 klasės: 4.1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Kas yra sveikata. Kaip kūno, proto ir dvasios būklė atsiliepia sveikatai. Ką sveikatai reiškia geri santykiai su kitais žmonėmis. Kaip jaučiamės, kai esame sveiki. Kam reikalinga sveikata. Ką darome kasdien, kad būtume sveiki. Kaip kasdienė veikla veikia mūsų sveikatą. 4.2. Fizinė sveikata: 4.2.1. Fizinis aktyvumas. Kodėl mankšta, fiziniai pratimai/judrūs žaidimai naudingi mano sveikatai ir gerai savijautai. Kiek laiko turėčiau skirti mankštai ir įvairiems fiziniams pratimams, žaidimams. Koks elgesys laikytinas fiziškai aktyviu ir fiziškai pasyviu. Kokie žaidimai ir fiziniai pratimai man geriausiai tinka. Kaip ir kur galiu judėti kiekvieną dieną. Kodėl turėčiau judėti kiekvieną dieną. Kodėl reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti. Kokių saugaus elgesio taisyklių turėčiau laikytis, darydamas fizinius pratimus, važiuodamas dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir taip toliau. 4.2.2. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir taisyklės. Sveikatai palankaus maisto poveikis sveikatai. Grūdinės kultūros maisto produktuose, daržovės ir vaisiai mūsų mityboje. Vandens vartojimas. Naudingi ir sveikatai nepalankūs maisto produktai. 4.2.3. Veikla ir poilsis. Miego ir poilsio svarba normaliam augimui ir gerai sveikatai. Klausos higiena ir kaip klausą gali pažeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Veiksniai, turintys įtakos regai ir klausai. Tinkama mokymosi, žaidimų, poilsio ir kitos vietos. 4.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Asmens higienos reikalavimai ir jų laikymosi tvarka. Asmens higienos ir aplinkos švaros įtaka sveikatai. Aplinkos švaros palaikymas. Užkrečiamosios ligos, jų plitimo būdai. Aplinkos veiksnių įtaka sveikatai. Apsaugos nuo žalingų aplinkos veiksnių būdai. 4.3. Psichikos sveikata. Kokiomis savybėmis aš pasižymiu. Kurie mano bruožai teigiami – kuriais galiu remtis, o kuriuos norėčiau keisti, atsisakyti. Kodėl svarbus teigiamas savęs vertinimas. Kas sukelia pozityvius išgyvenimus (meilę, draugystę, džiaugsmą, nuostabą), o kas – negatyvius (pyktį, liūdesį, nerimą, neviltį). Pyktis – reikalinga ir neišvengiama emocija. Kaip išgyventi netektį. Kaip geriau suprasti savo emocijas ir jausmus. Kodėl svarbu mokytis tinkamai juos reikšti, o kas būna, kai negali kontroliuoti emocijų ir jausmų arba kai visiškai juos užslopini. Kokie gyvenimo įpročiai teigiami, naudingi ir palankūs sveikatai, o kokie žalingi. Kodėl svarbu mokėti sutelkti dėmesį, mąstyti nuosekliai, logiškai. Kas gali sukelti įtampą ir stresą. Kokiais būdais galima nusiraminti, atsipalaiduoti, sumažinti streso poveikį (pavyzdžiui, kvėpavimas, dienoraščio rašymas, išmintingos mintys, ramios muzikos klausymas ir kita). 4.4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Elgesio charakteristikos ir asmens bruožai, kurie padeda susidraugauti. Kaip rasti priimtiną visiems sprendimą. Kuriame bendravimo ir bendradarbiavimo taisykles. Kokios priežastys gali paskatinti rūkyti, gerti, vartoti narkotikus. Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti „ne“, kai siūloma užsiimti sveikatai žalinga veikla. Ką reiškia dovanojimas, aukojimas, pagalba, donorystė, kodėl jie svarbūs kalbant apie sveikatą. 5. Mokinių pasiekimai. 5–6 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata Pripažinti sveikatą kaip vertybę. 1.1. Atskleidžia įvairius sveikatos požymius ir elgesio bei aplinkos veiksnių įtaką sveikatai. 1.1.1. Apibūdina sveikatą kaip darnų kūno, psichikos, tarpusavio santykių funkcionavimą. 1.1.2. Aptaria kasdienius veiksmus, nuo kurių priklauso sveikata. Stengtis tausoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą. 1.2. Laikosi sveikos gyvensenos principų įvairiose aplinkose; atpažįsta savo elgesio ir aplinkos poveikį savijautai ir sveikatai. 1.2.1. Įvardija savo elgesio ir aplinkos veiksnius, stiprinančius sveikatą ir kenkiančius jai. 1.3. Įsivertina savijautą, numato ir susiplanuoja gyvensenos pokyčius, kurie gali padėti stiprinti sveikatą. 1.3.1. Pateikia pavyzdžių, kaip sveika gyvensena lemia savijautos pokyčius. 1.3.2. Nurodo, į ką kreiptis pagalbos pasijutus blogai. 2. Fizinė sveikata 2.1. Fizinis aktyvumas Siekti būti stipriam, koordinuotam, lanksčiam, gerai valdyti savo kūną. Siekti išbandyti įvairias judrias veiklas, stengtis kūrybiškai išnaudoti įvairias situacijas judėjimo poreikiams tenkinti. 2.1.1. Kasdien juda, mankštinasi, žaidžia, atlieka fizines ypatybes (jėgą, greitumą, ištvermę, lankstumą, vikrumą) lavinančius, fizines ir psichines galias stiprinančius pratimus. 2.1.1.1. Paaiškina, iliustruodamas pavyzdžiais, judėjimo ir reguliarių fizinių pratimų būtinumą organizmo normaliam vystymuisi. 2.1.2. Atlieka fizinius pratimus įvairiose aplinkose (pavyzdžiui, keliaudamas į mokyklą ir iš jos, pagal galimybes pertraukų, pamokų metu, laukdamas autobuso ir panašiai). 2.1.2.1. Nusako, kaip galima būti fiziškai aktyviam/judriam kiekvieną dieną, įvairiose aplinkose ir paaiškina, iliustruodamas pavyzdžiais, kad kasdieniams judėjimo poreikiams tenkinti nėra būtinos speciali įranga ir priemonės. Rūpintis savo laikysena. 2.1.3. Turi įprotį taisyklingai sėdėti, judėti, stovėti. 2.1.3.1. Paaiškina taisyklingos laikysenos svarbą ir pagrindinius principus (kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti). Stengtis taisyklingai kvėpuoti, grūdintis. 2.1.4. Taisyklingai kvėpuoja. 2.1.4.1. Paaiškina kvėpavimo svarbą sveikatai. 2.1.5. Grūdinasi pakankamai būdamas atvirame ore, saulėje, vandenyje. 2.1.5.1. Paaiškina natūralios aplinkos ir grūdinimosi teikiamą naudą. Be reikalo nerizikuoti. 2.1.6. Judėdamas laikosi saugaus elgesio taisyklių, naudojasi saugos priemonėmis. 2.1.6.1. Paaiškina, kokius apsisaugojimo būdus ir priemones būtina naudoti fizinio aktyvumo metu, kokiais atvejais kyla didesnė rizika susižeisti. 2.2. Sveika mityba Laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių. 2.2.1. Laikosi pagrindinių sveikos mitybos principų ir taisyklių kasdien įvairiose aplinkose (renkasi įvairų, visavertį maistą, nepersivalgo ir panašiai). 2.2.1.1. Aptaria sveikos mitybos principus ir taisykles (pavyzdžiui, maisto pasirinkimo piramidę). 2.2.1.2. Argumentuoja, kodėl mityba turi būti saikinga, įvairi, subalansuota. 2.2.1.3. Paaiškina, kodėl naudinga reguliariai maitintis ir kodėl nesveika persivalgyti. 2.2.1.4. Paaiškina, kodėl maistas, vanduo reikalingas organizmo normaliam funkcionavimui ir vystymuisi. 2.2.2. Diskutuoja apie sveikos mitybos pasirinkimo galimybes 2.2.2.1. Analizuoja, kaip maitinasi, kokius maisto produktus renkasi paaugliai, ir formuluoja išvadas atsižvelgdamas į sveikos mitybos taisykles. Rinktis sveikus maisto produktus atsižvelgiant į jų naudingumą savo sveikatai. 2.2.3. Savo mitybai renkasi sveikus maisto produktus ir gaminius pagal jų naudingumą savo sveikatai, pasiruošia paprastus sveikus patiekalus. 2.2.3.1. Paaiškina, kodėl vieni maisto produktai, patiekalai vertingi žmogaus organizmui, o kiti mažiau vertingi ar net kenksmingi. 2.2.3.2. Skiria sveikatai palankias ir nepalankias maisto produktų / patiekalų sudedamąsias dalis. 2.2.4. Domisi maisto produktų ekologiškumu, analizuoja informaciją, pateiktą etiketėse. 2.2.4.1. Nagrinėja informaciją apie maisto produktus, aiškinasi jų kilmę ir sudėtį. 2.3. Veikla ir poilsis Laikytis miego, mokymosi ir laisvalaikio ritmo, turiningai ir prasmingai leisti laisvalaikį. 2.3.1. Analizuoja dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. 2.3.1.1. Pateikia pavyzdžių apie dienotvarkės reikšmę normaliam organizmo augimui ir vystymuisi. 2.3.2. Atgauna jėgas po intensyvaus protinio darbo, turiningai leidžia laisvalaikį. 2.3.2.1. Paaiškina, kodėl reikia daryti pertraukas įtemptai mokantis, riboti darbą prie kompiuterio, televizoriaus žiūrėjimą ir kita. 2.3.3. Atpažįsta akių nuovargio simptomus, įvairiose aplinkose atlieka akių mankštos pratimus. 2.3.3.1. Paaiškina, kaip sukurti darbo vietą, padedančią tausoti regėjimą ir klausą. 2.4. Asmens ir aplinkos švara Laikytis asmens higienos reikalavimų, rūpintis aplinkos švara. 2.4.1. Savarankiškai rūpinasi savo higiena. 2.4.1.1. Supranta kasdienės asmens higienos svarbą ir įtaką sveikatai. 2.4.1.2. Paaiškina asmens higienos reikalavimų ypatumus (pavyzdžiui: burnos higiena, plaukų priežiūra ir taip toliau). 2.4.2. Užtikrina savo aplinkos švarą. 2.4.2.1. Paaiškina apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdus. 2.4.2.2. Paaiškina aplinkos, aplinkos švaros sąvokas. 2.4.2.3. Pateikia aplinkos švaros palaikymo priemonių pavyzdžių. 2.4.3. Tinkamai naudojasi asmens higienos priemonėmis ir paslaugomis. 2.4.3.1. Pateikia asmens higienos priemonių ir paslaugų pavyzdžių. 2.4.3.2. Paaiškina, kodėl svarbu atsakingai rinktis higienos priemones. Vengti žalingos sveikatai aplinkos. 2.4.4. Vengia žalingų sveikatai aplinkos veiksnių. 2.4.4.1. Paaiškina, kaip aplinkos veiksniai veikia sveikatą. 2.4.4.2. Pateikia priemonių, padedančių apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio, pavyzdžių. 3. Psichikos sveikata Nusiteikti natūraliai priimti paauglystėje vykstančius pokyčius. 3.1. Teigiamai vertina savo kūną, išvaizdą, pasitiki savimi. Pažįsta save kaip augantį ir bręstantį berniuką ar mergaitę. 3.1.1. Paaiškina, kas yra paauglystė ir kokie reikšmingi pokyčiai vyksta šiuo amžiaus tarpsniu. 3.1.2. Įvardija pokyčius, kurie kelia džiaugsmą ar nerimą. Suprasti, kad visi jausmai ir emocijos yra reikalingi; stengtis rasti tinkamą savo emocijų ir jausmų raišką. 3.2. Moka tinkamai reikšti savo emocijas ir jausmus, kalbėti ramiai, nesikarščiuoti. Susijaudinus geba nusiraminti, atsipalaiduoti. Atpažįsta savo išgyvenimų priežastis. 3.2.1. Supranta, kas (priežastys, asociacijos) gali sukelti pozityvias ar negatyvias emocijas. 3.2.2. Paaiškina emocijų ir jausmų sąsajas su elgesiu. 3.2.3. Nusako, kaip dera ir kaip nedera reikšti savo išgyvenimus. Siekti susikaupti, logiškai ir kritiškai mąstyti. 3.3. Sutelkia dėmesį mokydamasis, mąsto analizuodamas ir kritiškai vertindamas informaciją. 3.3.1. Pademonstruoja keletą dėmesio sutelkimo ir valios stiprinimo pratimų. 3.3.2. Paaiškina, kodėl svarbu atidžiai analizuoti ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Pasitikėti savo galiomis, aplinkoje ieškoti pozityvių išgyvenimų. 3.4. Aplinkoje pastebi teigiamų sveiko ir darnaus gyvenimo būdo pavyzdžių. Iškilus problemai nepasiduoda baimei ar nerimui, ieško būdų ją spręsti. Atpažįsta stresorius namie, mokykloje ir moka atsipalaiduoti, išvengti įtampos. 3.4.1. Pateikia sveiko ir darnaus gyvenimo pavyzdžių iš savo aplinkos. 3.4.2. Paaiškina, kaip galima suvaldyti išgąstį ir baimę ir kaip, išgyvenus stiprius jausmus, nusiraminti. 3.4.3. Žino būdus, kaip (užsiimant mėgstama fizine veikla, klausantis muzikos, geriant žolelių arbatą, darant masažą, kvėpuojant ir taip toliau) valdyti stresą. 4. Socialinė sveikata Gerbti savo ir kitų jausmus, išgyvenimus, žmogiškąjį orumą. 4.1. Pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę būti savimi, gerbia kiekvieno individualybę. 4.1.1. Paaiškina, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, nepakartojamas. 4.1.2. Pateikia skirtingos minčių, jausmų raiškos ir elgesio pavyzdžių. Būti draugiškam, atjaučiančiam, nusiteikusiam padėti, pozityviai spręsti konfliktus. 4.2. Palaiko draugiškus santykius su kitais, stengiasi bendradarbiauti ir kilus konfliktui siūlo taikius sprendimus. 4.2.1. Paaiškina draugystės svarbą žmogaus gyvenime. 4.2.2. Pateikia pavyzdžių, kaip stengiasi suprasti, padėti šalia jo esantiems. 4.2.3. Paaiškina savęs dovanojimo, aukojimosi prasmę, donorystės svarbą ir galimybes. 4.2.4. Pateikia pavyzdžių, kaip taikiai spręsti konfliktus ir kaip pavyko išspręsti konkretų konfliktą. Būti budriam ir atspariam rizikingose situacijose. 4.3. Atsispiria provokacijai ir/ar spaudimui elgtis rizikingai, vengia socialinio spaudimo situacijų ir/ar žmonių, kurie gali būti pavojingi, kviečia pagalbą pavojui pašalinti. 4.3.1. Išvardija veiksnius, sukeliančius ir skatinančius rizikingą elgesį. 4.3.2. Nurodo situacijas, kurios kelia pavojų sveikatai. 4.3.3. Nurodo, kur, į ką ir kaip kreiptis pagalbos iškilus pavojui. 6. Turinio apimtis. 5–6 klasės: 6.1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Kas yra sveikata ir sveika gyvensena. Ką darome kasdien, kad būtume sveiki. Kas yra sveikas ir darnus gyvenimo būdas. Ką norėtume pakeisti, ko atsisakyti, kad taptume sveikesni. Aplinkos poveikis sveikatai. 6.2. Fizinė sveikata: 6.2.1. Fizinis aktyvumas. Kodėl judėjimas ir reguliarūs fiziniai pratimai, mankšta būtini mano organizmo normaliam vystymuisi. Kaip galiu judėti kasdien, neturėdamas specialios įrangos ar priemonių. Kiek laiko turėčiau skirti judėjimui, įvairiems pratimams. Ką daryti, kad būčiau stiprus, lankstus, vikrus, greitas, ištvermingas ir koordinuotas. Kodėl svarbu pasirinkti įvairius fizinio aktyvumo būdus. Kaip išsaugoti taisyklingą kūno laikyseną. Kokių saugos priemonių turėčiau laikytis, kad išvengčiau susižalojimų ir traumų fizinio aktyvumo metu. Kaip važiuoti dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir taip toliau. 6.2.2. Sveika mityba. Sveikos mitybos principai ir taisyklės. Alkis ir sotumas (požymiai). Sveikatai palankaus maisto poveikis sveikatai. Maisto produktai ir jų sudedamosios dalys. Maisto produktų sudėties nagrinėjimas. Naudingi ir nepalankūs sveikatai maisto produktai. 6.2.3. Veikla ir poilsis. Miego ir poilsio svarba normaliam augimui ir gerai sveikatai. Koks laisvalaikis turiningas. Kaip atgauti jėgas po intensyvaus protinio darbo. Klausos higiena ir kaip klausą gali pažeisti didelis triukšmas. Regos higiena. Tinkama mokymosi, bendravimo, poilsio ir kitos vietos. 6.2.4. Asmens ir aplinkos švara. Asmens higienos ir aplinkos švaros įtaka sveikatai. Asmens higienos reikalavimų ypatumai. Apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai. Asmens higienos priemonės ir paslaugos. Aplinkos veiksnių poveikis sveikatai. Priemonės, padedančios apsisaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. 6.3. Psichikos sveikata. Kas yra paauglystė ir kokie natūralūs pokyčiai vyksta šiuo amžiaus tarpsniu. Kurie pokyčiai reikšmingi, kelia džiaugsmą ar nerimą. Kuo svarbus teigiamas savęs vertinimas, savo nuomonės turėjimas. Kas yra sąžinė. Kas ir kaip veikia mintis, jausmus ir elgesį. Kas sukelia pozityvius ar negatyvius išgyvenimus: mintys, asociacijos ar išorinės priežastys. Kaip susiję jausmai ir veiksmai – elgesys. Kaip dera ir kaip nedera reikšti išgyvenimus. Kodėl kyla nerimas ir baimė, patiriamas stresas. Kokiais būdais, išgyvenus stiprius jausmus, galima nusiraminti, atsipalaiduoti, valdyti stresą: užsiimant mėgstama fizine veikla, klausantis muzikos, geriant žolelių arbatą, darant masažą, kvėpuojant ir taip toliau. Kodėl svarbu sutelkti dėmesį mokantis, dirbant. Kodėl būtina reikliai analizuoti ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją. 6.4. Socialinė sveikata. Pagarbus bendravimas, bendravimo svarba tarpusavio santykiams. Draugystės svarba žmogaus gyvenime. Kaip užmegzti ir išsaugoti draugystę. Kas gali tapti donoru ir padėti kitam. Kokios priežastys gali paskatinti rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, imtis smurtinio problemų sprendimo būdo. Kaip atsispirti spaudimui ir pasakyti „ne“, kai siūloma užsiimti rizikinga, sveikatai žalinga veikla. Kur kreiptis pagalbos, kai vienas spaudimo negali atlaikyti. 7. Mokinių pasiekimai. 7–8 klasės: Mokinių pasiekimai Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata Pripažinti sveikatą kaip vertybę. 1.1. Analizuoja sveikatos požymius, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai. 1.1.1. Apibūdina sveikatos ir sveiko žmogaus sampratas, sveikatą kaip darnų kūno, psichikos, tarpusavio santykių funkcionavimą. Būti aktyviam, sąžiningam ir atsakingam tausojant ir stiprinant savo ir kitų sveikatą. 1.2. Laikosi sveikos gyvensenos principų įvairiose, taip pat ir nepalankiose, aplinkose. 1.2.1. Nagrinėja kasdienius veiksmus, nuo kurių priklauso sveikata. Pateikia sveikos gyvensenos kasdienių veiksmų pavyzdžių. 1.2.2. Analizuoja, kas naudinga ir kas kenkia sveikatai. 1.3. Įsivertina savo sveikatą ir su ja susijusio asmeninio elgesio poveikį jai. 1.3.1. Analizuoja savo elgesio ir aplinkos veiksnius, stiprinančius ir kenkiančius sveikatai. 1.3.2. Įvardija, kur tikslinga kreiptis iškilus rimtesnėms sveikatos problemoms. 1.4. Pasirenka sveikatos stiprinimo p …