📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAŽYMOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO TEISEI NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PATVIRTINTI IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO IR EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO ŠEIMOS NARIO LEIDIMO GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDAVIMO, PRATĘSIMO IR PANAIKINIMO EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO ŠEIMOS NARIAMS, KURIE NĖRA EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIAI, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2007 m. spalio 25 d. Nr. 1V-369
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199) 104 straipsnio 3, 4 ir 8 dalimis:
1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos aprašą;
1.2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, tvarkos aprašą.
2. Pavedu Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengti programines priemones, susijusias su šio įsakymo 1.2 punkte nurodyto aprašo nuostatų vykdymu.
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras
Petras Vaitiekūnas
2007-10-18
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1V-369
PAŽYMOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO TEISEI NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PATVIRTINTI IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės piliečio (toliau – ES pilietis) prašymo patvirtinti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – prašymas) bei prie jo pridedamų dokumentų pateikimą teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei (toliau – migracijos tarnyba) ir nagrinėjimą, sprendimo dėl ES piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą ir pažymos, patvirtinančios teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimą, ES piliečio teisės gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje panaikinimą, taip pat nustato šiuos veiksmus vykdančių valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją.
2. Pažyma, patvirtinanti ES piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – pažyma), išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199) (toliau – Įstatymas) 104 straipsnyje nustatytais pagrindais.
II. TEISĖS NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS ES PILIEČIUI IR JO ŠEIMOS NARIAMS, LIETUVOS RESPUBLIKOJE TEISĖTAI GYVENANTIEMS TRUMPIAU NEGU 5 METUS
3. Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama ES piliečiui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus:
3.1. buvusiam darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam, kuris baigęs dirbti yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgyja teisę į senatvės pensiją, arba darbuotojui, kuris pasitraukia iš apmokamo darbo, jei jis dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip paskutinius dvylika mėnesių ir gyveno joje ištisai ilgiau kaip trejus metus;
3.2. buvusiam darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam, kuris Lietuvos Respublikoje ištisai išgyveno daugiau kaip dvejus metus ir nebedirba joje dėl nuolatinio nedarbingumo. Jei toks nedarbingumas yra nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pasekmė ir asmeniui suteikiama teisė į pašalpą, kurią visą ar iš dalies moka Lietuvos Respublikos institucija, tai užsieniečiui nekeliami jokie gyvenimo valstybėje trukmės reikalavimai;
3.3. darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam, kuris po trejų metų ištisinio darbo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę.
4. Neatsižvelgiant į pilietybę, darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo šeimos nariai, kurie kartu su juo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Aprašo 3.1–3.3 punktus.
5. Darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam mirus tebedirbant, tačiau neįgijus teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Aprašo 3.1–3.3 punktus, jo šeimos narys, kuris kartu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis iki mirties buvo išgyvenęs Lietuvos Respublikoje dvejus metus arba mirtis įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, arba likęs sutuoktinis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl santuokos su tuo darbuotoju ar savarankiškai dirbančiuoju.
6. Vaikas, turintis vienos iš Europos Sąjungos valstybių pilietybę, kai jo tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba ES piliečiai, įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Sprendžiant ES piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo pagal Aprašo 3.1 ir 3.2 punktų nuostatas klausimą, Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje asmuo dirba, išdirbtas laikas laikomas gyventu Lietuvos Respublikoje.
Nedarbo ne savo noru laikotarpiai, tinkamai užregistruoti Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat laikotarpiai, kuriais nedirbta ne dėl asmens pasirinkimo, ir nedarbas ar darbo nutraukimas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo laikomi darbo laikotarpiais.
8. Gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir darbo laiko trukmės reikalavimai, nustatyti Aprašo 3.1 punkte, ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmės reikalavimai, nustatyti Aprašo 3.2 punkte, netaikomi, jei darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, yra Lietuvos Respublikos pilietis arba neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl santuokos su tuo darbuotoju ar savarankiškai dirbančiuoju.
III. PRAŠYMO PATEIKIMAS, PRIĖMIMAS BEI UŽSIENIEČIO ASMENS DUOMENŲ ANKETOS PILDYMAS
9. ES pilietis prašymą gali pateikti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) per migracijos tarnybą, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ES pilietis ketina deklaruoti ar yra deklaravęs gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas ar siekia būti įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jeigu jis atitinka sąlygas, nurodytas Įstatymo 104 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Aprašo 3–6 punktuose. Įgaliotam migracijos tarnybos valstybės tarnautojui prašymą ir prie jo pridedamus dokumentus ES pilietis turi pateikti asmeniškai, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 10–12 punktuose.
Laisvos formos prašyme vardą ir pavardę ES pilietis rašo lotyniško pagrindo rašmenimis taip, kaip nurodyta ES piliečio pase ar asmens tapatybės kortelėje.
10. ES piliečio prašymą gali pateikti jo įgaliotas asmuo, jeigu jis pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
11. Neveiksnaus ES piliečio prašymą pateikia jo globėjas ar atstovas pagal įstatymą, kartu jis pateikia neveiksnumą patvirtinantį dokumentą, atstovavimą patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
12. Prašymą vaikui (įvaikiui) iki 16 metų pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas) ar atstovas pagal įstatymą, kartu jis pateikia teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
13. Vyresni nei 16 metų nepilnamečiai vaikai prašymą pateikia asmeniškai.
14. Prie prašymo pridedami dokumentų nuorašai ar kopijos turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, užsienyje išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimai – patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
15. ES pilietis, nurodytas Įstatymo 104 straipsnio 1 dalyje, kartu su prašymu turi pateikti:
15.1. galiojantį pasą ar asmens tapatybės kortelę arba dokumentą, patvirtinantį turimą Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais ES piliečio duomenimis);
15.2. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimą arba Migracijos departamento sprendimą, kuriuo ES pilietis pripažintas išsaugojusiu teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę; arba
15.3. lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, nurodytą Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4087) 26 straipsnio 4 dalyje;
15.4. dokumentus, patvirtinančius šeiminius ryšius su asmeniu, su kuriuo ES pilietis atvyksta į Lietuvos Respubliką kartu gyventi:
15.4.1. santuoką patvirtinantį dokumentą ar registruotos partnerystės sutartį arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra ES piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginis palikuonis, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, arba kad jis yra minėto ES piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomas tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;
15.4.2. gimimo liudijimą;
15.5. Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais Lietuvos Respublikos piliečio duomenimis);
15.6. dokumentą, patvirtinantį sumokėtą teisės aktų nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už pažymos išdavimą.
16. ES piliečio šeimos narys, nurodytas Įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu turi pateikti:
16.1. ES piliečio laisvos formos prašymą patvirtinti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariui;
16.2. Aprašo 15.1, 15.4 ir 15.6 punktuose nurodytus dokumentus.
17. ES piliečio šeimos narys, nurodytas Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 104 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu turi pateikti:
17.1. Aprašo 15.1, 15.4, 15.6, 19 punktuose nurodytus dokumentus;
17.2. dokumentus, patvirtinančius, kad ES pilietis mirė ar išvyko iš Lietuvos Respublikos.
18. ES piliečio šeimos narys, nurodytas Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 104 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu turi pateikti:
18.1. Aprašo 15.1, 15.4, 15.6, 19 punktuose nurodytus dokumentus;
18.2. dokumentą, patvirtinantį, kad santuoka pripažinta negaliojančia arba kad santuoka ar registruotos partnerystės sutartis nutraukta.
19. ES piliečio šeimos narys, nurodytas Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, turi pateikti:
19.1. darbo sutartį ar siunčiančios ES pilietį įmonės, įstaigos ar organizacijos raštą, patvirtinantį teisėtą jo darbą Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje ES piliečio įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos registracijos pažymėjimą, steigimo sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas, arba kitus dokumentus, įrodančius jo teisėtą darbą Lietuvoje; arba
19.2. dokumentą, patvirtinantį, kad turi sau ir savo šeimos nariui, jei jis atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą; arba
19.3. dokumentą, patvirtinantį, kad jis priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigą, arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis priimtas mokytis į švietimo įstaigą, arba priimančio (kviečiančio) Lietuvos Respublikos juridinio asmens tarpininkavimo raštą, patvirtinantį jo stažuotę Lietuvos Respublikoje pagal tarptautinę stažuočių mainų programą, o jeigu jį siunčia įmonė, įstaiga ar organizacija – siunčiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos raštą, patvirtinantį jo stažuotę Lietuvos Respublikoje, arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis pakviestas kelti kvalifikacijos ar į profesinius mokymus.
20. ES piliečio šeimos narys, nurodytas Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 104 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu turi pateikti:
20.1. Aprašo 15.1, 15.4, 15.6 punktuose nurodytus dokumentus;
20.2. dokumentą, patvirtinantį, kad ES pilietis mirė arba išvyko iš Lietuvos Respublikos;
20.3. dokumentą, patvirtinantį, kad jis paskirtas vaiko (įvaikio) globėju;
20.4. dokumentą, patvirtinantį, kad vaikai (įvaikiai) mokosi švietimo įstaigoje pagal atitinkamą formaliojo švietimo programą.
21. ES pilietis, nurodytas Aprašo 3 punkte, kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka minėtuose punktuose nurodytas sąlygas, bei Aprašo 15.1 ir 15.6 punktuose nurodytą dokumentą.
22. ES piliečio, nurodyto Aprašo 4 ir 5 punktuose, šeimos nariai kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka minėtuose punktuose nurodytas sąlygas, bei Aprašo 15.1, 15.4 ir 15.6 punktuose nurodytus dokumentus.
23. ES piliečio, nurodyto Aprašo 6 punkte, vienas iš tėvų kartu su prašymu turi pateikti Aprašo 15.1 ir (ar) 15.5, 15.4.2 ir 15.6 punktuose nurodytus dokumentus ir dokumentą, patvirtinantį, kad ES pilietis turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, gavęs ES piliečio prašymą ir prie jo pridedamus dokumentus:
24.1. sutikrina ES piliečio prašyme įrašytus duomenis su duomenimis, įrašytais jo pateiktuose dokumentuose, pasirašo pateiktame prašyme, nurodo savo pareigas, vardą, pavardę ir prašymo priėmimo datą;
24.2. padaro reikiamų dokumentų kopijas (jeigu jos nebuvo pateiktos) ir patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka;
24.3. jeigu kartu su prašymu ES pilietis pateikia ne visus reikiamus dokumentus arba turimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė netinkami naudoti, tai prašymą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kartu pateiktus dokumentus grąžina bei žodžiu paaiškina dokumentų grąžinimo priežastis ir suteikia reikiamą informaciją;
24.4. užregistruoja prašymą Užsieniečių registre ir (ar) Prašymų patvirtinti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registre (1 priedas);
24.5. patikrina duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras): ar ES piliečiui suteiktas asmens kodas, ar jam Lietuvos Respublikoje nebuvo išduotas asmens dokumentas, ar jis deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ar asmuo, su kuriuo ES pilietis atvyksta gyventi kaip šeimos narys, yra Lietuvos Respublikos pilietis, – ir padaro atitinkamas žymas jo prašyme;
24.6. jeigu nustato, kad duomenų apie ES pilietį nėra Gyventojų registre arba ES piliečiui nesuteiktas ar buvo suteiktas, tačiau keičiasi (pvz., pakeitus lytį, gimimo datą) asmens kodas, arba su duomenimis pateiktame asmens dokumente nesutampa Gyventojų registre esantys duomenys: vardas, pavardė, pilietybė, tai ES piliečiui pateikia užpildyti Užsieniečio asmens duomenų anketą (2 priedas) ir pastabose Užsieniečių registre ir (ar) Prašymų patvirtinti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registre pažymi, kad Užsieniečio asmens duomenų anketa užpildyta.
25. Užsieniečio asmens duomenų anketa pildoma lietuvių kalba, didžiosiomis raidėmis aiškia rašysena, užpildant visas eilutes ir eilutėse esančiuose langeliuose pažymint (ženklu „x“) tinkamą atsakymą.
26. ES pilietis Užsieniečio asmens duomenų anketą pildo taip:
26.1. 1 eilutėje į langelius įrašo asmens kodą, jeigu jis suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-78; 1999, Nr. 28-793) nustatyta tvarka;
26.2. 2 eilutėje pažymi lytį atitinkantį langelį;
26.3. 3 ir 4 eilutėse rašo vardą (-us) ir pavardę. ES piliečio vardas (-ai) ir pavardė rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis pagal pateikto dokumento lotyniškus įrašus. Rašant vardą (-us) ir pavardę gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „'„, „()“ ir „/“. Jeigu ES pilietis turi du ar keletą vardų arba dvigubą pavardę, kurie sudaro daugiau negu 31 ženklą (vardai ir pavardė atskirai), tai įrašo pasirinktą (-us) vardą (-us) ar pirmą dvigubos pavardės dalį pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus eiliškumo tvarka;
26.4. 5 eilutėje gimimo data (ir kitos datos Užsieniečio asmens duomenų anketoje) rašoma tokia tvarka: pirmi keturi skaitmenys – metai, tolesni du skaitmenys – mėnuo, likusieji du skaitmenys – diena;
26.5. 6 eilutėje gimimo vieta nurodoma taip, kaip ji įrašyta pateiktame asmens dokumente. Jeigu ES pilietis gimė Lietuvos Respublikoje, gimimo vieta nurodoma pagal galiojantį teritorijos administracinį suskirstymą. Jeigu pagal galiojantį teritorijos administracinį suskirstymą vietovės pavadinimo nebėra, nurodomas buvęs vietovės pavadinimas;
26.6. 7 eilutėje nurodo, kokį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ES pilietis pateikė (pasą, asmens tapatybės kortelę ar kt.), nurodo jo duomenis: seriją ir numerį, išdavimo datą ir galiojimo laiką, valstybę, išdavusią šį dokumentą;
26.7. 8 eilutėje pažymi pateikto dokumento rūšį;
26.8. 9 eilutėje nurodo pilietybę (rašoma didžiosiomis raidėmis taip, kaip nurodyta pateiktame asmens dokumente);
26.9. 10 eilutėje įrašo valstybės, iš kurios atvyko, pavadinimą;
26.10. 11 eilutėje nurodo tėvų (įtėvių) duomenis: asmens kodą, gimimo datą, vardą (-us), pavardę;
26.11. 12 eilutėje įrašo vaikų (įvaikių) iki 21 metų duomenis: vardą (-us), pavardę, gimimo datą, asmens kodą (jei buvo suteiktas Lietuvos Respublikoje) – ir pažymi lytį atitinkantį langelį. Šie duomenys nurodomi tik tada, jei vaikai (įvaikiai) gyvena ar gyveno Lietuvos Respublikoje arba atvyko kartu;
26.12. 13 eilutėje pažymi šeiminę padėtį atitinkantį langelį. Jeigu ES pilietis (-ė) vedęs (ištekėjusi), nurodo santuokos sudarymo datą ir įrašo sutuoktinio duomenis: asmens kodą, gimimo datą, pažymi sutuoktinio lytį atitinkantį langelį, vardą (-us), pavardę. Jeigu ES pilietis (-ė) išsituokęs (-usi), nurodo ištuokos datą, jeigu ją žino, o jei našlys (-ė) – sutuoktinio mirties datą, jeigu ją žino;
26.13. 14 eilutėje nurodo patnerystės sutarties įregistravimo datą ir įrašo partnerio duomenis: asmens kodą, gimimo datą, pažymi partnerio lytį atitinkantį langelį, vardą (-us), pavardę;
26.14. 15 eilutėje, pažymėdamas atitinkamą langelį, nurodo, kas pateikė ES piliečio asmens duomenų anketą, įrašo asmens kodą, vardą, pavardę, prašymo pateikimo datą ir pasirašo;
26.15. 16 eilutėje, pažymėdamas atitinkamą langelį, nurodo, kokiu pagrindu suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje.
27. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas 17 eilutėje nurodo savo pareigas, vardą, pavardę ir datą, savo parašu patvirtina ES piliečio asmens tapatybę ir parašą.
28. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas iš ES piliečio pateiktų dokumentų suformuoja bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo migracijos tarnyboje dienos šią bylą išsiunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti.
Jei yra ES piliečio byla dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar kt., ji pridedama prie ES piliečio bylos dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
IV. PRAŠYMO NAGRINĖJIMAS
29. ES piliečio prašymas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo migracijos tarnyboje dienos.
30. Prašymą nagrinėja įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, o atitinkamą sprendimą priima Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas.
31. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs Aprašo 15–23 punktuose nurodytus prašymus ir dokumentus, patikrina duomenis: Užsieniečių registre – ar ES pilietis, neįtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenų bazėje – ar nepaskelbta ES piliečio tarptautinė paieška.
32. Jeigu nustatoma, kad paskelbta ES piliečio tarptautinė paieška, tai įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia pranešimą Lietuvos kriminalinės policijos biurui apie ES piliečio pateiktą prašymą.
33. Jeigu Migracijos departamentas turi iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento arba iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautų duomenų, kad ES piliečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę jos saugumui ar viešajai tvarkai, tai Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina pateiktą informaciją ir parengia vieno iš sprendimų, nurodytų Aprašo 36.1 arba 36.2 punkte, projektą.
V. SPRENDIMO DĖL TEISĖS NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PRIĖMIMAS
34. Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, viršijantis 6 mėnesius per metus, gali būti pagrindas nesuteikti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (dėl nėštumo, gimdymo, sunkios ligos, studijų, profesinio mokymo, susijusio su privaloma karine tarnyba, arba paskyrimo į kitą Europos Sąjungos valstybę ar trečiąją šalį).
35. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs prašymą bei dokumentus ir įvertinęs informaciją, nurodytą Aprašo 31 ir 33 punktuose, parengia sprendimo projektą.
36. Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priima vieną iš šių sprendimų:
36.1. pripažinti ES pilietį turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti šią teisę patvirtinančią pažymą;
36.2. nepripažinti ES piliečio turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu ES pilietis neatitinka Įstatymo 104 straipsnyje nustatytų pagrindų arba jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Sprendime nepripažinti ES piliečio turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nurodoma sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. ES pilietis, dėl kurio priimtas toks sprendimas, pakartotinį prašymą gali pateikti išnykus priežastims, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.
37. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas pažymą užregistruoja Užsieniečių registre ir (ar) Pažymų dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo registre (3 priedas). Pažymos kopija ir sprendimas dėl ES piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įdedami į ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši byla siunčiama migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ES pilietis yra deklaravęs ar ketina deklaruoti gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas ar siekia būti įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
38. Apie priimtą sprendimą pripažinti ES pilietį turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia pranešimus:
38.1. ES piliečiui registruotu paštu išsiunčiamas pranešimas bei pažyma (4 priedas). ES piliečiui pranešime apie pažymos išdavimą nurodoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) nustatyta tvarka;
38.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui siunčiamas pranešimas apie priimtą sprendimą. Jame nurodoma sprendimo registracijos data, ES piliečio vardas, pavardė ir gimimo data, pilietybė. Sis pranešimas nesiunčiamas, jei minėtas departamentas buvo informuotas apie ES piliečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
39. Migracijos departamento priimtas sprendimas nepripažinti ES piliečio turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įdedamas į ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o šio sprendimo kopija, patvirtinta įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos išsiunčiama ES piliečiui.
40. Migracijos tarnybai gavus ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurioje yra ES piliečio užpildyta Užsieniečio asmens duomenų anketa, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas Gyventojų registro tarnybai siunčia: Užsieniečio asmens duomenų anketos bei ES piliečio pateiktų dokumentų, patvirtinančių asmens duomenų teisingumą, ir pažymos kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Pakeitimai Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje atliekami, jei ES pilietis deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
ES piliečio duomenys, nesutampantys su Gyventojų registro duomenimis arba neįrašyti į šį registrą, į registrą įrašomi, keičiami ar tikslinami vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Gyventojų registro duomenų tvarkymą.
41. Pateikto prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu:
41.1. ES pilietis pateikė prašymą nutraukti prašymo nagrinėjimą;
41.2. ES pilietis mirė;
41.3. ES pilietis nutraukia darbo sutartį arba teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje;
41.4. ES pilietis išbraukiamas iš studentų arba moksleivių sąrašų, nutraukiama stažuotė, jis pašalinamas arba išbraukiamas iš kvalifikacijos kėlimo kursų arba profesinių mokymų dalyvių sąrašų.
42. Jei nustatomos Aprašo 41 punkte nurodytos aplinkybės, per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo Migracijos departamente dienos įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia sprendimo projektą, o Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priima sprendimą prašymo nagrinėjimą nutraukti.
43. ES pilietis, negavęs pažymos ar ją praradęs, raštu pateikia migracijos tarnybai prašymą išduoti pažymos kopiją, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas išduoda pažymos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl naujos pažymos išdavimo nepriimamas.
44. Jeigu ES pilietis pakeičia asmens duomenis ar pažymoje yra netikslių įrašų, jis pateikia migracijos tarnybai laisvos formos prašymą išduoti naują pažymą.
Jei ES pilietis prašo išduoti pažymą dėl asmens duomenų pakeitimo, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys asmens duomenų pasikeitimą (santuokos liudijimas, vardo, pavardės keitimo liudijimas, teismo sprendimo dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo arba juridinę reikšmę turinčio fakto, susijusio su asmens duomenų ištaisymu ar pakeitimu, nustatymo nuorašas ir kt.) ir prašymas. Visi pateikti dokumentai įdedami į ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
45. Migracijos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas per 2 darbo dienas išsiunčia ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui.
46. Migracijos departamentas per 3 darbo dienas išduoda ES piliečiui naują pažymą. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia pažymą ir ją užregistruoja Užsieniečių registre ir (ar) Pažymų dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo registre ir šiam užsieniečiui registruotu paštu išsiunčia pranešimą bei pažymą. ES piliečio byla dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išsiunčiama migracijos tarnybai.
47. Kai ES piliečiui pažyma išduodama dėl jo asmens duomenų pasikeitimo, tai Gyventojų registrui šiems duomenims įrašyti įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas išsiunčia pranešimą, kuriame nurodomi nauji ES piliečio duomenys, bei dokumentų, patvirtinančių asmens duomenų teisingumą, kopijas.
48. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas užregistruoja sprendimus, nurodytus Aprašo 36, 42, 51, 55 punktuose, Užsieniečių registre ir (ar) Sprendimų dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registre (5 priedas).
VI. ES PILIEČIO TEISĖS NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE PANAIKINIMAS
49. Priimtas sprendimas pripažinti ES pilietį turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduota pažyma gali būti panaikinama, jeigu pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas.
50. Migracijos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, paaiškėjus, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas pripažinti ES pilietį turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir jam buvo išduota tai patvirtinanti pažyma, ir esant tai patvirtinančių dokumentų, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių bei priežasčių paaiškėjimo dienos ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išsiunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti.
51. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas parengia sprendimo projektą, o Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priima sprendimą panaikinti sprendimą pripažinti ES pilietį turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti išduotą pažymą. Toks sprendimas turi būti priimamas per 10 darbo dienų nuo ES piliečio bylos dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo Migracijos departamente dienos. Šis sprendimas įdedamas į ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o jo kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama ES piliečiui.
52. ES piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė gyventi Lietuvos Respublikoje prarandama Įstatymo 104 straipsnio 7 dalyje nustatytu pagrindu arba gali būti panaikinama Įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
53. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl ES piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos išsiunčia pranešimą apie ES piliečio ir (ar) jo šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą seniūnijai ar kitam savivaldybės administracijos padaliniui (toliau – deklaravimo įstaiga), kurioje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
54. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs, kad ES pilietis gyvena ne Lietuvos Respublikoje, ir gavęs dokumentus, patvirtinančius, kad ES pilietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 metų iš eilės laikotarpiui, ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su minėtais dokumentais išsiunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti.
55. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išnagrinėja pateiktus dokumentus ir parengia sprendimo projektą. Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priima sprendimą panaikinti ES piliečio teisę gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas įdedamas į ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o jo kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiama ES piliečiui. Sprendimas panaikinti sprendimą ES piliečio teisę gyventi nuolat Lietuvos Respublikos turi būti priimamas per 10 darbo dienų nuo ES piliečio bylos dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo Migracijos departamente dienos.
Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia migracijos tarnybai, kuriai pavesta vykdyti sprendimą.
56. Migracijos tarnyba, gavusi ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje su sprendimu panaikinti ES piliečio teisę gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje, per 5 darbo dienas nuo šios bylos gavimo migracijos tarnyboje privalo išsiųsti pranešimą dėl ES piliečio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo deklaravimo įstaigai, jei turi duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. ES piliečiui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, migracijos tarnyba, kurios aptarnaujamoje teritorijoje minėtas pilietis deklaruoja gyvenamąją vietą, raštu kreipiasi dėl ES piliečio bylos dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje persiuntimo migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ar įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Migracijos tarnyba per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos persiunčia ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis apsigyveno.
58. Priėmus sprendimą nepripažinti ES piliečio turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neišduoti pažymos arba nutraukti prašymo nagrinėjimą, panaikinus sprendimą pripažinti ES pilietį turinčiu teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ES piliečio byla dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje saugoma Migracijos departamente.
59. ES piliečiui pateikus deklaraciją, kuri pildoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai (toliau – konsulinė įstaiga), ši įstaiga pateiktą deklaraciją persiunčia deklaravimo įstaigai.
Jei ES pilietis konsulinei įstaigai pateikia pažymą, tai ši įstaiga ją persiunčia Migracijos departamentui.
60. Migracijos tarnyba gautą pažymą įdeda į ES piliečio bylą dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir išsiunčia šią bylą saugoti Migracijos departamentui.
61. ES piliečių bylos sudaromos ir tvarkomos vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5-211; 2005, Nr. 132-4773).
62. ES piliečių bylos dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje saugomos 75 metus, Apraše nurodyti registrai – 10 metų.
______________
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės
piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinti išdavinio tvarkos
aprašo
1 priedas
(Prašymų patvirtinti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registro forma)
_________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
PRAŠYMŲ PATVIRTINTI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO
TEISĘ NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE
REGISTRAS _______________________________
(identifikavimo žymuo)
Reg. Nr.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vardas, pavardė
Gimimo data
Pilietybė
Lytis
Prašymo gavimo data
Pastabos
1
2
3
4
5
6
7
______________________
______________________
______________________
(pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardas ir pavardė)
______________
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės
piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos
aprašo
2 priedas
(Užsieniečio asmens duomenų anketos forma)
______________
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės
piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos
aprašo
3 priedas
(Pažymų dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo registro forma)
_____________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
PAŽYMŲ DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO TEISĖS
NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDAVIMO
REGISTRAS ______________________
(identifikavimo žymuo)
Reg. Nr.
Pažymos registracijos data
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vardas, pavardė
Gimimo data
Pilietybė
Pastabos
1
2
3
3
4
5
______________________
______________________
______________________
(pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardas ir pavardė)
______________
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės
piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos
aprašo
4 priedas
(Pažymos forma)
(Herbas)
________________________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
________________________________________________________
(dokumento sudarytojo duomenys)
___________________
(adresatas)
PAŽYMA
APIE EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO TEISĘ NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE
_______________ Nr. ___
(data)
Patvirtiname, kad Jūs“
(pilietybė, vardas ir pavardė, gimimo data arba asmens kodas)
turite teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši teisė pripažinta 200___ m. _________ d. sprendimu Nr. ____________.
Ši pažyma išduota vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199) 104 straipsnio 4 dalimi.
______________________
______________________
______________________
(pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardas ir pavardė)
(A. V.)
(Rengėjo nuoroda)
______________
Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės
piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje patvirtinti išdavimo tvarkos
aprašo
5 priedas
(Sprendimų dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registro forma)
___________________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
SPRENDIMŲ DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO TEISĖS
NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE
REGISTRAS ____________________
(identifikavimo žymuo)
Reg. Nr.
Sprendimo registracijos data
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vardas, pavardė
Gimimo data
Pilietybė
Sprendimo pobūdis
Pastabos
1
2
3
4
5
6
7
______________________
______________________
______________________
(pareigų pavadinimas)
(parašas)
(vardas ir pavardė)
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1V-369
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO ŠEIMOS NARIO LEIDIMO GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠDAVIMO, PRATĘSIMO IR PANAIKINIMO EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIO ŠEIMOS NARIAMS, KURIE NĖRA EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS PILIEČIAI, TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Europos Sąjungos leidimas gyventi) išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Europos Sąjungos leidimo gyventi išdavimą, pratęsimą ir panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai (toliau – ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai), prašymo išduoti ar pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi ir prie jo pridedamų dokumentų pateikimą, priėmimą ir nagrinėjimą, sprendimo dėl Europos Sąjungos leidimo gyventi išdavimo priėmimą, prašymo įforminti Europos Sąjungos leidimą gyventi (toliau – prašymas įforminti leidimą) ir prie jo pridedamų dokumentų pateikimą, prašymo įforminti leidimą pildymą, jo priėmimą ir saugojimą, Europos Sąjungos leidimo gyventi atsiėmimą, jo galiojimą, panaikinimą, negaliojančio Europos Sąjungos leidimo gyventi naikinimą, Europos Sąjungos leidimo gyventi saugojimą, taip pat nustato šiuos veiksmus vykdančių valstybės institucijų ar įstaigų kompetenciją.
2. Europos Sąjungos leidimas gyventi išduodamas, pratęsiamas ir panaikinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2006, Nr. 137-5199) (toliau – Įstatymas) 104 straipsnyje nustatytais pagrindais.
3. Europos Sąjungos leidimo gyventi įforminimas – tai Europos Sąjungos leidimo gyventi išrašymas Asmens dokumentų išrašymo centre prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras).
II. TEISĖS NUOLAT GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS ES PILIEČIO ŠEIMOS NARIAMS, KURIE NĖRA ES PILIEČIAI IR TEISĖTAI GYVENA LIETUVOS RESPUBLIKOJE TRUMPIAU NEGU 5 METUS
4. Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama ES piliečio šeimos nariams, kurie nėra ES piliečiai ir kurie teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus:
4.1. buvusiam darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam, kuris baigęs dirbti yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus įgyja teisę į senatvės pensiją, arba darbuotojui, kuris pasitraukia iš apmokamo darbo, jei jis dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip paskutinius dvylika mėnesių ir gyveno joje ištisai ilgiau kaip trejus metus;
4.2. buvusiam darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam, kuris Lietuvos Respublikoje ištisai gyveno daugiau kaip dvejus metus ir nustojo dirbti joje dėl nuolatinio nedarbingumo. Jei toks nedarbingumas yra nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pasekmė ir asmeniui suteikiama teisė į pašalpą, kurią visą ar iš dalies moka Lietuvos Respublikos institucija, tai asmeniui jokių gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmės reikalavimų nekeliama;
4.3. darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam, kuris po trejų metų ištisinio darbo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį arba savarankiškai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę.
5. Neatsižvelgiant į pilietybę, darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo šeimos nariai, kurie kartu su juo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Aprašo 4.1–4.3 punktus.
6. Darbuotojui ar savarankiškai dirbančiajam mirus tebedirbant, tačiau neįgijus teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Aprašo 4.1–4.3 punktus, jo šeimos nariai, kurie kartu su juo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis iki mirties buvo išgyvenęs Lietuvos Respublikoje dvejus metus arba mirtis įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, arba likęs sutuoktinis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl santuokos su tuo darbuotoju ar savarankiškai dirbančiuoju.
7. Vaikas, gimęs Lietuvos Respublikoje arba ne Lietuvos Respublikoje, kai vienas iš tėvų yra Europos Sąjungos pilietis, įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
8. Sprendžiant ES piliečio šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje klausimą pagal Aprašo 4.1 ir 4.2 punktų reikalavimus, Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje asmuo dirba, išdirbtas laikas laikomas gyventu Lietuvos Respublikoje.
Nedarbo ne savo noru laikotarpiai, tinkamai užregistruoti Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat laikotarpiai, kuriais nedirbta ne dėl asmens pasirinkimo, ir nedarbas ar darbo nutraukimas dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo laikomi darbo laikotarpiais.
9. Gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir darbo laiko trukmės reikalavimai, nustatyti Aprašo 4.1 punkte, ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmės reikalavimai, nustatyti Aprašo 4.2 punkte, netaikomi, jei darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, yra Lietuvos Respublikos pilietis arba neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl santuokos su tuo darbuotoju ar savarankiškai dirbančiuoju.
III. PRAŠYMO PATEIKIMAS
10. ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, prašymą išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi, būdami teisėtai Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) per teritorinės policijos įstaigos migracijos skyrių, poskyrį ar grupę (toliau – migracijos tarnyba), kurios aptarnaujamoje teritorijoje jie ketina deklaruoti ar yra deklaravę gyvenamąją vietą arba yra įtraukti ar siekia būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gali pateikti, jeigu jie atitinka sąlygas, nurodytas Įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 4–7 punktuose.
11. ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, prašymą išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi ir pridedamus dokumentus turi pateikti įgaliotam migracijos tarnybos valstybės tarnautojui asmeniškai, išskyrus Aprašo 12–14 punktuose nurodytus atvejus.
Laisvos formos prašyme išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, vardą ir pavardę rašo lotyniško pagrindo rašmenimis taip, kaip nurodyta kelionės dokumente.
12. ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, prašymą išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi gali pateikti jo įgaliotas asmuo, jeigu jis pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymą ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, pasirašo patys.
13. Neveiksnaus ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, prašymą išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi pateikia jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas pagal įstatymą, kartu jis pateikia neveiksnumą patvirtinantį dokumentą, atstovavimą patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
14. Prašymą išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi vaikui (įvaikiui) iki 16 metų pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas pagal įstatymą, kartu jis pateikia teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą bei jo kopiją ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
15. Vyresni nei 16 metų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) prašymą išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi pateikia ir jame pasirašo patys.
16. Prie prašymo išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi pridedami dokumentų nuorašai ar kopijos turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, užsienyje išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimai – patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille) teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
18. ES piliečio, nurodyto Įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje, šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, kartu su prašymu išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi turi pateikti:
18.1. galiojantį kelionės dokumentą (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais asmens duomenimis);
18.2. dokumentus, patvirtinančius šeiminius ryšius su asmeniu, su kuriuo ES pilietis atvyksta į Lietuvos Respubliką kartu gyventi:
18.2.1. santuoką patvirtinantį dokumentą ar registruotos partnerystės sutartį arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra ES piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginis palikuonis, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, arba kad jis yra minėto ES piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomas tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;
18.2.2. gimimo liudijimą;
18.3. galiojantį ES piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę arba dokumentą, patvirtinantį turimą Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais ES piliečio duomenimis);
18.4. ES piliečio laisvos formos prašymą išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi jo šeimos nariui.
19. ES piliečio, nurodyto Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 104 straipsnio 2 dalyje, šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, kartu su prašymu išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi turi pateikti:
19.1. Aprašo 18.1, 18.2 punktuose nurodytus dokumentus;
19.2. dokumentą, patvirtinantį, kad ES pilietis mirė;
19.3. dokumentus, patvirtinančius, kad jis, kaip šeimos narys, gyveno Lietuvos Respublikoje bent vienerius metus iki ES piliečio mirties;
19.4. darbo sutartį ar ES piliečio šeimos narį, kuris nėra ES pilietis, siunčiančios įmonės, įstaigos ar organizacijos raštą, patvirtinantį teisėtą jo darbą Lietuvos Respublikoje, arba ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos registracijos pažymėjimą, steigimo sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas, arba kitus dokumentus, įrodančius jo teisėtą darbą Lietuvoje, dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi sau ir savo šeimos nariams, jei jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.
20. ES piliečio, nurodyto Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 104 straipsnio 2 dalyje, šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, kartu su prašymu išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi turi pateikti:
20.1. Aprašo 18.1, 18.2, 19.4 punktuose nurodytus dokumentus;
20.2. dokumentą, patvirtinantį, kad santuoka pripažinta negaliojančia arba kad santuoka ar registruotos partnerystės sutartis nutraukta, ir dokumentus, patvirtinančius, kad santuoka ar registruota partnerytė truko ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų vienerius metus – Lietuvos Respublikoje, arba kad santuokos nutraukimas įvyko dėl kito sutuoktinio (ES piliečio) kaltės;
20.3. dokumentus, įrodančius, kad jis globoja ar rūpinasi ES piliečio vaikais (įvaikiais).
21. ES piliečio, nurodyto Įstatymo 101(1) straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 104 straipsnio 2 dalyje, šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, kartu su prašymu išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi turi pateikti:
21.1. Aprašo 18.1, 18.2 punktuose nurodytus dokumentus;
21.2. dokumentus, patvirtinančius, kad ES pilietis mirė arba išvyko iš Lietuvos Respublikos;
21.3. dokumentus, įrodančius, kad ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, paskirtas vaiko globėju;
21.4. dokumentą, patvirtinantį, kad vaikai (įvaikiai) mokosi švietimo įstaigoje pagal atitinkamą formaliojo švietimo programą.
22. Europos Sąjungos leidimas gyventi išduodamas iki vaikų (įvaikių) pradėtos atitinkamos formaliojo švietimo programos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.
23. ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, nurodyti Aprašo 4 punkte, kartu su prašymu išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi pateikia dokumentus, patvirtinančius minėtame punkte nurodytas sąlygas, bei Aprašo 18.1 punkte nurodytą dokumentą.
24. ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, nurodyti Aprašo 5 ir 6 punktuose, kartu su prašymu išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi pateikia dokumentus, patvirtinančius minėtuose punktuose nurodytas sąlygas, bei Aprašo 18.1, 18.2 punktuose nurodytus dokumentus.
25. ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, nurodyti Aprašo 7 punkte, pateikia Aprašo 18.1, 18.2.2, 18.3, 18.4 punktuose nurodytus dokumentus.
26. ES piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES piliečiai, prašymą pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi migracijos tarnybai pateikia dar nesibaigus turimo Europos Sąjungos leidimo gyventi galiojimo laikui – likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki šio dokumento galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius, bei pateikia Aprašo 18.1 punkte nurodytą dokumentą.
IV. PRAŠYMO PRIĖMIMAS
27. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, priimdamas prašymą ir dokumentus dėl Europos Sąjungos leidimo gyventi išdavimo ar pratęsimo:
27.1. sutikrina ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, prašyme įrašytus duomenis su duomenimis, įrašytais jų pateiktuose dokumentuose, pasirašo pateiktame prašyme, nurodo savo pareigas, vardą, pavardę ir prašymo priėmimo datą;
27.2. padaro reikiamų dokumentų kopijas (jeigu jos nebuvo pateiktos) ir patvirtina jas teisės aktų nustatyta tvarka;
27.3. patikrina duomenis apie ES piliečio šeimos narį, kuris nėra ES pilietis: Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenų centrinėje bazėje – ar jam Lietuvos Respublikoje nebuvo išduotas asmens dokumentas, suteiktas asmens kodas, ar ES pilietis, pas kurį atvyksta gyventi toks šeimos narys, deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, prireikus Migracijos departamente – ar yra duomenų apie šį užsienietį, ir padaro atitinkamas žymas jo prašyme;
27.4. jeigu ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, kartu su prašymu išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi pateikia ne visus reikiamus dokumentus arba turimas kelionės dokumentas netinkamas naudoti, tai prašymą išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi bei kartu pateiktus dokumentus grąžina šiam užsieniečiui ir žodžiu paaiškina dokumentų grąžinimo priežastis, suteikia reikiamą informaciją;
27.5. užregistruoja priimtą prašymą Užsieniečių registre ir (ar) Prašymų išduoti ar pratęsti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje registre (1 priedas);
27.6. išduoda pažymą, patvirtinančią prašymo priėmimą (2 priedas);
27.7. suformuoja ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, bylą per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti priėmimo migracijos tarnyboje dienos ir išsiunčia Migracijos departamentui sprendimui priimti.
V. PRAŠYMO NAGRINĖJIMAS
28. ES piliečio šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, prašymai išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo migracijos tarnyboje dienos.
29. Prašymus išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi nagrinėja įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs Aprašo 27.7 punkte nurodytą ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, bylą, patikrina duomenis: Užsieniečių registre – ar šis užsienietis neįtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenų bazėje – ar nepaskelbta jo tarptautinė paieška.
30. Jeigu nustatoma, kad paskelbta ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, tarptautinė paieška, tai Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia pranešimą Lietuvos kriminalinės policijos biurui, kuriame informuoja apie pateiktą prašymą.
31. Jeigu Migracijos departamentas turi iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento arba iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautų duomenų, kad ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę jos saugumui ar viešajai tvarkai, tai Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina pateiktą informaciją ir parengia vieno iš sprendimų, nurodytų Aprašo 35.1 ar 35.2 punkte, projektą.
32. Prašymą pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi nagrinėja įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, o atitinkamą sprendimą priima migracijos tarnybos vadovas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas.
VI. SPRENDIMO IŠDUOTI AR PRATĘSTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDIMĄ GYVENTI PRIĖMIMAS BEI ŠIO SPRENDIMO PANAIKINIMAS
33. Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, viršijantis 6 mėnesius per metus, gali būti pagrindas nesuteikti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (dėl nėštumo, gimdymo, sunkios ligos, studijų, profesinio mokymo, susijusio su privaloma karine tarnyba, arba paskyrimo į kitą Europos Sąjungos valstybę ar trečiąją šalį).
34. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs prašymą išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi bei dokumentus ir įvertinęs informaciją, nurodytą Aprašo 29 ir 31 punktuose, parengia sprendimo projektą.
35. Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priima vieną iš šių sprendimų:
35.1. išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi. Sprendime nurodoma migracijos tarnyba, kuriai pavedama vykdyti šį sprendimą;
35.2. neišduoti Europos Sąjungos leidimo gyventi. Sprendime nurodoma migracijos tarnyba, kuriai pavedama vykdyti šį sprendimą, nurodoma sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis ir dėl kurio priimtas šis sprendimas, pakartotinį prašymą gali pateikti išnykus priežastims, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas.
36. Apie priimtą sprendimą išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi per 3 darbo dienas nuo minėto sprendimo priėmimo dienos įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia pranešimus:
36.1. ES piliečio šeimos nariui, kuris nėra ES pilietis;
36.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui. Šiai institucijai pranešimo nesiunčiama, jei šis departamentas buvo informuotas apie ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
37. Pranešime nurodoma ES piliečio šeimos nario, kuris nėra ES pilietis, pilietybė, vardas (-ai), pavardė, gimimo data arba asmens kodas, sprendimo priėmimo data.
38. Priėmus sprendimą neišduoti Europos Sąjungos leidimo gyventi, Migracijos departamento valstybės tarnautojas šio sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos siunčia ES piliečio šeimos nariui, kuris nėra ES pilietis.
39. Pateikto prašymo išduoti, pratęsti Europos Sąjungos leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu:
39.1. ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis:
39.1.1. pateikė prašymą nutraukti prašymo nagrinėjimą;
39.1.2. mirė;
39.1.3. nutraukė darbo sutartį arba teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje;
39.2. ES pilietis, su kuriuo ar pas kurį atvyksta jo šeimos narys, kuris nėra ES pilietis:
39.2.1. pateikė prašymą nutraukti prašymo nagrinėjimą;
39.2.2. mirė.
40. Jei nustatomos Aprašo 39 punkte nurodytos aplinkybės, per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo Migracijos departamente (pratęsiant dokumentą – migracijos tarnyboje) dienos įgaliotas Migracijos departamento (migracijos tarnybos) valstybės tarnautojas parengia sprendimo projektą, o Migracijos departamento direktorius (migracijos tarnybos vadovas) ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis teisės aktų normomis ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, priima sprendimą prašymo nagrinėjimą nutraukti.
41. Priimtas sprendimas išduoti arba pratęsti Europos Sąjungos leidimą gyventi gali būti panaikinamas, jeigu pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas.
42. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, paaiškėjus, kad pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas sprendimas išduoti Europos Sąjungos leidimą gyventi ir esant tai patvirtinančių dokumentų, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių ir priežasčių paaiškėjimo dienos ES piliečio šeimos nario, kuris nėra …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.