← Lietuva

Trumpai

Šis teisės aktas keičia statybos techninį reglamentą, susijusį su plieninių konstrukcijų projektavimu, atnaujindamas nuorodas į standartus ir patikslindamas tam tikrus techninius reikalavimus. Jis taip pat papildo reglamentą praktinio taikymo vadovu, skirtu jungčių skaičiavimui ir konstrukcijų projektavimui.

Ką jis reguliuoja

Kam tai aktualu

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS 2005 M. VASARIO 18 D. ĮSAKYMO NR. D1-101 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.08:2005 „PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2006 m. balandžio 28 d. Nr. D1-207 Vilnius Pakeičiu statybos techninį reglamentą STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 28-895) (toliau – Reglamentas): 1. išdėstau 7.34 papunktį taip: „7.34. LST EN 10164:2005 „Pagerintų statmenai gaminio paviršiui deformacijos savybių plieno gaminiai. Techninės tiekimo sąlygos;“; 2. papildau 7 punktą 7.49-7.59 papunkčiais: „7.49. LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692-1:2003); 7.50. LST EN ISO 9692-2+AC:2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų lankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692-2:1998); 7.51. LST EN ISO 9692-4:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 4 dalis. Plakiruotieji plienai“ (ISO 9692-4:2003); 7.52. LST EN ISO 5815:2004 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys“ (ISO 5817:2003); 7.53. LST EN 14399-2:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 2 dalis. Tinkamumo parengtinei apkrovai bandymas“; 7.54. LST EN 14399-3:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 3 dalis. HR sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai“; 7.55. LST EN 14399-4:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 4 dalis. HV sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai“; 7.56. LST EN 14399-5:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 5 dalis. Poveržlės“; 7.57. LST EN 14399-6:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 6 dalis. Nusklembtosios poveržlės“; 7.58. LST EN ISO 17659:2004 „Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su iliustracijomis“ (ISO 17659:2002); 7.59. LST EN ISO 6947:2000 „Siūlės. Suvirinimo padėtys. Nuolydžio ir posūkio kampų apibrėžimai“ (ISO 6947:1993).“; 3. išdėstau 49 punktą taip: „49. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbh, d apskaičiuojamas pagal formulę fbh, d = 0,7 fbu,                                   (6.3) čia fbu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtams imamas iš 6.18 lentelės.“; 4. išdėstau 155 punktą taip: „155. Plieninių elementų, kurių takumo riba iki 285 N/mm2, kertinėms (kampinėms) siūlėms, kai apskaičiuojami matmenys, turi būti naudojami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 38 p., kurių skaičiuotinis kerpamasis siūlės metalo stipris fvw, f, d turi būti didesnis fvw, z, d, o virinant rankiniu būdu – ne mažiau kaip 1,1 karto viršytų siūlės sulydymo srities skaičiuotinį kerpamąjį metalo stiprį fvw, z, d, bet neviršytų fvw, z, d βwz / βwf; elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 285 N/mm2, leidžiama naudoti glaistytuosius elektrodus arba elektrodinę vielą, kurie tenkina sąlygą fvw, z, d < fvw, f, d ≤ fvw, z, d .                             (7.136)“; 5. išdėstau Reglamento 5 priedo 3 lentelę taip: „3 lentelė Nelegiruotojo konstrukcinio plieno smūginio tąsumo rodikliai pagal LST EN 10025-2 [7.29] Žymėjimas pagal LST EN 10027-1 [7.33] ir LST 1585 [7.14] Išoksidinimo metodas Temperatūra, °C Mažiausia energija, J Nominalusis storis, mm ≤ 1501)2) > 150 ≤ 2502) >250 ≤ 4004) S235JR FN 20 27 27 – S235J0 FN 0 27 27 – S235J2 FF -20 27 27 27 S275JR FN 20 27 27 – S275J0 FN 0 27 27 – S275J2 FF -20 27 27 27 S355JR FN 20 27 27 – S355J0 FN 0 27 27 – S355J2 FF -20 27 27 27 S355K2 FF -20 405) 33 33 S450J03) FF 0 27 – – Pastabos: 1) Nominaliesiems storiams ≤ 12 mm, kai bandinių plotis mažesnis nei 10 mm, mažiausios reikšmės turi būti sumažintos proporcingai bandinio skerspjūvio plotui (žr. LST EN 10025-1 7.3.2.1p.). 2) Profiliuočiams, kurių sienelės nominalusis storis > 100 mm, reikšmės turi būti aptartos per derybas (28 pasirinkimas). 3) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams. 4) Plokštiesiems gaminiams. 5) Ši reikšmė atitinka 27J prie -30°C.“ 6. Papildau Reglamentą 7 priedu „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijų projektavimui“ (pridedama). APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS STR 2.05.08:2005 7 priedas PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS IR REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – Reglamentas) nustato plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus. 2. Reglamento 7 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijų projektavimui“ (toliau – 7 priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede taip pat duotos papildomos rekomendacijos, reikalingos plieninėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuoti. 3. 7 priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus. 4. 7 priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamento II skyriaus 7 punkte pateiktas nuorodas. 5. Pagrindiniai raidiniai žymenys, vartojami šiame priede, atitinka pagrindinius raidinius žymenis, pateiktus Reglamente. 6. Naudojami SI sistemos vienetai. II skyrius. suVirintinės jungtys I skirsnis. SUVirintinių jungčių technologiniai ir konstrukciniai reikalavimai 7. Plieninėms konstrukcijoms ir elementams suvirinti gali būti taikomi šie suvirinimo būdai:           rankinis lankinis suvirinimas glaistytaisiais elektrodais;           lankinis suvirinimas savisauge milteline viela;           lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu aktyviose dujose (MAG suvirinimas);           lankinis suvirinimas milteline viela inertinėse dujose;           lankinis suvirinimas volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG suvirinimas);           lankinis suvirinimas po fliusu. 8. Projektuojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina užtikrinti Reglamento 139– 149 punktų reikalavimus. 9. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas, labai svarbu tinkamai parinkti jungčių tipus ir jungčių paruošimo būdą, kurie priklauso nuo jungiamųjų elementų skerspjūvio formos, jų storio, suvirinimo būdo ir suvirinimo padėties. 10. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi būti parinkta taip, kad virintinės siūlės (pridėtinio) metalo laikinasis stipris, smūginis tąsis, santykinis pailgėjimas būtų ne mažesnis už jungiamųjų elementų (pagrindinio) metalo atitinkamas charakteristikas. 11. Plieninių elementų, kurių takumo riba siekia iki 285 N/mm2, kertinėms siūlėms, kai matmenys apskaičiuojami, turi būti parenkami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 44 punktą, o skaičiuotiniai kerpamieji siūlės metalo stipriai palyginti pagal Reglamento 155 punktą. 12. Suvirinimo medžiagos imamos iš Reglamento 6.12–6.18 lentelių arba pagal Reglamento 6 priedo V skirsnį. 13. Jungties tipą nulemia jungiamųjų elementų skaičius, jų tarpusavio padėtis ir matmenys. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai pateikti 2.1 pav. Detaliau jungčių tipus ir terminus žr. LST EN ISO 17659:2004 [7.58]. a) b) c) d) e) f) 2.1 pav. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai: a) sandūrinė jungtis; b) kampinė jungtis; c) ir d) briauninės jungtys; e) užleistinė jungtis; f) tėjinė jungtis 14. Pagal padėtį erdvėje suvirinimo metu virintinės siūlės skirstomos į žemutines, gulsčiąsias, stačiąsias, lubines (žr. 2.2 pav.). Tokį skirstymą lemia technologiniai virintinių siūlių formavimo ypatumai, turintys įtakos siūlių kokybei ir stiprumui. Suvirinimas žemutinėje padėtyje yra patogiausias ir našiausias. Gulsčiosioms ir stačiosioms siūlėms suvirinti reikia didelio suvirintojų meistriškumo ir patirties, ypač naudojant elektrodus su storu glaisto sluoksniu. Sunkiausiai virinamos lubinės siūlės. 15. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas būtina numatyti galimybę kuo daugiau virintinių siūlių atlikti žemutinėje padėtyje. 16. Virintinių siūlių padėčių erdvėje, nuolydžių ir posūkio kampų apibrėžimai pateikti LST EN ISO 6947:2000 [7.59]. a) b) c) d) e) f) g) h) i) j) k) l) m) n) o) p) 2.2 pav. Suvirinimo padėtys: a) sandūrinės jungties žemutinė (PA); b) kampinės siūlės žemutinė laiveliu (PA); c) sandūrinės jungties gulsčioji (PC); d) tėjinės jungties žemutinė (PB); e) sandūrinės jungties stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); f) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); g) sandūrinės jungties lubinė (PE); h) kampinės siūlės lubinė (PD); i) sandūrinės jungties žemutinė sukant vamzdį (PA); j) kampinės siūlės žemutinė (PB); k) sandūrinės jungties gulsčioji (PC) l) žemutinė sukant vamzdį (PB); m) stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); n) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); o) virinant aukštyn vamzdį įtvirtintą 45º kampu (H– LO45); p) kampinės siūlės lubinė (PD) 17. Jungčių paruošimo ir surinkimo prieš virinimą būdą lemia trys pagrindiniai konstrukciniai elementai: tarpelio tarp jungiamųjų elementų dydis, briaunų nuosklembos ir nuosklembos kampas. Briaunų nusklembimo tipas ir kampas turi įtakos prilydomo (pridėtinio) metalo kiekiui, reikalingam nuosklembų suformuotam loveliui užpildyti ir suvirinimo našumui. Pavyzdžiui, X jungties paruošimas, palyginus su V jungties paruošimu, leidžia iki 2 kartų sumažinti prilydomo metalo kiekį ir sumažina suvirintos jungties deformacijas. Tarpelio tarp jungiamųjų elementų plotis turi įtakos pralydymo gyliui – kuo tarpelis platesnis, tuo didesnis galimas pralydymo gylis. 18. Lydomuoju suvirinimu atliktų siūlių konstrukciniai elementai, apibūdinantys sandūrinę virintinę (lydytinę) ir kertinę virintinę (lydytinę) siūles, pavaizduoti 2.3 ir 2.4 pav. 2.3 pav. V sandūrinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai 2.4 pav. Kertinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai 19. Jungčių paruošimas, atsižvelgiant į numatomą taikyti suvirinimo procesą, nurodytas šiuose standartuose:           plienų rankinį lankinį suvirinimą, lankinį suvirinimą lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, TIG suvirinimą – LST EN ISO 9692-1: [7.26];           plienų lankinį suvirinimą po fliusu – LST EN ISO 9692-2+AC [7.27]. 20. Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai pagal LST EN ISO 9692-1:2004 [7.26] pateikti 2.1 lentelėje. 2.1 lentelė Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai I sandūrinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba t1 ≤ 4 mm b » t t1 ≤ 8 mm b »   V sandūrinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba 3 mm < t ≤ 10 mm b ≤ 4 mm c ≤ 2 mm 3 mm < t ≤ 40 mm b ≤ 3 mm c ≤ 2 mm Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir pusine V nuosklemba 3 mm < t ≤ 10 mm b = 2– 4 mm c = 1– 2 mm t = 3– 30 mm b = 1– 4 mm c ≤ 2 mm Y sandūrinė su lygiagrečiuoju šaknies paviršiumi Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba Abipusė siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba t = 5– 40 mm b = 1– 4 mm c = 2– 4 mm t > 10 mm b = 1– 3 mm c = 2– 4 mm U sandūrinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir U nuosklemba Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir U nuosklemba t > 12 mm b ≤ 4 mm c ≤ 3 mm t > 12 mm b = 1– 3 mm c » 5 mm K sandūrinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba t > 10 mm b = 1– 4 mm c ≤ 2 mm h =  arba h = I tėjinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba Abipusė iš dalies įvirinta siūlė be tarpelio ir I nuosklemba t1 = 2– 4 mm t2 = 2– 4 mm b ≤ 2 mm t1 > 4 mm t2 > 4 mm Užleistinė jungtis t1 > 4 mm t2 > 4 mm b ≤ 2 mm Pusinė V tėjinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba 3 mm < t ≤ 10 mm b = 2– 4 mm c = 1– 2 mm J tėjinė jungtis Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir J nuosklemba t > 16 mm b = 2– 4 mm c = 1– 2 mm t > 16 mm b = 1– 3 mm c ≥ 2 mm K tėjinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba t > 10 mm b = 1– 4 mm c ≤ 2 mm h =  arba h = Dvipusė J tėjinė jungtis Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba t > 30 mm b ≤ 3 mm kai c ≥ 2 mm, tai ; kai c < 2 mm, tai . 21. Virintinių siūlių defektų kokybės lygmuo turi būti nurodytas pagal LST EN ISO 5817:2004 [7.52]. 22. Virintinius jungiamuosius elementus reikia išdėstyti taip, kad būtų išvengta lydžiuoju glaistytuoju elektrodu ar pusautomačio antgaliu sunkiai pasiekiamų vietų. Riboto pasiekiamumo ruožai pavaizduoti 2.5 pav. Mažiausias rekomenduojamas glaistytojo elektrodo posvyrio kampas » 30º, tinkamiausias » 45º. Kai kuriais atvejais apskritai neįmanoma suvirinti tam tikrų jungties ruožų (žr. 2.5 f pav., a ruožas). 23. Nevienodo storio elementų sandūrinėse jungtyse dėl staigaus skerspjūvio pasikeitimo gali atsirasti papildomų įtempių, kurie, įvertinus dar ir įtempių koncentraciją dėl virintinės siūlės formos, turės didelę įtaką jungties atspariui. 24. Necentriškai sujungtų nevienodo storio elementų sandūrinėje jungtyje atsiranda vietinis lenkiamasis momentas, padidinantis jungties įtempius. Sandūrinėse jungtyse reikia vengti iš dalies įvirintų siūlių, jei jungtyse galimas lenkimas virintinės siūlės išilginės ašies atžvilgiu. 25. Siekiant išvengti papildomų įtempių atsiradimo sandūrinėse jungtyse, jungiamieji elementai turi būti apdirbami kaip parodyta 2.6 pav. a) b) c) d) e) f) 2.5 pav. Siūlių padėtis riboto pasiekiamumo glaistytuoju elektrodu zonoje a) b) c) 2.6 pav. Nevienodo storio elementų sandūrinės jungtys: a) siūlės nuosklemba; b) storesniojo elemento nuosklemba; c) jungties paruošimas neardomiesiems bandymams II SKIRSNIS. SUVIRINTINIŲ SANDŪRINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS 26. Sandūrinėse jungtyse skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą lygus jungiamų lakštų skaičiuotiniam plieno stipriui pagal takumo ribą . Kai naudojamos Reglamento III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė. Šiuo atveju sandūrinių suvirintinių jungčių stiprumo tikrinti nereikia. 27. Kai skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą mažesnis už jungiamų lakštų skaičiuotinį plieno stiprį pagal takumo ribą , sudurtinių siūlių ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama vertinant įtempių būvį, sukeltą sandūroje veikiančių įrąžų. 28. Centriškai tempiama arba gniuždoma suvirintinė sandūrinė jungtis (žr. 2.7 pav.). Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę: .                                                                                           (2.1) Skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip: .                                                                            (2.2) Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio plotas skaičiuojamas taip: ,                                                                                       (2.3) čia:    – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis,  – virintinės sudurtinės siūlės skaičiuojamasis ilgis; atsižvelgiant į tai, kad siūlė gali būti nekokybiškai suvirinta pradžioje ir gale, , čia  – siūlės ilgis (2.7 pav. (a)); kai naudojamos siūlės pradžios ir pabaigos pridėtinės plokštelės,  (2.7 b pav.). a) b) 2.7 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama ašinės jėgos: a) be pridėtinių plokštelių; b) su pridėtinėmis plokštelėmis 29. Skaičiuojant suvirintines sandūrines jungtis, kurių jungiamieji elementai skaičiuoti imant plieno stiprį  vietoje  (žr. Reglamento 57 p.), būtina imti siūlės stiprį  vietoje . 30. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 a pav.). Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę: .                                                                                          (2.4) Skaičiuotinis momento veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip: .                                                                           (2.5) Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio atsparumo momentas skaičiuojamas taip: .                                                                                      (2.6) a) b) 2.8 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento (a) ir skersinės jėgos (b) 31. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 b pav.). Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę: .                                                                                            (2.7) Skaičiuotinis skersinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip: .                                                                              (2.8) 32. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento ir skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje bei ašinės jėgos (žr. 2.9 pav.). Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų  poveikio tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.7) formules. 2.9 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis veikiama lenkimo momento, ašinės ir skersinės jėgų Jungties stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas pagal formulę: .                                   (2.9) Normaliniai įtempiai  ašies kryptimi neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį: .                                                                                        (2.10) Įtempis  skaičiuojamas taip: .                                                                (2.11) Normaliniai įtempiai, sukelti lenkimo momento ir ašinės jėgos, skaičiuojami pagal formules: ,                                                                                   (2.12) ,                                                                                  (2.13) čia  ir  skaičiuojami pagal (2.3) ir (2.6) formules. Normaliniai įtempiai  ašies kryptimi, taip pat ir vietiniai įtempiai  neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį: .                                                                                        (2.14) Vietiniai įtempiai siūlėje skaičiuojami kaip ir sijos sienelėje (žr. Reglamento VI skirsnį). Vidutiniai tangentiniai įtempiai nuo skersinės jėgos skaičiuojami taip: ,                                                                                     (2.15) čia  skaičiuojamas pagal (2.3) formulę. 33. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejis, kai jungtis yra veikiama lenkimo momento ir ašinės jėgos. Tuomet jos stiprumas tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.10) formules. 34. Jei sandūrinės jungties siūlėje įtempiai viršija skaičiuotinį sudurtinės siūlės metalo stiprį pagal takumo ribą, tai siūlės ilgis didinamas ją darant įstrižąją (žr. 2.10 pav.). a) b) c) 2.10 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis su įstrižąja siūle: a) sandūros schema; b) įrąžos dedamosios; c) įtempių diagramos Tokios siūlės skaičiuojamos išskaidant veikiančią įrąžą į statmeną siūlei ir lygiagrečią su ja dedamąsias. Šios įrąžos apskaičiuojamos taip: ,                                                                                   (2.16) .                                                                                    (2.17) Sandūros stiprumas tikrinamas pagal formules (2.1) ir (2.7), vietoje  imant įrąžą  ir vietoje  – įrąžą . Siūlės ilgis imamas . Sandūrinę jungtį su įstrižąja siūle taip pat būtina tikrinti pagal formulę: .                                                                            (2.18) Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.12) ir (2.15) formules, imant įrąžas  ir . Įstrižųjų siūlių atsparis, kai posvyrio kampas 2:1  įprastai yra ne mažesnis nei jungiamųjų elementų, ir sandūros stiprumo tikrinti nereikia. 35. Kai nėra galimybės virintinę siūlę visiškai (per visą elemento storį) įvirinti (pavyzdžiui, esant vienpusiam suvirinimui), skaičiuojant dydį  reikia mažinti koeficientu 0,7. III SKIRSNIS. JUNGČIŲ SU KERTINĖMIS SIŪLĖMIS SKAIČIAVIMAS 36. Suvirintinės jungtys su kertinėmis siūlėmis skaičiuojamos dviejuose pjūviuose: per siūlės metalą ir per sulydimo srities metalą (žr. Reglamento 7.17 pav.). Skaičiuojant pjūvyje per siūlės metalą, naudojamas skaičiuotinis kertinės siūlės kerpamasis metalo stipris , kuris priklauso nuo suvirinimo medžiagų charakteristikų, o skaičiuojant pjūvyje per sulydimo srities metalą – skaičiuotinis kertinės siūlės sulydimo srities kerpamasis metalo stipris , kuris priklauso nuo jungiamųjų elementų plieno charakteristikų. Dydžiai  ir  parenkami taip, kad abiejų pjūvių stiprumas būtų toks pat. Tačiau praktikoje neišvengiamai vienas iš pjūvių turės mažesnį atsparį. Todėl skaičiuojant jungtis su kertinėmis siūlėmis pakanka tikrinti mažesnio atspario pjūvį. Bendruoju atveju silpnesnį pjūvį galima nustatyti pagal šias sąlygas:  – silpnesnis siūlės metalo pjūvis,                        (2.19)  – silpnesnis sulydimo srities metalo pjūvis.        (2.20) Toliau šiame skirsnyje pateiksime formules abiems pjūviams skaičiuoti. Vartotojas gali pasirinkti – ar skaičiuoti pagal abu pjūvius arba pagal silpnesnį pjūvį. 37. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų (žr. 2.11 pav.). Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip: ,                                                                                        (2.21) .                                                                                        (2.22) a) b) 2.11 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos Skaičiuotiniai ašinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip: ,                                                                     (2.23) .                                                                       (2.24) Skaičiuojamieji siūlių pjūvių plotai skaičiuojami taip: ,                                                                         (2.25) .                                                                          (2.26) Bendras skaičiuojamųjų siūlių ilgis nustatomas taip: ,                                                                                (2.27) čia:  – siūlių skaičius;  – -tosios siūlės skaičiuojamasis ilgis. Jei siūlės galai užeina už jungties, skaičiuojamasis siūlės ilgis imamas lygus siūlės ilgiui, kitais atvejais skaičiuojamasis ilgis imamas 10 mm mažesnis už siūlės ilgį. Jungtims, parodytoms 2.11 pav., siūlių skaičius atitinkamai yra  ir . Projektuojant tenka skaičiuoti siūlės statinio aukštį arba siūlės ilgį. Šių dydžių reikšmės per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius skaičiuojamos pagal (2.25)– (2.27) formules. Apskaičiuotos siūlės statinio aukščio arba siūlės ilgio reikšmės tikslinamos pagal konstrukcinius reikalavimus. 38. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje (žr. 2.12 pav.). Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip: ,                                                                                       (2.28) .                                                                                       (2.29) Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip: ,                                                (2.30) ,                                                  (2.31) čia: , ,  ir  – kertinių siūlių inercijos momentai siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius;  ir  – nuo siūlių svarbiausiųjų ašių centro labiausiai nutolusio taško a koordinatės. 2.12 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje Jungtyse su šoninėmis ir galinėmis kertinėmis siūlėmis (2.12 pav.) jungtis yra simetriška svarbiausiosios ašies  atžvilgiu ir tuomet .                                                                                              (2.32) Svarbiausioji  ašis yra nutolusi nuo galinės siūlės atstumu .                                                                                   (2.33) Atstumas iki labiausiai nutolusio taško: .                                                                                            (2.34) Kertinių siūlių svarbiausieji inercijos momentai skaičiuojami taip: ,                                                (2.35) .                   (2.36)  ir  skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules, pakeičiant jose koeficientą  į . Kai yra tik šoninės (gulsčiosios) kertinės siūlės, išraiškos (2.33)–(2.36) užrašomos taip: ,                                                                                               (2.37) ,                                                                                              (2.38) ,                                                                  (2.39) .                                                                                (2.40) 39. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.13 pav.). a) b) 2.13 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai  arba ) Siūlių stiprumas  jėgai tikrinamas pagal šias formules: ,                                                                                         (2.41) .                                                                                         (2.42) Skaičiuotiniai skersinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai lygūs: ,                                                                                 (2.43) ,                                                                                   (2.44) čia  ir  skaičiuojami pagal (2.23) ir (2.24) formules. Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos  skaičiuojamas taip: .                                                                       (2.45) Siūlių stiprumas nuo lenkimo momento , veikiančio siūlių plokštumoje, tikrinamas pagal formules (2.28) ir (2.29). Siūlių stiprumą bendrajam įrąžų  ir  poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius. Siūlių stiprumas skersinei jėgai  ir jos sukeltam momentui  sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip: ,                                                                                (2.46) .                                                                                 (2.47) Įtempių atstojamosios  plokštumoje skaičiuojamos taip: , (2.48) ,    (2.49) čia kampas  parodytas 2.13 a pav. Šį kampą sudaro vektorius, jungiantis labiausiai nuo siūlių svarbiausiųjų ašių nutolusį tašką , ir ašis . Įtempiai skaičiuojami taip: ,                                                                             (2.50) ,                                                    (2.51) ,                                                                              (2.52) ,                                                     (2.53) čia siūlių plotai  ir  skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules, o inercijos momentai , , ,  – pagal (2.35) ir (2.36) formules. Siūlių stiprumas, kai skersinė jėga pridėta svarbiausioje ašyje (žr. 2.14 pav.), tikrinamas pagal (2.41) ir (2.42) formules. 2.14 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje 40. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio siūlių plokštumoje (žr. 2.15 pav.). 2.15 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu ir lenkimo momento , veikiančio siūlių plokštumoje Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos  ir lenkimo momento  skaičiuojamas taip: .                                                          (2.54) Siūlių stiprumas tikrinamas  plokštumoje pagal 39 punkto reikalavimus. 41. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos ir skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.16 pav.). a) b) 2.16 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos  ir skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai  ir ) Siūlių stiprumas  ir  jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules. Lenkimo momentas siūlių plokštumoje , sukeltas skersinės jėgos, skaičiuojamas pagal formulę (2.45), o siūlių stiprumas, veikiant šiam momentui, tikrinamas pagal 38 punkto reikalavimus. Siūlių stiprumas skersinei jėgai  ir jos sukeltam momentui , sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal (2.46) ir (2.47) formules. Įtempiai, atsirandantys nuo šių įrąžų (2.16 b pav.), skaičiuojami pagal (2.48)– (2.53) formules. Įtempiai nuo įrąžos  skaičiuojami taip: ,                                                                            (2.55) ,                                                                             (2.56) čia: siūlių plotai  ir  skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules. Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo visų įrąžų su siūlių skaičiuotiniu stipriu: ,                                                                                      (2.57) .                                                                                       (2.58) Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių  ir  suma. Tuomet atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip: ,      (2.59) .         (2.60) Kampas  tarp vektorių  ir  apskaičiuojamas taip: .                (2.61) Kertinių siūlių, veikiamų ašinės jėgos  ir skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje  (žr. 2.17 pav.) stiprumas tikrinimas kaip aprašyta aukščiau šiame punkte, teigiant, kad įtempiai  ir . Šiuo atveju atstojamamieji įtempiai skaičiuojami taip: ,                                                            (2.62) .                                                             (2.63) 2.17 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos  ir skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje 42. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.18 pav.). Lenkimo momentas  plokštumoje dėl ekscentriško ašinės jėgos pridėjimo yra lygus .                                                                                 (2.64) Siūlių stiprumas ašinei jėgai  skaičiuojamas pagal šio priedo 37 punkto reikalavimus, o lenkimo momentui  – pagal 38 punkto reikalavimus, vietoje momento  imant momentą . a) b) 2.18 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo  ir  įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules. Atstojamasis įtempis nuo bendro visų įrąžų poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių  ir  suma. Tuomet atstojamieji įtempiai  plokštumoje skaičiuojami taip: ,        (2.65) ,           (2.66) čia kampas  parodytas 2.18 pav. (a). Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules, o įtempiai  ir  – pagal (2.51) ir (2.53) formules, jų indeksuose  pakeičiant į . 43. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, kai lenkimo momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.19 pav.). Ši jungtis skaičiuojama sąlyginiam kirpimui pagal (2.28) ir (2.29) formules. Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip: ,                                                                    (2.67) .                                                                      (2.68) Siūlių atsparumo momentai apskaičiuojami taip: ,                                                                        (2.69) ,                                                                         (2.70) čia:  – siūlių skaičius; jungties, parodytos 2.19 pav., . 2.19 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento  plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai Tėjinės jungties kertinės siūlės taip pat turi būti patikrintos pagal Reglamento 153 ir 154 punktų reikalavimus. Sandūrose, kuriose kertinės siūlės išdėstytos nesimetriškai jų svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, siūlių atsparumo momentai skaičiuojami naudojant inercijos momentus. 44. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų ir lenkimo momento, plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.20 pav.). a) b) 2.20 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės  ir skersinės  jėgų ir lenkimo momento  plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai Siūlių stiprumas  ir  jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui  tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus. Siūlių stiprumas nuo įrąžų  ir  bendro poveikio tikrinamas taip: ,                                                                                    (2.71) ,                                                                                     (2.72) čia įtempiai: ,                                                         (2.73) ,                                                         (2.74) Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules. Įtempiai ,  skaičiuojami taip: ,                                                                     (2.75) ,                                                                      (2.76) čia atsparumo momentai  ir  skaičiuojami pagal formules (2.69) ir (2.70). Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių ,  ir  suma. Tuomet atstojamieji įtempiai  plokštumoje skaičiuojami taip: ,                                                          (2.77) .                                                           (2.78) Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo ,  ir  įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules. Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.50) ir (2.52) formules. 45. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos, skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.21 pav.). Siūlių stiprumas jėgoms  ir  tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui  tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus, lenkimo momento žymėjime indeksą  pakeičiant į . a) b) 2.21 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento , veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai  ir ) Lenkimo momentas  siūlių plokštumoje, sukeltas skersinės jėgos , skaičiuojamas pagal (2.45) formulę, o siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.28) ir (2.29) formules. Siūlių stiprumą bendram įrąžų ,  ir  ar jų paskirų kombinacijų poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius. Siūlių stiprumas skersinei jėgai  ir jos sukeltam momentui  sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal šio priedo 39 punkto reikalavimus. Siūlių stiprumas ašinės jėgos  ir lenkimo momento  sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip: ,                                                                                    (2.79) ,                                                                                     (2.80) čia atstojamieji įtempiai skaičiuojami pagal šias formules: ,                                                      (2.81) .                                                        (2.82) Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules. Įtempiai nuo lenkimo momento: ,                                                                   (2.83) ,                                                                    (2.84) čia: siūlių inercijos momentai svarbiausiosios ašies  atžvilgiu skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules. Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių  ir  suma. Tuomet kertinių siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.57) ir (2.58) formules. Atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip: ,   (2.85) .     (2.86) Kampas  tarp vektorių  ir  apskaičiuojamas pagal formulę: .                 (2.87) 46. Suvirintinė jungtis, kurioje prijungiami nesimetriniai elementai. Tokioje jungtyje kiekviena kertinė siūlė ar jų grupė turi būti skaičiuojamos atskirai, nustatant jose veikiančias įrąžas. 2.22 pav. parodyta jungtis, kurioje prie lakšto jungiami du kampuočiai. 2.22 pav. Kampuočių prijungimas prie lakšto Ašinė jėga , veikianti kampuočio sunkio centre, paskirstoma tarp išilginių kertinių siūlių atvirkščiai proporcingai atstumams nuo kampuočio sunkio centro iki siūlių. Ašinės jėgos dedamosios prie kampo ir sparno skaičiuojamos taip: ,                                                                                    (2.88) .                                                                              (2.89) Įrąžų pasiskirstymo kampuočių jungties išilginėse kertinėse siūlėse koeficientas  skaičiuojamas pagal formulę: .                                                                                            (2.90) Koeficiento  reikšmės priklauso nuo kampuočio dydžio ir tipo (lygiašonis, nelygiašonis). Skaičiuojant apytiksliai galima imti:  – lygiašoniams kampuočiams;  – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems mažąja lentyna;  – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems didžiąja lentyna. Siūlių stiprumas tikrinamas atskirai prie kampo ir sparno pagal šio priedo 37 punkto formules. Jungčiai, parodytai 2.22 pav., siūlių skaičių prie kampo ir sparno reikia imti . 47. Sandūrinės jungtys kartais stiprinamos antdėklais (žr. 2.23 pav.). Tokiu atveju gaunama kombinuota jungtis. Šios jungtys yra nerekomenduotinos dėl įtempių koncentracijos skerspjūvio sustorėjimo vietose. Tačiau tokios jungtys projektuojamos esant būtinumui, kai dėl per didelių įtempių nepavyksta suprojektuoti sandūrinės jungties. Tokiose jungtyse rekomenduojama naudoti du antdėklus. Antdėklų forma dažniausiai pasirenkama rombinė, bet naudojami ir stačiakampiai antdėklai. Skaičiuojant kombinuotas jungtis daroma prielaida, kad sandūrinėje jungtyje ir antdėkluose įtempiai yra vienodi. Kombinuotos jungties stiprumas tikrinamas taip: .                                                                                           (2.91) Įtempiai skaičiuojami pagal formulę: ,                                                                           (2.92) čia:  – jungiamojo elemento skerspjūvio plotas;  – antdėklų skerspjūvio plotas,  – antdėklų skaičius ( 1 arba 2). 2.23 pav. Suvirintinė kombinuota jungtis Įrąža viename antdėkle: .                                                                                   (2.93) Šią įrąžą turi atlaikyti kertinės siūlės, esančios į vieną pusę nuo sandūros vidurio ir jungiančios antdėklą su jungiamuoju elementu. Šių siūlių stiprumas tikrinamas pagal šio priedo 37 punkto formules. Projektuojant šias jungtis dažniausia imamas kertinių siūlių aukštis ir skaičiuojamas reikalingas siūlių ilgis. III skyrius. Varžtinės jungtys IV skirsnis. Varžtinių jungčių technologiniai ir konstrukciniai reikalavimai 48. Varžtinės jungtys pagal įrąžos perdavimo būdą būna:        frikcinės (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių įtempus varžtus;        kerpamosios (jungtys su neįtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama kerpant varžtus ir glemžiant jungiamuosius elementus;        frikcinės-kerpamosios (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose apkrova perduodama trintimi ir kerpant varžtus bei glemžiant jungiamuosius elementus;        flanšinės (jungtys su įtempiamaisiais arba neįtempiamaisiais varžtais), kuriose varžtai yra tempiami. 49. Flanšinėms jungtims naudoti plieno lakštus su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis pagal LST EN 10164:2005 [7.34]. Plačiau žr. Reglamento 6 priedo 52–55 punktus. 50. Varžtų skylės pagal LST L ENV 1090-1:2002 [7.28] gali būti apskritosios, pailgosios (žr. 3.1 pav.). Apskritosios skylės skirstomos į normaliąsias ir didesnio skersmens, o pailgosios – į trumpąsias ir ilgąsias. a) b) c) 3.1 pav. Varžtų skylės: a) apskritoji normalioji; b) apskritoji didesnio skersmens; c) pailgoji 51. Projektuojant ir konstruojant varžtines jungtis, turi būti įvertinti Reglamento 160– 171 punktų reikalavimai. 52. Pagal Reglamentą skaičiuojamose jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais gali būti tik apskritosios normaliosios skylės. 53. Varžtų skylės turi būti didesnės už varžto skersmenį. 54. Nominalusis skylės skersmuo turi būti didesnis už varžto skersmenį 3.1 lentelėje nurodytu dydžiu. 3.1 lentelė Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas Varžto nominalusis skersmuo d Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas, mm Apskritosios skylės Pailgosios skylės normaliosios didesnio skersmens trumposios ilgosios skersai išilgai skersai išilgai M12 11) 3 1 4 1 < 1,5d M14 11) 4 1 4 1 M16– M22 2 4 2 6 2 M24 2 6 2 8 2 ≥ M27 3 8 3 10 3 Pastaba. 1) Varžtams su apsaugine danga, normaliosios varžtų skylės gali būti didesnės dydžiu, atitinkančiu dangos storį. 55. Skylės gali būti formuojamos gręžiant, pramušant, terminiu pjovimu ar kitais būdais, leidžiančiais išvengti vietinio metalo sukietinimo zonų. 56. Terminio pjovimo būdu gali būti formuojamos skylės tik plokštėse, skirtose konstrukcijoms tvirtinti prie pamato. 57. Skyles pramušti leidžiama elementuose iki 25 mm storio ir jei elemento nominalusis storis ne didesnis už skylės nominalųjį skersmenį. Pramušant pailgąsias skyles, nominalusis elemento storis lyginamas su mažiausiu skylės matmeniu. 58. Varžtų skerspjūvio plotas Ab ir varžtų grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab, net imami iš 3.2 lentelės. Reglamento 7.32 lentelėje pateiktas tik varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab, net. 3.2 lentelė Varžtų, atitinkančių LST EN ISO 898-1 [7.13], skerspjūvio plotai d (mm) M16 M18 M20 M22 M24 M27 M30 M33 M36 M39 Ab (mm2) 201 254 314 380 452 572 706 855 1017 1194 Ab, net (mm2) 157 192 245 303 353 459 561 694 817 976 59. Neįtempiamojo varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis  neturi būti giliau nei 0,5t1 (čia t1 elemento, prigludusio prie veržlės, storis) arba giliau kaip 5 mm (žr. 3.2 pav.), išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros stulpus ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje. 3.2 pav. Varžto įsriegtosios dalies įgilinimas skylėje 60. Dvipusiais antdėklais sujungiamų lakštų storių skirtumas Δ neturi būti didesnis kaip 2 mm jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais ir ne didesnis kaip 1 mm jungtyse su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.3 pav.). Jungiant antdėklais nevienodo storio elementus, kai lakštų storių skirtumas Δ yra didesnis už nurodytą, tarp plonesniojo elemento ir antdėklo dedamas tokios pat medžiagos tarpiklis, tačiau turi būti numatytas 10% didesnis varžtų skaičius. Dvipusiais antdėklais ir įtempiamaisiais varžtais negalima jungti lakštų, kurių storių skirtumas Δ didesnis kaip 1 mm. 3.3 pav. Nevienodo storio elementų jungtis su dvipusiais antdėklais 61. Plieninių varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17], LST EN ISO 4016:2002 [7.16], LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.3 lentelėje. Plieninių veržlių, atitinkančių LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.4 lentelėje. 3.3 lentelė Plieninių varžtų kokybės ir gaminio klasės Standartas Savybės LST EN ISO 4014:2002 LST EN ISO 4016:2002 LST EN ISO 4017:2002 LST EN ISO 4018:2002 Mechaninės savybės Kokybės klasė d = 3– 39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9 d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8 d = 3– 39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9 d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8 d > 39: pagal susitarimą d > 39: pagal susitarimą d > 39: pagal susitarimą d > 39: pagal susitarimą Standartas LST EN ISO 898– 1:2000 Nuokrypos Gaminio klasė A/B C A/B C l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B Pastaba. 1) Tas, kuris mažesnis. 3.4 lentelė Plieninių veržlių kokybės ir gaminio klasės Standartas Savybės LST EN ISO 4032:2002 LST EN ISO 4033:2002 LST EN ISO 4034:2002 Sriegis M1,6– M64 M5– M36 M5– M64 Mechaninės savybės Kokybės klasė d = 3– 39 mm: 6, 8, 9.8, 10 9, 12 d≤ 16 mm: 5 d = 16– 39: 4, 5 d > 39: pagal susitarimą d > 39: pagal susitarimą Standartas LST EN ISO 20898– 2:2000 Nuokrypos Gaminio klasė A ir B A ir B C d ≤ 16 mm: A d ≤ 16 mm: A d > 16 mm: B d > 16 mm: B 62. Plieninių poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] nomenklatūrą kietumo ir gaminio klasės pateiktos 3.5 lentelėje. 3.5 lentelė Plieninių poveržlių kietumo ir gaminio klasės Standartas Savybės LST EN ISO 7089:2002 LST EN ISO 7090:2002 LST EN ISO 7091:2002 Sriegio skersmuo d, mm 1,6–64 5–64 1,6–64 Mechaninės savybės Kietumo klasė 200 HV 200 HV 100 HV 300 HV 300 HV Nuokrypos Gaminio klasė A A C 63. Varžtai, kurių stiprumo savybės atitinka LST EN ISO 898-1:2000 [7.13], ir veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898-2:2002 [7.23] reikalavimus, turi būti paženklinti vienu iš dviejų būdų:        laikrodžio ciferblato, kai kokybės klasė pažymima simboliais;        skaitmeniniu – uždedant skaitinį kokybės klasės žymenį. Laikrodžio ciferblato būdas taikomas tuomet, kai varžto galvutės dydis ir forma neleidžia pažymėti varžtų, nurodant jų kokybės klasės skaitinį žymenį. Ženklinimas privalomas visoms kokybės klasėms, viršutinėje varžto galvutės dalyje arba galvutės šoninėje dalyje įrėžiant ar įspaudžiant (žr. 3.6 ir 3.7 lenteles). Žymenys privalomi varžtams su šešiakampėmis galvutėmis, kai jų nominalusis skersmuo d ≥ 5 mm. 64. Kokybės klasės žymuo sudarytas iš dviejų skaičių:        pirmasis žymi 100 kartų sumažintą plieno charakteristinio stiprio pagal stiprumo ribą nominaliąją vertę N/mm2;        antrasis, padalintas iš 10, žymi santykį tarp mažiausios takumo ribos ReL (arba sąlyginės takumo ribos Rp0,2) ir stiprumo ribos Rm nominaliųjų verčių. 65. Pirmojo ir antrojo žymens skaičių sandauga atitinka 10 kartų sumažintą charakteristinį stiprį pagal takumo ribą N/mm2. 3.6 lentelė Varžtų ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 898-1:2000 [7.13] Kokybės klasė 3.6 4.6 4.8 5.6 5.8 Žymuo simboliais Žymuo kokybės klase 3.6 lentelės tęsinys Kokybės klasė 6.8 8.8 9.8 10.9 10.91) 12.9 a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį; b – vieno ar dviejų brūkšnių, o 12.9 kokybės klasės – vieno taško žymenys; c – gamintojo identifikacijos žymuo; d – kokybės klasė. Pastaba. 1) Kai 10.9 klasės varžtams naudojamas mažaanglis marteninis plienas. 3.7 lentelė Veržlių ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 20898-2:2000 [7.44] Kokybės klasė 4 04 5 05 Žymuo simboliais – – Žymuo kokybės klase 3.7 lentelės tęsinys Kokybės klasė 6 8 9 10 12 a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį; b – vieno brūkšnio, o 12 kokybės klasės – vieno taško žymenys; c – kokybės klasė. Pastaba. Žymuo kokybės klase gali būti uždėtas ant veržlės šono. 66. Varžtų ir sraigtų, pavaizduotų 3.4 pav., galvučių matmenys pateikti 3.8 lentelėje, o varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.9 lentelėje. a) b) 3.4 pav. Varžtų ir sraigtų matmenys: a) varžtai pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16]; b) sraigtai pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] 3.8 lentelė Neįtempiamųjų varžtų ir sraigtų galvučių pagrindiniai matmenys Nominalusis varžto skersmuo d, mm Veržliarakčio matmuo s, mm Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm LST EN ISO 4014:2002 ir LST EN ISO 4017:2002 LST EN ISO 4016:2002 ir LST EN ISO 4018:2002 A klasė B klasė 12 18,0 7,5 0,6 20,03 19,85 19,85 16 24,0 10,0 0,6 26,75 26,17 26,17 181) 27,0 11,5 0,6 30,14 29,56 29,56 20 30,0 12,5 0,8 33,53 32,95 32,95 221) 34,0 14,0 0,8 37,72 37,29 37,29 24 36,0 15,0 0,8 39,98 39,55 39,55 271) 41,0 17,0 1,0 – 45,2 45,2 30 46,0 18,7 1,0 – 50,85 50,85 331) 50,0 21,0 1,0 – 55,37 55,37 36 55,0 22,5 1,0 – 60,79 60,79 391) 60,0 25,0 1,0 – 66,44 66,44 42 65,0 26,0 1,2 – 71,30 71,30 451) 70,0 28,0 1,2 – 76,95 76,95 48 75,0 30,0 1,6 – 82,6 82,6 Pastabos: 1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,25– 1,0 mm. 3.9 lentelė Varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai Nominalusis varžto ilgis, mm M12 M16 M18 M20 M22 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 50 11,25 20 55 16,25 25 60 21,25 30 17 27 65 26,25 35 22 32 70 31,25 40 32 42 15,5 28 80 41,25 50 42 52 25,5 38 21,5 34 90 51,25 60 52 62 35,5 48 31,5 44 27,5 40 100 61,25 70 62 72 45,5 58 41,5 54 37,5 50 110 71,25 80 72 82 55,5 68 51,5 64 47,5 60 120 81,25 90 76 86 65,5 78 61,5 74 57,5 70 130 86 96 69,5 82 65,5 78 61,5 74 140 96 106 79,5 92 75,5 88 71,5 84 150 106 116 89,5 102 85,5 98 81,5 94 160 99,5 112 95,5 108 91,5 104 180 119,5 132 115,5 128 111,5 124 200 135,5 148 131,5 144 220 138,5 151 Pastabos: 1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 3.9 lentelė tęsinys Nominalusis varžto ilgis, mm M24 M27 M30 M33 M36 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 90 21 36 100 31 46 25 40 110 41 56 35 50 26,5 44 120 51 66 45 60 36,5 54 130 55 70 49 64 40,5 58 34,5 52 140 65 80 59 74 50,5 68 44,5 62 36 56 150 75 90 69 84 60,5 78 54,5 72 46 66 160 85 100 79 94 70,5 88 64,5 82 56 76 180 105 120 99 114 90,5 108 84,5 102 76 96 200 125 140 119 134 110,5 128 104,5 122 96 116 220 132 147 126 141 117,5 135 111,5 129 103 123 240 152 167 146 161 137,5 155 131,5 149 123 143 260 166 181 157,5 175 151,5 169 143 163 280 177,5 195 171,5 189 163 183 300 197,5 215 191,5 209 183 203 320 211,5 229 203 223 340 223 243 360 243 263 Pastabos: 1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 3.9 lentelė tęsinys Nominalusis varžto ilgis, mm M39 M42 M45 M48 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 150 40 60 160 50 70 41,5 64 180 70 90 61,5 84 55,5 78 47 72 200 90 110 81,5 104 75,5 98 67 92 220 97 117 88,5 111 82,5 105 74 99 240 117 137 108,5 131 102,5 125 94 119 260 137 157 128,5 151 122,5 145 114 139 280 157 177 148,5 171 142,5 165 134 159 300 177 197 168,5 191 162,5 185 154 179 320 197 217 188,5 211 182,5 205 174 199 340 217 237 208,5 231 202,5 225 194 219 360 237 257 228,5 251 222,5 245 214 239 380 257 277 248,5 271 242,5 265 234 259 400 268,5 291 262,5 285 254 279 420 288,5 311 282,5 305 274 299 440 308,5 331 302,5 325 294 319 460 314 339 480 334 359 Pastabos: 1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17]. 67. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] neįsriegtos dalies ilgių a (žr. 3.3 pav. (b)) didžiausios reikšmės apytikriai lygios 1/3 sraigto nominaliojo skersmens. Sraigtų ilgiai yra: 10 mm, 12 mm, 16 mm, nuo 20 mm iki 70 mm ilgiai kinta kas 5 mm, nuo 70 iki 160 – kas 10 mm ir nuo 160 – kas 20 mm. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] didžiausias ilgis 200 mm, o sraigtų pagal LST EN ISO 4018:2002 [7.19] ilgiai – iki 500 mm. Populiariausi sraigtų ilgiai – 2d  10d. 68. Šešiakampių veržlių A ir B kokybės klasių pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], C kokybės klasės pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] bei plonų šešiakampių veržlių su nuosklembomis A ir B kokybės klasių pagal (3.5 pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.10 lentelėje. X Y 3.5 pav. Šešiakampės veržlės 3.10 lentelė Veržlių pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] pagrindiniai matmenys Sriegio skersmuo d, mm Veržliarakčio matmuo s, mm Mažiausias apibrėžiamo apie veržlę apskritimo skersmuo e, mm Didžiausias veržlės aukštis m, mm LST EN ISO 4032, LST EN ISO 4033 LST EN ISO 4034 LST EN ISO 4032 LST EN ISO 4033 LST EN ISO 4034 12 18,0 20,03 19,85 10,8 12,0 12,2 16 24,0 26,75 26,17 14,8 16,4 15,9 181) 27,0 29,56 29,56 15,8 – 16,9 20 30,0 32,95 32,95 18,5 20,3 19,0 221) 34,0 37,29 37,29 19,4 – 20,2 24 36,0 39,55 39,55 21,5 23,9 22,3 271) 41,0 45,2 45,2 23,8 – 24,7 30 46,0 50,85 50,85 25,6 28,6 26,4 331) 50,0 55,37 55,37 28,7 – 29,5 36 55,0 60,79 60,79 31,0 34,7 31,9 391) 60,0 66,44 66,44 33,4 – 34,3 42 65,0 71,30 71,30 34,0 – 34,9 451) 70,0 76,95 76,95 36,0 – 36,9 48 75,0 82,6 82,6 38,0 – 38,9 Pastabos: 1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. 1. Pagal LST EN ISO 4033:2002 [7.21] veržlės gaminamos tik iki d = 36 mm ir negaminamos žvaigždute pažymėtų dydžių veržlės. 2. X ir Y formos veržlės gaminamos pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], o pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] – X tipo. 3. Y formos veržlės gaminamos tik atskiru susitarimu. 4. A klasės veržlės gaminamos iki d = 16 mm, o B – d >16 mm (LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21]. 69. Plokščiųjų vidutinės serijos poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] (3.4 b pav.) ir nusklembtųjų poveržlių pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24] (3.6 a pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.11 lentelėje. a) b) 3.6 pav. Plokščiosios vidutinės serijos poveržlės: a) nusklembtosios poveržlės pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24]; b) poveržlės pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] 3.11 lentelė Poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] pagrindiniai matmenys Nominalusis varžto skersmuo d, mm Nominalieji poveržlės matmenys, mm d1 d2 h LST EN ISO 7089, LST EN ISO 7090 LST EN ISO 7091 12 13,0 13,5 24,0 2,5 16 17,0 17,5 30,0 3,0 181) 19,0 20,0 34,0 3,0 20 21,0 22,0 37,0 3,0 221) 23,0 24,0 39,0 3,0 24 25,0 26,0 44,0 4,0 271) 28,0 30,0 50,0 4,0 30 31,0 33,0 56,0 4,0 331) 34,0 36,0 60,0 5,0 36 37,0 39,0 66,0 5,0 391) 42,0 42,0 72,0 6,0 42 45,0 45,0 78,0 8,0 451) 48,0 48,0 85,0 8,0 48 52,0 52,0 92,0 8,0 Pastaba. 1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais. 70. Stipriųjų varžtų pagal LST EN 14399-3:2005 [7.53] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] (žr. 3.7 pav.) galvučių matmenys pateikti 3.12 lentelėje, o varžtų neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.13 ir 3.14 lentelėse. 3.7 pav. Stipriųjų varžtų šešiakampėmis galvutėmis pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] matmenys 3.12 lentelė Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.74] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] galvučių pagrindiniai matmenys Nominalusis varžto skersmuo d, mm Veržliarakčio matmuo s, mm Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm 12 22,0 7,5 1,2 23,91 141) 24,0 8,8 1,2 26,17 16 27,0 10,0 1,2 29,56 181) 30,0 11,5 1,5 32,95 20 32,0 12,5 1,5 35,03 22 36,0 14,0 1,5 39,55 24 41,0 15,0 1,5 45,20 27 46,0 17,0 2,0 50,85 30 50,0 18,7 2,0 55,37 36 60,0 22,5 2,0 66,44 Pastabos: 1) Šių skersmenų varžtai pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] naudotini išimtiniais atvejais. LST EN 14399-4:2005 [7.55] šių skersmenų varžtų nėra. Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,4– 0,8 mm. 3.13 lentelė Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] nominalieji ir neįsriegtosios dalies ilgiai Nominalusis varžto ilgis, mm M12 M141) M16 M18 M20 Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm Ilgis ls, mm Ilgis lg, mm 35 6 11,25 40 6 11,25 6 12 45 6,25 15 8 14 10 17,5 50 11,25 20 7 13 8 14 10 17,5 55 16,25 25 11 21 8 14 10 17,5 60 21,25 30 16 26 12 22 9 16,5 10 17,5 65 26,25 35 21 31 17 27 10,5 23 10 17,5 70 31,25 40 26 36 22 32 15,5 28 11,5 24 75 36,25 45 31 41 27 37 20,5 33 16,5 29 80 41,25 50 36 46 32 42 25,5 38 21,5 34 85 4 …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.