📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS 2005 M. VASARIO 18 D. ĮSAKYMO NR. D1-101 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.08:2005 „PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. balandžio 28 d. Nr. D1-207
Vilnius
Pakeičiu statybos techninį reglamentą STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-101 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 28-895) (toliau – Reglamentas):
1. išdėstau 7.34 papunktį taip:
„7.34. LST EN 10164:2005 „Pagerintų statmenai gaminio paviršiui deformacijos savybių plieno gaminiai. Techninės tiekimo sąlygos;“;
2. papildau 7 punktą 7.49-7.59 papunkčiais:
„7.49. LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692-1:2003);
7.50. LST EN ISO 9692-2+AC:2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų lankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692-2:1998);
7.51. LST EN ISO 9692-4:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 4 dalis. Plakiruotieji plienai“ (ISO 9692-4:2003);
7.52. LST EN ISO 5815:2004 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys“ (ISO 5817:2003);
7.53. LST EN 14399-2:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 2 dalis. Tinkamumo parengtinei apkrovai bandymas“;
7.54. LST EN 14399-3:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 3 dalis. HR sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai“;
7.55. LST EN 14399-4:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 4 dalis. HV sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai“;
7.56. LST EN 14399-5:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 5 dalis. Poveržlės“;
7.57. LST EN 14399-6:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 6 dalis. Nusklembtosios poveržlės“;
7.58. LST EN ISO 17659:2004 „Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su iliustracijomis“ (ISO 17659:2002);
7.59. LST EN ISO 6947:2000 „Siūlės. Suvirinimo padėtys. Nuolydžio ir posūkio kampų apibrėžimai“ (ISO 6947:1993).“;
3. išdėstau 49 punktą taip:
„49. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbh, d apskaičiuojamas pagal formulę
fbh, d = 0,7 fbu, (6.3)
čia fbu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtams imamas iš 6.18 lentelės.“;
4. išdėstau 155 punktą taip:
„155. Plieninių elementų, kurių takumo riba iki 285 N/mm2, kertinėms (kampinėms) siūlėms, kai apskaičiuojami matmenys, turi būti naudojami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 38 p., kurių skaičiuotinis kerpamasis siūlės metalo stipris fvw, f, d turi būti didesnis fvw, z, d, o virinant rankiniu būdu – ne mažiau kaip 1,1 karto viršytų siūlės sulydymo srities skaičiuotinį kerpamąjį metalo stiprį fvw, z, d, bet neviršytų fvw, z, d βwz / βwf; elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 285 N/mm2, leidžiama naudoti glaistytuosius elektrodus arba elektrodinę vielą, kurie tenkina sąlygą
fvw, z, d < fvw, f, d ≤ fvw, z, d . (7.136)“;
5. išdėstau Reglamento 5 priedo 3 lentelę taip:
„3 lentelė
Nelegiruotojo konstrukcinio plieno smūginio tąsumo rodikliai
pagal LST EN 10025-2 [7.29]
Žymėjimas pagal LST EN 10027-1 [7.33]
ir LST 1585 [7.14]
Išoksidinimo metodas
Temperatūra, °C
Mažiausia energija, J
Nominalusis storis, mm
≤ 1501)2)
> 150
≤ 2502)
>250
≤ 4004)
S235JR
FN
20
27
27
–
S235J0
FN
0
27
27
–
S235J2
FF
-20
27
27
27
S275JR
FN
20
27
27
–
S275J0
FN
0
27
27
–
S275J2
FF
-20
27
27
27
S355JR
FN
20
27
27
–
S355J0
FN
0
27
27
–
S355J2
FF
-20
27
27
27
S355K2
FF
-20
405)
33
33
S450J03)
FF
0
27
–
–
Pastabos:
1) Nominaliesiems storiams ≤ 12 mm, kai bandinių plotis mažesnis nei 10 mm, mažiausios reikšmės turi būti sumažintos proporcingai bandinio skerspjūvio plotui (žr. LST EN 10025-1 7.3.2.1p.).
2) Profiliuočiams, kurių sienelės nominalusis storis > 100 mm, reikšmės turi būti aptartos per derybas (28 pasirinkimas).
3) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.
4) Plokštiesiems gaminiams.
5) Ši reikšmė atitinka 27J prie -30°C.“
6. Papildau Reglamentą 7 priedu „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijų projektavimui“ (pridedama).
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
STR 2.05.08:2005
7 priedas
PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS IR REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – Reglamentas) nustato plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.
2. Reglamento 7 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijų projektavimui“ (toliau – 7 priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede taip pat duotos papildomos rekomendacijos, reikalingos plieninėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuoti.
3. 7 priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.
4. 7 priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamento II skyriaus 7 punkte pateiktas nuorodas.
5. Pagrindiniai raidiniai žymenys, vartojami šiame priede, atitinka pagrindinius raidinius žymenis, pateiktus Reglamente.
6. Naudojami SI sistemos vienetai.
II skyrius. suVirintinės jungtys
I skirsnis. SUVirintinių jungčių technologiniai
ir konstrukciniai reikalavimai
7. Plieninėms konstrukcijoms ir elementams suvirinti gali būti taikomi šie suvirinimo būdai:
rankinis lankinis suvirinimas glaistytaisiais elektrodais;
lankinis suvirinimas savisauge milteline viela;
lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu aktyviose dujose (MAG suvirinimas);
lankinis suvirinimas milteline viela inertinėse dujose;
lankinis suvirinimas volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG suvirinimas);
lankinis suvirinimas po fliusu.
8. Projektuojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina užtikrinti Reglamento 139– 149 punktų reikalavimus.
9. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas, labai svarbu tinkamai parinkti jungčių tipus ir jungčių paruošimo būdą, kurie priklauso nuo jungiamųjų elementų skerspjūvio formos, jų storio, suvirinimo būdo ir suvirinimo padėties.
10. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi būti parinkta taip, kad virintinės siūlės (pridėtinio) metalo laikinasis stipris, smūginis tąsis, santykinis pailgėjimas būtų ne mažesnis už jungiamųjų elementų (pagrindinio) metalo atitinkamas charakteristikas.
11. Plieninių elementų, kurių takumo riba siekia iki 285 N/mm2, kertinėms siūlėms, kai matmenys apskaičiuojami, turi būti parenkami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 44 punktą, o skaičiuotiniai kerpamieji siūlės metalo stipriai palyginti pagal Reglamento 155 punktą.
12. Suvirinimo medžiagos imamos iš Reglamento 6.12–6.18 lentelių arba pagal Reglamento 6 priedo V skirsnį.
13. Jungties tipą nulemia jungiamųjų elementų skaičius, jų tarpusavio padėtis ir matmenys. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai pateikti 2.1 pav. Detaliau jungčių tipus ir terminus žr. LST EN ISO 17659:2004 [7.58].
a)
b)
c)
d)
e)
f)
2.1 pav. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai: a) sandūrinė jungtis;
b) kampinė jungtis; c) ir d) briauninės jungtys; e) užleistinė jungtis; f) tėjinė jungtis
14. Pagal padėtį erdvėje suvirinimo metu virintinės siūlės skirstomos į žemutines, gulsčiąsias, stačiąsias, lubines (žr. 2.2 pav.). Tokį skirstymą lemia technologiniai virintinių siūlių formavimo ypatumai, turintys įtakos siūlių kokybei ir stiprumui. Suvirinimas žemutinėje padėtyje yra patogiausias ir našiausias. Gulsčiosioms ir stačiosioms siūlėms suvirinti reikia didelio suvirintojų meistriškumo ir patirties, ypač naudojant elektrodus su storu glaisto sluoksniu. Sunkiausiai virinamos lubinės siūlės.
15. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas būtina numatyti galimybę kuo daugiau virintinių siūlių atlikti žemutinėje padėtyje.
16. Virintinių siūlių padėčių erdvėje, nuolydžių ir posūkio kampų apibrėžimai pateikti LST EN ISO 6947:2000 [7.59].
a)
b)
c)
d)
e)
f)
g)
h)
i)
j)
k)
l)
m)
n)
o)
p)
2.2 pav. Suvirinimo padėtys: a) sandūrinės jungties žemutinė (PA); b) kampinės siūlės žemutinė laiveliu (PA); c) sandūrinės jungties gulsčioji (PC); d) tėjinės jungties žemutinė (PB); e) sandūrinės jungties stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); f) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); g) sandūrinės jungties lubinė (PE); h) kampinės siūlės lubinė (PD); i) sandūrinės jungties žemutinė sukant vamzdį (PA); j) kampinės siūlės žemutinė (PB); k) sandūrinės jungties gulsčioji (PC) l) žemutinė sukant vamzdį (PB); m) stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); n) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); o) virinant aukštyn vamzdį įtvirtintą 45º kampu (H– LO45); p) kampinės siūlės lubinė (PD)
17. Jungčių paruošimo ir surinkimo prieš virinimą būdą lemia trys pagrindiniai konstrukciniai elementai: tarpelio tarp jungiamųjų elementų dydis, briaunų nuosklembos ir nuosklembos kampas. Briaunų nusklembimo tipas ir kampas turi įtakos prilydomo (pridėtinio) metalo kiekiui, reikalingam nuosklembų suformuotam loveliui užpildyti ir suvirinimo našumui. Pavyzdžiui, X jungties paruošimas, palyginus su V jungties paruošimu, leidžia iki 2 kartų sumažinti prilydomo metalo kiekį ir sumažina suvirintos jungties deformacijas. Tarpelio tarp jungiamųjų elementų plotis turi įtakos pralydymo gyliui – kuo tarpelis platesnis, tuo didesnis galimas pralydymo gylis.
18. Lydomuoju suvirinimu atliktų siūlių konstrukciniai elementai, apibūdinantys sandūrinę virintinę (lydytinę) ir kertinę virintinę (lydytinę) siūles, pavaizduoti 2.3 ir 2.4 pav.
2.3 pav. V sandūrinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai
2.4 pav. Kertinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai
19. Jungčių paruošimas, atsižvelgiant į numatomą taikyti suvirinimo procesą, nurodytas šiuose standartuose:
plienų rankinį lankinį suvirinimą, lankinį suvirinimą lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, TIG suvirinimą – LST EN ISO 9692-1: [7.26];
plienų lankinį suvirinimą po fliusu – LST EN ISO 9692-2+AC [7.27].
20. Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai pagal LST EN ISO 9692-1:2004 [7.26] pateikti 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė
Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių
jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai
I sandūrinė jungtis
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba
Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba
t1 ≤ 4 mm
b » t
t1 ≤ 8 mm
b »
V sandūrinė jungtis
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba
Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba
3 mm < t ≤ 10 mm
b ≤ 4 mm
c ≤ 2 mm
3 mm < t ≤ 40 mm
b ≤ 3 mm
c ≤ 2 mm
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba
Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir pusine V nuosklemba
3 mm < t ≤ 10 mm
b = 2– 4 mm
c = 1– 2 mm
t = 3– 30 mm
b = 1– 4 mm
c ≤ 2 mm
Y sandūrinė su lygiagrečiuoju šaknies paviršiumi
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba
Abipusė siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba
t = 5– 40 mm
b = 1– 4 mm
c = 2– 4 mm
t > 10 mm
b = 1– 3 mm
c = 2– 4 mm
U sandūrinė jungtis
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir U nuosklemba
Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir U nuosklemba
t > 12 mm
b ≤ 4 mm
c ≤ 3 mm
t > 12 mm
b = 1– 3 mm
c » 5 mm
K sandūrinė jungtis
Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba
t > 10 mm
b = 1– 4 mm
c ≤ 2 mm
h = arba h =
I tėjinė jungtis
Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba
Abipusė iš dalies įvirinta siūlė be tarpelio ir I nuosklemba
t1 = 2– 4 mm
t2 = 2– 4 mm
b ≤ 2 mm
t1 > 4 mm
t2 > 4 mm
Užleistinė jungtis
t1 > 4 mm
t2 > 4 mm
b ≤ 2 mm
Pusinė V tėjinė jungtis
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba
3 mm < t ≤ 10 mm
b = 2– 4 mm
c = 1– 2 mm
J tėjinė jungtis
Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba
Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir J nuosklemba
t > 16 mm
b = 2– 4 mm
c = 1– 2 mm
t > 16 mm
b = 1– 3 mm
c ≥ 2 mm
K tėjinė jungtis
Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba
t > 10 mm
b = 1– 4 mm
c ≤ 2 mm
h = arba h =
Dvipusė J tėjinė jungtis
Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba
t > 30 mm
b ≤ 3 mm
kai c ≥ 2 mm, tai ;
kai c < 2 mm, tai .
21. Virintinių siūlių defektų kokybės lygmuo turi būti nurodytas pagal LST EN ISO 5817:2004 [7.52].
22. Virintinius jungiamuosius elementus reikia išdėstyti taip, kad būtų išvengta lydžiuoju glaistytuoju elektrodu ar pusautomačio antgaliu sunkiai pasiekiamų vietų. Riboto pasiekiamumo ruožai pavaizduoti 2.5 pav. Mažiausias rekomenduojamas glaistytojo elektrodo posvyrio kampas » 30º, tinkamiausias » 45º. Kai kuriais atvejais apskritai neįmanoma suvirinti tam tikrų jungties ruožų (žr. 2.5 f pav., a ruožas).
23. Nevienodo storio elementų sandūrinėse jungtyse dėl staigaus skerspjūvio pasikeitimo gali atsirasti papildomų įtempių, kurie, įvertinus dar ir įtempių koncentraciją dėl virintinės siūlės formos, turės didelę įtaką jungties atspariui.
24. Necentriškai sujungtų nevienodo storio elementų sandūrinėje jungtyje atsiranda vietinis lenkiamasis momentas, padidinantis jungties įtempius. Sandūrinėse jungtyse reikia vengti iš dalies įvirintų siūlių, jei jungtyse galimas lenkimas virintinės siūlės išilginės ašies atžvilgiu.
25. Siekiant išvengti papildomų įtempių atsiradimo sandūrinėse jungtyse, jungiamieji elementai turi būti apdirbami kaip parodyta 2.6 pav.
a)
b)
c)
d)
e)
f)
2.5 pav. Siūlių padėtis riboto pasiekiamumo glaistytuoju elektrodu zonoje
a)
b)
c)
2.6 pav. Nevienodo storio elementų sandūrinės jungtys: a) siūlės nuosklemba;
b) storesniojo elemento nuosklemba; c) jungties paruošimas neardomiesiems bandymams
II SKIRSNIS. SUVIRINTINIŲ SANDŪRINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS
26. Sandūrinėse jungtyse skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą lygus jungiamų lakštų skaičiuotiniam plieno stipriui pagal takumo ribą . Kai naudojamos Reglamento III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė. Šiuo atveju sandūrinių suvirintinių jungčių stiprumo tikrinti nereikia.
27. Kai skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą mažesnis už jungiamų lakštų skaičiuotinį plieno stiprį pagal takumo ribą , sudurtinių siūlių ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama vertinant įtempių būvį, sukeltą sandūroje veikiančių įrąžų.
28. Centriškai tempiama arba gniuždoma suvirintinė sandūrinė jungtis (žr. 2.7 pav.).
Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę:
. (2.1)
Skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip:
. (2.2)
Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio plotas skaičiuojamas taip:
, (2.3)
čia: – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis,
– virintinės sudurtinės siūlės skaičiuojamasis ilgis; atsižvelgiant į tai, kad siūlė gali būti nekokybiškai suvirinta pradžioje ir gale, , čia – siūlės ilgis (2.7 pav. (a)); kai naudojamos siūlės pradžios ir pabaigos pridėtinės plokštelės, (2.7 b pav.).
a)
b)
2.7 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama ašinės jėgos: a) be pridėtinių plokštelių; b) su pridėtinėmis plokštelėmis
29. Skaičiuojant suvirintines sandūrines jungtis, kurių jungiamieji elementai skaičiuoti imant plieno stiprį vietoje (žr. Reglamento 57 p.), būtina imti siūlės stiprį vietoje .
30. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 a pav.).
Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę:
. (2.4)
Skaičiuotinis momento veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip:
. (2.5)
Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio atsparumo momentas skaičiuojamas taip:
. (2.6)
a)
b)
2.8 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento (a) ir skersinės jėgos (b)
31. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 b pav.).
Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę:
. (2.7)
Skaičiuotinis skersinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip:
. (2.8)
32. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento ir skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje bei ašinės jėgos (žr. 2.9 pav.).
Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų poveikio tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.7) formules.
2.9 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis veikiama lenkimo momento, ašinės ir skersinės jėgų
Jungties stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas pagal formulę:
. (2.9)
Normaliniai įtempiai ašies kryptimi neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį:
. (2.10)
Įtempis skaičiuojamas taip:
. (2.11)
Normaliniai įtempiai, sukelti lenkimo momento ir ašinės jėgos, skaičiuojami pagal formules:
, (2.12)
, (2.13)
čia ir skaičiuojami pagal (2.3) ir (2.6) formules.
Normaliniai įtempiai ašies kryptimi, taip pat ir vietiniai įtempiai neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį:
. (2.14)
Vietiniai įtempiai siūlėje skaičiuojami kaip ir sijos sienelėje (žr. Reglamento VI skirsnį).
Vidutiniai tangentiniai įtempiai nuo skersinės jėgos skaičiuojami taip:
, (2.15)
čia skaičiuojamas pagal (2.3) formulę.
33. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejis, kai jungtis yra veikiama lenkimo momento ir ašinės jėgos. Tuomet jos stiprumas tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.10) formules.
34. Jei sandūrinės jungties siūlėje įtempiai viršija skaičiuotinį sudurtinės siūlės metalo stiprį pagal takumo ribą, tai siūlės ilgis didinamas ją darant įstrižąją (žr. 2.10 pav.).
a)
b)
c)
2.10 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis su įstrižąja siūle: a) sandūros schema; b) įrąžos dedamosios; c) įtempių diagramos
Tokios siūlės skaičiuojamos išskaidant veikiančią įrąžą į statmeną siūlei ir lygiagrečią su ja dedamąsias. Šios įrąžos apskaičiuojamos taip:
, (2.16)
. (2.17)
Sandūros stiprumas tikrinamas pagal formules (2.1) ir (2.7), vietoje imant įrąžą ir vietoje – įrąžą . Siūlės ilgis imamas .
Sandūrinę jungtį su įstrižąja siūle taip pat būtina tikrinti pagal formulę:
. (2.18)
Įtempiai ir skaičiuojami pagal (2.12) ir (2.15) formules, imant įrąžas ir .
Įstrižųjų siūlių atsparis, kai posvyrio kampas 2:1 įprastai yra ne mažesnis nei jungiamųjų elementų, ir sandūros stiprumo tikrinti nereikia.
35. Kai nėra galimybės virintinę siūlę visiškai (per visą elemento storį) įvirinti (pavyzdžiui, esant vienpusiam suvirinimui), skaičiuojant dydį reikia mažinti koeficientu 0,7.
III SKIRSNIS. JUNGČIŲ SU KERTINĖMIS SIŪLĖMIS SKAIČIAVIMAS
36. Suvirintinės jungtys su kertinėmis siūlėmis skaičiuojamos dviejuose pjūviuose: per siūlės metalą ir per sulydimo srities metalą (žr. Reglamento 7.17 pav.). Skaičiuojant pjūvyje per siūlės metalą, naudojamas skaičiuotinis kertinės siūlės kerpamasis metalo stipris , kuris priklauso nuo suvirinimo medžiagų charakteristikų, o skaičiuojant pjūvyje per sulydimo srities metalą – skaičiuotinis kertinės siūlės sulydimo srities kerpamasis metalo stipris , kuris priklauso nuo jungiamųjų elementų plieno charakteristikų. Dydžiai ir parenkami taip, kad abiejų pjūvių stiprumas būtų toks pat. Tačiau praktikoje neišvengiamai vienas iš pjūvių turės mažesnį atsparį. Todėl skaičiuojant jungtis su kertinėmis siūlėmis pakanka tikrinti mažesnio atspario pjūvį.
Bendruoju atveju silpnesnį pjūvį galima nustatyti pagal šias sąlygas:
– silpnesnis siūlės metalo pjūvis, (2.19)
– silpnesnis sulydimo srities metalo pjūvis. (2.20)
Toliau šiame skirsnyje pateiksime formules abiems pjūviams skaičiuoti. Vartotojas gali pasirinkti – ar skaičiuoti pagal abu pjūvius arba pagal silpnesnį pjūvį.
37. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų (žr. 2.11 pav.).
Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip:
, (2.21)
. (2.22)
a)
b)
2.11 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos
Skaičiuotiniai ašinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip:
, (2.23)
. (2.24)
Skaičiuojamieji siūlių pjūvių plotai skaičiuojami taip:
, (2.25)
. (2.26)
Bendras skaičiuojamųjų siūlių ilgis nustatomas taip:
, (2.27)
čia: – siūlių skaičius; – -tosios siūlės skaičiuojamasis ilgis. Jei siūlės galai užeina už jungties, skaičiuojamasis siūlės ilgis imamas lygus siūlės ilgiui, kitais atvejais skaičiuojamasis ilgis imamas 10 mm mažesnis už siūlės ilgį. Jungtims, parodytoms 2.11 pav., siūlių skaičius atitinkamai yra ir .
Projektuojant tenka skaičiuoti siūlės statinio aukštį arba siūlės ilgį. Šių dydžių reikšmės per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius skaičiuojamos pagal (2.25)– (2.27) formules. Apskaičiuotos siūlės statinio aukščio arba siūlės ilgio reikšmės tikslinamos pagal konstrukcinius reikalavimus.
38. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje (žr. 2.12 pav.).
Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip:
, (2.28)
. (2.29)
Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip:
, (2.30)
, (2.31)
čia: , , ir – kertinių siūlių inercijos momentai siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius; ir – nuo siūlių svarbiausiųjų ašių centro labiausiai nutolusio taško a koordinatės.
2.12 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje
Jungtyse su šoninėmis ir galinėmis kertinėmis siūlėmis (2.12 pav.) jungtis yra simetriška svarbiausiosios ašies atžvilgiu ir tuomet
. (2.32)
Svarbiausioji ašis yra nutolusi nuo galinės siūlės atstumu
. (2.33)
Atstumas iki labiausiai nutolusio taško:
. (2.34)
Kertinių siūlių svarbiausieji inercijos momentai skaičiuojami taip:
, (2.35)
. (2.36)
ir skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules, pakeičiant jose koeficientą į .
Kai yra tik šoninės (gulsčiosios) kertinės siūlės, išraiškos (2.33)–(2.36) užrašomos taip:
, (2.37)
, (2.38)
, (2.39)
. (2.40)
39. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.13 pav.).
a)
b)
2.13 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai arba )
Siūlių stiprumas jėgai tikrinamas pagal šias formules:
, (2.41)
. (2.42)
Skaičiuotiniai skersinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai lygūs:
, (2.43)
, (2.44)
čia ir skaičiuojami pagal (2.23) ir (2.24) formules.
Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos skaičiuojamas taip:
. (2.45)
Siūlių stiprumas nuo lenkimo momento , veikiančio siūlių plokštumoje, tikrinamas pagal formules (2.28) ir (2.29).
Siūlių stiprumą bendrajam įrąžų ir poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius.
Siūlių stiprumas skersinei jėgai ir jos sukeltam momentui sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip:
, (2.46)
. (2.47)
Įtempių atstojamosios plokštumoje skaičiuojamos taip:
, (2.48)
, (2.49)
čia kampas parodytas 2.13 a pav. Šį kampą sudaro vektorius, jungiantis labiausiai nuo siūlių svarbiausiųjų ašių nutolusį tašką , ir ašis .
Įtempiai skaičiuojami taip:
, (2.50)
, (2.51)
, (2.52)
, (2.53)
čia siūlių plotai ir skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules, o inercijos momentai , , , – pagal (2.35) ir (2.36) formules.
Siūlių stiprumas, kai skersinė jėga pridėta svarbiausioje ašyje (žr. 2.14 pav.), tikrinamas pagal (2.41) ir (2.42) formules.
2.14 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje
40. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio siūlių plokštumoje (žr. 2.15 pav.).
2.15 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu ir lenkimo momento , veikiančio siūlių plokštumoje
Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos ir lenkimo momento skaičiuojamas taip:
. (2.54)
Siūlių stiprumas tikrinamas plokštumoje pagal 39 punkto reikalavimus.
41. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos ir skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.16 pav.).
a)
b)
2.16 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos ir skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai ir )
Siūlių stiprumas ir jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules.
Lenkimo momentas siūlių plokštumoje , sukeltas skersinės jėgos, skaičiuojamas pagal formulę (2.45), o siūlių stiprumas, veikiant šiam momentui, tikrinamas pagal 38 punkto reikalavimus.
Siūlių stiprumas skersinei jėgai ir jos sukeltam momentui , sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal (2.46) ir (2.47) formules. Įtempiai, atsirandantys nuo šių įrąžų (2.16 b pav.), skaičiuojami pagal (2.48)– (2.53) formules.
Įtempiai nuo įrąžos skaičiuojami taip:
, (2.55)
, (2.56)
čia: siūlių plotai ir skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules.
Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo visų įrąžų su siūlių skaičiuotiniu stipriu:
, (2.57)
. (2.58)
Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių ir suma. Tuomet atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip:
, (2.59)
. (2.60)
Kampas tarp vektorių ir apskaičiuojamas taip:
. (2.61)
Kertinių siūlių, veikiamų ašinės jėgos ir skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje (žr. 2.17 pav.) stiprumas tikrinimas kaip aprašyta aukščiau šiame punkte, teigiant, kad įtempiai ir .
Šiuo atveju atstojamamieji įtempiai skaičiuojami taip:
, (2.62)
. (2.63)
2.17 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos ir skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje
42. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.18 pav.).
Lenkimo momentas plokštumoje dėl ekscentriško ašinės jėgos pridėjimo yra lygus
. (2.64)
Siūlių stiprumas ašinei jėgai skaičiuojamas pagal šio priedo 37 punkto reikalavimus, o lenkimo momentui – pagal 38 punkto reikalavimus, vietoje momento imant momentą .
a)
b)
2.18 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu
Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo ir įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules.
Atstojamasis įtempis nuo bendro visų įrąžų poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių ir suma. Tuomet atstojamieji įtempiai plokštumoje skaičiuojami taip:
, (2.65)
, (2.66)
čia kampas parodytas 2.18 pav. (a).
Įtempiai ir skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules, o įtempiai ir – pagal (2.51) ir (2.53) formules, jų indeksuose pakeičiant į .
43. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, kai lenkimo momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.19 pav.).
Ši jungtis skaičiuojama sąlyginiam kirpimui pagal (2.28) ir (2.29) formules.
Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip:
, (2.67)
. (2.68)
Siūlių atsparumo momentai apskaičiuojami taip:
, (2.69)
, (2.70)
čia: – siūlių skaičius; jungties, parodytos 2.19 pav., .
2.19 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai
Tėjinės jungties kertinės siūlės taip pat turi būti patikrintos pagal Reglamento 153 ir 154 punktų reikalavimus.
Sandūrose, kuriose kertinės siūlės išdėstytos nesimetriškai jų svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, siūlių atsparumo momentai skaičiuojami naudojant inercijos momentus.
44. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų ir lenkimo momento, plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.20 pav.).
a)
b)
2.20 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų ir lenkimo momento plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai
Siūlių stiprumas ir jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus.
Siūlių stiprumas nuo įrąžų ir bendro poveikio tikrinamas taip:
, (2.71)
, (2.72)
čia įtempiai:
, (2.73)
, (2.74)
Įtempiai ir skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules.
Įtempiai , skaičiuojami taip:
, (2.75)
, (2.76)
čia atsparumo momentai ir skaičiuojami pagal formules (2.69) ir (2.70).
Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių , ir suma. Tuomet atstojamieji įtempiai plokštumoje skaičiuojami taip:
, (2.77)
. (2.78)
Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo , ir įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules.
Įtempiai ir skaičiuojami pagal (2.50) ir (2.52) formules.
45. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos, skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.21 pav.).
Siūlių stiprumas jėgoms ir tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus, lenkimo momento žymėjime indeksą pakeičiant į .
a)
b)
2.21 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento , veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai ir )
Lenkimo momentas siūlių plokštumoje, sukeltas skersinės jėgos , skaičiuojamas pagal (2.45) formulę, o siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.28) ir (2.29) formules.
Siūlių stiprumą bendram įrąžų , ir ar jų paskirų kombinacijų poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius.
Siūlių stiprumas skersinei jėgai ir jos sukeltam momentui sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal šio priedo 39 punkto reikalavimus.
Siūlių stiprumas ašinės jėgos ir lenkimo momento sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip:
, (2.79)
, (2.80)
čia atstojamieji įtempiai skaičiuojami pagal šias formules:
, (2.81)
. (2.82)
Įtempiai ir skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules. Įtempiai nuo lenkimo momento:
, (2.83)
, (2.84)
čia: siūlių inercijos momentai svarbiausiosios ašies atžvilgiu skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules.
Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių ir suma.
Tuomet kertinių siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.57) ir (2.58) formules. Atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip:
, (2.85)
. (2.86)
Kampas tarp vektorių ir apskaičiuojamas pagal formulę:
. (2.87)
46. Suvirintinė jungtis, kurioje prijungiami nesimetriniai elementai.
Tokioje jungtyje kiekviena kertinė siūlė ar jų grupė turi būti skaičiuojamos atskirai, nustatant jose veikiančias įrąžas. 2.22 pav. parodyta jungtis, kurioje prie lakšto jungiami du kampuočiai.
2.22 pav. Kampuočių prijungimas prie lakšto
Ašinė jėga , veikianti kampuočio sunkio centre, paskirstoma tarp išilginių kertinių siūlių atvirkščiai proporcingai atstumams nuo kampuočio sunkio centro iki siūlių. Ašinės jėgos dedamosios prie kampo ir sparno skaičiuojamos taip:
, (2.88)
. (2.89)
Įrąžų pasiskirstymo kampuočių jungties išilginėse kertinėse siūlėse koeficientas skaičiuojamas pagal formulę:
. (2.90)
Koeficiento reikšmės priklauso nuo kampuočio dydžio ir tipo (lygiašonis, nelygiašonis). Skaičiuojant apytiksliai galima imti: – lygiašoniams kampuočiams; – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems mažąja lentyna; – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems didžiąja lentyna.
Siūlių stiprumas tikrinamas atskirai prie kampo ir sparno pagal šio priedo 37 punkto formules. Jungčiai, parodytai 2.22 pav., siūlių skaičių prie kampo ir sparno reikia imti .
47. Sandūrinės jungtys kartais stiprinamos antdėklais (žr. 2.23 pav.). Tokiu atveju gaunama kombinuota jungtis. Šios jungtys yra nerekomenduotinos dėl įtempių koncentracijos skerspjūvio sustorėjimo vietose. Tačiau tokios jungtys projektuojamos esant būtinumui, kai dėl per didelių įtempių nepavyksta suprojektuoti sandūrinės jungties. Tokiose jungtyse rekomenduojama naudoti du antdėklus. Antdėklų forma dažniausiai pasirenkama rombinė, bet naudojami ir stačiakampiai antdėklai.
Skaičiuojant kombinuotas jungtis daroma prielaida, kad sandūrinėje jungtyje ir antdėkluose įtempiai yra vienodi. Kombinuotos jungties stiprumas tikrinamas taip:
. (2.91)
Įtempiai skaičiuojami pagal formulę:
, (2.92)
čia: – jungiamojo elemento skerspjūvio plotas; – antdėklų skerspjūvio plotas, – antdėklų skaičius ( 1 arba 2).
2.23 pav. Suvirintinė kombinuota jungtis
Įrąža viename antdėkle:
. (2.93)
Šią įrąžą turi atlaikyti kertinės siūlės, esančios į vieną pusę nuo sandūros vidurio ir jungiančios antdėklą su jungiamuoju elementu. Šių siūlių stiprumas tikrinamas pagal šio priedo 37 punkto formules. Projektuojant šias jungtis dažniausia imamas kertinių siūlių aukštis ir skaičiuojamas reikalingas siūlių ilgis.
III skyrius. Varžtinės jungtys
IV skirsnis. Varžtinių jungčių technologiniai ir konstrukciniai reikalavimai
48. Varžtinės jungtys pagal įrąžos perdavimo būdą būna:
frikcinės (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių įtempus varžtus;
kerpamosios (jungtys su neįtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama kerpant varžtus ir glemžiant jungiamuosius elementus;
frikcinės-kerpamosios (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose apkrova perduodama trintimi ir kerpant varžtus bei glemžiant jungiamuosius elementus;
flanšinės (jungtys su įtempiamaisiais arba neįtempiamaisiais varžtais), kuriose varžtai yra tempiami.
49. Flanšinėms jungtims naudoti plieno lakštus su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis pagal LST EN 10164:2005 [7.34]. Plačiau žr. Reglamento 6 priedo 52–55 punktus.
50. Varžtų skylės pagal LST L ENV 1090-1:2002 [7.28] gali būti apskritosios, pailgosios (žr. 3.1 pav.). Apskritosios skylės skirstomos į normaliąsias ir didesnio skersmens, o pailgosios – į trumpąsias ir ilgąsias.
a)
b)
c)
3.1 pav. Varžtų skylės: a) apskritoji normalioji; b) apskritoji didesnio skersmens; c) pailgoji
51. Projektuojant ir konstruojant varžtines jungtis, turi būti įvertinti Reglamento 160– 171 punktų reikalavimai.
52. Pagal Reglamentą skaičiuojamose jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais gali būti tik apskritosios normaliosios skylės.
53. Varžtų skylės turi būti didesnės už varžto skersmenį.
54. Nominalusis skylės skersmuo turi būti didesnis už varžto skersmenį 3.1 lentelėje nurodytu dydžiu.
3.1 lentelė
Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas
Varžto nominalusis skersmuo d
Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas, mm
Apskritosios skylės
Pailgosios skylės
normaliosios
didesnio skersmens
trumposios
ilgosios
skersai
išilgai
skersai
išilgai
M12
11)
3
1
4
1
< 1,5d
M14
11)
4
1
4
1
M16– M22
2
4
2
6
2
M24
2
6
2
8
2
≥ M27
3
8
3
10
3
Pastaba.
1) Varžtams su apsaugine danga, normaliosios varžtų skylės gali būti didesnės dydžiu, atitinkančiu dangos storį.
55. Skylės gali būti formuojamos gręžiant, pramušant, terminiu pjovimu ar kitais būdais, leidžiančiais išvengti vietinio metalo sukietinimo zonų.
56. Terminio pjovimo būdu gali būti formuojamos skylės tik plokštėse, skirtose konstrukcijoms tvirtinti prie pamato.
57. Skyles pramušti leidžiama elementuose iki 25 mm storio ir jei elemento nominalusis storis ne didesnis už skylės nominalųjį skersmenį. Pramušant pailgąsias skyles, nominalusis elemento storis lyginamas su mažiausiu skylės matmeniu.
58. Varžtų skerspjūvio plotas Ab ir varžtų grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab, net imami iš 3.2 lentelės. Reglamento 7.32 lentelėje pateiktas tik varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab, net.
3.2 lentelė
Varžtų, atitinkančių LST EN ISO 898-1 [7.13], skerspjūvio plotai
d (mm)
M16
M18
M20
M22
M24
M27
M30
M33
M36
M39
Ab (mm2)
201
254
314
380
452
572
706
855
1017
1194
Ab, net (mm2)
157
192
245
303
353
459
561
694
817
976
59. Neįtempiamojo varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis neturi būti giliau nei 0,5t1 (čia t1 elemento, prigludusio prie veržlės, storis) arba giliau kaip 5 mm (žr. 3.2 pav.), išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros stulpus ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje.
3.2 pav. Varžto įsriegtosios dalies įgilinimas skylėje
60. Dvipusiais antdėklais sujungiamų lakštų storių skirtumas Δ neturi būti didesnis kaip 2 mm jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais ir ne didesnis kaip 1 mm jungtyse su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.3 pav.). Jungiant antdėklais nevienodo storio elementus, kai lakštų storių skirtumas Δ yra didesnis už nurodytą, tarp plonesniojo elemento ir antdėklo dedamas tokios pat medžiagos tarpiklis, tačiau turi būti numatytas 10% didesnis varžtų skaičius. Dvipusiais antdėklais ir įtempiamaisiais varžtais negalima jungti lakštų, kurių storių skirtumas Δ didesnis kaip 1 mm.
3.3 pav. Nevienodo storio elementų jungtis su dvipusiais antdėklais
61. Plieninių varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17], LST EN ISO 4016:2002 [7.16], LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.3 lentelėje.
Plieninių veržlių, atitinkančių LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.4 lentelėje.
3.3 lentelė
Plieninių varžtų kokybės ir gaminio klasės
Standartas
Savybės
LST EN ISO 4014:2002
LST EN ISO 4016:2002
LST EN ISO 4017:2002
LST EN ISO 4018:2002
Mechaninės savybės
Kokybės klasė
d = 3– 39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9
d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8
d = 3– 39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9
d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8
d > 39: pagal susitarimą
d > 39: pagal susitarimą
d > 39: pagal susitarimą
d > 39: pagal susitarimą
Standartas
LST EN ISO 898– 1:2000
Nuokrypos
Gaminio klasė
A/B
C
A/B
C
l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A
l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A
l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B
l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B
Pastaba.
1) Tas, kuris mažesnis.
3.4 lentelė
Plieninių veržlių kokybės ir gaminio klasės
Standartas
Savybės
LST EN ISO 4032:2002
LST EN ISO 4033:2002
LST EN ISO 4034:2002
Sriegis
M1,6– M64
M5– M36
M5– M64
Mechaninės savybės
Kokybės klasė
d = 3– 39 mm: 6, 8, 9.8, 10
9, 12
d≤ 16 mm: 5
d = 16– 39: 4, 5
d > 39: pagal susitarimą
d > 39: pagal susitarimą
Standartas
LST EN ISO 20898– 2:2000
Nuokrypos
Gaminio klasė
A ir B
A ir B
C
d ≤ 16 mm: A
d ≤ 16 mm: A
d > 16 mm: B
d > 16 mm: B
62. Plieninių poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] nomenklatūrą kietumo ir gaminio klasės pateiktos 3.5 lentelėje.
3.5 lentelė
Plieninių poveržlių kietumo ir gaminio klasės
Standartas
Savybės
LST EN ISO 7089:2002
LST EN ISO 7090:2002
LST EN ISO 7091:2002
Sriegio skersmuo d, mm
1,6–64
5–64
1,6–64
Mechaninės savybės
Kietumo klasė
200 HV
200 HV
100 HV
300 HV
300 HV
Nuokrypos
Gaminio klasė
A
A
C
63. Varžtai, kurių stiprumo savybės atitinka LST EN ISO 898-1:2000 [7.13], ir veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898-2:2002 [7.23] reikalavimus, turi būti paženklinti vienu iš dviejų būdų:
laikrodžio ciferblato, kai kokybės klasė pažymima simboliais;
skaitmeniniu – uždedant skaitinį kokybės klasės žymenį.
Laikrodžio ciferblato būdas taikomas tuomet, kai varžto galvutės dydis ir forma neleidžia pažymėti varžtų, nurodant jų kokybės klasės skaitinį žymenį. Ženklinimas privalomas visoms kokybės klasėms, viršutinėje varžto galvutės dalyje arba galvutės šoninėje dalyje įrėžiant ar įspaudžiant (žr. 3.6 ir 3.7 lenteles). Žymenys privalomi varžtams su šešiakampėmis galvutėmis, kai jų nominalusis skersmuo d ≥ 5 mm.
64. Kokybės klasės žymuo sudarytas iš dviejų skaičių:
pirmasis žymi 100 kartų sumažintą plieno charakteristinio stiprio pagal stiprumo ribą nominaliąją vertę N/mm2;
antrasis, padalintas iš 10, žymi santykį tarp mažiausios takumo ribos ReL (arba sąlyginės takumo ribos Rp0,2) ir stiprumo ribos Rm nominaliųjų verčių.
65. Pirmojo ir antrojo žymens skaičių sandauga atitinka 10 kartų sumažintą charakteristinį stiprį pagal takumo ribą N/mm2.
3.6 lentelė
Varžtų ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 898-1:2000 [7.13]
Kokybės klasė
3.6
4.6
4.8
5.6
5.8
Žymuo simboliais
Žymuo kokybės klase
3.6 lentelės tęsinys
Kokybės klasė
6.8
8.8
9.8
10.9
10.91)
12.9
a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį;
b – vieno ar dviejų brūkšnių, o 12.9 kokybės klasės – vieno taško žymenys;
c – gamintojo identifikacijos žymuo;
d – kokybės klasė.
Pastaba. 1) Kai 10.9 klasės varžtams naudojamas mažaanglis marteninis plienas.
3.7 lentelė
Veržlių ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 20898-2:2000 [7.44]
Kokybės klasė
4
04
5
05
Žymuo simboliais
–
–
Žymuo kokybės klase
3.7 lentelės tęsinys
Kokybės klasė
6
8
9
10
12
a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį;
b – vieno brūkšnio, o 12 kokybės klasės – vieno taško žymenys;
c – kokybės klasė.
Pastaba. Žymuo kokybės klase gali būti uždėtas ant veržlės šono.
66. Varžtų ir sraigtų, pavaizduotų 3.4 pav., galvučių matmenys pateikti 3.8 lentelėje, o varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.9 lentelėje.
a)
b)
3.4 pav. Varžtų ir sraigtų matmenys: a) varžtai pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16]; b) sraigtai pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19]
3.8 lentelė
Neįtempiamųjų varžtų ir sraigtų galvučių pagrindiniai matmenys
Nominalusis varžto skersmuo d, mm
Veržliarakčio matmuo s, mm
Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm
Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm
Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm
LST EN ISO 4014:2002 ir
LST EN ISO 4017:2002
LST EN ISO 4016:2002 ir
LST EN ISO 4018:2002
A klasė
B klasė
12
18,0
7,5
0,6
20,03
19,85
19,85
16
24,0
10,0
0,6
26,75
26,17
26,17
181)
27,0
11,5
0,6
30,14
29,56
29,56
20
30,0
12,5
0,8
33,53
32,95
32,95
221)
34,0
14,0
0,8
37,72
37,29
37,29
24
36,0
15,0
0,8
39,98
39,55
39,55
271)
41,0
17,0
1,0
–
45,2
45,2
30
46,0
18,7
1,0
–
50,85
50,85
331)
50,0
21,0
1,0
–
55,37
55,37
36
55,0
22,5
1,0
–
60,79
60,79
391)
60,0
25,0
1,0
–
66,44
66,44
42
65,0
26,0
1,2
–
71,30
71,30
451)
70,0
28,0
1,2
–
76,95
76,95
48
75,0
30,0
1,6
–
82,6
82,6
Pastabos:
1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.
Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,25– 1,0 mm.
3.9 lentelė
Varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai
Nominalusis varžto ilgis, mm
M12
M16
M18
M20
M22
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
50
11,25
20
55
16,25
25
60
21,25
30
17
27
65
26,25
35
22
32
70
31,25
40
32
42
15,5
28
80
41,25
50
42
52
25,5
38
21,5
34
90
51,25
60
52
62
35,5
48
31,5
44
27,5
40
100
61,25
70
62
72
45,5
58
41,5
54
37,5
50
110
71,25
80
72
82
55,5
68
51,5
64
47,5
60
120
81,25
90
76
86
65,5
78
61,5
74
57,5
70
130
86
96
69,5
82
65,5
78
61,5
74
140
96
106
79,5
92
75,5
88
71,5
84
150
106
116
89,5
102
85,5
98
81,5
94
160
99,5
112
95,5
108
91,5
104
180
119,5
132
115,5
128
111,5
124
200
135,5
148
131,5
144
220
138,5
151
Pastabos:
1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].
2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].
3.9 lentelė tęsinys
Nominalusis varžto ilgis, mm
M24
M27
M30
M33
M36
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
90
21
36
100
31
46
25
40
110
41
56
35
50
26,5
44
120
51
66
45
60
36,5
54
130
55
70
49
64
40,5
58
34,5
52
140
65
80
59
74
50,5
68
44,5
62
36
56
150
75
90
69
84
60,5
78
54,5
72
46
66
160
85
100
79
94
70,5
88
64,5
82
56
76
180
105
120
99
114
90,5
108
84,5
102
76
96
200
125
140
119
134
110,5
128
104,5
122
96
116
220
132
147
126
141
117,5
135
111,5
129
103
123
240
152
167
146
161
137,5
155
131,5
149
123
143
260
166
181
157,5
175
151,5
169
143
163
280
177,5
195
171,5
189
163
183
300
197,5
215
191,5
209
183
203
320
211,5
229
203
223
340
223
243
360
243
263
Pastabos:
1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].
2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].
3.9 lentelė tęsinys
Nominalusis varžto ilgis, mm
M39
M42
M45
M48
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
150
40
60
160
50
70
41,5
64
180
70
90
61,5
84
55,5
78
47
72
200
90
110
81,5
104
75,5
98
67
92
220
97
117
88,5
111
82,5
105
74
99
240
117
137
108,5
131
102,5
125
94
119
260
137
157
128,5
151
122,5
145
114
139
280
157
177
148,5
171
142,5
165
134
159
300
177
197
168,5
191
162,5
185
154
179
320
197
217
188,5
211
182,5
205
174
199
340
217
237
208,5
231
202,5
225
194
219
360
237
257
228,5
251
222,5
245
214
239
380
257
277
248,5
271
242,5
265
234
259
400
268,5
291
262,5
285
254
279
420
288,5
311
282,5
305
274
299
440
308,5
331
302,5
325
294
319
460
314
339
480
334
359
Pastabos:
1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].
2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].
67. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] neįsriegtos dalies ilgių a (žr. 3.3 pav. (b)) didžiausios reikšmės apytikriai lygios 1/3 sraigto nominaliojo skersmens. Sraigtų ilgiai yra: 10 mm, 12 mm, 16 mm, nuo 20 mm iki 70 mm ilgiai kinta kas 5 mm, nuo 70 iki 160 – kas 10 mm ir nuo 160 – kas 20 mm. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] didžiausias ilgis 200 mm, o sraigtų pagal LST EN ISO 4018:2002 [7.19] ilgiai – iki 500 mm. Populiariausi sraigtų ilgiai – 2d 10d.
68. Šešiakampių veržlių A ir B kokybės klasių pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], C kokybės klasės pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] bei plonų šešiakampių veržlių su nuosklembomis A ir B kokybės klasių pagal (3.5 pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.10 lentelėje.
X
Y
3.5 pav. Šešiakampės veržlės
3.10 lentelė
Veržlių pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] pagrindiniai matmenys
Sriegio skersmuo d, mm
Veržliarakčio matmuo s, mm
Mažiausias apibrėžiamo apie veržlę apskritimo skersmuo e, mm
Didžiausias veržlės aukštis m, mm
LST EN ISO 4032,
LST EN ISO 4033
LST EN ISO 4034
LST EN ISO 4032
LST EN ISO 4033
LST EN ISO 4034
12
18,0
20,03
19,85
10,8
12,0
12,2
16
24,0
26,75
26,17
14,8
16,4
15,9
181)
27,0
29,56
29,56
15,8
–
16,9
20
30,0
32,95
32,95
18,5
20,3
19,0
221)
34,0
37,29
37,29
19,4
–
20,2
24
36,0
39,55
39,55
21,5
23,9
22,3
271)
41,0
45,2
45,2
23,8
–
24,7
30
46,0
50,85
50,85
25,6
28,6
26,4
331)
50,0
55,37
55,37
28,7
–
29,5
36
55,0
60,79
60,79
31,0
34,7
31,9
391)
60,0
66,44
66,44
33,4
–
34,3
42
65,0
71,30
71,30
34,0
–
34,9
451)
70,0
76,95
76,95
36,0
–
36,9
48
75,0
82,6
82,6
38,0
–
38,9
Pastabos:
1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.
1. Pagal LST EN ISO 4033:2002 [7.21] veržlės gaminamos tik iki d = 36 mm ir negaminamos žvaigždute pažymėtų dydžių veržlės.
2. X ir Y formos veržlės gaminamos pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], o pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] – X tipo.
3. Y formos veržlės gaminamos tik atskiru susitarimu.
4. A klasės veržlės gaminamos iki d = 16 mm, o B – d >16 mm (LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21].
69. Plokščiųjų vidutinės serijos poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] (3.4 b pav.) ir nusklembtųjų poveržlių pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24] (3.6 a pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.11 lentelėje.
a)
b)
3.6 pav. Plokščiosios vidutinės serijos poveržlės: a) nusklembtosios poveržlės pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24]; b) poveržlės pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25]
3.11 lentelė
Poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] pagrindiniai matmenys
Nominalusis varžto skersmuo d, mm
Nominalieji poveržlės matmenys, mm
d1
d2
h
LST EN ISO 7089, LST EN ISO 7090
LST EN ISO 7091
12
13,0
13,5
24,0
2,5
16
17,0
17,5
30,0
3,0
181)
19,0
20,0
34,0
3,0
20
21,0
22,0
37,0
3,0
221)
23,0
24,0
39,0
3,0
24
25,0
26,0
44,0
4,0
271)
28,0
30,0
50,0
4,0
30
31,0
33,0
56,0
4,0
331)
34,0
36,0
60,0
5,0
36
37,0
39,0
66,0
5,0
391)
42,0
42,0
72,0
6,0
42
45,0
45,0
78,0
8,0
451)
48,0
48,0
85,0
8,0
48
52,0
52,0
92,0
8,0
Pastaba.
1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.
70. Stipriųjų varžtų pagal LST EN 14399-3:2005 [7.53] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] (žr. 3.7 pav.) galvučių matmenys pateikti 3.12 lentelėje, o varžtų neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.13 ir 3.14 lentelėse.
3.7 pav. Stipriųjų varžtų šešiakampėmis galvutėmis pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] matmenys
3.12 lentelė
Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.74] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] galvučių pagrindiniai matmenys
Nominalusis varžto skersmuo d, mm
Veržliarakčio matmuo s, mm
Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm
Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm
Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm
12
22,0
7,5
1,2
23,91
141)
24,0
8,8
1,2
26,17
16
27,0
10,0
1,2
29,56
181)
30,0
11,5
1,5
32,95
20
32,0
12,5
1,5
35,03
22
36,0
14,0
1,5
39,55
24
41,0
15,0
1,5
45,20
27
46,0
17,0
2,0
50,85
30
50,0
18,7
2,0
55,37
36
60,0
22,5
2,0
66,44
Pastabos:
1) Šių skersmenų varžtai pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] naudotini išimtiniais atvejais. LST EN 14399-4:2005 [7.55] šių skersmenų varžtų nėra.
Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,4– 0,8 mm.
3.13 lentelė
Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] nominalieji ir neįsriegtosios dalies ilgiai
Nominalusis varžto ilgis, mm
M12
M141)
M16
M18
M20
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
Ilgis ls, mm
Ilgis lg, mm
35
6
11,25
40
6
11,25
6
12
45
6,25
15
8
14
10
17,5
50
11,25
20
7
13
8
14
10
17,5
55
16,25
25
11
21
8
14
10
17,5
60
21,25
30
16
26
12
22
9
16,5
10
17,5
65
26,25
35
21
31
17
27
10,5
23
10
17,5
70
31,25
40
26
36
22
32
15,5
28
11,5
24
75
36,25
45
31
41
27
37
20,5
33
16,5
29
80
41,25
50
36
46
32
42
25,5
38
21,5
34
85
4 …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.