LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 1487 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamas: 1.1. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Energetika“ (14 derybinis skyrius); 1.2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (24 derybinis skyrius); 1.3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius). 2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                       ROLANDAS PAKSAS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS                                                           ANTANAS VALIONIS ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487 LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA „ENERGETIKA“ (14 DERYBINIS SKYRIUS) I. BENDROSIOS NUOSTATOS 2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus. Lietuvos Respublika pritaria visam acquis energetikos srityje. Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti energetikos acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Šiame derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio dėl naftos produktų atsargų sudarymą reglamentuojančių direktyvų (68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EB) įgyvendinimo – iki 2008 m. sausio 1 d. ir techninės adaptacijos dujų tranzito ir transeuropinių energijos tinklų sektoriuose. II. PAGRINDIMAS IR GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS 1. Vidaus rinka ir konkurencingumas 1.1. Naftos sektorius Žalia nafta. Paieška ir gavyba Šį sektorių reglamentuoja direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo sąlygų ir Komisijos sprendimas 93/327EEB, nustatantis sąlygas, kuriomis užsakovai, eksploatuojantys geografines vietoves naftai, dujoms, anglims ar kitam kietajam kurui žvalgyti arba išgauti, turi pateikti Komisijai informaciją apie paskiriamus užsakymus. Naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos leidimus Lietuvos ir užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims konkurso būdu išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė Naftos darbų licencijų komisijos teikimu. Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 169 „Dėl naftos gavybos ir perdirbimo spartinimo“ (Žin., 1992, Nr. 16-434) ir juo patvirtintos Laikinosios naftos paieškų, žvalgymo ir gavybos Lietuvos Respublikoje taisyklės; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Naftos darbų licencijų komisijos sudarymo“ (Žin., 1997, Nr. 50-1196). Šio sektoriaus nuostatos dėl paraiškų padavimo laikotarpio ir konkurso skelbimo Bendrijos spaudoje Lietuvos teisės aktuose nėra griežtai apibrėžtos, kaip to reikalauja direktyva 94/22/EB, nenumatyta pateikti Komisijai metinę informaciją apie išduotus leidimus, plotus ir atsargas, todėl numatoma iš naujo apsvarstyti Laikinąsias naftos darbų taisykles ir suderinti jas su direktyvos 94/22/EB reikalavimais iki 2003 metų. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvos 94/22/EB ir Komisijos sprendimo 93/327/EEB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą. Už angliavandenilių paiešką, žvalgymą ir jų naudojimo priežiūrą atsakingos Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija. Naftos ir naftos produktų atsargos ir krizių valdymas Šį sektorių reglamentuoja direktyvos 68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EEB, nurodančios, jog būtina sukaupti privalomąsias naftos ir naftos produktų atsargas 90 dienų, ir direktyvos 73/238/EEB, 77/706/EEB, 78/890/EEB, 79/639/EEB, 85/536/EEB, nustatančios, kokių priemonių reikia imtis sutrikus naftos ir naftos produktų tiekimui. Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); 1997 m. gegužės 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios situacijos, aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais, atveju įstatymas (Žin., 1997, Nr. 53-1227); 2000 m. rugpjūčio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 78-2359); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 824 „Dėl naftos produktų valstybės rezervų valstybės įmonės Subačiaus kuro bazės įsteigimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1836); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas, tiekiant naftą ir naftos produktus ekstremalios situacijos atveju“ (Žin., 1997, Nr. 94-2364); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl valstybės įmonės Vilniaus mazuto saugyklos įsteigimo“ (Žin., 1999, Nr. 9-183). Šiuo metu Lietuvoje turimas tokias naftos ir naftos produktų atsargas sudaro valstybės rezervas, įmonių atsargos ir išgaunamos vietinės naftos atsargos. Dabar dėl informacijos stokos nėra galimybės įvertinti visų turimų atsargų dydžio, nėra informacinės sistemos, be to, įmonės neįpareigotos teikti informaciją apie turimas atsargas. Iki 2003 metų numatoma įdiegti privalomųjų naftos ir/arba naftos produktų atsargų valdymo informacinę sistemą ir sukurti atitinkamą administravimo struktūrą. Privalomųjų naftos ir jos produktų atsargų 90 dienų sukaupimą ir naudojimą reglamentuos rengiamas Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo įstatymo projektas, kuris visiškai atitiks direktyvų nuostatas, be to, bus parengti atitinkami įstatymo lydimieji teisės aktai. Lietuva yra pasirengusi priimti direktyvų šiame sektoriuje nuostatas įgyvendinančius teisės aktus iki 2003 metų. Kadangi nėra galimybių sukaupti didelių finansinių išteklių, kurių reikia naftos ir privalomųjų naftos produktų atsargoms suformuoti, Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio direktyvoms 68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EB įgyvendinti – iki 2008 m. sausio 1 dienos. Norint sukaupti privalomąsias naftos ir jos produktų atsargas 90 dienų, reikia turėti pakankamai talpyklų ir lėšų jiems pirkti. Šviesiesiems naftos produktams saugoti talpyklų pakanka, o mazutui dar trūksta, todėl būtina užbaigti mazuto saugyklos statybą Vilniuje. Šios saugyklos statybą planuojama finansuoti iš imamų paskolų. Tam tikslui reikės maždaug 65 mln. litų, o pačių naftos produktų atsargų trūkstamam kiekiui sukaupti ir saugoti – maždaug 477 mln. litų (2000 m. rugsėjo 11 d. kainomis; mokesčiai neskaitomi). Finansavimo principai bus numatyti, priėmus atitinkamus teisės aktus, be to, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas šiuo klausimu. Lietuva sprendžia principines atsargų sudarymo problemas: dėl atsargų sudarymo schemos. Nėra reglamentuota, kas turės sudaryti atsargas, kaip ir kur jas saugos; dėl atsargų sudarymo finansavimo; dėl informacijos surinkimo, apdorojimo ir administravimo. Prognozuojami naftos produktų atsargų sudarymo etapai ir finansinių išteklių poreikis Metai Matavimo vienetas Iki 2001 metų pabaigos Iki 2002 metų pabaigos Iki 2003 metų pabaigos Iki 2004 metų pabaigos Iki 2005 metų pabaigos Iki 2006 metų pabaigos Iki 2007 metų pabaigos Iš viso Reikiamo atsargų kiekio sukaupimo procentas (įvertinus esamas atsargas) procentai – 10 20 30 50 75 100 – Lėšų poreikis talpyklų statyboms užbaigti mln. litų 21 22 22 – – – – 65 Lėšų poreikis kuro atsargoms įsigyti mln. litų – 47,7 47,7 47,7 95,4 119,25 119,25 477 Lėšų poreikis iš viso mln. litų 21 69,7 69,7 47,7 95,4 119,25 119,25 542 Pastaba. 2001 metais nenumatyta lėšų privalomosioms naftos produktų atsargoms kaupti, nes nėra galiojančių teisės aktų, įpareigojančių ūkio subjektus sudaryti privalomąsias naftos produktų atsargas. Pačių naftos produktų atsargų kaupimą numatoma pradėti 2002-2003 metais, kai bus priimti teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjektų įpareigojimą savo lėšomis sukaupti nurodytą naftos produktų atsargų kiekį. Dabar valstybinių kuro atsargų sudarymo, saugojimo, naudojimo ir apskaitos klausimais rūpinasi Ūkio ministerija. Planuojama stiprinti Ūkio ministerijoje atitinkamus padalinius ir/ar įsteigti atskirą padalinį, kuris rinktų, apdorotų ir teiktų Europos Komisijai informaciją, valdytų ekstremalias situacijas energetikoje. Numatoma iki 2003 metų įsteigti administracinę struktūrą ekstremalioms situacijoms naftos sektoriuje valdyti, įsigyti reikiamą įrangą ir programas, mokyti personalą. Šiems uždaviniams spręsti teikiama pagalba pagal „Dvynių“ programos projektą. Naftos ir naftos produktų kainų statistika Šį sektorių reglamentuoja direktyva 1999/280/EB dėl tvarkos teikiant informaciją ir konsultuojantis dėl naftos ir naftos produktų kainų Bendrijoje, Europos Komisijos sprendimas 1999/566/EB, įgyvendinantis direktyvos 1999/280/EB nuostatas, ir Tarybos reglamentas 2964/95/EB, nustatantis naftos importo ir pristatymo į Bendriją registravimą. Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų apsirūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-873); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 811 „Dėl eksporto ir importo apskaitos bei statistikos“ (Žin., 1994, Nr. 69-1317); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 1221 „Dėl naftos produktų importo, eksporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais bei mažmeninės prekybos suskystintosiomis dujomis licencijavimo“ (Žin., 1995, Nr. 77-1793); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1107 „Dėl Prekybos naftos produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 92-2157). Esama teisinė bazė bus tobulinama reglamentuojant kaupimą statistinės informacijos apie naftos ir naftos produktų pirkimo-pardavimo kainas, gaminamos produkcijos kiekį, realizavimą vidaus ir užsienio rinkoje, importą ir eksportą. Reikiamus teisės aktus numatoma parengti iki 2003 metų, o nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti šio sektoriaus ES teisės aktų reikalavimus. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) renka oficialią informaciją apie naftos ir naftos produktų importą ir eksportą, apie naftos produktų gamybą, vartojimą ir kai kurių svarbiausių naftos produktų kainas. Informacija gaunama iš Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) (apie naftos ir naftos produktų importą ir eksportą), Finansų ministerijos (apie naftos ir naftos produktų mokesčius ir muitus) ir tiesiogiai iš ūkio subjektų pagal patvirtintas statistikos formas. Numatoma suteikti įgaliojimus Statistikos departamentui teikti Europos Komisijai informaciją apie atsiskaitančiąsias įmones, naftos ir naftos produktų importo, eksporto ir gamybos apimtį, kainas. 1.2. Elektra Šį sektorių reglamentuoja direktyva 96/92EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Lietuvos apsisprendimas sukurti vidaus rinką elektros energetikos sektoriuje išreikštas Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568). Vienas iš valstybės energetikos politikos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, – skatinimas didinti ekonominį elektros energijos rinkos efektyvumą konkurencijos būdu. Restruktūrizuoti elektros energetikos sektorių numatyta Nacionalinėje acquis priėmimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-869). Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); 2000 m. liepos 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 74-2262); 2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984); ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 77-2185); ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 319 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 83-2476); Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1996 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos“; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 132 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3281). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas turėtų įsigalioti 2001 m. sausio 1 d., tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo, be redakcinių pataisų, numatoma atidėti minėtojo įstatymo įsigaliojimą iki 2001 m. liepos 1 dienos. Teisės aktus, kurių reikės šiam įstatymui įgyvendinti, numatoma patikslinti ar iš naujo parengti iki 2001 m. liepos 1 dienos. Svarbiausieji teisės aktai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti yra šie: Tinklų naudojimo taisyklės; Prekybos elektros energija taisyklės; Licencijų išdavimo tvarka; veiklos, kuriai reikia leidimų, rūšių sąrašas; Leidimų plėsti elektros energijos pajėgumus arba kurti naujus išdavimo tvarka; Laisvųjų vartotojų ir tiekėjų elektros energijos importo sąlygos; Leidimų tiesti tiesiogines elektros tiekimo linijas Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka; Elektros įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas numato, jog elektros energijos rinka šalyje kuriama etapais, laipsniškai suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę ir teisę sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su gamintojais šiems laisviesiems vartotojams: nuo 2001 metų – vartotojams, kurie suvartoja daugiau kaip 20 mln. kWh elektros energijos (rinka atveriama 21 procentu); nuo 2002 metų – vartotojams, kurie suvartoja daugiau kaip 9 mln. kWh elektros energijos (rinka atveriama 26 procentais); nuo 2010 metų – visiems vartotojams. Iki 2002 metų pabaigos parengus ir priėmus atitinkamas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pataisas, parengus ir priėmus kitus teisės aktus, bus užbaigta derinti Lietuvos Respublikos teisę su ES teisės normomis šiame sektoriuje. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvos 96/92/EB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti valstybės politikos įgyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsakinga už branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir priežiūrą; Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Energetikos valstybinė inspekcija), atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kontroliuojanti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir jam įgyvendinti būtinų teisės aktų vykdymą bei laikymąsi elektros energetikos sektoriuje, taip pat atsakinga už energijos išteklių kainodarą ir kontroliuojanti energetikos veiklą. 1.3. Gamtinių dujų vidaus rinka Šį sektorių reglamentuoja direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); 1998 m. birželio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 66-1908); 1999 m. kovo 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30-856); 1996 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533); 1996 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742); 2000 m. spalio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų apsirūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-873); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1993, Nr. 58-1123); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552); ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 77-2185); Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 72 „Dėl Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2580). Pagal direktyvos 98/30/EB reikalavimus Lietuvos teisės aktuose iki narystės reikės: patikslinti ir nustatyti leidimų statyti, eksploatuoti dujų sistemas, tiesioginius vamzdynus, tiekti gamtines dujas išdavimo tvarką (direktyvos 4 straipsnio 1 punktas, 20 straipsnio 2 punktas); numatyti sąskaitų atskyrimą buhalterinėje apskaitoje, pildant atskiras sąskaitas pagal dujų perdavimo, paskirstymo ir saugojimo veiklos rūšis (direktyvos 13 straipsnio 3 punktas); patikslinti teisės naudotis sistema tvarką, komercines sąlygas ir tarifus (direktyvos 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 punktas, 16 straipsnis). Daugelis direktyvos 98/30/EB nuostatų perkelta į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir iš naujo rengiamą Gamtinių dujų tiekimo vartotojams taisyklių redakciją. Numatoma, kad įstatymas bus visiškai įgyvendintas iki 2004 m. sausio 1 dienos. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti daugelį direktyvos 98/30/EB reikalavimų nuo 2004 m. sausio 1 d., tačiau kol gamtinių dujų tinklai nesujungti su Vakarų Europos šalių dujų tinklais ir nėra kitų alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių, Lietuva negalės įgyvendinti visų rinkos santykių dujų sektoriuje direktyvos 4, 18 bei 20 straipsnių reikalavimų (dėl leidimų statyti ir eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius, tiekti gamtines dujas, taip pat dėl laisvųjų vartotojų nustatymo ir rinkos atvėrimo). Direktyvos 98/30/EB 26(1) straipsnis numato išlygą šalims, turinčioms vienintelį tiekėją, o Lietuvos atveju rinkos santykių dujų sektoriuje įgyvendinimą riboja vienas pagrindinis tiekėjas – Rusijos Federacijos atviroji akcinė bendrovė „Gazprom“, kuri nustato gamtinių dujų tiekimo kvotas Lietuvos dujų įmonėms. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energijos išteklių kainodarą bei energetikos veiklos kontrolę; Konkurencijos taryba, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką. 1.4. Skaidrumas Elektros energijos ir dujų kainos Šį sektorių reglamentuoja direktyva 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramoniniams vartotojams taikymo skaidrumą, taip pat direktyva 90/653/EEB, išdėstanti pataisas, įgyvendinant Vokietijoje nustatytas Bendrijos direktyvas, susijusias su prekių gabenimo ir dujų bei elektros energijos kainų statistika. Remiantis direktyvos 90/377/EEB nuostatomis, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1999 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 100 buvo patvirtintos ataskaitos formos dėl duomenų rinkimo apie dujų ir elektros energijos, tiekiamos galutiniams pramoniniams vartotojams, kainas. Statistikos departamentui atlikus dujų ir elektros energijos kainų tyrimus, Lietuvos Respublika nuo 2004 m. sausio 1 d. bus pasirengusi įgyvendinti direktyvos 90/377/EEB nuostatas. Tarybos direktyva 90/653/EEB Lietuvai netaikoma. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Statistikos departamentas, atsakingas už duomenų apie dujų ir elektros energijos kainas galutiniams pramoniniams vartotojams pateikimą Europos Bendrijos statistikos įstaigai; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už dujų ir elektros energijos kainodarą. Energetikos investicijos Šį sektorių reglamentuoja Tarybos reglamentas 736/96/EB dėl Komisijos informavimo apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, Komisijos reglamentas 2386/96/EB, taikantis 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 736/96/EB dėl Komisijos informavimo apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, Komisijos sprendimas 81/717/EEB dėl Nyderlandų Vyriausybės pasiūlymų suteikti pagalbą (grantą) investicijoms į naftos chemijos pramonę. Iki 2002 metų pabaigos priėmus atitinkamai papildytą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą, Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti Tarybos ir Komisijos reglamentų 736/96/EB ir 2386/96/EB nuostatas nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Šį įstatymą numatoma papildyti nuostata, kad už Europos Komisijos informavimą apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose atsakinga Ūkio ministerija. Komisijos sprendimas 81/717/EEB Lietuvai netaikomas. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą. Ūkio ministerija rengia energetikos sektoriaus plėtojimo, naudojant investicines priemones, strategiją. Priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pataisas, Ūkio ministerija bus atsakinga už Europos Sąjungos Komisijos informavimą apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose. 1.5. Tranzitas Elektros energijos tranzitas Šį sektorių reglamentuoja direktyva 90/547/EEB dėl elektros energijos tranzito elektros perdavimo tinklais. Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); 2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984); ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 77-2185); ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 319 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2476); Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1996 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos“; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 132 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3281). Energetikos sektoriaus integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas, regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija yra Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, išreikšti Nacionalinėje energetikos strategijoje, kurią Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1999 m. spalio 5 dieną. Galiojantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato bendruosius energetikos tvarkymo principus, jis nereglamentuoja atskirų sektorių specifinių klausimų. Jo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos acquis reikalavimams, tačiau dalis direktyvoje 90/547/EEB nustatytų reikalavimų nereglamentuojama. Rengiamos atitinkamos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pataisos, kurias numatoma priimti iki 2002 metų pabaigos. Elektros energijos tranzito, rinkos santykių įvedimo ir reguliavimo klausimai teisiškai sureguliuoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme. Įstatymo įsigaliojimui būtinus įstatymo lydimuosius teisės aktus numatoma priimti iki 2001 m. liepos 1 dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, elektros tranzito reglamentavimas bus suderintas su direktyvos 90/547/EEB reikalavimais. Dalis šios direktyvos reikalavimų buvo pradėta įgyvendinti 1998 m. birželio 23 d., Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Energetikos chartijos sutartį. Kad energetikos sektorius techniškai integruotųsi į ES energetikos sistemas, būtina sukurti infrastruktūrą, leisiančią sujungti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros tinklus. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 345 „Dėl naujo tarptautinio Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimo į Centrinės ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemas projekto“ (Žin., 1999, Nr. 30-861). Numatoma pastatyti elektros perdavimo liniją Lietuva-Lenkija. Vedamos derybos su Lenkija dėl šio projekto realizavimo. Tikimasi, jog Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Bendrijų Steigimo sutarties 129 straipsnio A, B ir C dalis, skatins šios jungties įdiegimą. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už elektros, šilumos ir gamtinių dujų kainodarą; Energetikos valstybinė inspekcija, vykdanti fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių techninę priežiūrą ir kontrolę; akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, vykdanti Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymą ir eksploatavimą; bendra įmonė „DC Baltija“, koordinuojanti Baltijos elektros energetikos sistemų ir kaimyninių energetikos sistemų darbą, įskaitant komercinių sutarčių tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos energetikos įmonių vykdymą. Dujų tranzitas Šį sektorių reglamentuoja Tarybos direktyva 91/296/EEB, Komisijos direktyva 95/49/EB ir Komisijos sprendimas 95/539/EB dėl gamtinių dujų tranzito vamzdynų tinklais. Svarbiausieji Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); 1998 m. birželio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 66-1908); 2000 m. spalio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų apsirūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-873); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552); ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 77-2185). Pagal Tarybos direktyvos 91/296/EEB reikalavimus iki 2002 metų pabaigos bus parengti nauji Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimai, kurie turės: įpareigoti gamtinių dujų įmones derėtis su interesantais dėl gamtinių dujų tranzito (direktyvos 3 straipsnio 3 punktas); įpareigoti gamtinių dujų įmones informuoti Europos Komisiją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, apie tranzito sutarties rezultatus ir nesėkmingų derybų priežastis (direktyvos 3 straipsnio 3 punktas). Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 d., numatoma, kad jis bus visiškai įgyvendintas iki 2004 m. sausio 1 dienos. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 91/296/EEB, 95/49/EB ir sprendimo 95/539/EB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Techninių adaptacijų reikmė. Lietuvai tapus ES nare, reikės: papildyti Tarybos 91/296/EEB direktyvos priedą (Europos Komisijos 95/49/EB direktyva) – Bendrijos ūkio subjektų ir aukšto slėgio vamzdynų tinklų sąrašą Lietuvos ūkio subjektu akcine bendrove „Lietuvos dujos“ ir įpareigoti bendrovę informuoti Europos Komisiją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą ir derybų šiuo klausimu rezultatus; papildyti Gamtinių dujų tranzito vamzdynų tinklais ekspertų komiteto sudėtį (Europos Komisijos 95/539/EB sprendimas) Lietuvos atstovu. Kad dujų sektorius techniškai integruotųsi į ES energetikos sistemas, būtina sukurti infrastruktūrą, leisiančią sujungti Lietuvos ir Vakarų Europos dujų tinklus. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energetikos išteklių kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę; Konkurencijos taryba, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką. 1.6. Kietasis kuras Lietuvoje nėra anglių pramonės, anglių gavybos įmonių ir įmonių distributorių, tiesiogiai pavaldžių anglių gavybos įmonėms, tiekiančioms anglis Bendrijos pramonės įmonėms. Todėl nėra nė specialių teisės aktų, reguliuojančių anglių rinką. Esama bendra teisinė bazė atitinka ES teisės nuostatas, taikomas kietojo kuro sektoriuje. Sektoriaus veiklą koordinuoja Ūkio ministerija, o priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija), Energetikos valstybinė inspekcija, Valstybinė technikos priežiūros tarnyba, Aplinkos apsaugos inspekcija ir Konkurencijos taryba. 1.7. Transeuropiniai energijos tinklai Šį sektorių reglamentuoja Tarybos sprendimai 391/96/EB, 1254/96/EB, 1047/97/EB ir Komisijos sprendimas 548/97/EB dėl transeuropinių energijos tinklų. Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje: 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); 1996 m. rugsėjo 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 92-2141); 1998 m. birželio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 66-1908); 1999 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127); 2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984); 1996 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533); 1996 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742); Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. VIII-1348 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų apsirūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-873); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552); Energetikos ministerijos 1993 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 152 „Dėl magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 74-1397); Energetikos ministerijos 1996 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 171 „Dėl Energetikos valstybinės inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 72-1735); Ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 151 „Dėl Energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 41-1119); Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 269 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 68-1999); ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 319 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2476). Numatoma, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas bus visiškai įgyvendintas iki 2004 m. sausio 1 dienos. Tobulinant teisinę bazę, iki 2001 m. liepos 1 d. numatoma priimti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme numatytus įstatymo lydimuosius teisės aktus, kuriuose bus detaliai reglamentuota elektros energijos sektoriaus veikla ir jo reguliavimo principai. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti šio sektoriaus acquis reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Techninių adaptacijų reikmė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, gali prireikti papildyti arba patikslinti Tarybos sprendimų 1254/96/EB, 1047/97/EB ir Komisijos sprendimo 548/97/EB prieduose pateiktus energijos tinklų sąrašus, projektų pavadinimus ir jų charakteristikas. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką, koordinuoja energetikos sistemų (įmonių), įstaigų ir organizacijų tarptautinę veiklą, nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl dalyvavimo tarptautinių energetikos organizacijų darbe. Ūkio ministerija atsakinga už šio sektoriaus Tarybos sprendimų nuostatų įgyvendinimą; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už elektros, šilumos ir gamtinių dujų kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę; Energetikos valstybinė inspekcija, vykdanti fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę; akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, vykdanti Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymą ir eksploatavimą; akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, vykdanti Lietuvos gamtinių dujų sistemos valdymą ir eksploatavimą; bendra įmonė „DC Baltija“ – Baltijos energetikos sistemų dispečerinis centras, koordinuojantis Baltijos elektros energetikos sistemų ir kaimyninių valstybių energetikos sistemų darbą, įskaitant komercinių sutarčių tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos energetikos įmonių vykdymą. 2. Efektyvus išteklių panaudojimas 2.1. ES direktyvos 79/531/EEB, 92/75/EEB, 94/2/EEB, 95/12/EB, 95/13/EB, 96/57/EB, 96/60/EB, 97/17/EB, 98/11/EB dėl efektyvaus energijos vartojimo ir buitinių elektros prietaisų energijos suvartojimo ženklinimo Lietuvos teisės aktai šioje srityje: 1995 m. sausio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 10-204); 1998 m. spalio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl patikslintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos ir jos įgyvendinimo 1996-2000 metais pagrindinių krypčių“ (Žin., 1996, Nr. 76-1833). Tobulinant nacionalinę teisinę reglamentaciją šioje srityje, būtina priimti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti teisinę bazę, skatinančią įgyvendinti energijos taupymo priemones, vartoti vietinius energijos išteklius ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Minėtasis įstatymas taip pat apibrėš energijos efektyvumo reikalavimus, energijos suvartojimo ženklinimo tvarką pagal šio sektoriaus direktyvų nuostatas. Šis įstatymas turėtų būti priimtas iki 2002 metų, o įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgdama į ES direktyvų šioje srityje nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 metų I ketvirtyje turėtų patvirtinti atnaujintą ir patikslintą Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, kuri būtų įgyvendinama 2001-2005 metais. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 79/531/EEB, 92/75/EEB, 94/2/EEB, 95/12/EB, 95/13/EB, 96/57/EB, 96/60/EB, 97/17/EB, 98/11/EB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šios srities valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už energetikos ūkio plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių bei energijos tiekimą ir vartojimą; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energijos išteklių ir energijos kainodarą bei energetinės veiklos kontrolę; kitos ministerijos ir valstybės tarnybos, atsakingos už efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą savo reguliuojamoje srityje. 2.2. ES direktyvos 94/806/EB, 93/500/EEB, 93/76/EEB, 96/737/EB, 98/352/EEB dėl efektyvaus energijos vartojimo, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo ir aplinkosaugos gerinimo Lietuvos teisės aktai šioje srityje: 1992 m. sausio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75); 1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743); Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1996 Nr. 103-2347); Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. VIII-1348 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl patikslintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos ir jos įgyvendinimo 1996-2000 metais pagrindinių krypčių“ (Žin., 1996, Nr. 76-1833); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 1236 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinės strategijos“ (Žin., 1996, Nr. 105-2409). Siekiant kuo plačiau ir efektyviau panaudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, 1998 metais parengta ir įgyvendinama Biokuro ir bioenergijos gamybos ir naudojimo programa. 2000 m. liepos 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos biokuro įstatymas, nustatantis biokuro gamybos ir naudojimo teisinius pagrindus. Lietuva nuo 1999 metų tiesiogiai prisideda prie SAVE-II programos įgyvendinimo (direktyva 96/737/EB). Kartu su „AF-Internacional“ (Švedija) ir „Maicon Power and Energy“ (Anglija) kompanijomis Lietuvos energetikos institutas ir valstybės įmonė Energetikos agentūra, remiami SAVE-II programos, dirba, kad nustatytų priežastis, trukdančias didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir pramonėje, ir parengtų priemones šioms priežastims šalinti. Tobulinant Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę reglamentaciją, būtina iki narystės ES priimti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti teisinę bazę, skatinančią įgyvendinti energijos taupymo priemones ir vartoti vietinius energijos išteklius bei atsinaujinančius energijos šaltinius. Šis įstatymas turėtų būti priimtas iki 2002 metų, o įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Atsižvelgdama į ES direktyvų šioje srityje nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 metų I ketvirtį turėtų patvirtinti atnaujintą ir patikslintą Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, kuri būtų įgyvendinama 2001-2005 metais (pagal Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projekto priede esančią 2 lentelę „Pagrindinės priemonės Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti 2001–2005 metais“). Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 94/806/EB, 93/500/EEB, 93/76/EEB, 96/737/EB, 98/352/EEB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šios srities valdymą ir reguliavimą: Aplinkos ministerija, atsakinga už valstybės strategijos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje įgyvendinimą, rengianti valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, numatanti jų įgyvendinimo mechanizmą, kontroliuojanti, kaip jos vykdomos; Ūkio ministerija, atsakinga už energetikos ūkio plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių bei energijos tiekimą ir vartojimą; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energetikos išteklių kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę; kitos ministerijos ir valstybės tarnybos, atsakingos už efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą savo reguliuojamoje srityje. 2.3. ES direktyva 78/170/EEB, numatanti minimalius reikalavimus naujiems šilumos generatoriams, kurie skirti patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, atliekant jų patikras gamybos ir įrengimo metu, ir ES direktyva 92/42/EEB, nustatanti efektyvumo reikalavimus skystojo arba dujinio kuro šildymo katilams, kurių nominalus galingumas nuo 4 iki 400 KW, bei šių katilų ženklinimo reikalavimus Lietuvos teisės aktai šioje srityje: 1996 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533); 1998 m. spalio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl patikslintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos ir jos įgyvendinimo 1996-2000 metais pagrindinių krypčių“ (Žin., 1996, Nr. 76-1833). Tobulinant Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę reglamentaciją, būtina iki narystės ES priimti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti teisinę bazę, skatinančią įgyvendinti energijos taupymo priemones ir vartoti vietinius energijos išteklius bei atsinaujinančius energijos šaltinius. Šis įstatymas turėtų būti priimtas iki 2002 metų, o įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Jis sukurtų teisinę bazę, tačiau iki 2004 metų, siekiant įgyvendinti direktyvų 78/170/EEB ir 92/42/EEB nuostatas, numatoma priimti šiuos norminius dokumentus: naujų karšto vandens katilų, kūrenamų skystuoju arba dujiniu kuru, efektyvumo nustatymo metodiką; naujų karšto vandens boilerių, kūrenamų dujiniu arba skystuoju kuru, efektyvumo reikalavimus. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 78/170/EEB, 92/42/EEB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šios srities valdymą ir reguliavimą: Aplinkos ministerija, atsakinga už valstybės strategijos įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais, pagal savo kompetenciją rengianti ir tvirtinanti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus ir taisykles; Ūkio ministerija, atsakinga už energetikos ūkio plėtros strategiją ir politiką; valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus; Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių bei energijos tiekimą ir vartojimą; Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energijos išteklių bei energijos kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę. 3. Branduolinė energetika Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymo pataisos tokiose srityse kaip branduolinė atsakomybė, branduolinių reaktorių nuosavybė, informacijos teikimas EK, taip pat Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimas iki 2004 m. sausio 1 d. visiškai atitiks ES reikalavimus. Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymas tiekimo srityje atitinka bendruosius Euratomo sutarties VI skyriaus reikalavimus ir Peržiūros A sąrašo 93, 95, 120, 121, 143 ir 144 punktus, taip pat B sąrašo B 51 ir 52 punktus. Tapusi ES nare, Lietuva teiks Euratomo tiekimo agentūrai (toliau vadinama – ESA) reikiamą informaciją ir užtikrins agentūros veikimą savo teritorijoje. Peržiūros A sąrašo 96 ir 97 punktai Lietuvai netaikomi. Lietuva nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ar Branduolinių tiekėjų grupės narė. Branduolinį kurą valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (toliau vadinama – Ignalinos AE) tiekia vienintelis tiekėjas – Rusijos įmonė „Mašinostroitelnyj zavod“. 1998 metų birželio mėnesį tarp Maskvos akcinės bendrovės „TVEL“ ir Ignalinos AE buvo pasirašyta neterminuota sutartis dėl branduolinio kuro tiekimo ir transportavimo, įskaitant fizinės apsaugos ir garantijų reikalavimus ne žemesniu lygiu, negu reikalauja TATENA. Įprastinis metinis Ignalinos AE abiejų RBMK blokų poreikis – 850 kuro rinklių (maždaug 100000 kg urano dioksido). Įprastines strategines atsargas sudaro 300 nenaudoto kuro rinklių. Tiekimo apimtis ir terminai tikslinami kasmet, gamintojas turi gamybos pajėgumų perteklių, tokia sistema nesudaro pertekliaus ar trūkumo problemų vartotojams. Stojimo į ES procese Lietuva informuos ESA dėl kontrakto, jeigu toks bus sudarytas. Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti Euratomo garantijų sistemą (376R3227), ir neįžvelgiama jokių problemų, kurių galėtų kilti šiame procese. Lietuvoje sukurta garantijų sistema pagal Tarptautinės atominės energetikos agentūros reikalavimus, efektyviai bendradarbiaujama šioje srityje. Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra atsakinga už valstybinę branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą. Kurdama valstybinę garantijų sistemą, priimdama atitinkamas įstatymų pataisas ir siekdama, kad jos būtų visiškai įgyvendintos iki Lietuvos stojimo į ES, Lietuva bendradarbiaus su Euratomu. Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių konvencijų, įskaitant Branduolinės saugos konvenciją, kuri buvo ratifikuota 1996 metų birželio mėnesį, o įsigaliojo 1996 metų spalio mėnesį. Lietuva taip pat yra pasirašiusi su Kanada, Danija, Prancūzija, Lenkija ir Norvegija dvišales bendradarbiavimo sutartis dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo ir/arba reikalavimo laiku informuoti apie branduolinius incidentus. Remiantis situacija stojimo procese, bus analizuojamas minėtų sutarčių persvarstymo ar atšaukimo tikslingumas. Peržiūros procese bus atsižvelgta į Peržiūros A sąrašo 137, 138, 142, 149-151 punktus ir B sąrašo 60-62 punktus. Peržiūros A sąrašo 98-105 ir 108-110 dokumentai Lietuvai netaikomi. Atominės energetikos finansavimo srityje Lietuva gali svarstyti paraiškas Euratomo paskoloms gauti, kaip numatyta 1977 m. kovo 29 d. 77/270 Euratomo: Tarybos sprendimu, įgalinančiu Komisiją išduoti Euratomo paskolas, tuo prisidedant prie branduolinių jėgainių finansavimo, ir 1997 m. kovo 29 d. 77/271 Euratomo: Tarybos sprendimu dėl 77/270 Euratomo sprendimo, įgalinančio Komisiją išduoti Euratomo paskolas, tuo prisidedant prie branduolinių jėgainių finansavimo. Tapusi ES nare, Lietuva bus pasirengusi suteikti visą reikiamą informaciją apie investicijas ir paisydama abipusių interesų vykdyti bendrą veiklą pagal Peržiūros A sąrašo 118-120 154/1/3 punktus. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą Nr. VIII-1348 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568). Šioje strategijoje numatyta, kad Ignalinos AE pirmasis blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į ES, G7 valstybių grupės, kitų valstybių ir tarptautinių finansinių institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas. Pirmojo ir antrojo blokų amžius skiriasi, todėl klausimas dėl antrojo bloko stabdymo sąlygų ir tikslaus galutinio termino bus sprendžiamas 2004 metais pagal atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją: jau turėsime tikslesnės informacijos apie antrojo bloko darbą. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 42-1189), kuriame numatyta parengti kompleksinę pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą ir ją įgyvendinti. 2000 m. lapkričio 1 d. ši programa baigta rengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė branduolinės saugos klausimus laiko prioritetiniais. Sėkmingai vykdoma Ignalinos AE saugos gerinimo programa SIP-2. Ankstesnių nepriklausomų apžvalgų, įskaitant 1996 metų saugumo analizės ataskaitą, duomenimis, taip pat remiantis Branduolinės saugos konvenciją pasirašiusių šalių pirmojo susitikimo, įvykusio 1999 metų balandį, išvadomis, abu Ignalinos AE blokai atitinka tarptautinius saugos standartus. Rūpindamasis Ignalinos AE fizine sauga, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 83-2515). Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą: Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką; Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) – nepriklausoma nacionalinės priežiūros institucija, vykdanti valstybinę branduolinės energetikos objektų eksploatacijos priežiūrą. Stiprindama šios inspekcijos administracinius pajėgumus, Finansų ministerija pritarė papildomų personalo vietų finansavimui ir šią nuostatą įtraukė į Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto svarstymą; Ignalinos AE, išimtinai atsakinga už reaktorių saugų eksploatavimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Ignalinos AE teritorijoje 1999 metais pradėjo veikti sausojo tipo tarpinė panaudoto kuro saugykla; Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, priimtame 1999 metais, numatyta įsteigti specialią struktūrą – Valstybinę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą, kuri būtų atsakinga už radioaktyviųjų atliekų perdirbimą bei utilizavimą ir veiktų kaip licencijuotas atliekų saugojimo ir utilizavimo operatorius. Šios agentūros steigėja turėtų būti Ūkio ministerija, tačiau skirtingai negu kitų valstybės įmonių atveju, šios agentūros veiklą turėtų prižiūrėti jos taryba, sudaryta iš valstybinių institucijų, vietos valdžios institucijų, radioaktyviųjų atliekų gamintojų ir mokslinio tyrimo institutų atstovų. Agentūrą numatoma įsteigti iki 2002 metų. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487 LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI (24 DERYBINIS SKYRIUS) I. BENDROSIOS NUOSTATOS 2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus. Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos. Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje. II. PAGRINDIMAS Prieglobstis Prieglobsčio teisės ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: 1951 metų Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir ją papildantis 1967 metų Niujorko protokolas, 1990 metų Dublino konvencija ir Tarybos nutarimai (97/662/7MS, 97/663/CMS, 98/451/CMS). Didžiuma Acquis prieglobsčio srityje perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę. Lietuvos Respublika 1997 m. sausio 21 d. ratifikavo 1951 metų Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 metų Niujorko protokolą dėl pabėgėlių statuso (Žin., 1997, Nr. 12-227), kurie įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 27 dienos. 1951 metų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 metų Niujorko protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatos perkeltos į 2000 m. birželio 29 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 56-1651). 1990 metų Dublino konvenciją ir Tarybos nutarimus (97/662/CMS, 97/663/MS, 98/451/CMS), detalizuojančius Dublino konvencijos nuostatas, įgyvendinti numatoma, kai Lietuva taps ES nare. Prieglobsčio teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos atitinka ACQUIS reikalavimus. Iki 2003 metų I ketvirčio numatoma priimti ir įgyvendinti visus įstatymo lydimuosius aktus, kurie detalizuos minėtojo įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1960) patvirtintas Nacionalinis veiksmų prieglobsčio srityje planas, kad laiku ir tinkamai būtų pasirengta įgyvendinti ES teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus. Plane numatytos priemonės bus įgyvendintos iki 2002 metų IV ketvirčio. Priimtas ir bendras vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2000 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 418/136 „Dėl Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 94-2966). Lietuva vykdo Tarybos 1992 m. birželio 11 d. nutarimą dėl CIREA (Informacijos apie prieglobstį centro) įkūrimo (WG1 1107). 2003 metų II ketvirtį įsteigus Pabėgėlių registrą -sudedamąją Užsieniečių registro dalį bus parengta ir patvirtinta duomenų apie užsieniečius, pateikusius prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, rinkimo, apdorojimo ir naudojimo tvarka. Iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuva įsipareigoja priimti teisės aktus, susijusius su prieglobsčio prašymų nagrinėjimo pagal Dublino konvenciją procedūros vykdymu, kurie visiškai atitiks Europos Bendrijos ACQUIS prieglobsčio srityje. Migracija Atvykimas ir buvimas Užsieniečių atvykimo ir buvimo teisės ACQUIS sudaro šie teisės aktai: 1993 m. birželio 1 d. rezoliucija dėl šeimų susijungimo suvienodinimo, 1994 m. birželio 20 d. rezoliucija dėl leidimo trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją dirbti apribojimo, 1994 m. lapkričio 30 d. rezoliucija dėl leidimo trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją studijuoti, 1996 m. kovo 4 d. rezoliucija dėl trečiųjų valstybių piliečių, ilgą laiką gyvenančių ES teritorijoje, statuso. Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje teisę reglamentuoja teisės aktai, į kuriuos perkelta didžiuma ES ACQUIS: 1998 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 1998, Nr. 115-3236), įstatymo lydimieji aktai. Galutinai teisės aktai su ES ACQUIS atvykimo ir buvimo srityje bus suderinti ir įgyvendinti, iki Lietuva taps ES nare. 2001 metų IV ketvirtį bus priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame bus nustatyta paprastesnė leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ES valstybių piliečiams tvarka. Atlikus parengiamuosius darbus, nuo 2003 m. sausio 1 d. užsieniečiams bus išduodami naujo pavyzdžio leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iki 2001 metų IV ketvirčio bus patvirtinta detali leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams procedūra. Lietuvos Respublika, nuo 1996 metų dalyvaujanti CIREFI veikloje, užtikrina, kad būtų vykdomos visos Tarybos 1994 m. lapkričio 30 d. išvados dėl Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis vykimo per sieną ir imigracijos klausimais centro (CIREFI) steigimo ir plėtojimo nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Užsieniečių registro įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 76-2301) patvirtinti Užsieniečių registro nuostatai (registras bus įsteigtas iki 2003 metų II ketvirčio). Išsiuntimas Užsieniečių išsiuntimo ACQUIS sudaro 9 teisės aktai, reglamentuojantys ES valstybių bendrus veiksmus, susijusius su išsiuntimu (WG 1 1266, 96/C 5/02), išsiuntimo procedūros vykdymą (WG 1 1516, 1994 m. lapkričio 30 d. rekomendacija dėl vienodo pavyzdžio kelionės dokumento, skirto išsiuntimui), kovos su nelegalia migracija priemonių taikymą (96/C 5/01, 96/C 304/01), keitimąsi informacija apie kovos su nelegalia migracija priemonių įgyvendinimą ir trečiųjų valstybių piliečių išvykimą (96/749/TVR, 97/340/TVR). Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl užsieniečių išsiuntimo nuostatos daugiausia atitinka ES ACQUIS šioje srityje. Sprendžiant asmenų grąžinimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją klausimus, numatoma ne tik toliau sudaryti tarptautines asmenų grąžinimo sutartis, bet ir plėtoti dvišalį įvairių valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Minėtos priemonės leis įgyvendinti visas Tarybos 1992 m. lapkričio 30 d. rekomendacijos dėl išsiuntimo tranzitu nuostatas. Tarybos 1995 m. gruodžio 22 d. rekomendacijos (96/C 5/01) nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę iki 2001 metų II ketvirčio. Sudaryta koordinacinė grupė nelegalios migracijos problemoms nagrinėti, kuri turi parengti nelegalios migracijos prevencijos sistemą. Lietuvos išsiuntimo politikos nuostatos bus visiškai suderintos su ES ACQUIS reikalavimais iki 2003 metų …