LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2004 METŲ PROGRAMOS 2004 m. gegužės 11 d. Nr. 568 Vilnius Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos konvergencijos 2004 metų programai (pridedama). 2. Pavesti Finansų ministerijai šio nutarimo 1 punkte nurodytą programą iki 2004 m. gegužės 15 d. pateikti Europos Komisijai. MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŪKIO MINISTRAS, PAVADUOJANTIS FINANSŲ MINISTRĄ                                                          PETRAS ČĖSNA PRITARTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 568 LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2004 METŲ PROGRAMA ĮŽANGA Konvergencijos programa – Europos Sąjungos steigimo sutartyje numatytas dokumentas, išreiškiantis Vyriausybės ekonominės politikos įsipareigojimus, siekiančius Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybės narės tvarios ūkio konvergencijos, suartėjimo su kitomis ES valstybėmis narėmis užtikrinant kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pradėti ES svarstymus dėl Lietuvos narystės valiutų kursų mechanizme II (toliau vadinama – VKM II) žymi Lietuvos ir ES glaudaus ekonominio bendradarbiavimo etapą, paremtą ekonominės politikos derinimu, kuris yra neatsiejama sąlyga užtikrinant tvarų ir gilesnį Lietuvos integravimąsi į ES bendrąją rinką. Lietuvos konvergencijos 2004 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) rodo, kad Lietuva, nors ir esama laikinų sunkumų, susijusių su papildoma našta biudžetui, vykdo fiskalinę ir monetarinę politiką, užtikrinančią kainų ir valdžios sektoriaus finansų stabilumą, kad išliktų tvirtas pasitikėjimas Valiutų valdyba ir būtų tinkamai pasirengta dalyvauti VKM II. Pagrindinis ekonominės politikos tikslas – narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Visa reformų programa orientuota į šio tikslo įgyvendinimo priemonių kūrimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai būtų: spartūs ir tolygūs ekonomikos plėtros tempai, stabili makroekonominė aplinka; palankios verslo plėtros sąlygos ir sėkmingai įgyvendintos struktūrinės reformos; skaidrus valstybės valdymas ir politinis sutarimas dėl vykdytinų reformų; stabili ir prognozuojama teisinė aplinka; gili ekonominė integracija su ES. Šioje Programoje išnagrinėtos ir įvertintos prielaidos pasiekti deklaruojamus ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio plėtros prognozės grįstos prielaida, kad nagrinėjamu laikotarpiu išorinė ekonominė Lietuvos aplinka iš esmės išliks stabili. Buvo naudotasi prielaidomis, artimomis ES Komisijos prielaidoms. Šią Programą sudaro 7 dalys, kuriose apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama fiskalinė ir monetarinė politika vidutinės trukmės laikotarpiu, aptariama rizika nukrypti nuo pasirinktų prielaidų, įvertinama valdžios sektoriaus finansų kokybė ir pateikiamas Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius, apžvelgiamos pagrindinės planuojamos struktūrinės reformos. Lietuvos ekonomikoje įtvirtinti fundamentalūs pokyčiai: atvira ekonomika, laisvas kapitalo judėjimas, platus privatus sektorius, stipri konkurencija. Modernizuojant ūkį, didelę įtaką daro užsienio investicijos. Tęsiasi ekonominės integracijos su ES procesas kapitalo ir prekių rinkose. Valiutų valdybos sąlygomis nacionalinę valiutą susiejus su euru, infliacija išlieka žema – 0,3 procento 2002 metais, o 2003 metais dėl euro kurso kilimo JAV dolerio atžvilgiu ir aštrėjančios konkurencijos telekomunikacijų rinkoje vidutinis kainų lygis laikinai sumažėjo 1,2 procento. Privatizavimas beveik baigtas. 1998–2003 metais iš privatizavimo gauta 5,36 mlrd. litų įplaukų, iš jų daugiausia – kaip užsienio investicijos. 2001 metais priimti ir efektyviai veikia Įmonių restruktūrizavimo, Įmonių bankroto ir kiti įstatymai, užtikrinantys privataus sektoriaus veiklos skaidrumą, tarptautinių standartų taikymą ir patrauklumą užsienio investuotojams. Lietuvos ūkio struktūra palaipsniui tapo panaši į ES valstybių ūkio struktūrą. 2003 metais Lietuvos paslaugų sektorius sukūrė 61,9 procento bendrosios pridėtinės vertės, pramonės lyginamoji dalis sudarė 25 procentus. Žemės ūkyje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės dalis mažėjo nuo 11,3 procento 1995 metais iki 6,1 procento 2003 metais. Nors žemės ūkyje dirbančių asmenų sparčiai mažėjo, 2003 metais dirbantys šiame sektoriuje (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis) vis dar sudarė 17,9 procento dirbančių asmenų. Spartus reformų tempas neišvengiamai kėlė ir tam tikrų ekonominių bei socialinių rūpesčių, kuriuos ne visuomet laiku ir sėkmingai pavykdavo sušvelninti. Pirmiausia skaičiuojant pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodiką, įvertintas nedarbo lygis 2003 metais siekė 12,4 procento. Antra, dėl visuomenės senėjimo kyla vis daugiau ilgalaikių ekonominių ir socialinių problemų. 2001 metais maždaug trečdalis daugiavaikių šeimų (turinčių tris ir daugiau vaikų) gyveno žemiau skurdo ribos. Gyvenimo lygio skirtumai 2003 metais, palyginti su 2002 metais, šiek tiek sumažėjo, tačiau santykinio skurdo lygis išliko gana aukštas ir siekė 16 procentų (2002 metais buvo 17 procentų). Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą, skaičius) 2002 metais buvo 1,24. Toks žemas gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros, ir karta nebepakeičia kartos. Trečia, Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas pirmiausia iš užsienio kapitalo įplaukų, daugiausia susijusių su privatizavimu, kuris netrukus bus baigtas, todėl būtina toliau gerinti verslo ir investavimo sąlygas, kuo daugiau remti investicijas, skatinamas įstatymų nustatytais būdais, ir sudaryti ypač geras sąlygas „plyno lauko“ investicijoms. Naujas išbandymas fiskalinėje srityje, susijęs su būsimomis įmokomis į ES biudžetą ir efektyviu ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu, – subalansuoti valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų didėjimo tempus, kartu siekiant išlaikyti stabiliai mažą fiskalinį deficitą. Ekonominis disbalansas, susijęs su mažu įmonių sektoriaus pelningumu ir nepakankamomis vidaus investicijomis, daugelį metų buvo viena opiausių problemų, tačiau 2001–2003 metais gerokai sušvelnėjo. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) įmonių finansinių rodiklių tyrimo ketvirčių duomenimis, 2003 metais įmonių pelningumas buvo 4,9 procento. Vadinasi, 1 litas apyvartos davė beveik 5 centus ikimokestinio pelno. 2002 metais šis rodiklis buvo gerokai mažesnis ir sudarė tik 3,6 procento. Bendrojo kapitalo kaupimas 2001 metais padidėjo 17,8 procento, 2002 metais – 11,8 procento, o 2003 metais – 12,8 procento. Vienas iš svarbiausių praėjusio dešimtmečio ekonominių reformų rezultatų – Lietuvoje sukurta lanksti rinkos ekonomika. Kylant nominaliam valiutos kursui, ūkis išliko konkurencingas dėl adekvačiai nuosaikaus nominalaus darbo užmokesčio didėjimo ir stabilių kainų. Spartus Lietuvos eksporto didėjimas didino bendrąjį vidaus produktą (toliau vadinama – BVP) ir mažino nedarbą – pasiekti sparčiausi tempai Europos Sąjungos mastu. Lietuvos fiskalinės politikos orientavimas pagal Stabilumo ir augimo pakto tikslus stiprino rinkų lūkesčius dėl artėjančios narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, mažino investicijų Lietuvoje rizikingumą. Spartus investicijų didėjimas užtikrins ilgalaikį Lietuvos konkurencingumą, o trumpuoju laikotarpiu padidins investicinių prekių importą, einamosios sąskaitos deficitą. 1. PASTARŲJŲ metų EKONOMINIŲ POKYČIŲ APŽVALGA 1.1. Realus sektorius Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo spartėjančiais tempais. 2001 metais BVP padidėjo 6,5 procento, 2002 metais – 6,8 procento, o 2003 metais ji buvo viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje – BVP padidėjo 9 procentais (šios Programos duomenų šaltiniai – Statistikos departamentas, Lietuvos Respublikos ministerijos ir Lietuvos bankas). Tai patvirtina, jog sėkmingai vykdomos struktūrinės reformos, efektyvios investicijos, konkurencingas eksportas. 2003 metais daugiau BVP sukurta beveik visose ekonominės veiklos srityse. Labiausiai jis didėjo energetikos (24,8 procento), statybos (17,1 procento), apdirbamosios pramonės (14,1 procento), gavybos pramonės (13 procentų), prekybos (11,1 procento), transporto ir ryšių (6,8 procento) įmonėse, taip pat viešbučiuose ir restoranuose (6,5 procento). Ūkio augimą skatino atsigavusi vidaus paklausa. Sparti privataus skolinimosi plėtra buvo vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių investicijų, namų ūkių vartojimo, kartu ir BVP didėjimą. Lietuvos banko duomenimis, per 2003 metus bankų suteiktų paskolų padidėjo 52,4 procento, arba 4,16 mlrd. litų (t.y. iki 12,1 mlrd. litų). 2003 metais Lietuvos komercinių bankų suteiktos ilgalaikės paskolos gyventojams padidėjo 1,147 mlrd. litų – 2,3 karto daugiau nei 2002 metais ir 7,4 karto daugiau nei 2001 metais. Iš jų daugiausia – apie 82,4 procento – sudarė gyventojams suteiktos būsto paskolos. Spartus privatizavimas skatino privataus sektoriaus plėtrą. 1996–2003 metais iš privatizavimo gauta 5,36 mlrd. litų įplaukų, iš jų daugiausia – kaip užsienio investicijos. 1999 metais įplaukos už privatizuotas įmones sudarė 1,1 procento BVP, 2000 metais – 2 procentus BVP, 2001 metais – 1 procentą BVP, 2002 metais – 0,7 procento BVP, 2003 metais – 1,7 procento BVP. Privataus sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis 2002 metais padidėjo iki 74 procentų. Pastaruosius dvejus metus mažėjo nedarbas. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis sumažėjo nuo 13,8 procento 2002 metais iki 12,4 procento 2003 metais. Struktūrinės reformos lėmė spartų darbo produktyvumo didėjimą. 2003 metais dirbančių asmenų produktyvumo didėjimas sudarė 6,5 procento. Pagyvėjus ekonominiam Lietuvos ūkio aktyvumui, nuo 2002 metų pradžios struktūrinis nedarbas mažėjo. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2003 metais buvo maždaug 102 tūkstančiai ilgalaikių bedarbių. Ilgalaikių bedarbių taip pat mažėjo. Antai 2002 metais jie sudarė 55 procentus, o 2003 metais – 50 procentų visų bedarbių. 1.2. Infliacija Pastaruosius 5 metus nominalaus lito kurso kilimas buvo vienas iš pagrindinių disinfliacijos veiksnių: 1999 metais vidutinis efektyvusis nominalus lito kursas rekordiškai pakilo 43,8 procento, 2000 metais – 17 procentų, 2001 metais – 3,8 procento, 2002 metais – 8,3 procento, o 2003 metais – 8 procentus. Vidutinė metinė infliacija sumažėjo nuo 5,1 procento 1998 metais iki (vidutiniškai) 0,4 procento 1999–2003 metais. 2001 metų pabaigoje infliacija šiek tiek padidėjo dėl blogo derliaus. 2002 metų II pusmetį prasidėjusi mėnesio metinė defliacija, kurią nulėmė didesnė konkurencija mažmeninėje prekyboje, tęsėsi ir 2003 metais. 2003 metų II pusmetį maisto produktų kainų mažėjimas sulėtėjo, tačiau sustiprėjusi konkurencija telekomunikacijų sektoriuje lėmė tai, kad 2003 metais užfiksuota 1,2 procento vidutinė metinė defliacija (metų pabaigoje – 1,3 procento defliacija). Svarbiausieji vidaus ir išorės veiksniai, 2003 metais nulėmę vartotojų kainų sumažėjimą, buvo šie: didėjanti konkurencija (ypač sustiprėjusi konkurencija telekomunikacijų sektoriuje); administraciniai sprendimai (nuo 18 iki 5 procentų sumažintas PVM žaliai mėsai); lito brangimas JAV dolerio atžvilgiu (beveik 17 procentų pabrangęs litas JAV dolerio atžvilgiu mažino naftos, dujų produktų, transporto paslaugų kainas). 1.3. Išorinis sektorius Lietuvos Respublika yra pasirinkusi liberalų prekybos ir kapitalo judėjimo režimą, nuo 2001 metų ji yra Pasaulio prekybos organizacijos narė. Valstybėms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis, 2002 metais teko 72,6 procento visos užsienio prekybos. 2003 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl laisvosios prekybos sutarčių denonsavimo. Nuo narystės ES datos Lietuvos Respublika perims ES acquis, reglamentuojantį ES bendrąją rinką ir išorinius prekybos santykius. Nutraukti dvišales ir daugiašales laisvosios prekybos sutartis Lietuvos Respublika įsipareigojo 2003 m. balandžio 16 d., pasirašydama Stojimo į ES sutartį. 2003 m. spalio 14 d. Liuksemburge priimtas Susitarimas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Vengrijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos dalyvavimo Europos Ekonominėje Erdvėje, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. kovo 25 dieną. Nors nebuvo didelės paklausos ES valstybių rinkose, nors neįvyko didelių pokyčių Lietuvos prekių eksporto struktūroje, per pastaruosius 4 metus Lietuvos užsienio prekyba buvo orientuota į ES valstybes nares ir būsimąsias ES valstybes nares. Lietuvos Respublikos prekių eksportas į ES, EFTA, CEFTA šalis, Estiją ir Latviją 2003 metais sudarė 75,2 procento viso šalies eksporto ir 68,4 procento viso importo. 1998–2003 metais Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes padidėjo nuo 38 procentų iki 41,9 procento. 2003 metais, palyginti su prekių eksporto struktūra, ES dalis sudarė 42 procentus (2002 metais – 48 procentus), o su importo struktūra – 49 procentus (2002 metais – 48,8 procento). ES eksporto sumažėjimas susijęs su mineralinių produktų eksporto apskaitos pagal šalis ypatumais. Ankstesniais metais pagrindinė mineralinių produktų šalis pirkėja buvo Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Rusijos Federacijos kompanijai „Jukos“ tapus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės savininke, pagrindine šalimi pirkėja tapo Šveicarijos Konfederacija, nors faktiškai naftos produktai daugiausia eksportuojami į kitas valstybes, taip pat ir į ES), o į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau vadinama – NVS) šalis sumažėjo nuo 35,7 procento iki 16,9 procento viso eksporto, importas (pagal kilmės šalį) atitinkamai keitėsi, ir 2003 metais iš ES valstybių sudarė 44,7 procento, o iš NVS šalių – 25,5 procento. Lietuvos eksportas į naująsias ES valstybes 2003 metais sudarė 19,3 procento bendrojo šalies eksporto, o importas iš šių valstybių – 11,9 procento. Bendrasis Lietuvos prekių eksportas 2003 metais padidėjo 8,7 procento, importas – 4,9 procento. 2003 metais tiek eksportas, tiek importas didėjo lėčiau nei 2002 metais, tačiau dėl palyginti spartesnio eksporto didėjimo sumažėjo užsienio prekybos deficitas. 2003 metais užsienio prekybos pokyčius daugiausia lėmė padidėjęs mineralinių produktų, mašinų, įrengimų, baldų eksportas ir mašinų, įrengimų, chemijos pramonės produktų importas. Be mineralinių produktų, Lietuvos prekių eksportas 2003 metų sausio–lapkričio mėnesiais padidėjo 7,5 procento, o prekių importas – 3,2 procento. Lietuviškos kilmės eksportas per tą patį laikotarpį padidėjo 14,3 procento. Tai rodo, kad Lietuvos prekės yra konkurencingos, o šalies prekių eksportas yra pakankamai diversifikuotas. 1 lentelė. Lietuvos užsienio prekyba (pagal bendrąją prekybos sistemą) Rodiklis 2002 metai (mln. litų) 2003 metai (mln. litų) Pokytis (procentais) Prekybos apyvarta 48852,9 52029,9 6,5 Eksportas 20290,7 22062,4 8,7 iš jo lietuviškos kilmės 15511 17731,1 14,3 Importas 28562,2 29967,5 4,9 Balansas -8271,5 -7905,1 -4,4 2003 metais eksportuota 17731,1 mln. litų vertės Lietuvos kilmės prekių, arba 80,4 procento bendrojo Lietuvos eksporto vertės. Daugiausia šių prekių eksportuota į ES senbuves ir naująsias ES valstybes (65,5 procento) bei ELPA šalis (17,2 procento). Bendrojo Lietuvos prekių eksporto dalis į ES senbuves ir naująsias ES valstybes 2003 metais sudarė 61,3 procento bendrojo Lietuvos eksporto. Vienas pagrindinių Lietuvos eksporto prekių konkurencingumo ir eksporto didėjimo veiksnių pastaraisiais metais buvo tai, kad darbo našumas didėjo sparčiau nei darbo užmokestis. 2003 metais, palyginti su 2002 metais, užsienio prekybos deficitas sumažėjo, tačiau dėl gerokai (daugiau kaip 700 mln. litų) padidėjusio neigiamo pajamų balanso ir sumažėjusio teigiamo paslaugų balanso einamosios sąskaitos deficitas padidėjo. 2003 metais, palyginti su 2002 metais, šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas padidėjo beveik trečdaliu ir sudarė maždaug 6,6 procento BVP (2002 metais buvo 5,2 procento). Išskirtinis 2003 metų einamosios sąskaitos balanso pokyčio bruožas – gerokai padidėjusios dividendų išmokos už tiesiogines užsienio investicijas ir reinvesticijos. Tai rodo, kad padidėjo tiesioginio užsienio investavimo įmonių Lietuvoje pelningumas. Savo ruožtu dividendų išmokų padidėjimui įtakos turėjo 2002 metais iki 15 procentų sumažėjęs pelno mokesčio tarifas ir įsigaliojusi palanki dividendų apmokestinimo tvarka. 2 lentelė. Einamosios sąskaitos balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai 2003 metai (mln. litų) 2002 metai (mln. litų) Pokytis (procentais) Indėlis į ESD pokytį (procentiniais punktais) Einamosios sąskaitos balansas -3671,62 -2670,59 37,5 37,5 Prekybos balansas -4905,56 -4867,76 0,8 1,4 Paslaugų balansas 1838,28 1987,75 -7,5 5,6 Pajamų balansas -1493,93 -642,33 132,6 31,9 Einamųjų pervedimų balansas 889,59 851,75 4,4 -1,4 –––––––––––––– Lietuvos banko duomenys. 2003 metais tiesioginių užsienio investicijų sankaupą mažino 2 procentus BVP siekiantis ankstesnių metų investicijų perklasifikavimas iš tiesioginių į portfelines, todėl tiesioginių užsienio investicijų srautas 2003 metais labai sumažėjo. Atsižvelgiant į perklasifikavimo sumas, galima teigti, kad tiesioginių užsienio investicijų srautas buvo didesnis už apskaitytą mokėjimo balanse ir sudarė maždaug 2 procentus BVP. Nors investicijų srautas buvo mažesnis negu 2002 metais (tada jis sudarė apie 5 procentus BVP), galima teigti, kad Lietuva išlieka patraukli užsienio investicijoms šalis. 2003 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 13,7 mlrd. litų (3,94 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3976 litai (1152 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Didėjančios tiesioginės užsienio investicijos yra Lietuvos ekonomikos sparčios plėtros vidutinės trukmės laikotarpiu prielaida. 2. VIDUTINĖS TRUKMĖS MAKROEKONOMINIS SCENARIJUS 2.1. Prognozės prielaidos Lietuvos ūkio plėtros prognozė grindžiama pastaruoju metu susiformavusiomis ūkio raidos tendencijomis ir ekonominės plėtros prielaidomis, iš kurių svarbiausios – tvari fiskalinė ir monetarinė politika, aktyvi darbo rinkos politika, siekianti padidinti užimtumą ir darbo rinkos lankstumą, taip pat ekonominei plėtrai palanki investicijų ir verslo skatinimo politika. 3 lentelė. BVP didėjimas ir didėjimo veiksniai Metai 2003 2004 2005 2006 2007 BVP pokytis procentais (palyginamosios kainos) 9 7 7,3 6,6 6,3 BVP pokytis mln. litų (galiojusios kainos) 55737 59712 65447 71215 77705 BVP defliatorius, pokytis procentais -0,93 0,13 2,14 2,09 2,66 VKI (vidutinis metinis), pokytis procentais -1,2 0,9 2 2,1 2,5 Dirbančių asmenų skaičiaus pokytis procentais 2 0,7 1 0,2 0,2 Nedarbo lygis procentais 12,4 11,3 10,3 10 9,7 Produktyvumo pokytis procentais 6,6 6,5 6,2 6,4 4,6 Didėjimo šaltiniai: pokytis procentais (palyginamosios kainos) 1. Namų ūkių vartojimo išlaidos 11 6,1 7,8 5,8 5,7 2. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 5,7 7 -1 4 4 3. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 11,4 11,3 13,7 11,3 8 4. Atsargų pasikeitimai ir vertybių įsigijimas atėmus netekimą (BVP procentais) 1,2 0,8 0,8 0,8 1 5. Prekių ir paslaugų eksportas 6 10,8 9,6 8,4 7,5 6. Prekių ir paslaugų importas 8,8 10,7 9,4 8,5 6,9 Indėlis į realų BVP didėjimą 7. Vidaus paklausa 10,97 7,67 7,82 7,24 6,4 8. Atsargų pasikeitimai ir vertybių įsigijimas atėmus netekimą (BVP procentais) 1,2 0,8 0,8 0,8 1 9. Prekių ir paslaugų balansas -2,01 -0,68 -0,51 -0,66 -0,12 Prielaidos Trumpalaikės palūkanų normos 2,4 2,3 2,5 2,9 3,5 Ilgalaikės palūkanų normos 5,3 5 5,3 5,7 6,1 JAV dolerio/EUR keitimo kursas* 1,13 1,25 1,25 1,25 1,25 EU-15 BVP didėjimas procentais 0,8 2 2,4 2,4 2,4 Pasaulio importas (išskyrus ES), pokytis procentais 7,3 9,7 8,5 8,5 8,5 Naftos kainos (brent, JAV doleris už barelį)** 28,5 28,5 28,5 28,5 28,5 ––––––––––––––––––––– * Techninė prielaida. ** OPEC viršutinė naftos kainų koridoriaus riba. Svarbi 2004–2006 metų prognozės prielaida susijusi su naryste ES, struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimu. Prielaida dėl ES finansinės paramos panaudojimo atitinka biudžetinių ir finansinių nuostatų derybų skyriuje nustatytus pinigų srautus. 2004 metais pagreitį ekonomikos augimui suteiks palankūs rinkos dalyvių lūkesčiai, susiję su Lietuvos naryste ES. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos vykdant ES fiskalinės priežiūros procedūrą bei siekiant užtikrinti ūkio prognozių palyginamumą atitinka Europos Komisijos paskelbtas išorinės aplinkos prielaidas. Tikimasi, kad pagerėjusi geopolitinė padėtis, palankios finansinės sąlygos, lanksti makroekonominė politika, vykdomos struktūrinės reformos lems spartesnę ES plėtrą artimiausiais metais: numatoma, kad 2004 metais ES penkiolikos valstybių ekonomika išaugs 2 procentais, 2005 metais – 2,4 procento, o pasaulio ekonomika (išskyrus ES) 2004 metais augs 5,1 procento, 2005 metais – 4,7 procento. Dešimties naujųjų ES valstybių ekonomika 2004 metais išaugs vidutiniškai 4 procentus, 2005 metais – 4,2 procento. Svarbi 2004–2007 metų ūkio plėtros prognozės prielaida – valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas. Išorinės aplinkos prielaidos ir Statistikos departamento paskelbti duomenys pagrindžia prognozes, kad Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu gali išlaikyti tvarų 6 procentus viršijantį metinį ekonomikos augimą. 2004 metais BVP didėtų 7 procentais, 2005 metais – 7,3 procento, 2006 metais – 6,6 procento, o 2007 metais – 6,3 procento. 2.2. Ekonominės raidos rizikos aspektai Makroekonominės projekcijos atliktos remiantis prielaidomis, suderintomis su ES Komisija. Gerėjančios pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos mažina gautų prognozių rizikingumą. Ankstyvas Lietuvos priėmimas į VKM II ir euro zoną paspartintų užsienio investicijas ir pagerintų ekonominius rodiklius. 2.3. Prekių ir paslaugų rinkos Didėjant konkurencijai bankų sistemoje (privatizuoti visi bankai), gerėjant vidaus verslo perspektyvoms, tęsiant tvarią fiskalinę politiką, sparčiau plėsis privataus sektoriaus investicijų kreditavimas, privatūs asmenys daugiau taupys. Mažos paskolų palūkanų normos sudaro palankias sąlygas ūkio subjektų investicijų finansavimui iš skolintų lėšų. 2001 metais prasidėjusi sparti kredito plėtra ypač suaktyvėjo 2003 metais. Bankų kredito plėtra artimiausiais metais sudarys sąlygas labai sparčiai didinti įmonių investicijas. Kredito išteklių paklausą prognozuojamo laikotarpio pradžioje didins palankios palūkanų normos ir didėjantys lūkesčiai, susiję su Lietuvos naryste ES, ES struktūrinių fondų panaudojimu, ankstyvu dalyvavimu VKM II, o vėliau – ir visateisiu dalyvavimu Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. 2004–2007 metais sparčiai didės investicijos ir vartojimas, išliks teigiamos Lietuvos eksporto rodiklių tendencijos. 2003 metais pasikeitusios tendencijos rodo, kad išliks stipri vidaus paklausos įtaka ekonomikos augimui. Naujos vidaus kreditavimo galimybės ir struktūrinė ES parama investicijų projektams sudarys sąlygas aktyvėti investiciniam procesui. Investicijas skatins palankios palūkanų normos ir tai, kad investuotojai vis labiau pasitikės ūkio stabilumu. Prognozuojama, kad investicijos sudarys vis didesnę BVP dalį. Didžiausias ES finansinės paramos poveikis investicijoms numatomas 2005 metais, kai bendrasis kapitalo formavimas augs 13,7 procento. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje formuojamo bendrojo kapitalo dalis sieks 25,5 procento BVP. Teigiamą impulsą vartojimui prognozuojamu laikotarpiu turės bendras ekonomikos pakilimas, mažėjantis nedarbas, didėjančios pajamos ir didelės vartotojų viltys dėl ekonomikos plėtros. Vidutiniai galutinio vartojimo tempai 2004–2007 metais sudarys 5,7 procento. Spartus vidaus paklausos didėjimas bus paremtas didėjančiomis valdžios sektoriaus vartojimo išlaidomis. Saikingas valdžios sektoriaus išlaidų didėjimas prognozuojamu laikotarpiu yra sąlygotas išlaidų, susijusių su naryste ES, ir pastangomis subalansuoti valdžios finansus. Nors eksportas sparčiai plėsis, padidėjusi vidaus paklausa skatins importą ir atidės prekybos, einamosios sąskaitos deficito gerėjimą vėlesniems laikotarpiams. Teigiamą impulsą einamajai sąskaitai turės ir numatoma ES parama, numatomas vidaus taupymo didėjimas. Prognozuojama, kad galutinio vartojimo išlaidų dalis turėtų sumažėti nuo 83,9 procento BVP 2002 metais iki 79,7 procento BVP 2007 metais, todėl atitinkamai didės taupymo norma, daugiau investicijų bus finansuojama iš vidaus išteklių. Atsižvelgiant į fiskalinio deficito mažinimo politiką, skolos nedidinantį einamosios sąskaitos deficito finansavimo pobūdį, vidutinės trukmės laikotarpiu einamosios sąskaitos deficitas turėtų būti tvarus. Prognozuojama, jog 2007 metais Lietuvos mokėjimo balanso einamosios sąskaitos deficitas neviršys 6 procentų BVP. Nors nuosaikiai plėtėsi aplinkinės rinkos ir smuko JAV dolerio kursas, Lietuvos eksportas (muitinės deklaracijų duomenimis) 2003 metais padidėjo 8,7 procento, o lietuviškos kilmės eksportas didėjo kone dvigubai sparčiau negu 2002 metais. Tai rodo, kad Lietuvos verslas sugeba konkuruoti užsienio rinkose. Šios teigiamos tendencijos išsilaikys ateityje, o jas spartins pagerėjusios prekybos sąlygos, didėjantis šalies gamintojų produktyvumas ir numatomas pasaulio ekonomikos augimo pagyvėjimas. Sparti ūkio plėtra skatins importą. Prekių ir paslaugų balansas išliks neigiamas ir prognozuojamo laikotarpio pabaigoje sudarys 5,2 procento BVP. Pramonė, gaminanti eksportuojamą produkciją, toliau bus ekonominio augimo pagrindas. Bendrą ekonomikos plėtrą parems statybų sektorius. Suaktyvėjęs vartojimas sudarys sąlygas plėsti didmeninę ir mažmeninę prekybą. 2004–2006 metais ekonomikos sektorių plėtrą skatins ES struktūriniai fondai. Pirminis ES struktūrinių fondų poveikis labiausiai pagyvins statybų sektorių ir šiek tiek – pramonę, švietimą. Tikimasi, kad naujos darbo vietos padidins tarpinių produktų vartojimą, dėl kurio kils antrinis poveikis, labiausiai paveiksiantis tris paslaugų sektorius (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) ir iš dalies – pramonę. Apie 80 procentų prieaugio beveik lygiomis dalimis ir bus šiuose sektoriuose: verslą aptarnaujančių paslaugų (prekybos, transportavimo ir sandėliavimo, ryšių) sektoriuje; statybų sektoriuje; pramonės sektoriuje. Kita prieaugio dalis labiausiai išryškės švietimo bei kituose sektoriuose. Prieaugio struktūra beveik nesikeis visą 2004–2006 metų laikotarpį. Prieaugio struktūrą gali keisti tam tikro sektoriaus nepasirengimas panaudoti ES struktūrinius fondus. 2.4. Vartotojų kainos Lito kurso stabilumas euro atžvilgiu, konkurencijos telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos sektoriuose padidėjimas suformavo atitinkamus kainų stabilumo lūkesčius. Tikėtina, kad šių veiksnių poveikis bus svarbus ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Tačiau stokodami informacijos apie narystės ES padarinius vartotojai gali sukelti laikiną klaidinantį kainų pasikeitimą mažos konkurencijos sektoriuose. Vis dėlto konkurencija Lietuvos rinkos ekonomikoje užtikrins, kad bendras kainų lygis keisis lėtai. 2004 metais kainų lygis gali kilti dėl padidėjusių akcizų tarifų už cigaretes ir degalus, taip pat dėl numatomo lengvatinio PVM tarifo už gyvenamųjų patalpų šildymą panaikinimo. Tačiau įvertinus susiformavusias kainų mažėjimo tendencijas 2004 metais prognozuojama nedidelė vidutinė metinė vartotojų kainų indekso infliacija (0,9 procento). Išlieka rizika, kad po muitų degalams iš NVS šalių sumažinimo iki ES lygio paaštrėjusi konkurencija degalų kainas sumažins, nors ir būtų didinamos akcizų tarifų normos. Dėl Lietuvos narystės ES nuo 2004 m. gegužės 1 d. infliacija turėtų būti didesnė 2004 metų II pusmetį, todėl gruodžio mėnesio metinė infliacija viršytų vidutinę metinę ir sudarytų 1,4 procento. 2005 metais vartojimo prekių ir paslaugų vidutinis metinis kainų pokytis sudarytų 2 procentus. Infliacija labiausiai išryškėtų tose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse, kuriose didesnę santykinę dalį sudaro paslaugos. 2006 metais infliacijos lygis stabilizuotųsi ir būtų 2,1 procento, o 2007 metais – 2,5 procento. Nedidelę infliaciją sąlygotų efektyvesnis ekonominio potencialo panaudojimas ir produktyvumo didėjimas, iš dalies kompensuojantys nuo 2004 metų spartėsiantį vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį didėjimą. 2.5. Darbo rinka 2004–2007 metais situacija darbo rinkoje toliau gerės. Didės darbo jėgos paklausa, produktyvumas, stiprės optimistiniai ūkio dalyvių lūkesčiai ir kainų konvergencija įstojus į ES, o tai turės teigiamą įtaką darbo užmokesčio didėjimui. Numatoma, kad šalyje vidutinis darbo užmokestis per mėnesį didės vis sparčiau. Vidutinis bruto darbo užmokestis per mėnesį turėtų padidėti nuo 1056 litų 2003 metais iki 1396 litų 2007 metais. Tai, kad gausėjo dirbančių asmenų 2002 ir 2003 metais, liudija, jog įmonės panaudojo turimus darbo jėgos išteklius ir toliau didinti gamybą bus galima samdant papildomus darbuotojus. Gyventojų užimtumo didėjimą paskatins ES finansinė parama. Dirbančių asmenų gausės visą prognozuojamą laikotarpį, o tai prisidės prie gamybos plėtimo. Dėl vis didesnės darbo jėgos paklausos ir darbo jėgos lankstumo nedarbo lygis šalyje mažės nuo 12,4 procento (užimtumo tyrimo duomenimis) 2003 metais iki 9,7 procento 2007 metais. 3. VALSTYBĖS FINANSAI 3.1. Politikos strategija 3.1.1. Tikslas Pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu – užtikrinant ekonominės politikos tikslų įgyvendinimą, siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Bus siekiama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2004–2007 metais neviršytų 3 procentų BVP ir kuo sparčiau artėtų prie subalansuoto. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir išlaidų politikos priemonės, užtikrinančios artėjimą prie cikliškai subalansuoto biudžeto, skirtos tvariai ir sparčiai ekonomikos plėtrai. Ūkio konkurencingumą gerinančios struktūrinės reformos leidžia užtikrinti sparčią konvergenciją su ES valstybėmis. Vidutinio laikotarpio fiskalinė politika sieks įgyvendinti makroekonominės politikos prioritetus: užtikrinti makroekonominį stabilumą vykdant anticiklinę fiskalinę politiką; sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerinti ekonomikos konkurencingumą; toliau skatinti svarbius veiksnius tęsiant pradėtas energetikos, žemės ūkio, biudžeto valdymo reformas; vykdomą fiskalinę politiką derinti su socialinės politikos prioritetais. Lietuva, siekdama vidutiniu laikotarpiu įsijungti į euro zoną, fiskalinės politikos srityje gerins institucines ilgalaikio taupymo sąlygas, sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, užtikrins sėkmingą struktūrinių reformų baigtį, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, sukurs palankias sąlygas verslui, privačioms investicijoms ir užtikrins efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą. Ir toliau bus tobulinamas valstybės finansų valdymas pritaikant ES valstybėse narėse naudojamą valstybės finansų apskaitos, finansinių rodiklių vertinimo ir prognozavimo metodologiją, gerinant techninę bazę ir keliant specialistų kvalifikaciją. 3.1.2. Numatomos priemonės 2004–2007 metais numatoma: galutinai pereiti prie biudžeto programinio formavimo; pertvarkyti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą pagal finansavimo prioritetus ir ES finansinės paramos bendro finansavimo poreikius; sudaryti institucines ir administracines sąlygas kuo racionaliau panaudoti ES biudžeto teikiamas lėšas; gerinti savivaldybių finansų valdymą; gerinti sveikatos apsaugos sistemos finansų valdymą; plėtoti rezervo (Stabilizavimo) fondą, baigti valstybei priklausančio turto privatizavimą; efektyviau valdyti valdžios sektoriaus finansinius srautus, kad sumažėtų papildomas krūvis biudžetui, galintis atsirasti dėl išlaidų, susijusių su naryste ES ir NATO. 3.2. Faktiniai valdžios sektoriaus biudžeto rodikliai ir formuojamo biudžeto įtaka vidutinės trukmės tikslams Apžvalga Sparti Lietuvos ūkio raida rodo, kad pastaraisiais metais vykdyta tvari fiskalinė politika, užtikrinusi valstybės finansų stabilumą ir pelniusi vidaus bei užsienio investuotojų pasitikėjimą, yra pragmatiška. Siekiant fiskalinio konsolidavimo, 2000 metais buvo iš esmės pakeista fiskalinės politikos orientacija. 2000 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė 2,5 procento BVP. 2001 metais valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 2,1 procento BVP. Išankstiniu vertinimu, 2003 metais valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sudarė apie 1,7 procento BVP. Kadangi skolos aptarnavimo išlaidos sudarė 1,3 procento BVP, 2003 metais buvo fiksuotas 0,4 procento BVP dydžio pirminis deficitas. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito padidėjimą 2003 metais lėmė planuotą 0,4 procentinio punkto BVP lygį viršijusios išlaidos nuvertėjusiems indėliams atkurti. Siekdama integruotis į euro zoną, Lietuva vykdo ES steigimo sutarties sąlygas. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas mažės nuo 2,7 procento BVP 2004 metais iki 1,5 procento BVP 2007 metais, neviršydamas 3 procentų ribos. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2004–2007 metų laikotarpiu, palyginti su 2003 metais, pasikeis dėl mokėtinų sumų į ES biudžetą ir ES struktūrinių fondų bendro finansavimo, sėkmingai vykdomos pensijų reformos išlaidų ir mokesčių sistemos suderinimo su ES. 2004–2007 metų laikotarpiu projektuojami biudžeto rodikliai pateikti 4 lentelėje. 4 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto (S13) projekcijos 2004–2007 metais (BVP procentais) ESS kodas Metai 2003 2004 2005 2006 2007 Grynasis skolinimas (B9) 1. Valdžios sektorius S13 -1,7 -2,7 -2,5 -1,7 -1,5 2. Centrinės valdžios biudžetas S1311 -2,2 -2,8 -2,6 -1,8 -1,6 3. Valstybės biudžetas S1312 - - - - - 4. Savivaldybių biudžetai S1313 0,03 0,05 0,02 0,02 0,02 5. Socialinio draudimo fondų biudžetai S1314 0,5 0,1 0,1 0,1 0,1 Valdžios sektoriaus biudžetas (S13) 6. Visos pajamos ESS 32,4 34,9 35,3 35 34,4 7. Visos išlaidos ESS 34,1 37,6 37,8 36,7 35,9 8. Biudžeto balansas (Budget balance) B9 -1,7 -2,7 -2,5 -1,7 -1,5 9. Grynieji palūkanų mokėjimai D41 0,4 0,6 0,6 0,5 0,5 10. Pirminis balansas (Primary balance) -0,4 -1,3 -1,2 -0,6 -0,4 Pajamų komponentai 11. Pajamos iš mokesčių D2+D5 20 20,4 20,2 20,3 20,4 12. Socialinio draudimo įmokos D61 8,7 8,7 8,7 8,7 8,7 13. Pajamos iš turto D41 0,9 0,8 0,7 0,7 0,6 14. Kitos 2,8 4,9 5,7 5,4 4,8 15. Visos pajamos ESS 32,4 34,9 35,3 35 34,4 Išlaidų komponentai 16. Kolektyvinio vartojimo išlaidos P32 7,9 7,6 7 6,7 6,5 17. Socialiniai pervedimai natūra D63 1,4 1,5 1,5 1,5 1,5 18. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra D62 9,3 9,6 9,4 9,3 9,2 19. Palūkanų mokėjimas D41 1,3 1,4 1,3 1,2 1,1 20. Subsidijos D3 0,8 1,5 1,6 1,6 1,6 21. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas P51 2,9 3,4 3,9 3,6 3,1 22. Kitos 0,3 1,2 1,5 1,5 1,2 23. Visos išlaidos ESS 34,1 37,6 37,8 36,7 35,9 Nors išlaidų finansavimo tikslai ir prioritetai iš esmės nesikeitė, projekcijos pakoreguotos dėl patikslintų faktinių biudžetų, BVP duomenų ir papildomo krūvio biudžetams skaičiavimo. Statistikos departamentui priderinus BVP apskaitos metodiką pagal EUROSTAT’o reikalavimus, istoriniai BVP dydžiai padidėjo beveik 2 procentiniais punktais, todėl socialinio draudimo įmokų dalis (BVP procentais), palyginti su ankstesne programa, sumažėjo maždaug 0,2 procentinio punkto. Socialinio draudimo įmokų dalis (BVP procentais) 2003 metais išliko 2002 metų lygio. BVP padidėjo po metodikos pakeitimų, tačiau pelno, gyventojų pajamų mokesčių įplaukų dalis padidėjo 0,6 procentinio punkto BVP, palyginti su 2002 metais. Nors 9 procentiniais punktais sumažintas tarifas, dėl mokesčių reformos išsiplėtusi pelno mokesčio bazė padidino valdžios sektoriaus pajamas maždaug 1 procentiniu punktu BVP. Geresnis gyventojų pajamų mokesčio administravimas kompensavo įplaukų iš PVM mažėjimą ir nulėmė, kad 2003 metais pajamų iš mokesčių dalis (BVP procentais) išliko beveik tokia pat kaip 2002 metais. PVM dalis (BVP procentais) 2002 metais buvo didesnė nei 2003 metais dėl padidėjusių PVM permokų (permokos padidėjo apie 0,6 procentinio punkto BVP). 2002 metais PVM permokų prieaugis sudarė apie 8 procentus visų PVM įplaukų. Todėl 2003 metais, negaunat papildomų įplaukų iš PVM permokų prieaugio, PVM įplaukos išliko 2002 metų lygio. Šį lygį išlaikyti buvo sunku ir dėl užsitęsusios defliacijos, kurią lėmė netikėtas euro kurso kilimas. Geriau administruojamas PVM leido sumažinti užsitęsusios defliacijos įtaką pajamoms. Įvertinus šiuos veiksnius, galima teigti, kad 2003-ieji tapo pirmaisiais metais (po 1998 metų), kai mokestinių pajamų (koreguotų pagal įsipareigojimų apskaitos principus) dalis BVP ėmė didėti (mažėjant pagrindinių mokesčių tarifams). Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamų dalis (BVP procentais) didės: 2003 metais jos sudarė 32,4 procento BVP, 2004 metais sudarys 34,9 procento BVP, 2005 metais – 35,3 procento BVP. 2006 metais sumažės ir 2007 metais visiškai pasibaigs iki stojimo ES teikta pagalba, todėl sumažėję einamieji ir kapitalo pervedimai sumažins valdžios sektoriaus pajamas 2006 metais iki 35 procentų BVP ir 2007 metais – iki 34,4 procento BVP. Mokestinių pajamų dalies BVP didėjimo tendencija išliks visą vidutinės trukmės laikotarpį, nors 2005 metais ji bus užgožta, kai dėl panaikinto kelių mokesčio, sudarančio 0,5 procento BVP, įplaukų iš mokestinių pajamų dalis sumažės 0,2 procentinio punkto BVP. Pajamų iš mokesčių dalis 2004 metais padidės iki 20,4 procento BVP, 2005 metais laikinai sumažės iki 20,2 procento BVP, o 2006 metais vėl didės iki 20,3 procento BVP ir 2007 metais pasieks 20,4 procento BVP. Iki 2005 metų nuolat didėsiantys ES įsipareigojimai didins einamuosius ir kapitalo pervedimus, kurie 4 lentelėje parodomi eilutėje „Kitos“. Mokėjimų iš ES įsipareigojimai Lietuvai ir įmokos į ES biudžetą įtrauktos į skaičiavimus, įvertinus Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintus pinigų srautus. Visų valdžios sektoriaus išlaidų dalis dėl fiskalinio deficito strategijos mažėjo iki 34,1 procento BVP 2003 metais. Dėl ES paramos panaudojimo 2004 metais išlaidų dalis didės iki 37,6 procento BVP, 2005 metais – iki 37,8 procento BVP. Dėl 2006 metais sumažėsiančios ir 2007 metais pasibaigsiančios stojimo į ES paramos išlaidos mažės iki 36,8 procento BVP 2006 metais ir iki 35,9 procento BVP 2007 metais. Į valdžios sektoriaus išlaidas įtrauktos ir įmokos į ES biudžetą: 2004 metais – 0,7 procento BVP, 2005–2007 metais – 1,1 procento BVP. Įmokos į ES biudžetą, ES paramos bendro finansavimo poreikis, paramos žemdirbiams padidinimas iki 55 procentų ES lygio, kompensacijos už nekilnojamąjį turtą ir indėlius pareikalaus papildomų lėšų. Fiskalinio deficito išlaikymas žemiau 3 procentų BVP ribos būtų užtikrintas mažinant kolektyvinio vartojimo išlaidas nuo 7,9 procento BVP 2003 metais iki 6,5 procento BVP 2007 metais. Dėl sėkmingai vykdomos skolinimosi politikos palūkanų dalis mažės nuo 1,4 procento BVP 2004 metais iki 1,1 procento BVP 2007 metais. Dėl pensijų reformos 2004–2007 metais dalis socialinio draudimo įmokų bus pervesta į privačius pensijų kaupimo fondus. Kapitalo pervedimai į privačius pensijų kaupimo fondus kasmet didės nuo 0,3 procento BVP 2004 metais iki 0,8 procento BVP 2007 metais. Dėl nagrinėjamu laikotarpiu palankios demografinės dirbančiųjų struktūros ir pensinio amžiaus ilginimo socialinio draudimo išmokų dalis BVP mažės, bet 2004 metais padidintos socialinės pašalpos leis išlaikyti šių išlaidų dalį, artimą 2003 metų lygiui. Subsidijos žemės ūkiui padidės ne tik dėl ES tiesioginių išmokų, bet ir dėl dalies žemės ūkiui skiriamos ES paramos perorientavimo subsidijoms. Iš nacionalinių lėšų subsidijos žemdirbiams bus padidintos 0,15 procento BVP 2004 metais ir 0,3 procento BVP 2005 metais. Subsidijų dalis padidės dvigubai: nuo 0,8 procento BVP 2003 metais iki 1,6 procento BVP 2005–2007 metais. Sprendimas padidinti tiesiogines išmokas žemdirbiams iki 55 procentų ES lygio priimtas po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 987 buvo patvirtinta 2003 metų Lietuvos ekonominė programa iki stojimo į ES. Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas dėl ES paramos panaudojimo prognozuojamu laikotarpiu turėtų padidėti nuo 2,9 procento BVP 2003 metais iki 3,9 procento BVP 2005 metais. Dėl 2006 metais sumažėsiančios ir 2007 metais pasibaigsiančios stojimo į ES paramos pagrindinio kapitalo kaupimo dalis sumažės iki 3,6 procento BVP 2006 metais ir iki 3,1 procento BVP 2007 metais. Dėl ES paramos didės kapitalo pervedimai privačiam sektoriui. Spartus investicijų ir kapitalo pervedimų didėjimas pagerins valstybės finansų kokybę. Valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos gyventojų atkurtiems indėliams grąžinti ir kompensacijoms už grąžintiną nekilnojamąjį turtą išmokėti 2003–2007 metais atitinkamai sudarytų maždaug 0,6 procento BVP, 0,4 procento BVP, 0,5 procento BVP, 0,8 procento BVP, 1,1 procento BVP. Šie dydžiai gali būti pakeisti, jeigu pasikeis finansinė ekonominė situacija. 3.3. Struktūrinis deficitas ir fiskalinės politikos tęstinumas BVP ciklo įtaka deficitui yra maža. Maksimalus 1995–2003 metų laikotarpio valdžios sektoriaus deficito ciklinis svyravimas buvo 0,5 procento BVP. Gamybos apimties atotrūkio skaičiavimas Apskaičiuojant BVP ciklą, buvo pritaikytas Hodrick Prescot filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika kyla ir 2005 metais viršys potencialų BVP. 2004 metais baigsis 6 metus trukęs laikotarpis, kai gamybos atotrūkis buvo neigiamas. Nuo 2005 metų realus ekonomikos augimas viršys potencialų BVP didėjimą. Gamybos atotrūkis 2005 metais sudarys 1,1 procento, 2006 metais – 2,1 procento, 2007 metais – 3,1 procento. 5 lentelė. Ekonomikos ciklai (BVP procentais) ESS kodas Metai 2003 2004 2005 2006 2007 1. BVP didėjimas lyginamosiomis kainomis B1g 9 7 7,3 6,6 6,3 2. Faktinis balansas B9 -1,7 -2,7 -2,5 -1,8 -1,5 3. Palūkanų mokėjimas D41 -1,3 -1,4 -1,3 -1,2 -1,1 4. Potencialaus BVP didėjimas 6 5,9 5,7 5,5 5,3 5. Gamybos apimties atotrūkis, HP filtras -1,4 -0,4 1,1 2,1 3,1 6. Ciklinė biudžeto komponentė -0,1 0 0,1 0,2 0,3 7. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–6) -1,5 -2,7 -2,6 -2 -1,8 8. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (7–3) -0,3 -1,3 -1,3 -0,9 -0,8 Tačiau dėl trumpų laiko eilučių taikant Hodrick Prescot filtro metodą arba gamybos funkcijos (paremtą NAIRU) metodą, Lietuvos gamybos atotrūkis įvertinamas netiksliai. Gamybos funkcijos metodu (paremtu NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų trūkumo ir struktūrinių lūžių gausos laikinai nepriimtinos. Hodrick Prescot filtro metodo trūkumas yra tai, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai jie rodo aiškų gamybos poslinkį. Be to, šis metodas turi vadinamojo „galutinio taško“ problemą. Todėl taikant tiek vieną, tiek kitą metodą struktūriniam deficitui skaičiuoti turėtų būti atsižvelgiama į jų trūkumus. Ūkyje tebėra nepanaudotų pajėgumų: pramonėje 2003 metais buvo panaudota tik apie 70 procentų pajėgumų. Nedarbo lygis yra gana aukštas. Nors Lietuvos BVP didėja sparčiausiai Europoje, kainų ir darbo užmokesčio didėjimas yra vienas iš lėčiausių. Šie požymiai rodo, kad Lietuvos ūkis dar neperžengė potencialo ribos, nors analizė pagal gamybos funkcijos metodą rodytų ekonomikos kaitimą. 3.4. Biudžeto jautrumas BVP pokyčiams 1995–2003 metų laikotarpiu tik viena dešimtoji BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų ir dar mažesnis išlaidų elastingumas BVP svyravimams. Remiantis 1995–2002 metų (stebėjimų periodas – 7 metai) faktiniais ketvirčių duomenimis apie valdžios sektoriaus biudžeto pajamas, buvo įvertintas muito mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų elastingumas. 6 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto pajamų elastingumo įvertinimas ESS’95 kodas Elastingumo įvertinimo koeficientas D.212 Muito mokesčiai 0,84 D.211 PVM 0,97 D.214 Akcizai, iš jų už: 1,36 alkoholį 1,09 tabaką 0 degalus 1,57 D5 Pajamų ir pelno mokesčiai 1,03 D61 Socialinės įmokos 0,98 Einamosios išlaidos 0,97 6 lentelės duomenys rodo, kad visiškai neelastingos yra pajamos iš tabako. Nustatyta, kad didžiausias yra pajamų iš degalų elastingumas, t.y. degalai yra prekė, kurios vartojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Elastingumas būtų įvertintas tiksliau, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų keitimai. Įvertinus ekonomikos ciklą, valdžios sektoriaus deficitas apskaičiuotas remiantis šioje Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių prognozėmis. Rezultatai pateikiami 7 lentelėje. 7 lentelė rodo, kad į struktūrinį deficitą (struktūrinis deficitas parodo, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jeigu faktinis BVP būtų lygus potencialiam. Šis deficitas apskaičiuojamas pašalinus verslo ciklo efektą) neįtraukus su eurointegracija ir struktūrinėmis reformomis susijusių išlaidų, struktūrinis deficitas 2004 metais mažėtų iki 0,8 procento BVP, o 2005 metais – iki 0,2 procento BVP. 7 lentelė. Valdžios sektoriaus struktūrinio ir ciklinio fiskalinio deficito projekcijos ir papildomų lėšų poreikis dėl stojimo į ES (BVP procentais) Metai 2004 2005 2006 2007 1. Prognozuojamas valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas -2,7 -2,5 -1,8 -1,5 2. Ciklinis fiskalinis deficitas (-) 0 0,1 0,2 0,3 3. Struktūrinis fiskalinis deficitas -2,7 -2,6 -2 -1,8 4. ES nuosavi ištekliai 0,75 1,15 1,1 1,1 5. Bendro finansavimo poreikis 0,74 0,8 0,6 0,5 6. Vienkartiniai efektai: įplaukos, kurios bus negautos dėl: PVM už importuojamas prekes iš ES mokėjimo tvarkos pasikeitimo 2004 metais; kelių mokesčio panaikinimo 2005 metais 0,4 0,5 0 0 7. Struktūrinis deficitas atėmus ES nuosavų išteklių įmokas, bendro finansavimo poreikį ir pajamas, kurios bus negautos -0,8 -0,2 -0,3 -0,2 3.5. Skolos dydis ir kitimas Išankstiniais duomenimis, valdžios sektoriaus skola pagal perteklinio deficito procedūros (toliau vadinama – PDP) reikalavimus 2003 metų pabaigoje sudarė 21,5 procento BVP ir buvo viena mažiausių iš ES senbuvių ir naujųjų ES valstybių skolos. 8 lentelė. Valdžios sektoriaus skola pagal PDP Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje Metai 1999 2000 2001 2002 2003 Mln. litų 9963,3 10841,63 11100,54 11591,08 11988,7 BVP procentais 23 23,8 22,9 22,4 21,5 2003 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas naujos redakcijos Valstybės skolos įstatymas, kuriame reglamentuojama valstybės skolos apskaita, atitinkanti PDP reikalavimus. Iki 2004 metų Lietuvoje skaičiuojant ir skelbiant skolos duomenis buvo laikomasi konservatyvios skaičiavimo metodologijos: į visą skolos sumą buvo įtraukiamos paskolos su valstybės garantija. Be to, valstybės skola apėmė visą centrinės valdžios skolą, tačiau buvo nevisiškai apskaitomi kitų subsektorių (savivaldybių ir socialinės apsaugos fondų) įsipareigojimai. Visą valdžios sektoriaus skolą pagal PDP reikalavimus pradėta apskaityti nuo 2004 metų. Remiantis naujos redakcijos Valstybės skolos įstatymu, nuo 2004 metų valstybės skola bus skaidoma į vidaus ir užsienio skolą pagal rezidentų principą (anksčiau buvo taikomas valiutų principas). Valstybės skolinimosi apimtį griežtai reglamentuoja Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo tvirtinamas valstybės grynojo skolinimosi ir pasirašomų naujų valstybės garantijų limitas kiekvieniems metams. 2004 metais nustatytas valstybės grynojo skolinimosi limitas – 1500 mln. litų, o naujų valstybės garantijų apskritai nenumatyta teikti. 3.5.1. Tikslas Svarbiausias uždavinys valdant valstybės skolą – užtikrinti visišką valstybės išlaidų finansavimą laiku ir visų skolinių įsipareigojimų vykdymą kuo mažesnėmis išlaidomis bei priimtina rizika neviršijant nustatytų valstybės skolos ir skolinimosi limitų. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politiką, siekiama, kad valstybės skola neviršytų 30 procentų, o užsienio skola – 25 procentų BVP. Tiesioginė valstybės užsienio skola eurais turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus visos tiesioginės užsienio skolos. 3.5.2. Numatomos priemonės Valstybės skolinimosi poreikio finansavimo strategija išliko ta pati kaip ir 2003 metais. Didžiausia valstybės skolinimosi poreikio dalis artimiausiais metais susidarys dėl užsienio bei vidaus paskolų grąžinimo ir biudžeto deficito finansavimo. Rezervo (Stabilizavimo) fonde Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra sukaupusi per 1,4 mlrd. litų. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms finansų rinkose, ji gali panaudoti šias lėšas skoliniams įsipareigojimams padengti. Vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra numačiusi įgyvendinti šias skolinimosi politikos priemones: didinti skolinimąsi vidaus valiuta, ilginti išleidžiamų vertybinių popierių (obligacijų) trukmę, didinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą antrinėje rinkoje; laipsniškai mažinti valstybės skolinius įsipareigojimus užsienio valiuta; siekti, kad užsienio valiuta denominuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai sudarytų vis didesnę dalį tiesioginės užsienio skolos; skolintis iš užsienio eurais arba užsienio valiuta, kuri būtų keičiama į eurus naudojant išvestines finansines priemones; mažiau teikti valstybės garantijų arba apskritai jų neteikti. 3.5.3. Valstybės skolos prognozės Prognozuojama, kad 2004 metais dėl didelio fiskalinio deficito valdžios sektoriaus skola (pagal PDP reikalavimus) (S.13) padidės beveik 1 procentu BVP. Vėliau turėtų būti pastebima skolos lygio mažėjimo tendencija. Vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skola turėtų nusistovėti prie 21 procento BVP. 9 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos (BVP procentais) ESS kodas Metai 2003 2004 2005 2006 2007 Valstybės skola metų pabaigoje 21,5 22,4 22,2 21,4 21 Valstybės skolos pokytis -0,9 0,9 -0,2 -0,8 -0,4 Valstybės skolos pasikeitimus sąlygojantys veiksniai Pirminis balansas B9 0,4 1,3 1,2 0,6 0,4 Palūkanos D41 1,3 1,4 1,3 1,2 1,1 Nominalaus BVP didėjimas B1g -1,7 -1,6 -2,1 -1,9 -1,9 Kiti veiksniai, darantys įtaką valstybės skolai -0,9 -0,2 -0,6 -0,6 0,1 iš jų privatizavimo įplaukos (-) teigiamos įplaukos (+) neigiamos įplaukos -1,5 -0,7 -0,8 -0,2 -0,2 valstybės skolos numanoma palūkanų norma (procentais) 5,5 5,2 5,3 5,4 5,4 Viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių – mažinti suteikiamų garantijų apimtį (2004 metais valstybės garantijos dėl naujų investicijų projektų apskritai nebus teikiamos). Taip siekiama sukurti vienodas verslo ir skolinimosi sąlygas visiems ūkio subjektams ir skatinti didesnį komercinių bankų aktyvumą finansuojant perspektyvius investicijų projektus. 2003 metų pabaigoje paskolų su valstybės garantija portfelis sudarė 2,6 procento BVP. Prognozuojama, kad ši suma vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų sumažėti iki 1,4 procento BVP. 3.5.4. Ekonominis poveikis Atsižvelgdamos į palankiai besiklostančius Lietuvos makroekonominius rodiklius ir griežtą fiskalinę valstybės politiką, trys didžiausios reitingų agentūros 2003 metų pabaigoje–2004 metų pradžioje padidino Lietuvos kredito reitingus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tikisi vidutinės trukmės laikotarpiu juos dar pagerinti. Tai leistų sumažinti ne tik valstybės sektoriaus skolinimosi išlaidas, bet ir turėtų teigiamą poveikį privataus sektoriaus skolinimuisi. 3.6. Valdžios finansų subsektorių balansai 2003 metais socialinio draudimo fondų biudžetai išliko pertekliniai – užfiksuotas 0,5 procento BVP perteklius. Socialinio draudimo fondai 2003 metais visiškai panaikino savo kreditinį įsiskolinimą. Geriau administruojamas savivaldybių pajamų surinkimas ir kreditinio įsiskolinimo mažinimas, griežta savivaldybių skolinimosi kontrolė lėmė 2003 metais nedidelį bendrą savivaldybių biudžetų perteklių (apie 0,03 procento BVP). Pastaraisiais metais vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos nulėmė, kad pagrindinę deficito dalį 2003 metais sudarė centrinio šalies biudžeto deficitas – 2,2 procento BVP (1228,3 mln. litų). Vidutiniu laikotarpiu prognozuojamas artimas subalansuotam savivaldybių biudžetas. Dėl vis didėsiančių pensijų reformos išlaidų socialinio draudimo fondų biudžetų perteklius didės lėtai ir toliau sudarys stabilią BVP dalį, t.y. apie 0,1 procento BVP. Centrinės valdžios subsektoriaus deficitas sudaro visą deficito dalį valdžios sektoriaus biudžete. Todėl centrinės valdžios subsektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu mažės taip pat kaip ir viso valdžios sektoriaus deficitas. Pastarojo mažėjimo tendencijos pateiktos 4 lentelėje. 4. Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesnių metų planais Jautrumas ir rizikos įvertinimas Valdžios sektoriaus biudžeto deficitą mažai veikia BVP svyravimai. 1995–2003 metais tik viena dešimtoji BVP ciklinio svyravimo sukeldavo valdžios sektoriaus balanso pokyčių. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina menkas BVP svyravimų poveikis pajamoms ir dar menkesnis – išlaidoms. Vidutiniu laikotarpiu rinkoje vienu procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, 2004–2007 metais mokėtinos palūkanos už centrinės valdžios skolą (įskaitant ir naują skolinimąsi) atitinkamais metais padidėtų 0,04 procento BVP (22 mln. litų); 0,09 procento BVP (60,9 mln. litų); 0,11 procento BVP (80 mln. litų); 0,12 procento BVP (93,7 mln. litų). Biudžeto projekcijų jautrumas skirtingoms prielaidoms Makroekonominiai rodikliai prognozuojami remiantis prielaidomis, artimomis ES Komisijos pavasario išorinės ekonomikos aplinkos prielaidoms. Lietuvos realus BVP apskaitomas 2000 metų kainomis, o ES Komisija taiko 1995 metų kainas, todėl realaus BVP didėjimo skirtumai susidaro dėl skirtingos realaus BVP struktūros. Lietuvos prognozės pagrįstos prielaida, kad ES parama bus panaudota pagal Kopenhagos Viršūnių Taryboje patvirtintus išmokų srautus. Jeigu ES paramos būtų panaudota mažiau, BVP didėjimas būtų apie 1 procentinį punktą mažesnis. Beveik šimtaprocentinis ES paramos iki stojimo panaudojimas leidžia tikėtis, kad panaudota suma viršys išmokų įsipareigojimus ir sudarys sąlygas BVP didėti greičiau, nei prognozuojama šioje Programoje. Palyginimas su ankstesnių metų planais Sėkmingai 2003 metais vykdytos eurointegracijos programos, pradėtos reformos, patikslinti faktiniai duomenys pakeitė valdžios sektoriaus deficito prognozes. Prognozės atliktos pagal ESS’95 apskaitos metodologiją. 10 lentelė. Valdžios sektoriaus fiskalinio deficito ir skolos projekcijų kaita (BVP procentais) ESS kodas Metai 2003 2004 2005 2006 2007 BVP augimas: ankstesnė projekcija B1g 6,8 6,2 6,5 6 – naujausia projekcija 9 7 7,3 6,6 6,3 skirtumas 2,2 0,8 0,8 0,6 – Faktinis biudžeto balansas: ankstesnė projekcija B9 -2,4 -2,9 -2,5 -1,8 – naujausia projekcija -1,7 -2,7 -2,5 -1,7 -1,5 skirtumas 0,7 0,2 0 0,1 – Valstybės skola: ankstesnė projekcija 22,9 22,7 23,2 23,3 – naujausia projekcija 21,5 22,4 22,2 21,4 21 skirtumas -1,4 -0,3 -1 -1,9 – –––––––––––––––––––––––––– Preliminarūs faktiniai duomenys. Preliminarus faktinis valdžios sektoriaus deficitas 2003 metais buvo mažesnis už prognozuotąjį dėl šių priežasčių: socialinio draudimo fondų perteklius viršijo planuotąjį 0,5 procento BVP; dėl geresnio mokesčių administravimo ir mokesčių reformos padidėjusios pajamos iš pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio viršijo planuotąjį 0,8 procento BVP; susidaręs pagerinus savivaldybių finansų valdymą bendro savivaldybių biudžeto perteklius; spartesnio BVP augimo lemtas 0,03 procento BVP pokytis. Dėl šių priežasčių deficitui esant mažesniam už planuotąjį, 2003 metais gyventojams grąžinta atkurtųjų santaupų 0,5 procento BVP. ES tiesioginių išmokų žemės ūkiui apskaita pagal ESS’95 leido sumažinti valdžios sektoriaus deficito prognozę 2004 metais nuo 2,9 procento iki 2,7 procento BVP ir nutolti nuo 3 procentų BVP Mastrichto kriterijaus. 5. Valdžios sektoriaus finansų kokybė Politikos strategija Reformuojant biudžeto sandarą, nebiudžetiniai fondai įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys sukaupti lėšas Rezerviniam (stabilizavimo) fondui, kurio paskirtis – kaupti valstybės lėšas ekonomikai funkcionuoti ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, o pagrindinis įplaukų šaltinis – lėšos iš Privatizavimo fondo. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde 2004 m. balandžio 1 d. buvo 1410,5 mln. litų (2,4 procento BVP). 5.1. Valdžios sektoriaus išlaidos. Bendro šalies biudžeto išlaidų politika Padėties apžvalga Valdžios sektoriaus išlaidų dinamika tiesiogiai priklausė nuo šalies ekonominės būklės pokyčių ir fiskalinės politikos tikslų. 11 lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos 1998–2003 metais* (ESS 95 sistema) (BVP procentais) ESS kodas Metai 1999 2000 2001 2002 2003 Visos išlaidos 42,9 38,4 35,1 34,3 34,1 Kolektyvinio vartojimo išlaidos P32 8,7 9,5 8 7,8 7,9 Individualaus vartojimo išlaidos P31 13,5 12,1 11,8 11,6 10,9 Kapitalo nusidėvėjimas K1 -2 -2 -1,8 -1,5 -1,4 Socialinės išmokos, išskyrus socialines išmokas natūra D62 11,4 10,7 10,6 9,3 9,3 Palūkanos D41 1,5 1,7 1,7 1,6 1,3 Subsidijos D3 1,1 0,8 0,9 0,8 0,8 Bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas P51 2,6 2,4 2,2 2,8 2,9 Kitos 6,1 3,2 1,7 1,9 2,4 Biudžeto balansas B9 -5,6 -2,4 -2,1 -1,5 -1,7 –––––––––––––––––––––––––– *Statistikos departamento duomenys. Valdžios sektoriaus išlaidos 1999–2003 metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 1999 metais – 42,9 procento BVP, 2003 metais (preliminariais Statistikos departamento duomenimis) – 34,1 procento BVP. Tai lėmė griežta fiskalinio deficito mažinimo politika ir vis mažesnis valdžios sektoriaus dalyvavimas prekių ir paslaugų rinkoje. Nuolat mažėjo individualaus vartojimo išlaidos (nuo 13,5 procento BVP 1999 metais iki 10,9 procento BVP 2003 metais); kolektyvinio vartojimo išlaidos ir socialinės pašalpos (nuo 11,4 procento BVP 1999 metais iki 9,3 procento BVP 2003 metais). Dėl sumažėjusių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų ir palankių sąlygų tarptautinėje vertybinių popierių rinkoje mažėjo ir mokėtinos už valdžios sektoriaus skolą palūkanos. Valdžios sektoriaus subsidijos 1999–2003 metais svyravo apie 0,9 procento BVP ir išlaikė mažėjimo tendenciją. Nuo 1999 metų valdžios sektoriuje mažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimo išlaidos, kurios 2001 metais siekė 2,2 procento BVP, tačiau 2002–2003 metais šios išlaidos vėl ėmė didėti ir 2003 metais siekė 2,9 procento BVP. Siekiant geriau valdyti valstybės finansus, 2000–2003 metais priimti teisės aktai, kurie apibrėžė biudžetų viešumo, esmines strateginio planavimo, daugumos nebiudžetinių fondų įtraukimo į biudžetą nuostatas. Pertvarkytas savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių sudarymas. Savivaldybėms siekiama užtikrinti lygias ir stabilias finansines galimybes sudaryti savo biudžetus pagal įstatymu patvirtintus ilgalaikių pajamų normatyvus. Nuo 2002 metų lėšos valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti ir moksleivių krepšeliui savivaldybėms pervedamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tai l …