📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. VASARIO 21 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-117 „DĖL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS KETVIRTOSIOS PRIORITETINĖS KRYPTIES „TVARI ŽUVININKYSTĖS REGIONŲ PLĖTRA“ PRIEMONĖS „ŽUVININKYSTĖS REGIONŲ PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. birželio 3 d. Nr. 3D-523
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3D-117 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 23-935), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2009 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3D-117
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2010 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-523 redakcija)
LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS KETVIRTOSIOS PRIORITETINĖS KRYPTIES „TVARI ŽUVININKYSTĖS REGIONŲ PLĖTRA“ PRIEMONĖS „ŽUVININKYSTĖS REGIONŲ PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti paramos suteikimo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) tvarką.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL 2006 L 223, p. 1), 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 498/2007, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles (OL 2007 L 120, p. 1), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. C/2007/6703 (toliau – Veiksmų programa), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-840; 2008, Nr. 143-5707), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 (Žin., 2007, Nr. 83-3404; 2010, Nr. 19-916) (toliau – Veiksmų programos administravimo taisyklės), ir Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-304 (Žin., 2007, Nr. 69-2750; 2009, Nr. 124-5348).
3. Taisyklės reglamentuoja žuvininkystės regionų plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Priemonę, atrankos – vertinimo ir tvirtinimo – tvarką. Priemonės administravimo taisyklės, reglamentuojančios plėtros strategijų įgyvendinimo tvarką (mokėjimo prašymų pateikimo, tikrinimo, vertinimo ir tvirtinimo tvarką, paramos išmokėjimo tvarką, plėtros strategijų įgyvendinimo patikrų vietoje tvarką, pirkimo procedūras, plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaitų pateikimo, dokumentų saugojimo, vietos projektų, teikiamų pagal įgyvendinamas plėtros strategijas, administravimo tvarką, kitus su plėtros strategijų įgyvendinimu susijusius klausimus), tvirtinamos atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Parama žuvininkystės regiono plėtros strategijai įgyvendinti (toliau – parama strategijai įgyvendinti) – Europos žuvininkystės fondo (toliau – EŽF) ir bendrojo finansavimo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, skirtos žuvininkystės regiono plėtros strategijai įgyvendinti.
Pareiškėjas – žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, įsteigta pagal Taisyklių reikalavimus, nustatyta tvarka teikianti žuvininkystės regiono plėtros strategiją išankstiniam vertinimui ir tinkamai užpildytą paramos paraišką.
Žuvininkystė – veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, pirminį žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą.
Žuvininkystės regiono bendruomenė – užsiimantys žuvininkyste ar su ja susiję asmenys, priklausantys prie žuvininkystės regiono (fiziniai asmenys – pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, juridiniai asmenys – pagal buveinės registracijos vietą), vienijami bendrų viešųjų poreikių ir interesų.
Žuvininkystės regiono bendruomenės atstovas – asmuo, žuvininkystės regiono bendruomenės deleguotas į sprendimų priėmimo teisę turintį žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės valdymo organą atstovauti šios bendruomenės interesams (fizinis asmuo turi užsiimti žuvininkyste arba būti susijęs su ja ne mažiau kaip 365 dienas per paskutinius trejus metus nuo paramos paraiškos registravimo dienos; juridinis asmuo turi vykdyti žuvininkystės ar su ja susijusią veiklą.
Žuvininkystės regionas – regionas su jūros ar ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriame daug žmonių dirba žuvininkystės srityje, atitinkantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3D-608 (Žin., 2008, Nr. 131-5055), 10.6.1–10.6.5 punktuose nustatytus kriterijus.
Žuvininkystės regiono plėtros strategija (toliau – strategija) – dokumentas, kuriame pateikta žuvininkystės regiono socialinės-ekonominės, aplinkosaugos situacijos ir poreikių analizė, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės misija, žuvininkystės regiono plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės, veiklos sritys ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą, telkiant žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės ir žuvininkystės regiono bendruomenės pastangas, ugdant jų gebėjimus veikti kartu.
Žuvininkystės regiono plėtros strategijos įgyvendinimo laikotarpis (toliau – strategijos įgyvendinimo laikotarpis) – laikotarpis nuo paramos paraiškos užregistravimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) dienos iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo Agentūrai dienos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.
Žuvininkystės regiono plėtros strategijos vykdytojas (toliau – strategijos vykdytojas) – žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė, kuri, pateikusi paramos paraišką, gauna arba yra gavusi paramą žuvininkystės regiono plėtros strategijai įgyvendinti.
Žuvininkystės regiono vietos valdžios atstovas (toliau – vietos valdžios atstovas) – žuvininkystės regione veikiančios savivaldybės tarybos sprendimu deleguotas asmuo, atstovaujantis jį delegavusios savivaldybės interesams.
Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (toliau – ŽRVVG) – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių žuvininkystės regiono gyventojų interesams, t. y. ne mažiau kaip 50 proc. valdymo organo narių sudaro žuvininkystės regiono bendruomenės atstovai, iki 25 proc. – žuvininkystės verslo atstovai ir iki 25 proc. – žuvininkystės regiono vietos valdžios atstovai. Jeigu ŽRVVG įsikuria vietos veiklos grupės (toliau – VVG), veikiančios Leader metodu, pagrindu, VVG į valdymo organą, turintį sprendimų priėmimo teisę, turi įtraukti ne mažiau kaip 25 proc. žuvininkystės sektoriaus atstovų.
Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės narys – asmuo, priklausantis arba prie žuvininkystės regiono bendruomenės, arba prie žuvininkystės verslo, arba prie žuvininkystės regiono vietos valdžios, kuriam netaikomi jokie papildomi reikalavimai.
Žuvininkystės sektorius – ūkio sektorius, apimantis žuvininkystės ir su ja susijusias veiklos rūšis.
Žuvininkystės verslo atstovas – fizinis asmuo, besiverčiantis individualia žuvininkystės veikla pagal verslo liudijimą arba nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, esantis žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės valdymo organo, turinčio sprendimų priėmimo teisę, sudėtyje, arba privataus juridinio asmens, vykdančio ūkinę komercinę žuvininkystės veiklą, skirtas atstovas, esantis žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės valdymo organo, turinčio sprendimų priėmimo teisę, sudėtyje, atstovaujantis jį skyrusio privataus juridinio asmens interesams.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos reglamente (EB) Nr. 1198/2006, reglamente (EB) Nr. 498/2007, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527), Veiksmų programos administravimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.
II. PRIEMONĖS TIKSLAI ir uždaviniai
5. Priemonei keliami šie tikslai:
5.1. bendrasis tikslas – žuvininkystės regionų tvari plėtra ir gyvenimo kokybės juose gerinimas vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu;
5.2. veiklos tikslas – remti žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijų įgyvendinimą.
6. Priemonės uždaviniai:
6.1. telkti žuvininkystės regiono bendruomenę ir ugdyti jos gebėjimus veikti kartu žuvininkystės sektoriaus ir bendruomenės labui;
6.2. įgyvendinant žuvininkystės regionų plėtros strategijas:
6.2.1. gerinti ekonominę ir socialinę žuvininkystės regionų padėtį, didinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų vertę ir konkurencingumą;
6.2.2. išlaikyti esamas ir sukurti naujas darbo vietas, remiant žuvininkystės regionų bendruomenes, kurios dėl pokyčių žuvininkystės sektoriuje patiria socialinių ir ekonominių sunkumų, ekonominę ir socialinę pertvarką;
6.2.3. skatinti pakrančių ir gyvenviečių, kuriose vykdoma žuvininkystės veikla, aplinkos kokybės gerinimą;
6.2.4. skatinti nacionalinį ir tarptautinį žuvininkystės regionų bendradarbiavimą (taisyklės, reglamentuojančios nacionalinį ir tarptautinį žuvininkystės regionų bendradarbiavimą, tvirtinamos atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu);
6.2.5. organizuoti žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymus, skirtus jų kvalifikacijai kelti bei, esant poreikiui, perkvalifikuoti.
III. LĖŠOS PRIEMONei įgyvendinti ir paramos dydis
7. Lėšos Priemonei įgyvendinti 2007–2013 metų laikotarpiui skiriamos iš EŽF, t. y. 21 467 028,80 Lt (75 proc. lėšų), ir iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrojo finansavimo lėšų, t. y. 7 155 676,25 Lt (25 proc. lėšų).
8. Paramos dydis strategijai įgyvendinti apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta Paramos skyrimo žuvininkystės regionų plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka ir paramos dydžio skaičiavimo metodika pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą. Didžiausia galima paramos suma strategijai įgyvendinti – 7,564 mln. Lt.
9. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti žuvininkystės regiono plėtros strategijos įgyvendinimo išlaidų. Jei parama žuvininkystės regiono plėtros strategijai įgyvendinti neapima visų numatomų tinkamų finansuoti žuvininkystės regiono plėtros strategijos įgyvendinimo išlaidų, likusios tinkamų finansuoti žuvininkystės regionų plėtros strategijos išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti strategijos vykdytojas.
IV. TINKAMI ir netinkami PAREIŠKĖJAI
10. Paraišką pagal Priemonę (toliau – paramos paraiška) gali teikti ŽRVVG, kuri:
10.1. yra įregistruota Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir veikia žuvininkystės regione;
10.2. yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių žuvininkystės regiono gyventojų interesams, t. y. ne mažiau kaip 50 proc. valdymo organo narių sudaro žuvininkystės regiono bendruomenės atstovai, iki 25 proc. – žuvininkystės verslo atstovai ir iki 25 proc. – vietos valdžios atstovai. Jeigu ŽRVVG įsikuria VVG, veikiančios Leader metodu, pagrindu, VVG į valdymo organą turi įtraukti ne mažiau kaip 25 proc. žuvininkystės sektoriaus atstovų;
10.2.1. kai ŽRVVG atstovaujama teritorija apima kelių savivaldybių teritoriją ar kelių savivaldybių teritorijų dalį (-is), į ŽRVVG sudėtį iš visų savivaldybių teritorijų turi būti skirta bent po vieną atstovą iš kiekvienos savivaldybės;
10.2.2. jeigu žuvininkystės regione užregistruota daugiau nei viena žuvininkystės bendruomenė (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota ir veikianti visuomeninė organizacija, kurią sudaro žuvininkystės regiono gyventojai, užsiimantys žuvininkyste ar su ja susiję ir siejami bendrų viešųjų poreikių ir interesų), į ŽRVVG sudėtį iš visų ŽRVVG teritorijoje esančių įregistruotų žuvininkystės bendruomenių turi būti skirtas bent vienas atstovas;
10.2.3. kai tas pats asmuo gali atstovauti žuvininkystės verslui ir/ arba žuvininkystės regiono bendruomenei ir/ arba vietos valdžiai, jis turi pasirinkti atstovauti vienam iš jų. Privačiam juridiniam asmeniui ŽRVVG gali atstovauti tik vienas atstovas.
10.3. turi valdymo organą, turintį sprendimų priėmimo teisę, kurį sudaro įvairaus amžiaus (bent vienas asmuo iki 25 metų) ir abiejų lyčių (santykiu 20 ir 80, t. y. ne mažiau kaip 20 proc. bet kurios lyties) atstovai;
10.4. užtikrina valdymo organų demokratinius rinkimus ne rečiau kaip kas ketverius metus;
10.5. turi administravimo, metodinių ir finansų valdymo gebėjimų įgyvendinti strategiją ir administruoti viešąsias lėšas (pasirinktas administracijos ir finansų vadovas, gebantis administruoti viešąsias lėšas ir užtikrinti tinkamą partnerystės darbą, arba ŽRVVG sudaro teisėtai suformuotą bendrą organą, kuris užtikrina tinkamą partnerystės funkcionavimą ir gebėjimą administruoti viešąsias lėšas). Jeigu paramos paraiškos pateikimo metu pareiškėjas neturi darbo sutarties pagrindu dirbančio (-ių) asmens (-ų), turinčio (-ių) administravimo, metodinių ir finansų valdymo gebėjimų vykdyti strategiją ir administruoti viešąsias lėšas, paramos paraiškoje nurodoma, kad strategiją administruojantis (-ys) asmuo (-ys) bus atrinktas (-i) teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinant pakankamus atrenkamo (-ų) asmens (-ų) administracinius, metodinius ir finansų valdymo gebėjimus vykdyti strategiją ir administruoti viešąsias lėšas (t. y. paramos paraiškoje nurodomi konkretūs kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkamas strategiją administruojantis (-ys) asmuo (-ys). ŽRVVG atstovai turi būti išklausę mokymo kursus, tiesiogiai susijusius su ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ įgyvendinimu (reikalavimas taikomas 1/3 ŽRVVG valdymo organo narių). Tinkamais pripažįstami mokymo kursai, kurių kodai yra 396131004, 396131020, 596131015, 596131017;
10.6. dalyvauja ŽRVVG tinklo veikloje (dalyvavimo ŽRVVG tinkle būdus nustato įkurtas ŽRVVG tinklas. ŽRVVG tinklas išduoda dokumentus, įrodančius ŽRVVG dalyvavimą tinklo veikloje);
10.7. atstovauja ir veikia žuvininkystės regione:
10.7.1. kurio teritorija yra aiškiai apibrėžta;
10.7.2. kuriame gyvena ne mažiau kaip 2 tūkst. ir ne daugiau kaip 800 tūkst. gyventojų;
10.7.3. kuriame veikia ne mažiau kaip 3 žuvininkystės įmonės;
10.7.4. kuris yra vientisas ekonominiu, socialiniu ir geografiniu požiūriu, nepriklauso kitos ŽRVVG teritorijai (tuo atveju, kai žuvininkystės regionas apima Neringos savivaldybę ir (arba) Šilutės rajono savivaldybę, ir (arba) Klaipėdos rajono savivaldybę, laikoma, kad Žuvininkystės regionas yra vientisas geografiniu požiūriu);
10.7.5. kuris neperžengia teritorijos, pripažintos tinkama kurtis ŽRVVG, ribų (Taisyklių 2 priedas), t. y. šių savivaldybių teritorijų: Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Birštono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Neringos, Marijampolės, Molėtų rajono, Palangos miesto, Plungės rajono, Raseinių rajono, Šilutės rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Visagino, Trakų rajono, Zarasų rajono;
10.8. tvarko ir įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus;
10.9. neturi uždelstų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos biudžetui ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondui (ši nuostata gali būti netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto, ir asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai);
10.10. įsipareigoja be Agentūros sutikimo nekeisti strategijos įgyvendinimo vietos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos strategijai įgyvendinti lėšas įgyto ilgalaikio turto mažiausiai 5 (penkerius) metus nuo paramos strategijai įgyvendinti sutarties pasirašymo;
10.11. turi galimybių apmokėti numatytą strategijos vertės dalį (taikoma, kai bendra strategijos vertė viršija didžiausią galimą gauti paramos strategijai įgyvendinti sumą, nustatytą Taisyklių 8 punkte nurodyta tvarka);
10.12. strategijoje numatytos finansuojamos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų;
10.13. įsipareigoja, kad atliekamos investicijos atitiks darbo saugos reikalavimus (techninis reglamentas „Mašinų sauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 23-601; 2007, Nr. 129-5249), Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932);
10.14. įsipareigoja apdrausti ilgalaikį turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota strategijos įgyvendinimui skirta parama, ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo paramos strategijai įgyvendinti sutarties pasirašymo dienos. Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu apdrausti turtą draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų didžiausia turto atkuriamąja verte, o įgyvendinus strategiją – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas, taip pat pranešti Agentūrai apie įvykusius draudžiamuosius įvykius ir gautinas draudimo išmokas.
11. Pareiškėjas laikomas netinkamu ir jam negali būti skiriama parama, jeigu:
11.1. pareiškėjas neatitinka šių Taisyklių 10 punkte nustatytų reikalavimų;
11.2. pareiškėjui yra iškelta byla dėl bankroto arba jis yra likviduojamas;
11.3. pareiškėjui yra priimtas galutinis sprendimas dėl:
11.3.1. pareiškėjo, ketinusio gauti arba gavusio paramą iš Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento, Europos žuvininkystės fondo, paramos sutarties ar paramos skyrimo sąlygų pažeidimo, kai pažeidimo suma lygi arba didesnė kaip 34 528 Lt. Tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą 1 (vienerius) metus nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos;
11.3.2. pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos, susijusios su parama iš Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento, Europos žuvininkystės fondo. Tokiu atveju pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į paramą 2 (dvejus) metus nuo galutinio sprendimo priėmimo.
V. REIKALAVIMAI, KAI ŽRVVG ĮKURIAMA LEADER VVG PAGRINDU
12. Toje pat teritorijoje gali veikti 2 grupės (ŽRVVG ir Leader VVG) (teritorinis persidengimas yra leidžiamas), tačiau sudėtis, apskaitos ir kontrolės sistemos, taip pat strategijos turi būti skirtingos. Jeigu ŽRVVG sukuriama jau veikiančių Leader VVG pagrindu, tai VVG privalo parengti 2 strategijas, iš kurių viena skirta tvariai žuvininkystės regiono plėtrai, o kita – kaimo plėtrai. VVG ir ŽRVVG gali naudoti bendrą administravimo sistemą. Tokiu atveju administravimo išlaidos joms būtų padalintos proporcingai. Tačiau šios VVG ir ŽRVVG turi turėti atskirus projektų atrankos komitetus, atskiras apskaitos sistemas ir aiškias strategijų takoskyras.
VI. TINKAMOS IR NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS
13. Rengdamas projektą, paramos paraiškoje pareiškėjas gali numatyti visas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios ir būtinos strategijai įgyvendinti, tačiau paramos strategijai įgyvendinti lėšomis bus bendrai finansuojamos tik tinkamos finansuoti strategijos įgyvendinimo išlaidos neviršijant nustatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti pats. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos, o ne pateikiamos kaip bendra suma. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami bent 3 komerciniai pasiūlymai arba viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.), jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ar darbų pirkimai neatlikti.
14. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos:
14.1. patirtos ne anksčiau kaip nuo paramos paraiškos užregistravimo Agentūroje dienos iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo Agentūrai dienos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.;
14.2. faktiškai padarytos išlaidos, užregistruotos projekto vykdytojo apskaitoje ir pagrįstos dokumentų originalais arba oficialiai patvirtintomis kopijomis;
14.3. turtui išperkamąja nuoma įsigyti, kai išperkamąja nuoma įsigytas turtas tampa paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos;
14.4. įsigyjamos prekės yra naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus.
15. Pagal Priemonę finansuojamos šios išlaidos:
15.1. išlaidos strategiją atitinkantiems vietos projektams finansuoti;
15.2. išlaidos, susijusios su strategijos įgyvendinimo administravimu (gali būti skirta ne daugiau kaip 10 proc. paramos strategijai įgyvendinti skirtos sumos). Strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidų dydis priklauso nuo ŽRVVG strategijos vertės. Administravimo išlaidų suma negali būti proporcingai mažinama atsižvelgiant į strategijos įgyvendinimo metu panaudotas vietos projektams įgyvendinti skirtas lėšas:
15.2.1. atlyginimas strategijos įgyvendinimą administruojančiam (-tiems) asmeniui (-ims) (projekto vadovui, administratoriui, finansininkui arba konsultantams) (darbo užmokestis, įskaitant visus darbdaviui – strategijos vykdytojui (ŽRVVG) ir jo darbuotojui (-ams) – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, jei strategijos įgyvendinimą administruojantis (-ys) asmuo (-ys) dirba pagal darbo sutartį (-is), arba atlygis pagal paslaugų sutartį (-is), kai strategijos įgyvendinimo administravimo paslaugas teikia juridinis (-iai) asmuo (-ys) arba nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (-as) turintis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-ys);
15.2.2. atlyginimas vietos projektų vertinimą atliekantiems vertintojams (atlygis pagal paslaugų sutartį (-is), kai vietos projektų vertinimo paslaugas teikia juridinis (-iai) asmuo (-ys) arba nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (-as) turintis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-ys);
15.2.3. patalpų nuomos, komunalinių paslaugų išlaidos;
15.2.4. biuro įrangos įsigijimo, aptarnavimo, eksploatacijos ir remonto (kompiuterių ir jų programinės įrangos, fakso, telefono aparato, spausdintuvo, kopijavimo aparato, kitos biuro įrangos), biuro baldų įsigijimo ir (arba) nuomos išlaidos;
15.2.5. ryšių paslaugų išlaidos (telefono, interneto, pašto);
15.2.6. kelionių ir (arba) transporto nuomos, tiesiogiai susijusios su strategijos įgyvendinimu, išlaidos (strategijos vykdytojo (ŽRVVG) susitikimais su galimais vietos projektų paraiškų teikėjais; strategiją įgyvendinančių vietos projektų patikra, priežiūra ir pan.). ŽRVVG darbuotojui gali būti suteikiama galimybė naudotis nuosavu automobiliu strategijos įgyvendinimo reikmėms, ir jam kas mėnesį gali būti mokama iki 15 proc. automobilio amortizacijos kompensacija (išreikšta Statistikos departamento paskutinį kartą paskelbtu šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžiu). ŽRVVG gali numatyti mokėti automobilio amortizacijos kompensaciją tik vienam asmeniui;
15.2.7. kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos;
15.2.8. dalyvavimo ŽRVVG tinklo veikloje, kitų nacionalinių ir Europos tinklų veikloje, konferencijose, parodose, seminaruose ir panašaus pobūdžio renginiuose, kai tai yra tiesiogiai susiję su ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ ir strategijos įgyvendinimu, t. y. kelionės (nuvykimo ir grįžimo) ir (arba) transporto nuomos išlaidos, dalyvio / nario mokesčio (jei toks yra nustatytas), sveikatos draudimo išlaidos, taip pat atsižvelgiant į renginio trukmę (vienos ar kelių dienų) nakvynės išlaidos; komandiruotės išlaidos (komandiruotės išlaidos kompensuojamos tik strategijos vykdytojo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis) (gali būti skirta ne daugiau kaip 50 000 Lt (neįskaitant PVM) paramos lėšų visam strategijos įgyvendinimo laikotarpiui);
15.2.9. išlaidos, susijusios su paramos strategijai įgyvendinti lėšomis įgyto ilgalaikio turto draudimo paslaugomis strategijos įgyvendinimo laikotarpiu;
15.2.10. išlaidos, susijusios su atsiskaitomosios sąskaitos, kuri skirta paramos strategijai įgyvendinti, aptarnavimu;
15.2.11. viešinimo išlaidos, skirtos informavimo ir viešinimo priemonėms įgyvendinti (viešinimo priemonės yra nurodytos Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą suteiktos paramos viešinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-232 (Žin., 2008, Nr. 48-1794; 2010, Nr. 31-1457).
16. Netinkamos finansuoti išlaidos:
16.1. išlaidos, neatitinkančios šių Taisyklių 14–15 punktuose nustatytų reikalavimų;
16.2. draudimo įmokos (pasibaigus strategijos įgyvendinimo laikotarpiui);
16.3. trumpalaikio turto (trumpalaikio turto apibrėžtis pateikiama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2009, Nr. 153-6880) 13 straipsnio 4 dalyje) įsigijimo išlaidos (t. y. turtas, įgytas strategijos įgyvendinimo metu paramos strategijai įgyvendinti lėšomis, kurio vertė yra mažesnė nei strategijos vykdytojo numatyta minimali ilgalaikio turto vertė, ir kuris nepanaudojamas strategijos įgyvendinimo metu), išskyrus 15.2.7 ir 15.2.8 punktuose numatytas išlaidas;
16.4. atliktos nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų;
16.5. pirkimo ir (ar) importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) turi ar gali turėti galimybę įtraukti į PVM ataskaitą (net jei tokio PVM paramos gavėjas į ataskaitą neįtraukė), visais atvejais yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų. Kai paramos gavėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga arba kitas viešasis juridinis asmuo, vykdantis valstybės ar savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, PVM yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų.
VII. REMIAMOS VEIKLOS
17. Pagal Priemonę remiamos investicijos į:
17.1. žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo stiprinimą;
17.2. ekonominės veiklos pertvarkymą, keitimą, ypač skatinant ekologinį turizmą (jeigu ši veikla nedidina žvejybos pastangų) (numatytos naudos galutiniai gavėjai turėtų būti žuvininkystės sektoriaus darbuotojai arba asmenys, dirbantys su žuvininkystės sektoriumi susijusį darbą);
17.3. veiklos rūšių įvairinimą, kuriant papildomas darbo vietas ne žuvininkystės sektoriuje, kad žvejai galėtų turėti kelias darbo vietas (numatytos naudos galutiniai gavėjai turėtų būti žuvininkystės sektoriaus darbuotojai arba asmenys, dirbantys su žuvininkystės sektoriumi susijusį darbą);
17.4. žuvininkystės produktų vertės didinimą;
17.5. mažos apimties žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastruktūros bei paslaugų rėmimą;
17.6. žuvininkystės regionų aplinkos saugojimą, pakrantės kaimelių bei gyvenviečių, kuriose vykdoma žuvininkystės veikla, atnaujinimą ir plėtrą bei gamtos ir architektūros paveldo saugojimą ir stiprinimą;
17.7. gamybos potencialo žuvininkystės sektoriuje, kai jam padaroma žalos dėl stichinių arba pramoninių nelaimių, atkūrimą;
17.8. žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą (taisyklės, reglamentuojančios žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą, bus tvirtinamos atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu);
17.9. gebėjimų įgijimą žuvininkystės regionų plėtros strategijos įgyvendinimui palengvinti;
17.10. ŽRVVG einamųjų išlaidų padengimą;
17.11. žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymų organizavimą (numatytos naudos galutiniai gavėjai turėtų būti žuvininkystės sektoriaus darbuotojai arba asmenys, dirbantys su žuvininkystės sektoriumi susijusį darbą).
VIII. STRATEGIJOS TINKAMUMO KRITERIJAI
18. Strategijos tinkamumo kriterijai yra šie:
18.1. strategija siekiama įgyvendinti tikslus ir vieną ar kelis uždavinius, nurodytus Taisyklių II skyriuje. Jeigu strategija įgyvendina ir priemones pagal Veiksmų programos 2 ir (arba) 3 prioritetines kryptis, ji turi atitikti ir tų prioritetinių krypčių priemonių tikslus bei sąlygas, kurios numatytos atitinkamų Veiksmų programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse;
18.2. strategijoje pateikta žuvininkystės regiono socialinės-ekonominės, aplinkosauginės situacijos ir poreikių analizė, žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės misija, žuvininkystės regiono plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiklos sritys naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą, telkiant žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės ir žuvininkystės regiono bendruomenės pastangas, ir ugdant jų gebėjimus veikti kartu;
18.3. strategija parengta nepažeidžiant Veiksmų programoje nustatytų takoskyrų tarp EŽF ir kitų ES paramos fondų principų. Jeigu toje pačioje teritorijoje veikia ir VVG (-ės), siekiant užtikrinti, kad tas pats projektas nebūtų finansuojamas iš skirtingų fondų, ŽRVVG savo strategijoje privalo atskirti veiklos sritis, kurias ketina finansuoti, ir nurodyti, kokias panašias veiklos sritis ketina finansuoti VVG. Jeigu VVG strategiją Žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) patvirtina anksčiau, negu ŽRVVG pateikia vertinti savo strategiją, VVG turi teisę taisyti strategiją tam, kad būtų nustatytos tinkamos takoskyros, ir atvirkščiai: jeigu ŽRVVG strategiją Ministerija patvirtina anksčiau, negu VVG pateikia vertinti savo strategiją, ŽRVVG turi teisę taisyti strategiją tam, kad būtų nustatytos tinkamos takoskyros. Takoskyros tarp ŽRVVG ir VVG strategijų nustatomos pagal paramos gavėjų rūšį ir pagal strategijoje numatytų tinkamų veiklos sričių pobūdį. Žuvininkystės regiono strategija turi nustatyti takoskyras ir su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos priemonėmis, jeigu tikėtinas dvigubas vieno projekto finansavimas;
18.4. strategija turi būti integruota, grindžiama sąveika tarp įvairių sektorių, dalyvių ir veiksmų (turi būti parodyta, kad žuvininkystės regiono plėtros strategija nėra vien tik veiklos sričių sąrašas);
18.5. strategijoje turi būti nurodyta, kaip ji prisidės prie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinio strateginio plano, Veiksmų programos ir Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo;
18.6. strategija turi atitikti konkrečioje vietovėje egzistuojančias socialines, ekonomines ir aplinkos problemas, numatyti jų sprendimo būdus, numatomą skirti lėšų poreikį tiems sprendimo būdams įgyvendinti;
18.7. strategija turi neprieštarauti ir (arba) papildyti esančias nacionalines ir (arba) regionines (apskričių ir / ar savivaldybių) strategijas;
18.8. rengiant strategiją dalyvavo ŽRVVG teritorijos žuvininkystės regiono bendruomenės, žuvininkystės sektoriaus atstovai ir asociacijos;
18.9. strategijai turi būti pritarta viešajame aptarime, balsuojant ŽRVVG visuotiniam narių susirinkimui, prieš tai apie viešąjį aptarimą paskelbus vietos spaudoje. Prie strategijos turi būti pateikti dokumentai, įrodantys atitiktį tinkamumo kriterijui (protokolai, apklausos dokumentai, kt.);
18.10. strategija turi būti tinkamos kokybės, t. y. turi būti surinkta mažiausiai 70 iš 100 kokybės vertinimo balų, kad strategija būtų patvirtinta.
IX. STRATEGIJOS KOKYBĖS KRITERIJAI
19. ŽRVVG partnerystės kokybė (strategijos kokybės vertinimo metu, susumavus balus pagal 19.1–19.7 punktus, skiriama ne daugiau kaip 25 balai):
19.1. ŽRVVG funkcijos suderintos su veikla – aiškus funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymas tarp ŽRVVG valdymo organo narių, ŽRVVG vadovo, ŽRVVG darbo grupių (jei tokios yra), kitų ŽRVVG narių, ŽRVVG veikloje dalyvaujančių asmenų (5 balai);
19.2. numatytos aiškios sprendimų priėmimo ŽRVVG procedūros (3 balai);
19.3. numatyta aiški ir išsami informacijos apie ŽRVVG veiklą sklaida, taikyti ir (arba) planuojami taikyti žuvininkystės regiono bendruomenės aktyvinimo būdai, konsultacijų galimiems vietos projektų paramos paraiškų teikėjams teikimo tvarka (2 balai);
19.4. ŽRVVG įgyvendinti ir (arba) planuojami veiksmai siekiant įtraukti socialiai atskirtus (pažeidžiamus) ŽRVVG teritorijos gyventojus į ŽRVVG veiklą, aprašant lygių galimybių problemas ir siūlant šių problemų sprendimo būdus (5 balai);
19.5. ŽRVVG nariai (bent vienas) kompetentingi, turintys gebėjimų ir (ar) patirties žuvininkystės srityje (kad ŽRVVG narys yra kompetentingas žuvininkystės klausimais, įrodo: veikla žuvininkystės sektoriuje (pvz., žvejybos veikla privačiose ar valstybinėse įmonėse, priklausymas žuvininkystės asociacijoms ir pan., veikla, apimanti žuvų išteklių valdymą, išsaugojimą ir atkūrimą, žvejybą, akvakultūrą, žuvų perdirbimą, žuvininkystės produktų pardavimą ir supirkimą) (5 balai);
19.6. ŽRVVG nariai (bent vienas) kompetentingi, turintys gebėjimų ir (ar) patirties aplinkosaugos (kad ŽRVVG narys yra kompetentingas aplinkosaugos klausimais, įrodo: darbas aplinkos apsaugos valdymo sistemoje (pvz., Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžiose institucijose, vietos savivaldos ir kitose valstybės institucijose ar privačiose įmonėse, kurių funkcijos susijusios su aplinkos apsauga) ar šios srities mokymo įstaigų dėstytojai, mokytojai, mokslinių straipsnių, specializuotų leidinių, vadovėlių aplinkosaugos tema rengėjai, taip pat gamtos mokslų išsilavinimas (pvz., aplinkos inžinerijos, kraštotvarkos, aplinkotyros, biologijos, geografijos, ekologijos, vandens apsaugos inžinerijos srityse, veterinarijos, susijusios su žuvininkyste, srityje ir pan.) ir (ar) mokslo, susijusio su žuvininkyste, srityse (kad ŽRVVG narys yra kompetentingas mokslo žuvininkystės srityje klausimais, įrodo: mokslinį laipsnį turinčio asmens darbinė veikla / darbas žuvininkystės, ekologijos, biologijos, hidrobiologijos srityse, taip pat socialinės-ekonominės pakraipos darbuotojai, dirbantys žuvininkystės srityje (mokymo įstaigų dėstytojai, mokytojai, mokslinių straipsnių, specializuotų leidinių, vadovėlių atitinkama tema rengėjai, taip pat gamtos mokslų išsilavinimas, veikla susijusi su žuvininkystės moksliniais tyrimais ir (ar) jų taikomąja veikla), taip pat mokslininkai, dirbantys žuvininkystės srityje) (4 balai);
19.7. ŽRVVG nariai (bent vienas) kompetentingi, turintys gebėjimų ir (ar) patirties projektų administravimo, finansų valdymo, bendradarbiavimo su kitomis šalies ir (arba) užsienio organizacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (1 balas).
20. Žuvininkystės regiono plėtros strategijos kokybė (strategijos kokybės vertinimo metu, susumavus balus pagal 20.1–20.7 punktus, skiriama ne daugiau kaip 65 balai):
20.1. strategija parengta laikantis „iš apačios į viršų“ principo (rengiant strategiją dalyvavo ŽRVVG teritorijos žuvininkystės regiono bendruomenė; strategijai rengti sukurtos darbo grupės iš įvairių ŽRVVG teritorijos atstovų (mokslininkų, žuvininkystės regiono bendruomenės, žuvininkystės sektoriaus, savivaldos institucijų, aplinkosaugos atstovų ir pan.), vyko viešas strategijos pristatymas, ŽRVVG teritorijos žuvininkystės regiono bendruomenės poreikių tyrimui buvo taikomi įvairūs poreikių tyrimo metodai) (10 balų);
20.2. ŽRVVG teritorijos socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės analizės detalumas ir numatomų veiksmų plano tinkamumas, siūlomų pokyčių būtinumas (pateiktas detalus ŽRVVG teritorijos socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės padėties aprašymas; stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė (toliau – SSGG analizė), prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiklos sritys tarpusavyje suderinti; SSGG analizė, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir veiklos sritys atitinka socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės situacijos analizę, žuvininkystės regiono bendruomenės bei ŽRVVG teritorijos gyventojų poreikius) (10 balų);
20.3. strategija tinkamai pritaikyta žuvininkystės sektoriui, t. y. strategija skirta daugiau žuvininkystės sektoriaus problemoms spręsti, nei kaimo ar aplinkosauginėms problemoms spręsti (strategijoje pateikiama ŽRVVG teritorijos analizė pagal žuvininkystės sektoriaus šakas (žvejyba, akvakultūra, žuvų perdirbimas ir rinkodara), pateikiami rodikliai apie konkrečios žuvininkystės sektoriaus šakos produktyvumo, konkurencingumo didėjimą ir pan. (skiriama 10 balų);
20.4. strategijos naujoviškumas (naujoviškumas suprantamas kaip naujų sprendimų konkrečios teritorijos poreikiams patenkinti suradimas. Naujoviškumas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme. Naujove gali būti naujo produkto, naujo gamybos būdo, naujos organizacijos ar naujos rinkos įvedimas, taip pat kitose vietovėse įgyvendintų inovacijų perkėlimas ir pritaikymas konkrečiai vietovei). Strategijoje numatytas naujų metodų įgyvendinimas; paaiškintas naujų metodų ryšys su vietos tradicijomis ir esama praktika; numatytos priemonės, skatinsiančios inovacijų sklaidą žuvininkystės regione (10 balų);
20.5. strategijos įgyvendinimo veiksmų plano išsamumas (numatyti strategijos įgyvendinimo etapai, aiškiai įvardyta strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema; nurodyti rodikliai su aiškiais atskaitos taškais, išskirstant juos į rezultato ir poveikio rodiklius) (10 balų);
20.6. strategijos finansinio plano pagrįstumas ir įgyvendinamumas (pagrįstas lėšų paskirstymas pagal strategijoje numatytus prioritetus kasmet) (10 balų);
20.7. strategijos suderinamumas su programomis, finansuojamomis iš ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Europos sanglaudos fondo), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, kitų finansavimo šaltinių ir papildomumas jiems (5 balai).
21. ŽRVVG ketinimai bendradarbiauti (susumavus balus pagal 21.1–21.2 punktus, skiriama ne daugiau kaip 10 balų):
21.1. strategijoje numatytos teritorinio bendradarbiavimo veiklos sritys ir galimi partneriai (4 balai);
21.2. strategijoje numatytos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos sritys ir galimi partneriai (6 balai).
X. KVIETIMAS TEIKTI STRATEGIJAS IR PARAMOS PARAIŠKAS
22. Kvietimai teikti strategijas išankstiniam vertinimui ir paramos paraiškas skelbiami ir paramos paraiškos priimamos taikant ribotos trukmės paramos paraiškų priėmimo procedūrą, kaip nurodyta Veiksmų programos administravimo taisyklėse.
23. Kvietimą teikti strategijas išankstiniam vertinimui ir paramos paraiškas skelbia Agentūra. Kvietimas skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Agentūros interneto tinklalapyje (www.nma.lt).
24. Kvietimas teikti strategijas išankstiniam vertinimui atliekamas iki 2010 m. rugsėjo 30 d.
XI. STRATEGIJŲ ATRANKOS ETAPAI, TEIKIMAS IŠANKSTINIAM VERTINIMUI, IŠANKSTINIS VERTINIMAS IR ATRANKA
25. Paramos paraiškos ir strategijos vertinimą sudaro du etapai:
25.1. išankstinis strategijos vertinimas;
25.2. paramos paraiškos tinkamumo vertinimas.
26. Strategijos išankstiniam vertinimui su lydraščiu iš pareiškėjų priimamos ir registruojamos šiuo adresu: Blindžių g. 17, LT-08111 Vilnius.
27. Strategija ir jos priedai turi būti pateikti asmeniškai pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, atsiųsti registruotu laišku arba įteikti pašto kurjerio. Kitais būdais (pvz., faksu arba elektroniniu paštu) arba kitais adresais pristatyta strategija ir jos priedai atmetami.
28. Išankstiniam strategijos vertinimui turi būti pateikiami du strategijos ir jos priedų egzemplioriai lietuvių ir strategijos santrauka (nuo penkių iki dešimties lapų) anglų kalba, taip pat strategija ir strategijos santrauka anglų kalba skaitmeninėje laikmenoje.
29. Užregistravus strategiją Agentūroje, vienas strategijos ir jos priedų egzempliorius ir strategija skaitmeninėje laikmenoje perduodama nepriklausomam ekspertui (-ams) išankstiniam vertinimui.
30. Agentūrai užregistravus strategiją, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jeigu jos nepareikalauja Agentūra arba strategijos išankstinį vertinimą atliekantis ekspertas, išskyrus atvejį, kai po strategijos užregistravimo keičiasi pareiškėjo ryšio duomenys.
31. Jei po strategijos užregistravimo susiklostė tam tikros aplinkybės, iš esmės keičiančios strategijos įgyvendinimo galimybes, pareiškėjas turi raštu pranešti Agentūrai apie pateiktos strategijos atšaukimą.
32. Strategijos išankstinį vertinimą atlieka Agentūros Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pasamdytas nepriklausomas ekspertas (-ai).
33. Agentūra, perdavusi strategiją paskirtam nepriklausomam ekspertui (-ams), raštu informuoja strategiją pateikusį pareiškėją apie paskirtą ekspertą (-us) strategijos išankstiniam vertinimui, nurodydama jo (-ų) ryšio duomenis.
34. Strategijų išankstinis vertinimas negali trukti ilgiau kaip 2 (du) mėnesius nuo strategijos pateikimo Agentūrai dienos. Į šį terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai pareiškėjas pagal strategiją vertinančių ekspertų pastabas taiso strategiją ir (arba) teikia papildomą informaciją ir (arba) dokumentus.
35. Strategijos išankstinio vertinimo etape nepriklausomas ekspertas (-ai) pagal strategijos ir jos priedų duomenis nustato, ar strategija parengta tinkamai teritorijai ir ar atitinka jai keliamus tinkamumo kriterijus ir reikalavimus gauti paramą pagal Priemonę.
36. Strategijos išankstinio vertinimo etapo pagrindas yra strategija. Strategijoje turi būti nuosekliai aprašyta atitiktis visiems ŽRVVG regiono, strategijos tinkamumo, strategijos kokybės vertinimo kriterijams, nurodytiems šių Taisyklių 19.1–21.2 punktuose. Strategijoje turi būti aprašyti visi duomenys, turintys reikšmės vertinant atitiktį kriterijams, joje turi būti pateikiamos aiškios nuorodos į priedus, kuriuose pateiktais duomenimis pagrindžiami strategijos teiginiai. Prie strategijos pridedami priedai, skirti tik strategijoje pateiktų duomenų teisingumui patikrinti.
37. Jeigu atlikdamas ŽRVVG regiono ir strategijos tinkamumo vertinimą ekspertas (-ai) nustato, kad ŽRVVG regionas ir (arba) strategija netinkama, ir (arba) nustato, kad dėl strategijoje ar jos prieduose pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos negalima įvertinti ŽRVVG regiono ir (arba) strategijos tinkamumo, ekspertas (-ai) pareiškėjui siunčia raštą, kuriame išvardija pastabas ir (arba) prašo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus (jei prašomos pateikti papildomos informacijos pobūdis reikalauja pakoreguoti strategijoje pateiktą informaciją, kartu su raštu dėl papildomos informacijos pateikimo prašoma pareiškėjo pateikti ir koreguotą strategijos variantą elektroninėje laikmenoje).
38. Strategijų išankstinio vertinimo etape vertinant strategijos kokybę, kiekvienas kriterijus vertinamas pagal šias bendrąsias reikšmes:
38.1. visiškai atitinka kriterijaus reikalavimus (skiriami 100 proc. balų, skirti didžiausio galimo surinkti balų skaičiaus kriterijui);
38.2. atitinka kriterijaus reikalavimus su nedidelėmis išimtimis (skiriami 75 proc. balų, skirti didžiausio galimo surinkti balų skaičiaus kriterijui);
38.3. stipriosios atitikties kriterijui pusės atsveria silpnąsias (skiriama 50 proc. balų, skirtų didžiausio galimo surinkti balų skaičiaus kriterijui);
38.4. yra esminių kriterijaus reikalavimų trūkumų (skiriami 25 proc. balų, skirti didžiausio galimo surinkti balų skaičiaus kriterijui);
38.5. neatitinka kriterijaus reikalavimų (neskiriama balų).
39. Jeigu, atlikęs strategijos kokybės vertinimą, strategijai ekspertas (-ai) skiria mažiau negu 70 (septyniasdešimt) balų (iš 100 (šimto) galimų) ir (arba) nustato, kad dėl strategijoje ar jos prieduose pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos ekspertas (-ai) negali įvertinti strategijos atitikties kokybės kriterijui (-ams), pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame išvardijamos pastabos ir (arba) prašoma pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus.
40. Strategijai taisyti, atsižvelgiant į pastabų strategijai pobūdį ir kiekį, suteikiamas iki 20 (dvidešimt) darbo dienų terminas nuo rašto įteikimo. Papildomai informacijai ir (arba) dokumentams pateikti pareiškėjui suteikiamas iki 10 (dešimt) darbo dienų terminas nuo rašto įteikimo. Raštas laikomas įteiktu praėjus 7 (septynioms) darbo dienoms po jo išsiuntimo registruotu laišku arba įteikus pareiškėjui pasirašytinai.
41. Per rašte nustatytą terminą pagal eksperto (-ų) pastabas nepataisius strategijos ar nepateikus reikiamų dokumentų ir (arba) nepateikus trūkstamos informacijos, ekspertas (-ai) apie tai informuoja Agentūrą. Agentūra priima sprendimą dėl strategijos atmetimo. Prieš priimdama sprendimą atmesti strategiją, Agentūra išnagrinėja papildomos informacijos, duomenų bei dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikina, kad atmetimas yra pagrįstas. Apie sprendimą atmesti strategiją Agentūra raštu informuoja pareiškėją per 5 (penkias) darbo dienas po sprendimo atmesti strategiją priėmimo, nurodydama strategijos atmetimo priežastis.
42. Jeigu, atlikęs ŽRVVG regiono ir strategijos tinkamumo vertinimą, ekspertas (-ai) nustato, kad ŽRVVG regionas ir strategija tinkama ir strategijos kokybės vertinimo metu strategijai suteikia 70 (septyniasdešimt) ir daugiau balų (iš 100 (šimto) galimų), strategija pripažįstama tinkama gauti paramą.
43. Ekspertas parengia strategijos išankstinio vertinimo ataskaitą ir pranešimą apie baigtą išankstinį strategijos vertinimą, kuriame pateikia informaciją apie tai, jog pareiškėjo pateikta strategija yra tinkama gauti paramą, nurodydamas suteiktų balų skaičių, bei išspausdina įvertintą strategiją dviem egzemplioriais. Pranešimą bei 1 (vieną) išspausdintos strategijos egzempliorių ekspertas išsiunčia registruotu laišku arba įteikia pasirašytinai pareiškėjui. Laiškas pareiškėjui laikomas įteiktu praėjus 7 (septynioms) darbo dienoms po jo išsiuntimo registruotu laišku arba įteikus jį pareiškėjui pasirašytinai. Agentūrai ekspertas pateikia įvertintą strategiją elektroninėje laikmenoje, 1 (vieną) išspausdintos strategijos egzempliorių su priedais ir strategijos išankstinio vertinimo ataskaitą.
44. Pareiškėjas, gavęs pranešimą apie baigtą išankstinį strategijos vertinimą ir apie tai, jog pateikta strategija pripažinta tinkama ir kokybiška paramai gauti, rengia paramos paraišką.
XII. PARAMOS PARAIŠKOS PILDYMAS, TEIKIMAS, REGISTRAVIMAS IR VERTINIMAS
45. Paramos paraišką pareiškėjas turi pateikti per 20 darbo dienų nuo eksperto (-ų) pranešimo apie baigtą išankstinį strategijos vertinimą ir apie tai, jog strategija pripažinta tinkama ir kokybiška, gavimo dienos. Paramos paraiškos, pateiktos pasibaigus kvietime teikti paramos paraiškas nurodytam paramos paraiškų priėmimo terminui, nepriimamos.
46. Paramos paraiškos forma ir kartu su paramos paraiška teikiamų dokumentų sąrašas pateikiami šių Taisyklių 1 priede.
47. Pareiškėjas kartu su paramos paraiška gali pateikti kitus papildomus dokumentus, kurie, jo manymu, gali būti svarbūs vertinant projektą.
48. Paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Agentūros Kontrolės departamento teritoriniai skyriai, kurių adresai nurodyti Agentūros interneto tinklalapyje (www.nma.lt).
49. Paramos paraiška turi būti pateikta asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paramos paraiškos nepriimamos.
50. Paramos paraiška turi būti pateikta spausdintine forma (užpildyta kompiuteriu). Ranka užpildytos paramos paraiškos nebus registruojamos ir vertinamos.
51. Turi būti pateikiamas vienas paramos paraiškos egzempliorius ir elektroninis paramos paraiškos variantas, įrašytas į elektroninę laikmeną Word formatu, taip pat prie paramos paraiškos pridedamų dokumentų (originalų) komplektas. Jeigu pareiškėjas negali palikti dokumento originalo, jis turi pateikti originalą ir kopiją, kurios atitiktis originalui patikrinama pirminio tikrinimo metu ir grąžinama pareiškėjui. Paramos paraiška su priedais turi būti įsegta į segtuvą.
52. Paramos paraiška pildoma lietuvių kalba. Kita kalba užpildytos paramos paraiškos nepriimamos (teikiant užsienio šalių tiekėjų komercinius pasiūlymus numatytų išlaidų vertei pagrįsti, turi būti pateiktas komercinio pasiūlymo vertimas į lietuvių kalbą). Pareiškėjas (kai pareiškėjas – juridinis asmuo – atstovas) arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašyti kiekvieną paramos paraiškos ir prie jos pridedamų dokumentų lapą.
53. Paramos paraišką pateikusiam pareiškėjui įteikiamas paramos paraiškos registravimą patvirtinantis raštas.
54. Paramos paraiškos ir elektroninio paramos paraiškos varianto turinys turi sutapti. Jeigu paramos paraiškos ir (ar) elektroninio paramos paraiškos varianto duomenys nesutampa, Agentūra vadovaujasi pareiškėjo pasirašytu paramos paraiškos originalu.
55. Užregistravus paramos paraišką, pareiškėjas gali teikti papildomą informaciją, jei jos pareikalauja Agentūra. Į papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva (išskyrus Taisyklių 56 punkte numatytas išimtis), neatsižvelgiama.
56. Pareiškėjas, esant svarbioms aplinkybėms, be paklausimo gali pateikti papildomą informaciją, lemiančią objektyvų paramos paraiškos vertinimą, jei dėl objektyvių priežasčių negalėjo jos pateikti kartu su paramos paraiška (pvz.: pasikeitę tiesioginio ryšio duomenys, pateikiami banko dokumentai, atlikta nekilnojamojo turto teisinė registracija, įvyko sandoris, kiti dokumentai, turintys įtakos tinkamumui gauti paramą, ir pan.). Numatytų investicijų keisti ir prašomos paramos sumos didinti negalima. Papildomi dokumentai gali būti pateikiami iki paramos paraiškos tinkamumo vertinimo pabaigos. Pateikiant papildomus dokumentus būtina raštu nurodyti priežastis, lėmusias dokumentų nepateikimo faktą.
57. Po paramos paraiškos užregistravimo iki paramos sutarties pasirašymo pareiškėjas turi teisę raštu pranešti Agentūrai apie pateiktos paramos paraiškos atšaukimą. Pareiškėjo prašymu išregistruota paramos paraiška nebus toliau administruojama. Į vėlesnius pareiškėjo prašymus toliau administruoti paramos paraišką neatsižvelgiama.
58. Paramos paraiškos vertinimą Agentūra turi atlikti per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo jos užregistravimo dienos. Jei pareiškėjui buvo siunčiami paklausimai dėl papildomų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo arba buvo atliekamos patikros vietoje, paramos paraiškos vertinimas pratęsiamas paklausimo išsiuntimo ar atsakymo gavimo, ar patikros vietoje atlikimo laikotarpiui. Paramos paraiškų vertinimas gali būti pradedamas nelaukiant galutinio paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos. Paramos paraiškos vertinamos ir jų vertinimo procesas organizuojamas vadovaujantis Veiksmų programos administravimo taisyklėse Agentūrai nustatyta tvarka.
59. Paraiškos vertinimo metu yra nustatoma, ar paraiška yra tinkama finansuoti, pareiškėjo tinkamumas, tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir/ arba didžiausias paramos strategijai įgyvendinti dydis, suapvalintas iki sveikųjų skaičių. Tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia paramos lėšos, pareiškėjas privalo finansuoti pats.
60. Paraiškų pirmumo vertinimo metu siekiama nustatyti, kurios iš tinkamų finansuoti strategijų surenka daugiausiai kokybės balų (nurodyta Taisyklių IX skyriuje).
61. Tuo atveju, kai vertinimo metu strategijos surenka vienodai kokybės balų, joms atliekamas paraiškos pirmumo vertinimas vadovaujantis toliau nurodytais kriterijais naudojant atmetimo būdą:
Eil. Nr.
Kriterijus
Vertinimo kriterijai
1.
Strategija bus įgyvendinama Klaipėdos apskrityje
Vertinama, ar strategija atitinka Veiksmų programoje numatytą prioritetą t. y. ar ŽRVVG strategija bus įgyvendinama Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos miesto, Palangos miesto, Šilutės rajono savivaldybėse
2.
Žuvininkystės regione mažėja žvejybos veikla
Vertinama, ar strategija bus įgyvendinama žuvininkystes regione, kuriame mažėja žvejybos veikla lyginant su kitais regionais.
Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal Agentūros ir Ministerijos duomenis, kiek žvejybos įmonių pasitraukę iš žvejybos.
3.
Žuvininkystės regione yra mažas gyventojų tankumas
Vertinama, ar strategija bus įgyvendinama žuvininkystės regione, kuriame mažiausias gyventojų tankumas lyginant su kitų ŽRVVG regionais, kurios surinko vienodą balų skaičių.
4.
Žuvininkystės regione veikia žuvininkystės bendruomenė (-ės)
Vertinama, ar strategija bus įgyvendinama žuvininkystės regione, kuriame veikia žuvininkystės bendruomenė (-ės).
62. Jeigu paramos paraiškos vertinimo metu Agentūrai iškyla su paramos paraiška, strategija ir (ar) pareiškėjo veikla susijusių klausimų ar trūksta informacijos, Agentūra gali atlikti patikrą vietoje.
63. Informacija apie užregistruotas paramos paraiškas skelbiama Agentūros interneto tinklalapyje (www.nma.lt), nurodant pareiškėjo pavadinimą, strategijos pavadinimą, paramos paraiškos kodą ir prašomą paramos strategijai įgyvendinti sumą, taip pat nurodomas bendras registruotų paramos paraiškų, kurioms atliktas tinkamumo skirti paramą strategijai įgyvendinti vertinimas, skaičius ir bendra prašomos paramos strategijoms įgyvendinti suma.
XIII. SPRENDIMAS DĖL PARAMOS STRATEGIJAI ĮGYVENDINTI SKYRIMO AR NESKYRIMO
64. Įvertinusi paramos paraišką, Agentūra parengia paramos paraiškos vertinimo ataskaitą ir kartu su strategijos išankstinio vertinimo ataskaita pateikia Ministerijai. Ministerija paraiškos ir strategijos vertinimo ataskaitas teikia projektų atrankos komitetui, kuris sudaromas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Į projektų atrankos komiteto posėdžius kviečiami dalyvauti Agentūros atstovai ir strategijos išankstinį vertinimą atlikęs ekspertas. Į projektų atrankos komiteto posėdžius taip pat kviečiami pareiškėjų, kurių strategijos svarstomos, atstovai.
65. Projektų atrankos komitetas pagal Agentūros pateiktas paraiškos ir strategijos išankstinio vertinimo ataskaitas, socialinių-ekonominių partnerių, strategijas vertinusio eksperto pateiktus argumentus ir informaciją svarsto, ar strategija yra finansuotina, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl paramos strategijai įgyvendinti skyrimo/neskyrimo.
66. Galutinį sprendimą dėl paramos strategijai įgyvendinti skyrimo/neskyrimo priima Ministerija, vadovaudamasi projektų atrankos komiteto rekomendacijomis.
67. Apie Ministerijos sprendimą neskirti paramos strategijai įgyvendinti Agentūra informuoja pareiškėją per 5 darbo dienas, kai ji gauna ir užregistruoja Ministerijos sprendimą.
68. Informacija apie paramos gavėjus, nurodant paramos gavėjo pavadinimą, strategijos pavadinimą, paramos paraiškos kodą ir strategijai įgyvendinti skirtą paramos sumą, skelbiama Agentūros interneto tinklalapyje (www.nma.lt).
69. Vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo taisyklių nustatyta tvarka, Agentūra, gavusi Ministerijos sprendimą skirti paramą, parengia, suderina su pareiškėju ir pasirašo paramos sutartį.
70. Pareiškėjas, prieš pasirašydamas paramos strategijai įgyvendinti sutartį, privalo atsidaryti banke atskirą sąskaitą paramos strategijos įgyvendinimo lėšoms.
XIV. STRATEGIJOS VYKDYTOJO ATLIEKAMOS PIRKIMO PROCEDŪROS
71. Strategijos vykdytojas, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančioji organizacija, prekių, paslaugų ar darbų, susijusių su strategijos įgyvendinimo administravimu, pirkimą turi organizuoti vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis.
72. Strategijos vykdytojas, numatantis organizuoti viešuosius pirkimus, išskyrus pirkimus, atliekamus taikant viešųjų supaprastintų pirkimų procedūrą, atsižvelgdamas į preliminarų viešųjų pirkimų organizavimo grafiką, gali pateikti Agentūrai ir suderinti su ja šią informaciją:
72.1. pasirinktą viešojo pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo;
72.2. viešojo pirkimo skelbimo turinį ir pirkimo dokumentus.
73. Įvykdęs viešojo pirkimo procedūrą, išskyrus pirkimus, atliekamus taikant viešųjų supaprastintų pirkimų procedūrą, strategijos vykdytojas turi pateikti Agentūros Viešųjų pirkimų skyriui informaciją apie pirkimo procedūros rezultatus ir suderinti viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projektą.
74. Strategijos vykdytojas, numatantis organizuoti viešuosius pirkimus, atliekamus taikant viešųjų supaprastintų pirkimų procedūrą, prieš atlikdamas pirkimų procedūrą dokumentus turi suderinti su Agentūros Viešųjų pirkimų skyriumi.
75. Išlaidos, susijusios su strategijos įgyvendinimo administravimu, kurios patirtos pagal prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis, sudarytas nesilaikant šiame taisyklių skirsnyje nurodytų reikalavimų, laikomos netinkamomis finansuoti.
XV. STRATEGIJOS VYKDYTOJO MOKĖJIMO PRAŠYMO TEIKIMAS
76. Strategijos vykdytojas po kiekvieno strategijos įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos strategijai įgyvendinti sutartyje, pateikia mokėjimo prašymą dėl patirtų išlaidų, susijusių su strategijos įgyvendinimo administravimu, kompensavimo, vadovaudamasis Veiksmų programos administravimo taisyklėmis.
77. Mokėjimo prašymo forma ir informacija apie pridedamus dokumentus pateikiama Agentūros interneto svetainėje www.nma.lt.
XVI. PARAMOS LĖŠŲ, SUSIJUSIŲ SU STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMU, ADMINISTRAVIMUI MOKĖJIMO BŪDAS IR IŠMOKĖJIMO TVARKA
78. Paramos lėšos, susijusios su strategijos įgyvendinimo administravimu, išmokamos strategijos vykdytojui taikant išlaidų kompensavimo su avansu mokėjimo būdą arba išlaidų kompensavimo mokėjimo būdą, kaip nustatyta Veiksmų programos administravimo taisyklėse.
79. Pagal išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdą:
79.1. pasirašius paramos strategijai įgyvendinti sutartį, strategijos vykdytojui mokamas paramos strategijai įgyvendinti sutartyje nustatyto dydžio avansas ar avanso dalys. Avansas išmokamas paramos gavėjui pateikus Agentūrai avanso mokėjimo prašymą;
79.2. avanso dydis strategijos vykdytojui negali būti didesnis kaip 40 proc. paramos sumos, skirtos administruoti strategijos įgyvendinimą;
79.3. gavęs avansą, strategijos vykdytojas pradeda įgyvendinti strategiją ir pirmąjį mokėjimo prašymą kartu su ataskaitinio laikotarp …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.