Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymas dėl reglamento str 2.01.01(2):1999 „esminiai statinio reikalavim
Apie ką šis teisės aktas?
Šis teisės aktas patvirtina statybos techninių reikalavimų reglamentą „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, kuris nustato gaisrinės saugos reikalavimus statiniams. Jis įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 d.
Kam taikoma: Fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, rengiančioms normatyvinius statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus; Statybos proceso dalyviams, valstybinėms statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms.
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Nekilnojamojo turto ir statybų teisė
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
- Statinio gaisrinės saugos reikalavimus.
- Lietuvos Respublikos statybos techninio normavimo, projektavimo ir statybos kryptis, suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis.
- Terminus ir jų apibrėžimus, susijusius su statybos techniniais ir specialiaisiais reikalavimais.
- Normatyvinių statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų rengimą.
Kam taikomas šis teisės aktas?
- Fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, rengiančioms normatyvinius statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus.
- Statybos proceso dalyviams, valstybinėms statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms.
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- Reglamentas nustato vieną iš šešių esminių statinio reikalavimų – gaisrinę saugą.
- Jo tikslas – konkretizuoti esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“ pagal Statybos produktų direktyvą (SPD) ir jos aiškinamąjį dokumentą ID Nr. 2.
- Reglamentas įsigalioja nuo 2000 m. kovo 1 d.
- Jame pateikti terminai ir jų apibrėžimai yra privalomi rengiant kitus normatyvinius statybos techninius ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus.
Nekilnojamojo turto ir statybų teisė
Nekilnojamojo turto ir statybų teisė
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL REGLAMENTO STR 2.01.01(2):1999 „ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. GAISRINĖ SAUGA“ PATVIRTINIMO 1999 m. gruodžio 27 d. Nr. 422 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 09 29 nutarimą Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2473):
APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 esminiai statinio reikalavimai. gaisrinė sauga
I SKYRIUS. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
ID Nr. 1 „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“;
ID Nr. 2 „Gaisrinė sauga“;
ID Nr. 3 „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“;
ID Nr. 4 „Naudojimo sauga“;
ID Nr. 5 „Apsauga nuo triukšmo“;
ID Nr. 6 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“.
5.1. STR 1.01.04:1999 „Statybos produktai, esminiai reikalavimai, atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“;
5.2. STR 1.03.02:1999 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“;
5.3. STR 1.03.03:1999 „Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas“;
5.4. STR 2.01.01 (1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas „;
5.5. STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“;
5.6. STR 2.01. 01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“;
5.7. STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“;
5.8. STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“;
5.9. STR 2.01:01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“.
II SKYRIUS. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
9.1. „Projektavimas“, „statyba“, „statybos proceso dalyviai“ – pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551) 2 straipsnį.
9.2. Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas „normatyvinis statybos techninis dokumentas“ apima terminus: „statybos techninis reglamentas“, „statybos taisyklės“, „standartai“, „techniniai liudijimai“, „metodiniai nurodymai“, „rekomendacijos“.
9.3. Statybos specialieji reikalavimai – įstatymų ar kitų teisės aktų įgaliotų valstybinės priežiūros institucijų nustatyti statinių saugos reikalavimai ar atskirų statinių tipų projektavimo, statybos, atidavimo naudoti ir priėmimo bei nugriovimo reikalavimai.
9.4. Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį statinio naudojimo savybės atitinka esminius statinio reikalavimus, atsižvelgus į visus tarpusavyje susijusius aspektus: projektavimo, statybos ir naudojimo išlaidas; išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu bei draudimo išlaidas šiai žalai padengti; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto išlaidas.
9.5. Inžineriniai statiniai – bendrasis terminas, apibūdinantis susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, kanalus ir pan., taip pat visus kitus statinius, kurie nėra pastatai.
9.6. Naudojimo savybės – kiekybiniai rodikliai (vertė, laipsniai, klasės arba lygiai), apibūdinantys statinio, statinio dalies ar produkto esamą būklę, įvertinus dėl statinio ar statinio dalių numatomo naudojimo pagal paskirtį sąlygų arba numatomų produktų naudojimo sąlygų pokyčius.
9.7. Normalus naudojimas – prevencinių ir kitų priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirties reikalavimus per visą jo naudojimo trukmę. Šios priemonės apima valymą, tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, instaliavimą ir atskirų statinio dalių pakeitimą.
Normalus naudojimas taip pat apima kontrolines apžiūras, atliekamas tuo atveju, kai reikia įvertinti apskaičiuotų išlaidų santykį su tam tikrų statinio dalių verte.
9.8. Pastatas – denginiu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
9.9. Poveikis – veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų nukrypimų nuo esminių reikalavimų. Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai.
9.10. Statybos produktas – bet koks pagamintas produktas, numatomas įkonstruoti (įmontuoti, įdėti ar instaliuoti) ilgam laikui į statinį – pastatą ar inžinerinį statinį. Šis terminas apibrėžia statybines medžiagas, statybos gaminius ir statybos dirbinius. „Ilgam laikui įkonstruoti į statinį“ reiškia, kad:
9.11. Statybos produkto naudojimas pagal paskirtį – statybos produktas privalo būti tokių charakteristikų, kad jį pagal paskirtį įkonstravus į tinkamai suprojektuotą ir pastatytą statinį, būtų tenkinami statinio esminiai reikalavimai.
9.12. Statinys – bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir antstatus bei jų dalis.
9.13. Esminiai statinio reikalavimai – SPD nuostata, kad statinys (ar jo dalis) turi būti suprojektuotas (suprojektuota) ir pastatytas (pastatyta) iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę tenkintų šiuos esminius reikalavimus:
9.13.1. mechaninio patvarumo ir pastovumo;
9.13.2. gaisrinės saugos;
9.13.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos;
9.13.4. naudojimo saugos;
9.13.5. apsaugos nuo triukšmo;
9.13.6. energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.
9.14. Suderintieji (harmonizuotieji) standartai – skirtingų standartizacijos įstaigų patvirtinti to paties standartizavimo objekto standartai, kurie užtikrina gaminių ar produktų pakeičiamumą ir abipusį bandymų rezultatų arba pateikiamos informacijos pagal šiuos standartus supratimą. Suderintuosius (harmonizuotuosius) standartus rengia Europos standartizacijos organizacijos (CEN, CENELEC) Europos Komisijos pavedimu. Suderintasis (harmonizuotasis) Lietuvos standartas yra perimtas suderintasis (harmonizuotasis) Europos standartas.
9.15. Techninis liudijimas – dokumentas, patvirtinantis statybos produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą, pagrįstą tuo, kad bus tenkinami statinio, kuriame produktą numatoma panaudoti, esminiai reikalavimai, ir nustatantis techninius statybos produkto reikalavimus.
Techniniai liudijimai yra šie:
9.16. Techninė specifikacija – dokumentas ar dokumento dalis, kuriame (kurioje) pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti jais apibūdinamas produktas, procesas ar paslauga.
Techninės specifikacijos yra šių kategorijų:
PASTABOS:
10.1. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės – sistemos ir įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti.
10.2. Aliarmas – įspėjamasis signalas (veiksmas) žmonėms ar jų turtui apsaugoti.
10.3. Pastato turinys – viskas, kas yra pastate, išskyrus visus statybos produktus, tokius kaip: sienas, pertvaras, grindis, lubas ir pan.
10.4. Lubų membrana – pakabintos ar kitaip įtvirtintos lubos, kurios yra atsparios ugniai; aukščiau jos esančių elementų degumas neįvertinamas (žr. taip pat pakabinamosios lubos).
10.5. Degus – galintis degti.
10.6. Degimas – medžiagos (statybos produkto) egzoterminė reakcija su oksidantu, paprastai lydima liepsnos ir (arba) rusenimo ir (arba) dūmų išsiskyrimo.
10.7. Kritiškos sąlygos žmonėms – temperatūros, degimo produktų nuodingos koncentracijos padidėjimas, deguonies sumažėjimas iki ribinių reikšmių, keliančių grėsmę gyvybei.
10.8. Projektinis gaisro poveikis – šiluminis poveikis ir dėl jo atsiradę mechaninio ir kitokio poveikio parametrai.
10.9. Kritiška padėtis – neišvengiama rizika ar rimta grėsmė žmonėms ar turtui.
10.10. Avarinis apšvietimas – apšvietimo sąlygos, sudaromos evakuacijos metu, kai sutrinka normalus apšvietimas.
10.11. Avarinis energijos tiekimas – sistema, sumontuota nedelsiant automatiškai ir nustatytą laikotarpį tiekti energiją gaisrinės saugos įrenginiams, arba sutrikus normaliam energijos tiekimui ar įvykus tiekimo sistemos elementuose avarijai – paskirstyti ar kontroliuoti tų įtaisų (avarinio apšvietimo, signalizacijos, gaisro aptikimo, gaisro signalo, gaisrinių liftų, ryšių sistemos ir kt.) aprūpinimą energija.
10.12. Evakuacija – tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą.
10.13. Išėjimo maršrutas – iš anksto numatytas kelias iš bet kurios pastato vietos išėjimo link.
10.14. Evakuacijos laikas – laikotarpis, per kurį visi pastate ar jo dalyje esantys žmonės, išgirdę evakuacijos signalą, pasiekia galutinį išėjimą.
10.15. Išėjimas (gaisrinis, avarinis) – išėjimas į išorę ar į nepavojingą vietą, numatytas evakuacijos maršrute.
10.16. Išėjimo ženklai – ženklai, žymintys išėjimą.
10.17. Eksponuojamas paviršius – statybos produkto paviršius, kurį veikia gaisras.
10.18. Fasado apdaila, išorinė apdaila – išorinių pastato paviršių (fasado) apdailos medžiagos. Fasado apdaila gali apimti izoliacinę medžiagą, esančią tarp išorinio ir vidinio fasado sluoksnių.
10.19. Fasadas, išorinė siena – vertikalus pastato elementas, atskiriantis pastato vidų nuo išorės. Fasadas apima permatomas ir nepermatomas dalis ir jų sutvirtinimus prie statinio konstrukcijų.
10.20. Gaisras: 1. Degimo procesas, pasižymintis šilumos išskyrimu, lydimas dūmų ir (arba) liepsnos.
10.21. Gaisro aliarmas – gaisro pavojų skelbiantis signalas (įspėjimas), duodamas asmens arba automatinio įrenginio.
10.22. Gaisro aliarmo įrenginys – komponentų sistema, duodanti garsinius, vaizdinius ir (arba) kitokius gaisro aliarmo signalus. Sistema taip pat gali atlikti ir kitus veiksmus.
10.23. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda – nuolatinės parengties visuomeninė ar privati organizacija, kurios paskirtis – gelbėti žmonių gyvybę ir gesinti gaisrus.
10.24. Gaisrinis skyrius – uždara pastato erdvė (patalpa ar patalpų grupė), atskirta nuo kitų to paties pastato dalių statinio konstrukcijomis, turinčiomis nustatytą atsparumo ugniai laiką, per kurį gaisras gali būti užgesintas arba išvengta jo plitimo į kitą pastato dalį.
10.25. Gaisrinis signalizatorius – įtaisas, kuris signalizuoja, reaguodamas į gaisro sukeliamus tam tikrus fizinius ir (arba) cheminius aplinkos pakitimus.
10.26. Priešgaisrinės durys – pastate sumontuotos durys arba užsklandos (su rėmais ir furnitūra), kurios uždarytos atitinka nustatytus funkcionalumo reikalavimus.
10.27. Gaisro poveikis – šilumos poveikis statybos produktams.
10.28. Gaisro pavojus – potenciali gyvybės netekimo (ar sužeidimo) ir (arba) turto sugadinimo (ar sunaikinimo) grėsmė gaisro metu.
10.29. Gaisro apkrova – energijos kiekis, kuris gali būti išskirtas sudegus visoms gaisro zonoje esančioms degioms medžiagoms, įskaitant sienų, pertvarų, lubų, grindų išorinių paviršių dangas.
10.30. Gaisro apkrovos tankis (J/m2) – gaisro apkrova grindų ploto vienetui.
10.31. Gaisrinis stovas (sausas) – stabiliai įrengtas ir standus vamzdis, prie kurio prijungus gaisrines žarnas ir pripildžius jį vandens, naudojamas gaisrui gesinti.
10.32. Gaisrinis stovas (šlapias) – stacionarus ir standus vamzdis, stabiliai įrengtas pastate, visą laiką pripildytas vandens bei sujungtas su vandens tiekimo sistema ir nustatytose vietose turintis čiaupus.
10.33. Atsparumas ugniai – pastato konstrukcijos ar elemento (statybos produkto) gebėjimas standartiniu atsparumo ugniai bandymu nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas ir (arba) šilumos izoliacines savybes ir (arba) išlikti vientisam (sandariam, be plyšių).
10.34. Atsparumo ugniai klasės – įprastu būdu nustatytos klasės, skirtos klasifikuoti pastatų elementus ir statybos produktus pagal išbandytą atsparumo ugniai trukmę.
10.35. Gaisro rizika – tikimybė, kad gaisras sukels pavojų gyvybei (ar sužeidimą) ir (arba) žalą turtui.
10.36. Laikančioji konstrukcija – statinio konstrukcijos, elementai, elementų mazgai, jo mechaniniam atsparumui ir stabilumui užtikrinti.
10.37. Antipirenas – medžiaga ar medžiagos apdorojimo būdas, taikomas siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti degimą.
10.38. Gaisrinės saugos įranga – įranga, susijusi su priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis, gaisro aptikimo, aliarmo sistemomis, evakavimo priemonių įrengimu, gaisro slopinimo ir kita priešgaisrine įranga.
10.39. Gaisrinės saugos valdymas – visos priemonės, kurių imamasi per statinio normalaus naudojimo laiką, siekiant iki minimumo sumažinti gaisro pavojų.
10.40. Priešgaisrinė užtvara – nustatyto atsparumo ugniai konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti į gretimą patalpą (tūrį).
10.41. Priešgaisrinė siena (ugniasienė) – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.
10.42. Priešgaisrinė pertvara – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai nelaikanti konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų.
10.43. Priešgaisrinė perdanga – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti vertikalia kryptimi.
10.44. Gaisro stiprumas – gaisro sukelto šiluminio (šilumos srauto) poveikio pastato elementams, įrenginiams ir kt. lygis.
10.45. Ugnies plitimas – ugnies išplitimas tiek gaisro kilimo patalpoje, tiek statinyje iš patalpos į patalpą.
10.46. Atsparus gaisrui kabelis – elektros kabelis, kuris gaisro metu standartinio gaisro bandymu nustatytą laiko tarpą gali atlikti numatytas funkcijas (tiekti energiją ar perduoti signalus).
10.47. Gaisro bandymas – procedūra, kurios paskirtis – matuoti ar įvertinti statybos produkto (medžiagos, konstrukcijos) ar sistemos pokyčius dėl gaisro poveikio.
10.48. Liepsną sulaikanti medžiaga – medžiaga, kuria padengiamas ar apdorojamas statybos produktas arba medžiaga, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti jo užsiliepsnojimą.
10.49. Liepsnos plitimas – liepsnos sklidimas.
10.50. Užsiliepsnojimas – greitas viso degios medžiagos paviršiaus (apvalkalo) užsiliepsnojimas.
10.51. Įsiliepsnojęs gaisras – visų esančių degių medžiagų užsiliepsnojimas.
10.52. Dūmų susidarymas – žr. dūmų išskyrimas.
10.53. Pavojaus analizė – galimų žūčių ar sužeidimų ir (arba) turto netekimo įvertinimas.
10.54. Šilumos išskyrimas – degančios medžiagos išskiriama šiluma.
10.55. Uždegimas – degimo sukėlimas.
10.56. Uždegimo šaltinis – šilumos šaltinis, galintis uždegti degius produktus (pirminė kibirkštis ar liepsna, taip pat uždegimą sukeliantis objektas).
10.57. Natūralus gaisras – gaisras, kuriam netaikoma standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
10.58. Natūralaus gaisro kreivė – temperatūros kitimas per laikotarpį:
10.59. Funkcionalumas – statybos produkto savybės, susietos su jo paskirtimi.
10.60. Funkcionalumo reikalavimas – naudotojo reikalavimas, išreikštas statybos produkto funkcionalumo terminais.
10.61. Slėgio skirtumo sudarymas – laiptinėse, fojė, išėjimo maršrutų ar kitose pastato patalpose sudaromas oro slėgis, didesnis už gaisro kilmės patalpoje esantį oro slėgį, siekiant išvengti dūmų prasiskverbimo iš gaisro kilmės patalpos.
10.62. Šilumingumas – energijos kiekis, išskiriamas per laiko vienetą, produktui degant nustatytomis bandymo sąlygomis.
10.63. Liepsnos plitimo lygis – dujų atveju: greitis, kuriuo liepsna sklinda dujomis; kietų kūnų atveju: liepsnos plitimo kietojo kūno paviršiumi greitis.
10.64. Reakcija į ugnį – nustatytomis bandymo sąlygomis statybos produkto medžiagos savybių pokytis dėl gaisro poveikio.
10.65. Stogo dangos – medžiagos, naudojamos dengti stogus, ribojančios atmosferos poveikį statiniui, įskaitant izoliacinius sluoksnius ir garo barjerus, išskyrus stogo pagrindą.
10.66. Gaisro kilmės patalpa – patalpa, kurioje kilo gaisras.
10.67. Atskiri statiniai – statiniai, kuriuos skiria tarp jų esanti laisva erdvė (priešingybė – sujungti statiniai).
10.68. Atskiriamoji funkcija – elemento gebėjimas tam tikrą laiką neleisti plisti gaisrui ir (arba) dūmams dėl liepsnos ar karštų dujų prasiskverbimo (vientisumas, sandarumas) ar užsidegimo (šiluminė izoliacija) už jo.
10.69. Dūmai – matoma kietų ir (arba) skystų dalelių suspensija dujose, atsirandanti statybos produktams degant ar vykstant pirolizei.
10.70. Dūmų ir šilumos vėdinimo įranga – sistema, kurios paskirtis – gerinti gaisro išskiriamų degiųjų dujų ir šilumos šalinimą iš statinio. Dūmai ir šiluma šalinami mechanine vėdinimo įranga ir (arba) natūraliąja konvekcija.
10.71. Dūmų kontrolė – priemonės gaisro metu dūmų ir degimo dujų plitimui pastate kontroliuoti.
10.72. Dūmų kontrolės durys – durų kompleksas dūmų plitimui gaisro metu mažinti.
10.73. Dūmų išskyrimas – dūmų ir (arba) dujų išskyrimas iš medžiagos, kaitinant ugnyje ir (arba) uždegimo šaltiniu.
10.74. Dūmų užtvaros (užuolaidos), stogo (ar lubų) ekranai – vertikalūs poskyrio elementai, viduje pritvirtinti prie stogo (ar lubų), neleidžiantys patekti dūmams ir degimo dujoms.
10.75. Dūmų angos, stogo angos – pastato sienų ar stogo angos atidaromos rankiniu būdu ar automatiškai ir skirtos gaisro šilumai ir dūmams išleisti.
10.76. Sprinkleriniai įrenginiai (automatiniai) – sumontuotų statinyje reikiamo diametro vamzdynų sistema, kurioje tam tikrais atstumais įmontuotos sprinklerių galvutės. Vamzdynas yra sujungtas su valdymo čiaupais su aliarmo įrenginiais ir mechaninio vandens tiekimo sistema.
10.77. Standartinė gaisro trukmė – gaisro trukmė patalpoje pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę be priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) komandos dalyvavimo. Ši trukmė priklauso nuo gaisro apkrovos tankio.
10.78. Temperatūros ir laiko kreivė – temperatūros kitimo per gaisro laikotarpį kreivė.
10.79. Standartinė temperatūros ir laiko kreivė – temperatūros per tam tikrą laikotarpį kitimas, matuojamas specifiniu būdu, standartinio atsparumo ugniai bandymo metu pagal ISO 834.
10.80. Pakabinamosios lubos – lubos, kurios yra pakabinamos ar kitaip įtvirtintos ir skirtos tik tam tikro statinio elemento (pvz.: grindų, lubų ar stogo) gaisro atsparumui didinti.
10.81. Šiluminis poveikis – šiluminis poveikis statybos produktams gaisro (natūralaus ar eksperimentinio) metu.
10.82. Vandens purškimo įrenginiai – vamzdynų sistema, skirta kilus gaisrui pilti vandenį ant statinio konstrukcijos elementų ar kitų statinio dalių.
III Skyrius. statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ paaiškinimas Gaisrinės saugos esminiai reikalavimai 11. Statinio gaisrinės saugos esminiai reikalavimai apibrėžti SPD I priede 11.1. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:
Gaisrinės saugos strategija 13. Gaisrinės saugos tikslai yra susiję su gaisrinės saugos esminiais reikalavimais (žr. 11 p.).
Žmonių saugai užtikrinti numatomos automatinės gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos bei (arba) gaisro gesinimo sistema.
Gaisrinės saugos inžineriniai aspektai 20. Gaisrinės saugos inžinerija – tai inžinerinių principų taikymas, įvertinant reikiamą gaisrinės saugos lygį ir tuo tikslu planuojant, projektuojant bei skaičiuojant reikiamas priemones.
IV SKYRIUS. STATINIO ATITIKIMO esminiAM reikalavimUI „Gaisrinė sauga“ PATVIRTINIMAS
Bendrosios nuostatos 23. Šiame skyriuje pateikiami valstybėse, ES narėse, taikomi statinio atitikimo esminį reikalavimą „Gaisrinė sauga“ patvirtinimo principai.
Poveikiai 27. Šiame reglamente statybos produktų naudojimo savybės (funkcionalumas) siejamos su mechaniniu (pvz.: apkrovomis ir jėgomis, atsirandančiomis dėl medžiagų šiluminio plėtimosi, smūgių), šiluminiu, aplinkos sąlygų sukeliamu poveikiu (atmosferos, drėgmės poveikiu) ar jų deriniu.
Statinio ir statybos produktų šiluminis poveikis vyksta šilumos spinduliavimu, šilumos konvekcija, šilumos perdavimu (laidumu). Šiluminio poveikio lygis per laiko vienetą apibūdina gaisro plitimo etapą. Įvertinant statybos produkto savybes (funkcionalumą) jo naudojimo sąlygomis gaisro plitimas gali būti imituotas skaičiavimais ar bandymais.
Išskiriami tokie šiluminio poveikio lygiai nuo:
30.1. Natūralaus gaisro scenarijaus nagrinėjimas (apibrėžiamas žemiau išvardytais parametrais) Gaisro sukelto šiluminio poveikio statiniui (pvz.: patalpai, grupei patalpų, statinio daliai) skaičiavimas turi apimti:
Atsižvelgiant į konkrečią gaisrinės saugos strategiją ar inžinerinį aspektą, taip pat gali būti nagrinėjama: gaisro gesinimo įrangos įtaka (pvz., sprinklerių), PGT komandos (kurias gali iškviesti sumontuota gaisro aptikimo įranga) veiksmai.
30.2. Įprastinio gaisro scenarijaus nagrinėjimas Esminis reikalavimas nurodo, kad gaisro plitimas būtų ribojamas, o konstrukcijų geba atlikti joms numatytas funkcijas nustatytą laiko tarpą būtų pakankama. Tokie reikalavimai gali būti tenkinami įrodant pakankamą apkrovas laikančių ir (arba) atskiriančių elementų atsparumą ugniai. Tarptautinėje praktikoje priimta naudoti standartinę temperatūros ir laiko kreivę (žr. ISO 834, 1 dalis) kaip išsivysčiusio gaisro modelį, aprašomą lygtimi:
T = 345 log10 (8t+1) + 20, čia T – bandymo temperatūra krosnyje (ºC); t – šiluminio eksponavimo trukmė gaisrinio bandymo metu (min.).
Standartinė temperatūros ir laiko kreivė yra įprastinis modelis, naudojamas vertinant išsivysčiusio gaisro veikiamų statybos produktų elgsenai įvertinti. Ši temperatūros ir laiko kreivė yra supaprastintas temperatūrinio poveikio vaizdavimas.
Bandomi statybos produktai turi būti eksponuojami pagal standartinę temperatūros laiko kreivę iki 300, 600 ir 820 ºC, likusį laiką išlaikant šių temperatūrų lygius.
Natūralaus gaisro šiluminis poveikis gali būti didesnis ar mažesnis už poveikį pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę. Šiuo atveju (ypač temperatūrai kylant greičiau) naudojama suderinta (harmonizuota) angliavandenių temperatūros ir laiko kreivė, kurios lygtis:
T = 1080 [1-0,325 exp (-0,167t) – 0,675 exp (-2,5 t)] + 20, čia t – laikas (min.).
Bandymas su lėtesniu temperatūros kilimu negu pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę (t. y. rusenimo kreivę) taikomas, kai aplinkybės, panašios į nurodytas, pvz., 47.4(2) papunktyje, tačiau tik tada, kai tikimasi, kad natūraliai įsiliepsnojančio gaisro veikiamų statybos produktų charakteristikos bus gerokai mažesnės negu statybos produktų, veikiamų pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę.
Rusenimo kreivė aprašoma formule:
T = 154 (t)0,25 + 20, čia t – laikas (min.).
Bandinių kaitinimo sąlygos nurodomos bandymo aprašuose.
Ypač stipraus gaisro scenarijui (pvz.: transporto tunelių, atominės elektrinės ir kt.) gali būti nustatomos griežtesnės kreivės.
30.3. Atsparumo ugniai skaičiavimas Skaičiuojant atsparumą ugniai reikia įvertinti statybos produktų gebą išlaikyti apkrovas, vientisumą bei sandarumą, šilumos izoliacines savybes ir kitas joms numatytas funkcijas. Šiuo atveju statybos produktui gaisro perduodamas šilumos kiekis apskaičiuojamas arba nustatomas eksperimentu.
Kai naudojama standartinė temperatūros ir laiko kreivė (pagal ISO 834 nustatytą temperatūros ir laiko santykį), reikia parinkti tam tikrus konvekcijos ir šilumos spinduliavimo koeficientus, atitinkančius bandymų sąlygas. Kitokiam gaisro poveikiui (pvz., angliavandenių ir rusenančio gaisro) turi būti naudojami atitinkami šilumos perdavimo koeficientai.
Įvertinti sandarumą kartais yra sudėtinga, nes tam reikia, pavyzdžiui, informacijos apie plyšių susidarymo statinio konstrukcijose priežastis, o tai dažniausiai galima nustatyti tik atliekant jų atsparumo ugniai bandymus.
Gaisro apkrovos intensyvumas gali būti nustatomas pagal projektavimo sąlygas atskiriems pastatų tipams, remiantis bendrąja poveikio konstrukcijoms nustatymo koncepcija, arba matuojant faktinę gaisro apkrovą.
Esminio reikalavimo atitikimo tikrinimas 31. Yra įvairių būdų, kuriais remiantis galima patikrinti, ar tenkinamas esminis reikalavimas, ar statybos produktas atitinka suderintas (harmonizuotas) charakteristikas, ar jis atitinka esminio reikalavimo nustatytą lygį. Nė vienas iš būdų negali būti kliūtimi naudoti statybos produktus, kurie atitinka valstybės nustatytas technines specifikacijas.
Esminio reikalavimo išraiška valstybių norminiuose dokumentuose gali būti formuluojama pagal tris atskirus požymius ar jų derinius:
31.1. klasifikuojant (nustatant) statinių ir statybos produktų naudojimo savybių minimalius reikalavimus skaitmeninėmis reikšmėmis ar bendraisiais terminais. Kai tai daroma bendraisiais terminais, nurodomas ryšys tarp reikalavimų statiniams ir statybos produktų naudojimo savybių;
31.2. klasifikuojant (nustatant) statybos produktų minimalius rodiklius gaisro sąlygomis; pvz.: atsparumo ugniai, degumo, kitų naudojimo savybių, tarp jų ir gaisrinės saugos priemonių panaudojimą. Šiuo atveju klasifikacija turi būti grindžiama nuorodomis į technines specifikacijas;
31.3. klasifikuojant kritinius gaisrinių situacijų lygius, kurie gali turėti poveikį žmonėms, esantiems statiniuose ar greta jų. Tam tikslui turi būti vartojama suderinta terminija.
V SKYRIUS. TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS IR NURODYMAI EUROPOS TECHNINIAM LIUDIJIMUI GAUTI
TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ KATEGORIJOS 32. Techninės specifikacijos išdėstytos SPD 4 skyriuje. Nurodymai statybos produktų ar jų grupių Europos techniniam liudijimui gauti išdėstyti SPD 11 skyriuje.
Nuostatos, taikomos statiniams ar jų dalims 38. Bendrosios nuostatos 38.1. Statinio savybių atitikimo statinio esminį reikalavimą „Gaisrinė sauga“ patikrinimas gali apimti:
38.2. Esminio reikalavimo lygiai gali būti skirstomi pagal: statinių tipą ir paskirtį, statinių išdėstymą, avarinių įrenginių buvimą.
Reikiamo patvarumo ir stabilumo laikotarpis išreiškiamas įprastiniais konstrukcijos atsparumo ugniai rodikliais ir priklauso nuo juos reglamentuojančių institucijų keliamų tikslų:
Statinių mechaninį patvarumą ir pastovumą turi užtikrinti pakankamas konstrukcijų atsparumas ugniai. Laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai laikomas patenkinamu, jei tam tikrų jos elementų atsparumas ugniai atitinka nustatytą ir yra vienodas, o mazgai nemažina laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ugniai.
Atkreiptinas dėmesys į netiesioginį gaisro poveikį, kurį sukelia šiluminio plėtimosi pasekmės: konstrukcijos elementų deformacijos ir (arba) suirimas.
39.2. Nagrinėjamos statinių dalys:
Išvardytus tikslus galima pasiekti šiais būdais:
40.2. Pradinio užsidegimo prevencija 40.2.1. Pradinio užsidegimo prevencija priklauso nuo viso komplekso panaudotų priešgaisrinių priemonių: instrukcijų įrenginių ir įtaisų naudotojams ir reikalavimų prietaisų ir įrenginių bei statinių naudojimo savybėms laikymosi.
40.2.2. Nagrinėjami statiniai ar jų dalys (žemiau aprašomos nuostatos, vyraujančios valstybėse, ES narėse):
Poveikis: projektinė atmosferos elektros iškrova.
Naudojimo savybės: gebėjimas apsaugoti statinius nuo žaibo ir saugiai nuvesti bet kurią elektros srovę į žemę;
Poveikis: aplinkos parametrai, nustatytos bandymo sąlygos.
Naudojimo savybės: gebėjimas susižadinti pagal projekto parametrus ir išpurkšti bei sudaryti apskaičiuotą gesinimo priemonės koncentraciją uždarame tūryje per nustatytą laiką;
Situacijos, kai turi būti naudojami atsparūs ugniai ortakiai ir (arba) ugnies vožtuvai:
1 situacija. Kiekvienoje patalpoje turi būti įrengti atskiri tiekimo ir oro šalinimo ortakiai be angų kitose patalpose, per kuriuos jie praeina.
Galimas sprendinys: vengiant gaisro plitimo, naudoti atsparius ugniai ortakius.
2 situacija. Skirtingiems gaisriniams skyriams turi būti įrengtas bendras ortakis.
Galimi trys sprendiniai:
3 situacija. Oro tiekimas vyksta per angas su ugnies vožtuvais.
40.3. Ugnies ir dūmų atsiradimo ir plitimo ribojimas gaisriniame skyriuje 40.3.1. Valstybėse, ES narėse, norminių dokumentų reikalavimais siekiama riboti greitą statybos produktų degimą pradinėje gaisro stadijoje ir statybos produktų įsiliepsnojimą gaisriniame skyriuje. Taigi tinkami statybos produktai gaisro metu turi turėti tam tikras savybes.
Tokios savybės yra vertinamos pagal gautus šiluminio poveikio rezultatus. Pradedama nuo mažos liepsnos (pvz., degtuko) poveikio iki šiluminio poveikio pradiniame gaisro (dega pavieniai daiktai, pvz., baldai) ir jau išsivysčiusio gaisro etapuose.
Pradiniame gaisro etape, kol gaisriniame skyriuje nesusidarė kritiškos sąlygos žmonėms, iš jos dar galima evakuotis. Kritiškos padėties susidarymo laikotarpį mažina ugnies paveiktų paviršių, ugnies ir dūmų nepalanki įtaka (blogas matomumas, nuodingumas).
Tolesnis gaisro įsiliepsnojimas didina statinio konstrukcijų šiluminį poveikį. Nedidelėje patalpoje įsiliepsnojęs lokalus gaisras gali paveikti gretimus statinio elementus iki įkaitimo sąlygų.
Norint anksti aptikti gaisrą ir imtis jo likvidavimo priemonių, reikia statinyje įrengti žemiau nurodytas gaisro pavojaus signalizacijos, įspėjimo, gaisro slopinimo bei gesinimo sistemas:
Poveikis: aplinkos vidaus ir išorės parametrai; jėga, reikalinga žarnai ištraukti; vandens slėgis.
Naudojimo savybės: gebėjimas tiekti projektinį vandens debitą (l/s) su projektiniu slėgiu per gaisrinės žarnos ilgį su pakankamo ilgio vandens čiurkšle, leidžiančia žmonėms nedelsiant pradėti pirminį gesinimą.
Poveikis: vidaus aplinkos parametrai (pvz., temperatūra ir santykinė drėgmė); imituotas ugnies eksponavimas (pvz., karštas oras ar karštas skystis), siekiant įvertinti reakcijos lygį; mechaninis smūgis į skirstomąjį vamzdyną ir kt.
Naudojimo savybės: gebėjimas automatiškai suveikti ir išpilti tolygiai paskirstytą nustatytą vandens kiekį į nustatytą plotą per tam tikrą laiką.
Rodikliai: valstybėse, ES narėse, naudojama dimensija – l/m2×min.; maksimalus veikimo plotas; sprinklerinių purkštukų, veikiančių vienu metu, skaičius; įrenginio reagavimo į gaisrą laikas.
Išpurkštos gesinimo putos (putų koncentrato ir vandens tirpalas) izoliuoja gaisro paviršiuje esančius garus nuo atmosferos deguonies (oksidanto). Antrinė jų funkcija – degančių medžiagų ataušinimas.
Nors tokios sistemos gali veikti automatiškai, daugelis jų valdomos rankiniu būdu.
Poveikis: vidaus aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir išleisti apskaičiuotą aeruotų ar neaeruotų putų ir vandens tirpalo kiekį nustatytu tankiu (kg/m3) virš nurodyto ploto per tam tikrą laiką.
Rodikliai: putų purškimo intensyvumas ir paviršiaus padengimo laikas.
Tai pasiekiama pripildant patalpą CO2 dujų iki nustatytos koncentracijos ar naudojant jas tik lokaliai (projektinė koncentracija pasiekiama tik artimiausioje gaisro aplinkoje).
Poveikis: vidaus aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir išleisti gesinimo medžiagą, tolygiai paskirstant ją patalpos erdvėje, išlaikyti nustatytą koncentraciją (procentais) nustatytą laiką.
Rodikliai: CO2 koncentracija patalpoje ir patalpos pripildymo trukmė (išleidimo greitis).
Pastaba. CO2 projektinė koncentracija sumažina deguonies koncentraciją žemiau lygio, reikiamo žmogaus gyvybei palaikyti, todėl iš patalpos, į kurią turės būti leidžiamos CO2 dujos, būtina evakuoti žmones. Naudojant lokalias sistemas, kai sudaromos specialios sąlygos ir griežtai laikomasi specialių saugos priemonių (personalo mokymas ir kt.), visiška žmonių evakuacija gali būti nereikalinga.
Sistema naudojama visai patalpai pripildyti iki reikiamos halogeno dujų koncentracijos arba lokaliai (pasiekiant reikiamą koncentraciją tik gaisro aplinkoje).
Poveikis: aplinkos vidaus parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir leisti gesinimo medžiagą, tolygiai paskleidžiant patalpoje ar virš nurodyto ploto, norint sudaryti ir išlaikyti projektinę koncentraciją (procentais) nustatytą laiką.
Rodikliai: halogeno koncentracija ir patalpos pripildymo laikas.
Milteliai, laikomi balionuose, purškiami suslėgtuoju oru per kūginį purkštuką. Jie gali būti tiekiami iš baliono į kūginį purkštuką standžiu ar lanksčiu vamzdynu (žarnos rite), arba kūginis purkštukas gali būti tiesiogiai sujungtas su balionu. Sistema gali būti valdoma rankiniu būdu ar automatiškai.
Poveikis: vidaus aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir purkšti apskaičiuotą gesinimo medžiagos kiekį (kg/m3) ant nurodyto ploto(m2).
Poveikis: aplinkos parametrai, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį (naudojimas viduje ar lauke).
Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu sužadinti ir prireikus perduoti signalą į centrinį signalizacijos ir valdymo pultą.
Įrenginys leidžia aptikti įvairius gaisro metu atsirandančius reiškinius: šilumą, dujas, dūmus, liepsną ir pasiųsti signalą, kuris suprantamas valdymo centrui (centralei).
Aptikimo dalis.
Poveikis: aplinkos parametrai; nurodytas bandomasis gaisras (pavienio degančio daikto).
Naudojimo savybės: galimybė automatiškai aptikti dūmus, liepsną ir (arba) šilumą (susiejant konkrečiais projektinio gaisro dydžiais ar jo imitacija) bei perduoti signalą į indikacijos ir valdymo centrą (centralę).
Aliarmo dalis.
Poveikis: aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė automatiškai ar rankiniu būdu sužadinti ir duoti garsinį ir (arba) šviesos pavojaus signalą.
Įranga gali turėti papildomą paskirtį:
40.4. Ugnies ir dūmų plitimo už gaisro patalpos ribojimas 40.4.1. Ugnies ir dūmų plitimą galima riboti vienu iš nurodytų būdų:
Pastaba. Evakuacijos keliuose neturi susidaryti kritinės, pavojingos žmonių gyvybei sąlygos. Šilumos ir dūmų (ribotas matymas ir nuodingosios dujos) sklidimas už gaisro patalpos gali sutrumpinti laiką, per kurį bus pasiektos kritinės sąlygos.
Praktiniais sumetimais dūmų atskyrimo ribos dažnai (nors ne visada) sutampa su suskaidymo į gaisrinius skyrius ribomis, tada abi funkcijas galima įvykdyti naudojant tuos pačius atskiriamuosius elementus.
Paprastai atsparūs ugniai atskiriamieji elementai yra be angų ar plyšių, todėl sudaro pakankamas užtvaras dūmams sklisti. Jiems neturi būti keliami konkretūs reikalavimai.
Kitiems atskiriamiesiems elementams, pvz., durims, vamzdynų vožtuvams ir angų, per kurias nutiesti elektros kabeliai, užtvaroms, gali prireikti suformuluoti jų savybių išsamius reikalavimus, dėl kurių jie galėtų atlikti dūmų užtvarų funkciją.
Specialiai nagrinėtinas dūmų plitimo ortakiais, aptarnavimo (apžiūros) kanalais, šachtomis bei jų priežiūros angomis keliamas pavojus.
40.4.2. Nagrinėjamos statinių dalys:
Vertinant išorines sienas, reikia atsižvelgti į tai, kad ugnis iš vienos patalpos į kitą gali persimesti:
Naudojimo savybių vertinimo kriterijai: reakcijos į gaisrą rodikliai; statinio vidaus ir išorės elementų atsparumas ugniai;
Pakabinamosios lubos gali būti laikomos didinančiomis aukščiau esančių elementų (pvz., perdangų ar stogo) atsparumą ugniai tik tada, kai, skirtingai nuo lubų membranos (žr.47.5.3 p.), jos pačios yra atsparios ugniai.
Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į apšvietimo, vėdinimo ir eksploatacinių angų, aptarnavimo įrangos, perdangų ar stogo degių medžiagų daromą įtaką konstrukcijų atsparumui ugniai (žr. 47.4(1) p.);
Slėgio sudarymo įtaisai neleidžia patekti dūmams į evakuacijos kelius ir kitus plotus, palaikydami juose aukštesnį oro slėgį negu gretimose statinio dalyse. Tokios neuždūminamos zonos leidžia:
Poveikis: vidaus ir išorės aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė sužadinti ir sudaryti projektinį slėgio perteklių patalpoje ar projektinį oro srautą per sienų, lubų angas tam tikrose patalpose. Įtaisas privalo veikti sutrikus pagrindiniam elektros energijos tiekimui.
Nagrinėjamos dvi situacijos:
Gaisro plitimą į gretimus statinius galima sumažinti ribojant šilumos spinduliavimą:
41.2. Nagrinėjamos pastatų dalys:
Kilus gaisrui, saugus žmonių evakavimas gali būti užtikrinamas tokiomis priemonėmis:
Be 39 ir 40 punktuose pateiktų priemonių taikymo, atsižvelgiant į statinių tipą, juose esančius žmones ir statinių paskirtį, papildomai gali būti nagrinėjamos tokios priemonės:
42.2. Nagrinėjamos statinio dalys:
Įspėjimo apie gaisrą sistema statiniuose įrengiama tam, kad būtų galima įjungti garsinius ir (arba) vaizdinius (šviesos) signalus, įspėjančius žmones apie avarinę situaciją ir būtinumą evakuotis.
Poveikis: aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: sudaryti žmonėms galimybę rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti vaizdinius (šviesos) ar garsinius signalus. Jei nutrūktų pagrindinis elektros energijos tiekimas, įranga privalo atlikti savo funkcijas projekte numatytą laiką (val.). Avarinis elektros energijos tiekimas;
Poveikis: aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: galimybė tinkamai apšviesti nustatytas statinio vietas, sutrikus pagrindiniam elektros energijos tiekimui, tam, kad būtų galima saugiai evakuoti žmones ir vykdyti kitus darbus;
Poveikis: aplinkos parametrai; smūgiai.
Naudojimo savybės: atsparumas smūgiams; suteikti žmonėms aiškias, lengvai pastebimas ir matomas evakuacijos kelių ir išėjimų nuorodas;
Poveikis: aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: reikiamas vandens srautas (m3/val.); vandens slėgis (barais); tiekimo laikas (val.).
Šie nuostatai apima:
43.2. Nagrinėjamos statinių (pastatų) dalys:
Gaisriniai liftai montuojami statiniuose tam, kad ugniagesiai su įranga greitai ir saugiai galėtų vykti į viršutinius ar apatinius aukštus taip, kad jiems liktų pakankamai fizinių jėgų gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti.
Normaliomis sąlygomis liftu gali naudotis gyventojai, tačiau, kilus gaisrui, lifto valdymas turi būti perduotas ugniagesiams gelbėtojams. Tam naudojamas specialus jungiklis, paprastai montuojamas prie lifto taip, kad prie jo galėtų prieiti ugniagesiai gelbėtojai. Kad iki minimumo sumažėtų dūmų ir ugnies patekimo į lifto kabiną ir šachtą galimybė, liftas gali būti įrengtas apsaugotoje nuo gaisro poveikio aikštelėje. Lifto judėjimo greitis turi būti toks, kad bet kuris aukštas būtų pasiekiamas per kuo trumpesnį laiką.
Kita gaisrinio lifto paskirtis gali būti neįgalių žmonių evakavimas, kilus gaisro pavojui.
Pageidautina, kad gaisrinis liftas būtų įrengtas greta neuždūmijamos laiptinės, sugedus liftui ugniagesiai gelbėtojai galėtų pasinaudoti laiptine, nepereidami per gyvybei pavojingas zonas. Pvz., liftas ar laiptinė įrengiami apsaugotoje šachtoje su aikštelėmis, atskiriančiomis liftą (laiptinę) nuo patalpų (ugnies ir dūmų zonos) kiekvieno aukšto lygyje.
Poveikis: padidėjusi temperatūra; nustatytos apkrovos; vandens poveikis elektros įrangai (nuo gaisro slopinimo ir gesinimo).
Naudojimo savybės: aprūpinti PGT komandas saugiomis ir patikimomis gelbėjimo priemonėmis; galimumas vykdyti funkcijas nutrūkus elektros energijos tiekimui.
Avarinis ryšys montuojamas siekiant statinių viduje sudaryti sąlygas perduoti informaciją ugniagesiams gelbėtojams, statinio naudotojams ar apmokytiems nuomininkams, kurie, kilus gaisrui, atlieka savo pareigas.
Nuostatos, taikomos statybos produktams 44. Esminį reikalavimą galintys atitikti statybos produktai ir jų rodikliai:
45.2. Nagrinėtinos šios statybos produktų naudojimo savybės: degumas, šilumos išskyrimo lygis, ugnies plitimo greitis, dūmų išskyrimo lygis, nuodingųjų dujų ar liepsnojančių lašų (dalelių) susidarymas ir (arba) šių savybių deriniai.
45.3. Statybos produktai gali būti iš vienos medžiagos (homogeniniai), sudėtinės (kompoziciniai) ar mazgai, pvz.:
46.2. Stogai, veikiami išorinio gaisro 46.2.1. Stogo dangos ir stoglangių naudojimo savybės (įskaitant šilumos izoliaciją, garo izoliaciją ir kt.) nustatomos bandymais:
46.2.2. Tarp stogo savybių turi būti savybė riboti:
Natūralaus gaisro scenarijus gali būti naudojamas kaip alternatyva standartiniam gaisrui. Jis yra naudotinas ten, kur neturėtų būti pasiektas įsiliepsnojimas ar kur galima tikėtis labai skirtingo šilumos perdavimo bei kur statinio elementai gali būti nevienodai kaitinami.
Pagrindiniai kriterijai statybos produktų atsparumui ugniai apibūdinti yra geba išlaikyti:
Šių kriterijų simboliai:
R – geba išlaikyti apkrovas, E – vientisumas (sandarumas), I – izoliacinės savybės.
Kriterijų simboliai, papildyti bandant pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę nustatytomis funkcionalumo išsaugojimo laiko charakteristikomis (minutėmis), yra statybos produkto atsparumo ugniai klasės žymuo.
Klasės išreiškiamos taip:
REI – laikas (minimalus laikas, per kurį tenkinami visi reikalavimai (geba išlaikyti apkrovas, vientisumą (sandarumą) ir izoliacines savybes);
RE – laikas (minimalus laikas, per kurį tenkinamos dvi savybės – geba išlaikyti apkrovas ir vientisumą);
R – laikas (minimalus laikas, per kurį tenkinama geba išlaikyti apkrovas);
EI – laikas (minimalus laikas, per kurį yra tenkinamos dvi savybės – vientisumas (sandarumas) ir izoliacinės savybės);
E – laikas (minimalus laikas, per kurį tenkinama vientisumo (sandarumo) savybė).
Gebos išlaikyti funkcionalumą laikas (minutėmis) yra išreiškiamas vienu iš šių skaičių:
15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240, 360.
Klases galima apibrėžti:
REI 15, REI 30, REI 45,... RE 15, RE 30,... R 15, R 30,....
Taigi pastato elementas, kuris geba išlaikyti apkrovas 155 minutes, vientisumą (sandarumą) – 80 minučių ir izoliacines savybes – 42 minutes, priskiriamas R 120/RE 60/REI 30 klasei. O pastato elementas, kuris geba išlaikyti apkrovas – 70 minučių ir vientisumą (sandarumą) – 35 minutes, priskiriamas R 60/RE 30 klasei.
Statybos produktų klasifikacija gali būti išplečiama tokiomis savybėmis:
W – spinduliavimo, kai statybos produkto izoliacinės savybės priklauso nuo spinduliavimu perduodamos šilumos;
M – atsparumo mechaniniam poveikiui, kai nagrinėjamas konkretus mechaninis poveikis;
C – durims (užsklandoms ir pan.) su savaiminio užsidarymo mechanizmais;
S – dūmų plitimo ribojimo elementams, skirtiems riboti dūmų plitimą.
Nesimetriškų savybių ugnį atskiriantiesiems elementams atsparumo ugniai klasifikacija yra grindžiama ugnies poveikio (eksponavimo) į mažiausią atsparumą ugniai turinčią pusę (paviršių) rezultatais, išskyrus atvejus, kai yra žinoma reali ugnies poveikio kryptis.
Valstybės, ES narės, gali nustatyti papildomus statybos produktų reagavimo į gaisrą savybių reikalavimus.
47.2. Apkrovas laikančių statinio elementų be gaisro atskyrimo funkcijų (sijos, kolonos) atsparumo ugniai klasifikavimas:
Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
Naudojimo savybės: geba atlaikyti apkrovas (R).
Klasifikacija: R15, R20, R30, R45, R60, R120, R180, R240;
Poveikis: natūralus gaisras.
Naudojimo savybės: statybos produktų reikiamų savybių išlikimas nustatytą laiką ar per visą gaisro apkrovą.
Klasifikacija: išlaiko – neišlaiko.
47.3. Apkrovas laikančių elementų su ugnies atskyrimo funkcijomis (pvz., sienos, grindys, stogai, įskaitant stiklinius) atsparumo ugniai klasifikavimas.
Poveikis: taikomas a) ar a) ir b);
Naudojimo savybės: patvirtinta žemiau nurodytų savybių kombinacijų klasifikacija:
Klasifikavimas:
RE 20, 30, 60, 90, 120, 180, 240;
REI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240;
REI-M 30, 60, 90, 120, 180, 240.
47.4. Statybos produktų ir sistemų, skirtų statinių elementams ar jų dalims apsaugoti, atsparumo ugniai klasifikavimas.
Šiame papunktyje pateikiami konkretūs apsauginių dangų ir sistemų įtakos statinių konstrukcinėms ir ne – konstrukcinėms dalims (pvz., sienoms, durims, stogams, sijoms, kolonoms) įvertinimo atsparumo ugniai reikalavimai:
Naudojimo savybės: a) tiesiniams elementams:
Klasifikavimas: galioja tik konstrukcijos elementų ir pakabinamųjų lubų deriniui.
Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė (žr. IV sk. Statybos produktams, paveikiamiems tik ugnies šilumos srautu.).
Naudojimo savybės: kaip neapsaugotų apkrovas laikančių elementų pagal 47.2 ir 47.3 punktus.
Klasifikacija: tokia pati.
47.5. Statybos produktai apkrovų nelaikantiems statinių elementams ar dalims 47.5.1. Pertvaros (taip pat įstiklintos) Poveikis: a) arba a) ir b)
Naudojimo savybės: (klasifikavimo derinys)
Klasifikacija: E 20, 30, 60, 90, 120;
EI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240;
EI – M 30, 60, 90, 120.
47.5.2. Fasadai, išorinės sienos (įskaitant įstiklintus elementus) Reikia įvertinti du aspektus:
Poveikis: nustatyta temperatūros ir laiko kreivė, kuri tapati standartinei temperatūros ir laiko kreivei bent iki 6000 C, išliekanti šiame lygyje per likusį laiką.
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (E);
Klasifikacija: E 15, 30, 60, 90;
EI 15, 30, 60, 90;
47.5.3. Lubų membranos Lubų membrana – tai lubos, kurios pačios savaime yra atsparios ugniai neatsižvelgiant į aukščiau esančius elementus (skirtingai nuo pakabinamųjų lubų).
Poveikis: a) standartinė temperatūros ir laiko kreivė (poveikis iš apačios);
Naudojimo savybės: vientisumas (sandarumas) ir izoliacinės savybės (EI).
Klasifikacija: EI 15, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240.
47.5.4. Pakeltos grindys Šis papunktis skirtas grindims, kurios naudojamos kartu su apačioje esančiomis konstrukcijos grindimis.
Poveikis: ugnies poveikis (turi būti apibrėžtas mandate) iš pakeltų grindų apačios (pvz., tuštymėje).
Naudojimo savybės: geba išlaikyti apkrovas, vientisumas (sandarumas) ir izoliacinės savybės.
Klasifikacija: turi būti apibrėžta mandate.
47.5.5. Priešgaisrinės durys ir užsklandos bei jų uždarymo įtaisai (įskaitant su įstiklinimais bei įranga) Šis poskyris skiriamas konkretiems durų, įskaitant jų įstiklinimą, atsparumo ugniai reikalavimams.
Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (E);
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240;
EW 20, 30, 60;
E 15, 30, 45, 60, 90,120, 180, 240.
Prie uždarymo įtaisų priklauso durys ir užsklandos, kurios sudaro nuo gaisro atskiriančių elementų dalį, turi būti savaime užsidarančios kilus gaisrui ir (arba) atsiradus dūmams.
Durys ir užsklandos yra uždaromos uždarymo įrenginiais po kiekvieno atidarymo arba tik tada, kai kyla gaisras. Uždaromieji įrenginiai, veikiantys tik kilus gaisrui, normaliai turi laikyti atidarytas duris arba sudaryti galimybę jas varstyti. Kilus gaisrui, jie turi užtikrinti patikimą durų ar užsklandų uždarymą net tada, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas. Įrenginiai gali būti su papildomu atidarymo įtaisu.
Uždarymo sistemą gali sudaryti gaisriniai signalizatoriai (temperatūros ir (arba) dūmų), paleidimo mechanizmai, uždarymo ir atvirų durų palaikymo mechanizmai bei energijos tiekimo šaltiniai.
Paleidimo mechanizmas, kilus gaisrui ar jį įjungus dėl bet kurios kitos priežasties (pvz., rankomis), per nustatytą laiką turi užtikrinti, kad uždaromasis mechanizmas patikimai uždarytų duris ar užsklandas.
Laisvai švytuojantis durų uždarymo įtaisas leidžia laisvai duris varstyti, kai jos naudojamos įprastai, tačiau kilus gaisrui įtaisas uždaro duris.
Būtina įvertinti įtaiso patikimo darbo trukmę (ilgaamžiškumą) (žr. VI skyrių).
Poveikis: aplinkos parametrai.
Naudojimo savybės: gebėjimas išjungti įtaisus, „laikančius atviras“ duris ir užsklandas, bei užtikrinti patikimą durų ir užsklandų uždarymą kilus gaisrui net ir sutrikus elektros energijos tiekimui; įtaiso patikimo tarnavimo laiko (ilgaamžiškumo) įvertinimas; gebėjimas uždaryti duris iš bet kurios kampinės padėties ir įveikti pasipriešinimą.
47.5.6. Pakeliamosios ir nuleidžiamosios durys (taip pat įstiklintos) Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (E);
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 90;
EW 20, 30, 60;
E 15, 30, 45, 60, 90.
47.5.7. Konvejerių ir kanalinių transportavimo sistemų dangčiai (užsklandos) Šiame papunktyje aptariami dangčiai (užsklandos), kurie kilus gaisrui uždaro angas ugnį atskiriančiuose elementuose, tokiuose kaip sienos ir perdengimai, per kuriuos praeina konvejerių sistemos. Specialūs įtaisai turi užtikrinti, kad ant konvejerio judančios dalys nesugadins dangčio ar nekliudys dangčiui veiksmingai veikti uždarant angą, ypač tada, kai sutrinka elektros energijos tiekimas.
Tokios angos saugiai ir veiksmingai uždaromos tik tada, kai gerai koordinuojamas mechaninis ir elektrinis konvejerių sistemos ir komponentų veikimas.
Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (I);
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 120, 180, 240;
E 15, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240.
Reikia įvertinti dangčių (užsklandų) patikimo darbo trukmę (ilgaamžiškumą).
47.5.8. Kabelių ir vamzdžių įvadų sandarinimas Sandarinant kabelių ir vamzdžių įvadus, turi būti įvertinta:
Poveikis: a) standartinė temperatūros ir laiko kreivė;
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (E);
Pastaba. Nustatant naudojimo savybes, reikia nagrinėti šiuos ugnies(įskaitant nedidelę liepsną) perdavimo būdus:
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240;
E 15, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240.
47.5.9. Aptarnavimo (apžiūros) kanalai ir šachtos Skyriuje nagrinėjamas priežiūros kanalų ir šachtų, įskaitant jų aptarnavimo (apžiūros) angas, atsparumas ugniai. Tai statinių komponentai, kurie yra atskirti nuo kitų konstrukcijų ir skirti komunikacijoms bei priežiūrai. Atsparumas ugniai yra susijęs su gaisro plitimu iš vienos gaisro patalpos į kitą. Bandymų sąlygos turi atitikti praktikoje taikomus statinių komponentus.
Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
Naudojimo savybės: vientisumas (sandarumas) ir izoliacinės savybės (EI).
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240.
47.5.10. Kaminai ir dūmtakiai (dūmtraukiai) Šie statinio elementai skirti degimo produktams (dūmams, dujoms ir dalelėms) pašalinti iš šilumą gaminančių prietaisų ar židinių į išorę taip, kad tai nedarytų įtakos statiniuose ir netoli jų esantiems žmonėms.
Šių elementų sienomis perduodamos šilumos kiekis neturi kelti gaisro pavojaus gretimose statinio dalyse.
Poveikis: a) normalios šildymo sąlygos (dujų temperatūra 350–500ºC);
Naudojimo savybės: a) izoliacinės savybės (įvairūs kriterijai a) ir b) poveikiams);
Klasifikacija: pagal šildymo prietaiso tipą.
Pastaba. Ugnies prasiskverbimas iš vieno aukšto į kitą yra vertinamas pagal 47.5.8 p. reikalavimus.
47.6. Vėdinimo sistemos 47.6.1. Vėdinimo kanalai (ortakiai, kolektoriai) Reikalavimai vėdinimo kanalų (ortakių) komponentams susiję su jų paskirtimi: vertikaliems ar horizontaliems ortakiams, atšakoms, sujungimams, oro tiekimo ar šalinimo angoms.
Poveikis: a) standartinė temperatūros ir laiko kreivė, ugnis iš vidaus;
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (E);
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240;
E 30, 60.
Klasifikacijoje turi būti nurodyta, ar naudojimo savybės yra tinkamos ugnies poveikiui iš vidaus, ar iš išorės, ar iš vidaus ir išorės.
Jei ribojamas dūmų prasiskverbimas, klasifikacijoje turi būti nurodoma S klasifikacija.
47.6.2. Ugnies vožtuvai Reikalavimai taikomi vertikaliems ir horizontaliems ugnies vožtuvams.
Bandymų sąlygos turi atitikti naudojimo sąlygas, t. y. vožtuvai turi būti bandomi su prijungtais ar be prijungtų ortakių (žr. 40.2.2(g) p.).
Poveikis: a) standartinė temperatūros ir laiko kreivė;
Naudojimo savybės: a) vientisumas (sandarumas) (E);
Klasifikacija: EI 15, 20, 30, 45, 60, 90, 120, 180, 240;
E 30, 60, 90, 120.
Jei ribojamas dūmų plitimas, pridedama S klasifikacija.
Taip pat turi būti įvertinta darbo trukmė (ilgaamžiškumas), jautrumas ir uždarymo įtaiso patikimumas (žr. VI skyrių).
48.2. Šildymo įranga (žr. 40.2.2 (b) p.) Naudojami statybos produktai turi atitikti reikalavimus, taikomus jų atsparumui ugniai.
48.3. Dujinė įranga (žr. 40.2.2 (c) p.) Naudojami statybiniai dirbiniai turi atitikti reikalavimus, taikomus jų atsparumui ugniai.
48.4. Žaibosaugos įrenginiai (žr. 40.2.2 (d) p.) Įrangą sudaro išoriniai žaibo priėmikliai, srovės nuvedikliai, sujungimo elementai ir sujungtos juostos, bandomieji sujungimai ar ryšiai, tvirtinimo detalės ir gnybtai, požeminiai laidininkai ir elektrodai, apsaugos nuo korozijos anodai.
48.5. Avarinis elektros energijos tiekimas gaisrinei įrangai (žr.42.2(c)11) p.) Įrangą sudaro elektros energijos šaltinis, atskiras nuo pagrindinio elektros energijos ar centrinio energijos tiekimo (generatorius ar pakartotinai įkraunamos baterijos su tinkamais krovimo įtaisais), paleidžiamieji įtaisai, šaltinio keitimo (apkrovos perdavimo) ir šaltinio perjungimo įtaisai, elektrinės grandinės su apsauginiais ir valdymo įtaisais, jungiančiais energijos šaltinį su tam tikrais maitinamųjų įtaisų komponentais.
48.6. Elektros kabelių sistemos gaisrinė sauga Tikslas yra užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą gaisriniams įrenginiams.
Tam elektros grandinės apsaugomos nuo ugnies arba naudojamos atsparios ugniai elektros grandinės.
Naudojimo savybės: energijos tiekimo tęstinumas.
Klasifikacija: PH 15, PH 30, PH 60, PH 90.
Naudojimo savybės: energijos tiekimo tęstinumas.
Klasifikacija: P 15, P 30, P 60, P 90.
Pastaba. „a)“ poveikis naudotinas kabeliams su laidininkais iki 2,5 mm2, kurie skirti aliarmo, avarinio apšvietimo ir ryšių signalizacijos įrangai.
48.7. Priešgaisrinio vandentiekio įranga (žr. 42.2 (c)12) p.) Vandens tiekimo įrangą sudaro natūralūs ar dirbtiniai vandens šaltiniai (kai tiekimo magistralės nepatenkina vandens poreikių), siurbliai, valdymo įtaisai ir vamzdynai vandeniui paskirstyti į reikiamus taškus ar įrenginius.
49.2. Automatinė gaisro aptikimo ir signalizacijos įranga (žr. 40.3.1(9) p.) Įrangos aptikimo dalį sudaro signalizatoriai, sujungti su valdymo mazgu, ir vienas ar du indikacijos mazgai su avariniu energijos tiekimu (pvz., elektros tiekimas iš pagrindinio tinklo ir rezervinių akumuliatorių).
Įrangos aliarmo dalį sudaro garsiniai ar šviesos signalai, sujungti su valdymo mazgu.
Įrangos valdymo dalis automatiškai sužadina (įjungia) gaisrinės automatikos įrenginius.
49.3. Degiųjų dujų aptikimo įranga (žr. 40.2.2 (e) p.) Degiųjų dujų aptikimo įrangą sudaro degiųjų dujų signalizatoriai (analizatoriai), ryšio linijos (paprastai elektrinio, tačiau gali būti naudojamas optinis, radijo, pneumatinis ar kitoks tam tinkamas), kurios gali apimti duomenų apdorojimo ir izoliavimo komponentus, valdymo, indikacijos įrenginius, garsines ir vaizdines dėmesio atkreipimo priemones tokias, kaip garsiakalbiai ar mirksinčios šviesos, pagrindinį elektros energijos tiekimą ir avarinį elektros energijos tiekimą, sutrikus pirminiam elektros energijos tiekimui.
49.4. Gaisro aliarmo įranga (gaisro aliarmo sistemos, avarinės garsinės sistemos) (žr. 42.1(c)6) p.) Įrangą sudaro centrinis mazgas su avariniu energijos tiekimu, sujungtu elektros laidais (ar kitokiomis priemonėmis) su garsinio ir (arba) vaizdinio signalo mazgais. Įranga gali būti sužadinama rankiniu būdu ar automatine gaisro aptikimo sistema, ar gaisro kontrolės ir gesinimo sistema.
49.5. Ugniagesių iškvietimo įrangos paskirtis nurodyta 42.2(c)7 papunktyje.
Sprinklerių galvučių rodikliai:
50.2. Vandens purškimo (drenčeriniai) įrenginiai Vandens purškimo įrenginiai aprėpia tokius statybos produktus, kaip daugelio čiurkšlių purkštukai, specialiai suprojektuotos vandens purškimo tūtos vienam ar keliems 40.3.1(3) papunktyje išdėstytiems uždaviniams vykdyti, vandens tiekimo vamzdynai, armatūra ir tvirtinimo detalės, įrenginio valdymo vožtuvai, aliarmo signalas, srauto indikatoriai, vandens siurbliai, avarinis energijos tiekimas ir kt.
Poveikis: aplinkos parametrai (vidaus ir/ar išorės).
Naudojimo savybės: gebėjimas rankiniu būdu ir (ar) automatiškai sužadinti ir išpurkšti apskaičiuotą vandens kiekį į plotą ar paviršių.
50.3. Gesinimo anglies dioksidu įrenginiai (žr. 40.3.1(5) p.) CO2 įrenginiai apima rezervuarus su anglies dvideginiu (skysto pavidalo), vožtuvus (įskaitant saugos įtaisus), vamzdynus (standžius ar lanksčius), armatūrą ir tvirtinimo detales, aliarmo sistemą, purkštukus, kuriais CO2 tiekiamas į ugnį dujiniu pavidalu.
50.4. Halogeniniai gesinimo įrenginiai (žr. 40.3.1(6) p.) Halogeniniai įrenginiai apima rezervuarus halogenui (skystu pavidalu), vožtuvus, valdymo įrenginius ir vamzdynus, armatūrą ir pakabinimo įtaisus, aliarmo sistemas ir purkštukus, kuriais halogenas tiekiamas į ugnį dujiniu pavidalu.
50.5. Gesinimo putomis įranga (žr. 40.3.1(4) p.) 50.6. Sprogimo (gaisro) slopinimo įranga (žr. 40.2.2(f) p.) Įrangą sudaro jutiklių sistemos ir gesinimo sistemos. Jutiklių sistemą sudaro signalizatoriai (šiluminiai, optiniai, slėgio ir jų deriniai), sujungti su valdymo mazgu ar vožtuvu.
Slopinimo įrangą sudaro slėginiai rezervuarai su gesinimo medžiaga, turintys greito veikimo vožtuvus, sužadinamus signalų iš jutiklių sistemos, ir skirti išpurkšti gesinimo medžiagą per trumpiausią laiką.
50.7. Milteliniai gesinimo įtaisai (žr. 40.3.1(7) p.) 51. Dūmų kontrolės įranga ir jos dalys 51.1. Durys Reikalavimai durų sandarumui dūmams, įskaitant įstiklintąsias.
Poveikis: a) slėgio skirtumas;
Naudojimo savybės: a) dūmų plitimo ribojimas (S);
Klasifikacija: priklauso nuo pralaidumo lygio ir bandymo temperatūros.
Uždorio mechanizmams – žr. 47.5.5 papunktį; taip pat reikia įvertinti jų darbo trukmę (ilgaamžiškumą).
51.2. Dūmų ir šilumos šalinimo, vėdinimo įranga (žr. 40.3.1(10) p.) Dūmų ir šilumos šalinimo įrangą sudaro kanalai, ištraukiamieji ventiliatoriai, oro tiekimo vožtuvai ir prireikus dūmų užtvarai (užuolaidos), dūmų ar dujų signalizatoriai, sujungti su centriniu pultu dūmų ir šilumos ištraukiamiesiems ventiliatoriams sužadinti, mechaniniai įtaisai vožtuvams atidaryti, energijos tiekimo sistema. Įranga turi būti suprojektuota taip, kad automatinį valdymą būtų galima pakeisti rankiniu.
Naudojimo savybės: a) mechaninis stabilumas;
Klasifikacija: E 30, 60, 90, 120;
EI 30, 60, 90, 120.
Naudojimo savybės: a) mechaninis stabilumas;
Klasifikacija: E30, 60, 90, 120;
EI 30, 60, 90, 120.
Naudojimo savybės: mechaninis stabilumas ir deformacija.
Klasifikacija: mechaninio stabilumo laikas.
Naudojimo savybės: a) gebėjimas išlaikyti karšto srauto poveikį;
Klasifikacija: išlaikymas ar sutrikimas, nurodant trukmę.
Naudojimo savybės: a) gebėjimas veikti esant nustatytai dūmų temperatūrai ir (arba) jų tankumui, kai sužadinama nustatytomis sąlygomis;
Klasifikacija: veikimas – sutrikimas.
51.3. Slėgio sudarymo įranga (žr. 40.4.2(d) p.) Įrangą sudaro oro tiekimo į slėgio zoną ventiliatoriai, tiekimo ir šalinimo ortakiai, avarinio energijos tiekimo įrenginiai, automatiniai sensoriai (pvz., dūmų signalizatorius) ar rankiniai jungikliai, sužadinantys sistemą, ugnies (dūmų) vožtuvai atšakose iš ortakių, grotelės ir difuzoriai.
52.2. Avarinio išėjimo ženklai (žr. 42.2(c)9) p.) Juos sudaro raidiniai ar simboliniai ženklai. Jie gali būti apšviečiami avarinio apšvietimo šviestuvais (išoriniais ar vidiniais), įmontuotais į tuos ženklus, ar švytinčiomis medžiagomis.
Naudojimo savybės: ženklai turi būti matomi sutrikus elektros energijos tiekimui.
52.3. Saugos įtaisai duryse:
Uždarymo mechanizmas turi būti atlaisvinamas (išjungiamas) rankiniu būdu ar automatiškai, o sutrikus energijos tiekimui, tai turi būti daroma automatiškai. Automatinis atlaisvinimas turi būti derinamas su automatinio ugnies aptikimo ar automatinio sprinklerių įjungimo įrenginių įjungimu, o atlaisvinant rankomis tai turi būti daroma iš centrinio pulto ir (arba) prie pačių durų;
Poveikis: vidaus aplinkos parametrai; jėga, atlaisvinanti durų uždarymo sistemą.
Naudojimo savybės: gebėjimas evakuacijos keliuose esančias užrakintas ir užblokuotas duris atidaryti rankomis ar automatiškai be raktų ar kitokių įrankių; automatinis užrakintų durų atlaisvinimas sutrikus pagrindiniam elektros energijos tiekimui.
53.2. Priešgaisrinio vandentiekio stovai Įrangos tikslas yra statinių gaisro gesinimo spartinimas, galimybė prijungti gaisrines žarnas strateginiuose statinio taškuose, užtikrinant, kad yra patikimas ir pakankamas vandens tiekimas. Gaisrinis čiaupas gali būti nuolat pripildytas vandens (šlapiasis stovas) ar gali būti tuščias (sausasis stovas), kuris vandens pripildomas atvykus ugniagesiams gelbėtojams.
Poveikis: aplinkos parametrai; vandens slėgis.
Naudojimo savybės: gebėjimas sudaryti patikimą ir pakankamą vandens tiekimą gaisrui gesinti nustatytuose statinio taškuose su galimybe prijungti gaisrines žarnas.
53.3. Gaisriniai hidrantai (žr. 43.2(3) p.) Įrangą sudaro hidrantai, sujungti su pagrindiniais išorinio vandentiekio vamzdžiais ir išdėstyti atitinkamose vietose. Hidrantai skirstomi į sausuosius ir šlapiuosius.
Sausieji hidrantai susideda iš tuščios kolonėlės (galvutės), sumontuotos virš žemės lygio ir turinčios prijungimo išėjimus, čiaupo korpuso, sujungimo flanšais prie pagrindinio vandens tiekiamojo vamzdžio, o prireikus – cilindro, kuris jungia galvutę su čiaupo korpusu, valdančiu čiaupą. Šlapieji hidrantai yra nuolat pripildyti vandens; juos sudaro stovas, sujungtas su išvadu, ir uždarymo armatūra su jungiamuoju flanšu.
Įgilinti hidrantai susideda iš sklendės ir jungiamųjų išvadų požeminėje kameroje su angos liuku paviršiuje.
53.4. Gaisriniai liftai (žr. 43.2(9) p.) Gaisrinio lifto įrangą sudaro lifto kabina, atsparios ugniai lifto įėjimo durys, dūmų kontrolės sistema, pagrindinis energijos šaltinis (elektrinis ar hidraulinis), avarinis energijos tiekimas, naudojamas sutrikus pagrindiniam, galintis varyti liftą nustatytą laiką, kabamieji lynai ar atramos, kreipiamieji bėgiai, valdymo sistema, avarinė ryšio sistema, saugos įtaisai, neleidžiantys liftui kristi, elektros kabeliai ar hidrauliniai vamzdynai ir buferiai.
53.5. Avarinio ryšio įranga (žr. 43.2(10) p.) Avarinio ryšio įrangą sudaro centrinė stotis su elektros avariniu energijos tiekimu, kuris sujungtas su garsiakalbių tinklu, ir kiti įrenginiai.
Poveikis: standartinė temperatūros ir laiko kreivė.
Naudojimo savybės: ryšys tarp pasirinktų statinio vietų; funkcionavimas sutrikus pagrindiniam energijos tiekimui.
VI SKYRIUS. ILGAAMŽIŠKUMAS, PATVARUMAS
Darbo trukmės (ilgaamžiškumo) įvertinimo būdai yra: