LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL REGLAMENTO STR 2.01.01(2):1999 „ESMINIAI STATINIO REIKALAVIMAI. GAISRINĖ SAUGA“ PATVIRTINIMO 1999 m. gruodžio 27 d. Nr. 422 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 09 29 nutarimą Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2473): 1. Tvirtinu statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigaliotų nuo 2000 03 01. 3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“. APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 esminiai statinio reikalavimai. gaisrinė sauga I SKYRIUS. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis techninių reikalavimų reglamentas (toliau – reglamentas) nustato vieną iš šešių esminių statinio reikalavimų – statinio gaisrinės saugos reikalavimus (žr. šio reglamento 9.13.2 punktą). 2. Reglamentas priklauso techninių reikalavimų reglamentams, kurie nustato pagrindines Lietuvos Respublikos statybos techninio normavimo, projektavimo ir statybos kryptis, suderintas (harmonizuotas) su Europos Ekonominės Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyvos 89/106/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, suderinimo“ (toliau – SPD; šios raidės reiškia sutrumpintą minėtos Direktyvos pavadinimą – Statybos produktų direktyva), jos priedų ir ją papildančių aiškinamųjų dokumentų (94/C62/01) nuostatomis. 3. Šio reglamento 2 punkte minėti SPD papildantys aiškinamieji dokumentai yra: ID Nr. 1 „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“; ID Nr. 2 „Gaisrinė sauga“; ID Nr. 3 „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; ID Nr. 4 „Naudojimo sauga“; ID Nr. 5 „Apsauga nuo triukšmo“; ID Nr. 6 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. 4. SPD ir jos priedai paskelbti oficialiame Europos Sąjungos leidinyje „Official Journal of the European Communities“ 1989 02 11 Nr. L 40 (32 tomas); jos priedai, aiškinamieji dokumentai ID (nurodyti šio reglamento 3 p.) – to paties leidinio 1994 02 28 Nr. C 62 (37 tomas). 5. Šio reglamento 2 punkte minėti reglamentai: 5.1. STR 1.01.04:1999 „Statybos produktai, esminiai reikalavimai, atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“; 5.2. STR 1.03.02:1999 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“; 5.3. STR 1.03.03:1999 „Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas“; 5.4. STR 2.01.01 (1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas „; 5.5. STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“; 5.6. STR 2.01. 01 (3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; 5.7. STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“; 5.8. STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“; 5.9. STR 2.01:01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. 6. Šio reglamento tikslas – vadovaujantis SPD ir jos aiškinamuoju dokumentu ID Nr. 2, konkretizuoti esminį statinio reikalavimą „Gaisrinė sauga“, kad būtų galima įvertinti, kaip Lietuvos Respublikoje šią sritį reglamentuojantys galiojantys normatyviniai statybos techninių ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentai atitinka SPD; paskelbti netekusiais galios SPD prieštaraujančius normatyvinius statybos techninius dokumentus, parengti naujus (pakeisti, papildyti galiojančius) normatyvinius dokumentus, taip pat Lietuvos suderintaisiais (harmonizuotaisiais) standartais perimti Europos suderintuosius (harmonizuotuosius) standartus. 7. Šis reglamentas yra privalomas normatyvinius statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus rengiantiems fiziniams, juridiniams asmenims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms, taip pat statybos proceso dalyviams, valstybinėms statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms. 8. Šio reglamento nuostatos ir jo II skirsnyje įrašyti terminai bei jų apibrėžimai privalomi rengiant kitus normatyvinius statybos techninius dokumentus ir normatyvinius statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus. II SKYRIUS. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 9. Šiame reglamente vartojami šie terminai ir jų apibrėžimai: 9.1. „Projektavimas“, „statyba“, „statybos proceso dalyviai“ – pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551) 2 straipsnį. 9.2. Normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statinio atidavimo naudoti, naudojimo ir griovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Terminas „normatyvinis statybos techninis dokumentas“ apima terminus: „statybos techninis reglamentas“, „statybos taisyklės“, „standartai“, „techniniai liudijimai“, „metodiniai nurodymai“, „rekomendacijos“. 9.3. Statybos specialieji reikalavimai – įstatymų ar kitų teisės aktų įgaliotų valstybinės priežiūros institucijų nustatyti statinių saugos reikalavimai ar atskirų statinių tipų projektavimo, statybos, atidavimo naudoti ir priėmimo bei nugriovimo reikalavimai. 9.4. Ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė – laikotarpis, per kurį statinio naudojimo savybės atitinka esminius statinio reikalavimus, atsižvelgus į visus tarpusavyje susijusius aspektus: projektavimo, statybos ir naudojimo išlaidas; išlaidas naudojimo sutrikimams išvengti; statinio griūties riziką ir pasekmes jo naudojimo laikotarpiu bei draudimo išlaidas šiai žalai padengti; planuojamą dalinį atnaujinimą; valymo, techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto išlaidas. 9.5. Inžineriniai statiniai – bendrasis terminas, apibūdinantis susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, kanalus ir pan., taip pat visus kitus statinius, kurie nėra pastatai. 9.6. Naudojimo savybės – kiekybiniai rodikliai (vertė, laipsniai, klasės arba lygiai), apibūdinantys statinio, statinio dalies ar produkto esamą būklę, įvertinus dėl statinio ar statinio dalių numatomo naudojimo pagal paskirtį sąlygų arba numatomų produktų naudojimo sąlygų pokyčius. 9.7. Normalus naudojimas – prevencinių ir kitų priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirties reikalavimus per visą jo naudojimo trukmę. Šios priemonės apima valymą, tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, instaliavimą ir atskirų statinio dalių pakeitimą. Normalus naudojimas taip pat apima kontrolines apžiūras, atliekamas tuo atveju, kai reikia įvertinti apskaičiuotų išlaidų santykį su tam tikrų statinio dalių verte. 9.8. Pastatas – denginiu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. 9.9. Poveikis – veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų nukrypimų nuo esminių reikalavimų. Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai. 9.10. Statybos produktas – bet koks pagamintas produktas, numatomas įkonstruoti (įmontuoti, įdėti ar instaliuoti) ilgam laikui į statinį – pastatą ar inžinerinį statinį. Šis terminas apibrėžia statybines medžiagas, statybos gaminius ir statybos dirbinius. „Ilgam laikui įkonstruoti į statinį“ reiškia, kad: - statybos produkto išėmimas iš statinio pablogintų statinio naudojimo savybes; - statybos produkto išėmimas ar pakeitimas priskiriamas statybos darbams. 9.11. Statybos produkto naudojimas pagal paskirtį – statybos produktas privalo būti tokių charakteristikų, kad jį pagal paskirtį įkonstravus į tinkamai suprojektuotą ir pastatytą statinį, būtų tenkinami statinio esminiai reikalavimai. 9.12. Statinys – bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas „statinys“ apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir antstatus bei jų dalis. 9.13. Esminiai statinio reikalavimai – SPD nuostata, kad statinys (ar jo dalis) turi būti suprojektuotas (suprojektuota) ir pastatytas (pastatyta) iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę tenkintų šiuos esminius reikalavimus: 9.13.1. mechaninio patvarumo ir pastovumo; 9.13.2. gaisrinės saugos; 9.13.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; 9.13.4. naudojimo saugos; 9.13.5. apsaugos nuo triukšmo; 9.13.6. energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. 9.14. Suderintieji (harmonizuotieji) standartai – skirtingų standartizacijos įstaigų patvirtinti to paties standartizavimo objekto standartai, kurie užtikrina gaminių ar produktų pakeičiamumą ir abipusį bandymų rezultatų arba pateikiamos informacijos pagal šiuos standartus supratimą. Suderintuosius (harmonizuotuosius) standartus rengia Europos standartizacijos organizacijos (CEN, CENELEC) Europos Komisijos pavedimu. Suderintasis (harmonizuotasis) Lietuvos standartas yra perimtas suderintasis (harmonizuotasis) Europos standartas. 9.15. Techninis liudijimas – dokumentas, patvirtinantis statybos produkto tinkamumo naudoti techninį įvertinimą, pagrįstą tuo, kad bus tenkinami statinio, kuriame produktą numatoma panaudoti, esminiai reikalavimai, ir nustatantis techninius statybos produkto reikalavimus. Techniniai liudijimai yra šie: 1) Europos techninis liudijimas, kurį išduoda Europos techninio įteisinimo įstaigos (EOTA) narys pagal SPD reikalavimus; 2) nacionalinis techninis liudijimas, kurį išduoda paskirtoji Lietuvos techninio įteisinimo įstaiga. 9.16. Techninė specifikacija – dokumentas ar dokumento dalis, kuriame (kurioje) pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti jais apibūdinamas produktas, procesas ar paslauga. Techninės specifikacijos yra šių kategorijų: - A kategorijos – statybos techniniai reglamentai arba standartai, kurie taikomi projektuojant ir statant pastatus bei inžinerinius statinius ir jų dalis arba atskirais šios veiklos atvejais, vadovaujantis SPD nustatytais statinio esminiais reikalavimais; - B kategorijos – standartai ir techniniai liudijimai, kurie taikomi tik statybos produktams, įvertinant jų atitiktį ir ženklinant pagal SPD. PASTABOS: 1) A ir B kategorijų techninėse specifikacijose įrašyti reikalavimai turi būti tarpusavyje suderinti. 2) B kategorijos techninėse specifikacijose turi būti nurodama atitinkamų statybos produktų paskirtis. 10. Be 9 punkte išvardytų bendrųjų terminų ir jų apibrėžimų, šiame reglamente taip pat vartojami tokie terminai ir apibrėžimai, kurie rengiant normatyvinius dokumentus nėra privalomi ir gali būti tikslinami arba perimami iš kitų Europos bei tarptautinių dokumentų: 10.1. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės – sistemos ir įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti. 10.2. Aliarmas – įspėjamasis signalas (veiksmas) žmonėms ar jų turtui apsaugoti. 10.3. Pastato turinys – viskas, kas yra pastate, išskyrus visus statybos produktus, tokius kaip: sienas, pertvaras, grindis, lubas ir pan. 10.4. Lubų membrana – pakabintos ar kitaip įtvirtintos lubos, kurios yra atsparios ugniai; aukščiau jos esančių elementų degumas neįvertinamas (žr. taip pat pakabinamosios lubos). 10.5. Degus – galintis degti. 10.6. Degimas – medžiagos (statybos produkto) egzoterminė reakcija su oksidantu, paprastai lydima liepsnos ir (arba) rusenimo ir (arba) dūmų išsiskyrimo. 10.7. Kritiškos sąlygos žmonėms – temperatūros, degimo produktų nuodingos koncentracijos padidėjimas, deguonies sumažėjimas iki ribinių reikšmių, keliančių grėsmę gyvybei. 10.8. Projektinis gaisro poveikis – šiluminis poveikis ir dėl jo atsiradę mechaninio ir kitokio poveikio parametrai. 10.9. Kritiška padėtis – neišvengiama rizika ar rimta grėsmė žmonėms ar turtui. 10.10. Avarinis apšvietimas – apšvietimo sąlygos, sudaromos evakuacijos metu, kai sutrinka normalus apšvietimas. 10.11. Avarinis energijos tiekimas – sistema, sumontuota nedelsiant automatiškai ir nustatytą laikotarpį tiekti energiją gaisrinės saugos įrenginiams, arba sutrikus normaliam energijos tiekimui ar įvykus tiekimo sistemos elementuose avarijai – paskirstyti ar kontroliuoti tų įtaisų (avarinio apšvietimo, signalizacijos, gaisro aptikimo, gaisro signalo, gaisrinių liftų, ryšių sistemos ir kt.) aprūpinimą energija. 10.12. Evakuacija – tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą. 10.13. Išėjimo maršrutas – iš anksto numatytas kelias iš bet kurios pastato vietos išėjimo link. 10.14. Evakuacijos laikas – laikotarpis, per kurį visi pastate ar jo dalyje esantys žmonės, išgirdę evakuacijos signalą, pasiekia galutinį išėjimą. 10.15. Išėjimas (gaisrinis, avarinis) – išėjimas į išorę ar į nepavojingą vietą, numatytas evakuacijos maršrute. 10.16. Išėjimo ženklai – ženklai, žymintys išėjimą. 10.17. Eksponuojamas paviršius – statybos produkto paviršius, kurį veikia gaisras. 10.18. Fasado apdaila, išorinė apdaila – išorinių pastato paviršių (fasado) apdailos medžiagos. Fasado apdaila gali apimti izoliacinę medžiagą, esančią tarp išorinio ir vidinio fasado sluoksnių. 10.19. Fasadas, išorinė siena – vertikalus pastato elementas, atskiriantis pastato vidų nuo išorės. Fasadas apima permatomas ir nepermatomas dalis ir jų sutvirtinimus prie statinio konstrukcijų. 10.20. Gaisras: 1. Degimo procesas, pasižymintis šilumos išskyrimu, lydimas dūmų ir (arba) liepsnos. 2. Laiko ir erdvės atžvilgiu nekontroliuojamas greitas degimas. 10.21. Gaisro aliarmas – gaisro pavojų skelbiantis signalas (įspėjimas), duodamas asmens arba automatinio įrenginio. 10.22. Gaisro aliarmo įrenginys – komponentų sistema, duodanti garsinius, vaizdinius ir (arba) kitokius gaisro aliarmo signalus. Sistema taip pat gali atlikti ir kitus veiksmus. 10.23. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda – nuolatinės parengties visuomeninė ar privati organizacija, kurios paskirtis – gelbėti žmonių gyvybę ir gesinti gaisrus. 10.24. Gaisrinis skyrius – uždara pastato erdvė (patalpa ar patalpų grupė), atskirta nuo kitų to paties pastato dalių statinio konstrukcijomis, turinčiomis nustatytą atsparumo ugniai laiką, per kurį gaisras gali būti užgesintas arba išvengta jo plitimo į kitą pastato dalį. 10.25. Gaisrinis signalizatorius – įtaisas, kuris signalizuoja, reaguodamas į gaisro sukeliamus tam tikrus fizinius ir (arba) cheminius aplinkos pakitimus. 10.26. Priešgaisrinės durys – pastate sumontuotos durys arba užsklandos (su rėmais ir furnitūra), kurios uždarytos atitinka nustatytus funkcionalumo reikalavimus. 10.27. Gaisro poveikis – šilumos poveikis statybos produktams. 10.28. Gaisro pavojus – potenciali gyvybės netekimo (ar sužeidimo) ir (arba) turto sugadinimo (ar sunaikinimo) grėsmė gaisro metu. 10.29. Gaisro apkrova – energijos kiekis, kuris gali būti išskirtas sudegus visoms gaisro zonoje esančioms degioms medžiagoms, įskaitant sienų, pertvarų, lubų, grindų išorinių paviršių dangas. 10.30. Gaisro apkrovos tankis (J/m2) – gaisro apkrova grindų ploto vienetui. 10.31. Gaisrinis stovas (sausas) – stabiliai įrengtas ir standus vamzdis, prie kurio prijungus gaisrines žarnas ir pripildžius jį vandens, naudojamas gaisrui gesinti. 10.32. Gaisrinis stovas (šlapias) – stacionarus ir standus vamzdis, stabiliai įrengtas pastate, visą laiką pripildytas vandens bei sujungtas su vandens tiekimo sistema ir nustatytose vietose turintis čiaupus. 10.33. Atsparumas ugniai – pastato konstrukcijos ar elemento (statybos produkto) gebėjimas standartiniu atsparumo ugniai bandymu nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas ir (arba) šilumos izoliacines savybes ir (arba) išlikti vientisam (sandariam, be plyšių). 10.34. Atsparumo ugniai klasės – įprastu būdu nustatytos klasės, skirtos klasifikuoti pastatų elementus ir statybos produktus pagal išbandytą atsparumo ugniai trukmę. 10.35. Gaisro rizika – tikimybė, kad gaisras sukels pavojų gyvybei (ar sužeidimą) ir (arba) žalą turtui. 10.36. Laikančioji konstrukcija – statinio konstrukcijos, elementai, elementų mazgai, jo mechaniniam atsparumui ir stabilumui užtikrinti. 10.37. Antipirenas – medžiaga ar medžiagos apdorojimo būdas, taikomas siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti degimą. 10.38. Gaisrinės saugos įranga – įranga, susijusi su priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis, gaisro aptikimo, aliarmo sistemomis, evakavimo priemonių įrengimu, gaisro slopinimo ir kita priešgaisrine įranga. 10.39. Gaisrinės saugos valdymas – visos priemonės, kurių imamasi per statinio normalaus naudojimo laiką, siekiant iki minimumo sumažinti gaisro pavojų. 10.40. Priešgaisrinė užtvara – nustatyto atsparumo ugniai konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti į gretimą patalpą (tūrį). 10.41. Priešgaisrinė siena (ugniasienė) – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų. 10.42. Priešgaisrinė pertvara – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai nelaikanti konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti horizontalia kryptimi už patalpos ribų. 10.43. Priešgaisrinė perdanga – nedegių medžiagų nustatyto atsparumo ugniai statybinė konstrukcija, neleidžianti gaisrui išplisti vertikalia kryptimi. 10.44. Gaisro stiprumas – gaisro sukelto šiluminio (šilumos srauto) poveikio pastato elementams, įrenginiams ir kt. lygis. 10.45. Ugnies plitimas – ugnies išplitimas tiek gaisro kilimo patalpoje, tiek statinyje iš patalpos į patalpą. 10.46. Atsparus gaisrui kabelis – elektros kabelis, kuris gaisro metu standartinio gaisro bandymu nustatytą laiko tarpą gali atlikti numatytas funkcijas (tiekti energiją ar perduoti signalus). 10.47. Gaisro bandymas – procedūra, kurios paskirtis – matuoti ar įvertinti statybos produkto (medžiagos, konstrukcijos) ar sistemos pokyčius dėl gaisro poveikio. 10.48. Liepsną sulaikanti medžiaga – medžiaga, kuria padengiamas ar apdorojamas statybos produktas arba medžiaga, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti jo užsiliepsnojimą. 10.49. Liepsnos plitimas – liepsnos sklidimas. 10.50. Užsiliepsnojimas – greitas viso degios medžiagos paviršiaus (apvalkalo) užsiliepsnojimas. 10.51. Įsiliepsnojęs gaisras – visų esančių degių medžiagų užsiliepsnojimas. 10.52. Dūmų susidarymas – žr. dūmų išskyrimas. 10.53. Pavojaus analizė – galimų žūčių ar sužeidimų ir (arba) turto netekimo įvertinimas. 10.54. Šilumos išskyrimas – degančios medžiagos išskiriama šiluma. 10.55. Uždegimas – degimo sukėlimas. 10.56. Uždegimo šaltinis – šilumos šaltinis, galintis uždegti degius produktus (pirminė kibirkštis ar liepsna, taip pat uždegimą sukeliantis objektas). 10.57. Natūralus gaisras – gaisras, kuriam netaikoma standartinė temperatūros ir laiko kreivė. 10.58. Natūralaus gaisro kreivė – temperatūros kitimas per laikotarpį: a) bandomojo gaisro metu nekontroliuojant ventiliacijos; b) prognozuojamas pagal skaičiavimo modelį, atsižvelgiant į gaisro apkrovą, ventiliaciją ir kt. 10.59. Funkcionalumas – statybos produkto savybės, susietos su jo paskirtimi. 10.60. Funkcionalumo reikalavimas – naudotojo reikalavimas, išreikštas statybos produkto funkcionalumo terminais. 10.61. Slėgio skirtumo sudarymas – laiptinėse, fojė, išėjimo maršrutų ar kitose pastato patalpose sudaromas oro slėgis, didesnis už gaisro kilmės patalpoje esantį oro slėgį, siekiant išvengti dūmų prasiskverbimo iš gaisro kilmės patalpos. 10.62. Šilumingumas – energijos kiekis, išskiriamas per laiko vienetą, produktui degant nustatytomis bandymo sąlygomis. 10.63. Liepsnos plitimo lygis – dujų atveju: greitis, kuriuo liepsna sklinda dujomis; kietų kūnų atveju: liepsnos plitimo kietojo kūno paviršiumi greitis. 10.64. Reakcija į ugnį – nustatytomis bandymo sąlygomis statybos produkto medžiagos savybių pokytis dėl gaisro poveikio. 10.65. Stogo dangos – medžiagos, naudojamos dengti stogus, ribojančios atmosferos poveikį statiniui, įskaitant izoliacinius sluoksnius ir garo barjerus, išskyrus stogo pagrindą. 10.66. Gaisro kilmės patalpa – patalpa, kurioje kilo gaisras. 10.67. Atskiri statiniai – statiniai, kuriuos skiria tarp jų esanti laisva erdvė (priešingybė – sujungti statiniai). 10.68. Atskiriamoji funkcija – elemento gebėjimas tam tikrą laiką neleisti plisti gaisrui ir (arba) dūmams dėl liepsnos ar karštų dujų prasiskverbimo (vientisumas, sandarumas) ar užsidegimo (šiluminė izoliacija) už jo. 10.69. Dūmai – matoma kietų ir (arba) skystų dalelių suspensija dujose, atsirandanti statybos produktams degant ar vykstant pirolizei. 10.70. Dūmų ir šilumos vėdinimo įranga – sistema, kurios paskirtis – gerinti gaisro išskiriamų degiųjų dujų ir šilumos šalinimą iš statinio. Dūmai ir šiluma šalinami mechanine vėdinimo įranga ir (arba) natūraliąja konvekcija. 10.71. Dūmų kontrolė – priemonės gaisro metu dūmų ir degimo dujų plitimui pastate kontroliuoti. 10.72. Dūmų kontrolės durys – durų kompleksas dūmų plitimui gaisro metu mažinti. 10.73. Dūmų išskyrimas – dūmų ir (arba) dujų išskyrimas iš medžiagos, kaitinant ugnyje ir (arba) uždegimo šaltiniu. 10.74. Dūmų užtvaros (užuolaidos), stogo (ar lubų) ekranai – vertikalūs poskyrio elementai, viduje pritvirtinti prie stogo (ar lubų), neleidžiantys patekti dūmams ir degimo dujoms. 10.75. Dūmų angos, stogo angos – pastato sienų ar stogo angos atidaromos rankiniu būdu ar automatiškai ir skirtos gaisro šilumai ir dūmams išleisti. 10.76. Sprinkleriniai įrenginiai (automatiniai) – sumontuotų statinyje reikiamo diametro vamzdynų sistema, kurioje tam tikrais atstumais įmontuotos sprinklerių galvutės. Vamzdynas yra sujungtas su valdymo čiaupais su aliarmo įrenginiais ir mechaninio vandens tiekimo sistema. 10.77. Standartinė gaisro trukmė – gaisro trukmė patalpoje pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę be priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) komandos dalyvavimo. Ši trukmė priklauso nuo gaisro apkrovos tankio. 10.78. Temperatūros ir laiko kreivė – temperatūros kitimo per gaisro laikotarpį kreivė. 10.79. Standartinė temperatūros ir laiko kreivė – temperatūros per tam tikrą laikotarpį kitimas, matuojamas specifiniu būdu, standartinio atsparumo ugniai bandymo metu pagal ISO 834. 10.80. Pakabinamosios lubos – lubos, kurios yra pakabinamos ar kitaip įtvirtintos ir skirtos tik tam tikro statinio elemento (pvz.: grindų, lubų ar stogo) gaisro atsparumui didinti. 10.81. Šiluminis poveikis – šiluminis poveikis statybos produktams gaisro (natūralaus ar eksperimentinio) metu. 10.82. Vandens purškimo įrenginiai – vamzdynų sistema, skirta kilus gaisrui pilti vandenį ant statinio konstrukcijos elementų ar kitų statinio dalių. III Skyrius. statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ paaiškinimas Gaisrinės saugos esminiai reikalavimai 11. Statinio gaisrinės saugos esminiai reikalavimai apibrėžti SPD I priede 11.1. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui: - statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; - būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; - būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; - žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; - pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos; - ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti. 12. Gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, statinio projektiniais sprendiniais, statybos produktų (medžiagų, konstrukcijų, komunikacijų, statinio inžinerinės, tarp jų gaisrinės įrangos) funkcionalumu (naudojimo savybėmis). Tokie reikalavimai paprastai nustatomi atskirai patalpų grupei (gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams, salėms, biurams, gamybinėms patalpoms ir pan.), atsižvelgiant kiekvienu atveju į specifinį pavojų ten esantiems žmonėms ir specifinę gaisro riziką. Gaisrinės saugos strategija 13. Gaisrinės saugos tikslai yra susiję su gaisrinės saugos esminiais reikalavimais (žr. 11 p.). 14. Svarbi strategijos sudėtinė dalis yra gaisrų prevencija, tačiau šis reglamentas neapima visų su tuo susijusių veiksmų, pavyzdžiui, gaisrinės saugos valdymo. 15. Gaisro kilimas ir liepsnos plitimas priklauso nuo keleto veiksnių, tarp jų: nuo gaisro pobūdžio ir plitimo intensyvumo (gaisro apkrovos lygio), oro (oksidanto) patekimo, statinio išorinių sienų termoizoliacinių savybių, ugnies bei dūmų kontrolės ir gaisrinės saugos sistemų veiksmingumo. Šiame dokumente nekalbama apie pastatų turinį, išskyrus patalpų vidaus apdailą (sienų ir lubų paviršiai, grindų danga), kurių savybės gali turėti įtakos gaisro kilimui, ugnies ir dūmų plitimui. Žmonių saugai užtikrinti numatomos automatinės gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos bei (arba) gaisro gesinimo sistema. 16. Gaisro plitimas į gretimas patalpas gali būti stabdomas pastato dalį atskiriant ugnies ir dūmų užtvaromis. Tokia pastato dalis toliau vadinama gaisriniu skyriumi. Gaisrinio skyriaus sienos ir perdangos konstruojamos taip, kad nustatytą laiko tarpą sulaikytų ir užkirstų kelią ugniai ir dūmams plisti statinyje. Durys, laiptai, eskalatoriai ir kt. turi atitikti gaisriniam skyriui nustatytą atsparumo ugniai klasę. 17. Padalijimo į gaisrinius skyrius išankstinis reikalavimas yra susijęs su pastato konstrukcijų laikomąja galia. 18. Ugnies plitimo į gretimus (atskirus) statinius ribojimas ar prevencija yra kitas svarbus gaisrinės saugos strategijos etapas. 19. PGT komandų veiksmai yra labai svarbūs statinių gaisrinės saugos strategijoje. Aprašytos nuostatos ir apsaugos nuo gaisro priemonės iš esmės yra glaudžiai susijusios su PGT komandų atliekamais veiksmais gaisro gesinimo metu. Gaisrinės saugos inžineriniai aspektai 20. Gaisrinės saugos inžinerija – tai inžinerinių principų taikymas, įvertinant reikiamą gaisrinės saugos lygį ir tuo tikslu planuojant, projektuojant bei skaičiuojant reikiamas priemones. 21. Vertinant statinių gaisrinę saugą, inžineriniai metodai gali būti taikomi: a) gaisro kilimo ir plitimo statiniuose priežastims nustatyti, pavyzdžiui: - skaičiuojant gaisro plitimą patalpoje; - skaičiuojant gaisro plitimą pastato viduje ir išorėje, taip pat už gaisro židinio patalpos; - gaisro pasekmių palyginamieji paskaičiavimai panašiuose statiniuose (pastatuose); b) gaisro poveikiui įvertinti, pavyzdžiui: - šilumos ir gaisro židinių poveikis žmonėms ir statiniams; - mechaninis poveikis statinio konstrukcijoms ir (arba) statiniui; c) gaisro veikiamų statybos produktų naudojimo savybėms įvertinti, pavyzdžiui: - degumo, liepsnos plitimo, šilumos bei dūmų ir toksiškų dujų išskyrimo kiekio nustatymas; - gaisro veikiamų konstrukcijų laikančiosios galios bei izoliacinių savybių nustatymas; d) gaisrinės saugos įrangos (įtaisų) savybėms įvertinti, pavyzdžiui: - gaisro aptikimo ir pranešimo, gaisro gesinimo sistemų, PGT komandų, žmonių reagavimo į aptiktą gaisrą trukmės (laiko) nustatymas; - gaisro ir dūmų kontrolės sistemų efektyvumo (įskaitant gesinimo medžiagas) nustatymas; - gaisro aptikimo trukmės, atsižvelgiant į gaisrinių signalizatorių tipą ir jų išdėstymą, nustatymas; - gaisro gesinimo ir kitokios gaisrinės įrangos tarpusavio sąveikos įvertinimas; e) evakavimo ir gelbėjimo priemonėms įvertinti ir joms projektuoti. 22. Gaisrinėje saugoje taikant inžinerinius metodus būtinos statybos produktų bei gaisrinės įrangos techninės specifikacijos (standartai, techniniai liudijimai) ir suderinti (harmonizuoti) projektavimo normatyviniai techniniai dokumentai (reglamentai, standartai, taisyklės). IV SKYRIUS. STATINIO ATITIKIMO esminiAM reikalavimUI „Gaisrinė sauga“ PATVIRTINIMAS Bendrosios nuostatos 23. Šiame skyriuje pateikiami valstybėse, ES narėse, taikomi statinio atitikimo esminį reikalavimą „Gaisrinė sauga“ patvirtinimo principai. 24. Statinys esminius reikalavimus, jei jam jie taikomi, turi tenkinti per visą ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. 25. Atitikimą esminį reikalavimą lemia tarpusavyje susijusios priemonės, taikomos planuojant, projektuojant, statant ir tinkamai naudojant statinius, nustatant statybos produktų savybes ir jų panaudojimą. 26. Valstybės, ES narės, pačios nusprendžia, kada, kur ir kokių joms reikia imtis priemonių, susijusių su statinių planavimu, projektavimu ir statyba bei šiame procese dalyvaujančių šalių ir asmenų kvalifikacija. Poveikiai 27. Šiame reglamente statybos produktų naudojimo savybės (funkcionalumas) siejamos su mechaniniu (pvz.: apkrovomis ir jėgomis, atsirandančiomis dėl medžiagų šiluminio plėtimosi, smūgių), šiluminiu, aplinkos sąlygų sukeliamu poveikiu (atmosferos, drėgmės poveikiu) ar jų deriniu. Statinio ir statybos produktų šiluminis poveikis vyksta šilumos spinduliavimu, šilumos konvekcija, šilumos perdavimu (laidumu). Šiluminio poveikio lygis per laiko vienetą apibūdina gaisro plitimo etapą. Įvertinant statybos produkto savybes (funkcionalumą) jo naudojimo sąlygomis gaisro plitimas gali būti imituotas skaičiavimais ar bandymais. Išskiriami tokie šiluminio poveikio lygiai nuo: - mažas uždegimo šaltinis (pvz., degtukas); - pavienio degančio daikto (pvz.: degančio baldo, gamyboje sandėliuojamos medžiagos); - pilnai išsivysčiusio gaisro (pvz.: natūralaus gaisro, su standartine temperatūros ir laiko kreive). 28. Šiluminio poveikio įtaka statybos produkto charakteristikoms (savybėms) priklauso nuo poveikio pobūdžio, intensyvumo ir trukmės. Jis gali būti apibūdinamas tokiais dydžiais: - liepsnos dydžiu; - spinduliavimo lygiu; - konvekcija perduodamos šilumos lygiu (degimo produktų temperatūra, judėjimo greitis). 29. Gaisro aptikimo įtaisų, dūmų kontrolės ir gaisro gesinimo įtaisų suveikimui įvertinti naudojamas pavienio daikto ar daiktų lokalizuotos grupės degimo imitavimas. Poveikis priklauso nuo eksponavimo pobūdžio, intensyvumo ir trukmės, apibūdinamų tokiais dydžiais: - šilumos išsiskyrimo kiekiu; - liepsnos aukščiu ir išsiskiriančių dūmų kiekiu; - gaisro plotu (degančių paviršių plotu); - temperatūros lygiu. 30. Vertinant konstrukcijų atsparumą ugniai, valstybėse, ES narėse, taikoma: 30.1. Natūralaus gaisro scenarijaus nagrinėjimas (apibrėžiamas žemiau išvardytais parametrais) Gaisro sukelto šiluminio poveikio statiniui (pvz.: patalpai, grupei patalpų, statinio daliai) skaičiavimas turi apimti: - gaisro apkrovą (tipą, apimtį ir degimo intensyvumą); - oro (oksidanto) patekimą į gaisro vietą; - patalpos, kurioje kilo gaisras, geometriją ir dydį bei sienų ir perdangų šilumines savybes. Atsižvelgiant į konkrečią gaisrinės saugos strategiją ar inžinerinį aspektą, taip pat gali būti nagrinėjama: gaisro gesinimo įrangos įtaka (pvz., sprinklerių), PGT komandos (kurias gali iškviesti sumontuota gaisro aptikimo įranga) veiksmai. 30.2. Įprastinio gaisro scenarijaus nagrinėjimas Esminis reikalavimas nurodo, kad gaisro plitimas būtų ribojamas, o konstrukcijų geba atlikti joms numatytas funkcijas nustatytą laiko tarpą būtų pakankama. Tokie reikalavimai gali būti tenkinami įrodant pakankamą apkrovas laikančių ir (arba) atskiriančių elementų atsparumą ugniai. Tarptautinėje praktikoje priimta naudoti standartinę temperatūros ir laiko kreivę (žr. ISO 834, 1 dalis) kaip išsivysčiusio gaisro modelį, aprašomą lygtimi: T = 345 log10 (8t+1) + 20, čia T – bandymo temperatūra krosnyje (ºC); t – šiluminio eksponavimo trukmė gaisrinio bandymo metu (min.). Standartinė temperatūros ir laiko kreivė yra įprastinis modelis, naudojamas vertinant išsivysčiusio gaisro veikiamų statybos produktų elgsenai įvertinti. Ši temperatūros ir laiko kreivė yra supaprastintas temperatūrinio poveikio vaizdavimas. Bandomi statybos produktai turi būti eksponuojami pagal standartinę temperatūros laiko kreivę iki 300, 600 ir 820 ºC, likusį laiką išlaikant šių temperatūrų lygius. Natūralaus gaisro šiluminis poveikis gali būti didesnis ar mažesnis už poveikį pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę. Šiuo atveju (ypač temperatūrai kylant greičiau) naudojama suderinta (harmonizuota) angliavandenių temperatūros ir laiko kreivė, kurios lygtis: T = 1080 [1-0,325 exp (-0,167t) – 0,675 exp (-2,5 t)] + 20, čia t – laikas (min.). Bandymas su lėtesniu temperatūros kilimu negu pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę (t. y. rusenimo kreivę) taikomas, kai aplinkybės, panašios į nurodytas, pvz., 47.4(2) papunktyje, tačiau tik tada, kai tikimasi, kad natūraliai įsiliepsnojančio gaisro veikiamų statybos produktų charakteristikos bus gerokai mažesnės negu statybos produktų, veikiamų pagal standartinę temperatūros ir laiko kreivę. Rusenimo kreivė aprašoma formule: T = 154 (t)0,25 + 20, čia t – laikas (min.). Bandinių kaitinimo sąlygos nurodomos bandymo aprašuose. Ypač stipraus gaisro scenarijui (pvz.: transporto tunelių, atominės elektrinės ir kt.) gali būti nustatomos griežtesnės kreivės. 30.3. Atsparumo ugniai skaičiavimas Skaičiuojant atsparumą ugniai reikia įvertinti statybos produktų gebą išlaikyti apkrovas, vientisumą bei sandarumą, šilumos izoliacines savybes ir kitas joms numatytas funkcijas. Šiuo atveju statybos produktui gaisro perduodamas šilumos kiekis apskaičiuojamas arba nustatomas eksperimentu. Kai naudojama standartinė temperatūros ir laiko kreivė (pagal ISO 834 nustatytą temperatūros ir laiko santykį), reikia parinkti tam tikrus konvekcijos ir šilumos spinduliavimo koeficientus, atitinkančius bandymų sąlygas. Kitokiam gaisro poveikiui (pvz., angliavandenių ir rusenančio gaisro) turi būti naudojami atitinkami šilumos perdavimo koeficientai. Įvertinti sandarumą kartais yra sudėtinga, nes tam reikia, pavyzdžiui, informacijos apie plyšių susidarymo statinio konstrukcijose priežastis, o tai dažniausiai galima nustatyti tik atliekant jų atsparumo ugniai bandymus. Gaisro apkrovos intensyvumas gali būti nustatomas pagal projektavimo sąlygas atskiriems pastatų tipams, remiantis bendrąja poveikio konstrukcijoms nustatymo koncepcija, arba matuojant faktinę gaisro apkrovą. Esminio reikalavimo atitikimo tikrinimas 31. Yra įvairių būdų, kuriais remiantis galima patikrinti, ar tenkinamas esminis reikalavimas, ar statybos produktas atitinka suderintas (harmonizuotas) charakteristikas, ar jis atitinka esminio reikalavimo nustatytą lygį. Nė vienas iš būdų negali būti kliūtimi naudoti statybos produktus, kurie atitinka valstybės nustatytas technines specifikacijas. Esminio reikalavimo išraiška valstybių norminiuose dokumentuose gali būti formuluojama pagal tris atskirus požymius ar jų derinius: 31.1. klasifikuojant (nustatant) statinių ir statybos produktų naudojimo savybių minimalius reikalavimus skaitmeninėmis reikšmėmis ar bendraisiais terminais. Kai tai daroma bendraisiais terminais, nurodomas ryšys tarp reikalavimų statiniams ir statybos produktų naudojimo savybių; 31.2. klasifikuojant (nustatant) statybos produktų minimalius rodiklius gaisro sąlygomis; pvz.: atsparumo ugniai, degumo, kitų naudojimo savybių, tarp jų ir gaisrinės saugos priemonių panaudojimą. Šiuo atveju klasifikacija turi būti grindžiama nuorodomis į technines specifikacijas; 31.3. klasifikuojant kritinius gaisrinių situacijų lygius, kurie gali turėti poveikį žmonėms, esantiems statiniuose ar greta jų. Tam tikslui turi būti vartojama suderinta terminija. V SKYRIUS. TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS IR NURODYMAI EUROPOS TECHNINIAM LIUDIJIMUI GAUTI TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ KATEGORIJOS 32. Techninės specifikacijos išdėstytos SPD 4 skyriuje. Nurodymai statybos produktų ar jų grupių Europos techniniam liudijimui gauti išdėstyti SPD 11 skyriuje. 33. Esminis skirtumas tarp A ir B kategorijų techninių specifikacijų nurodytas 9.16 papunktyje. 34. Skirstant technines specifikacijas į A ir B kategorijas, neketinama nustatyti skirtingų dokumentų prioritetų, o siekiama atspindėti valdymo įstaigų atsakomybės, diegiant SPD, skirtumus valstybėse, ES narėse, ir Europos standartizavimo ir techninio aprobavimo įstaigose. 35. Tam, kad dokumentai kokybiškai atitiktų esminį reikalavimą, šiame reglamente pateiktos specifinės sąlygos, kurios turėtų būti įtrauktos į mandatus atitinkamiems Europos standartams bei nurodymams Europos techniniam liudijimui ruošti. 36. A kategorijos reglamentų bei standartų ir B kategorijos techninių specifikacijų reikalavimai turi būti tarpusavyje suderinti. 37. B kategorijos techninės specifikacijos ir nurodymai Europos techniniuose liudijimuose turi nustatyti numatomą statybos produktų paskirtį. Nuostatos, taikomos statiniams ar jų dalims 38. Bendrosios nuostatos 38.1. Statinio savybių atitikimo statinio esminį reikalavimą „Gaisrinė sauga“ patikrinimas gali apimti: 1) gaisro eigos (taip pat ir dūmų bei gaisro padarinius) patalpoje, ugnies ir dūmų plitimo statinyje ir ugnies bei dūmų plitimo į gretimus statinius bei į aplinką įvertinimo būdus; 2) statinio dalių (konstrukcijų, įrenginių) charakteristikų (pvz.: konstrukcijų, dūmų pašalinimo įrenginių, slėgio sudarymo įrenginių, sprinklerių įrenginių, gaisro aptikimo ir signalizacijos įtaisų atsparumo ugniai) įvertinimo būdus; 3) gaisro, žmonių, gaisrinės saugos priemonių ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandų sąveikos įvertinimo būdus. 38.2. Esminio reikalavimo lygiai gali būti skirstomi pagal: statinių tipą ir paskirtį, statinių išdėstymą, avarinių įrenginių buvimą. 39. Konstrukcijos geba išlaikyti apkrovas 39.1. Statinio konstrukcijų mechaninis patvarumas ir stabilumas gaisro metu turi: - sudaryti žmonėms saugias sąlygas tą laiko tarpą, per kurį jie priversti būti degančiame statinyje (pastate); - padidinti ugniagesių gelbėtojų saugumą; - nustatytą laiką apsaugoti pastatą nuo sugriuvimo; - garantuoti, kad gaisrinės saugos įranga ir kiti gaisrinei saugai skirti statybos produktai nustatytą laiką galėtų atlikti savo funkcijas. Reikiamo patvarumo ir stabilumo laikotarpis išreiškiamas įprastiniais konstrukcijos atsparumo ugniai rodikliais ir priklauso nuo juos reglamentuojančių institucijų keliamų tikslų: - nenustatyti konkrečių atsparumo ugniai reikalavimų pastatams su ribotu gaisro apkrovos atsiradimu arba ten, kur konstrukcijų suirimas yra priimtinas; - atsparumą ugniai nustatyti tik tą laiko tarpą, kurio reikia tam, kad atvyktų PGT komandos ir būtų evakuoti žmonės; - nustatyti tokį laikančiųjų konstrukcijų atsparumą ugniai, kuris, be jokio PGT komandų įsikišimo, užtikrintų jų patvarumą ir pastovumą tol, kol pastate ar tam tikroje jo dalyje visiškai sudega degios medžiagos. Statinių mechaninį patvarumą ir pastovumą turi užtikrinti pakankamas konstrukcijų atsparumas ugniai. Laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai laikomas patenkinamu, jei tam tikrų jos elementų atsparumas ugniai atitinka nustatytą ir yra vienodas, o mazgai nemažina laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ugniai. Atkreiptinas dėmesys į netiesioginį gaisro poveikį, kurį sukelia šiluminio plėtimosi pasekmės: konstrukcijos elementų deformacijos ir (arba) suirimas. 39.2. Nagrinėjamos statinių dalys: a) laikančiosios konstrukcijos su gaisro izoliavimo funkcija ir be jos: - sienos (vidinės, išorinės); - perdangų ir denginių elementai; - kolonos, sijos ir santvaros; - laiptinių elementai; b) dalys, kurios didina atsparumą ugniai: pasyvios: - pakabinamosios lubos, lubų membrana; - vertikalios priešgaisrinės pertvaros; - ugniai atspari apdaila ir danga; - vandens pripildytos konstrukcijos; aktyvios: - vandens purškimo įrenginiai (drenčeriniai) konstrukcijoms aušinti. 40. Gaisro kilimo ir ugnies bei dūmų plitimo ribojimas statiniuose 40.1. Gaisro kilimo ir ugnies bei dūmų plitimo ribojimo statiniuose tikslai yra: - sulėtinti gaisro įsiliepsnojimo greitį ir ugnies bei dūmų plitimą statiniuose, kad žmonės, esantys arčiau ir (arba) toliau nuo gaisro židinio, turėtų pakankamai laiko evakuotis; - sudaryti galimybes ugniagesiams gelbėtojams (PGT komandai) kontroliuoti gaisrą, kad jis nesiplėstų. Išvardytus tikslus galima pasiekti šiais būdais: 1) neleidžiant kilti gaisrui; 2) ribojant ugnies bei dūmų susidarymą ir plitimą gaisro židinio patalpoje; 3) ribojant ugnies ir dūmų plitimą už gaisro židinio patalpos ribų. 40.2. Pradinio užsidegimo prevencija 40.2.1. Pradinio užsidegimo prevencija priklauso nuo viso komplekso panaudotų priešgaisrinių priemonių: instrukcijų įrenginių ir įtaisų naudotojams ir reikalavimų prietaisų ir įrenginių bei statinių naudojimo savybėms laikymosi. 40.2.2. Nagrinėjami statiniai ar jų dalys (žemiau aprašomos nuostatos, vyraujančios valstybėse, ES narėse): a) elektros instaliacija turi būti projektuojama ir įrengiama taip, kad: - nesukeltų gaisro; - aktyviai neskatintų gaisro; - ribotų gaisro plitimą; - kilus gaisrui, būtų galima imtis veiksmingų gaisro gesinimo priemonių ir atlikti gelbėjimo darbus; b) šildymo įrenginiai ir jų dalys turi būti projektuojami ir montuojami taip, kad: - jie nesukeltų gaisro; - aktyviai neskatintų gaisro; - ribotų gaisro plitimą; - ribotų gaisro pavojų gretimiems elementams (grindims, sienoms) ar įrangai (baldams); - didelių komponentų ir veikiančių prietaisų paviršiai neįkaistų iki neleistinų ribų; - kilus gaisrui, būtų galima imtis veiksmingų gaisro gesinimo priemonių ir atlikti gelbėjimo darbus; c) dujiniai įrenginiai, kurių projektavimo ir montavimo klausimai išdėstyti Tarybos direktyvoje 90/396/EEC dėl valstybių narių įstatymų, taikomų degiųjų dujų deginimo prietaisams, suvienodinimo; d) žaibosaugos įrenginiai, kurių tikslas yra apsaugoti statinius ir juose esančius žmones nuo žaibo ar kitokių atmosferos elektros iškrovų. Žaibosaugos įrenginiai turi: - sudaryti tolygų žaibosaugos įrenginių tinklą, per kurį atmosferos elektros krūviai galėtų saugiai patekti į žaibosaugos sistemą, nepadarydami žalos statiniams; - sudaryti vieną ar daugiau mažos varžos kelių, kuriais atmosferos elektros krūvis būtų nuvedamas į žemę be rizikos statiniams ar kitiems statinių įrenginiams; - sudaryti tokį žaibosaugos įrengimų tinklą, kad atmosferos elektros krūvis nutekėtų į žemę, nedidindamas instaliacijos elektrinio potencialo; - sudaryti atitinkamas jungtis su įžemintomis metalinėmis statinio dalimis; - jei reikia, sekti ir (arba) registruoti atskirų žaibo iškrovų skaičių ir (arba) stiprumą. Poveikis: projektinė atmosferos elektros iškrova. Naudojimo savybės: gebėjimas apsaugoti statinius nuo žaibo ir saugiai nuvesti bet kurią elektros srovę į žemę; e) degiųjų dujų aptikimo įtaisai, kurie skirti aptikti degiąsias dujas tol, kol aplinkoje susidarys užsidegimo ar sprogimo koncentracija, sužadinti visas reikiamas saugos priemones (tokias kaip vėdinimo įjungimas ar dujų srauto blokavimas). Tam tikslui reikia: - saugomame plote įrengti tinkamus signalizatorius (analizatorius), kad būtų galima pakankamai greitai aptikti degiąsias dujas; - įrengti patikimas ryšio tarp signalizatorių (analizatorių) ir centrinio pulto priemones; - aprūpinti centrinį pultą priemonėmis, paaiškinančiomis signalizatorių signalus, nustatančiomis vietą, iš kurios ateina kuris nors įspėjimas, atkreipiančiomis dėmesį į gaisro ar sutrikimų įspėjimus ir atliekančiomis kitus reikalingus veiksmus; - kad statiniai, kuriuose sumontuoti įtaisai, būtų atsparūs išoriniams poveikiams ir įtaisai galėtų atlikti savo funkcijas nustatytą darbo laiką; f) sprogimo (gaisro) slopinimo įrenginiai, kurių paskirtis yra neleisti susidaryti per dideliam slėgiui (sprogimo slėgiui), atsirandančiam uždarame tūryje dėl dujų ar dulkių užsidegimo. Tam reikia nedelsiant nustatyti slėgio padidėjimą ir išpurkšti tolygiai paskirstytą gesinimo medžiagą į saugomą uždarą tūrį per kuo trumpesnį laiką. Poveikis: aplinkos parametrai, nustatytos bandymo sąlygos. Naudojimo savybės: gebėjimas susižadinti pagal projekto parametrus ir išpurkšti bei sudaryti apskaičiuotą gesinimo priemonės koncentraciją uždarame tūryje per nustatytą laiką; g) vėdinimo sistemos, kurios turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad per jas būtų išvengta ugnies ir dūmų plitimo iš patalpos, kurioje kilo gaisras, į kitas patalpas. Situacijos, kai turi būti naudojami atsparūs ugniai ortakiai ir (arba) ugnies vožtuvai: 1 situacija. Kiekvienoje patalpoje turi būti įrengti atskiri tiekimo ir oro šalinimo ortakiai be angų kitose patalpose, per kuriuos jie praeina. Galimas sprendinys: vengiant gaisro plitimo, naudoti atsparius ugniai ortakius. 2 situacija. Skirtingiems gaisriniams skyriams turi būti įrengtas bendras ortakis. Galimi trys sprendiniai: - ortakiai gali būti neatsparūs ugniai. Ją sulaikantys vožtuvai montuojami kiekviename ortakio susikirtime su ugniai atsparia siena (perdanga). Kai ugnies vožtuvai montuojami atokiai nuo atsparių ugniai sienų (perdangų), ortakis tarp ugnies vožtuvo ir sienų (perdangų) turi būti atsparus ugniai; - ortakiai turi būti atsparūs ugniai. Prie kiekvienos angos montuojamas ugnį sulaikantis vožtuvas. Taip pat galima naudoti neatsparius ugniai ortakius, įrengiant juos ugniai atspariose šachtose. Tokiu atveju ugnies vožtuvai turi būti sumontuoti prie kiekvienos šachtos angos; - ortakiai turi būti atsparūs ugniai. Oro tiekimo arba šalinimo ventiliatoriai visada turi būti parengti darbui. Tam, kad ugnis nepatektų į tiekiamuosius ortakius ir neplistų per vėdinimo ortakius, būtina sudaryti reikiamą oro srautą ar slėgį. 3 situacija. Oro tiekimas vyksta per angas su ugnies vožtuvais. 40.3. Ugnies ir dūmų atsiradimo ir plitimo ribojimas gaisriniame skyriuje 40.3.1. Valstybėse, ES narėse, norminių dokumentų reikalavimais siekiama riboti greitą statybos produktų degimą pradinėje gaisro stadijoje ir statybos produktų įsiliepsnojimą gaisriniame skyriuje. Taigi tinkami statybos produktai gaisro metu turi turėti tam tikras savybes. Tokios savybės yra vertinamos pagal gautus šiluminio poveikio rezultatus. Pradedama nuo mažos liepsnos (pvz., degtuko) poveikio iki šiluminio poveikio pradiniame gaisro (dega pavieniai daiktai, pvz., baldai) ir jau išsivysčiusio gaisro etapuose. Pradiniame gaisro etape, kol gaisriniame skyriuje nesusidarė kritiškos sąlygos žmonėms, iš jos dar galima evakuotis. Kritiškos padėties susidarymo laikotarpį mažina ugnies paveiktų paviršių, ugnies ir dūmų nepalanki įtaka (blogas matomumas, nuodingumas). Tolesnis gaisro įsiliepsnojimas didina statinio konstrukcijų šiluminį poveikį. Nedidelėje patalpoje įsiliepsnojęs lokalus gaisras gali paveikti gretimus statinio elementus iki įkaitimo sąlygų. Norint anksti aptikti gaisrą ir imtis jo likvidavimo priemonių, reikia statinyje įrengti žemiau nurodytas gaisro pavojaus signalizacijos, įspėjimo, gaisro slopinimo bei gesinimo sistemas: 1) Pirminiai gaisro gesinimo įrenginiai Pirminiai gaisro gesinimo įrenginiai yra statiniuose sumontuoti gaisriniai čiaupai (gaisrinės žarnos su švirkštais, kurie sudaro žmonėms galimybę kontroliuoti ir iš arti gesinti kilusį gaisrą). Poveikis: aplinkos vidaus ir išorės parametrai; jėga, reikalinga žarnai ištraukti; vandens slėgis. Naudojimo savybės: gebėjimas tiekti projektinį vandens debitą (l/s) su projektiniu slėgiu per gaisrinės žarnos ilgį su pakankamo ilgio vandens čiurkšle, leidžiančia žmonėms nedelsiant pradėti pirminį gesinimą. 2) Gaisro gesinimo sprinkleriniai įrenginiai Įrenginių paskirtis yra užtikrinti pradinę reakciją į gaisrą ir išpilti tam tikrą vandens kiekį (litrų) į ploto vienetą per tam tikrą laiką (min.). Sistema taip pat gali atlikti įvairias avarines funkcijas: įspėti gyventojus ir iškviesti PGT komandas. Poveikis: vidaus aplinkos parametrai (pvz., temperatūra ir santykinė drėgmė); imituotas ugnies eksponavimas (pvz., karštas oras ar karštas skystis), siekiant įvertinti reakcijos lygį; mechaninis smūgis į skirstomąjį vamzdyną ir kt. Naudojimo savybės: gebėjimas automatiškai suveikti ir išpilti tolygiai paskirstytą nustatytą vandens kiekį į nustatytą plotą per tam tikrą laiką. Rodikliai: valstybėse, ES narėse, naudojama dimensija – l/m2×min.; maksimalus veikimo plotas; sprinklerinių purkštukų, veikiančių vienu metu, skaičius; įrenginio reagavimo į gaisrą laikas. 3) Vandens purškimo (drenčeriniai) įrenginiai Vandens purškimo sistemos paskirtis: - užtikrinti pradinį reagavimą į gaisrą, išpurškiant iš anksto numatytame plote tam tikrą kiekį vandens siekiant kontroliuoti ir (arba) užgesinti gaisrą; - aušinti įrenginį, kuris, veikiamas temperatūros (paprastai šiluminio spinduliavimo, bet ne tik), gali apsunkinti situaciją sprogimu, griuvimu, degalų ištekėjimu ar kitaip; - sudaryti vandens užtvarą, blokuojančią gaisro plitimą. 4) Gesinimo putomis įrenginiai Stacionarūs gesinimo putomis įrenginiai – tai rankinės ar automatinės sistemos, sumontuotos gesinti degiuosius skysčius ir ne tik juos. Išpurkštos gesinimo putos (putų koncentrato ir vandens tirpalas) izoliuoja gaisro paviršiuje esančius garus nuo atmosferos deguonies (oksidanto). Antrinė jų funkcija – degančių medžiagų ataušinimas. Nors tokios sistemos gali veikti automatiškai, daugelis jų valdomos rankiniu būdu. Poveikis: vidaus aplinkos parametrai. Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir išleisti apskaičiuotą aeruotų ar neaeruotų putų ir vandens tirpalo kiekį nustatytu tankiu (kg/m3) virš nurodyto ploto per tam tikrą laiką. Rodikliai: putų purškimo intensyvumas ir paviršiaus padengimo laikas. 5) Gesinimo anglies dioksidu įrenginiai Stacionarių CO2 įrenginių paskirtis yra sumažinti deguonies kiekį gaisro vietoje, išstumti (atskiesti) jį CO2 dujomis ir tokiu būdu užgesinti gaisrą; tuo pat metu ar anksčiau sukelti aliarmą, kad būtų galima imtis neatidėliotinų veiksmų: evakuoti personalą, iškviesti PGT komandas ir kt. Tai pasiekiama pripildant patalpą CO2 dujų iki nustatytos koncentracijos ar naudojant jas tik lokaliai (projektinė koncentracija pasiekiama tik artimiausioje gaisro aplinkoje). Poveikis: vidaus aplinkos parametrai. Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir išleisti gesinimo medžiagą, tolygiai paskirstant ją patalpos erdvėje, išlaikyti nustatytą koncentraciją (procentais) nustatytą laiką. Rodikliai: CO2 koncentracija patalpoje ir patalpos pripildymo trukmė (išleidimo greitis). Pastaba. CO2 projektinė koncentracija sumažina deguonies koncentraciją žemiau lygio, reikiamo žmogaus gyvybei palaikyti, todėl iš patalpos, į kurią turės būti leidžiamos CO2 dujos, būtina evakuoti žmones. Naudojant lokalias sistemas, kai sudaromos specialios sąlygos ir griežtai laikomasi specialių saugos priemonių (personalo mokymas ir kt.), visiška žmonių evakuacija gali būti nereikalinga. 6) Halogeniniai (ar panašaus tipo) gesinimo įrenginiai Stacionari gaisro gesinimo sistema, kuri išleidžia apskaičiuotą dujinio halogeno ar kitos, duodančios panašų efektą, gesinimo priemonės kiekį, kurio pakanka degios medžiagos (degalų) ir deguonies reakcijai užslopinti ir tokiu būdu užgesinti gaisrą; kartu (ar anksčiau) sukelia aliarmą, kad būtų galima imtis reikiamų veiksmų: evakuoti personalą, iškviesti PGT komandas ir kt. Sistema naudojama visai patalpai pripildyti iki reikiamos halogeno dujų koncentracijos arba lokaliai (pasiekiant reikiamą koncentraciją tik gaisro aplinkoje). Poveikis: aplinkos vidaus parametrai. Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir leisti gesinimo medžiagą, tolygiai paskleidžiant patalpoje ar virš nurodyto ploto, norint sudaryti ir išlaikyti projektinę koncentraciją (procentais) nustatytą laiką. Rodikliai: halogeno koncentracija ir patalpos pripildymo laikas. 7) Milteliniai gesinimo įrenginiai Stacionarios miltelinio gesinimo sistemos miltelius ant liepsnos išpurškia pradinėje gaisro stadijoje. Milteliai, laikomi balionuose, purškiami suslėgtuoju oru per kūginį purkštuką. Jie gali būti tiekiami iš baliono į kūginį purkštuką standžiu ar lanksčiu vamzdynu (žarnos rite), arba kūginis purkštukas gali būti tiesiogiai sujungtas su balionu. Sistema gali būti valdoma rankiniu būdu ar automatiškai. Poveikis: vidaus aplinkos parametrai. Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu ar automatiškai sužadinti ir purkšti apskaičiuotą gesinimo medžiagos kiekį (kg/m3) ant nurodyto ploto(m2). 8) Rankiniai gaisrinės signalizacijos įrenginiai Rankinis gaisrinės signalizacijos įrenginys statiniuose sudaro galimybę žmonėms įjungti gaisro aliarmo signalą ir perduoti jį į centrinį pultą, pradėti įvairius veiksmus: evakuoti žmones, iškviesti PGT komandas, paleisti gaisro gesinimo sistemą. Poveikis: aplinkos parametrai, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį (naudojimas viduje ar lauke). Naudojimo savybės: galimybė rankiniu būdu sužadinti ir prireikus perduoti signalą į centrinį signalizacijos ir valdymo pultą. 9) Automatiniai gaisro aptikimo ir signalizacijos įrenginiai Automatiniai gaisro aptikimo ir signalizacijos įrenginiai leidžia aptikti gaisro kilimo vietą kiek įmanoma anksčiau ir perduoti signalą į kontrolės ir indikacijos mazgą, kad būtų galima imtis reikiamų veiksmų: evakuoti žmones, iškviesti PGT komandas, automatiškai leisti gesinimo medžiagą. Aliarmo indikacija įgalina duoti pavojaus signalą. Įrenginys leidžia aptikti įvairius gaisro metu atsirandančius reiškinius: šilumą, dujas, dūmus, liepsną ir pasiųsti signalą, kuris suprantamas valdymo centrui (centralei). Aptikimo dalis. Poveikis: aplinkos parametrai; nurodytas bandomasis gaisras (pavienio degančio daikto). Naudojimo savybės: galimybė automatiškai aptikti dūmus, liepsną ir (arba) šilumą (susiejant konkrečiais projektinio gaisro dydžiais ar jo imitacija) bei perduoti signalą į indikacijos ir valdymo centrą (centralę). Aliarmo dalis. Poveikis: aplinkos parametrai. Naudojimo savybės: galimybė automatiškai ar rankiniu būdu sužadinti ir duoti garsinį ir (arba) šviesos pavojaus signalą. 10) Dūmų ir šilumos šalinimo įranga Rankinio ar automatinio valdymo įrangos kartu su dūmų užtvaromis paskirtis yra šalinti gaisro dūmus ir šilumą iš statinių, naudojant natūralųjį ir mechaninį vėdinimą arba jų derinį (tol, kol jie nėra toje pačioje uždūmintoje patalpoje), kad būtų apribotas horizontalus dūmų sklidimas ir sudaryta bedūmė erdvė po pakilusių dūmų sluoksniu. Įranga gali turėti papildomą paskirtį: - apsaugoti nuo dūmų evakuacijos ir priėjimo kelius; - greitinti gaisro gesinimo operacijas, kai sudaromas neuždūmintas sluoksnis; - sulėtinti, neleisti plisti liepsnai ar įsiliepsnoti gaisrui; - mažinti dūmų ir šilumos karščio sukeliamą žalą; - mažinti įtempimus, kurie veikia statinio konstrukcijas, kilus gaisrui. 40.4. Ugnies ir dūmų plitimo už gaisro patalpos ribojimas 40.4.1. Ugnies ir dūmų plitimą galima riboti vienu iš nurodytų būdų: - įrengiant gaisrą atskiriančius konstrukcinius elementus (sienas, perdangas ir kt.), atsparius šiluminiam poveikiui; - uždarant gaisrą atskiriančių konstrukcinių elementų angas; - tinkamai projektuojant fasadus, stogus, neleidžiančius ugniai plisti į gretimas to paties statinio dalis; - ugnies slopinimo ir gesinimo įrenginiais; - pašalinant karštas dujas ir dūmus natūraliomis ar mechaninėmis priemonėmis; - įrengiant dūmų užtvaras (pvz., užuolaidas, liukus); - įrengiant ugniai atsparius ortakius ir (arba) ugnies vožtuvus; - sudarant oro slėgio skirtumus tarp atskirų statinio zonų ir kontroliuojant dūmų judėjimą tarp jų. Pastaba. Evakuacijos keliuose neturi susidaryti kritinės, pavojingos žmonių gyvybei sąlygos. Šilumos ir dūmų (ribotas matymas ir nuodingosios dujos) sklidimas už gaisro patalpos gali sutrumpinti laiką, per kurį bus pasiektos kritinės sąlygos. Praktiniais sumetimais dūmų atskyrimo ribos dažnai (nors ne visada) sutampa su suskaidymo į gaisrinius skyrius ribomis, tada abi funkcijas galima įvykdyti naudojant tuos pačius atskiriamuosius elementus. Paprastai atsparūs ugniai atskiriamieji elementai yra be angų ar plyšių, todėl sudaro pakankamas užtvaras dūmams sklisti. Jiems neturi būti keliami konkretūs reikalavimai. Kitiems atskiriamiesiems elementams, pvz., durims, vamzdynų vožtuvams ir angų, per kurias nutiesti elektros kabeliai, užtvaroms, gali prireikti suformuluoti jų savybių išsamius reikalavimus, dėl kurių jie galėtų atlikti dūmų užtvarų funkciją. Specialiai nagrinėtinas dūmų plitimo ortakiais, aptarnavimo (apžiūros) kanalais, šachtomis bei jų priežiūros angomis keliamas pavojus. 40.4.2. Nagrinėjamos statinių dalys: a) eksponuojami (poveikio) paviršiai: - išorės sienos (fasadai); b) dalys (su gaisro atskyrimo funkcijomis): - sienos (vidinės), - perdangos, - stogai, - pertvaros ir nelaikančios apkrovų išorinės sienos, - lubų membranos, - konvejerių ir kanalinių transportavimo sistemų dangčiai (užsklandos), - pakeltos grindys, - konstrukcijų sandūros, - aptarnavimo (apžiūros) kanalai ir šachtos (žr. 47.5 p.). Vertinant išorines sienas, reikia atsižvelgti į tai, kad ugnis iš vienos patalpos į kitą gali persimesti: - sugedus ugnies atskyrimo elementams tarp gaisrinių skyrių; - sugedus sandūroms tarp sienų ir perdangų bei fasado; - išplitus ugniai per fasado angas (langus, balkonus, lodžijas); - išplitus ugniai per fasado išorinį paviršių. Naudojimo savybių vertinimo kriterijai: reakcijos į gaisrą rodikliai; statinio vidaus ir išorės elementų atsparumas ugniai; c) konstrukcijos, didinančios atsparumą ugniai: - pakabinamosios lubos. Pakabinamosios lubos gali būti laikomos didinančiomis aukščiau esančių elementų (pvz., perdangų ar stogo) atsparumą ugniai tik tada, kai, skirtingai nuo lubų membranos (žr.47.5.3 p.), jos pačios yra atsparios ugniai. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į apšvietimo, vėdinimo ir eksploatacinių angų, aptarnavimo įrangos, perdangų ar stogo degių medžiagų daromą įtaką konstrukcijų atsparumui ugniai (žr. 47.4(1) p.); d) instaliacija: - vėdinimo sistemos (ortakiai ir užtvaros) (žr. 40.2.2(g) p.); - automatiniai gaisro aptikimo ir aliarmo įrenginiai (žr. 40.3.1(9) p.); - dūmų ir šilumos šalinimo bei vėdinimo įranga (žr. 40.3.1 (10) p.); - slėgio sudarymo įrenginiai. Slėgio sudarymo įtaisai neleidžia patekti dūmams į evakuacijos kelius ir kitus plotus, palaikydami juose aukštesnį oro slėgį negu gretimose statinio dalyse. Tokios neuždūminamos zonos leidžia: - žmones saugiai evakuoti iš pastato; - pastate saugiai judėti ugniagesiams gelbėtojams. Poveikis: vidaus ir išorės aplinkos parametrai. Naudojimo savybės: galimybė sužadinti ir sudaryti projektinį slėgio perteklių patalpoje ar projektinį oro srautą per sienų, lubų angas tam tikrose patalpose. Įtaisas privalo veikti sutrikus pagrindiniam elektros energijos tiekimui. 41. Gaisro plitimo į gretimus statinius ribojimas 41.1. Gaisro plitimą į gretimus statinius būtina riboti tam, kad būtų: - užtikrinta gretimuose statiniuose esančių žmonių sauga; - išvengta užsidegimo ir jo padarinių gyvybiškai svarbiuose statiniuose (pvz.: ligoninėse, ryšių paslaugų objektuose, materialinių atsargų sandėliuose) ir dideliu mastu nesunaikinti pastatai bei juose esanti įranga; - sudaryta galimybė ugniagesiams kontroliuoti gaisrą (didelio gaisro sukeltas karštis gali neleisti veikti ugniagesiams gelbėtojams). Nagrinėjamos dvi situacijos: - gaisro plitimas tarp visai atskirų statinių, pavyzdžiui, pastatuose, esančiuose skirtingose gatvės pusėse; -gaisro plitimas iš statinio į statinį, kurie yra sujungti, tačiau tarp jų yra ugniasienė. Gaisro plitimą į gretimus statinius galima sumažinti ribojant šilumos spinduliavimą: - nustatant saugų atstumą tarp statinių; - ribojant neapsaugotų plotų (pvz., langų angų) matmenis; - nustatant fasado medžiagų atsparumą ugniai; - nustatant fasado įstiklintų ar neįstiklintų dalių atsparumą ugniai; - numatant aktyvių saugos priemonių patalpose, tokių kaip vandens purškimo sistemos, įrengimą ir pan.; - kontroliuojant užsidegimą ir ugnies plitimą per išorinį stogo konstrukcijos paviršių, taip pat ir per stoglangius; - kontroliuojant ugnies išsiveržimą iš statinio; - ko …