VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 1992 M. GRUODŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 37 „DĖL ŽODŽIŲ SANDAROS KLAIDŲ SĄRAŠO“, 1993 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 38 „DĖL SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDŲ BEI NETEIKTINOS ŽODŽIŲ TVARKOS SĄRAŠŲ“, 1993 M. KOVO 4 D. NUTARIMO NR. 39 „DĖL ĮVAIRIŲ FORMŲ VARTOJIMO KLAIDŲ IR LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ SĄRAŠŲ“, 1993 M. GEGUŽĖS 6 D. NUTARIMO NR. 40 „DĖL PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ SĄRAŠO“, 1993 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 41 „DĖL NETEIKTINŲ VERTINIŲ SĄRAŠO“, 1993 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 42 „DĖL NEVARTOTINŲ NAUJŲJŲ SVETIMYBIŲ SĄRAŠO“, 1994 M. KOVO 3 D. NUTARIMO NR. 43 „DĖL LIETUVIŲ BENDRINĖS TARTIES BŪTINIAUSIŲ REIKALAVIMŲ“, 1994 M. GEGUŽĖS 26 D. NUTARIMO NR. 46 „DĖL NETEIKTINŲ SVETIMYBIŲ IR JŲ DARINIŲ SĄRAŠO“ IR 1996 M. GRUODŽIO 19 D. NUTARIMO NR. 57 „DĖL ŽODŽIŲ IR JUNGINIŲ REIKŠMĖS KLAIDŲ SĄRAŠO“ PAKEITIMO 1997 m. gruodžio 18 d. Nr. 68 Vilnius Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutaria: Pakeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 37 „Dėl Žodžių sandaros klaidų sąrašo“, 1993 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 38 „Dėl Sakinio dalių ir sakinių jungimo klaidų bei Neteiktinos žodžių tvarkos sąrašų“, 1993 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl Įvairių formų vartojimo klaidų ir Linksnių vartojimo klaidų sąrašų“, 1993 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl Prielinksnių vartojimo klaidų sąrašo“, 1993 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 41 „Dėl Neteiktinų vertinių sąrašo“, 1993 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 42 „Dėl Nevartotinų naujųjų svetimybių sąrašo“, 1994 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 43 „Dėl Lietuvių bendrinės tarties būtiniausių reikalavimų“, 1994 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 46 „Dėl Neteiktinų svetimybių ir jų darinių sąrašo“ ir 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 57 „Dėl Žodžių ir junginių reikšmės klaidų sąrašo“, sujungti juos ir išdėstyti taip: „VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAS DĖL DIDŽIŲJŲ KALBOS KLAIDŲ SĄRAŠO Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutaria: Patvirtinti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą (pridedama). “ PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68 Didžiosios kalbos klaidos 1. ŽODYNO KLAIDOS 1.1. Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai 1.1.1. adejalas, adijalas = apklõtas 1.1.2. aiva = svaraĩnis 1.1.3. akuratnas, -a, akurat(n)us, -i = tvarkìngas, -a, kruopštùs, -ì, padorùs, -ì; gẽras, -à; teisìngas, -a akuračiai, akuratn(i)ai = tvarkìngai, kruõpščiai; padõriai*; geraĩ; teisìngai 1.1.4. apart = bè, išskýrus; be tõ 1.1.5. arenda = núoma arenduoti = núomoti(s), iš(si)núomoti 1.1.6. babina = rìtė 1.1.7. bakanas = kẽpalas 1.1.8. balėja, balija = 1. skalbtùvė; 2. praustùvė 1.1.9. balkis = sijà 1.1.10. bantas = 1. kãspinas; 2. petelìškė (kaklaraištis) bantuotas, -a = kaspinúotas, -a 1.1.11. baranka, baronka = riestaĩnis baronkėlė, baronkytė = 1. riestainiùkas; 2. traškùtis 1.1.12. barchatas = aksómas barchatinis, -ė = aksomìnis, -ė 1.1.13. basket(k)ės = sportùkai, spòrtbačiai; spec. krepšìnio bãtai 1.1.14. baumkuchenas, bankuchenas = šakõtis 1.1.15. benzokolonėlė, benzokolonkė, benzokolonka = 1. degalìnė; 2. (benzìno) kolonė̃lė 1.1.16. bevelyti = bū́ti liñkusiam, -iai, liñkti; plg. 1.1.84. 1.1.17. biednas, -a = neturtìngas, -a; skurdùs, -ì biednai = neturtìngai, skur̃džiai biedniokas = var̃gšas, var̃geta, skur̃džius biednystė = var̃gas, skur̃das biednuomenė = vargúomenė 1.1.18. biskis, biskelis, biskutis...; biškis, biškelis, biškutis... = trupùtis, truputė̃lis, trupučiùkas, mažumė̃lis biskį, biskelį, biskutį...; biškį, biškelį, biškutį... = trupùtį, truputė̃lį, trupučiùką, mažumė̃lį (-ę), bent kíek 1.1.19. blicas = blýkstė blicinterviu = akìmirkos (trum̃pas) interviù blicpartija = žaĩbo pártija blicturnyras = žaĩbo turnỹras 1.1.20. bliūdas = dubuõ bliūdelis, bliūdukas = dubenė̃lis pusbliūdis = pùsdubenis 1.1.21. bliuznyti = blevỹzgoti, pliaũkšti, nešvánkiai kalbė́ti 1.1.22. bonka, bonkė = bùtelis bonkelė, bonkutė = buteliùkas pusbonkis = pùsbutelis 1.1.23. bravoras = 1. (alaũs) daryklà; 2. (spìrito) varyklà 1.1.24. britva = 1. skustùvas; 2. (skutìmosi) peiliùkas britvutė = (skutìmosi) peiliùkas 1.1.25. britvonas = keptùvas 1.1.26. broma = 1. tarpùvartė; 2. var̃tai; 3. árka 1.1.27. broniruoti = už(si)sakýti (iš añksto), rezervúoti broniruotė = (išankstìnis) užsãkymas, rezervãvimas 1.1.28. brudas = 1. pur̃vas, nešvarùmai; núosėdos; 2. bjaurùmas, bjaurastìs; bjaurýbė brudnas, -a = pur̃vinas, -à; mur̃zinas, -à; nešvarùs, -ì 1.1.29. brusas = tãšas bruselis, brusokas = tašẽlis 1.1.30. bukietas = púokštė bukietavimas = spec. rẽtinimas lizdaĩs 1.1.31. bulka = bandà; pyrãgas bulkelė, bulkutė = bandẽlė, bandùtė 1.1.32. chrustai, krustai = žagarė̃liai, ausẽlės 1.1.33. čecholas = ùžvalkalas čecholiukas = užvalkaliùkas 1.1.34. čerešnė = trẽšnė 1.1.35. daboti = 1. sáugoti, prižiūrė́ti; 2. žiūrė́ti pasidaboti = 1. nusižiūrė́ti; 2. patìkti 1.1.36. dekis = užklõtas, ùžtiesalas, plèdas 1.1.37. dratas = vielà dratinis, -ė = vielìnis, -ė 1.1.38. ermideris, ermyderis, ermidelis = 1. triùkšmas; 2. sámbrūzdis, maišatìs 1.1.39. fara = žibiñtas 1.1.40. farforas = porceliãnas farforinis, -ė = porceliãninis, -ė 1.1.41. frizuoti(s) = garbiniú́oti(s); garbanóti(s) frizūra = šukúosena 1.1.42. fundyti = 1. váišinti; 2. dovanóti 1.1.43. galka, galkė = (mėsõs) kukùlis 1.1.44. geska, geskutė = papetė̃ 1.1.45. grafkė, grapkė, grafkutė = žiogẽlis; segtùkas 1.1.46. grimeris, -ė, grimierius, -ė = grimúotojas, -a 1.1.47. guzikas = sagà 1.1.48. gvintas = sriẽgis gvintuoti = sríegti 1.1.49. išmiera žr. 1.1.78. 1.1.50. (iš)mislyti, (iš)mislinti = (pra)manýti, tar̃ti; (iš-), (su)galvóti, mąstýti išmislas = prãmanas, prasimãnymas mislis = mintìs 1.1.51. kaldra = añtklodė 1.1.52. kalnierius = apýkaklė 1.1.53. kavoti(s) = 1. slė̃pti(s); 2. láidoti (nesangr.) kavon(k)ės = slėpỹnės, skiniùkas 1.1.54. kazarma(s) = kareivìnės kazarminis, -ė = kareivìnių 1.1.55. kelnė = spec. mentė̃ 1.1.56. kitka = spec. spùdulas 1.1.57. klapanas = 1. vožtùvas; 2. añtkišenis 1.1.58. kleckai = kukùliai kleckienė = kukuliẽnė kleckučiai = kukuliùkai 1.1.59. knatai = spec. pùsverpaliai 1.1.60. knatas = dãgtis 1.1.61. knopkė, knopka = 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. smeigtùkas 1.1.62. kolioti(s) = plū́sti(s), kõneveikti 1.1.63. kombikormas = spec. kombinúotieji pašaraĩ 1.1.64. konusas = kū́gis konusinis, -ė = kū́ginis, -ė 1.1.65. košeliena = šaltíena 1.1.66. kūdas, -a = líesas, -à (su)kūsti = (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti 1.1.67. kurtkė, kurtka = striùkė 1.1.68. kvasas = girà 1.1.69. kvoldas = klõstė kvolduoti = klóstyti 1.1.70. lastai = plaũkmenys 1.1.71. lystelė = 1. juostẽlė; spec. leñtjuostė; 2. spec. ilgìnė; 3. spec. príesiuvas 1.1.72. lištva, lištvelė = juostẽlė; spec. leñtjuostė 1.1.73. liukras = spec. glãjus 1.1.74. liuosas, -a = laĩsvas, -à liuosinti, liuosuoti = láisvinti liuosuojantis, -i = láisvinamas, -a liuoslaikis = laisvãlaikis paliuosuoti = 1. atléisti (iš darbo); 2. paléisti pasiliuosuoti = išeĩti (iš darbo) 1.1.75. maštabas = mãstas 1.1.76. mazolis, mozolis = núospauda 1.1.77. mereška = peltakỹs mereškuoti = peltakiúoti 1.1.78. miera = 1. dỹdis, nùmeris, matmuõ; 2. mãtas; 3. mãstas, matãvimo į́rankis išmiera = 1. matmuõ; 2. dỹdis, nùmeris mieruoti(s) = matúoti(s) mierkavoti = matúoti, (nu)táikyti primierka = pri(si)matãvimas 1.1.79. mostis, mostelė = tẽpalas, tepaliùkas 1.1.80. mozoti = tèpti; teplióti, terlióti 1.1.81. (ne)boti = (ne)páisyti, (ne)žiūrė́ti 1.1.82. norka = audìnė 1.1.83. papkė = 1. ãplank(al)as; 2. segtùvas 1.1.84. (pa)velyti = 1. léisti; 2. linkė́ti 1.1.85. petruška = petrãžolė 1.1.86. planeris = sklandytùvas 1.1.87. planka, plankutė = 1. juostẽlė; 2. spec. príekraštis 1.1.88. plėmas, plėmė = dėmė̃ plėmuoti = dėmė́ti, palìkti dėmès 1.1.89. pletkas, pliotkas = ãpkalbos, pãskalos pletkininkas, -ė = liežuváutojas, -a pletkinti, pletkavoti = liežuváuti, apkalb(in)ė́ti 1.1.90. plintusas = spec. griñdjuostė 1.1.91. ploščius = líetpaltis ploščinis, -ė, ploštinis, -ė = lietpaltìnis, -ė 1.1.92. pončka(s), pončkutė = spùrga 1.1.93. priča(s) = alegòrija, alegòrinis pãsakojimas; parãbolė 1.1.94. priklus, -i = įkyrùs, -ì; šleikštùs, -ì, bjaurùs, -ì; atgrasùs, -ì 1.1.95. proba = mėginỹs, bandinỹs 1.1.96. prosai = sóros 1.1.97. prosas = lygintùvas prosyti, prosinti = lýginti 1.1.98. prūdas = kū́dra, tvenkinỹs 1.1.99. pundas, pundelis, pundulys = 1. ryšulỹs, -ė̃lis; 2. šū́snis; glėbỹs 1.1.100. rasoda = pasõdai, daigaĩ 1.1.101. rėdyti(s) = vil̃kti(s), reñgti(s) (drabùžiais); puõšti(s), dabìnti(s); reñgti, ruõšti aprėdas, aprėdalas = ãpdaras, ãpdangalas, drabùžis; dangà parėdas = papuošìmas, pãpuošalas; ãpdaras, apsirengìmas; išeigìniai drabùžiai parėdymas = 1. pótvarkis; 2. nuródymas 1.1.102. rubežius = 1. síena; 2. ribà rubežiuotis = ribótis 1.1.103. rūgoti(s) = bárti(s), kéikti(s), plū́sti(s), iškalbė́ti 1.1.104. ružavas, -a = rõžinis, -ė; raũsvas, -à 1.1.105. salka = mansárda 1.1.106. sasiska, sosiska, sosiskė = dešrẽlė 1.1.107. sklepas = 1. rūsỹs; 2. pùsrūsis 1.1.108. slaidas = skaidrė̃ 1.1.109. smakas = slìbinas 1.1.110. sortuoti, sortiruoti = rūšiúoti 1.1.111. (su)bujoti = 1. (su)vešė́ti, (su)keróti, tar̃pti; 2. (su)klestė́ti buinas, -a, buinus, -i = 1. vešlùs, -ì; iš(si)kerójęs, -usi; 2. riebùs, -ì 1.1.112. strausas, štrausas = strùtis 1.1.113. šlanga(s) = žarnà 1.1.114. šlipsas = kaklãraištis 1.1.115. šmotas = gãbalas 1.1.116. šniūras = 1. vir̃vė; 2. virvùtė; 3. spec. virvė́laidis šniūrelis, šniūriukas = var̃stis, raĩštis, varsčiùkas, raištẽlis 1.1.117. špaklis, špaklius = glaĩstas špakliuoti = glaistýti 1.1.118. špalas = pãbėgis 1.1.119. špilka, špilkutė = 1. smeigė̃, smeigẽlė; 2. (plaukų̃) segtùkas špilkuoti = 1. smaigýti, badýti; 2. pašiẽpti, ironizúoti 1.1.120. špricas = švir̃kštas špricuoti = švir̃kšti 1.1.121. štatas = valstijà 1.1.122. štatyvas = stõvas 1.1.123. štuka = 1. víenetas; 2. gãbalas; 3. pókštas, juokaĩ štukinis, -ė = 1. vienetìnis, -ė; 2. gabalìnis, -ė štukorius, -ė = pókštininkas, -ė, išdáigininkas, -ė; juokdarỹs, -ė̃ 1.1.124. šuleris = 1. sùkčius, apgavìkas; 2. išdáigininkas 1.1.125. taimautas, taim-autas = 1. pértrauka; 2. spec. pertraukė̃lė 1.1.126. tapkės = šlepẽtės, šliùrės 1.1.127. tormozas = stabdỹs tormozuoti, tarmozuoti = stabdýti 1.1.128. tomatai = pomidòrai 1.1.129. tušinti(s) = troškìnti(s) tušintuvas = troškintùvas 1.1.130. ukolas = 1. dū̃ris; 2. injèkcija 1.1.131. ulioti, uliavoti = ū̃žti, ū́žauti; puotáuti 1.1.132. univermagas = universãlinė (parduotùvė) 1.1.133. universamas = savìtarnos universãlinė (parduotùvė) 1.1.134. vailokai, veilokai = veltìniai 1.1.135. zelcas = slėgtaĩnis 1.1.136. zrazai = suktìniai, vyniótiniai 1.1.137. zubras = stum̃bras zubražolė = stumbrãžolė zubrovka = stumbrìnė 1.1.138. ženyti(s) = tuõkti(s); vèsti; tekė́ti ap(si)ženyti = tuõkti(s); vèsti; (iš)tekė́ti 1.1.139. žgutas = var̃žtis; spec. pynė̃ 1.1.140. žiletas = liemẽnė 1.1.141. žiletė = (skutìmosi) peiliùkas 1.1.142. žilka = vãlas 1.1.143. žiurstas = prijuõstė 1.1.144. žulikas = 1. sùkčius, vagìšius; 2. spec. dvìšakis, trìšakis 1.2. Nevartotinos naujos svetimybės 1.2.1. armrestlingas = sport. rañkos lenkìmas 1.2.2. autodetailingas = automobìlių puošýba, automobìlių apdailà 1.2.3. barteris = ekon. natū̃riniai (prẽkių) mainaĩ barterinis: barteriniai mainai = ekon. natū̃riniai (prẽkių) mainaĩ 1.2.4. bereitorius = prajodinė́tojas 1.2.5. biznesmenas = ver̃slininkas 1.2.6. bodis = glaustinùkė, glaustìnis 1.2.7. bukeris = (manekènių ir pan.) ãgentas, angažúotojas 1.2.8. burgeris = suvožtìnis čyzburgeris = sūraĩnis, sū̃rio suvožtìnis fišburgeris = žuvaĩnis, žuviẽs suvožtìnis hamburgeris = mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis 1.2.9. čipsai = (bùlvių) traškùčiai 1.2.10. dartas, dartsas = 1. smigìnis, smìgis (žaidimas); 2. smigė̃, strėlýtė (smiginiui žaisti) 1.2.11. daidžestas = (periòdikos) apžvalgà; sántraukos 1.2.12. e-mailas, imeilas = elektròninis pãštas 1.2.13. hepiendas = laimìnga pabaigà 1.2.14. holbolas = trijùlių krepšìnis 1.2.15. hororas = 1. siaũbo fìlmas; 2. siaũbas 1.2.16. hospisas = slaugõs namaĩ (nedidelė ligoninė nepagydomai sergantiems žmonėms) 1.2.17. hostelis = nakvýnės namaĩ 1.2.18. hotdogas = dešraĩnis 1.2.19. hotelis = viẽšbutis 1.2.20. imidžas = į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas (kartais ìšvaizda) 1.2.21. imobilaizeris = imobilizãtorius, fiksãtorius; (vaĩro) į́tvaras 1.2.22. impičmentas = (valstýbės) apkaltà 1.2.23. kileris = (sam̃domas) žudìkas 1.2.24. kornfleiksai = (kukurū̃zų) drìbsniai 1.2.25. krosvordas = kryžiãžodis 1.2.26. leginsai = tam̃prės, tìmpės 1.2.27. leiblas, leiblis = 1. etikètė; 2. emblemà; 3. (fìrmos) žénklas 1.2.28. miusliai = drìbsniai (su priẽdais); javaĩniai 1.2.29. ofisas = į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, kontorà, rãštinė) 1.2.30. organaizeris = 1. užrašìnė (paprastà, elektròninė); 2. (kanceliãrinių reikmenų̃) dėklė̃ 1.2.31. pabas = alìnė, alùdė; smùklė 1.2.32. pampersai = saũskelnės 1.2.33. parkingas = (automobìlių) aikštẽlė 1.2.34. peintbolas = dažãsvydis 1.2.35. pleiofai = atkriñtamosios rungtỹnės (varžýbos) 1.2.36. ploteris = braižýtuvas 1.2.37. polismenas = polìcininkas 1.2.38. popkornai = (kukurū̃zų) spragė̃siai 1.2.39. posteris = afišà; plakãtas 1.2.40. presa = spaudà presatašė = dipl. spaudõs atašė̃; spaudõs atstõvas prescentras = spaudõs ceñtras preskonferencija = spaudõs konfereñcija 1.2.41. puzlis, pūzlė = 1. dė́stas, dėliõnė, dėstìnis (žaidimas); galvósūkis; 2. kibùčiai (žaidimo dalys) 1.2.42. rolikai, rolskeitai = riedùčiai 1.2.43. referis = sport. (vyresnỹsis) teisė́jas 1.2.44. rentingas = (trumpalaĩkė) núoma 1.2.45. serfingas = bañglentė 1.2.46. skeitbordas, skeitas = riẽdlentė 1.2.47. skeiteris = 1. riedùtininkas; 2. riẽdlentininkas 1.2.48. skinhedas, skinas = skustagal̃vis 1.2.49. skryningas = 1. atrankà, rūšiãvimas; 2. med. patìkrinimas 1.2.50. snekas = ùžkandis, užkandùkas 1.2.51. sponsorius, -ė = 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė sponsorystė = 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas 1.2.52. steikas = (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis 1.2.53. steipleris = segìklis 1.2.54. stimeris = 1. šutintùvas; 2. gãro mašinà; 3. chem. gãrinimo aparãtas (garintùvas) 1.2.55. šeikeris = (kokteĩlių) plaktùvė 1.2.56. šopas = parduotùvė, kráutuvė 1.2.57. šorttrekas = sport. trumpàsis tãkas 1.2.58. šrederis = (dokumeñtų) naikìklis 1.2.59. taimeris = laĩkmatis 1.2.60. tyneidžeris, -ė = paauglỹs, -ė̃ 1.2.61. vykendas = saváitgalis 1.2.62. vindserfingas = sport. 1. bùrlentė; 2. bùrlenčių spòrtas 1.3. Neteiktini vertinimai Žodžiai 1.3.1. apystova = aplinkýbė: Nusikaltimo apystovas (= aplinkybes) tiria ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai. 1.3.2. gerbūvis = 1. geróvė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove); 2. aplinkà: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (= aplinką); 3. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai). 1.3.3. įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė = įstãtymų leidė́jas, -a: Įstatymdaviai (= Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus. įstatymdavystė, įstatymleidystė = įstãtymų leidìmas, leidýba: Įstatymdavystė (= Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė (= Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas. 1.3.4. išsireikšti = pasakýti, paréikšti: Ji ne visai tiksliai išsireiškė (= pasakė). Ar galima taip išsireikšti (= (pa)sakyti)? Kaip čia buvo išsireikšta (= pareikšta, pasakyta), statybos nejuda iš vietos. išsireiškimas = pósakis, pasãkymas: Mokytoja parinko gražių išsireiškimų (= posakių). Tokie pikti išsireiškimai (= žodžiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos. 1.3.5. laisvanoris, -ė = savanõris, -ė: Gelbėjimo darbų ėmėsi kariai, policininkai ir laisvanoriai (= savanoriai) miesto gyventojai. laisvanoriškas, -a = savanõriškas, -a: Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų. laisvanoriškai = sàvo nóru: Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru). 1.3.6. nekuris, -i = šióks tóks, šiokià tokià; tam tìkras, tam tikrà: Mokinys įgijo nekurį (= šiokį tokį) pasitikėjimą (šiek tiek pasitikėjimo) savimi. Po nekurio (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikės daryti remontą. nekurie, -ios = kai kuriẽ, kai kuriõs; šiokiẽ tokiẽ, šiókios tókios; kuriẽ ne kuriẽ, kuriõs ne kuriõs; víenas kìtas, vienà kità: Nekurias (= Kai kurias) mintis čia pacituosiu. Gali atsirasti nekurių (= šiokių tokių) įstatymo papildymų. Nekurie ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkių komplikacijų miršta. 1.3.7. neužilgo = netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidės sėja. 1.3.8. obalsis = šū̃kis, devìzas: Tautinio išsivadavimo obalsiai (= šūkiai) padeda atgimti ir kalbai. 1.3.9. pasėka = padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius). 1.3.10. savistovus, -i = savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a: Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką. savistoviai = savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas įpratęs savistoviai (= savarankiškai) tvarkytis. Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. savistovumas = savarankiškùmas: Savistovumas (= Savarankiškumas) – geras žmogaus bruožas. 1.3.11. stovyla(s) = 1. statulà: Prie vartų pamatėme gipsines stovylas (= statulas); 2. figūrà: Toli priekyje dar galėjai įžiūrėti vyriškio stovylą (= figūrą). 1.3.12. vienok = bèt, tačiaũ, vìs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo. Junginiai 1.3.13. Su ant: ant kiek = kaĩp, kíek: Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas. ant kiek..., ant tiek = kíek..., tíek: Ant kiek (= Kiek) išaugo kainos, ant tiek (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidės. ant savęs = sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi? ant sveikatos = į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis ant sveikatos (= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! [linkėjimas] ant tiek = taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina. 1.3.14. [būti (yra, buvo...)] (ne) kurse = (ne)žinóti; bū́ti (ne)supažìndintam, -ai, (ne)susipažìnusiam, -iai, (ne)įsigìlinusiam, -iai: Dėl nutarimo manęs neklauskit – aš ne kurse (= nežinau; nesu susipažinęs; nesupažindintas). Jis kurse mūsų idėjos (= žino apie mūsų idėją; išmano, supranta mūsų idėją). 1.3.15. [būti, eiti] pas save = (bū́ti) sàvo kabinetè, kambaryjè ir kt.; (eĩti) į sàvo kabinètą, kam̃barį ir kt.: Viršininkas pas save (= savo kabinete). Einu pas save (= į savo kabinetą, kambarį). 1.3.16. ir taip = ir štaĩ; taĩgi; o dabar̃: Ir taip, (= Taigi; O dabar) laidą baigiame. Ir taip, (= Ir štai; Taigi) rungtynės baigėsi lygiosiomis. 1.3.17. iš kalno = iš añksto: Viskas iš kalno (= iš anksto) susitarta. 1.3.18. Su kaip: kaip kartas, kaip sykis = kaip tìk: Kaip sykis (= Kaip tik) norėjau skambinti. kaip tai žr. 1.3.21. kaip taisyklė = paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai. 1.3.19. Su kas: kas liečia = (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime. kas link = veiksmažodžių valdomieji linksniai ar linksniai su prielinksniais: Kas link tautybės, (= Tautybės; O tautybės tai) jie visi lietuviai. Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus. Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais). O kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju). 1.3.20. prie ko = kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= niekuo dėta). 1.3.21. Su tai: būk tai = esą̃, nevà, girdì, kàd, lýg, tar̃tum: Žmonės kalbėjo, būk tai (= esą, kad, neva...) pinigai keisis. (kaž)kada tai = kažkadà, kitadõs, kadáise: Apie šunelių priežiūrą (kaž)kada tai (= kažkada, kitados, kadaise) mano jau rašyta. (kaž)kaip tai = 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis (kaž)kaip tai (= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš šios padėties. (kaž)kas [(kaž)ko, (kaž)kam...] tai = kažkàs (kažkõ, kažkám...), kažin kàs; kai kàs: Girdžiu, už durų (kaž)kas tai (= kažkas, kažin kas) šlama. (Kaž)ko tai (= Kažko; Ko nors) nauja nesugalvosi. (kaž)kieno tai = (kaž)kienõ, kažin kienõ: Palikti (kaž)kieno tai (= kažkieno) raktai ir piniginė. (kaž)kodėl tai = kažkodė̃l, kažin kodė̃l: Pavasarį man dažnai (kaž)kodėl tai (= kažkodėl, kažin kodėl) skauda galvą. (kaž)koks [(kaž)kokio, (kaž)kokiam...], (kaž)kokia [(kaž)kokios, (kaž)kokiai...] tai = 1. kažkóks (kažkókio, kažkokiám...), kažkokià (kažkokiõs, kažkókiai...): (Kaž) koks tai (= Kažkoks) žmogus tavęs ieškojo; 2. tam tìkras, tam tikrà: Statant užtvanką gali atsirasti ir (kaž)kokių tai (= tam tikrų) gamtos apsaugos pažeidimų. (kaž)kuris tai, (kaž)kuri tai = kurìs, kurì; kažkurìs, kažkurì; kažin kurìs, kažin kurì: (Kaž)kuris tai (= Kažkuris; Kažin kuris) kaimynas išbėgo pirmas ir vagį sučiupo. (kaž)kur tai = 1. kažkur̃, kažin kur̃: (Kaž)kur tai (= Kažkur; Kažin kur) paklydo mūsų šuniukas; 2. iš daliẽs: Gal aš kalbėdama (kaž)kur tai (= iš dalies) pasakysiu ir kitų nuomonę; 3. apiẽ, maždaũg, apýtikriai: Susitiksime (kaž)kur tai (= maždaug, apie) penktą. 1.4. Žodžių ir junginių reikšmės klaidos 1.4.1. abuojas, -a nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas). abuojumas nevart. r. „abejingumas“. 1.4.2. apmokyti nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys. apmokymas nevart. r. „mokymas, išmokymas“. 1.4.3. apsidėti žr. 1.4.28. 1.4.4. apsieiti nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (= atsiėjo, kainavo). 1.4.5. ap(si)jungti nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, įmones ir pan.; apjungti (= suvienyti) pastangas, jėgas ir pan.; apjungti (= suburti) žmones, visuomenę, bendraminčius ir pan.; apsijungti (= susiburti) į draugiją, sąjungą ir pan. ap(si)jungimas nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas; su(si)būrimas“. 1.4.6. apsivesti = vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti. 1.4.7. aptarnauti sąskaitą = tvarkyti sąskaitą. 1.4.8. apturėti nevart. r. „turėti, patirti“: Kiek vargo apturėjau (= turėjau, patyriau) dėl to savo vaiko! 1.4.9. atidaryti: atidaryti akis = atmerkti akis, atsimerkti; atidaryti atminimo lentą, paminklą = atidengti atminimo lentą, paminklą; atidaryti čiaupą = atsukti čiaupą; atidaryti dujas, vandenį = paleisti dujas, vandenį; atidaryti knygą, sąsiuvinį = atversti, atskleisti knygą, sąsiuvinį; atidaryti skėtį = išskleisti skėtį. 1.4.10. atidengti: atidengti kaltininką, nusikaltėlį = nustatyti kaltininką, nusikaltėlį; atidengti sąskaitą = atidaryti sąskaitą. 1.4.11. atidirbti nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą, projektą, technologiją ir pan. 1.4.12. atkoreguoti nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo). 1.4.13. atkrauti nevart. r. „išsiųsti; išvežti“: Atkrovėme (= Išsiuntėme; Išvežėme) prekes į Vokietiją. 1.4.14. atleisti nevart. r. „(iš)duoti; parduoti“: atleisti (= (iš)duoti) knygą (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prekę (pirkėjui). atleidimas nevart. r. „išdavimas; pardavimas“. 1.4.15. atlieti nevart. r. „nulieti, išlieti, padaryti ką liejant“: atlieti (= nulieti, išlieti) detalę, paminklą, skulptūrą ir pan. 1.4.16. atmainyti nevart. r. „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį ir pan. 1.4.17. atmirti nevart. r. „(iš)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta). 1.4.18. atreaguoti nevart. r. „(su)reaguoti“: Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo). 1.4.19. atredaguoti nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai atredaguotas (= suredaguotas). 1.4.20. atreguliuoti nevart. r. „sureguliuoti“: Vairą reikėtų atreguliuoti (= sureguliuoti). 1.4.21. atremontuoti nevart. r. „suremontuoti“: Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą. 1.4.22. atrestauruoti nevart. r. „restauruoti“: Atrestauravome (= Restauravome) paveikslą ir freską. 1.4.23. atsiekti nevart. r. „pasiekti“: Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų. atsiekimas nevart. r. „laimėjimas, pergalė; atradimas“. 1.4.24. atsinešti nevart. r. „elgtis; žiūrėti (į ką)“: Po to įvykio jis atsineša (= žiūri) į mane labai draugiškai (elgiasi su manimi labai draugiškai). atsinešimas nevart. r. „elgesys; požiūris“. 1.4.25. at(si)žymėti nevart. r.: 1. „pa(si)žymėti“: Prašom at(si)žymėti (= pa(si)žymėti) bilietą; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo atžymėti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis. atžyma nevart. r.: 1. „žyma; įrašas“; 2. „žymė; žymuo“. 1.4.26. bendrai nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus. 1.4.27. davinys nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų daviniai (= duomenys) teikia vilčių. 1.4.28. dėti(s): dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan. nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“; dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“; dėtis diržą, juostą ir pan. nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“; dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan. nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“ 1.4.29. gautis nevart. savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas. 1.4.30. gyvybingas, -a nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai ir pan. 1.4.31. glaustas, -a: glaustais terminais = greitai, per trumpą laiką: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką). 1.4.32. įjungti nevart. r. „įrašyti, įtraukti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) į planą, sąrašą, komisiją ir pan. 1.4.33. imti(s) žr. 1.4.57. 1.4.34. įnešti – nevart. r.: 1. „pateikti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą ir pan.; 2. „įtraukti, įrašyti (į ką)“: įnešti (= įtraukti, įrašyti) į sąrašą, sutartį, protokolą ir pan.; 3. „įtraukti, įrašyti, padaryti (ką)“: įnešti (= padaryti) pataisą, pakeitimą, papildymą ir pan. 1.4.35. įpakavimas nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti popieriniame įpakavime (= popierinėje pakuotėje). 1.4.36. išdirbti nevart. r. „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) projektą, terminiją ir pan. 1.4.37. išeiti: išeinant iš ko nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsižvelgiant į ką“: Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį). 1.4.38. išieškoti: išieškotas, -a nevart. r. „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“: išieškotas, -a (= išdailintas, -a, prašmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kūrinį); išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (dailios, rafinuotos) manieros; išieškotas (= dailus, galantiškas) elgesys ir pan. 1.4.39. išimti: išimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (iš asmens) = paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.; dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. išėmimas (iš asmens) = dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. paėmimas. 1.4.40. išjungti nevart. r.: 1. „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės ir pan.; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „išskaičiuoti, atimti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės ir pan. 1.4.41. išlaikyti nevart. r. „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) alimentus, mokesčius ir pan. išlaikymas nevart. r. „išskaičiavimas, išskaita“. išlaikytas, -a nevart. r. „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydėtinai išlaikytas (= santūrus, susitvardantis, susivaldantis) žmogus. 1.4.42. išmetinėti (užmetinėti) nevart. r. „prikaišioti, priekaištauti“: Tu jam dėl to neišmetinėk (neužmetinėk) (= neprikaišiok, nepriekaištauk). išmetinėjimas (užmetinėjimas) nevart. r. „prikaišiojimas, priekaištas“. 1.4.43. išnešti – nevart. r.: 1. „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, nuosprendį ir pan.; 2. „duoti, pareikšti“: išnešti (= duoti, pareikšti) įspėjimą, papeikimą ir pan.; 3. „pateikti“: išnešti (= pateikti) pasiūlymą, protestą ir pan. 1.4.44. (iš)pildyti: išpildyti kūrinį = atlikti kūrinį; (iš)pildyti planą = (į)vykdyti planą; pildyti pareigas = eiti pareigas. 1.4.45. išpulti – nevart. r.: 1. „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalėdos pernai išpuolė (= pasitaikė) gražios. 1.4.46. išrišti nevart. r. „išspręsti“: Kažin, kaip šį klausimą išriš (= išspręs) apskritis? išrišimas nevart. r. „išsprendimas“. 1.4.47. išskirti nevart. r. „(pa)skirti“: Išskyrė (= Paskyrė) sklypą namui statyti. Firmos vadovai išskyrė(= (pa)skyrė, davė) premijas. 1.4.48. išstatyti sąskaitą = pateikti, išrašyti sąskaitą. 1.4.49. išstoti nevart. r. „kalbėti; viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys) ansamblis. išstojimas nevart. r. „kalba; viešas pasirodymas“. 1.4.50. iššaukti nevart. r. „sukelti“: iššaukti (= sukelti) ligą, reakciją, žemės drebėjimą ir pan. iššaukiantis, -i, iššaukiamas, -a nevart. r. „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“: iššaukiantis (= įžūlus, provokuojamas) elgesys, žvilgsnis, tonas ir pan. iššaukiančiai, iššaukiamai nevart. r. „įžūliai, provokuojamai“. 1.4.51. išvesti nevart. r. „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan. išvesti iš eksploatacijos = nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti. 1.4.52. išžiūrėti nevart. r. „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, siūlymą, skundą ir pan. 1.4.53. įvesti: įvesti į eksploataciją (eksploatacijon) = atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti; įvesti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan. nevart. r. „įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.“; įvesti kamuolį į žaidimą = paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą; įvesti pataisą, papildymą = įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą. 1.4.54. kurčias, -ia nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas. 1.4.55. matomai (regimai) nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti. 1.4.56. nešti atsakomybę = būti atsakingam, -ai, atsakyti. 1.4.57. nuimti: nuimti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan. = panaikinti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.; nuimti greitį, tempą = sumažinti greitį, tempą; nuimti nuo kontrolės = nutraukti kontrolę, liautis kontroliuoti, kontroliavus; nuimti nuo pareigų = atleisti iš pareigų; nuimti premiją, priemoką = neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premiją, priemoką; nuimti priežastis, (psichologinę) įtampą = pašalinti, panaikinti priežastis, (psichologinę) įtampą; nuimti skausmą = numalšinti skausmą; nu(si)imti apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“; nu(si)imti diržą, juostą ir pan. nevart. r. „nu(si)juosti diržą, juostą ir pan.“; nu(si)imti sagę, auskarus, laikrodį, žiedą ir pan. nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“; nu(si)imti nuo įskaitos = iš(si)braukti, iš(si)rašyti, iš(si)registruoti iš įskaitos; nu(si)imti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan. nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.“ 1.4.58. pajungti – nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 2. „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią): pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 3. „prijungti“: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan. pajungimas nevart. r. „privedimas; įjungimas; prijungimas“. 1.4.59. pakelti: pakelti klausimą, problemą = iškelti klausimą, problemą; pakelti duomenis, bylą ir pan. = peržiūrėti, pa(si)tikrinti duomenis, bylą ir pan. 1.4.60. paskaičiuoti nevart. r. „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę. paskaičiavimas nevart. r. „(tikslus) apskaičiavimas“. 1.4.61. pastatyti žr. 1.4.98. 1.4.62. pašalinis (vaistų) veikimas = šalutinis (vaistų) poveikis. 1.4.63. pašvęsti nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras pašvęstas (= kirtas) poeto 100-ųjų metinių sukakčiai. Knyga pašvęsta (= skirta) lietuvių kovoms su kryžiuočiais. 1.4.64. pavesti nevart. r. „apvilti, apgauti; netesėti“: Jis ne kartą yra mus pavedęs (= apvylęs, apgavęs). 1.4.65. pernešti nevart. r. „pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti“: pernešti (= pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti) skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę ir pan. 1.4.66. perspėti nevart. r. „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę ir pan. (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan. 1.4.67. pervesti nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan. 1.4.68. peržiūrėti nevart. r. „persvarstyti; iš naujo, dar kartą apsvarstyti“: peržiūrėti (= iš naujo, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, tvarką ir pan. 1.4.69. praanalizuoti nevart. r. „išanalizuoti“: Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti) padėtį. 1.4.70. prabalsuoti nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti). prabėgti nevart. r. „(nu)bėgti“: Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų. 1.4.72. pračiuopti nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= užčiuopti). 1.4.73. pradiktuoti nevart. r. „padiktuoti“: Pradiktavau (= Padiktavau) visas pavardes telefonu. 1.4.74. praeiti nevart. r.: 1. „nueiti“: praeiti (= nueiti) atstumą, kelią, nuotolį; 2. „išeiti“: praeiti (= išeiti) kursą, mokyklą, mokslus (t. y. baigti kursą, mokyklą, mokslus); 3. „paeiti“: praeiti (= paeiti) į priekį, į kairę, į dešinę ir pan.; 4. „eiti“: Praeiti (= (Į)eiti) draudžiama. praėjimas nevart. r. „(į)ėjimas“: Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje. 1.4.75. prafinansuoti nevart. r. „finansuoti“: Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo. 1.4.76. pragalvoti nevart. r. „apgalvoti“: Šis sprendimas gerai pragalvotas (= apgalvotas). 1.4.77. prakeliauti nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 km. 1.4.78. praklausyti nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) įrašą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą ir pan. 1.4.79. prakomentuoti nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją. 1.4.80. prakonsultuoti nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= (pa)konsultavo). 1.4.81. prakontroliuoti nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: Prakontroliuokite (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų pateiktos laiku. 1.4.82. pramatyti nevart. r. „numatyti“: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti). pramatymas nevart. r. „numatymas“. 1.4.83. praplaukti – nevart. r.: 1. „nuplaukti“: praplaukti (= nuplaukti, t. y. įveikti) atstumą, distanciją, nuotolį ir pan.; 2. „perplaukti“: praplaukti (= perplaukti) baseiną, ežerą, tvenkinį ir pan. 1.4.84. praskambėti nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė. 1.4.85. pravažiuoti nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Mums liko pravažiuoti (= važiuoti, nuvažiuoti) 5 km. pravažiavimas nevart. r. „(į)važiavimas“: Už pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto jums teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (= Įvažiuoti į teritoriją draudžiama). pravažiuojantis, pravažiuojamas bilietas = nuolatinis, mėnesinis bilietas. 1.4.86. pravesti nevart. r.: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: Pravesti (= Išvesti, nubrėžti) liniją. 1.4.87. pribūti nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko). 1.4.88. priešakinis, -ė nevart. r. „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra, priešakinis (= pažangus) mąstymas ir pan. 1.4.89. prigulėti nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai priguli (= priklauso, pareina) ne nuo žmogaus valios. 1.4.90. priimti vaistus nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“. 1.4.91. prileisti trūkumų = padaryti, pridaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams. 1.4.92. rastis nevart. r. „būti“: Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje. Kur tu dabar randiesi (= esi)? 1.4.93. regimai žr. 1.4.55. 1.4.94. reiškia nevart. r. „vadinasi, taigi“: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos. 1.4.95. sąstatas nevart. r. „sudėtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan. sąstatas (= sudėtis). 1.4.96. sekantis, -i nevart. r.: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): [...]. sekančiai nevart. r. „taip, šitaip“. 1.4.97. skaityti nevart. r.: 1. „laikyti“ (ką kuo): Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko); 2. „manyti, būti tam tikros nuomonės, būti įsitikinusiam, -iai“: Skaitau (= Manau), kad jūsų nuomonė nėra teisinga. 1.4.98. statyti: statyti grafiką, planą, tvarkaraštį = (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį; statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus = (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus; statyti kandidatūrą = (iš)kelti kandidatūrą; statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą = (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą; statyti pažymį = (pa)rašyti pažymį; statyti protokolą = (su)rašyti protokolą; statyti tikslą = (iš)kelti tikslą; statyti kelią, dujotiekį = (nu)tiesti kelią, dujotiekį; statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan. nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.“; statyti telefoną nevart. r. „(į)vesti telefoną“. 1.4.99. aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga) nevart. r. „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga)“. 1.4.100. stovis: ligonio, pastato stovis = ligonio, pastato būklė; dvasinis, moralinis stovis = dvasinė, moralinė būsena. 1.4.101. talpinti nevart. r. „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje). 1.4.102. tūlas, -a nevart. r. „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“: Tūlas (= Vienas; Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą. 1.4.103. užbėgimas nevart. r. „bėgimas“ (bėgimo varžybų etapas). 1.4.104. uždaryti: uždaryti akis = užmerkti akis, užsimerkti; uždaryti čiaupą = užsukti čiaupą; uždaryti knygą, sąsiuvinį = užversti, užskleisti knygą, sąsiuvinį; uždaryti sąrašą, kartoteką = baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką; uždaryti skėtį = suglausti skėtį. 1.4.105. užėjimas nevart. r. „ėjimas“ (ėjimo varžybų etapas). 1.4.106. užinteresuoti nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia – užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pirkėją. 1.4.107. užkrauti akumuliatorių nevart. r. „įkrauti akumuliatorių“. 1.4.108. užmanyti nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą. užmanymas nevart. r. „sumanymas“. 1.4.109. užmetinėti žr. 1.4.42. 1.4.110. užnešti nevart. r.: 1. „užtepti; užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko ir pan.; 2. „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus ir pan. 1.4.111. už(si)pilti automobilį, traktorių ir pan. nevart. r. „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“; už(si)pilti benzino, kitų degalų (į automobilį) = į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų degalų. 1.4.112. užplaukimas nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varžybų etapas). 1.4.113. už(si)dėti žr. 1.4.28. 1.4.114. užskaityti nevart. r. „įskaityti“: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas. užskaita nevart. r. „įskaita“: Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo. 1.4.115. užvažiavimas nevart. r.: 1. „važiavimas“ (automobilių, dviračių, motociklųir pan. varžybų etapas); 2. „jojimas“ (žirgų lenktynių etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“. 1.4.116. užvežimas (pvz., prekių) nevart. r. „ko nors atvežimas (pvz., prekių), pristatymas“. 1.4.117. vesti: save vesti (vesti save) = elgtis: Diskotekoje jis save vedė (= elgėsi) tiesiog nepakenčiamai; vedantis, -i, vedantysis, -čioji specialistas, -ė = vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji specialistas, -ė; vedantis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan. = svarbiausias, pagrindinis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.; vedantysis ratas, velenas = varantysis ratas, velenas. 1.4.118. vieningas, -a nevart. r. „vienodas, -a“: vieningi (= vienodi) mokesčiai, tarifai ir pan. 1.4.119. žinoti nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino (= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius. 2. ŽODŽIŲ SANDAROS KLAIDOS 2.1. Svetimi žodžių elementai 2.1.1. -arėja, -erėja – skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.: batarėja = batèrija; galanterėja = galantèrija galerėja = galèrija loterėja = lotèrija oranžerėja = oranžèrija 2.1.2. -avas, -ava – būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.: bordavas, -a = bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a dangavas, -a = dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à fioletavas, -a, violetavas, -a = violètinis, -ė kerzavas, -a: kerzavi = kerzìniai (bãtai) kremavas, -a = krèminis, -ė, krèmo spalvõs lelijavas, -a = lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs morkavas, -a = mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs pliušavas, -a = pliušìnis, -ė ružavas, -a = rõžinis, -ė, raũsvas, -à smėliavas, -a = smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs šaliavas, -a = šãlinis, -ė (apýkaklė) vyšniavas, -a = vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs 2.1.3. -avoti – veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.: baliavoti = puotáuti, pokyliáuti bėdavoti = bėdóti, skų́stis dėkavoti = dėkóti komandavoti = komandúoti, įsakinė́ti meistravoti = meistráuti ponavoti = ponáuti žiemavoti = žiemóti 2.1.4. da- (neda-) – priešdėlis, pvz.: dabėgti = pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo dadėti = pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas dadirbti = baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu daeiti = 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo) daėsti = 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo) daleisti = 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus damokėti = primokė́ti dapilti = pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti darašyti = prirašýti dasiekti = pasíekti dasigauti = nusigáuti (iki ko nors) dasiprotėti = susiprotė́ti, susipràsti davesti = 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a = 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi nedakepėlis, -ė = nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià nedamuštas, -a = 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi nedateklius = neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das 2.1.5. -dėjas, -a – daiktavardžių elementas, pvz.: geradėjas, -a = geradarỹs, -ė̃ niekadėjas, -a = niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė piktadėjas, -a = piktadarỹs, -ė̃ 2.1.6. -ikas – skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.: kubikas = kùbas, kubẽlis, kubiùkas pufikas = pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas. 2.1.7. -(in)yčia – daiktavardžių priesaga, pvz.: cukrinyčia = cùkrinė druskinyčia = drùskinė kiaulinyčia = kiaulìdė langinyčia = langìnė pipirnyčia = pipìrinė rūkinyčia = (mėsos, žuvų) rūkyklà varpinyčia = var̃pinė 2.1.8. -ka, -kė – priesagos (ar baigmenys): a) bendrinių daiktavardžių, pvz.: čigonka = čigõnė, čigoniùkė damkė = (šãškių) damà draugelka = draugùžė etažerka = etažèrė, knỹginė giedorka = giedótoja, giesminiñkė kaimynka = kaimýnė, kaimynė̃lė kumelka = kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė mašinka = mašinė̃lė mergelka = mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė miesčionka = miesčiónė razinka = razinà, džiovìnta vỹnuogė sardelka, sardelkė = sardèlė vagilka = vagìlė, vagìšė b) asmenvardžių, pvz.: Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska (= Stasys, Staselis, Stasiukas) 2.2. Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais 2.2.1. Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti: a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.: asmeniniai = ãsmeniškai besąlyginiai = besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ dvasiniai = dvãsiškai ekonominiai = ekonòmiškai eksperimentiniai = eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais esminiai = iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų fiziniai = fìziškai išoriniai = išóriškai materialiniai = materialiaĩ meniniai = mẽniškai orientaciniai = apýtikriai; maždaũg plytiniai (raudonas) = plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs principiniai = iš prìncipo psichiniai = psìchiškai šimtaprocentiniai = šimtù pròcentų teoriniai = teòriškai tiesioginiai = tiesióg(iai) tradiciniai = tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją vidiniai = iš vidaũs, vidumì vidutiniai = vidutìniškai Išimtis: begalìniai b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.: bejausmiai = bejaũsmiškai, be jaũsmo bejėgiai = bejė̃giškai beprasmiai = beprãsmiškai, be prasmė̃s betiksliai = betìksliškai, be tìkslo civiliai = civìliškai dviprasmiai = dviprãsmiškai vieninteliai (galimas, -a) = vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à) Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai. 2.2.2. Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis: a) -ėjas, pvz.: atskiedėjas = skiedìklis atskyrėjas = (tẽpalo) skyrìklis autopakrovėjas = automobìlinis krautùvas įkrovėjas = (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis išėmėjas = (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis išjungėjas = išjungìklis, jungìklis; jungtùvas išleidėjas = (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas išskyrėjas = (benzìno, riebalų̃) skirtùvas išspaudėjas (sulčių) = sulčiãspaudė jungėjas = jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga kasėjas = (tranšė́jų) kasìklis klojėjas = (vam̃zdžių) klotùvas nuėmėjas = (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas nuleidėjas = (šiùkšlių) nuleistùvas pakėlėjas = kėlìklis; kéltuvas pakrovėjas = krautùvas paleidėjas = (automãtinis) paleidìklis pastūmėjas = stūmìklis perjungėjas = pérjungiklis, jungìklis praskiedėjas = skiedìklis purškėjas = (trąšų̃) purkštùvas sanpraleidėjas = sanitãrinė švaryklà skiedėjas = skiedìklis sugėrėjas = (kvapų̃) gėrìklis sukėlėjas (putų) = putõkšlis surinkėjas = rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas sutepėjas = teptùvas; tepìklis tręšėjas = (želdinių̃) tręšìklis b) -ovas, pvz.: autoatsakovas = atsakìklis c) -tojas, pvz.: apšildytojas, apšiltintojas = šildytùvas; šil̃talas aušintojas = aũšalas; aušintùvas balintojas = balìklis, bãlalas baltintojas = baltìklis, bal̃talas braižytojas = braižỹklė dalytojas = (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas drėkintojas = (óro) drėkintùvas formuotojas = (blòkų) formuotùvas gaivintojas = (óro) gaivìklis gaudytojas = (tranų̃) gaudỹklė grąžintojas = (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis greitintojas = greitintùvas ieškotojas = (ceñtro) ieškìklis išryškintojas = (fotogrãfijos) rỹškalas kietintojas = kietìklis, kiẽtalas maišytojas = (smė̃lio) maišýtuvas masažuotojas = masažuõklis minkštintojas = minkštìklis pagreitintojas = greitìklis; greitintùvas paskirstytojas = skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis pašalintojas = (rūdžių̃) valìklis pašildytojas = šildytùvas prailgintojas = ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas) ryškintojas = rỹškalas sėsdintojas = nusodintùvas skirstytojas = (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis standintojas = standìklis stiprintojas = (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas sukietintojas = kietìklis tirpintojas = tirpìklis treniruotojas = treniruõklis užpildytojas = ùžpildas valytojas = (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas žadintojas = (į́tampos) žadintùvas 2.2.3. Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.: ganytojinis, -ė = ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas) gydytojinis, -ė = gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai) mokytojinis, -ė = mókytojų (pvz., pasitarimas) rašytojinis, -ė = rašýtojų (pvz., spauda) skaitytojinis, -ė = skaitýtojų (pvz., klubas) vertėjinis, -ė = vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija) 2.2.4. Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai) 2.2.5. Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam, o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti, pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes 2.3. Neteiktini sudurtiniai žodžiai 2.3.1. Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis) 2.3.2. Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.: agrochemtarnyba = agrochèmijos tarnýba dietgydytojas, -a = (gýdytojas, -a) dietològas, -ė genplanas = generãlinis plãnas genrangovas = generãlinis rangõvas medsesuo = medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ politekonomija = polìtinė ekonòmija vetpunktas = veterinãrijos pùnktas vyrgydytojas, -a = vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja vyrinžinierius = 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan. 3. LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS 3.1. Vardininkas nevartotinas: 3.1.1. neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais: (atsi)rasti(s) pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). būti (yra, esti, būna, buvo...) pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių). daugėti (gausėti) pvz.: Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). įvykti pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse. kilti pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių. mažėti pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių). pasitaikyti pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų). 3.1.2. kreipiniui reikšti pvz.: Vairuotojas (= Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (= Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (= pranešėjau), jums liko 10 minučių. Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo. 3.2. Kilmininkas nevartotinas: 3.2.1. veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais: prieiti ko = prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės). siekti ko (kiekio reikšme) = síekti ką̃: Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus). 3.2.2. skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius). 3.3. Naudininkas nevartotinas: 3.3.1. veiksmo objektui reikšti su žodžiais: atitikti kam = atitìkti ką̃: Nuorašas atitinka originalui (= originalą). neatitikti kam = neatitìkti kõ: Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos). kreipti dėmesį kam = kreĩpti dė̃mesį į ką̃: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (= į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (= į tą šurmulį). linkti kam = liñkti į ką̃: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą) panašus, -i kam = panašùs, -ì į ką̃: Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą). prisitaikyti kam = prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų). sutelkti dėmesį kam = sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą). užjausti kam = užjaũsti ką̃: Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę). 3.3.2. daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (= 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų). 3.3.3. konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis pvz.: Šiai dienai (= Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 % bulvių. Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (= pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai. Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui. 3.3.4. su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito). 3.4. Galininkas nevartotinas: 3.4.1. neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę. 3.4.2. tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko) pvz.: Nedarinėk duris (= durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Šiuos užrašus(= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu. 3.4.3. su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti. 3.5. Įnagininkas nevartotinas: …