POLICIJOS DEPARTAMENTO

POLICIJOS DEPARTAMENTO POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS GENERALINIO KOMISARO Į S A K Y M A S DĖL KELIŲ POLICIJOS PATRULINĖS TARNYBOS VEIKLOS INSTRUKCIJOS IR KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TVARKYMO IR TEISĖS AKTŲ TAIKYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO 1999 m. kovo 26 d. Nr. 99 Vilnius Siekdamas tobulinti kelių policijos padalinių veiklą užtikrinant saugų eismą, ĮSAKAU: 1. Patvirtinti Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukciją (1 priedas) ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukciją (2 priedas). 2. Supažindinti su instrukcijomis visus policijos pareigūnus. 3. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybai (E. Mačiulaitis) ir policijos komisariatų vadovams organizuoti policijos veiklą pagal instrukcijų reikalavimus. 4. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų tarnybai (R. Voišnis) skirti lėšas atskiru leidiniu pagaminti 250 egzempliorių instrukcijų bei dokumentų, numatytų instrukcijose. 5. Įsakymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 3 d. 6. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybai kontroliuoti, kaip vykdomi instrukcijų reikalavimai. GENERALINIS KOMISARAS                                                                                       E. GRUŽAS PATVIRTINTA Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99 1 priedas KELIŲ POLICIJOS PATRULINĖS TARNYBOS VEIKLOS INSTRUKCIJA I. PAGRINDINIAI POLICIJOS PAREIGŪNO VEIKLOS PRINCIPAI 1. Gerbti įstatymus, ginti žmonių teises ir laisves, teikti jiems visapusišką pagalbą. 2. Vadovautis įstatymais, elgtis drąsiai, ryžtingai, teisėtai ir pagrįstai. 3. Atsargiai vertinti visus žinomus faktus, būti humanišku, vengti netolerantiškumo, nepiktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais. 4. Būti jautriu, supratingu, kantriu, net ir sunkiausių išbandymų metu demonstruoti visišką bešališkumą. 5. Naudoti prievartą tik tada, kai nedavė reikiamų rezultatų nei diskusijos, nei derybos, nei įtikinėjimas. Jeigu siekiant teisėto tikslo tenka panaudoti jėgą, tai daryti profesionaliai, drausmingai, kontroliuojant savo veiksmus. 6. Su kiekvienu asmeniu elgtis pagarbiai, atidžiai ir nuoširdžiai. 7. Atliekant savo pareigas, atsižvelgti į visuomenės poreikius ir viltis. 8. Bendradarbiauti su valstybinėmis ir visuomeninėmis žinybomis. II. BENDROSIOS NUOSTATOS 9. Kelių policijos patrulinė tarnyba yra kelių policijos sudėtinė dalis. Svarbiausieji tarnybos uždaviniai – eismo priežiūra ir kontrolė keliuose bei viešosios tvarkos palaikymas. 10. Šioje instrukcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos ir terminai: 10.1. kelių policijos patrulinė tarnyba (toliau – tarnyba) – turimos pajėgos ir priemonės, kuriomis kontroliuojamas ar reguliuojamas transporto ir pėsčiųjų eismas, palaikoma viešoji tvarka bei vykdomos kitos užduotys; 10.2. kelių patrulis – du arba daugiau kelių policijos pareigūnų (išimtiniais atvejais vienas), atliekančių tarnybines pareigas patruliavimo maršrute ar poste; Paprastai patrulį turi sudaryti du, kiek leidžia galimybės, tie patys pareigūnai. Išimtiniais atvejais, tik šviesiu paros metu, kai vykdomos specifinės funkcijos (eskortavimas, lydėjimas, darbas prie mokyklų, eismo reguliavimas ir pan.), patrulį gali sudaryti vienas pareigūnas; 10.3. patruliavimo maršrutas (toliau – maršrutas) – nustatytas kelio ruožas ar kita teritorija, kurioje patrulis stebi, kontroliuoja arba reguliuoja eismą, saugo viešąją tvarką ir vykdo kitas konkrečias užduotis; 10.4. postas – apibrėžta teritorija arba vieta, kurioje patrulis stebi, kontroliuoja arba reguliuoja eismą, saugo viešąją tvarką ir vykdo kitas konkrečias užduotis; 10.5. patruliavimas – veikla, kai patrulis, dėvėdamas policijos pareigūnų uniformą, maršrute ar poste stebi, kontroliuoja eismą, saugo viešąją tvarką ir vykdo kitas užduotis. Išimtiniais atvejais ir tik policijos įstaigos vadovo leidimu ar gavus jo nurodymą, vykdant specialias užduotis, patruliuoti galima dėvint civilinius drabužius. Paprastai patruliuojama viešai, tam tikrais atvejais – neviešai; 10.6. viešasis patruliavimas – patruliavimas specialiomis spalvomis dažytais automobiliais, motociklais, sraigtasparniais, dviračiais ar pėsčiomis, dėvint policijos pareigūnų uniformą; 10.7. neviešas patruliavimas – patruliavimas automobiliais, motociklais ar pėsčiomis, dėvint policijos pareigūnų uniformą arba civilinius drabužius, kai eismo dalyviai nemato patrulio; 10.8. mišrusis patruliavimas – kai vienu metu patruliuojama viešai ir neviešai; 10.9. policijos specialiosios priemonės (toliau – specialiosios priemonės) – guminės lazdos, antrankiai ir surišimo priemonės, kovinių imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys ir transporto priverstinio stabdymo priemonės; 10.10. matavimo priemonės – alkotesteriai, dujų analizatoriai, greičio, stiklų skaidrumo matavimo ir kiti prietaisai, padedantys nustatyti kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus; 10.11. garso ir vaizdo aparatūra (toliau – aparatūra) – garso ir vaizdo grotuvai, fotoaparatai, filmavimo kameros ir kita aparatūra, padedanti fiksuoti padarytus kelių eismo taisyklių ir kitokius teisės pažeidimus, autoavarijų bei kitų įvykių vietas, pėdsakus, liudytojų parodymus ir kitus faktinius duomenis, turinčius reikšmę administracinei ar baudžiamajai bylai teisingai išspręsti; 10.12. šaunamieji ginklai – tarnybiniai automatai, pistoletai, revolveriai, šautuvai ir pan., kurie naudojami Policijos įstatymo nustatyta tvarka, siekiant nutraukti pavojingą visuomenei veiką ar sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką padariusį asmenį; 10.13. pažeidėjo pristatymas – teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, trunkanti ne ilgiau kaip tris valandas, vykdoma policijos pareigūnų už kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus, kai asmuo pristatomas į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas; 10.14. asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas – teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, naudojama siekiant surasti daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas arba gali turėti reikšmę bylai; 10.15. transporto priemonės paėmimas – transporto priemonės pristatymas į policiją, jos sulaikymas ir saugojimas. 11. Tarnybos pareigūnai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Policijos ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, vidaus reikalų ministro ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro norminiais dokumentais, savivaldybių sprendimais. 12. Tarnybos veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos prokuratūra, neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos veiklą kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos Seimo institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tam įgalioti pareigūnai. 13. Tarnybos rikiuotės padaliniai (rinktinės, batalionai, kuopos, būriai, grupės) steigiami policijos komisariatuose. Be to, gali būti atskiri kelius aptarnaujantys rikiuotės padaliniai. Šiuos padalinius ir jų struktūrą tvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras. 14. Eismą keliuose kontroliuoja kelių patruliai (toliau – patruliai), kuriems keliami šie reikalavimai: 14.1. turėti atitinkamą pažymėjimą dėl parengimo pagal specialią programą; 14.2. turėti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti ne mažiau kaip „A“ ir „B“ kategorijų transporto priemones, bei išlaikyti papildomą kelių eismo taisyklių egzaminą; 14.3. išmanyti norminius dokumentus, reglamentuojančius policijos veiklą; 14.4. išlaikyti įskaitą ir turėti teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais; 14.5. susipažinti su techninių matavimo priemonių naudojimosi instrukcijomis, išlaikyti įskaitą ir mokėti jomis naudotis; 14.6. turėti pirmosios medicinos pagalbos suteikimo kursų baigimo pažymėjimą; 14.7. turėti raštvedybos įgūdžius; 14.8. mokėti įforminti kelių eismo taisyklių pažeidimų ir autoavarijų dokumentus; 14.9. mokėti naudotis aparatūra; 14.10. turėti įgūdžius tikrinti transporto priemones, jų vairuotojų ir krovinių dokumentus; 14.11. mokėti pavojingų ir stambiagabaričių krovinių pervežimo taisykles; 14.12. žinoti eismo organizavimo pagrindus bei organizacijas, į kurias reikia kreiptis nustačius jo trūkumus; 14.13. žinoti vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir transporto priemonių registracijos tvarką bei numerio ženklus, išduodamus Lietuvoje; 14.14. žinoti techninės apžiūros atlikimo tvarką ir reikalingą dokumentaciją. 15. Pareigūnai priimami dirbti kelių policijoje tik po bandomojo 3-jų mėnesių laikotarpio, kuris įforminamas atitinkamos policijos įstaigos vadovo įsakymu. Po šio laikotarpio jie privalo išlaikyti atitinkamus egzaminus, kurie organizuojami Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnyboje arba miestų vyriausiuose policijos komisariatuose. Pagal egzaminų rezultatus daroma galutinė išvada, ar pareigūnai gali dirbti kelių policijoje. Tai įforminama įsakymu. 16. Tarnybai talkina kitų policijos rūšių pareigūnai, Teisės akademijos klausytojai, policijos mokymo įstaigų studentai, policijos rezervas, policijos rėmėjai, kiti pareigūnai bei visuomenės atstovai. III. TARNYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS 17. Tarnybos veikla organizuojama atsižvelgiant į avaringumo analizės išvadas, turimas pajėgas ir priemones, kriminogeninę situaciją aptarnaujamoje teritorijoje, kelių ilgį ir eismo sąlygų ypatybes, transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo intensyvumą įvairiu paros metu, savaitės dienomis ir metų laikais. 18. Tarnybos pajėgos ir priemonės paskirstomos pagal respublikinius (1 priedas)* bei vietinius (2 priedas) maršrutų ir postų išdėstymo planus. Respublikinius planus pagal miestų (rajonų) kelių policijos vadovų pateiktus pasiūlymus kas ketvirtį sudaro Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnyba ir tvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras. Vietinius planus pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus, sudaro tarnybos padalinių (kelių policijos) vadovai ir tvirtina miestų (rajonų) policijos komisariatų vadovai. Kelių policijos rinktinės planai sudaromi kas ketvirtį, juos tvirtina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybos vadovas. *(priedai nepateikiami) 19. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Druskininkų miestuose patruliai dirba tik pagal vietinius planus. Kituose miestuose bei rajonuose ne mažiau kaip 50 proc. turimų pajėgų dirba pagal respublikinius, o kitos – pagal vietinius planus. Maršrutai ir postai išdėstomi taip, kad be būtino reikalingumo nesidubliuotų. Sudarant planus, reikia atsižvelgti į kitų policijos rūšių patrulių pasiskirstymą. 20. Tarnybos pajėgų darbo režimą nustato kas mėnesį rikiuotės padalinio vadovo parengiamas grafikas. Jame nurodomos kiekvieno pareigūno darbo dienos ir valandos bei poilsio dienos. Grafiką tvirtina ir jo laikymąsi kontroliuoja rinktinių, batalionų, kuopų vadai, o kur jų nėra – kelių policijos vadovai. 21. Patrulių darbo laikas per mėnesį negali viršyti įstatymų numatyto laiko. Rikiuotės padalinio (kelių policijos, komisariato) vadovas turi teisę išimtiniais atvejais pratęsti jų darbo laiką, tai kompensuojama nustatyta tvarka. Darbo laikas skaičiuojamas nuo instruktažo pradžios ir baigiasi grafike numatytu laiku arba budėtojui ar rikiuotės padalinio (kelių policijos, komisariato) vadovui leidus baigti tarnybą. 22. Kiekvienam maršrutui (postui) užpildoma kortelė (3 priedas), kurioje nurodomi jo ypatumai. Kortelės išduodamos patruliams instruktažo metu ir grąžinamos pasibaigus darbo laikui. Draudžiama vykti į maršrutą (postą) neturint maršruto (posto) kortelės. 23. Patruliavimas gali būti viešas, neviešas ir mišrus. 24. Patruliuojama sraigtasparniais, automobiliais, motociklais, dviračiais ir pėsčiomis. Patruliniai automobiliai ir motociklai nudažomi specialiomis spalvomis, automobilių tam tikrose vietose turi būti skiriamieji kelių policijos ženklai. 25. Gali būti patruliuojama ir automobiliais be specialiųjų spalvų ir skiriamųjų ženklų. 26. Prieš išvykstant į maršrutus (postus), patrulius instruktuoja rikiuotės padalinių, kelių policijos, komisariatų vadovai, kitų policijos rūšių pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos policijos patrulinės tarnybos statutą. Instruktuoti gali ir kelių policijos (komisariato) budėtojas. 27. Patruliai instruktuojami tam skirtoje patalpoje, instruktažo metu naudojama kuo daugiau vaizdinių priemonių. 28. Instruktuojantis pareigūnas turi būti gerai pasirengęs ir privalo: 28.1. įsitikinti, kad patruliai pasirengę darbui, pašalinti nustatytus trūkumus; 28.2. supažindinti patrulius su avaringumo būkle, kriminogenine situacija, eismo sąlygomis ir ypatumais, prieš tai dirbusių pamainų veikla, nurodyti darbo trūkumus ir būdus, kaip juos pašalinti; 28.3. kiekvienam patruliui paskirti tarnybinę užduotį; 28.4. įspėti patrulius, kad jie laikytųsi teisėtumo, tarnybinės drausmės ir kultūringai bei korektiškai bendrautų su eismo dalyviais ir kitais asmenimis; 28.5. išklausyti patrulių nusiskundimus, pageidavimus ir pasiūlymus. 29. Kiekvieno instruktažo metu tikrinama pareigūnų: 29.1. žinios apie teises ir pareigas, ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas bei tvarką; 29.2. išvaizda, apranga (pareigūnai turi būti tvarkingai apsikirpę, švariai apsirengę, pasitempę); 29.3. ginklai ir specialiosios priemonės; 29.4. tarnybiniai bei vairuotojų pažymėjimai, skiriamieji ženklai; 29.5. pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais; 29.6. tarnybiniai dokumentai. 30. Instruktuojant rekomenduojama išnagrinėti vieną šios instrukcijos, teisės aktų arba kitų norminių dokumentų temą, aptarti konkretų atvejį arba situaciją. 31. Instruktažai turi būti konkretūs, trumpi ir dalykiški, trukti ne ilgiau kaip 30 minučių. 32. Instruktažas baigiasi instruktuojančio pareigūno žodiniu nurodymu užtikrinti saugų eismą ir viešąją tvarką. 33. Patruliams ne rečiau kaip du kartus per mėnesį policijos įstaigos vadovo patvirtintomis temomis turi būti organizuojami tarnybiniai užsiėmimai, kurių metu supažindinama su naujais teisės aktais bei norminiais dokumentais, analizuojami veiklos rezultatai ir trūkumai, avaringumas, autoavarijų įforminimo dokumentai, administracinio poveikio priemonių taikymas, asmenų nusiskundimai ir pan. 34. Patruliai turi teisę: 34.1. reikalauti iš asmenų ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti prievartą; 34.2. įtarus teisės pažeidimą ir apie tai pareiškus asmeniui ar pareigūnui, tikrinti įtariamųjų asmenų dokumentus; 34.3. kai protokolo negalima surašyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, o jis yra būtinas, pristatyti pažeidėją į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms; 34.4. Policijos įstatyme numatytais atvejais panaudoti ginklus ir specialiąsias priemones. Draudžiama naudoti tarnyboje asmeninius arba kitiems asmenims ar organizacijoms priklausančius automobilius bei technines matavimo priemones; 34.5. persekiojant asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislapstančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į asmenų gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų, bendrijų ir kt. patalpas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti – jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama prokuratūrai; 34.6. laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą arba darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui. Važiuojant į įvykio vietą, persekiojant nusikaltėlius, gabenant asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, firmoms, bendrovėms ar asmenims, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą; 34.7. esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, firmoms, bendrovėms, taip pat asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis; 34.8. jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių ir kitų leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų, priemonių ir daiktų laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos iš organizacijų ar asmenų nustatyta tvarka; 34.9. pristatyti į blaivyklas, o jei jų nėra – į policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali patys judėti ar gali padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti nusikaltimų aukomis; 34.10. stabdyti transporto priemones, tikrinti krovinį, vairuotojo, transporto priemonės bei krovinio dokumentus, įstatymų numatytais atvejais atlikti vairuotojo ir keleivių asmens bei daiktų apžiūrą; 34.11. nustatyta tvarka sulaikyti transporto priemonę ir pristatyti kelių policijos (komisariato) budėtojui arba atitinkamoms teisėsaugos tarnyboms (ekonominei policijai, Valstybės saugumo departamentui ir pan.); 34.12. įstatymų ir šios instrukcijos numatytais atvejais asmenis nušalinti nuo vairavimo; 34.13. naudoti matavimo priemones ir aparatūrą; 34.14. pristatyti transporto priemonių vairuotojus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nustatyti, ar jie yra blaivūs; 34.15. iškviesti į policiją kelių eismo taisyklių pažeidėjus, autoavarijų dalyvius bei liudytojus; 34.16. nustatyta tvarka paimti vairuotojo pažymėjimą ir (ar) transporto priemonės registracijos liudijimą bei vietoj jų išduoti laikinuosius dokumentus; 34.17. skirti administracines nuobaudas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus; 34.18. uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų reikalavimų; 34.19. iškviesti atitinkamas tarnybas priverstinai nuvežti transporto priemonę arba užblokuoti jos važiuoklę; 34.20. Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka naudotis patrulinių automobilių ir motociklų specialiais šviesos ir garso signalais. 35. Patruliai privalo: 35.1. išmanyti įstatymus, vidaus reikalų ministro, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro norminius dokumentus, reglamentuojančius policijos veiklą, ir juos vykdyti; 35.2. išmanyti įstatymus ir kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius transporto priemonių bei pėsčiųjų eismą, ir reikalauti iš asmenų bei pareigūnų juos vykdyti; 35.3. žinoti tarnybos tikslą ir uždavinius, jos vykdymo tvarką bei formas, maršruto (posto) ypatybes, artimiausių patrulių išsidėstymą; 35.4. atvykti į instruktažą nustatytu laiku, dėvėti tvarkingą uniformą, turėti ginklus, šovinius, specialiąsias ir matavimo priemones, radijo stotis (jeigu jų nėra patruliniuose automobiliuose ar motocikluose), duomenis apie praėjusios paros ieškomas transporto priemones, ieškomus asmenis, patruliavimo maršrutų (postų) korteles, tarnybinius ir vairuotojų pažymėjimus, skiriamuosius ženklus, pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti transporto priemones su specialiais garso ir šviesos signalais, darbo bloknotus (4 priedas), segtuvus dokumentams, rašymo priemones, protokolų blankus, baudos kvitų knygeles, transporto priemonių paėmimo protokolų blankus (5 priedas), transporto priemonių techninės apžiūros aktų blankus (6 priedas), kelių eismo taisyklių pažeidimų apskaitos korteles, švaraus popieriaus lapus, kelių eismo taisyklių knygeles, Administracinių teisės pažeidimų kodekso knygeles arba išrašus iš jų, švilpukus, reguliuotojo lazdeles arba skritulius, o tamsiu paros metu – ir šviesą atspindinčias liemenes bei žibintus; 35.5. eksploatuoti tik tvarkingas ir sukomplektuotas patrulines transporto priemones, kuriose turi būti pirmosios pagalbos priemonės, avarinio sustojimo ženklai (pageidautina 2 vnt.), gesintuvai, vilktys, radijo stotys, techninės priemonės, autoavarijos vietos atitvėrimo priemonės (plastmasinės piramidės, atitvėrimo stovai ir polietileninė juosta su užrašu „POLICIJA“ ir pan.), ruletės, guminės pirštinės, bei turėti kelionės lapus, neperšaunamąsias liemenes; 35.6. atvykus į maršrutą (postą), pranešti budėtojui, patikrinti techninių reguliavimo, ryšio priemonių, kelio, kelio ženklų būklę, kelio remonto, statybos ir kitų darbų vykdymo sąlygas. Jeigu yra trūkumų – juos pašalinti, o jei nėra galimybės to padaryti – pranešti budėtojui. Baigus darbą, nustatytus trūkumus ar gedimus registruoti žurnale (7 priedas). Be to, surašyti tarnybinį pranešimą ir perduoti jį rikiuotės padalinio (kelių policijos) vadovui; 35.7. būti maršrute ar poste visą nustatytą darbo laiką; 35.8. patruliuoti tose maršruto vietose, kur dažni kelių eismo taisyklių pažeidimai (kur įvyksta daugiausia autoavarijų), intensyvaus eismo ir kitose pavojingose vietose. Susidarius sangrūdoms arba gavus budėtojo nurodymą, reguliuoti eismą; 35.9. atsakyti budėtojui, kai šis juos kviečia, pranešti buvimo vietą, taip pat vykdyti visus jo teisėtus nurodymus; 35.10. padėti eismo dalyviams ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba. Ypatingą dėmesį skirti invalidams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams; 35.11. atliekant tarnybines pareigas ir kreipiantis į eismo dalyvius, pasisveikinti, aiškiai ir suprantamai pasakyti savo policijos įstaigos pavadinimą, pareiginį laipsnį, pavardę. Sustabdžius transporto priemonę, nedelsiant prieiti prie vairuotojo, trumpai ir mandagiai pasakyti sustabdymo priežastį; 35.12. asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą; 35.13. stabdant transporto priemones, imtis visų atsargumo priemonių apsaugoti save ir kitus eismo dalyvius; 35.14. nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, kelių eismo taisyklių pažeidimų dokumentus ir (arba) kelių eismo taisyklių pažeidėjams taikyti administracinio poveikio priemones; 35.15. pristačius asmenį į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti pristatymo priežastis ir aplinkybes; 35.16. priimant sprendimą, įforminti kelių eismo taisyklių ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei, pažeidėjams taikant administracinio poveikio priemones, įvertinti visas tokių pažeidimų aplinkybes, ypač kai juos padaro senyvo amžiaus asmenys ar invalidai; 35.17. įforminant kelių eismo taisyklių ir kitų teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikant administracinio poveikio priemones, išaiškinti jų teises, teisę apskųsti priimtą sprendimą, patrulių veiksmus bei apskundimo tvarką; 35.18. pašalinti eismo kliūtis (sustojusi, sugedusi transporto priemonė, iškritęs krovinys ir pan.); jeigu šių kliūčių tuoj pat pašalinti neįmanoma, informuoti budėtoją ir pasirūpinti, kad jos būtų pašalintos arba pažymėtos bei aptvertos; 35.19. kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę ir techninių apžiūrų atlikimo periodiškumą; 35.20. dalyvaujant specialiose policinėse operacijose, surašant protokolą arba skiriant vairuotojui baudą kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo vietoje, būtinai sutikrinti, ar transporto priemonės agregatų numeriai atitinka įrašus registracijos dokumentuose; 35.21. vykdyti bendrą akivaizdžių teisės pažeidimų prevenciją ir, kontroliuojant eismą, reaguoti į visus viešosios tvarkos pažeidimus; 35.22. imtis priemonių asmenų, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais; 35.23. atlikti neatidėliotinus veiksmus likviduojant tokių nelaimių padarinius bei talkinti įvairių tarnybų pareigūnams, atliekantiems šiuos darbus; 35.24. gavus asmens ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba patiems būnant liudininkais, imtis priemonių užkirsti jiems kelią, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis, padariusius pavojingą visuomenei veiką, įvykio vietai apsaugoti, nusikaltimo liudytojams nustatyti; 35.25. užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policijos įstaigą asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims arba kurių būklė yra bejėgiška; 35.26. radus arba gavus iš asmenų vertingus daiktus, brangenybes, pinigus, lobį ir pan., pristatyti komisariato budėtojui, surašius išsamų tarnybinį pranešimą; 35.27. laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko kito nereikalauja tarnybinės pareigos ar teisės. IV. BUDĖTOJŲ VEIKLA 36. Tarnybos pajėgas ir priemones valdo policijos įstaigų, kelių policijos, rikiuotės padalinių vadovai per šių policijos įstaigų bei kelių policijos budėtojus, taip pat patys budėtojai. 37. Budėtojai vadovaujasi Respublikos policijos įstaigų budėtojų dalių laikinosios darbo instrukcijos, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos 1992 07 02 įsakymu Nr. 418, kitų norminių dokumentų ir šios instrukcijos reikalavimais. Miestuose ir rajonuose, kur nėra kelių policijos budėtojų, jų pareigas atlieka policijos įstaigų budėtojai. 38. Budėtojų pareigos: 38.1. išduoti ir priimti iš pareigūnų ginkluotę, specialiąsias bei kitas priemones ir jas saugoti; 38.2. nustatyta tvarka instruktuoti patrulius; 38.3. rinkti informaciją apie kelių eismo tvarką ir saugumą, ją apdoroti, įvertinti; 38.4. priimti pranešimus ir pareiškimus apie autoavarijas, nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus bei juos registruoti gautos informacijos apie įvykius registracijos žurnale; 38.5. priimant pranešimus apie autoavarijas, išsiaiškinti įvykio laiką, vietą, aplinkybes, duomenis apie pranešėją, transporto priemones, dalyvavusias autoavarijose, ar yra nukentėjusių asmenų; 38.6. įvertinus gautą informaciją, pasiųsti arčiausiai dirbančius patrulius ir (arba) pačiam nuvykti į autoavarijų vietas ar pasirūpinti, kad į šias vietas nuvyktų kvotos (tardymo) grupės; 38.7. duomenis apie autoavarijas registruoti autoavarijų registracijos žurnale (8 priedas); 38.9. gavus pranešimą apie daromą nusikaltimą, nurodyti arčiausiai dirbančiam patruliui patikrinti šią informaciją ir nedelsiant informuoti tos policijos įstaigos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje vykdomi neteisėti veiksmai, budėtoją; 38.10. perduoti reikiamą informaciją patruliams bei kelių policijos (rikiuotės padalinių) vadovams; 38.11. patrulių prašymu nustatyta tvarka patikrinti ir operatyviai perduoti jiems duomenis apie transporto priemonių registraciją, vairuotojus ar kitus asmenis; 38.12. nustatyti pristatytų asmenų tapatybę ir transporto priemonių priklausymą bei patikrinti pagal ieškomų asmenų ir transporto priemonių duomenų bazes. Nustačius, kad šie asmenys ar transporto priemonės yra ieškomos, perduoti kitų policijos įstaigų pareigūnams; 38.13. gavus pranešimą apie susidariusias transporto sangrūdas, sugedusias eismo reguliavimo priemones ar keliuose atsiradusias kliūtis, siųsti patrulį, jei reikia, pergrupuoti turimas pajėgas arba organizuoti apylanką; 38.14. jei reikia, apie susidariusias transporto sangrūdas, kliūtis ar kitų eismo sąlygų ypatybes pranešti atitinkamoms tarnyboms ir žiniasklaidai; 38.15. gavus pranešimą apie ne vietoje paliktą ir trukdančią eismui transporto priemonę, informuoti atitinkamą organizaciją, kuri turi teisę organizuoti jos nuvežimą; 38.16. organizuoti iš autoavarijų vietų pasišalinusių vairuotojų, pavogtų transporto priemonių paiešką „karštais pėdsakais“; 38.17. organizuoti vairuotojų, neįvykdžiusių patrulių reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, sulaikymą turimomis pajėgomis ir priemonėmis; 38.18. baigus budėjimą ir keičiantis budėtojų pamainoms, naujai pamainai perduoti visą turimą informaciją, administracinių teisės pažeidimų medžiagas pateikti kelių policijos (rikiuotės padalinio) vadovams, o poilsio ir švenčių dienomis – kitos pamainos budėtojui ir pasirašyti budėtojų tarnybos priėmimo ir perdavimo registracijos žurnale. V. BUDĖTOJO DOKUMENTACIJA 39. Be dokumentų, nurodytų 38.4, 38.7, 38.18 punktuose, kelių policijos budėtojas turi turėti: 39.1. kelių policijos pareigūnų iškvietimo pagal pavojaus signalą schemą; 39.2. budėtojų tarnybos priėmimo ir perdavimo registracijos žurnalą; 39.3. gaunamų faksu, teletaipu, telefonu pranešimų apskaitos žurnalą; 39.4. administracinių teisės pažeidimų dokumentų, esančių kelių policijoje, apskaitos žurnalą; 39.5. pristatytų asmenų registracijos žurnalą; 39.6. ginklų ir specialiųjų priemonių priėmimo ir išdavimo knygą; 39.7. skundų ir pasiūlymų knygą; 39.8. rastų, paimtų, atiduotų daiktų ir turto, kurio priklausymas nenustatytas, registracijos žurnalą; 39.9. matavimo priemonių išdavimo ir priėmimo apskaitos žurnalą; 39.10. ryšių aparatūros, signalizacijos, operatyvinės ir kriminalistinės technikos gedimų apskaitos ir patikrinimų registracijos žurnalą; 39.11. nustatyto pavyzdžio protokolų, siuntimų pas teismo medicinos ekspertą ir kvitų šaknelių blankų; 39.12. siunčiamų ir gaunamų telegramų kopijų bylas. 40. Dokumentų, nurodytų 38.4, 38.18, 39.2 – 39.12 punktuose, pavyzdžiai yra Respublikos policijos įstaigų budėtojų dalių laikinojoje darbo instrukcijoje, patvirtintoje Vidaus reikalų ministerijos 1992 07 02 įsakymu Nr. 418. VI. TRANSPORTO PRIEMONIŲ STABDYMAS 41. Patrulis gali sustabdyti transporto priemonę, kai: 41.1. jos vairuotojas pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus; 41.2. transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas neatitinka nustatytų reikalavimų; 41.3. reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones; 41.4. įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikaltimą; 41.5. reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį); 41.6. reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus; 41.7. likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kt. padariniai; 41.8. dalyvaujama specialiose policijos priemonėse. 42. Prieš stabdydamas transporto priemonę patrulis turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams, turi būti psichologiškai pasiruošęs bendrauti su vairuotoju ir keleiviais, taip pat apsiginti, jeigu dėl jų neteisėtų veiksmų iškils pavojus jo sveikatai ar gyvybei. 43. Transporto priemonę stabdantis patrulis ar kitas policijos pareigūnas turi būti uniformuotas. 44. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą rankos, reguliuotojo lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypčiai. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. 45. Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos griežtai laikantis šių reikalavimų: 45.1. policijos pareigūnas turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (specialiąsias liemenes, rankogalius ir kt.), dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu; 45.2. patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnai; 45.3. stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos arba (ir) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti apšviestuose kelio ruožuose. 46. Galima stabdyti transporto priemonę važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš paskos ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį. 47. Jeigu įtariama, kad sustabdytos transporto priemonės vairuotojas ir (ar) keleiviai gali nepaklusti arba pasipriešinti policijos pareigūnams, būtina užrašyti jos markę, spalvą ir valstybinį numerį bei informuoti kelių policijos (komisariato) budėtoją. 48. Greitosios medicinos pagalbos, policijos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų operatyvinių tarnybų transporto priemonės su įjungtais mėlynos spalvos žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiais garso signalais stabdomi tik tais atvejais, kai yra tikslių duomenų, kad jie pavogti, naudojami nusikalstamais tikslais arba jų vairuotojai neblaivūs. 49. Prie sustabdytos transporto priemonės turi prieiti vienas iš patrulių. 50. Jeigu patrulį sudaro trys pareigūnai, antrasis turi pasilikti prie patrulinio automobilio, panaudoti jį kaip priedangą, stebėti sustabdytoje transporto priemonėje esančius asmenis ir būti pasirengęs atitinkamai reaguoti į galimus pasipriešinimo ar kitus jų veiksmus bei suteikti reikalingą pagalbą pirmajam pareigūnui. 51. Trečiasis pareigūnas (vairuotojas) taip pat turi stebėti 50 punkte paminėtus asmenis ir atitinkamai reaguoti į jų veiksmus. Jis turi pasilikti patruliniame automobilyje ir būti pasirengęs radijo ryšiu perduoti budėtojui reikiamą informaciją, iškviesti pagalbą ar persekioti sustabdytą transporto priemonę, jei jos vairuotojas staiga bandytų pasitraukti iš sustabdymo vietos. 52. Jeigu patrulį sudaro du pareigūnai, antrasis turi būti pasirengęs atlikti visus veiksmus, paminėtus 50 ir 51 punktuose. 53. Jeigu eismo dalyvis padarė teisės pažeidimą, jo esmė paaiškinama pažeidėjui remiantis atitinkamais kelių eismo taisyklių ir kitų dokumentų reikalavimais. Be to, jį reikia įspėti, kad tai, ką jis kalbės, gali būti įrašyta aparatūra ir panaudota nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą. 54. Jeigu pažeidėjas jautriai reaguoja į paaiškinimus ir pastabas, karščiuojasi, reikia stengtis jį nuraminti. 55. Pažeidėją į patrulinį automobilį galima pakviesti tik tais atvejais, kai reikia įforminti kelių eismo taisyklių ar kitokio teisės pažeidimo dokumentus (vairuotojo blaivumui patikrinti, surašyti protokolą.) 56. Draudžiama kalbėtis su teisės pažeidėjais temomis, nesusijusiomis su padarytais pažeidimais. 57. Jeigu yra sustabdyta viena transporto priemonė ir tikrinami jos vairuotojo (krovinio) dokumentai ar įforminamas jo padarytas kelių eismo taisyklių ar kitoks teisės pažeidimas, draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai jų vairuotojai akivaizdžiai pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus arba vykdomos specialiosios policinės priemonės. 58. Draudžiama stabdyti transporto priemones kelių ruožuose, kur ribotas matomumas, stačiose nuokalnėse, sankryžose, perėjose, geležinkelio pervažose ir kitose pavojingose vietose, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą, sudaryti transporto grūstį, užstoti kitiems vairuotojams kelio ženklus ar šviesoforo signalus, sukelti pavojų patrulių ir (arba) eismo dalyvių gyvybei ar sveikatai. 59. Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: 59.1. įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, spalvą, ypatingus požymius); 59.2. persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, bandyti ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; 59.3. per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; 59.4. patrulinio automobilio judėjimo greitį pasirinkti, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas; 59.5. prireikus įstatymo nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą arba priverstinio stabdymo priemonę; 59.6. nesulaikius transporto priemonės, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti pažeidimo esmę, stabdymo aplinkybes bei priemones, kurių imtasi pažeidėjui sulaikyti, taip pat vairuotojo ir keleivių požymius; 59.7. sulaikius transporto priemonę, imtis visų atsargumo priemonių ir išsiaiškinti nestojimo priežastį; 59.8. įstatymų, kitų norminių dokumentų ir šios instrukcijos nustatyta tvarka pristatyti transporto priemonę, vairuotoją bei keleivius kelių policijos (komisariato) budėtojui (jei jis nenurodo kitaip); 59.9. surašyti protokolą ir išsamiai aprašyti stabdymo ir sulaikymo aplinkybes tarnybiniame pranešime, kurį pridėti prie protokolo; 59.10. jeigu vairuotojas (keleivis) pasipriešino ir nevykdė patrulio teisėto nurodymo ar reikalavimo arba įžeidinėjo jo garbę ir orumą, surinkti šio pažeidimo medžiagą (pažeidėjo ir liudytojų paaiškinimai, patrulių tarnybiniai pranešimai, daiktiniai įrodymai, vaizdo ar garso įrašai, protokolas ir kt.), kuri nustatyta tvarka registruojama ir išsiunčiama miesto (rajono) apylinkės teismui. VII. ASMENŲ NUŠALINIMAS NUO TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRAVIMO 60. Asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai: 60.1. yra ieškomas; 60.2. yra neblaivus (apsvaigęs) ar vengia neblaivumo (apsvaigimo) patikrinimo; 60.3. neturi vairuotojo pažymėjimo; 60.4. įtariama, kad padarė nusikaltimą arba autoavariją; 60.5. vairuoja areštuotą arba pavogtą transporto priemonę ar yra suklastoti jos agregatų numeriai, registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonas, valstybinio numerio ženklai (ženklas), vairuotojo pažymėjimas, krovinio ir kiti dokumentai, taip pat kai yra kitų nusikaltimų požymių; 60.6. nustatoma, kad transporto priemonės kėbulo, važiuoklės numeriai, valstybinio numerio ženklai (ženklas) neatitinka įrašų registracijos dokumentuose; 60.7. pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus transporto priemone draudžiama toliau važiuoti dėl jos techninių gedimų; 60.8. nurodo kelių policijos (komisariato) budėtojas. 61. Visais atvejais, kai patrulis nušalina asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, jis turi surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo, dėl ko asmuo buvo nušalintas nuo vairavimo, kur yra transporto priemonė, ar ji buvo pristatyta į kelių policiją, komisariatą, saugojimo aikštelę arba į kitą vietą ir kokiu būdu, ar su ja nuvažiavo kitas vairuotojas bei jo duomenis. VIII. EISMO DALYVIŲ NEBLAIVUMO (APSVAIGIMO) BŪSENOS NUSTATYMO TVARKA 62. Transporto priemonės vairuotojas turi būti patikrintas, ar yra blaivus (neapsvaigęs), jeigu jam būdingi girtumo ar apsvaigimo požymiai (paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos ir pan.) arba jis dalyvavo autoavarijoje. 63. Jeigu patrulis, sustabdęs transporto priemonę, įsitikina, kad vairuotojui būdingi girtumo ar apsvaigimo požymiai ir šiam sutikus, turi patikrinti jį alkotesteriu. Vairuotojui nesutikus, jį pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą girtumui (apsvaigimui) nustatyti. 64. Vairuotojo neblaivumas (apsvaigimas) turi būti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo jo vairuojamos transporto priemonės sustabdymo. 65. Įvykus autoavarijai, joje dalyvavusių vairuotojų blaivumas turi būti nustatomas ne vėliau kaip per dvi valandas nuo to momento, kai kelių policijos (komisariato) budėtojas užregistravo pranešimą apie autoavariją. 66. Jeigu autoavarijos metu nukentėjo žmonės, su ja susiję vairuotojai ar kiti eismo dalyviai privalomai nuvežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta, ar jie yra blaivūs (neapsvaigę). 67. Jeigu autoavarijos metu žmonės nenukentėjo, su ja susijusius eismo dalyvius galima patikrinti alkotesteriu. 68. Jeigu nustatant neblaivumą (apsvaigimą) buvo panaudotas alkotesteris, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (apsvaigęs), tikrinimo rezultatai spausdinami specialiu spausdintuvu dviem egzemplioriais. 69. Vairuotojas, susipažinęs su tikrinimo rezultatais, abiejuose egzemplioriuose tam skirtoje skiltyje turi parašyti „Sutinku“ arba „Nesutinku“ ir pasirašyti. 70. Vienas tikrinimo rezultatų egzempliorius pridedamas prie protokolo, kitas įsegamas į specialų segtuvą ir saugomas dvejus metus. 71. Kai specialaus spausdintuvo nėra, alkotesterio rodmenys įrašomi protokole. 72. Visi asmenų neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo atvejai registruojami žurnale (9 priedas). Kiekvienam alkotesteriui pildomas atskiras žurnalas. Jų lapai turi būti sunumeruoti, įrišti, o žurnalai antspauduoti policijos įstaigos antspaudu. 73. Jeigu įtariamas neblaivumu (apsvaigimu) vairuotojas atsisako būti tikrinamas alkotesteriu arba nesutinka su tikrinimo rezultatais, jo būklė nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. 74. Jeigu prireikia medicininės apžiūros neblaivumui (apsvaigimui) nustatyti, pildomas asmens siuntimas (10 priedas). Su siuntimu turi būti pateikti ir asmens tapatybę įrodantys dokumentai. 75. Medicininė apžiūra turi būti atlikta ir be asmens tapatybę įrodančių dokumentų, tačiau patrulis, pristatęs vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, privalo nustatyti jo asmens tapatybę ir tai pranešti medicininę apžiūrą atlikusiai įstaigai. 76. Nustačius, kad vairuotojas neblaivus, patrulis turi nustatyta tvarka įforminti pažeidimo dokumentus. 77. Vairuotojas turi teisę atsisakyti medicininės apžiūros, tačiau tai laikoma jos vengimu ir atitinkamai įforminama. 78. Jeigu būtina, patrulis gali pristatyti vairuotoją į policijos komisariatą arba į medicininio išblaivinimo įstaigą. 79. Jeigu patruliui yra priežasčių abejoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros objektyvumu nustatant vairuotojo neblaivumą (apsvaigimą), patrulis per valandą nuo pirmos apžiūros gali pristatyti vairuotoją į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą apžiūrėti pakartotinai. IX. TRANSPORTO PRIEMONIŲ EKSPLOATACIJOS UŽDRAUDIMAS 80. Sustabdęs transporto priemonę, kuria pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama toliau važiuoti dėl jos techninių gedimų, patrulis privalo dviem egzemplioriais surašyti transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir nustatyta tvarka įforminti pažeidimą. Techninės apžiūros aktas taip pat gali būti surašomas apžiūrint transporto priemones po autoavarijos, vagystės, jas įregistruojant ar išregistruojant ir kitais atvejais, dalyvaujant arba nedalyvaujant savininkui. Šiais atvejais antras akto egzempliorius atiduodamas vairuotojui (savininkui), jei jis to prašo. 81. Jeigu buvo surašytas protokolas, pirmas techninės apžiūros akto egzempliorius pridedamas prie jo, o antras atiduodamas vairuotojui. 82. Jeigu vairuotojui bauda buvo paskirta ir paimta pažeidimo padarymo vietoje, pirmas techninės apžiūros akto egzempliorius registruojamas administracinių bylų registracijos žurnale ir nurodomas baudos kvito numeris. 83. Draudžiama paimti transporto priemonės valstybinio numerio ženklus (ženklą). X. TRANSPORTO PRIEMONĖS PAĖMIMAS 84. Jeigu sustabdžius transporto priemonę įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš autoavarijos vietos, padarė nusikaltimą, vairuoja areštuotą arba pavogtą transporto priemonę ar suklastoti jos agregatų numeriai, registracijos dokumentai, techninės apžiūros talonas, valstybinio numerio ženklai, vairuotojo pažymėjimas, krovinio ir kiti dokumentai, ar nustatoma, kad kėbulo, važiuoklės numeriai, valstybinio numerio ženklai (ženklas) neatitinka įrašų registracijos dokumentuose, sustabdžius arba aptikus ieškomą transporto priemonę, taip pat kai yra kitų nusikaltimų požymių, transporto priemonė pristatoma komisariato (ne kelių policijos) budėtojui. 85. Pristatęs tokią transporto priemonę, patrulis turi surašyti šio komisariato vadovui tarnybinį pranešimą, kuriame nurodo visas pristatymo priežastis bei aplinkybes, ir kartu su pristatyta transporto priemone perduoda jį komisariato budėtojui. 86. Jeigu tam įgalioti komisariato pareigūnai priima sprendimą dėl transporto priemonės paėmimo, policijos komisariato budėtojas privalo organizuoti jos saugojimą. 87. Paimant transporto priemonę, surašomas jos paėmimo protokolas. 88. Transporto priemonėje esančios materialinės vertybės grąžinamos asmeniui, iš kurio ji paimama, jeigu nereikia apriboti disponavimo šiomis vertybėmis. 89. Jeigu transporto priemonėje yra krovinys ar didesni daiktai, kurių vairuotojas pasiimti negali, jam pasiūloma organizuoti jų paėmimą. Jeigu jis atsisako, tai įrašoma paėmimo protokole ir krovinys ar daiktai saugomi kartu su transporto priemone. 90. Duomenys apie sulaikytas transporto priemones registruojami žurnale (11 priedas) ir jos grąžinamos tik savininkams, teisėtai jas valdantiems, arba įgaliotiesiems asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 91. Pageidautina, kad transporto priemones pristatytų specialiai organizuota tarnyba pagal patrulių ar budėtojo iškvietimą. Tačiau jeigu tokios tarnybos nėra arba negalima jos iškviesti, patruliai gali patys pristatyti šias transporto priemones. 92. Jeigu transporto priemonės pristatyti neįmanoma dėl jos ypatumų (vikšrinis traktorius, kombainas, kita savaeigė, stambių gabaritų žemės ūkio technika ir pan.), ji paliekama už kelio ribų. XI. MATAVIMO PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS 93. Galima naudoti tik tas matavimo priemones, kurios nustatyta tvarka oficialiai įteisintos ir kurioms atliktos būtinos metrologinės patikros. Jos naudojamos pagal gamyklų instrukcijas ir metodinius nurodymus. 94. Naudotis šiomis priemonėmis gali tik pareigūnai, kurie susipažino su jų naudojimosi instrukcijomis ir išlaikė atitinkamas įskaitas. 95. Naudodami matavimo priemones, patruliai turi turėti jų metrologinių patikrų liudijimų kopijas ir pateikti jas kelių eismo taisyklių pažeidėjams, jeigu jie prašo. 96. Tarnyboje galima naudoti tik matavimo priemones, kurios įsigytos teisės aktų nustatyta tvarka. XII. PATRULIO VEIKSMAI AUTOAVARIJOS VIETOJE 97. Jeigu patrulis gavo informaciją apie įvykusią autoavariją, jis turi nedelsdamas pranešti kelių policijos (komisariato) budėtojui ir toliau veikti pagal jo nurodymus. 98. Atvykus į autoavarijos vietą, būtina: 98.1. užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą bei autoavarijos vietos apsaugą; 98.2. įjungti patrulinio automobilio specialius šviesos signalus; 98.3. patrulinį automobilį pastatyti kairėje pusėje prieš autoavarijos vietą, kad būtų galima saugiai prieiti prie nukentėjusiojo ar apgadintos transporto priemonės; 98.4. atitverti autoavarijos vietą šviesą atspindinčiais stovais, turimais avarinio sustojimo ženklais, mirksinčiais žibintais ir pan.; 98.5. nustatyti transporto priemonių vairuotojus, asmenis, susijusius su autoavarija, ir liudytojus; 98.6. stebėti, kad autoavarijoje dalyvavusios transporto priemonės liktų savo vietose, kad nebūtų naikinami ar klastojami palikti pėdsakai; 98.7. jei autoavarijos metu atitrūkusios nuo automobilio detalės (krovinys) išsibarstė po važiuojamąją dalį, dėl ko kitų transporto priemonių eismas tapo nebeįmanomas, jas nufotografuoti ir (arba) pažymėti (dažais, kreida ir pan.) vietas, kur jos (jis) buvo, bei pašalinti; 98.8. jei reikia, reguliuoti eismą ir (ar) organizuoti autoavarijos vietos apylanką; 98.9. informuoti kelių policijos (komisariato) budėtoją apie atliekamus veiksmus ir aplinkybių pasikeitimus; 98.10. jeigu po autoavarijos dokumentų įforminimo transporto priemonės dėl apgadinimų toliau važiuoti negali, organizuoti jų nuvežimą; 98.11. surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti visas autoavarijos aplinkybes, vairuotojų, nukentėjusiųjų, liudytojų duomenis, rastus daiktus ir pėdsakus, eismo, meteorologines sąlygas ir kt. 99. Į autoavarijos vietą būtina atvykti kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 20 minučių mieste ir ne vėliau kaip per 1 valandą rajone po to, kai buvo gautas budėtojo nurodymas. 100. Autoavarijos vietoje draudžiami išankstiniai vieši autoavarijos aplinkybių bei jos dalyvių veiksmų komentarai ir įvertinimai bei išvados apie jos kaltininkus. Draudžiama rodyti savo palankumą kuriam nors autoavarijos dalyviui bei kalbėti temomis, nesusijusiomis su ja. 101. Pagal budėtojo nurodymą atvykus į autoavarijos, kurios metu nukentėjo žmonės, vietą, iki atvyks operatyvinė tardymo (kvotos) grupė, be 98 punkte nurodytų veiksmų, būtina: 101.1. imtis priemonių, kad nukentėjusiems asmenims būtų suteikta skubi medicinos pagalba ir (arba) jie būtų pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą; 101.2. jei yra galimybė, nukentėjusieji gabenami specialiu greitosios pagalbos automobiliu. Patrulis turi užsirašyti šio automobilio valstybinį numerį ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią bus pristatyti nukentėję asmenys, pavadinimą; 101.3. jei nėra galimybės iškviesti greitosios pagalbos automobilio, o nukentėjusiųjų būklė gali turėti įtakos jų sveikatai ir gyvybei, reikia gabenti juos pakeleiviniu automobiliu. Patrulis turi užsirašyti šio automobilio duomenis, vairuotojo pavardę bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią bus pristatyti nukentėję asmenys, pavadinimą; 101.4. jei neįmanoma nukentėjusiųjų pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu automobiliu, informavus budėtoją, jie vežami patruliniu automobiliu; 101.5. nustatyti nukentėjusiųjų pavardes, vardus ir gyvenamąsias (darbo) vietas; 101.6. saugoti transporto priemones, jose esančius daiktus ir krovinį; 101.7. užrašyti vairuotojų, kurių transporto priemonės dalyvavo autoavarijoje, liudytojų ir kitų su autoavarija susijusių asmenų duomenis; 101.8. paimti autoavarijos dalyvių vairuotojo pažymėjimus, o jei jų nėra – kitus asmenybę patvirtinančius dokumentus ir transporto priemonių registracijos liudijimus, bei užtikrinti, kad šie asmenys būtų autoavarijos vietoje tol, kol operatyvinė tardymo (kvotos) grupė įformins autoavarijos dokumentus; 101.9. atvykus operatyvinės tardymo (kvotos) grupės vadovui, perduoti jam vairuotojų pažymėjimus (kitus dokumentus), transporto priemonių registracijos liudijimus ir toliau veikti pagal jo nurodymus. 102. Įforminant autoavarijos, kurios metu nukentėjo žmonės, dokumentus, surašomas autoavarijos vietos apžiūros protokolas (12 priedas) ir sudaromas planas (13 priedas). 103. Pagal budėtojo nurodymą įforminami autoavarijos, kurios metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelių statiniai arba kitoks turtas, dokumentai ir atvykus į jos vietą, be 98 punktuose nurodytų veiksmų, būtina: 103.1. apklausti liudytojus autoavarijos vietoje bei paimti jų raštiškus paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis; 103.2. sudaryti autoavarijos vietos schemą (14 priedas), nurodant mastelį; 103.3. apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo autoavarijoje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus (tiek išorinius, tiek vidinius), nurodant geometrinę formą, pobūdį ir atstumą iki jų nuo žemės paviršiaus; 103.4. išsiaiškinti autoavarijos aplinkybes, nustatyti jos kaltininką ir surašyti jam protokolą; 103.5. paimti visų autoavarijoje dalyvavusių asmenų vairuotojo pažymėjimus ir išduoti jiems laikinus leidimus vairuoti transporto priemones, o surinktą medžiagą perduoti kelių policijos budėtojui arba rikiuotės padalinio (kelių policijos) vadovui, kai nėra galimybės nustatyti kaltininką autoavarijos vietoje. 104. Jeigu nėra galimybės vietoje įforminti visų autoavarijos dokumentų, patrulis gali paimti vairuotojų pažymėjimus ir išduoti laikinus leidimus vairuoti transporto priemones (15 priedas), kuriuose nurodo, kada vairuotojai turi atvykti į kelių policiją įforminti administracinio teisės pažeidimo dokumentų. 105. Autoavarijos schemoje fiksuojama: 105.1. tiksli transporto priemonių padėtis pagal stacionarius orientyrus; 105.2. transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), ir šių pėdsakų pradžia ir pabaiga kelio važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu; 105.3. kelio važiuojamosios dalies dangos rūšis, defektai, paviršius; 105.4. transporto priemonių stiklų šukės, plastmasinių dalių nuolaužos, nubyrėjusi žemė, tepalo, benzino, aušinimo skysčio, kraujo ir kt. dėmės kelio ilgio ir pločio atžvilgiu; 105.5. kelio ženklinimas, nurodant ištisinių ašinių linijų ilgį; 105.6. šviesoforai ir kelio ženklai, nurodant atstumus nuo jų iki sankryžose kertamų gatvių važiuojamųjų dalių. 106. Autoavarijos vietos schemoje įvardijami grafiškai pažymėti daiktai, pėdsakai, transporto priemonės ir kiti daiktiniai įrodymai. Jeigu pažymima transporto priemonių susidūrimo vieta, nurodoma, pagal kokius požymius ji nustatyta. 107. Autoavarijos dalyvių paaiškinimuose turi būti nurodomi transporto priemonių judėjimo kryptys, greičiai, atstumai iki atsiradusių kliūčių, nukentėjusių pėsčiųjų judėjimo kryptys ir sparta, matomumo, oro sąlygos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant autoavarijos kaltininką. 108. Jeigu bent vienas vairuotojas sudarytoje schemoje nepasirašo, tai pažymima. 109. Jeigu vairuotojas su transporto priemone pasitraukė iš autoavarijos vietos, atvykus į tokios autoavarijos vietą, papildomai būtina: 109.1. apie tai nedelsiant informuoti kelių policijos (komisariato) budėtoją; 109.2. apklausti autoavarijos dalyvius (dalyvį), nukentėjusiuosius, liudininkus ir pagal jų parodymus bei autoavarijos vietoje likusius pėdsakus (glaisto, dažų likučiai, padangų žymės, žibintų, stiklų šukės, detalės, nukritusios nuo transporto priemonės, ir kt.) nustatyti galimą pasitraukusios transporto priemonės markę, modelį, spalvą, valstybinį numerį, kitus galimus požymius (užrašai, būdingos formos, apdailos elementai, apgadinimai ir kt.), kryptį, kuria nuvažiavo transporto priemonė; 109.3. surinktą informaciją perduoti kelių policijos (komisariato) budėtojui; 109.4. suderinus su budėtoju arba atvykusiu operatyvinės tardymo (kvotos) grupės vadovu, persekioti pasitraukusią transporto priemonę arba ieškoti jos netoli autoavarijos vietos. 110. Atvejai, kada patrulis gali laikinai pasitraukti iš maršruto ar posto: 110.1. policijos įstaigos, kelių policijos, tarnybos padalinio vadovo ar budėtojo nurodymu ar leidimu; 110.2. kai reikia imtis skubių priemonių pašalinti judėjimo kliūtis ir kitus pavojus; 110.3. kai sulaiko ir pristato budėtojui asmenis ir (ar) transporto priemones; 110.4. siekiant užkardyti ar nutraukti teisėtvarkos pažeidimą; 110.5. kai reikia persekioti asmenis, padariusius nusikaltimą, vairuotojus, kurie nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ar pasitraukė iš autoavarijos vietos; 110.6. kai reikia suteikti pagalbą asmenims, nukentėjusiems autoavarijos metu, nelaimingų atsitikimų atvejais ir pan.; 110.7. kai patruliui reikalinga medicinos pagalba. 111. Apie pasitraukimą iš maršruto ar posto pranešama budėtojui. XIII. TARNYBOS KONTROLĖ 112. Patrulių darbą kontroliuoja tam įgalioti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, policijos komisariatų, kelių policijos ir rikiuotės padalinių vadovai. 113. Tarnybos tikrinimas gali būti atviras arba neakivaizdus, tikrinama įvairiu paros laiku. 114. Policijos komisariatų kelių policijos rikiuotės padalinių vadovai turi atlikti atvirus patikrinimus ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o neakivaizdžius – ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 115. Atviro patikrinimo metu tikrinama: 115.1. ar patruliai yra paskirtuose maršrutuose (poste); 115.2. patrulių išvaizda, tarnybiniai pažymėjimai, ginklai, ekipuotė, tarnybiniai dokumentai ir kt.; 115.3. patrulių žinios apie operatyvinę padėtį maršrute (poste), avaringumą aptarnaujamoje teritorijoje ir tarnybos ypatybes; 115.4. patrulinių transporto priemonių techninė būklė ir išvaizda; 115.5. mokėjimas elgtis su techninėmis priemonėmis. 116. Atviro patikrinimo metu radę trūkumų, tikrintojai privalo vietoje imtis priemonių jiems pašalinti. Patrulių darbo bloknotuose pažymima apie atliktą patikrinimą, nurodomi rasti trūkumai ir priemonės, kurių buvo imtasi. 117. Neakivaizdaus patikrinimo metu gali būti naudojama aparatūra. 118. Pareigūnai, tikrinantys darbą neakivaizdžiai, turi atkreipti dėmesį į: 118.1. darbo organizavimą maršrute (poste); 118.2. tarnybos formas ir būdus, kuriais nustatomi kelių eismo taisyklių pažeidimai; 118.3. patrulių elgesį su kelių eismo dalyviais; 118.4. tai, ar teisingai stabdomos transporto priemonės, ar pagrįstai taikomos administracinio poveikio priemonės kelių eismo taisyklių pažeidėjams; 118.5. tai, ar veiksmingai naudojamos matavimo priemonės, ar sugebama reguliuoti eismą; 118.6. eismo dalyvių drausmę; 118.7. tai, kaip patrulis veikia sudėtingomis sąlygomis. 119. Apie atliktą neakivaizdų patikrinimą rašomas tarnybinis pranešimas pareigūnui, kuris skyrė patikrinimą. 120. Tikrinamasis patrulis atvykusių tikrinti pareigūnų turi paprašyti pateikti tarnybinį pažymėjimą. 121. Už šiurkščius pažeidimus patrulis nušalinamas nuo tarnybos. 122. Nuo tarnybos nušalinti gali pareigūnai, kuriems patrulis yra pavaldus. 123. Draudžiama tikrinant tarnybą mėginti atimti ginklą ar specialiąsias priemones, taip pat tikrinti kitais būdais, galinčiais sukelti nelaimingus atsitikimus ar kitus sunkius padarinius. 124. Tarnybos tikrinimo rezultatai analizuojami instruktažų ir tarnybinių užsiėmimų metu. XIV. PATRULIŲ IR RIKIUOTĖS PADALINIŲ DARBO APSKAITA IR ĮVERTINIMAS 125. Patruliai savo darbo rezultatus surašo į darbo bloknotus ir žurnalus (16 priedas). 126. Atskleidus nusikaltimus, sulaikius nusikaltėlius, pildomas kriminalinių ir ekonominių nusikaltimų apskaitos žurnalas (17 priedas). 127. Organizavus specialiąsias priemones saugiam eismui užtikrinti, pildoma pažyma (18 priedas). 128. Rikiuotės padalinio (kelių policijos) vadovas kas mėnesį analizuoja autoavarijų dokumentus ir patrulių veiklą bei sudaro kelių policijos darbo rezultatų suvestinę (19 priedas). Rezultatai apibendrinami instruktažų, tarnybinių užsiėmimų, pasitarimų metu. 129. Patrulių darbas vertinamas pagal: 129.1. avaringumą ir kelių eismo dalyvių drausmę maršrute (poste); 129.2. eismo dalyviams suteiktą pagalbą; 129.3. teisėtumo laikymąsi; 129.4. tarnybinę drausmę ir elgesį su kelių eismo dalyviais; 129.5. aktyvumą nustatant pavojingiausius kelių eismo taisyklių pažeidimus; 129.6. dalyvavimą atskleidžiant nusikaltimus, sulaikant nusikaltėlius ir viešosios tvarkos pažeidėjus; 129.7. bendradarbiavimą su kitų policijos rūšių pareigūnais; 129.8. tarnybinių pareigų, šios instrukcijos ir kitų norminių dokumentų, reglamentuojančių kelių policijos veiklą, išmanymą bei mokėjimą juos taikyti; 129.9. tarnybinių transporto bei techninių priemonių būklę ir mokėjimą veiksmingai jomis naudotis; 129.10. uniformos dėvėjimo taisyklių laikymąsi, deramą išvaizdą; 129.11. tarnybinių dokumentų įforminimo kokybę ir teisingumą. 130. Rikiuotės padalinio veikla vertinama pagal tarnybos organizavimo lygį ir galutinius patrulių darbo aptarnaujamoje teritorijoje rezultatus. 131. Duomenys apie tarnybos padalinių veiklą nustatyta tvarka pateikiami Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybai. VYRIAUSIASIS KOMISARAS                                                                           E. MAČIULAITIS ______________ PATVIRTINTA Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 99 2 priedas KELIŲ EISMO TAISYKLIŲ ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TVARKYMO IR TEISĖS AKTŲ TAIKYMO INSTRUKCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų (toliau – bylos) raštvedybos tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – kodeksas), kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, ši instrukcija ir kiti norminiai aktai. Šios instrukcijos privalo laikytis kelių policijos ir kiti tam įgalioti kitų policijos tarnybų pareigūnai. 2. Šioje instrukcijoje vartojamos sąvokos ir terminai: 2.1. administracinis teisės pažeidimas – priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato admini …