LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 3-327 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245) 8 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikimą ir siekdamas užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste: 1. Tvirtinu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 69-2025); 2.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 47 „Dėl Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms institucijoms, laivui atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 17-529) 3 punktą; 2.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 3-422 „Dėl kai kurių susisiekimo ministro įsakymų pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2003, Nr. 77-3537) 1.4 punktą; 2.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. 3-599 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 113-5086); 2.5. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 3-128 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1543); 2.6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 3-547 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6643); 2.7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 3-445 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4563); 2.8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 3-399 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 113-4319). SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                       ALGIRDAS BUTKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės (toliau – taisyklės) nustato laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (toliau – uostas), švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir reiduose, plaukiojimo uosto akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarką ir reikalavimus. 2. Šios taisyklės galioja visoje uosto teritorijoje ir akvatorijoje, kurios ribos nurodytos šių taisyklių 1 priede. 3. Uosto kapitono sprendimai šių taisyklių vykdymo klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. 4. Šios taisyklės privalomos visiems uoste esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Burinis laivas – laivas pakeltomis burėmis, taip pat burinis laivas su mechaniniu varikliu. Keleivinis laivas – laivas, skirtas vežti daugiau kaip 12 keleivių. Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Pramoginis laivas – bet kokio tipo su įvairios rūšies jėgainėmis laivas, kurio korpuso ilgis yra 2,5–24 m, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams. Uostą aptarnaujantys laivai – laivai, teikiantys paslaugas uosto akvatorijos ribose (1 priedas). Uosto direkcija – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Vietinio plaukiojimo laivas – laivas, plaukiojantis uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245) ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974). II. LAIVŲ ATPLAUKIMO Į UOSTĄ IR IŠPLAUKIMO IŠ UOSTO TVARKA 6. Prieš laivui atplaukiant į uostą privaloma laivo balastinius vandenis pakeisti į Šiaurės jūros vandenis, išskyrus laivus, atplaukiančius iš Baltijos jūros uostų. 7. Likus 72 valandoms iki laivo atplaukimo, vėliau patikslindamas atplaukimo laiką likus 48 ir 24 valandoms, laivo kapitonas arba laivo agentas taisyklių 2 priede nurodytais adresais informuoja Uosto direkcijos Uosto dispečerinę (toliau – Uosto dispečerinė) ir kitas tarnybas bei įmones apie atplaukimą ir laivo apsaugos lygį. Laivo kapitonui arba laivo agentui nustatytu laiku nepranešus Uosto dispečerinei apie laivo atplaukimą ir laivo apsaugos lygį, šio laivo įplaukimas į uostą gali būti atidėtas. 8. Jeigu laivo reiso trukmė mažesnė už šių taisyklių 7 punkte nurodytus terminus, pirminis pranešimas siunčiamas tuoj pat po išplaukimo iš paskutiniojo uosto. 9. Pirminiame pranešime nurodoma: 9.1. laivo identifikaciniai duomenys: pavadinimas, šaukiniai, Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktas identifikacijos numeris arba palydovinis mobilusis laivo identifikavimo (MMSI) numeris; 9.2. laivo vėliava; 9.3. registracijos uostas; 9.4. pagrindiniai laivo matmenys; 9.5. laivo maksimali grimzlė gėlame vandenyje; 9.6. duomenys apie krovinį; 9.7. bendras asmenų skaičius laive; 9.8. apsaugos lygis laive pagal Tarptautinį laivų ir uosto įrenginių saugumo (ISPS) kodeksą; 9.9. laivo apsaugos lygis paskutiniuose 10 uostų. 10. Kruizinio-keleivinio laivo agentas privalo ne vėliau kaip iki vasario 25 d. pateikti uosto kapitono tarnybai su kruizinio terminalo operatoriumi suderintą laivo atvykimo grafiką. Pasikeitus kruizinio laivo atvykimo grafikui laivo agentas nedelsdamas privalo informuoti uosto kapitono tarnybą. 10.1. Kruizinio terminalo operatorius privalo iki kovo 25 d. pateikti uosto kapitono tarnybai suderintą visų tais metais numatomų atvykti kruizinių laivų atvykimo grafiką. 10.2. Jeigu numatoma, jog į kruizinį terminalą vienu metu atvyks du ir daugiau kruizinių laivų, kurių bendras ilgis yra didesnis už krantinės ilgį, laivo agentai privalo pateikti uosto kapitonui raštiškus kruizinių laivų kapitonų sutikimus apie laivų švartavimą tokiomis sąlygomis. 11. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki atplaukimo laivo kapitonas arba laivo agentas turi pranešti Uosto dispečerinei duomenis apie laive esančių atliekų kiekį bei kitą informaciją (3 priedas). Jei atplaukimo uostas nežinomas arba atplaukimo į Lietuvos Respublikos uostus iš kito uosto laikas yra trumpesnis nei 24 valandos, šis pranešimas Uosto dispečerinei turi būti išsiųstas iš karto po to, kai sužinomas atplaukimo uostas, arba iš karto po to, kai išplaukiama iš bet kokio kito uosto. 12. Likus 2 val. iki atplaukimo, laivo kapitonas UTB 9 kanalu (šaukinys „Klaipėda radio-5“) praneša Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai (toliau – LET) laivo pavadinimą, grimzlę gėlame vandenyje. Pateikęs tokį pranešimą laivo kapitonas privalo nuolat palaikyti ryšį su LET, teikti operatyvinę informaciją apie laivybos ypatumus ir vykdyti LET nurodymus. 13. Laivui atvykstant laivo kapitonas arba laivo agentas užsako vilkikus ir švartuotojus tas paslaugas teikiančiose įmonėse, o locmaną užsako per Uosto dispečerinę, nurodydamas laivo švartavimo vietą, suderintą su uosto žemės naudotoju, vilkimo ir švartavimo paslaugas atliksiančių įmonių pavadinimus. 14. Jeigu nėra leidimo laivui įplaukti į uostą, LET operatorius nurodo inkaravimo rajoną. 15. Laivo, kurio ilgis daugiau kaip 200 metrų, kapitonas arba laivo agentas privalo iš anksto gauti rašytinį uosto kapitono leidimą įplaukti į uostą. Uosto kapitonas gali nustatyti didžiausią leistiną atplaukiančių laivų ilgį tose uosto akvatorijos vietose, kur laivų manevravimo sąlygos yra sudėtingos. 16. Laivą peršvartuojant arba jam išplaukiant, ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki operacijos pradžios, suderinęs su LET operatoriumi ir uosto žemės naudotoju, laivo kapitonas arba laivo agentas užsako vilkikus ir švartuotojus tas paslaugas teikiančiose įmonėse, o locmaną – per Uosto dispečerinę, nurodydamas laivo stovėjimo vietą, švartavimo ir vilkimo paslaugas teiksiančių įmonių pavadinimus. Laivo kapitonui arba laivo agentui laiku neužsakius šių paslaugų, pretenzijos dėl laivo prastovos teikiamos laivą agentuojančiai įmonei. Jei dėl blogų meteorologinių sąlygų uosto kapitono sprendimu yra atidedamas laivo išplaukimas, laivo kapitonas arba laivo agentas turi pateikti Uosto dispečerinei prašymą dėl laivo stovėjimo uoste, suderintą su uosto žemės naudotoju. 17. Laivui atplaukus į uostą ir prieš išplaukiant iš jo, atplaukimo ir išplaukimo įregistravimo procedūra atliekama pagal Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms institucijoms, laivui atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, formų, jų pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 47 (Žin., 2001, Nr. 17-529), reikalavimus. Papildomai laivo kapitonas arba laivo agentas privalo pateikti Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriui (toliau – Uosto priežiūros skyrius) šiuos dokumentus: 17.1. Laivo atplaukimui įregistruoti: 17.1.1. tarptautinio laivo matmenų liudijimo kopiją; 17.1.2. tarptautinio laivo apsaugos liudijimo kopiją bei duomenis apie laivo saugumo lygius, kuriuos laivas turėjo paskutiniuose 10 uostų (4 priedas); 17.1.3. laivo krovos žymės liudijimo kopiją; 17.1.4. keleivinio laivo saugos liudijimo kopiją; 17.1.5. tarptautinio apsaugos nuo užsiteršimo sistemos liudijimo arba kito dokumento, liudijančio atitiktį 2001 m. tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės reikalavimams, kopiją; 17.1.6. laivo kapitono pranešimą apie bet kokį incidentą ar avariją, kuri mažina laivybos saugumą (pvz., gedimus, kurie galėtų pakenkti laivo manevringumui ar tinkamumui navigacijai, eigos ar vairo sistemai, elektros generavimo sistemos navigacijos ar ryšio įrangos pažeidimus). Apie krantinės pažeidimus švartavimosi metu laivo kapitonas privalo nedelsiant pranešti Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybai; 17.1.7. pažymos apie laivo teršalų pridavimą paskutiniame uoste kopiją; 17.1.8. medicinos karantino skyriaus pažymą (tik užsienio laivams); 17.1.9. jūrinės sveikatos deklaraciją; 17.1.10. įgulos narių jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų kopijas (Uosto priežiūros skyriaus inspektoriui pareikalavus); 17.1.11 naujus laivo dienynus įregistruoti Uosto priežiūros skyriuje. 17.2. Laivo atplaukimą Uosto priežiūros skyriuje laivo kapitonas arba laivo agentas privalo įregistruoti ne vėliau kaip per 6 valandas nuo atplaukimo, o išplaukimą – prieš užsakant pasienio ir muitinės komisiją. Išplaukimą Uosto priežiūros skyriuje galima įregistruoti ne vėliau kaip po 2 valandų nuo laivo išplaukimo, jei yra gautas šio skyriaus budinčio inspektoriaus išankstinis sutikimas. 17.3. Laivo išplaukimui įregistruoti: 17.3.1. laivo stovumo skaičiavimus; 17.3.2. laivo deklaraciją (5 priedas); 17.3.3. pažymą apie laivo teršalų pridavimą uoste (7 priedas); 17.3.4. įgulos narių jūrinio laipsnio diplomus ir kvalifikacijos liudijimus, jei per stovėjimo uoste laiką pasikeitė laivo įgulos nariai; 17.3.5. pažymą pagal laivo dokumentus apie atliekų kiekį, susidariusį remonto metu laive, pagal rūšis ir turimas talpas atliekoms sandėliuoti. 17.4. Uosto priežiūros skyriaus inspektorius laive gali patikrinti krovinio tvirtinimo vadovą, kuris turi būti patvirtintas klasifikacinės bendrovės. 17.5. Laivams iš uosto leidžiama išplaukti tik pridavus eksploatacinius teršalus laikantis 1973 m. tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo (MARPOL 73/78), 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ir Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 (Žin., 2003, Nr. 77-3535), Klaipėdos uosto atliekų tvarkymo plano, patvirtinto VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-73, Išimčių pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 patvirtintų Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų 34 punktą suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-162, reikalavimų. 18. Ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki išplaukimo laivo agentas privalo pateikti Uosto dispečerinei užsakymą dėl užterštų vandenų, šiukšlių bei kitų atliekų priėmimo (6 priedas) ir priduoti užsakyme nurodytas atliekas iki laivo išplaukimo įregistravimo. 19. Uosto atliekų tvarkymo operatorius pateikia laivo kapitonui ir Uosto dispečerinei pažymą apie iš laivo priimtų atliekų grupes ir kiekius (7 priedas). 20. Terminuotas laivo išplaukimas (iki laivo klasifikacinių dokumentų galiojimo pabaigos arba iki laivo įgulos pasikeitimo, bet ne ilgiau kaip toliau nurodyti terminai) turi būti įregistruojamas Uosto priežiūros skyriuje šių Lietuvos Respublikoje registruotų laivų: 20.1. krovininių laivų iki 500 vienetų bendrosios talpos (toliau – BT), nevykdančių tarptautinių reisų, – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams; 20.2. Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje žvejojančių žvejybinių laivų iki 300 BT, neįplaukiančių į užsienio uostą reiso metu, – ne ilgiau kaip 6 mėnesiams; 20.3. mažųjų laivų, neįplaukiančių į užsienio uostą reiso metu, – ne ilgiau kaip 6 mėnesiams; 20.4. linijinių ro-ro keleivinių keltų – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams; 20.5. vietinio plaukiojimo laivų – ne ilgiau kaip 12 mėnesių. 20.6. uostą aptarnaujančių laivų – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams; 20.7. sportinių ir pramoginių laivų, išplaukiančių į jūrą ne ilgiau kaip 12 mėnesių, išskyrus burinius laivus. 21. Buriniai laivai, išplaukdami į jūrą, UTB 10 kanalu (šaukinys „Klaipėda radio-32“) Uosto priežiūros skyriui privalo pranešti: 21.1. laivo pavadinimą ir savininką; 21.2. laivo įgulos narių ir keleivių skaičių; 21.3. išplaukimo tikslą, paskirties uostą; 21.4. išplaukimo laiką; 21.5. Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės apžiūros akto galiojimo datą. 22. Buriniai laivai, įplaukę į uostą, UTB 10 kanalu (šaukinys „Klaipėda radio-32“) nedelsdami privalo pranešti Uosto priežiūros skyriui: 22.1. laivo pavadinimą ir savininką; 22.2. laivo įgulos narių ir keleivių skaičių; 22.3. atplaukimo tikslą, išplaukimo uostą; 22.4. apie įvykius reiso metu; 22.5. krantinės numerį ir laiką, kada prisišvartavo. 23. Laivų kapitonai, įregistravę terminuotą išplaukimą, įplaukdami į uostą privalo pranešti Uosto priežiūros skyriui UTB 10 kanalu (šaukinys „Klaipėda radio-32“): 23.1. laivo pavadinimą ir savininką; 23.2. iš kur atplaukė; 23.3. laivo įgulos narių ir keleivių skaičių; 23.4. krantinės numerį ir orientacinį laiką, kada prisišvartuos; 23.5. apie ypatingus įvykius reiso metu. 24. Linijinių ro-ro keleivinių keltų kapitonai, įregistravę terminuotą išplaukimą, po atplaukimo Uosto priežiūros skyriui pateikia: 24.1. keleivių sąrašo kopiją; 24.2. pavojingo krovinio manifesto kopiją (8 priedas); 24.3. laivo deklaraciją (5 priedas). 25. Laivų kapitonai, įregistravę terminuotą išplaukimą, išplaukdami iš uosto privalo pranešti Uosto priežiūros skyriui UTB 10 kanalu (šaukinys „Klaipėda radio-32“): 25.1. laivo pavadinimą ir savininką; 25.2. terminuoto išplaukimo galiojimo datą; 25.3. laivo įgulos narių ir keleivių skaičių; 25.4. išplaukimo tikslą ir paskirties rajoną; 25.5. krantinės numerį ir laiką, kada ją paliko. 26. Linijinių ro-ro keleivinių keltų kapitonai, įregistravę terminuotą išplaukimą, prieš išplaukdami iš uosto Uosto priežiūros skyriui pateikia: 26.1. keleivių sąrašo kopiją; 26.2. pavojingo krovinio manifesto kopiją (8 priedas); 26.3. laivo deklaraciją (5 priedas). 27. Vietinio plaukiojimo ir uostą aptarnaujančių laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, išskyrus burinius laivus, kapitonai išplaukimui iš uosto į išorės reidą privalo gauti uosto kapitono pažymą apie atliktą šių taisyklių ir 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG-72) (Žin., 1991, Nr. 32-881), žinių patikrinimą. Pažyma galioja iki techninės apžiūros talono galiojimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 1 metus. 28. Nesilaikantiems šių taisyklių nuostatų bei saugios laivybos reikalavimų terminuotas išplaukimas gali būti anuliuojamas. 29. Laivui išplaukiant į eigos bandymus laivo kapitonas arba laivo agentas privalo pateikti Uosto priežiūros skyriui: 29.1. klasifikacinės bendrovės aktą, patvirtinantį, kad laivas atitinka saugios laivybos reikalavimus; 29.2. klasifikacinės bendrovės leidimą išplaukti eigos bandymams; 29.3. laivo įgulos sąrašą su medicinos karantino skyriaus žyma; 29.4. laivų remonto įmonės specialistų sąrašą su medicinos karantino skyriaus spaudu; 29.5. įgulos narių jūrinio laipsnio kvalifikacinius liudijimus (originalus). 30. Laivai, išplaukiantys į išorės reidą, turi pateikti Uosto priežiūros skyriui: 30.1. laivo kapitono patvirtinimą, kad laivas atitinka saugios laivybos reikalavimus; 30.2. įgulos sąrašą. 31. Krovininių laivų iki 500 BT, neplaukiančių tarptautiniais reisais, Baltijos jūroje žvejojančių žvejybinių laivų iki 300 BT, neįplaukiančių į užsienio uostus, ro-ro keleivinių keltų, vietinio plaukiojimo laivų, uostą aptarnaujančių laivų, sportinių ir pramoginių laivų, mažųjų laivų, išskyrus burinius laivus, kapitonai terminuotam laivo išplaukimui įregistruoti privalo pateikti Uosto priežiūros skyriui: 31.1. bendrąją deklaraciją; 31.2. įgulos sąrašą su medicinos karantino skyriaus žyma; 31.3. laivo dokumentus; 31.4. įgulos narių jūrinio laipsnio diplomus, kvalifikacinius liudijimus (originalus); 31.5. Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus laivo patikrinimo aktą, o Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre registruoti laivai – laivo tinkamumo plaukioti liudijimą arba laivo techninės apžiūros taloną; 31.6. keleivių sąrašą. 32. Laivo įplaukimui įregistruoti turi pateikti: 32.1. bendrąją deklaraciją; 32.2. įgulos sąrašą. 33. Visi uoste esantys asmenys, sužinoję, kad uoste esančiuose laivuose yra gedimų ar kad jie neatitinka saugios laivybos reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, aplinkai, materialiajam turtui, nedelsdami privalo informuoti LET, Uosto dispečerinės ir Uosto priežiūros skyriaus budinčius darbuotojus. Uosto priežiūros skyriaus budintis inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja uosto kapitoną ir Lietuvos saugios laivybos administraciją. Sprendimas dėl laivo atitikties saugios laivybos reikalavimams priimamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 34. Prieš atiduodant laivą supjaustyti į metalo laužą, laivo savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi pateikti Uosto priežiūros skyriui laivo išregistravimo pažymėjimą ir pažymą, kad laivo savininkas neturi įsiskolinimų Uosto direkcijai. Baigus laivą supjaustyti, laivo savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi pateikti Uosto priežiūros skyriui pažymą, kad laivas yra galutinai supjaustytas. 35. Užsienio karo laivų įplaukimas į uostą ir buvimas jame vykdomi vadovaujantis Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklėmis, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklėmis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277 (Žin., 2006, Nr. 32-1134). III. PAPILDOMI REIKALAVIMAI LAIVAMS, VEŽANTIEMS PAVOJINGUS IR APLINKĄ TERŠIANČIUS KROVINIUS 36. Laivo kapitonas ar laivo agentas apie laivo, vežančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, atplaukimą į Klaipėdos uostą Uosto priežiūros skyriui pateikia pirminį pranešimą (šių taisyklių 37 punktas) prieš išplaukdamas iš pakrovimo uosto. Uosto priežiūros skyrius privalo nedelsdamas bet kuriuo paros metu elektroniniu būdu pateikti Lietuvos saugios laivybos administracijos Jūrų gelbėjimo koordinaciniam centrui (toliau – Koordinacinis centras) pranešime nurodytą informaciją. 37. Pirminiame pranešime, be informacijos, nurodytos šių taisyklių 9 punkte, papildomai nurodoma: 37.1. krovinio pakrovimo uostas; 37.2. numatomas laivo atplaukimo į uosto/terminalo inkaravimo rajoną laikas; 37.3. numatomas laivo išplaukimo laikas; 37.4. pavojingų arba aplinką teršiančių krovinių pavadinimai, jiems priskirti Jungtinių Tautų numeriai (jei priskirti) ir Tarptautinės jūrų organizacijos pavojingumo klasės pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus bei krovinių kiekis. 38. Pranešimo apie laivo plaukimą į uostą patikslinimas teikiamas Uosto priežiūros skyriui ir Koordinaciniam centrui likus 72, 48 ir 24 valandoms iki atplaukimo į inkaravimo rajoną. 39. Jei laivo kapitonas apie laivo atplaukimą negali pranešti pagal šių taisyklių 7 punkte nustatytus terminus (trumpas laivo reisas ar tiksliai nežinomas paskirties uostas), pranešimas siunčiamas tuoj pat po laivo išplaukimo iš paskutinio uosto ar po to, kai laivo kapitonas gavo nurodymą plaukti į Klaipėdos uostą. 40. Atplaukus į Klaipėdos uostą ir prieš išplaukiant iš jo, atplaukimui (išplaukimui) įregistruoti laivo kapitonas ar laivo agentas papildomai, be šių taisyklių 17 punkte nurodytų dokumentų, privalo pateikti: 40.1. pavojingo krovinio manifestą (8 priedas); 40.2. pavojingų krovinių multimodalaus vežimo dokumento formą (9 priedas); 40.3. tarptautinį apsaugos nuo taršos nafta liudijimą (jeigu krovinys – naftos produktai); 40.4. civilinės atsakomybės draudimo polisą ar kitokios finansinės garantijos už taršos nafta padarytą žalą liudijimą (jei privaloma tokio tipo laivui); 40.5. laivo ypatingų priemonių planą prieš aplinkos užteršimą (tanklaiviams – daugiau kaip 150 BT, kitiems laivams – daugiau kaip 400 BT); 40.6. užpildytą klausimyną (10 priedas) (jeigu laivas vedamas be locmano). 41. Uosto priežiūros skyrius, gavęs laivo kapitono užpildytą klausimyną, nedelsiant jį persiunčia Koordinaciniam centrui. 42. Locmanui atvykus į laivą, nepriklausomai nuo to, ar laivas plaukia į Klaipėdos uostą, ar iš jo, laivo kapitonas privalo įspėti jį, kad laive yra pavojingas ar aplinką teršiantis krovinys. Locmanas, sužinojęs, kad laive yra gedimų ar laivas neatitinka jam keliamų reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, materialiniam turtui ar aplinkai, nedelsdamas privalo apie tai informuoti LET, Uosto dispečerinę ir Uosto priežiūros skyrių. Uosto priežiūros skyriaus budintis inspektorius nedelsdamas privalo informuoti Lietuvos saugios laivybos administraciją. LET apie tai informuoja uosto kapitoną ir privalo uždrausti įplaukti/išplaukti tokiam laivui į uostą/iš uosto iki atskiro uosto kapitono nurodymo. 43. Jeigu laivui esant Lietuvos Respublikos jurisdikcijos zonoje iškyla grėsmė jo įgulai, turtui, laivo kapitonas nedelsdamas privalo informuoti Koordinacinį centrą apie tokį incidentą. 44. Prieš laivui išplaukiant iš uosto, laivo kapitonas arba laivo agentas praneša apie tai Uosto priežiūros skyriui bei pateikia duomenis, nurodytus šių taisyklių 37 punkte. Vietoj krovinio pakrovimo uosto nurodomas įplaukimo uostas, o jeigu jis nežinomas – numatomas plaukimo maršrutas. Uosto priežiūros skyrius privalo nedelsdamas bet kuriuo paros metu elektroniniu būdu pateikti Koordinaciniam centrui pranešime nurodytą informaciją. 45. Naftos tanklaiviams, naudojamiems išimtinai uoste ir atitinkantiems Minimalius techninius reikalavimus laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 338 (Žin., 1999, Nr. 85-2549), netaikomi 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams ir dėl Tarybos reglamento Nr. 2978/74 panaikinimo su pakeitimais nustatyti reikalavimai dėl dvigubo korpuso. IV. REIKALAVIMAI LAIVŲ PLAUKIOJIMUI 46. Laivų leistina grimzlė esant nuliniam vandens lygiui nustatoma uosto kapitono įsakymu pagal Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką. 47. Uosto žemės naudotojams, laivų kapitonams arba laivų agentams pateikus paklausimą LET budintis operatorius privalo pranešti leistiną maksimalią laivo grimzlę remiantis galiojančiu uosto kapitono įsakymu ir atsižvelgiant į esamą vandens lygį. Laivo kapitonas privalo pranešti faktinę savo laivo grimzlę gėlame vandenyje metrais ir jų dešimtosiomis dalimis ir atsako už šių duomenų tikslumą. 48. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą bei vandens lygį uosto akvatorijoje LET teikia telefonu arba UTB siųstuvu. 49. Uosto priežiūros skyriaus inspektoriai ir locmanai privalo nuolat kontroliuoti išplaukiančių laivų grimzlę, siekiant užtikrinti, kad laivas nebūtų perkrautas. Taip pat, atsižvelgdami į faktinį vandens lygį uoste, kontroliuoti LET laivui nustatytą maksimalią leistiną grimzlę. 50. Visoje uosto akvatorijoje nustatytas ne didesnis kaip 6 mazgų laivų greitis. Praplaukiant vietas, kur laivo sukeltos bangos yra pavojingos, privaloma plaukti tokiu minimaliu greičiu, kad laivas dar būtų valdomas. Siekiant užtikrinti saugios laivybos reikalavimus, LET budinčio operatoriaus nurodymu gali būti pakeistas maksimalus leistinas laivo greitis. 51. Jeigu numatoma, kad laivai, plaukdami pro krantines, kur atliekami krovos darbai su pavojingais kroviniais, suderinę su LET, negalės plaukti 6 mazgų greičiu, LET iš anksto privalo įspėti uosto žemės naudotoją, kad laikinai būtų sustabdyti krovos darbai. 52. Laivo greitis neribojamas, jeigu laivas, uosto kapitono nurodymu, plaukia gelbėjimo tikslais, ir karo laivams, plaukiantiems atlikti kovinės užduoties, jeigu tai nesukelia pavojaus žmonių ir turto saugumui. Tie laivai turi pirmumo teisę plaukti uosto akvatorija ir laivybos kanalu. 53. Uosto akvatorijoje eksploatuojami dokai privalo būti įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir turėti klasifikacinių bendrovių galiojančius dokumentus. 54. Uosto laivybos kanale leidžiamas tik vienos krypties laivų eismas. 55. Pučiant stipresniam kaip 15 m/s vakarų krypčių vėjui, laivai, kuriems pagal laivo kapitono pranešimą dėl techninių savybių yra nesaugu manevruoti atviroje jūroje, turi pirmumo teisę plaukti į uostą. 56. Laivams, neturintiems radiolokatoriaus, plaukioti uosto akvatorija draudžiama esant mažesniam kaip 0,5 jūrmylės matomumui. 57. Esant didesniam kaip 20 m/s vėjo greičiui, be atskiro uosto kapitono leidimo draudžiama uosto akvatorija plaukioti bet kokiems laivams, juos švartuoti, atšvartuoti ir peršvartuoti. 58. Žvejybiniai, mažieji laivai, buriniai laivai, uostą aptarnaujantys laivai, vietinio plaukiojimo, sportiniai ir pramoginiai bei kiti laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, jeigu jų ilgis yra ne didesnis kaip 45 metrai, o grimzlė – 4,5 m, gali plaukti tik ne laivybos kanalu, o prireikus ir gavus LET leidimą, plaukti laivybos kanalu, netrukdydami tik juo galintiems plaukti laivams, ir užbaigti šį manevrą ne arčiau kaip 500 metrų iki artėjančio laivo. 59. Buriniai laivai ne laivybos kanalu gali plaukti ir kirsti statmenai laivybos kanalą be LET leidimo, jei užbaigia šį manevrą ne arčiau kaip 500 m iki artėjančio laivo. 60. Visi šių taisyklių 58 ir 59 punktuose paminėti laivai, išskyrus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruotus sportinius laivus, privalo turėti oficialų ir koreguotą Klaipėdos uosto akvatorijos jūrlapį bei užtikrinti nepertraukiamą radijo ryšį su LET UTB 16 ir 9 kanalų dažnių diapazone plaukiojimo uosto akvatorijoje metu. 61. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neregistruoti sportiniai laivai gali plaukti laivybos kanalu, jei juos lydintis laivas gauna LET leidimą ir palaiko nuolatinį ryšį su LET. 62. Apie rengiamas pramoginių, sportinių laivų arba jachtų varžybas, regatas ir kitas šventes Kuršių mariose ir Baltijos jūroje jų organizatoriai privalo prieš dvi savaites pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ir uosto kapitonui. Pramoginių, sportinių laivų arba jachtų varžyboms, regatoms ir kitoms šventėms Klaipėdos uosto akvatorijos ribose organizuoti privaloma iš anksto gauti rašytinį uosto kapitono leidimą. 63. Laivams (kai leidžia jų techninės savybės) gali būti duotas LET nurodymas plaukti ne laivybos kanalu laivų eismo valdymo sumetimais. Laivas, galintis plaukti laivybos kanalu, turi pirmumo teisę prieš visus kitus laivus, esančius ne kanale. Visi laivai, plaukiantys ne laivybos kanalu, vadovaujasi Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG–72), reikalavimais. 64. Priešpriešiais plaukiančių laivų, kurie dėl savo techninių savybių negali plaukti už kanalo ribų, kapitonai, gavę LET leidimą ir susitarę tarp savęs, gali prasilenkti akvatorijoje ties: 64.1. laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorija; 64.2. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorija; 64.3. akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorija. 65. Pramoginiams, sportiniams, buriniams, mažiesiems ir žvejybiniams laivams draudžiama: 65.1. plaukioti rytinėje uosto akvatorijos dalyje, esančioje tarp laivybos kanalo vedlinių ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krantinių, išskyrus atvejus, kai gautas LET leidimas; 65.2. plaukti tarp Kiaulės nugaros salos ir tarptautinės jūrų perkėlos krantinių Nr. 147-151; 65.3. plaukti arčiau kaip 200 m nuo tarptautinės jūrų perkėlos krantinių Nr. 147-151. 66. Buriniai ir kiti laivai, kurių ilgis iki 24 m, kuriems reikia atlikti atplaukimo (išplaukimo) pasienio ir muitinės formalumus, privalo švartuotis prie krantinės, kurią nurodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Šių laivų kapitonai privalo šių taisyklių 2 priede nurodytu telefonu pasienio ir muitinės pareigūnams pranešti apie savo atvykimą. 67. Užšalusioje uosto akvatorijoje ir vykstant intensyviam ledonešiui leidžiama plaukioti laivams, turintiems klasifikacinės bendrovės nustatytą ledo klasę. Informacija apie reikalavimą uoste laivams turėti atitinkamą ledo klasę skelbiama navigaciniuose pranešimuose. Kiekvieno laivo laivavedžiams, besiruošiantiems plaukti uosto akvatorija, apie ledo sąlygas praneša LET ir locmanas. Tais atvejais, kai ledas sudaro kliūtis laivams plaukti uosto akvatorija, jis laužomas Uosto direkcijos sąskaita. Ledlaužių funkcijas gali atlikti uosto vilkikai, turintys atitinkamą ledo klasę ir technines galimybes tai atlikti. V. LOCMANŲ VEIKLA 68. Uoste laivų vedimas yra privalomas pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems verstis locmano praktika, patvirtinti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-196 (Žin., 2006, Nr. 2-36) ir rajonus, kuriuose būtina naudotis locmano patarnavimais (šių taisyklių 70 punktas, Būtingės naftos terminalo laivybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 248 (Žin., 2000, Nr. 81-2472) 38 punktas), išskyrus: 68.1. Lietuvos Respublikoje įregistruotus žvejybinius laivus iki 300 BT, vietinio plaukiojimo laivus iki 500 BT, uostą aptarnaujančius laivus, sportinius bei pramoginius laivus, burinius ir kitus laivus iki 24 m ilgio, akvatorijos dugno gilinimo laivus, dirbančius Uosto direkcijos užsakymu, jeigu jų kapitonai yra atitinkamai instruktuoti ir gavę uosto kapitono leidimą. Visų šių laivų kapitonai uosto akvatorijoje privalo užtikrinti patikimą, nepertraukiamą radijo ryšį su LET UTB 16 ir 9 kanalų dažnių diapazone valstybine kalba; 68.2. linijinius laivus ir vienarūšių krovinių srautus aptarnaujančius laivus, aptarnaujamus vieno vežėjo (operatoriaus), įregistravusio krovinių srautą Uosto direkcijoje, kurių kapitonai yra atlikę ne mažiau kaip po 6 atplaukimo ir išplaukimo reisus į Klaipėdos uostą, uosto kapitono paskirtoje komisijoje išlaikę egzaminą, atlikę testą LET treniruoklyje ir pateikę pažymą su locmano įvertinimu arba plaukiojimo be locmano licenciją ir gavę atitinkamą liudijimą, patvirtinantį jų pasirengimą plaukti be locmano uosto akvatorijoje, turintys vairinėje laivavedį, mokantį valstybinę arba anglų kalbas; 68.3. laivus, remontuojamus laivų remonto įmonių akvatorijose, kur tą darbą atlieka šių įmonių kapitonai, išlaikę Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą egzaminą ir gavę atitinkamą liudijimą; 68.4. užsienio šalių burinius ir kitus laivus, kurių ilgis iki 24 m, LET leidus. 69. Jeigu laivo kapitonui arba laivo agentui užsakius locmaną ir jam nustatytu laiku atvykus į laivą numatyta laivo vedimo operacija dėl laivo įgulos ar kitų fizinių arba juridinių asmenų kaltės nepradedama per 1 valandą, locmanas privalo palikti laivą, o laivo kapitonas – pasirašyti locavimo pažymą. 70. Locmanų veiklos zona yra nuo plūduro Nr. 1 jūroje iki uosto krantinių. 71. Vedant laivą į plaukiojantį doką ir paėmus iš doko pirmą švartavimo lyną, uosto locmano įgaliojimus perima doko meistras. Išvedant laivą iš plaukiojančio doko ir atidavus visus doko švartavimo lynus, doko meistro įgaliojimus perima uosto locmanas. 72. Uoste laivus nuo vienos krantinės prie kitos peršvartuoja uosto locmanai, išskyrus atestuotų laivų remonto įmonių kapitonus, turinčius šių taisyklių 68.3 punkte numatytus liudijimus. Esant reikalui laivų remonto įmonių laivų peršvartavimo darbus vykdo uosto locmanai, gavę laivų remonto įmonės paraišką. 73. Atestuoti locmanai privalo vadovautis Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 347 (Žin., 2000, Nr. 108-3465), ir Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis, patvirtintomis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 33. VI. LAIVŲ EISMO VALDYMAS 74. LET valdo laivų eismą visoje uosto akvatorijoje ir laivybos kanale iki plūduro Nr. 1. Bet koks laivų judėjimas leidžiamas tik su LET leidimu. LET dirba 24 valandas per parą, šaukinys – „Klaipėda radio-5“ UTB 9 kanalu. LET teikia laivams šias paslaugas: 74.1. vykdo laivų plaukiojimo radiolokacinę kontrolę; 74.2. vykdo inkaravietėse stovinčių laivų radiolokacinę kontrolę; 74.3. vykdo radiolokacinę laivybos kontrolę Būtingės naftos terminalo inkaravietėje ir laivybos kanale; 74.4. perduoda laivams, uosto naudotojams, tarnyboms navigacinę, hidrometeorologinę ir kitokią su laivyba susijusią informaciją; 74.5 radiolokaciniu būdu veda laivus. 75. Siekdama užtikrinti laivo ir uosto saugumą, nepriklausomai nuo to, ar laive yra locmanas, ar ne, LET veda laivus radiolokaciniu būdu šiais atvejais: 75.1. esant mažesniam kaip 0,5 jūrmylės matomumui; 75.2. laivus su pavojingu ar aplinką teršiančiu kroviniu; 75.3. laivus su maksimalia leistina grimzle; 75.4. susidarius sudėtingai laivybos situacijai. 76. LET nurodymus privaloma nedelsiant vykdyti dėl: 76.1. plaukimo eiliškumo; 76.2. plaukimo maršruto ir greičio; 76.3. inkaravimo vietos; 76.4. siekiant išvengti pavojaus. 77. Laivo, kuris naudojasi LET paslaugomis, kapitonas privalo užtikrinti patikimą ryšį su LET UTB 9 kanalu (jeigu LET nenurodė kito kanalo). Visi laivo ir LET pokalbiai bei situacija uosto akvatorijoje yra įrašomi, garso ir vaizdo įrašai saugomi 30 parų. Vėliau pretenzijos dėl garso ir vaizdo įrašų nepriimamos. 78. Laivų eismo valdymo paslaugos, kurias teikia LET, neatleidžia laivo kapitono nuo atsakomybės už saugią laivybą ir laivo apsaugą. VII. REIKALAVIMAI LAIVAMS, STOVINTIEMS UOSTO REIDUOSE 79. Išoriniame reide laivų inkaravimui skirti rajonai yra apriboti koordinatėmis (WGS 84): 1 rajonas: 55° 48' 00,0'' N 20° 50' 00,0'' E 55° 48' 00,0'' N 20° 53' 12,0'' E 55° 45' 48,0'' N 20° 52' 12,0'' E 55° 45' 48,0'' N 20° 50' 00,0'' E 2 rajonas: 55° 43' 42,0'' N 20° 50' 00,0'' E 55° 43' 42,0'' N 20° 52' 00,0'' E 55° 41' 48,0'' N 20° 52' 00,0'' E 55° 41' 48,0'' N 20° 50' 00,0'' E 80. Inkaravietėse stovinčių laivų kapitonai privalo palaikyti ryšį UTB 16 ir 9 kanalais. 81. Inkaravietėse stovinčių laivų kapitonai, esant didesniam kaip 15 m/s vėjui ir gavę LET perspėjimą bei norėdami apsaugoti laivo inkaravimo įrangą, privalo pakelti inkarus ir išplaukti į atvirą jūrą. 82. Atsakomybė už dėl laivo kapitono kaltės išorės reide ir vidaus akvatorijoje paskendusį turtą (inkarus ir kt.) tenka turto savininkui. Paskendęs turtas iškeliamas ar pašalinamas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 35–39 straipsniuose nustatyta tvarka. VIII. REIKALAVIMAI LAIVAMS, STOVINTIEMS PRIE UOSTO KRANTINIŲ 83. Už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas ir uosto žemės naudotojas. 84. Uosto kapitono tarnybos kontroliuoja uosto akvatoriją ir užtikrina saugią laivybą uoste. 85. Laivo agentas privalo pateikti krantinės inžinerinių tinklų savininko suderinimą raštu Uosto kapitonui prieš 72 valandas iki laivo atplaukimo prie krantinės, jeigu šios krantinės naudojimo teisė pagal galiojančią žemės nuomos sutartį suteikta kitam uosto žemės naudotojui. 86. Laivai švartuojami pagal Uosto direkcijos patvirtintas schemas. 87. Krantinių darbiniai ilgiai nurodyti krantinių techniniuose pasuose. 88. Esant būtinumui švartuoti laivą taip, kad būtų naudojama ir kito uosto žemės naudotojo teritorijos dalis, laivo agentas privalo raštu suderinti su abiem uosto žemės naudotojais. Uosto žemės naudotojai tarpusavyje privalo suderinti tokią laivo švartavimo galimybę ir suderinimo dokumentą pateikti uosto kapitonui, kuris priima galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į saugios laivybos reikalavimus. 89. Laivų švartavimą kontroliuoja uosto kapitono tarnybos pagal joms priskirtą kompetenciją, įvertindamos krantinių ir atmušimo įrenginių būklę, reikalingą laivui švartuoti krantinės darbinį ilgį, būtiną bendrą vilkikų traukimo jėgą, vadovaudamosios Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis ir Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis. 90. Laivai prie krantinių privalo stovėti taip, kad atstumai tarp išilgai krantinės stovinčių laivų arba tarp laivo ir bet kokios kliūties būtų ne mažesni kaip 10% didesniojo laivo ilgio. Laivai prie pirsų privalo stovėti taip, kad laivo korpusas nebūtų išsikišęs už pirso ar krantinės ribos. Jeigu dėl kokių nors svarbių priežasčių šių reikalavimų negalima įvykdyti, laivui švartuoti turi būti gautas rašytinis uosto kapitono leidimas. Jeigu laivo ilgis didesnis už pirso darbinį ilgį, už pirso išsikišusi laivo dalis tamsiu paros metu privalo būti papildomai apšviesta. 91. Prie kiekvieno laivo privalo būti techniškai tvarkingas trapas su apsauginiu tinklu. Tamsiu paros metu trapas turi būti apšviestas. 92. Laivai su pavojingu ir aplinką teršiančiu kroviniu gali stovėti tik: 92.1. prie specializuotų krantinių; 92.2. priekiu į uosto vartus (išskyrus atvejus, kai tam trukdo laivo konstrukcija); 92.3. išorės reide. 93. Jeigu švartuodamasis prie krantinės laivas naudojo inkarą, prisišvartavęs privalo įtraukti jį į laivo kliuzą. 94. Krantinę, reikalingą laivui švartuotis, stovėti ir atsišvartuoti, ruošia uosto žemės naudotojas vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 108-3467). Priešais švartuojamo (atšvartuojamo) laivo priekį ir laivagalį, ne mažiau kaip 25 metrų atstumu į abi puses, krantinėje neturi būti kranų, mechanizmų, statinių, už kurių gali užkliūti laivas. 95. Laivo kapitono prašymu prijungti laivą prie kranto inžinerinių tinklų (elektros tinklų, vandentiekio, šildymo, telefono ir kt.) galima tik leidus uosto žemės naudotojui. Uosto žemės naudotojas atsako už krantinėse įrengtų inžinerinių tinklų eksploataciją ir saugios laivybos reikalavimų užtikrinimą. 96. Pertempti laivą, kurio ilgis yra ne daugiau kaip 150 metrų, išilgai krantinės ne didesniu už laivo ilgį atstumu jo neapsukant, galima be locmano, kitais atvejais tik su locmanu. 97. Prieš keičiant laivo dislokacijos vietą be locmano, laivo kapitonas arba laivo agentas privalo gauti LET ir Uosto dispečerinės leidimą. 98. Vietinio plaukiojimo, uosto paslaugas teikiančių ir kitų laivų kapitonai, nesinaudojantys locmano paslaugomis, prieš pakeisdami savo dislokacijos vietą uoste privalo gauti LET ir Uosto dispečerinės leidimą ir informuoti šias tarnybas, pabaigus šią operaciją. 99. Gavęs pranešimą apie pavojingas hidrometeorologines sąlygas, išanalizavęs situaciją, laivo technines galimybes, gresiančio pavojaus laipsnį (vėjo greitis didesnis kaip 20 m/s, bangavimas ir traukūnas akvatorijoje, intensyvus ledonešis), uosto kapitonas sprendžia apie laivų galimybę stovėti prie krantinių. Jis nustato reikalavimus laivų ir uosto saugumui užtikrinti ir reikalauja, kad laivų kapitonai juos vykdytų. Laivų kapitonai įspėjami asmeniškai arba per jų agentus. Jeigu esant tokioms sąlygoms reikia pakeisti laivo vietą arba išvesti jį į jūrą, tai daroma tik esant laive jo kapitonui. 100. Laivai bortas prie borto gali stovėti tik raštu suderinus su tų laivų kapitonais bei uosto žemės naudotoju ir gavus Uosto priežiūros skyriaus leidimą (išskyrus mažuosius, žvejybinius, uostą aptarnaujančius, pramoginius, sportinius, burinius laivus ir mažųjų žvejybos laivų prieplaukoje (toliau – MŽLP) stovinčius laivus). 101. Laivų, stovinčių prie krantinių, eigos variklių, mechanizmų parengtis bei įgulos narių skaičius privalo užtikrinti laivo, kitų laivų bei uosto saugumą. Nutraukti eigos variklių, vairavimo ir inkaravimo įrenginių eksploataciją galima tik gavus uosto kapitono ir uosto žemės naudotojo raštišką leidimą pagal laivo kapitono paraišką, kurioje nurodomos šių mechanizmų išjungimo priežastys ir laikas. Bet kokiu atveju už laivo saugumą atsako jo kapitonas. Prieš tokiam laivui išplaukiant Uosto priežiūros skyriaus budintis inspektorius turi teisę pareikalauti pateikti klasifikacinės bendrovės išduotą aktą su atliktų darbų įvertinimu. 102. Laivų, kuriuose yra pavojingų ir (arba) aplinką teršiančių krovinių, kapitonai privalo palaikyti 2 valandų jėgainės ir įgulos parengtį. 103. Laivai, stovintys prie krantinių, privalo turėti nuolat veikiančias ryšio priemones, užtikrinančias nepertraukiamą ryšį su uosto kapitono tarnybomis, kitais laivais ir miesto specialiosiomis tarnybomis. Susidarius ekstremaliai situacijai arba įvykiams, pažeidus šių taisyklių arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 (Žin., 1997, Nr. 72-1853; 2007, Nr. 22-853), reikalavimus, laivo kapitonas, laivo agentas ir uosto naudotojas apie tai privalo nedelsiant informuoti Uosto dispečerinę. 104. Laivų kapitonus apie hidrometeorologinę prognozę LET informuoja UTB 9 kanalu. Įspėjimus apie audrą LET perduoda UTB 9 ir 16 kanalais laivų kapitonams, o Uosto priežiūros skyrius informuoja uosto žemės naudotojus ir laivų agentus. 105. Atplaukę į uostą užsienio valstybių laivai privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą ant priekinio stiebo rėjos dešinėje pusėje. Vėliava iškeliama saulei patekėjus ir nuleidžiama saulei nusileidus. Laivui plaukiant į uostą ir išplaukiant iš jo bet kuriuo paros metu turi būti iškelta laivo registracijos valstybės vėliava. 106. Atplaukę į uostą laivai užbortines išpumpavimo sklendes privalo laikyti uždarytas ir užplombuotas. Pastebėjęs, jog vanduo užterštas, laivo kapitonas privalo informuoti apie tai Koordinacinį centrą ir Uosto dispečerinę bei pažymėti tai laivo dienyne. 107. Laivui stovint prie uosto krantinės ilgiau nei vieną mėnesį, laivo agentas arba laivo valdytojas, pasibaigus mėnesiui, per tris dienas turi pateikti Uosto priežiūros skyriui tarpinę laivo deklaraciją (11 priedas). IX. LAIVŲ VILKIMO REIKALAVIMAI 108. Atliekant stambių ir sudėtingų plaukiojančių objektų (dokų, gręžimo platformų, stambių, neturinčių eigos laivų, plaukiojančių objektų karavanų ir kt.) vilkimo operaciją Uosto akvatorijoje, kai padidėja pavojus uosto įrenginiams, kitiems laivams ir būtina sustabdyti visų kitų laivų eismą, privaloma vykdyti šiuos reikalavimus: 108.1. ne mažiau kaip prieš 24 valandas gauti uosto kapitono leidimą; 108.2. vilkimo operacijai turi vadovauti velkamo objekto savininko paskirtas šio objekto arba vieno iš vilkikų kapitonas. Jis turi pateikti uosto kapitonui būsimos vilkimo operacijos planą, patvirtintą laivų klasifikacinės bendrovės, ir vilkimo lynų tvirtinimo schemą; 108.3. uosto kapitonas, įvertinęs operacijos sudėtingumą, konkrečią situaciją, hidrometeorologines sąlygas uoste ir jūroje, išankstinę orų prognozę plaukimo rajone iki paskirties punkto, gali nustatyti papildomus saugios laivybos reikalavimus; 108.4. tokios operacijos atliekamos tik šviesiu paros metu; 108.5. velkamiems objektams švartuoti, atšvartuoti, eskortuoti uosto vilkikai užsakomi bendra tvarka, nurodyta šių taisyklių 109.4 punkte. 109. Vilkikų naudojimo laivų švartavimo operacijoms tvarka: 109.1. vilkikai naudojami vadovaujantis Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis, sutartimis tarp laivų savininkų ir vilkimo paslaugas teikiančių įmonių, šių taisyklių nuostatomis, kitais teisės aktais; 109.2. vilkikus užsako laivo kapitonas per savo agentą tas paslaugas teikiančiose įmonėse, jų skaičių ir tipą suderinęs su LET; 109.3. užsakymo terminas – pagal sutartį tarp laivo savininko/operatoriaus arba laivo agento ir vilkimo paslaugas teikiančios įmonės, bet ne mažiau kaip prieš 2 valandas iki numatomos švartavimo operacijos pradžios; 109.4. užsakomų vilkikų techninės savybės turi užtikrinti saugią konkrečios švartavimo operacijos eigą, jie privalo turėti sertifikuotus vilkimo lynus ir kompetentingą įgulą. Atestuoti locmanai privalo vadovautis Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis ir Vilkikų paslaugų teikimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis; 109.5. locmanui atvykus į laivą, jo kapitonas, aptaręs su locmanu būsimą švartavimo operaciją, t. y. hidrometeorologines sąlygas, laivo švartavimo vietos ypatumus, laivo manevrines charakteristikas, gali priimti sprendimą pakeisti vilkikų skaičių ar tipą, vilkimo lyno panaudojimo galimybes; 109.6. esant ekstremaliai situacijai, laivo kapitonas gali užsakyti bet kuriuos vilkikus, kurie bus tinkamiausi laivo saugumui užtikrinti, o laivo savininkas privalo apmokėti visas su tuo susijusias išlaidas; 109.7. esant būtinumui užtikrinti laivų, žmonių, uosto turto saugumą, uosto kapitonas gali nustatyti papildomus rajonus ir sąlygas, kada vilkikų naudojimas yra privalomas. X. POVANDENINIAI DARBAI 110. Povandeniniai darbai uosto akvatorijoje atliekami tik leidus uosto kapitonui. 111. Uosto kapitono nurodymu povandeniniai darbai nedelsiant nutraukiami. 112. Laive, skirtame povandeniniams darbams atlikti, taip pat laive, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG 72), reikalavimus. 113. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargūs. 114. Nuleisti inkarą leidžiama ne arčiau kaip 200 m iki šių darbų atlikimo vietos. 115. Plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams atlikti ar prie kurio vykdomi šie darbai, taip pat išmesti skęstančius daiktus už laivo borto draudžiama. 116. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams draudžiama sukti eigos sraigtą. 117. Jeigu povandeninių darbų rajone perstatomi laivai, budintis Uosto direkcijos dispečeris arba LET operatorius privalo ne vėliau kaip prieš valandą apie tai pranešti povandeninius darbus atliekančiam laivui. XI. APRIBOJIMAI 118. Uosto akvatorijoje draudžiama: 118.1. išpilti ar išmesti už borto atliekas. Šiukšles ir maisto atliekas galima laikyti laive ne ilgiau kaip 2 paras uždaruose ir pažymėtuose konteineriuose; 118.2. teršti orą dūmais ir kenksmingomis dujomis, kurių koncentracija viršija leistinas normas; 118.3. laikyti neuždarytas ir neužplombuotas nutekamųjų ir nafta užterštų vandenų sklendes; 118.4. be įrašo laivo operacijų su nafta dienyne vykdyti operacijas su naftos produktais, taip pat be įrašo laivo dienyne – operacijas su kenksmingomis medžiagomis; 118.5. teršti krantinę ir akvatoriją naftos produktais, šiukšlėmis ar atliekomis; 118.6. išpilti užterštą vandenį per laivo latakus arba išpumpuoti užterštą balastą; 118.7. likviduoti teršalus aplink laivą įgulos jėgomis, nepranešus budinčiam Uosto dispečerinės darbuotojui; 118.8. nuslėpti bet kokį teršalų išpylimą už laivo borto; 118.9. žvejoti, plaukioti irklinėmis valtimis laivybos kanale; 118.10. maudytis; 118.11. švartuotis prie plūdriųjų navigacinių ženklų ir tam neskirtose vietose; 118.12. švartuotis prie deviacinio palo; 118.13. gadinti hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, tvirtinti švartavimo lynus prie jų detalių ar prie ne tam skirtų įrenginių; 118.14. naudoti 9, 10, 16, 71, 72 UTB ryšio kanalus ir kitus dažnius, naudojamus pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotas galiojančias licencijas, su laivyba nesusijusiems pokalbiams; 118.15. vietinio plaukiojimo ir uostą aptarnaujantiems laivams plaukioti ir stovėti prie krantinės neturint veikiančios UTB radijo stoties ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais; 118.16. plauti denį, dažyti laivo korpusą nesuderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra; 118.17. naudoti garsinius signalus uoste nesant būtinumo; 118.18. naudoti signalines priemones ne pagal paskirtį; 118.19. kirsti laivybos kanalą ne stačiu kampu; 118.20. krauti bet kokius daiktus ar montuoti įrengimus ant krantinės krašto iki pirmojo bėgio (jei jo nėra, – 2,5 metro atstumu nuo krantinės krašto); 118.21. laivui stovėti prie krantinės pasvirusiam daugiau kaip 5 laipsnius; 118.22. laivams švartuotis prie krantinės neturint uosto žemės naudotojo ir krantinės inžinerinių tinklų savininko sutikimo raštu bei Uosto dispečerinės ir LET leidimo; 118.23. tamsiu paros metu apšviesti praplaukiančius laivus; 118.24. laivui sugadinus hidrotechninius ir navigacinius įrenginius, nuslėpti tai ar trukdyti įforminti reikiamus dokumentus; 118.25. laivams stovint išoriniame reide nesuderinus su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine, Klaipėdos teritorine muitine ir be Uosto direkcijos leidimo perduoti iš vieno laivo į kitą krovinius ir daiktus; 118.26. plaukti laivui savo eiga neturint klasifikacinės bendrovės išduotų galiojančių dokumentų; 118.27. pakrauti laivą daugiau, nei leidžia krovos žymės; 118.28. plaukioti perkrautais laivais arba vežti daugiau žmonių (keleivių), nei nurodyta laivo dokumentuose; 118.29. vadovauti arba vesti laivą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų); 118.30. plaukioti uosto akvatorijoje ir (arba) išplaukti į jūrą neįforminus Uosto priežiūros skyriuje terminuoto išplaukimo; 118.31. valdyti, locuoti laivą neturint atitinkamo laipsnio diplomo arba kvalifikacijos liudijimo; 118.32. laivo kapitonui perduoti valdyti laivą kitam asmeniui (įskaitant ir locmaną), išskyrus vyriausiąjį kapitono padėjėją. 119. Nesuderinus su uosto kapitonu raštu draudžiama: 119.1. vykdyti hidrotechninius bei hidrografinius darbus; 119.2. atlikti povandeninius ir narų darbus; 119.3. organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius; 119.4. nuleisti laivo valtis, jomis plaukioti be LET leidimo; 119.5. nusileisti ir pakilti hidroplanams; 119.6. atlikti laivo variklio eigos bandymus be LET leidimo stovėti prie krantinės; 119.7. statyti bet kokius plaukiojančius ar stacionarius navigacinius ar hidrografinius objektus; 119.8. išjungti, perstatyti bet kokius navigacinius ženklus ar keisti jų charakteristikas. XII. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI 120. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus uosto kapitonui privalo nedelsdami maksimaliai leistinu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus. 121. Laivuose draudžiama: 121.1. naudotis atvira ugnimi, nesuderinus raštu su uosto žemės naudotoju ir Uosto priežiūros skyriumi; 121.2. priešgaisrines priemones naudoti ne pagal paskirtį; 121.3. nutraukti priešgaisrinės sistemos eksploatavimą, neįrengus alternatyvios sistemos; 121.4. stovėti uoste nedegazavus rezervuarų, kai naftos produktai ar kitos degios medžiagos iškrautos; 121.5. eksploatuoti laivus, kai jų priešgaisrinė įranga neatitinka klasifikacinės bendrovės nustatytų reikalavimų; 121.6. naudoti atvirą ugnį laivuose, stovinčiuose arčiau kaip 100 metrų nuo laivų, vykdančių operacijas su degiomis medžiagomis; 121.7. laikyti laivuose pirotechnikos priemones ne tam skirtose vietose; 121.8. naudoti švartavimui ir vilkimui plieninius lynus laivuose, kuriuose yra degių medžiagų; 121.9. naudoti apšvietimui gaisrą galinčią sukelti įrangą laivuose, kuriuose yra degių medžiagų; 121.10. vykdyti krovos operacijas su degiomis medžiagomis žaibuojant; 121.11. vilkti laivą su degiomis medžiagomis, jeigu vilkikuose nepaskelbta priešgaisrinė parengtis; 121.12. draudžiama bunkeruoti laivą naftos produktais: 121.12.1. jeigu laive arba bunkeruojančiame laive netvarkinga priešgaisrinė įranga arba nepasiruošta gaisrui gesinti; 121.12.2. jeigu laive arba bunkeruojančiame laive vyksta darbai su atvira ugnimi; 121.12.3. iš nesavaeigio laivo, jeigu šalia jo nėra vilkiko. 122. Laivo agentas, laivo savininkas ar valdytojas apie numatomą bunkeravimo operaciją ne vėliau kaip prieš 2 valandas privalo informuoti Uosto dispečerinę, Uosto priežiūros skyrių ir uosto žemės naudotoją. 123. Leidžiama bunkeruoti laivą krovos darbų metu, jei laivo krovinio ir bunkeravimui skirto kuro savaiminio užsidegimo (pliūpsnio) temperatūra yra aukštesnė nei 61 oC pagal Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra (IMDG) kodekso, Tarptautinio naftos tankerių ir terminalų saugos vadovo (ISGOTT) ir Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimus. XIII. LAIVŲ DEZINFEKCINIS APDOROJIMAS 124. Draudžiama atlikti laivų dezinfekcinį apdorojimą: 124.1. nesuderinus raštu su Uosto direkcija, uosto žemės naudotoju, Klaipėdos visuomenės sveikatos centru, Pasienio ir transporto valstybine veterinarijos tarnyba ir Klaipėdos jūrų uosto pasienio kontrolės fitosanitarijos punktu; 124.2. neturint tokiems darbams atlikti reikiamų leidimų; 124.3. pažeidžiant darbų technologiją ar organizacinius darbų reikalavimus; 124.4. paliekant laivą be priežiūros, jei laive nėra įgulos; 124.5. neįspėjus greta stovinčių laivų; 124.6. arčiau kitų laivų ar objektų, kuriuose yra žmonių, nei leidžia laivų dezinfekcijos saugos reikalavimai; 124.7. kai prie laivo borto stovi kiti laivai su įgulomis; 124.8. kai laivas nėra patikimai pritvirtintas prie krantinės; 124.9. kai nepakelti atitinkami Tarptautinio jūrinių signalų rinkinio (INTERCO) signalai. XIV. KARANTINO PRIEMONĖS 125. Paskelbus laive arba uoste karantiną ar siekiant išvengti kitose šalyse paskelbtos epidemijos pasekmių, draudžiama: 125.1. be Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimo bet kam įlipti į laivą ir išlipti iš jo, išskyrus locmaną; 125.2. stovėti uoste ne toje vietoje, kur yra nurodyta; 125.3. švartuoti prie laivo borto bet kokius laivus su įgula, išskyrus locmanų katerį. XV. DUGNO GILINTUVŲ DARBO TVARKA 126. Dugno gilintuvas, dirbdamas laivybos kanale ir akvatorijoje, privalo iškelti ženklus ir uždegti žiburius, numatytus 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG–72), 27 taisyklėje. 127. Šalandos, stovinčios prie gilintuvo bortų, privalo tamsiu paros metu uždegti laivo priekyje ir laivagalyje po baltą žiburį, matomą aplink 3 jūrmylių atstumu. 128. Jeigu inkarų vietoms žymėti naudojamos pagalbinės plaukiojančios priemonės, tamsiu paros metu jos privalo turėti baltą žiburį, matomą 2 jūrmylių atstumu. 129. Jeigu dugno gilintuvas neatlieka darbų pagal savo paskirtį ir nesudaro kliūčių laivybai, jis privalo iškelti atitinkamus ženklus ir uždegti žiburius pagal 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG–72), reikalavimus. 130. Nepaisant gilintuvo signalinių ženklų, laivai, prieš praplaukdami pro jį, privalo gauti gilintuvo leidimą UTB 9 kanalu. 131. Gilintuvas privalo suteikti galimybę laivams praplaukti 0,5 jūrmylės atstumu nuo jo, jeigu to padaryti negalima, neduoda leidimo laivui praplaukti. 132. Draudžiama praplaukti pro gilintuvą velkant paskui laivą bet kokius daiktus ar įrangą, esančią po vandeniu. 133. Kai gilintuvas nedirba, jam draudžiama užimti laivybos kanalą. 134. Draudžiama gilintuvui stovėti laivybos kanale, kai matomumas mažiau kaip 500 metrų. _________________ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 1 priedas UOSTO AKVATORIJOS RIBOS 1. Uosto vidinė akvatorija apribota: 1.1. Pietuose – linija tarp taškų (WGS 84): 55°39'51,89'' N 21° 07'51,26'' E 55°39'04,72'' N 21° 08'52,41'' E 55°39'01,95'' N 21° 08'43,04'' E 55°38'26,01'' N 21°09'04,17'' E; 1.2. vakaruose – lygiagrečiai su Kuršių nerijos rytinio kranto linija, išskyrus 30 metrų vandens juostą palei krantą; 1.3. rytuose – pagal kranto liniją; 1.4. šiaurėje – linija jungiančia senųjų uosto molų galus. 2. Uosto išorinis reidas apribotas linijomis tarp taškų (WGS 84): 55° 48'00,0'' N 20° 50'00,0'' E 55°39'00,0'' N 20° 50'00,0'' E 55° 48'00,0'' N 21° 04'00,0'' E 55°39'00,0'' N 21° 06'01,2'' E. 3. Laivybos kanalas pažymėtas navigaciniais ženklais pagal lateralinę sistemą ir vedlinėmis nuo plūduro Nr. 1 jūroje iki pietinės uosto vidinės akvatorijos dalies. UOSTO PLANAS (pav.) _________________ Klaipėdos valstybinio jūrų. uosto laivybos taisyklių 2 priedas KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO DIREKCIJOS TARNYBŲ IR UOSTO NAUDOTOJŲ, KURIE TURI BŪTI INFORMUOTI APIE LAIVO ATPLAUKIMĄ, SĄRAŠAS Eil. Nr. Pavadinimas Tel. Nr. Faksas El. paštas UTB kanalas; šaukinys; mobilusis telefonas 1 2 3 4 5 6 1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Generalinis direktorius 49979 …