Lietuvos tarybų socialistinės respublikos butų kodeksas Nugalėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai, mūsų šaly

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BUTŲ KODEKSAS Nugalėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai, mūsų šalyje buvo sudarytos. reikiamos prielaidos išspręsti vieną svarbiausių socialinių problemų — patenkinti darbo žmonių gyvenamojo ploto poreikius.

Įgyvendindama leninines komunistinės visuomenės kūrimo idėjas ir vykdydama materialinio bei kultūrinio liaudies gyvenimo lygio kėlimo kursą, Tarybų valstybė nuosekliai realizuoja Komunistų partijos parengtą gyvenamųjų namų statybos programą.

Valstybiniais planais pagrįstas spartus valstybinio ir visuomeninio butų fondo plėtojimas, valstybės priemonės kooperatinei ir individualinei gyvenamųjų namų statybai remti sudaro reikiamas sąlygas TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos garantuojamai piliečių teisei į gyvenamąjį plotą užtikrinti.

Svarbus valstybinis uždavinys yra užtikrinti butų fondo išsaugojimą, prailginti jo eksploatavimo laiką, geriau įrengti gyvenamuosius namus. Sprendžiant šį uždavinį, aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos ir piliečiai.

TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija įpareigoja piliečius rūpestingai prižiūrėti jiems suteiktą gyvenamąjį plotą.

Tarybiniai butų įstatymai turi padėti užtikrinti piliečių teisę į gyvenamąjį plotą, efektyviai naudoti ir tausoti butų fondą.

I SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnisLietuvos TSR piliečių teisė į gyvenamąjį plotą

Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į gyvenamąjį plotą. Šią teisę užtikrina valstybinio ir visuomeninio butų fondo plėtojimas ir išsaugojimas, kooperatinės ir individualinės gyvenamųjų namų statybos rėmimas, teisingas visuomenės kontroliuojamas gyvenamojo ploto, suteikiamo vykdant gerai įrengtų namų statybos programą, skirstymas, taip pat nedideli buto nuompinigiai ir nedidelis mokestis už komunalines paslaugas.

2 straipsnisLietuvos TSR butų įstatymų uždaviniai

Lietuvos TSR butų įstatymų uždaviniai yra reguliuoti butų santykius, kad būtų užtikrinta TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos garantuojama Lietuvos TSR piliečių teisė į gyvenamąjį plotą, tinkamai naudojamas ir išsaugomas butų fondas, taip pat stiprinti teisėtumą butų santykių srityje.

3 straipsnisTSR Sąjungos ir Lietuvos TSR butų įstatymai

Butų santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos butų Įstatymų aktai, šis kodeksas ir kitokie Lietuvos TSR butų įstatymų aklai.

Santykius, susijusius su gyvenamųjų namų statyba, reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

4 straipsnisButų fondas

Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondą.

Į butų fondą neįeina gyvenamųjų namų negyvenamosios patalpos, skirtos prekybos, buitiniams ir kitokiems nepramoninio pobūdžio reikalams.

5 straipsnisButų fondo rūšys

Į butų fondą įeina: gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas); gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas); gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas); gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas).

Į butų fondą taip pat įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės.

6 straipsnisValstybinis butų fondas

Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas).

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais žinybinio butų fondo namai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turi būti laipsniškai perduodami vietinėms Liaudies deputatų taryboms TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka ir terminais.

7 straipsnisGyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų paskirtis

Gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos skirtos piliečiams nuolat gyventi, taip pat nustatyta tvarka naudoti tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms ir bendrabučiams.

Suteikti gyvenamuosiuose namuose patalpas pramonės reikalams draudžiama.

8 straipsnisGyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų išbraukimas iš butų fondo

Periodiškai, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatomais terminais, atliekama valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų būklės apžiūra. Gyventi netinkami gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos pertvarkomos naudoti kitiems reikalams arba tokie namai nugriaunami rajono, respublikos pavaldumo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu.

Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų techninės bei sanitarinės apžiūros ir jų pripažinimo netinkamais gyventi tvarką, taip pat jų pertvarkymo kitiems reikalams arba nugriovimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

9 straipsnisGyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų pertvarkymas į negyvenamąsias

Gyventi tinkamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus ir gyvenamąsias patalpas pertvarkyti į negyvenamąsias paprastai neleidžiama. Išimtiniais atvejais gyvenamuosius namus ir gyvenamąsias patalpas pertvarkyti į negyvenamąsias galima šio kodekso 8 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų organų sprendimu. Žinybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos į negyvenamąsias pertvarkomos pasiūlius atitinkamoms ministerijoms., valstybiniams komitetams, žinyboms ir visuomeninių organizacijų centriniams organams.

Kolūkiams priklausantys gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos Į negyvenamąsias pertvarkomos visuotinio kolūkio narių susirinkimo arba Įgaliotinių susirinkimo sprendimu.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų gyvenamuosius namus pertvarkyti į negyvenamuosius neleidžiama.

Pavienės gyvenamosios patalpos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose gali būti pertvarkytos kooperatyvo reikalams į negyvenamąsias gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių visuotinio susirinkimo sprendimu, vėliau pateikiant jį tvirtinti rajono, respublikos pavaldumo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

10 straipsnisPiliečių buto teisės

Lietuvos TSR piliečiai turi teisę nustatyta tvarka gauti gyvenamąja patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose arba gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose gyvenamosios patalpos piliečiams suteikiamos neterminuotai naudotis.

Piliečiai gali turėti asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą (namo dali) sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Niekas negali būti iškeldintas iš turimos gyvenamosios patalpos arba apribota teisė naudotis gyvenamąja patalpa kitaip negu Įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka.

Neleidžiama įgyvendinti buto teises prieštaraujant jų paskirčiai arba pažeidžiant kitų piliečių, taip pat valstybinių ir visuomeninių organizacijų teises.

11 straipsnisPiliečių buto pareigos

Piliečiai privalo rūpestingai prižiūrėti namą, kuriame jie gyvena, naudoti gyvenamąją patalpą pagal paskirtį, laikytis gyvenamųjų patalpų naudojimo taisyklių ir socialistinio bendrojo gyvenimo taisyklių, taupiai naudoti vandenį, dujas, elektrą ir šiluminę energiją.

Piliečiai negali naudoti gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų asmeninio pasipelnymo tikslais, ne darbo pajamoms gauti ir kitais savanaudiškais tikslais, taip pat kenkiant visuomenės interesams.

12 straipsnisPiliečių teisės į gyvenamąjį plotą apsauga

Piliečių teisę į gyvenamąjį plotą saugo įstatymas. Veiksmai, trukdantys piliečiams įgyvendinti teisę į gyvenamąjį plotą, draudžiami.

13 straipsnisTSR Sąjungos kompetencija butų santykių reguliavimo srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai butų santykių reguliavimo srityje priklauso:

14 straipsnisLietuvos TSR kompetencija butų santykių reguliavimo srityje

Lietuvos TSR kompetencijai butų santykių reguliavimo srityje, išskyrus tai, kas priskirta TSR Sąjungos kompetencijai, priklauso:

15 straipsnisRajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų įgaliojimai butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje

Rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybos sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais:

II SKYRIUS

BUTŲ FONDO VALDYMAS

16 straipsnisValstybinis valdymas butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais valstybinį valdymą butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

Specialiai įgaliotas valstybinis organas, vykdantis Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje valstybinį valdymą butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje, yra Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerija.

17 straipsnisLietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įgaliojimai butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje

Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerija koordinuoja butų fondo naudojimo ir jo išsaugojimo užtikrinimą.

Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos aktai, leidžiami jos kompetencijos ribose, Lietuvos TSR teritorijoje privalomi ministerijoms, valstybiniams komitetams, žinyboms, jiems pavaldžioms Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, taip pat vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams ir piliečiams.

18 straipsnisValstybinį ir visuomeninį butų fondą ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą valdantys organai

Vietinių Liaudies deputatų tarybų butų fondą valdo jų vykdomieji komitetai ir jų sudaromi valdymo organai.

Žinybini butų fondą valdo ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos ir jiems pavaldžios Įmonės, įstaigos, organizacijos.

Visuomeninį butų fondą valdo kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų valdymo organai, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų organai sutinkamai su jų įstatais (nuostatais).

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą valdo kooperatyvų valdymo organai sutinkamai su jų įstatais.

19 straipsnisButų eksploatavimo organizacijos

Valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui eksploatuoti steigiamos butų eksploatavimo organizacijos, kurios veikia ūkiskaitos pagrindu.

Butų eksploatavimo organizacijos užtikrina butų fondo išsaugojimą ir tinkamą jo naudojimą, gerą piliečių aptarnavimą, taip pat kontroliuoja, kaip piliečiai laikosi gyvenamųjų patalpų naudojimo, gyvenamojo namo ir jo aplinkos priežiūros taisyklių.

Gyvenamąjį namą gali eksploatuoti tik viena butų eksploatavimo organizacija. Jeigu žinybinio arba visuomeninio butų fondo namams eksploatuoti negali būti įsteigta butų eksploatavimo organizacija, juos tiesiogiai eksploatuoja atitinkama įmonė, įstaiga, organizacija.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymą pagrindais butų eksploatavimo organizacijų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba arba TSRS ministerija, valstybinis komitetas, žinyba.

20 straipsnisVisuomeninių organizacijų ir piliečių dalyvavimas valdant valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą

Profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos sutinkamai su jų įstatų uždaviniais, taip pat piliečiai dalyvauja valdant valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą.

Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita tvarkoma, eilė gyvenamajam plotui gauti sudaroma, taip pat jis skirstomas valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose kontroliuojant visuomenei ir laikantis viešumo.

21 straipsnisVisuomeninių savaveiksmių organų dalyvavimo valdant butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą tvarka

Namų ir gatvių komitetai, taip pat kiti visuomeniniai savaveiksmiai organai sutinkamai su jų nuostatais padeda valstybiniams organams eksploatuoti butų fondą ir užtikrinti jo išsaugojimą, dalyvauja valdant butų fondą ir įgyvendinant visuomeninę kontrolę, kaip piliečiai laikosi naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamųjų namų priežiūros taisyklių.

22 straipsnisPiliečių dalyvavimo valdant valstybini ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą tvarka

Valdant valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą, piliečiai dalyvauja, padėdami valstybiniams ir visuomeniniams organams, Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms gerinti butų fondo naudojimą, tinkamai jį prižiūrėti ir eksploatuoti, teikdami šiais klausimais pasiūlymus.

23 straipsnisValstybinių organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pareiga atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus

Valstybiniai organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat pareigūnai, įgyvendindami butų fondo naudojimo gerinimo ir išsaugojimo priemones, turi visapusiškai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus.

24 straipsnis

Statytojų pareiga perduoti vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams ir kitoms organizacijoms apgyvendinti dalį gyvenamojo ploto naujai pastatytuose namuose Sutinkamai su, TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSRS Ministrų Taryba turi teisę nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis statytojai perduoda vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams ir kitoms organizacijoms apgyvendinti dalį gyvenamojo ploto iš valstybinių kapitalinių įdėjimų naujai pastatytuose namuose, taip pat perduodamo gyvenamojo ploto dydį.

25 straipsnisGyvenamojo ploto skirstymas namuose, pastatytuose iš lėšų, perduotų dalinio dalyvavimo tvarka

Gyvenamasis plotas namuose, pastatytuose dalinio dalyvavimo tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, skirstomas apgyvendinti tarp statybos dalyvių proporcingai pagal jų perduotas lėšas.

26 straipsnisValstybinė butų fondo apskaita

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais valstybinė Jautų fondo apskaita tvarkoma pagal vieningą TSR Sąjungai sistemą TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

27 straipsnisValstybinė butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolė

Valstybinės butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolės uždavinys yra užtikrinti, kad visos ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos, valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai, pareigūnai ir piliečiai laikytųsi gyvenamojo ploto skirstymo ir gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams tvarkos, butų fondo naudojimo taisyklių ir jo tinkamą techninę būklę užtikrinančios priežiūros taisyklių.

Valstybinę butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolę vykdo Liaudies deputatų tarybos, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka.

III SKYRIUS

PILIEČIŲ APRŪPINIMAS GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS. NAUDOJIMASIS GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS Pirmasis skirsnis Gyvenamųjų patalpų suteikimas valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose

28 straipsnisPiliečių teisė gauti gyvenamąją patalpą

Piliečiai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, turi teisę gauti naudotis gyvenamąja patalpa valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR Įstatymų numatoma tvarka. Gyvenamosios patalpos suteikiamos nurodytiems piliečiams, kurie nuolat gyvena tam tikroje gyvenamojoje vietovėje (jeigu kitaip nenustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai), paprastai skiriant atskirą butą šeimai.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų nariai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, piliečiai, turintys gyvenamąjį namą asmeninėje nuosavybėje, ir kiti šiuose namuose gyvenantys piliečiai gyvenamosiomis patalpomis aprūpinami bendrais pagrindais.

Piliečiai priskiriami prie tų, kuriems reikia gerinti butų sąlygas, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso (29 straipsnis) ir kitų Lietuvos TSR įstatymų numatytais pagrindais.

29 straipsnisPagrindai priskirti piliečius prie tų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas

Prie tų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, priskiriami piliečiai:

Didžiojo Tėvynės karo invalidams, žuvusių arba be žinios dingusių karių (partizanų) šeimoms ir nustatyta tvarka jiems prilygintiems asmenims, buvusiems veikiančiojoje armijoje pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų laikotarpiu ir kitų kovos operacijų ginant TSR Sąjungą metu asmenims, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų partizanams, taip pat kitiems asmenims, dalyvavusiems kovos operacijose ginant TSR Sąjungą, liaudies gynėjų būrių kovotojams ir žuvusių liaudies gynėjų būrių kovotojų šeimoms, buržuazinių nacionalistų nužudytų tarybinių ir partinių darbuotojų šeimoms bei kitų atskirų kategorijų piliečiams Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali numatyti lengvatines sąlygas juos priskirti prie tų asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas. Piliečiai prie tų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, gali būti priskirti ir kitokiais TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR Įstatymų numatytais pagrindais.

30 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita pagal jų gyvenamąją vietą

Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, Įskaita paprastai tvarkoma pagal gyvenamąją vietą rajono, miesto“, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatomais atvejais ir tvarka piliečiai gali būti įtraukiami įskaiton ir ne pagal jų gyvenamąją vietą.

31 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita pagal darbo vietą

Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, dirbančių įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios turi butų fondą ir stato gyvenamuosius namus pačios arba dalinio dalyvavimo tvarka, įskaita tvarkoma pagal darbo vietą, o jiems norint,—ir pagal gyvenamąją vietą. Lygiomis teisėmis su jais įskaiton priimami piliečiai, nedirbantys šiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ryšium su išėjimu į pensiją.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais medicinos, kultūros švietimo, prekybos ir kitų įstaigų bei organizacijų darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys įmonės, įstaigos, organizacijos. darbo kolektyvą, jiems norint į asmenų, reikalingų gerinti buto sąlygas, įskaitą įtraukiami lygiomis teisėmis su to kolektyvo darbininkais ir tarnautojais.

32 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos, taip pat gyvenamųjų patalpų suteikimo eilės nustatymo tvarka

Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos, taip pat gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams eilės tvarką nustato TSR Sąjungos Įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR Įstatymai.

33 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įtraukimo įskaiton tvarka

Piliečiai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, pagal gyvenamąją vielą įskaiton įtraukiami rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, o pagal darbo vietą — įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto bendru sprendimu.

Organas, įtraukęs Įskaiton pilietį, kuriam reikia gerinti buto sąlygas, apie tai jam praneša raštu.

Įtrauktų įskaiton piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, sąrašai 1uri būti periodiškai tikslinami.

34 straipsnisPalikimas piliečiams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, teisės būti įskaitoje

Teisė būti asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitoje, išlieka piliečiams:

Įskaitoje esančiam piliečiui mirus arba išvykus į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, jo vieton Įskaiton įtraukiamas vienas iš jo šeimos lianų, jeigu neatkrito pagrindas pripažinti, kad jiems reikia gerinti buto sąlygas, tokiu atveju įskaiton asmenų, kuriems reikia gerinti Imto sąlygas, pagal darbo vietą šeimos narys įtraukiamas, jeigu jis dirba toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, o įskaitoje esančiam piliečiui mirus dėl nelaimingo atsitikimo gamyboje ar profesinio susirgimo, šeimos narys įtraukiamas įskaiton nepriklausomai nuo to, ar jis dirba toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

35 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, išbraukimo iš įskaitos pagrindai

Piliečiai iš įskaitos išbraukiami šiais atvejais:

Iš įskaitos išbraukia organas, kuris turi teisę priimti sprendimą įtraukti įskaiton (šio kodekso 33 straipsnio pirmoji dalis). Apie sprendimą piliečiui pranešama raštu.

36 straipsnisGyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams eilė

Esantiems įskaitoje piliečiams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, gyvenamosios patalpos suteikiamos pagal eilę.

Eilę nustato: piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą, atitinkamo rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas; piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal darbo vietą, — administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

37 straipsnisEilės nukėlimo pagrindai

Gyvenamosios patalpos gavimo eilė gali būti nukelta Į vėlesnį laiką piktybiniam darbo drausmės pažeidėjui, piliečiui, kuriam ne kartą buvo skirtos administracinės nuobaudos ar visuomeninio poveikio priemonės už girtavimą arba chuliganizmą, taip pat nuteistajam už padarytą nusikaltimą, jeigu nereikia jo išbraukti iš asmenų, reikalingų gerinti buto sąlygas, įskaitos sutinkamai su šio kodekso 35 straipsnio 5 punktu ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

38 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos būklės įmonėse, įstaigose, organizacijose kontrolė

Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos būklę įmonėse, įstaigose, organizacijose kontroliuoja vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai ir atitinkami profesinių sąjungų organai.

39 straipsnisGyvenamųjų patalpų suteikimas pirmąja eile

Pirmąja eile gyvenamosios patalpos suteikiamos buto sąlygas pagerinti reikalingiems:

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali suteikti teisę gauti gyvenamąsias patalpas pirmąja eile ir kitiems piliečiams.

40 straipsnisGyvenamųjų patalpų suteikimas be eilės

Be eilės gyvenamosios patalpos suteikiamos:

41 straipsnisGyvenamojo ploto norma

Gyvenamojo ploto norma nustatoma dvylika kvadratinių metrų vienam žmogui. Atskiriems miestams Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu gali būti nustatyta didesnė gyvenamojo ploto norma.

Gyvenamoji patalpa suteikiama gyvenamojo ploto normos ribose, bet ne mažesnė, kaip Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta.

Virš gyvenamojo ploto normos atskirų kategorijų piliečiams suteikiamas papildomas gyvenamasis plotas — atskiras kambarys arba dešimt kvadratinių metrų.

Piliečiams, sergantiems kai kurių chroniškų ligų sunkiomis formomis, taip pat piliečiams, kuriems šis plotas reikalingas dėl atliekamo darbo sąlygų ir pobūdžio, papildomas įgyvenamasis plotas gali būti padidintas.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais papildomo gyvenamojo ploto suteikimo tvarką bei sąlygas ir piliečių, turinčių teisę jį gauti, sąrašą nustato TSR Sąjungos įstatymai.

42 straipsnisReikalavimai, keliami gyvenamosioms patalpoms

Gyvenamoji patalpa, suteikiama piliečiams gyventi, turi būti tinkamai Įrengta pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas, atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus.

Suteikiamos gyvenamosios patalpos turi būti tos gyvenamosios vietovės ribose.

Neleidžiama apgyvendinti patuštintų 'gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose, rūsiuose, barakuose ir kituose nepritaikytuose gyventi statiniuose, taip pat namuose, kurie numatomi griauti, kapitališkai remontuoti arba paversti negyvenamaisiais.

43 straipsnisAtsižvelgimas į piliečių interesus suteikiant gyvenamąsias patalpas

Suteikiant gyvenamąsias patalpas, neleidžiama apgyvendinti viename kambaryje vyresnius kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenis, išskyrus sutuoktinius.

Gyvenamoji patalpa suteikiama atsižvelgiant į piliečių sveikatos būklę, taip pat į kitas dėmesio vertas aplinkybes..

44 straipsnisGyvenamųjų patalpų vietinių Liaudies deputatų tarybų butų fondo namuose suteikimo tvarka

Gyvenamąsias patalpas vietinių Liaudies deputatų tarybų bu į u fondo namuose piliečiams suteikia rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, dalyvaujant visuomeninei butų komisijai, sudaromai prie vykdomojo komiteto iš Tarybų deputatų, visuomeninių organizacija, darbo kolektyvų atstovų.

45 straipsnisGyvenamųjų patalpų žinybinio butų fondo namuose suteikimo tvarka

Gyvenamosios patalpos žinybinio butų fondo namuose piliečiams suteikiamos bendru įmonės, Įstaigos, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos komiteto sprendimu, kurį tvirtina rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais— bendru administracijos ir profesinės sąjungos komiteto sprendimu, po to pranešant atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui apie gyvenamųjų patalpų suteikimą apsigyventi.

46 straipsnisGyvenamųjų patalpų visuomeninio butų fondo namuose suteikimo tvarka

Gyvenamosios patalpos visuomeninio butų fondo namuose piliečiams suteikiamos bendru atitinkamos organizacijos organo ir jo profesinės sąjungos komiteto sprendimu, po to pranešant atitinkamai rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui apie gyvenamųjų patalpų suteikimą apsigyventi.

47 straipsnis

Apgyvendinimas gyvenamųjų patalpų, perduotuose vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams namuose, taip pat dalinio dalyvavimo tvarka pastatytuose namuose Gyvenamosiose patalpose, patuštinamuose namuose, kuriuos valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos yra perdavusios vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams, taip pat gyvenamosiose patalpose, patuštinamuose namuose, pastatytuose iš įmonių, įstaigų, organizacijų lėšų dalinio dalyvavimo tvarka, pirmąja eile apgyvendinami šių Įmonių, Įstaigų, organizacijų darbuotojai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas. Ši apgyvendinimo tvarka taikoma nepriklausomai nuo gyvenamojo namo perdavimo arba jo statybos baigimo laiko.

48 straipsnisPatuštintų bute gyvenamųjų patalpų apgyvendinimas

Jeigu bute, kuriame. gyvena nuomininkas, patuštinamas kambarys, neizoliuotas nuo to nuomininko užimamos gyvenamosios patalpos ir gretimas su ja, tai šis kambarys turi būti perduotas jam naudotis.

Jeigu bute, kuriame gyvena dvi ar daugiau šeimų, patuštinamas izoliuotas kambarys, jame apgyvendinami šiame bute įgyvenantys asmenys, įtraukti į asmenų, reikalingų gerinti buto sąlygas, įskaitą arba turintys teisę būti įtrauktiems įskaiton. Nesant tokių piliečių, patuštinta gyvenamoji patalpa apgyvendinama bendra tvarka.

49 straipsnisGyvenamosios patalpos orderis

Remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje.

Orderis gali būti išduotas tiktai laisvai izoliuotai gyvenamajai patalpai.

Orderio formą nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais gyvenamųjų patalpų orderiai kariniuose miesteliuose išduodami TSR Sąjungos įstatymų numatyta tvarka.

50 straipsnisGyvenamosios patalpos orderio pripažinimo negaliojančiu pagrindai ir tvarka

Gyvenamosios patalpos orderis gali būti teismine tvarka pripažintas negaliojančiu, jeigu piliečiai pateikė tikrovės neatitinkančias žinias apie reikalingumą gerinti buto sąlygas, jeigu pažeistos kitų piliečių arba organizacijų teisės į orderyje nurodytą gyvenamąją patalpą, jeigu pareigūnų veiksmai sprendžiant gyvenamosios patalpos suteikimo klausimą buvo neteisėti, taip pat kitokiais gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos ir sąlygų pažeidimo atvejais.

Reikalavimas pripažinti orderį negaliojančiu gali būti pareikštas per trejus metus nuo jo išdavimo dienos.

51 straipsnisPiliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos ir gyvenamųjų patalpų suteikimo taisyklės

Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos ir gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos TSR teritorijoje taisykles tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba ir Lietuvos Respublikinė Profesinių Sąjungų Taryba.

Antrasis skirsnis Naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose

52 straipsnisGyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymas

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis gyvenamosios patalpos orderiu, tarp nuomotojo — butų eksploatavimo organizacijos (kai jos nėra — atitinkamos įmonės, įstaigos, organizacijos) ir nuomininko — piliečio, kurio vardu išduotas orderis.

Gyvenamoji patalpa valstybinio ir visuomeninio butų fondo na-iriuose naudojama sutinkamai su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi..

Gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutarti, gyvenamųjų patalpų naudojimo, gyvenamojo namo ir jo aplinkos priežiūros taisykles tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Santykiams, kylantiems iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, atitinkamais atvejais taikomos taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civilinių įstatymų taisyklės.

53 straipsnisGyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalykas

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties dalykas yra atskiras butas arba kita izoliuota gyvenamoji patalpa, susidedanti iš vieno, ar kelių kambarių.

Negali būti savarankiškas nuomos sutarties dalykas kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru Įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.).

54 straipsnisNuomininko šeimos narių teisės ir pareigos

Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai naudojasi su nuomininku visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties.

Pilnamečiai šeimos nariai solidariai su nuomininku atsako turtu pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties.

Prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, ji] vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą su juo ūkį.

Jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

55 straipsnisNuomininko teisė apgyvendinti gyvenamojoje patalpoje kitus piliečius kaip šeimos narius

Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka apgyvendinti savo nuo-mojamoje patalpoje, sutinkant visiems pilnamečiams šeimos nariams, gyvenantiems toje patalpoje, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia.

Sutinkamai su šiuo straipsniu apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje asmenys įgyja tokias pat teises naudotis šia gyvenamąja patalpa kaip ir joje gyvenantys kiti asmenys, jeigu apsigyvenant tarp šių asmenų, nuomininko ir su juo gyvenančių šeimos narių nebuvo kitokio susitarimo.

56 straipsnisMokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa (buto nuompinigių) valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose dydį nustato TSRS Ministrų Taryba.

Viengubai apmokamas gyvenamasis plotas, priklausantis nuomininkui ir jo šeimos nariams pagal nustatytas normas, taip pat viršplotis, jeigu jo dydis visai šeimai neviršija pusės gyvenamojo ploto normos, priklausančios vienam žmogui. Už naudojimąsi likusiu virš-pločiu mokama padidintais tarifais, kuriuos nustato TSRS Ministrų Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

57 straipsnisMokestis už komunalines paslaugas

Mokestis už komunalines paslaugas (vandens tiekimą, dujas, elektrą, šiluminę energiją ir kitas paslaugas) imamas atskirai nuo buto nuompinigių pagal nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.

58 straipsnisButo nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas mokėjimo tvarka bei terminai

Nuomininkas privalo laiku mokėti buto nuompinigius ir mokesti už komunalines paslaugas.

Buto nuompinigius nuomininkas sumoka kas mėnesi ne vėliau kaip iki dešimtos dienos kito mėnesio, kuris eina po išgyventojo.

59 straipsnisButo nuompinigių į ir mokesčio už komunalines paslaugas lengvatos

Buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas lengvatas nustato TSR Sąjungos įstatymai.

Piliečiams, gyvenantiems kolūkiui priklausančiuose namuose, visuotinio kolūkio narių susirinkimo arba įgaliotinių susirinkimo sprendimu gali būti suteiktos buto nuompinigių lengvatos.

60 straipsnisNemokamas naudojimasis gyvenamąja patalpa su šildymu ir apšvietimu

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais specialistai, dirbantys ir gyvenantys kaimo vietovėje, už gyvenamųjų vietovių ribų (o TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais — darbininkų ir kitokiose gyvenvietėse), nemokamai naudojasi gyvenamąja patalpa su šildymu ir apšvietimu. Specialistų, kurie aprūpinami tokia patalpa, sąrašus ir gyvenamosios patalpos suteikimo jiems tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

61 straipsnisGyvenamosios patalpos palikimas laikinai išvykusiems

Nuomininkui ar jo šeimos nariui laikinai išvykus, gyvenamoji patalpa jiems paliekama šešiems mėnesiams.

Gyvenamoji patalpa laikinai išvykusiam nuomininkui ar jo šeimos nariui ilgesniam laikui paliekama šiais atvejais:

Šio straipsnio antrosios dalies 1—6 punktuose nurodytais atvejais teisė naudotis gyvenamąja patalpa išvykusiems paliekama šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pasibaigia šiuose punktuose nurodyti terminai. Jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuteisiamas laisvės atėmimu, nutrėmimu, ištrėmimu ar lygtiniu nuteisimu laisvės atėmimu privalomai įjungiant nuteistąjį į darbą, teisė naudotis gyvenamąja patalpa paliekama šešiems mėnesiams nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Iki nustatyto termino negrįžęs asmuo pripažįstamas netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa teismine tvarka pagal nuomotojo arba likusių šioje patalpoje gyventi kitų nuolatinių naudotojų ieškinį.

Jeigu nuomininkas arba jo šeimos nariai dėl svarbių priežasčių -būna išvykę ilgiau kaip šešis mėnesius, šį terminą nuomininko arba jo šeimos narių pareiškimu gali pratęsti nuomotojas, o esant ginčui dėl išvykusiojo teisės naudotis šia patalpa,—teismas.

62 straipsnisTeisė naudotis gyvenamąja patalpa laikinai išvykus nuomininkui

Laikinai išvykusio nuomininko šeimos nariai, gyvenantys jo gyvenamojoje patalpoje, turi teisę naudotis visa jų turima patalpa ankstesnėmis sąlygomis. Be to, jie naudojasi visomis teisėmis ir vykdo pareigas pagal šios patalpos nuomos sutarti.

Gyvenamasis plotas, kuriuo naudotis palikta teisė laikinai išvykusiam piliečiui, nelaikomas viršpločiu.

63 straipsnisLaikinai išvykusio nuomininko pareigos

Laikinas išvykimas neatleidžia nuomininko nuo visų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pareigų vykdymo, išskyrus šio kodekso 64 straipsnio numatytą atvejį.

64 straipsnisNuomotojo naudojimasis į tikrąją būtinąją karinę tarnybą pašaukto piliečio gyvenamuoju plotu

Jeigu į tikrąją būtinąją karinę tarnybą pašaukto piliečio gyvenamojoje patalpoje negyvena jo šeimos nariai, tai, praėjus trims mėnesiams nuo jo pašaukimo dienos, nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka suteikti šią patalpą kitiems piliečiams tam laikui, kurį pašauktasis būna tikrojoje būtinojoje karinėje tarnyboje.

Grįžęs iš tikrosios būtinosios karinės tarnybos pilietis turi teisę pareikalauti, kad ši patalpa būtų. tuojau patuštinta, ir joje apsigyventi. Šioje patalpoje gyvenantys asmenys privalo ją patuštinti ne vėliau kaip per dvi savaites. Jeigu nurodyti asmenys atsisako patuštinti patalpą, nuomotojo arba iš tikrosios karinės tarnybos grįžusio piliečio reikalavimu jie turi būti iškeldinami teismine tvarka nepriklausomai nuo to, ar bus jiems suteikta kita gyvenamoji patalpa.

65 straipsnisGyvenamosios patalpos rezervavimas

Nuomininkų ir jų šeimų narių turimos gyvenamosios patalpos rezervuojamos, kai jie išsiunčiami dirbti užsienyje — visam buvimo užsienyje laikui, kai išvyksta dirbti Tolimosios Siaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse — visam darbo sutarties galiojimo laikui, o TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais — visam buvimo Tolimosios Šiaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse laikui. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti ir kitus gyvenamųjų patalpų rezervavimo atvejus.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nuomininkui ar jo šeimos nariams išduoda rezervavimo liudijimą, kuris pateikiamas nuomotojui. Atsisakymas išduoti rezervavimo liudijimą gali būti apskųstas teismine tvarka.

Jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai per šešis mėnesius nuo rezervavimo termino pasibaigimo neapsigyvena toje gyvenamojoje pr. talpoje, tai gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta teismine tvarka.

66 straipsnisNaudojimasis rezervuota gyvenamąja patalpa

Gyvenamųjų patalpų, esančių valstybinio ir visuomeninio butų fondo name, nuomininkai turi teisę rezervuotas gyvenamąsias patalpas suteikti naudotis subnuomininkams arba apgyvendinti jose laikinus gyventojus ne ilgesniam laikui, kaip rezervavimo liudijimo galiojimo terminas.

67 straipsnisSubnuomininkų ir laikinų gyventojų iškeldinimas iš rezervuotos gyvenamosios patalpos

Griže nuomininkas arba jo šeimos nariai turi teisę reikalauti, kad rezervuota gyvenamoji patalpa būtų tuojau patuštinta nepriklausomai nuo rezervavimo liudijimo termino pasibaigimo.

Jeigu subnuomininkas arba laikini gyventojai atsisako išsikelti iš tos patalpos, tai jie, nuomininko reikalavimu, turį būti iškeldinami teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

68 straipsnisIškeldinimas asmens, gyvenančio nuomininko gyvenamojoje patalpoje kaip globėjas ar rūpintojas

Asmenys, apsigyvenę nuomininko įgyvenamojoje patalpoje, kaip globėjai ar rūpintojai, savarankiškos teisės į šią patalpą neįgyja. Jeigu ši patalpa įstatymo nustatyta tvarka nepaskirta globėjui ar rūpintojui pasibaigus globai ar rūpybai, jie turi būti iškeldinami teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

69 straipsnisKeitimasis gyvenamosiomis patalpomis

Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę, gavęs kartų, su juo gyvenančių, įskaitant laikinai išvykusius, šeimos narių raštišką sutikimą, keistis turima gyvenamąja patalpa su kitu nuomininkų arba gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariu, taip pat ir su gyvenančiu kitoje gyvenamojoje vietovėje.

Jeigu šeimos nariai nesusitaria dėl keitimosi, tai be* kuris jų luri teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti turimą patalpą į patalpas skirtinguose namuose (butuose).

Keistis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis įmonių, įstaigų, organizacijų namuose, leidžiama jų sutikimu. Atsisakymas duoti sutikimą keistis gali būti apskųstas teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiamasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis namuose, kurie priklauso kolūkiams.

Susitarimas keistis gyvenamosiomis patalpomis įsigalioja nuo to laiko, kai vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai išduoda orderį. Atsisakymas išduoti orderį gali būti apskųstas teismine tvarka per šešis mėnesius.

Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką ir sąlygas, kuriomis keistis neleidžiama, nustato TSR Sąjungos įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisykles tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

70 straipsnisSąlygos, kurioms esant neleidžiama keistis gyvenamosiomis patalpomis

Keistis gyvenamosiomis patalpomis neleidžiama:

71 straipsnisApsikeitimo pripažinimas negaliojančiu

Apsikeitimas, atliktas esant šio kodekso 70 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pripažįstamas negaliojančiu.

Apsikeitimas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat esant Lietuvos TSR civilinio kodekso nustatytiems pagrindams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Apsikeitimas pripažįstamas negaliojančiu teismine tvarka.

72 straipsnisApsikeitimo pripažinimo negaliojančiu pasekmės

Jeigu apsikeitimas gyvenamosiomis patalpomis pripažįstamas negaliojančiu, šalys turi 'būti iškeldintos į iki tol jų turėtas patalpas. Vienos iš šalių nepagrįstai 'gautos keičiantis lėšos išieškomos į valstybės pajamas.

73 straipsnisKeitimasis gyvenamosiomis patalpomis namuose, esančiuose Lietuvos TSR ir kitos sąjunginės respublikos teritorijose

Jeigu gyvenamoji patalpa, kuria keičiamasi, yra kitos sąjunginės respublikos teritorijoje esančiame name, keitimasis daromas TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir atitinkamos sąjunginės respublikos įstatymu numatyta tvarka.

74 straipsnisNuomininko teisė gauti mažesnę gyvenamąją patalpą vietoj turimos

Nuomininkas, turintis didesnę negu nustatytos normos gyvenamąją patalpą, turi teisę, šeimos nariams sutinkant, reikalauti, kad vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, įmonė, įstaiga, organizacija (kuriems priklauso gyvenamasis namas) nustatyta tvarka suteiktų jam mažesnę gyvenamąją patalpą vietoj turimos.

75 straipsnisAtskiro buto nuomininko teisė apgyvendinti gyvenamojo ploto viršplotyje kitus piliečius

Turintis atskirą butą nuomininkas gali prašyti atitinkamos vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą, Įmonę, įstaigą, organizaciją (kuriems priklauso gyvenamasis namas) leisti apgyvendinti atliekamame izoliuotame ne mažesnio kaip šio kodekso 41 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta norma dydžio kambaryje savo nuožiūra kitus piliečius, įtrauktus į asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitą. Patenkinus prašymą, su nurodytais asmenimis sudaroma atskira gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

76 straipsnisGyvenamosios patalpos subnuoma

Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę, sutinkant kartu su juo gyvenantiems šeimos nariams ir nuomotojui, subnuomoti gyvenamąją patalpą šio kodekso nustatomais atvejais ir tvarka.

Laikinai išvykęs nuomininkas turi teisę pagal subnuomos sutartį išnuomoti visą jo turimą gyvenamąjį plotą, likdamas atsakingas nuomotojui pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o kitais atvejais—dalį gyvenamojo ploto.

Subnuomoti patalpą neleidžiama, jeigu, apgyvendinus subnuomininką, gyvenamojo ploto dydis, tenkantis kiekvienam gyvenančiajam, bus mažesnis už šio kodekso 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą normą.

Jeigu gyvenamasis plotas sistemingai subnuomojamas ne darbo pajamoms gauti, subnuomojama izoliuota gyvenamoji patalpa turi būti paimta teismine tvarka.

77 straipsnisMokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal subnuomos sutartį

Mokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas pagal subnuomos sutartį nustatomas šalių susitarimu, bet jis negali būti didesnis už buto nuompinigius, kuriuos nuomininkas moka už šitą patalpą, ir už komunalinių paslaugų mokestį.

78 straipsnisSubnuomos sutarties pasibaigimas

Pasibaigus subnuomos sutarties terminui, subnuomininkas neturi teisės reikalauti atnaujinti sutartį ir, nuomininko reikalavimu, turi patuštinti pagal nuomos sutartį turimą patalpą. Jeigu atsisako patuštinti patalpą, jis turi būti teismine tvarka iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Subnuomos sutartis gali būti prieš terminą nutraukiama šio kodekso 97. straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Jeigu subnuomos sutartis sudaryta, nenurodant termino, lai nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties pasibaigimą.

79 straipsnisLaikini gyventojai

Nuomininkas ir kartu su juo gyvenantys jo šeimos nariai gali, savitarpio susitarimu, leisti laikinai gyventi gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, kitiems piliečiams (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa.

Apgyvendinti laikinus gyventojus ilgesniam kaip keturiasdešimt penkių dienų laikui leidžiama, tiktai laikantis šio kodekso 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų gyvenamojo ploto normų.

Laikini gyventojai nuomininko arba su juo gyvenančių jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jiems atsisakius išsikelti iš patalpos, nuomininkas arba jo šeimos nariai turi teisę reikalauti teismine tvarka iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

80 straipsnisSubnuomininkų ir laikinų gyventojų iškeldinimas, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai

Piliečiai, gyvenantys nuomininko gyvenamojoje patalpoje pagal subnuomos sutartį arba kaip laikini gyventojai, savarankiškos teisės į šią patalpą neturi nepriklausomai nuo gyvenimo joje laiko.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis, ir subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, iškeldinami teismine tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

81 straipsnisNuomininko teisė pertvarkyti ir perplanuoti butą

Nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tiktai siekdami geriau įrengti butą ir tiktai sutinkant nuomininkui ir su juo gyvenantiems šeimos nariams bei nuomotojui ir leidus vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Jeigu nuomininkas ir šeimos nariai nesusitaria, taip pat nuomotojui atsisakius, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka.

Nuomininkas, savavališkai pertvarkęs arba perplanavęs gyvenamąją ar pagalbinę patalpą, privalo savo lėšomis atstatyti pirmesnę patalpos būklę.

82 straipsnisGyvenamųjų patalpų piliečiams suteikimas dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto

Kai valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasis namas Kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant. nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. Nuomininkui atsisakius persikelti į šią patalpą, nuomotojas gali teismine tvarka reikalauti, kad jis būtų per keldintas.

Kapitalinio remonto laikui suteikta gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus.

Baigus remontą ir valstybinei komisijai priėmus namą, nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka persikelti į tą pačią gyvenamąją patalpą.

Nuomininkas privalo mokėti buto nuompinigius tik už tą patalpą, kuri jam buvo suteikta kapitalinio remonto laikui. Šių patalpų remontuoti nuomininkas neprivalo.

Tais atvejais, kai nuomininko ir jo šeimos narių turima gyvenamoji patalpa dėl kapitalinio remonto negali būti išsaugota arba jos plotas iš esmės padidės ir nuomininkui susidarys gyvenamojo ploto viršplotis, nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Jeigu dėl kapitalinio remonto gyvenamoji patalpa iš esmės sumažės, nuomininko reikalavimu jam ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Kilus ginčui, klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

83 straipsnisGyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista tik nuomininkui, jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus, išskyrus TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindų, kilų TSR Sąjungos Įstatymų ir šio kodekso numatytus atvejus.

84 straipsnisGyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininko šeimos nario reikalavimu

Pilnametis nuomininko šeimos narys turi teisę reikalauti sudaryti su juo atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, jeigu su tuo sutinka nuomininkas bei kiti su juo gyvenantys pilnamečiai šeimos nariai ir sutinkamai su jam tenkančia gyvenamojo ploto dalimi jam gali būti skirta atskira izoliuota gyvenamoji patalpa.

Ginčai, kylantys dėl reikalavimo sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutarti, sprendžiami teismine tvarka.

Siame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos nuomojimui gyvenamųjų patalpų, esančių TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu įtrauktų į sąrašus svarbiausiųjų liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų ir organizacijų gyvenamuosiuose namuose, iš kurių leidžiama iškeldinti teismine tvarka darbininkus. ir tarnautojus (ir kartu su jais gyvenančius asmenis), nutraukusius darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija ryšium su atleidimu iš darbo savo noru be svarbių priežasčių, arba už darbo drausmės pažeidimą, arba už padarytą nusikaltimą išskyrus tuos atvejus, kada piliečiai butą gavo ne ryšium su darbo santykiais arba buvo atleisti iš darbo kitais pagrindais.

85 straipsnisSutarties pakeitimas į vieną šeimą susijungiančių nuomininkų reikalavimu

Jeigu piliečiai, kurie gyvena viename bute ir naudojasi jame- gyvenamosiomis patalpomis pagal atskiras nuomos sutartis, susijungia į vieną šeimą, jie turi teisę reikalauti, kad su kuriuo nors iš jų būtų sudaryta viena nuomos sutartis visoms jų turimoms patalpoms.

Nuomotojo atsisakymas sudaryti vieną nuomos sutartį gali būti nuginčijamas teismine tvarka.

86 straipsnisSutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku

Pilnametis nuomininko šeimos narys, sutinkant nuomininkui ir kitiems pilnamečiams šeimos nariams, gali reikalauti pripažinti ji nuomininku pagal pirmiau sudarytą nuomos sutartį vietoj pradinio nuomininko. Nuomininkui mirus, tokia pat teisė priklauso bot kuriam pilnamečiam mirusiojo šeimos nariui.

Ginčai, kylantys ryšium su šeimos nario pripažinimu nuomininku, sprendžiami teismine tvarka.

Siame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos nuomojimui gyvenamųjų patalpų, esančių TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu įtrauktų į sąrašą svarbiausi uja liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų ir organizacijų gyvenamuosiuose namuose, iš kurių leidžiama iškeldinti teismine tvarka darbininkus ir tarnautojus (ir kartu su jais gyvenančius asmenis), nutraukusius darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija ryšium su atleidimu iš darbo savo noru be svarbių priežasčių, arba už darbo drausmės pažeidimą, arba už padarytą nusikaltimą, išskyrus tuos atvejus, kada nuomininkas miršta arba kada piliečiai butą gavo ne ryšium su darbo santykiais arba buvo atleisti iš darbo dėl kitų negu nurodyta šiame straipsnyje priežasčių.

87 straipsnisGyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tiktai teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

88 straipsnisNuomininko teisė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį

Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę, šeimos nariams sutinkant, bet kada nutraukti nuomos sutartį.

Jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai išvyksta nuolat gyventi į kitą vietą, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos,

89 straipsnisIškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų

Iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos valstybinio ar visuomeninio butų fondo name leidžiama tik įstatymo nustatytais pagrindais.

Iškeldinama teismine tvarka. Leidžiama iškeldinti administracine tvarka, gavus prokuroro sankciją, tik asmenis, savavališkai užėmusius gyvenamąją patalpą arba gyvenančius namuose, kuriems gresia pavojus sugriūti.

Iš gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems piliečiams tuo pačiu metu sutelkiama kita gyvenamoji patalpa, išskyrus TSR Sąjungos ir sąjunginiu respublikų butų įstatymų pagrindų nurodytus atvejus.

90 straipsnisIškeldinimas suteikiant piliečiams kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą

Piliečiai iškeldinami iš valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą, jeigu: namas, kuriame yra gyvenamoji. patalpa, turi būti nugriautas; namui (gyvenamajai patalpai) gresia pavojus sugriūti; namas (gyvenamoji patalpa) turi būti pertvarkytas į negyvenamąjį.

91 straipsnisGyvenamosios patalpos suteikimas dėl namo (gyvenamosios patalpos) nugriovimo ar pertvarkymo

Jeigu namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas dėl žemės sklypo paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, taip pat jeigu namas (gyvenamoji patalpa) turi būti pertvarkytas į negyvenamąjį, iš šio namo* (gyvenamosios patalpos) iškeldinamiems piliečiams kitą tinkamai Įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia valstybinė, kooperatinė arba visuomeninė organizacija, kuriai skiriamas žemės sklypas arba kuriai perduodamas numatytas pertvarkyti namas (gyvenamoji patalpa).

Kitokiais namo nugriovimo atvejais iškeldinamiems iš šio namo piliečiams kitą tinkamai Įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia valstybinė, kooperatinė arba visuomeninė organizacija, kuriai priklauso numatytas nugriauti namas, o jeigu ta organizacija negali suteikti gyvenamosios patalpos,—ją suteikia vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

92 straipsnisGyvenamosios patalpos suteikimas dėl iškeldinimo iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti

Jeigu namui (gyvenamajai patalpai) gresia pavojus sugriūti, iš šio namo (gyvenamosios patalpos) iškeldinamiems piliečiams vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa vietinės Liaudies deputatų tarybos name arba atitinkamos valstybinės, kooperatinės ar kitokios visuomeninės organizacijos name.

93 straipsnisPaleistų iš tikrosios karinės tarnybos asmenų iškeldinimas suteikiant kitą tinkamai Įrengtą gyvenamąją patalpą

TSRS Ginkluotųjų Pajėgų karininkai, praporščikai ir mičmanai, liktinės tarnybos kariai ir jiems prilyginti asmenys, paleisti iš tikrosios karinės tarnybos į dimisiją arba atsargą, taip pat kartu su jais gyvenantys asmenys gali būti iškeldinti iš jų turimų gyvenamųjų patalpų kariniuose miesteliuose suteikiant kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Tokia pat tvarka turi būti iškeldinami iš karinių miestelių kiti asmenys, nutraukę ryšius su TSRS Ginkluotosiomis Pajėgomis.

94 straipsnisKitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas dėl iškeldinimo

Iškeldinant piliečius, suteikta kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi atitikti šio kodekso 42 ir 43 straipsnių reikalavimus ir būti ne mažesnė už tą, kurią turi iškeldinamasis.

Jeigu nuomininkas turėjo atskirą butą arba daugiau kaip vieną kambarį, tai jam atitinkamai turi būti suteikiamas atskiras tiek pat kambarių butas arba patalpa.

Jeigu nuomininkas turėjo gyvenamosios patalpos viršplotį, tai patalpa suteikiama pagal šio kodekso 41 straipsnio pirmosios dalies numatytą normą, o nuomininkui arba su juo kartu įgyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę naudotis papildomu gyvenamuoju plotu, — atsižvelgiant į šią teisę.

Iškeldinamajam suteikiama gyvenamoji patalpa turi būti nurodyta teismo sprendime nutraukti nuomos sutarti ir iškeldinti nuomininką, pažymint adresą, kur yra ši patalpa.

95 straipsnisIškeldinimas suteikiant piliečiams kitą gyvenamąją patalpą

Suteikiant kitą gyvenamąją patalpą gali būti iškeldinti: darbininkai ir tarnautojai (ir kartu su jais gyvenantys asmenys), nutraukę. darbo santykius su gyvenamąją patalpą suteikusiomis svarbiausiųjų liaudies ūkio šakų Įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ryšius su atleidimu iš darbo savo noru be svarbių priežasčių, arba už darbo drausmės pažeidimą, arba už padarytą nusikaltimą. Tokių įmonių, Įstaigų, organizacijų sąrašus tvirtina TSRS Ministrų Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba; piliečiai, gavę gyvenamąsias patalpas kolūkių namuose, jeigu jie pašalinti iš kolūkio narių arba išstojo iš kolūkio savo noru.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSR Sąjungos įstatymai gali numatyti ir kitokius piliečių iškeldinimo suteikiant kitą gyvenamąją patalpą atvejus.

96 straipsnisGyvenamosios patalpos suteikimas dėl iškeldinimo

Iškeldinamiems piliečiams suteikiama kita gyvenamoji patalpa.' turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus ir turi būti toje gyvenamojoje vietovėje.

Iškeldinamajam suteikiama gyvenamoji patalpa turi būti nurodyta teismo sprendime nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti nuomininką, pažymint adresą, kur yra ši patalpa.

97 straipsnisIškeldinimas nesuteikiant piliečiams kitos gyvenamosios patalpos

Jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys sistemingai ardo ar. gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, arba dėl jų sistemingo socialistinio bendrojo gyvenimo taisyklių pažeidinėjimo neįmanoma kitiems gyventi su jais viename bute arba viename name, o įspėjamosios ir visuomeninio poveikio priemonės nedavė rezultatų, nuomotojo arba kitų suinteresuotų asmenų reikalavimu kaltininkai iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nesuteikiant kitos gyvenamo-: šios patalpos gali būti iškeldinami taip pat ašmenys, iš kurių atimtos, tėvystės teisės, jeigu jų bendras gyvenimas su vaikais, kurių atžvilgiu atimtos iš jų tėvystės teisės, pripažintas negalimu.

Asmenis, iškeldintinus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos už tai, kad negalima su jais kartu gyventi, teismas gali įpareigoti pakeisti gyvenamąją patalpą Į kitą gyvenamąją patalpą, kurią nurodo suinteresuota pakeisti šalis.

98 straipsnisPiliečių iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų

Asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, iškeldinami nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos šio kodekso 89 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka.

99 straipsnisOrderio pripažinimo negaliojančiu pasekmės

Pripažinus gyvenamosios patalpos orderi negaliojančiu dėl orderi gavusių asmenų neteisėtų veiksmų, šie asmenys turi būti iškeldinu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu ordery];; įrašyti piliečiai iki tol naudojosi gyvenamąja patalpa valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, jiems turi būti suteikta gyvenamoji patalpa, kurią jie turėjo, arba kita gyvenamoji patalpa.

Jeigu orderis pripažintas negaliojančiu kitais pagrindais negu nurodyta šio straipsnio pirmojoje dalyje, orderyje Įrašyt: piliečiai gali būti iškeldinti suteikiant jiems pirmiau turėtą patalpą arba kitą gyvenamąją patalpą.

Trečiasis skirsnis Naudojimasis tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis

100 straipsnisTarnybinės gyvenamosios patalpos

Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti piliečiams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbo vietoje arba arti jos. Prie tarnybinių gyvenamoji patalpa priskiriama rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos paprastai skiriami atskiri butai.

101 straipsnisAsmenų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašas

Darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašą, taip pat šių patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR Įstatymai.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSRS Ministrų Tarybos nustatomais atvejais tarnybinės gyvenamosios patalpos gali' būti suteikiamos atskirų kategorijų kariams.

102 straipsnisTarnybinės gyvenamosios patalpos kolūkiams priklausančiuose namuose

Kolūkiams priklausančiuose namuose gyvenamosios patalpos prie tarnybinių priskiriamos ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tokios patalpos, kategorijų sąrašas nustatomas kolūkio narių visuotinio susirinkimo arba Įgaliotinių susirinkimo sprendimu, kurį tvirtina rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

103 straipsnisTarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarka

Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

Sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą priima, savo žinioje tarnybines gyvenamąsias patalpas turinčios įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, kolūkio valdyba, kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų valdymo organai, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų organai, karinės dalies vadovybė.

Pagal priimtą sprendimą tarnybinė gyvenamoji patalpa suteikiama naudotis pagal specialų orderį, kurį išduoda rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas.

Tarnybinės gyvenamosios patalpos orderio formą ir tipinę tarnybinės patalpos nuomos sutartį tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi laikantis šio kodekso 52—64 ir 82 straipsnių nustatytų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties taisyklių.

104 straipsnisIškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų

Darbininkai ir tarnautojai, nutraukę darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija, taip pat piliečiai, pašalinti iš kolūkio narių arba savo noru išstoję iš kolūkio, turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos su visais kartu su jais gyvenančiais asmenimis nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

105 straipsnisPiliečiai, kurių neleidžiama iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto

Nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti:

Ketvirtasis skirsnis Naudojimasis bendrabučiais

106 straipsnisBendrabučiai

Darbininkams, tarnautojams, studentams, moksleiviams, taip pat kitiems piliečiams gyventi jų darbo ar mokymosi metu gali būti naudojami bendrabučiai. Bendrabučiams skiriami specialiai pastatyti ar šiems tikslams įrengti gyvenamieji namai. Bendrabučiai aprūpinami baldais ir kitais juose gyvenančių piliečių gyvenimui, darbui ir poilsiui reikalingais namų apyvokos, kultūros bei buities reikmenimis.

Bendrabučių nuostatus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba kartu su Lietuvos Respublikine Profesinių Sąjungų Taryba.

107 straipsnisGyvenamojo ploto bendrabučiuose suteikimo ir naudojimo tvarka

Gyvenamojo ploto bendrabučiuose suteikimo ir jo naudojimo tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymas, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

Gyvenamasis plotas bendrabučiuose darbininkams, tarnautojams, studentams, moksleiviams ir kitiems piliečiams jų darbo ar mokymosi metu suteikiamas bendru įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos, profsąjungos komiteto ir komjaunimo komiteto sprendimu, laikantis bendrabučiams nustatytos normos.

Asmenims, išvykusiems iš bendrabučio ryšium su pašaukimu į tikrąją karinę tarnybą, turi būti vėl suteiktas gyvenamasis plotas bendrabutyje, jeigu jie baigę karinę tarnybą sugrįžta į tą pačią įmonę, įstaigą, organizaciją ar mokyklą.

108 straipsnisIškeldinimas iš bendrabučio

Nutraukę darbą sezoniniai, laikini darbuotojai ir asmenys, kurie dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, taip pat asmenys, kurie mokėsi mokyklose ir pasitraukė iš jų, turi būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš bendrabučio, kuris jiems buvo suteiktas ryšium su darbu ar mokymusi.

Kiti įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai, apsigyvenę bendrabutyje ryšium su darbu, gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kai jie yra atleisti iš darbo savo noru be svarbių priežasčių, už darbo drausmės pažeidimą arba padarytą nusikaltimą. Asmenys, nutraukę darbą kitokiais pagrindais, taip pat asmenys, išvardyti šio kodekso 105 straipsnyje, gali būti iškeldinti tik suteikiant kitą-gyvenamąją patalpą.

Penktasis skirsnis Piliečių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose ir naudojimasis jomis

109 straipsnisTeisė gauti gyvenamąją patalpą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose

Piliečiai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, turi teisę įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir gauti jame butą.

110 straipsnisPiliečių, norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, įskaitos tvarka

Piliečių, norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, įskaitos tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

Piliečiai, norintys įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, įskaiton įrašomi vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pagal šių piliečių gyvenamąją vietą arba įmonės, įstaigos, organizacijos, prie kurių steigiamas kooperatyvas, administracijos ir profsąjungos komiteto bendru sprendimu pagal piliečių darbo vietą.

Piliečiai, nustoję dirbti šiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ryšium su išėjimu. į pensiją, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo gamyboje ar profesinio susirgimo, mirusių darbuotojų šeimos įskaiton įtraukiamos lygiai kaip ir šių įmonių, įstaigų, organizacijų darbininkai ir tarnautojai.

111 straipsnisPiliečių priėmimo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narius sąlygos

Piliečių priėmimo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narius sąlygas nustato TSR Sąjungos įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariais gali būti priimti asmenys, turintys 18 metų amžiaus, nuolat gyvenantys toje gyvenamojoje vietovėje, kur steigiamas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, kai jiems reikia gerinti buto sąlygas (šio kodekso 29 straipsnis). TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti kitokias priėmimo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą sąlygas ir kitokius pagrindus.

112 straipsnisGyvenamųjų namų statybos kooperatyvų steigimo ir veiklos tvarka

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai steigiami prie atitinkamos vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto valdybos ar skyriaus arba prie įmonės, įstaigos, organizacijos.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų steigimo ir veiklos tvarką nustato TSR Sąjungos įstatymai, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniai įstatai ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų pavyzdinius įstatus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas veikia remdamasis įstatais, kuriuos priima sutinkamai su Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniais įstatais stojančių į kooperatyvą asmenų visuotinis susirinkimas. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo įstatai turi būti registruojami vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete pagal kooperatyvo steigimo vietą.

Piliečiai, įtraukti į Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto patvirtintą stojančiųjų į steigiamą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą asmenų sąrašą, laikomi to kooperatyvo nariais nuo Įstatų įregistravimo laiko.

Piliečiai, priimti į veikianti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, laikomi jo nariais nuo to momento, kai atitinkamas Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtina visuotinio susirinkimo sprendimą.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai jiems priklausančius gyvenamuosius namus eksploatuoja kooperatinės nuosavybės teise.

113 straipsnisVietinės Liaudies deputatų tarybos vykdoma gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų veiklos kontrolė

Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai kontroliuoja gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų veiklą, jiems priklausančių namų eksploatavimą ir remontą. Rajono, miesto, miesto rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas turi teisę panaikinti visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo arba valdybos sprendimą, jeigu jis prieštarauja įstatymams.

114 straipsnisValstybės parama gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams

Valstybė teikia gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams parama eksploatuojant ir remontuojant jiems priklausančius namus, taip pat aprūpinant gyvenamosiomis patalpomis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų narius kapitalinio remonto metu, kai neiškėlus šiuose namuose gyvenančių piliečių padaryti remonto negalima.

Jeigu gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui priklausantį namą reikia nugriauti ryšium su žemės sklypo paėmimu valstybės ar visuomenes reikalams, kooperatyvo nuosavybėn vietoj nugriauto namo parduodamas lygiavertis gyvenamasis namas.

115 straipsnisGyvenamosios patalpos suteikimas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariui

Asmeniui, priimtam į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu, kurį patvirtino: a jono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis Komitetas, suteikiamas atskiras vieno ar kelių kambarių butas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, jo pajaus įmokos sumą ir maksimalų gyvenamojo ploto dydį, kurį numato Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniai įstatai.

Butai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name apgyvendinami pagal orderius, kuriuos išduoda rajono, miesto, miesto rajono liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Atsisakymas išduoti orderį gali būti apskųstas teismine tvarka.

116 straipsnisGyvenamosios patalpos, kurią turi kooperatyvo narys, keitimasis į kitą gyvenamąją patalpą

Kooperatyvo narys turi teisę, kartu su juo gyvenantiems šeimos nariams sutinkant, rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimu keistis savo turimą gyvenamąją patalpą į kitą gyvenamąją patalpą vietinių Tarybų, valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių organizacijų namuose, taip pat kitų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose, esančiuose tiek '. oje gyvenamojoje vietovėje, kur jis gyvena, tiek ir kitose gyvenamosiose vietovėse, jeigu asmuo, įsikeliantis į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo namą, bus priimtas į kooperatyvą laikantis nustatytos tvarkos.

Jeigu kooperatyvo narys ir jo šeimos nariai nesusitaria dėl keitimosi, tai kooperatyvo narys, taip pat jo šeimos narys, kuriam pripažinta teisė į pajaus dalį, turi teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti turimą patalpą į patalpas atskiruose namuose (butuose).

Keistis neleidžiama šio kodekso 70 straipsnyje nurodytais atvejais.

117 straipsnisGyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nario buto teisių ir pareigų nustatymas

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nario, taip pat jo šeimos narių teises ir pareigas, naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis sąlygas ir naudojimosi jomis nutraukimo pagrindus nustato kooperatyvo Įstatai.

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo įstatuose numatoma: gyvenamosios patalpos išnuomojimo ir laikinų gyventojų apgyvendinimo joje tvarka; teisės į butą palikimo laikinai išvykusiam kooperatyvo nariui ir jo šeimos nariams sąlygos; naudojimosi gyvenamąja patalpa padalijus pajų tvarka ir kitokios naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo name sąlygos.

Šeštasis skirsnis Naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis individualinio butų fondo namuose

118 straipsnisNaudojimasis piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu

Piliečiai, turintys asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą (namo dalį), naudojasi juo patiems ir savo šeimų nariams gyventi. Jie turi teisę apgyvendinti name kitus piliečius, taip pat ji išnuomoti TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatomomis sąlygomis ir tvarka.

Gyvenamojo namo (jo dalies ar dalių), priklausančio piliečiui asmeninės nuosavybės teise, maksimalų dydį, taip pat naudojimosi gyvenamuoju namu, priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, tvarką nustato Lietuvos TSR civilinis kodeksas.

119 straipsnisSavininko pareiga užtikrinti namo išsaugojimą

Piliečiai, turintys asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą, privalo užtikrinti jo išsaugojimą, savo lėšomis atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, tinkamai prižiūrėti aplinką.

Jeigu pilietis neūkiškai laiko jam priklausantį namą, jis užsitraukia Lietuvos TSR civilinio kodekso 157 straipsnyje numatytas pasekmes.

120 straipsnisValstybės parama remontuojant ir tinkamai Įrengiant piliečiams priklausančius gyvenamuosius namus

Valstybė padeda piliečiams, turintiems asmeninėje nuosavybėje gyvenamuosius namus, juos remontuoti ir tinkamai įrengti. Piliečiams priklausančius namus jų pageidavimu gali remontuoti buitinio. gyventojų aptarnavimo įmonės, o kaimo vietovėse — taip pat tarybinių ūkių ir kitų valstybinių žemės ūkio įmonių statybos brigados.

121 straipsnisVietinių Tarybų vykdoma piliečiams priklausančių namų priežiūros kontrolė

Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai kontroliuoja, kaip piliečiai prižiūri jiems priklausančius namus.

122 straipsnisPiliečių, turinčių asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą, teisių garantijos

Piliečių asmeninėje nuosavybėje esantys gyvenamieji namai negali būti iš jų paimti, iš savininko negali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju namu, išskyrus TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytus atvejus.

123 straipsnisGyvenamojo namo savininko šeimos narių ir buvusių šeimos narių teisės ir pareigos

Gyvenamojo namo savininko šeimos nariai, gyvenantys su juo jam priklausančiame name, turi teisę lygiai su juo naudotis patalpomis- tame name, jeigu jiems apsigyvenant nebuvo susitarta kitaip. Savininko šeimos nariais pripažįstami šio kodekso 54 straipsnyje nurodyti asmenys. Jie turi teisę apgyvendinti savininko jiems suteiktoje patalpoje savo nepilnamečius vaikus; apgyvendinti kitus šeimos narius leidžiama tiktai sutikus savininkui. Teisė naudotis patalpa šiems asmenims išlieka ir nutraukus šeiminius santykius su gyvenamojo namo savininku. Gyvenamųjų patalpų naudojimo santykiams tarp gyvenamojo namo savininko ir buvusio jo šeimos nario taikomos šio kodekso 126 straipsnio nustatytos taisyklės.

124 straipsnisGyvenamojo namo savininko šeimos nario arba buvusio šeimos nario iškeldinimas

Gyvenamojo namo savininko šeimos narys arba buvęs šeimos narys gali būti iškeldintas iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos šio kodekso 97 straipsnio pirmosios dalies numatytais pagrindais. Buvęs savininko šeimos narys gali būti iškeldintas taip pat remiantis šio kodekso 133 straipsniu.

125 straipsnisPiliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymas

Pilietis, turintis asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą, turi teisę išnuomoti šį namą arba dalį namo kitam piliečiui, Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomininkas sudaro su namo savininku tiek ribotam, tiek ir neribotam terminui.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatomos šalių teisės ir pareigos.

126 straipsnisMokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose

Mokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose nustatomas šalių susitarimu, bet negali viršyti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatytų maksimalių dydžių.

Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi1 gyvenamąja patalpa pagal nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.

Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir už komunalines paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

127 straipsnisNuomininko teisė apgyvendinti savo šeimos narius

Gyvenamosios patalpos, esančios piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nuomininkas turi teisę jam išnuomotoje patalpoje apgyvendinti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nuomininkas gyvena izoliuotoje patalpoje, jis taip pat turi teisę su juo gyvenantiems šeimos nariams sutinkant apgyvendinti savo sutuoktinį ir nedarbingus tėvus.

Prie nuomininko šeimos narių priskiriami šio kodekso 54 straipsnio trečiojoje dalyje išvardyti asmenys.

Apgyvendinti kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius leidžiama tiktai namo savininkui ir kartu su nuomininku gyvenantiems jo šeimos nariams sutinkant.

128 straipsnisNuomos sutarties pakeitimas

Pakeisti nuomos sutartį piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose leidžiama tiktai šalių susitarimu, išskyrus šio kodekso 127 straipsnio pirmojoje dalyje ir 130 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.

Nuomininkui mirus, namo savininkas privalo likusiam terminui sudaryti nuomos sutartį su vienu gyvenančiu išnuomotoje patalpoje pilnamečiu mirusiojo šeimos nariu.

Savininkui atsisakius sudaryti tokią nuomos sutartį, nuomininko šeimos nariai gali reikalauti sudaryti sutartį teismine tvarka.

129 straipsnisKeitimasis gyvenamosiomis patalpomis piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose

Gyvenamosios patalpos, esančios piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nuomininkas turi teisę, namo savininkui sutinkant, keistis jo- turimą gyvenamąją patalpą į kito nuomininko turimą patalpą šiame name arba kitame piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, savitarpiškai perduodant teises ir praeigas pagal nuomos sutartis.

Keičiantis gyvenamosiomis patalpomis turi būti su nuomininku gyvenančių jo šeimos narių, tarp jų ir laikinai išvykusių, kuriems palikta teisė į gyvenamąjį plotą, raštiškas sutikimas.

Savininko atsisakymą duoti sutikimą keistis gyvenamosiomis patalpomis nuomininkas negali ginčyti teismine tvarka.

130 straipsnisNuomininko iškeldinimas kapitalinio remonto laikui

Prireikus kapitališkai remontuoti piliečiui asmeninės nuosavybės teises priklausantį namą, jeigu remontuoti negalima neiškeldinus namo gyvenančių asmenų, namo savininkas turi teisę reikalauti iškeldinu nuomininkus.

Pilietis, kuriam namas priklauso asmeninės nuosavybės teise, neprivalo kapitalinio remonto laikui suteikti nuomininkui kitą patalpą. Jeigu nuomininkas atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą, namo savininkas turi teisę reikalauti jį iškeldinti teismine tvarka.

Baigus remontą, namo savininkas privalo iškeldintiesiems suteikti pirmiau jų turėtą arba kitą lygiavertę patalpą jam priklausančiame name, išskyrus atvejus, kai pagal vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto patvirtintą namo pertvarkymo planu nuomininko turėtoji patalpa neišliks.

131 straipsnisNuomininko teisė atnaujinti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį

Pasibaigus gyvenamosios patalpos, esančios piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nuomos sutarčiai, nuomininkas turi teisę atnaujinti sutartį.

Namo savininkas gali atsisakyti atnaujinti sutarti, pranešdamas a pi'.; tai nuomininkui prieš tris mėnesius iki sutarties termino pasibaigimo, jeigu patalpa reikalinga namo savininkui ir jo šeimos narinius gyventi, taip pat jeigu nuomininkas sistemingai nevykdo pareigų pagal sutartį. Kilus ginčui, klausimas sprendžiamas teismine tvarka.

Nuomininkas neturi teisės reikalauti atnaujinti sutartį, jeigu sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui įpareigojant patuštinti patalpą pasibaigus šiam terminui.

132 straipsnisNuomininko teisė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį

Gyvenamosios patalpos, esančios piliečiui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nuomininkas turi teisę bet kada nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

133 straipsnisGyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas savininko reikalavimu

Savininkas gali nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tiktai šio kodekso numatytais atvejais.

Neribotam terminui sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta savininko reikalavimu, jeigu teismas nustato, kad patalpa reikalinga naudotis pačiam namo savininkui bei jo šeimos nariams, su. sąlyga, kad nuomininkas apie sutarties nutraukimą buvo perspėtas prieš tris mėnesius. Tokiu atveju, nuomininkas turi būti iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Jeigu nuomininkas sistemingai nemoka mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir už komunalines paslaugas, taip pat šio kodekso 97 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais savininkas turi teisę bet kada reikalauti nutraukti sutartį.

Jeigu sutartis nutraukiama, atsisakęs patuštinti patalpą nuomininkas turi būti iškeldintas su visais kartu su juo gyvenančiais asmenimis teismine tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

134 straipsnisNuomos sutarties pakeitimas arba nutraukimas pereinant namo nuosavybės teisei kitam asmeniui

Jeigu namo, kuriame yra išnuomota patalpa, nuosavybės teisė pereina kitam asmeniui, nuomos sutartis galioja iki joje nurodyto termino pasibaigimo.

Jeigu nuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, naujas savininkas gali ją nutraukti šio kodekso 131 ir 133 straipsniuose nurodytais pagrindais ir tvarka.

135 straipsnisTeisė iki gyvos galvos naudotis gyvenamąja patalpa piliečiams asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose

Teisę iki gyvos galvos naudotis gyvenamąja patalpa, esančia piliečio asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat naudojimosi šia patalpa sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos TSR civilinis kodeksas.

136 straipsnisPiliečių, kurių namai turi būti nugriauti dėl žemės sklypų paėmimo, aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Jeigu griaunami piliečių asmeninėje nuosavybėje esantys gyvenamieji namai dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, šiems piliečiams, jų šeimų nariams, taip pat nuolat šiuose prioruose gyvenantiems kitiems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio, ar visuomeninio butų fondo namuose. Po to, gyvenamųjų namų savininkams jų pačių pasirinkimu arba išmokama nugriaunamų namų, statinių ir Įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti šių išardytų namų, statinių ir Įrenginių medžiagas savo nuožiūra. Piliečių pageidavimu vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro jiems (vietoj buto suteikimo) galimybę be eilės stoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir gauti jame butą; 'Piliečių pageidavimu jiems priklausantys gyvenamieji namai ir statiniai, kurie turi būti nugriauti, gali būti perkelti ir atstatyti kitoje vietoje.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais butų suteikimo tvarką, nugriaunamų namų, statinių bei Įrenginių vertės kompensavimo dydį bei tvarką ir sąlygas, kuriomis jie perkeliami, nustato TSRS Ministrų Taryba.

137 straipsnisGyvenamųjų namų, statinių ir įrenginių pastatymas kitoje vietoje piliečiams, kurių namai turi būti nugriauti

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSRS Ministrų Tarybos nustatytais atvejais piliečiams, kurių namai turi būti nugriauti, jų pageidavimu pastatomi kitoje vieloje gyvenamieji namai“ statiniai bei įrenginiai ir perduodami šių piliečių asmeninėn nuosavybėn. Tokiu atveju nugriaunamų gyvenamųjų namų, statinių ir įrenginių vertė nekompensuojama.

IV SKYRIUS

BUTŲ FONDO IŠSAUGOJIMO UŽTIKRINIMAS, JO EKSPLOATAVIMAS IR REMONTAS

138 straipsnisButų fondo išsaugojimo užtikrinimas

Valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai privalo rūpintis butų fondo išsaugojimu ir jo tvarkymo gerinimu.

Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurių balanse yra butų fondas, atsako už jo išsaugojimą.

139 straipsnisNuomotojo pareigos išsaugant butų fondą

Nuomotojas privalo laiku remontuoti gyvenamuosius namus, užtikrinti, kad be sutrikimų veiktų namų ir gyvenamųjų patalpų inžineriniai įrenginiai, kad tinkamai būtų prižiūrimi namų įėjimai, kitos tų namų bendro naudojimo vietos ir jų aplinka.

Butų fondas kapitališkai remontuojamas, gyvenamųjų namų inžinerinių įrenginių gedimai šalinami ir gyvenamųjų patalpų einamasis remontas, kurį privalo daryti nuomotojas, atliekamas pagal gyvenamojo fondo techninio eksploatavimo taisykles ir normas.

Jeigu nuomotojas nepadaro neatidėliotino remonto, nuomininkas turi teisę atlikti remontą ir jo kainą įskaityti į buto- nuompinigius,

140 straipsnisPiliečių pareigos išsaugant gyvenamuosius namus

Piliečiai privalo užtikrinti gyvenamųjų patalpų išsaugojimą, rūpestingai prižiūrėti sanitarinės technikos bei kitus įrengimus, tvarkymo objektus, laikytis gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklių, priešgaisrinio saugumo taisyklių, laikytis švaros ir tvarkos namų įėjimuose, liftų kabinose, laiptinėse ir kitose bendro naudojimo vietose.

Gyvenamųjų patalpų nuomininkai Lietuvos TSR įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka privalo savo lėšomis atlikti jiems privalomą gyvenamųjų patalpų einamąjį remontą, o patuštindami1 patalpas— perduoti jas tinkamai sutvarkytas.

141 straipsnisVietinių Liaudies deputatų tarybų, įmonių, įstaigų, organizacijų parama piliečiams darant gyvenamųjų patalpų einamąjį remontą

Vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai padeda piliečiams atlikti einamąjį gyvenamųjų patalpų remontą.

Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios savo balanse turi butų fondą, taip pat padeda piliečiams atlikti einamąjį gyvenamųjų patalpų remontą.

142 straipsnisButų fondo eksploatavimo ir remonto vieningų taisyklių ir normų laikymasis

Eksploatuojant ir remontuojant valstybinį ir visuomenini butų fondą, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą, būtina laikytis butų fondo eksploatavimo ir remonto vieningų taisyklių bei normų...

143 straipsnisValstybinio butų fondo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse eskploatavimas ir remontas

Sutinkamai su. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais valstybinį butų fondą (nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo) miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse eksploatuoja ir remontuoja vieningos butų eksploatavimo ir vieningos remonto ir statybos tarnybos TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

144 straipsnisVisuomeninio butų fondo ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namų techninis aptarnavimas bei remontas

Valstybinės butų eksploatavimo, remonto ir statybos tarnybos pagal sutartį atlieka visuomeninio butų fondo ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namų technini aptarnavimą ir remontą.

145 straipsnisGyvenamųjų namų, priklausančių kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms organizacijoms, esančioms kaimo vietovėje, eksploatavimo ir remonto organizavimas

Gyvenamuosius namus, priklausančius kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, esančioms kaimo vietovėje, eksploatuoja ir remontuoja jų butų eksploatavimo, remonto ir statybos tarnybos. Jeigu tokių tarnybų nėra, šiuos namus eksploatuoja ir remontuoja vietinių Liaudies deputatų tarybų butų eksploatavimo, remonto ir statybos organizacijos.

146 straipsnisValstybinio butų fondo eksploatavimo ir remonto išlaidų finansavimas

Išlaidos vietinių Liaudies deputatų tarybų butų fondo eksploatavimui ir remontui (einamajam ir kapitaliniam) finansuojamos iš butų eksploatavimo organizacijų lėšų, o jeigu šių lėšų nepakanka, — iš valstybinio biudžeto.

Išlaidos žinybinio butų fondo eksploatavimui ir einamajam remontui finansuojamos iš butų eksploatavimo organizacijų, pavaldžių Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, lėšų, o jeigu šių lėšų nepakanka,— iš atitinkamų įmonių, įstaigų, organizacijų lėšų. Žinybinio butų fondo kapitalinis remontas atliekamas iš šiems tikslams skirtų atitinkamų įmonių, Įstaigų, organizacijų lėšų.

147 straipsnisVisuomeninio butų fondo ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondo eksploatavimo ir remonto išlaidų finansavimas

Išlaidos visuomeninio butų fondo eksploatavimui ir remontui finansuojamos iš fondo savininkų savų lėšų.

Išlaidos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namų eksploatavimui ir remontui finansuojamos iš kooperatyvų lėšų.

148 straipsnisNegyvenamųjų statinių ir gyvenamuosiuose namuose negyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir remonto išlaidų finansavimas

Išlaidos, susijusios su butų eksploatavimo organizacijų balanse esančių atskirų negyvenamųjų statinių ir gyvenamuosiuose namuose. esančių negyvenamųjų patalpų, skirtų prekybos, buitiniams ir kitokiems negamybiniams reikalams, eksploatavimu ir remontu, taip pat jų eksploatavimu ir remonto materialinis-techninis aprūpinimas numatomas planuojant butų eksploatavimo organizacijų ūkinę veiklą.

149 straipsnisButų fondo eksploatavimo ir remonto materialinis techninis aprūpinimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais valstybinio ir visuomeninio butų fondo ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondo eksploatavimui ir remontui būtini materialiniai-techniniai ištekliai skiriami pagal jų suvartojimo normas sąjunginių respublikų Ministrų Taryboms, TSRS ministerijoms, valstybiniams komitetams ir žinyboms TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka.

V SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ BUTŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMUS

150 straipsnisAtsakomybė už netinkamą butų fondo naudojimą ir už kitus butų įstatymų pažeidimus

Asmenims, kaltiems, kad: pažeidė piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, Įtraukimo į įskaitą, išbraukimo iš Įskaitos ir gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams tvarką; nesilaikė nustatytų gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų apgyvendinimo terminų; pažeidė gyvenamųjų patalpų naudojimo, bendro naudojimo vietų, laiptinių, liftų, Įėjimų, namų aplinkos sanitarinės priežiūros taisykles; savavališkai pertvarkė ir perplanavo gyvenamuosius namus ar gyvenamąsias patalpas ir panaudojo jas ne pagal paskirtį; pažeidė gyvenamųjų namų, gyvenamųjų patalpų ir_ inžinerinių įrengimų eksploatavimo taisykles ir neūkiškai juos prižiūrėjo; gadino gyvenamuosius namus, gyvenamąsias patalpas, jų įrengimus ir tvarkymo objektus, tenka baudžiamoji, administracinė arba kitokia atsakomybė sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais.

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti atsakomybę ir už kitus butų įstatymų pažeidimus,

151 straipsnisButų fondui padarytos žalos atlyginimas

Įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat piliečiai, padarę žalą gyvenamiesiems namams, gyvenamosioms patalpoms, inžineriniams Įrengimams, tvarkymo objektams ir želdiniams sklypuose prie namų, privalo atlyginti padarytą žalą.

Žalos dydis ir jos atlyginimo tvarka nustatoma pagal TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civilinius įstatymus.

Pareigūnai ir kiti darbuotojai, dėl kurių kaltės Įmonės, įstaigos, organizacijos turėjo išlaidų, susijusių su žalos atlyginimu, materialiai atsako nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

BUTŲ GINČŲ SPRENDIMAS

152 straipsnisButų ginčų sprendimo tvarka

Butų ginčus sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais sprendžia teismas, arbitražas, trečiųjų ir draugiškasis teismai, taip pat kiti tam įgalioti organai.

VII SKYRIUS

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

153 straipsnisĮ užsienį nusiųstų piliečių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais į užsienį nusiųsti dirbti piliečiai aprūpinami gyvenamosiomis patalpomis buvimo vietoje TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka ir sąlygomis.

154 straipsnisTarptautinės sutartys

Jeigu TSRS tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu tos, kurios išdėstytos tarybiniuose butų įstatymuose, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Tokia pat tvarka taikoma Lietuvos TSR butų Įstatymams, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numato Lietuvos TSR butų įstatymai. ______________