LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BUTŲ KODEKSAS Nugalėjus Didžiajai Spalio socialistinei revoliucijai, mūsų šalyje buvo sudarytos. reikiamos prielaidos išspręsti vieną svarbiausių socialinių problemų — patenkinti darbo žmonių gyvenamojo ploto poreikius. Įgyvendindama leninines komunistinės visuomenės kūrimo idėjas ir vykdydama materialinio bei kultūrinio liaudies gyvenimo lygio kėlimo kursą, Tarybų valstybė nuosekliai realizuoja Komunistų partijos parengtą gyvenamųjų namų statybos programą. Valstybiniais planais pagrįstas spartus valstybinio ir visuomeninio butų fondo plėtojimas, valstybės priemonės kooperatinei ir individualinei gyvenamųjų namų statybai remti sudaro reikiamas sąlygas TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos garantuojamai piliečių teisei į gyvenamąjį plotą užtikrinti. Svarbus valstybinis uždavinys yra užtikrinti butų fondo išsaugojimą, prailginti jo eksploatavimo laiką, geriau įrengti gyvenamuosius namus. Sprendžiant šį uždavinį, aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos ir piliečiai. TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija įpareigoja piliečius rūpestingai prižiūrėti jiems suteiktą gyvenamąjį plotą. Tarybiniai butų įstatymai turi padėti užtikrinti piliečių teisę į gyvenamąjį plotą, efektyviai naudoti ir tausoti butų fondą. I SKYRIUS BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Lietuvos TSR piliečių teisė į gyvenamąjį plotą Sutinkamai su TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į gyvenamąjį plotą. Šią teisę užtikrina valstybinio ir visuomeninio butų fondo plėtojimas ir išsaugojimas, kooperatinės ir individualinės gyvenamųjų namų statybos rėmimas, teisingas visuomenės kontroliuojamas gyvenamojo ploto, suteikiamo vykdant gerai įrengtų namų statybos programą, skirstymas, taip pat nedideli buto nuompinigiai ir nedidelis mokestis už komunalines paslaugas. 2 straipsnis. Lietuvos TSR butų įstatymų uždaviniai Lietuvos TSR butų įstatymų uždaviniai yra reguliuoti butų santykius, kad būtų užtikrinta TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos garantuojama Lietuvos TSR piliečių teisė į gyvenamąjį plotą, tinkamai naudojamas ir išsaugomas butų fondas, taip pat stiprinti teisėtumą butų santykių srityje. 3 straipsnis. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR butų įstatymai Butų santykius Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje reguliuoja TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindai ir sutinkamai su jais leidžiami kiti TSR Sąjungos butų Įstatymų aktai, šis kodeksas ir kitokie Lietuvos TSR butų įstatymų aklai. Santykius, susijusius su gyvenamųjų namų statyba, reguliuoja atitinkami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. 4 straipsnis. Butų fondas Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondą. Į butų fondą neįeina gyvenamųjų namų negyvenamosios patalpos, skirtos prekybos, buitiniams ir kitokiems nepramoninio pobūdžio reikalams. 5 straipsnis. Butų fondo rūšys Į butų fondą įeina: gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas); gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas); gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas); gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas). Į butų fondą taip pat įeina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės. 6 straipsnis. Valstybinis butų fondas Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais žinybinio butų fondo namai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turi būti laipsniškai perduodami vietinėms Liaudies deputatų taryboms TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatoma tvarka ir terminais. 7 straipsnis. Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų paskirtis Gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos skirtos piliečiams nuolat gyventi, taip pat nustatyta tvarka naudoti tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms ir bendrabučiams. Suteikti gyvenamuosiuose namuose patalpas pramonės reikalams draudžiama. 8 straipsnis. Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų išbraukimas iš butų fondo Periodiškai, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatomais terminais, atliekama valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų būklės apžiūra. Gyventi netinkami gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos pertvarkomos naudoti kitiems reikalams arba tokie namai nugriaunami rajono, respublikos pavaldumo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu. Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų techninės bei sanitarinės apžiūros ir jų pripažinimo netinkamais gyventi tvarką, taip pat jų pertvarkymo kitiems reikalams arba nugriovimo tvarką nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 9 straipsnis.         Gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų pertvarkymas į negyvenamąsias Gyventi tinkamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus ir gyvenamąsias patalpas pertvarkyti į negyvenamąsias paprastai neleidžiama. Išimtiniais atvejais gyvenamuosius namus ir gyvenamąsias patalpas pertvarkyti į negyvenamąsias galima šio kodekso 8 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų organų sprendimu. Žinybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos į negyvenamąsias pertvarkomos pasiūlius atitinkamoms ministerijoms., valstybiniams komitetams, žinyboms ir visuomeninių organizacijų centriniams organams. Kolūkiams priklausantys gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos Į negyvenamąsias pertvarkomos visuotinio kolūkio narių susirinkimo arba Įgaliotinių susirinkimo sprendimu. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų gyvenamuosius namus pertvarkyti į negyvenamuosius neleidžiama. Pavienės gyvenamosios patalpos gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose gali būti pertvarkytos kooperatyvo reikalams į negyvenamąsias gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narių visuotinio susirinkimo sprendimu, vėliau pateikiant jį tvirtinti rajono, respublikos pavaldumo miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. 10 straipsnis. Piliečių buto teisės Lietuvos TSR piliečiai turi teisę nustatyta tvarka gauti gyvenamąja patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose arba gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose gyvenamosios patalpos piliečiams suteikiamos neterminuotai naudotis. Piliečiai gali turėti asmeninėje nuosavybėje gyvenamąjį namą (namo dali) sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais. Niekas negali būti iškeldintas iš turimos gyvenamosios patalpos arba apribota teisė naudotis gyvenamąja patalpa kitaip negu Įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka. Neleidžiama įgyvendinti buto teises prieštaraujant jų paskirčiai arba pažeidžiant kitų piliečių, taip pat valstybinių ir visuomeninių organizacijų teises. 11 straipsnis. Piliečių buto pareigos Piliečiai privalo rūpestingai prižiūrėti namą, kuriame jie gyvena, naudoti gyvenamąją patalpą pagal paskirtį, laikytis gyvenamųjų patalpų naudojimo taisyklių ir socialistinio bendrojo gyvenimo taisyklių, taupiai naudoti vandenį, dujas, elektrą ir šiluminę energiją. Piliečiai negali naudoti gyvenamųjų namų ir gyvenamųjų patalpų asmeninio pasipelnymo tikslais, ne darbo pajamoms gauti ir kitais savanaudiškais tikslais, taip pat kenkiant visuomenės interesams. 12 straipsnis. Piliečių teisės į gyvenamąjį plotą apsauga Piliečių teisę į gyvenamąjį plotą saugo įstatymas. Veiksmai, trukdantys piliečiams įgyvendinti teisę į gyvenamąjį plotą, draudžiami. 13 straipsnis. TSR Sąjungos kompetencija butų santykių reguliavimo srityje Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSR Sąjungos kompetencijai butų santykių reguliavimo srityje priklauso: 1)         užtikrinti vieningą butų santykių įstatyminį reguliavimą; 2)         vadovauti sąjunginio pavaldumo butų ūkiui, vykdyti bendrą vadovavimą sąjunginio-respublikinio pavaldumo butų ūkiui; 3)         nustatyti bendrus valstybinio butų ūkio valdymo organų organizavimo ir veiklos pradus; 4)         tvirtinti butų fondo kapitalinio remonto planines užduotis sąjunginėms respublikoms, TSRS ministerijoms, valstybiniams komitetams ir žinyboms; 5)         vykdyti vieningą techninę politiką butų fondo remonto srityje; 6)         nustatyti finansinių ir materialinių išteklių, naudojamų butų fondui eksploatuoti ir remontuoti, normatyvus sąjunginėms respublikoms, TSRS ministerijoms, valstybiniams komitetams ir žinyboms; 7)         nustatyti vieningą valstybinę butų fondo apskaitos tvarką; 8)         nustatyti piliečių, kuriems reikia gerinti butų sąlygas, įskaitos, gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo pagrindines taisykles; 9)         nustatyti buto nuompinigių dydį ir mokesčio už gyvenamąsias patalpas bei komunalines paslaugas lengvatas; 10)       nustatyti pagrindines gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų organizavimo ir veiklos taisykles; 11)       vykdyti valstybinę butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolę ir nustatyti jos tvarką; 12)       spręsti kitus sąjunginės reikšmės butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo klausimus sutinkamai su TSRS Konstitucija bei TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais. 14 straipsnis. Lietuvos TSR kompetencija butų santykių reguliavimo srityje Lietuvos TSR kompetencijai butų santykių reguliavimo srityje, išskyrus tai, kas priskirta TSR Sąjungos kompetencijai, priklauso: 1)         Įstatymiškai reguliuoti butų santykius respublikoje; 2)         vadovauti sąjunginio-respublikinio ir respublikinio pavaldumo butų ūkiui, nustatyti šio ūkio valstybinio valdymo organų organizavimo ir veiklos tvarką; 3)         tvirtinti butų fondo kapitalinio remonto planines užduotis respublikoje; 4)         vykdyti valstybinę butų fondo apskaitą respublikos teritorijoje; 5)         nustatyti piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, Įskaitos, gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarką; 6)         nustatyti buto nuompinigių mokėjimo bei apmokėjimo už komunalines paslaugas tvarką ir terminus; 7)         nustatyti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų organizavimo ir veiklos tvarką, jų narių teises ir pareigas; 8)         nustatyti gyvenamųjų namų techninio eksploatavimo taisykles bei normas ir namų aplinkos naudojimo taisykles; 9)         vykdyti butų fondo naudojimo ir išsaugojimo valstybinę kontrolę; 10)       spręsti kitus butų fondo naudojimo ir jo išsaugojimo užtikrinimo klausimus, jeigu jie nepriskirti TSR Sąjungos kompetencijai. 15 straipsnis.       Rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų įgaliojimai butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje Rajonų, miestų, miestų rajonų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybos sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais: 1)         vadovauja pavaldžiam butų ūkiui; 2)         tvirtina rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, kaimo gyvenamosios vietovės butų ūkio plėtojimo planines užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą; 3)         užtikrina Tarybos žinioje esančio butų fondo tinkamą techninę būklę, jo kapitalinį ir einamąjį remontą; 4)         kontroliuoja, kokia žinybinio ir visuomeninio butų fondo būklė ir kaip eksploatuojami, kaip prižiūrimi gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namai ir piliečių asmeninėje nuosavybėje esantys namai; 5)         tvarko piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitą; 6)         skirsto atitinkamai vietinei Liaudies deputatų tarybai priklausantį butų fondą ir sutelkia piliečiams gyvenamąsias patalpas vielinių Liaudies deputatų tarybų namuose; kontroliuoja, kad būtų teisingai tvarkoma piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita ir kad būtų teisingai skiriamos gyvenamosios patalpos žinybinio ir visuomeninio butų fondo namuose, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose; 7)         sprendžia kitus butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo klausimus sutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais, šiuo kodeksu ir kitokiais Lietuvos TSR įstatymais. II SKYRIUS BUTŲ FONDO VALDYMAS 16 straipsnis.       Valstybinis valdymas butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais valstybinį valdymą butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje vykdo TSRS Ministrų Taryba, Lietuvos TSR Ministrų Taryba, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, ministerijos, valstybiniai komitetai ir žinybos, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais. Specialiai įgaliotas valstybinis organas, vykdantis Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje valstybinį valdymą butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje, yra Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerija. 17 straipsnis.       Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įgaliojimai butų fondo naudojimo ir išsaugojimo užtikrinimo srityje Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerija koordinuoja butų fondo naudojimo ir jo išsaugojimo užtikrinimą. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos aktai, leidžiami jos kompetencijos ribose, Lietuvos TSR teritorijoje privalomi ministerijoms, valstybiniams komitetams, žinyboms, jiems pavaldžioms Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, taip pat vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams ir piliečiams. 18 straipsnis. Valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą valdantys organai Vietinių Liaudies deputatų tarybų butų fondą valdo jų vykdomieji komitetai ir jų sudaromi valdymo organai. Žinybini butų fondą valdo ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos ir jiems pavaldžios Įmonės, įstaigos, organizacijos. Visuomeninį butų fondą valdo kolūkių ir kitų kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų valdymo organai, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų organai sutinkamai su jų įstatais (nuostatais). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą valdo kooperatyvų valdymo organai sutinkamai su jų įstatais. 19 straipsnis. Butų eksploatavimo organizacijos Valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui eksploatuoti steigiamos butų eksploatavimo organizacijos, kurios veikia ūkiskaitos pagrindu. Butų eksploatavimo organizacijos užtikrina butų fondo išsaugojimą ir tinkamą jo naudojimą, gerą piliečių aptarnavimą, taip pat kontroliuoja, kaip piliečiai laikosi gyvenamųjų patalpų naudojimo, gyvenamojo namo ir jo aplinkos priežiūros taisyklių. Gyvenamąjį namą gali eksploatuoti tik viena butų eksploatavimo organizacija. Jeigu žinybinio arba visuomeninio butų fondo namams eksploatuoti negali būti įsteigta butų eksploatavimo organizacija, juos tiesiogiai eksploatuoja atitinkama įmonė, įstaiga, organizacija. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymą pagrindais butų eksploatavimo organizacijų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba arba TSRS ministerija, valstybinis komitetas, žinyba. 20 straipsnis.       Visuomeninių organizacijų ir piliečių dalyvavimas valdant valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą Profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos sutinkamai su jų įstatų uždaviniais, taip pat piliečiai dalyvauja valdant valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą. Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita tvarkoma, eilė gyvenamajam plotui gauti sudaroma, taip pat jis skirstomas valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose kontroliuojant visuomenei ir laikantis viešumo. 21 straipsnis.       Visuomeninių savaveiksmių organų dalyvavimo valdant butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą tvarka Namų ir gatvių komitetai, taip pat kiti visuomeniniai savaveiksmiai organai sutinkamai su jų nuostatais padeda valstybiniams organams eksploatuoti butų fondą ir užtikrinti jo išsaugojimą, dalyvauja valdant butų fondą ir įgyvendinant visuomeninę kontrolę, kaip piliečiai laikosi naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis ir gyvenamųjų namų priežiūros taisyklių. 22 straipsnis.       Piliečių dalyvavimo valdant valstybini ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą tvarka Valdant valstybinį ir visuomeninį butų fondą ir užtikrinant jo išsaugojimą, piliečiai dalyvauja, padėdami valstybiniams ir visuomeniniams organams, Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms gerinti butų fondo naudojimą, tinkamai jį prižiūrėti ir eksploatuoti, teikdami šiais klausimais pasiūlymus. 23 straipsnis.       Valstybinių organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pareiga atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus Valstybiniai organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat pareigūnai, įgyvendindami butų fondo naudojimo gerinimo ir išsaugojimo priemones, turi visapusiškai atsižvelgti į visuomeninių organizacijų ir piliečių pasiūlymus. 24 straipsnis.       Statytojų pareiga perduoti vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams ir kitoms organizacijoms apgyvendinti dalį gyvenamojo ploto naujai pastatytuose namuose Sutinkamai su, TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSRS Ministrų Taryba turi teisę nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis statytojai perduoda vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams ir kitoms organizacijoms apgyvendinti dalį gyvenamojo ploto iš valstybinių kapitalinių įdėjimų naujai pastatytuose namuose, taip pat perduodamo gyvenamojo ploto dydį. 25 straipsnis.       Gyvenamojo ploto skirstymas namuose, pastatytuose iš lėšų, perduotų dalinio dalyvavimo tvarka Gyvenamasis plotas namuose, pastatytuose dalinio dalyvavimo tvarka iš įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų, skirstomas apgyvendinti tarp statybos dalyvių proporcingai pagal jų perduotas lėšas. 26 straipsnis. Valstybinė butų fondo apskaita Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais valstybinė Jautų fondo apskaita tvarkoma pagal vieningą TSR Sąjungai sistemą TSRS Ministrų Tarybos nustatoma tvarka. 27 straipsnis. Valstybinė butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolė Valstybinės butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolės uždavinys yra užtikrinti, kad visos ministerijos, valstybiniai komitetai, žinybos, valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės įmonės, įstaigos, organizacijos, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai, pareigūnai ir piliečiai laikytųsi gyvenamojo ploto skirstymo ir gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams tvarkos, butų fondo naudojimo taisyklių ir jo tinkamą techninę būklę užtikrinančios priežiūros taisyklių. Valstybinę butų fondo naudojimo ir išsaugojimo kontrolę vykdo Liaudies deputatų tarybos, jų vykdomieji ir tvarkomieji organai, taip pat specialiai tam įgalioti valstybiniai organai TSR Sąjungos įstatymų nustatoma tvarka. III SKYRIUS PILIEČIŲ APRŪPINIMAS GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS. NAUDOJIMASIS GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS Pirmasis skirsnis Gyvenamųjų patalpų suteikimas valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose 28 straipsnis. Piliečių teisė gauti gyvenamąją patalpą Piliečiai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, turi teisę gauti naudotis gyvenamąja patalpa valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR Įstatymų numatoma tvarka. Gyvenamosios patalpos suteikiamos nurodytiems piliečiams, kurie nuolat gyvena tam tikroje gyvenamojoje vietovėje (jeigu kitaip nenustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai), paprastai skiriant atskirą butą šeimai. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų nariai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, piliečiai, turintys gyvenamąjį namą asmeninėje nuosavybėje, ir kiti šiuose namuose gyvenantys piliečiai gyvenamosiomis patalpomis aprūpinami bendrais pagrindais. Piliečiai priskiriami prie tų, kuriems reikia gerinti butų sąlygas, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso (29 straipsnis) ir kitų Lietuvos TSR įstatymų numatytais pagrindais. 29 straipsnis. Pagrindai priskirti piliečius prie tų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas Prie tų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, priskiriami piliečiai: 1)         turintys gyvenamojo ploto kiekvienam šeimos nariui mažiau negu Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta norma; 2)         ilgą laiką gyvenantys kaip subnuomininkai valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis namuose, priklausančiuose gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams, arba individualinio butų fondo namuose ir neturintys kito gyvenamojo ploto; 3)         gyvenantys bendrabučiuose, išskyrus sezoninius ir laikinus darbuotojus, taip pat piliečius, apsigyvenusius ryšium su mokymusi; 4)         gyvenantys gyvenamajame name (gyvenamojoje patalpoje), neatitinkančiame nustatytų sanitarinių ir techninių reikalavimų. Didžiojo Tėvynės karo invalidams, žuvusių arba be žinios dingusių karių (partizanų) šeimoms ir nustatyta tvarka jiems prilygintiems asmenims, buvusiems veikiančiojoje armijoje pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų laikotarpiu ir kitų kovos operacijų ginant TSR Sąjungą metu asmenims, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų partizanams, taip pat kitiems asmenims, dalyvavusiems kovos operacijose ginant TSR Sąjungą, liaudies gynėjų būrių kovotojams ir žuvusių liaudies gynėjų būrių kovotojų šeimoms, buržuazinių nacionalistų nužudytų tarybinių ir partinių darbuotojų šeimoms bei kitų atskirų kategorijų piliečiams Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali numatyti lengvatines sąlygas juos priskirti prie tų asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas. Piliečiai prie tų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, gali būti priskirti ir kitokiais TSR Sąjungos bei Lietuvos TSR Įstatymų numatytais pagrindais. 30 straipsnis.       Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita pagal jų gyvenamąją vietą Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, Įskaita paprastai tvarkoma pagal gyvenamąją vietą rajono, miesto“, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais TSRS Ministrų Tarybos ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatomais atvejais ir tvarka piliečiai gali būti įtraukiami įskaiton ir ne pagal jų gyvenamąją vietą. 31 straipsnis.       Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaita pagal darbo vietą Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, dirbančių įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios turi butų fondą ir stato gyvenamuosius namus pačios arba dalinio dalyvavimo tvarka, įskaita tvarkoma pagal darbo vietą, o jiems norint,—ir pagal gyvenamąją vietą. Lygiomis teisėmis su jais įskaiton priimami piliečiai, nedirbantys šiose įmonėse, įstaigose, organizacijose ryšium su išėjimu į pensiją. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais medicinos, kultūros švietimo, prekybos ir kitų įstaigų bei organizacijų darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys įmonės, įstaigos, organizacijos. darbo kolektyvą, jiems norint į asmenų, reikalingų gerinti buto sąlygas, įskaitą įtraukiami lygiomis teisėmis su to kolektyvo darbininkais ir tarnautojais. 32 straipsnis.       Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos, taip pat gyvenamųjų patalpų suteikimo eilės nustatymo tvarka Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos, taip pat gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams eilės tvarką nustato TSR Sąjungos Įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR Įstatymai. 33 straipsnis. Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įtraukimo įskaiton tvarka Piliečiai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, pagal gyvenamąją vielą įskaiton įtraukiami rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, o pagal darbo vietą — įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto bendru sprendimu. Organas, įtraukęs Įskaiton pilietį, kuriam reikia gerinti buto sąlygas, apie tai jam praneša raštu. Įtrauktų įskaiton piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, sąrašai 1uri būti periodiškai tikslinami. 34 straipsnis.       Palikimas piliečiams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, teisės būti įskaitoje Teisė būti asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitoje, išlieka piliečiams: 1)         laikinai išvykusiems — teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis išlikimo laikotarpiui, išskyrus įstatymo numatytus atvejus; 2)         perėjusiems į renkamas pareigas; 3)         išėjusiems į senatvės ar invalidumo pensiją; 4)         gavusiems tarnybinę gyvenamąją patalpą ar bendrabutį po įtraukimo įskaiton; 5)         kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. Įskaitoje esančiam piliečiui mirus arba išvykus į kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, jo vieton Įskaiton įtraukiamas vienas iš jo šeimos lianų, jeigu neatkrito pagrindas pripažinti, kad jiems reikia gerinti buto sąlygas, tokiu atveju įskaiton asmenų, kuriems reikia gerinti Imto sąlygas, pagal darbo vietą šeimos narys įtraukiamas, jeigu jis dirba toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, o įskaitoje esančiam piliečiui mirus dėl nelaimingo atsitikimo gamyboje ar profesinio susirgimo, šeimos narys įtraukiamas įskaiton nepriklausomai nuo to, ar jis dirba toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 35 straipsnis.       Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, išbraukimo iš įskaitos pagrindai Piliečiai iš įskaitos išbraukiami šiais atvejais: 1)         pagerėjus buto sąlygoms ir dėl to atkritus pagrindui būti įskaitoje: 2)         išvykus nuolat gyventi į kitą įgyvenamąją vietovę; 3)         piliečiui, esančiam įskaitoje pagal darbo vietą, nutraukus darbo sutartį su Įmone, įstaiga, organizacija, išskyrus šio kodekso 34 straipsnio 2. ir 3 punktuose numatytus atvejus; 4)         piliečiui pateikus tikrovės neatitinkančias žinias apie 'buto sąlygų gerinimo reikalingumą arba esant neteisėtiems pareigūnų veiksmams sprendžiant įtraukimo įskaiton klausimą; 5)         jeigu nuteisiama laisvės atėmimu, laisvės atėmimu lygtinai privalomai įjungiant nuteistąjį į darbą daugiau kai. p šešiems mėnesiams, taip pat jeigu nuteisiama nutrėmimu ar ištrėmimu. Iš įskaitos išbraukia organas, kuris turi teisę priimti sprendimą įtraukti įskaiton (šio kodekso 33 straipsnio pirmoji dalis). Apie sprendimą piliečiui pranešama raštu. 36 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams eilė Esantiems įskaitoje piliečiams, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, gyvenamosios patalpos suteikiamos pagal eilę. Eilę nustato: piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal gyvenamąją vietą, atitinkamo rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas; piliečiams, įtrauktiems įskaiton pagal darbo vietą, — administracija kartu su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. 37 straipsnis. Eilės nukėlimo pagrindai Gyvenamosios patalpos gavimo eilė gali būti nukelta Į vėlesnį laiką piktybiniam darbo drausmės pažeidėjui, piliečiui, kuriam ne kartą buvo skirtos administracinės nuobaudos ar visuomeninio poveikio priemonės už girtavimą arba chuliganizmą, taip pat nuteistajam už padarytą nusikaltimą, jeigu nereikia jo išbraukti iš asmenų, reikalingų gerinti buto sąlygas, įskaitos sutinkamai su šio kodekso 35 straipsnio 5 punktu ir kitais įstatymų numatytais atvejais. 38 straipsnis. Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos būklės įmonėse, įstaigose, organizacijose kontrolė Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos būklę įmonėse, įstaigose, organizacijose kontroliuoja vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai ir atitinkami profesinių sąjungų organai. 39 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų suteikimas pirmąja eile Pirmąja eile gyvenamosios patalpos suteikiamos buto sąlygas pagerinti reikalingiems: 1)         Didžiojo Tėvynės karo invalidams ir žuvusių arba be žinios dingusių karių (partizanų) šeimoms ir nustatyta tvarka jiems prilygintiems asmenims; 2)         Tarybų Sąjungos Didvyriams, Socialistinio Darbo Didvyriams, taip pat asmenims, apdovanotiems Šlovės, Darbo šlovės, „Už tarnybą Tėvynei TSRS Ginkluotosiose Pajėgose“ visų trijų laipsnių ordinais; 3)         asmenims, sergantiems kai kurių chroniškų ligų, išvardytų TSR Sąjungos Įstatymų nustatoma tvarka tvirtinamame ligų sąraše, sunkiomis formomis; 4)         asmenims, buvusiems veikiančiojoje armijoje pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų laikotarpiu ir kitų kovos operacijų ginant TSR Sąjungą metu, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karų partizanams, taip pat kitiems asmenims, dalyvavusiems kovos operacijose ginant TSR Sąjungą; 5)         I ir II grupių darbo invalidams bei į ir II grupių invalidams buvusiems kariams; 6)         šeimoms asmenų, kurie žuvo eidami valstybines arba visuomenines pareigas, atlikdami TSRS piliečio pareigą gelbėti žmogaus gyvybę, saugoti socialistinę nuosavybę ir teisėtvarką arba kurie žuvo gamyboje dėl nelaimingo atsitikimo; 7)         darbininkams ir tarnautojams, ilgą laiką sąžiningai dirbusiems gamybos sferoje; 8)         motinoms, kurioms suteiktas Motinos didvyrės vardas, daugiavaikėms šeimoms ir vienišoms motinoms; 9)         šeimoms, gimus dvynukams; 10)       tarnybines pareigas einant žuvusių liaudies gynėjų būrių kovotojų šeimoms ir buržuazinių nacionalistų nužudytų tarybinių ir partinių darbuotojų šeimoms. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali suteikti teisę gauti gyvenamąsias patalpas pirmąja eile ir kitiems piliečiams. 40 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų suteikimas be eilės Be eilės gyvenamosios patalpos suteikiamos: 1)         piliečiams, kurių gyvenamasis plotas dėl stichinės nelaimės tapo netinkamas gyventi; 2)         asmenims, sugrįžusiems iš valstybinės vaikų įstaigos, giminaičių, globėjo arba rūpintojo, jeigu jiems pagal įstatymą pasiliko teisė į anksčiau užimamą gyvenamąją patalpą, bet apsigyventi toje patalpoje nebegalima; 3)         baigusiems aspirantūrą, klinikinę ordinatūrą, aukštąsias, vidurines specialiąsias, profesines technikos ir kitokias mokyklas ir pagal paskyrimą nusiųstiems dirbti, jeigu tai susiję su vykimu į kitą vietovę; 4)         neteisėtai nuteistiems ir vėliau reabilituotiems piliečiams — jeigu negalima grąžinti jų prieš tai turėtos gyvenamosios patalpos; 5)         kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. 41 straipsnis. Gyvenamojo ploto norma Gyvenamojo ploto norma nustatoma dvylika kvadratinių metrų vienam žmogui. Atskiriems miestams Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu gali būti nustatyta didesnė gyvenamojo ploto norma. Gyvenamoji patalpa suteikiama gyvenamojo ploto normos ribose, bet ne mažesnė, kaip Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta. Virš gyvenamojo ploto normos atskirų kategorijų piliečiams suteikiamas papildomas gyvenamasis plotas — atskiras kambarys arba dešimt kvadratinių metrų. Piliečiams, sergantiems kai kurių chroniškų ligų sunkiomis formomis, taip pat piliečiams, kuriems šis plotas reikalingas dėl atliekamo darbo sąlygų ir pobūdžio, papildomas įgyvenamasis plotas gali būti padidintas. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais papildomo gyvenamojo ploto suteikimo tvarką bei sąlygas ir piliečių, turinčių teisę jį gauti, sąrašą nustato TSR Sąjungos įstatymai. 42 straipsnis. Reikalavimai, keliami gyvenamosioms patalpoms Gyvenamoji patalpa, suteikiama piliečiams gyventi, turi būti tinkamai Įrengta pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas, atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Suteikiamos gyvenamosios patalpos turi būti tos gyvenamosios vietovės ribose. Neleidžiama apgyvendinti patuštintų 'gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose, rūsiuose, barakuose ir kituose nepritaikytuose gyventi statiniuose, taip pat namuose, kurie numatomi griauti, kapitališkai remontuoti arba paversti negyvenamaisiais. 43 straipsnis. Atsižvelgimas į piliečių interesus suteikiant gyvenamąsias patalpas Suteikiant gyvenamąsias patalpas, neleidžiama apgyvendinti viename kambaryje vyresnius kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenis, išskyrus sutuoktinius. Gyvenamoji patalpa suteikiama atsižvelgiant į piliečių sveikatos būklę, taip pat į kitas dėmesio vertas aplinkybes.. 44 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų vietinių Liaudies deputatų tarybų butų fondo namuose suteikimo tvarka Gyvenamąsias patalpas vietinių Liaudies deputatų tarybų bu į u fondo namuose piliečiams suteikia rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, dalyvaujant visuomeninei butų komisijai, sudaromai prie vykdomojo komiteto iš Tarybų deputatų, visuomeninių organizacija, darbo kolektyvų atstovų. 45 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų žinybinio butų fondo namuose suteikimo tvarka Gyvenamosios patalpos žinybinio butų fondo namuose piliečiams suteikiamos bendru įmonės, Įstaigos, organizacijos administracijos ir profesinės sąjungos komiteto sprendimu, kurį tvirtina rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, o TSRS Ministrų Tarybos numatytais atvejais— bendru administracijos ir profesinės sąjungos komiteto sprendimu, po to pranešant atitinkamos Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui apie gyvenamųjų patalpų suteikimą apsigyventi. 46 straipsnis.       Gyvenamųjų patalpų visuomeninio butų fondo namuose suteikimo tvarka Gyvenamosios patalpos visuomeninio butų fondo namuose piliečiams suteikiamos bendru atitinkamos organizacijos organo ir jo profesinės sąjungos komiteto sprendimu, po to pranešant atitinkamai rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui apie gyvenamųjų patalpų suteikimą apsigyventi. 47 straipsnis.       Apgyvendinimas gyvenamųjų patalpų, perduotuose vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams namuose, taip pat dalinio dalyvavimo tvarka pastatytuose namuose Gyvenamosiose patalpose, patuštinamuose namuose, kuriuos valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos yra perdavusios vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams, taip pat gyvenamosiose patalpose, patuštinamuose namuose, pastatytuose iš įmonių, įstaigų, organizacijų lėšų dalinio dalyvavimo tvarka, pirmąja eile apgyvendinami šių Įmonių, Įstaigų, organizacijų darbuotojai, kuriems reikia gerinti buto sąlygas. Ši apgyvendinimo tvarka taikoma nepriklausomai nuo gyvenamojo namo perdavimo arba jo statybos baigimo laiko. 48 straipsnis. Patuštintų bute gyvenamųjų patalpų apgyvendinimas Jeigu bute, kuriame. gyvena nuomininkas, patuštinamas kambarys, neizoliuotas nuo to nuomininko užimamos gyvenamosios patalpos ir gretimas su ja, tai šis kambarys turi būti perduotas jam naudotis. Jeigu bute, kuriame gyvena dvi ar daugiau šeimų, patuštinamas izoliuotas kambarys, jame apgyvendinami šiame bute įgyvenantys asmenys, įtraukti į asmenų, reikalingų gerinti buto sąlygas, įskaitą arba turintys teisę būti įtrauktiems įskaiton. Nesant tokių piliečių, patuštinta gyvenamoji patalpa apgyvendinama bendra tvarka. 49 straipsnis. Gyvenamosios patalpos orderis Remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Orderis gali būti išduotas tiktai laisvai izoliuotai gyvenamajai patalpai. Orderio formą nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais gyvenamųjų patalpų orderiai kariniuose miesteliuose išduodami TSR Sąjungos įstatymų numatyta tvarka. 50 straipsnis. Gyvenamosios patalpos orderio pripažinimo negaliojančiu pagrindai ir tvarka Gyvenamosios patalpos orderis gali būti teismine tvarka pripažintas negaliojančiu, jeigu piliečiai pateikė tikrovės neatitinkančias žinias apie reikalingumą gerinti buto sąlygas, jeigu pažeistos kitų piliečių arba organizacijų teisės į orderyje nurodytą gyvenamąją patalpą, jeigu pareigūnų veiksmai sprendžiant gyvenamosios patalpos suteikimo klausimą buvo neteisėti, taip pat kitokiais gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos ir sąlygų pažeidimo atvejais. Reikalavimas pripažinti orderį negaliojančiu gali būti pareikštas per trejus metus nuo jo išdavimo dienos. 51 straipsnis.       Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos ir gyvenamųjų patalpų suteikimo taisyklės Piliečių, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitos ir gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvos TSR teritorijoje taisykles tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba ir Lietuvos Respublikinė Profesinių Sąjungų Taryba. Antrasis skirsnis Naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose 52 straipsnis.       Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis gyvenamosios patalpos orderiu, tarp nuomotojo — butų eksploatavimo organizacijos (kai jos nėra — atitinkamos įmonės, įstaigos, organizacijos) ir nuomininko — piliečio, kurio vardu išduotas orderis. Gyvenamoji patalpa valstybinio ir visuomeninio butų fondo na-iriuose naudojama sutinkamai su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi.. Gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutarti, gyvenamųjų patalpų naudojimo, gyvenamojo namo ir jo aplinkos priežiūros taisykles tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba. Santykiams, kylantiems iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, atitinkamais atvejais taikomos taip pat TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR civilinių įstatymų taisyklės. 53 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalykas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties dalykas yra atskiras butas arba kita izoliuota gyvenamoji patalpa, susidedanti iš vieno, ar kelių kambarių. Negali būti savarankiškas nuomos sutarties dalykas kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru Įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). 54 straipsnis. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai naudojasi su nuomininku visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai solidariai su nuomininku atsako turtu pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, ji] vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą su juo ūkį. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. 55 straipsnis.       Nuomininko teisė apgyvendinti gyvenamojoje patalpoje kitus piliečius kaip šeimos narius Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka apgyvendinti savo nuo-mojamoje patalpoje, sutinkant visiems pilnamečiams šeimos nariams, gyvenantiems toje patalpoje, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia. Sutinkamai su šiuo straipsniu apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje asmenys įgyja tokias pat teises naudotis šia gyvenamąja patalpa kaip ir joje gyvenantys kiti asmenys, jeigu apsigyvenant tarp šių asmenų, nuomininko ir su juo gyvenančių šeimos narių nebuvo kitokio susitarimo. 56 straipsnis. Mokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų Įstatymų pagrindais mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa (buto nuompinigių) valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose dydį nustato TSRS Ministrų Taryba. Viengubai apmokamas gyvenamasis plotas, priklausantis nuomininkui ir jo šeimos nariams pagal nustatytas normas, taip pat viršplotis, jeigu jo dydis visai šeimai neviršija pusės gyvenamojo ploto normos, priklausančios vienam žmogui. Už naudojimąsi likusiu virš-pločiu mokama padidintais tarifais, kuriuos nustato TSRS Ministrų Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 57 straipsnis. Mokestis už komunalines paslaugas Mokestis už komunalines paslaugas (vandens tiekimą, dujas, elektrą, šiluminę energiją ir kitas paslaugas) imamas atskirai nuo buto nuompinigių pagal nustatyta tvarka patvirtintus tarifus. 58 straipsnis.       Buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas mokėjimo tvarka bei terminai Nuomininkas privalo laiku mokėti buto nuompinigius ir mokesti už komunalines paslaugas. Buto nuompinigius nuomininkas sumoka kas mėnesi ne vėliau kaip iki dešimtos dienos kito mėnesio, kuris eina po išgyventojo. 59 straipsnis. Buto nuompinigių į ir mokesčio už komunalines paslaugas lengvatos Buto nuompinigių ir mokesčio už komunalines paslaugas lengvatas nustato TSR Sąjungos įstatymai. Piliečiams, gyvenantiems kolūkiui priklausančiuose namuose, visuotinio kolūkio narių susirinkimo arba įgaliotinių susirinkimo sprendimu gali būti suteiktos buto nuompinigių lengvatos. 60 straipsnis. Nemokamas naudojimasis gyvenamąja patalpa su šildymu ir apšvietimu Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais specialistai, dirbantys ir gyvenantys kaimo vietovėje, už gyvenamųjų vietovių ribų (o TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais — darbininkų ir kitokiose gyvenvietėse), nemokamai naudojasi gyvenamąja patalpa su šildymu ir apšvietimu. Specialistų, kurie aprūpinami tokia patalpa, sąrašus ir gyvenamosios patalpos suteikimo jiems tvarką nustato TSRS Ministrų Taryba ir Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 61 straipsnis. Gyvenamosios patalpos palikimas laikinai išvykusiems Nuomininkui ar jo šeimos nariui laikinai išvykus, gyvenamoji patalpa jiems paliekama šešiems mėnesiams. Gyvenamoji patalpa laikinai išvykusiam nuomininkui ar jo šeimos nariui ilgesniam laikui paliekama šiais atvejais: 1)         pašaukus į tikrąją būtinąją karinę tarnybą — visam tikrosios karinės tarnybos laikui, taip pat pašaukus atsargos karininkus Į tikrąją karinę tarnybą iki trejų metų — tikrosios karinės tarnybos ėjimo laikui; būnant tikrojoje karinėje tarnyboje praporščikams, mičmanams ir liktinės tarnybos kariams—pirmiesiems penkeriems tarnybos praporščikais, mičmanais, liktinės tarnybos kariais tikrojoje karinėje tarnyboje metams; 2)         laikinai išvykus iš nuolatinės gyvenamosios vietos dėl darbo sąlygų ir jo pobūdžio (laivų įgulos, geologijos, tyrinėjimo partijų, ekspedicijų darbuotojai ir pan.) arba ryšium su mokymusi (studentai, aspirantai ir pan.) — visam to darbo ar mokymosi laikui; 3)         vaikus atidavus auklėti į valstybinę vaikų įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui — visam laikui, kurį jie išbus šioje Įstaigoje, pas giminaičius, globėją ar rūpintoją, jeigu gyvenamojoje patalpoje, iš kurios vaikai išvyko, lieka gyventi kiti šeimos nariai, jeigų gyvenamojoje patalpoje, iš kurios išvyko vaikai, nelieka gyventi kiti šeimos nariai ir patalpa buvo suteikta kitiems asmenims arba dėl kitų priežasčių apsigyventi šioje patalpoje nebegalima, tai, pasibaigus vaikų buvimo valstybinėje vaikų įstaigoje, pas giminaičius, globėją ar rūpintoją laikui, vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas šiems vaikams be eilės suteikia pagal nustatytas normas kitą butą (šio kodekso 40 straipsnis); 4)         išvykus gydytis gydymo ir profilaktikos įstaigoje — visam bulvinio joje laikui; 5)         išvykus ryšium su globėjo ar rūpintojo pareigų ėjimu — visam šių pareigų ėjimo laikui; 6)         suėmus — visam tardymo ar teismo laikui; 7)         kitokiais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio antrosios dalies 1—6 punktuose nurodytais atvejais teisė naudotis gyvenamąja patalpa išvykusiems paliekama šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią pasibaigia šiuose punktuose nurodyti terminai. Jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys nuteisiamas laisvės atėmimu, nutrėmimu, ištrėmimu ar lygtiniu nuteisimu laisvės atėmimu privalomai įjungiant nuteistąjį į darbą, teisė naudotis gyvenamąja patalpa paliekama šešiems mėnesiams nuo nuosprendžio įvykdymo dienos. Iki nustatyto termino negrįžęs asmuo pripažįstamas netekusiu teisės naudotis gyvenamąja patalpa teismine tvarka pagal nuomotojo arba likusių šioje patalpoje gyventi kitų nuolatinių naudotojų ieškinį. Jeigu nuomininkas arba jo šeimos nariai dėl svarbių priežasčių -būna išvykę ilgiau kaip šešis mėnesius, šį terminą nuomininko arba jo šeimos narių pareiškimu gali pratęsti nuomotojas, o esant ginčui dėl išvykusiojo teisės naudotis šia patalpa,—teismas. 62 straipsnis. Teisė naudotis gyvenamąja patalpa laikinai išvykus nuomininkui Laikinai išvykusio nuomininko šeimos nariai, gyvenantys jo gyvenamojoje patalpoje, turi teisę naudotis visa jų turima patalpa ankstesnėmis sąlygomis. Be to, jie naudojasi visomis teisėmis ir vykdo pareigas pagal šios patalpos nuomos sutarti. Gyvenamasis plotas, kuriuo naudotis palikta teisė laikinai išvykusiam piliečiui, nelaikomas viršpločiu. 63 straipsnis. Laikinai išvykusio nuomininko pareigos Laikinas išvykimas neatleidžia nuomininko nuo visų gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pareigų vykdymo, išskyrus šio kodekso 64 straipsnio numatytą atvejį. 64 straipsnis.       Nuomotojo naudojimasis į tikrąją būtinąją karinę tarnybą pašaukto piliečio gyvenamuoju plotu Jeigu į tikrąją būtinąją karinę tarnybą pašaukto piliečio gyvenamojoje patalpoje negyvena jo šeimos nariai, tai, praėjus trims mėnesiams nuo jo pašaukimo dienos, nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka suteikti šią patalpą kitiems piliečiams tam laikui, kurį pašauktasis būna tikrojoje būtinojoje karinėje tarnyboje. Grįžęs iš tikrosios būtinosios karinės tarnybos pilietis turi teisę pareikalauti, kad ši patalpa būtų. tuojau patuštinta, ir joje apsigyventi. Šioje patalpoje gyvenantys asmenys privalo ją patuštinti ne vėliau kaip per dvi savaites. Jeigu nurodyti asmenys atsisako patuštinti patalpą, nuomotojo arba iš tikrosios karinės tarnybos grįžusio piliečio reikalavimu jie turi būti iškeldinami teismine tvarka nepriklausomai nuo to, ar bus jiems suteikta kita gyvenamoji patalpa. 65 straipsnis. Gyvenamosios patalpos rezervavimas Nuomininkų ir jų šeimų narių turimos gyvenamosios patalpos rezervuojamos, kai jie išsiunčiami dirbti užsienyje — visam buvimo užsienyje laikui, kai išvyksta dirbti Tolimosios Siaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse — visam darbo sutarties galiojimo laikui, o TSR Sąjungos įstatymų numatytais atvejais — visam buvimo Tolimosios Šiaurės rajonuose ir jiems prilygintose vietovėse laikui. TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali numatyti ir kitus gyvenamųjų patalpų rezervavimo atvejus. Šiame straipsnyje nurodytais atvejais vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nuomininkui ar jo šeimos nariams išduoda rezervavimo liudijimą, kuris pateikiamas nuomotojui. Atsisakymas išduoti rezervavimo liudijimą gali būti apskųstas teismine tvarka. Jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai per šešis mėnesius nuo rezervavimo termino pasibaigimo neapsigyvena toje gyvenamojoje pr. talpoje, tai gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta teismine tvarka. 66 straipsnis. Naudojimasis rezervuota gyvenamąja patalpa Gyvenamųjų patalpų, esančių valstybinio ir visuomeninio butų fondo name, nuomininkai turi teisę rezervuotas gyvenamąsias patalpas suteikti naudotis subnuomininkams arba apgyvendinti jose laikinus gyventojus ne ilgesniam laikui, kaip rezervavimo liudijimo galiojimo terminas. 67 straipsnis. Subnuomininkų ir laikinų gyventojų iškeldinimas iš rezervuotos gyvenamosios patalpos Griže nuomininkas arba jo šeimos nariai turi teisę reikalauti, kad rezervuota gyvenamoji patalpa būtų tuojau patuštinta nepriklausomai nuo rezervavimo liudijimo termino pasibaigimo. Jeigu subnuomininkas arba laikini gyventojai atsisako išsikelti iš tos patalpos, tai jie, nuomininko reikalavimu, turį būti iškeldinami teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 68 straipsnis. Iškeldinimas asmens, gyvenančio nuomininko gyvenamojoje patalpoje kaip globėjas ar rūpintojas Asmenys, apsigyvenę nuomininko įgyvenamojoje patalpoje, kaip globėjai ar rūpintojai, savarankiškos teisės į šią patalpą neįgyja. Jeigu ši patalpa įstatymo nustatyta tvarka nepaskirta globėjui ar rūpintojui pasibaigus globai ar rūpybai, jie turi būti iškeldinami teismine tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 69 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę, gavęs kartų, su juo gyvenančių, įskaitant laikinai išvykusius, šeimos narių raštišką sutikimą, keistis turima gyvenamąja patalpa su kitu nuomininkų arba gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariu, taip pat ir su gyvenančiu kitoje gyvenamojoje vietovėje. Jeigu šeimos nariai nesusitaria dėl keitimosi, tai be* kuris jų luri teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti turimą patalpą į patalpas skirtinguose namuose (butuose). Keistis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis įmonių, įstaigų, organizacijų namuose, leidžiama jų sutikimu. Atsisakymas duoti sutikimą keistis gali būti apskųstas teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai keičiamasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis namuose, kurie priklauso kolūkiams. Susitarimas keistis gyvenamosiomis patalpomis įsigalioja nuo to laiko, kai vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai išduoda orderį. Atsisakymas išduoti orderį gali būti apskųstas teismine tvarka per šešis mėnesius. Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką ir sąlygas, kuriomis keistis neleidžiama, nustato TSR Sąjungos įstatymai, šis kodeksas ir kiti Lietuvos TSR įstatymai. Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisykles tvirtina Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 70 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant neleidžiama keistis gyvenamosiomis patalpomis Keistis gyvenamosiomis patalpomis neleidžiama: 1)         jeigu nuomininkui yra pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo arba dėl orderio pripažinimo negaliojančiu; 2)         jeigu iškeltas klausimas pašalinti įgyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narį iš kooperatyvo; 3)         jeigu keitimasis yra spekuliacinio ar fiktyvaus pobūdžio; 4)         jeigu po apsikeitimo nuomininkas gyvenamojo ploto turės mažiau negu Lietuvos TSR įstatymų nustatyta gyvenamojo ploto norma įtraukti įskaiton asmenis, reikalingus gerinti buto sąlygas; 5)         jeigu viena iš keičiamųjų patalpų yra name įmonės, įstaigos, organizacijos, kuri TSRS Ministrų Tarybos arba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu įtraukta į sąrašą svarbiausiųjų liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų ir organizacijų, iš kurių namų leidžiama iškeldinti teismine tvarka darbininkus ir tarnautojus (ir su jais gyvenančius asmenis), nutraukusius darbo santykius su įmone, įstaiga, organizacija ryšium su atleidimu iš darbo savo noru be svarbių priežasčių arba atleistus už darbo drausmės pažeidimą, arba už padarytą nusikaltimą. Piliečiai, nutraukę darbo santykius kitais pagrindais, taip pat gavę patalpas ne ryšium su darbo santykiais, turi teisę keistis bendrais pagrindais; 6)         jeigu namui (gyvenamajai patalpai) gresia pavojus sugriūti arba jis vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pripažintas avariniu, turi būti nugriautas ar kapitališkai remontuojamas arba perduodamas valstybės ar visuomenės reikalams; 7)         jeigu gyvenamoji patalpa yra tarnybinė arba yra bendrabutyje; 8)         kitokiais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų numatytais atvejais. 71 straipsnis. Apsikeitimo pripažinimas negaliojančiu Apsikeitimas, atliktas esant šio kodekso 70 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pripažįstamas negaliojančiu. Apsikeitimas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat esant Lietuvos TSR civilinio kodekso nustatytiems pagrindams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apsikeitimas pripažįstamas negaliojančiu teismine tvarka. 72 straipsnis. Apsikeitimo pripažinimo negaliojančiu pasekmės Jeigu apsikeitimas gyvenamosiomis patalpomis pripažįstamas negaliojančiu, šalys turi 'būti iškeldintos į iki tol jų turėtas patalpas. Vienos iš šalių nepagrįstai 'gautos keičiantis lėšos išieškomos į valstybės pajamas. 73 straipsnis. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis namuose, esančiuose Lietuvos TSR ir kitos sąjunginės respublikos teritorijose Jeigu gyvenamoji patalpa, kuria keičiamasi, yra kitos sąjunginės respublikos teritorijoje esančiame name, keitimasis daromas TSR Sąjungos, Lietuvos TSR ir atitinkamos sąjunginės respublikos įstatymu numatyta tvarka. 74 straipsnis. Nuomininko teisė gauti mažesnę gyvenamąją patalpą vietoj turimos Nuomininkas, turintis didesnę negu nustatytos normos gyvenamąją patalpą, turi teisę, šeimos nariams sutinkant, reikalauti, kad vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, įmonė, įstaiga, organizacija (kuriems priklauso gyvenamasis namas) nustatyta tvarka suteiktų jam mažesnę gyvenamąją patalpą vietoj turimos. 75 straipsnis. Atskiro buto nuomininko teisė apgyvendinti gyvenamojo ploto viršplotyje kitus piliečius Turintis atskirą butą nuomininkas gali prašyti atitinkamos vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą, Įmonę, įstaigą, organizaciją (kuriems priklauso gyvenamasis namas) leisti apgyvendinti atliekamame izoliuotame ne mažesnio kaip šio kodekso 41 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta norma dydžio kambaryje savo nuožiūra kitus piliečius, įtrauktus į asmenų, kuriems reikia gerinti buto sąlygas, įskaitą. Patenkinus prašymą, su nurodytais asmenimis sudaroma atskira gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. 76 straipsnis. Gyvenamosios patalpos subnuoma Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę, sutinkant kartu su juo gyvenantiems šeimos nariams ir nuomotojui, subnuomoti gyvenamąją patalpą šio kodekso nustatomais atvejais ir tvarka. Laikinai išvykęs nuomininkas turi teisę pagal subnuomos sutartį išnuomoti visą jo turimą gyvenamąjį plotą, likdamas atsakingas nuomotojui pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o kitais atvejais—dalį gyvenamojo ploto. Subnuomoti patalpą neleidžiama, jeigu, apgyvendinus subnuomininką, gyvenamojo ploto dydis, tenkantis kiekvienam gyvenančiajam, bus mažesnis už šio kodekso 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą normą. Jeigu gyvenamasis plotas sistemingai subnuomojamas ne darbo pajamoms gauti, subnuomojama izoliuota gyvenamoji patalpa turi būti paimta teismine tvarka. 77 straipsnis. Mokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal subnuomos sutartį Mokestis už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas pagal subnuomos sutartį nustatomas šalių susitarimu, bet jis negali būti didesnis už buto nuompinigius, kuriuos nuomininkas moka už šitą patalpą, ir už komunalinių paslaugų mokestį. 78 straipsnis. Subnuomos sutarties pasibaigimas Pasibaigus subnuomos sutarties terminui, subnuomininkas neturi teisės reikalauti atnaujinti sutartį ir, nuomininko reikalavimu, turi patuštinti pagal nuomos sutartį turimą patalpą. Jeigu atsisako patuštinti patalpą, jis turi būti teismine tvarka iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Subnuomos sutartis gali būti prieš terminą nutraukiama šio kodekso 97. straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta, nenurodant termino, lai nuomininkas privalo prieš tris mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties pasibaigimą. 79 straipsnis. Laikini gyventojai Nuomininkas ir kartu su juo gyvenantys jo šeimos nariai gali, savitarpio susitarimu, leisti laikinai gyventi gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, kitiems piliečiams (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa. Apgyvendinti laikinus gyventojus ilgesniam kaip keturiasdešimt penkių dienų laikui leidžiama, tiktai laikantis šio kodekso 41 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų gyvenamojo ploto normų. Laikini gyventojai nuomininko arba su juo gyvenančių jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jiems atsisakius išsikelti iš patalpos, nuomininkas arba jo šeimos nariai turi teisę reikalauti teismine tvarka iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 80 straipsnis.       Subnuomininkų ir laikinų gyventojų iškeldinimas, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai Piliečiai, gyvenantys nuomininko gyvenamojoje patalpoje pagal subnuomos sutartį arba kaip laikini gyventojai, savarankiškos teisės į šią patalpą neturi nepriklausomai nuo gyvenimo joje laiko. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis, ir subnuomininkas, taip pat laikini gyventojai, jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, iškeldinami teismine tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 81 straipsnis. Nuomininko teisė pertvarkyti ir perplanuoti butą Nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tiktai siekdami geriau įrengti butą ir tiktai sutinkant nuomininkui ir su juo gyvenantiems šeimos nariams bei nuomotojui ir leidus vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Jeigu nuomininkas ir šeimos nariai nesusitaria, taip pat nuomotojui atsisakius, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka. Nuomininkas, savavališkai pertvarkęs arba perplanavęs gyvenamąją ar pagalbinę patalpą, privalo savo lėšomis atstatyti pirmesnę patalpos būklę. 82 straipsnis.       Gyvenamųjų patalpų piliečiams suteikimas dėl gyvenamojo namo kapitalinio remonto Kai valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasis namas Kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant. nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. Nuomininkui atsisakius persikelti į šią patalpą, nuomotojas gali teismine tvarka reikalauti, kad jis būtų per keldintas. Kapitalinio remonto laikui suteikta gyvenamoji patalpa turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Baigus remontą ir valstybinei komisijai priėmus namą, nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka persikelti į tą pačią gyvenamąją patalpą. Nuomininkas privalo mokėti buto nuompinigius tik už tą patalpą, kuri jam buvo suteikta kapitalinio remonto laikui. Šių patalpų remontuoti nuomininkas neprivalo. Tais atvejais, kai nuomininko ir jo šeimos narių turima gyvenamoji patalpa dėl kapitalinio remonto negali būti išsaugota arba jos plotas iš esmės padidės ir nuomininkui susidarys gyvenamojo ploto viršplotis, nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Jeigu dėl kapitalinio remonto gyvenamoji patalpa iš esmės sumažės, nuomininko reikalavimu jam ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Kilus ginčui, klausimas sprendžiamas teismine tvarka. 83 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista tik nuomininkui, jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus, išskyrus TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindų, kilų TSR Sąjungos Įstatymų ir šio kodekso numatytus atvejus. 84 straipsnis.       Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas nuomininko šeimos nario reikalavimu Pilnametis nuomininko šeimos narys turi teisę reikalauti sudaryti su juo atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, jeigu su tuo sutinka nuomininkas be …