📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS
ĮSAKYMAS
DĖL STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO STR 2.01.02:1996 PATVIRTINIMO
1996 m. spalio 14 d. Nr. 140
Vilnius
Siekdamas nustatyti civilinės saugos slėptuvių statybos reikalavimus,
ĮSAKAU:
1. Patvirtinti Statybos techninių reikalavimų reglamentą „Civilinės saugos slėptuvės STR 2.01.02:1996 (pridedamas), kuris įsigalioja nuo 1996 m. lapkričio 1 d.
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. respublikinių statybos normų „Civilinė apsauga. Projektavimo taisyklės RSN 127-91“ (patvirtintos ministerijos 1991 05 27 įsakymu Nr. 67) 1.31, 1.3.2 ir 3.1 – 3.7 punktus;
2.2. ministerijos 1996 08 06 įsakymą Nr. 98 „Dėl RSN 127 – 91 „Civilinė sauga. Projektavimo taisyklės“ galiojimo.“
3. Palikti galioti RSN 127- 91 punktus, kurie nenurodyti šio įsakymo 2.1 punkte.
STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRĖ ALDONA BARANAUSKIENĖ
PATVIRTINTA
Statybos ir urbanistikos ministerijos
1996 10 14 įsakymu Nr. 140
STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS
CIVILINĖ SAUGA. SLĖPTUVĖS.
STR 2.01.02:1996
1. Taikymo sritis. Bendroji dalis
1.1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato civilinės saugos slėptuvių statybos privalomus reikalavimus.
1.2. Laisvai pasirenkami slėptuvių normatyviniai statybos dokumentai (taisyklės, standartai), detalizuojantieji šio techninio reglamento reikalavimus ir nurodantieji jų įgyvendinimo būdus, gali būti rengiami Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.
1.3. Šiame techniniame reglamente pateikiami specifiniai techniniai reikalavimai, kurie taikomi tik projektuojant ir statant slėptuves ir kuriuos turi atitikti pastatyta slėptuvė. Be šio reglamento reikalavimų, projektuojant ir statant slėptuves, turi būti vadovaujamasi techniniais reglamentais, nustatančiais bendrus visiems statiniams (tarp jų tiems, kuriuose įrengiamos slėptuvės) reikalavimus.
1.4. Slėptuvių techninio reglamento reikalavimai privalomi slėptuvių statytojams (užsakovams), projektuotojams, statybos rangovams, autorinės ir techninės priežiūrų vykdytojams, projektavimo technines ir specialiąsias sąlygas nustatantiems subjektams, statybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijoms, savivaldos vykdomosioms institucijoms.
1.5. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas turi teisę nustatyti šį reglamentą papildančius Lietuvos Respublikos valstybės valdžios slėptuvių statybos techninius reikalavimus.
1.6. Prie šio techninio reglamento pateikiami priedai yra privalomi ir informaciniai (neprivalomi).
2. Sąvokos
2.1. Avarija – netikėtas įvykis, sukėlęs sprogimą, gaisrą, statinių visišką ar dalinį sugriovimą, technologinio proceso nuostolingą sutrikimą, sunkų grupinį nelaimingą atsitikimą, pavojingų medžiagų išsiveržimą į aplinką, kai padaroma žala ~monėms ar aplinkai įvykio vietoje ar už jos ribų.
2.2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga – ligoninė, gimdymo namai, dispanseris, profilaktoriumas, poliklinika, medicinos mokslo ir mokymo įstaiga (be klinikos), sanatorijos.
2.3. Ekstremali situacija – padėtis, kai dėl ginkluotų konfliktų, technogeninių procesų ar gamtos reiškinių kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, sutrikdoma ekonominė veikla arba ištinka ekologinė nelaimė. Pagrindinės galimų Lietuvos Respublikoje ekstremalių situacijų priežastys, atsižvelgiant į šalies geografinę padėtį, ekonominę ir politinę situaciją yra šios:
2.3.1. avarijos, katastrofos pramonės įmonėse ir kituose objektuose, naudojančiuose stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas, taip pat transportuojant Lietuvos teritorija stipriai veikiančias nuodingąsias, biologines, sprogias bei lengvai užsidegančias medžiagas;
2.3.2. avarijos, katastrofos atominės energetikos objektuose ir kituose objektuose, naudojančiuose radioktyviąsias medžiagas, avarijos transportuojant radioktyviąsias medžiagas ir kitos avarijos, katastrofos, dėl kurių galimas Lietuvos Respublikos teritorijos radioaktyvusis užteršimas;
2.3.3. avarijos, katastrofos dujotiekiuose, naftotiekiuose;
2.3.4. avarijos, katastrofos didelio gaisringumo objektuose;
2.3.5. avarijos, katastrofos kaimyninėse valstybėse, kurių padariniai sudarytų grėsmę Lietuvos Respublikos gyventojams;
2.3.6. epidemijos ir epizootijos;
2.3.7. gaivalinės nelaimės (dideli miškų, durpynų gaisrai, potvyniai, audros, viesulai, užpustymai, apledėjimai, žemės drebėjimai);
2.3.8. avarijos, katastrofos kariniuose objektuose;
2.3.9. karo veiksmai kitų šalių teritorijoje, kai kyla pavojus Lietuvos Respublikos gyventojams (panaudojus masinio naikinimo ginklą, sunaikinus ar pažeidus – atomines jėgaines, objektus, naudojančius stipriai veikiančias nuodingąsias medžiagas);
2.3.10. karinės provokacijos;
2.3.11. karinės diversijos;
2.3.12. karinė intervencija;
2.3.13. karo veiksmai, kai Lietuvos teritorija tampa užsienio valstybių kovos veiksmų arena;.
2.3.14. gaisrai įvairiuose objektuose, kai degimo ar medžiagų skilimo produktai yra nuodingi.
2.4. Pavojingi poveikiai – ekstremalių situacijų sukelti ar tomis aplinkybėmis atsiradę žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingi veiksniai:
2.4.1. radioaktyvus aplinkos užteršimas – oro, dirvožemio ir vandens užteršimas radioaktyviomis medžiagomis;
2.4.2. jonizuojanti spinduliuotė – spinduliavimas, kurio sąveika su aplinka sukuria skirtingų ženklų jonus; tai didelės energijos įkrautos dalelės (protonai, elektronai, alfa dalelės), neįkrautos dalelės (neutronai, fotonai) ar elektromagnetinis spinduliavimas;
2.4.3. cheminis aplinkos užteršimas – aplinkos (atmosferos, dirvožemio, vandens telkinių) užteršimas nuodingomis cheminėmis medžiagomis skysčių, dujų ar aerozolių pavidalu, pavojingomis žmonių sveikatai ar aplinkai koncentracijomis;
2.4.4. statinių griūtys;
2.4.5. katastrofinis užtvindymas – vandens telkinių vandens lygio pakilimas daugiau kaip 1,5 m, lyginant su daugiamečiu vidutiniu pakilimu, kai vandens greitis gali pasiekti ne mažiau kaip 2,5 m/s, gali žūti žmonės, sugriūti statiniai arba sugadinti įrenginiai.
2.5. Žmonių apsauga slėptuvėse – techninių ir organizacinių priemonių kompleksas, kurio tikslas slopinti ypatingų aplinkybių sukeltų ar jomis atsiradusių pavojingų poveikių įtaką žmogaus organizmui, sumažinant tuos poveikius iki nustatyto lygio.
2.6. Įprastos aplinkybės – žmonių gyvenimas ir įvairi veikla (toliau -žmonių veikla), kai nėra ekstremalių situacijų.
2.7. Žmonių apsaugos trukmė – nustatytas žmonių buvimo slėptuvėje laikas, per kurį veikia visos slėptuvėje esančių žmonių apsaugą garantuojančios ir jų reikmes tenkinančios inžinerinės sistemos bei priemonės.
2.8. Slėptuvės parengties laikas – slėptuvės patalpų pertvarkymas iš žmonių gyvenimo ar veiklos paskirties įprastomis sąlygomis į žmonių apsaugos paskirtį.
3. Slėptuvės, jų statybos privalomumas, tipai, talpumas, statybos vieta
3.1. Slėptuvės yra įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai (toliau – pastatai), kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių esant ekstremalioms situacijoms. Šie pastatai turi dvi lygiavertes paskirtis – žmonių veiklos ir žmonių apsaugos.
3.2. Slėptuvės tik su viena – žmonių apsaugos – paskirtimi gali būti statomos pagal specialią Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento užduotį 3.9 p. nurodytose ar kitose teritorijose, kuriose prognozuojamų pavojingų poveikių lygis gali turėti žymią įtaką didelėms teritorijoms (respublikos ar atskirų jos regionų mastu).
3.3. Iki tol, kol įstatymo bus nustatyta, kokiais atvejais ir kokiuose statiniuose privaloma įrengti slėptuves, jų reikalingumą nustato Civilinės saugos departamentas teritorijų specialiesiems planams rengti užduotyje.
3.4. Slėptuvių naudojimo reikalavimus nustato jų naudojimo techninis reglamentas.
3.5. Slėptuvės, priklausomai nuo kokių pavojingų poveikių jos apsaugo žmones, sumažindamos tuos poveikius iki nustatyto lygio, yra šių apsaugos tipų:
3.5.1. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio, sutrumpintai SJ;
3.5.2. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės ir cheminių medžiagų poveikio, sutrumpintai SJCh;
3.5.3. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio ir griūčių, sutrumpintai SJG;
3.5.4. slėptuvės nuo jonizuojančios spinduliuotės bei cheminių medžiagų poveikio ir griūčių, sutrumpintai SJChG.
3.6. Slėptuvės priklausomai nuo jos patalpinimo statinio sklype yra šių komponavimo tipų:
3.6.1. atskirosios – kai jos užima visą žmonių veiklai skirtą pastatą;
3.6.2. įkomponuotosios – kai jos užima žmonių veiklai skirto pastato dalį.
3.7. Slėptuvės apsaugos tipas priklauso nuo teritorijos, kurioje ji statoma, prognozuojamų pavojingų poveikių pobūdžio ir prognozuojamo tų poveikių lygio:
3.7.1. SJ tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojamas tik vienas pavojingas poveikis – jonizuojanti spinduliuotė, šios slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį nuo pradinio prognozuojamo lygio 100 kartų;
3.7.2. SJCh tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojami šie pavojingi poveikiai: jonizuojanti spinduliuotė ir aplinkos užteršimas nuodingomis cheminėmis medžiagomis; šio tipo slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį 100 kartų, skaičiuojant nuo pradinio prognozuojamo lygio, ir sumažinti nuodingų cheminių medžiagų kiekį iki higienos normomis leistino (kiekvienai medžiagai) normatyvinio kiekio;
3.7.3. SJG tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojami šie pavojingi poveikiai: jonizuojanti spinduliuotė ir griūtys; šio tipo slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį 100 kartų, skaičiuojant nuo pradinio prognozuojamo lygio, ir atlaikyti aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių sukeltas dinamines apkrovas – 0,035 MPa;
3.7.4. SJChG tipo slėptuvės statomos teritorijose, kuriose prognozuojami šie pavojingi poveikiai: jonizuojanti spinduliuotė, aplinkos užteršimas nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir griūtys; šio tipo slėptuvės turi sumažinti jonizuojančios spinduliuotės lygį 100 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio, sumažinti cheminių medžiagų kiekį slėptuvės iki leistino normatyvinio lygio ir atlaikyti aplinkinių statinių ir virš slėptuvės perdangos esančių statinio aukštų griūčių sukeltas dinamines apkrovas – 0,035 MPa.
3.8. Reikalavimai, nustatyti 3.7.1 – 3.7.4 punktuose, netaikomi slėptuvėms, statomoms atominės jėgainės teritorijoje ir jos aplinkinėse teritorijose, – reikalavimai šioms slėptuvėms pateikiami 3.9 punkte.
3.9. Atominės jėgainės teritorijoje ir jos aplinkinėse teritorijose statomos SJG ir SJ tipų slėptuvės su padidintomis apsauginėmis savybėmis – didesniu mastu mažinančiomis jonizuojančios spinduliuotės lygį ir atlaikančiomis didesnes dinamines apkrovas, sukeltas aplinkinių statinių ir virš slėptuvės esančių statinio aukštų konstrukcijų griūčių:
3.9.1. jėgainės teritorijoje SJG tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančią spinduliuotę ne mažiau kaip 5000 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,2 MPa;
3.9.2. prognozuojamų stiprių sugriovimų teritorijoje – SJG slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 3000 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,1 MPa;
3.9.3. prognozuojamų silpnų sugriovimų teritorijoje – SJG tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 1000 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio ir atlaikančios dinaminę apkrovą 0,02 MPa;
3.9.4. prognozuojamoje jonizuojančios spinduliuotės teritorijoje – SJ tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 500 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio (be dinaminės apkrovos);
3.9.5. teritorijoje, prasidedančioje nuo 3.9.4 p. nurodytos teritorijos ribos ir nutolusioje nuo tos ribos 30 km atstumu, – SJ tipo slėptuvės, mažinančios jonizuojančios spinduliuotės lygį 200 kartų nuo pradinio prognozuojamo lygio (be dinaminės apkrovos).
3.10. Bet kurio tipo slėptuvė talpinama teritorijoje, kurioje prognozuojami gaisrai ar katastrofinis užtvindymas, turi būti pastatyta taip, kad ji turėtų papildomas apsaugines savybes, sumažinančias minėtų poveikių pasekmes.
3.11. Prognozuojami – jonizuojančios spinduliuotės pradiniai lygiai, nuodingų cheminių medžiagų kiekiai ir griūčių sukeliamos dinaminės apkrovos nustatomos kiekvienai konkrečiai teritorijai, vadovaujantis teritorijos planavimo normų sąvado dokumentais, reglamentuojančiais teritorijų civilinės saugos reikalavimus, ir Civilinės saugos departamento patvirtintais dokumentais.
3.12. Jonizuojančios spinduliuotės sumažinimo lygis, leistini nuodingų medžiagų kiekiai (kiekvienai medžiagai atskirai) nustatomi visuomenės sveikatos priežiūros normatyviniais dokumentais.
3.13. Griūčių sukeliamų dinaminių apkrovų įtaka į slėptuvės konstrukcinį atsparumą ir patvarumą įvertinama skaičiavimais.
3.14. Rengiant slėptuvės techninį projektą turi būti vadovaujamasi teritorijos – bendruoju, detaliuoju ir specialiuoju civilinės saugos planais (toliau – teritorijos planavimo dokumentais), kuriuose pateikiami (pagal minėtų dokumentų rengimo taisykles) šie duomenys:
3.14.1. slėptuvės statybos sklypas;
3.14.2. slėptuvės apsaugos tipas;
3.14.3. gaisrų ir katastrofinio užtvindymo prognozė;
3.14.4. jonizuojančios spinduliuotės prognozuojamas pradinis lygis, cheminių nuodingų medžiagų kiekis (pagal kiekvieną medžiagą), prognozuojamos (aplinkinių statinių ir virš slėptuvės esančių statinio aukštų griūčių sukeltos) dinaminės apkrovos į slėptuvės konstrukcijas;
3.14.5. silpnų ir stiprių sugriovimų teritorijų ribos;
3.14.6. jonizuojančios spinduliuotės sumažinimo lygis (kiek kartų reikia jį sumažinti nuo prognozuojamo pradinio lygio);
3.14.7. slėptuvės talpumas (skaičius, kuris atitinka apsaugojamų žmonių skaičių; asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvėms – ligonių skaičių);
3.14.8. apsaugomų žmonių kategorijos – gyventojai, įmonės (ar įstaigos) dirbantieji (bendroms įmonės ir gyvenamojo kvartalo ar gyvenvietės slėptuvėms nurodomas įmonės darbuotojų ir gyventojų procentinis santykis);
3.14.9. ar reikia slėptuvėje įrengti DES;
3.14.10. žmonių atvykimo į slėptuvę prognozuojamų pagrindinių srautų kryptys, nurodant žmonių skaičių pagal kiekvieną kryptį.
3.15. Konkreti slėptuvės statybos vieta statybos sklype nustatoma ir nurodoma techniniame projekte.
3.16. Slėptuvių projektai rengiami vadovaujantis „Statybos projektų rengimo taisyklėmis R 122-95“.
4. Žmonių apsaugos lygis slėptuvėje. Žmonių buvimo slėptuvėje sąlygos. Žmonių apsaugos trukmė
4.1. Pastatyta slėptuvė arba įrengta esamose patalpose slėptuvė (toliau – pastatyta) turi atitikti žemiau išvardytus reikalavimus:
4.1.1. apsaugoti žmones nuo pavojingų poveikių, slopinant juos ir sumažinant jų poveikį žmogaus organizmui iki nustatytų lygių, nurodytų teritorijos planavimo dokumentuose, šiomis techninėmis priemonėmis:
4.1.1.1. panaudojant slėptuvių statyboje efektyviausias slopinimo savybes turinčius gruntą, statybines medžiagas, statybinius gaminius;
4.1.1.2. užhermetinant slėptuvių pastatų atitvarines konstrukcijas;
4.1.1.3. įrengiant slėptuvėse specialias inžinerines sistemas;
4.1.1.4. sudarant apsaugojamiems žmonėms tokias buvimo slėptuvėje sąlygas, kurios leistų patenkinti būtinas žmonių gyvybei palaikyti reikmes (sumažintas, palyginus su reikmėmis įprastomis aplinkybėmis), nustatytas šio reglamento, kad žmonės galėtų išgyventi slėptuvėje nustatytą laiką.
4.2. Sąlygos, kurios leidžia patenkinti slėptuvėje apsaugomų žmonių būtiniausias reikmes, nurodytas 4.1 punkte, yra:
4.2.1. greitai įeiti į slėptuvę ir galimybė iš jos išeiti;
4.2.2. palikti radioaktyvinėmis medžiagomis užterštus viršutinius drabužius prieš įeinant į žmonių apsaugos patalpą;
4.2.3. vaikščioti ir pailsėti (sėdint ir gulint) žmonių apsaugos patalpoje;
4.2.4. kvėpuoti į slėptuvę tiekiamu nuo kenksmingų teršalų apvalytu oru arba slėptuvės patalpų regeneruotu oru;
4.2.5. nusiprausti;
4.2.6. gerti vandenį ir maitintis atsineštu maistu;
4.2.7. atlikti fiziologinius poreikius;
4.2.8. naudotis elektriniu apšvietimu;
4.2.9. turėti ryšių priemones, norint gauti informaciją apie situaciją už slėptuvės ribų ir perduoti informaciją apie padėtį slėptuvėje;
4.2.10. valdyti iš slėptuvės patalpų jos inžinerinių sistemų darbą.
4.3. Kad būtų garantuotos 4.2 punkte nurodytos sąlygos, slėptuvėms turi būti pritaikomi tokie statiniai, kurių plano, tūrio, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų sprendiniai, naudojami įprastomis sąlygomis, labiausiai artimi (panašūs) į tuos, kurie tinka žmonių apsaugai ir kuriuos galima pertvarkyti iš įprastomis aplinkybėmis naudojamos paskirties į žmonių apsaugos paskirtį su mažiausiomis darbo sąnaudomis per nustatytą laiką. Šis slėptuvės parengties laikas turi būti ne ilgesnis kaip 2 valandos, o slėptuvės, nurodytos 3.9 p., turi būti parengtos taip, kad jomis galima būtų naudotis, kai tik paskelbiamas pavojus.
4.4. Slėptuvėse, nurodytose 3.9 p., įprastomis sąlygomis leidžiama tik tokia žmonių veikla, kuri netrukdo bet kuriuo momentu panaudoti žmonėms apsaugoti (be specialaus paruošimo darbų).
4.5. Žmonių apsaugos slėptuvėje trukmė turi būti:
4.5.1. visose slėptuvėse, išskyrus 3.9 punkte nurodytas slėptuves, – 2 paros;
4.5.2. slėptuvėse, nurodytose 3.9 punkte, – 5 paros.
4.5. Žmonių veiklai skirti statiniai ir patalpos, kurie labiausiai tinkami slėptuvėms, nurodomi 1 priede (informaciniame).
SLĖPTUVĖS PLANO IR TŪRIO SPRENDINIAI
5. Slėptuvės patalpos
5.1. Slėptuvės patalpos yra: pagrindinės ir pagalbinės.
5.1.1. Pagrindinėms patalpoms priklauso:
5.1.1.1. įėjimai į slėptuvę ir išėjimai iš jos;
5.1.1.2. žmonių apsaugos patalpa;
5.1.1.3. valdymo punktas;
5.1.1.4. medicinos punktas.
5.1.2. Pagalbinėms patalpoms priklauso:
5.1.2.1. užterštų viršutinių drabužių rūbinė;
5.1.2.2. oro filtrų ir ventiliatorių patalpa;
5.1.2.3. sanitariniai mazgai (sanitarinės patalpos);
5.1.2.4. maisto sandėlis;
5.1.2.5. maisto ruošimo patalpa;
5.1.2.6. elektros skydinė;
5.1.2.7. dyzelinė elektros stotis (sutrumpintai DES);
5.1.2.8. vandens atsargos patalpa;
5.1.2.9. avarinio rezervuaro patalpa;
5.1.2.10. suslėgto oro ar deguonies balionų patalpa;
5.1.2.11. slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlis;
5.1.2.12. prieangiai, prieangiai šliuzai.
6. Pagrindinės patalpos
6.1. Įėjimas į slėptuvę ir išėjimas iš jos
6.1.1. Įėjimas į slėptuvę ir išėjimas iš jos sutapatinami (išskyrus atvejus, kurie nurodyti 6.1.17 p.).
6.1.2. Įėjimų į slėptuvę skaičius nustatomas priklausomai nuo slėptuvės talpumo pagal žmonių atvykimo į slėptuvę kryptis ir žmonių skaičių pagal kiekvieną kryptį, nurodytus teritorijos planavimo dokumentuose.
6.1.3. Vieno įėjimo skaičiuojamas pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 250 žmonių.
6.1.4. Visais atvejais turi būti ne mažiau dviejų įėjimų.
6.1.5. Kai slėptuvės talpumas yra 5 vietos ir mažesnis, leidžiama įrengti vieną įėjimą. Kai slėptuvės talpumas yra nuo 6 iki 15 žmonių, leidžiama įrengti antrą išėjimą vertikaliomis kopėčiomis per liuką slėptuvės perdangoje.
6.1.6. Įėjimą į slėptuvę sudaro: laiptinė (arba laiptinė kartu su pandusu), priešprieangis su išorinėmis ir vidinėmis durimis, prieangis (prieangis šliuzas) su išorinėmis ir vidinėmis durimis (arba vartais).
6.1.7. Įėjimas į slėptuvę turi būti įrengiamas tik šiais būdais (pasirinktinai):
6.1.7.1. iš lauko per tik slėptuvei skirtą laiptinę;
6.1.7.2. iš lauko per slėptuvei ir kitoms rūsio patalpoms skirtą bendrą laiptinę;
6.1.7.3. iš 1 – 2 aukštų gyvenamojo namo (ne didesnio kaip 4 butų) vidinės laiptinės (atskiros kiekvienam butui arba bendros keliems butams).
6.1.8. Tuo atveju, kai slėptuvė talpinama esamame pastate ir kai kitose to pastato patalpose žmonių veiklai nenaudojamos ir nesaugomos degiosios medžiagos, leidžiama įėjimą į slėptuvę įrengti iš pastato bendros laiptinės.
6.1.8.1. Įėjimą į slėptuvę, kurioje yra DES, galima įrengti iš pastato bendros laiptinės tik tuo atveju, kai į rūsį nusileidžiantys laiptai atskirti nuo laiptų, kylančių į antrą ir aukščiau esančius aukštus, nedegiomis užtvaromis bei įrengtas atskiras išėjimas į lauką.
6.1.9. Įėjimas į pusrūsio slėptuvę turi būti apsaugotas nuo pavojingų poveikių sklidimo į slėptuvę (atidarius išorines duris ar vartus), įrengiant dengtą prieangį prie išorinių durų su 90° posūkiu prieš jas arba įrengiant apsauginį ekraną prieš minėtą dengtą prieangį.
6.1.10. Slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 300 vietų, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 200 vietų, prieš vieną iš įėjimų (skirtą naudoti žmonių įėjimui į slėptuvę, kai už jos ribų jau yra atsiradę pavojingi poveikiai) turi būti įrengtas prieangis šliuzas:
6.1.10.1. vienos kameros, kai slėptuvės talpumas yra 300 – 600 vietų, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės talpumas – mažesnis kaip 200 vietų;
6.1.10.2. dviejų kamerų, kai slėptuvės talpumas yra didesnis kaip 600 žmonių, o gydymo įstaigos slėptuvės talpumas – didesnis kaip 200 vietų.
6.1.11. Slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 600 vietų, vietoje dviejų kamerų šliuzo leidžiama įrengti dviejuose įėjimuose vienos kameros šliuzus.
6.1.12. Kiekvienos šliuzo kameros plotas turi būti:
6.1.12.1. 8 m2, kai durų plotis 0,8 m;
6.1.12.2. 10 m2, kai durų plotis 1,2 m.
6.1.13. Įėjimų laiptų pakopų suminis plotis turi būti 1,5 karto, o pandusų -1,1 karto didesnis už suminį durų angų plotį.
6.1.13.1. Laiptų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:1,5, o pandusų – 1:6.
6.1.13.2. Prieangio šliuzo plotis, prieangio ir priešprieangio plotis bei ilgis, kai įrengiamos dvipusės durys, turi būti 0,6 m platesni už durų plotį.
6.1.14. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų slėptuvių priešprieangio ir prieangio šliuzo plotis turi būti 2,5 m., prieangio – 1,8 m; prieangio ir prieangio šliuzo ilgis turi būti 4 – 4,5 m, priešprieangio – 1,8 m.
6.1.15. Priešprieangių, prieangių, prieangių šliuzų vidinės ir išorinės durys (arba vartai) turi būti hermetiški. Durys ir vartai turi būti atidaromi žmonių evakuacijos kryptimi.
6.1.16. Hermetiškos durys (vartai) įprastomis aplinkybėmis nenaudojamos. Jos turi būti užkonservuotos, atidarytos ir pridengtos dekoratyviniais skydais. Po durimis turi būti pakištas padėklas, neleidžiantis joms nusvirti. Hermetiškų durų vietoje įstatomos (į durų staktą arba priglaudžiamos prie staktos) žmonių veiklai reikalingos durys.
6.1.17. Visais atvejais bet kurio tipo slėptuvėje, kuri saugo nuo griūčių, o taip pat katastrofinio užtvindymo teritorijoje pastatytoje SJ tipo slėptuvėje turi būti įrengtas vienas avarinis išėjimas.
6.1.18. Atskiroje slėptuvėje vienas iš įėjimų gali būti panaudotas kaip avarinis išėjimas iš slėptuvės, įrengiant įėjime prieangį šliuzą (su viena kamera).
Šio tipo slėptuvėje avarinis išėjimas gali būti įrengtas kaip vertikali šachta, priglausta prie vienos iš slėptuvės sienų, įrengiant šachtos viršuje uždaromą angą.
6.1.19. Avarinis išėjimas slėptuvėje, kuri pastatyta neužtvindytoje teritorijoje, įrengiamas kaip 1,2 m pločio ir 2 m aukščio (slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis kaip 600 žmonių – 0,9 m pločio ir 1,3 m aukščio) tunelis, užsibaigiantis žmonių išlipimui skirta uždengta vertikalia šachta, kurios matmenys 1,2 x 1,2 m (slėptuvėje, kurių talpumas mažesnis kaip 600 vietų, 1,2 x 0,9 m) arba laiptine (tuo atveju, kai avarinis išėjimas sutapatinamas su vienu iš įėjimų).
6.1.20. Tarp slėptuvės patalpų ir avarinio išėjimo tunelio turi būti įrengtas prieangis su vidinėmis ir išorinėmis hermetiškomis durimis, kurių matmenys 0,8 x 1,8 m.
6.1.21. Avarinio išėjimo vertikalios šachtos anga, skirta žmonėms išlipti, turi būti įrengta laisvoje nuo galimų sugriovimų vietoje.
6.1.22. Avarinio išėjimo vertikalioje šachtoje, skirtoje žmonėms išlipti, turi būti įrengtos metalinės kilpos.
6.1.23. Virš avarinio išėjimo vertikalios šachtos įrengiama antžeminė dalis (išlipimo ant žemės paviršiaus vietoje), kuri turi būti 0,5 – 1,2 m aukštesnė už žemės paviršiaus lygį toje vietoje. Šio aukščio konkretus dydis nustatomas priklausomai nuo nuotolio tarp statinio, kuriame yra slėptuvė, išorinės sienos ir išlipimo angos sienos pagal 3 priedą.
6.1.24. Avarinio išėjimo vertikalios šachtos antžeminėje dalyje įrengiamos:
6.1.24.1. kai jos aukštis 1, 2 m – sienoje atidaromos į vidų žaliuzės grotelės, kurių matmenys 0,6 x 0,6 m;
6.1.24.2. kai jos aukštis mažesnis už 1,2 m – perdangoje (stoge) atidaromos žemyn metalinės grotelės, kurių matmenys 0,6 x 0,6 m.
6.1.25. Kai nuotolis tarp statinio, kuriame yra slėptuvė, išorinės sienos ir avarinio išėjimo vertikalios šachtos sienos yra didesnis nei statinio, kuriame yra slėptuvė, aukštis, leidžiama nestatyti vertikalios išlipimo šachtos antžeminės dalies, o įrengti laiptus (užsibaigiančius žemės paviršiaus lygyje) ir pastatyti virš jų paviljoną iš lengvų nedegamų konstrukcijų.
6.1.26. Tankiai užstatytuose miestuose leidžiama avarinio išėjimo, sutapatinto su vienu iš įėjimų, antžeminėje dalyje neįrengti prieangio, atskiriant laiptinę nuo išorės hermetiškomis durimis, kurių matmenys 0,8 x 1,8 m.
6.1.27. Avariniai išėjimai paprastai turi būti įrengiami aukščiau gruntinio vandens lygio. Gruntinio vandens lygis virš avarinio išėjimo tunelio grindų lygio neturi būti aukštesnis kaip 0,3 m, o kai avarinis išėjimas yra sutapatintas su vienu iš įėjimų – 1,2 m.
6.1.28. Iš slėptuvės, pastatytos katastrofinio užtvindymo teritorijoje, avarinis išėjimas turi būti įrengtas:
6.1.28.1. trumpalaikio užtvindymo teritorijoje – įrengtas pagal 6.1.19 punkto reikalavimus;
6.1.28.2. ilgalaikio užtvindymo teritorijoje – kaip vertikali šachta virš perdangos, įrengtos pagal vertikalioms šachtoms aukščiau nustatytus reikalavimus.
6.1.29. Kai galimas užtvindymo lygis virš žemės paviršiaus lygio yra mažesnis negu 5 m, avarinio išėjimo antžeminė dalis turi būti 1 m aukštesnė virš galimo užtvindymo lygio.
6.1.30. Kai galimas užtvindymo lygis virš žemės paviršiaus lygio yra 5 – 10 m, slėptuvė evakuojama specialiomis techninėmis priemonėmis, naudojamomis gelbėjimo darbams užtvindomose teritorijose, kurios šiame techniniame reglamente nenustatomos.
6.2. Žmonių apsaugos patalpa
6.2.1. Žmonių apsaugos patalpoje turi tilpti toks žmonių skaičius, kuris atitiktų slėptuvės talpumą.
6.2.2. Žmonių apsaugos patalpa gali būti viena arba kelios.
6.2.3. Žmonių apsaugos patalpose žmonėms pailsėti išdėstomi gultai (asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvėje – lovos) ir suolai.
6.2.4. Gultų matmenys – 0,55 x 1,8 m, vienos sėdimos vietos – 0,45 x 0,45 m.
6.2.5. Gultų turi būti tiek, kad ant jų pailsėtų 50 % apsaugomų žmonių. Likusiems žmonėms pailsėti numatomi suolai. Gultai išdėstomi 2 – 3 aukštais. Pirmo aukšto gultai naudojami kaip suolai.
6.2.6. Vienai slėptuvės vietai skiriama vidutinė grindų ploto norma – 0,6 m2. Ši norma naudojama projektiniuose pasiūlymuose. Techniniame projekte ir darbo dokumentacijoje ji diferencijuojama nustatant vienai slėptuvės vietai grindų ploto normą priklausomai nuo gultų aukščio, ne mažesnę kaip:
6.2.6.1. kai gultai triaukščiai – 0,4 m2;
6.2.6.2. kai gultai dviaukščiai – 0,5 m2;
6.2.6.3. kai gultai vienaukščiai (suolai) -0,6 m2.
6.2.7. Gyvenamojo rajono, daugiabučio gyvenamojo namo slėptuvėje ir įmonės slėptuvėje, kuri pagal teritorijos planavimo dokumentus skirta ne tik tos įmonės, bet taip pat aplinkinių gyventojų apsaugai ir kai slėptuvės talpumas yra 300 vietų arba didesnis, turi būti planuojama atskira žmonių apsaugos patalpa vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims. Šios patalpos talpumas turi būti ne mažesnis kaip 10% bendro slėptuvės talpumo ir jos plotas turi būti įskaitomas į bendrą žmonių apsaugos patalpų plotą, paskaičiuotą pagal 6.2.6 punktą.
6.2.8. Žmonių apsaugos patalpose, nurodytose 6.2.7 punkte, grindų ploto norma 1 vietai, priklausomai nuo gultų aukščio, nustatoma:
6.2.8.1. kai gultai dviaukščiai – 0,7 m2;
6.2.8.2. kai gultai vienaukščiai (suolai) – 1 m2.
6.2.9. Į žmonių apsaugos patalpos grindų plotą neturi būti įskaičiuotas patalpos plotas, kurį užima žmonių veiklai naudojami įrengimai ir inventorius, jei jie nereikalingi žmonių apsaugai, ir pertvarkant slėptuvę iš žmonių veiklos paskirties į žmonių apsaugos paskirtį, neišmontuojami ir neišnešami iš tos patalpos.
6.2.10. Žmonių apsaugos patalpos aukštis, matuojant nuo grindų lygio iki daugiausiai žemyn po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ar gaminių apačios, turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m.
6.2.11. Gultų aukštingumas nustatomas pagal žmonių apsaugos patalpos aukštį:
6.2.11.1. kai jos aukštis 2,8 m ir didesnis – triaukščiai gultai;
6.2.11.2. kai jos aukštis 2,15 – 2,8 m – dviaukščiai gultai;
6.2.11.3. kai jos aukštis 1,9 – 2,15 m – vienaukščiai gultai (suolai).
6.2.12. Žmonių apsaugos patalpose, kurios nurodytos pagal 6.2.7 punktą, triaukščiai gultai neįrengiami.
6.2.13. Gultų kiekis pagal jų aukštingumą paskirstomas nuo slėptuvės vietų skaičiaus taip: triaukščiai – 30 %, dviaukščiai – 20 %, vienaukščiai (suolai) – 50%.
6.2.14. Praėjimai tarp gultų, tarp jų eilių, tarp gultų ir patalpos sienų turi būti tokie, kad jais laisvai galėtų vaikščioti žmogus, žiūr. 4 priedą (informacinį).
6.2.15. Vertikalus atstumas, matuojant nuo grindų lygio iki pirmojo aukšto gulto (suolo) viršaus, nuo jo iki antrojo aukšto gulto apačios, taip pat nuo trečiojo gulto viršaus iki daugiausiai žemyn po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ir kitų statybinių elementų apačios, turi būti toks, kad žmogus galėtų sėdėti ant gulto nesusilenkęs.
6.2.16. Vertikalus atstumas tarp grindų lygio ir gulto viršaus nustatomas:
6.2.16.1. pirmojo aukšto gultams (suolams) – 0,45 m;
6.2.16.2. antrojo aukšto gultams – 1,4 m;
6.2.16.3. trečiojo aukšto gultams – 2,15 m.
6.2.17. Vertikalus atstumas tarp trečiojo aukšto gulto viršaus ir daugiausia po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ir kitų statybinių elementų apačios nustatomas ne mažesnis kaip 0,75 m.
6.3. Valdymo punktai
6.3.1. Kiekvienoje slėptuvėje, kurios talpumas 600 vietų ir didesnis, turi būti valdymo punktas.
6.3.2. Valdymo punkte turi būti šios patalpos:
6.3.3. darbo kambarys;
6.3.4. ryšių mazgas.
6.3.5. Darbo kambario plotas nustatomas imant grindų ploto normą 1 valdymo personalo žmogui ne mažesnę kaip 2 m 2.
6.3.6. Personalo žmonių skaičius turi būti nurodomas projektavimo užduotyje.
6.3.7. Ryšių mazgo grindų plotas nustatomas pagal jame talpinamų įrengimų matmenis, tų įrengimų naudojimo ir aptarnavimo sąlygas.
6.3.8. Slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis negu 600 vietų, žmonių apsaugos patalpoje turi būti numatytas plotas valdymo postui (vieta pastatyti rašomajam stalui ir ryšių priemonėms).
6.3.9. Valdymo posto grindų ploto norma – 2 m 2.
6.3.10. Valdymo punkto darbo kambarį ir ryšių mazgą reikia įrengti prie išėjimo iš slėptuvės ir atskirti nuo žmonių apsaugos patalpų 1 h atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis.
6.4. Medicinos punktas
6.4.1. Kiekvienoje slėptuvėje, kurios talpumas 600 vietų ir didesnis, turi būti medicinos punktas.
6.4.2. Slėptuvėje, kurios talpumas 600 – 1200 vietų, medicinos punkto grindų plotas turi būti ne mažesnis negu 9 m 2.
6.4.3. Slėptuvėje, kurios talpumas yra didesnis už 1200 vietų, kiekvienam 100 vietų (virš 1200) medicinos punkto plotas padidinamas 1 m2.
6.4.4. Slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis negu 600 vietų, žmonių apsaugos patalpoje turi būti numatytas plotas medicinos postui (vieta pastatyti rašomajam stalui ir medikamentų spintai). Medicinos postai taip pat turi būti slėptuvėje, kurioje yra medicinos punktas (kiekvieniems 600 žmonių – vienas postas).
6.4.5. Medicinos posto grindų ploto norma – 2 m 2.
7. Pagalbinės patalpos
7.1. Užterštų viršutinių drabužių rūbinė
7.1.1. Kiekvienoje slėptuvėje turi būti užterštų radioaktyvinėmis medžiagomis viršutinių drabužių rūbinės, kurios išdėstomos prie kiekvieno įėjimo į slėptuvę.
7.1.1.1. Užterštų viršutinių drabužių saugojimo patalpas reikia atskirti nuo žmonių apsaugos patalpų 1 valandos atsparumo ugniai nedegiomis pertvaromis.
7.1.2. Kiekvienos rūbinės grindų plotas skaičiuojamas pagal žmonių, kurie naudosis prie tos rūbinės esančiu įėjimu į slėptuvę, skaičių imant grindų ploto normą 0,07 m2 vienam žmogui.
7.1.3. Rūbinėse įrengiamos metalinės kabyklos, kuriose kabliukų skaičius turi atitikti žmonių skaičių, nurodytą 7.1.2 punkte.
7.2. Oro filtrų ir ventiliatorių patalpa
7.2.1. Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus 7.2.5 punkte nurodytą atvejį) turi būti oro filtrų ir ventiliatorių patalpa.
7.2.2. Oro filtrų ir ventiliatorių patalpa turi būti patalpinta prie išorinės sienos.
7.2.3. Oro filtrų ir ventiliatorių patalpos grindų plotas nustatomas priklausomai nuo įrengimų matmenų ir tų įrengimų naudojimo bei aptarnavimo reikalavimų.
7.2.4. Tarp oro filtrų ir elektrinių rankinių ventiliatorių turi būti įrengtas ekranas, apsaugantis nuo kenksmingo poveikio ventiliatorius aptarnaujančius žmones.
7.2.5. PRS tipo slėptuvėse, kurių talpumas mažesnis negu 25 žmonės, oro filtrų ir ventiliatorių patalpa nebūtina.
7.3. Sanitariniai mazgai
7.3.1. Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus 7.3.4 punkte numatytą atvejį) turi būti įrengiami sanitariniai mazgai (atskirai vyrams ir moterims).
7.3.2. Sanitariniai mazgai išdėstomi prie išorinių slėptuvės sienų, arčiau prie žmonių apsaugos patalpos.
7.3.3. Sanitarinių prietaisų kiekis sanitariniuose mazguose nustatomas pagal 5 priedą.
7.3.4. Slėptuvėje, kurios talpumas mažesnis negu 25 vietos ir žmonių veiklos metu nereikalinga kanalizacija, leidžiama vietoje sanitarinių mazgų įrengti sanitarines patalpas (atskiras vyrams ir moterims), kuriose vietoje sanitarinių prietaisų pastatomi nešiojami uždengti metaliniai indai. Jų talpa skaičiuojama pagal žmonių skaičių, imant vienam žmogui 2 l tūrį per parą, o parų skaičių- pagal slėptuvei nustatytą žmonių apsaugos laiką.
(7.3.5.) Sanitarinės patalpos rekomenduojamas grindų plotas – 1 m 2.
7.4. Maisto sandėlis
7.4.1. Kiekvienoje slėptuvėje (išskyrus 7.4.6 punkte numatytą atvejį) turi būti maisto sandėlis.
7.4.2. Slėptuvėje, kurios talpumas 150 vietų ir mažesnis, maisto sandėlio grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m 2.
7.4.3. Kai slėptuvės talpumas didesnis kaip 150 vietų, kiekvienoms 150 vietų (virš 150) maisto sandėlio grindų plotas padidinamas 3 m2.
7.4.4. Jei apskaičiuotas maisto sandėlio grindų plotas yra didesnis už 16 m2, maisto sandėliavimui planuojamos dvi ar daugiau patalpų, kurios išdėstomos skirtingose slėptuvės vietose.
7.4.5. Maisto sandėlyje turi būti įrengtos metalinės lentynos (ne aukštesnės kaip 2 m) atsineštiems maisto produktams saugoti.
7.4.6. Kai slėptuvės talpumas yra mažesnis negu 25 žmonės, maisto sandėlis nebūtinas.
7.5. Maisto ruošimo patalpa
7.5.1. Slėptuvėse, kuriose planuojamos žmonių apsaugos patalpos vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims, turi būti maisto ruošimo patalpa, kuri talpinama greta maisto sandėlio.
7.5.2. Maisto ruošimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis negu 2 m2.
Maisto pašildymui turi būti numatyti portatyviniai elektros prietaisai.
7.6. Elektros skydinė
7.6.1. Elektros skydinė talpinama greta oro filtrų ir ventiliatorių patalpos.
7.6.2. Elektros skydus leidžiama taip pat talpinti oro filtrų ir ventiliatorių patalpoje, neplanuojant atskiros elektros skydinės.
7.6.3. Elektros skydinės grindų plotas ir patalpų aukštis nustatomi priklausomai nuo skydų matmenų, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimų.
7.6.4. Elektros skydinės durys (matmenys 0,8x1,8 m) atidaromos į išorę, jose turi būti savaiminio užsidarymo įtaisai; durys atidaromos be rakto iš patalpos vidaus.
7.7. Dyzelinė elektros stotis (DES)
7.7.1. Slėptuvėje dyzelinė elektros stotis (toliau – DES) turi būti planuojama tik tuo atveju, jei tai nurodyta teritorijos planavimo dokumentuose, taip pat 12.1.2 p. nurodytais atvejais.
7.7.2. DES patalpos talpinamos prie išorinės pastato sienos, kurios atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 2 valandos.
7.7.3. Įėjimuose į DES stotį turi būti įrengti prieangiai su hermetiškomis išorinėmis ir vidinėmis durimis.
7.7.4. DES grindų plotas ir patalpų aukštis nustatomi priklausomai nuo elektrinės įrengimų matmenų, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimų.
7.7.5. DES ir kuro saugojimo patalpose turi būti įrengtos autonominės gaisrų gesinimo sistemos.
7.7.6. Prie įėjimo į dyzelinio kuro saugojimo patalpas įrengiamas pandusas.
7.7.7. DES kuro ir tepalų atsarga turi būti tokia, kad jos užtektų žmonių apsaugos laikui, dirbant dyzeliui be pertraukos, pridedant prie šios atsargos 15% jų tūrio (techninei apžiūrai ir trumpalaikiam dyzelio paleidimui). Ši atsarga turi būti saugoma hermetiškuose plieniniuose bakuose:
7.7.7.1. DES mašinų salėje, kai kuro ir tepalų atsarga ne didesnė kaip 1,5 m3, o DES įrengta po gyvenamuoju ar visuomeninės paskirties pastatu, ne didesniuose kaip 1 m3 bakuose;
7.7.7.2. jei kuro ir tepalų atsarga didesnė nei nurodyta 7.7.7.1 p. – atskiroje gretimoje su DES (jei ji neįrengta po gyvenamuoju ar visuomeninės paskirties pastatu) patalpoje, iš kurios durys į DES turi būti hermetiškos ir jų atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 2 valandos;
7.7.7.3. jei DES įrengta po gyvenamuoju namu ar visuomeninės paskirties pastatu ir kuro bei tepalų atsarga sudaro nuo 1 iki 10 m3 -10 m atstumu nuo pastato, kuriame įrengta DES, sienos.
7.8. Vandens atsargos patalpa
7.8.1. Vandens atsargos patalpa turi būti slėptuvėje, kurios talpumas didesnis kaip 50 vietų.
7.8.2. Vandens atsargos patalpos grindų plotas ir patalpos aukštis nustatomi pagal vandens bakų matmenis, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimus.
7.9. Suslėgto oro ar deguonies balionų patalpa
7.9.1. Balionų patalpa turi būti slėptuvėje, kurioje naudojamas III vėdinimo režimas.
7.9.2. Balionų patalpoje talpinami suslėgto oro ir deguonies balionai.
7.9.3. Balionų patalpos grindų plotas ir patalpos aukštis nustatomi pagal balionų matmenis, jų naudojimo ir aptarnavimo reikalavimus. Turi būti įvertinti visi indų su slėgimu reikalavimai.
7.9.4. Išėjimas iš balionų patalpos turi būti įrengtas per prieangį su priešgaisrinėmis durimis, atidaromomis į išorę.
7.10. Slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlis
7.10.1. Kiekvienos slėptuvės įrenginiams ir inventoriui (gultų, suolų, kėdžių), kurie nenaudojami žmonių veikloje arba jai kliudo, saugoti turi būti sandėlis.
7.10.2. Slėptuvės įrenginių ir inventoriaus sandėlis talpinamas pačioje slėptuvėje arba už jos ribų.
7.10.3. Slėptuvės įrengimų ir inventoriaus sandėlio grindų plotas, patalpos aukštis nustatomi priklausomai nuo sandėliuojamų įrengimų ir inventoriaus kiekio, jų matmenų, saugojimo reikalavimų, pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo reikalavimų.
7.10.4. Slėptuvės įrengimų ir inventoriaus sandėlis gali būti panaudojamas žmonių veikloje naudojamiems įrengimams ir inventoriui, kurie nereikalingi žmonių apsaugai arba jai kliudo, sandėliuoti (tuo laiku, kai slėptuvė naudojama žmonių apsaugai).
7.11. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės
7.11.1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės papildomų pagrindinių ir pagalbinių patalpų grindų ploto normos nustatytos 2 priede.
7.11.2. Kitų medicinos procedūrų patalpų plotai nustatomi vadovaujantis normatyviniais dokumentais, kurie taikomi asmens sveikatos priežiūros statiniams projektuoti ir statyti įprastomis sąlygomis arba pagal projektavimo užduotį.
7.12. Bendri reikalavimai slėptuvės patalpoms
7.12.1. Patalpų, kurios išvardytos 5 punkte, bet neaprašytos 7 punkte, reikalavimai nustatomi kituose šio reglamento punktuose.
7.12.2. Slėptuvės durų ar vartų matmenys turi būti tokie, kokie reikalingi žmonių veiklos metu, bet ne mažesni negu nurodyti šiame reglamente.
7.12.3. Slėptuvės patalpų aukštis, jei jis nenurodytas aukščiau išdėstytuose patalpų reikalavimuose, turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m, matuojant nuo grindų lygio iki daugiausiai žemyn po perdanga išsikišusių statybinių konstrukcijų ir gaminių apačios.
7.12.4. Kiti slėptuvės slėptuvių plano ir tūrio sprendiniai, kurie nenustatyti šiuo techniniu reglamentu, turi būti atliekami vadovaujantis kitų statybos techninių reglamentų reikalavimais (žr. 1.3 p.).
SLĖPTUVĖS KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI
8.1. Slėptuvių konstrukciniai tipai. Konstrukcinių sprendinių pagrindiniai reikalavimai
8.1.1. Slėptuvė paprastai turi būti įgilinta į gruntą ir (arba) gruntu užpilta (apipilta).
8.1.2. Slėptuvės pagal vertikalią padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu būna šių rūšių:
8.1.2.1. požeminės slėptuvės – visiškai į gruntą įgilintos slėptuvės, kai jų denginio apačia yra viename lygyje su žemės paviršiumi arba žemiau jo;
8.1.2.2. pusrūsio slėptuvės – iš dalies į gruntą įgilintos slėptuvės, kai jų denginio apačia iškilusi aukščiau žemės paviršiaus per pusę slėptuvės aukščio;
8.1.2.3. antžeminės slėptuvės – ant žemės paviršiaus pastatytos arba nedaug į gruntą įgilintos slėptuvės, kai jų denginio apačia yra aukščiau žemės paviršiaus, o slėptuvių grindų lygis yra žemesnis už žemės paviršiaus lygį mažiau negu 1,5 m arba yra viename lygyje su žemės paviršiumi.
8.1.3. Slėptuvės rūšis parenkama pagal gruntų hidrogeologines savybes:
8.1.3.1. požeminės slėptuvės statomos sausuose ir mažai vandeninguose gruntuose;
8.1.3.2. pusrūsio slėptuvės statomos vandeninguose gruntuose;
8.1.3.3. antžeminės slėptuvės statomos, kai gruntinio vandens pritekėjimas yra labai intensyvus, kai gruntinis vanduo turi slėgį arba kai toje vietoje yra daug požeminių inžinerinių komunikacijų (išskyrus katastrofinio užtvindymo teritorijas).
8.1.4. Slėptuvės konstrukciniai sprendiniai turi atitikti normatyvinių statybos techninių reglamentų reikalavimus, nustatytus statiniui, kai jis naudojamas pagal žmonių veiklos paskirtį (žr. 1.3 p.), ir šio reglamento specifinius reikalavimus, kurie būtini naudojant slėptuvę žmonių apsaugai.
8.1.5. Statant bet kurio tipo slėptuvę, turi būti naudojamos tokios statybinės medžiagos, atitvarinės ir kitos statybinės konstrukcijos, apsauginiai ekranai bei statybiniai gaminiai, kurie efektyviausiai slopina jonizuojančią spinduliuotę iki teritorijos planavimo dokumentuose nustatyto lygio.
8.1.6. Pusrūsio ar antžeminės slėptuvės virš žemės iškilusios sienos ir denginys (perdanga), jei jie nenuslopina jonizuojančios spinduliuotės iki nustatyto lygio, turi būti užpilti gruntu. Užpylimo storis turi būti toks, kad jis kartu su atitvarinėmis konstrukcijomis nuslopintų jonizuotą spinduliuotę iki nustatyto lygio.
8.1.7. Virš įkomponuotosios slėptuvės perdangos pripilamas 1 m storio grunto sluoksnis inžinerinėms komunikacijoms pakloti. Šis sluoksnis nebūtinas, jei perdanga atitinka radiacinio spinduliavimo slopinimo ir atsparumo ugniai reikalavimus.
8.1.8. Virš atskirosios slėptuvės perdangos pripilamas ne mažesnis kaip 0,5 m ir ne didesnis kaip 1 m storio grunto sluoksnis. Pylimo šlaito aukščio ir jo pagrindo santykis 1:2. Bet kurios rūšies atskiros slėptuvės šlaito briaunos kraštas atitolinamas ne mažiau kaip 1 m, o atskiros antžeminės slėptuvės – ne mažiau kaip 3 m.
8.1.9. Bet kurio tipo slėptuvė turi būti hermetiška.
8.1.10. Slėptuvės hermetiškumas pasiekiamas:
8.1.11. sumažinant iki techniškai galimo lygio radioaktyviomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis užteršto aplinkos oro prasiskverbimo galimybes per atitvarinių konstrukcijų poras, per sienų – grindų, sienų – denginio, sienų – perdangų ir kitų monolitinio ar surenkamo gelžbetonio statybinių elementų sandūras, įėjimų, išėjimų angas (duris, vartus, liukus), inžinerinių komunikacijų įvadus ir jų angas, vėdinimo sistemų vožtuvus;
8.1.12. sudarant slėptuvės patalpose oro slėgį, aukštesnį už aplinkos oro slėgį (panaudojant atitinkamas vėdinimo ir suslėgto oro sistemas);
8.1.13. įrengiant hermetiškas duris, hermetiškus vartus, hermetiškus liukus.
8.1.14. Bet kurio tipo slėptuvėse, apsaugančiose nuo griūčių, konstrukciniuose sprendiniuose turi būti įvertinta skaičiuojamoji dinaminė apkrova, kuri nurodyta teritorijos detaliame plane.
8.1.15. Slėptuvės sienos (sujungtos su įėjimais) gruntu neapipiltose vietose turi būti apsaugotos nuo įkaitimo gaisro metu, įrengiant šilumos izoliaciją.
8.1.16. Slėptuvės, kuri statoma šlapiuose gruntuose ar prognozuojamo užtvindymo teritorijoje, konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo vandens, įrengiant hidroizoliaciją arba hidroizoliaciją ir drenažą.
8.1.7. Pusrūsio slėptuvėje įrengti langus ir švieslangius draudžiama.
8.2. Konstrukcinių sprendinių pagrindinių reikalavimų įgyvendinimas
8.2.1. Atliekant konstrukcinius sprendinius, turi būti skaičiavimais patikrinta, ar parinktos antžeminės konstrukcijos, tinkančios įprastomis sąlygomis, galės nuslopinti jonizuojančią spinduliuotę iki nustatyto teritorijos planavimo dokumentuose lygio. Jei šis lygis nepasiektas, turi būti keičiamos atitvarinių konstrukcijų medžiagos į kitas, efektyvesnes slopinimo savybes turinčias medžiagas arba didinamas jų storis ar tūrio svoris.
8.2.2. Nurodyti 8.2.1 punkte skaičiavimai atliekami pagal specialią skaičiavimo metodiką, kuri nurodoma 8 priede (informaciniame).
8.2.3. Slėptuvės hermetiškumas pasiekiamas atitinkamais konstrukciniais sprendiniais (žr. 8.2.4 punktą) bei užsandarinimo darbų specialiais vykdymo būdais (žr. 8.2.5 punktą).
8.2.4. Konstrukciniai sprendiniai, kuriais pasiekiamas slėptuvių hermetiškumas, yra:
8.2.4.1. minimalus įėjimų, išėjimų, liukų skaičius, nurodytas šiame reglamente;
8.2.4.2. inžinerinių komunikacijų įvadų į slėptuvę (per slėptuvės atitvarines konstrukcijas) iš lauko sugrupavimas, paklojant per padidintų matmenų angą kelis tos pačios paskirties ar skirtingų paskirčių inžinerinius tinklus ar komunikacijas (kuriuos pagal statybos techninių reglamentų nuostatas galima kloti greta);
8.2.4.3. inžinerinių tinklų ar komunikacijų įvadų įrengimas patogiose jų apžiūrėjimui ir remontui (iš slėptuvės vidaus) vietose;
8.2.4.4. įdėklų iš plieninių atvamzdžių su flanšais įtaisymas atitvarinėse konstrukcijose (iki betonavimo) inžinerinių komunikacijų įvadams ir laisvos erdvės tarp įvadų ir įdėklo užtaisymas kabeline mastika (elektros ir ryšių kabeliams) arba sandarinimo tarpikliais (kitiems inžineriniams tinklams);
8.2.4.5. hermetiškų durų įrengimas 6.1.15 punkte nurodytose vietose;
8.2.4.6. hermetiškų langinių įrengimas avarinio išėjimo vertikalios šachtos antžeminės dalies angos uždarymui;
8.2.4.7. sandūrų tarp surenkamų statybinių gaminių, o taip pat jų sandūrų su grindimis ir perdangomis užklijavimas orui nelaidžiomis medžiagomis (plėvelėmis);
8.2.4.8. gruntu neužpiltų išorinių sienų ir perdangų sandarumo išsaugojimas, neįrengiant jose įdėtinių detalių, indėklų, tvirtiklių;
8.2.4.9. įrengiant įėjimų prieangius, ne mažesnius kaip 5 m2.
8.2.5. Slėptuvės hermetiškumas pasiekiamas vykdant užsandarinimo darbus statyboje specialiais būdais, kurie turi būti nurodyti darbo dokumentacijoje:
8.2.5.1. sumažinant pertraukų skaičių betonuojant;
8.2.5.2. atidžiai klojant betoną konstrukcijų sujungimo vietose;
8.2.5.3. užmonolitinant perdangas;
8.2.5.4. užklijuojant 8.2.4.7 punkte nurodytas vietas iki betonavimo pradžios;
8.2.5.5. užtamponuojant po betono sukibimo galimas tuštumas įdėtinių detalių įtaisymo vietose, purškiant cemento skiedinį, paruoštą su besiplečiančiu cementu;
8.2.5.6. durų staktos įrengimo vietose įtaisant atvamzdžius d = 25 mm pagal durų perimetrą kas 0,5 m, kad būtų galima įpurkšti skiedinį už durų apvadų. Skiedinys turi būti purškiamas iki cemento pieno pasirodymo metalo ir betoninės sienos sandūros vietoje.
8.2.6. Slėptuvės patalpose naudojamo slėgio perteklius turi būti:
8.2.6.1. kai taikomas II ir III vėdinimo režimai – 0,00005 MPa;
8.2.6.2. kai taikomas I vėdinimo režimas – slėgio perteklius nenormuojamas; jis pasiekiamas panaudojant aukštesnį tiekiamojo oro slėgį už šalinamojo oro slėgį.
8.2.7. Leidžiamas atitvarinių konstrukcijų sudrėkimo laipsnis nustatomas pagal pastato ar kito statinio žmonių veiklos paskirties reikalavimus, tačiau jis turi būti ne žemesnis kaip II kategorijos (pagal galiojančius bendrus visiems statiniams normatyvinius statybos techninius dokumentus).
8.2.8. Hidroizoliacinėms dangoms turi būti naudojamos tokios medžiagos, kurios pasižymi didele adgezija, priešinimusi plėšymui, dideliu lyginamuoju pailgėjimu, yra nepralaidžios vandeniui ir garui ir atsparios prieš agresyvaus gruntinio vandens veikimą.
8.2.9. Vandeninguose gruntuose, kai jų filtracijos koeficientas yra ne didesnis kaip 3 m/p, slėptuvės sienų išorė turi būti apsaugota nuo gruntinio vandens, nudažant tas sienas vandens nepraleidžiančiais dažais ir įrengiant savitakinį drenažą (slėptuvėje, kurioje yra DES, leidžiama įrengti drenažinio vandens siurblinę slėptuvės patalpose).
8.2.10. Vandeninguose gruntuose ir katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės hidroizoliacija iš ruloninės medžiagos ar atskirų lapų turi būti patikrinta vandens nepralaidumui veikiant skaičiuojamoms apkrovoms.
8.2.11. Vandeninguose gruntuose statomų slėptuvių grindys klojamos su 1-2% nuolydžiu į latakų pusę, o latakai – su 2-3% nuolydžiu į vandens surinkimo šulinio pusę. Iš to šulinio vandens pašalinimui numatomas rankinis siurblys, o slėptuvėje, kurioje yra DES, – elektrinis siurblys.
8.2.12. Slėptuvėms, nurodytoms 8.2.10 punkte, turi būti nustatytos galimų įtrūkių vietos atitvarinėse konstrukcijose ir plyšių pločiai prie nepalankiausio apkrovų veikimo. Hidroizoliacinės dangos konstrukcija turi būti parinkta įvertinant jos galimas deformacijas, kad izoliacija neplyštų ir neprarastų izoliacinių savybių.
8.2.13. Didžiausias plyšių plotis gelžbetonio konstrukcijų sujungimo vietose turi būti ne didesnis kaip 0,5 cm.
8.3. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės konstrukciniai sprendiniai
8.3.1. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės konstrukciniai sprendiniai nurodyti 8.4.10 punkte. Šie sprendiniai taip pat turi būti patikrinti, įvertinant gravitacinių ar prasiveržiančių bangų sukelto hidraulinio srauto, veikimą.
8.3.2. Užtvindymo laikas yra:
8.3.2.1. trumpalaikis – trumpesnis negu 2 valandos, kai jį sukelia gravitacinės vandens bangos;
8.3.2.2. ilgalaikis – ilgesnis negu 2 valandos, kai jį sukelia prasiveržiančios bangos.
8.3.3. Ilgalaikio katastrofinio užtvindymo teritorijoje skaičiuojamas vandens gylis neturi būti didesnis kaip 10 m.
8.3.4. Kai katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos atskirosios slėptuvės perdangos apačia yra aukščiau žemės paviršiaus lygio, turi būti patikrintas pastato pastovumas, veikiant hidrostatinio srauto sukeltoms šliaužimo, apvertimo ir iškėlimo jėgoms. Skaičiuojant priimamas atsargos koeficientas 1,1.
8.3.5. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės klijuotinė hidroizoliacija kartu su danga turi būti vientisa, įvertinant jos atsparumą hidrostatiniam slėgiui ir gerą jos prispaudimą (palei sienas ir perdangas) kietais konstrukciniais elementais.
8.3.6. Leidžiamas atitvarinių konstrukcijų sudrėkimas turi būti ne žemesnis kaip I kategorijos, nurodytos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
8.3.7. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės viduje turi būti įtaisas, parodantis vandens lygį virš slėptuvės.
8.4. Slėptuvės konstrukcinės schemos, konstrukcijos ir statybinės medžiagos
8.4.1. Slėptuvės konstrukcinės schemos ir kiti konstrukciniai sprendiniai nustatomi priklausomai nuo pastato ar kito statinio naudojimo įprastomis sąlygomis paskirties.
8.4.2. Įkomponuotai slėptuvei karkasinė schema yra prioritetinė. Leidžiama naudoti kitas konstruktyvines schemas.
8.4.3. Slėptuvei perdengti prioritetinė yra sijinė schema, atremiant sijas (rigelius) į kolonas arba besijinė perdanga. Naudoti vidaus išilgines ir skersines laikančias sienas galima tik tada, kai tai techniniu ir ekonominiu požiūriais yra tikslinga.
8.4.4. Antžeminės slėptuvės gruntu neužpiltų, o taip pat prie neapsaugotų rūsių ir įėjimų priglaustų sienų dalys ir dangos, kurių storis ne didesnis kaip 0,5 m, turi būti su šilumine izoliacija.
8.4.5. Antžeminės pastato dalies karkaso elementai sujungiami su įkomponuotos slėptuvės konstrukcijomis dažniausiai laisvai atremiant antžemines konstrukcijas į įkomponuotos slėptuvės denginį. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, leidžiama naudoti kitas konstruktyvines schemas.
8.4.6. Statant slėptuves, labiausiai tinkamos surenkamos gelžbetoninės konstrukcijos.
8.4.7. Kai slėptuvės pagrindas yra žemiau gruntinio vandens lygio, pamatui turi būti naudojama vientisa gelžbetoninė plokštė.
8.4.8. Kai slėptuvės grindų lygis yra žemesnis už gruntinio vandens lygį ne daugiau kaip 2 m, leidžiama sienas statyti iš surenkamų gelžbetonio elementų, įtaisant patikimą hidroizoliaciją.
8.4.9. Kai slėptuvės grindų lygis yra žemesnis už gruntinio vandens lygį daugiau kaip 2 m, pamatų plokštė ir išorinės sienos turi būti statomos iš monolitinio gelžbetonio su klijuotine hidroizoliacija, naudojant pramoninius statybos būdus ir nepertraukiamą betonavimą.
8.4.10. Katastrofinio užtvindymo teritorijoje statomos slėptuvės pagrindinėms konstrukcijoms turi būti naudojamos monolitinis gelžbetonis su klijuotine hidroizoliacija.
8.4.11. Lenkiamų ir necentriškai gniuždomų gelžbetoninių elementų labiausiai įtemptose vietose turi būti įdedama sutankinta skersinė armatūra, kurios žingsnis 10-15 d, kur d – gniuždomos išilginės armatūros strypo mažiausias diametras.
8.4.12. Surenkamas arba monolitinis denginys turi būti patikimai sujungtas su surenkamomis gelžbetonio sienomis, suvirinant įdėtinių detalių ir armatūros strypų galus (jų ilgis 30-35 d), o su akmenų ir betono sienomis – inkarų pagalba. Sujungimai turi būti užmonolitinti betonu.
8.4.13. Sienos surenkamos iš gelžbetonio plokščių, betoninių blokų, monolitinio gelžbetonio ar iš kitų statybinių medžiagų, atitinkančių 8.1.5 punkto nustatytus reikalavimus.
8.4.14. Naudojant sienas iš surenkamų gelžbetonio konstrukcijų, siūlės tarp sieninių plokščių ir plokščių įstatymo į pamatus grioveliai turi būti užpilti vandeniui nelaidžiu betonu, pagamintu iš nesėdančio arba besiplečiančio ir įsitempiančio cemento arba iš portlandcemento su sutankinančiais priedais.
8.4.15. Akmens ar betono blokų sienų sujungimo vietos (priglaudimo kampai, persikirtimai) turi būti sustiprinti A-1 klasės armatūros atskirais strypais arba tinklu.
8.4.16. Įkomponuotosios pusrūsio slėptuvės sienoms kaip prioritetas naudotinas monolitinis gelžbetonis arba kompleksinės konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio, iš išorinės pusės apmūrytos akmenimis.
8.4.17. Kolonoms ir pamatams kaip prioritetas naudotinas surenkamas arba monolitinis gelžbetonis. Kai slėptuvės pagrindas yra 0,5 m ir aukščiau už gruntinio vandens lygį, po sienomis kaip prioritetas naudotini juostiniai pamatai, po kolonomis – stulpiniai pamatai.
8.4.18. Vandeninguose gruntuose ir kai yra sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, pamatams turi būti naudojama vientisa gelžbetonio plokštė.
8.4.19. Įkomponuotosios pusrūsio slėptuvės, taip pat atskirosios ar antžeminės (gruntu užpiltos) slėptuvės sienų ir kolonų pamatams kaip prioritetai naudotini monolitinio gelžbetonio, dviem statmenomis kryptimis išdėstyti pamatai.
8.4.20. Laikančių sienų ir kolonų sujungimas su denginiais ir pamatais turi užtikrinti slėptuvės erdvinį standumą, veikiant skaičiuojamoms ir montavimo apkrovoms.
8.4.21. Kaip prioritetai naudotinos pertvaros: armuotos iš plytų, gelžbetonio, betono (pagaminto su poringais ir kitais ugniaatspariais užpildais).
8.4.22. Bet kurio tipo slėptuvėje, apsaugojančioje nuo griūčių, pertvarų konstrukcijos, jų tvirtinimas prie sienų ir perdangų turi būti patikrintos skaičiuojamos apkrovos veikimui, įvertinant taip pat galimas perdangų inercines apkrovas ir perdangų elementų deformacijas, sienų ir kolonų vertikalų sėdimą.
8.4.23. Slėptuvei, statomai teritorijoje, kurioje prognozuojami gaisrai, turi būti naudojamos masyvios nedegamos atitvarinės konstrukcijos iš betono, gelžbetonio, plytų mūro. Virš perdangos (jei tai reikalinga) įrengiama šilumos izoliacija.
8.4.24. Maisto sandėlio durys turi būti vientisos, be tuštumų, apkaltos plienine skarda.
SLĖPTUVĖS ĮRENGINIAI IR INVENTORIUS
9.1. Įrenginių, įtaisų, prietaisų ir inventoriaus parinkimas
9.1.1. Slėptuvės įrenginių, hermetiškų durų (taip pat hermetiškų durų ir vartų) bei specialaus inventoriaus (gultų, suolų, lentynų ir pan.) techniniai reikalavimai nustatomi statinio, kuriame talpinama slėptuvė, techniniame projekte. Pagal tuos reikalavimus statytojas (užsakovas), konsultuodamasis su projektuotoju, pagal firmų – įrenginių gamintojų katalogus parenka įrenginių, hermetiškų durų (taip pat vartų ir liukų) tipus, markes ir pan. ir juos užsako (nuperka).
9.1.2. Civilinės saugos departamentas, panaudodamas bandymų ir laboratorinių tyrimų duomenis, užsienio šalių patyrimą, turi teisę nustatyti oro filtrų – dulkių gaudytuvų, absorbcinių oro filtrų, oro regeneravimo įrengimų, hermetiškų durų (taip pat vartų ir liukų) unifikuotus sąrašus (nurodant įrenginių, įtaisų, prietaisų markes, standartus ir pan.), kurie yra privalomi projektuojant ir įrengiant slėptuves.
SLĖPTUVĖS INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDINIAI
10. Vėdinimas ir šildymas
10.1. Vėdinimo režimai
10.1.1. Slėptuvėse taikomi trys vėdinimo režimai:
10.1.1.1. filtracinis režimas (toliau – I režimas);
10.1.1.2. filtracinis absorbcinis režimas (toliau – II režimas);
10.1.1.3. recirkuliacinis regeneracinis režimas (toliau – III režimas).
10.1.2. Dirbant ventiliacijos sistemoms I režimu, tiekiamas į slėptuvės patalpas šviežias lauko oras apvalomas nuo radioaktyvių dulkių oro filtruose, sudaromos sąlygos, reikiamos oro apykaitos vyksmui, pašalinami šilumos ir drėgmės išsiskyrimai.
10.1.2.1. I režimas yra pagrindinis ir privalomas režimas, kuris taikomas bet kurio tipo slėptuvėse.
10.1.3. Dirbant ventiliacijos sistemoms II režimu, tiekiamas į slėptuvės patalpas šviežias lauko oras apvalomas nuo radioaktyvių dulkių ir po to – nuo žmonėms nuodingų cheminių medžiagų (dujų ir aerozolių).
10.1.3.1. II režimas yra papildomas režimas, kuris taikomas kartu su I režimu bet kurio tipo slėptuvėje, kuri apsaugo nuo nuodingų cheminių medžiagų, nurodytų 10.1.3 punkte.
10.1.4. Dirbant ventiliacijos sistemoms III režimu, vyksta slėptuvės vidaus oro recirkuliacija, jis apvalomas nuo patalpų vidaus dulkių, pašalinami šilumos ir drėgmės išsiskyrimai ir oras atšviežinamas regeneravimo įrenginiuose (įtaisuose), kuriuose atstatomos nustatytos deguonies ir anglies dioksido proporcijos.
10.1.4.1. III režimas yra papildomas režimas ir jo sistemos įrengiamos kartu su I režimu SJG tipo slėptuvėse arba kartu su I ir II režimų sistemomis SJCh ir SJChG tipų slėptuvėse, taip pat tose SJCh tipo slėptuvėse, kurių aplinkos oras gali būti užterštas žmonėms stipriai nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir degimo produktais (susidariusiais gaisrų metu). III režimas taip pat įrengiamas visų tipų slėptuvėse užtvindomose teritorijose.
III režimas gali būti pagrindinis režimas, jei tai nurodyta projektavimo užduotyje arba teritorijos detaliame plane.
10.1.4.2. Taikant II režimą, atjungiamos I režimo sistemos (kai kyla grėsmė, kad aplinkos oras bus užterštas medžiagomis, nurodytomis 10.1.3 punkte), o taikant III režimą – atjungiamos I ir II režimo sistemos (kai kyla grėsmė, kad aplinkos oras bus užterštas medžiagomis, kurios nurodytos 10.1.4.1 punkte).
10.2. Patalpų mikroklimatas, oro tiekimas ir oro apykaita
10.2.1. Slėptuvės patalpų mikroklimato ir patalpų oro dujinės sudėties privalomi reikalavimai pateikti 6 priede.
10.2.2. Į slėptuvės patalpas tenkantis tiekiamo šviežio oro kiekis turi būti ne mažesnis kaip:
10.2.2.1. taikant I režimą – 10 m3/ h – vienam apsaugomam žmogui;
10.2.2.2. taikant II režimą – 2 m3/h – vienam apsaugomam žmogui, 5 m3 /h – vienam valdymo punkto darbuotojui, 10 m3/h – vienam darbuotojui, dirbančiam oro filtrų – ventiliatorių patalpoje.
10.2.2.3. Į žmonių apsaugos patalpas, skirtas vaikams iki 11 metų, nėščioms ir maitinančioms moterims skirtas tiekiamo oro kiekis atitinkamuose režimuose turi būti 1,5 karto didesnis už 10.2.2.1 ir 10.2.2.2 punktuose nurodytą kiekį.
10.2.3. Į asmens sveikatos priežiūros įstaigos slėptuvės patalpas, kurios skirtos netransportabiliems ligoniams, taip pat į bet kurios slėptuvės medicinos punktų patalpas tiekiamo šviežio oro kieki …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.