LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2005 m. birželio 10 d. Nr. 1V-562 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 37 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906; 2004, Nr. 109-4075) 29 punktu: 1. Tvirtinu Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisykles (pridedama). 2. Nurodau šį įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“. DIREKTORIUS                                                                                       TOMAS BARAKAUSKAS SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005-06-09 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1V-562 ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius, projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kiek tai susiję su elektroninių ryšių inžinerinių sistemų juose įrengimu. 2. Taisyklės nustato specialius reikalavimus ryšių kabelių kanalų sistemos klojimui (V skyrius), kabelinės ryšių linijos tiesimui (VI skyrius), kabelinės ryšių linijos įrenginiams (VII skyrius), statinių elektroninių ryšių inžinerinių sistemų ir elektroninių ryšių inžinerinių tinklų įrengimui (VIII skyrius), elektroninių ryšių trasų ir patalpų įrengimui statiniuose (IX skyrius). 3. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu (Žin., 2004, Nr. 69-2382), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075), normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais. 4. Taisyklės yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, elektroninių ryšių infrastruktūros savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. II. SĄVOKOS 5. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos: Aparatinė – skirstomasis punktas, skirtas statinio elektroninių ryšių sistemų arba statinių komplekso vidaus elektroninių ryšių tinklų fiziniam prijungimui prie išorinių elektroninių ryšių inžinerinių tinklų bei elektroninių ryšių linijų paskirstymui vartotojams arba jų galiniams įrenginiams. Apsauginis vamzdis – mažesnio kaip 60 mm skersmens vamzdis, skirtas ryšių kabeliams apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų. Darbo vieta – vieta, kurioje faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas dažniausiai naudojasi galiniais įrenginiais. Elektroninių ryšių linija – fizinė elektroninių ryšių tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus (viešųjų ir privačių tinklų kabelinė ryšių linija, tarp jų kabelinės televizijos tinklų kabeliai ir laidai, kurie įleisti į žemę, vidaus ir teritorinius vandenis arba RKKS, nutiesti stulpais (orinė linija), taip pat pritvirtinti prie statinių). Elektroninių ryšių lizdas – elektroninių ryšių tinklo galinis taškas, skirtas galiniams įrenginiams prie statinio elektroninių ryšių inžinerinės sistemos prijungti. Elektroninių ryšių patalpa – patalpa, skirta elektroninių ryšių įrenginiams sumontuoti. Elektroninių ryšių trasa – horizontali trasa arba magistralinė trasa. Horizontali trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams nuo elektroninių ryšių spintos iki elektroninių ryšių lizdų tiesti kanalais. Kabelinė ryšių linija – varinė ar šviesolaidinė ryšių linija, skirta perduoti signalams laidinėmis priemonėmis. Kabelinės ryšių linijos įrenginiai – įrenginiai, skirti signalams kabeline ryšių linija perduoti ir (ar) paskirstyti (skirstomosios spintos, dėžutės, stulpeliai, movos ir kt.). Kanalas – uždara stačiakampio ar kitokios formos skerspjūvio tuščiavidurė konstrukcija laidams ir kabeliams kloti, skirta apsaugoti juos nuo mechaninių pažeidimų. Kolektoriai – statiniai, skirti požeminiams įvairios paskirties kabeliams ir vamzdžiams pakloti bei atlikti jų montavimo, priežiūros ir remonto darbus. Magistralinė trasa – statinio inžinerinės sistemos dalis, skirta ryšių kabeliams tarp statinio įvado, aparatinės ir elektroninių ryšių spintų, esančių viename statinyje, tiesti kanalais. Statinio įvadas – statinio aptarnavimo vieta, kurioje susijungia statinio magistralinės trasos su kitų šalia esančių statinių magistralinėmis trasomis ir kitais elektroninių ryšių inžineriniais tinklais. Ryšių kabeliai – variniai ar šviesolaidiniai kabeliai, skirti signalams perduoti. Ryšių kabelių kanalas – 60 mm arba didesnio skersmens vamzdis, skirtas ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti bei jiems apsaugoti ir nutiestas tarp dviejų šulinių arba tarp šulinio ir statinio ar kitų susijusių įrenginių (kolektorių, šachtų, rūsių, skirstomųjų spintų, stulpelių ir kt.). Ryšių kabelių kanalų sistema (RKKS) – sistema, sudaryta iš kanalų, šulinių bei kitų įrenginių (šulinių liukų, gelžbetonių dangčių, užraktų, ryšių kabelių atramų, gembių, gelžbetonių reguliavimo žiedų ir kt.), skirta ryšių kabeliams įverti ir (arba) išverti, sujungti ir naudoti po žeme neatliekant žemės kasimo darbų, taip pat tiltų ir kelių (gatvių) perdavimo konstrukcijose, bei kitiems elektroninių ryšių įrenginiams įrengti ir jiems apsaugoti. Skirstomasis punktas – vieta, kurioje įrengiami elektroninių ryšių įrenginiai (perjungimo (komutavimo) įrenginiai, skirstytuvai, perdavimo priemonės ir kt.), skirti fiziniam elektroninių ryšių inžinerinių tinklų ir (ar) sistemų sujungimui (patalpa, niša, skirstomoji spinta, skirstomoji dėžutė, stulpelis ir kt.). Šulinys – požeminė kamera, skirta ryšių kabelių kanalams įrengti bei ryšių kabeliams juose įverti ir (arba) išverti, tvirtinti, sujungti, naudoti ir kitiems ryšių įrenginiams įrengti bei jiems apsaugoti. Valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vamzdynas – vamzdžių, skirtų ryšių kabeliams tiesti, sistema. 6. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais patvirtintuose statybos techniniuose reglamentuose, nurodytuose šių Taisyklių IV skyriuje, pateiktas sąvokas. III. SANTRUMPOS 7. Taisyklėse vartojamos tokios santrumpos: 7.1. TSM – termiškai susitraukiančios movos (termofitai); 7.2. PVC – polivinilchloridas; 7.3. PV – polivinilas; 7.4. PE – polietilenas; 7.5. HDPE – didelio tankio polietilenas; 7.6. RKKS – ryšių kabelių kanalų sistema; 7.7. ŠL – šviesolaidinė linija; 7.8. KRL – kabelinė ryšio linija. IV. PAGRINDINIAI STATINIŲ PROJEKTAVIMO IR STATYBOS REIKALAVIMAI 8. Elektroninių ryšių linijų, RKKS, pastatų, bokštų, antenų stiebų ir kitų statinių projektavimas, įrengimas ir statybos darbai vykdomi vadovaujantis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų nuostatomis bei Taisyklių nustatytais specialiaisiais reikalavimais. 9. Statybos dalyviai (statytojas (užsakovas), statinio projektuotojas, rangovas, tiekėjas ir kt.) yra atsakingi ir turi užtikrinti, kad elektroninių ryšių statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, kad nekeltų pavojaus asmenims, gyvūnams bei turtui ir visuomenės interesams. 10. Statybos dalyviai (statytojas (užsakovas), statinio projektuotojas, rangovas, tiekėjas ir kt.) privalo užtikrinti, kad elektroninių ryšių statinys tenkintų esminius statinio reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. 11. Elektroninių ryšių statinių statyboje naudojami statybos produktai turi būti tinkami panaudoti pagal paskirtį ir atitikti kitus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2140). 12. Elektroninių ryšių infrastruktūroje naudojama aparatūra ir (arba) įrenginiai, ryšių kabeliai ir laidai turi atitikti galiojančius jiems skirtus Lietuvos standartų, Europos standartų organizacijų – Europos standartizavimo komiteto, Europos elektrotechnikos standartizavimo komiteto ar Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtų standartų, o tokių nesant, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, Tarptautinės standartizavimo organizacijos ar Tarptautinės elektrotechnikos komisijos priimtų tarptautinių standartų ar rekomendacijų reikalavimus. 13. Projektuojant ir statant (rekonstruojant, kapitališkai remontuojant) elektroninių ryšių statinius, turi būti laikomasi juose naudojamų aparatūros ir (arba) įrenginių, kabelių ir laidų gamintojų reikalavimų, jeigu Taisyklės nenumato kitokių reikalavimų. 14. Elektroninių ryšių statinių statybai turi būti atliekamas jos poveikio aplinkai vertinimas, jeigu ši veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) 1 priedėlį „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“, arba į 2 priedėlį „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašas“ (televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas, kai bendras siųstuvų galingumas 20 kW ir daugiau, ir kt.), ir jeigu planuojamos ūkinės veiklos atrankos metu nustatoma, kad šiai veiklai yra privalomas jos poveikio aplinkai vertinimas. Tokia statyba galima tik esant atsakingos institucijos sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. 15. Elektroninių ryšių statinių projektavimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; Nr. 16) nustatyta tvarka ir sąlygomis. 16. Projektuojant ir statant nesudėtingus (tarp jų laikinus) elektroninių ryšių statinius (taksofono kabinas, konteinerio tipo komutavimo (perjungimo) įrenginius, radijo ryšio bazines stotis ir kt.) turi būti vadovaujamasi STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639; 2004, Nr. 90 (atitaisymas); 2004, Nr. 104 (atitaisymas); 2004, Nr. 136 (atitaisymas)) nuostatomis. Statiniai priskiriami nesudėtingiems (tarp jų laikiniems) statiniams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002. 17. Projektuojant ir statant elektroninių ryšių statinius (magistralinius tinklus, radijo, radijo ryšio ir televizijos bokštus, radijo ryšio statinius ir kt.), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639; 2004, Nr. 90 (atitaisymas); 2004, Nr. 104 (atitaisymas); 2004, Nr. 136 (atitaisymas)) priskirtus ypatingiems statiniams, vadovaujamasi šio reglamento nuostatomis. 18. Statybos leidimas elektroninių ryšių statiniams, kai jis yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, išduodamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (Žin. 2002, Nr. 55-2203) nustatyta tvarka. 19. Žemės darbai statant elektroninių ryšių statinius statybos sklype, esančiame riboto naudojimo teritorijoje, vykdomi ir leidimai žemės kasimo darbams vykdyti išduodami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ (Žin., 1999, Nr. 79-2348) nustatyta tvarka ir sąlygomis. 20. Projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius turi būti laikomasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652). 21. Projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius, statomus ar esančius saugomoje teritorijoje, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) reikalavimų. 22. Projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus elektroninių ryšių statinius, statomus ar esančius pajūrio juostoje, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3091) reikalavimų. 23. Elektroninių ryšių statinių projekto vykdymo ir statybos techninė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintų statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638) ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638) nustatytais atvejais ir tvarka. 24. Tinkamais naudoti laikomi elektroninių ryšių statiniai, kurie pripažinti tinkamais naudoti, kai tai yra privaloma, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1. 11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475). 25. Statybvietės turi būti įrengtos ir statybos darbai turi būti vykdomi laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 7-155), ir Saugos ir sveikatos taisykles statyboje DT 5-00, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-74). 26. Elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą žemėje, kuri jiems priklauso nuosavybės teise, taip pat jei yra nustatytas servitutas ar elektroninių ryšių tinklų teikėjai turi teisę naudoti žemę kitu pagrindu, nekeisdami žemės paskirties. 27. Asmenys, suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę viešųjų ryšių tinklams tiesti nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, kolektoriais, kitais statiniais. 28. Elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimo darbus, atliekamus statant, rekonstruojant ar nugriaunant pastatus, tiltus ir kitus statinius, suderinę su elektroninių ryšių infrastruktūros savininkais, turi atlikti statybų užsakovai savo lėšomis pagal elektroninių ryšių infrastruktūros savininkų nurodytas technines sąlygas, jei statybų užsakovai ir elektroninių ryšių infrastruktūros savininkai nesusitaria kitaip. 29. Baigęs elektroninių ryšių infrastruktūros statybos, įrengimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus, asmuo turi sutvarkyti žemės savininkų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį (sutvarkyti aplinką, apželdinti žaliuosius plotus, atnaujinti dangą ir kt.). Žemės savininkai neturi teisės reikalauti atlikti kitus papildomus darbus ir padidinti darbų apimtį. 30. Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūrą eksploatuojančio asmens įgalioti darbuotojai ar kiti atstovai turi teisę prižiūrėti elektroninių ryšių infrastruktūrą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles. 31. Prisijungti prie elektroninių ryšių tinklų be ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sutikimo draudžiama. V. RYŠIŲ KABELIŲ KANALŲ SISTEMOS ĮRENGIMAS PIRMASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 32. Klojant RKKS, kai atliekami žemės kasimo darbai, statybos darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150) bei statybos techninio reglamento STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ reikalavimus, statytojui (užsakovui) parengus statinio projektą, gavus leidimą statybos darbams bei pateikus kitus reikalingus privalomuosius dokumentus statybos darbams pradėti. 33. RKKS galima pradėti naudoti tik visiškai ją įrengus bei komisijai pasirašius pripažinimo tinkamu naudoti aktą statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nustatyta tvarka. ANTRASIS SKIRSNIS. ŽEMĖS DARBAI 34. Tiesiant ryšių kabelių kanalus bei įrengiant šulinius, juos remontuojant ar naudojant, paprastai atliekami šie žemės darbai: išardomi ir atstatomi šaligatviai bei važiuojamoji dalis; kasamos duobės ir tranšėjos; įrengiami sutvirtinimai grioviams ir tranšėjoms; užpilamos duobės ir tranšėjos; suplūkiamas gruntas; pakraunama ir išvežama atliekama žemė; išlyginamas gruntas ir atliekami kiti aplinkos tvarkymo darbai. 35. Prieš pradedant žemės darbus turi būti gauti visi tokiems darbams atlikti reikalingi leidimai. Vykdyti žemės darbus šalia esančių kitų požeminių ar antžeminių statinių leidžiama tik dalyvaujant minėtų statinių savininkui, jei statinio projektavimo sąlygų sąvade nenurodyta kitaip. 36. Prieš pradedant žemės darbus, griovys ir trasa turi būti tiksliai pažymėti pagal statinio projektą. Žymint trasą, turi būti pažymėta: 36.1. ašinė tranšėjos linija; 36.2. požeminiai įrenginiai; 36.3. trasos kertami kabeliai ir kiti požeminiai inžineriniai tinklai. 37. Trasa žymima gairėmis, panaudojant matavimo ruletes. Susikirtimo su kitais požeminiais statiniais vietos žymimos kuoleliais su atitinkamais užrašais: „kabelis“, „vandentiekis“ ir kt. Žymint trasą, nukrypti nuo darbo brėžinių leidžiama tik iš naujo suderinus statinio projektavimo sąlygas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153; 2003, Nr. 50-2238) nustatyta tvarka. 38. Kasant duobes ar tranšėjas gyvenamosiose vietovėse, aplink darbų vietą turi būti padaryti aptvarai su įspėjamaisiais užrašais. Jeigu dirbama kelyje ar prie kelio, statybos arba žemės darbų vadovas privalo pasirūpinti, kad darbo vietos būtų pažymėtos reikiamais kelio ženklais, aptveriamaisiais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui – ir signalinėmis šviesomis. Kelyje ne transporto priemonėse ar mechanizmuose esantys darbininkai privalo vilkėti ryškiaspalves įspėjamąsias liemenes. 39. Prieš pradedant darbus, trasoje esantys medžiai ir šulinių landos turi būti apsaugoti, kad nebūtų užpilti žeme ir nuo transporto priemonių. Prie priešgaisrinės saugos šulinių turi būti paliekamas laisvas privažiavimas. 40. Normaliam pėsčiųjų ir transporto eismui užtikrinti per griovius turi būti padaryti laikini tilteliai. Tilteliai gatvėse turi būti apskaičiuoti ne mažesniam kaip 10 tonų svoriui, o įvažiavimuose į kiemus – ne mažesniam kaip 7 tonų svoriui. Tiltelis turi būti tokio ilgio, kad jis atsiremtų ant natūralaus grunto už šlaito. Po transporto tilteliais griovių šlaitai turi būti sutvirtinti lentomis ir spyriais. TREČIASIS SKIRSNIS. TRANŠĖJOS STRUKTŪRA 41. Tranšėją turi sudaryti šios dalys: 41.1. išlyginamasis sluoksnis; 41.2. pirminio užpylimo sluoksnis; 41.3. galutinio užpylimo sluoksnis. 42. Išlyginamasis sluoksnis yra ant grunto ar pasirinktos pagrindu konstrukcijos formuojamas statybos produktų sluoksnis, ant kurio bus klojami ryšių kabeliai arba vamzdžiai. Išlyginamojo sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Tranšėjose, kuriose bus klojami ryšių kabeliai, išlyginamajam sluoksniui naudojamas smėlis, žvyras arba skalda, jeigu statinio projekte nenumatyta kitaip. Maksimalus išlyginamajam sluoksniui naudojamo smėlio, žvyro ar skaldos sudėtinių dalelių dydis neturi viršyti 10 procentų vamzdžio skersmens, bet negali būti didesnis kaip 20 mm. Tranšėjose, kuriose bus klojami ryšių kabeliai, naudojamas 0,1 m smėlio arba sijotos žemės sluoksnis. Jeigu gruntas atitinka šiuos reikalavimus, išlyginamojo sluoksnio nereikia. 43. Pirminio užpylimo sluoksnis yra statybos produktų sluoksnis, pilamas virš išlyginamojo sluoksnio aplink vamzdį ar ryšių kabelį siekiant juos apsaugoti. Pirminio užpylimo sluoksnio virš vamzdžio storis turi būti ne didesnis kaip 0,3 m ir ne mažesnis kaip 0,15 m. Pirminio užpylimo sluoksnio virš ryšių kabelio storis turi būti ne didesnis kaip 0,3 m ir ne mažesnis kaip 0,1 m. Pirminio užpylimo statybos produktai turi atitikti reikalavimus, nurodytus Taisyklių 43 punkte. Pirminio užpylimo sluoksnio statybos produkto tankis turi būti toks, kad vamzdžio ar ryšių kabelio deformacija neviršytų techninėje specifikacijoje nustatytų leistinų dydžių. 44. Apgyvendintoje vietovėje pagal konkrečias sąlygas galutinio užpylimo sluoksniui turi būti naudojami lengvai tankinami statybos produktai. Neapgyvendintoje vietovėje galima naudoti iš tranšėjos iškastą gruntą. Galutinio užpylimo statybos produktams turi būti taikomos tokio grūdėtumo normos: 1 m storio sluoksnyje (matuojant nuo vamzdžio ar ryšių kabelio viršaus) negali būti didesnių kaip 0,3 m skersmens akmenų ar skaldos atplaišų. Galutinio užpylimo sluoksnio statybos produktai turi būti skirtingo grūdėtumo, kad neliktų tarpų, kurie padidina netolygaus įšalo galimybę. KETVIRTASIS SKIRSNIS. TRANŠĖJOS GYLIS 45. Minimalus vamzdžių klojimo gylis (minimalus atstumas nuo grunto paviršiaus iki viršutinio vamzdžio viršutinės briaunos) pateiktas šių Taisyklių 1 priedo 1 lentelėje. 46. Tranšėjų gylis įvade į šulinius pateiktas šių Taisyklių 1 priedo 2 lentelėje. PENKTASIS SKIRSNIS. VAMZDŽIŲ TIPO PARINKIMAS 47. Vamzdžių tipas parenkamas atsižvelgiant į vamzdžių paskirtį, vamzdžių klojimo vietą, vamzdžių klojimo gylį, pirminio užpylimo tipą, pirminio užpylimo tankinimo technologiją, transporto apkrovą, grunto savybes. ŠEŠTASIS SKIRSNIS. VAMZDŽIŲ PERĖJIMAS PER BETONINES KONSTRUKCIJAS 48. Kai vamzdžiai kerta betonines konstrukcijas (šulinių sienas, statinių pamatus ir pan.), turi būti naudojamos specialiai tam skirtos movos. Movos viduje turi būti guminis tarpiklis, o išorinė movos dalis turi būti apibetonuojama. Vietoje movos galima naudoti didesnio skersmens trumpą vamzdį, o vietoje guminio tarpiklio ertmes užpildyti poliuretano putomis. 49. Jei nereikalaujama hermetiškumo vandeniui, vamzdis apibetonuojamas tiesiog sienoje, be movos. SEPTINTASIS SKIRSNIS. KANALŲ KRYPTIES PAKEITIMAI 50. Kanalo kryptis turi būti keičiama taip, kad tempiamo kabelio trintis į vamzdžio sieneles būtų kuo mažesnė. PVC vamzdžių mažiausias leidžiamas lenkimo spindulys yra 300 x d (d – išorinis vamzdžio skersmuo). Lenkiamo vamzdžio galai turi būti paremti taip, kad lenkimas nesusidarytų vamzdžių sujungimo vietose. Didžiausias leistinas jungties kampo nukrypimas yra 2 laipsniai. 51. Vamzdžių sujungimui turi būti naudojami ne daugiau kaip 45 laipsnių kampiniai vamzdžiai. Didesnio kampo kampiniai vamzdžiai gali būti naudojami tik vietose, kur vamzdžiai įvedami į statinius ar elektroninių ryšių įrenginius. AŠTUNTASIS SKIRSNIS. VAMZDŽIŲ ĮRENGIMO IR REMONTO DARBAI 52. Visi su vamzdžių įrengimu susiję darbai – vamzdžių pjovimas, jungimas, betoninių konstrukcijų (šulinių sienų, statinių pamatų ir pan.) kirtimas – turi būti atliekami laikantis vamzdžių gamintojų nustatytų reikalavimų ir naudojant tik jų komplektuojamuosius statybos produktus. DEVINTASIS SKIRSNIS. DUOBĖS TIPINIAMS ŠULINIAMS ĮRENGTI 53. Duobių tipiniams šuliniams įrengti matmenys pateikti šių Taisyklių 1 priedo 5 lentelėje. Esant biriam gruntui būtina sutvirtinti duobės kraštus. DEŠIMTASIS SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP ŠULINIŲ 54. RKKS trasa ir jos atskiros atkarpos turi būti kuo tiesesnės. Atstumas tarp šulinių tiesiuose RKKS trasos ruožuose neturi viršyti 300 m. 55. Kampiniai vamzdžiai RKKS atkarpose tarp šulinių gali būti naudojami tik nesant objektyvios galimybės įrengti tiesios atkarpos tarp šulinių. 56. Jeigu atkarpoje tarp dviejų šulinių panaudotas kampinis vamzdis, trasos ilgis tarp šulinių neturi viršyti 90 m, o trumpesnės atkarpos iki kampinio vamzdžio ilgis neturi viršyti 20 m. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS. ĮVADINIAI ŠULINIAI 57. Įvadiniai šuliniai įrengiami prie telefono stočių ar kitų statinių bei įrenginių ir yra skirti ryšių kabeliams į minėtus statinius ar įrenginius įvesti. 58. Įvadinių šulinių, įrengiamų prie telefono stočių, dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą telefono stoties talpą. Šie įvadiniai šuliniai iš išorės turi būti padengiami hidroizoliacine medžiaga. Įvado kanalas turi turėti nuolydį į įvadinio šulinio pusę. Esant tikimybei, kad įvadiniame šulinyje gali būti vandens, įvadiniame šulinyje turi būti įrengtas drenažas. 59. Įvadinio šulinio į statinius su rūsiu dydis parenkamas taip, kad užtikrintų reikalingą kanalų skaičių įvade ir praeinančių kanalų skaičių. Įvadinio šulinio matmenys turi būti tokie, kad leistų padaryti įvado nuolydį į įvadinio šulinio pusę. Atstumas nuo įvadinio šulinio iki statinio neturi viršyti 30 m. 60. Įvado vamzdžio angos iš abiejų pusių turi būti hermetizuotos taip, kad dujos ir drėgmė nepatektų į statinio vidų. DVYLIKTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI KOLEKTORIŲ STATYBAI 61. Kolektoriuose be ryšių kabelių gali būti klojami įvairios paskirties kabeliai ir vamzdynai: elektros kabeliai; dujotiekio vamzdžiai; šiluminės trasos vamzdžiai; vandens drenažas ir kt. 62. Kolektoriuose turi būti angos įrenginiams įleisti į kolektorių, jei to negalima padaryti per įprastas priėjimo vietas. 63. Kolektoriuose ryšių kabeliai turi būti guldomi ant iškyšų, kad būtų lengvai pasiekiami juos tiesiant, naudojant bei remontuojant. 64. Sunkiems (didesnio kaip 50 kg svorio) statybos produktams, konstrukcijoms ar jų elementams perkelti kolektoriuose turi būti numatyti tam skirti įrenginiai (pvz.: bėgiai, kabliai blokams, kėlimo mechanizmams ir pan.). 65. Metalinių konstrukcijų kolektoriuose ilgaamžiškumas turi būti toks pats, kaip ir kitų kolektoriaus konstrukcijų. Kolektoriuose turi būti numatytos priemonės vandens kondensatui mažinti. 66. Kolektoriuose ryšių kabelių atstumas nuo elektros kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. 67. Kabeliams tvirtinti kas 0,9 m viena nuo kitos sustatomos gembės, prie kurių tvirtinamos iškyšos. Atstumas tarp iškyšų pagal vertikalę turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m. 68. Kolektoriuose turi būti palaikoma temperatūra, numatyta ryšių kabelio gamintojo techninėje specifikacijoje. 69. Projektuojant kolektorių, turi būti įvertinti leistini ryšių kabelių išlenkimai. Ryšių kabeliai turi būti apsaugoti nuo graužikų, vibracijos, smūgių ir kitų pažeidimų. 70. Įrenginiams įleisti į kolektorius ir įrengimo darbams atlikti virš tarnybinio įėjimo turi būti numatytos angos. Statybos laikotarpiu gali būti padarytos papildomos angos, kurios vėliau turi būti užtaisomos. Atstumas tarp dviejų įėjimo angų neturi būti didesnis kaip 500 m. Durys turi būti įrengtos taip, kad nebūtų galima jų blokuoti ir kad jos būtų hermetiškos. 71. Pertvaros, skirtos apsaugoti nuo gaisro ir potvynio plitimo, turi būti įrengiamos taip, kad tarp jų būtų bent viena įėjimo anga. 72. Visi ryšių kabeliai ir vamzdynai turi būti pritvirtinti taip, kad jų neveiktų pakeliamosios jėgos. Kolektorius po važiuojamąja dalimi turi būti įrengtas taip, kad jo viršus būtų ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo važiuojamosios dalies paviršiaus. 73. Kolektoriuje turi būti savaiminis arba mechaninis vėdinimas. Mechaninis vėdinimas turi būti įrengtas kolektoriuose, kur yra didelis pavojus, kad į kolektorių gali patekti kenksmingos medžiagos. Visais kitais atvejais pakanka savaiminio vėdinimo. 74. Kolektoriuje turi būti įrengta drenažo sistema, kuri, įvertinus galimą patekti į kolektorių vandens kiekį, turi būti pakankama vandeniui iš kolektoriaus pašalinti. TRYLIKTASIS SKIRSNIS. ATSTUMAI IKI KITŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ 75. Klojant RKKS lygiagrečiai su kitais požeminiais inžineriniais tinklais arba juos kertant, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai, už nurodytus šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS PER TILTUS 76. Tiltais per vandens telkinius, geležinkelio kelius bei kelius (gatves), taip pat viadukais ir estakadomis (toliau – tiltai) RKKS kanalai gali būti klojami tiltų vidinėse konstrukcijose numatytose vietose, atsižvelgiant į tilto konstrukcijų judėjimą temperatūros siūlių vietose ir vibraciją dėl transporto. 77. Ryšių kabelių kanalai gali būti įrengiami tilto šaligatvyje. Nesant galimybės nutiesti vamzdžius tilto šaligatvyje, ryšių kabelių kanalai įrengiami specialiose metalinėse konstrukcijose, pakabintose arba pritvirtintose prie tilto arba po tiltu. Šiuo atveju tipinėse konstrukcijose pagal sijų matmenis pagaminami plieniniai tvirtinimo įtvarai. 78. RKKS vamzdžiai gali būti kabinami po tiltu naudojant vamzdžių laikiklius. Stacionarus laikiklis tvirtinamas prie vamzdžio išplatėjimo ir turi tvirtai apgaubti vamzdį, tuo tarpu nuimamame laikiklyje vamzdis gali judėti laisvai, atsižvelgiant į temperatūros pokyčius. Atstumas tarp laikiklių neturi viršyti 10 x de (de – vamzdžio išorinis skersmuo). 79. Šuliniai įrengiami ties tilto atramomis ir temperatūrinėmis siūlėmis. 80. Prireikus tiltuose gali būti įrengiami kitų, nei šių Taisyklių 1 priedo 5 lentelėje nurodytų, konstrukcijų šuliniai. 81. Atstumas tarp šulinių ant tilto neturi viršyti 100 m. 82. Tilto prieigose šuliniai įrengiami kaip įmanoma arčiau išorinės tilto atramos. 83. Ryšių kabelių kanalų ir šulinių konstrukcinė išraiška parenkama atsižvelgiant į tilto matmenis ir konstrukciją, tačiau kiekvienu atveju konstrukcinė išraiška pateikiama atskirai statinio projekte. PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS PER KELIUS (GATVES) 84. Perėjimuose per kelius (gatves) RKKS viršutinio vamzdžio viršutinė briauna turi būti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo kelio paviršiaus. Jeigu negalima įvykdyti šio reikalavimo, vamzdžiai guldomi į apsauginį gaubtą arba įbetonuojami, bet kiekvienu atveju konstrukcinė išraiška turi būti pateikiama atskirai statinio projekte. 85. Statybos darbams keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose atlikti būtina gauti kelio savininko ar valdytojo leidimą pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492). ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS PER GELEŽINKELIO KELIUS 86. Klojant RKKS per geležinkelio kelius, žemės kasimo darbai atliekami ne arčiau kaip 3 m nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto. 87. Kertant geležinkelio kelius, atstumas nuo geležinkelio kelio paviršiaus iki vamzdžio turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m. Vamzdžio galai horizontalioje plokštumoje turi būti nutolę nuo geležinkelio kelio žemės sankasos pagrindo krašto ne arčiau kaip 3 m. 88. Klojant RKKS vamzdžius po geležinkelio kelio linijomis, vamzdynas privalo turėti nuolydį iš vienos pusės į kitą arba iš centro į abi puses. 89. Kertant geležinkelio kelius, turi būti naudojami padidinto atsparumo PVC, PE arba plieniniai vamzdžiai. VI. KABELINĖS RYŠIŲ LINIJOS TIESIMAS PIRMASIS SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 90. Atliekant kabelinės ryšių linijos statybos darbus, nukrypimai nuo statinio projekto galimi tik iš naujo suderinus statinio projektavimo sąlygas statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nustatyta tvarka. 91. Prieš pradedant kabelinės ryšių linijos statybos darbus statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatytais atvejais turi būti gauti reikiami leidimai. Vykdyti statybos darbus požeminių ar antžeminių statinių apsaugos zonose leidžiama tik gavus šių statinių savininkų raštiškus sutikimus. 92. Pagrindinės kabelinės ryšių linijos sudėtinės dalys yra ryšių kabeliai bei jungiamieji kabelinės ryšių linijos įrenginiai: skirstomieji stovai, skirstomosios spintos, skirstomosios dėžutės, stulpeliai, movos ir kt. 93. Kabelinė ryšių linija gali būti tiesiama RKKS, tiesiogiai grunte ar apsauginiuose vamzdžiuose, kolektoriuose, šachtose ir (arba) rūsiuose, kertant kitus požeminius inžinerinius tinklus, per kelius (gatves), geležinkelio kelius, tiltus, vandens telkinius ir kitas kliūtis, taip pat stulpais (orinės linijos), įvedama į statinius ir įrenginius bei tiesiama patalpų viduje. 94. Nutiesta, sumontuota bei pripažinta tinkama naudoti kabelinė ryšių linija turi užtikrinti nenutrūkstamą ryšį tarp linijos įrenginių bei reikalaujamus perduodamo signalo parametrus. 95. Kabelinės ryšių linijos statinio projekte turi būti numatytos apsaugos priemonės nuo atmosferinių elektros iškrovų, o šalia elektros perdavimo linijų, elektrifikuotų geležinkelio kelių ir kitų elektros perdavimo priemonių – specialios elektros saugos priemonės. 96. Tiesiant šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių liniją, turi būti naudojami specialūs šviesolaidinio kabelio tiesimo metodai, užtikrinantys, kad šviesolaidinio kabelio skaidulų neveiktų pernelyg stipri mechaninė tempimo, lenkimo ir gniuždymo jėga. Šviesolaidinio kabelio lenkimo spindulio reikšmės klojimo ir įrengimo metu yra nurodytos jo techninėje specifikacijoje. 97. Šviesolaidinio kabelio skaidulos pailgėjimas negali viršyti 0,2 procento. Draudžiama viršyti kiekvienai šviesolaidinio kabelio konstrukcijai nustatytas maksimalias tempimo jėgas. Statyboje naudojami šviesolaidiniai kabeliai turi atitikti techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus. 98. Ryšių kabeliai, nutiesti tiesiogiai grunte, turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. 99. Draudžiama pažeisti ryšių kabelio apsauginę dangą. Tose vietose, kur ateityje bus atliekami žemės kasimo darbai, galintys pažeisti ryšių kabelį, ryšių kabeliai turi būti papildomai apsaugoti. 100. Ryšių kabelio tiesimo technologija parenkama atsižvelgiant į grunto ir kitų požeminių vamzdynų teritorinį išsidėstymą. Minkštame grunte ryšių kabeliai gali būti tiesiami tiesiogiai į atviros tranšėjos dugną ir užberiami iškasta išsijota žeme. Kietame grunte ryšių kabeliai turi būti tiesiami ant ne mažesnio kaip 0,1 m storio smėlio arba išsijotos žemės sluoksnio, lygiai paskleisto tranšėjos dugne, o virš ryšių kabelių turi būti užpiltas ne mažesnio kaip 0,1 m storio išsijotos žemės sluoksnis. 101. Prieš tiesiant kabelinę ryšių liniją, turi būti atliekami būgnuose esančių kabelių kontroliniai patikrinimai, kurių duomenys sutikrinami su gamintojo arba statytojo (užsakovo) pateiktais ryšių kabelių pasais ir sertifikatais. Šie duomenys įtraukiami į statinių pripažinimo tinkamais naudoti dokumentaciją. 102. Ryšių kabelį galima pradėti tiesti nuo bet kurio būsimos kabelinės ryšių linijos galo. Tačiau ryšių kabelių jungimų schemose reikia įrašyti visų ryšių kabelių būgnų gamyklinius numerius, o ryšių kabelių pasus ir atitikties dokumentus pridėti prie statybos techninės bei vykdymo dokumentacijos. 103. Ryšių kabelių tiesimo darbų vietos (grioviai, trasa, sankirtos su kliūtimis ir kt.) turi būti tiksliai pažymėtos pagal statinio projektą ir darbo brėžinius. Ryšių kabelių trasa žymima gairėmis, o sankirtų su požeminėmis kliūtimis vietos – kuoleliais su atitinkamais užrašais: „kabelis“, „vandentiekis“ ir pan. Žymint trasą nukrypti nuo darbo brėžinių leidžiama tik iš naujo suderinus projektavimo sąlygas statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nustatyta tvarka. 104. Šuliniuose, kolektoriuose ir šachtose ryšių kabeliai turi būti sužymėti. Šviesolaidiniai kabeliai dažomi geltonomis juostomis (dvi 0,2 m pločio geltonos juostos su 0,1 m tarpu) ir žymimi prie HDPE arba šviesolaidinio kabelio pritvirtinant švininę arba plastikinę ne mažesnę kaip 40 mm pločio ir 20 mm aukščio baltą arba geltoną kortelę. Užrašai ant švininių kortelių iškalami specialiais kaltukais, o ant plastikinių kortelių užrašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams. Varinių ir šviesolaidinių kabelių žymėjimo kortelėse turi būti pateikta šių Taisyklių 204 punkte nurodyta informacija. 105. Kabelinė trasa tarp kabelinės ryšių linijos įrenginių ir atsišakojimų privalo būti tiesiama taip, kad linijinių sujungimų kiekis būtų kuo mažesnis. Tiekėjų pristatomi kabelių būgnai turi būti pritaikyti technikai, naudojamai ryšių kabeliui įpūsti ar pratraukti vamzdžiais arba tiesti grunte. ANTRASIS SKIRSNIS. ŠVIESOLAIDINIŲ KABELIŲ IR KITŲ STATYBOS PRODUKTŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS 106. Projektavimo metu šviesolaidinių kabelių konstrukcijos (dielektriniai, armuoti, povandeniniai, stotiniai, kabinami ant atramų ir pan.) parenkamos taip, kad jų parametrai atitiktų konkrečios trasos ypatumus. 107. Apsauginių vamzdžių tipai ir parametrai turi atitikti šių Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje nurodytus tipus ir parametrus. Jeigu gamintojas garantuoja reikiamą vamzdžių tvirtumo klasę, atsparumą vidiniam spaudimui ir kitus apsauginių vamzdžių techninius reikalavimus, vamzdžių sienelių storis gali skirtis nuo nurodytų šių Taisyklių 1 priedo 9 lentelėje. 108. Tiesiant šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių liniją, be šviesolaidinio kabelio ir apsauginių vamzdžių, naudojamos šios dalys ir statybos produktai, kurių techniniai parametrai turi atitikti konkrečių statinio projektų specifikacijas ar normatyvinius statybos techninius dokumentus: 108.1. šviesolaidinio kabelio jungimo movos (tiesioginės, atsišakojimo); 108.2. šviesolaidinės kabelinės ryšio linijos įrenginiai; 108.3. vienos jungties jungiamasis šviesolaidis; 108.4. dviejų jungčių jungiamasis šviesolaidis; 108.5. šviesolaidžių jungties pagrindas; 108.6. HDPE movos; 108.7. dėžės šviesolaidinio kabelio sujungimo movoms ir šviesolaidinio kabelio atsargoms patalpinti; 108.8. gelžbetoniniai stulpeliai su kontroliniu matavimo punktu; 108.9. technologiniai, įspėjamieji ir nurodomieji šviesolaidinio kabelio elektroninių ryšių linijos trasą žymintys ženklai; 108.10. zondai šviesolaidinio kabelio movų ir atsargų vietai nustatyti; 108.11. signalinis laidas šviesolaidinio kabelio trasai nustatyti ir apsaugoti; 108.12. įspėjamoji juosta šviesolaidinio kabelio apsaugai. TREČIASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS RKKS 109. RKKS ryšių kabelis įpučiamas į apsauginį vamzdį arba veriamas į kanalą be apsauginio vamzdžio. Jeigu šio metodo neįmanoma pritaikyti, naudojamos mechaninės ryšių kabelio įtraukimo į RKKS priemonės. 110. Turint laisvą kanalą, šviesolaidinį kabelį RKKS galima tiesti ir be apsauginio vamzdžio. 111. Ryšių kabelius įvesti į RKKS leidžiama, jei aplinkos oro temperatūra nėra žemesnė už ryšių kabelio gamintojo specifikacijoje nustatytą normą. 112. Įvedant ryšių kabelį per kelis RKKS taškus, turi būti užtikrinta ryšių kabelio apsauga nuo mechaninių pažeidimų kanalo įėjime ir išėjime kiekviename šulinyje. 113. Įvedant ryšių kabelį į RKKS, būtina laikytis ir kontroliuoti įtempimo galią, kad ji neviršytų galios, nurodytos ryšių kabelio techninėje specifikacijoje. Į RKKS kanalą įtraukiamo ryšių kabelio ilgis turi būti parenkamas atsižvelgiant į didžiausią leistiną tempimo jėgą konkrečiai ryšių kabelio konstrukcijai, trintį vamzdyje ir ryšių kabelio svorį. 114. Jeigu į šulinį įeinančių ir išeinančių kanalų skaičius bei išdėstymo forma yra vienoda, kanalas ir jame tiesiamas ryšių kabelis turi būti pažymimi tuo pačiu numeriu. 115. Šuliniuose ryšių kabeliai negali būti susipynę ar tarpusavyje susikryžiavę. 116. Ryšių kabeliai apžiūros įrenginiuose turi būti sužymėti, suguldyti ant iškyšų ir pririšti prie jų. Movos turi būti suguldomos tarp gembių. 117. Atstumas nuo ryšių kabelio iki šulinio perdengimo ir šulinio grindų turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. 118. Pabaigus ryšių kabelio tiesimo darbus, vamzdžių įėjimo angos turi būti sandariai hermetizuotos. KETVIRTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS KOLEKTORIUOSE 119. Atstumas tarp elektros ir varinių ryšių kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m. Kai sankirtoje su elektros kabeliais šis atstumas negali būti išlaikytas, varinis ryšių kabelis turi būti įtrauktas į apsauginį vamzdį. 120. Šviesolaidiniai kabeliai gali būti tiesiami greta elektros kabelių. Elektros pastotėse turi būti tiesiami dielektriniai šviesolaidiniai kabeliai. 121. Atstumas tarp ryšių kabelių ir kitų inžinerinių tinklų turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. 122. Ryšių kabeliai neturi būti tarpusavyje susikryžiavę ar susipynę. 123. Visi kolektoriuose tiesiami ryšių kabeliai turi būti sužymėti, suguldyti ant iškyšų ir pririšti prie jų. Kolektoriuose šviesolaidinis kabelis turi būti dažomas geltonomis juostomis ne rečiau kaip 10 m atstumu viena nuo kitos. 124. Jeigu ryšių kabelius gali pažeisti graužikai, ryšių kabeliai privalo turėti sustiprintus, šarvuotus arba graužikams atsparius apvalkalus arba graužikams atsparias chemiškai apdorotas dangas. PENKTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS PER TILTUS 125. Tiltais ryšių kabeliai turi būti tiesiami tiltų konstrukcijoje numatytais kanalais (vamzdžiais arba latakais), o jų nesant – apsauginiuose vamzdžiuose, tačiau turi būti atsižvelgta į tilto konstrukcijų judėjimą temperatūros siūlių vietose, vibraciją dėl transporto bei tiltus naudojančių įmonių technines sąlygas. 126. Vietose, kur galimos didelės vibracijos (pvz.: tilto atramų sujungimų išsiplėtimuose) arba kur yra pernelyg didelių lenkimų pavojus (pvz.: kabelio atkarpos tarp tiltų ir stačių šlaitų), ryšių kabeliai turi būti apsauginiuose vamzdžiuose. 127. Ryšių kabelius jungti ant tiltų draudžiama. ŠEŠTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS TIESIOGIAI GRUNTE 128. Ryšių kabeliams tiesti tiesiogiai grunte gali būti naudojami šie metodai: 128.1. tiesimas tranšėjose; 128.2. tiesimas kabelio klotuvu. 129. Ryšių kabeliai tiesiogiai grunte turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,75 m gylyje nuo žemės paviršiaus. 130. Tiesiogiai į gruntą gali būti klojami tik padidinto mechaninio atsparumo dielektriniai, armuoti, šarvuoti arba apsaugoti apsauginiu HDPE šviesolaidiniai kabeliai. 131. Tiesiant ryšių kabelius būtina užtikrinti, kad nebūtų viršyta mechaninė apkrova, kuri sukeliama ryšių kabeliams taikant pasirinktą vieną iš šių Taisyklių 128 punkte nurodytų tiesimo metodų, taip pat didžiausia leistina ryšių kabelio tempimo jėga, lenkimo spindulys ir gniuždymo jėga, nurodyti techninėse specifikacijose. 132. Ryšių kabeliai, užkasti tiesiogiai į gruntą, turi būti apsaugoti nuo atsitiktinių pažeidimų padengiant juos apsaugine danga. Tiesiant ryšių kabelį bet kuriuo iš šių Taisyklių 128 punkte nurodytų metodų, neturi būti pažeista ryšių kabelio apsauginė danga. SEPTINTASIS SKIRSNIS. RYŠIŲ KABELIŲ TIESIMAS TRANŠĖJOSE 133. Ryšių kabelis, tiesiamas tranšėjoje, negali būti įtemptas ir turi būti prigludęs prie tranšėjos dugno. 134. Prieš kasant tranšėjas turi būti nustatytos esamos kabelių ar kitų požeminių inžinerinių tinklų trasos, į darbų vietą iškviesti požeminių inžinerinių tinklų savininkai, ir darbai atliekami šių savininkų rašytiniu leidimu. 135. Jeigu gruntas uolingas, tranšėjos dugnas turi būti padengtas 0,1 m smėlio arba smulkaus grunto sluoksniu. Ryšių kabelį turi dengti ne mažesnio kaip 0,1 m storio smulkaus neakmeningo grunto sluoksnis. Ant ryšių kabelio pilamas gruntas neturi pažeisti ryšių kabelio. 136. Tiesiant tranšėjoje kelis ryšių kabelius, jie turi būti guldomi lygiagrečiai, jų nekryžiuojant. 137. Jeigu tiesiant kelis ryšių kabelius jų statybinių ilgių skirtumai neleidžia movas daryti vienoje vietoje, o ilgių skirtumas ne didesnis nei 20 m, tai ilgesni ryšių kabeliai nupjaunami taip, kad sujungtos movos būtų šalia. 138. Prieš užkasant tranšėją, visi požeminiai statiniai ir įrenginiai turi būti pažymėti darbo brėžiniuose nurodant atstumus iki kitų šalia esančių statinių. AŠTUNTASIS SKIRSNIS. KELIŲ (GATVIŲ) IR ŽEMĖS SANKASŲ KIRTIMAS TIESIANT RYŠIŲ KABELIUS 139. Perėjimuose per kelius (gatves) ir žemės sankasas kabelinė ryšių linija gali būti tiesiama šiais būdais: 139.1. kasant tranšėją; 139.2. kabelio klotuvu; 139.3. požeminiais vamzdžiais; 139.4. orine linija. 140. Kai naudojamas tranšėjos kasimo būdas, tranšėjoje paklojamas vamzdis, po to tranšėja užkasama ir toje vietoje sutankinamas gruntas. Į vamzdį įtraukus apsauginį vamzdį arba ryšių kabelį, vamzdžio galai turi būti hermetizuoti. 141. Tiesimo kabelio klotuvu būdas, kai ryšių kabelis tiesiamas tiesiogiai į gruntą, gali būti naudojamas tik kertant kelius, dviračių takus ir kitas vietas su žvyro danga, kur nėra didelio judėjimo. Kitais atvejais ryšių kabeliai, tiesiami po žeme, turi būti apsauginiuose vamzdžiuose. Apsauginiai vamzdžiai klojami pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių V skyriuje. Paklojus apsauginį vamzdį ir pravėrus jame ryšių kabelį, vamzdžio įėjimo ir išėjimo angos turi būti hermetizuotos. Prieš tiesiant ryšių kabelius arba apsauginius vamzdžius kabelio klotuvu turi būti atkastos požeminių inžinerinių tinklų kirtimo vietos arba įrengti požeminiai perėjimai. 142. Kai tiesiama požeminiais vamzdžiais, vamzdžiai įrengiami kryptinio gręžimo arba pradūrimo būdu pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių V skyriuje. Į vamzdžius, įrengtus pradūrimo arba kryptinio gręžimo būdu, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis. DEVINTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU GELEŽINKELIO KELIAIS 143. Per sankirtas su geležinkelio keliu kabelinė ryšių linija tiesiama apsauginiuose vamzdžiuose, kurie klojami pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus šių Taisyklių V skyriuje. 144. Per sankirtas su geležinkelio keliu kabelinė ryšių linija tiesiama požeminiais vamzdžiais, panaudojant pradūrimo arba kryptinio gręžimo būdą, pagal šio Taisyklių skyriaus aštuntojo skirsnio reikalavimus kelių kirtimui. 145. Šviesolaidiniai kabeliai, tiesiami šalia geležinkelio kelio bėgių, turi turėti dielektrinį apvalkalą. DEŠIMTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU MELIORACIJOS GRIOVIAIS 146. Tiesiant ryšių kabelius per melioracijos griovius, atliekamus darbus privaloma suderinti su melioracijos sistemų savininkais. 147. Kai ryšių kabeliai per melioracijos griovius tiesiami požeminiais vamzdžiais, vamzdžiai įrengiami kryptinio gręžimo būdu pagal RKKS klojimo reikalavimus, nurodytus Taisyklių V skyriuje. Vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 1,5 m gylyje nuo melioracijos griovio dugno. Į vamzdžius, įrengtus kryptinio gręžimo būdu, įtraukiamas ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis. 148. Kai melioracijos grioviai kertami iškasant tranšėją šlaitais nuo viršaus iki apačios, ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis tiesiamas ne mažesniame kaip 0,8 m gylyje nuo griovio dugno, o 0,5 m gylyje uždengiamas betonine apsaugine plokšte. Nukasti šlaitai atstatomi ir padengiami velėna. 149. Seklūs (iki 1,5 m gylio nuo žemės paviršiaus iki griovio dugno) melioracijos grioviai gali būti kertami kabelio klotuvu, tačiau ne mažesniame kaip 1 m gylyje nuo griovio dugno. Ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis 0,5 m gylyje nuo griovio dugno uždengiamas betonine plokšte. Nukasti šlaitai sutvarkomi ir padengiami velėna. VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU VANDENS TELKINIAIS 150. Kertant vandens telkinius ryšių kabeliai gali būti tiesiami: 150.1. po vandeniu; 150.2. tiltais; 150.3. orine linija. 151. Po vandeniu tiesiami ryšių kabeliai turi būti šarvuoti. 152. Tiesiant ryšių kabelius per laivybinius vandens telkinius, galima numatyti rezervinį kabelį ne arčiau kaip kas 300 m vienas nuo kito. Rezervinio kabelio tiesimo per laivybinius vandens telkinius tarpstotinėms jungimo linijoms būtinumas nustatomas statinio projekte. Jeigu ryšių kabelio trasoje yra tiltas, vienas kabelis tiesiamas tiltu, o rezervinis povandeninis ryšių kabelis tiesiamas tokiu atstumu nuo tilto, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje, tiek kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms. 153. Ryšių kabeliai per laivybinius vandens telkinius negali būti tiesiami: 153.1. laivų ar keltų stovėjimo vietose; 153.2. pramoniniu būdu kasamo grunto ar žvyro vietose; 153.3. ledų sangrūdų vietose. 154. Ryšių kabeliai per laivybinius vandens telkinius turi būti tiesiami siauriausioje tiesioje vandens telkinio dalyje su neišplaunama vaga ir lėkštais krantais vietose, kur krantai nepaliesti erozijos. Nesant objektyvių galimybių įvykdyti šio punkto reikalavimus, būtina sutvirtinti kranto povandeninę ir antžeminę dalį. 155. Ryšių kabelio trasa per laivybinius vandens telkinius nuo viadukų ir geležinkelio kelio tiltų turi būti tiesiama žemiau viadukų ir geležinkelio kelio tiltų vandens telkinio tekėjimo kryptimi. Minimalus ryšių kabelio trasos atstumas nuo automobilių kelių tiltų ir geležinkelio kelio tiltų turi būti toks, kaip nurodyta šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje. 156. Per vandens telkinius, kurių gylis yra mažesnis kaip 3 m, ryšių kabeliai tiesiami dugne per visą vandens telkinio vagą. Ryšių kabelio gylis vandens telkinio dugne turi būti numatomas statinio projekte. 157. Povandeninis ir požeminis ryšių kabeliai turi būti sujungiami ne arčiau kaip 30 m nuo kranto. 158. Jei vandens telkinio krantinė yra granitinė, akmeninė, betoninė ar medinė, povandeninio ir požeminio ryšių kabelio sujungimo vietose turi būti naudojami padidinto atsparumo vamzdžiai. Prireikus krantuose įrengiami šuliniai. Iš šulinių vamzdžiai išvedami į povandeninę trasos dalį. 159. Povandeninis ryšių kabelis turi būti pritvirtintas prie vandens telkinio dugno. 160. Ryšių kabeliai per vandens telkinius gali būti tiesiami požeminiais vamzdžiais, kurie klojami pagal RKKS klojimo reikalavimus, numatytus šių Taisyklių V skyriuje, kryptinio gręžimo būdu. 161. Ryšių kabeliai per vandens telkinius, kurių plotis yra mažesnis kaip 3 m, tiesiami šių Taisyklių 149 punkte nustatyta tvarka. 162. Kai vandens telkinio plotis yra nuo 3 iki 10 m, kabelinė ryšių linija gali būti tiesiama kabelio klotuvu. Vienas vandens telkinio krantas 10 m ruože išvalomas, kad nebūtų medžių, krūmų, kelmų ir kitų kliūčių tose vietose, kurias kirs ryšių kabelis. Abiejuose krantuose apsauginiai vamzdeliai turi būti įdėti į betonines movų dėžes, pastatytas neapsemiamose kranto vietose. 163. Jei vandens telkinio plotis yra didesnis kaip 10 m, sankirtoje su juo vandens telkinio dugnas ir krantai turi būti pagilinami ir išlyginami. Ryšių kabeliai arba apsauginis vamzdis turi būti tiesiami statinio projekte nurodytame tiesimo gylyje ir naudojant statinio projekte nurodytus tiesimo metodus. Vandens telkinio krantuose, neapsemiamose vietose, iškasami šulinėliai jungiamosioms movoms. DVYLIKTASIS SKIRSNIS. SANKIRTOS SU POŽEMINĖMIS KLIŪTIMIS 164. Prieš kertant požeminius inžinerinius tinklus, į darbų vietą turi būti iškviestas šių tinklų savininkas ir darbai atliekami šio savininko rašytiniu leidimu. 165. Ryšių kabeliai tiesiami apsauginiuose vamzdžiuose arba tiesiogiai grunte, laikantis atstumų, nurodytų šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje, tiek kiek jie neprieštarauja Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms. 166. Sankirtose su esančiu ryšių ar elektros kabeliu kasimo darbai turi būti atliekami rankiniu būdu. Jei grunte esantis kabelis yra mažesniame kaip 1,2 m gylyje, ryšių kabelis arba apsauginis vamzdis tiesiamas po esamu kabeliu. Jei grunte esantis kabelis yra 1,2 m gylyje ar giliau, tai ryšių kabelis ar apsauginis vamzdis turi būti tiesiamas virš šio kabelio ne mažesniame kaip 0,75 m gylyje. 167. Sankirtos su kitais inžineriniais tinklais (vandentiekiu, nuotekų kanalais, šilumine trasa, ryšių kabelių kanalais ir kt.) negali būti daromos tame pačiame gylyje, kaip ir šie tinklai. TRYLIKTASIS SKIRSNIS. TIESIMAS STULPAIS (ORINĖS LINIJOS) 168. Ant atramų (stulpų) kabinami tik tam skirti ryšių kabeliai nepažeidžiant ryšių kabelio techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. 169. Ryšių kabelis ir kabinimo trosas negali būti susiviję. Ant vienos stulpų linijos galima kabinti ne daugiau kaip du ryšių kabelius. Ryšių kabeliai kabinami priešingose stulpo pusėse, jiems tvirtinti naudojami gamintojų nurodyti ryšių kabelių tvirtinimo statybos produktai. 170. Maksimaliai leidžiamas ryšių kabelių linijų ilgis tarp atramų nustatomas pagal ryšių kabelio, troso ir atramų mechaninius parametrus, nustatytus gamintojo. 171. Statant orines linijas lygiagrečiai su jau esančiomis orinėmis linijomis, tarp linijų reikia laikytis saugaus atstumo, kuris turi būti ne mažesnis kaip dviejų šalia esančių linijų suminis nuosvyros atstumas, jei susitarimu su esančios kabelių linijos savininkais nėra numatytas mažesnis atstumas. 172. Kertant elektros linijas, turi būti išlaikytas kiek įmanoma statesnis kirtimo kampas, tačiau šis kampas neturi būti mažesnis kaip 45 laipsniai. 173. Atviro elektros transporto kontaktinio tinklo kirtimo ryšių kabelio atkarpa turi būti kuo trumpesnė, o nuotolis tarp ryšių kabelio atramų neturi viršyti 75 m. Jei nuotolis viršija 75 m, kabelių linijos išdėstomos požeminiuose vamzdžiuose. 174. Virš elektros transporto kontaktinių tinklų elektroninių ryšių orinių linijų laidų kirtimuose neturi būti sujungimų. 175. Orinių linijų atramose, kurios atskiria elektros linijų kirtimus, turi būti įrengtas žaibolaidis. 176. Orinė elektros linija gali kirsti visų rūšių elektroninių ryšių linijas padalijime ir atramoje, išskyrus neapsaugotas elektroninių ryšių linijas. Jų negalima montuoti elektros perdavimo linijų atramose. 177. Elektros perdavimo linijos laidus arba pakabinamą kabelį ir elektroninių ryšių linijas rekomenduojama montuoti atramos priešingose pusėse. 178. Kertant elektros linijas, elektroninių ryšių linijos išdėstomos po elektros linijomis arba pakabintu kabeliu, išskyrus elektros transporto kontaktinius tinklus. Kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įvykdyti šio reikalavimo, elektroninių ryšių linijas galima išdėstyti virš 380/220 V elektros linijų atstumu, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m. 179. Kertant elektros linijas, naudojamas kabelis, kuriame esantis elementas (trosas arba viela) turi būti papildomai izoliuotas. 180. Kertant elektros linijas, kurių įtampa mažesnė arba lygi 380/220 V, virš jų elektroninių ryšių linijos kabeliui turi būti užtikrinamas dvigubas tvirtinimas. 181. Elektroninių ryšių linijos išorinės izoliacijos medžiagoms užtikrinama dviguba apsauga nuo kertamų elektros linijų, kurių įtampa mažesnė arba lygi 380/220 V. 182. Atstumas tarp elektroninių ryšių linijų ir elektros linijų horizontaliosios krypties priartėjimuose (lygiagrečiai) nustatomas remiantis normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais ir apskaičiuojamas taip, kad neviršytų techninėje specifikacijoje nurodytų leidžiamų kliudymo normų nuo elektros linijų į elektroninių ryšių linijas. 183. Minimalūs atstumai tarp elektroninių ryšių linijų ir kitų inžinerinių tinklų išorinių gabaritų yra nustatyti šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje. Jei elektroninių ryšių linijų išdėstymas šiuose atstumuose nėra įmanomas, inžinerinių tinklų arba statinių savininkų tarpusavio susitarimu gali būti nustatomi mažesni atstumai. 184. Tiesiant ryšių kabelį orine linija, būtina užtikrinti, kad nebūtų viršytas didžiausias leistinas ryšių kabelio atsparumas tempimui, tarpai tarp stulpų, vėjo apkrova, apledėjimo apkrova, naudojant atitinkamas tvirtinimo priemones ir ryšių kabelio ištempimo metodą. 185. Ryšių kabelių orinėse linijose sankirta daroma ant stulpo mažiausiai 3 m aukštyje. Prie kelių orinės linijos ryšių kabelio jungimo vieta turi būti parinkta taip, kad prireikus ryšių kabelį būtų galima nuleisti žemyn ir nuo gretimų stulpų, nedarant žalos eismui. Jungimui reikia palikti tiek ryšių kabelio, kad jo galai siektų žemę ir pasiektų movos montavimo vietą, paliekant papildomą ryšių kabelio atsargą, kurios dydis numatytas statinio projekte. 186. Metalinės orinės linijos dalys turi būti įžemintos. Stulpams įžeminti naudojama ne plonesnė kaip 4 mm plieninė cinkuota viela, įžeminimas tvirtinamas stulpo paviršiuje vielos raiščiais ir sujungiamas su kabinimo trosu. KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS. ATSTUMAI IKI KITŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ 187. Tiesiant kabelinę ryšių liniją lygiagrečiai su kitais inžineriniais tinklais ar kertant šiuos tinklus, turi būti išlaikyti ne mažesni minimalūs atstumai už nurodytus šių Taisyklių 1 priedo 7 lentelėje tiek, kiek jie neprieštarauja Specialiosioms žemės ir miško naudojimo sąlygoms. Tikslūs atstumai nustatomi statinio projekte. PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS. REIKALAVIMAI RYŠIŲ KABELIŲ JUNGIMUI 188. Ryšių kabeliai jungiami naudojant tam skirtas movas. 189. Tiesiant ryšių kabelius RKKS, grunte ir orinėse linijose naudojamos termiškai susitraukiančios movos arba šalto jungimo technologijos movos. Termiškai susitraukiančios movos ir šalto jungimo technologijos movos turi būti pagamintos iš medžiagų, kurios ne mažiau kaip 30 metų nekeičia savo savybių. 190. Tiesiant ryšių kabelius tiesiogiai grunte, turi būti paliekama ryšių kabelių sujungimui reikalinga ryšių kabelio atsarga. 191. Pastatuose ir šachtose naudojamos termiškai susitraukiančios arba mechaniškai uždaromos movos. 192. Ryšių kabeliams sujungti statinių viduje naudojamos mechaniškai uždaromos movos turi būti pagamintos iš polietileno arba plastiko ir ne mažiau kaip 30 metų nekeisti savo savybių. 193. Visų tipų movos montuojamos laikantis šių movų gamintojo instrukcijų. 194. Šviesolaidinių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas laikantis saugos reikalavimų tik tam skirtoje patalpoje (spec. automobilis, palapinė), apsaugotoje nuo atmosferos poveikio. 195. Šviesolaidinių kabelių movų montavimas turi būti atliekamas tik su specialiai tam skirta įranga ir įrankiais. ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS. VARINIŲ RYŠIŲ KABELIŲ LAIDININKŲ JUNGTYS 196. Varinių ryšių kabelių laidininkams sujungti naudojamos šių tipų jungtys: 196.1. dešimties porų moduliai; 196.2. pavienės jungtys; 196.3. poros laidų susukimas. 197. Dešimties porų moduliai naudojami, kai jungiami 0,32-0,8 mm skersmens laidininkai. 198. Pavienės jungtys naudojamos, kai jungiami iki 1,2 mm skersmens laidininkai. Pavienėms atskirų kabelio laidininkų jungtims sudaryti turi būti naudojami tik tam skirti gamintojų pateikti įrankiai ir statybos produktai. 199. Dešimties porų moduliai ir pavienės jungtys turi būti su užpildu, kuris sujungimo vietas apsaugotų nuo drėgmės. SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS. KABELINĖS RYŠIŲ LINIJOS ELEKTROS PARAMETRAI 200. Pripažįstant tinkamais naudoti naujas, rekonstruotas ir kapitališkai suremontuotas varinių kabelių linijas, turi būti atliekami elektros matavimai, nurodyti šių Taisyklių 1 priedo 8 lentelėje. 201. Variniai ryšių kabeliai su kabelinės ryšių linijos įrenginiais turi atitikti šias elektros parametrų normas: 201.1. laidininkų izoliacijos varža turi būti didesnė arba lygi 1 GW/km; 201.2. didžiausia laidininkų poros talpa esant 500-2000 Hz dažniui turi būti didesnė arba lygi 45 nF/km; 201.3. pereinamasis slopinimas artimajame nesutankintų grandinių gale tu …