1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL IŠMETAMŲ LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIŲ IR JŲ TARPVALSTYBINIŲ PERNAŠŲ RIBOJIMO Šalys, pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją; susirūpinusios, kad dabartiniai išmetami lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekiai ir susidarantys antriniai fotocheminiai oksidantų produktai atitinkamose jų pasiekiamose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse daro žalą ekologiniu ir ekonominiu atžvilgiu gyvybiškai svarbiems gamtos ištekliams ir tam tikromis aplinkybėmis turi žalingą poveikį žmonių sveikatai; pažymėdamos, kad pagal Protokolą dėl išmetamų azoto oksidų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo, priimtą Sofijoje 1988 m. spalio 31 d., jau yra susitarta mažinti išmetamus azoto oksidų kiekius; pripažindamos, kad LOJ ir azoto oksidai prisideda prie troposferinio ozono susidarymo; taip pat pripažindamos, kad LOJ, azoto oksidai ir susidarantis ozonas pernešami per valstybių sienas ir daro poveikį kaimyninių valstybių oro kokybei; žinodamos, kad siekiant sumažinti fotocheminių oksidantų kiekį, remiantis fotocheminio oksidantų susidarymo mechanizmu, reikia mažinti išmetamus LOJ kiekius; taip pat žinodamos, kad EEB regione oro foniniuose lygiuose yra žmogaus veiklos metu išmetamo metano ir anglies monoksido, kuris prisideda prie to, kad epizodiškai smarkiai padidėja ozono kiekiai, ir, be to, kad pasauliniu mastu jų oksidacija, dalyvaujant azoto oksidams, skatina foninio troposferinio ozono susidarymą, prie kurio prisideda fotocheminiai reiškiniai; ir kad manoma, jog būsimuosiuose forumuose bus svarstomas metano ribojimas; prisimindamos, kad Konvencijos vykdomoji institucija savo šeštojoje sesijoje nurodė būtinybę riboti išmetamus LOJ kiekius ir jų tarpvalstybines pernašas, taip pat riboti fotocheminių oksidantų susidarymą ir poreikį, kad Šalys, kurios jau sumažino išmetamus tokių teršalų kiekius, išlaikytų ir analizuotų savo išmetamų LOJ normatyvus; pripažindamos kai kurių Šalių jau taikytas priemones, kurios sumažino jų metinius išmetamus azoto oksidų ir LOJ kiekius; pažymėdamos, kad kai kurios Šalys nustatė oro kokybės normatyvus ir (arba) troposferinio ozono reikalavimus, o Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos kompetentingos institucijos yra nustačiusios troposferinio ozono koncentracijos normatyvus; pasiryžusios imtis efektyvių veiksmų valstybių metiniams išmetamiems LOJ kiekiams, jų tarpvalstybinėms pernašoms ir susidarantiems antriniams fotocheminiams oksidantų produktams riboti ir mažinti, pirmiausia taikant naujiems mobiliems ir naujiems stacionariems šaltiniams atitinkamus nacionalinius ir tarptautinius išmetamų medžiagų normatyvus, atnaujinant esamų stambių stacionarių šaltinių įrangą bei ribojant pramonėje ir buityje naudojamuose gaminiuose tų sudedamųjų dalių kiekį, kurios gali skleisti LOJ; suprasdamos, kad lakiųjų organinių junginių reaktyvumas ir jų gebėjimas generuoti troposferinį ozoną ir kitus fotocheminius oksidantus yra labai skirtingi ir kad toks vieno ir to paties junginio gebėjimas skirtingu laiku ir skirtingose vietose gali skirtis dėl meteorologinių ir kitų veiksnių; pripažindamos, kad į tokius skirtumus ir svyravimus būtina atsižvelgti, jei norima, kad išmetamų LOJ kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų ribojimas ir mažinimas būtų kuo efektyvesnis mažinant troposferinio ozono ir kitų fotocheminių oksidantų susidarymą; atsižvelgdamos į esamus mokslo ir technikos duomenis apie išmetamus LOJ ir fotocheminių oksidantų kiekius, jų judėjimą atmosferoje ir poveikį aplinkai bei ribojimo technologijas; pripažindamos, kad tokios mokslo ir technikos žinios plėtojamos ir į jas reikės atsižvelgti peržiūrint, kaip veikia šis Protokolas ir sprendžiant dėl tolesnių veiksmų; pažymėdamos, kad tobulinant kritiniais lygiais paremtą metodiką, siekiama sukurti mokslinį, į padarinius orientuotą pagrindą, į kurį reikės atsižvelgti svarstant, kaip veikia šis Protokolas ir sprendžiant, kokių tolesnių tarptautiniu lygiu suderintų priemonių reikės imtis norint riboti ir sumažinti išmetamus LOJ arba jų tarpvalstybinių pernašų bei fotocheminių oksidantų kiekius, susitarė: 1 straipsnis APIBRĖŽTYS Šiame Protokole: 1. Konvencija – Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, priimta 1979 m. lapkričio 13 d. Ženevoje. 2. EMEP – Bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje. 3. Vykdomoji institucija – Konvencijos vykdomoji institucija, sudaryta pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį. 4. Geografinė EMEP taikymo sritis – teritorija, apibrėžta 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) ilgalaikio finansavimo, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje. 5. Troposferinio ozono valdymo erdvė (TOVE) – erdvė, nurodyta I priede, laikantis 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų. 6. Šalys, jei kontekste nenustatyta kitaip, – šio Protokolo Šalys. 7. Komisija – Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija. 8. Kritiniai lygiai – teršalų atmosferoje koncentracija per tam tikrą nurodytą laiką, kurios neviršijus, remiantis dabartinėmis žiniomis, nėra jokio neigiamo poveikio žmonėms, augalams, ekologinėms sistemoms ar medžiagoms. 9. Lakieji organiniai junginiai, arba LOJ, jeigu nenurodyta kitaip, – visi organiniai antropogeninės kilmės junginiai, išskyrus metaną, kurie gali sudaryti fotocheminius oksidantus reaguodami su azoto oksidais saulės šviesoje. 10. Stambių šaltinių kategorija – bet kuri šaltinių, išmetančių į orą LOJ pavidalo teršalus, kategorija, įskaitant II ir III prieduose aprašytas kategorijas, kurių metinė bendrų šalies išmetamų LOJ dalis sudaro mažiausiai 1 proc, remiantis pirmais po šio Protokolo įsigaliojimo kalendoriniais metais, o vėliau kas ketverius metus atliktais matavimais ir apskaičiavimais. 11. Naujas stacionarus šaltinis – bet koks stacionarus šaltinis, kuris pradedamas statyti ar iš esmės keisti praėjus dvejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo. 12. Naujas mobilus šaltinis – bet kokia motorinė kelių transporto priemonė, pagaminta praėjus dvejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo. 13. Fotocheminio ozono susidarymo potencialas (POCP) – atskiro LOJ gebėjimas, palyginti su kitais LOJ, reaguoti su azoto oksidais saulės šviesoje ir sudaryti ozoną, kaip aprašyta IV priede. 2 straipsnis PAGRINDINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 1. Šalys riboja ir mažina savo išmetamus LOJ kiekius, kad sumažintų jų tarpvalstybines pernašas ir susidarančių antrinių fotocheminių oksidantų produktų pernašas ir taip apsaugotų žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo poveikio. 2. Siekdama įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, kiekviena Šalis riboja ir mažina savo valstybės metinius išmetamus LOJ kiekius ir jų tarpvalstybines pernašas vienu iš toliau išdėstytų būdų, kurie nurodomi pasirašant šį Protokolą: a) pirmiausia ir kuo greičiau Šalis imasi priemonių iki 1999 m. veiksmingai sumažinti savo valstybės metinius išmetamus LOJ kiekius mažiausiai 30 proc, pagal 1988 m. lygius arba bet kurį kitą metinį lygį nuo 1984 m. iki 1990 m., kurį nurodo pasirašydama šį Protokolą arba prie jo prisijungdama, arba b) kai Šalies metiniai išmetami teršalų kiekiai didina troposferinio ozono koncentraciją vienos ar kelių kitų Šalių jurisdikcijoje esančiose teritorijose, ir tokie teršalai išmetami tik jos jurisdikcijoje esančiose teritorijose, kurios I priede nurodytos kaip troposferinio ozono valdymo teritorijos (TOVE), ji pirmiausia ir kuo greičiau imasi veiksmingų priemonių: i) iki 1999 m. savo metiniams LOJ kiekiams, išmetamiems iš taip pažymėtų teritorijų, sumažinti mažiausiai 30 proc., pagal 1988 m. lygius arba bet kurį kitą metinį lygį nuo 1984 m. iki 1990 m., kurį ji gali nurodyti pasirašydama šį Protokolą arba prie jo prisijungdama; ir ii) užtikrinti, kad iki 1999 m. jos bendri valstybės metiniai išmetami LOJ kiekiai nebūtų didesni už 1988 m. lygius, arba c) jeigu 1988 m. Šalies metinis išmetamas LOJ kiekis buvo mažesnis kaip 500 000 tonų, 20 kg/gyventojui ir 5 tonos/km2, ji pirmiausia ir kuo greičiau imasi veiksmingų priemonių, kad užtikrintų, jog ne vėliau kaip iki 1999 m. jos metiniai išmetami LOJ kiekiai nebūtų didesni už 1988 m. lygius. 3. a) Be to, ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo, kiekviena Šalis: i) pradeda taikyti atitinkamus nacionalinius ar tarptautinius išmetamų teršalų normatyvus naujiems stacionariems šaltiniams, remdamasi geriausiomis prieinamomis ir ekonomiškai pagrįstomis technologijomis ir atsižvelgdama į II priedo nuostatas; ii) atsižvelgdama į II priedo nuostatas, pradeda taikyti nacionalines ar tarptautines priemones gaminiams, kurių sudėtyje yra tirpiklių, skatina naudoti gaminius, kurių sudėtyje yra mažai arba visai nėra LOJ, ir pradeda ženklinti gaminius etiketėmis, kuriose nurodomas juose esantis LOJ kiekis; iii) pradeda taikyti nacionalinius ar tarptautinius išmetamų teršalų normatyvus naujiems mobiliems šaltiniams, remdamasi geriausiomis prieinamomis ir ekonomiškai pagrįstomis technologijomis ir atsižvelgdama į III priedo nuostatas; ir iv) skatina visuomenę dalyvauti išmetamų teršalų ribojimo programose viešai apie jas skelbdama, ragindama naudotis visomis transporto rūšimis ir skatindama eismo valdymo sistemų plėtrą. b) Be to, ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo tose teritorijose, kuriose yra viršijami nacionaliniai ar tarptautiniai troposferinio ozono normatyvai arba iš kurių kyla arba prognozuojama, kad kils tarpvalstybinės pernašos, kiekviena Šalis: i) atsižvelgdama į II priedo nuostatas, pradeda taikyti geriausias prieinamas ir ekonomiškai pagrįstas technologijas esamiems stacionariems šaltiniams, priklausantiems stambių šaltinių kategorijoms; ii) atsižvelgdama į II ir III priedų nuostatas, pradeda taikyti būdus LOJ kiekiams, išmetamiems vykstant benzino prekybai ir pilant degalus į motorines transporto priemones, mažinti ir benzino lakumui mažinti. 4. Vykdant įsipareigojimus pagal šį straipsnį, Šalys raginamos atsižvelgti į IV priede pateikiamą informaciją ir pirmenybę skirti didžiausią POCP turinčių medžiagų išmetamiems kiekiams mažinti ir riboti. 5. Įgyvendindamos šį Protokolą ir ypač taikydamos pakaitinius produktus, Šalys imasi atitinkamų priemonių, kad LOJ nebūtų pakeičiami kitais LOJ, kurie yra toksiški bei kancerogeniški ir kenkia stratosferos ozono sluoksniui. 6. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šalys pradeda antrojo etapo derybas dėl tolesnių veiksmų valstybių metiniams išmetamiems lakiųjų organinių junginių, jų tolimų pernašų ir susidarančių antrinių fotocheminių oksidantų kiekiams sumažinti, atsižvelgdamos į geriausius priimtinus mokslo ir technologijų laimėjimus, moksliškai pagrįstus kritinius lygius ir tarptautiniu mastu priimtinus lygius, azoto oksidų poveikį fotocheminių oksidantų susidarymui ir į kitus pagal 5 straipsnį vykdomos darbo programos elementus. 7. Šiuo tikslu Šalys bendradarbiauja siekdamos nustatyti: a) išsamesnę informaciją apie atskirus LOJ ir jų POCP vertes; b) fotocheminių oksidantų kritinius lygius; c) valstybių metinių išmetamų lakiųjų organinių junginių, jų tarpvalstybinių pernašų ir susidarančių antrinių fotocheminių oksidantų kiekių mažinimą, reikiamą kritiniais lygiais paremtiems sutartiems tikslams pasiekti; d) ribojimo strategijas, pavyzdžiui, ekonomines priemones, kaip sutartus tikslus pasiekti ekonomiškiausiu būdu; e) mažinimo priemones ir ne vėliau kaip nuo 2000 m. sausio 1 d. tokio mažinimo grafiką. 8. Tokių derybų metu Šalys apsvarsto, ar siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų yra tikslinga tokias priemones papildyti priemonėmis išmetamam metano kiekiui mažinti. 3 straipsnis TOLESNĖS PRIEMONĖS 1. Priemonės, kurių Šalys privalo imtis pagal šį Protokolą, neatleidžia jų nuo prievolių mažinti bendrą išmetamą kitų dujų, kurios gali daryti didelę įtaką klimato kaitai, troposferos foninio ozono susidarymui, ardyti stratosferos ozono sluoksnį arba kurios yra toksiškos ar kancerogeniškos, kiekį. 2. Šalys gali imtis griežtesnių negu šiame Protokole nustatytų priemonių. 3. Šalys sukuria mechanizmą, kuris leidžia stebėti, ar šio Protokolo yra laikomasi. Pirmiausia, remdamasi pagal 8 straipsnį suteikta ar kita informacija, bet kuri Šalis, kuri turi pagrindo manyti, kad kitos Šalies veiksmai yra ar buvo nesuderinami su šio Protokolo įsipareigojimais, gali apie tai pranešti vykdomajai institucijai ir kartu suinteresuotoms Šalims. Bet kurios Šalies prašymu vykdomoji institucija šį klausimą gali svarstyti artimiausiame posėdyje. 4 straipsnis TECHNOLOGIJŲ MAINAI 1. Siekdamos sumažinti išmetamus LOJ kiekius, Šalys pagal savo nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir nusistovėjusią praktiką palengvina technologijų mainus, skatindamos: a) esamos technologijos komercinius mainus; b) tiesioginius pramonės ryšius ir bendradarbiavimą, įskaitant bendras įmones; c) informacijos ir patirties mainus; d) techninės pagalbos teikimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai skatinti Šalys kuria palankias sąlygas, padėdamos atitinkamoms privataus ir valstybinio sektorių organizacijoms ir asmenims, kurie gali teikti technologiją, projektavimo bei inžinerines paslaugas, įrangą ar finansavimą, užmegzti ryšius ir bendradarbiauti. 3. Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio Protokolo įsigaliojimo, Šalys pradeda svarstyti priemones, kaip sukurti palankias sąlygas išmetamų LOJ kiekių mažinimo technologijų mainams. 5 straipsnis BŪSIMI MOKSLINIAI TYRIMAI IR MONITORINGAS Šalys teikia didelę pirmenybę moksliniams tyrimams ir monitoringui, kuriais siekiama sukurti ir taikyti metodus, skirtus nacionaliniams ar tarptautiniams troposferinio ozono normatyvams bei kitiems žmonių sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos tikslams pasiekti. Visų pirma, per nacionalines ar tarptautines mokslinių tyrimų programas, vykdomosios institucijos darbo planus ir kitas bendradarbiavimo programas, įgyvendinamas pagal šią Konvenciją, Šalys siekia: a) nustatyti ir kiekybiškai apibrėžti išmetamų antropogeninių ir biogeninių LOJ bei fotocheminių oksidantų poveikį žmonių sveikatai, aplinkai ir medžiagoms; b) nustatyti jautrių teritorijų geografinį pasiskirstymą; c) sukurti išmetamų teršalų bei oro kokybės monitoringo mechanizmus ir skaičiavimo modelius, įskaitant išmetamų kiekių apskaičiavimo metodus, kaip įmanoma labiau atsižvelgiant į įvairias antropogenines ir biogenines LOJ rūšis ir jų reaktyvumą, kad būtų galima kiekybiškai apibrėžti antropogeninių ir biogeninių LOJ tolimas pernašas ir susijusius teršalus, kurie skatina fotocheminių oksidantų susidarymą; d) tobulinti technologijų, skirtų išmetamiems LOJ kiekiams riboti, efektyvumo įvertinimą ir jų sąnaudų apskaičiavimus bei registruoti patobulintas bei naujas technologijas; e) remiantis kritiniais lygiais, sukurti mokslo, technikos ir ekonomikos duomenų integravimo metodus, kurie padėtų pasirinkti atitinkamą racionalią strategiją, leidžiančią apriboti išmetamus LOJ kiekius ir kuo ekonomiškiau pasiekti sutartus tikslus; f) tobulinti išmetamų antropogeninių ir biogeninių LOJ inventorinių sąrašų tikslumą ir derinti jų apskaičiavimo ar apytikrio įvertinimo metodus; g) gilinti supratimą apie cheminius procesus, vykstančius susidarant fotocheminiams oksidantams; h) nustatyti galimas priemones išmetamiems metano kiekiams mažinti. 6 straipsnis SVARSTYMO PROCESAS 1. Šalys reguliariai svarsto šį Protokolą, atsižvelgdamos į naujausias mokslo žinias ir pažangiausias technologijas. 2. Pirmą kartą Protokolas svarstomas ne vėliau kaip praėjus metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. 7 straipsnis NACIONALINĖS PROGRAMOS, POLITIKOS KRYPTYS IR STRATEGIJOS Siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą, Šalys nedelsdamos rengia nacionalines programas, politikos kryptis ir strategijas, kaip priemones išmetamiems LOJ kiekiams ir jų tarpvalstybinėms pernašoms reguliuoti bei mažinti. 8 straipsnis INFORMACIJOS MAINAI IR METINĖS ATASKAITOS 1. Šalys keičiasi informacija, pranešdamos vykdomajai institucijai apie savo nacionalines programas, politikos kryptis ir strategijas, kurias jos parengia pagal 7 straipsnį, ir jai atsiskaitydamos už pasiektą pažangą vykdant tas programas, politikos kryptis bei strategijas ir bet kokius jų pakeitimus. Pirmaisiais metais, kai įsigalioja šis Protokolas, kiekviena Šalis praneša apie jos teritorijoje išmetamus LOJ kiekius ir bet kokią jos teritorijoje esančią TOVE, nurodydamos bendrą kiekį ir, kiek įmanoma, kiekį pagal kilmės sektorius bei atskirus LOJ, laikydamosi gairių, kurias parengs vykdomoji institucija 1988 m. arba bet kuriems kitiems metams, 2 straipsnio 2 dalyje laikomiems pagrindiniais metais, pagal kuriuos tie kiekiai yra apskaičiuoti. 2. Be to, kiekviena Šalis kasmet atsiskaito: a) 1 dalyje nurodytais klausimais už praėjusius kalendorinius metus ir praneša apie visus pakeitimus, kuriuos galbūt reikia padaryti jau atsiųstose ataskaitose už ankstesniuosius metus; b) kokią pažangą jos padarė, taikydamos nacionalinius ar tarptautinius išmetamų teršalų normatyvus ir ribojimo metodus, kurių reikalaujama 2 straipsnio 3 dalyje; c) kokias priemones jos taikė technologijų mainams palengvinti. 3. Be to, vykdomosios institucijos nustatytais laiko tarpais Šalys pagal geografinę EMEP taikymo sritį pateikia informaciją apie išmetamus LOJ pagal kilmės sektorius, kartu su vykdomosios institucijos nurodytu erdviniu modeliu, pagal kurį modeliuojamas antrinių fotocheminių oksidantų susidarymas ir pernašos. 4. Tokia informacija pateikiama kuo tiksliau laikantis vienodos atsiskaitymo sistemos. 9 straipsnis SKAIČIAVIMAI Taikydama atitinkamus modelius ir matavimus, EMEP pateikia vykdomosios institucijos metiniams susirinkimams susijusią informaciją apie tolimas ozono pernašas Europoje. Teritorijose už geografinės EMEP taikymo srities ribų pritaikomi modeliai, kurie atitinka ten esančių Konvencijos Šalių konkrečias aplinkybes. 10 straipsnis PRIEDAI Šio Protokolo priedai yra sudedamoji jo dalis. I priedas yra privalomas, o II, III ir IV priedai yra rekomendacinio pobūdžio. 11 straipsnis PROTOKOLO PAKEITIMAI 1. Šio Protokolo pakeitimus gali siūlyti bet kuri Šalis. 2. Siūlomi pakeitimai raštu pateikiami Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris juos perduoda visoms Šalims. Vykdomoji institucija siūlomus pakeitimus aptaria kitame metiniame posėdyje su sąlyga, kad tokius pasiūlymus vykdomasis sekretorius išsiuntė Šalims mažiausiai prieš devyniasdešimt dienų. 3. Šio Protokolo pakeitimai, išskyrus jo priedų pakeitimus, bendru sutarimu priimami Šalių, dalyvaujančių vykdomosios institucijos posėdyje ir įsigalioja juos priėmusioms Šalims devyniasdešimtą dieną po to, kai du trečdaliai Šalių deponuoja savo pakeitimo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai, kuri pakeitimus priėmė po to, kai du trečdaliai Šalių deponavo savo pakeitimo priėmimo dokumentus, pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ta Šalis deponuoja savo pakeitimų priėmimo dokumentus. 4. Priedų pakeitimai priimami vykdomosios institucijos posėdyje dalyvaujančių Šalių bendru sutarimu ir įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai apie juos buvo pranešta pagal šio straipsnio 5 dalį. 5. Priėmus pakeitimus pagal šio straipsnio 3 ir 4 punktus, vykdomasis sekretorius kuo greičiau apie juos praneša visoms Šalims. 12 straipsnis GINČŲ SPRENDIMAS Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo, jos stengiasi rasti sprendimą derybomis ar kitu ginčo šalims priimtinu ginčo sprendimo būdu. 13 straipsnis PASIRAŠYMAS 1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti Ženevoje nuo 1991 m. lapkričio 18 d. iki 1991 m. lapkričio 22 dienos imtinai, o vėliau – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke iki 1992 m. gegužės 22 d. Komisijos valstybėms narėms ir valstybėms, turinčioms Komisijoje patariamąjį statusą, pagal 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinės tarybos nutarimo Nr. 36 (IV) 8 dalį, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias sudaro nepriklausomos Komisijos valstybės narės, kompetentingos vesti derybas dėl tarptautinių susitarimų šiame Protokole nagrinėjamais klausimais, juos sudaryti ir taikyti, su sąlyga, kad atitinkamos valstybės ir organizacijos yra šios Konvencijos Šalys. 2. Jų kompetencijai priklausančiais klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi teisėmis ir atlieka pareigas, kurias jų valstybėms narėms priskiria šis Protokolas. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės nėra įgaliotos tokiomis teisėmis naudotis individualiai. 14 straipsnis RATIFIKAVIMAS, PRIĖMIMAS, PATVIRTINIMAS IR PRISIJUNGIMAS 1. Šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti jį pasirašiusios Šalys. 2. Prie šio Protokolo valstybėms ir organizacijoms, nurodytoms 13 straipsnio 1 dalyje, galima prisijungti nuo 1992 m. gegužės 22 d. 15 straipsnis DEPOZITARAS Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, atliekančiam depozitaro funkcijas. 16 straipsnis ĮSIGALIOJIMAS 1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas. 2. Kiekvienai 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei ir organizacijai, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šį Protokolą arba prie jo prisijungia po to, kai deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentas, šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ta Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą. 17 straipsnis DENONSAVIMAS Praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai šis Protokolas įsigalioja kuriai nors Šaliai, ta Šalis bet kuriuo metu gali jį denonsuoti pateikdama depozitarui pranešimą raštu. Toks denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą, arba vėlesnę dieną, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą. 18 straipsnis AUTENTIŠKI TEKSTAI Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą. PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmų metų lapkričio aštuonioliktą dieną Ženevoje. ______________ PRIEDAI I PRIEDAS Nustatytos troposferinio ozono valdymo erdvės (TOVE) Šiame Protokole nurodomos tokios troposferinio ozono reguliavimo teritorijos: Kanada TOVE Nr. 1: žemutinis Fraser upės slėnis Britą Kolumbijos provincijoje. Tai 16 800 km plotas Britą Kolumbijos provincijos pietvakariniame kampe, maždaug 80 km pločio teritorija, kuri nuo upės žiočių Džordžijos sąsiauryje tęsiasi 200 km Fraser upės slėniu iki Boothroyd, Britų Kolumbijoje. Jos pietinė riba sutampa su Kanados–Jungtinių Valstijų tarptautine siena ir apima Didįjį Vankuverio regioną. TOVE Nr. 2: Vindzoro–Kvebeko koridorius Ontarijo ir Kvebeko provincijose. Tai 157 000 km plotas, į kurį įeina 1 100 km ilgio ir maždaug 140 km pločio sausumos juosta nuo Vindzoro miesto (Jungtinėse Valstijose, šalia Detroito) Ontarijo provincijoje iki Kvebeko miesto Kvebeko provincijoje. Vindzoro–Kvebeko koridoriaus TOVE yra išilgai Didžiųjų ežerų šiaurinės pakrantės ir Šv. Laurencijaus upės Ontarijo provincijoje, o nuo Ontarijo–Kvebeko sienos iki Kvebeko miesto Kvebeke ji eina iš abiejų Šv. Laurencijaus upės pusių. Į šią teritoriją įeina Vindzoro, Londono, Hamiltono, Toronto, Otavos, Monrealio, Trois–Revieres ir Kvebeko miestai. Norvegija Visa žemyninė Norvegijos dalis ir išskirtinė ekonominė zona į pietus nuo 62° šiaurės platumos Europos ekonominės komisijos (EEK) regione. Bendras plotas sudaro 466 000 km2. ______________ II PRIEDAS Lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekių, išmetamų iš stacionarių šaltinių, ribojimo priemonės Įvadas 1. Šio priedo tikslas – Konvencijos Šalims pateikti gaires, kaip nustatyti geriausias prieinamas technologijas, kad jos galėtų įvykdyti savo įpareigojimus pagal šį Protokolą. 2. Informacija apie išmetamus teršalus ir sąnaudas dėl ją mažinimo paremta vykdomosios institucijos ir jos padalinių oficialiais dokumentais, ypač dokumentais, kuriuos gavo ir apsvarstė Darbo grupė iš stacionarių šaltinių išmetamų LOJ klausimais. Jei nenurodyta kitaip, laikoma, kad išvardyti metodai yra parinkti remiantis veiklos patirtimi. 3. Patirtis dirbant su naujais produktais ir naujų įrenginių, kuriuose įdiegti išmetamų teršalų kiekių mažinimą užtikrinantys metodai, bei esamos įrangos modernizavimo patirtis nuolatos auga, todėl reikės reguliariai tikslinti ir keisti šį priedą. Naujiems įrenginiams nustatytos geriausios prieinamos technologijos po tam tikro pereinamojo laikotarpio gali būti taikomos ir esamiems įrenginiams. 4. Priede išvardyta keletas nevienodo efektyvumo priemonių, kurios skiriasi savo sąnaudomis. Kokios priemonės kiekvienu konkrečiu atveju bus pasirinktos, priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant ekonomines sąlygas, technologinę infrastruktūrą ir bet kokį esamą LOJ kiekių ribojimą. 5. Apskritai šiame priede neatsižvelgiama į konkrečias išmetamų LOJ rūšis pagal atskirus šaltinius, bet jame kalbama apie geriausias prieinamas LOJ išmetimo mažinimo technologijas. Planuojant tam tikriems šaltiniams skirtas priemones, verta teikti pirmenybę tokiai veiklai, kurios metu išmetami chemiškai aktyvūs LOJ, o ne LOJ, kurie nėra chemiškai aktyvūs (pavyzdžiui, tirpiklius naudojančiame sektoriuje). Tačiau planuojant tokias konkretiems junginiams skirtas priemones reikėtų atsižvelgti ir į kitokį poveikį aplinkai (pvz., pasaulinei klimato kaitai) bei žmonių sveikatai. I. PAGRINDINĖS LOJ SUSIDARYMO IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ VEIKLOS SRITYS 6. Pagrindinės veiklos sritys, kuriose iš stacionarių šaltinių išmetami metano neturintys antropogeniniai LOJ, yra šios: a) tirpiklių naudojimas; b) naftos pramonė, įskaitant naftos produktų pakrovimą ir iškrovimą; c) organinės chemijos pramonė; d) nedideli deginimo įrenginiai (pvz., buitinio šildymo ir mažos pramoninės garo katilinės); e) maisto pramonė; f) geležies ir plieno pramonė; g) atliekų tvarkymas ir apdorojimas; h) žemės ūkis. 7. Sąraše veiklos sritys nurodytos pagal svarbą nors reikia atsižvelgti į tai, kad išmetamų teršalų inventoriniai sąrašai nėra visiškai tikslūs. Išmetamų LOJ pasiskirstymas pagal atskirus šaltinius labai priklauso nuo to, kokia veikla vykdoma konkrečios Šalies teritorijoje. II. BENDROSIOS IŠMETAMŲ LOJ KIEKIŲ MAŽINIMO GALIMYBĖS 8. Yra keletas galimybių, kaip reguliuoti LOJ išmetimą ir jo išvengti. Išmetamų LOJ kiekių mažinimo priemonės remiasi produktų ir (arba) technologinių procesų keitimu (įskaitant techninę priežiūrą ir eksploatacijos kontrolę) ir esamų įmonių įrenginių modernizavimu. Toliau pateikiamas bendro pobūdžio prieinamų priemonių, kurias galima diegti atskirai arba tarpusavyje derinant, sąrašas: a) LOJ keitimas kitomis medžiagomis, pvz., vandens naudojimas riebalų šalinimo voniose, naudojimas dažų, rašalo bei klijų ir rišiklių, kuriuose yra mažai LOJ arba ją visiškai nėra; b) išmetamų teršalų kiekių mažinimas taikant geriausią valdymo praktiką pavyzdžiui, gerai tvarkant ūkį, taikant prevencines techninės priežiūros programas arba keičiant technologinius procesus, t. y. taikant uždaras sistemas naudojant, saugant ir paskirstant organinius skysčius, kurių virimo temperatūra yra žema; c) LOJ, surinktų taikant tokius išmetimo ribojimo būdus kaip adsorbcija, absorbcija, kondensacija ir membranų technologijos, perdirbimas ir (arba) pakartotinis panaudojimas; idealus atvejis, kai organinius junginius galima pakartotinai panaudoti vietoje; d) veiksmingai surinktų LOJ suardymas, taikant tokius išmetimo ribojimo būdus kaip terminis ar katalizinis deginimas arba biologinis apdorojimas. 9. Būtinas išmetamų teršalų kiekių mažinimo procedūrų monitoringas, kad būtų galima užtikrinti atitinkamų ribojimo priemonių ir praktikos įdiegimą veiksmingai mažinant išmetamus LOJ kiekius. Mažinimo procedūrų monitoringas apima: a) jau įdiegtų pirmiau nurodytų išmetamų LOJ kiekių mažinimo priemonių inventorizaciją; b) išmetamų LOJ kiekių iš atitinkamų šaltinių apibūdinimas ir kiekybinis įvertinimas matavimo prietaisais ar kitais būdais; c) reguliarus įdiegtų mažinimo priemonių auditas siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau efektyviai veiktų; d) reguliarus, pagal grafiką ir suderintą tvarką pateikiamas atsiskaitymas reguliavimo institucijoms už a, b ir c punktuose nustatytas priemones; e) praktiškai pasiekto išmetamo LOJ kiekio sumažinimo palyginimas su šio Protokolo tiksliniais rezultatais. 10. Iš įvairių šaltinių yra surinkti konkrečiais skaičiais išreikšti duomenys apie investicijas (sąnaudas). Kadangi yra daug įtaką darančių veiksnių, tie investicijų (sąnaudų) skaičiai konkrečiais atvejais yra labai skirtingi. Jei sąnaudų efektyvumo strategijoje naudojamas vienetas „sąnaudos vienai išmetamo LOJ kiekio sumažėjimo tonai“, reikia turėti omenyje, kad tokie konkretūs rodikliai labai priklauso nuo tokių veiksnių kaip įrenginio pajėgumas, šalinimo efektyvumas ir LOJ koncentracija neapdorotose dujose, technologijos tipas ir naujo įrenginio pasirinkimas, o ne seno perdarymas. Sąnaudų rodikliai taip pat turėtų remtis konkrečiam technologiniam procesui būdingais parametrais, pavyzdžiui, mg/m2 apdorotos produkcijos (padengta dažais), kg/m3 produkto arba kg / vienetui. 11. Sąnaudų efektyvumo strategija turėtų būti paremta bendromis metinėmis sąnaudomis (įskaitant ir kapitalines, ir veiklos sąnaudas). Išmetamų LOJ kiekių mažinimo sąnaudas taip pat reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į viso proceso ekonomiką, pvz., išmetimo ribojimo priemonių ir jų sąnaudų įtaką gamybos sąnaudoms. III. IŠMETAMOS TARŠOS RIBOJIMO METODAI 12. Pagrindinės prieinamų išmetamų LOJ kiekių ribojimo būdų kategorijos apibendrintos 1 lentelėje. Lentelėje įrašyti tie būdai, kurie komerciniu požiūriu buvo sėkmingai pritaikyti praktikoje ir dabar jau yra pripažinti. Dažniausiai jie yra taikyti visuose sektoriuose. 13. IV ir V skirsniuose pateikiami konkretiems sektoriams tinkami būdai, įskaitant ir tirpiklių kiekio produktuose ribojimą. 14. Šiuos ribojimo būdus svarbu taikyti taip, kad jie nesukeltų kitų ekologinių problemų. Jei reikia naudoti deginimą, jį reikėtų tam tikrais atvejais derinti su energijos gavyba. 15. Naudojant tokius būdus, išmetamame dujų sraute paprastai galima pasiekti mažesnę nei 150 mg / m koncentraciją (pagal bendrą anglies kiekį, esant normalioms sąlygoms). Daugeliu atvejų galima pasiekti 10–50 mg / m3 koncentracijas. 16. Kitas įprastas būdas nehalogenintiems LOJ suardyti – panaudoti LOJ turintį dujų srautą kaip antrinį oro srautą arba kurą esamuose energijos keitimo objektuose. Tačiau tam paprastai reikia proceso pakeitimus priderinti konkrečiam įrenginiui, ir todėl Šis būdas taip pat nėra įrašytas į pateiktą lentelę. 17. Efektyvumo duomenys paimti iš veiklos praktikos ir, manoma, kad jie atspindi esamų įrenginių galimybes. 18. Sąnaudų duomenis dar sunkiau pateikti visiškai tiksliai dėl to, kad sąnaudos nevienodai aiškinamos, taikoma skirtinga buhalterinė apskaita ir skiriasi konkrečios įrenginio eksploatacijos sąlygos. Todėl pateikiami konkrečių atvejų duomenys. Duomenys apima įvairių metodų sąnaudas. Tačiau pateiktos sąnaudos tiksliai atspindi ryšį tarp su įvairiais metodais susijusių sąnaudų. Kai kuriais atvejais naujų įrenginių ir perdirbtų įrenginių sąnaudų skirtumas gali būti nemažas, tačiau jis nėra toks didelis, kad reikėtų pakeisti 1 lentelėje pateiktą seką. 19. Pasirenkamas išmetamos taršos ribojimo būdas priklauso nuo tokių parametrų kaip LOJ koncentracija neapdorotose dujose, dujų srauto tūris, LOJ rūšys ir kitų veiksnių. Todėl taikymo srityje gali būti dalinių sutapimų; tokiu atveju tinkamiausias būdas pasirenkamas pagal konkrečias sąlygas. 1 lentelė Išmetamų LOJ kiekių esamų ribojimo būdų apibendrinimas, jų efektyvumas ir sąnaudos Metodas Nedidelė koncentracija dujų sraute Didelė koncentracija dujų sraute Taikymo sritis efektyvumas sąnaudos efektyvumas sąnaudos Terminis deginimas** Didelis Didelės Didelis Vidutinės Plati–didelės koncentracijos srautams Katalizinis deginimas** Didelis Vidutinės Vidutinis Vidutinės Labiau specializuota – mažos koncentracijos srautams Adsorbcija* (aktyvintųjų anglių filtrai) Didelis Didelės Vidutinis Vidutinės Plati – mažos koncentracijos srautams Absorbcija (išmetamų dujų plovimas) – – Didelis Vidutinės Plati – didelės koncentracijos srautams Kondensacija* – – Vidutinis Mažos Tik specialiems didelės koncentracijos srautams Biofiltravimas Nuo vidutinio iki didelio Mažos Mažas*** Mažos Daugiausia mažos koncentracijos srautams, įskaitant kvapų ribojimą Koncentracija: Nedidelė < 3 g/m3 (daugeliu atvejų < 1 g/m3) Didelė > 5g/m3 Efektyvumas: Didelis > 95 % Vidutinis 80–95 % Mažas < 80 % Bendros sąnaudos: Didelės > 500 ekiu/t LOJ išmetimui mažinti Vidutinės 150–500 ekiu/t LOJ išmetimui mažinti Mažos < 150 ekiu/t LOJ išmetimui mažinti * Šiuos procesus galima derinti su tirpiklių pakartotinio naudojimo sistemomis. Tokiu būdu sutaupomos sąnaudos. ** Čia neįskaičiuota ekonomija už išgautą energiją; ją įskaičius sąnaudos gali smarkiai sumažėti. *** Išlyginamaisiais filtrais slopinant išmetamų teršalų didžiausias vertes, vidutinėmis ir mažomis sąnaudomis pasiekiamas vidutinis ir didelis efektyvumas. IV. SEKTORIAI 20. Šiame skirsnyje kiekvienas LOJ išmetantis sektorius apibūdinamas lentelėje, kurioje nurodomos pagrindinės veiklos sritys, iš kurių išmetami teršalai, jų ribojimo priemonės, įskaitant geriausias prieinamas technologijas, jų specifinis išmetimo mažinimo efektyvumas ir susijusios sąnaudos. 21. Taip pat pateikiamas kiekvieno sektoriaus bendrų išmetamų LOJ kiekių mažinimo galimybių įvertinimas. Didžiausios mažinimo galimybės yra ten, kur įdiegtas tik nedidelis ribojimas. 22. Su procesais susijusio išmetamų teršalų mažinimo efektyvumo nereikia painioti su kiekvieno sektoriaus potencialiais mažinimo galimybių rodikliais. Pirmasis parodo technines galimybes, o antruoju atveju atsižvelgiama į tikėtiną praktinį įdiegimą ir kitus veiksnius, svarbius kiekvienam sektoriui. Su procesu susiję efektyvumo duomenys išreiškiami tik kokybiškai, pvz.: I = 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %. 23. Sąnaudos priklauso nuo įrenginio pajėgumo, vietai būdingų veiksnių, buhalterinės apskaitos praktikos ir kitų veiksnių. Taigi sąnaudos gali būti labai skirtingos; todėl pateikiama tik kokybinė apibūdinamoji informacija (vidutinės, mažos, didelės sąnaudos), leidžianti palyginti įvairių minėtų technologijų pritaikymo konkrečiose srityse sąnaudas. A. Tirpiklių naudojimas pramonėje 24. Tirpiklių naudojimas pramonėje daugelyje šalių sudaro didžiausią iš stacionarių šaltinių išmetamų LOJ dalį. 2 lentelėje išvardyti pagrindiniai sektoriai ir ribojimo priemonės, įskaitant geriausias prieinamas technologijas ir išmetamų kiekių mažinimo efektyvumą; kiekvienam sektoriui nurodoma geriausia prieinama technologija. Mažų ir didelių, naujų ir senų įrenginių rodikliai gali skirtis. Dėl to įvertintos bendros mažinimo galimybės nurodomos žemesnės nei pateiktos 2 lentelėje. Dėl šios priežasties įvertintos bendros mažinimo galimybės šiame sektoriuje siekia iki 60 proc. į tolesnes priemones mažinant epizodinį ozono susidarymą galėtų įeiti tirpiklių sudėties pakeitimas. 25. Naudojant tirpiklius pramonėje, galimos trys principinės nuostatos: orientacija į produktą, pavyzdžiui, produkto cheminės sudėties keitimas (dažai, riebalų šalinimo produktai ir t. t.); technologinio proceso keitimas; ir pogamybinis išmetamos taršos reguliavimas. Kai kurioms tirpiklių naudojimo pramonėje rūšims tinka tik orientacija į produktą (dažant įvairias konstrukcijas, pastatus, naudojant valymo produktus pramonėje ir t. t.). Visais kitais atvejais orientacijai į produktą turi būti teikiama pirmenybė, inter alia, dėl išmetamų tirpiklių teigiamo šalutinio poveikio apdirbamojoje pramonėje. Be to, išmetamų teršalų poveikį aplinkai galima sumažinti derinant geriausią prieinamą technologiją su produkto sudėties keitimu, pakeičiant tirpiklius alternatyviomis, mažiau kenksmingomis medžiagomis. Tokiu kombinuotu būdu pasiektos didžiausios išmetamo teršalų kiekio sumažinimo iki 60 proc. galimybės gali nulemti daug geresnius rezultatus aplinkosaugos atžvilgiu. 2 lentelė Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos tirpiklius naudojančiame sektoriuje Teršalų šaltinis Teršalų išmetimo ribojimo priemonės Išmetimo mažinimo efektyvumas Mažinimo sąnaudos ir sutaupomos lėšos Pramoninis paviršiaus dengimas Naudojimas: – miltelinių dažų I Sutaupomos lėšos – dažų, turinčių mažai ar visai neturinčių LOJ I–III Mažos sąnaudos – dažų, turinčių didesnį kietosios medžiagos kiekį I–III Sutaupomos lėšos Deginimas: I–II Vidutinės / didelės sąnaudos – terminis I–II Vidutinės sąnaudos – katalizinis I–II Vidutinės sąnaudos Adsorbcija aktyvintosiomis anglimis Popieriaus paviršiaus dengimas Deginimo krosnis I–II Vidutinės sąnaudos Apdorojimas jonizuojančiąja spinduliuote / vandeninio rašalo rūšys I–III Mažos sąnaudos Automobilių gamyba Naudojimas: – miltelinių dažų I – sistemų vandens pagrindu I–II Mažos sąnaudos – labai patvarių dengimo medžiagų II Adsorbcija aktyvintomis anglimis I–II Mažos sąnaudos Deginimas atgaunant šilumą: – terminis I–II – katalizinis I–II Komercinis dažymas Mažai ar visai neturintys LOJ dažai I–II Vidutinės sąnaudos Mažai ar visai neturintys LOJ dažai II–III Vidutinės sąnaudos Spausdinimas Mažai turintys tirpiklių / vandeniniai rašalai II–III Vidutinės sąnaudos Tekstų spausdinimas: apdorojimas jonizuojančiąja spinduliuote I Mažos sąnaudos Adsorbcija aktyvintomis anglimis I–II Didelės sąnaudos Absorbcija Deginimas: I–II – terminis – katalizinis Biofiltravimas, įskaitant išlyginamųjų filtrų naudojimą I Vidutinės sąnaudos Metalo riebalų Šalinimas Perėjimas prie mažai ar visai LOJ neturinčių sistemų I Uždaros mašinos Adsorbcija aktyvintomis anglimis II Mažos / didelės sąnaudos Dangčių naudojimas, rezervuarų kraštų vėsinimas III Mažos sąnaudos Cheminis valymas Rekuperavimo džiovintuvai ir geras ūkio tvarkymas (uždari ciklai) II–III Mažos / vidutinės sąnaudos Kondensavimas II Mažos sąnaudos Adsorbcija aktyvintomis anglimis II Mažos sąnaudos Medinių plokščių gamyba Mažai ar visai LOJ neturinti dengiamoji medžiaga I Mažos sąnaudos I = > 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %. 26. Šiuo metu sparčiai kuriami mažai tirpiklių turintys ar visai be tirpiklių dažai, kurių naudojimas yra vienas iš ekonomiškiausių sprendimų. Daugelyje įrenginių derinamos mažai tirpiklių turinčios medžiagos su tokiomis priemonėmis kaip adsorbcija / deginimas. Išmetamų LOJ kiekių ribojimą atliekant didelio masto pramoninius dažymo darbus (pvz., dažant automobilius, buitinius prietaisus), galima įdiegti palyginti greitai. Keliose šalyse išmetami teršalų kiekiai jau sumažinti iki 60 g /m2. Keletas šalių pripažino, kad yra techninių galimybių iš naujų įrenginių išmetamą teršalų kiekį sumažinti iki 20 g / m2. 27. Metalo paviršiaus riebalų šalinimo alternatyvus sprendimas – apdorojimas vandeniu arba uždaros mašinos nedidelį išmetamą teršalų kiekį surenkant aktyvintosiomis anglimis. 28. įvairioms spausdinimo technologijoms taikomi keli išmetamų LOJ kiekių mažinimo būdai. Tai daugiausia rašalo keitimas, paties spausdinimo proceso pakeitimai taikant kitokius spausdinimo metodus ir dujų valymas. Vandeninis rašalas vietoj rašalo su tirpikliais naudojamas fleksografiniam spausdinimui ant popieriaus, o šiuo metu ieškoma būdų jį naudoti spausdinant ant plastiko. Kai kuriems rastriniams ir rotacinės giliaspaudės spausdinimo darbams jau yra sukurtos vandeninio rašalo rūšys. Naudojant ofsetui rašalą kietėjantį paveikus elektroniniu spinduliu, nesusidaro LOJ ir šis būdas yra taikomas spausdinant ant pakuočių. Kai kuriems spausdinimo būdams jau sukurtas rašalas, kietėjantis paveikus UV. Geriausia prieinama technologija leidinių rotacinei giliaspaudei — dujų valymas aktyvintųjų anglių adsorbentais. Spausdinant pakuotes rotacine giliaspaude, taikomas tirpiklio surinkimas adsorbcijos būdu (ceolitai, aktyvintosios anglys), bet taip pat taikomas deginimas ir absorbcija. Termostabilizacinei ruloninei ofsetinei spaudai naudojamas išmetamųjų dujų terminis arba katalizinis deginimas. Deginimo įrangoje dažnai įtaisomas įrenginys šilumai rekuperuoti. 29. Geriausia prieinama cheminio valymo technologija – uždaros mašinos ir vėdinimui naudojamo išmetamo oro apdorojimas aktyvintųjų anglių filtrais. B. Naftos perdirbimo pramonė 30. Naftos perdirbimo pramonė – vienas iš didžiausių teršėjų iš stacionarių šaltinių išmetamais LOJ. Teršalai išmetami ir perdirbant naftą ir ją paskirstant (įskaitant vamzdynus ir degalines). Toliau pateiktos pastabos susijusios su 3 lentele; į minimas priemones įeina ir geriausia prieinama technologija. 31. Naftos perdirbimo procese išmetami teršalai susidaro deginant degalus, fakeluose deginant angliavandenilius, išleidžiant vakuuminių sistemų liekanas ir atsitiktinai išmetant iš technologinių procesų įrenginių, tokių kaip jungės ar movos, atvirų linijų ir ėminių ėmimo sistemų. Naftos perdirbimo įmonėse ir dėl kitokios su tuo susijusios veiklos kiti dideli išmetami LOJ kiekiai susidaro sandėliuojant, tvarkant nuotekas, pakraunant ir iškraunant, pavyzdžiui, uostuose, automobilių ir geležinkelio pakrovimo platformose, vamzdynų terminaluose ir atliekant reguliarius darbus, pavyzdžiui, stabdant, taisant, atliekant techninę priežiūrą ir vėl paleidžiant įrenginius (įrenginio technologinio proceso ciklai). 3 lentelė Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos naftos perdirbimo pramonėje Teršalų šaltinis Teršalų išmetimo ribojimo priemonės Išmetimo mažinimo efektyvumas Mažinimo sąnaudos ir sutaupomos lėšos Naftos perdirbimo įmonės Išmetimas dėl nutekėjimo Reguliarus tikrinimas ir techninė priežiūra III Vidutinės sąnaudos įrenginio technologinio proceso ciklai Fakelai / dujų–oro mišinio regeneravimas technologinėse krosnyse I Nėra duomenų Nuotekų atskyrimas Plūduriuojantis dangtis II Vidutinės sąnaudos / sutaupytos lėšos Vakuuminė technologinio proceso sistema Paviršiniai kontaktiniai kondensatoriai I Nesikondensuojantys LOJ, vamzdžiu perduodami į šildytuvus ar krosnis Dumblo deginimas Terminis deginimas I Žalios naftos ir naftos produktų sandėliavimas Benzinas Plūduriuojantys vidiniai dangčiai su antriniais tarpikliais I–II Sutaupytos lėšos Talpyklos su plūduriuojančiais dangčiais ir antriniais tarpikliais II Sutaupytos lėšos Žalia nafta Talpyklos su plūduriuojančiais dangčiais ir antriniais tarpikliais II Sutaupytos lėšos Benzino prekybos terminalai (benzovežių, baržų, geležinkelio cisternų iškrovimas ir pakrovimas) Gariniai oro surinkimo ir rekuperavimo įrenginiai I–II Sutaupytos lėšos Degalinės Garų kiekio reglamentavimas benzinvežiuose (I pakopa) I–II Mažos sąnaudos / sutaupytos lėšos Garų kiekio reglamentavimas pilant benziną į automobilius (įpylimo čiaupai) (II pakopa) I(–II**) Vidutinės sąnaudos* I = > 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %. * Atsižvelgiant į pajėgumą (degalinės dydį) ir nuo to, ar tai pertvarkyta, ar nauja degalinė. ** Didėja vis labiau standartizuojant automobilių užpildymo vamzdžius. 32. Įrenginio technologinio proceso ciklo metu išmetamus teršalus galima riboti garus iš talpyklų nukreipiant į garų surinkimo rekuperuoti sistemas arba reguliuojamu deginimu fakeluose. 33. Išmetimą iš vakuuminių technologinio proceso sistemų galima riboti garus kondensuojant arba perduodant į garo katilus ar šildytuvus. 34. Išmetimą dėl dujų/garų ir lengvųjų skysčių nutekėjimo iš technologinės įrangos (pvz., per automatinio valdymo vožtuvus, ventilius, slėgio mažinimo įtaisus, ėminių ėmimo sistemas, siurblius, kompresorius, junges ir movas) galima sumažinti ar netgi išvengti reguliariai tikrinant hermetiškumą vykdant remonto programas ir atliekant techninę profilaktinę priežiūrą. Įrangą pro kurią dujos prasiveržia didesniais kiekiais (pvz., vožtuvus, tarpiklius, sandariklius, siurblius ir t. t.), galima pakeisti įranga, kuri yra sandaresnė. Pavyzdžiui, ventilius ir automatinio valdymo vožtuvus galima pakeisti atitinkamais vožtuvais su dumpliniais tarpikliais. Siurbliuose dujoms/garams ir lengviesiems skystiems produktams perpumpuoti galima įtaisyti dvigubus mechaninius tarpiklius su valdomomis dujų pašalinimo angomis. Kompresoriuose galima įrengti buferinius skystimus tarpiklius, kurie neleistų patekti į atmosferą technologiniams skysčiams ir nukreipiamoms į fakelus medžiagoms. 35. Slėgį mažinančius vožtuvus sistemose, kuriose gali būti LOJ, galima sujungti su išmetamųjų dujų surinkimo sistema, o surinktas dujas deginti technologinio proceso krosnyse ar fakeluose. 36. Sandėliuojant žalią naftą ir jos produktus, išmetamus LOJ kiekius galima riboti talpyklose su fiksuotais dangčiais įrengus vidinius plūduriuojančius dangčius arba talpyklose su plūduriuojančiais dangčiais įrengus papildomus tarpiklius. 37. Sandėliuojant benziną ir kitus lengvuosius skystus produktus, išmetamus LOJ kiekius galima riboti keliais būdais. Talpyklose su fiksuotais dangčiais galima įrengti vidinius plūduriuojančius dangčius su pirminiais ir antriniais tarpikliais arba sujungti juos su uždara vėdinimo sistema ir veiksmingu reguliavimo įtaisu, pvz., garų surinkimui, deginimui fakeluose arba technologinėse krosnyse. Talpyklose su išoriniais plūduriuojančiais dangčiais, kuriuose yra pirminiai tarpikliai, galima įrengti antrinius tarpiklius ir (arba) įrengti papildomus sandarius fiksuotus dangčius su slėgiui mažinti skirtais vožtuvais, kuriuos galima sujungti su fakelais. 38. Tvarkant nuotekas, susidarančius LOJ kiekius galima sumažinti keliais būdais. Nuotekų sistemose galima įrengti vandens nepraleidžiančius valdymo įtaisus, taip pat hermetiškus apsaugus sujungimo vietose. Kanalizacijos vamzdžius galima apsaugoti specialiais apsaugais, arba nuotekų sistema gali būti visiškai hermetizuota. Naftos ir vandens separatoriuose, taip pat atskyrimo talpyklose, lengvųjų frakcijų skiltuvuose, išpylimo angų uždoriuose, sietų kamerose, nusodintuvuose ir nekondicinių naftos produktų gaudyklėse galima įrengti fiksuotus dangčius ir uždaras vėdinimo sistemas, kad LOJ garai būtų rekuperuojami arba nukreipiami suardyti. Kita galimybė – naftos ir vandens separatoriuose įrengti plūduriuojančius dangčius su pirminiais ir antriniais tarpikliais. Išmetamus LOJ kiekius iš nuotekų valymo įrenginių galima veiksmingai sumažinti naftą iš technologinio proceso įrangos nukreipiant į nekondicinių naftos produktų gaudymo sistemą ir tokiu būdu sumažinti naftos kiekį, patenkantį į nuotekų apdorojimo įrenginius. Kad į atmosferą patektų mažiau teršalų, į vidų patenkančio vandens temperatūrą taip pat galima reguliuoti. 39. Benzino sandėliavimo ir paskirstymo sektorius turi daug galimybių riboti išmetamą teršalų kiekį. Išmetamų į orą teršalų kiekio ribojimas, pradedant benzino pakrovimu naftos perdirbimo įmonėje (per tarpinius terminalus) ir baigiant benzino išpylimu degalinėse, apibrėžiamas kaip I pakopos išmetamų į orą teršalų ribojimo priemonės, o jų ribojimas, pilant benziną į automobilius degalinėse, apibrėžiamas kaip II pakopos priemonės (žr. III priedo Lakiųjų organinių junginių (LOJ), išmetamų iš mechaninių kelių transporto priemonių ribojimas 33 punktą). 40. I pakopos ribojimo priemonės – tai garų kiekio subalansavimas ir jų surinkimas pilant benziną ir garų regeneravimas rekuperavimo įrenginiuose. Be to, surinkti garai išpilant benziną iš benzovežių degalinėse gali būti grąžinami ir regeneruojami garų rekuperavimo įrenginiuose. 41. II pakopos ribojimo priemonės – garų kiekio subalansavimas tarp benzovežio cisternos ir degalinės požeminės talpyklos. 42. Gabenant benziną taikomos II pakopos ribojimo priemonės kartu su I pakopos ribojimo priemonėmis laikomos geriausia prieinama technologija dėl garavimo išmetamiems teršalams riboti. Sandėliuojant ir tvarkant degalus, papildomas išmetamų LOJ kiekio ribojimo būdas – mažinti degalų lakumą. 43. Bendros išmetamų teršalų ribojimo galimybės naftos perdirbimo pramonėje sudaro iki 80 proc. Tokį didžiausią mažinimo procentą galima pasiekti tik ten, kur šiuo metu išmetamų teršalų ribojimas yra menkas. C. Organinės chemijos pramonė 44. Chemijos pramonė taip pat išmeta daug LOJ iš stacionarių šaltinių. Dėl gamybos procesų ir naudojamų produktų įvairovės išmetami teršalai labai įvairūs. Gamybos proceso metu išmetamus teršalus galima suskirstyti į šiuos pagrindinius pogrupius: teršalai, susidarantys dėl cheminių technologinių reakcijų, dėl oksidacijos procesų, dėl distiliavimo ir kitų atskyrimo procesų. Kiti svarbūs teršalų šaltiniai – nutekėjimas, sandėliavimas ir produktų gabenimas (pakrovimas / iškrovimas). 45. Naujų įrenginių išmetamas teršalų kiekis smarkiai sumažėja, nes juose procesai yra pakeisti ir (arba) įdiegti nauji. Daugeliu atvejų alternatyvios arba papildomos technologijos yra vadinamosios „pridėtinės“ ar „vamzdžio galo“ priemonės, tokios kaip adsorbcija, absorbcija, terminis ir katalizinis deginimas. Norint sumažinti garavimo iš produktų talpyklų nuostolius ir išmetamą teršalų kiekį pakrovimo bei iškrovimo metu, galima taikyti naftos perdirbimo pramonei rekomenduojamas ribojimo priemones (3 lentelė). 4 lentelėje pateikiamos ribojimo priemonės, įskaitant geriausias prieinamas technologijas ir išmetimo mažinimo galimybes, siejamas su šiomis priemonėmis. 4 lentelė Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos organinės chemijos pramonėje Teršalų šaltinis Teršalų išmetimo ribojimo priemonės Išmetimo mažinimo efektyvumas Mažinimo sąnaudos ir sutaupomos lėšos Išmetimas dėl nutekėjimo Nesandarių vietų aptikimas ir remonto programa reguliarus tikrinimas III Mažos sąnaudos Sandėliavimas ir gabenimas žr. 3 lentelę Bendrosios priemonės: Technologinis išmetimas adsorbcija anglimis I–II N. d. deginimas: terminis I–II Vidutinės / didelės sąnaudos katalizinis I–II N. d. absorbcija N. d. biofiltravimas N. d. N. d. deginimas fakele Formaldehido gamyba deginimas: terminis I Didelės sąnaudos katalizinis I Polietileno gamyba deginimas fakele I Vidutinės sąnaudos katalizinis deginimas I–II Polistireno gamyba terminis deginimas I Vidutinės sąnaudos deginimas fakele Proceso pakeitimas (pavyzdžiai): Vinilchlorido gamyba oro pakeitimas deguonimi oksichloravimo etape II N. d. deginimas fakele I Vidutinės sąnaudos Polivinilchlorido gamyba monomero pašalinimas iš dumblo II N. d. nitro-2-metil-l-propanol-1 absorbcija I Sutaupytos lėšos Polipropileno gamyba didelio našumo katalizatorius I N. d. Etileno oksido gamyba oro pakeitimas deguonimi I N. d. N. d.: nėra duomenų. I = > 90 %; II = 80–95 %; III = < 80 %. 46. Galimybės sumažinti išmetamus teršalų kiekius organinės chemijos pramonėje siekia iki 70 proc., atsižvelgiant į šios pramonės sektorius ir taikomas technologines ir praktines išmetimo ribojimo priemones ir būdus. D. Stacionarūs deginimo šaltiniai 47. Kiek optimaliai galima sumažinti LOJ išmetimą iš stacionarių deginimo šaltinių, priklauso nuo kuro panaudojimo efektyvumo šalies mastu (5 lentelė). Taip pat svarbu, kad efektyvų kuro deginimą užtikrintų geri eksploatavimo procesai, našūs deginimo įrenginiai ir pažangios deginimo proceso valdymo sistemos. 5 lentelė Iš stacionarių deginimo šaltinių išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės Teršalų šaltinis Teršalų išmetimo ribojimo priemonės Nedideli deginimo įrenginiai Energijos taupymas: pvz., izoliavimas Reguliarus tikrinimas Senų krosnių pakeitimas Gamtinės dujos ir skystasis kuras vietoj kietojo kuro Centrinio šildymo sistema Rajono centrinio šildymo sistema Pramonės ir verslo įrenginiai Energijos taupymas Geresnė techninė priežiūra Kuro rūšies pakeitimas Krosnių konstrukcijos ir kuro pakrovimo į jas pakeitimas Deginimo sąlygų keitimas Stacionarūs vidaus degimo įrenginiai Išmetamų dujų neutralizavimo sistemos Terminiai reaktoriai 48. Mažos sistemos vis dar turi nemažas išmetamų teršalų kiekių sumažinimo galimybes, ypač deginant kietą kurą. Apskritai išmetamus LOJ kiekius galima sumažinti pakeitus senas krosnis/garo katilus ir (arba) ėmus kūrenti dujomis. Tarša sumažėja pakeitus krosnis vienoje patalpoje centrinio šildymo sistema ir (arba) bendrai pakeitus individualias šildymo sistemas; tačiau reikia atsižvelgti į bendrą energijos vartojimo efektyvumą. Perėjimas prie dujų naudojimo — labai veiksminga išmetimo ribojimo priemonė, jei paskirstymo sistema yra sandari. 49. Daugumoje šalių elektros jėgainės turi menkas galimybes mažinti išmetamus LOJ kiekius. Kadangi neaišku, kokie turi būti kuro pakeitimai ir kaip turi būti keičiamos kuro rūšys, negalima pateikti duomenų apie bendras išmetimo mažinimo galimybes ir su tuo susijusias sąnaudas. E. Maisto pramonė 50. Ir dideliuose, ir mažuose maisto pramonės sektoriaus įrenginiuose yra labai įvairių technologinių procesų, kurių metu į aplinką išmetami LOJ (6 lentelė). Pagrindiniai LOJ išmetimo šaltiniai yra šie: a) alkoholinių gėrimų gamyba; b) kepyklos; c) augalinių aliejų ekstrahavimas naudojant mineralines alyvas; d) nemaistinių gyvūnų riebalų perdirbimas. Pagrindinis a ir b punktuose nurodytų procesų metu susidarantis LOJ – etanolis. Pagrindiniai c punkte nurodytų procesų metu susidarantys LOJ – alifatiniai angliavandeniliai. 51. Kiti galimi šaltiniai: a) cukraus gamybos pramonė ir cukraus naudojimas; b) kavos ir riešutų skrudinimas; c) kepimas taukuose (bulvių ir kiti traškučiai ir t. t.); d) žuvies produktų gamyba; e) virtos mėsos produktų ruošimas ir t. t. 52. Išmetami LOJ paprastai turi būdingą kvapą, yra nedidelės koncentracijos, išmetami didelio tūrio srautu ir turi didelį vandens kiekį. Dėl to siekiant išmetamus LOJ kiekius sumažinti, naudojami biologiniai filtrai. Naudojamos ir įprastos priemonės, tokios kaip absorbcija, adsorbcija, terminis ir katalizinis deginimas. Pagrindinis biologinės filtracijos pranašumas – nedidelės eksploatacijos sąnaudos, palyginti su kitomis priemonėmis. Vis dėlto ir čia reikia reguliariai atlikti techninės priežiūros darbus. 53. Didelėse fermentavimo įmonėse ir kepyklose etanolį galima rekuperuoti jį kondensuojant. 54. Alifatinių angliavandenilių, susidarančių ekstrahuojant aliejų, išmetimas gali būti sumažintas diegiant uždarus technologinius ciklus ir gerai prižiūrint sklendes, užsandarinimo vietas ir kitas galimo nutekėjimo vietas. Ekstrahuojant skirtingas aliejinių augalų sėklas, reikia skirtingo mineralinės alyvos kiekio. Alyvuogių aliejų galima išgauti mechaniniu būdu, ir tuomet nereikia mineralinės alyvos. 6 lentelė Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos maisto pramonėje Teršalų šaltinis Teršalų išmetimo ribojimo priemonės Išmetimo mažinimo efektyvumas Mažinimo sąnaudos Visa maisto pramonė Uždari technologiniai ciklai Biologinė oksidacija II Nedidelės* Kondensavimas ir apdorojimas I Didelės Adsorbcija absorbcija Terminis/katalizinis deginimas Augalinio aliejaus perdirbimas Kompleksinės technologinės priemonės III Nedidelės Adsorbcija Membraninės technologijos Deginimas technologinėse krosnyse Nemaistinių gyvūnų riebalų perdirbimas Biologinis filtravimas II Nedidelės* * Kadangi šie procesai paprastai taikomi dujoms su nedidele LOJ koncentracija, sąnaudos vienam dujų kubiniam metrui nedidelės, bet sąnaudos perskaičiavus vienai tonai yra didelės. I = > 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %. 55. Bendros technologiškai įmanomos išmetamų LOJ kiekių mažinimo galimybės maisto pramonėje gali siekti iki 35 proc. F. Geležies ir plieno pramonė (įskaitant geležies lydinius, liejimą ir t. t.) 56. Geležies ir plieno pramonėje išmetamų LOJ šaltiniai labai įvairūs: a) žaliavinių medžiagų perdirbimas (kokso gamyklos, aglomeravimo įrenginiai: kepinimas, granulių ir briketų gamyba; metalo laužo perdirbimas); b) metalurgijos reaktoriai (panardinto lanko aukštakrosnės; elektros lanko aukštakrosnės; konverteriai, ypač naudojant metalo laužą; (atviros) lydkrosnės; aukštakrosnės); c) technologiniai darbai (liejimas; pakartotinio kaitinimo krosnys ir valcavimo staklės). 57. Mažinant anglies kiekį žaliavose (pvz., ant aglomeravimo transporterių), galima sumažinti išmetamus LOJ kiekius. 58. Kai naudojami atviri metalurgijos reaktoriai, LOJ gali būti išmetami dėl užteršto metalo laužo ar jeigu jis naudojamas pirolizės sąlygomis. Norint sumažinti LOJ išsiskyrimą ypatingą dėmesį reikia atkreipti į susikaupusių dujų pakraunant ir iškraunant metalą surinkimą. 59. Ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į metalo laužą, užterštą alyva, tepalais, dažais ir t. t., o nemetalines dalis reikia pašalinti. 60. Paprastai dėl nutekėjimo išmetami teršalai susidaro technologinio apdorojimo metu. Liejimo metu susidaro pirolizinės dujos, daugiausia iš organinių smėlio priedų. Tokių teršalų kiekį galima sumažinti pasirinkus rišamąsias dervas, iš kurių mažai išsiskiria išmetamų teršalų, ir (arba) mažinant rišamųjų medžiagų kiekį. Tokioms dūmų dujoms apdoroti bandoma naudoti biologinius filtrus. Valcavimo staklėse susidarantį alyvos rūką ore galima smarkiai sumažinti filtrais. 61. Kokso gamyklos – svarbus išmetamų LOJ šaltinis. Teršalai susidaro dujoms nutekant iš koksavimo krosnių dėl LOJ, perduodamų susijusiai distiliavimo gamyklai, nuostolių ir deginant dujas, susidarančias koksavimo krosnyse, taip pat kitokį kurą. Išmetami LOJ kiekiai daugiausia mažinami šiomis priemonėmis: sandarinant krosnių durelių ir jų rėmų tarpus, pakrovimo angų ir dangčių tarpus; palaikant dujų ištraukimą iš krosnių netgi jų pakrovimo metu; sausu aušinimu arba tiesiogiai šaldant inertinėmis dujomis, arba netiesiogiai šaldant vandeniu; stumiant koksą tiesiai į sauso aušinimo įrenginį; stūmimo metu koksą gerai apgaubiant. G. Atliekų surinkimas, gabenimas ir apdorojimas 62. Pagrindinis komunalinių kietų atliekų kiekių ribojimo tikslas – mažinti atliekų susidarymą ir mažinti atliekų, kurias reikia apdoroti, kiekį. Be to, atliekų tvarkymas turi būti optimalus aplinkosaugos požiūriu. 63. Jei komunalinės atliekos kaupiamos sąvartynuose, išmetamų LOJ kiekių ribojimas turi būti siejamas su priemonėmis, skirtomis veiksmingam dujų surinkimui (daugiausia metano). 64. Tokie teršalai gali būti suardomi (deginant). Kita galimybė – dujų valymas (biologinė oksidacija, absorbcija, aktyvintųjų anglių naudojimas, adsorbcija) ir jų panaudojimas energijos gamybai. 65. LOJ susidaro iš į sąvartynus patenkančių pramonės atliekų, turinčių LOJ. Į tai reikia atsižvelgti nustatant atliekų tvarkymo politiką. 66. Apskaičiuota, kad šiame sektoriuje išmetamus teršalus galima sumažinti 30 proc, nors į tą skaičių įeina ir metanas. H. Žemės ūkis 67. Pagrindiniai išmetamų LOJ šaltiniai žemės ūkyje yra šie: a) žemės ūkio atliekų, įskaitant šiaudus ir ražienas, deginimas; b) organinių tirpiklių naudojimas pesticidų mišiniuose; c) anaerobinis gyvulių pašarų ir gyvulinės kilmės atliekų irimas. 68. Išmetami LOJ kiekiai mažinami: a) reguliuojant šiaudų tvarkymą ir jų nedeginant, kaip įprasta, atvirame ore; b) kuo mažiau naudojant pesticidų, turinčių daug organinių tirpiklių, ir (arba) naudojant vandenines emulsijas ir mišinius; c) kompostuojant atliekas, naudojant mėšlo ir šiaudų mišinius ir t. t. d) mažinant dujų kiekius, išmetamus iš tvartų, mėšlo džiovyklų ir t. t., naudojant biologinius filtrus, adsorbciją ir t. t. 69. Pakeitus pašarų sudėtį galima sumažinti gyvūnų išskiriamų dujų kiekį, be to, dujas galima panaudoti kaip kurą. 70. Šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, kiek galima sumažinti žemės ūkyje išmetamus LOJ kiekius. V. PRODUKTAI 71. Kai išm …