📄 Įstatymo tekstas
Projektas
Projektas
NACIONALINIS ŽMOGAUS TEISIŲ RĖMIMO IR APSAUGOS VEIKSMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE
PLANAS
2002
TURINYS
1 SKYRIUS. NACIONALINIO ŽMOGAUS TEISIŲ RĖMIMO IR APSAUGOS VEIKSMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLANO PASKIRTIS, REIKŠMĖ IR RENGIMO KRITERIJAI 0
1 skirsnis. Bendrosios nuostatos................................................................................................................ 0
2 skirsnis. Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Tautų Vystymo Programos Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apaugos veiksmų plano projektas........................................................................................................... 0
3 skirsnis. Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų plano tikslai ir uždaviniai............... 0
4 skirsnis. Pagrindiniai reikalavimai Plano parengimui ir įgyvendinimui................................................... 0
5 skirsnis. Žmogaus teisių samprata, kuria grindžiamas Planas................................................................. 0
6 skirsnis. Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių apsaugos srityje kaip vienas iš pagrindinių Plano kriterijų....................................................................................................................................................... 0
7 skirsnis. Žmogaus teisių veiksmai ir Lietuvos integracija į ES................................................................ 0
8 skirsnis. Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje............................................................................................. 0
9 skirsnis. Plano įgyvendinimo reikšmė..................................................................................................... 0
2 SKYRIUS. NACIONALINIO ŽMOGAUS TEISIŲ RĖMIMO IR APSAUGOS VEIKSMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLANO STRUKTŪROS YPATUMAI 0
1 skirsnis. Bendrosios nuostatos................................................................................................................ 0
2 skirsnis. Nuolatiniai (pastovūs) Plano veiksmai...................................................................................... 0
3 skirsnis. Terminuoti Plano veiksmai........................................................................................................ 0
4 skirsnis. Plano veiksmų įgyvendinimo užtikrinimo priemonės................................................................ 0
3 SKYRIUS. TEISĖS Į DARBĄ BEI TEISĖS Į SAUGIAS IR SVEIKAS DARBO SĄLYGAS ĮGYVENDINIMAS 0
1 skirsnis. Dėl spartesnio ir kvalifikuotesnio darbo ginčų nagrinėjimo...................................................... 0
2 skirsnis. Dėl dalyvavimo Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese ir Lietuvos Respublikos užimtumo strategijos derinimo su Europos Sąjungos užimtumo politikos kryptimis................................ 0
3 skirsnis. Dėl užimtumo didinimo programos vykdymo.......................................................................... 0
4 skirsnis. Dėl profesinės saugos ir sveikatos programos........................................................................... 0
4 SKYRIUS. TEISĖS Į SVEIKATOS APSAUGĄ UŽTIKRINIMAS 0
1 skirsnis. Dėl sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų teisių užtikrinimo............................................... 0
2 skirsnis. Dėl užkrečiamų ligų plitimo pavojaus sumažinimo................................................................... 0
5 SKYRIUS. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ IR NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ GYNIMAS 0
1 skirsnis. Dėl pagyvenusių žmonių teisių apsaugos.................................................................................. 0
2 skirsnis. Dėl neįgaliųjų teisių gynimo...................................................................................................... 0
6 SKYRIUS. VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS GERINIMAS 0
1 skirsnis. Dėl valstybinės vartotojų teisių apsaugos strategijos................................................................ 0
2 skirsnis. Dėl paslaugų kokybės ir garantijų vartotojams......................................................................... 0
3 skirsnis. Dėl vartotojų švietimo ir didesnės vartotojų nuomonės įtakos............................................... 0
7 SKYRIUS. MOTERŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS VYRŲ IR MOTERŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTEKSTE. SMURTO PRIEŠ MOTERIS PREVENCIJA. MOTERŲ REPRODUKCINIŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS 0
1 skirsnis. Dėl geresnių teisinių prielaidų moterų teisių gynimui............................................................... 0
2 skirsnis. Dėl smurto prieš moteris prevencijos........................................................................................ 0
3 skirsnis. Dėl moterų reprodukcinių teisių apsaugos................................................................................ 0
8 SKYRIUS. PRIEMONĖS VAIKO TEISĖMS GINTI 0
1 skirsnis. Dėl efektyvesnio vaiko teisių apsaugos institucijų funkcionavimo.......................................... 0
2 skirsnis. Dėl kitų priemonių vaikų teisių apsaugai gerinti....................................................................... 0
9 SKYRIUS. VEIKSMAI GARANTUOJANT KALTINAMŲJŲ IR ĮKALINTŲJŲ TEISES 0
1 skirsnis. Dėl teisėsaugos institucijų darbuotojų (pareigūnų) atsakomybės stiprinimo bei kvalifikacijos kėlimo 0
2 skirsnis. Dėl kaltinamųjų ir įkalintųjų asmenų teisių efektyvesnio gynimo............................................. 0
10 SKYRIUS. NUSIKALTIMŲ AUKŲ TEISIŲ APSAUGA. PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJA 0
1 skirsnis. Dėl geresnių teisinių prielaidų nusikaltimo aukų teisėms ginti.................................................. 0
2 skirsnis. Dėl priemonių, skirtų prekybos žmonėmis prevencijai.............................................................. 0
11 SKYRIUS. VEIKSMAI PRIEŠ DISKRIMINAVIMĄ. SEKSUALINIŲ MAŽUMŲ TEISIŲ GYNIMAS. MIGRANTŲ IR PABĖGĖLIŲ TEISIŲ APSAUGOS STIPRINIMAS 0
1 skirsnis. Veiksmai prieš diskriminavimą................................................................................................. 0
2 skirsnis. Dėl seksualinių mažumų bei tautinių mažumų teisių efektyvesnio gynimo............................. 0
3 skirsnis. Dėl teisės į prieglobstį efektyvesnio užtikrinimo...................................................................... 0
4 skirsnis. Dėl pabėgėlių ir migrantų teisių apsaugos stiprinimo................................................................ 0
12 SKYRIUS. TEISĖS GAUTI BEI SKLEISTI INFORMACIJĄ ĮGYVENDINIMAS. PRIVATAUS GYVENIMO APSAUGA 0
1 skirsnis. Dėl visuomenės galimybių gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų plėtros........ 0
2 skirsnis. Priemonės privataus gyvenimo apsaugai stiprinti...................................................................... 0
13 SKYRIUS. PILIEČIŲ TEISĖS DALYVAUTI VALSTYBĖS VALDYME ĮGYVENDINIMAS. GYVENTOJŲ SAVIVALDOS STIPRINIMAS 0
1 skirsnis. Priemonės geresniam piliečių informavimui apie galimybes dalyvauti valstybės valdyme..... 0
2 skirsnis. Dėl gyventojų savivaldos plėtros.............................................................................................. 0
14 SKYRIUS. VEIKSMAI, SUSIJĘ SU VALSTYBĖS STRATEGIJOS ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS SRITYJE BEI NACIONALINIO ŽMOGAUS TEISIŲ RĖMIMO IR APSAUGOS VEIKSMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLANO ĮGYVENDINIMU 0
1 skirsnis. Dėl institucinės sistemos tobulinimo, įskaitant Seimo kontrolierių įstaigos veiklos efektyvumo didinimą................................................................................................................................................................... 0
2 skirsnis. Dėl visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą............................................................. 0
3 skirsnis. Dėl žmogaus teisių Lietuvoje monitoringo............................................................................... 0
4 skirsnis. Dėl visuomenės informavimo apie žmogaus teises ir jų gynimo būdus................................ 0
5 skirsnis. Dėl Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimo užtikrinimo................................................................................................................................................. 0
1 SKYRIUS. NACIONALINIO ŽMOGAUS TEISIŲ RĖMIMO IR APSAUGOS VEIKSMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLANO PASKIRTIS, REIKŠMĖ IR RENGIMO KRITERIJAI
1 skirsnis. Bendrosios nuostatos
1993m. Vienoje vykusi Pasaulio konferencija žmogaus teisių klausimais pakvietė visas valstybes parengti nacionalinius žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planus. Konferencijos metu parengtas Veiksmų planas bei Deklaracija skelbia:
“Pasaulio konferencija žmogaus teisių klausimais rekomenduoja, kad kiekviena valstybė apsvarstytų savo galimybes parengti nacionalinius veiksmų planus, identifikuodama konkrečius žingsnius, kuriais valstybė skatintų žmogaus teises ir gerintų jų apsaugą”.
Svarbiausias nacionalinių veiksmų planų tikslas - identifikuoti svarbiausias žmogaus teisių problemas, nustatyti jų priežastis ir imtis konkrečių praktinių priemonių šių teisių, įskaitant pažeidžiamiausių asmenų grupių teises, apsaugai gerinti.
2 skirsnis. Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Tautų Vystymo Programos Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apaugos veiksmų plano projektas
Įgyvendinant 1993 m. Pasaulio konferencijos iškeltas idėjas, 2001 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir Jungtinių Tautų vystymo programos Įgaliotoji atstovė Cihan Sultanoglu pasirašė Jungtinių Tautų vystymo programos Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų plano (toliau – Planas) projektą. Šis projektas parengtas pagal Jungtinių Tautų vystymo programos ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucijos 1999 m. balandį pradėtos pasaulinės HURIST (žmogaus teisių stiprinimo) programos metmenis.
3 skirsnis. Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų plano tikslai ir uždaviniai
Planas turi sudaryti prielaidas:
1) stiprinti žmogaus teisių apsaugą;
2) užtikrinti, kad įstatymų leidyboje būtų laikomasi tarptautinių standartų;
3) plėsti visuomenės žinias apie žmogaus teises, jų gynimo būdus bei skatinti žmones kuo efektyviau ginti savo teises;
4) įkurti bei stiprinti nacionalines bei regionines žmogaus teisių institucijas;
5) išskirti ypač pažeidžiamas visuomenės socialines grupes, nustatyti problemas bei imtis efektyvių priemonių jų padėčiai pagerinti;
6) plėtoti nevyriausybinių institucijų veiklą ir jų bendradarbiavimo su valdžios įstaigomis galimybes;
7) skatinti valdžios įstaigas vykdyti įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pagal tarptautines universalias ir regionines sutartis.
4 skirsnis. Pagrindiniai reikalavimai Plano parengimui ir įgyvendinimui
Nacionalinio plano parengimo ir įgyvendinimo bei įvertinimo procedūros turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) į procesą turi būti įtraukta kuo daugiau valstybinių, nevyriausybinių organizacijų bei kitų pilietinės visuomenės institutų;
2) turi būti skiriamas prioritetinis valstybės dėmesys plano rengimo procesui, jo turiniui bei plano įgyvendinimo procesui;
3) plano rengimo ir jo įgyvendinimo priemonės turi būti skaidrios;
4) turi būti galimybė Planą nuolat peržiūrėti, atsižvelgiant į situacijos pokyčius;
5) Plane turi būti atsižvelgta į tarptautinį ir nacionalinį teisinį reglamentavimą bei realią padėtį nacionalinių žmogaus teisių institucijų veikloje;
6) turi būti nustatyti resursai Planui įvykdyti ir nurodytos institucijos, atsakingos už plano vykdymą.
5 skirsnis. Žmogaus teisių samprata, kuria grindžiamas Planas
Žmogaus teisės turi plačią filosofinę, politinę, moralinę bei teisinę prasmę. Teisinis žmogaus teisių sąvokos apibrėžimas siejamas su 1948 m. gruodžio 10 dieną Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (toliau – Deklaracija) nuostata, kad “Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai”. Deklaracija suteikė žmogaus teises “...visiems žmonių giminės atstovams”. Kiekvienos demokratinės visuomenės pagrindu turi būti Deklaracijos idėjos, pabrėžiančios, kad kiekvieno žmogaus teisės yra neatskiriamos nuo jo asmenybės; savo teises žmogus įgyja gimstant ir niekas neturi teisės riboti asmens naudojimąsi jo teisėmis ir laisvėmis arba jas atimti. Žmogaus teisės yra visuomeninės vertybės. Jų “kaip savo teisės” gali reikalauti iš valstybės kiekvienas žmogus visuomenėje, kurioje jis gyvena.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principą, kuris negali būti įsivaizduojamas be pagarbos žmogaus teisėms ir jų apsaugos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, o 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybės principą bei uždraudžia diskriminaciją remiantis straipsnyje vardijamais pagrindais.
Kuriant ir įgyvendinant šį Planą, būtina akcentuoti tai, kad žmogaus teisės Plane siejamos su prigimtine žmogaus teisių teorija, visų asmenų lygybės principu bei diskriminacijos draudimu, naudojantis visomis asmeniui priklausančiomis teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Žmogaus teisės Plane suprantamos kaip jų visuma, bendra sistema, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad visuomenei ir pačiam asmeniui svarbios ne tik politinės bei pilietinės teisės, bet taip pat ir ekonominės, socialinės bei kultūrinės teisės, kurios turi ypatingą reikšmę kiekvieno žmogaus gerbūvio visuomenėje sukūrimui.
6 skirsnis. Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių apsaugos srityje kaip vienas iš pagrindinių Plano kriterijų
Lietuvos Respublika yra daugumos svarbiausių tarptautinių konvencijų (tiek universalių, tiek regioninių) žmogaus teisių klausimais dalyvė, aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos darbe, skirtame žmogaus teisių apsaugai gerinti bei žmogaus teisių suvokimui stiprinti.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba dar 1991 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų”, t.y. prie tų tarptautinių susitarimų aktų, kurie iš esmės laikomi teisiniu pagrindu Jungtinėms Tautoms vykdyti veiklą žmogaus teisių apsaugos srityje (tai - 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas; 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas; Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1966 m. fakultatyvinis protokolas dėl peticijos teisės).
1993 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublika tapo Europos Tarybos nare, tą pačią dieną pasirašydama ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d.. Kartu buvo ratifikuoti ir Konvencijos 4, 7 ir 11 Protokolai. Tai sudarė teisines prielaidas Lietuvos jurisdikcijoje esantiems asmenims naudotis Konvencijoje nustatytomis teisėmis bei laisvėmis, o jų pažeidimų atvejais kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Tai buvo ypač reikšmingas žingsnis jaunos valstybės gyvenime, kai ji buvo priimta į demokratinių Europos valstybių šeimą ir įsipareigojo užtikrinti, kad Konvencijoje numatyti žmogaus teisių apsaugos standartai taptų Lietuvos standartais ir gairėmis žmogaus teisių apsaugos srityje.
1995 m. gruodžio 7 d. Lietuva ratifikavo Konvencijos 1 Protokolą, o 1999 m. birželio 22 d.- Konvencijos 6 Protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo.
Lietuvos Respublika aktyviai siekia narystės Europos Sąjungoje bei NATO. Vienas iš politinių stojimo į Europos Sąjungą kriterijų yra žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisių garantavimas valstybėje kandidatėje.
7 skirsnis. Žmogaus teisių veiksmai ir Lietuvos integracija į ES
Europos integracijos uždaviniai šalies politikoje paskatino Lietuvos valstybę didesnį dėmesį skirti Europos Tarybos sutarčių ratifikavimui ir įgyvendinimui. Kaip minėta, žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisių apsaugos ir gerbimo principo užtikrinimas valstybėje kandidatėje yra vienas iš politinių stojimo į Europos Sąjungą kriterijų. Įvertindama Lietuvos Respublikos pasirengimą narystei ES, Europos Komisija 1998 m. Reguliariojoje ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje padarė išvadą, kad padėtis Lietuvoje atitinka Kopenhagos politinius kriterijus ir kad Lietuvoje yra gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, nors tam tikrų problemų šioje srityje ir išlieka.
Europos teisės departamentas tikrina, ar Seime ir Vyriausybėje svarstomi teisės aktai atitinka Europos Sąjungos teisės bei tarptautinių sutarčių reikalavimus. Lietuva padarė didelę pažangą toliau įtvirtindama ir didindama institucijų, garantuojančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises bei pagarbą tautinėms mažumos ir jų teisių apsaugą, stabilumą. Europos Komisijos 2001 metų reguliariame pranešime apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei nurodoma, kad Lietuva ir toliau vykdo politinį narystės kriterijų bei padarė pažangą perimdama Europos Sąjungos teisę.
Tarptautinių sutarčių taikymo problema Lietuvoje lieka dar ir tai, kad ne visos tarptautinės sutartys, kurių dalyvė yra Lietuva, yra oficialiai išverstos į valstybinę kalbą ir nustatytąja tvarka paskelbtos “Valstybės žiniose”. Tačiau procesas šiuo metu vyksta gana sparčiai ir tikėtina, kad problema netolimoje ateityje bus išspręsta. Kitas problematiškas aspektas – ne iki galo yra išspręstas tarptautinių sutarčių, prie kurių Lietuva yra prisijungusi, bet neratifikavusi, teisinės galios klausimas, kurio nesprendžia ir 1999 m. Tarptautinių sutarčių įstatymas.
8 skirsnis. Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje
Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, pademonstravo ryžtą kuo greičiau įtvirtinti Vakarų demokratijos ir teisinės valstybės standartus. Lietuva sparčiai įsijungė į tarptautinių organizacijų veiklą, ratifikavo svarbiausias tarptautines sutartis žmogaus teisių srityje ir ėmėsi žingsnių realizuoti tas sutartis nacionalinėje teisėje.
Rinkimai Lietuvoje vyksta demokratiškai, daugiapartinės sistemos pagrindu, nėra skundų dėl rinkimų teisių suvaržymų. Valstybėje sudarytos sąlygos realiai įgyvendinti peticijos teisę, tačiau dar nėra efektyvaus gyventojų vietos savivaldos teisės įgyvendinimo mechanizmo. Savivaldybių politikai neatsižvelgia į tai, kad pagal Konstitucijos 119 str. teisę į savivaldą turi ne savivaldybės institucijų pareigūnai, o savivaldybė kaip administracinis vienetas ir jos gyventojai.
Šalies valdžios institucijos daugeliu atvejų atsižvelgia į tarptautinės bendrijos pranešimus apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir stengiasi išspręsti iškeltas problemas. Valstybė įvertino ir pasmerkė praeityje šalies teritorijoje įvykdytus holokausto ir kitas genocido akcijas.
Tačiau valstybės programos ir projektai ne visada pagrįsti adekvačiu įvertinimu tuo faktu, kad Lietuvoje, kaip ir kitose postsovietinėse šalyse, per okupacinį sovietinio totalitarizmo laikotarpį iš visų visuomenės gyvenimo sričių labiausiai nukentėjo būtent žmogaus teisių apsauga.
Žmogaus teisių apsaugos srityje Lietuvoje veikia daug nevyriausybinių organizacijų. Tik kai kurios iš jų daro nemažą įtaką visuomenės, valdžios įstaigų ir tarptautinių organizacijų pozicijai. Valdžios įstaigos nepakankamai remiasi nevyriausybinių organizacijų veikla žmogaus teisių apsaugos srityje.
Gyventojų apklausos duomenys rodo, kad visuomenė nepasitiki teisinėmis institucijomis ir daugelis bijo ginti žmogaus teises dėl trijų pagrindinių priežasčių: 1) manydami, kad niekas nepadės; 2) nežinodami, kur kreiptis; 3) bijodami prarasti darbą. Du trečdaliai apklaustųjų nurodo, kad nepakanka informacijos apie žmogaus teises ir galimybes ginti teises.
Valstybė nepakankamai veiklos ir lėšų skiria visuomenės informavimui apie žmogaus teises ir jų gynimo būdus.
Europos Komisijos 2001 metų reguliariame pranešime nurodyta, kad Lietuvoje yra šių trūkumų žmogaus teisių srityje:
1) nepašalinta prekybos žmonėmis problema;
2) išlieka abejonių ir dėl ikiteisminio įkalinimo;
3) nėra tinkamai išspręsti kai kurie prieglobsčio suteikimo klausimai.
Iki 2002 metų balandžio Europos žmogaus teisių teismas buvo priėmęs 12 sprendimų bylose prieš Lietuvos Respubliką. Dešimtyje bylų yra konstatuoti Konvencijos pažeidimai, vienoje byloje sudaryta taikos sutartis, dar vienoje byloje pažeidimas nebuvo nustatytas. Dažniausiai Europos žmogaus teisių teismas konstatuoja asmens teisės į laisvę, teisės į teismą bei baudžiamojo proceso garantijų (Konvencijos 5 ir 6 str.) pažeidimus.
Ženevoje veikiantis Žmogaus teisių komitetas, įkurtas pagal 1966 metų Pilietinių ir politinių teisių paktą, iki šio Plano rengimo pradžios nebuvo priėmęs nė vieno sprendimo prieš Lietuvą.
Europos asociacijos sutarties 67 straipsnyje nurodyta, kad Lietuva privalo tobulinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, siekti apsaugos lygio, panašaus į esamą Europos Sąjungoje (įskaitant ir veiksmingas šių teisių įgyvendinimo priemones).
9 skirsnis. Plano įgyvendinimo reikšmė
Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimas:
1) užtikrins nacionalinę strategiją žmogaus teisių srityje;
2) padės įdiegti nuolatinę žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėjimo sistemą;
3) sustiprins žmogaus teisių srityje dirbančias institucijas;
4) garantuos šių institucijų nuolatinę atskaitomybę visuomenei apie savo veiklą ir Plano įgyvendinimą;
5) sudarys prielaidas nuolat viešai ir plačiai diskutuoti žmogaus teisių klausimais;
6) padės Lietuvos žmonėms geriau suprasti savo teises ir efektyviau jas ginti bei daugiau jomis naudotis.
2 SKYRIUS. NACIONALINIO ŽMOGAUS TEISIŲ RĖMIMO IR APSAUGOS VEIKSMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE PLANO STRUKTŪROS YPATUMAI
1 skirsnis. Bendrosios nuostatos
Nacionalinis žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planas (toliau - Planas) turi būti taip sudarytas, kad atitiktų tokius reikalavimus: pirma, būtų aiškus, antra, funkcionalus, realiai įvykdomas, trečia, jį, prireikus, būtų galima papildyti ar pakeisti, ketvirta, juo galėtų naudotis kitos šalys, rengdamos savo nacionalinius žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planus. Dėl nurodytųjų motyvų Plane numatomos ne tik vienkartinės priemonės konkretiems trūkumams šalinti, bet ir aktualūs ne vien Lietuvos Respublikai nuolat atliktini veiksmai. Kiekviename veiksmus nustatančiame skyriuje paprastai nurodomos dvi veiksmų rūšys - nuolatiniai ir terminuoti.
Plano 3 - 13 skyriai yra skirti veiksmams konkrečiose žmogaus teisių įgyvendinimo srityse nustatyti. Šie skyriai sudaromi atsižvelgiant į Pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus. Kiekviename iš šių skyrių nustatoma problema, veiksmai jai spręsti, terminai, atsakingos institucijos ir finansavimas.
2 skirsnis. Nuolatiniai (pastovūs) Plano veiksmai
Nuolatiniais (pastoviais) Plano veiksmais laikomos tokios priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos nuolat, neterminuotai. Jos užtikrina šio Plano veiksmų tęstinumą, nuolatinį valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų dėmesį žmogaus teisių apsaugai, žmogaus teisių būklės stebėjimą ir vertinimą.
3 skirsnis. Terminuoti Plano veiksmai
Terminuotais veiksmais laikomos tokios Plano priemonės, kurios skirtos konkrečiai problemai išspręsti. Šių veiksmų įvykdymui nustatomas konkretus laikas. Terminuotų veiksmų įgyvendinimui negali būti nustatytas ilgesnis nei ketverių metų laikotarpis, t.y., visi jie turi būti įgyvendinti iki bus pradėtas rengti naujas Pranešimas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvos Respublikoje.
Terminuotų veiksmų sąrašas Plane Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu gali būti papildomas arba keičiamas.
4 skirsnis. Plano veiksmų įgyvendinimo užtikrinimo priemonės
Kiekviename skyriuje, nustatančiame veiksmus, prie kiekvieno veiksmo nurodomos institucijos, atsakingos už jo atlikimą.
Prie kiekvieno veiksmo taip pat nurodoma, ar jam atlikti yra reikalingos lėšos, jei reikalingos, tai - kokios ir kokie bus finansavimo šaltiniai.
14 skyriuje nustatoma, kad Plano įgyvendinimą koordinuos Nacionalinė Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimo komisija, sudaroma iš valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bei Jungtinių Tautų vystymo Programos atstovų. Komisijai dirbti padės ir jos sprendimų įgyvendimu rūpinsis Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano Vykdantysis sekretoriatas.
3 SKYRIUS. TEISĖS Į DARBĄ BEI TEISĖS Į SAUGIAS IR SVEIKAS DARBO SĄLYGAS ĮGYVENDINIMAS
1 skirsnis. Dėl spartesnio ir kvalifikuotesnio darbo ginčų nagrinėjimo
Pirmas veiksmas: Išanalizuoti Darbo teismų steigimo galimybę, terminus ir kitas sąlygas, pateikti šiuo klausimu pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri, apsvarsčiusi pasiūlymus, savo išvadą pateikia Lietuvos Respublikos Seimui.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Nacionalinė teismų administracija.
Terminas: iki 2003 m. spalio mėn. 1 d..
Veiksmo finansavimas: - iki 30 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis - (iki 30 tūkst. Lt) iš papildomų tikslinių valstybės biudžeto lėšų Teisingumo ministerijos vykdomai programai “Teisinės sistemos koordinavimas ir kontrolė” finansuoti (iki 20 tūkst.Lt Darbo teismų įstatymo projektui parengti, iki 10 tūkst.Lt ekspertizei apmokėti).
Antras veiksmas: Išnagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą išvadą dėl Darbo teismų steigimo tikslingumo ir atitinkamo įstatymo projekto ir priimti galutinį sprendimą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių komitetu bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Terminas: iki 2004 m. gegužės mėn. 1 d..
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų.
2 skirsnis. Dėl dalyvavimo Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese ir Lietuvos Respublikos užimtumo strategijos derinimo su Europos Sąjungos užimtumo politikos kryptimis
Veiksmas: parengti Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese ir Lietuvos Respublikos užimtumo strategijos derinimo su Europos Sąjungos užimtumo politikos kryptimis priemonių planą, atsižvelgiant į vykdomą PHARE Dvynių projektą, ir pradėti jį įgyvendinti.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Terminas: parengti planą iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir vykdyti nuolat iki bus įvykdytos visos plano priemonės.
Veiksmo finansavimas: viso - iki 24 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis - iš papildomų tikslinių valstybės biudžeto lėšų Socialinės apsaugos ministerijos vykdomai programai “Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai” (iki 24 tūkst.Lt Lietuvos Respublikos pasirengimo dalyvauti Europos Sąjungos užimtumo politikos koordinavimo procese ir Lietuvos Respublikos užimtumo strategijos derinimo koncepcijos projektui parengti) finansuoti bei Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos “Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo nacionalinė programa” finansavimui numatytų lėšų.
3 skirsnis. Dėl užimtumo didinimo programos vykdymo
Veiksmas: kas pusmetį apsvarstyti Trišalėje taryboje ataskaitas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-08 nutarimu Nr. 529 patvirtintos Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metais programos vykdymą ir, prireikus, apsvarstyti papildomų (be jau numatytų šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytame plane) priemonių būtinumą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Trišalė Taryba, kontroliuojant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, dalyvaujant profesinėms sąjungoms.
Terminas: nuolat, iki bus įvykdytos visos programos priemonės.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų, taip pat, prireikus, iš nurodytosios Užimtumo didinimo 2001-2004 metais programos finansavimui numatytų lėšų.
4 skirsnis. Dėl profesinės saugos ir sveikatos programos
Veiksmas: Parengti Profesinės saugos ir sveikatos programą 2004- 2006 metams
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Terminas: programą parengti iki 2003 birželio 1 d. ir kontroliuoti numatytų programos priemonių įgyvendinimą.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 25 tūkst. Lt. Iš tikslinių valstybės biudžeto lėšų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomai programai “Profesinių sveikatos pakenkimų prevencija ir saugos darbe gerinimas”.
4 SKYRIUS. TEISĖS Į SVEIKATOS APSAUGĄ UŽTIKRINIMAS
1 skirsnis. Dėl sveikatos priežiūros kokybės ir pacientų teisių užtikrinimo
Pirmas veiksmas: parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę sveikatos priežiūros kokybės strategiją, o taip pat teisės aktus, skirtus sveikatos priežiūros standartams ir rezultatų rodikliams nustatyti.
Vykdo: Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė medicininio audito inspekcija) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: iki 2003 m. spalio mėn. 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 84 tūkst. Lt: dalis iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomų programų “Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas integruojantis į ES sveikatos sistemą”, “Sveikatos sistemos priežiūra” bei “Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa” finansavimui (iki 40 tūkst. Lt papildomų tikslinių valstybės biudžeto lėšų), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
Antras veiksmas: parengti ir pateikti priėmimui Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų pataisas ir papildymus, siekiant suderinti teisės aktus su Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, taip pat nustatyti realų ir efektyvų pacientų teisių gynimo mechanizmą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė medicininio audito inspekcija) bei nevyriausybinės organizacijos.
Terminas: iki 2003 m. balandžio mėn. 1 d..
Veiksmo finansavimas: viso – iki 43 tūkst. Lt: iš valstybės biudžeto papildomų tikslinių lėšų (iki 43 tūkst.Lt), numatytų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų pataisų projektams parengti.
Trečias veiksmas: įvykdyti teisės aktuose nustatytas priemones sveikatos priežiūros kokybei ir pacientų teisėms užtikrinti (parengti ir priimti pacientams padarytos žalos nustatymo tvarką, sudaryti komisiją žalai nustatyti, užtikrinti, kad neveiktų nepasirengusios pagal Civilinio kodekso reikalavimus santykiams su pacientais, o taip pat civilinės atsakomybės draudimo sutarčių nesudariusios sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.).
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė medicininio audito inspekcija) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Sveikatos reikalų komitetu.
Terminas: priemonėms pasirengiama ir jos pradeamos vykdyti iki 2004 m. sausio 1 d., vykdymas tęsiamas nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 11,0 tūkst. Lt: dalis - iš valstybės biudžeto tikslinių lėšų, skiriamų kasmet nurodytosioms priemonėms įgyvendinti (iki 8 tūkst. Lt), dalis – iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
Ketvirtas veiksmas: sukurti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Pacientų informavimo programą, kuri padėtų pacientams sužinoti savo teises ir pareigas. Nustatyti, kokia pacientams būtina informacija turi būti pateikiama sveikatos priežiūros įstaigose.
Vykdo: Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė medicininio audito inspekcija) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: parengimas - iki 2003 m. gruodžio mėn. 1 d., įgyvendinimas – nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 280 tūkst, Lt: dalis iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos “Specialiajai sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programos” (iki 200 tūkst.Lt perduodama naujai “Pacientų informavimo programai”) finansavimui, dalis iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
Penktas veiksmas: sukurti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Nacionalinį asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo planą (schemą), ypatingą dėmesį kreipiant į tai, kad sveikatos priežiūra būtų prieinamesnė kaimo gyventojams ir atskirties grupėms, kartu pritaikant fizinę sveikatos priežiūros įstaigų aplinką prie neįgaliųjų poreikių.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija), Nacionalinė sveikatos taryba, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių tarybos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: parengimas ir priėmimas - iki 2003 m. gruodžio mėn. 1 d., įgyvendinimas – pagal patvirtintą Nacionalinį asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo planą (schemą).
Veiksmo finansavimas: viso – iki 44 tūkst.Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų, taip pat iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos programos “Sveikatos sistemos priežiūra” papildomam finansavimui (iki 24 tūkst.Lt), dalis – iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
2 skirsnis. Dėl užkrečiamų ligų plitimo pavojaus sumažinimo
Pirmas veiksmas: parengti ir pradėti įgyvendinti Užkrečiamų ligų nustatymo, stebėjimo bei kontrolės programą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija).
Terminas: parengimas - iki 2003 vasario mėn. 1 d., vykdymas - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 240 tūkst.Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų, taip pat iš valstybės biudžeto tikslinių lėšų, numatomų Sveikatos apsaugos ministerijai naujai vykdomai Užkrečiamų ligų nustatymo, stebėjimo bei kontrolės programai finansuoti (iki 128 tūkst. Lt), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas .
Antras veiksmas: peržiūrėti teisės aktus, nustatančius valstybės tarnautojų, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir kitų asmenų teises, pareigas bei atsakomybę, parengti teisės aktų pataisas ir papildymus siekiant padaryti efektyvesnę užkrečiamų ligų plitimo prevenciją.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija) kartu su nevyriausybinėmis teisinėmis organizacijomis.
Terminas: iki 2003 m lapkričio mėn 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 16 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
5 SKYRIUS. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ IR NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ GYNIMAS
1 skirsnis. Dėl pagyvenusių žmonių teisių apsaugos
Pirmas veiksmas: parengti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti programą, kurios pagrindinis uždavinys būtų geresnių sąlygų pagyvenusiems žmonėms mokytis, įgyti kvalifikaciją ir dirbti sudarymas (ypač didelį dėmesį skiriant vykdomos LR užimtumo programos vykdymo sunkumams pašalinti).
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
Terminas: programą patvirtinti iki 2003 spalio mėn. 1 d., įgyvendinti - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 40,0 tūkst. Lt: dalis - iš valstybės biudžeto tikslinių lėšų, numatomų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai naujos programos finansavimui (įskaitant iki 18,0 tūkst. Lt programos parengimui), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
Antras veiksmas: Parengti bei pateikti priėmimui, o priėmus, pradėti įgyvendinti teisės aktų pataisų ir papildymų projektus, nustatančius galimybę pagyvenusiems asmenims gauti kokybiškas socialines paslaugas, sukuriant bendrą socialinių paslaugų kokybės vertinimo, kontrolės bei skundų nagrinėjimo mechanizmą”. Šitos priemonės turi apimti ir pagyvenusių žmonių globos namų monitoringo programos sukūrimą (priimant arba atskirą teisės aktą, arba minėtų teisės aktų pakeitimo kontekste), kurios tikslas-užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjamos tuose namuose gyvenančių žmonių teisės (nebūtų žmogaus orumą žemininačių sąlygų, būtų užtikrinamas jų dalyvavimas priimant sprendimus ir t.t.).
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
Terminas: teisės aktų projektai ar jų pakeitimai turi būti patvirtinti iki 2004 m. gruodžio 31 d., įgyvendinti - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 34,0 tūkst. Lt: dalis iš valstybės biudžeto tikslinių lėšų, numatomų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai naujos programos finansavimui (įskaitant iki 14,0 tūkst. Lt programos parengimui), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas.
2 skirsnis. Dėl neįgaliųjų teisių gynimo
Pirmas veiksmas: parengti ir priimti neįgaliųjų vaikų poreikius atitinkančią jų mokymo metodiką, taip pat priimti neįgaliųjų asmenų profesinio mokymo koncepciją, to mokymo programas ir pradėti įgyvendinti.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: parengimas ir priėmimas - iki 2004 m. sausio 1 d., įgyvendinimas - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 44,0 tūkst. Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslo “Numatyti žmonių su negalia reabilitacijos ir socialinės integracijos modelio plėtojimo kryptis, prioritetus ir įgyvendinimo priemones” priemonę “Parengti Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą”), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytosios koncepcijos projekto ekspertizės išlaidoms apmokėti ir mokymo programoms parengti).
Antras veiksmas: patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Pedagogo padėjėjo, skaitovo, palydovo, gestų kalbos vertėjo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims švietimo įstaigose tvarką bei Specialiųjų poreikių asmenų, nustatyta tvarka pripažintų invalidais, aprūpinimo ugdymui skirta kompensacine technika namuose tvarką. Įgyvendinti švietimo įstaigų fizinės aplinkos pritaikymą prie neįgaliųjų poreikių.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: patvirtinimas - iki 2003 m. sausio 1 d., įgyvendinimas - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 14,0 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų (numatytų Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos finansavimui), dalis - iš Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšų (nurodytųjų teisės aktų parengimui) .
6 SKYRIUS. VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS GERINIMAS
1 skirsnis. Dėl valstybinės vartotojų teisių apsaugos strategijos
Veiksmas: parengti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos strategiją, kurioje, be kita ko, būtų numatytos priemonės tobulinti vartotojų teisių ikiteisminio gynimo sistemą, sustiprinant Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos statusą ir įgaliojimus ginant vartotojų teises.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kartu su nevyriausybinėmis vartotojų teisių apsaugos organizacijomis.
Terminas: strategijos parengimas ir patvirtinimas iki 2003 m. balandžio 1 d., strategijoje numatytų priemonių įgyvendinimas – nuolat.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos tikslo “Užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį sukūrus vartotojų teisių apsaugos sistemą, suderintą su ES teise, stiprinti ir tobulinti vartotojų teisių apsaugos ir produktų saugos kontrolės institucijų sistemą, šviesti vartotojus” įgyvendinimo priemonę “Parengti valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją ir Lietuvos nacionalinę vartotojų švietimo programą”).
2 skirsnis. Dėl paslaugų kokybės ir garantijų vartotojams.
Pirmas veiksmas: parengti ir pateikti priėmimui Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant nustatyti didesnes garantijas turistinių paslaugų vartotojams, be kita ko, numatant Kelionių garantinio fondo įsteigimą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos).
Terminas: iki 2003 balandžio 1 d.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų, numatytų Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vykdomai programai “Lietuvos turizmo politikos formavimas” Antras veiksmas: pateikti ratifikavimui Konvenciją dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos).
Terminas: iki 2003 balandžio 1 d.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų, numatytų Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vykdomai programai “Lietuvos turizmo politikos formavimas” finansuoti.
Trečias veiksmas: parengti ir pateikti priėmimui pataisas ir papildymus Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme, Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, Telekomunikacijų įstatyme, Statybos įstatyme, Energetikos įstatyme, Šilumos įstatyme, nustatant šių įstatymų reguliuojamų paslaugų teikimui reikalavimus, kurie atitiktų Europos Sąjungos teisę, numatant pareigas atitinkamoms institucijoms ginti vartotojų teises.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas
Terminas: iki 2004 balandžio 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 56,0 tūkst. Lt: dalis – iš einamųjų biudžetinių asignavimų, taip pat valstybės biudžeto tikslinių papildomų lėšų Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos vykdomos programos “Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas” finansavimui (iki 18,0 tūkst. Lt nurodytųjų teisės aktų projektų parengimui), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytųjų teisės aktų projektų ekspertizei apmokėti ir šių teisės aktų projektų pristatymo visuomenei bei švietėjiškų renginių išlaidoms padengti).
3 skirsnis. Dėl vartotojų švietimo ir didesnės vartotojų nuomonės įtakos.
Pirmas veiksmas: parengti, priimti ir pradėti įgyvendinti Nacionalinę vartotojų švietimo programą, numatant suaugusiųjų ir vaikų mokymą apie vartotojų teises ir pareigas, o taip pat specialią programos dalį, skirtą švietimui standartizacijos klausimais.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Švietimo ir mokslo ministerija, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: programos priėmimas - iki 2003 gruodžio 1 d., vykdymas - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 63,0 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos tikslo “Užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį sukūrus vartotojų teisių apsaugos sistemą, suderintą su ES teise, stiprinti ir tobulinti vartotojų teisių apsaugos ir produktų saugos kontrolės institucijų sistemą, šviesti vartotojus” įgyvendinimo priemonę “Parengti valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją ir Lietuvos nacionalinę vartotojų švietimo programą”, taip pat numatytų Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdomai programai “Informacijos centro organizavimas” finansuoti), dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (Nacionalinės vartotojų švietimo programos projekto ekspertizei apmokėti, šios programos leidybos išlaidoms padengti).
Antras veiksmas: parengti vartotojų nuomonės monitoringo tvarką, metodiką ir periodiškai, ne rečiau kaip kas du metai skelbti rezultatus.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Terminas: metodikos parengimas-iki 2004 m. kovo 1 d., įgyvendinimas-nuolat.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos tikslo “Užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį sukūrus vartotojų teisių apsaugos sistemą, suderintą su ES teise, stiprinti ir tobulinti vartotojų teisių apsaugos ir produktų saugos kontrolės institucijų sistemą, šviesti vartotojus” įgyvendinimo priemonę “Parengti valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją ir Lietuvos nacionalinę vartotojų švietimo programą”).
7 SKYRIUS. MOTERŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS VYRŲ IR MOTERŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTEKSTE. SMURTO PRIEŠ MOTERIS PREVENCIJA. MOTERŲ REPRODUKCINIŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS
1 skirsnis. Dėl geresnių teisinių prielaidų moterų teisių gynimui
Pirmas veiksmas: apsvarstyti tikslingumą Lietuvos Respublikai tapti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo fakultatyvinio protokolo (1999-10-06) dalyve ir priėmus teigiamą sprendimą, vykdyti šios tarptautinės sutarties ratifikavimo ar jos patvirtinimo procedūrą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas.
Terminas:iki 2003 m. spalio mėn. 1 d..
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų.
Antras veiksmas: parengti ir pateikti priėmimui Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo papildymus bei pakeitimus, siekiant praplėsti šio įstatymo taikymo sferą ir uždrausti diskriminaciją religijos ar įsitikinimų, kalbos, negalios, rasinės ir tautinės kilmės, socialinės padėties ir kitais pagrindais, taip pat išplečiant Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus funkcijas, suteikiant jam teisę vykdyti pataisyto ir papildyto Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priežiūrą, bei tirti skundus iš šių sričių.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės), Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Žmogaus teisių komitetu.
Terminas: iki 2003 m. kovo 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 6,0 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis - iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytojo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ekspertizei apmokėti).
Trečias veiksmas: siekiant efektyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, parengti seksualinio priekabiavimo sąvokos teisinį išaiškinimą bei tyrimo metodiką.
Vykdo: Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas.
Terminas: iki 2004 m. kovo 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 47,0 tūkst. Lt: iš einamųjų biudžeto asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos tikslo “Užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes siekti išsimokslinimo, tobulintis, gauti darbą, aukštesnes pareigas, vienodą darbo užmokestį, kad moterys lygiai su vyrais galėtų veikti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, eiti vadovų pareigas valstybės valdymo institucijose” įgyvendinimo priemonę “Parengti ir įgyvendinti Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą”, kartu numatant iki 47 tūkst. Lt papildomų tikslinių biudžeto lėšų nurodytajai seksualinio priekabiavimo nustatymo ir seksualinio priekabiavimo atvejų tyrimo metodikai parengti).
Ketvirtas veiksmas: apsvarstyti galimybę bei tikslingumą atlikti tyrimus darbo užmokesčio srityje, siekiant nustatyti moterų padėtį vienodo apmokėjimo už vienodą darbą principo požiūriu. Atlikto tyrimo pagrindu, priėmus teigiamą sprendimą dėl tikslingumo, parengti darbų vertinimo metodologiją bei patvirtinti pavyzdinę darbo užmokesčio sistemą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Terminas: Iki 2004 sausio 1 d.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos tikslo “Užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes siekti išsimokslinimo, tobulintis, gauti darbą, aukštesnes pareigas, vienodą darbo užmokestį, kad moterys lygiai su vyrais galėtų veikti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, eiti vadovų pareigas valstybės valdymo institucijose” įgyvendinimo priemonę “Parengti ir įgyvendinti Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą”).
Penktas veiksmas: Darbo kodekse apibrėžti ne tik tai, kad nėščioms ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bet kartu nurodyti ir tokioms moterims nerekomenduojamus darbus, taip pat pavojingus cheminius, fizinius, fizinius ir biologinius bei kitus veiksnius, kuriems esant joms nerekomenduojama dirbti.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetu.
Terminas: teisės aktų parengimas ir pateikimas priėmimui - iki 2004 sausio 1 d., jų laikymosi užtikrinimas-nuolat.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų.
2 skirsnis. Dėl smurto prieš moteris prevencijos
Pirmas veiksmas: atsižvelgiant į naujojo Baudžiamojo proceso kodekso normas parengti ir pateikti priėmimui teisės aktų pataisas ir papildymus, kad nacionaliniai teisės aktai būtų suderinti su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1997 m. gruodžio 12 d. rezoliucijos “Dėl nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios teisenos priemonių smurto prieš moteris panaikinimui”, užtikrinti, kad šios Rezoliucijos būtų laikomasi baudžiamajame procese.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Teisingumo ministerija) ir Generalinė prokuratūra kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas
Terminas: teisės aktų parengimas ir pateikimas priėmimui - iki 2004 sausio 1 d., jų laikymosi užtikrinimas-nuolat.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų.
Antras veiksmas: parengti teisės aktų pataisas, kurios sudarytų teisines prielaidas nukentėjusiajai nuo smurto moteriai gauti nemokamą teisinę pagalbą bei žalos atlyginimą ir užtikrinti prokuroro dalyvavimą smurto prieš moteris ir vaikus bylose.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Terminas: teisės aktų projektų parengimas ir pateikimas - iki 2003 m.liepos 1 d..
Veiksmo finansavimas: viso – iki 10 tūkst. Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis – iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytųjų teisės aktų projektų ekspertizei apmokėti).
Trečias veiksmas: parengti ir pateikti pasiūlymus dėl socialinio švietimo programų smurtautojams, jų šeimų nariams kūrimo tikslingumo, kartu sprendžiant klausimą dėl valstybės pagalbos moterims ir vaikams, nukentėjusiems nuo buitinio ir seksualinio smurto (Krizių centro su telefoninėmis tarnybomis veiklos skatinimas, nemokamas laikinosios gyvenamosios vietos suteikimas ir pan.).
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu.
Terminas: pasiūlymų dėl programos kūrimo tikslingumo bei valstybės pagalbos galimybių pateikimas - iki 2003 vasario mėn. 1 d., programos sukūrimas - iki 2003 m. lapkričio 1 d., vykdymas - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 71 tūkst. Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis – iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytųjų programų projektų ekspertizei apmokėti bei leidybos išlaidoms padengti).
Ketvirtas veiksmas: parengti ir pateikti priėmimui teisės aktų projektus, kurie sudarytų teisines prielaidas smurtautojus patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir izoliuoti nuo nukentėjusios šeimos.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetu
Terminas: iki 2003 m. gegužės mėn. 1 d.. .
Veiksmo finansavimas: viso – iki 17 tūkst. Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis – iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytųjų teisės aktų projektų ekspertizei apmokėti).
3 skirsnis. Dėl moterų reprodukcinių teisių apsaugos
Pirmas veiksmas: parengti Nacionalinės reprodukcinės sveikatos politikos strategiją, nurodant prioritetinius reprodukcinės sveikatos gerinimo tikslus, metodus bei kryptis.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ( Sveikatos apsaugos ministerija).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas
Terminas: pasiūlymų dėl programos parengimo pateikimas - iki 2004 sausio mėn. 1 d., teisės aktų pateikimas priėmimui - iki 2004 liepos 1 d., vykdymas - nuolat.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 15 tūkst. Lt: dalis iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis – iš kitų šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų Vystymo Programos paramos lėšas (nurodytosios strategijos projekto ekspertizei ir pristatymo visuomenei išlaidoms apmokėti).
Antras veiksmas: parengti ir pateikti priėmimui Lietuvos Respublikos įstatymo dėl abortų atlikimo tvarkos ir sąlygų projektą.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Terminas: įstatymo parengimas ir pateikimas priėmimui - iki 2004 sausio 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 55 tūkst. Lt: iš valstybės biudžeto papildomų tikslinių lėšų, numatomų darbo grupei įstatymo projekto parengimo, projekto derinimo ir pristatymo visuomenei darbams finansuoti.
8 SKYRIUS. PRIEMONĖS VAIKO TEISĖMS GINTI
1 skirsnis. Dėl efektyvesnio vaiko teisių apsaugos institucijų funkcionavimo.
Pirmas veiksmas: parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių tobulinti institucinę vaiko teisių apsaugos sistemą, nustatyti, kuri institucija yra atsakinga už vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimą centriniu lygmeniu. Kartu numatyti, jog vaiko teisių apsaugos politikos vykdymo funkcijas vykdys Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija šių ministerijų kompetencijos srityse.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas.
Terminas: instituciniai pertvarkymai pagal pakeistus ministerijų nuostatus iki 2003 m. liepos 1 d.
Veiksmo finansavimas: viso – iki 210 tūkst. Lt: dalis - iš einamųjų biudžetinių asignavimų, dalis - iš biudžeto papildomų tikslinių lėšų (iki 210 tūkst. Lt kasmet) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos vykdomoms vaiko teisių apsaugos programoms finansuoti.
Antras veiksmas: rinkti, kaupti bei analizuoti informaciją apie savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos praktinę veiklą, problemas bei trūkumus (nacionaliniu mastu trūksta informacijos apie vaikus, jų teisių pažeidimus bei įgyvendinimo problemas), taip pat sisteminti bei rinkti bet kokią vaikų teisių apsaugą liečiančią informaciją, kaupiant ją centrinėje vaiko teisių institucijoje.
Vykdo: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Švietimo ir mokslo ministerija, Statistikos departamentas).
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas
Terminas: nuolat, kas 1 metai atliekant surinktos informacijos analizę bei darant konkrečius apibendrinimus ir išvadas dėl darbo tobulinimo.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų
Trečias veiksmas: stiprinti savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijas (tarnybas), jų materialinę-techninę bazę, kelti darbuotojų kvalifikaciją.
Vykdo: Savivaldybių institucijos.
Kontroliuoja: Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija).
Terminas: nuolat, kiekvienais metais pateikiant ataskaitas apie priemones, kurių imtąsi šioje srityje.
Veiksmo finansavimas: iš einamųjų biudžetinių asignavimų (vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos tikslo “Vykdyti vaiko globos sistemos reformą, teikti prioritetą vaiko globai šeimoje, tobulinti našlaičių ir tėvų globos netekusių vaikų paramos sistemą” prie …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.