LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 04:2012 PATVIRTINIMO 2012 m. birželio 21 d. Nr. 3D-473 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant paukštininkystės ūkius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos, t v i r t i n u Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 04:2012 (pridedama). Žemės ūkio ministras                                                             Kazys Starkevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473 PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS ŽŪ TPT 04:2012 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 04:2012 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant naujai statomas ir rekonstruojamas paukštides, peryklas ir kitus statinius ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, užtikrinančias paukščių gerovę, efektyvią gamybą, švarią aplinką ir saugų darbą. 2. Taisyklės taikomos projektuojant paukštides naminiams paukščiams: vištoms, kalakutams, antims ir žąsims. 3. Vieta paukštininkystės ūkiams ar atskiroms paukštidėms projektuoti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą, jos įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus. 4. Paukštininkystės ūkiuose, priklausomai nuo taikomos technologijos, be paukštidžių, turi būti lesalų ir kraiko saugyklos arba laikinos talpyklos, numatytos elektros energijos tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, vandens tiekimas buitinėms ir technologinėms reikmėms, apvažiavimo keliai ir aikštelės technikos manevravimui, mėšlo ir nuotekų tvarkymo įrenginiai. 5. Teritorija apie pastatus turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti, o užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius. Teritorija turi būti aptverta ir apšviesta. Statinių ir želdinių išdėstymas sklype turi netrukdyti teritoriją natūraliai vėdinti. 6. Paukštidės turi būti taip suprojektuotos, kad būtų išvengta paukščių sužalojimo technologinio proceso metu. Gamyba turi būti saugi aplinkai ir atitikti geriausius gamybos būdus. 7. Paukštininkystės ūkių ir paukštidžių projektavimo užduotyje turi būti nurodyta numatomų auginti paukščių rūšis, veislė, kiekiai, technologiniai rodikliai, taip pat tame paukštininkystės ūkyje auginamų paukščių veislę išvedusių veislininkystės ūkių rekomendacijos ir reikalavimai, galintys turėti įtakos projektuose priimamiems sprendimams. 8. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų taikymas ir sprendimai neturi prieštarauti teisės aktų reikalavimams. II. TEISĖS AKTAI 9. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais: 9.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597); 9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701); 9.3. Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 34 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; Nr. 43-1057; 2007, Nr. 105-4294; 2011, Nr. 89-4249); 9.4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820); 9.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908); 9.6. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700 (Žin., 2011, Nr. 118-5583); 9.7. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėmis ŽŪ TPT 03:2010, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 (Žin., 2010, Nr. 59-2941); 9.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 666 „Dėl bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų gyvulininkystės ūkiams“ (Žin., 2003, Nr. 4-154); 9.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522); 9.10. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594); 9.11. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439); 9.12. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627); 9.13. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14); 9.14. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051); 9.15. Dedeklių vištų laikymo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 9 (Žin., 2001, Nr. 3-73; 2003, Nr. 9-333); 9.16. Specialiaisiais reikalavimais ratitae paukščiams, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-571 (Žin., 2004, Nr. 97-3600; 2011, Nr. 80-3947); 9.17. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974); 9.18. Viščiukų broilerių laikymo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-173 (Žin., 2010, Nr. 50-2470; 2011, Nr. 73-3535); 9.19. Mėsinių veislių paukščių veislynų ir reprodukcinių ūkių vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1A-23 (Žin., 2008, Nr. 112-4284); 9.20. Naminių paukščių ir perinių kiaušinių prekybos su valstybėmis narėmis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 220 (Žin., 2002, Nr. 52-2029; 2011, Nr. 165-7890); 9.21. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510). III. APIBRĖŽTYS 10. Taisyklėse vartojamos sąvokos: 10.1. bendrasis paukštidės plotas – paukštidės vidaus plotas, įskaitant įrenginių užimamą plotą; 10.2. broileris – mėsai auginamas naminių paukščių prieauglis; 10.3. višta dedeklė – subrendusi dėslioji višta, dedanti kiaušinius, neskirtus perinti; 10.4. dėslioji višta – dėsliųjų veislės višta, laikoma kiaušiniams dėti; 10.5. grindinė paukštidė – paukštidė, kurioje naminiai paukščiai gali laisvai vaikščioti ant grindų visoje paukštidėje arba jos dalyje; 10.6. inkubatorius – įrenginys kiaušiniams perinti; 10.7. kraikas – medžiagos, tinkamos paukščių laikymo vietoms kreikti; 10.8. naminių paukščių lesykla (toliau – lesykla) – įtaisas lesalams supilti lesinant naminius paukščius; 10.9. lesinimo vietos plotis – vienam naminiam paukščiui lesinimo metu skiriamas lesyklos prieigos dalies plotis; 10.10. lizdas – paukštidėje įrengta vieta ar įrenginys kiaušiniams dėti. Lizdas gali būti vieninis arba grupinis; 10.11. mėsinė višta – mėsinių veislės višta, iš kurios kiaušinių perinami broileriai; 10.12. naminiai paukščiai (toliau – paukščiai) – antys, balandžiai, fazanai, kalakutai, kurapkos, naminės vištos, perlinės vištos, putpelės, žąsys, beketeriai paukščiai, auginami ar laikomi nelaisvėje veislei, mėsai ar kiaušiniams, medžioklės ištekliams atkurti; 10.13. naminių paukščių auginimo ūkis (toliau – paukščių auginimo ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame iki produkcinio amžiaus auginami veisliniai naminiai paukščiai arba dėslieji naminiai paukščiai iki šie pradeda dėti kiaušinius; 10.14. naminių paukščių perinimo ūkis (toliau – perinimo ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame perinami kiaušiniai ir kuris tiekia vienadienius paukščiukus; 10.15. naminių paukščių pulkas (toliau – paukščių pulkas) – būrys vienodos sveikatos būklės naminių paukščių, kurie laikomi tose pačiose patalpose arba aptvare ir sudaro vieną epizootinį vienetą; 10.16. naminių paukščių veislininkystės ūkis (toliau – paukščių veislininkystės ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame laikomi naminiai paukščiai veislinių naminių paukščių perinių kiaušinių gavybai; 10.17. naminių paukščių veisimo ūkis (toliau – paukščių veisimo ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame laikomi naminiai paukščiai maistinių naminių paukščių perinių kiaušinių gavybai; 10.18. narvinė paukštidė – paukštidė, kurioje paukščiai laikomi narvuose; 10.19. naudingasis paukštidės plotas – paukštidės plotas, neįskaitant įrengtų lizdų ir kitų įrenginių užimamo ploto; 10.20. naminių paukščių dėslumas (toliau – paukščių dėslumas) – naminių paukščių nuo lytinės brandos per visą produktyvumo laikotarpį sudėtų kiaušinių skaičius; 10.21. naminių paukščių girdykla (toliau – paukščių girdykla) – įrenginys naminiams paukščiams girdyti paukštidėje. Girdykla gali būti lovelinė, žiedinė, kaušelinė, tekančio vandens, lašelinė; 10.22. naminių paukščių girdymo vietos plotis (toliau – paukščių girdymo vietos plotis) – vienam naminiam paukščiui skiriamas girdyklos prieigos plotis; 10.23. naminių paukščių laikymo būdas (toliau – paukščių laikymo būdas) – būdas, kaip paukštidėse laikomi naminiai paukščiai (ant grindų arba narvuose); 10.24. naminių paukščių lauko aptvaras (toliau – paukščių lauko aptvaras) – lauke, paprastai prie paukštidės, aptvertas plotas naminiams paukščiams dieną laikyti; 10.25. naminių paukščių periniai kiaušiniai (toliau – periniai kiaušiniai) – perinti skirti naminių paukščių kiaušiniai; 10.26. naminių paukščių šildytuvė (toliau – paukščių šildytuvė) – įrenginys, kuriuo papildomai šildoma paukštidės erdvės dalis; 10.27. paukštidė – tvartas naminiams paukščiams laikyti; 10.28. paukštidės sekcija – pertvara atskirta paukštidės dalis, kurioje laikomi to paties amžiaus ar lyties naminiai paukščiai; 10.29. paukštidės technologinė įranga – lesinimo ir girdymo įrenginiai, narvai, lizdai, gardų ir sekcijų pertvaros, takai, vėdinimo, kreikimo ir mėšlo šalinimo įrenginiai; 10.30. paukštininkystės ūkis – ūkis, kuriame pastatai, įrenginiai, inventorius ir kiti reikmenys naudojami kiaušiniams perinti ir (arba) veisliniams ir (arba) maistiniams naminiams paukščiams auginti arba laikyti; 10.31. perykla – pastatas, kuriame inkubatoriuose perinami periniai kiaušiniai; 10.32. pradinis naminių paukščių pulko skaičius (toliau – pradinis paukščių skaičius) – naminių paukščių pulko skaičius paukščių priskyrimo prie suaugusių (kito amžiaus naminių paukščių pulko) dieną; 10.33. vienadieniai paukščiukai – ne vyresni kaip 72 valandų nelesinti paukščių jaunikliai (paprastųjų muskusinių ančių (Cairina moschata) ar jų mišrūnų jaunikliai gali būti palesinti); 10.34. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. IV. PAUKŠČIŲ TECHNOLOGINĖS GRUPĖS IR LAIKYMO SISTEMOS 11. Paukštininkystės ūkiuose visų rūšių naminiai paukščiai pagal paskirtį ir amžių skirstomi į: 11.1. veislinį pulką; 11.2. veisimo pulką; 11.3. prieauglio pulką; 11.4. vištų dedeklių pulką; 11.5. broilerių pulką. 12. Paukščių laikymo būdai: 12.1. paukščiai laikomi ant (kreikiamų ir kt.) grindų; 12.2. paukščiai laikomi ant (kreikiamų ir kt.) grindų su išėjimu į lauko aptvarus; 12.3. paukščiai laikomi narvuose. 13. Vidutiniškai suaugusiųjų kategorijai priskiriami paukščiai, vyresni kaip: 13.1. dėsliosios vištos – 22 savaičių (150 dienų); 13.2. mėsinės vištos – 23 savaičių (160 dienų); 13.3. kalakutų patelės – 33 savaičių (230 dienų); 13.4. kalakutų patinai – 36 savaičių (250 dienų); 13.5. antys – 26–28 savaičių (180–200 dienų); 13.6. žąsys – 34 savaičių (240 dienų). 14. Priklausomai nuo paukščių jauniklių perkėlimo iš pastato į pastatą, perkėlimo į suaugusiųjų paukščių pulką, skerdimo amžiaus, taip pat nuo paukščių jauniklių laikymo būdo – technologinės paukščių amžiaus (savaitėmis) grupės nurodomos 1 lentelėje. 1 lentelė. Paukščių jauniklių technologinės amžiaus (savaitėmis) grupės ir laikymo būdai Paukščių jauniklių rūšis Paukščių laikymo būdai Paukščių jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai Paukščių jaunikliai, auginami mėsai (broileriai) Dėsliųjų vištų viščiukai ant kreikiamų grindų, narvuose 1–11 ant kreikiamų ir grotelių grindų, narvuose 11–17 ant kreikiamų ir grotelių grindų, narvuose 17–22 Mėsinių vištų viščiukai ant kreikiamų grindų 1–18 1–6 ant kreikiamų ir grotelių grindų 18–23 Kalakučiukai ant kreikiamų grindų 1–16 1–6; 6–16 patelės ant kreikiamų grindų 16–33–36 1–6; 6–21 patinėliai Ančiukai ant kreikiamų grindų 1–8 1–7 ant kreikiamų grindų 8–21 ant kreikiamų grindų 21–28 Žąsiukai ant kreikiamų grindų 1–30 1–9 ant kreikiamų grindų 30–34 15. Statytojo (užsakovo) pageidavimu paukščių laikymo narvuose būdas gali būti pakeistas į jų laikymo ant kraiko būdą. 16. Mėsinių paukščių jaunikliai – broileriai, auginami tik ant kraiko. 17. Vidutinis suaugusiųjų vištų produktyvumas nurodytas 2 lentelėje. 2 lentelė. Vidutinis suaugusiųjų vištų produktyvumas Paukščių rūšis Gyvasis svoris, kg Dėslumas, vnt./metus Perinimui tinkamų kiaušinių, proc. Iš inkubuotų kiaušinių išperinama vienadienių paukščiukų, proc. Dėsliųjų vištų dedeklių pulko vištos 1,7–2,2 300 - - Dėsliosios veisimo pulko vištos 1,7–2,2 250 90 86 Mėsinės veisimo pulko vištos 2,8–3,9 170 90 80 18. Vištų dėslumas, sudėtų kiaušinių skaičius per dėslųjį laikotarpį (sezoną, metus) skaičiuojamas pradinei vištai, t. y. vištų kiekiui nuo jų perskaičiavimo į suaugusius paukščius dienos. 19. Ančių dėslumas per metus – 150–200 kiaušinių, žąsų dėslumas pirmaisiais metais – 20–25, antraisiais – 30–35, trečiaisiais – 40–50 kiaušinių, kalakučių dėslumas – 80–120 kiaušinių per metus. 20. Paukščių jauniklių auginimo rodikliai nurodyti 3 lentelėje. 3 lentelė. Paukščių jauniklių auginimo rodikliai Paukščių rūšis Auginimo laikotarpis, savaitėmis Gyvasis svoris, kg Jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai Dėsliųjų vištų jaunikliai 1–11 0,6 11–17 1,3–1,4 17–22 1,45–1,8 Mėsinių vištų jaunikliai 1–18 2,3 18–23 2,8 Jaunikliai, auginami mėsai (broileriai) Viščiukai broileriai 1–6 2,20–2,50 Kalakutų jaunikliai: patelės 1–16 4,5–10,0 patinėliai 1–21 8,0–20,0 Ančių jaunikliai 1–7 2,2–2,8 Žąsų jaunikliai 1–3 0,9 3–9 4,0 21. Paukščių jauniklių gyvasis svoris nurodomas laikotarpio pabaigoje. V. PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TIPAI 22. Pagal gaminamos produkcijos rūšį paukštininkystės ūkiai skirstomi į: 22.1. paukščių veislininkystės ūkius su perykla ir prieauglio išsiauginimo pulku; 22.2. dėsliųjų paukščių veisimo ūkius su perykla, pakaitinio ir produkcinio prieauglio išsiauginimo pulku; 22.3. mėsinių paukščių veisimo ūkius su perykla, pakaitinio prieauglio išsiauginimo pulku ir broilerių auginimu; 22.4. siaurai specializuotus ūkius, laikančius tik dedekles vištas su prieauglio išsiauginimo pulku, auginančius tik broilerius arba kitaip specializuotus. 23. Paukštininkystės ūkių dydis nustatomas: 23.1. paukščių veislininkystės ūkiuose – pagal perinių kiaušinių arba vienadienių paukščiukų metinę gamybos apimtį; 23.2. paukščių veisimo ūkiuose – pagal suaugusių paukščių pradinį skaičių arba metinį perinių kiaušinių skaičių; 23.3. paukščių auginimo ūkiuose – pagal paukščių jauniklių išauginimo per metus kiekį; 23.4. kiaušinių gavybos paukštininkystės ūkiuose – pagal surenkamą metinį maistinių kiaušinių ir laikomų vištų dedeklių pradinį skaičių; 23.5. broilerių auginimo ūkiuose – pagal metinį išauginamų broilerių skaičių ir pagaminamą mėsos kiekį; 23.6. paukščių perinimo ūkiuose – pagal realizuojamų vienadienių paukščiukų per sezoną arba metus skaičių. VI. SANITARIJOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI 24. Paukštininkystės ūkiai nuo gyvenviečių ir visuomeninės paskirties statinių turi būti atskirti sanitarinės apsaugos zonomis, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimais. 25. Atstumai iki kitos paskirties gamybinių objektų (žemės ūkio produkcijos sandėlių ir kitų žemės ūkio įmonių), nesusijusių su projektuojamu paukštininkystės ūkiu, nustatomi vadovaujantis sanitarinėmis ir priešgaisrinėmis normomis. 26. Sanitarinis atstumas nustatomas kaip mažiausias atstumas nuo paukščių laikymo pastatų ir kitų paukštininkystės ūkio teršiamų paviršių iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų. 27. Atstumai tarp skirtingų paskirčių pastatų ir įvairių paukščių grupių paukštidžių paukštininkystės ūkiuose nustatomi remiantis technologiniais, priešgaisriniais ir veterinariniais reikalavimais. 28. Perykla turi būti projektuojama atskirame sklype nuo paukščių auginimo pastatų. 29. Administraciniai, bendrieji gamybiniai bei pagalbinės paskirties statiniai statomi atskiroje paukštininkystės ūkio dalyje. 30. Paukštininkystės ūkiuose pastatai, kuriuos aptarnauja išorės transportas (lesalų, kiaušinių, kraiko sandėliai), projektuojami ūkinėje paukštininkystės ūkio dalyje prie sklypo ribos, kad išorės transportas neįvažiuotų į ūkio vidaus teritoriją. 31. Paukštininkystės ūkio vidaus keliai, skirti paukščiams ir mėšlui išvežti, neturi kirstis su keliais, kuriais atvežami vienadieniai paukščiukai, lesalai ir išvežami kiaušiniai. Kur to pasiekti negalima, turi būti numatytos kitos priemonės, apsaugančios paukščius nuo ligų perdavimo. 32. Paukščių gaišenos ir kiti šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi vadovaujantis veterinarinės tarnybos nustatyta tvarka. 33. Paukštininkystės ūkio sanitariniai ir veterinariniai objektai išdėstomi tokia tvarka: 33.1. buitinių patalpų blokas ir transporto priemonių plovimo dezinfekavimo įrenginiai projektuojami įvažiavimo į paukštininkystės ūkį dalyje; 33.2. mažuose, vienos arba dviejų paukštidžių ūkiuose arba ūkiuose su sublokuotomis paukštidėmis, leidžiama buitines ir pagalbines patalpas blokuoti su paukštidėmis arba numatyti paukštidėse, tačiau visais atvejais turi būti įrengtas atskiras išėjimas iš buitinių patalpų į lauką; 33.3. taros ir transporto dezinfekavimo blokas statomas ūkinėje paukštininkystės ūkio dalyje; 33.4. transporto priemonių ratų dezinfekavimo vonios projektuojamos prie visų įvažiavimų į paukščių laikymo ir peryklos teritoriją; 33.5. personalo batų dezinfekavimo vonios įrengiamos prie įėjimų į paukštides, peryklą ir kitus gamybinius pastatus; 33.6. reikalingi suprojektuoti paukštininkystės ūkio sanitariniai ir veterinariniai statiniai nurodomi projektavimo užduotyje. 34. Darbuotojai, prižiūrintys paukščius, priskiriami gamybos proceso grupei, kurioje darbuotojų darbo drabužiai ir kūnas užteršiami sveikatai nekenksmingomis medžiagomis. 35. Buitinės patalpos turi būti projektuojamos vadovaujantis Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais. VII. PAGRINDINIAI TECHNOLOGINIŲ SKAIČIAVIMŲ REIKALAVIMAI 36. Projektuojamo paukštininkystės ūkio darbo procesas, paukštidžių paskirtis, talpos ir kiekis nustatomi sudarant paukščių grupių judėjimo technologinį grafiką – ciklogramą, apimančią įvairių gamybos grandžių tarpusavio ryšius. Technologinius skaičiavimus ir ciklogramos sudarymą reikia pradėti nuo pagrindinės gamybos šakos, kuri lemia paukštininkystės ūkio gamybos apimtį. 37. Paukščių vietų skaičius ūkyje nustatomas: 37.1. suaugusiųjų paukščių pradinis vietų skaičius paukštidėje ir paukštidžių kiekis apskaičiuojamas įvertinus planuojamą gauti produkcijos kiekį ir paukščių išsaugojimą; 37.2. mėsinių paukščių jauniklių (viščiukų, kalakučiukų, ančiukų, žąsiukų) vietų skaičius paukštidėje ir paukštidžių kiekis apskaičiuojamas įvertinant numatytą gamybos programą, paukščių išsaugojimą procentais ir paukštidėse išauginamų paukščių pulkų skaičių per metus. 38. Paukštidėse išauginamų paukščių pulkų skaičius per metus priklauso nuo paukščių auginimo ir profilaktinio laikotarpio bendros trukmės. 39. Profilaktinio laikotarpio trukmė priklauso nuo paukštidės valymo (sausojo valymo ir plovimo) ir dezinfekavimo (naudojamų preparatų savybių) darbų trukmės. 40. Profilaktinis laikotarpis skaičiuojamas nuo paskutiniųjų paukščių išvežimo iš paukštidės dienos iki pirmųjų paukščių atvežimo į paukštidę dienos. 41. Vidutinis paukščių pulko patinėlių ir patelių santykis, esant natūraliam apvaisinimui, pateikiamas 4 lentelėje. 4 lentelė. Vidutinis paukščių pulko patinėlių ir patelių santykis, esant natūraliam apvaisinimui Paukščių rūšis Laikant paukščius ant kraiko Dėsliosios vištos 1:10 Mėsinės vištos 1:9 Kalakutai 1:10 Antys 1:4 Žąsys 1:3 42. Taikant dirbtinį apsėklinimą vidutinis paukščių pulko patinėlių ir patelių pagal lytį santykis: 42.1. kalakutų – 1:16; 42.2. žąsų – 1:10. 43. Dėsliųjų ir mėsinių vištų pulke vienai suaugusiai vištai pakeisti reikalingas vienadienių, atrinktų pagal lytį, viščiukų skaičius pateiktas 5 lentelėje. 5 lentelė. Dėsliųjų ir mėsinių vištų pulke vienai suaugusiai vištai pakeisti reikalingas vienadienių, atrinktų pagal lytį, viščiukų skaičius Vištų veislė Vištų dedeklių pulkui, vištaičių Veisimo pulkui vištaičių gaidžiukų Dėsliosios 1,1 1,1 2,0 Mėsinės - 1,2 2,0 44. Mėsai auginamų kalakutų, ančių ir žąsų veisimo pulko vienam suaugusiam paukščiui pakeisti ir jaunikliams išauginti vidutiniškai reikia atrinkti 4 vienadienius kalakučiukus ir 3,5 vienadienius ančiukus ir žąsiukus. 45. Vidutinis suaugusiųjų paukščių, nuo jų įvedimo į suaugusiųjų paukščių grupę, panaudojimo laikotarpis savaitėmis pateiktas 6 lentelėje. 6 lentelė. Vidutinis suaugusiųjų paukščių, įvestų į suaugusiųjų paukščių grupę, panaudojimo laikotarpis savaitėmis Paukščių rūšis Paukščių produktyviojo panaudojimo laikotarpis, savaitėmis Dėsliosios vištos 53 Mėsinės vištos 36–43 Antys 20–30 Kalakutės 21 Žąsys 133 46. Skaičiuojant suaugusiųjų paukščių pulko paukščių skaičiaus kitimą (netekimą) procentais įvertinamas jų brokavimas ir nugaišę paukščiai per visą paukščių produktyviojo panaudojimo periodą. Vidutiniai suaugusiųjų paukščių brokavimo, įskaitant nugaišusius, kiekiai procentais pateikti 7 lentelėje. 7 lentelė. Vidutiniai suaugusiųjų paukščių brokavimo, įskaitant nugaišusius, kiekiai, proc. Paukščių rūšis Brokavimas (įskaitant nugaišusius paukščius), proc. Dėsliosios vištos iki 15 Mėsinės vištos iki 15 Kalakutai ir antys iki 15 Žąsys (per 1 kiaušinių dėjimo ciklą) iki 5 47. Perinimui skirti kiaušiniai, iki pakrovimo į inkubatorių, gali būti laikomi (skaičiuojant dienomis): 47.1. vištų ir kalakučių – 7; 47.2. ančių – 8; 47.3. žąsų – 10. 48. Įvairių rūšių paukščių kiaušinių perinimo trukmė pateikta 8 lentelėje. 8 lentelė. Įvairių rūšių paukščių kiaušinių perinimo trukmė Kiaušiniai pagal paukščių rūšis Perinimo trukmė, paromis Dėsliųjų vištų kiaušiniai 21 Mėsinių vištų kiaušiniai 21,5 Ančių kiaušiniai 27–33,5 Kalakučių kiaušiniai 27–27,5 Žąsų kiaušiniai 30,5–31,5 49. Peryklos mažiausias skilimo salės profilaktinis darbo pertrūkis po kiekvieno vienadienių paukščiukų pulko išleidimo yra ne mažiau kaip 1–3 dienos. 50. Projektuojant peryklą, veikiančią visus metus, būtina vadovautis Naminių paukščių ir perinių kiaušinių prekybos su valstybėmis narėmis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimais. VIII. PASTATŲ IR ĮRENGINIŲ SĄRAŠAS 51. Pagrindinių gamybinių pastatų sąrašas pateiktas 9 lentelėje. 9 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų sąrašas Paukščių rūšis Pastato paskirtis Vištos 1. Paukštidės vištų dedeklių pulko vištoms laikyti: a) ant kraiko; b) ant kraiko – grotelių; c) narvuose. 2. Paukštidės veisimo pulko vištoms laikyti: a) ant kraiko; b) ant kraiko – grotelių. 3. Paukštidės pakaitiniams jaunikliams auginti: a) ant kraiko; b) ant kraiko – grotelių; c) narvuose. 4. Paukštidės broileriams laikyti – ant kraiko Kalakutai 1. Paukštidės veisimo pulko kalakutams laikyti – ant kraiko. 2. Paukštidės pakaitiniams kalakutų jaunikliams laikyti – ant kraiko. 3. Paukštidės mėsai auginamiems kalakutų jaunikliams laikyti – ant kraiko. Antys 1. Paukštidės veisimo pulko antims laikyti – ant kraiko. 2. Paukštidės pakaitiniams ančių jaunikliams laikyti – ant kraiko. 3. Paukštidės mėsai auginamiems ančių jaunikliams laikyti – ant kraiko. Žąsys 1. Paukštidės veisimo pulko žąsims laikyti – ant kraiko. 2. Paukštidės pakaitiniams žąsų jaunikliams laikyti – ant kraiko. 3. Paukštidės mėsai auginamiems žąsų jaunikliams laikyti – ant kraiko. Perykla Patalpų ir įrenginių kompleksas kiaušiniams perinti. 52. Projektuojant paukštides vištoms dedeklėms laikyti reikia vadovautis Dedeklių vištų laikymo reikalavimų nuostatomis. 53. Projektuojant paukštides broileriams laikyti reikia vadovautis Viščiukų broilerių laikymo reikalavimų nuostatomis. 54. Pagrindinių gamybinių pastatų sąrašas nurodomas projektavimo užduotyje. Pastatų talpos nustatomos pagal projekto technologinėje dalyje apskaičiuotas reikmes. 55. Projektuojamos peryklos inkubatorių talpa turi atitikti didžiausio vienadienių paukščiukų pulko, kurį turi pateikti augintojui, kiekį. 56. Pavyzdinis paukštininkystės ūkio aptarnavimo paskirties statinių sąrašas pateiktas 10 lentelėje. 10 lentelė. Pavyzdinis paukštininkystės ūkio aptarnavimo paskirties statinių sąrašas Statinių grupė Statinių sąrašas Pagalbiniai gamybiniai statiniai 1. Kombinuotųjų lesalų gamybos cechas. 2. Paukščių skerdykla (su šaldytuvu ir atliekų utilizavimo cechu). 3. Kiaušinių rūšiavimo ir pakavimo cechas su trumpalaikio saugojimo sandėliu. 4. Paukštininkystės atliekų utilizavimo cechas. 5. Taros ir įrenginių remonto dirbtuvės. 6. Automobilinės svarstyklės. 7. Inžineriniai įrenginiai ir tinklai: a) vandentiekio; b) nuotekų surinkimo sistema; c) elektros tiekimo; d) šilumos tiekimo; e) ryšių. 8. Vidaus keliai su kieta danga, sujungti su bendro naudojimo keliais. 9. Tvoros teritorijai aptverti. Sandėliai 1. Lesalų sandėliai. 2. Kraiko sandėliai. 3. Taros sandėliai. 4. Ūkinio inventoriaus ir materialinių vertybių sandėliai. 5. Mėšlo ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginiai. 6. Garažai, stoginės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms laikyti. 7. Vandens rezervuaras, tvenkinys ar kūdra priešgaisrinėms ir technologinėms reikmėms tenkinti. Veterinarinės paskirties statiniai 1. Transporto ir taros dezinfekavimo blokai. 2. Transporto dezinfekavimo barjerai ant įvažiavimo kelių. Administraciniai ir buitinių patalpų statiniai 1. Administracinis pastatas su personalo maitinimo patalpomis. 2. Personalo buitinių patalpų pastatas su darbo rūbų skalbykla. 57. Kiekvienu konkrečiu atveju paukštininkystės ūkio aptarnavimo paskirties statinių sąrašas priklauso nuo paukštininkystės ūkio gamybos krypties ir apimties, todėl statinių sąrašas pateikiamas projektavimo užduotyje. Statinių dydis ir talpos nustatomos pagal projekto technologinėje dalyje apskaičiuotas reikmes. IX. PATALPŲ SUPLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI 58. Paukštidžių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir vieta sklype parenkama pagal vietos sąlygas. Pakaitinių jauniklių paukštidės ir perykla statomos taip, kad būtų prieš vėją, atsižvelgiant į vyraujančius vėjus ir kitus paukštininkystės ūkio pastatus. 59. Vištų dedeklių pulko pastatai, atsižvelgiant į vyraujančių vėjų kryptį, statomi pavėjui veisimo paukščių pulko pastatų atžvilgiu. 60. Technologiniai reikalavimai paukštidžių statybiniams sprendimams: 60.1. pertvaros tarp atskirų paukščių pulkų vištų, kalakutų ir jų jauniklių paukštidėse įrengiamos per visą patalpos aukštį, ančių ir jų jauniklių, taip pat žąsiukų iki 9 savaičių amžiaus – 0,6 m aukščio, suaugusių žąsų ir jų jauniklių daugiau kaip 9 savaičių – 1,2 m; 60.2. paukščių lauko aptvaro antims ir jų jaunikliams, taip pat žąsiukams iki 9 savaičių amžiaus tvorų aukštis turi būti 0,6 m aukščio, suaugusioms žąsims ir jų jaunikliams daugiau kaip 9 savaičių – 1,5 m. Laikant kalakutus su pakirptais sparnais pertvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m; 60.3. pertvaroms naudojamo tinklo akutės turi būti ne didesnės kaip: 60.3.1. 30x30 mm – viščiukams iki 10 ir kalakučiukams iki 17 savaičių; 60.3.2. 50x50 mm – suaugusioms vištoms ir kalakutams, taip pat vištų jaunikliams daugiau kaip 10 savaičių ir kalakučiukams daugiau kaip 17 savaičių; 60.3.3. pertvaros turi būti lengvai išardomos ir atitikti priešgaisrinius reikalavimus; 60.4. papildomos grotelinės grindys grindinėse paukštidėse paukščiams vaikščioti įrengiamos vidutiniškai 0,4–0,7 m aukštyje nuo paukštidės grindų; 60.5. vartų ir durų plotis, aukštis ir skaičius nustatomas pagal taikomą technologiją, įrenginius ir statybinius sprendimus, tačiau visais atvejais jie turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus. Visose paukštidėse būtina numatyti ne mažiau kaip du evakuacinius išėjimus; 60.6. vartai ir durys paukščių laikymo patalpose ir evakuacijos keliuose turi atsidaryti išėjimo iš patalpos kryptimi. Prie nuolatinio naudojimo vartų ir durų paukštidėse turi būti įrengiami prieangiai arba nuolatinis įėjimas į jas turi būti per kitas patalpas; 60.7. paukštidžių vidaus aukštis nuo grindų iki perdenginio (denginio) išsikišusių konstrukcijų apačios turi būti: 60.7.1. grindinėse paukštidėse, kuriose paukščiai laikomi ant kraiko – pagal naudojamus įrenginius kreikti ir mėšlui šalinti, tačiau ne mažiau kaip 2,7 m prie šoninės sienos; 60.7.2. paukštidėse su narvais, perykloje, kiaušinių sandėliuose ir kitose gamybinėse patalpose – priklausomai nuo naudojamų įrenginių gabaritų, tačiau ne mažiau kaip 3,0 m prie šoninės sienos; 60.7.3. dėl technologinių ar kitų reikalavimų numatant mažesnius patalpų aukščius, jie turi būti pagrįsti; 60.7.4. reguliaraus darbuotojų praėjimo vietose ir evakuacijos keliuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių apačios turi būti ne mažiau kaip 2,0 m; 60.8. paukštidžių sienos, lubos, grindys turi būti lygios, be plyšių, suapvalintais kampais tarp sienų ir lubų ir tarp sienų ir grindų, lengvai plaunamos ir atsparios dezinfekavimo medžiagoms; 60.9. paukštidžių cokolinė pamatų dalis turi būti apšiltinta; 60.10. grindys turi būti su įrengta hidroizoliacija apsaugai nuo gruntinės drėgmės ir pagal visas pastato išorės sienas apšiltintos ne siauresne kaip 1,0 m pločio juosta; 60.11. pagalbines-gamybines ir buitines patalpas blokuojant su paukštidėmis, šiose patalpose turi būti numatyti atskiri išėjimai į lauką, aplenkiant paukščių laikymo patalpas. 61. Peryklų įrengimo reikalavimai: 61.1. peryklos pastatai iš išorės turi būti apsaugoti nuo kitų paukščių ir graužikų; 61.2. perykla turi būti taip suplanuota, kad visi procesai, susiję su kiaušinių, mobilių įrenginių ir personalo judėjimu, vyktų viena kryptimi; 61.3. peryklos patalpų grindys ir sienos turi būti lengvai plaunamos ir atsparios dezinfekuojamų medžiagų poveikiui, turi būti įrengti nuolydžiai plovimo nuotekoms šalinti, lengvai valomos; 61.4. perykloje esančių įrenginių paviršius turi būti lygus ir nelaidus vandeniui. X. PLOTŲ NORMOS. PASTATŲ, ĮRENGINIŲ IR PATALPŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ PAGRINDINIAI MATMENYS 62. Paukščių tankis paukštidėje priklauso nuo paukščių laikymo būdo ir turi atitikti Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus ir specialiuosius vištoms dedeklėms ir viščiukams broileriams keliamus reikalavimus. 63. Paukščių, laikomų ant kreikiamų arba kreikiamų ir grotelių grindų, kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudojamo ploto pateiktas 11 lentelėje. 11 lentelė. Paukščių, laikomų ant kreikiamų arba kreikiamų ir grotelių grindų, kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudojamo ploto Paukščių rūšis ir amžiaus grupės Leidžiamas laikyti paukščių kiekis 1 m2 naudingojo ploto Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos: vištų dedeklių pulko vištos 9,0 veisimo pulko vištos 4,5–5,0 Mėsinės, veisimo pulko vištos 4,5–5,5 Kalakutai (veisimo pulko): kalakutės (patelės) 1,5–2,0 kalakutai (patinai) 1,0 Antys (veisimo pulko): 2,5–2,7 Žąsys (veisimo pulko): žąsys (patelės) 1,5 žąsinai (patinai) 1,0 Paukščių jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai: 1–10 (skiriant pagal lytį) 14 10–22 (skiriant pagal lytį) 9 Mėsinių vištų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai: 1–18 (skiriant pagal lytį) vištaitės 4–7 gaidžiukai 3–4 18–23 (skiriant pagal lytį) 4,0–7,0 Kalakutų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai: 1–16 (patinai, patelės) 3,0–4,0 16–33 (patinai, patelės) 2,0–3,0 16–36 (patinai) 2,0 Ančių veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai: 1–7 8,0 7–21 3,0–3,5 21–28 2,5–3,2 Žąsų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai: 1–9 4,0 9–30 3,0 30–34 1,5 Paukščių jaunikliai, auginami mėsai (broileriai) Paukščių rūšis Leidžiama laikyti paukščių, gyvojo svorio kg/1 m2 naudingojo ploto Mėsinių veislių viščiukai broileriai 1–6 savaičių, neskiriant pagal lytį ir laikant ant kraiko 33,0 39,0* 42,0* Mėsiniai kalakučiukai: a) iki 6 savaičių patelės ir patinėliai laikomi po 8–10 vnt./m2; 24,0 b) 6–16 savaičių patelės (iki 10,0 kg), realizuojamos atrankos būdu, laikomos po 5,1 vnt./m2; 52,0 c) 6–21 savaitės patinėliai (iki 20,0 kg), realizuojami atrankos būdu, laikomi po 2,8 vnt./m2. 56,0 Mėsiniai ančiukai: 1–6 savaičių (2,8 kg) laikomi po 8,0 vnt./m2 20,0 Mėsiniai žąsiukai: 1–4 savaičių (8,0 vnt./m2) 10,0 4–9 savaičių (4,0 kg) laikomi po 4,0 vnt./m2 20,0 64. Vištų dedeklių kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudojamo ploto turi būti nustatomas vadovaujantis Dedeklių vištų laikymo reikalavimais. 65. Mėsinių veislių vištų veisimo pulko ir jų pakaitinių jauniklių kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto turi būti nustatomas vadovaujantis Mėsinių veislių paukščių veislynų ir reprodukcinių ūkių vertinimo taisyklių reikalavimais. 66. Mėsinių veislių viščiukų broilerių kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto turi būti nustatomas vadovaujantis Viščiukų broilerių laikymo reikalavimais. 11 Lentelėje * pažymėtas paukščių laikymas leidžiamas tik nustatyta tvarka, įvykdžius papildomus broilerių gerovės apsaugos taisyklių reikalavimus. 67. Vadovaujantis Dedeklių vištų laikymo reikalavimų nuostatomis, dedeklių vištų produkcinio pulko vienai dedeklei vištai, laikomai ant kreikiamų grindų – grotelių, turi tekti ne mažiau kaip 250 cm2 kreikiamų grindų ploto; patalpoje turi būti kreikiama ne mažiau kaip 1/3 grindų paviršiaus. 68. Laikant paukščius narvuose, narvų konstrukcija ir techniniai duomenys turi atitikti gyvūnų gerovės reikalavimus, nurodytus Dedeklių vištų laikymo reikalavimuose. 69. Vienam paukščiui narve būtinas skirti plotas nurodytas 12 lentelėje. 12 lentelė. Vienam paukščiui narve būtinas skirti plotas Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Narvo plotas, skiriamas 1 paukščiui, cm2 patelės patinai Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos: vištos dedeklės 750 - Jaunikliai, auginami pulko pakaitai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų dedeklių pulko jaunikliai: 1–17 300 - Dėsliųjų vištų veisimo pulko jaunikliai: 1–11 300 300–315 70. Nustatant paukščių kiekį narve, būtina užtikrinti reikiamą lesinimo ir girdymo vietų plotį, suaugusiems paukščiams – ir lizdų kiekį. 71. Paukščių kiekis narve nustatomas atsižvelgiant į naudojamą narvo plotą, t. y. neskaitant ploto, kurį užima lesykla, lizdas. 72. Vištų dedeklių laikymo narvai turi būti parenkami vadovaujantis Dedeklių vištų laikymo reikalavimų nuostatomis. 73. Prie suaugusių ančių, žąsų ir jų jauniklių, auginamų veisimo pulko pakaitai, paukštidžių, turi būti numatyti lauko aptvarai, kuriuose būtų vandens kanalai paukščių maudymuisi. Lauko aptvarų įrengimas prie kitos paskirties paukštidžių nurodomas projektavimo užduotyje. Lauko aptvarų su kieta danga plotas turi būti ne mažesnis kaip paukštidės, jie turi būti aptverti tinklo tvora ir suskirstyti į sekcijas, atitinkančias paukštidės suskirstymą, numatytos paukščių girdyklos ir apsauga nuo plėšrūnų. 74. Paukštidės sienoje turi būti įrengtos landos, per kurias paukščiai išleidžiami į aptvarus. Paukščių kiekis vienai landai ir landų matmenys pateikti 13 lentelėje. 13 lentelė. Paukščių kiekis vienai landai ir landų matmenys Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Paukščių kiekis landai, vnt. Landos matmenys, m plotis aukštis slenksčio aukštis Suaugusieji paukščiai Vištos 200 0,4 0,35 0,1 Antys 30–50 0,4 0,4 0,1 Žąsys 60 0,6 0,5 0,1 Jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai Vištų jaunikliai 200 0,4 0,35 0,1 Ančių jaunikliai 100–150 0,3 0,4 0,05 Žąsų jaunikliai 125 0,4 0,4 0,05 75. Jeigu paukštidžių landų slenksčiai yra aukštesni kaip 0,1 m (vištoms) ir 0,05 m (antims ir žąsims), įrengiami nuolydžiai. 76. Vandens kanalai įrengiami lauko aptvarų viduryje, per visą paukštidės ilgį. Vandens kanalų matmenys pateikti 14 lentelėje. 14 lentelė. Vandens kanalų matmenys Paukščių rūšis Plotis viršuje, m Gylis, m Krantų nuolydis, laipsniais Suaugusios antys ir jaunikliai veisimo pulko pakaitai 0,8–1,0 0,25 30 Suaugusios žąsys ir jaunikliai veisimo pulko pakaitai 1,0 0,3 30 77. Gamybinės paskirties pastatų ir patalpų plotų normos pateiktos 15 lentelėje. 15 lentelė. Gamybinės paskirties pastatų ir patalpų plotų normos Pastatai ir patalpos, jų paskirtis Plotų normos Paukštidės, skirtos paukščiams laikyti ant kraiko Paukščių laikymo (auginimo) patalpa Priklausomai nuo paukščių pulko dydžio, technologinių sprendimų ir įrenginių Pagalbinės patalpos (įrenginiams, valdymo skydams, inventoriui, tualetas ir kt.) Priklausomai nuo technologinių įrenginių gabaritų Personalo patalpa 5–6 m2 (jei įrengiama viena kelioms paukštidėms 12 m2) Kiaušinių surinkimo, paruošimo ir laikino saugojimo (iki vienos paros) patalpa Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Kiaušinių aerozolinio dezinfekavimo kamera (maistiniai kiaušiniai nedezinfekuojami) Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Paukštidės, skirtos paukščiams laikyti narvuose Paukščių laikymo (auginimo) patalpa Priklausomai nuo paukščių pulko dydžio, technologinių sprendimų ir įrenginių Pagalbinės patalpos (įrenginiams, valdymo skydams, inventoriui, tualetas ir kt.) Priklausomai nuo technologinių įrenginių gabaritų Personalo patalpa 5–6 m2 (jei įrengiama viena kelioms paukštidėms 12 m2) Kiaušinių surinkimo, paruošimo ir laikino saugojimo (iki vienos paros) patalpa Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Kiaušinių aerozolinio dezinfekavimo kamera (maistiniai kiaušiniai nedezinfekuojami) Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Kiaušinių rūšiavimo ir pakavimo cechas su trumpalaikio saugojimo sandėliu Kiaušinių priėmimo, rūšiavimo ir pakavimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Kiaušinių saugojimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Tarnybinė patalpa apskaitai tvarkyti, patalpos buities reikmėms (tualetas) 8–15 m2 Taros laikymo patalpa Priklausomai nuo gamybos apimties Taros dezinfekavimo patalpa Priklausomai nuo gamybos apimties Šaldymo įrenginių patalpa Priklausomai nuo gamybos apimties ir įrenginių gabaritų Perykla Kiaušinių perinimo patalpa (eksploatuojama laikantis principo „pilna – tuščia“ arba taikant nepertraukiamą perinimo procesą) Priklausomai nuo inkubatorių tipo ir skaičiaus Skilimo patalpa (eksploatuojama laikantis principo „pilna – tuščia“ arba taikant nepertraukiamą perinimo procesą) Priklausomai nuo skilimo inkubatorių tipo ir skaičiaus Kiaušinių priėmimo patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų (pagal gamybos apimtį) Perinių kiaušinių paruošimo patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų (pagal gamybos apimtį) Perinių kiaušinių saugojimo patalpa Priklausomai nuo kiaušinių laikymo technologijos Kiaušinių dezinfekavimo kamera Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Laboratorija Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Plovykla (inventoriui plauti ir dezinfekuoti) Priklausomai nuo inventoriaus kiekio ir darbo režimo Vienadienių paukščiukų taros sandėlis Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Vienadienių paukščiukų rūšiavimo pagal lytį patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Ekspedicija Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Inventoriaus (atsarginių inkubatorių dėklų ir kt.) saugojimo patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Kompresorinė Pagal įrenginių gabaritus Techninio personalo patalpa 10–15 m2 Tarnybinė patalpa (apskaitai tvarkyti) Iki 20 m2 (priklausomai nuo peryklos pajėgumo) Personalo buitinės ir sanitarinės patalpos (darbuotojų sanitarinio paruošimo ir drabužių saugojimo. Darbo drabužių ir avalynės džiovykla) Priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, įrengiant atskiras persirengimo patalpas gatvės ir darbo drabužiams su dušais tarp jų Šildoma transporto stovėjimo vienadienių paukščiukų pakrovimo metu patalpa Pagal transporto priemonių gabaritus Perinimo atliekų laikinojo saugojimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Vienadienių paukščiukų aerozolinio apdorojimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Vienadienių paukščiukų atrinkimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Paukščiukų vakcinacijos patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Kiaušinių taros dezinfekavimo kamera Priklausomai nuo įrenginių gabaritų 78. Būtinas projektuojamo paukštininkystės ūkio pastatų ir patalpų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į gamybos apimtis ir taikomą technologiją, patalpų plotai apskaičiuojami. Patalpų, kuriose montuojami įrenginiai, plotas nustatomas pagal racionalų įrenginių išdėstymą. 79. Peryklose leidžiama sujungti kiaušinių priėmimo ir rūšiavimo patalpas. 80. Peryklų, kurios veikia sezoniškai ir aprūpina vienadieniais paukščiukais įvairių rūšių ir veislių paukščių laikytojus, 15 lentelėje nurodytų patalpų sąrašą leidžiama supaprastinti ir patalpas nurodyti projektavimo užduotyje. 81. Paukštininkystės ūkiuose, kuriuose numatoma įrengti kiaušinių rūšiavimo ir pakavimo cechą, šios paskirties patalpų prie paukštidžių įrengti nereikia. XI. PAUKŠČIŲ LESINIMO IR GIRDYMO VIETŲ PLOČIAI, LIZDAI 82. Paukščių lesinimo ir girdymo vietų pločiai, esant skirtingos konstrukcijos įrenginiams, pateikiami 16 lentelėje. 16 lentelė. Paukščių lesinimo ir girdymo vietų pločiai, esant skirtingos konstrukcijos įrenginiams Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Lesinimo vietos plotis, cm, kai lesykla Girdymo vietos plotis, cm, kai girdykla Vienai lašelinei girdyklai skiriama vištų lovelinė žiedinė lovelinė žiedinė Suaugusieji paukščiai (amžius savaitėmis) Dėsliosios vištos ir pulko pakaitai auginami jaunikliai nuo 17 iki 22 10 12 (narvuose) 4 2,5 1 10 Mėsinės vištos ir pulko pakaitai auginami jaunikliai nuo 18 iki 26 15 9 2,5 1 6–10 Kalakutai 10–12 3–4 Antys 3 3 Žąsys 4–5 3–4 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų pulko pakaitai auginami jaunikliai: 1–9 2,5 1 9–17 3,5 2 Mėsinių vištų jaunikliai: 1–18 (pulko pakaitai) 8–15 6–8 2 8–12 1–6 (broileriai) 4 2,0 – 2,5 1–2 1 15 Kalakutų jaunikliai: a) auginami veisimo pulko pakaitai: 1–16 4–5 2 2 2 16–30–33 8–10 4 3 4 b) auginami mėsai: 1–16 (patelės) 4 2 2 2 1–21 (patinėliai) 5 4 2 4 Ančių jaunikliai: 1–3 1,5 1 3–7 2 1 7–26 2,5 2,5 Žąsų jaunikliai: 1–9 2 2 9–30 2,5 2 30–34 4 3 83. Paukštidėse, kuriose paukščiai laikomi narvuose, kiekviena višta dedeklė turi turėti galimybę pasiekti ne mažiau kaip dvi girdyklas. 84. Vištų ir kalakutų jaunikliams pirmuoju amžiaus laikotarpiu daugiausia įrengiamos žiedinės lesyklos, ančių ir žąsų jaunikliams – lovelinės. 85. Paukštidėse, kuriose laikomi dėslieji suaugę paukščiai ne narvuose, turi būti numatyti vieniniai arba grupiniai lizdai kiaušiniams dėti. Turi būti patogus priėjimas prie lizdų jiems apžiūrėti, valyti ir kiaušiniams surinkti. Lizdų skaičius nustatomas pagal tai, kokiam paukščių skaičiui skiriamas vienas lizdas. Paukščių skaičius vienam lizdui ir lizdo matmenys pateikti 17 lentelėje. 17 lentelė. Paukščių skaičius vienam lizdui ir lizdo matmenys Paukščių rūšis Paukščių skaičius lizdui Lizdo matmenys, m plotis gylis aukštis slenksčio aukštis Vieniniai lizdai Vištos 3–4 0,3 0,4 0,3 0,08 Kalakutės 4–7 0,5 0,7 0,6 0,15 Antys 3–4 0,3 0,4 0,4 0,10 Žąsys 2–3 0,4 0,6 0,5 0,10 Grupiniai lizdai Vištos: a) dėsliosios 120 2,5 0,4 0,4 0,08 b) mėsinės 40 2,0 0,4 0,4 0,08 86. Vištų dedeklių lizdai įrengiami vadovaujantis Dedeklių vištų laikymo reikalavimų nuostatomis. 87. Dėsliosioms veisimo pulko vištoms lizdai įrengiami vieno arba dviejų aukštų ne aukščiau kaip 0,5–0,6 m nuo grindų arba grotelinių grindų paviršiaus, kalakutų, ančių ir žąsų lizdai įrengiami ant grindų. 88. Mėsinėms veisimo pulko vištoms lizdai įrengiami vieno aukšto ne aukščiau kaip 0,4 m nuo grindų arba grotelinių grindų paviršiaus. XII. LESALŲ REIKMĖS IR SAUGOJIMO ATSARGOS 89. Paukštininkystės ūkiuose įrengtų sandėlių lesalams saugoti talpa gali sudaryti 3,0–3,5 proc. (11–13 dienų) metinės reikmės, tačiau visais atvejais lesalų saugojimo sąlygos ir trukmė turi atitikti reikalavimus, užtikrinančius reikiamą lesalų kokybę. 90. Paukštininkystės ūkių laikino saugojimo talpyklų, įrengtų prie paukštidžių, talpa apskaičiuojama įvertinant lesalų tiekimo ritmiškumą (įvertinant poilsio ir švenčių dienas). Vidutinis kombinuotųjų lesalų tankis 0,5–0,6 t/m3. 91. Kombinuotųjų lesalų sunaudojimo normos apskaičiuojamos: 91.1. suaugusiųjų paukščių – pagal metinį vidutinį paukščių skaičių; 91.2. jauniklių – pagal auginimo periodus per metus. 92. Kombinuotųjų lesalų vidutinės reikmės pateikiamos 18 lentelėje. Lentelėje pateikiama suaugusiųjų paukščių – metinė, paukščių jauniklių – auginimo periodui lesalų reikmė. 18 lentelė. Kombinuotųjų lesalų vidutinė metinė arba auginimo periodui reikmė Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Lesalų norma vienam paukščiui, kg Suaugusieji paukščiai Vištos: a) dėsliosios: vištų dedeklių pulko 44,5 veisimo pulko 46,7 b) mėsinės: veisimo pulko 56,6 Kalakutės ir kalakutai per 21 dėslumo savaitę 42,6 Antys: 97,7–98,6 Žąsys: a) pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais 120,4 b) trečiaisiais naudojimo metais 70,0 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Viščiukai broileriai: 1–6 4,0 Vištų jaunikliai, auginami pulko pakaitai: a) dėsliųjų veislių: 1–17–22 5,6–9,4 b) mėsinių veislių: 1–23 16,0 Kalakučiukai: a) mėsiniai: patelės: 1–6 3,8 6–16 11,0 patinėliai: 1–6 4,2 6–21 27,3 b) jaunikliai, auginami pulko pakaitai: 1–6 3,8 6–16 14,3 16–33 34,2 Ančiukai: a) mėsiniai: 1–6 9,1 b) jaunikliai, auginami pulko pakaitai: 1–6 9,1 6–21 22,8 21–28 13,1 Žąsiukai: a) mėsiniai: 1–3 1,6 3–9 12,4 b) jaunikliai, auginami pulko pakaitai: 1–3 1,6 3–9 12,4 9–30 41,5 30–34 7,8 93. Sunaudojamas vidutinis lesalų kiekis 1 kg gyvo svorio išauginti arba 10 kiaušinių gauti pateikiamas 19 lentelėje. 19 lentelė. Sunaudojamas vidutinis lesalų kiekis 1 kg gyvo svorio išauginti arba 10 kiaušinių gauti Pagrindinės produkcijos rūšis ir mato vienetas Lesalų reikmė, kg Viščiukui broileriui, laikomam ant kraiko (6 savaičių realizacijos svoris 2,2–2,5 kg) 1,8–1,85 Kalakučiukui, auginamam mėsai: a) patelėms (16 savaičių realizacijos svoris 4,5–10 kg) 2,5–3,5 b) patinėliams (20 savaičių realizacijos svoris 8,0–20 kg) 2,6–3,9 Ančiukui, auginamam mėsai (realizacijos svoris 2,0–2,8 kg) 3,2–3,8 Žąsiukui, auginamam mėsai (realizacijos svoris 3,7–4,0 kg) 3,7 Vištų dedeklių pulko 10 kiaušinių gauti (dėslumas 300 kiaušinių per metus) 1,6 Veisimo pulko dėsliųjų vištų, įskaitant gaidžių laikymą, 10 kiaušinių gauti (dėslumas 250 kiaušinių per metus) 1,7 Veisimo pulko mėsinių vištų, įskaitant gaidžių laikymą, 10 kiaušinių gauti (dėslumas 170 kiaušinių per metus) 3,2–3,5 XIII. KRAIKO REIKMĖS NORMOS 94. Kraiko reikmės normos įvairių rūšių paukščių laikymo periodu pateiktos 20 lentelėje. 20 lentelė. Kraiko reikmės normos Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Kraiko sluoksnio storis, cm Kraiko reikmė 1 paukščiui, kg Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos ir pakaitiniai jaunikliai nuo 17 iki 22 savaičių 15 5,5 Mėsinės vištos ir pakaitiniai jaunikliai nuo 18 iki 26 savaičių 5–8 6,0 Kalakutai ir pakaitiniai jaunikliai nuo 16–33 savaičių 15 30,0 Antys ir pakaitiniai jaunikliai nuo 21–28 savaičių 30 20,0 Žąsys ir pakaitiniai jaunikliai nuo 30–34 savaitės 40 40,0 (metams) Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis): Vištų jaunikliai: 1–17 (dėsliųjų vištų) 10 1,5 1–18 (mėsinių vištų) 3–4 2,0 1–6 (broileriai) 2–3 1,0–1,2 Kalakutų jaunikliai: 1–6 15–20 5,0 6–16 30–35 5,7 6–21 40 8,0 Ančių jaunikliai: 1–7 15 6,7 7–21 15 15,0 Žąsų jaunikliai: 1–3 15 1,5 3–9 15 5,0 9–30 15 21,0 95. Paskleidus pirmąjį kraiko sluoksnį paukštidėje vėliau, priklausomai nuo kraiko būklės, paukštidė papildomai kreikiama. Kraikas (kraikinis mėšlas) paukštidėse keičiamas keičiant laikomų paukščių grupes. 96. Pirmuoju kalakutų jauniklių amžiaus (iki 6 savaičių) periodu kraikui naudojamos medžio drožlės, antruoju kalakutų amžiaus periodu kraikui naudojami šiaudai. 97. Kraikui naudojama: medžio drožlės, pjuvenos, šiaudai, aukštutinio tipo durpės. Kraikas neturi būti drėgnesnis kaip 25 proc. (šiaudai – 20 proc.). Paukščių kraikui naudojami šiaudai turi būti sandėliuojami daržinėse arba stoginėse. Kraikas neturi būti supelijęs ar užterštas kenksmingomis medžiagomis. Vienadieniams paukščiukams skirtas kraikas paukštidėje, kol dar nėra paukščiukų, turi būti papildomai džiovinamas, įjungus šildytuvus iki 10–15 proc. drėgnio ir pašildant kraiką iki 20–32 °C. 98. Vidutinis kraiko tūrinis svoris: 98.1. nepresuotų šiaudų – 50 kg/m3; 98.2. presuotų šiaudų – 250 kg/m3; 98.3. medžio pjuvenų – 200 kg/m3; 98.4. medžio drožlių – 125 kg/m3; 98.5. aukštutinio tipo durpių – 150 kg/m3. 99. Orasausis kraikas sugeria drėgmės, kg/kg: 99.1. medžio drožlės 1,45; 99.2. pjuvenos (40 proc. drėgnio) 1,52; 99.3. nesmulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 2,0; 99.4. smulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 3,0; 99.5. durpės (45 proc. drėgnio) 4,0. 100. Kraiko atsargų turi būti tiek arba jis turi būti tiekiamas tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas paukštininkystės ūkio aprūpinimas kraiku. Sandėliuojant kraiką paukštininkystės ūkyje turi būti patalpos, kuriose būtų galima laikyti ne mažiau kaip 10 proc. metinės reikmės kraiko atsargų. Tiekiant kraiką pagal sutartis, jis į ūkį gali būti atvežamas kreikimo metu. XIV. VANDENS REIKMĖS NORMOS. VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI 101. Paukščiams girdyti ir patalpoms valyti turi būti naudojamas geriamasis vanduo. Esant norminei paukštidžių aplinkos temperatūrai vandens suvartojama 1,6–1,8, vasaros karščių metu –1,9 karto daugiau lyginant su suvartotu lesalų kiekiu. Vienam paukščiui per parą reikalingas vandens kiekis litrais nurodytas 21 lentelėje. 21 lentelė. Vienam paukščiui per parą reikalingas vandens kiekis Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Bendra vandens reikmė, litrais Paukščiams girdyti Suaugusieji paukščiai Vištos: a) dėsliosios 0,31 0,20–0,25 b) mėsinės 0,36 0,30 Kalakutai 0,48 0,40 Antys 1,92 1,60 Žąsys 1,68 1,40 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Vištų jaunikliai: 1–17 0,19 0,15 17–22–26 0,27 0,23 Kalakutų jaunikliai: 1–6 0,27 0,23 6–26 0,55 0,45 Ančių jaunikliai: 1–7 1,34 1,12 7–28 1,66 1,38 Žąsų jaunikliai: 1–9 1,20 1,00 9–34 1,80 1,50 102. Valandinis vandens vartojimo netolygumo koeficientas – 2,5. 103. Vanduo tiekiamas į girdyklas aplinkos temperatūros. 104. Geriant vienas paukštis per parą išlaisto litrais iš: 104.1. lovelinės girdyklos – 0,014–0,017; 104.2. kaušelinės girdyklos – 0,015–0,017. 105. Šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku per parą (vienam paukščiui) išgaruoja litrais iš: 105.1. lovelinės girdyklos vienos vietos – 0,014–0,017; 105.2. kaušelinės girdyklos – 0,015–0,017; 105.3. šiltuoju metų laiku vandens išgaravimas padidėja dvigubai. 106. Lašelinių girdyklų našumas: 106.1. 45 ml/min (be kaušelio, vištoms dedeklėms); 106.2. 90 ml/min (be kaušelio, pakaitinėms vištaitėms); 106.3. 110 ml/min (su kaušeliu, broileriams); 106.4. 130 ml/min (su kaušeliu, broileriams). 107. Mėšliniems paviršiams, prie kurių paukščiai nesiliečia, plauti gali būti naudojamas paviršinių telkinių vanduo vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo nuostatomis. 108. Vandens sunaudojimas peryklose nurodytas 22 lentelėje. 22 lentelė. Vandens sunaudojimas peryklose Patalpa Panaudojimas Vandens reikmė, m3 Pastaba Kiaušinių priėmimo patalpa Patalpos ir įrenginių plovimas ir dezinfekcija 0,4 Kasdien Rūšiavimo patalpos Patalpų ir įrenginių plovimas ir dezinfekcija 1,0 Kasdien Kiaušinių laikymo ir dezinfekavimo patalpos Patalpų plovimas 0,3 Kasdien Perinimo patalpa Patalpos ir inkubatorių plovimas 0,1 kiekvienai spintai Kasdien Skilimo patalpa Patalpos ir inkubatorių plovimas 0,1 kiekvienai spintai Kasdien Paukščiukų rūšiavimo ir laikymo patalpa Patalpų ir įrenginių plovimas 1,0 Kasdien Plovykla Perinimo ir skilimo dėklų, taros bei vidaus transporto priemonių plovimas 1,0 m3/h Kasdien pagal darbo grafiką, 4–7 val. per parą 109. Vandens reikmė inkubatorių orui drėkinti ir aušinti nustatoma pagal įrenginių technines charakteristikas. Vandens suvartojimas plovimui ir dezinfekavimui priklauso nuo naudojamos įrangos, ploviklių ir dezinfektantų. 110. Visi paukštininkystės ūkio gamybiniai pastatai (paukštidės, peryklos, kiaušinių sandėliai, veterinariniai ir sanitariniai patikrinimo postai ir kt.) turi būti aprūpinti geriamuoju vandeniu. Prie vandens tiekimo sistemos kiekviename pastate turi būti sumontuoti apskaitos prietaisai, paukštidėse numatyti čiaupai kiekvienai girdyklų eilei atjungti. Vienu metu negali būti atjungiama daugiau kaip pusė paukštidės girdyklų. Patalpoms valyti pastatuose turi būti įrengti laistymo čiaupai. 111. Keičiant paukščių grupes paukštidėse joms valyti sunaudojama 10–15 litrų/m2 vandens, skaičiuojant: 111.1. laikant paukščius ant kraiko – pagal grindų ir sienų plotą; 111.2. laikant paukščius narvuose – pagal grindų, sienų ir lubų plotą. 112. Vandens reikmė kiaušinių sandėlyje, skerdykloje ir kituose pagalbinės bei gamybinės paskirties pastatuose nustatoma pagal juose taikomą technologiją, įrenginių charakteristikas ir projektavimo užduoties reikalavimus. 113. Paukštininkystės ūkio bendras vandens reikmės netolygumo koeficientas – 1,5–1,6. 114. Personalo buities reikmėms per pamainą kiekvienam darbuotojui numatyti po 50 litrų šalto ir 20 litrų karšto 60–80 °C temperatūros vandens. XV. NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI 115. Paukštininkystės ūkiuose, atsižvelgiant į jų gamybos kryptį ir taikomas technologijas, susidaro tokios nuotekos: 115.1. buitinės nuotekos; 115.2. paukštininkystės ūkių gamybinės nuotekos ir srutos; 115.3. paviršinės nuotekos. 116. Buitinės nuotekos iš tualetų, dušų ir praustuvų turi būti šalinamos atskiru nuotakynu ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento ir Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatomis. 117. Srutos, gaunamos paukštininkystės ūkiuose, šiuo atveju paukštidžių ir kitų gamybinių pastatų technologinių įrenginių plovimo, patalpų valymo, mėšlinų paviršių plovimo, paukščių maudymosi kanalų nuotekos ir iš mėšlo mėšlidėse išsiskiriančios srutos, atsižvelgiant į mėšlo šalinimo būdą kaupiamos kartu su skystuoju mėšlu arba srutų rezervuare ir tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatomis. 118. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatomis. 119. Paukštininkystės ūkių lauko aptvarų nuotekos savo sudėtimi yra panašios į buitines nuotekas, todėl gali būti išleidžiamos į buities nuotakynus, prieš tai nusodinant nešmenis tarpiniuose nusodintuvuose, arba tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatomis. 120. Veterinarinės paskirties statinių nuotekos, prieš išleidžiant jas pagal paskirtį į tolesnio nuotekų tvarkymo nuotakynus (patalpų ir įrenginių plovimo, buities ir kt.), turi būti nukenksmintos kontaktiniuose nusodintuvuose pagal veterinarinės tarnybos keliamus reikalavimus. 121. Paukštininkystės ūkių nuotekų užterštumas nurodytas 23 lentelėje. 23 lentelė. Paukštininkystės ūkių nuotekų užterštumas Nuotekos Pakibusių dalelių, mg/l BDS20, mg/l BDS7, mg/l Dėsliųjų ir mėsinių vištų paukštininkystės ūkių (taip pat ir kalakutų) bendrosios gamybinės nuotekos, kai naudojamos kaušelinės girdyklos 300 300/250 Mėsinių ančių ir žąsų paukštininkystės ūkių bendrosios gamybinės nuotekos 700 700/580 Srutos, gaunamos plaunant paukštidžių pastatus: a) laikant paukščius ant kraiko 13500 6900/5700 b) laikant paukščius narvuose 9000 5300/4380 Peryklų nuotekos: a) bendrosios nuotekos 210 300/250 b) valant patalpas ir įrenginius 790 460/380 Skerdyklos nuotekos 330 980/810 122. Paukštininkystės ūkių pastatų ir įrenginių plovimo nuotekų (srutų) kiekis yra lygus sunaudojamo tiems tikslams vandens kiekiui. XVI. PAUKŠTIDŽIŲ VIDAUS ORO PARAMETRAI. GAMYBINIŲ PATALPŲ ŠILDYMO IR VĖDINIMO REIKALAVIMAI 123. Paukštidžių išorinės atitvaros turi būti apšiltintos, patalpa vėdinama ir šildoma. 124. Keičiant paukščių grupes tuščios paukštidės vidaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 5 °C. Atliekant dezinfekciją paukštidės vidaus oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 30 °C arba tokia, kuriai esant dezinfekavimo medžiagų veikimas yra didžiausias. 125. Paukščių laikymo patalpų vidaus oro temperatūra ir drėgnis nurodomi 24 lentelėje. 24 lentelė. Paukščių laikymo patalpų vidaus oro temperatūra ir drėgnis Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Šaltojo laikotarpio skaičiuojamoji temperatūra, °C Optimalus santykinis drėgnis, proc. Laikant ant kraiko Laikant narvuose patalpoje po šildytuve Suaugusieji paukščiai Vištos 18–21 - 16–18 60–70 Kalakutai 14 - - 70–80 Antys 14 - - 70–80 Žąsys 14 - - 70–80 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Vištų jaunikliai: a) pulko pakaitai: 1–4 32–>29 35–>24 33–>24 60–70 4–9 29–>26 - 22–>20 60–70 9–17–22 26–>23 - 18 70–60 b) viščiukai broileriai: 1 33–>26 35–>30 - 60 2–3 26–>24 30–>26 - 60 3–6 24–>18 - - 65–70 Kalakutų jaunikliai: 1 31–>28 33–>30 - 60–70 2–3 …