Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas dėl paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių žū tpt 04:2012 patvirtinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 04:2012 PATVIRTINIMO 2012 m. birželio 21 d. Nr. 3D-473 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant paukštininkystės ūkius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos, t v i r t i n u Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 04:2012 (pridedama).

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473 PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS ŽŪ TPT 04:2012 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 04:2012 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant naujai statomas ir rekonstruojamas paukštides, peryklas ir kitus statinius ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, užtikrinančias paukščių gerovę, efektyvią gamybą, švarią aplinką ir saugų darbą.

II. TEISĖS AKTAI 9. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

9.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597);

9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);

9.3. Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 34 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; Nr. 43-1057; 2007, Nr. 105-4294; 2011, Nr. 89-4249);

9.4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);

9.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);

9.6. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700 (Žin., 2011, Nr. 118-5583);

9.7. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėmis ŽŪ TPT 03:2010, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 (Žin., 2010, Nr. 59-2941);

9.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 666 „Dėl bendrųjų aplinkosauginių reikalavimų gyvulininkystės ūkiams“ (Žin., 2003, Nr. 4-154);

9.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);

9.10. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);

9.11. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439);

9.12. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627);

9.13. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14);

9.14. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051);

9.15. Dedeklių vištų laikymo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 9 (Žin., 2001, Nr. 3-73; 2003, Nr. 9-333);

9.16. Specialiaisiais reikalavimais ratitae paukščiams, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-571 (Žin., 2004, Nr. 97-3600; 2011, Nr. 80-3947);

9.17. Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974);

9.18. Viščiukų broilerių laikymo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-173 (Žin., 2010, Nr. 50-2470; 2011, Nr. 73-3535);

9.19. Mėsinių veislių paukščių veislynų ir reprodukcinių ūkių vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1A-23 (Žin., 2008, Nr. 112-4284);

9.20. Naminių paukščių ir perinių kiaušinių prekybos su valstybėmis narėmis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 220 (Žin., 2002, Nr. 52-2029; 2011, Nr. 165-7890);

9.21. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510).

III. APIBRĖŽTYS 10. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

10.1. bendrasis paukštidės plotas – paukštidės vidaus plotas, įskaitant įrenginių užimamą plotą;

10.2. broileris – mėsai auginamas naminių paukščių prieauglis;

10.3. višta dedeklė – subrendusi dėslioji višta, dedanti kiaušinius, neskirtus perinti;

10.4. dėslioji višta – dėsliųjų veislės višta, laikoma kiaušiniams dėti;

10.5. grindinė paukštidė – paukštidė, kurioje naminiai paukščiai gali laisvai vaikščioti ant grindų visoje paukštidėje arba jos dalyje;

10.6. inkubatorius – įrenginys kiaušiniams perinti;

10.7. kraikas – medžiagos, tinkamos paukščių laikymo vietoms kreikti;

10.8. naminių paukščių lesykla (toliau – lesykla) – įtaisas lesalams supilti lesinant naminius paukščius;

10.9. lesinimo vietos plotis – vienam naminiam paukščiui lesinimo metu skiriamas lesyklos prieigos dalies plotis;

10.10. lizdas – paukštidėje įrengta vieta ar įrenginys kiaušiniams dėti. Lizdas gali būti vieninis arba grupinis;

10.11. mėsinė višta – mėsinių veislės višta, iš kurios kiaušinių perinami broileriai;

10.12. naminiai paukščiai (toliau – paukščiai) – antys, balandžiai, fazanai, kalakutai, kurapkos, naminės vištos, perlinės vištos, putpelės, žąsys, beketeriai paukščiai, auginami ar laikomi nelaisvėje veislei, mėsai ar kiaušiniams, medžioklės ištekliams atkurti;

10.13. naminių paukščių auginimo ūkis (toliau – paukščių auginimo ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame iki produkcinio amžiaus auginami veisliniai naminiai paukščiai arba dėslieji naminiai paukščiai iki šie pradeda dėti kiaušinius;

10.14. naminių paukščių perinimo ūkis (toliau – perinimo ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame perinami kiaušiniai ir kuris tiekia vienadienius paukščiukus;

10.15. naminių paukščių pulkas (toliau – paukščių pulkas) – būrys vienodos sveikatos būklės naminių paukščių, kurie laikomi tose pačiose patalpose arba aptvare ir sudaro vieną epizootinį vienetą;

10.16. naminių paukščių veislininkystės ūkis (toliau – paukščių veislininkystės ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame laikomi naminiai paukščiai veislinių naminių paukščių perinių kiaušinių gavybai;

10.17. naminių paukščių veisimo ūkis (toliau – paukščių veisimo ūkis) – paukštininkystės ūkis, kuriame laikomi naminiai paukščiai maistinių naminių paukščių perinių kiaušinių gavybai;

10.18. narvinė paukštidė – paukštidė, kurioje paukščiai laikomi narvuose;

10.19. naudingasis paukštidės plotas – paukštidės plotas, neįskaitant įrengtų lizdų ir kitų įrenginių užimamo ploto;

10.20. naminių paukščių dėslumas (toliau – paukščių dėslumas) – naminių paukščių nuo lytinės brandos per visą produktyvumo laikotarpį sudėtų kiaušinių skaičius;

10.21. naminių paukščių girdykla (toliau – paukščių girdykla) – įrenginys naminiams paukščiams girdyti paukštidėje. Girdykla gali būti lovelinė, žiedinė, kaušelinė, tekančio vandens, lašelinė;

10.22. naminių paukščių girdymo vietos plotis (toliau – paukščių girdymo vietos plotis) – vienam naminiam paukščiui skiriamas girdyklos prieigos plotis;

10.23. naminių paukščių laikymo būdas (toliau – paukščių laikymo būdas) – būdas, kaip paukštidėse laikomi naminiai paukščiai (ant grindų arba narvuose);

10.24. naminių paukščių lauko aptvaras (toliau – paukščių lauko aptvaras) – lauke, paprastai prie paukštidės, aptvertas plotas naminiams paukščiams dieną laikyti;

10.25. naminių paukščių periniai kiaušiniai (toliau – periniai kiaušiniai) – perinti skirti naminių paukščių kiaušiniai;

10.26. naminių paukščių šildytuvė (toliau – paukščių šildytuvė) – įrenginys, kuriuo papildomai šildoma paukštidės erdvės dalis;

10.27. paukštidė – tvartas naminiams paukščiams laikyti;

10.28. paukštidės sekcija – pertvara atskirta paukštidės dalis, kurioje laikomi to paties amžiaus ar lyties naminiai paukščiai;

10.29. paukštidės technologinė įranga – lesinimo ir girdymo įrenginiai, narvai, lizdai, gardų ir sekcijų pertvaros, takai, vėdinimo, kreikimo ir mėšlo šalinimo įrenginiai;

10.30. paukštininkystės ūkis – ūkis, kuriame pastatai, įrenginiai, inventorius ir kiti reikmenys naudojami kiaušiniams perinti ir (arba) veisliniams ir (arba) maistiniams naminiams paukščiams auginti arba laikyti;

10.31. perykla – pastatas, kuriame inkubatoriuose perinami periniai kiaušiniai;

10.32. pradinis naminių paukščių pulko skaičius (toliau – pradinis paukščių skaičius) – naminių paukščių pulko skaičius paukščių priskyrimo prie suaugusių (kito amžiaus naminių paukščių pulko) dieną;

10.33. vienadieniai paukščiukai – ne vyresni kaip 72 valandų nelesinti paukščių jaunikliai (paprastųjų muskusinių ančių (Cairina moschata) ar jų mišrūnų jaunikliai gali būti palesinti);

10.34. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

IV. PAUKŠČIŲ TECHNOLOGINĖS GRUPĖS IR LAIKYMO SISTEMOS 11. Paukštininkystės ūkiuose visų rūšių naminiai paukščiai pagal paskirtį ir amžių skirstomi į:

11.1. veislinį pulką;

11.2. veisimo pulką;

11.3. prieauglio pulką;

11.4. vištų dedeklių pulką;

11.5. broilerių pulką.

12.1. paukščiai laikomi ant (kreikiamų ir kt.) grindų;

12.2. paukščiai laikomi ant (kreikiamų ir kt.) grindų su išėjimu į lauko aptvarus;

12.3. paukščiai laikomi narvuose.

13.1. dėsliosios vištos – 22 savaičių (150 dienų);

13.2. mėsinės vištos – 23 savaičių (160 dienų);

13.3. kalakutų patelės – 33 savaičių (230 dienų);

13.4. kalakutų patinai – 36 savaičių (250 dienų);

13.5. antys – 26–28 savaičių (180–200 dienų);

13.6. žąsys – 34 savaičių (240 dienų).

1 lentelė. Paukščių jauniklių technologinės amžiaus (savaitėmis) grupės ir laikymo būdai Paukščių jauniklių rūšis Paukščių laikymo būdai Paukščių jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai Paukščių jaunikliai, auginami mėsai (broileriai) Dėsliųjų vištų viščiukai ant kreikiamų grindų, narvuose 1–11 ant kreikiamų ir grotelių grindų, narvuose 11–17 ant kreikiamų ir grotelių grindų, narvuose 17–22 Mėsinių vištų viščiukai ant kreikiamų grindų 1–18 1–6 ant kreikiamų ir grotelių grindų 18–23 Kalakučiukai ant kreikiamų grindų 1–16 1–6; 6–16 patelės ant kreikiamų grindų 16–33–36 1–6; 6–21 patinėliai Ančiukai ant kreikiamų grindų 1–8 1–7 ant kreikiamų grindų 8–21 ant kreikiamų grindų 21–28 Žąsiukai ant kreikiamų grindų 1–30 1–9 ant kreikiamų grindų 30–34 15. Statytojo (užsakovo) pageidavimu paukščių laikymo narvuose būdas gali būti pakeistas į jų laikymo ant kraiko būdą.

2 lentelė. Vidutinis suaugusiųjų vištų produktyvumas Paukščių rūšis Gyvasis svoris, kg Dėslumas, vnt./metus Perinimui tinkamų kiaušinių, proc.

Iš inkubuotų kiaušinių išperinama vienadienių paukščiukų, proc.

Dėsliųjų vištų dedeklių pulko vištos 1,7–2,2 300 - - Dėsliosios veisimo pulko vištos 1,7–2,2 250 90 86 Mėsinės veisimo pulko vištos 2,8–3,9 170 90 80 18. Vištų dėslumas, sudėtų kiaušinių skaičius per dėslųjį laikotarpį (sezoną, metus) skaičiuojamas pradinei vištai, t. y. vištų kiekiui nuo jų perskaičiavimo į suaugusius paukščius dienos.

3 lentelė. Paukščių jauniklių auginimo rodikliai Paukščių rūšis Auginimo laikotarpis, savaitėmis Gyvasis svoris, kg Jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai Dėsliųjų vištų jaunikliai 1–11 0,6 11–17 1,3–1,4 17–22 1,45–1,8 Mėsinių vištų jaunikliai 1–18 2,3 18–23 2,8 Jaunikliai, auginami mėsai (broileriai) Viščiukai broileriai 1–6 2,20–2,50 Kalakutų jaunikliai: patelės 1–16 4,5–10,0 patinėliai 1–21 8,0–20,0 Ančių jaunikliai 1–7 2,2–2,8 Žąsų jaunikliai 1–3 0,9 3–9 4,0 21. Paukščių jauniklių gyvasis svoris nurodomas laikotarpio pabaigoje.

V. PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TIPAI 22. Pagal gaminamos produkcijos rūšį paukštininkystės ūkiai skirstomi į:

22.1. paukščių veislininkystės ūkius su perykla ir prieauglio išsiauginimo pulku;

22.2. dėsliųjų paukščių veisimo ūkius su perykla, pakaitinio ir produkcinio prieauglio išsiauginimo pulku;

22.3. mėsinių paukščių veisimo ūkius su perykla, pakaitinio prieauglio išsiauginimo pulku ir broilerių auginimu;

22.4. siaurai specializuotus ūkius, laikančius tik dedekles vištas su prieauglio išsiauginimo pulku, auginančius tik broilerius arba kitaip specializuotus.

23.1. paukščių veislininkystės ūkiuose – pagal perinių kiaušinių arba vienadienių paukščiukų metinę gamybos apimtį;

23.2. paukščių veisimo ūkiuose – pagal suaugusių paukščių pradinį skaičių arba metinį perinių kiaušinių skaičių;

23.3. paukščių auginimo ūkiuose – pagal paukščių jauniklių išauginimo per metus kiekį;

23.4. kiaušinių gavybos paukštininkystės ūkiuose – pagal surenkamą metinį maistinių kiaušinių ir laikomų vištų dedeklių pradinį skaičių;

23.5. broilerių auginimo ūkiuose – pagal metinį išauginamų broilerių skaičių ir pagaminamą mėsos kiekį;

23.6. paukščių perinimo ūkiuose – pagal realizuojamų vienadienių paukščiukų per sezoną arba metus skaičių.

VI. SANITARIJOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI 24. Paukštininkystės ūkiai nuo gyvenviečių ir visuomeninės paskirties statinių turi būti atskirti sanitarinės apsaugos zonomis, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimais.

33.1. buitinių patalpų blokas ir transporto priemonių plovimo dezinfekavimo įrenginiai projektuojami įvažiavimo į paukštininkystės ūkį dalyje;

33.2. mažuose, vienos arba dviejų paukštidžių ūkiuose arba ūkiuose su sublokuotomis paukštidėmis, leidžiama buitines ir pagalbines patalpas blokuoti su paukštidėmis arba numatyti paukštidėse, tačiau visais atvejais turi būti įrengtas atskiras išėjimas iš buitinių patalpų į lauką;

33.3. taros ir transporto dezinfekavimo blokas statomas ūkinėje paukštininkystės ūkio dalyje;

33.4. transporto priemonių ratų dezinfekavimo vonios projektuojamos prie visų įvažiavimų į paukščių laikymo ir peryklos teritoriją;

33.5. personalo batų dezinfekavimo vonios įrengiamos prie įėjimų į paukštides, peryklą ir kitus gamybinius pastatus;

33.6. reikalingi suprojektuoti paukštininkystės ūkio sanitariniai ir veterinariniai statiniai nurodomi projektavimo užduotyje.

VII. PAGRINDINIAI TECHNOLOGINIŲ SKAIČIAVIMŲ REIKALAVIMAI 36. Projektuojamo paukštininkystės ūkio darbo procesas, paukštidžių paskirtis, talpos ir kiekis nustatomi sudarant paukščių grupių judėjimo technologinį grafiką – ciklogramą, apimančią įvairių gamybos grandžių tarpusavio ryšius. Technologinius skaičiavimus ir ciklogramos sudarymą reikia pradėti nuo pagrindinės gamybos šakos, kuri lemia paukštininkystės ūkio gamybos apimtį.

37.1. suaugusiųjų paukščių pradinis vietų skaičius paukštidėje ir paukštidžių kiekis apskaičiuojamas įvertinus planuojamą gauti produkcijos kiekį ir paukščių išsaugojimą;

37.2. mėsinių paukščių jauniklių (viščiukų, kalakučiukų, ančiukų, žąsiukų) vietų skaičius paukštidėje ir paukštidžių kiekis apskaičiuojamas įvertinant numatytą gamybos programą, paukščių išsaugojimą procentais ir paukštidėse išauginamų paukščių pulkų skaičių per metus.

4 lentelė. Vidutinis paukščių pulko patinėlių ir patelių santykis, esant natūraliam apvaisinimui Paukščių rūšis Laikant paukščius ant kraiko Dėsliosios vištos 1:10 Mėsinės vištos 1:9 Kalakutai 1:10 Antys 1:4 Žąsys 1:3 42. Taikant dirbtinį apsėklinimą vidutinis paukščių pulko patinėlių ir patelių pagal lytį santykis:

42.1. kalakutų – 1:16;

42.2. žąsų – 1:10.

5 lentelė. Dėsliųjų ir mėsinių vištų pulke vienai suaugusiai vištai pakeisti reikalingas vienadienių, atrinktų pagal lytį, viščiukų skaičius Vištų veislė Vištų dedeklių pulkui, vištaičių Veisimo pulkui vištaičių gaidžiukų Dėsliosios 1,1 1,1 2,0 Mėsinės - 1,2 2,0 44. Mėsai auginamų kalakutų, ančių ir žąsų veisimo pulko vienam suaugusiam paukščiui pakeisti ir jaunikliams išauginti vidutiniškai reikia atrinkti 4 vienadienius kalakučiukus ir 3,5 vienadienius ančiukus ir žąsiukus.

6 lentelė. Vidutinis suaugusiųjų paukščių, įvestų į suaugusiųjų paukščių grupę, panaudojimo laikotarpis savaitėmis Paukščių rūšis Paukščių produktyviojo panaudojimo laikotarpis, savaitėmis Dėsliosios vištos 53 Mėsinės vištos 36–43 Antys 20–30 Kalakutės 21 Žąsys 133 46. Skaičiuojant suaugusiųjų paukščių pulko paukščių skaičiaus kitimą (netekimą) procentais įvertinamas jų brokavimas ir nugaišę paukščiai per visą paukščių produktyviojo panaudojimo periodą. Vidutiniai suaugusiųjų paukščių brokavimo, įskaitant nugaišusius, kiekiai procentais pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Vidutiniai suaugusiųjų paukščių brokavimo, įskaitant nugaišusius, kiekiai, proc.

Paukščių rūšis Brokavimas (įskaitant nugaišusius paukščius), proc.

Dėsliosios vištos iki 15 Mėsinės vištos iki 15 Kalakutai ir antys iki 15 Žąsys (per 1 kiaušinių dėjimo ciklą) iki 5 47. Perinimui skirti kiaušiniai, iki pakrovimo į inkubatorių, gali būti laikomi (skaičiuojant dienomis):

47.1. vištų ir kalakučių – 7;

47.2. ančių – 8;

47.3. žąsų – 10.

8 lentelė. Įvairių rūšių paukščių kiaušinių perinimo trukmė Kiaušiniai pagal paukščių rūšis Perinimo trukmė, paromis Dėsliųjų vištų kiaušiniai 21 Mėsinių vištų kiaušiniai 21,5 Ančių kiaušiniai 27–33,5 Kalakučių kiaušiniai 27–27,5 Žąsų kiaušiniai 30,5–31,5 49. Peryklos mažiausias skilimo salės profilaktinis darbo pertrūkis po kiekvieno vienadienių paukščiukų pulko išleidimo yra ne mažiau kaip 1–3 dienos.

VIII. PASTATŲ IR ĮRENGINIŲ SĄRAŠAS 51. Pagrindinių gamybinių pastatų sąrašas pateiktas 9 lentelėje.

9 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų sąrašas Paukščių rūšis Pastato paskirtis Vištos 1. Paukštidės vištų dedeklių pulko vištoms laikyti:

Antys 1. Paukštidės veisimo pulko antims laikyti – ant kraiko.

Žąsys 1. Paukštidės veisimo pulko žąsims laikyti – ant kraiko.

Perykla Patalpų ir įrenginių kompleksas kiaušiniams perinti.

10 lentelė. Pavyzdinis paukštininkystės ūkio aptarnavimo paskirties statinių sąrašas Statinių grupė Statinių sąrašas Pagalbiniai gamybiniai statiniai 1. Kombinuotųjų lesalų gamybos cechas.

Sandėliai 1. Lesalų sandėliai.

Veterinarinės paskirties statiniai 1. Transporto ir taros dezinfekavimo blokai.

Administraciniai ir buitinių patalpų statiniai 1. Administracinis pastatas su personalo maitinimo patalpomis.

IX. PATALPŲ SUPLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI 58. Paukštidžių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir vieta sklype parenkama pagal vietos sąlygas. Pakaitinių jauniklių paukštidės ir perykla statomos taip, kad būtų prieš vėją, atsižvelgiant į vyraujančius vėjus ir kitus paukštininkystės ūkio pastatus.

60.1. pertvaros tarp atskirų paukščių pulkų vištų, kalakutų ir jų jauniklių paukštidėse įrengiamos per visą patalpos aukštį, ančių ir jų jauniklių, taip pat žąsiukų iki 9 savaičių amžiaus – 0,6 m aukščio, suaugusių žąsų ir jų jauniklių daugiau kaip 9 savaičių – 1,2 m;

60.2. paukščių lauko aptvaro antims ir jų jaunikliams, taip pat žąsiukams iki 9 savaičių amžiaus tvorų aukštis turi būti 0,6 m aukščio, suaugusioms žąsims ir jų jaunikliams daugiau kaip 9 savaičių – 1,5 m. Laikant kalakutus su pakirptais sparnais pertvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m;

60.3. pertvaroms naudojamo tinklo akutės turi būti ne didesnės kaip:

60.3.1. 30x30 mm – viščiukams iki 10 ir kalakučiukams iki 17 savaičių;

60.3.2. 50x50 mm – suaugusioms vištoms ir kalakutams, taip pat vištų jaunikliams daugiau kaip 10 savaičių ir kalakučiukams daugiau kaip 17 savaičių;

60.3.3. pertvaros turi būti lengvai išardomos ir atitikti priešgaisrinius reikalavimus;

60.4. papildomos grotelinės grindys grindinėse paukštidėse paukščiams vaikščioti įrengiamos vidutiniškai 0,4–0,7 m aukštyje nuo paukštidės grindų;

60.5. vartų ir durų plotis, aukštis ir skaičius nustatomas pagal taikomą technologiją, įrenginius ir statybinius sprendimus, tačiau visais atvejais jie turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus. Visose paukštidėse būtina numatyti ne mažiau kaip du evakuacinius išėjimus;

60.6. vartai ir durys paukščių laikymo patalpose ir evakuacijos keliuose turi atsidaryti išėjimo iš patalpos kryptimi. Prie nuolatinio naudojimo vartų ir durų paukštidėse turi būti įrengiami prieangiai arba nuolatinis įėjimas į jas turi būti per kitas patalpas;

60.7. paukštidžių vidaus aukštis nuo grindų iki perdenginio (denginio) išsikišusių konstrukcijų apačios turi būti:

60.7.1. grindinėse paukštidėse, kuriose paukščiai laikomi ant kraiko – pagal naudojamus įrenginius kreikti ir mėšlui šalinti, tačiau ne mažiau kaip 2,7 m prie šoninės sienos;

60.7.2. paukštidėse su narvais, perykloje, kiaušinių sandėliuose ir kitose gamybinėse patalpose – priklausomai nuo naudojamų įrenginių gabaritų, tačiau ne mažiau kaip 3,0 m prie šoninės sienos;

60.7.3. dėl technologinių ar kitų reikalavimų numatant mažesnius patalpų aukščius, jie turi būti pagrįsti;

60.7.4. reguliaraus darbuotojų praėjimo vietose ir evakuacijos keliuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių apačios turi būti ne mažiau kaip 2,0 m;

60.8. paukštidžių sienos, lubos, grindys turi būti lygios, be plyšių, suapvalintais kampais tarp sienų ir lubų ir tarp sienų ir grindų, lengvai plaunamos ir atsparios dezinfekavimo medžiagoms;

60.9. paukštidžių cokolinė pamatų dalis turi būti apšiltinta;

60.10. grindys turi būti su įrengta hidroizoliacija apsaugai nuo gruntinės drėgmės ir pagal visas pastato išorės sienas apšiltintos ne siauresne kaip 1,0 m pločio juosta;

60.11. pagalbines-gamybines ir buitines patalpas blokuojant su paukštidėmis, šiose patalpose turi būti numatyti atskiri išėjimai į lauką, aplenkiant paukščių laikymo patalpas.

61.1. peryklos pastatai iš išorės turi būti apsaugoti nuo kitų paukščių ir graužikų;

61.2. perykla turi būti taip suplanuota, kad visi procesai, susiję su kiaušinių, mobilių įrenginių ir personalo judėjimu, vyktų viena kryptimi;

61.3. peryklos patalpų grindys ir sienos turi būti lengvai plaunamos ir atsparios dezinfekuojamų medžiagų poveikiui, turi būti įrengti nuolydžiai plovimo nuotekoms šalinti, lengvai valomos;

61.4. perykloje esančių įrenginių paviršius turi būti lygus ir nelaidus vandeniui.

X. PLOTŲ NORMOS. PASTATŲ, ĮRENGINIŲ IR PATALPŲ TECHNOLOGINIŲ ELEMENTŲ PAGRINDINIAI MATMENYS 62. Paukščių tankis paukštidėje priklauso nuo paukščių laikymo būdo ir turi atitikti Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus ir specialiuosius vištoms dedeklėms ir viščiukams broileriams keliamus reikalavimus.

11 lentelė. Paukščių, laikomų ant kreikiamų arba kreikiamų ir grotelių grindų, kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudojamo ploto Paukščių rūšis ir amžiaus grupės Leidžiamas laikyti paukščių kiekis 1 m2 naudingojo ploto Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos: vištų dedeklių pulko vištos 9,0 veisimo pulko vištos 4,5–5,0 Mėsinės, veisimo pulko vištos 4,5–5,5 Kalakutai (veisimo pulko): kalakutės (patelės) 1,5–2,0 kalakutai (patinai) 1,0 Antys (veisimo pulko):

2,5–2,7 Žąsys (veisimo pulko): žąsys (patelės) 1,5 žąsinai (patinai) 1,0 Paukščių jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai:

1–10 (skiriant pagal lytį) 14 10–22 (skiriant pagal lytį) 9 Mėsinių vištų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai:

1–18 (skiriant pagal lytį) vištaitės 4–7 gaidžiukai 3–4 18–23 (skiriant pagal lytį) 4,0–7,0 Kalakutų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai:

1–16 (patinai, patelės) 3,0–4,0 16–33 (patinai, patelės) 2,0–3,0 16–36 (patinai) 2,0 Ančių veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai:

1–7 8,0 7–21 3,0–3,5 21–28 2,5–3,2 Žąsų veisimo pulko pakaitai auginami jaunikliai:

1–9 4,0 9–30 3,0 30–34 1,5 Paukščių jaunikliai, auginami mėsai (broileriai) Paukščių rūšis Leidžiama laikyti paukščių, gyvojo svorio kg/1 m2 naudingojo ploto Mėsinių veislių viščiukai broileriai 1–6 savaičių, neskiriant pagal lytį ir laikant ant kraiko 33,0 39,0* 42,0* Mėsiniai kalakučiukai:

24,0

52,0

56,0 Mėsiniai ančiukai:

1–6 savaičių (2,8 kg) laikomi po 8,0 vnt./m2 20,0 Mėsiniai žąsiukai:

1–4 savaičių (8,0 vnt./m2) 10,0 4–9 savaičių (4,0 kg) laikomi po 4,0 vnt./m2 20,0 64. Vištų dedeklių kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato naudojamo ploto turi būti nustatomas vadovaujantis Dedeklių vištų laikymo reikalavimais.

12 lentelė. Vienam paukščiui narve būtinas skirti plotas Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Narvo plotas, skiriamas 1 paukščiui, cm2 patelės patinai Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos: vištos dedeklės 750 - Jaunikliai, auginami pulko pakaitai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų dedeklių pulko jaunikliai:

1–17 300 - Dėsliųjų vištų veisimo pulko jaunikliai:

1–11 300 300–315 70. Nustatant paukščių kiekį narve, būtina užtikrinti reikiamą lesinimo ir girdymo vietų plotį, suaugusiems paukščiams – ir lizdų kiekį.

13 lentelė. Paukščių kiekis vienai landai ir landų matmenys Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Paukščių kiekis landai, vnt.

Landos matmenys, m plotis aukštis slenksčio aukštis Suaugusieji paukščiai Vištos 200 0,4 0,35 0,1 Antys 30–50 0,4 0,4 0,1 Žąsys 60 0,6 0,5 0,1 Jaunikliai, auginami veisimo pulko pakaitai Vištų jaunikliai 200 0,4 0,35 0,1 Ančių jaunikliai 100–150 0,3 0,4 0,05 Žąsų jaunikliai 125 0,4 0,4 0,05 75. Jeigu paukštidžių landų slenksčiai yra aukštesni kaip 0,1 m (vištoms) ir 0,05 m (antims ir žąsims), įrengiami nuolydžiai.

14 lentelė. Vandens kanalų matmenys Paukščių rūšis Plotis viršuje, m Gylis, m Krantų nuolydis, laipsniais Suaugusios antys ir jaunikliai veisimo pulko pakaitai 0,8–1,0 0,25 30 Suaugusios žąsys ir jaunikliai veisimo pulko pakaitai 1,0 0,3 30 77. Gamybinės paskirties pastatų ir patalpų plotų normos pateiktos 15 lentelėje.

15 lentelė. Gamybinės paskirties pastatų ir patalpų plotų normos Pastatai ir patalpos, jų paskirtis Plotų normos Paukštidės, skirtos paukščiams laikyti ant kraiko Paukščių laikymo (auginimo) patalpa Priklausomai nuo paukščių pulko dydžio, technologinių sprendimų ir įrenginių Pagalbinės patalpos (įrenginiams, valdymo skydams, inventoriui, tualetas ir kt.) Priklausomai nuo technologinių įrenginių gabaritų Personalo patalpa 5–6 m2 (jei įrengiama viena kelioms paukštidėms 12 m2) Kiaušinių surinkimo, paruošimo ir laikino saugojimo (iki vienos paros) patalpa Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Kiaušinių aerozolinio dezinfekavimo kamera (maistiniai kiaušiniai nedezinfekuojami) Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Paukštidės, skirtos paukščiams laikyti narvuose Paukščių laikymo (auginimo) patalpa Priklausomai nuo paukščių pulko dydžio, technologinių sprendimų ir įrenginių Pagalbinės patalpos (įrenginiams, valdymo skydams, inventoriui, tualetas ir kt.) Priklausomai nuo technologinių įrenginių gabaritų Personalo patalpa 5–6 m2 (jei įrengiama viena kelioms paukštidėms 12 m2) Kiaušinių surinkimo, paruošimo ir laikino saugojimo (iki vienos paros) patalpa Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Kiaušinių aerozolinio dezinfekavimo kamera (maistiniai kiaušiniai nedezinfekuojami) Priklausomai nuo technologinių sprendimų ir įrenginių Kiaušinių rūšiavimo ir pakavimo cechas su trumpalaikio saugojimo sandėliu Kiaušinių priėmimo, rūšiavimo ir pakavimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Kiaušinių saugojimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Tarnybinė patalpa apskaitai tvarkyti, patalpos buities reikmėms (tualetas) 8–15 m2 Taros laikymo patalpa Priklausomai nuo gamybos apimties Taros dezinfekavimo patalpa Priklausomai nuo gamybos apimties Šaldymo įrenginių patalpa Priklausomai nuo gamybos apimties ir įrenginių gabaritų Perykla Kiaušinių perinimo patalpa (eksploatuojama laikantis principo „pilna – tuščia“ arba taikant nepertraukiamą perinimo procesą) Priklausomai nuo inkubatorių tipo ir skaičiaus Skilimo patalpa (eksploatuojama laikantis principo „pilna – tuščia“ arba taikant nepertraukiamą perinimo procesą) Priklausomai nuo skilimo inkubatorių tipo ir skaičiaus Kiaušinių priėmimo patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų (pagal gamybos apimtį) Perinių kiaušinių paruošimo patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų (pagal gamybos apimtį) Perinių kiaušinių saugojimo patalpa Priklausomai nuo kiaušinių laikymo technologijos

Kiaušinių dezinfekavimo kamera Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Laboratorija Priklausomai nuo įrenginių gabaritų (pagal gamybos apimtį) Plovykla (inventoriui plauti ir dezinfekuoti) Priklausomai nuo inventoriaus kiekio ir darbo režimo Vienadienių paukščiukų taros sandėlis Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Vienadienių paukščiukų rūšiavimo pagal lytį patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Ekspedicija Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Inventoriaus (atsarginių inkubatorių dėklų ir kt.) saugojimo patalpa Priklausomai nuo įrangos tipo ir gabaritų Kompresorinė Pagal įrenginių gabaritus Techninio personalo patalpa 10–15 m2 Tarnybinė patalpa (apskaitai tvarkyti) Iki 20 m2 (priklausomai nuo peryklos pajėgumo) Personalo buitinės ir sanitarinės patalpos (darbuotojų sanitarinio paruošimo ir drabužių saugojimo. Darbo drabužių ir avalynės džiovykla) Priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, įrengiant atskiras persirengimo patalpas gatvės ir darbo drabužiams su dušais tarp jų Šildoma transporto stovėjimo vienadienių paukščiukų pakrovimo metu patalpa Pagal transporto priemonių gabaritus Perinimo atliekų laikinojo saugojimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Vienadienių paukščiukų aerozolinio apdorojimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Vienadienių paukščiukų atrinkimo patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Paukščiukų vakcinacijos patalpa Priklausomai nuo įrenginių gabaritų Kiaušinių taros dezinfekavimo kamera Priklausomai nuo įrenginių gabaritų 78. Būtinas projektuojamo paukštininkystės ūkio pastatų ir patalpų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į gamybos apimtis ir taikomą technologiją, patalpų plotai apskaičiuojami. Patalpų, kuriose montuojami įrenginiai, plotas nustatomas pagal racionalų įrenginių išdėstymą.

XI. PAUKŠČIŲ LESINIMO IR GIRDYMO VIETŲ PLOČIAI, LIZDAI 82. Paukščių lesinimo ir girdymo vietų pločiai, esant skirtingos konstrukcijos įrenginiams, pateikiami 16 lentelėje.

16 lentelė. Paukščių lesinimo ir girdymo vietų pločiai, esant skirtingos konstrukcijos įrenginiams Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Lesinimo vietos plotis, cm, kai lesykla Girdymo vietos plotis, cm, kai girdykla Vienai lašelinei girdyklai skiriama vištų lovelinė žiedinė lovelinė žiedinė Suaugusieji paukščiai (amžius savaitėmis) Dėsliosios vištos ir pulko pakaitai auginami jaunikliai nuo 17 iki 22 10 12 (narvuose) 4 2,5 1 10 Mėsinės vištos ir pulko pakaitai auginami jaunikliai nuo 18 iki 26 15 9 2,5 1 6–10 Kalakutai 10–12 3–4 Antys 3 3 Žąsys 4–5 3–4 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų pulko pakaitai auginami jaunikliai:

1–9 2,5 1 9–17 3,5 2 Mėsinių vištų jaunikliai:

1–18 (pulko pakaitai) 8–15 6–8 2 8–12 1–6 (broileriai) 4 2,0 – 2,5 1–2 1 15 Kalakutų jaunikliai:

1–16 4–5 2 2 2 16–30–33 8–10 4 3 4

1–16 (patelės) 4 2 2 2 1–21 (patinėliai) 5 4 2 4 Ančių jaunikliai:

1–3 1,5 1 3–7 2 1 7–26 2,5 2,5 Žąsų jaunikliai:

1–9 2 2 9–30 2,5 2 30–34 4 3 83. Paukštidėse, kuriose paukščiai laikomi narvuose, kiekviena višta dedeklė turi turėti galimybę pasiekti ne mažiau kaip dvi girdyklas.

17 lentelė. Paukščių skaičius vienam lizdui ir lizdo matmenys Paukščių rūšis Paukščių skaičius lizdui Lizdo matmenys, m plotis gylis aukštis slenksčio aukštis Vieniniai lizdai Vištos 3–4 0,3 0,4 0,3 0,08 Kalakutės 4–7 0,5 0,7 0,6 0,15 Antys 3–4 0,3 0,4 0,4 0,10 Žąsys 2–3 0,4 0,6 0,5 0,10 Grupiniai lizdai Vištos:

XII. LESALŲ REIKMĖS IR SAUGOJIMO ATSARGOS 89. Paukštininkystės ūkiuose įrengtų sandėlių lesalams saugoti talpa gali sudaryti 3,0–3,5 proc. (11–13 dienų) metinės reikmės, tačiau visais atvejais lesalų saugojimo sąlygos ir trukmė turi atitikti reikalavimus, užtikrinančius reikiamą lesalų kokybę.

91.1. suaugusiųjų paukščių – pagal metinį vidutinį paukščių skaičių;

91.2. jauniklių – pagal auginimo periodus per metus.

18 lentelė. Kombinuotųjų lesalų vidutinė metinė arba auginimo periodui reikmė Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Lesalų norma vienam paukščiui, kg Suaugusieji paukščiai Vištos:

97,7–98,6 Žąsys:

1–6 4,0 Vištų jaunikliai, auginami pulko pakaitai:

1–17–22 5,6–9,4

1–23 16,0 Kalakučiukai:

1–6 3,8 6–16 11,0 patinėliai:

1–6 4,2 6–21 27,3

1–6 3,8 6–16 14,3 16–33 34,2 Ančiukai:

1–6 9,1

1–6 9,1 6–21 22,8 21–28 13,1 Žąsiukai:

1–3 1,6 3–9 12,4

1–3 1,6 3–9 12,4 9–30 41,5 30–34 7,8 93. Sunaudojamas vidutinis lesalų kiekis 1 kg gyvo svorio išauginti arba 10 kiaušinių gauti pateikiamas 19 lentelėje.

19 lentelė. Sunaudojamas vidutinis lesalų kiekis 1 kg gyvo svorio išauginti arba 10 kiaušinių gauti Pagrindinės produkcijos rūšis ir mato vienetas Lesalų reikmė, kg Viščiukui broileriui, laikomam ant kraiko (6 savaičių realizacijos svoris 2,2–2,5 kg) 1,8–1,85 Kalakučiukui, auginamam mėsai:

20 lentelė. Kraiko reikmės normos Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Kraiko sluoksnio storis, cm Kraiko reikmė 1 paukščiui, kg Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos ir pakaitiniai jaunikliai nuo 17 iki 22 savaičių 15 5,5 Mėsinės vištos ir pakaitiniai jaunikliai nuo 18 iki 26 savaičių 5–8 6,0 Kalakutai ir pakaitiniai jaunikliai nuo 16–33 savaičių 15 30,0 Antys ir pakaitiniai jaunikliai nuo 21–28 savaičių 30 20,0 Žąsys ir pakaitiniai jaunikliai nuo 30–34 savaitės 40 40,0 (metams) Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis):

Vištų jaunikliai:

1–17 (dėsliųjų vištų) 10 1,5 1–18 (mėsinių vištų) 3–4 2,0 1–6 (broileriai) 2–3 1,0–1,2 Kalakutų jaunikliai:

1–6 15–20 5,0 6–16 30–35 5,7 6–21 40 8,0 Ančių jaunikliai:

1–7 15 6,7 7–21 15 15,0 Žąsų jaunikliai:

1–3 15 1,5 3–9 15 5,0 9–30 15 21,0 95. Paskleidus pirmąjį kraiko sluoksnį paukštidėje vėliau, priklausomai nuo kraiko būklės, paukštidė papildomai kreikiama. Kraikas (kraikinis mėšlas) paukštidėse keičiamas keičiant laikomų paukščių grupes.

98.1. nepresuotų šiaudų – 50 kg/m3;

98.2. presuotų šiaudų – 250 kg/m3;

98.3. medžio pjuvenų – 200 kg/m3;

98.4. medžio drožlių – 125 kg/m3;

98.5. aukštutinio tipo durpių – 150 kg/m3.

99.1. medžio drožlės 1,45;

99.2. pjuvenos (40 proc. drėgnio) 1,52;

99.3. nesmulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 2,0;

99.4. smulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 3,0;

99.5. durpės (45 proc. drėgnio) 4,0.

XIV. VANDENS REIKMĖS NORMOS. VANDENS TIEKIMO REIKALAVIMAI 101. Paukščiams girdyti ir patalpoms valyti turi būti naudojamas geriamasis vanduo. Esant norminei paukštidžių aplinkos temperatūrai vandens suvartojama 1,6–1,8, vasaros karščių metu –1,9 karto daugiau lyginant su suvartotu lesalų kiekiu. Vienam paukščiui per parą reikalingas vandens kiekis litrais nurodytas 21 lentelėje.

21 lentelė. Vienam paukščiui per parą reikalingas vandens kiekis Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Bendra vandens reikmė, litrais Paukščiams girdyti Suaugusieji paukščiai Vištos:

1–17 0,19 0,15 17–22–26 0,27 0,23 Kalakutų jaunikliai:

1–6 0,27 0,23 6–26 0,55 0,45 Ančių jaunikliai:

1–7 1,34 1,12 7–28 1,66 1,38 Žąsų jaunikliai:

1–9 1,20 1,00 9–34 1,80 1,50 102. Valandinis vandens vartojimo netolygumo koeficientas – 2,5.

104.1. lovelinės girdyklos – 0,014–0,017;

104.2. kaušelinės girdyklos – 0,015–0,017.

105.1. lovelinės girdyklos vienos vietos – 0,014–0,017;

105.2. kaušelinės girdyklos – 0,015–0,017;

105.3. šiltuoju metų laiku vandens išgaravimas padidėja dvigubai.

106.1. 45 ml/min (be kaušelio, vištoms dedeklėms);

106.2. 90 ml/min (be kaušelio, pakaitinėms vištaitėms);

106.3. 110 ml/min (su kaušeliu, broileriams);

106.4. 130 ml/min (su kaušeliu, broileriams).

22 lentelė. Vandens sunaudojimas peryklose Patalpa Panaudojimas Vandens reikmė, m3 Pastaba Kiaušinių priėmimo patalpa Patalpos ir įrenginių plovimas ir dezinfekcija 0,4 Kasdien Rūšiavimo patalpos Patalpų ir įrenginių plovimas ir dezinfekcija 1,0 Kasdien Kiaušinių laikymo ir dezinfekavimo patalpos Patalpų plovimas 0,3 Kasdien Perinimo patalpa Patalpos ir inkubatorių plovimas 0,1 kiekvienai spintai Kasdien Skilimo patalpa Patalpos ir inkubatorių plovimas 0,1 kiekvienai spintai Kasdien Paukščiukų rūšiavimo ir laikymo patalpa Patalpų ir įrenginių plovimas 1,0 Kasdien Plovykla Perinimo ir skilimo dėklų, taros bei vidaus transporto priemonių plovimas 1,0 m3/h Kasdien pagal darbo grafiką, 4–7 val. per parą 109. Vandens reikmė inkubatorių orui drėkinti ir aušinti nustatoma pagal įrenginių technines charakteristikas. Vandens suvartojimas plovimui ir dezinfekavimui priklauso nuo naudojamos įrangos, ploviklių ir dezinfektantų.

111.1. laikant paukščius ant kraiko – pagal grindų ir sienų plotą;

111.2. laikant paukščius narvuose – pagal grindų, sienų ir lubų plotą.

XV. NUOTEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI 115. Paukštininkystės ūkiuose, atsižvelgiant į jų gamybos kryptį ir taikomas technologijas, susidaro tokios nuotekos:

115.1. buitinės nuotekos;

115.2. paukštininkystės ūkių gamybinės nuotekos ir srutos;

115.3. paviršinės nuotekos.

23 lentelė. Paukštininkystės ūkių nuotekų užterštumas Nuotekos Pakibusių dalelių, mg/l BDS20, mg/l BDS7, mg/l Dėsliųjų ir mėsinių vištų paukštininkystės ūkių (taip pat ir kalakutų) bendrosios gamybinės nuotekos, kai naudojamos kaušelinės girdyklos 300 300/250 Mėsinių ančių ir žąsų paukštininkystės ūkių bendrosios gamybinės nuotekos 700 700/580 Srutos, gaunamos plaunant paukštidžių pastatus:

XVI. PAUKŠTIDŽIŲ VIDAUS ORO PARAMETRAI. GAMYBINIŲ PATALPŲ ŠILDYMO IR VĖDINIMO REIKALAVIMAI 123. Paukštidžių išorinės atitvaros turi būti apšiltintos, patalpa vėdinama ir šildoma.

24 lentelė. Paukščių laikymo patalpų vidaus oro temperatūra ir drėgnis Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Šaltojo laikotarpio skaičiuojamoji temperatūra, °C Optimalus santykinis drėgnis, proc.

Laikant ant kraiko Laikant narvuose patalpoje po šildytuve Suaugusieji paukščiai Vištos 18–21 - 16–18 60–70 Kalakutai 14 - - 70–80 Antys 14 - - 70–80 Žąsys 14 - - 70–80 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Vištų jaunikliai:

1–4 32–>29 35–>24 33–>24 60–70 4–9 29–>26 - 22–>20 60–70 9–17–22 26–>23 - 18 70–60

1 33–>26 35–>30 - 60 2–3 26–>24 30–>26 - 60 3–6 24–>18 - - 65–70 Kalakutų jaunikliai:

1 31–>28 33–>30 - 60–70 2–3 28–>22 30–>25 - 60–70 3–5 22–>20 25–>21 - 60–70 5–16 20–>17 - - 60–70 16–33 16 - - 60–70 Ančių jaunikliai:

1 26–>22 35–>26 - 65–75 2–4 20 25–>22 - 65–75 4–8 16 - - 65–75 8–26 (28) 14 - - 65–75 Žąsų jaunikliai:

1–3 26–>22 30 - 75–65 3–9 20–>18 - - 75–65 9–34 14 - - 80–70 126. Aplinkos oro temperatūra po augintuvėmis turi būti reguliuojama. Temperatūros duomenys, pateikti su rodykle, nurodo temperatūros dydį laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

132.1. viščiukams iki 30 dienų amžiaus – 71 kJ/kg (17 kcal/kg) sauso oro;

132.2. kitoms paukščių amžiaus grupėms – 67 kJ/kg (16 kcal/kg) sauso oro;

132.3. esant aplinkos oro šiluminiam talpumui 67 kJ/kg (16 kcal/kg) ir daugiau, paukštidžių vidaus oro parametrai turi būti palaikomi taikant oro kondicionavimą, aušinimą drėkinant arba drėkinant pučiamą vėdinimui orą.

25 lentelė. Leidžiamas didžiausias oro judėjimo greitis paukščių laikymo patalpose Paukštidės Šaltuoju metų laiku, m/s Šiltuoju metų laiku, m/s minimalus optimalus maksimalus minimalus optimalus maksimalus Vištoms, kalakutams 0,2 0,3 0,6 0,3 0,6 1,0–2,0 Antims, žąsims 0,2 0,5 0,8 0,3 0,8 1,2 Paukščių jaunikliams 0,1 0,2 0,5 0,2 0,4 0,6 134. 125 ir 133 punktuose nurodyti vidaus oro parametrai turi būti išlaikomi:

134.1. laikant paukščius ant kraiko – iki 0,8 m aukščio nuo grindų;

134.2. laikant paukščius ant laktų ir įrengiant virš jų lizdus – 0,5 m aukščiau virš aukščiausio laktų ir lizdų aukščio;

134.3. laikant paukščius narvuose – per visą narvų aukštį;

134.4. šviežias oras į paukštidę turi būti tiekiamas tolygiai per visą patalpos plotį.

26 lentelė. Leidžiama didžiausia kenksmingųjų dujų koncentracija paukštidžių viduje Dujos Didžiausia leistina, ppm Anglies dioksido (CO2) 2000–3000 Amoniako (NH3) 20–26 Sieros vandenilio (H2S) 3–5 ppm = cm3/m3 136. Didžiausias leidžiamas triukšmo lygis, kuris veikia paukščius – 70 dBA.

27 lentelė. Paukščių skaičiuojant vienam kilogramui gyvojo svorio išskiriamas į aplinką dujų, šilumos ir vandens garų kiekis Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Gyvas svoris, kg Anglies dvideginio, (CO2) l/h Šilumos srautas, W Vandens garų, g/h laisvosios bendrosios Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos:

1 0,05 2,58 18 23 7,90 2–4 0,2–0,25 2,20 14 18 5,50 4–10 0,5–0,6 1,53 8 11 3,30 10–17 1,3 1,26 8 10 3,12 17–22 1,45–1,8 1,02 7 9 3,0 Mėsinių vištų jaunikliai:

28 lentelė. Šilumos, drėgmės ir anglies dvideginio išskyrimo apskaičiavimo koeficientai esant kitokiai paukštidės aplinkos oro temperatūrai Patalpos oro temperatūra, °C Daugiau kaip 4 savaičių jaunikliai ir suaugusieji paukščiai Jaunikliai iki 4 savaičių amžiaus laisvoji šiluma vandens garai ir CO2 bendroji šiluma laisvoji šiluma vandens garai ir CO2 bendroji šiluma 4 1,15 0,85 1,06 - - - 8 1,10 0,90 1,04 - - - 12 1,05 0,90 1,01 - - - 16 1,00 1,00 1,00 - - - 20 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 24 1,05 1,05 1,05 1,00 1,00 1,00 26 1,07 1,13 1,09 1,03 1,03 1,03 28 1,10 1,22 1,14 1,05 1,05 1,05 32 1,15 1,34 1,21 1,10 1,20 1,12 36 0,80 1,45 1,00 0,90 1,30 1,05 143. Kenksmingųjų dujų, išsiskiriančių vištidėse iš 1 m2 paviršiaus, kraikinio mėšlo ir paukščių ekskrementų per vieną valandą, kiekis (mg) pateiktas 29 lentelėje.

29 lentelė. Kenksmingųjų dujų, išsiskiriančių vištidėse iš 1 m2 paviršiaus, kraikinio mėšlo ir paukščių ekskrementų per vieną valandą, kiekis, mg Paukščių amžiaus grupė Laikant paukščius ant kraiko Mėšlas po narvais ir laktomis amoniakas NH3 sieros vandenilis H2S anglies dvideginis CO2 amoniakas NH3 sieros vandenilis H2S anglies dvideginis CO2 Vištos 25 15 8 8 5 5 Vištų jaunikliai (amžius savaitėmis):

1 10 4 4 5 2 2 5–10 20 10 5 6 4 3 11–26 25 12 8 8 5 4 144. Kenksmingųjų dujų, išsiskiriančių iš 1 m2 paviršiaus, kraikinio mėšlo ir paukščių ekskrementų per vieną valandą, kiekis kitų rūšių visų amžiaus grupių paukščiams apskaičiuojamas įvedus didinamąjį koeficientą, lyginant su vištoms skirtomis normomis: kalakutams – 1,3, antims – 2, žąsims – 1,5.

148.1. parinkti lesalus racione su mažesniu baltymų kiekiu;

148.2. mažinti patalpose mėšlinų paviršių plotą;

148.3. gausiai naudoti kraiką.

149.1. vištų dedeklių narvuose – 0,1 kg/metus;

149.2. broilerių – 0,08 kg/metus.

152.1. skystojo mėšlo – 0,001 kg/kg azoto N, kuris yra ekskrementuose;

152.2. tirštojo mėšlo – 0,02 kg/kg azoto N, kuris yra ekskrementuose.

153.1. vištų dedeklių – 16 kg/t;

153.2. broilerių ir kalakutų – 30 kg/t.

155.1. broilerių – 0,00172 kg/kg ekskrementų;

155.2. vištų pakaitinių jauniklių – 0,00144 kg/kg ekskrementų;

155.3. vištų dedeklių skystojo mėšlo – 0,00712 kg/kg ekskrementų;

155.4. vištų dedeklių tirštojo mėšlo – 0,00118 kg/kg ekskrementų;

155.5. ančių – 0,00071 kg/kg ekskrementų;

155.6. kalakutų – 0,00157 kg/kg ekskrementų.

30 lentelė. Minimalus šviežio oro kiekis m3/val., būtinas paukštidėje laikomų paukščių 1 kg gyvojo svorio Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Reikalingas oro kiekis, m3/val.?kg pagal metų laiką šaltasis šiltasis Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos (narvuose) 0,70 6,0–7,0 Mėsinės vištos (ant kreikiamų grindų) 0,75 5,0–7,0 Kalakutai 0,60 6,0 Antys 0,70 7,0 Žąsys 0,60 7,0 Paukščių jaunikliai (amžius savaitėmis) Dėsliųjų vištų jaunikliai:

1–9 0,8–1,0 7,0 9–22 0,75 7,0 Mėsinių vištų jaunikliai:

1–9 0,75–1,8 5,0–7,0 9–26 0,70 5,0–7,0 Viščiukai broileriai: 1–6 0,7–1,0 5,0–7,0 Kalakutų, ančių, žąsų jaunikliai:

1–9 0,65–1,0 7,0 daugiau kaip 9 0,60 7,0 157. Paukštidėse drėgmės išsiskyrimas apskaičiuojamas įvertinant drėgmę, išsiskiriančią:

157.1. kvėpuojant paukščiams;

157.2. garuojant iš girdyklų;

157.3. džiūvant ekskrementams (mėšlui);

157.4. nuo plaunamų grindų.

158.1. vištos dedeklės, laikomos narve – 0,37 OU/s (sekundę);

158.2. broilerio – 0,22 OU/s.

31 lentelė. Peryklos patalpų oro parametrai Patalpos pavadinimas Temperatūra, °C Santykinis drėgnis, proc.

Oro judėjimo greitis, m/s Kiaušinių priėmimo patalpa 15–22 60–70 0,1–0,5 Kiaušinių rūšiavimo patalpa 19–22 60–70 0,1–0,5 Kiaušinių laikymo patalpa 16–20 75–80 0,1–0,5 Dezinfekavimo kamera:

20–25 40–80 0,3–0,8

32 lentelė. Oro pasikeitimo ciklų skaičius per valandą peryklos patalpose Patalpų pavadinimas Oro apykaita, kartai/val. tiekimas šalinimas Perinimo patalpa pagal apskaičiavimus pagal apskaičiavimus Skilimo patalpa pagal apskaičiavimus pagal apskaičiavimus Kiaušinių priėmimo patalpa 1,5 1,5 Kiaušinių rūšiavimo patalpa 1,5 1,5 Dezinfekavimo kamera pagal įrenginius pagal įrenginius Džiovinimo patalpa - 20 Paukščiukų saugojimo patalpa pagal apskaičiavimus pagal apskaičiavimus Paukščiukų rūšiavimo patalpa pagal apskaičiavimus pagal apskaičiavimus Paukščiukų aerozolinio apdirbimo patalpa 10 10 Ekspedicija 1 1 Plovykla 4 4 Dezinfekavimo medžiagų paruošimo ir saugojimo patalpa - 3 Sandėliai, inventorinės - 1 Kiaušinių saugojimo patalpos - 5 Atliekų patalpos - 10 162. Šilumos išsiskyrimą nuo perinimo spintų ir šviežio oro tiekimo į perinimo patalpas kiekį reikia apskaičiuoti pagal įrenginių techninius duomenis. Tiekiant šviežią orą perinami kiaušiniai aprūpinami deguonimi, pašalinamas anglies dvideginis ir tolygiau pasiskirsto šiluma. Būtina, kad 1–18 perinimo dieną 1000 kiaušinių per valandą į jų buvimo aplinką inkubatoriuje būtų tiekiama po 10 cm3, 19–21 dieną – po 30 cm3 oro.

XVII. TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ PASTATYMO IR GAMYBINIŲ PROCESŲ MECHANIZAVIMO REIKALAVIMAI 171. Paukštidžių technologinių procesų kompleksiniam mechanizavimui ir automatizavimui, t. y. lesalams dalinti, girdyti, reikiamam mikroklimatui palaikyti, kiaušiniams surinkti, taip pat paukštidėms kreikti, mėšlui šalinti ir tvarkyti, paukščių veterinariniam aptarnavimui, patalpoms valyti ir dezinfekuoti, turi būti naudojami ekonomiškai pagrįsti mašinų bei įrenginių komplektai.

XVIII. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO IR ELEKTROTECHNIKOS ĮRENGINIŲ REIKALAVIMAI. ŽAIBOSAUGA 185. Paukštininkystės ūkio statinių ir jų patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų ir aplinkos įvertinimas pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus nustatomi projekto technologinėje dalyje vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais ir Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimais.

XIX. PAUKŠTIDŽIŲ VIDAUS APŠVIETIMAS IR APŠVIETIMO NORMOS 190. Paukščių laikymo patalpų apšvieta ir apšvietimo periodų trukmė priklauso nuo paukščių rūšies, amžiaus, produktyvumo, taikomos auginimo (laikymo) technologijos ir yra nustatoma vadovaujantis paukščių veislininkystės įmonių rekomendacijomis ir teisės aktais.

33 lentelė. Didžiausias patalpų apšvietimas ir apšvietimo kitimo ribos pagal įvairių paukščių rūšis ir amžiaus grupes Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Didžiausias apšvietimas ir apšvietimo kitimo ribos, lx Suaugusieji paukščiai Dėsliosios vištos ir prieauglis nuo 22 savaičių 10–60 ant kraiko 5–60 narvuose Mėsinės vištos ir prieauglis nuo 26 savaičių 10–60 Kalakutai 15–100 Antys 15–75 Žąsys 15–75 Paukščių jaunikliai, auginami pulko pakaitai Dėsliųjų vištų 10–60 ant kraiko 5–60 narvuose Mėsinių vištų 10–60 Kalakutų 10–70 Ančių 15–75 Žąsų 10–75 Paukščių jaunikliai, auginami mėsai Viščiukai broileriai 5–50 Kalakučiukai 5–70 Ančiukai 5–75 Žąsiukai 20–75 195. Laikotarpiu, kai paukščiai nelesinami, ir realizacijos metu juos gaudant, paukštidės apšvietimo intensyvumas turi būti ne daugiau kaip 2–3 liuksai.

XX. PAUKŠČIŲ EKSKREMENTŲ IŠEIGOS NORMOS, JŲ FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS 197. Vidutinė vieno paukščio ekskrementų išeiga per parą, ekskrementų drėgnis ir tankis pateikti 34 lentelėje.

34 lentelė. Vidutinė vieno paukščio ekskrementų išeiga per parą, ekskrementų drėgnis ir tankis Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Ekskrementų išeiga, g/paukščiui/per parą Ekskrementų drėgnis, proc.

Ekskrementų tankis, t/m3 Suaugusieji paukščiai Vištos:

35 lentelė. Paukščių mėšlo fizikinės ir cheminės savybės Mėšlo rūšis Vidutinis drėgnis, proc.

Azotas P2O5 K2O bendras amoniakas nitratinis proc. nuo drėgnos mėšlo masės Bekraikis mėšlas Vištų 71–73 1,7–1,9 0,05 - 1,8–2,0 0,5–0,6 Kalakutų 64–66 0,8–0,9 0,08 - 0,6–0,7 0,5–0,6 Ančių 80–82 0,6–0,8 0,10 - 0,5–0,6 0,8–1,0 Žąsų 80–82 0,9–1,0 0,10 - 1,1–1,5 0,3–0,4 Kraikinis mėšlas Su durpėmis 48 2,05 0,61 0,100 1,90 0,80 Su pjuvenomis 23 2,05 0,30 0,004 1,78 0,80 Durpių 80 proc., pjuvenų 20 proc.

31 1,81 0,64 0,020 2,32 0,93 Durpių 80 proc., šiaudų 20 proc.

35 2,43 0,55 0,100 1,79 0,70 201. Bekraikio mėšlo bendrasis rūgščių kiekis – 1,5–2,0 proc., pH svyruoja nuo 5,5 iki 6,0. Saugojimo metu bekraikis paukščių mėšlas įgauna šarminių savybių ir jo pH tampa nuo 8,0 iki 9,0.

XXI. MĖŠLO ŠALINIMO TVARKYMO IR MĖŠLIDŽIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI 202. Bekraikis paukščių mėšlas iš paukštidžių su narvais šalinamas paukščių laikymo įrenginių komplekte esamais mechanizmais vieną arba du kartus per parą (džiovinant narvuose išlaikomas iki 7 parų). Mėšlas kraunamas į transporto priemonę ir išvežamas į mėšlidę. Priklausomai nuo naudojamų įrenginių ir mėšlo šalinimo technologijos, šalinamas bekraikis mėšlas gali būti: skystas (praskiestas vandeniu), natūralaus drėgnio ir sudžiūvęs (iki 40 proc. drėgnio).

205.1. kraikinio paukščių mėšlo mėšlidžių:

205.1.1. antžeminė, aikštelės tipo mėšlidė su sienutėmis iš dviejų arba trijų pusių. Sienučių aukštis priklauso nuo mėšlo krovimo aukščio ir naudojamų krovai mechanizmų. Grindys turi būti betoninės su hidroizoliacija ir ne mažesniu kaip 0,005–0,01 nuolydžiu į mėšlo pakrovimo ir iškrovimo pusę. Sukrautas mėšlas uždengiamas kraiku arba plėvele;

205.1.2. antžeminė, dengta, stoginės tipo mėšlidė su sienutėmis iš šonų, pastato galai ir šonai atviri. Sienučių aukštis priklauso nuo mėšlo krovimo aukščio ir naudojamų krovai mechanizmų. Grindys turi būti betoninės su hidroizoliacija ir ne mažesniu kaip 0,005–0,01 nuolydžiu į mėšlo pakrovimo ir iškrovimo pusę. Stoginė turi būti gerai vėdinama, ypač mėšlo iškrovimo metu. Sukrautas mėšlas uždengiamas kraiku arba plėvele;

205.2. bekraikio paukščių mėšlo (išmatų) mėšlidžių:

205.2.1. skystojo (praskiesto vandeniu) paukščių mėšlo mėšlidė – pusiau įgilinto arba įgilinto rezervuaro tipo su hidroizoliacija ir betono ar kitokios medžiagos dugnu ir sienutėmis, arba grunte suformuoto rezervuaro, iškloto hidroizoliacinėmis medžiagomis, tipo kaupykla. Mėšlidė turi būti dengta ir joje turi būti įrengtas hidraulinis mėšlo maišymo įrenginys;

205.2.2. bekraikio natūralaus drėgnio ir narvuose džiovinto paukščių mėšlo mėšlidė – antžeminė, dengta, stoginės tipo su sienutėmis iš šonų, pastato galai ir šonai atviri. Sienučių aukštis priklauso nuo mėšlo krovimo aukščio ir naudojamų krovai mechanizmų. Grindys turi būti betoninės su hidroizoliacija ir ne mažesniu kaip 0,005–0,01 nuolydžiu į mėšlo pakrovimo ir iškrovimo pusę. Stoginė turi būti gerai vėdinama, ypač mėšlo iškrovimo metu. Sukrautas mėšlas uždengiamas kraiku arba plėvele.

36 lentelė. Vidutiniai ir didžiausi paukščių (auginimo laikotarpio pabaigoje) mėšlo kiekiai m3/1000 paukščių per mėnesį Paukščių rūšis ir amžiaus grupė Paukščių laikymo būdas Mėšlo tipas Mėšlo kiekis, m3/1000 paukščių per mėnesį Viščiukai broileriai ant kraiko kraikinis 2,5–3,0 Vištų pakaitiniai jaunikliai ant kraiko kraikinis 4,3–4,7 Vištos dedeklės narvuose bekraikis 5,0–8,2 Suaugusios vištos ant kraiko kraikinis 8,6 Suaugusios antys ant kraiko kraikinis 12,7–20,6 Ančiukai, auginami mėsai ant kraiko kraikinis 7,2–18,7 Suaugusieji kalakutai ant kraiko kraikinis 9,8–16,0 Kalakutai, auginami mėsai ant kraiko kraikinis 6,0–13,0 Suaugusios žąsys ant kraiko kraikinis 14,7–36,0 Žąsiukai, auginami mėsai ant kraiko kraikinis 7,5–33,0 208. Apskaičiuojant paukštidėje gaunamo mėšlo kiekį būtina kiekvienu atveju įvertinti paukščių rūšį, jų amžių, laikymo būdą, mėšlo sudžiūvimo ir kitas priežastis, turinčias įtakos mėšlo kiekiui.