📄 Įstatymo tekstas
VALSTYB?S KONTROL?S 1995 METŲ PIRMOJO PUSME?IO
LiETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖ
1999 09 30 Nr. 140-05-2295
Į Nr.
Lietuvos Respublikos
Seimo kancleriui
J.Razmai
Dėl išvados dėl Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikimo
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 225 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsniu, teikiu Jums išvadą dėl Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos.
PRIEDAS: Išvada, 1 egz.
Pagarbiai
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius J.Liaučius
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus
I Š V A D A
dėl Lietuvos Respublikos 1998 metų
valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos
Lietuvos respublikos valstybės kontrolieriaus
išvada dėl Lietuvos Respublikos 1998 metų VALSTYBĖS biudžeto įvykdymo apyskaitos
PRATARMĖ
3
I. Bendrasis 1998 metų valstybės biudžeto
vykdymo vertinimas
4
II. Valstybės biudžeto vykdymo kontrolės
rezultatai
21
1. PAJAMos
21
2. Išlaidos
23
3. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSISKOLINIMAI
36
4. VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ APSKAITOS BŪKLĖS
ĮVERTINIMAS
36
5. VALSTYBĖS BIUDŽETO ĮVYKDYMO APYSKAITOS
SUDARYMO ATITIKIMAS ĮSTATYMUS IR
TAISYKLĖS
37
6. VIDAUS KONTROLĖS ĮVERTINIMAS
38
7. KITI SVARBŪS PASTEBĖJIMAI
39
III. Valstybės kontrolės stebimos problemos
41
IV. Bendrosios išvados
43
V. Priedai
44
PRATARMĖ
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos (toliau – Apyskaita) įvertinimą, apibendrino tikrinimų rezultatus ir parengė šią Išvadą Lietuvos Respublikos Seimui.
Lietuvos Respublikos 1998 metais valstybės biudžeto vykdymą reglamentavo 1997 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Nr.VIII-547 (Žin., 1997, Nr.114-2869; 1998, Nr.53-1449; 1998, Nr.111-3059) (toliau – Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymas), Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas, kiti teisės aktai.
Apyskaitos duomenys Išvadoje įvertinti atsižvelgiant į Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo, jo pakeitimų, kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Rengdami Išvadą tikrinome:
· bendruosius Apyskaitos sudarymo klausimus (Finansų ministerija),
· biudžetines įstaigas,
· įstaigas, kuriose, Apyskaitos duomenimis, buvo pažeisti Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu nustatyti valstybės biudžeto asignavimų limitai.
Tikrinimai buvo vykdomi pagal Valstybės kontrolės metinę darbo programą bei remiantis pagrindiniais Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos audito standartais.
Biudžetinės sandaros įstatymas numato, kad Apyskaita turi būti sudaryta remiantis tokiais pat rodikliais ir apimtimi, kaip patvirtinta metiniame biudžeto įstatyme.
Tačiau išsami Apyskaitos sudarymo tvarka įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nepatvirtinta, todėl Išvada parengta remiantis Seimui ir Valstybės kontrolei pateiktų dokumentų apimtimi ir struktūra.
Išvadoje teikiami tik tie duomenys ir išvados, kurie manome esant reikšmingais svarstant Apyskaitą.
Išvadą sudaro:
· bendrasis 1998 metų valstybės biudžeto vykdymo vertinimas,
· valstybės biudžeto vykdymo kontrolės rezultatai,
· Valstybės kontrolės stebimos problemos,
· priedai, tarp kurių:
·· Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pateikta Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita (1 priedas),
·· Konstitucinio Teismo sprendimai (2,3 priedai).
I. Bendrasis 1998 metų valstybės biudžeto vykdymo VERTINIMAS
Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu (1998 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr.VIII-752, 1998 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr.VIII-944 redakcija) patvirtinta 6711962 tūkst. Lt pajamų planinė užduotis, 7406962 tūkst. Lt - išlaidų (išlaidos viršija pajamas 695000 tūkst. Lt) ir 100000 tūkst. Lt - kasos apyvartos lėšų.
Vyriausybės parengtoje 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitoje nurodyta 6711962 tūkst. Lt pajamų planinė užduotis, išlaidų - 7406962 tūkst. Lt, t.y. tiek, kiek patvirtinta Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įstatymu.
PAJAMOS
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 metų valstybės biudžeto pajamų užduotis tikslino 1998 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr.VIII-752 (nustatė 7009790 tūkst. Lt 1998 metų valstybės biudžeto pajamų užduotį, t.y. ją padidino 123854 tūkst. Lt, įjungiant į valstybės biudžeto pajamas valstybės biudžeto lėšų likutį 1998 m. sausio 1 d.) ir 1998 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr.VIII-944 (sumažino pajamų užduotis 297828 tūkst. Lt, didinant atskirų valstybės biudžeto pajamų (mokesčių) planines užduotis 157889 tūkst. Lt ir mažinant 455717 tūkst. Lt).
Apyskaitos duomenimis, į valstybės biudžetą surinkta:
· 6439586 tūkst. Lt pajamų, arba 272376 tūkst. Lt mažiau, nei nustatyta Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu (užduotis įvykdyta 95,9 proc.);
· 309239 tūkst. Lt, arba 5 proc. daugiau nei 1997 metais.
Pajamų gavimo užduočių vykdymo analizė pagal atskirus mokesčius ir kitus mokėjimus pateikta 1 lentelėje ir 4 priede.
Iš pateiktų Apyskaitos duomenų matyti, kad neįvykdytos tokios atskirų pajamų rūšių užduotys:
· juridinių asmenų pelno mokesčio - 95 proc., arba negauta 30643 tūkst. Lt pajamų;
· pridėtinės vertės mokesčio - 94,3 proc., arba negauta 217040 tūkst. Lt pajamų;
· tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių - 91,8 proc., arba negauta 21867 tūkst. Lt pajamų;
· žyminio mokesčio - 96,1 proc., arba negauta 4658 tūkst. Lt pajamų;
1 lentelė
Valstybės biudžeto 1998 metų pajamų užduočių įvykdymas
(pagal atskirus mokesčius ir mokėjimus)*
tūkst. Lt
1998 metų valstybės biudžetas
Faktiš-
Eil.
Nr.
Pajamų
pavadinimas
užduotis, nustatyta įstatymu
patikslinta užduotis
faktiškai gauta
patikslintos užduoties įvykdymas (proc.)
gauta pajamų 1997 metais
1.
Fizinių asmenų pajamų mokestis
-
-
-
-
426461,0
2.
Juridinių asmenų pelno mokestis
621800,0
610592,0
579949,0
95,0
479375,0
3.
Pridėtinės vertės mokestis
3884203,0
3829172,0
3612132,0
94,3
3347782,0
4.
Akcizai
1681560,0
1334000,0
1340183,0
100,5
1165048,0
5.
Tarptautinės preky-bos ir sandorių mokesčiai
170000,0
267290,0
245423,0
91,8
270796,0
6.
Žyminis mokestis
115600,0
118157,0
113499,0
96,1
121902,0
7.
Konsulinis mokestis
35000,0
35000,0
35554,0
101,6
34260,0
8.
Mokestis už valsty-binius gamtos išteklius
46522,0
30472,0
39482,0
129,6
44518,0
9.
Lietuvos banko likutinis pelnas
23000,0
9065,0
9065,0
100,0
21749,0
10.
Palūkanos už valstybinį kapitalą
12428,0
12364,0
10302,0
83,3
11607,0
11.
Dividendai už akcijas
45000,0
77197,0
81451,0
105,5
69148,0
12.
Pajamos iš baudų ir konfiskacijų
19200,0
13448,0
22315,0
165,9
16681,0
13.
Mokestis už aplinkos teršimą
26264,0
20147,0
20198,0
100,2
21412,0
14.
Gautos palūkanos už paskolas ūkio subjektams
154359,0
170856,0
150283,0
88,0
-
15.
Ilgalaikio turto realizavimo pajamos
6197,0
-
1912,0
16.
Kitos pajamos
51000,0
60348,0
49699,0
82,3
97696,0
17.
Biudžeto lėšų
1998 01 01 likutis
-
123854,0
123854,0
100,0
-
Iš viso pajamų
6885936,0
6711962,0
6439586,0
95,9
6130347,0
* Vyriausybės parengtos Apyskaitos duomenys.
· palūkanų už valstybinį kapitalą - 83,3 proc., arba negauta 2062 tūkst. Lt pajamų;
· palūkanų už paskolas ūkio subjektams - 88 proc., arba negauta 20573 tūkst. Lt pajamų;
· kitų pajamų - 82,3 proc., arba negauta 10649 tūkst. Lt pajamų.
Valstybės biudžeto mokestinių pajamų (akcizų ir konsulinio mokesčio) ir nemokestinių pajamų (mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, dividendų už akcijas, pajamų iš baudų ir konfiskacijų, mokesčio už aplinkos teršimą, Lietuvos banko pelno likučio) planinės užduotys įvykdytos, papildomai gauta iš viso 28919 tūkst. Lt, be to, surinkta 6197 tūkst. Lt neplanuotų ilgalaikio turto realizavimo pajamų. Tačiau minėtų pajamų užduotys įvykdytos tik dėl to, kad laikotarpio pabaigoje 1998 m. valstybės biudžeto pataisų įstatymu (Žin., 1998, Nr.111-3059) buvo labai sumažintos akcizų, mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, Lietuvos banko likutinio pelno, pajamų iš baudų ir konfiskacijų užduotys. Dividendų už akcijas pajamų užduotis minėtu įstatymu padidinta 32197 tūkst. Lt, gauta 4254 tūkst. Lt pajamų daugiau.
Atskirų mokesčių nesurinkimo veiksniai buvo tokie:
· Juridinių asmenų pelno mokesčio užduoties neįvykdymui turėjo įtakos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir papildymai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 41, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21, 22 straipsniais įstatymu (Žin., 1998, Nr.68-1977) pakeitus juridinių asmenų pelno mokesčio mokėjimo tvarką, buvo leista mokesčių mokėtojams pasirinkti mokėjimo bazę (1997 metai arba 1998 metai) ir mokėti mažesnę pelno mokesčio sumą, skirtumą sumokant iki 1999 m. gegužės 2 d. Be to, nerealizacinėms pajamoms, kurios neįskaitomos apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskirta stojamieji narių įnašai ir mokesčiai, jūrų uostų, skrydžių valdymo ir oro navigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos.
· Pridėtinės vertės mokestis sudarė didžiausią 1998 metų valstybės biudžeto pajamų užduoties dalį (57,1 proc.). Palyginti su 1997 metais, pridėtinės vertės mokesčio 1998 metais surinkta 264350 tūkst. Lt, arba 7,3 proc. daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio pajamų plano užduoties neįvykdymui (217 mln. Lt) įtakos turėjo tai, kad 1998 metais mokesčių mokėtojams grąžinta 705,9 mln. Lt, t.y. 168,8 mln. Lt, arba 31 proc. daugiau nei 1997 metais. Išanalizavus kelių metų dinamiką matyti ir tai, jog pridėtinės vertės mokesčio pajamos paprastai būdavo didesnės antrajame pusmetyje. Taigi 1997 m. II pusmečio įplaukos buvo didesnės už I pusmečio 27 proc., o 1998 m. II pusmetį atitinkamai - 7,5 proc. Mokesčio įplaukų mažesnį augimą apsprendė 1998 m. IV ketvirtį prasidėjusi Rusijos finansų krizė, kai įplaukos 1998 m. spalio mėn., palyginti su 1997 m. spalio mėn., sumažėjo 15,6 proc., gruodžio mėn. - 13,7 proc., iš viso IV ketvirtį pridėtinės vertės mokesčio įplaukos sumažėjo 7,5 proc. (palyginus su 1997 m. IV ketvirčiu).
· Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčio nesurinkimui įtakos turėjo tai, kad 1998 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, dėl Rusijos finansų krizės sumažėjo apmokestinama prekių vertė. Be to, mokesčio planinė užduotis, likus mėnesiui iki biudžetinių metų pabaigos, padidinta 97290 tūkst. Lt (neįvykdymas - 21867 tūkst. Lt).
· Žyminio mokesčio surinkta 4658 tūkst. Lt mažiau, nes 1998 metų pradžioje buvo numatyta nutraukti prekybos naftos produktais licencijavimą ir licencijos buvo išduodamos tik pusei metų. Be to, šio mokesčio planinė užduotis 1998 m. gruodžio mėnesį padidinta 2557 tūkst. Lt.
· Palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą surinkta mažiau, nes įmonės turėjo finansinių sunkumų, kuriuos dažnai lėmė Rusijos finansų krizė.
· Palūkanų už paskolas ūkiniams subjektams surinkta 20573 tūkst. Lt mažiau, nes šių įplaukų planinė užduotis, likus mėnesiui iki biudžetinių metų pabaigos, nerealiai padidinta 16497 tūkst. Lt.
· Kitų pajamų surinkta 10649 tūkst. Lt mažiau, nei buvo numatyta, nes likus mėnesiui iki biudžetinių metų pabaigos užduotis nerealiai padidinta 9348 tūkst. Lt.
· Neigiamą įtaką valstybės biudžeto pajamų užduočių vykdymui turėjo didėjančios įmonių mokesčių ir delspinigių nepriemokos bei atidėti mokesčiai. Mokesčių nepriemokos į valstybės ir savivaldybių biudžetus 1998 m. sausio 1 d. sudarė 1344595 tūkst. Lt, 1999 m. sausio 1 d. - 1661289 tūkst. Lt, padidėjo 316694 tūkst. Lt, arba 23,6 proc. Pažymėtina, kad mokesčių nepriemokos, palyginti su 1997 m. sausio 1 d., padidėjo net 498880 tūkst. Lt, arba 42,9 proc.
Nepriemokos (kartu su delspinigiais) valstybės biudžetui 1998 m. sausio 1 d. sudarė 948197 tūkst. Lt, 1999 m. sausio 1 d. - 1140786 tūkst. Lt, t.y. padidėjo 192589 tūkst. Lt, arba 20,3 proc. Juridinių asmenų pelno mokesčio nepriemoka padidėjo 130494 tūkst. Lt (292862 - 162368), pridėtinės vertės mokesčio - 146497 tūkst. Lt (670888 - 524391), palūkanų už valstybinį kapitalą - 526 tūkst. Lt (23247 - 22721) (išsami analizė 5 priede).
Pagal mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus suvestinės apyskaitos (forma 1-VP) duomenis, fizinių asmenų pajamų mokesčio nepriemoka 1999 m. sausio 1 d. valstybės biudžetui sudarė 123226 tūkst. Lt. Šis mokestis 1998 metais jau buvo įskaitomas į savivaldybių biudžetus.
Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių augo nepriemokos, buvo tokie:
· Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr.VIII-838 (Žin., 1998, Nr.68-1978) numatyta galimybė atidėti deklaruojamų mokesčių mokėjimo terminus, tačiau laiku nenustačius atidėjimo tvarkos, mokesčių mokėtojai, kurie prašė atidėti mokėjimo terminus, mokesčių nemokėjo, o mokesčių išieškojimas jų atžvilgiu buvo sustabdytas;
· Mokesčių administravimo 1995 06 28 įstatymo Nr.I-974 29 straipsnis (1998 07 02 įstatymo Nr.VIII-838 redakcija) įteisino galimybę mokesčius sumokėti akcijomis ir turtu, gi mokesčių mokėtojai nemokėjo mokesčių, laukdami atsiskaitymo tvarkos nustatymo;
· nepriemokos ypač didėjo dėl įsisenėjusių skolų delspinigių augimo, be to, nepriemokos auga dėl vykstančių ginčų nagrinėjimo įvairiose institucijose (delspinigių skaičiavimas tuo metu nesustabdomas).
Atidėtų mokesčių 1998 m. sausio 1 d. buvo 66724 tūkst. Lt, 1999 m. sausio 1 d. - 34123 tūkst. Lt, t.y. sumažėjo 32601 tūkst. Lt, arba 48,9 proc. Pagal mokesčių rūšis mokėjimo terminų atidėjimai 1999 m. sausio 1 d. atrodė taip:
· fizinių asmenų pajamų mokestis - 4575 tūkst. Lt;
· juridinių asmenų pelno mokestis - 20441 tūkst. Lt;
· pridėtinės vertės mokestis - 4281 tūkst. Lt;
· akcizai - 2363 tūkst. Lt;
· žemės nuomos mokestis - 34 tūkst. Lt;
· nekilnojamojo turto mokestis - 296 tūkst. Lt;
· palūkanos už valstybinį kapitalą - 342 tūkst. Lt;
· kiti mokesčiai - 1791 tūkst. Lt.
Atidėtų mokesčių delspinigiai 1998 m. sausio 1 d. sudarė 15983 tūkst. Lt, arba 24 proc. nuo atidėtų mokesčių sumos, per metus sumažėjo 11274 tūkst. Lt, arba 70,5 proc., ir 1999 m. sausio 1 d. sudarė 4709 tūkst. Lt, arba 13,8 proc.
Išsamesni duomenys apie atidėtus mokesčius 6 priede.
Valstybės biudžeto 1998 metų pajamų struktūra, jos pasikeitimas ir palyginimas su 1997 metais pateiktas 2 lentelėje ir 7 priede.
Valstybės biudžeto 1998 metų struktūroje, palyginus ją su 1997 metais, įvyko tokie pokyčiai (2 lentelė):
· fizinių asmenų pajamų mokestis (perduotas savivaldybių biudžetams, o 1997 metais valstybės biudžete jis sudarė 7,0 proc.);
· juridinių asmenų pelno mokestis ( 9,0 proc. - 7,8 proc.);
· pridėtinės vertės mokestis (56,1 proc. - 54,6 proc.);
· akcizai (20,8 proc. - 19,0 proc.).
Iš valstybės biudžeto 1998 metų pajamų struktūros, pateiktos 4 priede, matyti, kad faktiškai surinktų pajamų struktūra skiriasi nuo patikslinto plano pajamų struktūros.
2 lentelė
Valstybės biudžeto 1998 metų pajamų struktūra
procentais
Eil.
Pajamų
1998 metų valstybės biudžeto pajamų struktūra
1997 m. vals-tybės biu-džeto paja-
Nr.
pavadinimas
patikslinta užduotis
faktinis įvykdymas
mų struktūra
1.
Fizinių asmenų pajamų mokestis
7,0
2.
Juridinių asmenų pelno mokestis
9,1
9,0
7,8
3.
Pridėtinės vertės mokestis
57,0
56,1
54,6
4.
Akcizai
19,9
20,8
19,0
5.
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
4,0
3,8
4,4
6.
Žyminis mokestis
1,8
1,8
2,0
7.
Konsulinis mokestis
0,5
0,6
0,6
8.
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
0,5
0,6
0,7
9.
Lietuvos banko likutinis pelnas
0,1
0,1
0,4
10.
Palūkanos už valstybinį kapitalą
0,2
0,2
0,2
11.
Dividendai už akcijas
1,2
1,3
1,1
12.
Pajamos iš baudų ir konfiskacijų
0,2
0,3
0,3
13.
Mokestis už aplinkos teršimą
0,3
0,3
0,3
14.
Gautos palūkanos už paskolas ūkio subjektams
2,5
2,3
-
15.
Ilgalaikio turto realizavimo pajamos
-
0,1
-
16.
Kitos pajamos
0,9
0,8
1,6
17.
Biudžeto lėšų 1998 01 01 likutis
1,8
1,9
-
Iš viso pajamų:
100,0
100,0
100,0
IŠLAIDOS
Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu (1997 m. gruodžio 2 d. Nr.VIII-547) patvirtinta 7580936 tūkst. Lt išlaidų. Valstybės biudžeto išlaidos 1998 metais tikslintos dviem įstatymais (1998 05 21 Nr.VIII-752, 1998 12 01 Nr.VIII-944). Šiais įstatymais peržiūrėtos ir sumažintos asignavimų valdytojams bendrosios išlaidų apimtys. Bendroji išlaidų apimtis 1998 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr.VIII-752 padidinta 123854 tūkst. Lt (patvirtinta 7704790 tūkst. Lt išlaidų) ir 1998 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr.VIII-944 sumažinta 297828 tūkst. Lt (patvirtinta 7406962 tūkst. Lt išlaidų) (analizė - 8 priede).
Apyskaitos duomenimis, patikslinta išlaidų užduotis - 7406962 tūkst. Lt, kasinės išlaidos - 7123186,5 tūkst. Lt, t.y. 283775,5 tūkst. Lt mažiau, arba užduotis įvykdyta 96,2 proc.
Didžiausios Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu skirtos, tačiau, neatidavus visų asignavimų, nepanaudotos sumos buvo tokios: 1) iš viso indėlių draudimo fondui skirta 20000 tūkst. Lt suma nepanaudota, nes nebuvo atiduoti asignavimai. Remiantis Gyventojų indėlių draudimo įstatymu (1995 m. gruodžio 21 d. Nr.I-1152) buvo nustatyta, kad Fondo įstatinis kapitalas, kuris formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų ir 1998 m. sausio 1 d. sudarė 30 mln. Lt, per 1997 - 1998 metus turi būti padidintas iki 50 mln. Lt. Tačiau Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymu (1998 m. gruodžio 22 d. Nr.VIII-1004) nustatyta, kad Fondo įstatinis kapitalas iki 2002 metų turi būti padidintas iki 60 mln. Lt, todėl, nevykdant valstybės biudžeto pajamų planinės užduoties, 1998 metais skirti valstybės biudžeto asignavimai Fondui perduoti nebuvo; 2) 17456 tūkst. Lt nepanaudota išlaidoms, susijusioms su vidaus ir užsienio skola (patikslinta užduotis - 106790 tūkst. Lt, kasinės išlaidos - 89334 tūkst. Lt, arba 83,6 proc.), nes nerealiai apskaičiuota jų planinė suma; 3) 20514,3 tūkst. Lt - palūkanų už Vyriausybės išleistus vertybinius popierius ir užsienio paskolas (patikslinta užduotis - 417400 tūkst. Lt, kasinės išlaidos - 396885,7 tūkst. Lt, arba 95,1 proc.), nes nebuvo apskaičiuota palūkanų; 4) 3000 tūkst. Lt - Bendrajam paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondui asignavimai atiduoti nebuvo, nes Fondo sąskaitoje 1998 01 01 buvo 51 mln. Lt, o 1999 01 01 - 79,5 mln. Lt, taigi nebuvo lėšų poreikio; 5) 1072,0 tūkst. Lt - studijų kreditams (patikslinta išlaidų užduotis - 5957 tūkst. Lt, atiduota 4960 tūkst. Lt asignavimų, kasinės išlaidos - 4885 tūkst. Lt, arba 82 proc.). Apyskaitoje neįvykdymo priežastys nepaaiškintos.
Darbo užmokesčiui Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu patvirtinta 1848884 tūkst. Lt. Apyskaitoje nurodyta, kad šiam tikslui skirta 1911658,3 tūkst. Lt patikslintų asignavimų, t.y. 62774,3 tūkst. Lt daugiau (Apyskaitoje kasinės išlaidos darbo užmokesčiui - 1906970,8 tūkst. Lt). Skirtumas paaiškinamas tuo, kad Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu (10 straipsnis 2 p.) Vyriausybei buvo suteikta teisė indeksuoti darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas biudžetinių įstaigų darbuotojams neviršijant valstybės biudžete tam numatytų asignavimų. Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu paprastosiose išlaidose numatyta 96137 tūkst. Lt lėšų darbo užmokesčiui, pensijoms, stipendijoms ir pašalpoms indeksuoti. Darbo užmokesčiui indeksuoti iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojams 1998 metais buvo skirta 60934,2 tūkst. Lt, iš Vyriausybės rezervo fondo - 2895,2 tūkst. Lt. Be to, asignavimų valdytojai, remdamiesi Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo 1 str. 2 d. suteikta teise, 1055,1 tūkst. Lt darbo užmokesčio ekonomijos panaudojo kitoms paprastosioms išlaidoms.
Valstybės biudžeto išlaidų faktinė struktūra pagal svarbiausias valstybės funkcijas, taip pat jos pokyčiai, lyginant su išlaidų struktūra, patvirtinta įstatymu, patikslintu išlaidų planu bei su faktine 1997 m. išlaidų struktūra pateikti 3 lentelėje ir 9,10 prieduose.
3 lentelė
Valstybės biudžeto 1997 m. ir 1998 m. išlaidų struktūra
procentais
Eil.
Kodas
Valstybės biudžeto 1998 m. struktūra
1997 m. valstybės
Nr.
Išlaidų kryptys
Patvirtinta
įstatymu
Patikslinta
įstatymais
Faktiškai įvykdyta
biudžeto faktinis įvykdymas
1.
Bendras valstybės valdymas
1
9,2
9,7
9,8
9,1
2.
Krašto apsauga
2
6,3
6,4
6,3
5,0
3.
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga
3
15,7
16,4
16,8
15,8
4.
Švietimas
4
12,0
12,7
12,9
12,2
5.
Sveikatos apsauga
5
8,9
9,0
8,6
7,6
6.
Socialinė apsauga, globa ir rūpyba
6
8,2
8,2
7,9
7,2
7.
Butų ir komunalinis ūkis
7
-
-
-
-
8.
Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultūra
8
4,0
4,2
4,3
3,9
9.
Kuro ir energijos tiekimo paslaugos
9
0,4
0,5
0,5
2,6
10.
Žemės ūkis, miški-ninkystė, žuvinin-kystė ir veterinarija
10
8,8
9,0
9,2
10,6
11.
Mineralinių išteklių gavyba (išskyrus ku-rą), pramonė ir statyba
11
1,3
1,3
1,2
1,4
12.
Transportas ir ryšiai
12
1,2
1,2
1,2
2,1
13.
Kita ekonominė veikla
13
1,0
1,1
1,1
0,9
14.
Išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms
14
13,3
9,5
9,2
14,3
15.
Dotacijos savivaldy-bių biudžetams
9,7
10,8
11
7,3
Iš viso:
100,0
100,0
100,0
100,0
Išlaidų struktūra:
· palyginus faktinę 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo išlaidų struktūrą su Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu (patikslintu) patvirtinta išlaidų struktūra, santykinai daugiau lėšų nei patvirtinta buvo atiduota bendrajam valstybės valdymui (patvirtinta - 9,7 proc., faktiškai - 9,8 proc.), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai (patvirtinta - 16,4 proc., faktiškai - 16,8 proc.), švietimui (patvirtinta - 12,7 proc., faktiškai - 12,9 proc.), žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir veterinarijai (patvirtinta - 9 proc., faktiškai - 9,2 proc.), bendrosios ir specialiosios tikslinės dotacijos (patvirtinta - 10,8 proc., faktiškai - 11 proc.), sveikatingumui (sportui), rekreacijai, kultūrai (patvirtinta - 4,2 proc., faktiškai - 4,3 proc.).
· socialinei apsaugai, globai ir rūpybai (patvirtinta - 8,2 proc., faktiškai - 7,9 proc.), krašto apsaugai (patvirtinta - 6,4 proc., faktiškai - 6,3 proc.), sveikatos apsaugai (patvirtinta - 9,0 proc., faktiškai – 8,6 proc.), mineralinių išteklių gavybai (išskyrus kurą), pramonei ir statybai (patvirtinta - 1,3 proc., faktiškai - 1,2 proc.), išlaidoms, nepriskirtoms pagrindinių funkcijų grupėms (patvirtinta - 9,5 proc., faktiškai - 9,2 proc.), taigi faktiškai skirta ir panaudota santykinai mažiau lėšų nei patvirtinta įstatymu.
Finansų ministerija 1998 metais asignavimų valdytojams perdavė 7135856,3 tūkst. Lt, arba 271105 tūkst. Lt mažiau, nei skirta 1998 metų valstybės biudžeto įstatymu. Finansavimo lygis pagal valstybės funkcijas buvo nevienodas. Sveikatos apsaugai neatiduota 53135,3 tūkst. Lt (patikslintas planas - 667662,6 tūkst. Lt, atiduota - 614527,3 tūkst. Lt), 26098,3 tūkst. Lt - krašto apsaugai (patikslintas planas - 472666,7 tūkst. Lt, atiduota - 446568,4 tūkst. Lt), 44320,5 tūkst. Lt - išlaidoms, nepriskirtoms pagrindinių funkcijų grupėms (patikslintas planas - 702723,4 tūkst. Lt, atiduota - 658402,9 tūkst. Lt), 31941,5 tūkst. Lt - socialinei apsaugai, globai ir rūpybai (patikslintas planas - 610943 tūkst. Lt, atiduota - 579001,5 tūkst. Lt) (išsami analizė 11 priede). Finansavimo lygis pagal asignavimų valdytojus taip pat skirtingas - Apyskaitoje nepaaiškintas (12 priedas).
BIUDŽETO DEFICITO FINANSAVIMAS
1998 metų valstybės biudžetas gavo 6439586 tūkst. Lt pajamų, faktiškai padaryta 7123186,5 tūkst. Lt išlaidų. Apyskaitos duomenimis, faktinis valstybės biudžeto deficitas sudarė 683600,5 tūkst. Lt (7123186,5-6439586). Planinis deficitas didesnis už faktinį 11399,5 tūkst. Lt (695000-683600,5) (duomenys - 4 lentelėje).
Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo (Žin., 1997, Nr.114-2869) 10 straipsnio 1 punktu Vyriausybei suteikta teisė leisti vertybinius popierius ir imti paskolas kapitalo investicijoms finansuoti, valstybės skolai, susidariusiai iki 1998 m. sausio 1 d., dengti, 1998 metų valstybės biudžeto deficitui ir nustatytai valstybės skolai už energetinius išteklius dengti, likviduojamų bankų kreditoriams suteiktoms valstybės garantijoms įvykdyti, bankų akciniams kapitalams didinti bei kompensacijų įsiskolinimui už valstybės išperkamą žemę iš dalies dengti. Vyriausybė valstybės biudžeto deficitui dengti, valstybės vidaus skolai, susidariusiai valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomose įstaigose, dengti 1998 metais platino vertybinius popierius šalyje ir užsienyje.
4 lentelė
Valstybės biudžeto 1998 metų deficito analizė
tūkst. Lt
Eil.Nr.
Turinys
Pajamos
Išlaidos
Deficitas (iš-laidos viršija pajamas)
1.
Lietuvos Respublikos 1998 m. valstybės biudžeto įstatymu patvirtintas deficitas
6885936
7580936
695000
2.
Planinis deficitas, įstatymais pakeitus 1998 m. valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas
6711962
7406962
695000
3.
Faktinis 1998 m. valstybės biudžeto deficitas (Apyskaitos duomenimis)
6439586
7123186,5
683600,5
Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje 1998 metais išplatintos 93 Vyriausybės vertybinių popierių (toliau - VVP) emisijos, kurių nominali vertė 3656348 tūkst. Lt. Išplatinus šias VVP emisijas, gauta 3485983,1 tūkst. Lt ir sumokėta 522,9 tūkst. Lt komisinio mokesčio. Vidutinė 1998 metų VVP emisijų palūkanų norma svyravo nuo 9,60 proc. iki 14,04 proc. Visų VVP emisijų, įvykusių 1998 metais, metinės palūkanų normos svertinis vidurkis buvo 11,0 proc. (1996 metais - 19,82 proc., 1997 metais - 8,90 proc.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.75 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi užsienio ir vidaus rinkose" pavedė Finansų ministerijai 1998 metais, laikantis nustatytų limitų, leisti VVP ir, neviršijant valstybės skolinimosi bei paskolų grąžinimo mastų, imti paskolas 1998 metų valstybės biudžeto deficitui finansuoti, valstybės vidaus skolai dengti. Remdamasis šiuo nutarimu, 1998 m. lapkričio 19 d. finansų ministras A.Šemeta pasirašė sutartį su "J.P.Morgan Securities" banku dėl 30 mln. Vokietijos markių nominalios vertės vienerių metų trukmės 6,885 proc. metinių palūkanų vertybinių popierių emisijos platinimo. Finansų ministerijos valiutinėje sąskaitoje Lietuvos banke 1998 m. lapkričio 23 d. gauta 29463 tūkst. Vokietijos markių (69877,4 tūkst. Lt). "J.P.Morgan Securities" bankas gavo 537 tūkst. Vokietijos markių skirtumą tarp vertybinių popierių nominalios vertės ir pardavimo kainos. Remdamasis minėtu Vyriausybės nutarimu, 1998 m. gruodžio 18 d. finansų ministras A.Šemeta taip pat pasirašė sutartį su "Credit Suisse First Boston" ir "Dresdner Bank" bankais dėl 40 mln. Vokietijos markių nominalios vertės 2 metų trukmės kintamų palūkanų vertybinių popierių emisijos išleidimo. Finansų ministerijos valiutinėje sąskaitoje Lietuvos banke 1998 m. gruodžio 21 d. gauta 39840 tūkst. Vokietijos markių (96153,8 tūkst. Lt). "Credit Suisse First Boston" ir "Dresdner Bank" bankams sumokėta 160 tūkst. Vokietijos markių komisinio mokesčio bei apmokėtos kitos su sutarties sudarymu susijusios išlaidos.
1998 metais išpirktos 85 Vyriausybės vertybinių popierių emisijos, kurių nominali vertė 3613388 tūkst. Lt, iš jų 3478716,1 tūkst. Lt grąžinta investuotojams ir sumokėta 134671,9 tūkst. Lt palūkanų.
Per 1998 metus valstybės skola Vyriausybės vertybinių popierių turėtojams padidėjo 515021,1 tūkst. Lt, iš jų:
· 7267 tūkst. Lt - Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti vidaus rinkoje;
· 71151 tūkst. Lt - banko "J.P.Morgan Securities" užsienio rinkoje išplatintos 30 mln. Vokietijos markių vertės obligacijos;
· 96540 tūkst. Lt - bankų "Credit Suisse First Boston" ir "Dresdner Bank" užsienio rinkoje išplatintos 40 mln. Vokietijos markių vertės obligacijos;
· 340023 tūkst. Lt - specialioji Vyriausybės vertybinių popierių emisija Nr.61001, išleista bankams restruktūrizuoti;
· 40,1 tūkst. Lt - specialioji Vyriausybės vertybinių popierių emisija Nr.60501, išleista atsiskaityti su akcinės bendrovės Lietuvos akcinio inovacinio banko kreditoriais - fiziniais asmenimis.
Valstybės įsiskolinimas Vyriausybės vertybinių popierių turėtojams 1998 m. sausio 1 d. buvo 2926349,5 tūkst. Lt, o 1999 m. sausio 1 d. - 3441370,6 tūkst. Lt. Šios skolos aptarnavimo išlaidos 1998 metais sudarė 224600,7 tūkst. Lt, iš jų:
· 522,9 tūkst. Lt - komisinis mokestis už VVP, išleistus vidaus rinkoje;
· 134671,9 tūkst. Lt - sumokėtos palūkanos už VVP, išleistus vidaus rinkoje;
· 1273,6 tūkst. Lt - komisinis mokestis bankui "J.P.Morgan Securities" ir kitos su sutartimi dėl 30 mln. Vokietijos markių nominalios vertės obligacijų pardavimo susijusios išlaidos;
· 386,2 tūkst. Lt - komisinis mokestis bankui "Credit Suisse First Boston" ir "Dresdner Bank" komisinis mokestis ir kitos su sutartimi dėl 40 mln. Vokietijos markių nominalios vertės obligacijų pardavimo susijusios išlaidos;
· 30735,1 tūkst. Lt - sumokėtos palūkanos Lietuvos bankams už emisijos Nr.61001 Vyriausybės vertybinius popierius;
· 57011 tūkst. Lt - sumokėtos palūkanos kompanijai "J.P.Morgan Securities Limited" už 200 mln. JAV dolerių paskolą, gautą pagal 1997 m. spalio 27 d. sutartį.
Įplaukos už parduotus Vyriausybės vertybinius popierius 1998 metais sudarė 174958 tūkst. Lt.
Šios skolintos lėšos panaudotos:
· 22343,1 tūkst. Lt - valstybės biudžeto deficitui finansuoti;
· 78465,2 tūkst. Lt - iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms nustatytai valstybės vidaus skolai dengti;
· 74149,7 tūkst. Lt - iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms nustatytai valstybės vidaus skolai dengti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. kovo 27 d. nutarimu Nr.363 "Dėl iš savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo" pavedė Finansų ministerijai lėšomis, gautomis išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, 1998 m. padengti 78465,2 tūkst. Lt šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą valstybės vidaus skolą iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 4 d. nutarimu Nr.674 "Dėl iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų skolų pripažinimo valstybės vidaus skola ir šios skolos padengimo" pavedė Finansų ministerijai lėšomis, gautomis išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, 1998 m. padengti nutarimu nustatytą valstybės vidaus skolą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms - 48529,7 tūkst. Lt, akcinei bendrovei "Lietuvos energija" - 85620 tūkst. Lt. Vykdydama šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, Finansų ministerija iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms pervedė 48529,7 tūkst. Lt. Finansų ministerija akcinei bendrovei "Lietuvos energija" 85620 tūkst. Lt valstybės vidaus skolą padengė taip:
· 25620 tūkst. Lt - iš lėšų, gautų už 1998 metais parduotus Vyriausybės vertybinius popierius, iš šios sumos:
·· 9518,1 tūkst. Lt juridinių asmenų pelno mokesčio, kurį akcinė bendrovė "Lietuvos energija" turėjo sumokėti į valstybės biudžetą už 1998 m. I pusmečio rezultatus, įskaityti kaip 1998 m. liepos mėnesį perduotas "Lietuvos energijai" lėšas;
·· 9119,43 tūkst. Lt pervedė;
·· Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.674 2 punktu Finansų ministerijai leista valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės nepervesta į valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo Lietuvos valstybės iždo specialiąją sąskaitą 6982,5 tūkst. Lt suma sumažinti valstybės vidaus skolą akcinei bendrovei "Lietuvos energija". Vadovaudamasi minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punkto nuostatomis, Finansų ministerija 1998 m. gruodžio 31 d. iš valstybės biudžeto pervedė Ignalinos ATE eksploatavimo nutraukimo fondui 6982,5 tūkst. Lt.
· Finansų ministerija, vykdydama minėtą Vyriausybės nutarimą ir vadovaudamasi Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr.834 "Dėl valstybės pinigų fondų ir kitų piniginių išteklių, kurių sąskaitos atidarytos Finansų ministerijoje, panaudojimo" akcinei bendrovei "Lietuvos energija" dalį lėšų, skirtų valstybės vidaus skolai padengti - 60000 tūkst. Lt, padengė lėšomis, skolintomis iš Privatizavimo fondo. Minėtos lėšos akcinei bendrovei pervestos 1998 m. rugsėjo 29 d. iš Lietuvos Respublikos privatizavimo fondo valiutinės sąskaitos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr.834 "Dėl valstybės pinigų fondų ir kitų piniginių išteklių, kurių sąskaitos atidarytos Finansų ministerijoje, panaudojimo" leido Finansų ministerijai grąžintinai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytoms išlaidoms ir priemonėms finansuoti, valstybės skolai valdyti bei investuoti į valstybės vertybinius popierius laikinai laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius.
Finansų ministerija, vadovaudamasi Valstybės skolos įstatymo 3 straipsniu bei minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatomis, 1998 metais Vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti panaudojo 409144,4 tūkst. Lt Privatizavimo fondo lėšų.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (1997 11 04 Nr.VIII-480) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privatizavimo lėšos, esančios Finansų ministerijai atidarytoje Privatizavimo fondo sąskaitoje, naudojamos:
· gyventojų santaupoms atkurti ir palūkanoms už gyventojų santaupoms atkurti pasiskolintas lėšas mokėti;
· smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondui formuoti bei Vyriausybės patvirtintoms šalies programoms įgyvendinti (iki 1/3 iš privatizavimo gautų lėšų);
· atskaitymams į specialųjį fondą bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;
· išlaidoms, susijusioms su šiame įstatyme nustatytų Privatizavimo komisijos ir Turto fondo funkcijų įgyvendinimu;
· ekspertų paslaugoms apmokėti.
Finansų ministerija, remdamasi Vyriausybės 1998 07 07 nutarimu Nr.834 "Dėl valstybės pinigų fondų ir kitų piniginių išteklių, kurių sąskaitos atidengtos Finansų ministerijoje, panaudojimo", skolinosi Privatizavimo fondo lėšas Vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti.
Valstybės kontrolė 1998 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr.140-05-2306 kreipėsi į Vyriausybės kanclerį, prašydama pateikti savo vertinimą šiuo klausimu. Vykdydama Vyriausybės kanclerio pavedimą, Teisingumo ministerija 1998 m. spalio 21 d. rašte Nr.01-05-2607 (pasirašė ministras V.Pakalniškis) nurodė, kad
"Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog visiems iš Valstybės skolos įstatymo reguliuojamų santykių kylantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės pajamų šaltiniai, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valdant valstybės skolą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.
Atsižvelgdami į tai, manytume, kad Finansų ministerija, panaudodama Privatizavimo fondo lėšas valstybės skolai valdyti (vertybiniams popieriams išpirkti), nepažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio".
Mūsų nuomone, Finansų ministerija, pasiskolindama lėšas, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio minėtomis nuostatomis, kurios nenumato Privatizavimo fondo lėšų naudoti Vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti. Taip pat pažymime, jog Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1998, Nr.51-1398) 3 str. 7 d. nuostata, kuria nustatoma, jog visiems iš Valstybės skolos įstatymo reguliuojamų santykių kylantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės pajamų šaltiniai, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus, suteikia Vyriausybei galimybę skolinimosi tikslu nesilaikyti kitais įstatymais reglamentuotos valstybinių lėšų naudojimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas (12 straipsnis) nustato, kokie mokesčiai ir įmokos sudaro valstybės biudžeto pajamas. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (1998 05 21 Nr.VIII-752) dalis piniginių lėšų 1998 01 01 likučio – 123854 tūkst. Lt (biudžeto lėšų likutis pagal valstybės biudžeto 1997 metų apyskaitą 370261 tūkst. Lt) nukreipta į valstybės biudžeto pajamas ir tokiu būdu sumažintas faktinis 1998 metų valstybės biudžeto deficitas.
Pagal valstybės biudžeto 1997 metų apyskaitą piniginių lėšų likutis 1998 m. sausio 1 d. buvo 370261 tūkst. Lt, o 1998 metų valstybės biudžeto apyskaitoje tas pats likutis pakeistas, t.y. padidintas 94449 tūkst. Lt, iš jų:
· 5585 tūkst. Lt savivaldybių grąžintos 1997 metais nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos;
· 88864 tūkst. Lt piniginių lėšų likučiai sąskaitose, kuriose apskaitomos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams.
Nekoreguojant valstybės biudžeto lėšų likučio 1998 m. sausio 1 d. (370261-123854) 246407 tūkst. Lt suma ir finansuojant 270584,9 tūkst. Lt sumą išlaidas pagal atskirus Seimo ir Vyriausybės sprendimus 1998 metais būtų neišsaugotos kasos apyvartos lėšos (100000 tūkst. Lt) 1999 m. sausio 1 d. - 26878,4 tūkst. Lt (7220486-7123186,5+246407-270584,9=73121,6).
LIETUVOS KONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMAI DĖL 1998 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETĄ REGLAMENTUOJANČIŲ KAI KURIŲ VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 05 22 nutarimo Nr.620 “Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų” 8 punktu nustatė, kad Finansų ministerija turi Lietuvos valstybės biudžeto asignavimus, skirtus buvusioms Europos reikalų, Ryšių ir informatikos bei Statybos ir urbanistikos ministerijoms, taip pat Komunalinio ūkio departamentui, buvusiam prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, atitinkamai perskirstyti Aplinkos ministerijai, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai, Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Susisiekimo ministerijai, Ūkio ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriuose nustatytas maksimalus leistinas etatų skaičius.
Finansų ministerija, vykdydama minėto Vyriausybės nutarimo 8 punkto nuostatą, asignavimus, skirtus panaikintai Europos reikalų ministerijai (3420 tūkst. Lt), paskyrė Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Ryšių ir informatikos ministerijai (13614 tūkst. Lt), skyrė Susisiekimo ministerijai (3091 tūkst. Lt) ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai (10523 tūkst. Lt); Statybos ir urbanistikos ministerijai (7569 tūkst. Lt), skyrė Aplinkos ministerijai; Komunalinio ūkio departamentui (922 tūkst. Lt), skyrė Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai.
Valstybės kontrolė Vyriausybei 1998 06 01 raštu Nr.140-05-1465 “Dėl 1998 05 22 nutarimo Nr.620” pareiškė nuomonę, kad minėto nutarimo 8 punkto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsniui: asignavimų keitimas yra Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo keitimas, o tai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 str. gali padaryti tik Seimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio K.Čilinsko paaiškinimas
(1998 06 19 raštas Nr.12-6227)
Lietuvos Respublikos Vyriausybė išnagrinėjo Jūsų raštą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 05 22 nutarimo Nr.620 “Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų” teisėtumo.
Pagal Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai yra suteikta teisė perskirsčius ministerijų, apskričių, departamentų, valstybės tarnybų kai kurias funkcijas atitinkamai pakeisti patvirtintus asignavimus.
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. balandžio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuriuo panaikino Europos reikalų, Ryšių ir informatikos bei Statybos ir urbanistikos ministerijas ir pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti ministerijų panaikinimo tvarką ir terminus.
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. balandžio 28 d. rezoliucija “Dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą reikalų vieningo koordinavimo“ pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinamos Europos reikalų ministerijos pagrindu įsteigti specialią instituciją prie Vyriausybės perduodant jai Europos reikalų ministerijos vykdytas funkcijas.
Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2 straipsnio 2 ir 16 punktais bei Vyriausybės įstatymo įgyvendinimo įstatymu, 1998 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimą Nr.620 “Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų” ir perdavė šių ministerijų vykdytas funkcijas vykdyti kitoms ministerijoms bei Vyriausybės įstaigoms. Šie teisėti Vyriausybės veiksmai sąlygoja atitinkamų valstybės biudžeto asignavimų perskirstymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis (kurios suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę, perskirsčius ministerijų, apskričių, departamentų, valstybės tarnybų kai kurias funkcijas, atitinkamai pakeisti patvirtintus asignavimus) įgaliojo Finansų ministeriją perskirstyti asignavimus valdytojams, vykdantiems panaikintų ministerijų funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnyje yra nurodyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali pakeisti biudžetą. Manome, kad šiuo konkrečiu atveju biudžetas nėra keičiamas, tik perskirstant funkcijas perskirstomi asignavimai, nekeičiant bendros valstybės biudžeto išlaidų apimties ir Vyriausybė priimdama aukščiau nurodytus sprendimus nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.”
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 3 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr.620 “Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos ir terminų” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, LR Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir LR biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsniui” (2 punktas) pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr.620 “Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos ir terminų” 8 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnio 2 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas patvirtino Valstybės kontrolės išvadų pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr.105 “Dėl Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos reorganizavimo” 2 punktu pavesta Finansų ministerijai sumažinti Lietuvos standartizacijos departamentui patvirtintus 1998 m. valstybės biudžeto asignavimus paprastosioms išlaidoms 1738 tūkst. Lt (iš jų 146,2 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui) ir paskirstyti šias lėšas Valstybinei metrologijos tarnybai prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos (paprastosioms išlaidoms - 1615,2 tūkst. Lt, iš jų 70,2 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui) ir Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos (paprastosioms išlaidoms 122,8 tūkst. Lt, iš jų 76 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui). Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimo Nr.117 “Dėl Lietuvos zoologijos sodo steigėjų teisių perdavimo” 2 punktu pavesta Finansų ministerijai, nedidinat bendros valstybės biudžeto apimties, patikslinti 1998 metų valstybės biudžete patvirtintus Aplinkos ministerijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai asignavimus pagal tarpusavyje suderintus planinius rodiklius.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. liepos 9 d. nutarimu taip pat pripažino, kad minėtų Vyriausybės nutarimų 2 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 94 straipsnio 4 punktui (Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą), 132 straipsnio 2 daliai (biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą). Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo 10 straipsnio 4 punktas, kuriuo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikta teisė, perskirsčius ministerijų, apskričių, departamentų, valstybės tarnybų kai kurias funkcijas, atitinkamai pakeisti patvirtintus asignavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 94 straipsnio 4 punktui ir 132 straipsnio 2 daliai.
BENDROSIOS IŠVADOS DĖL 1998 METŲ VALSTYBĖS
BIUDŽETO PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ
· Valstybės biudžetas 1998 metais gavo 272376 tūkst. Lt pajamų mažiau nei nustatyta Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu. Pajamų užduotis neįvykdyta (95,9 proc.).
· Faktinės išlaidos 283775,5 tūkst. Lt mažesnės nei nustatyta Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu. Asignavimų valdytojams bei savivaldybėms iš valstybės biudžeto pervesta 7135856,3 tūkst. Lt, arba 96,3 proc. Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu patvirtintų lėšų panaudota 7123186,5 tūkst. Lt, arba 96,2 proc. įstatymu numatytų lėšų.
· Valstybės biudžetas 1998 metams patvirtintas su 695000 tūkst. Lt deficitu, apyskaitos duomenimis, išlaidos viršija pajams 683600,5 tūkst. Lt.
· Lėšos, gautos išleidus vertybinius popierius šalyje ir užsienyje, sudarė 174958 tūkst. Lt. Valstybės biudžeto deficitui finansuoti panaudota 22343,1 tūkst. Lt, 78465,2 tūkst. Lt – savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms nustatytai valstybės vidaus skolai dengti, 74149,7 tūkst. Lt valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų valstybės vidaus skolai dengti.
· Faktinė išlaidų struktūra skyrėsi nuo įstatymu patvirtintos valstybės biudžeto struktūros.
II. VALSTYBĖS BIUDŽETO VYKDYMO
KONTROLĖS REZULTATAI
Vertinant Apyskaitoje pateiktus duomenis, nustatyta:
1. PAJAMOS
1.1. Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu nemokestinių pajamų dalyje patvirtinta 77197 tūkst. Lt dividendų už valstybei priklausančias akcijas.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 2 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 12 str., Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 str. ir 9 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisė skirstyti ar kitaip naudoti gautinas valstybės biudžeto pajamas, iki jos pateks į valstybės biudžetą, nesuteikta, jei minėti ar kiti įstatymai kitaip nenustato.
Vyriausybė 1998 05 19 priėmė nutarimą Nr.607 “Dėl akcinių bendrovių “Mažeikių nafta”, “Naftotiekis” ir “Geonafta” dividendų už valstybei priklausančias akcijas panaudojimo”, kuriuo buvo nustatyta netaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.154 “Dėl dividendų už valstybei priklausančias akcijas pervedimo” nuostatų tai akcinių bendrovių “Mažeikių nafta”, “Naftotiekis” ir “Geonafta” paskelbtų dividendų už valstybei priklausančias akcijas sumai, kuri bus panaudota paramos sportui ir kultūrai programoms finansuoti pagal finansų ministro ir ūkio ministro suderintas šių programų išlaidų sąmatas, užtikrinant, kad ne mažiau kaip 50 procentų akcininkų susirinkimuose paskelbtų dividendų už valstybei priklausančias akcijas sumos būtų pervesta į Lietuvos valstybės biudžetą bei 1999 04 02 nutarimą Nr.367 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr.607 “Dėl akcinių bendrovių “Mažeikių nafta”, “Geonafta”, “Lietuvos energija”, “Kauno stumbras”, “Anykščių vynas” ir “Alita” dividendų už valstybei priklausančias akcijas panaudojimo dalinio pakeitimo”, kuriuo iš dalies pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr.607 “Dėl akcinių bendrovių “Mažeikių nafta”, “Geonafta”, “Lietuvos energija”, “Kauno stumbras”, “Anykščių vynas” ir “Alita” dividendų už valstybei priklausančias akcijas panaudojimo”, išbraukdama žodžius “…užtikrinant, kad ne mažiau 50 procentų akcininkų susirinkimuose paskelbtų dividendų už valstybei priklausančias akcijas sumos būtų pervesta į Lietuvos valstybės biudžetą…”.
Tikrinimu nustatyta, kad nesilaikydamos Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio ir vadovaudamosi ūkio ministro V.Babiliaus 1998 06 26 ir finansų ministro A.Šemetos 1998 06 30 patvirtinta “Paramos sportui ir kultūrai programų priemonių planus ir lėšų sąmata”:
· AB “Mažeikių nafta” (direktorius G.Kiesus) pervedė 2520000 Lt viešajai įstaigai Kauno “Žalgirio” rėmėjui ir 1520000 Lt Kultūros projektų paramos fondui, iš viso 4040000 Lt, nurodydama, kad tai valstybei priklausanti dividendų dalis už 1997 metus;
· AB “Geonafta” (direktorius R.Vaitiekūnas) pervedė 650000 Lt Vilniaus “Statybos” krepšinio klubui, nurodydama, kad tai valstybei priklausanti dividendų dalis už 1997 metus;
· AB “Naftotiekis” (direktorius J.Dološickij) pervedė 2830000 Lt viešajai įstaigai Kauno “Žalgirio” rėmėjui, nurodydama, kad tai valstybei priklausanti dividendų dalis už 1997 metus.
Akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, “Geonafta” ir “Naftotiekis” į valstybės biudžetą 1998 metais iš viso nepervedė 7520000 Lt (4040000+650000+2830000) dividendų už valstybei priklausančias akcijas.
Pažymėtina, kad nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų atskirų paramos sportui ir kultūrai programų, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 12 30 posėdžio protokolo Nr.53 pavedimą, ūkio ministras V.Babilius 1998 06 26 ir finansų ministras A.Šemeta 1998 06 30 patvirtino “Paramos sportui ir kultūrai programų priemonių planus ir lėšų sąmatas”. Ministrai V.Babilius ir A.Šemeta 1999 04 15 patvirtino “Paramos sportui 1999 metais programų išlaidų sąmatas”.
Valstybės kontrolė, patikrinusi aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo vykdymo pasekmes, priėmė sprendimą (1999 08 11 Nr.96), kuriame dėl 1998 metų valstybės biudžeto pajamų nurodė:
1.1.1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 05 19 nutarimą Nr.607 "Dėl akcinių bendrovių "Mažeikių nafta", "Naftotiekis" ir "Geonafta" dividendų už valstybei priklausančias akcijas panaudojimo" (1998 12 31 Vyriausybės nutarimo Nr.1530 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr.607 "Dėl akcinių bendrovių "Mažeikių nafta", "Naftotiekis" ir "Geonafta" dividendų už valstybei priklausančias akcijas panaudojimo" dalinio pakeitimo" ir 1999 04 22 Vyriausybės nutarimo Nr.367 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 05 19 nutarimą Nr.607 "Dėl akcinių bendrovių "Mažeikių nafta", "Naftotiekis" ir "Geonafta", "Lietuvos energija", "Kauno stumbras", "Anykščių vynas" ir "Alita" dividendų už valstybei priklausančias akcijas panaudojimo" dalinio pakeitimo" redakcija).
1.1.2. Įpareigoti:
· AB "Mažeikių nafta" direktorių A.Kiesų per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo pervesti į valstybės biudžetą 6870000 Lt (2830000+4040000) dividendų už 1997 metus bei įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš gavėjų pervestą dividendų sumą;
· AB "Geonafta" direktorių R.Vaitiekūną per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo pervesti į valstybės biudžetą 650000 Lt dividendus už 1997 metus bei įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš gavėjų pervestą dividendų sumą.
Šiuo Valstybės kontrolės sprendimu taip pat įvertinti sprendimai dėl 1999 metų valstybės biudžeto pajamų bendra 13130165 Lt suma. Dėl sprendimo įgyvendinimo šiuo metu vyksta teisminis procesas.
1.2. Apyskaitos pajamų dalyje (forma Nr. 04) atvaizduotas palūkanų už paskolas likutis 1998 01 01 - 88864 tūkst. Lt.
Valstybės kontrolės tikrinimu nustatyta, kad Finansų ministerijos Iždo departamentas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 str. reikalavimus, nesant dokumento, patvirtinančio buhalterinį įrašą, Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitoje nepagrįstai sumažino palūkanų už paskolas likutį 1997 12 31 - 3999,7 tūkst. Lt ir 1998 12 31 - 12010,3 tūkst. Lt.
Nepagrįstai sumažintas palūkanų už paskolas lokutis 3999,7 tūkst. Lt 1997 12 31, turi būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos pajamų dalį. Palūkanų už paskolas likutis 1998 12 31 turi būti padidintas nepagrįstai sumažinta suma, t.y. 12010,3 tūkst. Lt.
Finansų ministerija, sudarydama Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, neįtraukė į apyskaitą paskolų rizikos sąskaitos pajamų ir išlaidų bei lėšų likučio 1997 12 31 - 21954,1 tūkst. Lt ir lėšų likučio 1998 12 31 - 3078,9 tūkst. Lt, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 6 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad paskolų rizikos sąskaitos likutis 1997 12 31 - 21954,1 tūkst. Lt ir 1998 metais buvo panaudotas ir jo atstatyti negalima, minėta suma turi būti įtraukta į 1998 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos pajamų dalį.
2. IŠLAIDOS
2.1. Valstybės biudžeto įstatymu patvirtinti (patikslinti) išlaidų rodikliai (paprastosios išlaidos, iš jų darbo užmokestis, nepaprastosios išlaidos) 1998 metais įvykdyti taip:
· paprastųjų išlaidų padaryta 6485174,2 tūkst. Lt, arba 96,4 proc. patvirtintos (patikslintos) sumos, iš jų:
·· darbo užmokesčiui panaudota 1906970,8 tūkst. Lt, arba 99,7 proc. patvirtintos (patikslintos) sumos;
· nepaprastųjų išlaidų padaryta 638012,3 tūkst. Lt, arba 94 proc. patvirtintos (patikslintos) sumos.
Valstybės biudžeto 1998 metų išlaidų rodiklių įvykdymo duomenys 13 priede.
2.2. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymu patvirtinta 510 tūkst. Lt nepaprastųjų išlaidų, tuo tarpu Apyskaitoje nepaprastųjų išlaidų nurodyta 110 tūkst. Lt, arba 400 tūkst. Lt mažiau.
2.3. Pažeisdami valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo 1 straipsnį (1 priedas), trylika asignavimų valdytojų 675,9 tūkst. Lt viršijo darbo užmokesčiui skirtus asignavimus kitų paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų sąskaita:
· Aplinkos ministerija (buvęs ministras A.Čaplikas) – 9,4 tūkst. Lt;
· Kultūros ministerija (buvęs ministras S.Šaltenis) – 16,9 tūkst. Lt;
· Susisiekimo ministerija (buvęs ministras A.Žvaliauskas) – 18,2 tūkst. Lt;
· Vilniaus apskrities viršininko administracija (viršininkas A.Vidūnas) – 110,5 tūkst. Lt;
· Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (generalinis komisaras E.Gružas) – 296,1 tūkst. Lt;
· Priešgaisrinės apsaugos departamentas prie VRM (direktorius K.Zulonas) – 2,1 tūkst. Lt;
· Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas (direktorius A.Venalis) – 0,5 tūkst. Lt;
· Lietuvos istorijos institutas (direktorius A.Tyla) – 9,0 tūkst. Lt;
· Vilniaus universitetas (rektorius R.Povilonis) – 199,2 tūkst. Lt;
· Šiaulių universitetas (rektorius V.Laurutis) – 10,3 tūkst. Lt;
· Lietuvos muzikos akademija (rektorius J.Antanavičius) – 0,4 tūkst. Lt;
· Lietuvos karo akademija (rektorius Z.Kulys) – 3,0 tūkst. Lt;
· Valstybinė privatizavimo agentūra (direktorius V.Atkočiūnas) – 0,3 tūkst. Lt.
2.4. Pažeisdami Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo 1 straipsnį (1 priedėlis), keturi asignavimų valdytojai nepaprastųjų išlaidų sąskaita viršijo 377,5 tūkst. Lt paprastąsias išlaidas:
· Vilniaus universitetas (rektorius R.Povilonis) – 255,9 tūkst. Lt;
· Vilniaus dailės akademija (rektorius A.Šaltenis) – 120,8 tūkst. Lt;
· Lietuvos aklųjų biblioteka (direktorė J.Kuolienė) – 0,5 tūkst. Lt;
· Geografijos institutas (direktorius G.Pauliukevičius) – 0,3 tūkst. Lt.
2.5. Pažeisdami Valstybės biudžeto 1998 metų įstatymo 1 straipsnį (1 priedėlis), keturi asignavimų valdytojai paprastųjų išlaidų sąskaita viršijo nepaprastąsias išlaidas 3,5 tūkst. Lt:
· Lietuvos mokslo taryba (pirmininkas L.Kadžiulis) – 0,1 tūkst. Lt;
· Puslaidininkių fizikos institutas (direktorius S.Ašmontas) – 0,2 tūkst. Lt;
· Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (viršininkas P.Korkutis) – 0,3 tūkst. Lt;
· Lietuvos karo akademija (rektorius Z.Kulys) – 2,9 tūkst. Lt.
2.6. Pažeisdamos susitarimus su Finansų ministerija, valstybės biudžetui 1998 metais gautų trumpalaikių paskolų negrąžino: Ukmergės rajono savivaldybė - 1700 tūkst. Lt ir Trakų – 1400 tūkst. Lt.
2.7. Viršijo patvirtintas išlaidas pagal vieną valstybės išlaidų funkciją kitų valstybės išlaidų funkcijų sąskaita: Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Vyriausybės (direktorius Z.Kumetaitis) – 190,0 tūkst. Lt ir Kultūros ministerija (buvęs ministras S.Šaltenis) - 2,1 tūkst. Lt.
2.8. Viršijo valdymo sąmatoje numatytas išlaidas: Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Vyriausybės (direktorius Z.Kumetaitis) – 190,0 tūkst. Lt ir Susisiekimo ministerija (buvęs ministras V.Žvaliauskas) – 18,2 tūkst. Lt.
2.9. Atlikus 2.3, 2.4, 2.5, 2.6, 2.8 punktuose išvardintų įstaigų 1998 metų finansinės atskaitomybės tikrinimus, priimti Valstybės kontrolės sprendimai, duoti nurodymai pašalinti trūkumus, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17213 straipsnyje numatytus pažeidimus surašyti 3 administracinės teisės pažeidimų protokolai, kaltiems atsakingiems pareigūnams skirta 1,5 tūkst. Lt baudų ir 14-ai pareigūnų skirta 36,8 tūkst. Lt piniginių nuoskaitų. Taip pat nustatyta, jog kai kurios biudžetinės organizacijos (Vilniaus apskrities Vilniaus m. specializuoti kūdikių namai, Šiaulių universitetas, Lietuvos karo akademija, Lietuvos istorijos institutas) parodė atskaitomybėje didesnes nei turėjo kasines išlaidas, o universitetai, vadovaudamiesi savo statutais, valstybės biudžeto lėšas naudoja savarankiškai. Tokiais atvejais materialinė atsakomybė netaikyta.
2.10. Rengiant Išvadą iš viso patikrinta 110 biudžetinių įstaigų. Priimta 71 sprendimų, kuriais:
· biudžetinių įstaigų vadovai įpareigoti pašalinti išaiškintus finansinės drausmės pažeidimus, užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos taupiai ir teisingai, patraukti materialinėn ir drausminėn atsakomybėn darbuotojus, padariusius pažeidimus naudojant valstybės biudžeto lėšas. Dėl 35 tikrinimo buvo parengtos kontrolierių išvados nepriimti vadovus įpareigojančių sprendimų, nes esminių finansinės drausmės pažeidimų tikrintose įstaigose nebuvo nustatyta arba nustatytieji pažeidimai tikrinimų metu buvo pašalinti.
· Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikta informacija apie 4 tikrinimų rezultatus, apie 77 tikrintų įstaigų darbą informuotos aukštesnės organizacijos.
· Pagal priimtus sprendimus į valstybės biudžetą pareikalauta grąžinti 1062,4 tūkst. Lt (jau grąžinta 546,4 tūkst. Lt).
· Įpareigoti mokesčių administratoriai išieškot …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.