📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJŲ IR JOS VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 5 d. Nr. ISAK-171
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1576 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5290) 1.3 punktą,
1. Tvirtinu Ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarką (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 234 „Dėl technologinių gimnazijų skyrių steigimo profesinėse mokyklose, teikiančiose vidurinį ugdymą, programos“.
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2004 m. vasario 5 d.
įsakymu Nr. ISAK-171
UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JOS VYKDYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato vidurinio ugdymo programos akreditacijos tikslą, uždavinius, principus ir kriterijus, akreditavimo organizavimą ir vykdymą, apeliacijų nagrinėjimo tvarką.
2. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), šia Tvarka, kitais teisės aktais, akreditavimą organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir apskričių viršininkų administracijų Valstybinės švietimo priežiūros skyriai (tarnybos).
II. AKREDITACIJOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
3. Tikslas – visiems mokiniams užtikrinti kokybiškas sąlygas įgyti vidurinį išsilavinimą.
4. Uždaviniai:
4.1. tobulinti mokyklų vadovų ir pedagogų gebėjimus organizuoti ugdymo procesą, atitinkantį mokinių amžių, gebėjimus ir ugdymosi poreikius;
4.2. skatinti mokyklas ir jų steigėjus sukurti materialinę bazę vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybei garantuoti;
4.3. sukurti šalyje mokyklų, vykdančių akredituotas vidurinio ugdymo programas, tinklą.
5. Akreditacijos principai.
5.1. Visuotinumas. Vykdomas vidurinių, suaugusiųjų mokyklų, suaugusiųjų mokymo centrų, ugdymo centrų, specialiųjų mokyklų, specialiųjų ugdymo centrų ir profesinių mokyklų (toliau vadinama – mokykla), vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo akreditavimas.
5.2. Skaidrumas. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo atitikimas akreditacijos kriterijams mokykloje vertinamas pagal Vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijų požymius (1 priedas), naudojant rekomenduojamus vidurinio ugdymo programos vertinimo šaltinius ir metodus (2 priedas) bei priimant kolegialius sprendimus.
5.3. Skatinimas. Pozityviu akreditavimo vykdytojų požiūriu į mokyklos veiklos praktiką ir periodišku vidurinio ugdymo programų akreditavimu mokykla skatinama nuolat tobulinti ugdymo kokybės vadybą.
5.4. Viešumas. Akreditavimo vykdytojų veikla, vidurinio ugdymo programų akreditacijos ir apeliacijos nagrinėjimo procedūros vykdomos viešai.
III. AKREDITACIJOS KRITERIJAI
6. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos kriterijai.
6.1. 11–12 klasių mokinių pasiekimai ir mokymosi sėkmingumas.
6.1.1. Paskutinių 3 mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.
6.1.1.1. Pamokų lankomumo pokyčiai.
6.1.1.2. Mokinių pažangumo pokyčiai.
6.1.1.3. Paliktų kartoti kurso mokinių skaičiaus pokyčiai.
6.1.1.4. Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas.
6.1.1.5. Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai.
6.1.2. Paskutinių 3 mokslo metų abiturientų pasiekimai mokykloje ir paskutinių mokslo metų pasiekimai palyginus su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais).
6.1.2.1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusių vidurinio ugdymo programą.
6.1.2.2. Išlaikytų valstybinių egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių egzaminų.
6.1.2.3. Įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis nuo išlaikytų valstybinių egzaminų skaičiaus.
6.2. Mokyklos vadovų ir mokytojų pasirengimas.
6.2.1. Mokyklos vadovų ir vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.
6.2.1.1. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
6.2.1.2. Dalykų mokytojai turi vidurinio ugdymo programai mokyti reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
6.2.1.3. Bibliotekininkai yra specialistai, turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir savo darbe naudoja informacines technologijas.
6.2.1.4. Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai turi aukštas kvalifikacines kategorijas.
6.2.1.5. Mokytojai ir vadovai geba naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis.
6.2.2. Mokyklos vadovai ir vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.
6.3. Mokinių priėmimas į vidurinio ugdymo programą, grupių sudarymas.
6.3.1. Priimant mokinius į vidurinio ugdymo programą maksimaliai vengiama atrankos.
6.3.2. Racionaliai sudaromos mokinių grupės ir tvarkaraštis.
6.3.2.1. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobilias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas.
6.3.2.2. Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.
6.4. Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.
6.4.1. Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams pasirinkimo galimybes.
6.4.2. Individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą sudaromos sąlygos atskleisti ir plėtoti savo gabumus įvairaus pajėgumo mokiniams.
6.4.2.1. Sudaromos galimybės mokytis įvairių poreikių mokiniams pagal pasirinktą profilį ir pakraipą.
6.4.2.2. Mokiniai turi galimybę pasirinkti įvairių sričių papildomojo ugdymo programas.
6.4.3. Pedagogai veiksmingai ugdo mokinių bendruosius ir dalykinius gebėjimus.
6.4.3.1. Mokytojai taiko aktyvaus mokymo ir mokymosi metodus.
6.4.3.2. Mokinių mokymosi laikas naudojamas racionaliai ir veiksmingai.
6.4.3.3. Mokinių pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokymąsi ir ugdymo proceso tobulinimą.
6.5. Pagalba mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą.
6.5.1. Mokiniams teikiama veiksminga pedagoginė, specialioji pedagoginė, psichologinė ir informacinė pagalba.
6.5.1.1. Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes, teikiama specialiojo pedagogo pagalba.
6.5.1.2. Mokiniams, turintiems elgesio ir bendravimo problemų, mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.
6.5.1.3. Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, orientavimo ir kt. konsultacijos.
6.5.2. Laiku teikiama socialinė pagalba.
6.5.2.1. Teikiama materialinė pagalba socialiai apleistiems ir socialiai remtiniems mokiniams.
6.5.2.2. Mokinių žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencija sisteminga ir efektyvi.
6.6. Ugdymo proceso aprūpinimas.
6.6.1. Sukurta mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą skatinanti, ugdymo turiniui bei procesui tinkama mokymosi aplinka.
6.6.1.1. Mokykla aprūpinta kompiuteriais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, turi interneto ryšį. Sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis.
6.6.1.2. Mokyklos biblioteka – informacijos centras su modernia informacine ir technine baze.
6.6.1.3. Mokomuosiuose kabinetuose, dirbtuvėse, laboratorijose yra reikalinga įranga ir mokymo priemonės, tinkamos įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.
6.6.1.4. Sporto bazė tenkina sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.
6.6.2. Mokymosi aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių mokiniams, mokytojų darbui.
6.7. Mokyklos kultūra.
6.7.1. Mokyklos bendruomenė geba save tobulinti, siekti bendrų tikslų.
6.7.1.1. Gerai veikia mokyklos bendruomenės ir visuomenės narių informavimo sistema.
6.7.1.2. Pagrindiniai sprendimai mokyklos veiklos tobulinimo klausimais priimami kartu su mokyklos savivaldos institucijomis.
6.7.2. Kuriama atvira mokykla.
6.7.2.1. Mokykloje sukurta bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema.
6.7.2.2. Mokykla palaiko partneriškus ryšius su vietos bendruomenės savivalda, mokyklomis, socialiniais partneriais šalyje ir užsienyje.
6.8. Vadovavimas mokyklai.
6.8.1. Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.
6.8.1.1. Strateginis planas tarnauja mokinių ugdymo kokybei gerinti.
6.8.1.2. Metinės veiklos programos priemonės skiriamos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatomi laukiami rezultatai.
6.8.2. Mokykloje įvairiapusiškai stebimas ir vertinamas ugdymo procesas.
6.8.2.1. Mokykloje veikla sistemingai stebima ir vertinama, analizuojama mokinių mokymosi sėkmė, vertinami pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.
6.8.2.2. Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai, tėvams už mokyklos teikiamo švietimo kokybę ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.
6.9. Išorės parama mokyklai, kuri ruošiasi akreditacijai.
6.9.1. Mokyklos steigėjo parama.
6.9.1.1. Steigėjas yra numatęs akredituojamos vidurinės mokyklos pagrindu steigti gimnaziją, profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje – steigti gimnazijos skyrių;
6.9.1.2. Steigėjas vykdo lėšomis paremtą tikslinę mokyklos rėmimo programą.
6.9.1.3. Steigėjo administracijos švietimo padalinys stebi ir vertina mokyklos veiklą, konsultuoja veiklos tobulinimo ir pasirengimo akreditacijai klausimais.
6.9.2. Sutelkta savanoriška rėmėjų parama.
IV. AKREDITAVIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
7. Akreditavimą organizuoja ir vykdo:
7.1. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija;
7.2. akreditavimo koordinavimo komisijos;
7.3. vertinimo grupės.
8. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija sudaroma iš 11 narių: Švietimo ir mokslo ministerijos, apskričių viršininkų administracijų valstybinės švietimo priežiūros skyrių (tarnybų), švietimo skyrių, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Gimnazijų asociacijos atstovų. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komisijos pirmininku skiriamas Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius, kuruojantis bendrąjį lavinimą.
9. Apskričių viršininkai tvirtina:
9.1. akreditavimo koordinavimo komisijas. Į komisijas įtraukiami apskričių viršininkų administracijų švietimo skyrių vedėjai, visų apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administracijos direktorių deleguoti švietimo padalinių vedėjai ar specialistai ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo strategijos departamento Švietimo priežiūros skyriaus specialistai. Komisijų pirmininkais skiriami apskričių viršininkų administracijų Valstybinės švietimo priežiūros skyrių (tarnybų) vadovai, sekretoriais – Valstybinės švietimo priežiūros skyrių (tarnybų) specialistai;
9.2. vertinimo grupes. Vertinimo grupė sudaroma konkrečios mokyklos vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo atitikčiai akreditacijos kriterijams nustatyti. Vertinimo grupę sudaro 5–7 akreditavimo ekspertai: Švietimo ir mokslo ministerijos deleguotas specialistas (specialistai), Valstybinės švietimo priežiūros skyriaus (tarnybos) vadovas ir (ar) specialistas (specialistai), gimnazijų direktoriai, gimnazijų direktorių pavaduotojai ugdymui. Prireikus į grupę įtraukiamas psichologas, specialusis pedagogas ar socialinis pedagogas. Grupei vadovauja Valstybinės švietimo priežiūros skyriaus (tarnybos) specialistas. Grupės vadovu ir nariais negali būti asmenys, kuriuos su mokyklos vadovu sieja darbo santykiai ar artimi giminystės ar svainystės ryšiai.
10. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijos, akreditavimo koordinavimo komisijų kadencija – 3 metai.
11. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija svarsto ir priima nutarimus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras:
11.1. dėl mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo plano 1 metams;
11.2. dėl konkrečios mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditacijos;
11.3. dėl mokyklų vadovų pateiktų apeliacijų;
11.4. dėl siūlymų sustabdyti licencijos vykdyti vidurinio ugdymo programą galiojimą arba jį panaikinti.
12. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija atsako už nešališką mokyklų vidurinio ugdymo programos akreditaciją.
13. Akreditavimo koordinavimo komisijos svarsto ir priima nutarimus, kuriuos tvirtina apskrities viršininkas:
13.1. dėl apskrities teritorijoje esančių mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo planų trejiems ir vieneriems metams pateikimo Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai;
13.2. dėl vertinimo grupių konkrečių mokyklų vidurinio ugdymo programoms įvertinti sudarymo;
13.3. dėl pažymų ir ataskaitų pateikimo Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai arba jų grąžinimo vertinimo grupių vadovams papildyti ar pataisyti;
13.4. dėl konkrečios mokyklos akreditavimo datos nukėlimo.
14. Akreditavimo koordinavimo komisijos atsako už parengtų vertinimo dokumentų kokybę ir jų pateikimą Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai.
15. Vertinimo grupių kompetencijos:
15.1. įvertinti, kaip mokyklose įgyvendinamos vidurinio ugdymo programos, nustatyti atitiktį akreditacijos kriterijams pagal požymius;
15.2. parengti ir pateikti akreditavimo koordinavimo komisijai vertinimo pažymą ir ataskaitą.
16. Vertinimo grupių vadovai ir nariai atsako už objektyvų ir pagrįstą įvertinimą, už ataskaitose ir pažymose pateiktų faktų teisingumą ir išvadų tikslumą.
17. Nevalstybinių mokyklų steigėjai, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai vadovaudamiesi Tvarka, pateikia savo mokyklų, kurių vidurinio ugdymo programas siūlo akredituoti per artimiausius trejus metus, sąrašą akreditavimo koordinavimo komisijoms apskrityse, kurių teritorijose yra mokyklos.
18. Akreditavimo koordinavimo komisijos sudaro apskrities teritorijoje esančių mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo planus trejiems ir vieneriems metams ir juos pateikia Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai.
19. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija sudaro mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo planą vieneriems metams.
20. Nevalstybinių mokyklų steigėjai, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padaliniai ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki mokykloms paskirtų akreditavimo datų akreditavimo koordinavimo komisijoms pateikia šiuos dokumentus:
20.1. paraiškas (4 priedas);
20.2. užpildytas lenteles (3 priedas) apie mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus, pedagogų kvalifikaciją;
20.3. Mokyklos nuostatus, mokinių priėmimo į mokyklą tvarką;
20.4. sprendimą (įsakymą), kuriuo steigėjas yra numatęs akredituojamos vidurinės mokyklos pagrindu steigti gimnaziją, profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje – gimnazijos skyrių;
20.5. trejų paskutinių metų mokyklos tikrinimo pažymas, aktus ar išorinio audito ataskaitas.
21. Akreditavimo koordinavimo komisija sudaro vertinimo grupę.
22. Vertinimo grupės vadovas kartu su 2 grupės nariais patikrina, kaip mokykloje vykdomi mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų kriterijai bei laikomasi priėmimo į mokyklą tvarkos.
23. Nustačius, kad pagal mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų kriterijus mokykla gauna ne mažiau kaip 16 balų iš 24 ir priimdama mokinius į vidurinio ugdymo programą maksimaliai vengia atrankos, vertinimo grupės vadovas kartu su mokyklos direktoriumi parengia vertinimo grupės darbo mokykloje plano projektą, suderina tikrinimo datą. Tuo atveju, jei mokykla surenka mažiau kaip 16 balų ir/ar priimdama mokinius į vidurinio ugdymo programą daro atranką, vertinimo grupės vadovas parengia ataskaitą ir siūlo akreditavimo koordinavimo komisijai nukelti akreditavimo datą.
24. Mokyklos direktorius ne vėliau kaip prieš 4 savaites iki tikrinimo pradžios vertinimo grupės vadovui pristato mokyklos strateginį planą, metinę veiklos programą bei ugdymo planą, paskutinių mokslo metų sąvadą arba vidaus audito ataskaitą.
25. Vertinimo grupės vadovas susipažįsta su direktoriaus pateiktais dokumentais, kartu su vertinimo grupe baigia rengti mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planą, kuriame kiekvienam grupės nariui paskiriamos užduotys, numatoma darbų eiga, terminai, pokalbiai su mokyklos vadovais, pedagogais, mokiniais, tėvais ir kt.
26. Vertinimo grupės nariai iki akreditavimo pradžios pagal darbų pasiskirstymą išanalizuoja pateiktus dokumentus ir Valstybinės švietimo priežiūros skyriaus (tarnybos) atliktų tikrinimų pažymas, aktus ir pasirengia vertinimui.
27. Prieš savaitę iki akreditavimo pradžios su mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planu vertinimo grupės vadovas supažindina akredituojamos mokyklos direktorių ir informuoja steigėjo administracijos švietimo padalinį.
28. Ne ilgiau kaip per 7 darbo dienas vertinimo grupė atlieka vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo įvertinimą pagal akreditavimo kriterijų požymius, preliminarias išvadas aptaria su mokyklos administracija. Dirbant vertinimo grupei mokykloje stebėtojo teisėmis dalyvauja steigėjo atstovas.
29. Per 15 darbo dienų po vertinimo mokykloje vertinimo grupė parengia ataskaitą (5 priedas) ir pažymą (6 priedas), kurioje suformuluoja išvadą.
30. Išvados gali būti tokios:
30.1. mokyklai gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų balų ir taškų – „Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė atitinka nustatytus akreditacijos kriterijus. ……mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą rekomenduojame akredituoti“;
30.2. mokyklai gavus mažiau kaip 2/3 galimų taškų – „Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė iš dalies atitinka nustatytus akreditacijos kriterijus. ……mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją rekomenduojame atidėti 1 metams“;
30.3. mokyklai gavus 1/3 ir mažiau galimų taškų – „Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybė neatitinka nustatytų akreditacijos kriterijų. ……mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos rekomenduojame neakredituoti“.
31. Su ataskaita ir pažyma mokyklos vadovas supažindinamas pasirašytinai, jam vertinimo grupės vadovas įteikia ataskaitos ir pažymos kopijas.
32. Ataskaita ir pažyma pateikiama akreditavimo koordinavimo komisijai.
33. Akreditavimo koordinavimo komisija:
33.1. išanalizavusi vertinimo grupės vadovo pateiktus dokumentus (pažymą ir ataskaitą) ir nustačiusi, kad suformuluota išvada yra pagrįsta, dokumentai parengti pagal nustatytus reikalavimus, priima nutarimą teikti juos Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai.
33.2. išanalizavusi vertinimo grupės vadovo pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad išvada nepakankamai pagrįsta ir/ar dokumentai parengti nekokybiškai, priima nutarimą pratęsti akreditavimo laiką (ne ilgiau 7 darbo dienoms), dokumentus grąžina grupės vadovui papildyti ar pataisyti. Dokumentai svarstomi kitame posėdyje.
34. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija, dalyvaujant vertinimo grupės vadovui ir mokyklos direktoriui, susipažįsta su akreditavimo koordinavimo komisijos nutarimu, apsvarsto pateiktus dokumentus ir priima vieną iš šių nutarimų:
34.1. „ ……mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą akredituoti“;
34.2. „ ……mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją atidėti 1 metams“;
34.3. „……mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos neakredituoti, siūlyti švietimo ir mokslo ministrui sustabdyti licencijos vykdyti vidurinio ugdymo programą galiojimą ir jos galiojimą panaikinti mokslo metams pasibaigus „.
35. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinto Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijos nutarimo kopijos išsiunčiamos mokyklos direktoriui, steigėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijos Registrų skyriui.
V. APELIACIJŲ TEIKIMAS IR SVARSTYMAS
36. Per 10 dienų po akreditavimo koordinavimo komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas nutarimas teikti akreditacijos dokumentus Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai, mokyklos vadovas, steigėjo administracijos švietimo padaliniui raštu pritarus, turi teisę šiai komisijai pateikti argumentuotą apeliaciją.
37. Komisija, išklausiusi visų suinteresuotų šalių paaiškinimus, išnagrinėjusi dokumentus ir nustačiusi, kad vertinimo grupė pažeidė vertinimo procedūras ar nepagrindė įvertinimo, suformulavo nepagrįstą išvadą, priima nutarimą sudaryti vertinimo grupę iš akreditacijos ekspertų papildomam vertinimui atlikti. Papildomam įvertinimui mokykloje, dalyvaujant steigėjo atstovui, skiriamos ne daugiau kaip 3 darbo dienos. Papildomo vertinimo grupė parengia ataskaitą.
38. Papildomas vertinimas turi būti atliktas ir Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija nutarimą turi priimti ne vėliau kaip per 2 mėnesius po apeliacijos įteikimo datos. Į Vidurinio ugdymo programų akreditacijos komisijos posėdį kviečiama visa papildomo vertinimo grupė, mokyklos vadovas ir mokyklos steigėjo atstovas.
39. Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija patvirtina vertinimo grupės, atlikusios papildomą vertinimą, išvadas ir priima atitinkamą nutarimą.
40. Po papildomo įvertinimo priimtas Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijos nutarimas yra galutinis.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Vertinimo grupių nariai (akreditavimo ekspertai) rengiami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą akreditavimo ekspertų rengimo programą (7 priedas).
42. Kandidatai į akreditavimo ekspertus turi turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) išsilavinimą, pedagoginę kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų vadybinio darbo stažą (gimnazijų direktoriai ir jų pavaduotojai ugdymui – vadovo kvalifikacijos kategoriją), baigti 46 valandų mokymo programą, išlaikyti įskaitą ir gauti akreditavimo eksperto pažymėjimus.
43. Akreditavimo ekspertų (gimnazijų direktorių, gimnazijų direktorių pavaduotojų ugdymui, psichologų, specialiųjų, socialinių pedagogų) darbui apmokėti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka lėšas skiria Švietimo ir mokslo ministerija.
44. Mokyklose įgyvendinamų vidurinio ugdymo programų akreditavimas pradedamas 2004 metais, baigiamas 2012 metais.
______________
Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir
jos vykdymo tvarkos
1 priedas
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITACIJOS KRITERIJŲ POŽYMIAI IR VERTINIMAS
Krit. Nr.
Kriterijai ir jų požymiai
Vertė
1.
11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.
24 balai
1.1.
Paskutinių 3 mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.
15 balų
1.1.1.
Pamokų lankomumo pokyčiai.
3 balai
1. Per 3 mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius ženkliai sumažėjo.
3 balai
2. Per 3 mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius mažėjo.
2 balai
3. Per 3 mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, skaičius nedidėjo.
1 balas
1.1.2.
Mokinių pažangumo pokyčiai.
3 balai
1. Per 3 mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais visi mokiniai buvo pažangūs.
3 balai
2. Per 3 mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis augo, paskutiniais mokslo metais jis yra ne žemesnis nei 95 proc.
2 balai
3. Per 3 mokslo metus vidutinis pažangumo rodiklis liko toks pats, jis yra žemesnis nei 95 proc. (profesinėse ir suaugusiųjų mokyklose ne žemesnis nei 90 proc.).
1 balas
1.1.3.
Paliktų kartoti kurso mokinių skaičiaus pokyčiai.
3 balai
1. Per 3 mokslo metus paliktų kartoti kurso mokinių nebuvo.
3 balai
2. Per 3 mokslo metus paliktų kartoti kurso mokinių dalis mažėjo.
2 balai
3. Per 3 mokslo metus paliktų kartoti kurso mokinių dalis išliko tokia pati.
1 balas
1.1.4.
Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas.
3 balai
1. Iškritusiųjų dalis per 3 mokslo metus kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys mokymosi nenutraukė (neiškrito iš švietimo sistemos).
3 balai
2. Per paskutinius 3 mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11–12 klasių mokinių dalis mažėjo.
2 balai
3. Per paskutinius 3 mokslo metus mokymąsi nutraukusių (iškritusių iš švietimo sistemos) 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo.
1 balas
1.1.5.
Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai.
3 balai
1. Prizininkų skaičius išaugo. Mokiniai laimėjo prizines vietas ne tik regiono, bet ir šalies, tarptautinėse mokomųjų dalykų olimpiadose ir konkursuose, projektuose, įvairių sporto šakų varžybose.
3 balai
2. Prizininkų skaičius išaugo. Mokiniai laimėjo prizines vietas regiono mokomųjų dalykų olimpiadose ir konkursuose, projektuose, įvairių sporto šakų varžybose.
2 balai
3. Prizininkų skaičius išaugo neženkliai. Mokiniai mokomųjų dalykų olimpiadose prizinių vietų neužėmė, bet yra laimėjusiųjų regiono konkursuose, projektuose, įvairių sporto šakų varžybose.
1 balas
1.2.
Paskutinių 3 mokslo metų abiturientų pasiekimai mokykloje ir paskutinių mokslo metų pasiekimai palyginus su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais (profesinių ir suaugusiųjų mokyklų – su šalies profesinių ar suaugusiųjų mokyklų. Specialiųjų mokyklų abiturientų pasiekimai nelyginami su kitų mokyklų abiturientų pasiekimais).
9 balai
1.2.1.
Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusių vidurinio ugdymo programą.
3 balai
1. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus didėjo, paskutiniais metais ji viršijo savivaldybės mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, vidurkį.
3 balai
2. Profesinio mokymo įstaigose mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalis trejus metus didėjo, paskutiniais metais ji viršijo šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, vidurkį.
3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus didėjo, paskutiniais metais ji atitiko savivaldybės mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, vidurkį.
2 balai
4. Profesinio mokymo įstaigose mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalis trejus metus didėjo, paskutiniais metais ji atitiko šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, vidurkį.
5. Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis trejus metus išliko tokia pati, paskutiniais metais ji atitiko savivaldybės mokyklų abiturientų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, vidurkį.
1 balas
6. Profesinio mokymo įstaigose mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalis trejus metus išliko tokia pati, paskutiniais metais ji atitiko šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, vidurkį.
1.2.2.
Išlaikytų valstybinių egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių egzaminų.
3 balai
1. Paskutinius 3 metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų procentas augo, paskutiniais metais jis viršijo savivaldybės mokyklų abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, procentą.
3 balai
2. Profesinio mokymo įstaigose paskutinius 3 metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų procentas augo, paskutiniais metais jis viršijo šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, procentą.
3. Paskutinius 3 metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų procentas augo, paskutiniais metais jis atitiko savivaldybės mokyklų abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, procentą.
2 balai
4. Profesinio mokymo įstaigose paskutinius 3 metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų procentas augo, paskutiniais metais jis atitiko šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, procentą.
5. Paskutinius 3 metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų procentas išliko toks pat, paskutiniais metais atitiko savivaldybės mokyklų abiturientų, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, procentą.
1 balas
6. Profesinio mokymo įstaigose paskutinius 3 metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų procentas išliko toks pat, paskutiniais metais atitiko šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių, išlaikiusių valstybinius brandos egzaminus, procentą.
1.2.3.
Įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis nuo išlaikytų valstybinių egzaminų skaičiaus.
3 balai
1. Paskutinius 3 metus įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis didėjo, paskutiniais mokslo metais ji viršijo savivaldybės vidurkį.
3 balai
2. Profesinio mokymo įstaigose paskutinius 3 metus įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis didėjo, paskutiniais metais ji viršijo šalies profesinio mokymo įstaigų vidurkį.
3. Paskutinius 3 metus įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis didėjo, paskutiniais mokslo metais ji atitiko savivaldybės vidurkį.
2 balai
4. Profesinio mokymo įstaigose paskutinius 3 metus įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis didėjo, paskutiniais metais ji atitiko šalies profesinio mokymo įstaigų vidurkį.
5. Paskutinius 3 metus įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis nekito, paskutiniais mokslo metais ji žemesnė už savivaldybės vidurkį.
1 balas
6. Profesinio mokymo įstaigose paskutinius 3 metus įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis nekito, paskutiniais metais ji atitiko šalies profesinio mokymo įstaigų vidurkį.
2.
Mokyklos vadovų ir mokytojų pasirengimas dirbti gimnazijoje.
42
2.1.
Mokyklos vadovų ir vidurinio ugdymo programą mokančių mokytojų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.
23
2.1.1.
Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
1
2.1.2.
Dalykų mokytojai turi vidurinio ugdymo programai mokyti reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
6
1. Dalykų mokytojai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
3
2. Dalykų mokytojai yra mokomųjų dalykų specialistai arba išimties tvarka atestuodamiesi įgiję to dalyko ne žemesnę kaip vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją.
3
2.1.3.
Bibliotekininkai yra specialistai, turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir savo darbe naudoja informacines technologijas.
2
2.1.4.
Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai turi aukštas kvalifikacines kategorijas.
6
1. Mokyklos direktorius ir (pageidautina) jo pavaduotojai ugdymui turi II ar III vadovų kvalifikacijos kategoriją.
3
2. Vyresniųjų mokytojų dalis viršija šalies vidurkį.
1
3. Mokytojų metodininkų dalis viršija šalies vidurkį.
1
4. Mokytojų ekspertų dalis viršija šalies vidurkį.
1
2.1.5.
Mokytojai ir vadovai geba naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis.
8
1. Direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus.
1
2. Direktorius ir jo pavaduotojai ugdymui savo darbe naudoja informacines technologijas.
1
3. Mokytojai yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus.
3
4. Mokytojai naudoja informacines technologijas ruošdamiesi pamokoms.
3
2.2.
Mokyklos vadovai ir vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.
19
1. Mokykloje nustatomi kvalifikacijos tobulinimo poreikiai.
3
2. Susitarta dėl mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų, jie atitinka mokyklos veiklos programos tikslus ir uždavinius, mokytojai juos žino ir įgyvendina.
3
3. Vienas kvalifikacijos tobulinimo prioritetų yra šiuolaikiniai ugdymo ir mokymo metodai.
2
4. Metodinių būrelių veikla orientuota į mokytojų bendradarbiavimą.
2
5. Metodinio darbo mokykloje kryptys atitinka mokyklos veiklos programos tikslus ir uždavinius.
3
6. Vyksta gerosios patirties sklaida.
3
7. Visi 11–12 klasių mokytojai tobulina savo kvalifikaciją ne mažiau kaip 5 dienas per metus.
3
3.
Mokinių priėmimas į vidurinio ugdymo programą, grupių sudarymas.
20
3.1.
Priimant mokinius į vidurinio ugdymo programą maksimaliai vengiama atrankos.
Priv.
Vykd.
1. Priimami visi norintys mokytis, pagrindinį išsilavinimą įgiję, mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys mokiniai, baigę atitinkamą ugdymo programą arba jos dalį.
2. Į laisvas vietas priimami ir kitų mokyklų aptarnavimo teritorijoje gyvenantys mokiniai.
3. Stojamieji egzaminai neorganizuojami.
4. Mokykla sudariusi sutartis su aplinkinėmis mokyklomis dėl mokinių priėmimo į 9, 10 ir 11 klases.
5. Priimant mokinius į valstybinę ar savivaldybės profesinę mokyklą laikomasi priėmimo kriterijų: priimami mokiniai yra įgiję pagrindinį išsilavinimą; jų sveikata leidžia mokytis pasirinktos specialybės.
6. Esant konkursui priimami mokiniai, turintys aukštesnį mokomųjų dalykų metinių pažymių vidurkį.
3.2.
Racionaliai sudarytos mokinių grupės ir tvarkaraštis.
20
3.2.1.
Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobilias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas.
9
1. Mobilios grupės formuojamos ištyrus ir išanalizavus mokinių poreikius bei juos optimaliai tenkinant.
3
2. Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobilias grupes grupuojant mokinius pagal individualius ugdymo planus.
3
3. Vienoje mobilioje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą, modulį arba pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai.
3
3.2.2.
Sudaromas mokiniams palankus tvarkaraštis.
11
1. Savaitinių pamokų skaičius kiekvienam mokiniui neviršija maksimalaus ir nėra mažesnis už minimalų, nustatytą Bendruosiuose ugdymo planuose.
2
2. Mokinių pamokų tvarkaraščiuose ne daugiau kaip 3 „langai“, ne daugiau kaip 7 pamokos per dieną.
3
3. Mokiniams sudarytos sąlygos turiningai veiklai per „langus“ (darbas skaitykloje, kompiuterių klasėje, papildomojo ugdymo veikla).
3
4. Mokyklos pamokų tvarkaraštis rengiamas derinant mokinių individualius ugdymo planus ir koreguojamas atsižvelgiant į jų individualius pamokų tvarkaraščius.
3
4.
Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.
54
4.1.
Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams pasirinkimo galimybes.
9
1. Planuodami ugdymo turinį mokytojai yra išsiaiškinę mokinių mokymosi poreikius ir pasiekimus.
2
2. Mokykloje yra pasirengta mokyti bent 3 užsienio kalbų pagal bendrąjį ir išplėstinį kursą, 2 meninio ugdymo ir technologijų sričių, kūno kultūros pagal 3 alternatyvias programas.
2
3. Parengtos ne mažiau kaip dviejų profilio dalykų pasirenkamų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos.
1
4. Metodinėse grupėse susitarta dėl planavimo ir pasirenkamųjų dalykų bei modulių programų rengimo.
1
5. Metų teminiai planai (gairės) detalizuojami trumpesniems laikotarpiams, atsižvelgiant į konkrečios mokinių grupės pasiektus rezultatus ir orientuojantis į išsilavinimo standartus.
3
4.2.
Individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą, sudarytos sąlygos atskleisti ir plėtoti savo gabumus įvairaus pajėgumo mokiniams.
20
4.2.1.
Sudaromos galimybės mokytis įvairių poreikių mokiniams pagal pasirinktą profilį ir pakraipą.
14
1. Įgyvendinamos įvairių sričių dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programos atitinka įvairiapusius mokinių poreikius.
3
2. Mokykloje mokiniai konsultuojasi su paskirtu konsultantu, kaip sudaryti individualų mokymosi planą orientuojantis į tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.
3
3. Mokinių individualūs planai atitinka profiliui nustatytus reikalavimus, jie derinami su mokyklos galimybėmis.
2
4. Mokykloje aiški profilių ir kursų keitimo tvarka, mokiniai naudojasi šios tvarkos teikiamomis galimybėmis.
3
5. Mokykloje stebimi ir analizuojami mokinių individualūs bei ypatingieji poreikiai, itin gabūs ir turintys mokymosi sunkumų mokiniai gauna paramą siekiant mokymosi pažangos.
3
4.2.2.
Mokiniai turi galimybę pasirinkti įvairių sričių papildomojo ugdymo programas.
6
1. Papildomojo ugdymo programos atitinka mokinių poreikius.
2
2. Mokinių krūviams mažinti privalomųjų mokomųjų dalykų (menų, kūno kultūros) turinys integruojamas su papildomuoju ugdymu. Mokykla sudaro galimybes moksleiviams lankyti užsiėmimus kitose neformaliojo ugdymo įstaigose, bendradarbiauja su jomis.
3
3. Papildomajam ugdymui skirtos valandos panaudojamos maksimaliai tenkinti mokinių poreikius.
1
4.3.
Mokytojai veiksmingai ugdo mokinių bendruosius ir dalykinius gebėjimus.
25
4.3.1.
Mokytojai taiko aktyvaus mokymo ir mokymosi metodus.
6
1. Ugdymo procese taikomi aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai.
3
2. Mokiniai naudoja informacines komunikacines technologijas pamokose ir popamokinėje veikloje.
3
4.3.2.
Mokinių mokymosi laikas naudojamas racionaliai ir veiksmingai.
8
1. Mokytojai ugdymo procesą planuoja kartu: atrenka, integruoja ir derina ugdymo turinį, numato projektinius darbus, derina mokymo priemones, laiką ir kt.
3
2. Mokykloje analizuojamos ir derinamos namų darbų apimtys, kontrolinių darbų skaičius ir laikas.
3
3. Mokymas orientuotas į mokiniams keliamus pamokos uždavinius.
2
4.3.3.
Mokinių pasiekimų vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokymąsi ir ugdymo proceso tobulinimą.
11
1. Mokyklos bendruomenėje yra susitarta dėl mokinių pasiekimų vertinimo bendrųjų principų, tvarkos, procedūrų.
2
2. Mokytojai, remdamiesi išsilavinimo standartais, planuoja vertinimą ugdymo procese, su mokiniais aptaria pamokos uždavinius, susitaria dėl pažangos vertinimo kriterijų.
3
3. Mokiniai gauna grįžtamąją informaciją apie mokymosi sėkmę ir spragas, jiems suteikiama pagalba.
3
4. Analizuojama įvairiapusė mokinių vertinimo informacija ir tuo remiantis koreguojamas ugdymo turinys bei procesas.
3
5.
Pagalba mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą.
36
5.1.
Mokiniams teikiama veiksminga pedagoginė, specialioji pedagoginė, psichologinė ir informacinė pagalba.
24
5.1.1.
Specialiųjų poreikių mokiniai ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes, teikiama specialiojo pedagogo pagalba.
5
1. Specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba, panaudojant specialiojo pedagogo, logopedo ir ugdymo plane numatytas darbo valandas.
2
2. Specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.
2
3. Specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja papildomojo ugdymo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai.
1
5.1.2.
Mokiniams, turintiems elgesio ir bendravimo problemų, mokymosi sunkumų, užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.
8
1. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už darbą su problemiškais mokiniais, jo veikla yra veiksminga.
1
2. Tiriamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys, imamasi priemonių joms šalinti.
2
3. Mokykloje teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.
2
4. Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).
1
5. Organizuojamos išvykos, stovyklos, įtraukiami mokiniai, turintys bendravimo ir elgesio problemų.
1
6. Yra mokinių, turinčių elgesio problemų, bendravimo sunkumų, apskaita.
1
5.1.3.
Mokiniams teikiamos profesinio informavimo, orientavimo ir kt. konsultacijos.
11
1. Mokykloje yra darbuotojas, atsakingas už profesinį informavimą, orientavimą ir konsultavimą.
1
2. Parengta ir vykdoma profesinio informavimo ir orientavimo programa (įtraukti socialiniai partneriai).
2
3. Mokykla bendradarbiauja su profesinio orientavimo, konsultavimo, karjeros planavimo ir kt. tarnybomis.
2
4. Sudarytos bendradarbiavimo sutartys su pagrindinėmis, profesinėmis mokyklomis, kolegijomis, aukštosiomis mokyklomis (dėl programų tęstinumo užtikrinimo, profilio, profesijos pasirinkimo).
2
5. Bibliotekoje yra sukaupta informacijos apie įvairias profesijas, stojimo ir mokymosi sąlygas.
2
6. Klasių/grupių auklėtojai dirba su mokiniais, jų tėvais, mokyklos socialiniais partneriais profesinio informavimo, orientavimo ir konsultavimo klausimais.
2
5.2.
Laiku teikiama socialinė pagalba.
12
5.2.1.
Teikiama materialinė pagalba socialiai apleistiems ir socialiai remtiniems mokiniams.
6
1. Mokykla rengia ir įgyvendina socialinės paramos programas (projektus).
2
2. Tvarkoma socialiai apleistų ir remtinų moksleivių bei jiems teikiamos paramos apskaita.
1
3. Sudaromos galimybės visiems socialiai remtiniems mokiniams nemokamai dalyvauti ekskursijose, spektakliuose, stovyklose ir pan.
1
4. Nemokamas maitinimas skiriamas lanksčiai, atsižvelgiant į realius poreikius (profesinėje mokykloje maitinimas organizuojamas pagal mokinių poreikius).
1
5. Mokinių tėvai ir mokyklos darbuotojai dalį pajamų mokesčio skiria Labdaros fondui. Fondo lėšos naudojamos socialinei pagalbai teikti.
1
5.2.2.
Mokinių žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencija yra sisteminga ir efektyvi.
6
1. Kasmet rengiamos (atnaujinamos) žalingų įpročių ir nusikalstamumo prevencijos programos, atliekamas programų įgyvendinimo įvertinimas.
2
2. Mokykla bendradarbiauja su teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, sveikatos priežiūros institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.
1
3. Rengiamos akcijos, projektai, konkursai, netradiciniai renginiai. Tiriama, ar veikla mokiniams įdomi ir prasminga.
2
4. Į prevencinį darbą įtraukiami mokinių tėvai, vietos bendruomenė.
1
6.
Ugdymo proceso aprūpinimas.
32
6.1.
Sukurta mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą skatinanti, ugdymo turinį bei procesą atitinkanti mokymosi aplinka.
28
6.1.1.
Mokykla aprūpinta kompiuteriais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, turi interneto ryšį. Sudarytos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis.
6
1. Mokykloje 10–15 mokinių tenka vienas kompiuteris.
1
2. Sutvarkytas programų (mokomųjų dalykų, kompiuterinių ir kt.) fondas.
2
3. Mokykla turi interneto ryšį, intranetą.
1
4. Mokykla įvairiais lygiais (mokyklos taryba, metodinė taryba, metodinės grupės ir kt.) analizuoja ugdymo proceso aprūpinimą kompiuteriais, mokomosiomis programomis, jų naudojimą ir planuoja jų pirkimą.
2
6.1.2.
Mokyklos biblioteka – informacijos centras su modernia informacine ir technine baze.
8
1. Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 20 darbo vietų mokinių ir mokytojų mokymuisi, ne mažiau kaip 4–6 darbo vietos yra kompiuterizuotos. Kompiuteriai sujungti į tinklą, biblioteka aprūpinta organizacinėmis priemonėmis pagal mokyklų aprūpinimo standartus.
3
2. Mokykloje pakankamai vadovėlių, programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios literatūros, periodikos.
3
3. Mokykla įvairiais lygiais (mokyklos taryba, metodinė taryba, metodinės grupės ir kt.) analizuoja ir planuoja bibliotekos aprūpinimą priemonėmis. Mokykloje yra paskirtas darbuotojas, atsakingas už aprūpinimą vadovėliais, parengta aprūpinimo vadovėliais tvarka.
2
6.1.3.
Mokomuosiuose kabinetuose, dirbtuvėse, laboratorijose yra reikalinga įranga ir mokymo priemonės, tinkamos įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.
8
1. Mokykla įvairiais lygiais (mokyklos taryba, metodinė taryba, metodinės grupės ir kt.) analizuoja ugdymo proceso aprūpinimą mokymo priemonėmis ir įranga, jų naudojimą ir planuoja pirkimą.
2
2. Mokomieji kabinetai aprūpinti organizacine technika pagal mokyklų aprūpinimo standartus, reikalinga įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programas.
3
3. Mokykloje, kuri turi technologinę pakraipą, yra reikalingi kabinetai, dirbtuvės, laboratorijos, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos.
Mokykloje, kuri turi technologinį profilį, yra įrengta šiuolaikiška mokymo bazė konkrečios profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.
3
6.1.4.
Sporto bazė atitinka sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.
6
1. Mokykla turi stadioną, sporto aikštyną, sporto salę, tinkančius sportiniam ir sveikatingumo ugdymui.
3
2. Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti.
3
6.2
Mokymosi aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių mokiniams, mokytojų darbui.
4
1. Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.), užtenka ugdomosios kompensacinės technikos.
2
2. Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis. Įrengtos vietos individualiam mokytojų darbui.
2
7.
Mokyklos kultūra.
26
7.1.
Mokyklos bendruomenė geba save tobulinti, siekti bendrų tikslų.
12
7.1.1.
Gerai veikia mokyklos bendruomenės ir visuomenės narių informavimo sistema.
4
1. Veikia informavimo apie ugdymo turinį, formas, sąlygas ir kt. sistema. Informavimui (vidiniam ir išoriniam) panaudojamos komunikacinės priemonės.
2
2. Atliekami informavimo veiksmingumo tyrimai, jų rezultatai naudojami tobulinant informavimo sistemą.
2
7.1.2.
Pagrindiniai sprendimai mokyklos veiklos tobulinimo klausimais priimami kartu su mokyklos savivaldos institucijomis.
8
1. Mokykloje atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar bendruomenės nariai saugūs, kokie jų santykiai ir kt. Tyrimų rezultatai aptariami ir naudojami mikroklimatui gerinti.
3
2. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant mokyklos nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, personalo pareigybių aprašymus ir kt. (yra susitarę dėl veiklos, teisių ir pareigų, elgesio normų, jas žino ir laikosi). Dokumentai aprobuoti savivaldos institucijų ir patvirtinti direktoriaus.
3
3. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos tobulinimo klausimus, priima sprendimus bei daro įtaką vadovų priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą.
2
7.2.
Kuriama atvira mokykla.
14
7.2.1.
Sukurta bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema.
8
1. Mokytojai bendrauja ir bendradarbiauja su tėvais spręsdami mokinio ugdymosi klausimus (pvz., sudarant individualius ugdymo planus, yra paskirtos tėvų priėmimo dienos ir kt.).
3
2. Atliekamos tėvų apklausos, tyrimų medžiaga panaudojama ugdymo procesui ir tėvų švietimui tobulinti.
3
3. Aktyviai veikia tėvų organizacijos (klubai, komitetai, susivienijimai).
2
7.3.2.
Mokykla palaiko partneriškus ryšius su vietos bendruomenės savivalda, socialiniais partneriais šalyje ir užsienyje.
6
1. Mokykla palaiko ilgalaikius partneriškus ryšius su vietos bendruomenės savivalda, socialiniais partneriais, visuomeninėmis organizacijomis.
2
2. Mokykla yra vietos bendruomenės kultūros centras, organizuoja įvairius renginius, akcijas, parodas, koncertus mokykloje ir regiono įstaigose.
3
3. Mokykla bendradarbiauja su mokyklomis šalyje ir užsienyje.
1
8.
Vadovavimas mokyklai.
37
8.1.
Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu.
19
8.1.1.
Strateginis planas tarnauja mokinių ugdymo kokybei gerinti.
9
1. Strateginio plano tikslai ir uždaviniai dera su Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų pagrindiniais siekiais, Gimnazijos koncepcijoje keliamais uždaviniais, suformuluoti remiantis mokyklos veiklos ir ugdymo rezultatų rodiklių analize.
3
2. Planuojamos priemonės skirtos mokyklos vizijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
2
3. Mokyklos bendruomenė dalyvauja rengiant strateginį planą.
3
4. Strateginiam planui yra pritaręs mokyklos steigėjas.
1
8.1.2.
Metinės veiklos programos priemonės skirtos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, numatyti laukiami rezultatai.
10
1. Metų veiklos programos priemonės skirtos mokslo metų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
3
2. Mokyklos mokslo metų veiklos laukiamas rezultatas siejamas su moksleivių pažanga ir pasiekimais.
3
3. Planuojamas darbo laikas ir konkrečių priemonių įgyvendinimui reikalingos lėšos.
1
4. Sudaromos darbo grupės mokyklos veiklai ir atskiroms jos sritims planuoti, metų veiklos planą įgyvendina visa mokyklos bendruomenė.
3
8.2.
Mokykloje įvairiapusiškai stebimas ir vertinamas ugdymo procesas.
18
8.2.1.
Mokykloje veikla sistemingai stebima ir vertinama, analizuojama mokinių mokymosi sėkmė, vertinami pasiekimai, priimami sprendimai problemoms spręsti.
11
1. Nuolat atliekama mokinių pažangumo ir lankomumo analizė (fiksuojamos mokinių sėkmės, problemos, pasiekimai; mokymosi sėkmingumą periodiškai analizuoja mokytojų metodinės grupės, pedagogų taryba ir kt.)
3
2. Nuolat analizuojamas papildomojo ugdymo veiklos prasmingumas: mokinių motyvacija, programų tikslingumas ir lankstumas, užsiėmimų derinimas su mokinių dienos režimu (vežiojimu, „langais“) ir kt.
2
3. Renkami atsiliepimai apie mokinių parengimo kokybę iš mokyklų, į kurias mokiniai pereina mokytis, ar darbdavių.
1
4. Nuolat stebima, analizuojama ir vertinama pedagoginė veikla.
3
5. Periodiškai pasitikrinama, ar mokyklos metinės veiklos programa vykdoma sėkmingai, ar daroma pažanga siekiant mokyklos tikslų.
2
8.2.2.
Mokyklos vadovas atsiskaito mokyklos tarybai, tėvams už mokyklos teikiamo švietimo kokybę ir informuoja visuomenę apie mokyklos veiklą.
7
1. Direktorius atsiskaito mokyklos tarybai už mokyklos veiklos ir išteklių valdymą.
1
2. Mokyklos vadovybė sistemingai atsiskaito tėvams susirinkimuose (supažindina su mokyklos veiklos tikslais, informuoja apie ugdymo organizavimo principus, moksleivių sveikatą, socialinių įgūdžių ugdymą finansinę padėtį, mokyklos rėmėjus, atsiskaito už moksleivių pasiekimus, atliktus mokymo bazės stiprinimo darbus, skatina tėvus aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime ir kt.).
3
3. Mokyklos vadovybė viešai informuoja visuomenę apie vykdomas programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.
3
9.
Išorės parama Mokyklai, besiruošiančiai akredituotis.
23
9.1.
Mokyklos steigėjo parama.
15
9.1.1.
Steigėjas yra numatęs akredituojamos vidurinės mokyklos pagrindu steigti gimnaziją, profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje – steigti gimnazijos skyrių.
priv. vykd.
1. Mokyklos steigėjo patvirtintame Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane numatyta šios mokyklos pagrindu steigti gimnaziją (profesinėje, suaugusiųjų ir specialiojoje mokykloje – gimnazijos skyrių).
2. Mokyklos steigėjas yra nustatęs mokyklos aptarnavimo teritoriją (profesinė mokykla priima mokinius iš visos šalies), mokinių priėmimo tvarką. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane yra numatyta, iš kurių mokyklų mokiniai eis toliau mokytis į šią mokyklą, kai ji taps gimnazija, kaip bus organizuotas toliau gyvenančių mokinių vežiojimas.
9.1.2.
Steigėjas vykdo lėšomis paremtą tikslinę Mokyklos rėmimo programą.
7
1. Mokyklos steigėjas yra patvirtinęs ir įgyvendina tikslinę Mokyklos rėmimo programą.
3
2. Steigėjas skyrė lėšų mokymo bazei pagerinti (pastatui renovuoti, patalpoms pertvarkyti ir pritaikyti, įrangai, mokymo priemonėms, bibliotekų fondams atnaujinti ir papildyti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir pan.).
3
3. Steigėjas nesumažino pagal įstatymą mokyklai priklausančių moksleivio krepšelio lėšų.
1
9.1.3.
Steigėjas, steigėjo administracijos švietimo padalinys stebi ir vertina Mokyklos veiklą, konsultuoja veiklos tobulinimo ir pasirengimo akreditacijai klausimais.
8
1. Sistemingai stebimas ir analizuojamas ugdymo organizavimo tobulinimas mokykloje. Mokykla konsultuojama pasirengimo akreditacijai klausimais.
3
2. Analizuojamas ir vertinamas moksleivių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.
2
3. Sukaupta įvairiapusė informacija apie Mokyklą, daromos išvados apie mokyklos veiklos pokyčius.
3
9.2.
Sutelkta savanoriška rėmėjų parama.
8
1. Įsteigtas Labdaros ir paramos fondas.
1
2. Rėmėjai padeda mokyklai kurti ir įgyvendinti projektus, programas.
1
3. Padeda vykdyti moksleivių profesinį informavimą ir orientavimą.
1
4. Padeda organizuoti mokinių užimtumą po pamokų (sporto varžybas, mokyklos šventes ir kt.)
1
5. Skiria lėšų mokymo bazei stiprinti ir modernizuoti (remontuojant ir pritaikant patalpas, sporto aikštyną, įsigyjant mokymo įrangą, priemones; sportinį inventorių, mokyklinius baldus; turtinant bibliotekos fondą, prenumeruojant spaudą ir kt.).
3
6. Priima mokinius praktiniam profesijos mokymui ar visuomenei naudingai veiklai.
1
Privalomai vykdomi kriterijai
2
Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai
24
Minimalus privalomas balų skaičius
16
Galimų taškų skaičius
270
Minimalus privalomas taškų skaičius
180
______________
Ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir
jos vykdymo tvarkos
2 priedas
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS
VERTINIMO ŠALTINIAI IR METODAI
Krit. Nr.
Kriterijų pavadinimai ir rekomenduojami vertinimo šaltiniai bei metodai.
1.
11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.
1.1.1.
Pamokų lankomumo pokyčiai.
Dokumentų (mokyklos pažangumo ir lankomumo metinių ataskaitų, 11–12 klasių dienynų) ir 6 lentelės „Pamokų lankomumas“ duomenų analizė.
1.1.2.
Mokinių pažangumo pokyčiai.
Dokumentų (mokyklos pažangumo ir lankomumo metinių ataskaitų, mokyklos veiklos sąvadų) ir 2 lentelės „Mokinių pažangumas ir kurso kartojimas“ duomenų analizė.
1.1.3.
Paliktų kartoti kurso mokinių skaičiaus pokyčiai.
Dokumentų (mokyklos veiklos sąvadų, direktoriaus įsakymų dėl mokinių palikimo kurso kartoti) ir 2 lentelės „Mokinių pažangumas ir kurso kartojimas“ duomenų analizė.
1.1.4.
Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusiųjų į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas.
Dokumentų (direktoriaus įsakymų mokinių klausimais, mokytojų tarybos posėdžių protokolų, Moksleivių abėcėlinės knygos (profesinėse mokyklose – „Moksleivių vardinės knygos“) ir 5 lentelės „11–12 klasių mokiniai, nutraukę mokymąsi“ duomenų analizė.
1.1.5.
Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai.
8 lentelės „Olimpiadų, varžybų, konkursų, projektų, mokslinių konferencijų rezultatai“ duomenų, švietimo padalinio raštų, mokinių apdovanojimų (diplomų, padėkos raštų ir kt.) analizė.
1.2.1.
Įgijusių vidurinį išsilavinimą abiturientų dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą.
Dokumentų (mokslo metų pradžios ataskaitų ir statistinių mokyklos ataskaitų „1 – mokykla“, mokyklos veiklos sąvadų, Brandos atestatų, jų priedų ir pažymėjimų apskaitos knygos, savivaldybės švietimo veiklos sąvadų) ir 1 lentelės „Vidurinio išsilavinimo įgijimas“ duomenų analizė.
1.2.2.
Išlaikytų valstybinių egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių egzaminų.
Dokumentų (valstybinių brandos egzaminų protokolų, NEC valstybinių brandos egzaminų rezultatų, mokslo metų pradžios ataskaitų ir statistinių mokyklos ataskaitų „1 – mokykla“) ir 10 lentelės „Valstybiniai brandos egzaminai“ duomenų analizė.
1.2.3.
Įvertinimais 50–100 išlaikytų egzaminų dalis nuo išlaikytų valstybinių egzaminų skaičiaus.
Dokumentų (valstybinių brandos egzaminų protokolų, NEC valstybinių brandos egzaminų rezultatų) ir 10 lentelės „Valstybiniai brandos egzaminai“ duomenų analizė.
2.
Mokyklos vadovų ir mokytojų pasirengimas.
2.1.1.
Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
Vadovų asmens bylų ir 3 lentelės „11–12 kl. ugdymo planas ir mokytojų kvalifikacija“ duomenų analizė.
2.1.2.
Dalykų mokytojai turi vidurinio ugdymo programai mokyti reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Tarifikacijos žiniaraščių, 3 lentelės „11–12 kl. ugdymo planas ir mokytojų kvalifikacija“ duomenų, prireikus – mokytojų asmens bylų analizė.
2.1.3.
Bibliotekininkai yra specialistai, turi aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir savo darbe naudoja informacines technologijas.
Tarifikacijos žiniaraščių, bibliotekos darbuotojų asmens bylų analizė.
2.1.4.
Mokyklos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai turi aukštas kvalifikacines kategorijas.
Dokumentų (mokyklos vadovų ir mokytojų atestacijos pažymėjimų, tarifikacijos žiniaraščių, mokytojų sąrašų, steigėjo įsakymų dėl mokyklos pedagogų atestacijos komisijos bei pedagogų kvalifikacinių kategorijų patvirtinimo kopijų) ir 4 lentelės „11–12 kl. mokytojų kvalifikacijos kategorijos“ duomenų analizė ir jų lyginimas su šalies statistiniais duomenimis apie praeitų metų atestuotus pedagogus pagal kvalifikacines kategorijas (duomenys skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje adresu: http://www.smm.lt.).
2.1.5.
Mokytojai ir vadovai geba naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis.
Informacinių technologijų kursų baigimo pažymėjimų patikrinimas, vadovų, mokytojų ir mokinių anketinė apklausa.
2.2.
Mokyklos vadovai ir vidurinio ugdymo programą mokantys mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją.
Dokumentų (kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų, metinės veiklos programos, metodinių grupių darbo planų) ir 9 lentelės „11–12 kl. mokytojų kvalifikacijos tobulinimas“ duomenų analizė.
3.
Mokinių priėmimas į vidurinio ugdymo programą, grupių sudarymas.
3.1.
Priimant mokinius į vidurinio ugdymo programą maksimaliai vengiama atrankos.
Dokumentų (mokyklos nuostatų, mokinių priėmimo į mokyklą tvarkos, direktoriaus įsakymų mokinių klausimais, dvišalių sutarčių, mokyklos steigėjo sprendimo dėl aptarnavimo teritorijos mokyklai paskyrimo, „Moksleivių abėcėlinės knygos“ (profesinėje mokykloje – „Moksleivių vardinės knygos“), Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimų ir pažymėjimų apskaitos knygos, atvykusių mokinių asmens bylų) analizė, pokalbis su pradėjusiais mokytis pagrindinio ugdymo antrojo koncentro ir / ar vidurinio ugdymo programų mokiniais.
3.2.1.
Mokinių srautai skirstomi į grupes ir mobilias grupes pagal Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas.
Dokumentų (mokinių poreikių tyrimo dokumentų, individualių mokinių ugdymo planų, mokyklos ugdymo plano, dienynų) analizė ir pokalbiai su mokiniais, direktoriaus pavaduotoju ugdymui, atsakingu už profilinį mokymą, klasių auklėtojais.
3.2.2.
Sudaromas mokiniams palankus pamokų tvarkaraštis.
Dokumentų (mokyklos ugdymo plano, individualių mokinių ugdymo planų ir individualių pamokų tvarkaraščių, mokyklos pamokų ir papildomojo ugdymo tvarkaraščių) analizė, pokalbiai su mokiniais.
4.
Ugdymo turinio ir formų pasirinkimo galimybės.
4.1.
Ugdymo turinio planavimas užtikrina mokiniams pasirinkimo galimybes.
Pokalbiai su administracija, metodinių grupių nariais, mokiniais.
Dokumentų (dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programų, teminių mokomųjų dalykų planų, mokytojų tarybos posėdžių protokolų, metodinių grupių protokolų) analizė.
4.2.1.
Sudaromos galimybės mokytis įvairių poreikių mokiniams pagal pasirinktą profilį ir pakraipą.
Pokalbiai su mokiniais, metodinių grupių nariais, metodine taryba, socialine ir specialiąja pedagoge, profesinio orientavimo pedagoge.
Dokumentų (mokyklos ugdymo plano, mokinių individualių ugdymo planų, dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų programų, mokinių poreikių tyrimo dokumentų, profilių ir kursų keitimo tvarkos, mokytojų tarybos posėdžių, metodinių grupių posėdžių protokolų) analizė.
Pagrindas: švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 489 „Profilinio mokymo modelis“.
4.2.2.
Mokiniai turi galimybę pasirinkti įvairių sričių papildomojo ugdymo programas.
Pokalbiai su mokiniais ir papildomojo ugdymo pedagogais bei direktoriaus pavaduotoju ugdymui, atsakingu už papildomąjį ugdymą.
Dokumentų (mokinių poreikių tyrimo dokumentų, papildomojo ugdymo programų, tvarkaraščių, papildomojo ugdymo dienynų, mokyklos ugdymo plano, mokyklos tarybos ir mokytojų tarybos posėdžių protokolų) ir 7 lentelės „11–12 kl. mokinių poreikių tenkinimas paskutiniais m. m. (papildomasis ugdymas)“ duomenų analizė.
4.3.1.
Mokytojai taiko aktyvaus mokymo ir mokymosi metodus.
Mokinių anketavim …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.