LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKymAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKymAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SPECIFIKACIJŲ 2008 m. birželio 4 d. Nr. 3D-308 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 469 punktu ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142), 1 punktu, tvirtinu pridedamas: 1. Išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikaciją. 2. Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikaciją. 3. Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. 4. Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikaciją. 5. Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikaciją. 6. Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikaciją. 7. Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikaciją. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS BIČIŲ PRODUKTŲ IR JŲ MIŠINIŲ SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams, bitynams ir įmonėms, gaminantiems bei realizuojantiems bičių produktus pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius bityno vietos, bičių ganyklos, bičių produktų (medaus, žiedadulkių, bičių duonos, bičių pienelio) (toliau – Produktai) ir bičių produktų mišinių (toliau – mišiniai) gamybos, jų laikymo, fasavimo, tiekimo rinkai reikalavimus. II. BITYNO VIETOS, BIČIŲ GANYKLOS IR PRODUKTŲ GAMYBOS, LAIKYMO, FASAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI 3. Bendrieji reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Produkto gamybos reikalavimai IKP gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. Visi gamybos etapai (nuo augalų, iš kurių bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio Produkto) turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 3.3. Produktų tiekimas rinkai Rinkai patiekiami Produktai turi būti supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant ar vežant nesupakuotus Produktus, jie atskiriami nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. 3.4. Vidaus auditas Ne rečiau kaip kartą per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 3.5. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti 4. Specialieji reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Avilių reikalavimai Leidžiama laikyti bičių šeimas tik iš medienos pagamintuose aviliuose. 4.1.2. Žiedadulkių kiekis Produkte turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos, skaičiuojant nuo bendro Produkte esančio žiedadulkių kiekio. 4.1.3. Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo taros reikalavimai Pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma. 4.1.4. Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio fasavimo indai Nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi. 4.1.5. Įrenginių paruošimo reikalavimai Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti IKP srovinėse linijose, jas reikia išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP. 4.1.6. Atstumas iki taršos šaltinių Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 3 km nuo taršos šaltinių (fabrikų, sąvartynų, fermų, atliekų tvarkymo objektų) sanitarinės apsaugos zonos. 4.1.7. Atstumas nuo kelių Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip: 1500 m nuo magistralinių kelių; 500 m nuo krašto kelių. 4.1.8. Atstumas nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių. 4.1.9. Bičių maitinimo reikalavimai Maitinti bičių šeimas pavasarį ne medumi galima iki tol, kol pražysta kaulavaisiniai augalai. Draudžiama bičių šeimas maitinti įvairių pavidalų cukraus sirupais ar papildais medunešio metu. 4.1.10. Kovos su bičių ligomis priemonės Leidžiama naudoti tik biologines (zootechnines) priemones ir (

1. ar)skruzdžių, oksalo ir pieno rūgštį. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Produktų tinkamumo vartoti terminas Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų. 4.2.2. 5-hidroksimetil-furfurolo (HMF) kiekis meduje Ne daugiau kaip 15 mg kilograme medaus. 4.2.3. Medaus diastazės aktyvumas Ne mažiau kaip 12,3 Gotės vienetų. 4.2.4. Terminio apdorojimo reikalavimai Draudžiama medų apdoroti termiškai. Žiedadulkės (vienos dienos ėmimo) ir bičių duona turi būti išdžiovintos iki 8 proc. drėgnumo, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Bityno teritorijos tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 4.3.2. Bioįvairovės gausinimas Bityno teritorijoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: kamanių, ežių ar lapkirčių bičių gausinimas, apsaugojimas nuo skruzdėlių nenaikinant skruzdėlynų. 4.3.3. Organinių atliekų naudojimas Visos gamybos metu atsirandančios tinkamos kompostuoti organinės kilmės atliekos turi būti kompostuojamos, o vėliau naudojamos augalams tręšti. III. MIŠINIŲ GAMYBOS, LAIKYMO, FASAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI 5. Bendrieji reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 5.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 5.2. Mišinių gamybos reikalavimai Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai (rodyti dokumentais. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. Gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. 5.3. Žaliavos mišiniams Mišinių gamyboje turi būti naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai būtina įrodyti dokumentais. 5.4. Sertifikuotų ir nesertifikuotų žaliavų naudojimas Mišinių gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. 5.5. Įrenginių paruošimo reikalavimai Jeigu IKP ir įprastiniai mišiniai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti IKP srovinėse linijose, jas reikia išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP. 5.6. Mišinių sandėliavimas Mišinius būtina laikyti atskirai nuo įprastinių produktų (atskirose patalpose arba bent jau atskiruose patalpos sektoriuose). 5.7. Mišinių tiekimas rinkai Mišiniai rinkai turi būti tiekiami uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus mišinius, jie turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. 5.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip kartą per metus gamintojas privalo atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 5.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 6. Specialieji reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 6.1. NATŪRALUMAS 6.1.1. Žiedadulkių kiekis mišiniuose Mišiniuose turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos, skaičiuojant nuo bendro mišinyje esančio žiedadulkių kiekio. 6.1.2. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. 6.1.3. Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo tara Pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma. 6.1.4. Bičių pienelio laikymo tara Pagaminta iš stiklo ir sandariai uždaroma. 6.1.5. Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio fasavimo indai Nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi. 6.1.6. Maisto priedų naudojimas Draudžiama naudoti maisto priedus: dažiklius, konservantus, fosfatus, aromato ir skonio stipriklius bei saldiklius, pažymėtus raide E. 6.1.7. Įrenginių plovimo reikalavimai Įrenginiai plaunami karštu vandeniu. 6.2. MAISTINGUMAS 6.2.1. Mišinio tinkamumo vartoti terminas Mišinių tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų. 6.2.2. Mišinio maišymo būdų parinkimas Gamyboje leidžiama naudoti mechaninius procesus. Draudžiama apdoroti mišinius aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. 6.2.3. Mišinio ekstrakcijos būdai Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu (rektifikuotu spiritu), aliejumi. 6.2.4. Mišinio terminis apdorojimas Termiškai apdoroti mišinius draudžiama. 6.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 6.3.1. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS GRŪDŲ, JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ IR DUONOS, PYRAGO BEI MILTINĖS KONDITERIJOS KEPINIŲ SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems javus, perdirbantiems ir realizuojantiems grūdus ir jų perdirbtus produktus (toliau – perdirbti produktai), taip pat iš jų pagamintus gaminius: duoną, pyrago ir miltinės konditerijos kepinius (toliau – kepiniai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės grūdų gamybos (javų auginimo vietos parinkimo, dirvožemio tvarkymo, javų veislių parinkimo, sėjomainų sudarymo, javų tręšimo ir apsaugos priemonių nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų naudojimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų taikymo, produktų laikymo ir vežimo) ir grūdų perdirbimo ir kepinių gamybos (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, grūdų perdirbimo ir kepinių gamybos bei fasavimo būdų taikymo, laikymo ir vežimo) reikalavimus. II. PIRMINĖS GRŪDŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI 3. Bendrieji pirminės grūdų gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Gamybos vietos reikalavimai Grūdų gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų tos pačios rūšies produktų. Tame pačiame ūkyje įprastiniu būdu negalima auginti tos pačios javų veislės arba veislės, kurios negalima lengvai atskirti nuo IKP. Visi grūdų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 3.3. Grūdų sandėliavimas IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira jų apskaita. 3.4. Grūdų tiekimas rinkai Grudai rinkai turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. 3.5. Vietinių veislių naudojimas Naudojamos javų veislės, įtrauktos į kasmet Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro tvirtinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Sėklos turi būti iš savo ūkio arba įsigytos iš registruotų sėklininkystės ūkių, turinčių sėklos sertifikatus. 3.6. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 3.7. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 4. Specialieji pirminės grudų gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Atstumas iki taršos šaltinių Pasėliai turi būti ne arčiau kaip 1 kilometras nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsaugos zonos. 4.1.2. Atstumas nuo kelių Pasėliai turi būti ne arčiau kaip: 50 m nuo magistralinių kelių; 10 m nuo krašto kelių. 4.1.3. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas sėklas. 4.1.4. Mikroelementinių trąšų naudojimas Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis augalininkystės technologijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka. 4.1.5. Sėjomainos reikalavimai Javai (migliniai augalai) toje pačioje vietoje gali būti sėjami ne ilgiau kaip 2 metus iš eilės. Kitus, ne mažiau nei vienerius metus, tame lauke sėjami dviskilčiai pupiniai ar bastutiniai augalai. 4.1.6. Pesticidų naudojimas Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus, turinčius tapačią veikliąją medžiagą, pasėliams galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją. 4.1.7. Plovimo, dezinfekavimo, dezinsekavimo reikalavimai Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik priede nurodytos medžiagos. Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos tik maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Grūdų kokybės reikalavimai Tiekiant grūdus rinkai ar perdirbti neturi būti vizualiai matomų Fusarium, Penicillium ir kitų genčių pelėsinių grybų pažeistų grūdų, sugedusių grūdų, kenksmingųjų augalų sėklų, kūlių ir skalsių. Pesticidų likučių koncentracija turi būti bent 30 proc., o mikotoksinų – 20 proc. mažesnė nei nurodytos teisės aktuose. 4.2.2. Grūdų pirminio tvarkymo procesų parinkimas Grūdams tvarkyti leidžiama naudoti mechaninius procesus. Draudžiama grūdus apdoroti jonizuojančiaisiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus. 4.2.3. Grūdų laikymas ir džiovinimas Laikomų grūdų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 13,5 proc. (masės procentais). Jei grudų drėgnis viršija 13,5 proc., jie turi būti džiovinami. Džiovinant turi būti nuolat stebima grūdų temperatūra. Kviečių ir kukurūzų, skirtų krakmolui ir sirupui gaminti, įkaitimo temperatūra džiovinimo metu neturi viršyti 45 °C, kukurūzų, skirtų maisto koncentratams gaminti, – 30 °C, kitų rūšių grūdų – 50 °C. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas Laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2 kartus per javų vegetacijos periodą, kad piktžolės nesubrandintų sėklų. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 4.3.2. Dirvožemio analizė Kiekvienais metais prieš tręšiant javus nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas penkerius metus visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekį. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko. 4.3.3. Tręšimo planas Kiekvienais metais turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas. Atsižvelgiant į augalų ir dirvožemio savybes, priešsėlį, apskaičiuojamas kiekvienam laukui ar lauko daliai maistinių makromedžiagų poreikis ir parenkama kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, forma, norma, tręšimo laikas ir būdas. 4.3.4. Duomenų registravimas Trąšų pirkimo ir naudojimo laikas ir kiekis turi būti registruojami ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais. 4.3.5. Sėjomainos planavimas Laikantis kiekvienai javų rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos ūkyje turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi. III. GRŪDŲ PERDIRBIMO REIKALAVIMAI 5. Bendrieji perdirbtų produktų gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 5.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 5.2. Grūdinės žaliavos naudojimo reikalavimai Perdirbtų produktų gamyboje pagal Taisykles sertifikuotos žaliavos turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais. Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. 5.3. Gamybos vietos reikalavimai Visi perdirbtų produktų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 5.4. Atsekamumas Turi būti užtikrintas perdirbtų produktų gamybos grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių. 5.5. Įrenginių paruošimo reikalavimai Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 6.1.3 punkte nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP. 5.6. Perdirbtų produktų sandėliavimas IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba atskirame patalpos sektoriuje ar aruode, tvarkoma atskira jų apskaita. 5.7. Perdirbtų produktų tiekimas rinkai Perdirbti produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. 5.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 5.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 6. Specialieji perdirbtų produktų gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 6.1. NATŪRALUMAS 6.1.1. Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.). Maisto priedų naudoti negalima. 6.1.2. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. 6.1.3. Įrenginių valymo reikalavimai Įrenginiai valomi naudojant vakuuminius dulkių siurblius ir kitas sausojo valymo priemones su sąlyga, kad nebūtų viršijamas leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis. Esant būtinumui, įrenginiams plauti ar dezinfekuoti leidžiama naudoti šios specifikacijos priede nurodytas medžiagas. 6.2. MAISTINGUMAS 6.2.1. Perdirbtų produktų tinkamumo vartoti terminas Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų. 6.2.2. Gamybos procesų parinkimas Produktą perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus. Draudžiama perdirbtą produktą apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. 6.2.3. Perdirbtų produktų maistingumo ženklinimas Perdirbtiems produktams privalomas maistingumo ženklinimas. 6.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 6.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, šiukšlės turi būti uždarose talpyklose, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 6.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. IV. KEPINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI 7. Bendrieji kepinių gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 7.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 7.2. Žaliavos naudojimo reikalavimai Kepinių gamyboje pagal Taisykles sertifikuotos žaliavos turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais. Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. 7.3. Gamybos vietos reikalavimai Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 7.4. Atsekamumas Turi būti užtikrintas kepinių gamybos grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių. 7.5. Įrenginių paruošimo reikalavimai Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP. 7.6. Kepinių sandėliavimas IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita. 7.7. Kepinių tiekimas rinkai Kepiniai rinkai patiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. 7.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 7.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 8. Specialieji duonos ir pyrago kepinių gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 8.1. NATŪRALUMAS 8.1.1. Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai Duonos ir pyrago kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.). Maisto priedus naudoti draudžiama. 8.1.2. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. 8.1.3. Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai Patalpoms, įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos. 8.2. MAISTINGUMAS 8.2.1. Duonos ir pyrago kepinių tinkamumo vartoti terminas Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų. 8.2.2. Gamybos procesų parinkimas Duonos ir pyrago kepinių gamybai leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos būdus, pvz., su natūraliais raugais arba įmaišais. Draudžiama duonos ir pyrago kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. 8.2.3. Juoduotos druskos naudojimas Duonos ir pyrago kepinių gamybai turi būti naudojama tik juoduotoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. 8.2.4. Maistinė vertė Duona ir pyrago kepiniai turi atitikti vieną ar kelis iš šių reikalavimų: 8.2.4.1. Skaidulinės medžiagos 100 g duonos ar pyrago kepinio yra ne mažiau kaip 3 g natūralių skaidulinių medžiagų. 8.2.4.2. Valgomoji druska Duonos ir pyrago kepinio gamybai valgomosios druskos naudojama ne daugiau kaip 1,5 proc. miltų masės. 8.2.4.3. Cukrus Duonos saldumas gaunamas natūraliai, plikinio cukrinimo metu, nenaudojant cukraus ar kitų saldinimo medžiagų (pvz., marmelado) priedų. 8.2.5. Duonos ir pyrago kepinių maistingumo ženklinimas Duonos ir pyrago kepiniams privalomas maistingumo ženklinimas. 8.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 8.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 8.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. 9. Specialieji miltinės konditerijos kepinių gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 9.1. NATŪRALUMAS 9.1.1. Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai Miltinės konditerijos kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. Maisto priedų, išskyrus Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reglamentuojamus cheminius puriklius (tešlos kildymo medžiagas), naudoti negalima. 9.1.2. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. 9.1.3. Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos. 9.2. MAISTINGUMAS 9.2.1. Miltinės konditerijos kepinių tinkamumo vartoti terminas Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų. 9.2.2. Gamybos procesų parinkimas Leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos būdus. Draudžiama miltinės konditerijos kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus. 9.2.3. Energinė vertė Miltinės konditerijos kepinių gamybai naudojama bent 10 proc. mažiau cukraus nei gaminant tos grupės produktus įprastinėmis sąlygomis. 9.2.4. Miltinės konditerijos kepinių maistingumo ženklinimas Miltinės konditerijos kepiniams privalomas maistingumo ženklinimas. 9.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 9.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 9.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. _________________ Išskirtinės kokybės grudų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacijos priedas MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (
2. ar)indus leidžiama naudoti šias medžiagas: 1. skystąjį muilą; 2. vandenį ir garus; 3. kalkių pieną; 4. kalkes; 5. orines kalkes; 6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; 7. natrio hidroksidą; 8. kalio hidroksidą; 9. vandenilio peroksidą; 10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; 11. etilo alkoholį; 12. formaldehidą; 13. natrio karbonatą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkio subjektams, gaminantiems, tiekiantiems rinkai ar naudojantiems kombinuotuosius pašarus ar lesalus ir kiaulėms, galvijams ir paukščiams, auginamiems pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), šerti skirtus pašarų papildus (toliau – Pašarai), taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius Pašarų ir papildų gamybos reikalavimus. II. PAŠARŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO REIKALAVIMAI 3. Bendrieji reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams (toliau – IKP) skirta Pašarų gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Reikalavimai Pašarų gamintojui Subjektai, gaminantys, tiekiantys ar naudojantys Pašarus ar pašarines žaliavas, turi būti patvirtinti ir (
3. ar)įregistruoti Ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, įregistravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-607 (Žin., 2006, Nr. 5-175), nustatyta tvarka. 3.3. Žaliavų kilmės reikalavimai Ne mažiau kaip 70 proc. Pašarų gamybai skirtų žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 3.4. Pašarų tiekimo rinkai reikalavimai Pašarai turi atitikti Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-595 (Žin., 2004, Nr. 163-5959), bei Taisyklių reikalavimus. Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti žaliavų bei Pašarų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti jų atsekamumą. 3.5. Pašarų sandėliavimo reikalavimai Pašarai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių pašarų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. Visi subjektai, užsiimantys pašarų ūkio veikla, turi tvarkyti apskaitą, kurioje nurodyti duomenys, užtikrinantys Pašaro atsekamumą. 3.6. Patalpų priežiūros reikalavimai Įmonės patalpų dezinfekcijai leidžiama naudoti tik medžiagas, išvardytas šios specifikacijos 1 priede. 3.7. Kenkėjų naikinimo reikalavimai Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. 3.8. Įrenginių priežiūros reikalavimai Jeigu Pašarai perdirbami tais pačiais įrenginiais kaip ir įprastiniai, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant Pašarų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuoju būdu arba bent vienu ciklu IKP pašarams skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP Pašarai. Esant būtinumui, įrenginius plauti ir dezinfekuoti leidžiama šios specifikacijos 1 priede išvardytomis medžiagomis. 4. Specialieji reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Žaliavų apdorojimo reikalavimai Draudžiama Pašarų žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės detoksikuojančius preparatus. 4.1.2. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Gaminant Pašarus ir jų priedus ribojamas genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimas. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus genetiškai modifikuotus sojų rupinius, neviršijant 12 proc. – penimoms kiaulėms, 18 proc. – paršeliams ir 30 proc. – paukščiams. 4.1.3. Pašarų priedų naudojimo reikalavimai Pašarų gamybai galima naudoti tik maistinius (vitaminai, mikroelementai, aminorūgštys) ir zootechninius (fermentai, probiotikai, prebiotikai, fitabiotikai) pašarų priedus, palankiai veikiančius sveikų gyvūnų produktyvumą ar aplinką. Paukščių sveikatai stiprinti gali būti naudojami kokcidiostatai. Pašarai turi būti paruošti be augimą skatinančių priedų. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Pašarų gamybos reikalavimai Pašarai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą, skirtą konkrečiai gyvūnų bei tos rūšies gyvūnų amžiaus grupei. Draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus išvardytas šios specifikacijos 2 priede. Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc. 4.2.2. Pašarų žaliavų reikalavimai Grūdų drėgnis neturi viršyti 14 proc. Fuzariozinių ir sugedusių grūdų, skalsių, kūlių priemaišų, kenksmingųjų augalų sėklų kiekis grūduose neturi viršyti „Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ grupės standartuose nurodytų maksimalių leistinų dydžių. 4.2.3. Pašarų šviežumas Pašarų tinkamumo naudoti terminas bent 1/5 trumpesnis, nei nustatytas tai pašarų grupei, gaminant įprastiniu būdu. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 4.3.2. Gamybos atliekų panaudojimas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. _________________ Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 1 priedas MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (
4. ar)indus leidžiama naudoti šias medžiagas: 1. skystąjį muilą; 2. vandenį ir garus; 3. kalkių pieną; 4. kalkes; 5. orines kalkes; 6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; 7. natrio hidroksidą; 8. kalio hidroksidą; 9. vandenilio peroksidą; 10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; 11. etilo alkoholį; 12. formaldehidą; 13. natrio karbonatą. _________________ Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 2 priedas PAŠARŲ GAMYBAI LEISTINI NAUDOTI GYVŪNINIAI PRODUKTAI IR GAMINIAI Gaminant išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams skirtus pašarus ir papildus, leidžiama naudoti tik šiuos gyvūninės kilmės produktus ir gaminius: 1. Pienas ir jo produktai: pienas, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milteliai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai. 2. Kiaušiniai ir jų gaminiai, skirti paukščių pašarui. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS MĖSOS IR JOS GAMINIŲ SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiamiems gyvulius (galvijus ir kiaules), atliekantiems skerdenų sudalijimą ir išpjaustymą bei tiekiantiems rinkai šviežią mėsą ir iš jos pagamintus mėsos gaminius (toliau – Mėsos gaminiai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius gyvulių auginimo (šėrimo, laikymo ir jų priežiūros), gyvulių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (
5. ar)išpjaustymo, Mėsos gaminių gamybos reikalavimus. II. GYVULIŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI 3. Bendrieji gyvulių auginimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Gyvulių auginimas, pašarų gamyba IKP skirtų gyvulių auginimas (nuo gimimo pagal įrašus kilmės knygoje) ir pašarų gamyba turi būti atskirta nuo įprastinės gamybos būdu auginamų gyvulių ir gaminamų pašarų viso gamybos proceso metu. Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai IKP, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami tik kitų nei pagal šią specifikaciją auginamų rūšių gyvuliai. Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. 3.3. Pašarų reikalavimai Kombinuotieji pašarai turi būti gaminami pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginti savame ar kitame ūkyje, auginančiame IKP ar ekologinę produkciją. Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti pašarų pirkimo/ pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą. 3.4. Gyvulių veislės Naudojamos mėsinių gyvulių ar antros eilės jų mišrūnų veislės. 3.5. Gyvulių auginimo ir laikymo reikalavimai Galvijų tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio 1 ha žemės ūkio naudmenų. Penint uždarose patalpose, garde turi būti ne daugiau kaip 20 galvijų ir vienam galvijui ne mažiau kaip 4 kv. m grindų ploto. Penimų kiaulių garde turi būti ne daugiau kaip 25 vnt. Grindų plotas vienai penimai kiaulei iki 100 kg turi būti 1,4 kv. m, o daugiau kaip 100 kg kiaulei – 2 kv. m. 3.6. Gyvūnų gerovės reikalavimai Šiltuoju metų laikotarpiu, kol leidžia oro sąlygos (oro temperatūra ne žemesnė nei 0°C), bet ne trumpiau nei 150 dienų per metus, galvijai laikomi ganyklose. Žurnale turi būti įrašoma ganymo trukmė. Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Tvartuose turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas. Laikant gyvulius storo kraiko tvartuose, jis turi būti kas dieną pakreiktas sausu kraiku. 3.7. Gyvulių atsekamumas Ūkyje turi būti pildomas gyvulių apskaitos žurnalas, kurį sertifikavimo įstaiga galėtų patikrinti bet kuriuo metu. Žurnale turi būti pateikiama išsami bandos arba pulko tvarkymo sistema ir nurodoma tokia informacija: – pagal rūšis apie gyvūnus, atvykstančius į ūkį: kilmė ir atvykimo data, tapatybės nustatymo žyma ir veterinarinės tarnybos įrašas, – apie gyvūnus, išvežamus iš ūkio: amžius, kiekis vienetais, masė, jei skerdžiami, tapatybės nustatymo žyma ir paskirties vieta. 3.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 3.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 4. Specialieji gyvulių auginimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Atstumas iki taršos šaltinių Gyvuliai turi būti ganomi ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsaugos zonų. 4.1.2. Atstumas nuo kelių Gyvuliai turi būti ganomi ne arčiau kaip: 50 m nuo magistralinių kelių; 10 m nuo krašto kelių. 4.1.3. Pašarų konservavimo reikalavimai Žaliesiems pašarams konservuoti negali būti naudojami konservantai, išskyrus druską bei biologinius silosavimo priedus (inokuliantus). 4.1.4. Toksiškų pesticidų augalų apsaugai naudojimas Draudžiama augalų, naudojamų gyvulių pašarui, apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje paženklinamus rizikos fraze – „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T*“ ) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „ Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją. 4.1.5. Gyvulių veterinarinės priežiūros reikalavimai Gydant gyvulius, leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus ir veterinarijos gydytojo išrašytus veterinarinius vaistus. Po gydymo veterinariniais vaistais jų išlaukos laikotarpis iki skerdimo turi būti bent 2/3 ilgesnis už rekomenduojamą tam preparatui. Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo gyvuliai negali būti gydomi veterinariniais vaistais. 4.1.6. Auginimo trukmė Gyvulių auginimo trukmė: bekonų – ne trumpesnė nei 7 mėnesių; galvijų – ne ilgesnė nei 18 mėnesių, išskyrus nurodytuosius 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 700/2007 dėl prekybos dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa (OL 2007 L 161, p. 1). 4.1.7. Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai Patalpoms, aptvarams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Pašarų sudėtis Penėjimo laikotarpiu galvijų davinyje stambieji ir sultingieji pašarai (bulvės, šakniavaisiai ir kt.) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės, kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 30 proc. Penimų kiaulių racione kombinuotieji pašarai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc., sultingieji – ne mažiau kaip 20 proc., kiti pašarai – iki 10 proc. energinės vertės. 4.2.2. Pašarų sudėtis ganykliniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai galvijams turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc., o kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 20 proc. raciono energinės vertės. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Ūkio / įmonės tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 4.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. Organinės gamybos atliekos, netinkamos gyvuliams šerti, turi būti kompostuojamos. 4.3.3. Azoto kiekio ribojimas ganyklose, pievose Per metus į dirvą patenkančio bendro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant gyvulius) kiekis neturi viršyti 140 kg vienam hektarui. III. GYVULIŲ SKERDIMO, SKERDENŲ SUDALIJIMO IR (AR) IŠPJAUSTYMO REIKALAVIMAI 5. Bendrieji gyvulių skerdimo, apdorojimo, skerdenų sudalijimo ir (
6. ar)išpjaustymo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 5.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 5.2. Gyvulių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (
7. ar)išpjaustymo reikalavimai IKP skirtų gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (
8. ar)išpjaustymas viso gamybos proceso metu turi būti vykdomas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu skerdžiamų ir apdorojamų gyvulių. Gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (
9. ar)išpjaustymas turi būti atliekamas tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. 5.3. Gyvulių patikra prieš skerdimą Veterinarijos gydytojas patikrina atvežtų skersti gyvulių sveikatos būklės dokumentus, tapatybę, apžiūri gyvulius ir išduoda leidimą skersti. Prieš skerdimą gyvulių poilsio trukmė turi būti 2–3 valandos. Pavargusių, sukaitusių ir neramių gyvulių skerdimas atidedamas ne trumpiau nei 6 valandoms. 5.4. Įrenginių paruošimas Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 1 priede nurodytomis medžiagomis. 5.5. Apdorotų skerdenų reikalavimai Rinkai ir perdirbti (išpjaustyti ir mėsos gaminių gamybai) tiekiamos S, E ir U raumeningumo klasės kiaulių skerdenos bei E, U ir R raumeningumo klasės galvijų skerdenos. Skerdžiant gyvulius mažose skerdyklose, kurios skerdenų neklasifikuoja pagal raumeningumo klases, galvijų skerdenų masė turi būti ne mažesnė nei 180 kg, o kiaulių skerdenų lašinių storis tarp 5 ir 6 nugaros slankstelių ne didesnis kaip 2,5 cm. 5.6. Skerdenų sandėliavimas IKP skerdenos ar jų dalys turi būti laikomos atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. 5.7. Skerdenų tiekimas išpjaustyti, perdirbti ar rinkai Skerdenos išpjaustyti, perdirbti pateikiamos paženklintos taip, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gyvulių gimimo viso gamybos proceso metu. Tiekiant skerdenas ar sudalytas skerdenas, ar išpjaustytas skerdenų dalis rinkai, jos turi būti paženklintos pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Sudalytos ir (
10. ar)išpjaustytos skerdenų dalys rinkai pateikiamos įvyniotos arba supakuotos. 5.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 5.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 6. Specialieji gyvulių skerdimo, skerdenų apdorojimo, sudalijimo ir (
11. ar)išpjaustymo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 6.1. NATŪRALUMAS 6.1.1. Skerdimo reikalavimai Apsvaigintiems gyvuliams turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas. Kraujo nuleidimas galvijams turi trukti ne trumpiau kaip 10 minučių, o kiaulėms – ne trumpiau nei 8 minutes. 6.1.2. Skerdenų atšaldymas ir brandinimas Po skerdimo skerdenos ne trumpiau kaip 24–48 val. atšaldomos nuo –1°C iki +4°C temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6°C skerdenų vidinės temperatūros. Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms) įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje nuo 0°C iki +2 °C temperatūroje ne trumpiau kaip: kiaulių skerdenos – 6 paras, galvijų skerdenos – 7 paras įskaitant atšaldymo laikotarpį. Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti ne didesnis nei 5,8. 6.1.3. Išpjaustytos mėsos laikymo reikalavimai Atšaldytos skerdenos sudalijamos ir išpjaustomos ne aukštesnės kaip +12 °C aplinkos temperatūros patalpoje. Išpjaustyta mėsa laikoma ne aukštesnėje kaip +6 °C. 6.1.4. Maisto priedų naudojimas Šviežiai mėsai draudžiama naudoti maisto priedus, išskyrus pakavimą inertinių dujų atmosferoje. 6.1.5. Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos. 6.2. MAISTINGUMAS 6.2.1. Išpjaustytos mėsos jusliniai reikalavimai Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių raumenys ypač–standus (įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina), paviršius sausas, spalva būdinga šviežios mėsos spalvai – nuo šviesiai rausvos iki švelniai raudonos, kvapas būdingas šviežiai mėsai, be pašalinio kvapo. 6.2.1. Tinkamumo vartoti terminas Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių, išpjaustytos mėsos tinkamumo vartoti terminas turi būti pagrįstas mikrobiologiniais tyrimais ir trumpesnis bent 1 para, skaičiuojant nuo toje įmonėje patvirtinto įprastinėmis sąlygomis apdorotų tokių produktų tinkamumo vartoti termino. IV. MĖSOS GAMINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI 7. Bendrieji Mėsos gaminių gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 7.1. Žinios apie Taisykles Įmonės darbuotojai, tiesiogiai susiję su KP, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 7.2. Mėsos gaminių gamybos vieta Visi Mėsos gaminių gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. 7.3. Žaliavų naudojimo reikalavimai IKP gamyboje naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. IKP gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. 7.4. Mėsos gaminių kokybės ir klasifikavimo reikalavimai KP turi būti ne žemesnės kaip aukščiausios rūšies, o šių Mėsos gaminių rodikliai (mėsos baltymų be kolageno, riebalų, drėgmės kiekiai) turi atitikti 2 priede išdėstytus reikalavimus. 7.5. Įrenginių paruošimas Jeigu IKP ir įprasti Mėsos gaminiai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti KP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti KP, įrenginius reikia išplauti 1 priede nurodytomis medžiagomis. 7.6. Sandėliavimo reikalavimai KP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių gaminių atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. Tvarkoma atskira Mėsos gaminių apskaita. 7.7. Mėsos gaminių tiekimo rinkai reikalavimai Mėsos gaminiai rinkai pateikiami pirminėje pakuotėje ir (arba) uždarose fasuotėse turi būti paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. 7.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 7.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 8. Specialieji Mėsos gaminių gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 8.1. NATŪRALUMAS 8.1.1. Mėsos gaminių žaliavos reikalavimai Mėsos gaminių sudėtyje mėsa negali būti pakeista ne mėsos kilmės sudėtinėmis dalimis, negali būti mėsos pakaitalų, mėsos užpildų, mechaniškai atskirtos mėsos. 8.1.2. Mėsos gaminių sudėties reikalavimai Mėsos gaminiai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys, neviršijant 10 proc., naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. 8.1.3. Maisto priedų naudojimas IKP gamyboje gali būti naudojami tik šie Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reglamentuojami maisto priedai: konservantas (natrio nitritas) ne daugiau kaip 3/4 šioje normoje leistino kiekio; tik virtoms dešroms, dešrelėms, sardelėms – antioksidantai (askorbo rūgštis ir jos natrio druska). 8.1.4. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Negalima naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. 8.1.5. Plovimo ir dezinfekavimo reikalavimai Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos. 8.2. MAISTINGUMAS 8.2.1. Tinkamumo vartoti terminas Virtoms dešroms, dešrelėms ir sardelėms tinkamumo vartoti terminas – ne ilgesnis kaip 8 paros. Kitų Mėsos gaminių tinkamumo vartoti terminas turi būti nustatytas vadovaujantis IKP mėginių, pagamintų pagal šios specifikacijos reikalavimus, mikrobiologiniu tyrimu. 8.2.2. Terminis apdorojimas Gaminant Mėsos gaminius, terminis apdorojimas atskiroms Mėsos gaminių grupėms atliekamas neviršijant temperatūros ir technologijos režimų. 8.2.3. Technologinio proceso reikalavimai Gaminant Mėsos gaminius naudojami ilgalaikio mėsos sūdymo, brandinimo, vytinimo būdai, rūkymui naudojamos tik natūralios medžiagos (malkos, pjuvenos). 8.2.4. Ženklinimo reikalavimai Privalomas maistingumo ženklinimas. 8.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 8.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 8.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. _________________ Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijos 1 priedas MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (
12. ar)indus leidžiama naudoti šias medžiagas: 1. skystąjį muilą; 2. vandenį ir garus; 3. kalkių pieną; 4. kalkes; 5. orines kalkes; 6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; 7. natrio hidroksidą; 8. kalio hidroksidą; 9. vandenilio peroksidą; 10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; 11. etilo alkoholį; 12. formaldehidą; 13. natrio karbonatą. _________________ Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijos 2 priedas IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS MĖSOS GAMINIŲ KOKYBĖS RODIKLIAI Mėsos gaminiai, gaminių grupės Mėsos baltymų be kolageno kiekis, ne mažiau kaip, % Drėgnis, ne daugiau kaip, % Riebalų kiekis, ne daugiau kaip, % Virtos dešros 11,0 66,0 17,0 Virtos dešrelės ir sardelės 12,0 65,0 20,0 Šaltai rūkytos dešros 20,0 33,0 30,0 Šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai 27,0 45,0 – Aukščiausios rūšies skilandis 28,0 33,0 30,0 Vytintos dešros ir dešrelės 21,0 30,0 35,0 Vytinti gabaliniai mėsos gaminiai 32,0 34,0 – Mažai rūkytos dešros ir dešrelės 24,0 42,0 22,0 Sūdyti lašiniai – 16,0 – _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PAUKŠTIENOS GAMYBOS SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiantiems paukščius (namines vištas, antis, žąsis, kalakutus, perlines vištas) (toliau – paukščiai), atliekantiems paukščių skerdenų išpjaustymą ir paukštienos pakavimą, taip pat tiekiantiems rinkai paukštieną ir jos išpjaustytus produktus (toliau – Produktai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius paukščių auginimo (lesinimo, laikymo ir priežiūros) ir paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (
13. ar)išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimus. II. PAUKŠČIŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI 3. Bendrieji paukščių auginimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Reikalavimai lesalų gamybai Kombinuotieji paukščių lesalai turi būti gaminami pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo /pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą. 3.3. Paukščių atsekamumas Turi būti užtikrintas atsekamumas nuo paukščių selekcijos viso gamybos proceso metu. Paukščių auginimo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi mažiausiai 3 metus. 3.4. Paukščių susirgimo prevencija Kiekviename paukščių auginimo pastate prie įėjimo turi būti sanitarinis barjeras ar patalpa. Sanitarinės pertraukos tarp skirtingų paukščių pulkų auginimo ne trumpesnės kaip 14 dienų po dezinfekcijos. 3.5. Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai Patalpoms, aptvarams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik priede nurodytos medžiagos. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. 3.6. Gyvūnų gerovės reikalavimai Kraikas paukštidėje turi būti sausas, minkštas ir be plutos. Paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas 3.7. Paukščių laikymo reikalavimai Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. Bendras paukščių auginimo plotas auginimo vietoje ne didesnis nei 2000 m2, ne daugiau kaip 4 pastatai. Paukščių tankis patalpose (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) 1 m2 yra ne didesnis nei nustatyta laisvai auginamiems paukščiams 1991 m. birželio 5 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 1538/91, nustatančio išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 272), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2007 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1474/2007 (OL 2007 L 329, p. 14), IV priede. Paukščių laikymo patalpa turi būti suskirstyta pertvaromis į gardelius, ne didesnius kaip 125 m2. 3.8. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 3.9. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 4. Specialieji paukščių auginimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Laisvas paukščių laikymas Kai leidžia oro sąlygos, paukščiai turi turėti galimybę laisvai išeiti į aptvarus po atviru dangumi. Vienam paukščiui tenkantis aptvaro po atviru dangumi plotas (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) ne mažesnis nei nustatyta laisvai auginamiems paukščiams (reglamento (EEB) Nr. 1538/91 IV priede). 4.1.2. Paukščių auginimo reikalavimai Auginamos mėsos gamybai skirtos paukščių veislės. Naudojamas ekstensyvusis auginimo būdas. Paukščių skerdimo amžius turi būti ne mažesnis nei nustatyta laisvai auginamiems paukščiams (reglamento (EEB) Nr. 1538/91 IV priedo b punkte). 4.1.3. Paukščių gydymas veterinariniais vaistais Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik oficialiai registruotus veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą. Po paukščių gydymo jų išlaukos laikotarpis turi būti dvigubai ilgesnis už nustatytąjį tam preparatui. Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo paukščiai negali būti gydomi veterinariniais vaistais. 4.1.4. Vaistinių lesalų naudojimas Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gydytojo receptą. 4.1.5. Paukščių alkinimas Prieš išvežimą į skerdyklą paukščiai alkinami ne mažiau kaip 6 val. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Lesalų sudėties reikalavimai Penėjimo laikotarpiu (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) lesale turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Riebalų kiekis lesale negali viršyti 6 proc. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Poveikio aplinkai mažinimas Išėjimas į lauką ir laisvo laikymo vieta turi būti apauginta žole ir (arba) medžiais. 4.3.2. Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 4.3.3. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. III. PAUKŠČIŲ SKERDIMO, SKERDENŲ SUDALIJIMO IR (AR) IŠPJAUSTYMO, PAKAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI 5. Bendrieji paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (
14. ar)išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 5.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 5.2. Skerdimo ir išpjaustymo reikalavimai Skerdimas ir išpjaustymas turi būti atliekamas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastiniu būdu užaugintų paukščių skerdimo ir išpjaustymo. 5.3. Įrenginių paruošimas Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginiai turi būti išplaunami kaip nurodyta 6.1.4 punkte. 5.4. Produkto sandėliavimas IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. 5.5. Produkto tiekimo rinkai reikalavimai Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. 5.6. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 5.7. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 6. Specialieji paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (
15. ar)išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 6.1. NATŪRALUMAS 6.1.1. Skerdimo reikalavimai Prieš skerdimą paukščiai turi turėti mažiausiai 30 min. poilsio. Paukščiai turi būti pakabinami užtemdytoje ir ramioje aplinkoje. Kraujo nuleidimas turi trukti ne trumpiau kaip 1 min 6.1.2. Atšaldymo reikalavimai Atšaldymas turi būti atliekamas sausu būdu ir trukti nuo 2 val. iki 6 val., atsižvelgiant į šaldymo įrangą. 6.1.3. Skerdenos išvaizda Skerdena be įplėšimų, odos pažeidimų, kraujosruvų, subraižymų, be kaulų lūžių, be nuospaudų. Oda sausa. Supakuotų skerdenų ir jų dalių fasuotės sienelės be drėgmės (kondensato) pėdsakų. 6.1.4. Plovimo ir dezinfekavimo reikalavimai Patalpoms, įrangai, indams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos specifikacijos priede išvardytos medžiagos. 6.2. MAISTINGUMAS 6.2.1. Paukštienos juslinės savybės Aiškiai išreikštas malonus ir natūralus šviežios paukštienos kvapas. Krūtinės ir šlaunų raumenys standūs, oda gelsvo atspalvio. 6.2.2. Termiškai apdorotos paukštienos juslinės savybės Termiškai apdorojant paukštieną (kepant ar verdant) jaučiamas aiškus jos aromatas, po terminio apdorojimo mėsa minkšta, raumenys išlaiko formą. 6.2.3. Ženklinimo reikalavimai Etiketėje turi būti nurodomas skerdenos ar jos dalies maistingumas. 6.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 6.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Teritorija turi būti švari, būtina pašalinti šiukšles, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 6.3.2. Gamybos atliekų panaudojimas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. _________________ Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacijos priedas MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, {RENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (
16. ar)indus leidžiama naudoti šias medžiagas: 1. skystąjį muilą; 2. vandenį ir garus; 3. kalkių pieną; 4. kalkes; 5. orines kalkes; 6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; 7. natrio hidroksidą; 8. kalio hidroksidą; 9. vandenilio peroksidą; 10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; 11. etilo alkoholį; 12. formaldehidą; 13. natrio karbonatą. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PIENO IR JO GAMINIŲ SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems galvijus, realizuojantiems bei perdirbantiems pieną ir iš jo gaminantiems gaminius (toliau – Gaminiai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal taisykles. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės gamybos (galvijų (telyčių ne vėliau kaip nuo 8 mėnesių amžiaus ir melžiamų karvių) šėrimo ir priežiūros, žalio karvių pieno (toliau – pienas) gamybos, realizavimo) ir perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, perdirbimo ir realizavimo) reikalavimus. II. PIRMINĖS GAMYBOS REIKALAVIMAI 3. Bendrieji pirminės gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Galvijų laikymo ir pašarų gamybos reikalavimai Kombinuotieji pašarai turi būti gaminami pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. Galvijų laikymas ir pašarų gamyba turi būti atskirta nuo įprastinės gamybos būdu laikomų galvijų ir gaminamų pašarų viso gamybos proceso metu. Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai išskirtinės kokybės pieną, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami ir laikomi tik kitų rūšių nei išskirtinės kokybės produkcijai skirti pieniniai gyvuliai. Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 3.3. Gyvūnų gerovės reikalavimai Šiltuoju metų laikotarpiu, kol leidžia oro sąlygos (oro temperatūra ne žemesnė nei 0 °C) kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 150 dienų per metus, galvijai laikomi ganyklose. Galvijai turi būti nuolatos aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Laikant uždarose patalpose, vienai karvei turi būti ne mažiau kaip 6 m2 grindų ploto. Kai leidžia oro sąlygos, turi būti sudaryta galimybė galvijus reguliariai išleisti į lauką (mocionas ar pan.). Tvartuose turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus bei dirbtinis apšvietimas, leidžiantis kruopščiai bet kuriuo paros metu apžiūrėti galvijus. Laikant gyvulius storo kraiko tvartuose, jis turi būti kas dieną pakreiktas sausais pakratais. 3.4. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 3.5. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus. 4. Specialieji pirminės gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Ganyklų atstumas iki taršos šaltinių Galvijai ganomi ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsaugos zonos ir ne arčiau kaip: 50 metrų nuo magistralinių kelių; 10 metrų nuo krašto kelių. 4.1.2. Pašarų sudėties reikalavimai: Negali būti naudojami gyvūniniai produktai, išskyrus nurodytuosius 1 priede. Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginti savame ar kitame ūkyje, auginančiame IKP ar ekologinę produkciją. 4.1.3. Galvijų šėrimo racionas Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės. Tvartiniu periodu galvijų dienos racione stambieji ir sultingieji pašarai pagal energinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. 4.1.4. Pašarams auginamų augalų apsaugos priemonės Saugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, reikia vengti pesticidų naudojimo. Draudžiama augalų apsaugai naudoti labai nuodingus (ženklinamus rizikos fraze „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją. 4.1.5. Pašarų konservavimo reikalavimai Žaliesiems pašarams konservuoti negali būti naudojami konservantai, išskyrus druską bei biologinius silosavimo priedus (inokuliantus). 4.1.6. Vandens kokybės reikalavimai Pirminiam pieno apdorojimui skirtas vanduo turi atitikti geriamajam vandeniui skirtus reikalavimus pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). 4.1.7. Veterinarinės priežiūros reikalavimai Po galvijų gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais preparatais išlaukos laikotarpiai dvigubai ilgesni už rekomenduojamą tam preparatui. Jei buvo gydoma preparatais, kurie neturi oficialiai rekomenduojamo išlaukos termino, po gydymo jis turi būti ne trumpesnis kaip 48 valandos. 4.1.8. Pieno bendras bakterinis užterštumas Pieno bakterinis užterštumas įvertinamas pagal trijų tyrimų geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas pieno bendro bakterinio užterštumo vidurkis yra didesnis nei reikalaujama ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas. 4.1.9. Pieno užterštumas somatinėmis ląstelėmis Pieno užterštumas somatinėmis ląstelėmis įvertinamas pagal trijų tyrimų geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas somatinių ląstelių skaičius daugiau kaip 400 tūkst./ml ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Pieno maistingumas Pieno baltymų ir riebalų vidutinis metinis kiekis turi būti didesnis už bazinę pieno baltymų ir riebalų normą ne mažiau kaip 10 proc. 4.2.2. Pieno realizavimo terminai Pienas turi būti perduotas perdirbimo įmonei ne vėliau kaip per 16 val. nuo pamelžimo. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Ganymo reikalavimai Ūkyje galvijų tankis ne didesnis kaip 1,4 SG vienam hektarui valdomos žemės. 4.3.2. Ganyklų tręšimo planas Jei ganyklos tręšiamos, turi būti sudaromas tręšimo planas numatant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą. Šio plano turi būti laikomasi. 4.3.3. Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai Patalpoms, aptvarams, melžimo įrangai, indams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos specifikacijos 2 priede išvardytos medžiagos. Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. 4.3.4. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. Organinės gamybos atliekos, netinkamos šerti gyvuliams, turi būti kompostuojamos. III. PERDIRBIMO REIKALAVIMAI 5. Bendrieji perdirbimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 5.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 5.2. Pieno naudojimo reikalavimai Visas Gaminių gamyboje naudojamas pienas turi būti sertifikuotas pagal Taisykles ir tai turi būti įrodyta dokumentais. 5.3. Gaminio atsekamumas Turi būti užtikrintas grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių. 5.4. Gaminių sandėliavimas Gaminiai turi būti sandėliuojami atskirai nuo įprastinių gaminių, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira Gaminių apskaita. 5.5. Įrenginių ir patalpų paruošimas Jeigu IKP ir įprastiniai gaminiai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti IKP ir įprastinių gaminių susimaišymo, prieš pradedant perdirbti IKP srovinėse linijose, jas reikia išplauti arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminti produktai negali būti ženklinami kaip IKP. Plauti ar dezinfekuoti įrenginius ir patalpas leidžiama šios specifikacijos 2 priede išvardytomis medžiagomis. 5.6. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 5.7. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą arba organizuoti papildomus tyrimus. 5.8. Gamybos vietos reikalavimai Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. 6. Specialieji perdirbimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 6.1. NATŪRALUMAS 6.1.1. Pieno perdirbimo terminai Pienas turi būti pradėtas perdirbti per 28 val. nuo pamelžimo arba per 12 val. nuo atvežimo į įmonę. 6.1.2. Gaminio sudėtis Gaminiuose sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis. 6.1.3. Geriamojo pieno sudėtis Geriamasis pienas gali būti gaminamas tik iš nenormalizuoto pieno. 6.1.4. Tinkamumo vartoti terminas Tinkamumo vartoti terminas turi būti mažiausiai 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintai tai gaminių grupei. 6.1.5. Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai Negalima naudoti maisto priedų. Gamybai gali būti naudojamos tik vietinės gamybos sudedamosios dalys. Nevietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. 6.1.6. Gaminio skonis, kvapas Gaminiai turi išsiskirti šviežumu, natūralaus pieno skoniu ir kvapu be ryškaus pasterizacijos prieskonio. Galimas įdėtų natūralių priedų arba rauginimo metu susidariusių junginių prieskonis ir aromatas. 6.2. MAISTINGUMAS 6.2.1. Terminis apdorojimas Geriamasis pienas pasterizuojamas kaitinant iki 72±2 °C temperatūros, išlaikant 15 s. Pakartotinai pasterizuoti pieną, skirtą KP gamybai, draudžiama. 6.2.2. Gaminio biologinė vertė Gaminio biologinė vertė turi būti išsaugoma technologinio proceso metu. Bent vienas Gaminio mineralinių medžiagų ir (arba) vitaminų kiekis turi būti didesnis už specifikacijos 3 priede nurodytą vidutinę reikšmę. 6.2.3. Gaminių gamybos procesų parinkimas Draudžiama naudoti biocheminius procesus skatinančias priemones. 6.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 6.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 6.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. 6.3.3. Gamybos šalutinių produktų panaudojimas Gamybos šalutiniai produktai (išrūgos, pasukos) turi būti sunaudojami arba išvalomi valymo įrenginiais biologinio skaidymo būdu. _________________ Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijos 1 priedas GYVULIAMS ŠERTI AR PAŠARAMS GAMINTI LEISTINI NAUDOTI GYVŪNINIAI PRODUKTAI IR GAMINIAI Gyvuliams šerti ar pašarams gaminti leidžiama naudoti tik šiuos gyvūninės kilmės produktus ir gaminius: pienas, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, baltymų koncentratų milteliai (gauti membraninės filtracijos būdais), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai. _________________ Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijos 2 priedas MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (
17. ar)indus leidžiama naudoti šias medžiagas: 1. skystąjį muilą; 2. vandenį ir garus; 3. kalkių pieną; 4. kalkes; 5. orines kalkes; 6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; 7. natrio hidroksidą; 8. kalio hidroksidą; 9. vandenilio peroksidą; 10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; 11. etilo alkoholį; 12. nitrato rūgštį; 13. ortofosfato rūgštį; 14. formaldehidą; 15. natrio karbonatą. _________________ Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijos 3 priedas VIDUTINIS PIENO IR JO GAMINIŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IR VITAMINŲ KIEKIS Vidutinis pieno ir jo gaminių mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis 100 g valgomosios produkto dalies Gaminys Mineralinės medžiagos Vitaminai Na mg Mg mg P mg K mg Ca mg Fe mg Zn mg Se miu?g J miu?g A (retinolio ekv,), miu?g D miu?g E (tokoferolio ekv,) mg B1 mg B2 mg PP mg Niacino ekv, mg Folio rūgštis miu?g B6 mg B12 miu?g C mg 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 3,5 % riebumo pienas 44 12 85 138 118 0,1 0,32 1,0 9,0 40 0,05 0,11 0,04 0,17 0,1 0,7 5,0 0,05 0,4 1,0 3,2 % riebumo pienas 44 12 85 139 118 0,1 0,32 1,0 9,0 36 0,00 0,10 0,04 0,17 0,1 0,7 7,0 0,05 0,4 1,0 2,5 % riebumo pienas 42 12 91 140 119 0,1 0,4 1,0 9,0 30 0,00 0,08 0,04 0,17 0,1 0,7 5,0 0,05 0,4 1,0 1 % riebumo pienas 45 12 97 141 120 0,1 0,37 1,0 12,5 20 0,00 0,05 0,04 0,17 0,1 1,1 5,0 0,05 0,4 1,0 Liesas pienas 38 12 91 158 113 0,2 0,4 1,0 9,0 15 0,40 0,03 0,04 0,14 0,1 0,7 5,0 0,04 0,4 1,8 Ožkos pienas 38 13 129 177 159 0,1 0,33 1,0 4,0 62 0,20 0,10 0,04 0,14 0,3 0,8 1,0 0,05 0,1 1,0 35 % riebumo grietinėlė 47 6,0 51 79 67 0,1 0,27 1,0 5,3 250 0,16 0,89 0,03 0,15 0,1 0,6 4,0 0,04 0,4 1,0 20 % riebumo grietinėlė 37 10 71 116 99 0,1 0,27 0,0 9,0 150 0,10 0,52 0,03 0,13 0,1 0,6 4,0 0,0 0,4 0,0 10 % riebumo grietinėlė 41 11 79 128 109 0,1 0,3 1,0 9,0 74 0,10 0,15 0,03 0,14 0,1 0,6 4,0 0,04 0,4 0,0 30 % riebumo grietinė 32 9,0 62 101 86 0,1 0,23 1,0 7,0 249 0,20 0,51 0,02 0,11 0,1 0,5 4,0 0,03 0,4 0,0 25 % riebumo grietinė 34 10 67 108 93 0,1 0,25 1,0 7,0 200 0,20 0,60 0,03 0,12 0,1 0,6 4,0 0,03 0,4 0,0 3,2 % riebumo kefyras 44 12 85 139 118 0,1 0,32 1,0 9,0 36 0,00 0,03 0,04 0,17 0,1 0,7 8,0 0,05 0,4 1,0 2,5 % riebumo kefyras 42 12 91 140 119 0,1 0,40 1,0 9,0 36 0,00 0,03 0,04 0,17 0,1 0,7 8,0 0,05 0,4 1,0 3,2 % riebumo rūgpienis 44 12 93 140 120 0,1 0,32 2,0 9,0 33 0,00 0,00 0,03 0,14 0,1 0,8 7,0 0,02 0,4 1,0 2,5 % riebumo rūgpienis 42 12 91 140 119 0,1 0,40 1,0 9,0 33 0,00 0,00 0,03 0,13 0,1 0,8 74,0 0,02 0,3 0,8 Pasukos 105 11 90 151 118 0,1 0,42 0,0 5,9 7 0,00 0,05 0,04 0,17 0,1 0,7 11 0,04 0,2 0,6 Išrūgos 45 1,0 40 129 68 0,1 0,05 1,0 8,0 4,0 0,00 0,0 0,05 0,14 0,1 0,2 2,0 0,04 0,0 0,0 18 % riebumo varškė 41 23 216 112 88 0,5 0,39 3,0 6,0 100 0,00 0,38 0,05 0,30 0,1 2,4 5,0 0,11 1,0 0,0 9 % riebumo varškė 40 9,0 216 104 88 0,2 0,95 3,0 6,0 80 0,00 0,17 0,03 0,36 0,1 3,1 5,0 0,10 1,0 0,0 5 % riebumo varškė 44 9,0 227 113 94 0,2 0,92 3,0 6,0 39 0,00 0,08 0,02 0,45 0,2 3,3 5,0 0,09 1,0 0,0 Liesa varškė 41 9,0 240 96 96 0,2 1,12 3,0 3,0 5,0 0,00 0,01 0,03 0,50 0,1 3,4 5,0 0,09 0,4 0,0 22 % riebumo varškės sūris 51 10 230 114 96 0,2 1,05 3,0 7,0 100 0,00 0,38 0,05 0,30 0,1 3,5 35,0 0,11 1,0 0,5 13 % riebumo varškės sūris 44 10 230 118 97 0,2 1,04 3,0 7,0 100 0,00 0,40 0,10 0,30 0,3 3,6 35,0 0,10 01, 0 0,5 Liesas varškės sūris 45 9,0 270 104 104 0,2 1,20 3,0 3,0 0,0 0,00 0,40 0,00 0,30 0,5 4,8 40,0 0,20 1,0 0,5 Sūris „Nemunas“ 956 50 400 150 750 1,0 4,00 3,0 30,0 300 1,00 0,30 0,00 0,40 0,2 3,7 2,0 0,10 1,1 2,5 Šėtos sūris 780 50 560 110 1040 1,0 4,00 3,0 30,0 120 1,00 0,30 0,00 0,20 0,4 5,0 24,0 0,10 1,1 3,2 Kamemberas 890 18 310 108 386 0,5 2,74 6,0 12,0 232 0,26 0,54 0,04 0,49 1,0 5,9 60,0 0,25 1,0 0,0 Ementalis 528 57 620 95 941 1,1 4,21 3,0 40,0 389 0,00 0,35 0,04 0,43 0,1 6,3 4,0 0,07 1,0 1,0 Parmesanas 186 0 51 849 107 1295 1,0 3,20 3,0 40,0 253 0,60 0,70 0,04 0,40 0,2 9,7 8,0 0,10 2,0 0,0 Pieniniai ledai 51 17 101 148 136 0,1 0,32 1,0 9,0 20 0,02 0,11 0,03 0,16 0,1 0,7 5,0 0,07 0,3 0,4 Grietininiai ledai 50 22 107 158 140 0,1 0,32 1,0 43,0 60 0,02 0,30 0,03 0,20 0,1 0,7 5,0 0,07 0,3 0,6 Plombyras 50 21 114 162 159 0,2 0,32 1,0 43,0 60 0,02 0,30 0,03 0,20 0,1 0,7 5,0 0,07 0,3 0,6 82,5 % riebumo sviestas 14 3 25 17 21 0,1 0,23 1,0 1,5 814 1,23 2,40 0,0 0,10 0,1 0,1 3,0 0,0 0,0 0,3 72 % riebumo sviestas 6 1 12 15 12 0,1 0,07 1,0 1,5 700 0,0 2,32 0,01 0,12 0,0 0,1 3,0 0,01 0,0 0,0 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŠVIEŽIŲ VAISIŲ, UOGŲ IR DARŽOVIŲ, TAIP PAT JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SPECIFIKACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems ir (arba) perdirbantiems šviežius vaisius, uogas ir daržoves (toliau – vaisiai ir daržovės) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles. 2. Specifikacija reglamentuoja minimalius vaisių ir daržovių pirminės gamybos (augalų auginimo vietos parinkimo, dirvožemio ar substrato tvarkymo, augalų veislių ir sodinamosios medžiagos parinkimo, sėjomainų sudarymo ir jų laikymosi, augalų tręšimo ir apsaugos priemonių naudojimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų taikymo, vaisių ir daržovių laikymo ir vežimo sąlygų) ir vaisių, daržovių perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, vaisių, daržovių perdirbimo ir fasavimo būdų taikymo, laikymo ir vežimo sąlygų) reikalavimus. II. VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PIRMINĖS GAMYBOS REIKALAVIMAI 3. Bendrieji pirminės gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 3.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 3.2. Vaisių ir daržovių gamybos reikalavimai IKP viso gamybos proceso metu turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. 3.3. Gamybos vietos reikalavimai Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. 3.4. Vaisių ir daržovių tiekimas rinkai Vaisiai ir daržovės rinkai turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus IKP, jie turi būti laikomi atskirose patalpose ar jų sektoriuose, vežami atskirose transporto priemonėse ar talpyklose, kad būtų galima atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. 3.5. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 3.6. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, ar organizuoti papildomus tyrimus. 4. Specialieji pirminės gamybos reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 4.1. NATŪRALUMAS 4.1.1. Atstumas iki taršos šaltinių Ūkis, auginantis vaisius ir daržoves atvirajame grunte, turi būti ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinių apsaugos zonų. 4.1.2. Atstumas nuo kelių Jeigu tarp kelio ir augalų nėra ištisinių želdinių juostų, vaisiai ir daržovės atvirajame grunte auginami ne arčiau kaip: 50 m nuo magistralinių kelių; 10 m nuo krašto kelių. 4.1.3. Atstumas nuo kaimyninių laukų Atvirame grunte vaisiai ir daržovės auginami ne arčiau kaip 5 m nuo kaimyninių laukų, kuriuose auginami kiti nei IKP ar ekologiniai produktai. 4.1.4. Substratų naudojimo reikalavimai Substratams gaminti naudojamos natūralios medžiagos (durpės, kokoso plaušai). Šiltnamiuose gali būti naudojami mineraliniai substratai. Sterilizacijai naudojamos natūralios priemonės (garai, organinės rūgštys ir kt.), o sintetinės cheminės priemonės – tik išimtiniais atvejais, kai natūralios priemonės buvo naudotos (ir tai galima įrodyti dokumentais), bet buvo neveiksmingos. 4.1.5. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus, sėklas ir vegetatyvinę medžiagą. 4.1.6. Atvežto dumblo ir komposto naudojimas Vaisiams ir daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų vandenų dumblas. Jei į laukus atvežamas kompostas iš nesertifikuoto pagal Taisykles ūkio teritorijos, jame turi būti patikrintas sunkiųjų metalų, kuris turi būti bent 1/5 mažesnis, nei nustato Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135). 4.1.7. Mikroelementinių trąšų naudojimas Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka. 4.1.8. Apsaugos priemonės nuo ligų piktžolių Dirvožemis dezinfekuojamas natūraliomis priemonėmis (auginant dezinfekcinių savybių turinčius augalus (pvz., rapsus) ir pan.). Antrojoje vegetacijos pusėje piktžolių naikinimas pasėliuose atliekamas mechaninėmis priemonėmis. Šiltnamiuose kovai su augalų ligomis ir kenkėjais naudojami natūralūs biopreparatai. 4.1.9. Pesticidų naudojimas Draudžiama vaisių ir daržovių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus, turinčius tos pačios veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą. 4.1.10. Vaisių ir daržovių, kuriems buvo naudoti pesticidai, tiekimas rinkai Vaisių ir daržovių apsaugai panaudojus pesticidus, nuimti derlių ir tiekti rinkai IKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei pesticidų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos laikotarpis, reikalingas jiems suskilti. 4.1.11. Derliaus nokinimo ir sandėliavimo reikalavimai Vaisiai ir daržovės gali būti laikomi kontroliuojamos atmosferos saugyklose. Negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės, išskyrus pakavimą naudojant apsauginę atmosferą (CO2, O2, N2) ir etileno dujas vaisiams ir daržovėms nokinti. 4.2. MAISTINGUMAS 4.2.1. Šviežumo reikalavimai Siekiant išsaugoti maistingumą, lapinės, ankstyvosios daržovės ir greitai gendantys vaisiai ir daržovės turi būti patiekti prekybos įmonėms (vietoms) ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo. Vaisiai ir daržovės, kurie yra laikomi saugyklose, prekybos įmonėms (vietoms) po prekinio paruošimo gali būti tiekiami tik neapvytę, šviežiai atrodantys. 4.2.2. Vaisių ir daržovių laikymo sąlygos Uogos, lapinės ryšulinės brandos daržovės po derliaus nuėmimo turi būti per 5 val. atšaldomos iki jų laikymo temperatūros. Vaisiai ir daržovės turi būti laikomi tinkamose saugyklose, optimaliomis laikymo sąlygomis. 4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 4.3.1. Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas Laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2 kartus per vegetacijos periodą. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 4.3.2. Dirvožemio analizė Kiekvienais metais prieš tręšiant vaisius ir daržoves nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas penkerius metus visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekius. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, 0 jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko. 4.3.3. Tręšimo planas Kiekvienais metais turi būti sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą. Šio plano turi būti laikomasi. 4.3.4. Sėjomainos planavimas Daržininkystės ūkyje laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi. 4.3.5. Duomenų registravimas Trąšų pirkimo ir naudojimo laikas, kiekiai turi būti registruojami ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais. 4.3.6. Bioįvairovės gausinimas Ūkyje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: įrengiant paukščiams po 4 inkilus 1 ha plote, veisiant bitinius vabzdžius, įrengiant jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha plote, paliekant nenusausintas pelkutes, želdinant aplinką gyvatvorėmis. 4.3.7. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. III. ŠVIEŽIŲ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PERDIRBIMO REIKALAVIMAI 5. Bendrieji perdirbimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 5.1. Žinios apie Taisykles Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. 5.2. Perdirbtų produktų gamybos reikalavimai Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 90 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais. 5.3. Gamybos vieta Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. 5.4. Gamybos reikalavimai Gamybos procesas turi vykti atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. 5.5. Žaliavų ir medžiagų naudojimo reikalavimai Perdirbtų IKP gamyboje kaip sudedamąsias dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą. 5.6. Įrenginių paruošimas Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant išvengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 6.1.3 punkte nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP. 5.7. Perdirbtų produktų sandėliavimas IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų – atskirose patalpose arba bent jau atskiruose patalpos sektoriuose 5.8. Perdirbtų produktų tiekimas rinkai Perdirbti produktai rinkai tiekiami uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. 5.9. Vidaus auditas Ne rečiau kaip 2 kartus per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi. 5.10. Privalomųjų reikalavimų laikymasis Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, ar organizuoti papildomus tyrimus. 6. Specialieji perdirbimo reikalavimai: Nr. Kontroliuojamieji kriterijai Įvykdymo reikalavimai 6.1. NATŪRALUMAS 6.1.1. Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. 6.1.2. Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos medžiagos, nurodytos priede. 6.1.3. Įrenginių plovimas Įrenginiai plaunami karštu vandeniu ar garais su sąlyga, kad bus užtikrintas leidžiamas mikrobų užterštumo lygis. Esant būtinumui, leidžiama naudoti priede nurodytas medžiagas. 6.1.4. Maisto priedų naudojimas Negalima naudoti maisto priedų. 6.2. MAISTINGUMAS 6.2.1. Perdirbtų produktų tinkamumo vartoti terminas Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto trumpesnis nei rinkoje esančių panašių produktų. 6.2.2. Produktų perdirbimo procesų parinkimas Vaisiams ir daržovėms perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus. Draudžiama vaisius ir daržoves apdoroti aukšto dažnio srovėmis. 6.2.3. Perdirbtų produktų ekstrakcijos būdai Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu, aliejumi, actu, anglies dioksidu, azotu arba natūraliomis rūgštimis. 6.2.4. Perdirbtų produktų apdorojimo aukšta temperatūra būdai Galima naudoti virimą vandenyje ar garinimą vandens garuose. Kepti ar virti riebaluose ar aliejuje IKP draudžiama. 6.2.5. Sumažintas ar padidintas medžiagų ir energijos kiekis Perdirbti IKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai), palyginti su įprastiniais: 6.2.5.1. Energinė vertė Sumažintas cukraus kiekis. 6.2.5.2. Maistinės skaidulos 100 g turi būti ne mažiau kaip 6 g maistinių skaidulų. 6.2.5.3. Perdirbto produkto biologinė vertė Padidintas vitaminų kiekis įtraukiant į perdirbto produkto receptūrą šiuo požiūriu vertingus vaisius ir daržoves. 6.3. APLINKOS TAUSOJIMAS 6.3.1. Įmonės teritorijos tvarkingumas Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. 6.3.2. Atliekų tvarkymas Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. 6.3.3. Augalinių atliekų naudojimas Perdirbimo atliekos (luobelė, sėklos ir pan.) perdirbamos naudojant neatliekines technologijas, panaudojamos gyvulių pašarui arba kompostuojamos. _________________ Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos priedas MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (
18. ar)indus leidžiama naudoti šias medžiagas: 1. skystąjį muilą; 2. kalkių pieną; 3. kalkes; 4. orines kalkes; 5. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; 6. natrio hidroksidą; 7. kalio hidroksidą; 8. vandenilio peroksidą; 9. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; 10. etilo alkoholį; 11. formaldehidą; 12. natrio karbonatą. _________________