📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 519 „DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. spalio 31 d. Nr. 1224
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2003, Nr. 14-584; 2004, Nr. 18-546, Nr. 81-2898, Nr. 148-5363; 2005, Nr. 36-1180; 2006, Nr. 4-104, Nr. 5-145) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 26 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 523 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (pridedama).“
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224
redakcija)
VALSTYBINIS STRATEGINIS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau vadinama – šis Planas) tikslas – atsižvelgiant į esamą atliekų tvarkymo būklę ir vadovaujantis Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Europos Bendrijų Komisijos komunikatu „Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“, pateikti esamos atliekų tvarkymo būklės ir SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizę, nustatyti atliekų tvarkymo prioritetus ir principus, strateginius tikslus, tikslus ir uždavinius, šio Plano įgyvendinimo priemones (1 priedas), aprašyti atliekų tvarkymo sistemą, nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, numatyti šio Plano įgyvendinimo ir atskaitomybės mechanizmą. Šis Planas bus vykdomas 2007–2013 metais.
2. Pastaraisiais metais atliekų tvarkymui Lietuvoje skiriama daug dėmesio, sparčiai plėtojamas atliekų surinkimas, perdirbimas ir šalinimas. Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą skatino Europos Sąjungos finansinė parama, gamintojų ir importuotojų atsakomybės už atliekų tvarkymą nustatymas. Tačiau Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai – gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų mažinimas, racionalus tvarkymas ir pakartotinis naudojimas – vis dar svarbūs ir bus įgyvendinami toliau pagal šį Planą.
3. Šis Planas apima visų atliekų tvarkymą (išskyrus dujų išmetimus į atmosferą, radioaktyviąsias atliekas, atliekas, susidarančias žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant mineralinius išteklius, atliekas iš veikiančių karjerų, kritusius gyvūnus ir žemės ūkio atliekas (srutas ir kitas natūralias nepavojingas medžiagas, naudojamas žemės ūkyje), nuotekas, išskyrus skystas atliekas, ir netinkamas naudoti sprogstamąsias medžiagas).
4. Šiame Plane numatyti veiksmai ir priemonės, taip pat nustatytos užduotys, kuriuos turi įgyvendinti valstybės institucijos, savivaldybės, gamintojai ir importuotojai, atliekų tvarkytojai. Kad šio Plano tikslai būtų pasiekti, prie atliekų tvarkymo kuo aktyviau turi prisidėti visuomenė.
5. Valstybės institucijų ir savivaldybių funkcijos atliekų tvarkymo srityje nustatytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) ir kituose teisės aktuose.
6. Diegiant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, rengiami regioniniai ir savivaldybių atliekų tvarkymo planai, kuriuose turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios šiame Plane nustatytų užduočių vykdymą.
7. Aplinkos ministerija ir kitos institucijos pagal kompetenciją nustato techninius atliekų tvarkymo reikalavimus (2 priedas).
8. Šis Planas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų 3 priede, įgyvendinimui užtikrinti.
9. Šiame Plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2001, Nr. 85-2968), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. ESAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS ANALIZĖ
10. Atliekų apskaitos duomenimis, 2006 metais Lietuvoje susidarė apie 5,7 mln. tonų atliekų.
11. Lietuvoje 2006 metais susidarė 112 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Įskaitant per daugelį metų įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučius, 2006 metais iš viso sutvarkyta 102 tūkst. tonų pavojingų atliekų.
12. Pramonės sektoriuje 2006 metais susidarė apie 4,4 mln. tonų atliekų, iš kurių apie 111 tūkst. tonų – pavojingos atliekos.
13. Augant ekonomikai ir vartojimui, komunalinių atliekų Lietuvoje gausėja. 2006 metais susidarė apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, arba 392 kilogramai vienam gyventojui. Prie komunalinių atliekų priskiriamos ne tik buityje susidarančios atliekos, bet ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Sąvartynuose 2006 metais pašalinta 86 procentai surinktų komunalinių atliekų.
14. Atliekų apskaitos duomenimis, 2006 metais susidarė 817 tūkst. tonų statybinių atliekų, 284 tūkst. tonų pakuočių atliekų, 600 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, 10 tūkst. tonų automobiliams skirtų bei pramoninių baterijų ir akumuliatorių, 1,4 tūkst. tonų medicininių atliekų, iš jų 35 tonos farmacinių atliekų. Ekspertų vertinimais, Lietuvoje per metus susidaro apie 22 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, 20 tūkst. tonų padangų, 25 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, apie 12 tūkst. tonų alyvų atliekų.
15. Apibendrintais atliktų tyrimų duomenimis, 2006 metais biologiškai skaidžios atliekos sudarė 42 procentus visų komunalinių atliekų, t. y. apie 598 tūkst. tonų. Pramonėje per metus susidaro daugiau kaip 700 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, iš jų apie 60 tūkst. tonų – mėsos ir žuvų perdirbimo pramonės šalutiniai gyvūniniai produktai, apie 320 tūkst. tonų – cukraus pramonės atliekos, apie 170 tūkst. tonų – alkoholinių gėrimų gamybos atliekos.
16. Šiuo metu Lietuvoje apie 800 sąvartynų (iš jų eksploatuojama apie 300), neatitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų. Visi šie sąvartynai privalės būti uždaryti, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
17. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuriama 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų, kurių diegimas ir plėtojimas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių įkurtos įmonės (regioninio atliekų tvarkymo centro) paskolos lėšomis. Šiuo metu įgyvendinami Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir Utenos regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo investiciniai projektai.
18. Pavojingas atliekas Lietuvoje tvarko licencijuotos pavojingų atliekų tvarkymo įmonės. 2007 metų pradžioje buvo apie 280 tokių įmonių.
19. Kuriama efektyvi pavojingų atliekų tvarkymo sistema – įrengtos 4 regioninės pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės (Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje), kurias eksploatuoja valstybės kontroliuojama pavojingų atliekų tvarkymo įmonė. Šios įmonės pajėgumų pakanka pavojingoms atliekoms laikinai saugoti ir paruošti tvarkyti. Veikia nafta ir jos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo sistema. Iki 2010 metų numatoma įrengti pavojingų atliekų deginimo įrenginį ir pavojingų atliekų sąvartyną.
20. Įgyvendinus Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje 2002–2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 310 (Žin., 2002, Nr. 26-920), išspręsta iš praeities paveldėtų savivaldybių sandėliuose buvusių pesticidų atliekų problema. Per ketverius metus iš 40 savivaldybių 117 sandėlių į Vokietiją išgabenta ir ten nukenksminta 3,2 tūkst. tonų šių atliekų.
21. Įgyvendinant Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų tvarkymo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 350 (Žin., 2007, Nr. 43-1641), atliekami parengiamieji buvusių pesticidų saugojimo vietų, kurių Lietuvoje daugiau kaip 1000, tvarkymo darbai.
22. Vykdomas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas praeities taršos sutvarkymo projektas, siekiant sutvarkyti pesticidų gaisravietes, taip pat surinkti ir sutvarkyti bankrutavusiose įmonėse sukauptas pavojingas atliekas.
23. Atliekas tvarkančios (taip pat šalinančios) įmonės registruojamos Atliekas tvarkančių įmonių registre. Nuoroda į šį registrą ir regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų sąrašas pateikti 4 priede.
III. SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ) ANALIZĖ
Stiprybės
24. Sukurta atliekų tvarkymo teisinė bazė. Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos laiku perkeliamos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.
25. Visų miestų, daugelio miestelių ir didesnių kaimų komunalinės atliekos surenkamos centralizuotai, plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra.
26. Vyksta komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma – sukurti regioninių atliekų tvarkymo sistemų pagrindai (įkurta dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų, pradėti statyti regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai, kita regioninė atliekų tvarkymo infrastruktūra (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, „žaliųjų atliekų“ kompostavimo aikštelės, perkrovimo stotys ir kita), nustatoma regioninė atliekų tvarkymo kainodara).
27. Numatytas ir jau naudojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo dalinis finansavimas moderniai nepavojingų atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantiems sąvartynams uždaryti. Įgyvendinamuose Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis iš dalies finansuojamuose regioninių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo projektuose numatyta techninė pagalba, kai stiprinami savivaldos ir savivaldybių įmonių – regioninių atliekų tvarkymo centrų – gebėjimai.
28. Komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje sudarytos konkurencinės veiklos sąlygos.
29. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis įvedimas sukūrė papildomą šių atliekų surinkimo, perdirbimo ir naudojimo finansavimo šaltinį, paskatino šių atliekų tvarkytojus kurti naujus atliekų tvarkymo pajėgumus.
30. Sudarytos sąlygos pagal gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą (toliau vadinama – gamintojo atsakomybės principas) tvarkyti apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų, akumuliatorių, vidaus degimo variklių degalų ar tepalų filtrų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių), pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvų atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Sukurtos ir licencijuotos pirmosios gamintojų ir importuotojų organizacijos.
31. Kiekvienais metais vis daugiau surenkama ir sutvarkoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, auga šių atliekų tvarkymo pajėgumai.
32. Dėl efektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių dalių, jų komponentų naudojimo ir perdirbimo tik 3 procentai bendro svorio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, patekusių į eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, šalinama sąvartynuose.
33. Plečiamas pavojingų atliekų surinkimas ir perdirbimas. Kuriama pavojingų atliekų tvarkymo sistema. Skirtos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos pavojingų atliekų šalinimo infrastruktūrai sukurti (pavojingų atliekų deginimo įrenginiui ir pavojingų atliekų sąvartynui įrengti).
34. Sukurta pavojingų atliekų tvarkymo įmonių licencijavimo sistema ir nuolatinė pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema.
35. Sukurta pavojingų atliekų lydraščių sistema, padedanti užtikrinti pavojingų atliekų srautų judėjimo kontrolę.
36. Pradėta kurti regioninė komunalinių nuotekų valymo dumblo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema.
Silpnybės
37. Atliekų prevencija – pagrindinis atliekų tvarkymo politikos tikslas, tačiau iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant šį tikslą nepakankama.
38. Daugelio atliekų šalinimas sąvartynuose – vis dar pigiausias atliekų tvarkymo būdas.
39. Savivaldybėse trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir lėšų efektyviam atliekų tvarkymo planavimui, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Daug savivaldybių neįdiegė priemonių atliekų tvarkymo užduotims vykdyti. Komunalinių atliekų tvarkymo plėtra miestuose ir kaimo vietovėse netolygi. Dažnos savivaldybės diegiama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neužtikrina komunalinių atliekų rūšiavimo.
40. Neužtikrinamas atliekų ir gaminių apskaitos duomenų patikimumas ir teikimas laiku.
41. Visuomenė nepakankamai sąmoninga, nenoriai renka ir rūšiuoja atliekas.
42. Įgyvendindami apmokestinamųjų gaminių, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvų atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo reikalavimus, nebendradarbiauja šių gaminių gamintojai ir importuotojai, todėl esama gamintojo atsakomybės principu pagrįstos šių atliekų tvarkymo sistemos veiklos nesklandumų.
43. Per mažai bendradarbiauja (arba visai nebendradarbiauja) savivaldybės ir gamintojai (importuotojai) ar jiems atstovaujančios gamintojų ir importuotojų licencijuotos organizacijos, tvarkydami komunalinių atliekų sraute esančias pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių atliekas.
44. Nepakankamos teisinės ir administracinės priemonės produktų (pvz., komposto) gamybai iš atliekų skatinti.
45. Neužtikrintas reikiamas medicininių atliekų tvarkymo finansavimas sveikatos priežiūros įstaigose.
46. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojų per mažai, o jų kvalifikacija per menka atliekų tvarkymo kontrolei užtikrinti.
47. Ne visos apskritys ir savivaldybės skiria užtektinai dėmesio Europos Sąjungos finansuojamų atliekų tvarkymo projektų įgyvendinimui.
Galimybės
48. Plėtojamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos, skatinamos privačios investicijos į šią veiklą leis gerinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę.
49. Tobulinamas teisinis reglamentavimas, diegiamos ekonominės priemonės atliekų vengimui, jų dalių ar medžiagų pakartotiniam naudojimui, rūšiavimui, perdirbimui ir kitokiam naudojimui skatinti leis sukurti efektyvią atliekų tvarkymo sistemą.
50. Būtina stiprinti savivaldybių ir apskričių pajėgumus kurti regionines atliekų tvarkymo sistemas – ypač daug dėmesio skirti savivaldybių organizuojamų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytų reikalavimų priežiūrai ir kontrolei.
51. Platesniu mastu įdiegus komunalinių atliekų (visų pirma pakuočių atliekų) pirminį rūšiavimą, susidarys daug didesnės vietinių antrinių žaliavų perdirbimo galimybės, sumažės šalinamų sąvartynuose atliekų, galės būti įvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
52. Lietuva gali dalyvauti įgyvendinant įvairias Europos Sąjungos finansuojamas programas ir gauti finansavimą atliekoms tvarkyti.
53. Uždarius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus ir pradėjus eksploatuoti regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus, atsiranda galimybė geriau kontroliuoti į sąvartynus priimamas atliekas, skatinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą ar kitokį naudojimą.
54. Dėl besiplečiančių antrinių žaliavų naudojimo rinkų pasaulyje galima geriau įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą, nes Lietuvoje neperdirbamas atliekas bus galima išvežti (eksportuoti) naudoti į kitas valstybes.
55. Iškastinio kuro brangimas sudaro palankias ekonomines sąlygas energiją gaminti iš atliekų.
56. Skatinant įmones, įstaigas ir organizacijas diegti aplinkosaugos vadybos sistemas (pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 270), aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartą ISO 14001 ir kt.), užtikrinamas aplinkai ir žmonių sveikatai nekenksmingas atliekų tvarkymas ir prevencija.
57. Plėtojamas visuomenės aplinkosauginis švietimas ir informavimas skatins visuomenę aktyviau prisidėti prie atliekų tvarkymo.
58. Būtina stiprinti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos apsaugos agentūros pajėgumus, tobulinti atliekų apskaitą ir griežtinti atliekų kontrolę.
Grėsmės
59. Netinkamais būdais tvarkant atliekas ir dėl to prastėjant aplinkos kokybei, galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
60. Neišplėtus komunalinių atliekų rūšiavimo, bus sunku didinti atliekų naudojimą, o daug pavojingų buityje susidarančių atliekų ir toliau bus šalinama nepavojingų atliekų sąvartynuose.
61. Nesukūrusi efektyvios atliekų tvarkymo sistemos, Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo užduočių.
62. Neužtikrinus visuotinės, geros kokybės ir vartotojui priimtinos viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, gali didėti aplinkos teršimas atliekomis.
63. Savivaldybėms skiriant per mažai dėmesio komunalinių atliekų tvarkymui ir neužtikrinus tinkamos kontrolės, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina ir kokybė gali būti nepriimtinos vartotojui.
64. Atliekų tvarkymui neefektyviai taikant principą „teršėjas moka“, nebus sukurta veiksminga atliekų tvarkymo sistema.
IV. ATLIEKŲ TVARKYMO PRIORITETAI
65. Atliekų tvarkymo sistemos prioritetai:
65.1. atliekų prevencija;
65.2. gaminių pakartotinis naudojimas;
65.3. atliekų perdirbimas;
65.4. kitoks atliekų naudojimas;
65.5. atliekų šalinimas.
66. Laikantis nustatytųjų prioritetų, pirmiausia turi būti vengiama atliekų susidarymo, o atliekos, kurių neįmanoma išvengti, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose.
Atliekų prevencija
67. Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų.
68. Atliekų prevencija įgyvendinama šiais būdais:
68.1. vykdoma integruota produktų politika, skatinama švaresnė gamyba ir taikomos mažaatliekės technologijos, gamybai naudojama kuo mažiau kenksmingų medžiagų, gaminami ilgai naudojami ir lengvai perdirbami gaminiai, atliekami savanoriški aplinkos apsaugos auditai, diegiamos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, produktų gamybai taikomas būvio ciklo principas;
68.2. rengiami ir įgyvendinami gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai, įgyvendinamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose numatytos priemonės;
68.3. reglamentuojama ir kontroliuojama medžiagų ir gaminių gamyba, importas, prekyba ir naudojimas;
68.4. taikomi Europos darnieji standartai dėl pakuočių gamybai taikomų pagrindinių reikalavimų;
68.5. visuomenė informuojama apie gaminių galimą pavojingumą ir poveikį aplinkai per visą būvio ciklą.
Gaminių pakartotinis naudojimas
69. Gaminių pakartotinio naudojimo tikslas – naudoti kuo daugiau visų gaminių, jų sudedamųjų dalių, medžiagų tam pačiam tikslui, kuriam jie sukurti.
70. Gaminių pakartotiniam naudojimui skatinti turi būti taikomos užstato sistemos, ekologinio projektavimo, kitos ekonominės ir administracinės priemonės.
Atliekų perdirbimas
71. Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą.
72. Atliekų perdirbimas skatinamas šiais būdais:
72.1. atliekami žalieji pirkimai pagal Nacionalinę žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804 (Žin., 2007, Nr. 90-3573);
72.2. atliekos rūšiuojamos jų susidarymo vietose, diegiamos antrinių žaliavų atskiro surinkimo priemonės, mechaninis biologinis apdorojimas ir rūšiavimo linijos;
72.3. plečiami antrinių žaliavų perdirbimo pajėgumai ir produktų ar medžiagų, pagamintų iš antrinių žaliavų, rinkos;
72.4. diegiama gaminių ir medžiagų, gautų perdirbus atliekas, sertifikavimo sistema;
72.5. taikomos teisinės ir ekonominės priemonės, skatinančios atliekas perdirbti ar kitaip naudoti, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose;
72.6. taikomas gamintojo atsakomybės principas ir ekonominės priemonės: mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis, administracinė atsakomybė, kitos įstatymų nustatytos priemonės;
72.7. visuomenei suteikiama žinių apie atliekų rūšiavimą ir jo svarbą, kuriama palanki jos nuomonė apie gaminių iš atliekų naudojimą.
Kitoks atliekų naudojimas
73. Kitokio atliekų naudojimo tikslas – naudoti atliekas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytais būdais (išskyrus perdirbimą) ir taip mažinti atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, sąvartynuose šalinamų atliekų.
74. Kitoks atliekų naudojimas skatinamas teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kad taptų konkurencingas.
Atliekų šalinimas
75. Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, jų dalis ar medžiagas, kurių nepavyksta dar kartą panaudoti, o vėliau – perdirbti ar kitaip naudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus.
76. Atliekų šalinimas, nekeliantis pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinamas šiais būdais:
76.1. įrengiami aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantys atliekų šalinimo įrenginiai;
76.2. draudžiama atliekas šalinti sąvartynuose ir deginti įrenginiuose, neatitinkančiuose aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
76.3. uždaromi visi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai;
76.4. diegiamos efektyvios monitoringo priemonės sąvartyno veiklos metu ir po sąvartyno uždarymo;
76.5. atliekos apdorojamos taip, kad atitiktų atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir ribines vertes.
V. ATLIEKŲ TVARKYMO PRINCIPAI
77. Pagrindiniai atliekų tvarkymo principai – artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas „teršėjas moka“.
Artimumo ir pakankamumo principai
78. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Vadovaujantis šiais principais siekiama, kad netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Šalyje turi būti pakankamas atliekų šalinimo įrenginių tinklas.
Visuotinumo principas
79. Visuotinumo principas skelbia – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams.
Principas „teršėjas moka“
80. Efektyviai atliekų tvarkymo sistemai sukurti taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi dengti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuočių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
81. Principas „teršėjas moka“ taikomas:
81.1. kuriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;
81.2. tvarkant gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančias atliekas (toliau vadinama – gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos);
81.3. organizuojant gamintojo atsakomybės principu pagrįstą gaminių ir pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, gamyboje ir vykdant kitą ūkinę veiklą, tvarkymą.
82. Gamintojo atsakomybės principas taikomas siekiant:
82.1. vengti pavojingų medžiagų naudojimo gaminių ir pakuočių gamybai;
82.2. skatinti švaresnės gamybos diegimą;
82.3. skatinti ilgalaikių, pakartotinio naudojimo ir lengvai perdirbamų gaminių, uždarų ciklų kūrimą;
82.4. taikyti ekologinį projektavimą;
82.5. plėsti gaminių ir pakuočių atliekų surinkimą, perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą;
82.6. mažinti atliekų, jų tvarkymo išlaidas.
VI. ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGINIAI TIKSLAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
83. Atliekos turi būti tvarkomos taip, kad:
83.1. nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai;
83.2. būtų racionaliai naudojami atliekų medžiaginiai ir energetiniai ištekliai.
84. Atliekų tvarkymo strateginiai tikslai:
84.1. iki 2009 metų užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą;
84.2. ne vėliau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose;
84.3. iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus;
84.4. iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus;
84.5. iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų.
85. Numatomi šie atliekų tvarkymo 2007–2013 metų tikslai:
85.1. skatinti atliekų prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą;
85.2. skatinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą vykdant atliekų tvarkymo užduotis;
85.3. užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir stebėseną;
85.4. tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę;
85.5. stiprinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus, užtikrinti informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais;
85.6. užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą.
86. Numatomi šie atliekų tvarkymo 2007–2013 metų uždaviniai:
86.1. šio Plano 85.1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:
86.1.1. tobulinti ekonominį ir teisinį mechanizmą, skatinantį atliekas perdirbti ar kitaip naudoti, kad kuo mažiau jų būtų šalinama;
86.1.2. skatinti atliekų prevenciją;
86.1.3. skatinti produktų gamybą iš atliekų;
86.2. šio Plano 85.2 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti – sudaryti sąlygas stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijas;
86.3. šio Plano 85.3 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:
86.3.1. tobulinti regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimo ir derinimo tvarką;
86.3.2. užtikrinti savivaldybių atskaitomybę ir atsakomybę už užduočių komunalinių atliekų tvarkymo srityje vykdymą;
86.3.3. užtikrinti atliekų apskaitos duomenų patikimumą ir teikimą laiku, stiprinti atliekų tvarkymo kontrolę;
86.3.4. stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklos kontrolę;
86.3.5. užtikrinti smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, atliekų susidarymo ir tvarkymo kontrolę;
86.4. šio Plano 85.4 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:
86.4.1. užtikrinti deramą atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo kokybę;
86.4.2. nustatyti detalesnius reikalavimus elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams;
86.4.3. nustatyti išleidžiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos kiekį, kurio neviršijantiems gamintojams ir importuotojams būtų taikomos lengvatos;
86.4.4. užtikrinti, kad komunalinės atliekos būtų šalinamos regioniniame sąvartyne to regiono, kuriame susidarė;
86.4.5. tobulinti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo teisinę bazę, atsižvelgiant į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) reikalavimus;
86.4.6. sudaryti sąlygas užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir kokybę ir plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas;
86.5. šio Plano 85.5 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:
86.5.1. tobulinti pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją;
86.5.2. tobulinti regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų kvalifikaciją;
86.5.3. taikyti Lietuvoje mašinų, mechanizmų ir įrenginių, skirtų atliekoms tvarkyti, Europos standartus, kadangi nestandartizuotų mašinų, mechanizmų ir įrenginių naudojimas sunkina atliekų tvarkymą ir ne visada užtikrina aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą;
86.5.4. teikti visuomenei informaciją apie atliekų tvarkymą, plėtoti ekologinį švietimą;
86.6. šio Plano 85.6 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:
86.6.1. užtikrinti efektyvų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymą;
86.6.2. užtikrinti kompleksinį pavojingų atliekų tvarkymą – surinkimą, klasifikavimą, apdorojimą, naudojimą, šalinimą;
86.6.3. tobulinti medicininių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią saugų šių atliekų tvarkymą;
86.6.4. skatinti antrinių žaliavų perdirbimą ir kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams;
86.6.5. užtikrinti efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes;
86.6.6. naudoti atliekų energetinius išteklius;
86.6.7. sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą;
86.6.8. užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų naudojimą;
86.6.9. skatinti techninio komposto, taip pat išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio naudojimą dirvai tręšti, pakelėms apželdinti, pažeistam reljefui atkurti, karjerams rekultivuoti, energetiniam miškui auginti ir kitoms reikmėms;
86.6.10. tobulinti atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris neegzistuoja, susidarančių kelių juostose, tvarkymo reikalavimus.
87. Šio Plano įgyvendinimo 2007–2013 metų priemonės pateiktos 1 priede.
VII. ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
88. Atliekų tvarkymo sistemą pagal nustatytas teisines, administracines ir ekonomines priemones ir jų taikymą sudaro:
88.1. komunalinių atliekų tvarkymo sistema;
88.2. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema.
89. Efektyvios atliekų tvarkymo sistemos pagrindas – tinkamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistemos administravimas, šių sistemų diegimo veiksmų ir priemonių derinimas, gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas, atliekų tvarkymo sistemos stebėsena, kontrolė ir atskaitomybė.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema
90. Savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje atskirai būtų surenkamos šios komunalinės atliekos:
90.1. pavojingos atliekos;
90.2. biologiškai skaidžios atliekos;
90.3. antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas;
90.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;
90.5. naudotos padangos;
90.6. didelių gabaritų komunalinės atliekos (baldai ir panašiai);
90.7. statybos ir griovimo atliekos;
90.8. mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo atliekos).
91. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama nuolatiniam visuomenės švietimui ir informavimui, ekonominių priemonių naudojimui nustatant diferencijuotas įmokas už nerūšiuotų komunalinių atliekų ir išrūšiuotų antrinių žaliavų surinkimą ir tvarkymą.
92. Komunalinių atliekų turėtojai, esantys ir (ar) veikiantys savivaldybių teritorijose, turi naudotis savivaldybių organizuotomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis ir vadovautis savivaldybių patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nustatytais reikalavimais arba pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus tvarkyti atliekas patys.
93. Siekiant optimaliai valdyti ir plėtoti atliekų tvarkymą, užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos įperkamumą, efektyviai naudoti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, Lietuvoje regionui priklausančių savivaldybių bendru sutarimu įsteigti juridiniai asmenys (regioniniai atliekų tvarkymo centrai) ir toliau plėtojamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos.
94. Savivaldybės, organizuodamos komunalinių atliekų tvarkymą, skatina viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimą; atliekų tvarkytojai parenkami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir sąžiningos konkurencijos principu.
95. Savivaldybės teritorijoje susidariusios komunalinės atliekos turėtų būti tvarkomos tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, regioniniuose infrastruktūros objektuose (nepavojingų atliekų sąvartynas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kita).
96. Siekiant užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir prieinamumą, šios paslaugos kaina komunalinių atliekų turėtojui neturi priklausyti nuo atliekų turėtojo nutolimo nuo regioninių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų. Viename atliekų tvarkymo regione visiems komunalinių atliekų turėtojams turėtų būti vienoda atliekų tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos kokybę.
97. Siekiant gerinti tam tikrų atliekų srautų surinkimą ir mažinti komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybių valdomose sistemose išlaidas, savivaldybėms rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti su gamintojais ir importuotojais (arba jiems atstovaujančiomis licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis), kurie pagal gamintojo atsakomybės principą turi organizuoti ir (ar) finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, kad būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
98. Kad būtų sukurta efektyviai veikianti komunalinių atliekų tvarkymo sistema, savivaldybės turi į savivaldybių atliekų tvarkymo planus įtraukti ir vykdyti šias užduotis:
98.1. atsižvelgdamos į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, iki 2009 metų užtikrinti, kad ji būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus;
98.2. siekdamos užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams:
98.2.1. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 metų būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus:
98.2.1.1. įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;
98.2.1.2. kitų šio Plano 98.2.1.1 punkte nepaminėtų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;
98.2.1.3. miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;
98.2.1.4. atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones;
98.2.2. pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;
98.2.3. jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita);
98.2.4. atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką ir faktinį konteinerių antrinėms žaliavoms surinkti poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius šio Plano 98.2.1 punkte specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus.
Rekomenduojama savivaldybėms naudoti tokių spalvų žaliavų konteinerius: popieriaus – mėlynus, plastiko ir kitų pakuočių – geltonus, stiklo – žalius. Naudojami konteineriai turi atitikti Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus antrinių žaliavų surinkimo konteineriams;
98.3. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų;
98.4. iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.
99. Tobulinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, numatoma baigti senų sąvartynų uždarymo ir rekultivavimo darbus, taip pat užtikrinti reikiamos atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūros įrengimą. Pirmenybė bus skiriama biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui (mechaninis-biologinis apdorojimas, biodujų gamyba, kompostavimas, kita), atskiram specifinių atliekų srautų surinkimui ir tvarkymui.
Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas
100. Biologiškai skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl šių atliekų tvarkymui turi būti skirta ypač daug dėmesio.
101. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų:
101.1. iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų;
101.2. iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.
102. Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis ir užtikrinti šio Plano įgyvendinimo tęstinumą, tvirtinamame vėlesnių metų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane turi būti nustatyta, kad iki 2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.
103. Atskirai surinktos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos turi būti perdirbamos arba kitaip naudojamos.
104. Vykdydamos šio Plano 101 punkte nustatytas užduotis, savivaldybės, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono specifiką ir regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo taip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad:
104.1. „žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos, būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“ kompostavimas;
104.2. iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas;
104.3. atskirai surinktos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikmėms;
104.4. biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos.
105. Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:
105.1. komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistinės medžiagos;
105.2. komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistinės medžiagos.
106. Kad būtų įdiegta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema:
106.1. apskritys ir savivaldybės privalo ne vėliau kaip iki 2008 metų vidurio, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, atitinkamai papildyti regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles, taip užtikrindamos mechaninio biologinio apdorojimo arba atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo įdiegimą iki 2010 metų;
106.2. savivaldybės:
106.2.1. turi informuoti visuomenę apie savivaldybės teritorijoje numatomą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų kompostavimą;
106.2.2. iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.
107. Diegiant komunalinių biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumus, nurodytus šio Plano 106.2.2 punkte, savivaldybėms rekomenduojama atsižvelgti į kuriamus komunalinių nuotekų valymo dumblo pajėgumus ir jų teritorijose esančių įmonių, kuriose susidaro ūkinės komercinės veiklos biologiškai skaidžių gamybos atliekų, galimybes įsilieti į kuriamas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemas.
Komunalinių atliekų naudojimas energijai gauti
108. Surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.
109. Planuojant naudoti šio Plano 108 punkte nurodytas atliekas energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatomis.
110. Savivaldybėms rekomenduojama įgyvendinant energijos gavimo iš atliekų projektus skatinti privačias investicijas į šią veiklą.
Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema
111. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kurias turi įgyvendinti ūkio subjektai, turintys taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus tvarkyti atliekas ir (ar) kurių veiklos metu susidarančios atliekos nėra komunalinės atliekos, todėl negali būti surenkamos ir tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
112. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema apima šiuos atliekų srautus:
112.1. gamybos atliekas, įskaitant:
112.1.1. pavojingas atliekas;
112.1.2. biologiškai skaidžias atliekas;
112.2. statybines atliekas;
112.3. medicinines atliekas;
112.4. nuotekų dumblą.
Gamybos atliekų tvarkymas
113. Užtikrinti, kad gamybos atliekos būtų sutvarkytos, – ūkio subjektų pareiga, atliekama laikantis bendrųjų atliekų tvarkymo sistemos reikalavimų ir principų, bendradarbiaujant su savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Įmonių veiksmus diegiant gamybos atliekų tvarkymo pajėgumus pagal kompetenciją koordinuoja Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytųjų reikalavimų įgyvendinimą, ieško valstybės institucijų parengtų atliekų tvarkymo projektų papildomų finansavimo šaltinių.
114. Gamybos atliekų tvarkymą valstybės mastu reguliuoja aplinkos apsaugos ir kiti normatyviniai dokumentai, specifinių atliekų srautų tvarkymo taisyklės, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, atliekų naudojimo ar šalinimo techniniai reglamentai.
115. Turi būti sudarytos galimybės gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip naudoti ir kurios atitinka Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus atliekų, priimtinų į nepavojingų atliekų sąvartynus, kriterijus ir ribines vertes, šalinti nepavojingų atliekų sąvartynuose.
116. Pavojingos gamybos atliekos tvarkomos vadovaujantis bendraisiais atliekų tvarkymo principais ir išimtinai pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimais. Pavojingų atliekų tvarkymo tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones nustato Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo 2006–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 (Žin., 2006, Nr. 5-145). Turi būti rengiama analogiška tolesnio laikotarpio programa.
117. Gamybos atliekų tvarkymą įmonės turi organizuoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose ir atliekų naudojimo ar šalinimo techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka. Įmonės turi mažinti gamybos atliekų susidarymą, rengdamos gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus, diegdamos švaresnės gamybos principus ir mažaatliekes technologijas. Ūkio subjektai turi siekti, kad kuo daugiau gamybos atliekų būtų perdirbama.
118. Įmonės, kurios neprivalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, gamybos ir (ar) kitų ūkio subjektų vykdomos veiklos atliekų tvarkymą turi organizuoti laikydamosi atliekų tvarkymo prioritetų, aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, pasinaudodamos savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis ar bendradarbiaudamos su kitais teisėtai veikiančiais atliekų tvarkytojais.
119. Šalutiniai gyvūninės kilmės produktai turi būti tvarkomi pagal šiems produktams nustatytus reikalavimus.
120. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, įskaitant viešojo maitinimo ir kitose įstaigose susidarančias maisto ruošimo atliekas, netinkamus vartoti maisto produktus, privalo jų nemaišyti su kitomis atliekomis.
121. Biologiškai skaidžios gamybos atliekos turi būti perdirbamos arba kitaip naudojamos, jeigu tai techniškai įmanoma.
122. Biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:
122.1. biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistinės medžiagos;
122.2. biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas, kai neišgaunama energija, bet išsaugomos maistinės medžiagos.
123. Įmonėms, neturinčioms galimybių tvarkyti ūkinėje komercinėje veikloje susidarančių biologiškai skaidžių gamybos atliekų, rekomenduojama tarpusavyje bendradarbiauti kuriant komunalinių biologiškai skaidžių atliekų ir komunalinių nuotekų valymo dumblo tvarkymo sistemas ir naudotis sukurtais šių atliekų tvarkymo pajėgumais.
Statybinių atliekų tvarkymas
124. Statybinių atliekų sparčiai gausėja. Daugiausia jų susidaro statinius griaunant, mažiau – rekonstruojant, remontuojant ir statant.
125. Statybinių atliekų susidarymas ir tvarkymas turi būti planuojami per projektavimo etapą. Statytojai (užsakovai), rangovai, statinio projektuotojai ir kiti statybos dalyviai turi priimti sprendimus statinių projektavimo, statybos metu ir imtis šių statybos atliekų prevencijos priemonių:
125.1. vengti statybinių atliekų susidarymo;
125.2. kuo mažiau naudoti aplinkai pavojingų medžiagų turinčių statybos produktų;
125.3. naudoti selektyvaus griovimo būdą;
125.4. naudoti statybos metu susidarančias pakartotiniam naudojimui tinkamas konstrukcijas (medžiagas).
126. Susidariusios statybinės atliekos turi būti perdirbamos, o gauti produktai ir medžiagos naudojami įvairioms statybos reikmėms. Organizuojant viešuosius pirkimus turi būti skatinamas statybos produktų, gautų perdirbus statybines atliekas, naudojimas.
Medicininių atliekų tvarkymas
127. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir naudojant vis daugiau vienkartinių ligonių priežiūros priemonių, daugėja medicininių atliekų, todėl būtina sukurti jų tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad šios atliekos būtų sutvarkomos saugiai, nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Netinkamai tvarkomos infekuotos atliekos gali būti užkrečiamųjų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų, stabligės ir kitų) perdavimo šaltinis.
128. Už medicininių atliekų surinkimą, rūšiavimą, pakavimą, ženklinimą, apskaitą, saugojimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams atsako šių atliekų turėtojai, kurie pagal principą „teršėjas moka“ turi padengti medicininių atliekų tvarkymo išlaidas.
129. Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose organizuojamas pagal Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005 (Žin., 2006, Nr. 3-61).
130. Infekuotos medicininės atliekos priskiriamos pavojingoms atliekoms ir turi būti tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų.
131. Medicininių atliekų nukenksminimas autoklavuose, mikrobangų krosnelėse ar apdorojant cheminėmis dezinfekcijos medžiagomis – tik tarpiniai metodai, palengvinantys jų saugojimą ir vežimą, tačiau iki galo neišsprendžiantys šių atliekų saugaus šalinimo problemos. Saugiausias medicininių atliekų tvarkymo būdas – deginimas teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose atliekų deginimo įrenginiuose.
132. Nukenksmintos medicininės atliekos turi būti surenkamos atskirai, nemaišomos su komunalinėmis atliekomis ir šalinamos – deginamos teisės aktų reikalavimus atitinkančiuose atliekų deginimo įrenginiuose. Tik neturint galimybių šias atliekas deginti, nukenksmintos medicininės atliekos gali būti šalinamos sąvartynuose, jeigu jos atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatytus atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir ribines vertes.
133. Nukenksminamų cheminės dezinfekcijos būdu infekuotų medicininių atliekų pavojus pasikeičia iš infekcinio į cheminį. Kadangi šis medicininių atliekų tvarkymo būdas gali kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, sunkina tolesnį nukenksmintų atliekų tvarkymą, sveikatos priežiūros įstaigose jo palaipsniui turi būti atsisakyta.
134. Viena medicininių atliekų grupė – farmacinės atliekos. Didžiuma farmacinių atliekų pavojingos, todėl turi būti surenkamos atskirai ir tvarkomos vadovaujantis atliekų tvarkymo ir išimtinai pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimais, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Pavojingos farmacinės atliekos turi būti deginamos specializuotuose medicininių ar pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Farmacinės atliekos iš gyventojų surenkamos per visuomenės vaistines.
Nuotekų dumblo tvarkymas
135. Plečiant miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo efektyvumą, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo palaipsniui daugėja, tačiau dėl griežtėjančių pavojingų medžiagų išleidimo į kanalizacijos tinklus reikalavimų ir geresnės taršos kontrolės ateityje nuotekų dumblo kokybė gerės.
136. Nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tinkamą tvarkymą turi užtikrinti šio dumblo turėtojai. Komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas ne vėliau kaip iki 2013 metų.
137. Siekiant sukurti ekonomiškai efektyvią komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tvarkymo sistemą, savivaldybės ir viešieji vandens tiekėjai skatinami bendradarbiauti ir kurti regionines komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo sistemas. Regioninėms dumblo tvarkymo sistemoms kurti gali būti skiriama Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.
138. Pasirenkant nuotekų valymo metu susidarančio dumblo, kurio didžiąją dalį sudaro organinės medžiagos, tvarkymo būdus, turi būti siekiama naudoti dumblo energetinį potencialą ir jame esančias maistines medžiagas. Komunalinių nuotekų tvarkymo sistemų valdytojai turi organizuoti nuotekų užterštumo kontrolę ir pirminį dumblo apdorojimą taip, kad susidarantis dumblas būtų tinkamas kuo įvairiau ir saugiau naudoti.
Gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas
139. Siekiant mažinti gaminių ir pakuočių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, vadovaujamasi gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį gamintojams ir importuotojams teisės aktuose įtvirtinama atsakomybė už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per viso būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.
140. Gamintojo atsakomybės principas taikomas tvarkant šiuos atliekų srautus:
140.1. pakuočių;
140.2. apmokestinamųjų gaminių (padangos, akumuliatoriai, baterijos, vidaus degimo variklių degalų, tepalų, įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai);
140.3. elektros ir elektroninės įrangos;
140.4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių;
140.5. alyvų.
141. Gamintojo atsakomybės principu pagrįstą atliekų (pakuočių, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų), esančių komunalinių atliekų sraute, surinkimą organizuoja savivaldybės. Komunalinių atliekų sraute esančių gaminių ir pakuočių atliekų turėtojai – fiziniai asmenys turi naudotis savivaldybių organizuotomis šių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo ir kita) sistemomis. Gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybės principą, turi naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis (pvz., didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, atliekų rūšiavimo konteineriai, kitos priemonės) ir siekdami įgyvendinti nustatytas užduotis gali taikyti papildomas priemones.
142. Įmonės, įstaigos, organizacijos jų veiklos komunalinėms atliekoms surinkti turi naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų surinkimo sistemomis arba pačios užtikrinti jų surinkimą ir tvarkymą. Kitų jų veiklos atliekų surinkimą ir tvarkymą šie atliekų turėtojai turi užtikrinti patys.
143. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos pakuočių, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvų atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą turi užtikrinti šių atliekų turėtojas, o gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybės principą, finansuoja šių atliekų tvarkymą tuo atveju, kai jas tvarkyti atliekų tvarkytojui nuostolinga.
144. Kuriant gamintojo atsakomybės principu pagrįstą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, taikomos šios ekonominės priemonės: mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis, administracinė atsakomybė, kitos įstatymų nustatytos priemonės.
Pakuočių atliekų tvarkymas
145. Pakuočių atliekos sudaro didelę atliekų (taip pat komunalinių) dalį, o ekonominio augimo sąlygomis jų gausėja. Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų pakuočių atliekų, sukurti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, įvykdyti jų perdirbimo ir (ar) kitokio naudojimo užduotis, būtina nustatyti ir įgyvendinti pakuočių atliekų prevencijos priemones, diegti pirminį šių atliekų rūšiavimą.
146. Gaminant pakuotes ir (ar) pasirenkant jas gaminiams pakuoti, rekomenduojama atsižvelgti į jų poveikį aplinkai ir teikti pirmenybę mažiausią žalą aplinkai darančioms pakuotėms. Siekdamos užtikrinti pakuočių atliekų prevenciją, naudojančios daug pakuočių įmonės turėtų rengti pakuočių atliekų prevencijos planus, gaminius pakuoti į pakuotes, gaminamas pagal Europos darniuosius standartus dėl pakuočių gamybai keliamų pagrindinių reikalavimų.
147. Kuriant efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, siekiama, kad gamintojai ir importuotojai arba jiems atstovaujančios licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos bendradarbiautų su savivaldybėmis pakuočių atliekų surinkimo finansavimo, šių atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimo ir (ar) plėtros, visuomenės informavimo apie atliekų tvarkymą klausimais.
148. Pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad:
148.1. iki 2009 metų pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų ir panaudoti (išvežti/eksportuoti panaudoti) ne mažiau kaip 52 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį;
148.2. iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 55 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį, atitinkamai pagal šias pakuočių medžiagas:
148.2.1. stiklinių – ne mažiau kaip 60 procentų;
148.2.2. popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 procentų;
148.2.3. plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 procento, skaičiuojant tik medžiagą, kuri vėl perdirbama į plastikus;
148.2.4. metalinių – ne mažiau kaip 50 procentų;
148.2.5. medinių – ne mažiau kaip 15 procentų;
148.3. iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 procentų pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį.
149. Įvertinus gamintojo atsakomybės principu pagrįstos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimo rezultatus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 130-4897) nustatytų pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo 2007–2012 metų užduočių vykdymą, gali būti imtasi papildomų teisinių, ekonominių ir administracinių priemonių pakuočių atliekų iš komunalinių atliekų srauto surinkimui gerinti, svarstoma privalomojo užstato už pakuotes nustatymo galimybė. …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.