Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo nr. 519 „dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo 2007 m. sp

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 12 D. NUTARIMO NR. 519 „DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. spalio 31 d. Nr. 1224 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2003, Nr. 14-584; 2004, Nr. 18-546, Nr. 81-2898, Nr. 148-5363; 2005, Nr. 36-1180; 2006, Nr. 4-104, Nr. 5-145) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 26 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 523 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (pridedama).“ Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1224 redakcija) VALSTYBINIS STRATEGINIS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau vadinama – šis Planas) tikslas – atsižvelgiant į esamą atliekų tvarkymo būklę ir vadovaujantis Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Europos Bendrijų Komisijos komunikatu „Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“, pateikti esamos atliekų tvarkymo būklės ir SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizę, nustatyti atliekų tvarkymo prioritetus ir principus, strateginius tikslus, tikslus ir uždavinius, šio Plano įgyvendinimo priemones (1 priedas), aprašyti atliekų tvarkymo sistemą, nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, numatyti šio Plano įgyvendinimo ir atskaitomybės mechanizmą. Šis Planas bus vykdomas 2007–2013 metais.

II. ESAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS ANALIZĖ 10. Atliekų apskaitos duomenimis, 2006 metais Lietuvoje susidarė apie 5,7 mln. tonų atliekų.

III. SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ) ANALIZĖ Stiprybės 24. Sukurta atliekų tvarkymo teisinė bazė. Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos laiku perkeliamos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.

Silpnybės 37. Atliekų prevencija – pagrindinis atliekų tvarkymo politikos tikslas, tačiau iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant šį tikslą nepakankama.

Galimybės 48. Plėtojamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos, skatinamos privačios investicijos į šią veiklą leis gerinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę.

Grėsmės 59. Netinkamais būdais tvarkant atliekas ir dėl to prastėjant aplinkos kokybei, galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.

IV. ATLIEKŲ TVARKYMO PRIORITETAI 65. Atliekų tvarkymo sistemos prioritetai:

65.1. atliekų prevencija;

65.2. gaminių pakartotinis naudojimas;

65.3. atliekų perdirbimas;

65.4. kitoks atliekų naudojimas;

65.5. atliekų šalinimas.

Atliekų prevencija 67. Atliekų prevencijos tikslas – vengti atliekų susidarymo, mažinti susidarančių ir nenaudojamų atliekų.

68.1. vykdoma integruota produktų politika, skatinama švaresnė gamyba ir taikomos mažaatliekės technologijos, gamybai naudojama kuo mažiau kenksmingų medžiagų, gaminami ilgai naudojami ir lengvai perdirbami gaminiai, atliekami savanoriški aplinkos apsaugos auditai, diegiamos aplinkos apsaugos vadybos sistemos, produktų gamybai taikomas būvio ciklo principas;

68.2. rengiami ir įgyvendinami gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai, įgyvendinamos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose numatytos priemonės;

68.3. reglamentuojama ir kontroliuojama medžiagų ir gaminių gamyba, importas, prekyba ir naudojimas;

68.4. taikomi Europos darnieji standartai dėl pakuočių gamybai taikomų pagrindinių reikalavimų;

68.5. visuomenė informuojama apie gaminių galimą pavojingumą ir poveikį aplinkai per visą būvio ciklą.

Gaminių pakartotinis naudojimas 69. Gaminių pakartotinio naudojimo tikslas – naudoti kuo daugiau visų gaminių, jų sudedamųjų dalių, medžiagų tam pačiam tikslui, kuriam jie sukurti.

Atliekų perdirbimas 71. Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą.

72.1. atliekami žalieji pirkimai pagal Nacionalinę žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804 (Žin., 2007, Nr. 90-3573);

72.2. atliekos rūšiuojamos jų susidarymo vietose, diegiamos antrinių žaliavų atskiro surinkimo priemonės, mechaninis biologinis apdorojimas ir rūšiavimo linijos;

72.3. plečiami antrinių žaliavų perdirbimo pajėgumai ir produktų ar medžiagų, pagamintų iš antrinių žaliavų, rinkos;

72.4. diegiama gaminių ir medžiagų, gautų perdirbus atliekas, sertifikavimo sistema;

72.5. taikomos teisinės ir ekonominės priemonės, skatinančios atliekas perdirbti ar kitaip naudoti, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose;

72.6. taikomas gamintojo atsakomybės principas ir ekonominės priemonės: mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis, administracinė atsakomybė, kitos įstatymų nustatytos priemonės;

72.7. visuomenei suteikiama žinių apie atliekų rūšiavimą ir jo svarbą, kuriama palanki jos nuomonė apie gaminių iš atliekų naudojimą.

Kitoks atliekų naudojimas 73. Kitokio atliekų naudojimo tikslas – naudoti atliekas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytais būdais (išskyrus perdirbimą) ir taip mažinti atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, gamtinių ir kitų išteklių naudojimą, sąvartynuose šalinamų atliekų.

Atliekų šalinimas 75. Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, jų dalis ar medžiagas, kurių nepavyksta dar kartą panaudoti, o vėliau – perdirbti ar kitaip naudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus.

76.1. įrengiami aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantys atliekų šalinimo įrenginiai;

76.2. draudžiama atliekas šalinti sąvartynuose ir deginti įrenginiuose, neatitinkančiuose aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

76.3. uždaromi visi aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai;

76.4. diegiamos efektyvios monitoringo priemonės sąvartyno veiklos metu ir po sąvartyno uždarymo;

76.5. atliekos apdorojamos taip, kad atitiktų atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir ribines vertes.

V. ATLIEKŲ TVARKYMO PRINCIPAI 77. Pagrindiniai atliekų tvarkymo principai – artimumo ir pakankamumo, visuotinumo principai ir principas „teršėjas moka“.

Artimumo ir pakankamumo principai 78. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Vadovaujantis šiais principais siekiama, kad netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Šalyje turi būti pakankamas atliekų šalinimo įrenginių tinklas.

Visuotinumo principas 79. Visuotinumo principas skelbia – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams.

Principas „teršėjas moka“ 80. Efektyviai atliekų tvarkymo sistemai sukurti taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi dengti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuočių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

81.1. kuriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;

81.2. tvarkant gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančias atliekas (toliau vadinama – gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos);

81.3. organizuojant gamintojo atsakomybės principu pagrįstą gaminių ir pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, gamyboje ir vykdant kitą ūkinę veiklą, tvarkymą.

82.1. vengti pavojingų medžiagų naudojimo gaminių ir pakuočių gamybai;

82.2. skatinti švaresnės gamybos diegimą;

82.3. skatinti ilgalaikių, pakartotinio naudojimo ir lengvai perdirbamų gaminių, uždarų ciklų kūrimą;

82.4. taikyti ekologinį projektavimą;

82.5. plėsti gaminių ir pakuočių atliekų surinkimą, perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą;

82.6. mažinti atliekų, jų tvarkymo išlaidas.

VI. ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGINIAI TIKSLAI, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 83. Atliekos turi būti tvarkomos taip, kad:

83.1. nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai;

83.2. būtų racionaliai naudojami atliekų medžiaginiai ir energetiniai ištekliai.

84.1. iki 2009 metų užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą;

84.2. ne vėliau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose;

84.3. iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus;

84.4. iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus;

84.5. iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų.

85.1. skatinti atliekų prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą;

85.2. skatinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą vykdant atliekų tvarkymo užduotis;

85.3. užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir stebėseną;

85.4. tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę;

85.5. stiprinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus, užtikrinti informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais;

85.6. užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą.

86.1. šio Plano 85.1 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:

86.1.1. tobulinti ekonominį ir teisinį mechanizmą, skatinantį atliekas perdirbti ar kitaip naudoti, kad kuo mažiau jų būtų šalinama;

86.1.2. skatinti atliekų prevenciją;

86.1.3. skatinti produktų gamybą iš atliekų;

86.2. šio Plano 85.2 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti – sudaryti sąlygas stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijas;

86.3. šio Plano 85.3 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:

86.3.1. tobulinti regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimo ir derinimo tvarką;

86.3.2. užtikrinti savivaldybių atskaitomybę ir atsakomybę už užduočių komunalinių atliekų tvarkymo srityje vykdymą;

86.3.3. užtikrinti atliekų apskaitos duomenų patikimumą ir teikimą laiku, stiprinti atliekų tvarkymo kontrolę;

86.3.4. stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklos kontrolę;

86.3.5. užtikrinti smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, atliekų susidarymo ir tvarkymo kontrolę;

86.4. šio Plano 85.4 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:

86.4.1. užtikrinti deramą atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo kokybę;

86.4.2. nustatyti detalesnius reikalavimus elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams;

86.4.3. nustatyti išleidžiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos kiekį, kurio neviršijantiems gamintojams ir importuotojams būtų taikomos lengvatos;

86.4.4. užtikrinti, kad komunalinės atliekos būtų šalinamos regioniniame sąvartyne to regiono, kuriame susidarė;

86.4.5. tobulinti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo teisinę bazę, atsižvelgiant į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) reikalavimus;

86.4.6. sudaryti sąlygas užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir kokybę ir plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas;

86.5. šio Plano 85.5 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:

86.5.1. tobulinti pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją;

86.5.2. tobulinti regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų kvalifikaciją;

86.5.3. taikyti Lietuvoje mašinų, mechanizmų ir įrenginių, skirtų atliekoms tvarkyti, Europos standartus, kadangi nestandartizuotų mašinų, mechanizmų ir įrenginių naudojimas sunkina atliekų tvarkymą ir ne visada užtikrina aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą;

86.5.4. teikti visuomenei informaciją apie atliekų tvarkymą, plėtoti ekologinį švietimą;

86.6. šio Plano 85.6 punkte nurodytam tikslui įgyvendinti:

86.6.1. užtikrinti efektyvų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymą;

86.6.2. užtikrinti kompleksinį pavojingų atliekų tvarkymą – surinkimą, klasifikavimą, apdorojimą, naudojimą, šalinimą;

86.6.3. tobulinti medicininių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią saugų šių atliekų tvarkymą;

86.6.4. skatinti antrinių žaliavų perdirbimą ir kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams;

86.6.5. užtikrinti efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes;

86.6.6. naudoti atliekų energetinius išteklius;

86.6.7. sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą;

86.6.8. užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų naudojimą;

86.6.9. skatinti techninio komposto, taip pat išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio naudojimą dirvai tręšti, pakelėms apželdinti, pažeistam reljefui atkurti, karjerams rekultivuoti, energetiniam miškui auginti ir kitoms reikmėms;

86.6.10. tobulinti atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris neegzistuoja, susidarančių kelių juostose, tvarkymo reikalavimus.

VII. ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA 88. Atliekų tvarkymo sistemą pagal nustatytas teisines, administracines ir ekonomines priemones ir jų taikymą sudaro:

88.1. komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

88.2. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema 90. Savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje atskirai būtų surenkamos šios komunalinės atliekos:

90.1. pavojingos atliekos;

90.2. biologiškai skaidžios atliekos;

90.3. antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas;

90.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

90.5. naudotos padangos;

90.6. didelių gabaritų komunalinės atliekos (baldai ir panašiai);

90.7. statybos ir griovimo atliekos;

90.8. mišrios komunalinės atliekos (likusios po rūšiavimo atliekos).

98.1. atsižvelgdamos į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, iki 2009 metų užtikrinti, kad ji būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus;

98.2. siekdamos užtikrinti antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams:

98.2.1. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 metų būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus:

98.2.1.1. įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

98.2.1.2. kitų šio Plano 98.2.1.1 punkte nepaminėtų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

98.2.1.3. miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

98.2.1.4. atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones;

98.2.2. pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

98.2.3. jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba jų naudojimas ekonomiškai netikslingas, taikyti kitas priemones ir būdus (pvz., antrinių žaliavų surinkimas specialiais maišais, antrinių žaliavų turėtojų apvažiavimas ar kita);

98.2.4. atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką ir faktinį konteinerių antrinėms žaliavoms surinkti poreikį, taikyti griežtesnius už nustatytuosius šio Plano 98.2.1 punkte specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus.

Rekomenduojama savivaldybėms naudoti tokių spalvų žaliavų konteinerius: popieriaus – mėlynus, plastiko ir kitų pakuočių – geltonus, stiklo – žalius. Naudojami konteineriai turi atitikti Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus antrinių žaliavų surinkimo konteineriams;

98.3. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų;

98.4. iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.

Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas 100. Biologiškai skaidžių atliekų irimo produktai daro didelį poveikį klimato kaitai, todėl šių atliekų tvarkymui turi būti skirta ypač daug dėmesio.

101.1. iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų;

101.2. iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.

104.1. „žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos, būtų surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“ kompostavimas;

104.2. iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas;

104.3. atskirai surinktos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikmėms;

104.4. biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos.

105.1. komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistinės medžiagos;

105.2. komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, kai energija neišgaunama, bet išsaugomos maistinės medžiagos.

106.1. apskritys ir savivaldybės privalo ne vėliau kaip iki 2008 metų vidurio, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, atitinkamai papildyti regioninius ir savivaldybių atliekų tvarkymo planus ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles, taip užtikrindamos mechaninio biologinio apdorojimo arba atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir šių atliekų apdorojimo įdiegimą iki 2010 metų;

106.2. savivaldybės:

106.2.1. turi informuoti visuomenę apie savivaldybės teritorijoje numatomą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų kompostavimą;

106.2.2. iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.

Komunalinių atliekų naudojimas energijai gauti 108. Surūšiavus komunalines atliekas likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos turi būti naudojamos energijai gauti.

Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema 111. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kurias turi įgyvendinti ūkio subjektai, turintys taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus tvarkyti atliekas ir (ar) kurių veiklos metu susidarančios atliekos nėra komunalinės atliekos, todėl negali būti surenkamos ir tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

112.1. gamybos atliekas, įskaitant:

112.1.1. pavojingas atliekas;

112.1.2. biologiškai skaidžias atliekas;

112.2. statybines atliekas;

112.3. medicinines atliekas;

112.4. nuotekų dumblą.

Gamybos atliekų tvarkymas 113. Užtikrinti, kad gamybos atliekos būtų sutvarkytos, – ūkio subjektų pareiga, atliekama laikantis bendrųjų atliekų tvarkymo sistemos reikalavimų ir principų, bendradarbiaujant su savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Įmonių veiksmus diegiant gamybos atliekų tvarkymo pajėgumus pagal kompetenciją koordinuoja Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytųjų reikalavimų įgyvendinimą, ieško valstybės institucijų parengtų atliekų tvarkymo projektų papildomų finansavimo šaltinių.

122.1. biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas, kai išgaunama energija ir išsaugomos maistinės medžiagos;

122.2. biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas, kai neišgaunama energija, bet išsaugomos maistinės medžiagos.

Statybinių atliekų tvarkymas 124. Statybinių atliekų sparčiai gausėja. Daugiausia jų susidaro statinius griaunant, mažiau – rekonstruojant, remontuojant ir statant.

125.1. vengti statybinių atliekų susidarymo;

125.2. kuo mažiau naudoti aplinkai pavojingų medžiagų turinčių statybos produktų;

125.3. naudoti selektyvaus griovimo būdą;

125.4. naudoti statybos metu susidarančias pakartotiniam naudojimui tinkamas konstrukcijas (medžiagas).

Medicininių atliekų tvarkymas 127. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir naudojant vis daugiau vienkartinių ligonių priežiūros priemonių, daugėja medicininių atliekų, todėl būtina sukurti jų tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad šios atliekos būtų sutvarkomos saugiai, nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Netinkamai tvarkomos infekuotos atliekos gali būti užkrečiamųjų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų, stabligės ir kitų) perdavimo šaltinis.

Nuotekų dumblo tvarkymas 135. Plečiant miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo efektyvumą, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo palaipsniui daugėja, tačiau dėl griežtėjančių pavojingų medžiagų išleidimo į kanalizacijos tinklus reikalavimų ir geresnės taršos kontrolės ateityje nuotekų dumblo kokybė gerės.

Gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimas 139. Siekiant mažinti gaminių ir pakuočių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, vadovaujamasi gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį gamintojams ir importuotojams teisės aktuose įtvirtinama atsakomybė už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per viso būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

140.1. pakuočių;

140.2. apmokestinamųjų gaminių (padangos, akumuliatoriai, baterijos, vidaus degimo variklių degalų, tepalų, įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai);

140.3. elektros ir elektroninės įrangos;

140.4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių;

140.5. alyvų.

Pakuočių atliekų tvarkymas 145. Pakuočių atliekos sudaro didelę atliekų (taip pat komunalinių) dalį, o ekonominio augimo sąlygomis jų gausėja. Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų pakuočių atliekų, sukurti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, įvykdyti jų perdirbimo ir (ar) kitokio naudojimo užduotis, būtina nustatyti ir įgyvendinti pakuočių atliekų prevencijos priemones, diegti pirminį šių atliekų rūšiavimą.

148.1. iki 2009 metų pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų ir panaudoti (išvežti/eksportuoti panaudoti) ne mažiau kaip 52 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį;

148.2. iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir perdirbti (išvežti/eksportuoti perdirbti) ne mažiau kaip 55 procentus pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį, atitinkamai pagal šias pakuočių medžiagas:

148.2.1. stiklinių – ne mažiau kaip 60 procentų;

148.2.2. popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 procentų;

148.2.3. plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 procento, skaičiuojant tik medžiagą, kuri vėl perdirbama į plastikus;

148.2.4. metalinių – ne mažiau kaip 50 procentų;

148.2.5. medinių – ne mažiau kaip 15 procentų;

148.3. iki 2012 metų pabaigos būtų sudarytos organizacinės ir (ar) techninės sąlygos kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 procentų pakuočių atliekų, skaičiuojant pagal išleistą į vidaus rinką pakuočių kiekį.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas 150. Sparčiai gausėja elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kurių medžiagos ir dalys gali būti naudojamos pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos, o šiose atliekose esančios pavojingos medžiagos turi būti atskiriamos ir tvarkomos vadovaujantis atliekų tvarkymo reikalavimais, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

151.1. projektuoti, gaminti ir importuoti tokią elektros ir elektroninę įrangą, kad jos atliekose esančias medžiagas ir dalis būtų galima išardyti ir naudoti pakartotinai, o atliekas naudoti ir (ar) perdirbti. Tam rekomenduojama taikyti ekologinį projektavimą;

151.2. kuo daugiau elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkti ir panaudoti, taip pat pakartotinai panaudoti ir (ar) perdirbti šiose atliekose esančias dalis ir medžiagas;

151.3. užtikrinti, kad visi elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai organizuotų ir finansuotų elektros ir elektroninės įrangos, išleistos į rinką po 2005 m. rugpjūčio 13 d., ir elektros ir elektroninės įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų tvarkymą (nuo surinkimo iki saugaus šalinimo), įvykdytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tvarkymo užduotis.

Elektros ir elektroninės įrangos kategorijos Elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį), procentais Elektros ir elektroninės įrangos atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį), procentais 1 kategorija (stambūs namų apyvokos prietaisai) 10 kategorija (automatiniai daiktų išdavimo įtaisai) 80 75 3 kategorija (informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga) 4 kategorija (vartojimo įranga) 75 65 2 kategorija (smulkūs namų apyvokos prietaisai) 5 kategorija (apšvietimo įranga, išskyrus dujošvytes lempas) 6 kategorija (elektros ir elektroniniai įrankiai, išskyrus stambius stacionariuosius pramoninius prietaisus) 7 kategorija (žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga) 9 kategorija (stebėsenos ir kontrolės prietaisai) 70 50 Dujošvytės lempos – 80 155. Jeigu elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai neužtikrintų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, kad būtų įvykdytos nustatytos užduotys, turėtų būti svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos atliekomis arba taikomos kitos teisinės ar ekonominės priemonės.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir transporto priemonių dalių tvarkymas 156. Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtų transporto priemonių (toliau vadinama – transporto priemonės) gamintojai ir importuotojai pagal gamintojo atsakomybės principą turi patys arba per jiems atstovaujančias licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas imtis visų priemonių, užtikrinančių šių surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą, kad būtų įvykdytos šios užduotys:

156.1. pakartotinio naudojimo ir naudojimo procentas (pagal vienos transporto priemonės vidutinį svorį) – 85;

156.2. pakartotinio naudojimo ir perdirbimo procentas (pagal vienos transporto priemonės vidutinį svorį) – 80.

157.1. pakartotinio naudojimo ir naudojimo procentas (pagal vienos transporto priemonės vidutinį svorį) – 95;

157.2. pakartotinio naudojimo ir perdirbimo procentas (pagal vienos transporto priemonės vidutinį svorį) – 85.

Alyvų atliekų tvarkymas 166. Alyvų atliekos tvarkomos vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo:

166.1. sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią tinkamą alyvų atliekų tvarkymą, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai;

166.2. užtikrinti, kad alyvų atliekos būtų tvarkomos laikantis šių prioritetų:

166.2.1. alyvų atliekų regeneravimas;

166.2.2. alyvų atliekų perdirbimas į kurą;

166.2.3. netinkamų regeneruoti ar perdirbti į kurą alyvų atliekų, taip pat atliekų, susidariusių regeneravimo ar perdirbimo metu, deginimas laikantis pavojingų atliekų deginimo reikalavimų;

166.3. informuoti visuomenę apie alyvų atliekų tvarkymo sistemas, netinkamo jų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai;

166.4. vykdyti šias alyvų atliekų tvarkymo užduotis: nuo 2008 metų – regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 procentų, o nuo 2012 metų – ne mažiau kaip 50 procentų alyvų atliekų (skaičiuojama nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio).

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymas 169. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, visų rūšių baterijų ir akumuliatorių, nesvarbu, kokia jų forma, tūris, svoris, medžiagų sudėtis ar naudojimo paskirtis, atliekos turi būti surenkamos atskirai ir kuo rečiau šalinamos kaip mišrios komunalinės atliekos.

170.1. prietaisus, kuriems visą energiją ar jos dalį tiekia baterijos ar akumuliatoriai, projektuoti ir gaminti taip, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų lengva išimti;

170.2. kurti ir teikti rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose naudojamos mažiau taršios medžiagos, visų pirma galinčios pakeisti gyvsidabrį, kadmį ir šviną, arba naudojama mažiau pavojingų medžiagų.

171.1. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas;

171.2. finansuoti visas baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo, įskaitant surinkimą, išlaidas;

171.3. užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos;

171.4. užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. būtų pasiekiamas toks surinktų baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo efektyvumas:

171.4.1. perdirbami 65 procentai švino – rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį švino – rūgštinių baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant švino perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų;

171.4.2. perdirbami 75 procentai nikelio – kadmio baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį nikelio – kadmio baterijų ir akumuliatorių svorį, įskaitant kadmio perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma be pernelyg didelių išlaidų;

171.4.3. perdirbama 50 procentų kitų baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį kitų baterijų ir akumuliatorių svorį;

171.5. informuoti visuomenę apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, reikalavimą atskirti baterijų ir akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų, šių atliekų atskiro surinkimo sistemas.

VIII. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI 175. Šiame Plane nurodytų atliekų tvarkymo strateginių tikslų įgyvendinimas bus vertinamas pagal tokius kriterijus:

175.1. kiek gyventojų (pagal apskritis), gaus geros kokybės prieinamą viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą (procentais);

175.2. kiek įrengta Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančių regioninių sąvartynų, kokia sąvartynų statybų eiga;

175.3. kiek uždaryta aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų (pagal apskritis);

175.4. kokie sukurti komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumai, palyginti su per metus susidarančiu tokio dumblo kiekiu (tonomis ir procentais);

175.5. kiek perdirbta ar kitaip panaudota komunalinių atliekų (tonomis, visų per metus susidariusių komunalinių atliekų procentais).

IX. PLANO ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ 176. Aplinkos ministerija atsakinga už šio Plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą.

2008 metai Aplinkos ministerija – – 3. Užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir stebėseną 3.1. Tobulinti regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimo ir derinimo tvarką 3.1.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo ir aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065) pakeitimo projektus – nustatyti regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimo ir derinimo tvarką 2008 metai Aplinkos ministerija – – 3.2. Užtikrinti savivaldybių atskaitomybę ir atsakomybę už užduočių komunalinių atliekų tvarkymo srityje vykdymą 3.2.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – užtikrinti savivaldybių atskaitomybę ir atsakomybę už komunalinių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą 2008 metai Aplinkos ministerija – – 3.3. Užtikrinti atliekų apskaitos duomenų patikimumą ir teikimą laiku, stiprinti atliekų tvarkymo kontrolę 3.3.1. Parengti aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. D1-657 „Dėl Pirminės atliekų apskaitos ataskaitos ir atliekų apskaitos ataskaitos duomenų surinkimo, apdorojimo ir ataskaitų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-6809) pakeitimo projektą 2008 metai Aplinkos apsaugos agentūra – – 3.3.2. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484) pakeitimo projektą – numatyti padidinti Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojų skaičių: įsteigti Aplinkos apsaugos agentūroje 2 etatus atliekų apskaitos duomenų analizei atlikti; įsteigti Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentuose po 2 etatus atliekų ir gaminių apskaitos duomenų kokybei užtikrinti, atliekų susidarymo ir tvarkymo kontrolei stiprinti 2009 metai Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 1000 3.3.3. Parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų su gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pakeitimų projektus – sugriežtinti įmonių, tvarkančių atliekas, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, atsakomybę ir atskaitomybę

2008 metai Aplinkos ministerija – – 3.4. Stiprinti gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklos kontrolę 3.4.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – nustatyti tokių organizacijų veiklos audito atlikimo reikalavimus 2008 metai Aplinkos ministerija – – 3.5. Užtikrinti smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, atliekų susidarymo ir tvarkymo kontrolę 3.5.1. Parengti gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse susidarymo ir tvarkymo studiją ir pasiūlymus, kaip gerinti šių atliekų tvarkymą ir kontrolę 2008 metai Ūkio ministerija – – 4. Tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę 4.1. Užtikrinti deramą atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo kokybę 4.4.1. Parengti pramonės įmonėms atliekų tvarkymo techninių reglamentų rengimo metodinius nurodymus 2007 metai Aplinkos ministerija – – 4.2. Nustatyti detalesnius reikalavimus elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams 4.2.1. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 9-340) pakeitimo projektą 2007 metai Aplinkos ministerija – – 4.3. Nustatyti išleidžiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos kiekį, kurio neviršijantiems gamintojams ir importuotojams būtų taikomos lengvatos 4.3.1. Parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektus 2008 metai Aplinkos ministerija – – 4.4. Užtikrinti, kad komunalinės atliekos būtų šalinamos regioniniame sąvartyne to regiono, kuriame susidarė 4.4.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą 2008 metai Aplinkos ministerija – – 4.5. Tobulinti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo teisinę bazę, atsižvelgiant į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo reikalavimus 4.5.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – nustatyti griežtesnius reikalavimus baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams

2007–2008 metai Aplinkos ministerija – – 4.5.2. Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 625 „Dėl Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 1-12) pakeitimo projektą 2007–2008 metai Aplinkos ministerija – – 4.5.3. Parengti ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 4-117/D3-196 „Dėl Baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tiekimo į rinką reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 59-2097) pakeitimo projektą 2007–2008 metai Ūkio ministerija – – 4.5.4. Parengti sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404) pakeitimo projektą 2007–2008 metai Sveikatos apsaugos ministerija – – 4.6. Sudaryti sąlygas užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir kokybę ir plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas 4.6.1. Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – užtikrinti teikiamos viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę, prieinamumą ir visuotinumą ir nustatyti pareigą asmenims rūšiuoti komunalines atliekas 2008 metai Aplinkos ministerija – – 4.6.2. Nustatyti minimalius viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus 2008 metai Aplinkos ministerija – – 5. Stiprinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus, užtikrinti informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais 5.1. Tobulinti pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją 5.1.1. Parengti aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-552) pakeitimo projektą – nustatyti reikalavimus mokymo programoms, skirtoms pavojingų atliekų tvarkymo darbų vadovams ir specialistams, norintiems gauti kvalifikacijos atestatus 2009 metai Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija – – 5.2. Tobulinti regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų kvalifikaciją 5.2.1. Pagal poreikį nuolat atnaujinti regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programas 2007–2013 metai Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija

2008 metai Sveikatos apsaugos ministerija – – 6.4. Skatinti antrinių žaliavų perdirbimą ir kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams 6.4.1. Parengti Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros 2009–2013 metų programos projektą 2008 metai Ūkio ministerija – – 6.5. Užtikrinti efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą, atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes 6.5.1. Sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir apdorojimo (kompostavimo ir (ar) anaerobinio pūdymo) sistemą, siekiant įgyvendinti nustatytas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis 2007–2010 metai savivaldybės, apskritys 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, kitos teisėtai gautos lėšos 211390 6.5.2. Organizuoti bandomojo biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo Šiaulių regione projekto parengimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą 2008–2010 metai Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija – – 6.5.3. Parengti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo rekomendacijas, taip skatinti ūkio subjektų bendradarbiavimą tvarkant gamybos, kitos ūkinės veiklos ir komunalines biologiškai skaidžias atliekas 2010 metai Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija – – 6.5.4. Sukurti regionines dumblo tvarkymo sistemas apskrityse (didžiuosiuose miestuose pastatyti reikalavimus atitinkančius dumblo apdorojimo įrenginius, kurių našumo pakaktų apskrityje susidarančiam dumblui tvarkyti) 2007–2013 metai savivaldybės 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos 350000 6.5.5. Parengti Maisto pramonės įmonėse susidarančių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programą 2008 metai Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija – – 6.6. Naudoti atliekų energetinius išteklius 6.6.1. Sukurti surūšiavus komunalines atliekas likusių netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus 2007–2013 metai savivaldybės, apskritys 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos, kitos teisėtai gautos lėšos 1600000 6.7. Sukurti regioninę atliekų tvarkymo sistemą 6.7.1. Sukurti Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemą, Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemą, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemą, Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemą, Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemą, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemą, Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemą, Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemą, Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemą, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemą

2007–2013 metai savivaldybės, apskritys Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, regioninių atliekų tvarkymo centrų lėšos, 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos 797200 6.8. Užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų naudojimą 6.8.1. Koordinuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą 2007–2013 metai Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija – – 6.9. Skatinti techninio komposto, taip pat išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio naudojimą dirvai tręšti, pakelėms apželdinti, pažeistam reljefui atkurti, karjerams rekultivuoti, energetiniam miškui auginti ir kitoms reikmėms 6.9.1. Parengti Techninio komposto naudojimo programą 2009 metai Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija – – 6.9.2. Papildyti Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimus LAND 9-2002, patvirtintus aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 611 (Žin., 2002, Nr. 119-5368) – nustatyti išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio naudojimo reikalavimus ir rekomendacijas, kaip juos įgyvendinti 2009 metai Aplinkos ministerija – – 6.10. Tobulinti atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris neegzistuoja, susidarančių kelių juostose, tvarkymo reikalavimus 6.10.1. Parengti teisės aktų, reglamentuojančių atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, susidarančių kelių juostose, tvarkymą, pakeitimų projektus, siekiant užtikrinti šių atliekų susidarymo prevenciją ir efektyvų lėšų, skirtų minėtų atliekų tvarkymui, naudojimą 2008 metai Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija – – ______________ Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 2 priedas TECHNINIAI ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI Techniniai atliekų tvarkymo reikalavimai Lietuvos Respublikos teisės aktas Bendrieji techniniai atliekų tvarkymo reikalavimai Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381) Atliekų deginimo reikalavimai Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290) Atliekų šalinimo sąvartynuose, sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo reikalavimai Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051)

Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2001, Nr. 32-1086) Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo reikalavimai Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiai reikalavimai, patvirtinti aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902); Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui, patvirtintos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 66 (Žin., 1998, Nr. 7-160) Gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymo reikalavimai Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo maisto tvarkymo subjektuose reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-189 (Žin., 2005, Nr. 40-1304); Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 (Žin., 2005, Nr. 40-1305) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo (surinkimo, saugojimo ir apdorojimo) reikalavimai Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (Žin., 2004, Nr. 50-1676) Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo (surinkimo, saugojimo ir apdorojimo) reikalavimai Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793) Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo (surinkimo, laikino saugojimo) reikalavimai Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 (Žin., 2002, Nr. 1-12) Alyvų atliekų tvarkymo (surinkimo, apdorojimo, regeneravimo, deginimo, šalinimo) reikalavimai Alyvų atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698 (Žin., 2003, Nr. 33-1391; 2005, Nr. 39-1283) Pesticidų ir kitų atliekų, turinčių patvariųjų organinių teršalų, tvarkymo (įskaitant įrangos, turinčios PCB, saugojimą, eksploatavimą, nukenksminimą ir šalinimą) reikalavimai Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 473 (Žin., 2003, Nr. 99-4469); Neinventorizuotos įrangos, turinčios mažiau nei 5 dm3 polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT), surinkimo ir šalinimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. D1-435 (Žin., 2005, Nr. 111-4067); Pesticidų atliekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 143 (Žin., 2002, Nr. 38-1407)

Statybinių atliekų tvarkymo reikalavimai Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (Žin., 2007, Nr. 10-403) Netauriųjų metalų laužo ir atliekų surinkimo ir saugojimo reikalavimai Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2002, Nr. 16-628; 2005, Nr. 58-2032) Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui ir rekultivavimui reikalavimai Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai LAND 20-2005, patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135) Atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros įstaigose, tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo, pakavimo, saugojimo, apdorojimo sveikatos priežiūros įstaigose) reikalavimai Lietuvos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2000, Nr. 39-1106); Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-14 (Žin., 2004, Nr. 19-606) Farmacinių atliekų tvarkymo (rūšiavimo, pakavimo, laikino saugojimo, vežimo) reikalavimai Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 23 (Žin., 2000, Nr. 68-2056) ______________ Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 3 priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).

Įrenginio pavadinimas Įrenginio adresas Alytaus regionas 1.

Alytaus regioninis sąvartynas Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r.

Tauragės regionas 2.

Leikiškės regioninis sąvartynas Leikiškės k., Tauragės r.

Šiaulių regionas 3.

Šiaulių regioninis sąvartynas Aukštrakių k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r.

Klaipėdos regionas 4.

Klaipėdos regioninis sąvartynas Dumpių k., Klaipėdos r.

Marijampolės regionas 5.

Marijampolės apskrities regioninis sąvartynas Panausupio k., Marijampolės sen., Marijampolės r.

Vilniaus regionas 6.

Vilniaus apskrities regioninis sąvartynas Kazokiškių k., Kazokiškių sen., Elektrėnų r.

Telšių regionas 7.

Telšių regioninis sąvartynas Jėrubaičių k., Plungės r.

Utenos regionas 8.

Utenos regioninis sąvartynas Mockėnų k., Utenos r.

Kauno regionas 9.

Lapių regioninis sąvartynas Lepšiškių k., Lapių sen., Kauno r.

10.

Zabieliškio regioninis sąvartynas Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r.

Panevėžio regionas 11.

Panevėžio regioninis sąvartynas Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r.

Pastaba. Informacija apie atliekas tvarkančias (ir šalinančias) įmones, registruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre, pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: http://aaa.am.lt. ______________