Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas dėl šviežios mėsos paruoš

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2004 m. vasario 10 d. Nr. B1-126 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir siekdamas įgyvendinti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa:

DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS DARIUS REMEIKA ______________ PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. B1-126 ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (toliau – Taisyklės) pateikiami reikalavimai, taikomi tokių rūšių naminių gyvulių (toliau – gyvuliai): galvijų (tarp jų Bubalus bubalis ir Bison bison rūšių), kiaulių, avių ir ožkų bei naminių neporakanopių – mėsos, skirtos žmonių maistui, gamybai ir tiekimui į rinką.

Eksportuojanti šalis – ES šalis, iš kurios šviežia mėsa yra išsiųsta.

Individualus priverstinis skerdimas – gyvulio skerdimas, valstybiniam veterinarijos gydytojui nurodžius, dėl nelaimingo atsitikimo arba fiziologinių ir funkcinių sutrikimų. Individualus priverstinis skerdimas gali būti atliekamas ne skerdykloje, jei valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad gyvulio transportavimas būtų nepakeliamas gyvuliui arba jam sukeltų nereikalingų kančių.

Įmonė – patvirtinta skerdykla, išpjaustymo įmonė, šaltasis sandėlis arba įmonė, jungianti kelias tokias įmones.

Įpakavimas – suvyniotos šviežios mėsos įdėjimas į pakuotę.

Įvyniojimas – šviežios mėsos apsaugojimas, apsukant pirmine įvyniojimo medžiaga, ar šviežios mėsos įdėjimas į pirminę pakuotę, kuri tiesiogiai liečiasi su šviežia mėsa.

Mėsa – visos naminių galvijų (tarp jų Bubalus bubalis ir Bison bison rūšių), kiaulių, avių, ožkų ir neporakanopių gyvulių dalys, tinkamos žmonių maistui.

Mechaniškai atskirta mėsa – mėsa, kuri gaunama mechaniniu būdu atskiriant nuo kaulų po iškaulinėjimo likusią mėsą, išskyrus galvos kaulus, galūnes žemiau riešo ir kulno sąnarių, o kiaulėms – dar ir uodegos slankstelius. Ši mėsa skirta įmonėms, patvirtintoms pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1- 26).

Paskirties šalis – ES šalis, į kurią šviežia mėsa siunčiama iš eksportuojančios šalies.

Perpakavimo centras – cechas arba sandėlis, kur įvyniota ar įpakuota mėsa, skirta tiekti į rinką, iš naujo perdedama ir/arba perpakuojama.

Skerdena – visas paskersto gyvulio kūnas, be kraujo, galvos, uodegos ir tešmens, išdarinėtas, pašalintomis galūnėmis ties riešo ir kulno sąnariais, o galvijų, avių, ožkų ir neporakanopių gyvulių – ir nulupta oda. Kai kiauliena yra skirta apdoroti pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus, galūnių ties riešo ir kulno sąnariais bei galvos gali būti nereikalaujama šalinti.

Skerdenos šalutiniai produktai (valgomieji subproduktai) – šviežia mėsa, išskyrus skerdeną, net jeigu ji natūraliai prisijungusi prie skerdenos.

Šviežia mėsa – mėsa, taip pat ir įpakuota vakuuminiu būdu ar inertinių dujų atmosferoje, kuri, saugant nuo gedimo, nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį.

Transporto priemonės – krovinius vežantis kelio, geležinkelio, oro transportas ir laivų triumai ar konteineriai, skirti transportuoti šviežią mėsą žeme, jūra ir oru.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas valstybinis veterinarijos gydytojas.

Vidaus organai – krūtinės, pilvo ir dubens ertmės organai, taip pat trachėja ir stemplė.

II. ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI 6. VMVT turi užtikrinti, kad:

6.1. skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų dalys, supjaustytos ne daugiau kaip į tris didmeninei prekybai skirtus gabalus, ir skerdenų ketvirčiai būtų:

6.1.1. gauti skerdykloje, atitinkančioje 1 priedo I ir II skyriuose nustatytas sąlygas ir patvirtintoje bei prižiūrimoje vadovaujantis 37–52 punktų reikalavimais, 6.1.2. paskersto gyvulio, kuriam priešskerdiminę apžiūrą atliko valstybinis veterinarijos gydytojas pagal 1 priedo VI skyriaus nuostatas ir pripažino gyvulį tinkamu skersti šiose Taisyklėse numatytais tikslais, 6.1.3. apdoroti užtikrinus minimalias higienos sąlygas, laikantis 1 priedo V ir VII skyrių nuostatų, 6.1.4. valstybinio veterinarijos gydytojo patikrinti atliekant poskerdiminį patikrinimą pagal 1 priedo VIII skyriaus nuostatas; juose nebuvo pastebėta jokių pokyčių, išskyrus prieš pat skerdžiant atsiradusius pokyčius dėl traumos arba lokalizuotus pokyčius, jeigu laboratoriniais tyrimais, esant reikalui, yra nustatoma, kad dėl šių pokyčių skerdenos arba skerdenos šalutiniai produktai tinkami žmonių maistui arba nekelia pavojaus žmonių sveikatai, 6.1.5. paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 1 priedo XI skyriuje, 6.1.6. gabenimo metu lydimi:

6.1.6.1. prekybos dokumento, išduoto eksportuojančios šalies įmonės, kuriame be nuostatų, nurodytų 1 priedo 58 punkte, nurodomas įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris, o siunčiant šaldytą mėsą – sušaldymo mėnuo ir metai; Suomijai ir Švedijai skirtai mėsai nurodoma, koks 4 priedo IV skyriaus punktas taikomas (išbraukiamas netaikomas punktas); krovinio gavėjas privalo saugoti šį dokumentą, kad galėtų pateikti kompetentingai institucijai pareikalavus; šios institucijos prašymu kompiuteriniai duomenys turi būti atspausdinti, 6.1.6.2. veterinarijos sertifikato, išduoto pagal 1 priedo XIII skyriaus reikalavimus, kai mėsa iš skerdyklų, esančių teritorijoje arba regione, kuriuose taikomi apribojimai, užplombuotais sunkvežimiais siunčiama į kitą ES šalį tranzitu per trečiąją šalį;

6.1.7. paskirties šalies kompetentingos institucijos prašymu lydimi sveikumo patikrinimo pažymos, jei mėsa po perdirbimo yra skirta eksportui į trečiąją šalį; išlaidas už tokį patikrinimą apmoka siuntos valdytojai, savininkai, 6.1.8. atlikus poskerdiminį patikrinimą, sandėliuojami tinkamomis higienos sąlygomis, laikantis 1 priedo XIV skyriaus reikalavimų įmonėse, patvirtintose pagal 37–52 punktus ir prižiūrimose pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus, 6.1.9. gabenami laikantis tinkamų higienos sąlygų pagal 1 priedo XV skyriaus reikalavimus;

6.2. išpjovos arba gabalai, mažesni už nurodytus 6.1 punkte, arba įvyniota ar neįvyniota iškaulinėta mėsa be kaulų būtų:

6.2.1. iškaulinėti arba išpjaustyti išpjaustymo įmonėje, atitinkančioje 1 priedo I ir III skyrių reikalavimus ir patvirtintoje bei prižiūrimoje pagal 37–52 punktų nuostatas, 6.2.2. gauti iš:

6.2.2.1. šviežios mėsos, atitinkančios 6.1 punkte nustatytus reikalavimus, išskyrus 6.1.9 punkte nurodytus reikalavimus, ir gabenami pagal 1 priedo XV skyriaus reikalavimus, 6.2.2.2. šviežios mėsos, importuotos iš trečiųjų šalių, vadovaujantis Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 77-2720) reikalavimais;

6.2.3. laikomi 1 priedo XIV skyriaus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis įmonėse, patvirtintose pagal 37–52 punktų nuostatas ir prižiūrimose pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus, 6.2.4. patikrinti valstybinio veterinarijos gydytojo pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus, 6.2.5. vyniojami ir pakuojami pagal 1 priedo XII skyriuje nustatytus reikalavimus, 6.2.6. apdoroti pagal 6.1.3, 6.1.5, 6.1.6, 6.1.9 punktų reikalavimus;

6.3. skerdenos šalutiniai produktai, gauti iš patvirtintos skerdyklos arba patvirtintos išpjaustymo įmonės, neišpjaustytos skerdenos šalutiniai produktai atitiktų 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus;

6.4. šviežia mėsa, kuri buvo laikoma pagal Taisyklių nuostatas VMVT patvirtintame šaltajame sandėlyje ir nebuvo kitaip tvarkoma, o tik laikoma sandėlyje:

6.4.1. atitiktų 6.1.3, 6.1.5, 6.1.8, 6.1.9, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus arba būtų importuota iš trečiųjų šalių pagal Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos reikalavimus, 6.4.2. būtų gabenama į paskirties vietą kartu su prekybos dokumentu arba 6.1.6.2 punkte nurodytu veterinarijos sertifikatu, kuriame nurodytas šaltųjų sandėlių veterinarinio patvirtinimo numeris; prekybos dokumente turi būti nurodytas šaltojo sandėlio veterinarinio patvirtinimo numeris; veterinarijos sertifikatas turi būti užpildytas valstybinio veterinarijos gydytojo, remiantis veterinarijos sertifikatu, pridėtu prie šviežios mėsos siuntos, kai ji kraunama į šaltuosius sandėlius, o importuojant mėsą veterinarijos sertifikate reikia nurodyti šviežios mėsos kilmę;

6.5. šviežia mėsa, pagaminta pagal Taisyklių reikalavimus, laikoma patvirtintame trečiosios šalies šaltajame sandėlyje pagal Galvijų, avių, ožkų ir kiaulių, šviežios mėsos bei mėsos produktų importo veterinarijos reikalavimus (Žin., 2003, Nr. 1-33), esant muitinės kontrolei, ir po to kitaip netvarkyta, o tik laikyta sandėlyje, 6.5.1. atitiktų 6.1, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus, 6.5.2. atitiktų tam tikras garantijas dėl patikrinimų ir sertifikavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus, 6.5.3. būtų gabenama kartu su sertifikatu, patvirtintu Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka; konkrečios garantijos, susijusios su tikrinimu ir užtikrinimu, kad laikomasi sandėliavimo ir gabenimo reikalavimų, ir su sertifikato išdavimu, priimamos Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka;

6.6. išpakuota šviežia mėsa, kurią ketinama perpakuoti ne toje įmonėje, kurioje ji buvo įpakuota, o kitoje įmonėje:

6.6.1. atitiktų 6.1, 6.2, 6.3, ir 6.4 punktų reikalavimus, 6.6.2. būtų išimta iš pakuotės ir perpakuota perpakavimo centre, kuris atitinka 1 priedo I skyriaus reikalavimus ir yra patvirtintas bei prižiūrimas pagal 37–52 punktų nuostatas.

7.1. šviežiai mėsai, kuri skirta ne žmonių maistui;

7.2. šviežiai mėsai, kuri skirta parodoms, specialiems tyrimams arba analizei, jeigu VMVT gali užtikrinti, kad mėsa nebus naudojama žmonių maistui ir kad parodai pasibaigus arba atlikus specialius tyrimus ar analizę visa mėsa, išskyrus tą, kuri buvo panaudota tyrimams, bus sunaikinta;

7.3. šviežiai mėsai, kuri tiekiama tik tarptautinėms organizacijoms.

8.1. skerdyklos, iš kurių tiekiama mėsa:

8.1.1. per savaitę paskerdžia ne daugiau kaip 20 sąlyginių gyvulių, o per metus – ne daugiau kaip 1000 sąlyginių gyvulių, 8.1.2. atitinka 1 priedo V ir VII skyriaus, XIV skyriaus 83, 84, 86, 87, 92 punktų ir XV skyriaus 94, 95 punktų, išskyrus reikalavimus importuojamai šviežiai mėsai, ir 97, 98 ir 99 punktų reikalavimus, 8.1.3. atitinka 2 priedo reikalavimus, 8.1.4. iš anksto praneša VMVT apie skerdimo laiką ir apie skerdžiamų gyvulių skaičių, jų kilmę, kad skerdyklos valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų, laikydamasis 1 priedo VI skyriaus reikalavimų, atlikti priešskerdiminę apžiūrą ūkyje ar skerdykloje;

8.2. skerdyklos savininkas ar jo įgaliotas asmuo registruoja ir VMVT pareikalavus pateikia informaciją apie:

8.2.1. į įmonę patenkančius gyvulius ir iš skerdyklos išvežamus skerdimo produktus, 8.2.2. atliktus patikrinimus, 8.2.3. patikrinimų rezultatus;

8.3. valstybinis veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjas atlieka mėsos poskerdiminį patikrinimą pagal 1 priedo VII skyriaus 30 punkto ir VIII skyriaus reikalavimus; jeigu mėsoje yra pažeidimų arba ji yra sugedusi, poskerdiminį patikrinimą atlieka tik valstybinis veterinarijos gydytojas; valstybinis veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjas reguliariai stebi, kaip laikomasi higienos taisyklių, nustatytų 1 priedo V ir VII skyriuose.

9.1. suaugęs galvijas, kaip nurodyta 1986 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 805/68 dėl jautienos ir veršienos rinkos organizavimo, ir neporakanopis gyvulys – 1 sąlyginis gyvulys;

9.2. kitoks nei 9.1 punkte nurodytas galvijas – 0,5 sąlyginio gyvulio;

9.3. kiaulė, kurios gyvasis svoris didesnis kaip 100 kg – 0,2 sąlyginio gyvulio;

9.4. kita nei 9.3 punkte nurodyta kiaulė – 0,15 sąlyginio gyvulio;

9.5. avis ir ožka – 0,1 sąlyginio gyvulio;

9.6. ėriukas, ožiukas ir paršelis, kurių gyvasis svoris yra mažesnis negu 15 kg – 0,05 sąlyginio gyvulio.

11.1. įmonės (skerdyklos) savininkas arba ją nuomojantis asmuo yra apmokytas gamybos higienos reikalavimų pagal VMVT patvirtintą programą;

11.2. skerdžiami gyvuliai yra įmonės savininko arba mėsininko veikla užsiimančio asmens nuosavybė arba jie bus parduodami pagal 11.4 punktą;

11.3. mėsa yra gaunama patalpose, kurios atitinka 2 priedo reikalavimus;

11.4. produkcija turi būti gaminama tik tiekiančiose įmonėse, priklausančiose mėsininkams, nurodytiems 11.2 punkte, ir parduodama mėsinėje ar vietos rinkoje.

19.1. mėsą gyvulių:

19.1.1. kuriems, nepažeidžiant 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką C priedo reikalavimų, diagnozuota viena iš šių ligų:

19.2. mėsą tų gyvulių:

19.2.1. kurie teigiamai arba abejotinai reagavo į tuberkuliną ir kuriems, atlikus skerdenos tyrimą pagal 1 priedo 42 punktą, buvo nustatyti tik židininiai tuberkulai daugelyje organų arba skerdenos vietų; kai tuberkulai nustatomi to paties organo ar skerdenos sritiniuose limfmazgiuose, mėsa neturi būti laikoma netinkama žmonių maistui, 19.2.2. kurie teigiamai arba abejotinai reagavo į tuberkuliną, kuriems patvirtinta ūmios infekcijos požymių, net jei ir nebuvo rasta tokių pažeidimų; tokių gyvulių tešmuo, lytiniai organai ir kraujas turi būti pripažinti netinkamais žmonių maistui;

19.3. skerdenų dalis, kuriose yra serozinių ar hemoraginių infiltratų, židininių abscesų ar židininis užteršimas;

19.4. skerdenos šalutinius produktus ir vidaus organus, kuriuose yra pokyčių dėl infekcinių ligų, parazitinių ligų ir traumų;

19.5. mėsą:

19.5.1. karščiuojančio gyvulio, 19.5.2. pakitusios spalvos, kvapo, konsistencijos arba su skonio nukrypimais;

19.6. jei valstybinis veterinarijos gydytojas įsitikina, kad skerdena arba skerdenos šalutiniai produktai yra pažeisti kazeozinio limfadenito arba pūlingo proceso ir šie procesai nėra išplitę ir neatsirado dėl išsekimo:

19.6.1. bet kurį organą ir jo sritinį limfmazgį, jeigu šie procesai yra to organo paviršiuje arba to organo ar limfinio mazgo audinyje, 19.6.2. kai netaikomos 19.6.1 punkto nuostatos, audinius, kurie, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, gali būti susiję su patologiniu procesu, žinant, jog senas, tvirtai inkapsuliuotas pažeidimas gali būti laikomas neaktyviu;

19.7. mėsą, gautą apipjausčius dūrio vietą;

19.8. kai valstybinis veterinarijos gydytojas įsitikina, kad visa skerdena arba bet kuri jos dalis ar skerdenos šalutiniai produktai yra pažeisti dėl ligos arba juose yra pokyčių, išskyrus tuos, kurie jau buvo nurodyti, visus skerdenos šalutinius produktus arba mažesnę jų dalį, kuriuos, veterinarijos gydytojo nuomone, reikia pašalinti;

19.9. skerdenas, kurių šalutiniams produktams nebuvo atliktas poskerdiminis patikrinimas;

19.10. kraują gyvulio, kurio mėsa buvo pripažinta netinkama žmonių maistui, ir kraują, užterštą skrandžio turiniu ar kita medžiaga;

19.11. mėsą tų gyvulių, kuriems buvo skirta:

19.11.1. medžiagų, uždraustų Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-31 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“ ir 1997 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4-142 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“, 19.11.2. produktų, dėl kurių mėsa gali tapti pavojinga arba kenksminga žmonių sveikatai ir dėl kurių turi būti priimtas sprendimas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, gavus Mokslinio veterinarijos komiteto nuomonę, 19.11.3. kurių mėsa buvo apdorota mėsos minkštikliais;

19.12. mėsą, kurioje yra medžiagų, leistų naudoti su išimtimis pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1997 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 4-31 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“ ir 1997 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4-142 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“, medicininių produktų, vaistų, antibiotikų, pesticidų ar kitų medžiagų, kurios yra kenksmingos arba dėl kurių šviežia mėsa gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, likučių, jei tokie likučiai viršija ES teisės aktuose ir pagal Veterinarijos įstatymo 6 str. 11 punkto procedūrą nustatytą leistiną kiekį;

19.13. užkrėstą arba užterštą mėsą tokiu mastu, kuris nustatomas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, gavus Mokslinio veterinarijos komiteto nuomonę;

19.14. kepenis ir inkstus vyresnių nei dvejų metų amžiaus gyvulių, augintų tuose regionuose, kuriuose, pagal Medžiagų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisykles (Žin., 2000, Nr. 107-3413), atlikus tyrimus nustatytas padidėjęs sunkiųjų metalų kiekis;

19.15. mėsą, kuri, nepaisant ES teisės aktų dėl jonizacijos, buvo apdorota jonizuojančiais arba ultravioletiniais spinduliais;

19.16. mėsą, skleidžiančią stiprų lyties kvapą.

Kol bus priimtos numatytos nuostatos, Suomijai ir Švedijai skirtai mėsai taikomi šie reikalavimai dėl salmoneliozės:

20.1. trejus metus nuo įstojimo sutarties įsigaliojimo mėsos siuntoms atliekami mikrobiologiniai tyrimai, mėginiai imami kilmės įmonėje pagal nustatytas taisykles;

20.2. 20.1 punkte nurodytų tyrimų nereikia atlikti siuntoms, kurios:

20.2.1. siunčiamos į įmones pasterizuoti, sterilizuoti ar kitaip apdoroti, 20.2.2. yra gautos iš įmonių, kuriose taikoma tokia pati, kaip ir Suomijoje, Švedijoje, programa; šiai mėsai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir Suomijoje ir Švedijoje pagamintai mėsai; pasibaigus šiam trejų metų laikotarpiui, reikalavimai gali būti peržiūrėti ir pataisyti, laikantis Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto;

20.3. 20.1 punkte nurodyti tyrimai netaikomi mėsai, kuri yra gauta įmonėje, kurioje taikoma programa yra pripažįstama lygiaverte programai, patvirtintai laikantis ES reikalavimų ir pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte numatytą procedūrą.

21.1. nepažeidžiant 19.1.3 ir 20 punktuose numatytų atvejų, 6 punkte nurodyta šviežia kiauliena arba arkliena, neištirta dėl trichineliozės, būtų apdorojama šalčiu pagal 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 77/96/EEB dėl trichinelių (trichinella spiralis) ištyrimo šviežioje kiaulienoje, importuojamoje iš trečiųjų šalių 4 priedą;

21.2. nepažeidžiant 19.16 punkte numatytų atvejų, kuilių, kriptorchidų ir hermafroditų kiaulių, nekastruotų paršų, kurių skerdenos svoris neviršija 80 kilogramų, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė, VMVT pripažintu metodu arba pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą pripažintu metodu, gali garantuoti, mėsa ar skerdenos gabalai, skleidžiantys aštrų kuilių kvapą, būtų ženklinami specialiu ženklu, nurodytu 1984 m. liepos 3 d. Komisijos sprendime 84/371/EEB ir termiškai apdorojami vienu iš Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse nurodytų būdų;

21.3. mechaniškai atskirta mėsa būtų apdorojama termiškai pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus;

21.4. pašalinus netinkamas žmonių maistui dalis, gyvulių, kuriems nustatytas neišplitęs apsikrėtimas Cysticercus bovis arba Cysticercus cellulosae, šviežia mėsa ir skerdenos šalutiniai produktai būtų apdorojami šalčiu pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą;

21.5. gyvulių, kurie buvo individualiai priverstinai paskersti, mėsa būtų naudojama žmonių maistui Lietuvos Respublikos rinkoje, jei laikomasi šių reikalavimų:

21.5.1. kilmės laikymo vietai netaikomi apribojimai dėl gyvulių sveikatos, 21.5.2. prieš skerdimą valstybinis veterinarijos gydytojas, vadovaudamasis 6.1.1, 6.1.2 punktų nuostatomis, atliko gyvulių priešskerdiminę apžiūrą, 21.5.3. gyvulys buvo paskerstas prieš tai jį apsvaiginus, jam iškart nuleistas kraujas ir skerdimo vietoje pašalinti vidaus organai; valstybinis veterinarijos gydytojas ypatingais atvejais gali leisti nesvaigintą gyvulį nušauti, 21.5.4. paskerstas gyvulys, kuriam nuleistas kraujas, užtikrinant minimalias higienos sąlygas, kuo skubiau gabenamas į skerdyklą, patvirtintą pagal šias Taisykles; tais atvejais, kai paskerstas gyvulys negali būti atgabentas į tokią skerdyklą per valandą, jis turi būti gabenamas konteineriu arba tokiomis transporto priemonėmis, kuriose palaikoma nuo 0o iki +4oC temperatūra; jei vidaus organai nebuvo išimti skerdimo metu, juos būtina pašalinti ne vėliau kaip per tris valandas nuo paskerdimo; jei gyvulys išdarinėjamas paskerdimo vietoje, vidaus organai turi būti siunčiami į skerdyklą kartu su skerdena, 21.5.5. vežamą į skerdyklą paskerstą gyvulį turi lydėti skerdimą užsakiusio valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas priverstinio gyvūno skerdimo aktas pagal Gyvūnų priverstinio skerdimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 79-3400), patvirtinantis, kad po priešskerdiminės apžiūros gyvulys pripažintas tinkamu skersti, nurodantis paskerdimo laiką, gyvuliui skirtą gydymą ir, jei reikia, vidaus organų patikrinimo rezultatus, 21.5.6. kol pagal 6.1.4 punkto reikalavimus neatliktas paskersto gyvulio skerdenos poskerdiminis patikrinimas ir bakteriologinis tyrimas (jei toks atliekamas), kuriais nustatomas visiškas ar dalinis mėsos tinkamumas žmonių maistui, skerdena turi būti tvarkoma taip, kad ji nesiliestų su tomis gyvulių skerdenomis arba skerdenų šalutiniais produktais, kurie tinka žmonių maistui;

21.6. mėsai iš teritorijos, kurioje taikomi apribojimai dėl gyvulių ligų, būtų taikomos specialiosios taisyklės, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą;

21.7. 21.1 –21.6 punktuose numatytas apdorojimas būtų atliekamas kilmės įmonėje arba kurioje nors kitoje valstybinio veterinarijos gydytojo paskirtoje įmonėje;

21.8. mėsa būtų paženklinta nacionaliniu spaudu, nurodytu 16 punkte.

22.1. mėsą, kuri pripažinta netinkama žmonių maistui, būtų lengva atskirti nuo mėsos, pripažintos tinkama žmonių maistui;

22.2. mėsa, kuri pripažinta netinkama žmonių maistui, būtų apdorojama pagal Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles (Žin., 2004, Nr. 10-296).

29.1. skerdykloje, patvirtintoje pagal 37–52 punktų reikalavimus, atliekant priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą nuolat dalyvautų bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas;

29.2. išpjaustymo įmonėje, patvirtintoje pagal 37–52 punktų reikalavimus, bent kartą per dieną tvarkant mėsą dalyvautų valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris patikrintų įmonės higienos sąlygas ir į įmonę atvežamos bei iš jos išvežamos mėsos registravimo duomenis;

29.3. šaltuosiuose sandėliuose ir patvirtintuose perpakavimo centruose nuolat būtų valstybinis veterinarijos gydytojas.

30.1. atliekant priešskerdiminę apžiūrą – atlikti pirminę gyvulių patikrą ir praktines užduotis;

30.2. atlikti poskerdiminį patikrinimą su sąlyga, kad valstybinis veterinarijos gydytojas faktiškai galėtų vietoje prižiūrėti pagalbinio personalo darbą;

30.3. įvertinti išpjaustytos ir sandėliuojamos mėsos tinkamumą žmonių maistui;

30.4. atlikti patvirtintų įmonių patikrą ir priežiūrą pagal 37–52 punktų nuostatas.

55.1. informacijos, teikiamos Europos Komisijai, reguliarumą;

55.2. informacijos pobūdį;

55.3. ligas, apie kurias informacija renkama;

55.4. informacijos rinkimo ir naudojimo tvarką.

1.1. patalpose, kuriose gaunama, tvarkoma arba sandėliuojama šviežia mėsa, ir koridoriuose, kuriais šviežia mėsa gabenama:

1.1.1. vandeniui nelaidi grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti ir paklota taip, kad vanduo lengvai nutekėtų; vanduo turi būti nuleidžiamas per groteles ir kvapų gaudykles kanalais į nuotekų sistemą, kad nebūtų kvapų; tačiau 2.4, 2.6, 3.1, 4.1 punktuose nurodytose patalpose nereikalaujama nuleisti vandens per groteles ir kvapų gaudykles kanalais į nuotekų sistemą; 4.1 punkte nurodytose patalpose pakanka tokio patalpų įrengimo, kad būtų galima lengvai pašalinti vandenį; 5.1 punkte nurodytose patalpose ir tose vietose bei koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, pakanka įrengti nepermirkstančią ir nepūvančią grindų dangą, 1.1.2. lygios, patvarios, neperšlampamos sienos, ne mažiau kaip du metrus padengtos šviesia ir plaunama danga, o skerdyklose – bent tris metrus; aušinimo arba užšaldymo patalpų ir sandėlių sienų danga turi siekti bent tą aukštį, iki kurio sukraunama mėsa; sienų ir grindų sujungimai, išskyrus 5.1 punkte nurodytose patalpose, turi būti suapvalinti arba panašiu būdu užbaigti; jei 5 punkte nurodytose patalpose medinės grindys buvo įrengtos iki 1983 m. sausio mėnesio, įmonės patvirtinimas nepanaikinamas, 1.1.3. patvarios, nerūdijančių medžiagų durys, o jei jos pagamintos iš medžio – lygiu ir neperšlampamu paviršiumi, 1.1.4. nepūvančios ir bekvapės izoliacinės medžiagos, 1.1.5. tinkamas vėdinimas ir gera garų trauka, 1.1.6. tinkamas natūralus arba dirbtinis spalvų neiškreipiantis apšvietimas, 1.1.7. švarios ir lengvai valomos lubos; jei jų nėra – stogo danga, kurios vidinis paviršius – švarus ir lengvai valomas;

1.2. kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis priemonių rankoms bei įrankiams valyti ir dezinfekuoti karštu vandeniu; vandens čiaupai neturi būti valdomi rankomis; rankoms plauti turi būti įtaisyti šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai, paruoštos valymo ir dezinfekavimo bei rankų džiovinimo higieninės priemonės bei įrankių dezinfekavimo priemonės su karštu vandeniu, kurio temperatūra ne žemesnė kaip +82C;

1.3. apsaugos priemonių nuo kenkėjų, tokių kaip: vabzdžiai ir graužikai;

1.4. instrumentai ir darbo įranga: iškapojimo, išpjaustymo stalai su atskiriamu paviršiumi, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai – pagaminti iš antikorozinės medžiagos, nekenkiančios mėsai, lengvai valomi ir dezinfekuojami; paviršiai, kurie liečiasi arba gali liestis su mėsa, tarp jų ir suvirintos siūlės, jungtys, turi būti visada lygūs; šviežia mėsa turi būti higieniškai įpakuota;

1.5. korozijai atspari įranga ir įrenginiai, atitinkantys higienos reikalavimus, mėsos tvarkymui, mėsos laikymui konteineriuose taip, kad mėsa ir konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis arba sienomis;

1.6. patalpos, tarp jų tinkamai suplanuotos ir įrengtos mėsos priėmimui ir paskirstymui, bei sąlygos higieniškai tvarkyti ir apsaugoti mėsą pakrovimo ir iškrovimo metu;

1.7. specialūs nelaidūs vandeniui ir nerūdijantys užrakinami konteineriai, skirti žmonių maistui netinkamai mėsai laikyti, su dangčiais ir sklendėmis, kad pašaliniai asmenys negalėtų nieko iš jų išimti, arba, jei tokios mėsos kiekis yra gana didelis arba mėsa kiekvienos darbo dienos pabaigoje neišvežama arba nesunaikinama, rakinama patalpa; kai tokia mėsa pašalinama vamzdynais, jie turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nekiltų šviežios mėsos užteršimo pavojaus;

1.8. sąlygos higieniškam vyniojimo ir pakavimo medžiagų sandėliavimui, kai įmonė užsiima šia veikla;

1.9. šaldymo įrenginiai šviežios mėsos vidaus temperatūrai, nurodytai šiose Taisyklėse, palaikyti; prie šaldymo įrenginių priskiriama kondensacijos metu susidariusio vandens pašalinimo sistema, kuri turi būti įrengta taip, kad nebūtų galimybės užteršti šviežios mėsos;

1.10. geriamojo vandens tiekimas vandentiekiu pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606); tačiau išimties tvarka gali būti leidžiama tiekti negeriamą vandenį garui gaminti, gaisrams gesinti arba aušinimo ar šaldymo įrenginiams su sąlyga, kad negeriamo vandens vamzdžiai būtų įrengti taip, jog nebūtų galima naudoti tokio vandens kitais tikslais ir nekiltų pavojus užteršti šviežią mėsą; vamzdžiai, skirti negeriamam vandeniui, turi būti griežtai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių;

1.11. tinkamas karšto geriamojo vandens tiekimas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;

1.12. skystų ir kietų atliekų šalinimo sistemos, atitinkančios higienos reikalavimus;

1.13. tinkamai įrengta rakinama patalpa, skirta tik VMVT, arba tinkamos patalpos 5 punkte nurodytose patalpose;

1.14. patalpos, kuriose bet kuriuo metu galima tinkamai atlikti Taisyklėse numatytus patikrinimus;

1.15. reikiamas skaičius persirengimo patalpų, kurių sienos ir grindys lygios, neperšlampamos, plaunamos ir kuriose įrengti praustuvai, dušai ir tualetai taip, kad švariosios patalpos būtų apsaugotos nuo užteršimo; tualetų durys neturi atsidaryti tiesiai į darbo patalpas; šaltosiose šviežios mėsos sandėliavimo patalpose, į kurias atgabenama ir iš kurių išgabenama tik higieniškai įvyniota šviežia mėsa, dušai nereikalingi; į praustuvus turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba sumaišytas tinkamos temperatūros vanduo; šalia jų turi būti rankų valymo ir dezinfekavimo medžiagų, higieniškų rankų džiovinimo priemonių; praustuvai neturi būti valdomi rankomis; šalia tualetų turi būti pakankamai tokių praustuvų;

1.16. vieta ir tinkamos patalpos mėsos gabenimo priemonėms valyti ir dezinfekuoti, išskyrus tuos atvejus, kai šviežia mėsa atgabenama ir išgabenama iš šaltųjų šviežios mėsos sandėliavimo patalpų higieniškai įpakuota; skerdyklose turi būti atskiros vietos ir patalpos gyvus galvijus gabenančioms transporto priemonėms plauti ir dezinfekuoti; šios vietos ir patalpos neprivalomos tuo atveju, kai pagal galiojančias nuostatas transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos oficialiai patvirtintose patalpose;

1.17. patalpa arba saugi vieta plovimo, dezinfekavimo ir panašioms medžiagoms laikyti.

II. SPECIALIEJI SKERDYKLŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI 2. Be bendrųjų reikalavimų skerdyklose, kurios siekia būti patvirtintos pagal Taisykles, turi būti:

2.1. patalpos arba, jei leidžia klimatas, laikini aptvarai gyvuliams laikyti iki skerdimo; sienos ir grindys turi būti patvarios, neperšlampamos ir lengvai valomos bei dezinfekuojamos; šiose patalpose turi būti įrenginiai, skirti gyvuliams girdyti ir, reikalui esant, šerti, ir, jei tikslinga, nuotekų šalinimo sistema;

2.2. pakankamai didelės skerdimo patalpos, kad būtų galima tinkamai atlikti darbą; skerdimo patalpose kiaulėms skersti turi būti išskirta speciali vieta; tačiau tokia speciali vieta nėra būtina, jei kiaulės ir kiti gyvuliai skerdžiami skirtingu metu; tokiais atvejais kiaulių plikymas, šerių šalinimas, grandymas ir nusvilinimas turi būti atliekami specialiose vietose, kurios aiškiai atskirtos nuo skerdimo linijos mažiausiai penkių metrų atviru plotu arba bent trijų metrų aukščio pertvara;

2.3. pakankamai didelės patalpos, naudojamos:

2.3.1. skrandžiams ir žarnoms tuštinti ir valyti; tačiau tokių patalpų nereikia, jei procedūros su skrandžiais atliekamos uždarosios grandinės mechaniniu įrenginiu, turinčiu reikiamą ventiliacijos sistemą ir atitinkančiu šiuos reikalavimus:

2.3.1.1. įrenginys turi būti įrengtas ir paruoštas taip, kad žarnų atskyrimo nuo skrandžio ir skrandžių tuštinimo bei valymo operacijos būtų atliekamos higieniškai; jis turi būti įrengtas specialioje vietoje, aiškiai atskirtoje nuo bet kokios atviros šviežios mėsos pertvara, kurios aukštis – mažiausiai trys metrai nuo grindų ir kuri atitvertų darbui naudojamą plotą; apdorojant kiaules, šio reikalavimo nuostata taikoma tiek, kad šviežia mėsa ir skerdenų šalutiniai produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo, 2.3.1.2. įrenginio konstrukcija ir jo veikimo principas turi veiksmingai apsaugoti šviežią mėsą nuo užteršimo, 2.3.1.3. traukos ventiliatorius turi būti įrengtas ir veikti taip, kad pašalintų kvapus ir leistų išvengti pavojaus užteršti mėsą aerozoliais, 2.3.1.4. įrenginyje turi būti įtaisas, kuriuo vandens nuotekos ir skrandžių turinys uždarosios grandinės principu būtų nuleidžiamas į nuotekų sistemą, 2.3.1.5. srautas, kuriuo skrandžiai patenka į įrenginį ir pašalinami iš jo, turi būti griežtai atskirtas ir nutolęs nuo srauto, kuriuo gabenama šviežia mėsa; ištuštinti ir išvalyti skrandžiai turi būti tuoj pat pašalinti laikantis higienos taisyklių, 2.3.1.6. skrandžių tvarkyti negali tie darbuotojai, kurie dirba su kita šviežia mėsa; skrandžius tvarkantys darbuotojai neturi teisės liesti šviežios mėsos;

2.3.2. žarnoms ir didžiajam prieskrandžiui tvarkyti, jei tai atliekama skerdykloje; tačiau šios operacijos gali būti atliekamos toje pačioje patalpoje, nurodytoje 2.3.1 punkte, jei galima išvengti kryžminio užteršimo, 2.3.3. skerdenos šalutiniams produktams paruošti ir išvalyti, taip pat ir atskira vieta galvoms laikyti pakankamu atstumu nuo kitų skerdenų šalutinių produktų, jei šios operacijos atliekamos skerdykloje, o ne ant skerdimo konvejerio, 2.3.4. odoms, ragams, kanopoms ir kiaulių šeriams iki išvežimo laikyti sudėjus į sandarius konteinerius, iš kurių neteka skystis, jei jie iškart nepašalinami iš skerdyklos skerdimo dieną;

2.4. atskira vieta skerdenos šalutiniams produktams pakuoti, jei ši operacija atliekama skerdykloje;

2.5. rakinamos patalpos arba, jei tinkamas klimatas, tinkamai išdėstyti aptvarai, turintys atskirą nuotekų sistemą, sergantiems arba įtariamiems, kad serga, gyvuliams laikyti, rakinamos patalpos tokiems gyvuliams skersti, sulaikytos mėsos ir mėsos, pripažintos netinkama žmonių maistui, sandėliavimui; įmonėje, kuriai VMVT nedavė leidimo skersti gyvulius arba kurioje tokie gyvuliai skerdžiami pasibaigus įprastam skerdimui, nėra būtina skirti atskirų patalpų šiems gyvuliams skersti, jei imamasi priemonių, leidžiančių išvengti žmonių maistui tinkamos mėsos užteršimo; tokiu atveju patalpos, kurios vėl bus naudojamos gyvuliams, nesergantiems ir neįtariamiems, kad serga, skersti, turi būti ypatingai švariai išvalytos ir išdezinfekuotos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

2.6. pakankamai didelės aušinimo arba užšaldymo patalpos, kuriose antikorozinė įranga suprojektuota taip, kad gabenama arba laikoma šviežia mėsa nesiliestų nei su grindimis, nei su sienomis;

2.7. patekimo į skerdyklą ir išėjimo iš jos kontroliavimo priemonės;

2.8. atskirtos patalpose esančios nešvarios ir švarios darbo vietos;

2.9. įrenginiai, leidžiantys apsvaigintą gyvulį kaip galima ilgiau doroti pakabintą; pakabintas gyvulys jokiu būdu negali liestis su grindimis;

2.10. patalpų viršuje konvejerinė kelių sistema, skirta mėsos tvarkymui;

2.11. jei mėšlas laikomas skerdyklos teritorijoje – speciali vieta jam laikyti;

2.12. tinkamai įrengta patalpa trichineliozės tyrimams, jei šis tyrimas atliekamas įmonėje.

III. SPECIALIEJI IŠPJAUSTYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI 3. Be bendrųjų reikalavimų išpjaustymo įmonėse, siekiančiose būti patvirtintoms pagal Taisyklių reikalavimus, turi būti:

3.1. pakankamai didelės aušinimo arba šaldymo patalpos, kad jose būtų galima laikyti mėsą, ir, jei įmonėje sandėliuojama supakuota mėsa, pakuotai mėsai laikyti skirta atskira patalpa; nesupakuota mėsa gali būti laikoma tose pačiose atšaldymo ir šaldymo patalpose prieš tai jas išvalius ir išdezinfekavus;

3.2. išpjaustymo, iškaulinėjimo ir vyniojimo patalpa, kurioje įrengtas registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras;

3.3. pakavimo patalpa, kai tokios operacijos atliekamos išpjaustymo įmonėje, jei nesilaikoma šio priedo 79 punkte numatytų reikalavimų;

3.4. patalpa pakavimo ir vyniojimo medžiagoms laikyti, jei išpjaustymo įmonėje šviežia mėsa vyniojama ir pakuojama.

IV. SPECIALIEJI ŠALTŲJŲ SANDĖLIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI 4. Be bendrųjų reikalavimų sandėliuose, kuriuose mėsa laikoma pagal 83 punkto nuostatas, turi būti:

4.1. pakankamai didelės aušinimo ir šaldymo patalpos, kurias lengva valyti ir kuriose šviežia mėsa gali būti sandėliuojama 83 punkte nurodytoje temperatūroje;

4.2. registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras kiekviename sandėlio plote arba skirtas kiekvienam sandėlio plotui.

5.1. pakankamai didelės aušinimo ir šaldymo patalpos, kurias lengva išvalyti ir kuriose šviežia mėsa gali būti sandėliuojama 90 punkte numatytoje temperatūroje;

5.2. registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras kiekviename sandėlyje arba skirtas atskiram sandėlio plotui.

V. ĮMONIŲ PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ HIGIENOS REIKALAVIMAI 6. Turi būti užtikrinta tinkama personalo, patalpų bei įrenginių higiena:

6.1. darbuotojai, tvarkantys neįvyniotą ar įvyniotą mėsą arba dirbantys patalpose ar vietose, kuriose tokia mėsa tvarkoma, pakuojama arba per kurias gabenama, privalo dėvėti švarius ir lengvai valomus galvos apdangalus, vilkėti šviesius darbo drabužius, jei reikia, segėti švarias apykakles ar vilkėti kitus apsaugos rūbus, avėti švarią avalynę; asmenys, kurie skerdžia gyvulius, apdoroja arba tvarko mėsą, darbo dienos pradžioje privalo vilkėti švarius darbo drabužius ir, jei reikia, pasikeisti juos darbo metu; darbuotojai privalo plauti ir dezinfekuoti rankas keletą kartų per dieną ir kiekvieną kartą prieš pradėdami dirbti; asmenys, kurie turėjo kontaktą su nesveikais gyvuliais arba užkrėsta mėsa, privalo tuoj pat kruopščiai nusiplauti rankas iki alkūnių karštu vandeniu, o paskui jas išdezinfekuoti; gamybos patalpose, sandėliuose, pakrovimo, priėmimo, rūšiavimo ir iškrovimo bei kitose vietose ir koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, draudžiama rūkyti;

6.2. į įmonę neturi patekti jokių gyvūnų, išskyrus skersti atgabentus gyvulius, o įmonės teritorijoje gali būti tik darbui joje laikomi gyvūnai; graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai turi būti nuolat naikinami;

6.3. mėsos tvarkymo įrenginiai ir instrumentai turi būti švarūs ir tvarkingi; jie turi būti valomi ir dezinfekuojami kelis kartus per dieną, darbo dienos pabaigoje ir prieš kiekvieną panaudojimą, jei buvo užteršti.

8.1. gabenimo įrenginiams, naudojamiems 5.1 punkte nurodytose patalpose, kuriose mėsa pakuojama;

8.2. paukštienos, triušienos, laukinės faunos mėsos pjaustymui ar mėsos pusgaminių gamybai, jei šios operacijos atliekamos ne tuo pačiu metu, kai pjaustoma šviežia mėsa arba ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių arba paukščių mėsa, nurodyta 7 punkte; išpjaustymo patalpa, kurioje bus išpjaustoma šviežia mėsa arba ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių mėsa, prieš darbą turi būti idealiai išvaloma ir išdezinfekuojama.

VI. PRIEŠSKERDIMINĖ APŽIŪRA 16. Priešskerdiminė apžiūra turi būti atliekama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo gyvulių atgabenimo į skerdyklą ir ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki skerdimo; be to, valstybinis veterinarijos gydytojas gali bet kuriuo metu pareikalauti atlikti priešskerdiminę apžiūrą.

21.1. ar gyvuliai neserga kuria nors žmonėms ir gyvūnams perduodama liga, ar jų bendra būklė ir tam tikri požymiai nerodo juos esant užsikrėtusius;

21.2. ar gyvuliams nebūdingi ligos arba bendros būklės sutrikimo požymiai, leidžiantys įtarti, kad jų mėsa gali būti netinkama žmonių maistui; taip pat būtina atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, iš kurių paaiškėtų, kad gyvuliams buvo skirta vaistinį poveikį turinčių medžiagų arba jie buvo šeriami medžiagomis, dėl kurių jų mėsa galėtų pakenkti žmonių sveikatai;

21.3. ar gyvuliai nėra pavargę, sunerimę arba sužeisti.

VII. SKERDIMO, IŠPJAUSTYMO IR MĖSOS TVARKYMO HIGIENOS REIKALAVIMAI 27. Į skerdimo patalpą atgabenti gyvuliai turi būti nedelsiant paskersti, jiems nuleidžiamas kraujas, nulupama oda ar pašalinami šeriai, jie išdorojami, vidaus organai išimami taip, kad būtų išvengta bet kokio mėsos užteršimo.

VIII. POSKERDIMINIS PATIKRINIMAS 37. Norint nustatyti, ar mėsa tinka žmonių maistui, visos gyvulio dalys ir kraujas turi būti apžiūrimi nedelsiant po skerdimo.

38.1. paskersto gyvulio ir jo organų apžiūra;

38.2. 39–42 punktuose nurodytų organų ir, jei valstybiniam veterinarijos gydytojui atrodo būtina, gimdos apčiuopa;

38.3. tam tikrų organų bei limfmazgių ir, atsižvelgus į valstybinio veterinarijos gydytojo padarytas išvadas, gimdos pjūvis; jei apžiūrint arba apčiuopiant tam tikrus organus pastebimos žaizdos, galinčios užteršti skerdenas, įrenginius, darbuotojus arba darbo patalpas, šių organų pjūvių negalima atlikti skerdykloje ar kitoje įmonės vietoje, kur galėtų būti užteršta šviežia mėsa;

38.4. konsistencijos, spalvos, kvapo ir, jei reikia, skonio anomalijų tyrimas;

38.5. jei reikia, laboratoriniai tyrimai, ypač ieškant medžiagų, nurodytų Taisyklių 19.11 ir 19.12 punktuose.

39.1. vyresnių negu šešių savaičių amžiaus galvijų:

39.1.1. galvos ir gerklės apžiūra: apatinio žandikaulio, antrykliniai ir paausiniai limfmazgiai (Lnn. retropharyngiales, mandibulares ir parotidei) turi būti įpjauti ir ištirti, būtina ištirti paviršinius kramtomuosius raumenis, kuriuose lygiagrečiai su apatiniu žandikauliu būtina padaryti du pjūvius, ir giliuosius kramtomuosius raumenis (sparniniai (pterygoideus) raumenys), kuriuos būtina įpjauti išilgai vienos plokštumos; liežuvį reikia apčiuopti, atlaisvinti, apžiūrėti, nuodugniai apžiūrėti snukį ir ryklę; tonzilės turi būti pašalintos, 39.1.2. trachėjos apžiūra, plaučių ir stemplės apžiūra ir apčiuopa: bronchiniai ir tarpusienio limfmazgiai (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) turi būti įpjauti ir ištirti; trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, o plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui, 39.1.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis perpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara, 39.1.4. diafragmos apžiūra, 39.1.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa: įpjaunamas kepenų paviršius ir atliekamas pjūvis ties uodeguotosios skilties pagrindu, kad būtų galima ištirti tulžies latakus; kasos limfmazgių patikrinimas ir apčiuopa, 39.1.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir priekiniai žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių apčiuopa ir, jei reikia, įpjovimas, 39.1.7. blužnies apžiūra ir, jei reikia, apčiuopa, 39.1.8. inkstų apžiūra ir, jei reikia, inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) įpjovimas, 39.1.9. krūtinplėvės ir pilvaplėvės apžiūra, 39.1.10. lyties organų apžiūra, 39.1.11. tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) apžiūra, jei reikia, apčiuopa ir įpjovimas: karvių kiekviena tešmens pusė turi būti atveriama ilgu, giliu pjūviu, kadangi turi būti įpjauti pieną išskiriančios ertmės (sinus lactiferes) ir tešmens limfiniai mazgai, nebent tešmuo nebūtų naudojamas žmonių maistui;

39.2. jaunesnių negu šešių savaičių amžiaus galvijų:

39.2.1. galvos ir gerklės apžiūra: antrykliniai limfmazgiai (Lnn. retropharyngiales) turi būti įpjauti ir ištirti; turi būti apžiūrėtas snukis ir ryklė, liežuvis turi būti apčiuoptas; tonzilės turi būti šalinamos, 39.2.2. plaučių, trachėjos ir stemplės apžiūra, plaučių apčiuopa: bronchiniai ir tarpusienio limfmazgiai (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) turi būti įpjauti ir ištirti; trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui, 39.2.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis įpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara, 39.2.4. diafragmos apžiūra, 39.2.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa, jei reikia, įpjaunamos kepenys ir jų limfiniai mazgai, 39.2.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių apčiuopa ir, jei reikia, įpjovimas, 39.2.7. blužnies apžiūra ir, jei reikia, apčiuopa, 39.2.8. inkstų apžiūra; jei reikia, inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) įpjovimas, 39.2.9. krūtinplėvės ir pilvaplėvės apžiūra, 39.2.10. bambos srities ir sąnarių apžiūra ir apčiuopa; kilus abejonių, ties bamba turi būti padarytas pjūvis ir atverti sąnariai; būtina ištirti sąnarių ertmės sinoviją;

39.3. kiaulių:

39.3.1. galvos ir gerklės apžiūra: apatinio žandikaulio limfmazgiai (Lnn. mandibulares) turi būti įpjauti ir ištirti; turi būti apžiūrėtas snukis, ryklė ir liežuvis; tonzilės turi būti šalinamos, 39.3.2. plaučių, trachėjos ir stemplės apžiūra; plaučių bei bronchinių ir tarpusienio limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) apčiuopa: trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, o plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui, 39.3.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis įpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara, 39.3.4. diafragmos apžiūra, 39.3.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa, 39.3.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių apčiuopa ir, jei reikia, įpjovimas, 39.3.7. blužnies apžiūra ir, jei reikia, apčiuopa, 39.3.8. inkstų apžiūra ir, jei reikia, inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) įpjovimas, 39.3.9. krūtinplėvės ir pilvaplėvės apžiūra, 39.3.10. lyties organų apžiūra, 39.3.11. tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) apžiūra ir, jei reikia, pieno liaukų apčiuopa ir įpjovimas, 39.3.12. bambos srities ir sąnarių apžiūra ir apčiuopa; kilus abejonių, bambos srityje turi būti padarytas pjūvis ir atverti sąnariai;

39.4. avių ir ožkų:

39.4.1. nulupus odą, apžiūrima galva ir, kilus abejonių, tiriama gerklė, burna, liežuvis ir rykliniai bei paausiniai limfmazgiai; nepažeidžiant gyvulių sveikatos reikalavimų, šie tyrimai nebūtini tada, kai VMVT gali garantuoti, kad galva, taip pat ir liežuvis bei smegenys nebus naudojami žmonių maistui, 39.4.2. plaučių, trachėjos ir stemplės apžiūra; plaučių bei bronchinių ir tarpusienio limfmazgių (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) apčiuopa; kilus abejonių, šiuos organus ir limfmazgius būtina įpjauti ir ištirti, 39.4.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra; kilus abejonių, širdį būtina įpjauti ir ištirti, 39.4.4. diafragmos apžiūra, 39.4.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra ir apčiuopa; kepenų paviršiaus įpjovimas, siekiant ištirti tulžies latakus, 39.4.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, 39.4.7. blužnies apžiūra ir, jei reikia, apčiuopa, 39.4.8. inkstų apžiūra; jei reikia, inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) įpjovimas, 39.4.9. krūtinplėvės ir pilvaplėvės apžiūra, 39.4.10. lyties organų apžiūra, 39.4.11. tešmens ir jo limfmazgių apžiūra, 39.4.12. bambos srities ir sąnarių apžiūra bei apčiuopa; kilus abejonių, ties bamba turi būti padarytas pjūvis ir atverti sąnariai;

39.5. naminių neporakanopių gyvūnų:

39.5.1. galvos ir, atlaisvinus liežuvį, gerklės apžiūra: apatinio žandikaulio, antrykliniai ir paausiniai limfmazgiai (Lnn. retropharyngiales, mandibulares ir parotidei) turi būti apčiuopti ir, jei reikia, įpjauti; liežuvis atlaisvinamas, kad būtų galima kruopščiai patikrinti snukį ir ryklę; tonzilės turi būti šalinamos, 39.5.2. trachėjos, plaučių ir stemplės apžiūra; plaučių apčiuopa: bronchiniai ir tarpusienio limfmazgiai (Lnn. bifurcationes, eparteriales ir mediastinales) turi būti apčiuopti ir, jei reikia, įpjauti; trachėją ir pagrindinius bronchų skyrius būtina atverti išilginiu pjūviu, o plaučius – įpjauti užpakaliniame trečdalyje, statmenai jų pagrindinėms ašims; šie pjūviai nebūtini, jei plaučiai nebus skirti žmonių maistui, 39.5.3. širdiplėvės ir širdies apžiūra: širdis įpjaunama išilgai, kad atsivertų širdies skilveliai ir būtų perpjauta tarpskilvelinė pertvara, 39.5.4. diafragmos apžiūra, 39.5.5. kepenų ir kepenų bei kasos limfmazgių (Lnn. portales) apžiūra; kepenų ir jų limfmazgių apčiuopa; jei reikia, ir kasos limfmazgių apčiuopa, 39.5.6. skrandžio ir žarnyno, žarnų pasaito, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių (Lnn. gastrici, mesenterici, craniales ir caudales) apžiūra, jei reikia, skrandžio ir žarnų pasaito limfmazgių įpjovimas, 39.5.7. blužnies apžiūra ir, jei reikia, apčiuopa, 39.5.8. inkstų apžiūra, apčiuopa ir, jei reikia, inkstų bei inkstų limfmazgių (Lnn. renales) įpjovimas, 39.5.9. krūtinplėvės ir pilvaplėvės apžiūra, 39.5.10. eržilų ir kumelių lyties organų apžiūra, 39.5.11. tešmens ir jo limfmazgių (Lnn. supramammarii) apžiūra ir, jei reikia, pieno liaukų įpjovimas, 39.5.12. bambos srities ir sąnarių apžiūra ir apčiuopa; kilus abejonių, bambos srityje turi būti padarytas pjūvis ir atverti sąnariai, 39.5.13. visi palši ir šyvi arkliai turi būti patikrinti, ar neserga melanoze ir melanoma; atlaisvinus vieną mentę apžiūrimi po mentės kremzle esantys raumenys ir limfmazgiai (Lnn. lymphonodi subrhomidei); inkstai turi būti atverti ir ištirti perpjovus visą inkstą.

43.1. tyrimus dėl kiaulių cisticerkozės; šis tyrimas turi apimti tiesiogiai matomų raumenų paviršių, ypač šlaunų raumenų, diafragmos kojyčių, tarpšonkaulinių raumenų, širdies, liežuvio, gerklų ir, jei reikia, pilvo sienelės ir didžiųjų bei mažųjų juosmens raumenų (psoaos), nuo kurių nuimti riebalai, tyrimą;

43.2. neporakanopių gyvulių įnosių tyrimus, nuodugniai apžiūrint trachėjos, gerklų, nosies ertmių, sinusų ir jų atšakų gleivines, prieš tai padalijus pusiau galvą ir išpjovus nosies pertvarą;

43.3. kiaulių ir arklių šviežios mėsos, kurią sudaro skeleto raumenys (skersaruožiai raumenys) tyrimą dėl trichineliozės.

IX. MĖSOS IŠPJAUSTYMO REIKALAVIMAI 47. Pjaustyti galvijų mėsą į gabalus, mažesnius už tuos, kurie nurodyti Taisyklių 6.1 punkte, imti iš jos kaulus arba smulkinti į gabalėlius jų skerdenos šalutinius produktus leidžiama tik patvirtintose išpjaustymo įmonėse.

X. IŠPJAUSTYTOS IR SANDĖLIUOJAMOS MĖSOS STEBĖSENA 55. Patvirtintų mėsos išpjaustymo įmonių ir patvirtintų šaltųjų sandėlių priežiūrą atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas.

56.1. šviežios mėsos įvežimo ir išvežimo priežiūra;

56.2. šviežios mėsos, laikomos 55 punkte nurodytose įmonėse, sveikumo tikrinimas;

56.3. šviežios mėsos sveikumo tikrinimas prieš išpjaustymą ir kai mėsa išvežama iš 55 punkte nurodytos įmonės;

56.4. V skyriuje nurodytų patalpų, įrenginių ir instrumentų, taip pat ir darbuotojų, įskaitant jų drabužius, higienos priežiūra;

56.5. bet kuri kita priežiūra, kuri, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, yra reikalinga, kad būtų garantuotas šių Taisyklių laikymasis.

XI. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU 57. Už ženklinimą sveikumo ženklu atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris atsako už ir prižiūri:

57.1. sveikumo ženklo spaudą;

57.2. etiketes ir vyniojimo medžiagas, paženklintas šiame skyriuje nurodytu būdu.

60.1. jei skerdena sveria daugiau kaip 65 kilogramus, turi būti ženklinama kiekviena skerdenos dalis bent šiose vietose: išorinėje šlaunų, juosmens, nugaros, krūtinės ir menčių pusėje;

60.2. ėriukų, ožiukų ir paršelių skerdenos turi turėti ne mažiau kaip du ženklus – po vieną ant kiekvienos skerdenos pusės ant mentės arba išorinėje šlaunų pusėje;

60.3. kitos skerdenos turi būti ženklinamos bent keturiose vietose ant menčių ir išorinėje šlaunų pusėje.

XII. ŠVIEŽIOS MĖSOS VYNIOJIMAS IR PAKAVIMAS 69. Pakuotės (pavyzdžiui: pakavimo dėžutės, kartoninės dėžės) turi atitikti visus higienos reikalavimus, ypač:

69.1. dėl jų neturi pakisti mėsos organoleptinės savybės;

69.2. per jas į mėsą neturi pakliūti žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų;

69.3. turi būti pakankamai tvirtos, kad veiksmingai apsaugotų mėsą jos gabenimo arba tvarkymo metu.

79.1. patalpa yra pakankamai didelė ir įrengta taip, kad aukščiau minėtų operacijų metu joje būtų užtikrintos higienos sąlygos;

79.2. pakavimo arba įvyniojimo medžiagos yra aptrauktos apsaugine danga, atsparia pažeidimams, kurie gali atsirasti gabenant pakavimo ar įvyniojimo medžiagas į įmonę; jos laikomos atskiroje įmonės patalpoje, laikantis higienos reikalavimų;

79.3. patalpose, kuriose laikomos pakavimo medžiagos, nėra dulkių, kenkėjų, į jas nepatenka oro iš tų patalpų, kuriose yra medžiagų, galinčių užteršti šviežią mėsą; pakuotės nelaikomos ant grindų;

79.4. prieš atgabenant pakavimo medžiagas į patalpą, jos yra supakuojamos laikantis higienos reikalavimų;

79.5. pakavimo medžiagos atgabenamos į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir nedelsiant naudojamos; jų netvarko darbuotojai, dirbantys su šviežia mėsa;

79.6. įpakuota mėsa nedelsiant nugabenama į sandėlius.

XIII. VETERINARIJOS SERTIFIKATAS 82. Veterinarijos sertifikato originalą, kuris turi būti gabenamas su mėsa iki jos pristatymo vietos, privalo išduoti valstybinis veterinarijos gydytojas mėsos pakrovimo metu. Sertifikato forma turi atitikti 4 priede nurodytą formą; sertifikatas turi būti surašytas viename lape valstybine pristatymo šalies kalba arba kalbomis.

XIV. LAIKYMAS 83. Tuoj pat po poskerdiminio patikrinimo šviežia mėsa turi būti atšaldoma; palaikoma nuolatinė vidaus temperatūra: skerdenų ir jos gabalų – ne aukštesnė kaip +7 oC, skerdenos šalutinių produktų – ne aukštesnė kaip +3 oC.

XV. GABENIMAS 94. Šviežia mėsa turi būti gabenama sandariomis transporto priemonėmis arba, kai mėsa importuojama pagal Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarką ar tranzitu gabenama per trečiosios šalies teritoriją, plombuotomis transporto priemonėmis, suprojektuotomis ir įrengtomis taip, kad visą gabenimo laiką būtų palaikoma XIV skyriuje nurodyta temperatūra.

96.1. jų vidinis paviršius arba bet kuri kita dalis, kuri gali liestis su mėsa, turi būti pagaminti iš antikorozinės medžiagos, kuri negali paveikti mėsos organoleptinių savybių arba padaryti ją kenksmingą žmonių sveikatai; vidiniai paviršiai turi būti lygūs ir lengvai valomi bei dezinfekuojami;

96.2. jose turi būti įrengtos priemonės, saugančios mėsą nuo vabzdžių ir dulkių; jos turi būti atsparios vandeniui;

96.3. gabenant skerdenas, skerdenų puses, skerdenų puses, supjaustytas ne daugiau kaip į tris gabalus, skirtus didmeninei prekybai, ketvirčius ir neįpakuotą supjaustytą mėsą, jose turi būti įrengti korozijai atsparūs įtaisai mėsai pakabinti, pritvirtinti tokiame aukštyje, kad mėsa negalėtų liestis su grindimis. Ši nuostata netaikoma higieniškai įpakuotai užšaldytai mėsai. Gabenant oro transportu, įtaisai mėsai pakabinti nebūtini, jei mėsai pakrauti, laikyti ir iškrauti naudojami tinkami, higieniški, korozijai atsparūs įrenginiai.

1.1. patalpose, kuriose gaminama ir tvarkoma šviežia mėsa:

1.1.1. vandeniui atspari grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti ir paklota taip, kad vanduo lengvai nutekėtų; vanduo per groteles ir kvapų gaudykles turi būti nuleidžiamas kanalais į nuotekų sistemą, kad nebūtų kvapų, 1.1.2. lygios, patvarios, neperšlampamos sienos, ne mažiau kaip du metrus padengtos šviesia, plaunama danga, o skerdyklose – bent tris metrus; jei 1 priedo 4 punkte nurodytose patalpose medinės sienos buvo įrengtos iki 1991 m. liepos 1 d., įmonės patvirtinimas nepanaikinamas, 1.1.3. durys, pagamintos iš lengvai valomų, nerūdijančių ir bekvapių medžiagų; jei mėsa sandėliuojama įmonėje, sandėliavimo patalpos turi atitikti aukščiau minėtus reikalavimus, 1.1.4. nepūvančios ir bekvapės izoliacinės medžiagos, 1.1.5. tinkamas vėdinimas ir garų trauka, 1.1.6. tinkamas natūralus arba dirbtinis spalvų neiškreipiantis apšvietimas;

1.2. kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis priemonių rankoms plauti ir dezinfekuoti bei įrankiams plauti karštu vandeniu; rankoms plauti turi būti įtaisyti šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai, paruoštos valymo ir dezinfekavimo bei rankų džiovinimo higieninės priemonės;

1.3. kuo arčiau darbo vietų arba gretimoje patalpoje įrankių dezinfekavimo priemonės ir karštas vanduo, kurio temperatūra ne žemesnė kaip 82 °C;

1.4. priemonės apsisaugoti nuo kenkėjų, pavyzdžiui: vabzdžių ir graužikų;

1.5. instrumentai ir darbo įranga: pjaustymo stalai, stalai su atskiriamu išpjaustymo paviršiumi, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai, – pagaminti iš antikorozinės mėsai nekenkiančios medžiagos, neteršiantys mėsos, lengvai valomi ir dezinfekuojami; draudžiama naudoti medinius gaminius;

1.6. atitinkanti higienos reikalavimus nerūdijančių medžiagų įranga ir įrenginiai:

1.6.1. mėsos tvarkymui, 1.6.2. mėsos laikymui konteineriuose, kad nei mėsa, nei konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis arba sienomis, 1.6.3. specialūs vandeniui nelaidūs ir pagaminti iš nerūdijančios medžiagos konteineriai, skirti laikyti žmonių maistui netinkamai mėsai, su dangčiais ir kaiščiais, kad pašaliniai asmenys nieko iš jų negalėtų išimti; kiekvienos darbo dienos pabaigoje tokią mėsą reikia išvežti arba sunaikinti;

1.7. šaldymo įrenginiai Taisyklėse reikalaujamai mėsos vidaus temperatūrai palaikyti; šaldymo įrenginių kondensacinio vandens nuvedimo sistema turi būti prijungta prie nuotekų sistemos taip, kad nekiltų mėsos užteršimo pavojaus;

1.8. pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ tiekiamas geriamasis vanduo; išimties atvejais gali būti leidžiama tiekti negeriamą vandenį garui gaminti, gaisrams gesinti arba aušinimo ar šaldymo įrenginiams aušinti su sąlyga, kad šie vamzdžiai būtų įrengti taip, kad negeriamo vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų pavojaus užteršti šviežią mėsą; vamzdžiai, skirti negeriamam vandeniui, turi būti griežtai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių;

1.9. karšto geriamojo vandens tiekimas, kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;

1.10. atitinkanti higienos reikalavimus nuotekų surinkimo sistema;

1.11. bent vienas praustuvas ir tualetai su tekančiu vandeniu; tualetai neturi atsidaryti tiesiai į gamybos patalpas. Į praustuvą turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba sumaišytas tinkamos temperatūros vanduo; šalia jo turi būti rankų valymo ir dezinfekavimo medžiagų bei rankų džiovinimo higieninių priemonių; praustuvas turi būti šalia tualetų.

II. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI MAŽO PAJĖGUMO SKERDYKLŲ PATVIRTINIMUI 2. Be I skyriuje nurodytų reikalavimų, skerdyklose turi būti bent:

2.1. pakankamai dideli gardai gyvuliams, jei jie prieš skerdimą yra laikomi skerdyklos teritorijoje, laikyti;

2.2. skerdimo patalpa ir, atsižvelgiant į operacijas, kurios joje bus atliekamos skerdimo metu, patalpos, pakankamai didelės, kad darbas būtų atliekamas higienos sąlygomis;

2.3. skerdimo patalpoje griežtai atskirta vieta gyvuliams svaiginti ir kraujui nuleisti;

2.4. skerdimo patalpoje iki 3 m aukščio arba iki lubų plaunamos sienos; skerdžiant turi būti tinkamai ištraukiami garai;

2.5. įrengimai, leidžiantys kuo ilgiau po apsvaiginimo doroti pakabintą gyvulį; dorojamas pakabintas gyvulys jokiu būdu neturi liesti grindų;

2.6. pagal skerdžiamų gyvulių dydį ir rūšį – pakankamo galingumo šaldymo patalpa su atskira vieta sulaikytoms skerdenoms laikyti, išskyrus atvejus, kai sulaikytos skerdenos, valstybiniam veterinarijos gydytojui kontroliuojant, iš karto gabenamos papildomam specialistų tyrimui.

3.1. teorinė dalis:

3.1.1. skerdžiamų gyvulių anatomijos ir fiziologijos pagrindai, 3.1.2. skerdžiamų gyvulių patologijos pagrindai, 3.1.3. skerdžiamų gyvulių patologinės anatomijos pagrindai, 3.1.4. higienos, ypač pramonės, skerdimo, išpjaustymo ir sandėliavimo higienos bei darbo higienos pagrindai, 3.1.5. žinios apie skerdimo, šviežios mėsos tikrinimo, paruošimo, vyniojimo, pakavimo ir gabenimo būdus bei tvarką, 3.1.6. žinios apie su darbu susijusius įstatymus, įstatymų lydimuosius aktus ir administracines nuostatas, 3.1.7. mėginių ėmimo tvarka;

3.2. praktinė dalis:

3.2.1. skerdžiamų gyvulių tikrinimas ir įvertinimas, 3.2.2. gyvulių rūšių nustatymas apžiūrint tipiškas gyvulio dalis, 3.2.3. paskerstų gyvulių pakitusių dalių skaičiaus nustatymas ir paaiškinimai apie jas, 3.2.4. skerdykloje atliekamas poskerdiminis patikrinimas, 3.2.5. higienos patikra, 3.2.6. mėginių ėmimas. ______________ Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 4 priedas VETERINARIJOS SERTIFIKATAS ŠVIEŽIAI MĖSAI1 SPECIMENT HEALTH CERTIFIKATE for fresh meat 1 referred to in Article 3 (A) (1) (f) (iii) of Directive 64/433/EEC Nr.2 /No 2______________ Pakrovimo vieta:

Place of loading:__________________________________________________________________ Ministerija:

Ministry: ________________________________________________________________________ Skyrius:

Department: _____________________________________________________________________ Nuoroda2:

Reference: _______________________________________________________________________ I. Mėsos tapatumo nustatymas/Identification of meat Gyvulių rūšis:

Meat of:_________________________________________________________________________ (animal species) Gabalai:

Nature of cuts: ___________________________________________________________________ Pakuotė:

Nature of packaging: _______________________________________________________________ Gabalų arba pakuočių skaičius:

Number of cuts or packages: _________________________________________________________ Užšaldymo mėnuo (mėnesiai) ir metai:

Month(s) and years (s) when frozen: __________________________________________________ Svoris neto:

Net weight: ______________________________________________________________________ II. Mėsos kilmė/Origin of meat Patvirtintos skerdyklos adresas (adresai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (numeriai):

Address (es) and veterinary approval number(s) of the approved slaughterhouse(s): _____________ ________________________________________________________________________________ Patvirtintos išpjaustymo įmonės (įmonių) adresas (adresai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (numeriai):

Address(es) and veterinary approval number(s) of the approved cutting plant(s): ________________________________________________________________________________ Patvirtinto šaltojo sandėlio (sandėlių) adresas (adresai) ir veterinarinio patvirtinimo numeris (numeriai):

Address(es) and veterinary approval number(s) of the approved cutting plant(s): ________________________________________________________________________________ III. Mėsos paskirties vieta/ Destination of meat Mėsa bus siunčiama iš (pakrovimo vieta) į (paskirties šalis ir vieta) šia transporto priemone3:

The meat will be sent from __________________________________________________________ (place of loading) To______________________________________________________________________________ (country and place of destination) by the following means of transport (3):________________________________________________ Siuntėjo pavadinimas ir adresas:

Name and address of consignor: ______________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Gavėjo pavadinimas ir adresas:

Name and address of consignee:______________________________________________________ ________________________________________________________________________________ IV. Sveikumo patvirtinimas/Health attestation Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu, kad mėsa buvo gauta laikantis Tarybos direktyvoje 64/433/EEB nustatytų reikalavimų, reguliuojančių gamybą ir kontrolę:

I, the undersigned official veterinarian, certify that the meat described above was obtained under the conditions governing production and control laid down in Directive 64/4333/EEC: - Skerdykloje4, esančioje teritorijoje arba regione, kuriuose taikomi apribojimai;

Jei mėsa skirta Suomijai ar Švedijai: