📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 10 d. Nr. B1-126
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir siekdamas įgyvendinti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa:
1. Tvirtinu pridedamas šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles.
2. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės veterinarijos tarnybos 1999 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 4-30 „Dėl Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-438).
3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriui.
DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS
L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS DARIUS REMEIKA
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. vasario 10 d.
įsakymu Nr. B1-126
ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, veikiančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia mėsa.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (toliau – Taisyklės) pateikiami reikalavimai, taikomi tokių rūšių naminių gyvulių (toliau – gyvuliai): galvijų (tarp jų Bubalus bubalis ir Bison bison rūšių), kiaulių, avių ir ožkų bei naminių neporakanopių – mėsos, skirtos žmonių maistui, gamybai ir tiekimui į rinką.
2. Taisyklės netaikomos šviežios mėsos išpjaustymui ir laikymui mažmeninės prekybos parduotuvėse arba šalia pardavimo vietų esančiose patalpose, jeigu išpjaustoma ir laikoma mėsa yra skirta parduoti vartotojui vietoje.
3. Taisyklės turi būti taikomos nepažeidžiant specialiųjų reikalavimų, skirtų smulkintai mėsai.
4. Taisyklės nekeičia apribojimų dėl mažmeninei prekybai augintų neporakanopių gyvulių mėsos, kurie taikomi atsižvelgiant į Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutarties bendrąsias nuostatas, taikymo.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Eksportuojanti šalis – ES šalis, iš kurios šviežia mėsa yra išsiųsta.
Individualus priverstinis skerdimas – gyvulio skerdimas, valstybiniam veterinarijos gydytojui nurodžius, dėl nelaimingo atsitikimo arba fiziologinių ir funkcinių sutrikimų. Individualus priverstinis skerdimas gali būti atliekamas ne skerdykloje, jei valstybinis veterinarijos gydytojas mano, kad gyvulio transportavimas būtų nepakeliamas gyvuliui arba jam sukeltų nereikalingų kančių.
Įmonė – patvirtinta skerdykla, išpjaustymo įmonė, šaltasis sandėlis arba įmonė, jungianti kelias tokias įmones.
Įpakavimas – suvyniotos šviežios mėsos įdėjimas į pakuotę.
Įvyniojimas – šviežios mėsos apsaugojimas, apsukant pirmine įvyniojimo medžiaga, ar šviežios mėsos įdėjimas į pirminę pakuotę, kuri tiesiogiai liečiasi su šviežia mėsa.
Mėsa – visos naminių galvijų (tarp jų Bubalus bubalis ir Bison bison rūšių), kiaulių, avių, ožkų ir neporakanopių gyvulių dalys, tinkamos žmonių maistui.
Mechaniškai atskirta mėsa – mėsa, kuri gaunama mechaniniu būdu atskiriant nuo kaulų po iškaulinėjimo likusią mėsą, išskyrus galvos kaulus, galūnes žemiau riešo ir kulno sąnarių, o kiaulėms – dar ir uodegos slankstelius. Ši mėsa skirta įmonėms, patvirtintoms pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2001, Nr. 1- 26).
Paskirties šalis – ES šalis, į kurią šviežia mėsa siunčiama iš eksportuojančios šalies.
Perpakavimo centras – cechas arba sandėlis, kur įvyniota ar įpakuota mėsa, skirta tiekti į rinką, iš naujo perdedama ir/arba perpakuojama.
Skerdena – visas paskersto gyvulio kūnas, be kraujo, galvos, uodegos ir tešmens, išdarinėtas, pašalintomis galūnėmis ties riešo ir kulno sąnariais, o galvijų, avių, ožkų ir neporakanopių gyvulių – ir nulupta oda. Kai kiauliena yra skirta apdoroti pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus, galūnių ties riešo ir kulno sąnariais bei galvos gali būti nereikalaujama šalinti.
Skerdenos šalutiniai produktai (valgomieji subproduktai) – šviežia mėsa, išskyrus skerdeną, net jeigu ji natūraliai prisijungusi prie skerdenos.
Šviežia mėsa – mėsa, taip pat ir įpakuota vakuuminiu būdu ar inertinių dujų atmosferoje, kuri, saugant nuo gedimo, nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį.
Transporto priemonės – krovinius vežantis kelio, geležinkelio, oro transportas ir laivų triumai ar konteineriai, skirti transportuoti šviežią mėsą žeme, jūra ir oru.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas valstybinis veterinarijos gydytojas.
Vidaus organai – krūtinės, pilvo ir dubens ertmės organai, taip pat trachėja ir stemplė.
II. ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI
6. VMVT turi užtikrinti, kad:
6.1. skerdenos, skerdenų pusės arba skerdenų dalys, supjaustytos ne daugiau kaip į tris didmeninei prekybai skirtus gabalus, ir skerdenų ketvirčiai būtų:
6.1.1. gauti skerdykloje, atitinkančioje 1 priedo I ir II skyriuose nustatytas sąlygas ir patvirtintoje bei prižiūrimoje vadovaujantis 37–52 punktų reikalavimais,
6.1.2. paskersto gyvulio, kuriam priešskerdiminę apžiūrą atliko valstybinis veterinarijos gydytojas pagal 1 priedo VI skyriaus nuostatas ir pripažino gyvulį tinkamu skersti šiose Taisyklėse numatytais tikslais,
6.1.3. apdoroti užtikrinus minimalias higienos sąlygas, laikantis 1 priedo V ir VII skyrių nuostatų,
6.1.4. valstybinio veterinarijos gydytojo patikrinti atliekant poskerdiminį patikrinimą pagal 1 priedo VIII skyriaus nuostatas; juose nebuvo pastebėta jokių pokyčių, išskyrus prieš pat skerdžiant atsiradusius pokyčius dėl traumos arba lokalizuotus pokyčius, jeigu laboratoriniais tyrimais, esant reikalui, yra nustatoma, kad dėl šių pokyčių skerdenos arba skerdenos šalutiniai produktai tinkami žmonių maistui arba nekelia pavojaus žmonių sveikatai,
6.1.5. paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 1 priedo XI skyriuje,
6.1.6. gabenimo metu lydimi:
6.1.6.1. prekybos dokumento, išduoto eksportuojančios šalies įmonės, kuriame be nuostatų, nurodytų 1 priedo 58 punkte, nurodomas įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris, o siunčiant šaldytą mėsą – sušaldymo mėnuo ir metai; Suomijai ir Švedijai skirtai mėsai nurodoma, koks 4 priedo IV skyriaus punktas taikomas (išbraukiamas netaikomas punktas); krovinio gavėjas privalo saugoti šį dokumentą, kad galėtų pateikti kompetentingai institucijai pareikalavus; šios institucijos prašymu kompiuteriniai duomenys turi būti atspausdinti,
6.1.6.2. veterinarijos sertifikato, išduoto pagal 1 priedo XIII skyriaus reikalavimus, kai mėsa iš skerdyklų, esančių teritorijoje arba regione, kuriuose taikomi apribojimai, užplombuotais sunkvežimiais siunčiama į kitą ES šalį tranzitu per trečiąją šalį;
6.1.7. paskirties šalies kompetentingos institucijos prašymu lydimi sveikumo patikrinimo pažymos, jei mėsa po perdirbimo yra skirta eksportui į trečiąją šalį; išlaidas už tokį patikrinimą apmoka siuntos valdytojai, savininkai,
6.1.8. atlikus poskerdiminį patikrinimą, sandėliuojami tinkamomis higienos sąlygomis, laikantis 1 priedo XIV skyriaus reikalavimų įmonėse, patvirtintose pagal 37–52 punktus ir prižiūrimose pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus,
6.1.9. gabenami laikantis tinkamų higienos sąlygų pagal 1 priedo XV skyriaus reikalavimus;
6.2. išpjovos arba gabalai, mažesni už nurodytus 6.1 punkte, arba įvyniota ar neįvyniota iškaulinėta mėsa be kaulų būtų:
6.2.1. iškaulinėti arba išpjaustyti išpjaustymo įmonėje, atitinkančioje 1 priedo I ir III skyrių reikalavimus ir patvirtintoje bei prižiūrimoje pagal 37–52 punktų nuostatas,
6.2.2. gauti iš:
6.2.2.1. šviežios mėsos, atitinkančios 6.1 punkte nustatytus reikalavimus, išskyrus 6.1.9 punkte nurodytus reikalavimus, ir gabenami pagal 1 priedo XV skyriaus reikalavimus,
6.2.2.2. šviežios mėsos, importuotos iš trečiųjų šalių, vadovaujantis Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 77-2720) reikalavimais;
6.2.3. laikomi 1 priedo XIV skyriaus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis įmonėse, patvirtintose pagal 37–52 punktų nuostatas ir prižiūrimose pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus,
6.2.4. patikrinti valstybinio veterinarijos gydytojo pagal 1 priedo X skyriaus reikalavimus,
6.2.5. vyniojami ir pakuojami pagal 1 priedo XII skyriuje nustatytus reikalavimus,
6.2.6. apdoroti pagal 6.1.3, 6.1.5, 6.1.6, 6.1.9 punktų reikalavimus;
6.3. skerdenos šalutiniai produktai, gauti iš patvirtintos skerdyklos arba patvirtintos išpjaustymo įmonės, neišpjaustytos skerdenos šalutiniai produktai atitiktų 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus;
6.4. šviežia mėsa, kuri buvo laikoma pagal Taisyklių nuostatas VMVT patvirtintame šaltajame sandėlyje ir nebuvo kitaip tvarkoma, o tik laikoma sandėlyje:
6.4.1. atitiktų 6.1.3, 6.1.5, 6.1.8, 6.1.9, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus arba būtų importuota iš trečiųjų šalių pagal Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos reikalavimus,
6.4.2. būtų gabenama į paskirties vietą kartu su prekybos dokumentu arba 6.1.6.2 punkte nurodytu veterinarijos sertifikatu, kuriame nurodytas šaltųjų sandėlių veterinarinio patvirtinimo numeris; prekybos dokumente turi būti nurodytas šaltojo sandėlio veterinarinio patvirtinimo numeris; veterinarijos sertifikatas turi būti užpildytas valstybinio veterinarijos gydytojo, remiantis veterinarijos sertifikatu, pridėtu prie šviežios mėsos siuntos, kai ji kraunama į šaltuosius sandėlius, o importuojant mėsą veterinarijos sertifikate reikia nurodyti šviežios mėsos kilmę;
6.5. šviežia mėsa, pagaminta pagal Taisyklių reikalavimus, laikoma patvirtintame trečiosios šalies šaltajame sandėlyje pagal Galvijų, avių, ožkų ir kiaulių, šviežios mėsos bei mėsos produktų importo veterinarijos reikalavimus (Žin., 2003, Nr. 1-33), esant muitinės kontrolei, ir po to kitaip netvarkyta, o tik laikyta sandėlyje,
6.5.1. atitiktų 6.1, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus,
6.5.2. atitiktų tam tikras garantijas dėl patikrinimų ir sertifikavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus,
6.5.3. būtų gabenama kartu su sertifikatu, patvirtintu Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka; konkrečios garantijos, susijusios su tikrinimu ir užtikrinimu, kad laikomasi sandėliavimo ir gabenimo reikalavimų, ir su sertifikato išdavimu, priimamos Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto nustatyta tvarka;
6.6. išpakuota šviežia mėsa, kurią ketinama perpakuoti ne toje įmonėje, kurioje ji buvo įpakuota, o kitoje įmonėje:
6.6.1. atitiktų 6.1, 6.2, 6.3, ir 6.4 punktų reikalavimus,
6.6.2. būtų išimta iš pakuotės ir perpakuota perpakavimo centre, kuris atitinka 1 priedo I skyriaus reikalavimus ir yra patvirtintas bei prižiūrimas pagal 37–52 punktų nuostatas.
7. Tačiau, nepažeidžiant ES gyvūnų sveikatos reikalavimų, 6 punkto reikalavimai netaikomi:
7.1. šviežiai mėsai, kuri skirta ne žmonių maistui;
7.2. šviežiai mėsai, kuri skirta parodoms, specialiems tyrimams arba analizei, jeigu VMVT gali užtikrinti, kad mėsa nebus naudojama žmonių maistui ir kad parodai pasibaigus arba atlikus specialius tyrimus ar analizę visa mėsa, išskyrus tą, kuri buvo panaudota tyrimams, bus sunaikinta;
7.3. šviežiai mėsai, kuri tiekiama tik tarptautinėms organizacijoms.
8. VMVT, taikydama išimtį 6,7 punktams, gali leisti tiekti mėsą iš skerdyklų, kurios neatitinka 1 priedo I ir II skyriaus reikalavimų, į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu yra užtikrinamos šios sąlygos:
8.1. skerdyklos, iš kurių tiekiama mėsa:
8.1.1. per savaitę paskerdžia ne daugiau kaip 20 sąlyginių gyvulių, o per metus – ne daugiau kaip 1000 sąlyginių gyvulių,
8.1.2. atitinka 1 priedo V ir VII skyriaus, XIV skyriaus 83, 84, 86, 87, 92 punktų ir XV skyriaus 94, 95 punktų, išskyrus reikalavimus importuojamai šviežiai mėsai, ir 97, 98 ir 99 punktų reikalavimus,
8.1.3. atitinka 2 priedo reikalavimus,
8.1.4. iš anksto praneša VMVT apie skerdimo laiką ir apie skerdžiamų gyvulių skaičių, jų kilmę, kad skerdyklos valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų, laikydamasis 1 priedo VI skyriaus reikalavimų, atlikti priešskerdiminę apžiūrą ūkyje ar skerdykloje;
8.2. skerdyklos savininkas ar jo įgaliotas asmuo registruoja ir VMVT pareikalavus pateikia informaciją apie:
8.2.1. į įmonę patenkančius gyvulius ir iš skerdyklos išvežamus skerdimo produktus,
8.2.2. atliktus patikrinimus,
8.2.3. patikrinimų rezultatus;
8.3. valstybinis veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjas atlieka mėsos poskerdiminį patikrinimą pagal 1 priedo VII skyriaus 30 punkto ir VIII skyriaus reikalavimus; jeigu mėsoje yra pažeidimų arba ji yra sugedusi, poskerdiminį patikrinimą atlieka tik valstybinis veterinarijos gydytojas; valstybinis veterinarijos gydytojas arba jo padėjėjas reguliariai stebi, kaip laikomasi higienos taisyklių, nustatytų 1 priedo V ir VII skyriuose.
9. Sąlyginiai gyvūnų vienetai apskaičiuojami taip:
9.1. suaugęs galvijas, kaip nurodyta 1986 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 805/68 dėl jautienos ir veršienos rinkos organizavimo, ir neporakanopis gyvulys – 1 sąlyginis gyvulys;
9.2. kitoks nei 9.1 punkte nurodytas galvijas – 0,5 sąlyginio gyvulio;
9.3. kiaulė, kurios gyvasis svoris didesnis kaip 100 kg – 0,2 sąlyginio gyvulio;
9.4. kita nei 9.3 punkte nurodyta kiaulė – 0,15 sąlyginio gyvulio;
9.5. avis ir ožka – 0,1 sąlyginio gyvulio;
9.6. ėriukas, ožiukas ir paršelis, kurių gyvasis svoris yra mažesnis negu 15 kg – 0,05 sąlyginio gyvulio.
10. Neviršydama 8.1.1 punkte nurodyto 1000 sąlyginių gyvulių skaičiaus, VMVT gali nustatyti kitą per savaitę paskerdžiamų gyvulių skaičių, atsižvelgusi į poreikį religinių švenčių metu skersti ėriukus ir ožiukus, jeigu skerdimo metu dalyvauja valstybinis veterinarijos gydytojas, laikomasi higienos reikalavimų ir mėsa prieš tiekimą į rinką nešaldoma.
11. 8.1.1 punkte nurodytas maksimalus sąlyginių gyvulių skaičius gali būti taikomas individualiems savininkams, skerdžiantiems savo lėšomis gyvūnus skirtingu laiku įmonėje, kuri atitinka šiuos reikalavimus:
11.1. įmonės (skerdyklos) savininkas arba ją nuomojantis asmuo yra apmokytas gamybos higienos reikalavimų pagal VMVT patvirtintą programą;
11.2. skerdžiami gyvuliai yra įmonės savininko arba mėsininko veikla užsiimančio asmens nuosavybė arba jie bus parduodami pagal 11.4 punktą;
11.3. mėsa yra gaunama patalpose, kurios atitinka 2 priedo reikalavimus;
11.4. produkcija turi būti gaminama tik tiekiančiose įmonėse, priklausančiose mėsininkams, nurodytiems 11.2 punkte, ir parduodama mėsinėje ar vietos rinkoje.
12. Jeigu sudedami keli atskirų skerdimų kiekiai, maksimalus 8.1.1 punkte nurodytas kiekis visas sąlygas, nurodytas 8.1 punkte, atitinkančiai skerdyklai gali būti padidintas iki 30 sąlyginių gyvulių per savaitę ir 1500 sąlyginių gyvulių per metus.
13. Kai taikomos 12 punkte nurodytos nuostatos, VMVT turi pateikti Europos Komisijai sąrašą įmonių, kurios pasinaudoja šia išimtimi.
14. Pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, VMVT gali taikyti 8, 9 punktų reikalavimus skerdykloms, esančioms regionuose, kuriuose dėl geografinių ar tiekimo sunkumų paskerdžiama ne daugiau kaip 2000 sąlyginių gyvulių per metus.
15. VMVT pagal 2 priedą gali leisti išpjaustymo įmonėms, kurios nėra patvirtintos skerdimo veiklai ir kurios pagamina ne daugiau kaip 5 tonas iškaulinėtos mėsos per savaitę ar atitinkamą neiškaulinėtos mėsos kiekį, taikyti išimtis 1 priedo V skyriaus, VII skyriaus 36 punkto, IX skyriaus nuostatoms, išskyrus temperatūros reikalavimus išpjaustymo patalpai, kurie nurodyti 52 punkto antrajame sakinyje, ir 1 priedo X skyriaus 56.1 punktui.
16. Mėsa, kuri yra gauta iš įmonių, atitinkančių 8–15 punktuose nurodytus reikalavimus, ir kuri, remiantis Taisyklėse nustatytais higienos ir sveikatos reikalavimais, pripažįstama tinkama žmonių maistui, turi būti ženklinama nacionaliniu spaudu, kuris turi skirtis nuo sveikumo ženklo ir negali būti ovalus. Tokiu spaudu neturi būti ženklinama nesupakuota išpjaustyta mėsa.
17. VMVT gali taikyti išimtis minimaliems reikalavimams, nurodytiems 1 priedo 1 skyriuje, mažo pajėgumo šaltiesiems sandėliams, kuriuose laikoma tik supakuota mėsa ir kiti produktai.
18. Skerdyklos, kurioms taikomos Taisyklių 8–17 punktuose nurodytos išimtys, tikrinamos Europos Komisijos, kaip patvirtintos įmonės.
19. VMVT turi užtikrinti, kad valstybinis veterinarijos gydytojas pripažintų netinkamais žmonių maistui:
19.1. mėsą gyvulių:
19.1.1. kuriems, nepažeidžiant 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl tam tikrų gyvulių ir produktų rūšių veterinarinės ir zootechninės patikros prekiaujant jais Bendrijoje ir siekiant sukurti vidaus rinką C priedo reikalavimų, diagnozuota viena iš šių ligų:
- išplitusi aktinobacilozė arba aktinomikozė,
- juodligė,
- išplitusi tuberkuliozė,
- išplitęs limfadenitas,
- įnosės,
- pasiutligė,
- stabligė,
- ūmi salmoneliozė,
- ūmi bruceliozė,
- kiaulių raudonligė,
- botulizmas,
- septicemija, piemija, toksemija arba viremija,
19.1.2. kuriems nustatyti ūmios bronchopneumonijos požymiai, pleuritas, peritonitas, metritas, mastitas, artritas, perikarditas, enteritas arba meningoencefalomielitas, patvirtinti nuodugniai apžiūrėjus, papildomai atlikus bakteriologinius tyrimus bei ištyrus vaistinį poveikį turinčių medžiagų likučius; tačiau tuo atveju, kai šių specialių tyrimų rezultatai yra neigiami, skerdenos, pašalinus iš jų žmonių maistui netinkamas dalis, pripažįstamos tinkamomis žmonių maistui,
19.1.3. sirgusių šiomis parazitinėmis ligomis: generalizuota sarkocistoze, generalizuota cisticerkoze, trichinelioze,
19.1.4. nugaišusių, gimusių negyvų arba negimusių,
19.1.5. paskerstų per jaunų ir kurių mėsa yra pabrinkusi,
19.1.6. kuriems nustatytas išsekimas ir anemija,
19.1.7. kurių skerdenos įvairiose vietose arba įvairiuose vidaus organuose nustatyti daugybiniai navikai, abscesai ar pažeidimai;
19.2. mėsą tų gyvulių:
19.2.1. kurie teigiamai arba abejotinai reagavo į tuberkuliną ir kuriems, atlikus skerdenos tyrimą pagal 1 priedo 42 punktą, buvo nustatyti tik židininiai tuberkulai daugelyje organų arba skerdenos vietų; kai tuberkulai nustatomi to paties organo ar skerdenos sritiniuose limfmazgiuose, mėsa neturi būti laikoma netinkama žmonių maistui,
19.2.2. kurie teigiamai arba abejotinai reagavo į tuberkuliną, kuriems patvirtinta ūmios infekcijos požymių, net jei ir nebuvo rasta tokių pažeidimų; tokių gyvulių tešmuo, lytiniai organai ir kraujas turi būti pripažinti netinkamais žmonių maistui;
19.3. skerdenų dalis, kuriose yra serozinių ar hemoraginių infiltratų, židininių abscesų ar židininis užteršimas;
19.4. skerdenos šalutinius produktus ir vidaus organus, kuriuose yra pokyčių dėl infekcinių ligų, parazitinių ligų ir traumų;
19.5. mėsą:
19.5.1. karščiuojančio gyvulio,
19.5.2. pakitusios spalvos, kvapo, konsistencijos arba su skonio nukrypimais;
19.6. jei valstybinis veterinarijos gydytojas įsitikina, kad skerdena arba skerdenos šalutiniai produktai yra pažeisti kazeozinio limfadenito arba pūlingo proceso ir šie procesai nėra išplitę ir neatsirado dėl išsekimo:
19.6.1. bet kurį organą ir jo sritinį limfmazgį, jeigu šie procesai yra to organo paviršiuje arba to organo ar limfinio mazgo audinyje,
19.6.2. kai netaikomos 19.6.1 punkto nuostatos, audinius, kurie, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, gali būti susiję su patologiniu procesu, žinant, jog senas, tvirtai inkapsuliuotas pažeidimas gali būti laikomas neaktyviu;
19.7. mėsą, gautą apipjausčius dūrio vietą;
19.8. kai valstybinis veterinarijos gydytojas įsitikina, kad visa skerdena arba bet kuri jos dalis ar skerdenos šalutiniai produktai yra pažeisti dėl ligos arba juose yra pokyčių, išskyrus tuos, kurie jau buvo nurodyti, visus skerdenos šalutinius produktus arba mažesnę jų dalį, kuriuos, veterinarijos gydytojo nuomone, reikia pašalinti;
19.9. skerdenas, kurių šalutiniams produktams nebuvo atliktas poskerdiminis patikrinimas;
19.10. kraują gyvulio, kurio mėsa buvo pripažinta netinkama žmonių maistui, ir kraują, užterštą skrandžio turiniu ar kita medžiaga;
19.11. mėsą tų gyvulių, kuriems buvo skirta:
19.11.1. medžiagų, uždraustų Valstybinės veterinarijos tarnybos 1997 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-31 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“ ir 1997 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4-142 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“,
19.11.2. produktų, dėl kurių mėsa gali tapti pavojinga arba kenksminga žmonių sveikatai ir dėl kurių turi būti priimtas sprendimas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, gavus Mokslinio veterinarijos komiteto nuomonę,
19.11.3. kurių mėsa buvo apdorota mėsos minkštikliais;
19.12. mėsą, kurioje yra medžiagų, leistų naudoti su išimtimis pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1997 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 4-31 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“ ir 1997 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 4-142 „Dėl hormonų ir kai kurių veterinarinių vaistų vartojimo“, medicininių produktų, vaistų, antibiotikų, pesticidų ar kitų medžiagų, kurios yra kenksmingos arba dėl kurių šviežia mėsa gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, likučių, jei tokie likučiai viršija ES teisės aktuose ir pagal Veterinarijos įstatymo 6 str. 11 punkto procedūrą nustatytą leistiną kiekį;
19.13. užkrėstą arba užterštą mėsą tokiu mastu, kuris nustatomas pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, gavus Mokslinio veterinarijos komiteto nuomonę;
19.14. kepenis ir inkstus vyresnių nei dvejų metų amžiaus gyvulių, augintų tuose regionuose, kuriuose, pagal Medžiagų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisykles (Žin., 2000, Nr. 107-3413), atlikus tyrimus nustatytas padidėjęs sunkiųjų metalų kiekis;
19.15. mėsą, kuri, nepaisant ES teisės aktų dėl jonizacijos, buvo apdorota jonizuojančiais arba ultravioletiniais spinduliais;
19.16. mėsą, skleidžiančią stiprų lyties kvapą.
20. 19 punkto nuostatos, ypač nuostatos dėl tuberkuliozės, bruceliozės ir salmoneliozės, gali būti papildytos ar pakeistos Nuolatiniam maisto ir gyvūnų sveikatos komitetui išreiškus nuomonę pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.
Kol bus priimtos numatytos nuostatos, Suomijai ir Švedijai skirtai mėsai taikomi šie reikalavimai dėl salmoneliozės:
20.1. trejus metus nuo įstojimo sutarties įsigaliojimo mėsos siuntoms atliekami mikrobiologiniai tyrimai, mėginiai imami kilmės įmonėje pagal nustatytas taisykles;
20.2. 20.1 punkte nurodytų tyrimų nereikia atlikti siuntoms, kurios:
20.2.1. siunčiamos į įmones pasterizuoti, sterilizuoti ar kitaip apdoroti,
20.2.2. yra gautos iš įmonių, kuriose taikoma tokia pati, kaip ir Suomijoje, Švedijoje, programa; šiai mėsai taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir Suomijoje ir Švedijoje pagamintai mėsai; pasibaigus šiam trejų metų laikotarpiui, reikalavimai gali būti peržiūrėti ir pataisyti, laikantis Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkto;
20.3. 20.1 punkte nurodyti tyrimai netaikomi mėsai, kuri yra gauta įmonėje, kurioje taikoma programa yra pripažįstama lygiaverte programai, patvirtintai laikantis ES reikalavimų ir pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte numatytą procedūrą.
21. VMVT turi užtikrinti, kad:
21.1. nepažeidžiant 19.1.3 ir 20 punktuose numatytų atvejų, 6 punkte nurodyta šviežia kiauliena arba arkliena, neištirta dėl trichineliozės, būtų apdorojama šalčiu pagal 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 77/96/EEB dėl trichinelių (trichinella spiralis) ištyrimo šviežioje kiaulienoje, importuojamoje iš trečiųjų šalių 4 priedą;
21.2. nepažeidžiant 19.16 punkte numatytų atvejų, kuilių, kriptorchidų ir hermafroditų kiaulių, nekastruotų paršų, kurių skerdenos svoris neviršija 80 kilogramų, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė, VMVT pripažintu metodu arba pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą pripažintu metodu, gali garantuoti, mėsa ar skerdenos gabalai, skleidžiantys aštrų kuilių kvapą, būtų ženklinami specialiu ženklu, nurodytu 1984 m. liepos 3 d. Komisijos sprendime 84/371/EEB ir termiškai apdorojami vienu iš Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse nurodytų būdų;
21.3. mechaniškai atskirta mėsa būtų apdorojama termiškai pagal Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių reikalavimus;
21.4. pašalinus netinkamas žmonių maistui dalis, gyvulių, kuriems nustatytas neišplitęs apsikrėtimas Cysticercus bovis arba Cysticercus cellulosae, šviežia mėsa ir skerdenos šalutiniai produktai būtų apdorojami šalčiu pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą;
21.5. gyvulių, kurie buvo individualiai priverstinai paskersti, mėsa būtų naudojama žmonių maistui Lietuvos Respublikos rinkoje, jei laikomasi šių reikalavimų:
21.5.1. kilmės laikymo vietai netaikomi apribojimai dėl gyvulių sveikatos,
21.5.2. prieš skerdimą valstybinis veterinarijos gydytojas, vadovaudamasis 6.1.1, 6.1.2 punktų nuostatomis, atliko gyvulių priešskerdiminę apžiūrą,
21.5.3. gyvulys buvo paskerstas prieš tai jį apsvaiginus, jam iškart nuleistas kraujas ir skerdimo vietoje pašalinti vidaus organai; valstybinis veterinarijos gydytojas ypatingais atvejais gali leisti nesvaigintą gyvulį nušauti,
21.5.4. paskerstas gyvulys, kuriam nuleistas kraujas, užtikrinant minimalias higienos sąlygas, kuo skubiau gabenamas į skerdyklą, patvirtintą pagal šias Taisykles; tais atvejais, kai paskerstas gyvulys negali būti atgabentas į tokią skerdyklą per valandą, jis turi būti gabenamas konteineriu arba tokiomis transporto priemonėmis, kuriose palaikoma nuo 0o iki +4oC temperatūra; jei vidaus organai nebuvo išimti skerdimo metu, juos būtina pašalinti ne vėliau kaip per tris valandas nuo paskerdimo; jei gyvulys išdarinėjamas paskerdimo vietoje, vidaus organai turi būti siunčiami į skerdyklą kartu su skerdena,
21.5.5. vežamą į skerdyklą paskerstą gyvulį turi lydėti skerdimą užsakiusio valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas priverstinio gyvūno skerdimo aktas pagal Gyvūnų priverstinio skerdimo tvarką (Žin., 2002, Nr. 79-3400), patvirtinantis, kad po priešskerdiminės apžiūros gyvulys pripažintas tinkamu skersti, nurodantis paskerdimo laiką, gyvuliui skirtą gydymą ir, jei reikia, vidaus organų patikrinimo rezultatus,
21.5.6. kol pagal 6.1.4 punkto reikalavimus neatliktas paskersto gyvulio skerdenos poskerdiminis patikrinimas ir bakteriologinis tyrimas (jei toks atliekamas), kuriais nustatomas visiškas ar dalinis mėsos tinkamumas žmonių maistui, skerdena turi būti tvarkoma taip, kad ji nesiliestų su tomis gyvulių skerdenomis arba skerdenų šalutiniais produktais, kurie tinka žmonių maistui;
21.6. mėsai iš teritorijos, kurioje taikomi apribojimai dėl gyvulių ligų, būtų taikomos specialiosios taisyklės, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą;
21.7. 21.1 –21.6 punktuose numatytas apdorojimas būtų atliekamas kilmės įmonėje arba kurioje nors kitoje valstybinio veterinarijos gydytojo paskirtoje įmonėje;
21.8. mėsa būtų paženklinta nacionaliniu spaudu, nurodytu 16 punkte.
22. VMVT turi kontroliuoti, kad:
22.1. mėsą, kuri pripažinta netinkama žmonių maistui, būtų lengva atskirti nuo mėsos, pripažintos tinkama žmonių maistui;
22.2. mėsa, kuri pripažinta netinkama žmonių maistui, būtų apdorojama pagal Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisykles (Žin., 2004, Nr. 10-296).
23. Jei reikia, 22 punkto įgyvendinimo išsamios taisyklės nustatomos pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
24. Jei valstybinis veterinarijos gydytojas, remdamasis gyvulių sveikatos patikrinimų duomenimis, įtaria, jog gyvuliuose arba jų mėsoje gali būti likučių, mėsa turi būti ištirta, nepažeidžiant Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisyklių (Žin., 2002, Nr. 111-4952).
25. 24 punkte nurodyto tyrimo metu patikrinami tiek vaistinių medžiagų likučiai, tiek jų skilimo produktų likučiai bei kitos į mėsą patekusios medžiagos, kurios gali pakenkti žmonių sveikatai.
26. Jei mėsoje aptinkamų likučių kiekis viršija leistinas ribas, ši mėsa turi būti pripažinta netinkama žmonių maistui.
27. 25 punkte nurodytų likučių tyrimai turi būti atliekami mokslo pripažintais patvirtintais metodais, ypač tais, kurie pateikti Europos Sąjungos teisės aktuose arba kituose tarptautiniuose standartuose.
28. Turi būti sudaryta galimybė įvertinti medžiagų likučių tyrimo rezultatus pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte. Nacionalinė veterinarijos laboratorija yra Lietuvos Respublikos kontrolinė laboratorija pesticidų likučiams tirti.
29. VMVT turi užtikrinti, kad:
29.1. skerdykloje, patvirtintoje pagal 37–52 punktų reikalavimus, atliekant priešskerdiminę apžiūrą ir poskerdiminį patikrinimą nuolat dalyvautų bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas;
29.2. išpjaustymo įmonėje, patvirtintoje pagal 37–52 punktų reikalavimus, bent kartą per dieną tvarkant mėsą dalyvautų valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris patikrintų įmonės higienos sąlygas ir į įmonę atvežamos bei iš jos išvežamos mėsos registravimo duomenis;
29.3. šaltuosiuose sandėliuose ir patvirtintuose perpakavimo centruose nuolat būtų valstybinis veterinarijos gydytojas.
30. Valstybiniam veterinarijos gydytojai gali padėti pagalbinis personalas, kuris jo nurodymu ir jam prižiūrint gali atlikti šiuos darbus:
30.1. atliekant priešskerdiminę apžiūrą – atlikti pirminę gyvulių patikrą ir praktines užduotis;
30.2. atlikti poskerdiminį patikrinimą su sąlyga, kad valstybinis veterinarijos gydytojas faktiškai galėtų vietoje prižiūrėti pagalbinio personalo darbą;
30.3. įvertinti išpjaustytos ir sandėliuojamos mėsos tinkamumą žmonių maistui;
30.4. atlikti patvirtintų įmonių patikrą ir priežiūrą pagal 37–52 punktų nuostatas.
31. Pagalbinį personalą turi sudaryti keli asmenys, kad valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų efektyviai prižiūrėti priešskerdiminės apžiūros vykdymą.
32. Pagalbiniu personalu gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie po VMVT surengto patikrinimo atitinka 3 priedo reikalavimus.
33. Pagalbinis personalas įtraukiamas į inspekcinę grupę, kuriai vadovauja ir už kurią atsako valstybinis veterinarijos gydytojas.
34. Inspekcinė grupė turi būti nepriklausoma nuo įmonės.
35. VMVT nustato kiekvienos įmonės inspekcinės grupės sudėtį, atsižvelgdama į tai, kad valstybinis veterinarijos gydytojas galėtų prižiūrėti grupės atliekamus veiksmus.
36. Išsamios taisyklės, reguliuojančios 29–33 punktuose minimus veiksmus, pagal būtinybę nustatomos pagal ES reikalavimus ir pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte.
37. VMVT sudaro patvirtintų įmonių, išskyrus tas, kurios nurodytos 8 punkte, sąrašą ir nurodo kiekvienos įmonės veterinarinio patvirtinimo numerį. Šis sąrašas siunčiamas ES valstybėms ir Europos Komisijai.
38. 1 priedo 8.2 punkte nurodytos išpjaustymo įmonės taip pat turi būti patvirtintos pagal Šviežios paukštienos ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2004, Nr. 14-441) reikalavimus. Europos Komisijos paskelbtame išpjaustymo įmonių sąraše taip pat pateikiama nuoroda į tokį specialų patvirtinimą.
39. VMVT nepatvirtina įmonių, jeigu jos neatitinka Taisyklių reikalavimų.
40. Jei nustatoma, kad higienos sąlygos yra netinkamos, ir jei pasitvirtina, kad 1 priedo 40, 41 punktuose numatytų priemonių nepakanka padėčiai pagerinti, VMVT laikinai sustabdo patvirtinimą konkrečiai įmonės veiklos daliai ar visai veiklai.
41. Jei įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas neištaiso nurodytų trūkumų per VMVT nustatytą laikotarpį, VMVT panaikina patvirtinimą konkrečiai įmonės veiklos daliai ar visai veiklai.
42. VMVT turi atsižvelgti į 56–58 punktuose nustatyta tvarka atliktų patikrinimų išvadas. Apie veterinarinio patvirtinimo sustabdymą arba panaikinimą informuojamos ES šalys ir Europos Komisija.
43. Įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas, laikydamasis 50 punkto reikalavimų, privalo reguliariai atlikti savo įmonės gamybos sąlygų bendrosios higienos patikrinimus ir vykdyti mikrobiologinę kontrolę.
44. Būtina tikrinti laboratorinius reikmenis, įrangą, mechanizmus visais gamybos etapais ir, jei reikia, pačius produktus.
45. Įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas, VMVT pareikalavus, privalo informuoti valstybinį veterinarijos gydytoją arba Europos Komisijos ekspertus apie minėtu tikslu atliktų patikrinimų pobūdį, dažnumą ir rezultatus, taip pat, jei reikėtų, ir tyrimą atlikusios laboratorijos pavadinimą.
46. Patikrinimų pobūdis, dažnumas, mėginių ėmimo būdai bei mikrobiologinio tyrimo būdai nustatomi pagal Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose taisykles.
47. Įmonės savininkas arba jo įgaliotas atstovas privalo parengti personalo mokymo programą, kuri sudarytų darbuotojams galimybę laikytis higieniškos gamybos reikalavimų, pritaikytų gamybos struktūrai.
48. Už įmonės veterinarinę priežiūrą atsakingas valstybinis veterinarijos gydytojas privalo dalyvauti kuriant ir įgyvendinant įmonėje tokią programą.
49. Už patikrinimus ir priežiūrą atsako valstybinis veterinarijos gydytojas, kuriam, pagal 29–36 punktų nuostatas, praktines užduotis gali padėti atlikti pagalbinis personalas.
50. Bet kuriuo metu valstybiniam veterinarijos gydytojui turi būti prieinamos visos įmonių patalpos, kad jis galėtų įsitikinti, jog šių Taisyklių laikomasi, o kai kyla abejonių dėl mėsos arba paskerstų gyvulių kilmės, jam turi būti prieinami visi apskaitos dokumentai, leidžiantys nustatyti paskersto gyvulio kilmės/laikymo vietą.
51. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo reguliariai analizuoti 43–46 punktuose minimų patikrinimų rezultatus. Remdamasis šia analize, jis gali organizuoti mikrobiologinius tyrimus visais gamybos etapais arba pačių gaminių tolesnius mikrobiologinius tyrimus.
52. 51 punkto tyrimų rezultatai įrašomi į ataskaitą; išvados ir rekomendacijos pranešamos įmonės savininkui arba jo atstovui, kurie turi pašalinti nurodytus trūkumus, trukdančius higienos sąlygų gerinimui.
53. VMVT direktoriaus įsakymu teritorinėms VMVT gali būti pavesta surinkti ir panaudoti priešskerdiminės apžiūros ir poskerdiminio patikrinimo, kuriuos atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas, rezultatus, siekiant diagnozuoti žmonėms perduodamas ligas.
54. Diagnozavus žmonėms perduodamą ligą, apie konkretaus susirgimo rezultatus kuo skubiau turi būti pranešta teritorinei VMVT, atsakingai už bandos, iš kurios kilę ligos priežastimi tapę gyvuliai, priežiūrą.
55. VMVT perduoda Europos Komisijai informaciją apie tam tikras ligas, ypač tuos atvejus, kai nustatomos žmonėms perduodamos ligos. Europos Komisija, tvirtindama šio punkto detalias įgyvendinimo taisykles, nustato:
55.1. informacijos, teikiamos Europos Komisijai, reguliarumą;
55.2. informacijos pobūdį;
55.3. ligas, apie kurias informacija renkama;
55.4. informacijos rinkimo ir naudojimo tvarką.
56. Europos Komisijos ekspertai gali, kiek tai reikalinga vienodam Taisyklių taikymui, bendradarbiaudami su VMVT, atlikti patikrinimus LR įmonėse.
57. Tikrindami reprezentatyvų įmonių skaičių, ekspertai gali įsitikinti, ar VMVT tikrina, kaip įmonės laikosi Taisyklių.
58. VMVT suteikia Europos Komisijos ekspertams visokeriopą pagalbą, kurios reikia misijos sėkmei užtikrinti. Europos Komisija informuoja VMVT apie atliktų patikrinimų rezultatus kitų ES šalių įmonėse.
59. Pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nurodytą procedūrą tvarką gali būti leista padaryti išimtis 1 priedo 2.3.1.2, 2.3.1.3, 2.3.1.4, 43.2 ir 53 punktų nuostatoms. Taikant tokias išimtis, nustatomos sveikatos sąlygos, kurios turi būti tolygios bent jau 1 priede nurodytoms sąlygoms; LR gali būti nustatyti papildomi reikalavimai konkrečiai ES šaliai dėl tam tikrų ligų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai.
60. Nepažeisdamas specialiųjų šių Taisyklių nuostatų, jeigu įtariama, kad nesilaikoma veterinarijos teisės aktų, ar abejojama dėl mėsos tinkamumo žmonių maistui, VMVT pavedimu valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti patikrinimus.
61. VMVT turi taikyti atitinkamas administracines priemones ar nuobaudas už veterinarijos teisės aktų pažeidimus, ypač jeigu nustatoma, kad išduoti veterinarijos sertifikatai ar dokumentai neatitinka faktinės mėsos būklės, identifikaciniai ženklai neatitinka Taisyklių, mėsa nebuvo pateikta patikrinimui arba buvo panaudota kitam tikslui negu buvo skirta.
62. Gyvūninių produktų veterinarinio tikrinimo tvarkos nuostatai taikomi patikrinimui kilmės, paskirties ES šalyje, organizuojant pakartotinius patikrinimus bei įgyvendinant apsaugos priemones.
______________
Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką
taisyklių 1 priedas
ŠVIEŽIOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI
I. BENDRIEJI ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
1. Įmonėse, kurios siekia būti patvirtintos tam tikrai veiklai, turi būti:
1.1. patalpose, kuriose gaunama, tvarkoma arba sandėliuojama šviežia mėsa, ir koridoriuose, kuriais šviežia mėsa gabenama:
1.1.1. vandeniui nelaidi grindų danga, lengvai valoma ir dezinfekuojama, nepūvanti ir paklota taip, kad vanduo lengvai nutekėtų; vanduo turi būti nuleidžiamas per groteles ir kvapų gaudykles kanalais į nuotekų sistemą, kad nebūtų kvapų; tačiau 2.4, 2.6, 3.1, 4.1 punktuose nurodytose patalpose nereikalaujama nuleisti vandens per groteles ir kvapų gaudykles kanalais į nuotekų sistemą; 4.1 punkte nurodytose patalpose pakanka tokio patalpų įrengimo, kad būtų galima lengvai pašalinti vandenį; 5.1 punkte nurodytose patalpose ir tose vietose bei koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, pakanka įrengti nepermirkstančią ir nepūvančią grindų dangą,
1.1.2. lygios, patvarios, neperšlampamos sienos, ne mažiau kaip du metrus padengtos šviesia ir plaunama danga, o skerdyklose – bent tris metrus; aušinimo arba užšaldymo patalpų ir sandėlių sienų danga turi siekti bent tą aukštį, iki kurio sukraunama mėsa; sienų ir grindų sujungimai, išskyrus 5.1 punkte nurodytose patalpose, turi būti suapvalinti arba panašiu būdu užbaigti; jei 5 punkte nurodytose patalpose medinės grindys buvo įrengtos iki 1983 m. sausio mėnesio, įmonės patvirtinimas nepanaikinamas,
1.1.3. patvarios, nerūdijančių medžiagų durys, o jei jos pagamintos iš medžio – lygiu ir neperšlampamu paviršiumi,
1.1.4. nepūvančios ir bekvapės izoliacinės medžiagos,
1.1.5. tinkamas vėdinimas ir gera garų trauka,
1.1.6. tinkamas natūralus arba dirbtinis spalvų neiškreipiantis apšvietimas,
1.1.7. švarios ir lengvai valomos lubos; jei jų nėra – stogo danga, kurios vidinis paviršius – švarus ir lengvai valomas;
1.2. kuo arčiau darbo vietų pakankamas kiekis priemonių rankoms bei įrankiams valyti ir dezinfekuoti karštu vandeniu; vandens čiaupai neturi būti valdomi rankomis; rankoms plauti turi būti įtaisyti šalto ir karšto arba reguliuojamos temperatūros tekančio vandens įrenginiai, paruoštos valymo ir dezinfekavimo bei rankų džiovinimo higieninės priemonės bei įrankių dezinfekavimo priemonės su karštu vandeniu, kurio temperatūra ne žemesnė kaip +82C;
1.3. apsaugos priemonių nuo kenkėjų, tokių kaip: vabzdžiai ir graužikai;
1.4. instrumentai ir darbo įranga: iškapojimo, išpjaustymo stalai su atskiriamu paviršiumi, konteineriai, konvejerių juostos ir pjūklai – pagaminti iš antikorozinės medžiagos, nekenkiančios mėsai, lengvai valomi ir dezinfekuojami; paviršiai, kurie liečiasi arba gali liestis su mėsa, tarp jų ir suvirintos siūlės, jungtys, turi būti visada lygūs; šviežia mėsa turi būti higieniškai įpakuota;
1.5. korozijai atspari įranga ir įrenginiai, atitinkantys higienos reikalavimus, mėsos tvarkymui, mėsos laikymui konteineriuose taip, kad mėsa ir konteineriai tiesiogiai nesiliestų su grindimis arba sienomis;
1.6. patalpos, tarp jų tinkamai suplanuotos ir įrengtos mėsos priėmimui ir paskirstymui, bei sąlygos higieniškai tvarkyti ir apsaugoti mėsą pakrovimo ir iškrovimo metu;
1.7. specialūs nelaidūs vandeniui ir nerūdijantys užrakinami konteineriai, skirti žmonių maistui netinkamai mėsai laikyti, su dangčiais ir sklendėmis, kad pašaliniai asmenys negalėtų nieko iš jų išimti, arba, jei tokios mėsos kiekis yra gana didelis arba mėsa kiekvienos darbo dienos pabaigoje neišvežama arba nesunaikinama, rakinama patalpa; kai tokia mėsa pašalinama vamzdynais, jie turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nekiltų šviežios mėsos užteršimo pavojaus;
1.8. sąlygos higieniškam vyniojimo ir pakavimo medžiagų sandėliavimui, kai įmonė užsiima šia veikla;
1.9. šaldymo įrenginiai šviežios mėsos vidaus temperatūrai, nurodytai šiose Taisyklėse, palaikyti; prie šaldymo įrenginių priskiriama kondensacijos metu susidariusio vandens pašalinimo sistema, kuri turi būti įrengta taip, kad nebūtų galimybės užteršti šviežios mėsos;
1.10. geriamojo vandens tiekimas vandentiekiu pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606); tačiau išimties tvarka gali būti leidžiama tiekti negeriamą vandenį garui gaminti, gaisrams gesinti arba aušinimo ar šaldymo įrenginiams su sąlyga, kad negeriamo vandens vamzdžiai būtų įrengti taip, jog nebūtų galima naudoti tokio vandens kitais tikslais ir nekiltų pavojus užteršti šviežią mėsą; vamzdžiai, skirti negeriamam vandeniui, turi būti griežtai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių;
1.11. tinkamas karšto geriamojo vandens tiekimas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;
1.12. skystų ir kietų atliekų šalinimo sistemos, atitinkančios higienos reikalavimus;
1.13. tinkamai įrengta rakinama patalpa, skirta tik VMVT, arba tinkamos patalpos 5 punkte nurodytose patalpose;
1.14. patalpos, kuriose bet kuriuo metu galima tinkamai atlikti Taisyklėse numatytus patikrinimus;
1.15. reikiamas skaičius persirengimo patalpų, kurių sienos ir grindys lygios, neperšlampamos, plaunamos ir kuriose įrengti praustuvai, dušai ir tualetai taip, kad švariosios patalpos būtų apsaugotos nuo užteršimo; tualetų durys neturi atsidaryti tiesiai į darbo patalpas; šaltosiose šviežios mėsos sandėliavimo patalpose, į kurias atgabenama ir iš kurių išgabenama tik higieniškai įvyniota šviežia mėsa, dušai nereikalingi; į praustuvus turi būti tiekiamas karštas ir šaltas arba sumaišytas tinkamos temperatūros vanduo; šalia jų turi būti rankų valymo ir dezinfekavimo medžiagų, higieniškų rankų džiovinimo priemonių; praustuvai neturi būti valdomi rankomis; šalia tualetų turi būti pakankamai tokių praustuvų;
1.16. vieta ir tinkamos patalpos mėsos gabenimo priemonėms valyti ir dezinfekuoti, išskyrus tuos atvejus, kai šviežia mėsa atgabenama ir išgabenama iš šaltųjų šviežios mėsos sandėliavimo patalpų higieniškai įpakuota; skerdyklose turi būti atskiros vietos ir patalpos gyvus galvijus gabenančioms transporto priemonėms plauti ir dezinfekuoti; šios vietos ir patalpos neprivalomos tuo atveju, kai pagal galiojančias nuostatas transporto priemonės turi būti valomos ir dezinfekuojamos oficialiai patvirtintose patalpose;
1.17. patalpa arba saugi vieta plovimo, dezinfekavimo ir panašioms medžiagoms laikyti.
II. SPECIALIEJI SKERDYKLŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
2. Be bendrųjų reikalavimų skerdyklose, kurios siekia būti patvirtintos pagal Taisykles, turi būti:
2.1. patalpos arba, jei leidžia klimatas, laikini aptvarai gyvuliams laikyti iki skerdimo; sienos ir grindys turi būti patvarios, neperšlampamos ir lengvai valomos bei dezinfekuojamos; šiose patalpose turi būti įrenginiai, skirti gyvuliams girdyti ir, reikalui esant, šerti, ir, jei tikslinga, nuotekų šalinimo sistema;
2.2. pakankamai didelės skerdimo patalpos, kad būtų galima tinkamai atlikti darbą; skerdimo patalpose kiaulėms skersti turi būti išskirta speciali vieta; tačiau tokia speciali vieta nėra būtina, jei kiaulės ir kiti gyvuliai skerdžiami skirtingu metu; tokiais atvejais kiaulių plikymas, šerių šalinimas, grandymas ir nusvilinimas turi būti atliekami specialiose vietose, kurios aiškiai atskirtos nuo skerdimo linijos mažiausiai penkių metrų atviru plotu arba bent trijų metrų aukščio pertvara;
2.3. pakankamai didelės patalpos, naudojamos:
2.3.1. skrandžiams ir žarnoms tuštinti ir valyti; tačiau tokių patalpų nereikia, jei procedūros su skrandžiais atliekamos uždarosios grandinės mechaniniu įrenginiu, turinčiu reikiamą ventiliacijos sistemą ir atitinkančiu šiuos reikalavimus:
2.3.1.1. įrenginys turi būti įrengtas ir paruoštas taip, kad žarnų atskyrimo nuo skrandžio ir skrandžių tuštinimo bei valymo operacijos būtų atliekamos higieniškai; jis turi būti įrengtas specialioje vietoje, aiškiai atskirtoje nuo bet kokios atviros šviežios mėsos pertvara, kurios aukštis – mažiausiai trys metrai nuo grindų ir kuri atitvertų darbui naudojamą plotą; apdorojant kiaules, šio reikalavimo nuostata taikoma tiek, kad šviežia mėsa ir skerdenų šalutiniai produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo,
2.3.1.2. įrenginio konstrukcija ir jo veikimo principas turi veiksmingai apsaugoti šviežią mėsą nuo užteršimo,
2.3.1.3. traukos ventiliatorius turi būti įrengtas ir veikti taip, kad pašalintų kvapus ir leistų išvengti pavojaus užteršti mėsą aerozoliais,
2.3.1.4. įrenginyje turi būti įtaisas, kuriuo vandens nuotekos ir skrandžių turinys uždarosios grandinės principu būtų nuleidžiamas į nuotekų sistemą,
2.3.1.5. srautas, kuriuo skrandžiai patenka į įrenginį ir pašalinami iš jo, turi būti griežtai atskirtas ir nutolęs nuo srauto, kuriuo gabenama šviežia mėsa; ištuštinti ir išvalyti skrandžiai turi būti tuoj pat pašalinti laikantis higienos taisyklių,
2.3.1.6. skrandžių tvarkyti negali tie darbuotojai, kurie dirba su kita šviežia mėsa; skrandžius tvarkantys darbuotojai neturi teisės liesti šviežios mėsos;
2.3.2. žarnoms ir didžiajam prieskrandžiui tvarkyti, jei tai atliekama skerdykloje; tačiau šios operacijos gali būti atliekamos toje pačioje patalpoje, nurodytoje 2.3.1 punkte, jei galima išvengti kryžminio užteršimo,
2.3.3. skerdenos šalutiniams produktams paruošti ir išvalyti, taip pat ir atskira vieta galvoms laikyti pakankamu atstumu nuo kitų skerdenų šalutinių produktų, jei šios operacijos atliekamos skerdykloje, o ne ant skerdimo konvejerio,
2.3.4. odoms, ragams, kanopoms ir kiaulių šeriams iki išvežimo laikyti sudėjus į sandarius konteinerius, iš kurių neteka skystis, jei jie iškart nepašalinami iš skerdyklos skerdimo dieną;
2.4. atskira vieta skerdenos šalutiniams produktams pakuoti, jei ši operacija atliekama skerdykloje;
2.5. rakinamos patalpos arba, jei tinkamas klimatas, tinkamai išdėstyti aptvarai, turintys atskirą nuotekų sistemą, sergantiems arba įtariamiems, kad serga, gyvuliams laikyti, rakinamos patalpos tokiems gyvuliams skersti, sulaikytos mėsos ir mėsos, pripažintos netinkama žmonių maistui, sandėliavimui; įmonėje, kuriai VMVT nedavė leidimo skersti gyvulius arba kurioje tokie gyvuliai skerdžiami pasibaigus įprastam skerdimui, nėra būtina skirti atskirų patalpų šiems gyvuliams skersti, jei imamasi priemonių, leidžiančių išvengti žmonių maistui tinkamos mėsos užteršimo; tokiu atveju patalpos, kurios vėl bus naudojamos gyvuliams, nesergantiems ir neįtariamiems, kad serga, skersti, turi būti ypatingai švariai išvalytos ir išdezinfekuotos prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;
2.6. pakankamai didelės aušinimo arba užšaldymo patalpos, kuriose antikorozinė įranga suprojektuota taip, kad gabenama arba laikoma šviežia mėsa nesiliestų nei su grindimis, nei su sienomis;
2.7. patekimo į skerdyklą ir išėjimo iš jos kontroliavimo priemonės;
2.8. atskirtos patalpose esančios nešvarios ir švarios darbo vietos;
2.9. įrenginiai, leidžiantys apsvaigintą gyvulį kaip galima ilgiau doroti pakabintą; pakabintas gyvulys jokiu būdu negali liestis su grindimis;
2.10. patalpų viršuje konvejerinė kelių sistema, skirta mėsos tvarkymui;
2.11. jei mėšlas laikomas skerdyklos teritorijoje – speciali vieta jam laikyti;
2.12. tinkamai įrengta patalpa trichineliozės tyrimams, jei šis tyrimas atliekamas įmonėje.
III. SPECIALIEJI IŠPJAUSTYMO ĮMONIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
3. Be bendrųjų reikalavimų išpjaustymo įmonėse, siekiančiose būti patvirtintoms pagal Taisyklių reikalavimus, turi būti:
3.1. pakankamai didelės aušinimo arba šaldymo patalpos, kad jose būtų galima laikyti mėsą, ir, jei įmonėje sandėliuojama supakuota mėsa, pakuotai mėsai laikyti skirta atskira patalpa; nesupakuota mėsa gali būti laikoma tose pačiose atšaldymo ir šaldymo patalpose prieš tai jas išvalius ir išdezinfekavus;
3.2. išpjaustymo, iškaulinėjimo ir vyniojimo patalpa, kurioje įrengtas registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras;
3.3. pakavimo patalpa, kai tokios operacijos atliekamos išpjaustymo įmonėje, jei nesilaikoma šio priedo 79 punkte numatytų reikalavimų;
3.4. patalpa pakavimo ir vyniojimo medžiagoms laikyti, jei išpjaustymo įmonėje šviežia mėsa vyniojama ir pakuojama.
IV. SPECIALIEJI ŠALTŲJŲ SANDĖLIŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI
4. Be bendrųjų reikalavimų sandėliuose, kuriuose mėsa laikoma pagal 83 punkto nuostatas, turi būti:
4.1. pakankamai didelės aušinimo ir šaldymo patalpos, kurias lengva valyti ir kuriose šviežia mėsa gali būti sandėliuojama 83 punkte nurodytoje temperatūroje;
4.2. registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras kiekviename sandėlio plote arba skirtas kiekvienam sandėlio plotui.
5. Be bendrųjų reikalavimų sandėliuose, kuriuose mėsa laikoma 86, 87 punktuose nurodytomis sąlygomis, turi būti:
5.1. pakankamai didelės aušinimo ir šaldymo patalpos, kurias lengva išvalyti ir kuriose šviežia mėsa gali būti sandėliuojama 90 punkte numatytoje temperatūroje;
5.2. registruojantis temperatūrą termometras arba teletermometras kiekviename sandėlyje arba skirtas atskiram sandėlio plotui.
V. ĮMONIŲ PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ HIGIENOS REIKALAVIMAI
6. Turi būti užtikrinta tinkama personalo, patalpų bei įrenginių higiena:
6.1. darbuotojai, tvarkantys neįvyniotą ar įvyniotą mėsą arba dirbantys patalpose ar vietose, kuriose tokia mėsa tvarkoma, pakuojama arba per kurias gabenama, privalo dėvėti švarius ir lengvai valomus galvos apdangalus, vilkėti šviesius darbo drabužius, jei reikia, segėti švarias apykakles ar vilkėti kitus apsaugos rūbus, avėti švarią avalynę; asmenys, kurie skerdžia gyvulius, apdoroja arba tvarko mėsą, darbo dienos pradžioje privalo vilkėti švarius darbo drabužius ir, jei reikia, pasikeisti juos darbo metu; darbuotojai privalo plauti ir dezinfekuoti rankas keletą kartų per dieną ir kiekvieną kartą prieš pradėdami dirbti; asmenys, kurie turėjo kontaktą su nesveikais gyvuliais arba užkrėsta mėsa, privalo tuoj pat kruopščiai nusiplauti rankas iki alkūnių karštu vandeniu, o paskui jas išdezinfekuoti; gamybos patalpose, sandėliuose, pakrovimo, priėmimo, rūšiavimo ir iškrovimo bei kitose vietose ir koridoriuose, kuriais gabenama šviežia mėsa, draudžiama rūkyti;
6.2. į įmonę neturi patekti jokių gyvūnų, išskyrus skersti atgabentus gyvulius, o įmonės teritorijoje gali būti tik darbui joje laikomi gyvūnai; graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai turi būti nuolat naikinami;
6.3. mėsos tvarkymo įrenginiai ir instrumentai turi būti švarūs ir tvarkingi; jie turi būti valomi ir dezinfekuojami kelis kartus per dieną, darbo dienos pabaigoje ir prieš kiekvieną panaudojimą, jei buvo užteršti.
7. Patalpų, instrumentų ir darbo įrankių negalima naudoti kitais tikslais, išskyrus šviežios mėsos dorojimą arba ūkiuose auginamų laukinių žvėrių ar paukščių mėsos dorojimą pagal Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (Žin., 2000, Nr. 16-517).
8. 7 punkte nurodytas apribojimas netaikomas:
8.1. gabenimo įrenginiams, naudojamiems 5.1 punkte nurodytose patalpose, kuriose mėsa pakuojama;
8.2. paukštienos, triušienos, laukinės faunos mėsos pjaustymui ar mėsos pusgaminių gamybai, jei šios operacijos atliekamos ne tuo pačiu metu, kai pjaustoma šviežia mėsa arba ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių arba paukščių mėsa, nurodyta 7 punkte; išpjaustymo patalpa, kurioje bus išpjaustoma šviežia mėsa arba ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių mėsa, prieš darbą turi būti idealiai išvaloma ir išdezinfekuojama.
9. Mėsos išpjaustymo įrankiai turi būti naudojami tik mėsos išpjaustymui.
10. Mėsa ir mėsai skirti konteineriai neturi tiesiogiai liestis su žeme.
11. Visoms reikmėms turi būti naudojamas geriamasis vanduo; tačiau išskirtiniais atvejais garui gaminti gali būti naudojamas negeriamas vanduo su sąlyga, kad negeriamo vandens vamzdžiai būtų įrengti taip, jog šio vandens nebūtų galima panaudoti kitais tikslais ir nekiltų pavojaus užteršti šviežią mėsą. Išskirtiniais atvejais negeriamą vandenį galima naudoti šaldymo įrangos aušinimui. Negeriamo vandens vamzdžiai turi būti aiškiai atskirti nuo geriamojo vandens vamzdžių.
12. Gamybos patalpose arba šviežios mėsos sandėliavimo patalpose draudžiama ant grindų pilti pjuvenas ar kitas panašias medžiagas.
13. Plovimo, dezinfekavimo ir panašios medžiagos turi būti naudojamos taip, kad jos nepakenktų įrankiams, darbo įrangai ir šviežiai mėsai. Po jų panaudojimo įrankiai ir darbo įranga turi būti kruopščiai nuskalaujami geriamuoju vandeniu.
14. Asmenims, galintiems užkrėsti mėsą, draudžiama su ja dirbti arba ją tvarkyti.
15. Asmenys, dirbantys su šviežia mėsa, turi turėti medicinos pažymą, įrodančią, jog nėra priežasčių, dėl kurių asmuo negalėtų dirbti šio darbo. Tokio asmens medicinos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127).
VI. PRIEŠSKERDIMINĖ APŽIŪRA
16. Priešskerdiminė apžiūra turi būti atliekama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo gyvulių atgabenimo į skerdyklą ir ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki skerdimo; be to, valstybinis veterinarijos gydytojas gali bet kuriuo metu pareikalauti atlikti priešskerdiminę apžiūrą.
17. Skerdyklos savininkas arba jo atstovas privalo padėti atlikti priešskerdiminę apžiūrą.
18. Kiekvienas skersti parengtas gyvulys turi būti paženklintas, kad VMVT galėtų nustatyti jo kilmę.
19. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo, esant tinkamam apšvietimui, kompetentingai atlikti priešskerdiminę apžiūrą.
20. Valstybinis veterinarijos gydytojas privalo patikrinti, ar į skerdyklą atvežti gyvuliai atitinka Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimus (Žin., 2002, Nr. 126-5747).
21. Priešskerdiminės apžiūros metu turi būti nustatyta:
21.1. ar gyvuliai neserga kuria nors žmonėms ir gyvūnams perduodama liga, ar jų bendra būklė ir tam tikri požymiai nerodo juos esant užsikrėtusius;
21.2. ar gyvuliams nebūdingi ligos arba bendros būklės sutrikimo požymiai, leidžiantys įtarti, kad jų mėsa gali būti netinkama žmonių maistui; taip pat būtina atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, iš kurių paaiškėtų, kad gyvuliams buvo skirta vaistinį poveikį turinčių medžiagų arba jie buvo šeriami medžiagomis, dėl kurių jų mėsa galėtų pakenkti žmonių sveikatai;
21.3. ar gyvuliai nėra pavargę, sunerimę arba sužeisti.
22. Pavargusiems arba sunerimusiems gyvuliams būtina leisti bent 24 valandas pailsėti, jei valstybinis veterinarijos gydytojas nenusprendžia kitaip.
23. Gyvulius, kuriems nustatytas bent vienas iš 21.1 ir 21.2 punktuose nurodytų požymių, skersti mėsai, kuri būtų naudojama žmonių maistui, draudžiama.
24. Gyvulių, nurodytų 23 punkte, skerdimas turi būti atidėtas. Šie gyvuliai turi būti nuodugniai ištirti ir nustatyta susirgimo diagnozė.
25. Kai susirgimo diagnozei nustatyti būtina atlikti poskerdiminį patikrinimą, valstybinis veterinarijos gydytojas pareikalauja, kad tokie gyvuliai būtų skerdžiami atskirai arba po įprastinio gyvulių skerdimo.
26. Jei po 24 punkte nurodyto gyvulių poskerdiminio patikrinimo, valstybinio veterinarijos gydytojo nuomone, diagnozei patvirtinti būtini papildomi tyrimai, papildomai atliekamas reikalingas bakteriologinis tyrimas ir vaistinį poveikį turinčių medžiagų, kurių naudojimą galima įtarti, likučių paieška.
VII. SKERDIMO, IŠPJAUSTYMO IR MĖSOS TVARKYMO HIGIENOS REIKALAVIMAI
27. Į skerdimo patalpą atgabenti gyvuliai turi būti nedelsiant paskersti, jiems nuleidžiamas kraujas, nulupama oda ar pašalinami šeriai, jie išdorojami, vidaus organai išimami taip, kad būtų išvengta bet kokio mėsos užteršimo.
28. Žmonių maistui skirtas kraujas turi būti supilamas į švarias talpyklas. Jo negalima maišyti rankomis, o tik higienos reikalavimus atitinkančiais įrankiais.
29. Nepažeidžiant 39.4.1 punkte numatytos išlygos, odą, išskyrus kiaulių, privaloma nedelsiant nulupti. Jei kiaulių oda nenulupama, tuoj pat turi būti pašalinti šeriai. Atliekant šią operaciją, jei po to kiaulės rūpestingai nuplaunamos geriamuoju vandeniu, gali būti naudojamos šerių nuėmimo medžiagos. Veršiukų ir avių galvų lupti nebūtina, jei jos tvarkomos taip, kad būtų išvengta šviežios mėsos užteršimo.
30. Vidaus organai turi būti nedelsiant išimti; ši operacija turi būti baigta ne vėliau kaip per 45 minutes nuo gyvulių apsvaiginimo, o ritualinio skerdimo atveju – praėjus pusei valandos nuo kraujo nuleidimo. Plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis ir tarpuplautis gali būti atskirti nuo skerdenos arba palikti natūraliai prie jos prisijungę. Tuo atveju, kai plaučiai, širdis, kepenys, inkstai, blužnis ir tarpuplautis atskiriami, juos būtina sunumeruoti arba kitu būdu paženklinti, kad būtų galima atsekti, kokiai skerdenai jie priklauso; šis reikalavimas taip pat taikomas galvai, liežuviui, virškinamajam traktui ir bet kokiai kitai gyvulio daliai, kurią būtina apžiūrėti arba patikrinti pagal Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisykles. Iki apžiūros pabaigos minėtos dalys turi būti paliktos prie skerdenos. Tačiau penis, jei jame nepastebima jokių patologinių požymių arba sužeidimų, gali būti tuoj pat išmestas. Visų rūšių gyvulių inkstai turi būti atskirti nuo riebalinio apvalkalo; galvijų, kiaulių ir neporakanopių gyvulių perirenalinė kapsulė taip pat turi būti atskirta.
31. Mėsoje negalima palikti jokių įrankių; draudžiama valyti mėsą audeklo gabalėliu arba kitomis medžiagomis bei pučiamu oru. Ritualiniais sumetimais gali būti leidžiama pašalinti kurį nors organą pučiamu oru, tačiau toks organas neturi būti naudojamas žmonių maistui. Valstybiniam veterinarijos gydytojui leidus, ėriukams ir ožiukams, kurių gyvas svoris yra mažesnis negu 15 kg, lupti, laikantis higienos reikalavimų, galima naudoti mechaninį įpūtimą.
32. Neporakanopių, vyresnių kaip keturių savaičių amžiaus paršelių ir vyresnių kaip šešių mėnesių amžiaus galvijų skerdenų poskerdiminis patikrinimas turi būti atliekamas, padalijus skerdenas išilgai stuburo į dvi dalis. Valstybinis veterinarijos gydytojas gali pareikalauti išilgai perkirsti bet kurio gyvulio galvą arba bet kurią skerdeną. Tačiau, atsižvelgusi į technologijos reikalavimus arba vietinius mėsos vartojimo įpročius, VMVT gali leisti pateikti apžiūrai neperkirstas kiaulių galvas.
33. Kol neatliktas poskerdiminis patikrinimas, draudžiama nepatikrintoms skerdenoms ir skerdenų šalutiniams produktams liestis su patikrintomis skerdenomis ir skerdenų šalutiniais produktais; tokias skerdenas draudžiama perkelti į kitą vietą, pjaustyti arba kitaip apdoroti.
34. Draudžiama mėsai, skrandžiams, žarnoms ir skerdenų šalutiniams produktams, kurie neskirti žmonių maistui ir buvo sulaikyti arba pripažinti netinkamais žmonių maistui, liestis su mėsa, pripažinta tinkama žmonių maistui; netinkama žmonių maistui mėsa turi būti nedelsiant nugabenta į specialias patalpas arba sudėta į konteinerius, esančius tokioje vietoje ir sukonstruotus taip, kad būtų išvengta kitos šviežios …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.