LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PAVYZDINIO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO 2009 m. spalio 23 Nr. 1V-567 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 2 lentelės I skyriaus 15 nuostatos 5 priemonę ir Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 903 (Žin., 2007, Nr. 95-3830), 6 punktą: 1. T v i r t i n u Pavyzdinį savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (pridedama). 2. R e k o m e n d u o j u savivaldybių taryboms, rengiant savivaldybių tarybų reglamentus, atsižvelgti į Pavyzdinį savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Vidaus reikalų ministras                                                 Raimundas Palaitis _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1V-567 PAVYZDINIS SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Pavyzdiniame savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas) nustatyta savivaldybės tarybos (toliau – taryba) veiklos tvarka ir formos, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) laiduotą savivaldos teisę, bei bendravimo su gyventojais formos ir būdai. 2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) ir kitų teisės aktų nuostatomis. II. TARYBOS NARIAI 3. Tarybą sudaro pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 53-996; 2006, Nr. 143-5445) išrinkti (nurodomas konkretus skaičius) tarybos nariai. 4. Pagal partijų ar jų koalicijų rinkimų sąrašus (toliau – rinkimų sąrašai) išrinkti tarybos nariai gali jungtis į savivaldybės tarybos narių frakcijas (toliau – frakcija) partijos politikai vykdyti. Frakciją gali sudaryti pagal vieną rinkimų sąrašą išrinkti tarybos nariai, pagal kelis rinkimų sąrašus išrinkti tarybos nariai arba dalis pagal vieną rinkimų sąrašą išrinktų tarybos narių. Frakcija gali būti įkurta, jeigu pareiškimą dėl jos įkūrimo pasirašo ne mažiau kaip 3 tarybos nariai ir viename iš tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruoja, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją. 5. Kiekvienas tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai. III. TARYBOS POSĖDŽIAI, JŲ ORGANIZAVIMO IR DARBO TVARKA I. PIRMASIS TARYBOS POSĖDIS 6. Pagrindinė tarybos veiklos forma yra tarybos posėdžiai. 7. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia atitinkamos rinkimų apygardos komisijos pirmininkas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus ir joje nustatyta tvarka. 8. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas per nustatytą terminą naujai išrinktos tarybos posėdžio nesušaukia, tarybos nariai patys renkasi į tarybos posėdį kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju tarybos posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys. 9. Patalpas tarybos posėdžiui parengia savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems tarybos nariams bei kitiems tarybos posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui, gali būti pasirūpinta transliacija per vietinį transliuotoją). Savivaldybės administracija yra atsakinga už tinkamą pasirengimą pirmajam naujai išrinktos tarybos posėdžiui. 10. Pirmajam tarybos posėdžiui pirmininkauja atitinkamos rinkimų apygardos komisijos pirmininkas arba 8 punkte nustatytu atveju – vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys, o sekretoriauja savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. 11. Pirmąjį tarybos posėdį pradeda apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys. Jis skelbia naujai išrinktų tarybos narių registraciją. Tarybos posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų tarybos narių, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys paskelbia kito tarybos posėdžio datą. Kitas tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po neįvykusio tarybos posėdžio. 12. Pirmininkaujant apygardos rinkimų komisijos pirmininkui arba vyriausiam pagal amžių naujai išrinktos tarybos nariui, taryba patvirtina tarybos posėdžio darbotvarkę, kurioje yra du klausimai: savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai, ir savivaldybės mero (toliau – meras) rinkimas, taip pat gali būti skiriamas mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. 13. Prieš pradėdamas mero rinkimo procedūrą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių įgaliojimai. 14. Išrenkama balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena rinkimus į tarybą laimėjusi partija ar jų koalicija gali deleguoti tarybos narį. Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka komisijos pirmininką. 15. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys supažindina tarybos narius su mero rinkimo procedūra ir pateikia tarybai tvirtinti savivaldybės administracijos parengtą slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. 16. Mero rinkimų procedūra: 16.1. mero kandidatūrą gali siūlyti rinkimus į tarybą laimėjusios partijos, jų koalicijos ir išrinkti tarybos nariai; siūlymas dėl mero kandidatūros turi būti pateiktas raštu, kuriame nurodoma kandidato į merus vardas, pavardė, taip pat turi būti nurodyti išrinktų tarybos narių, kurie remia išrinkto tarybos nario kandidatūrą į mero pareigas, vardai, pavardės bei parašai; tarybos narys gali pasiūlyti tik vieną ir paremti tik vieną tarybos nario kandidatūrą į mero pareigas; 16.2. baigus siūlyti kandidatus į mero pareigas, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys perskaito visų kandidatų į mero pareigas pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis; 16.3. apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams į mero pareigas jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti (iki 15 minučių) ir atsakymams į tarybos narių klausimus (iki 20 minučių); 16.4. po to apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų į mero pareigas ir jų pristatytų programų; diskusijoje turi teisę kalbėti (iki 3 minučių) visi tarybos nariai; tarybos nariai, kalbantys partijos ar jų koalicijos vardu, gali pasisakyti iki 5 minučių; 16.5. pasibaigus diskusijai, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys suteikia kandidatams į mero pareigas baigiamąjį žodį (iki 5 minučių); baigiamojo žodžio metu kandidatas į mero pareigas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas; 16.6. savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, visų kandidatų, sutikusių balotiruotis į mero pareigas, vardus ir pavardės abėcėlės tvarka įrašo į slapto balsavimo biuletenius; 16.7. už balsavimo organizavimą yra atsakinga tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija; ji antspauduoja balsavimo biuletenius apygardos rinkimų komisijos arba tarybos antspaudu ir išdalina juos tarybos nariams, kurie pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše; balsadėžė antspauduojama apygardos rinkimų komisijos arba tarybos antspaudu; 16.8. kiekvienas tarybos narys pažymi to kandidato į merus pavardę, už kurį jis balsuoja „už“; negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti biuleteniai, biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kaip vieno kandidato pavardė, taip pat biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės; 16.9. užpildytus balsavimo biuletenius tarybos nariai sumeta į balsadėžę; pasibaigus balsavimui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės ir suskaičiuoja balsus, atiduotus už kiekvieną kandidatą į mero pareigas; apie balsavimo rezultatus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja tarybą; 16.10. jeigu vienas iš balsavimo biuletenyje įrašytų kandidatų į mero pareigas gavo daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru; 16.11. jeigu balsuojant nė vienas kandidatas į mero pareigas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja du ankstesniame balsavime daugiausia balsų surinkę kandidatai į mero pareigas; 16.12. jeigu dalyvaujant dviem ankstesniame balsavime daugiausia balsų surinkusiems kandidatams į mero pareigas nė vienas iš jų nesurenka daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, laikoma, kad meras neišrinktas, ir taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos, kuris turi vykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo tarybos posėdžio; 16.13. kito tarybos posėdžio metu kandidatai į mero pareigas siūlomi iš naujo ir mero rinkimų procedūros kartojamos; 16.14. iš siūlomų kandidatų į mero pareigas išrinkus merą, apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys teikia tarybai tvirtinti mero rinkimų rezultatus; 16.15. taryba balsavimu priima sprendimą dėl mero rinkimų rezultatų patvirtinimo, kurį pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba vyriausias pagal amžių naujai išrinktos tarybos narys; patvirtinus mero rinkimų rezultatus išrinktasis meras perima pirmininkavimą tarybos posėdžiui. 17. Išrinkus merą, tarybos sprendimu pirmajame tarybos posėdyje gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Jie skiriami reglamento 19–22 punktuose nustatyta tvarka. II. ANTRASIS TARYBOS POSĖDIS 18. Antrojo tarybos posėdžio metu svarstomi mero, mero pavaduotojo (pavaduotojų) ir savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) skyrimo klausimai, jei jie dar nepaskirti, savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – kolegija) sudarymo, jei nusprendžiama ją sudaryti, klausimas, gali būti svarstomi savivaldybės tarybos komitetų (toliau – komitetas) bei savivaldybės tarybos komisijų (toliau – komisija) sudarymo klausimai, taip pat numatoma kito tarybos posėdžio preliminari darbotvarkė. 19. Taryba skiria mero pavaduotoją (tarybos patvirtintame reglamente turi būti nurodytas konkretus mero pavaduotojų skaičius). Didžiausias galimas mero pavaduotojų skaičius nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis. 20. Mero pavaduotojas (-ai) skiriamas mero siūlymu tarybos slaptu balsavimu, visų tarybos narių balsų dauguma. 21. Mero pavaduotojo kandidatūrą iš išrinktų tarybos narių siūlo išrinktas meras. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja visų tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrąjį kartą pasiūlytai tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas. Jeigu yra skiriami keli mero pavaduotojai, už kiekvieną kandidatą į mero pavaduotojo pareigas taryba balsuoja atskirai. 22. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas tarybos sprendimu mero teikimu. 23. Išrinkto mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai taryba sprendimu patvirtina slapto balsavimo į mero pavaduotojo pareigas rezultatus. 24. Taryba nusprendžia, ar mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. 25. Jeigu taryba nusprendžia, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, jam netaikoma Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 9 dalies nuostata, draudžianti dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kitą atlyginimą, o už darbą, atliekant tarybos nario pareigas, jam yra atlyginama reglamento 222 ir 223 punktuose nustatyta tvarka. III. KITI TARYBOS POSĖDŽIAI 26. Kitus tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, šaukia meras, o kai jo nėra (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), – mero pavaduotojas. 27. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti tarybos posėdį, jeigu ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių to reikalauja raštu, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti tarybos posėdį ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tarybos narių raštiško reikalavimo gavimo. Raštišką reikalavimą pasirašo visi tarybos nariai, inicijuojantys tarybos posėdžio sušaukimą. 28. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. 29. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys visiems tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, jei svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, reglamento 30 punkte nustatyta tvarka praneša apie šaukiamo tarybos posėdžio tikslų laiką (mėnuo, diena bei tarybos posėdžio pradžios valanda), svarstyti parengtus ir reglamento X skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus kartu su tarybos sprendimų projektais. 30. Meras, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys turi užtikrinti, kad savivaldybės administracija apie tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento X skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus tarybos posėdžio klausimus kartu su tarybos sprendimų projektais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos paskelbs tarybos nustatytose skelbimų lentose ir savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat per vietinius transliuotojus arba vietinius laikraščius. Tarybos nariams apie tarybos posėdžio laiką papildomai pranešama elektroniniu paštu arba nusiuntus trumpąją žinutę į mobilųjį telefoną, kurio adresą arba numerį tarybos narys yra raštu nurodęs merui arba tarybos sekretoriatui, jeigu jis sudaromas. 31. Kiekvieno tarybos posėdžio pradžioje registruojami tarybos nariai ir kiti tarybos posėdyje dalyvaujantys asmenys. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. 32. Jeigu tarybos narys negali atvykti į tarybos posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša merui, mero pavaduotojui arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavusiam tarybos nariui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos, nurodydamas priežastį. Jeigu likus 2 darbo dienoms iki tarybos posėdžio dienos iš tarybos narių raštiškų ar kitais būdais gautų pranešimų merui, mero pavaduotojui arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavusiam tarybos nariui paaiškėja, kad tarybos posėdyje nedalyvaus tarybos narių dauguma, meras, mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys paskiria kitą tarybos posėdžio datą ir apie tai reglamento 30 punkte nustatyta tvarka praneša tarybos nariams bei paskelbia per vietinius transliuotojus ir vietinius laikraščius, tarybos nustatytose skelbimų lentose ir savivaldybės interneto tinklalapyje. 33. Į tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, su svarstomu klausimu susijusių savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovai arba jų atstovai, seniūnaitis, jei svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, gali būti kviečiami savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių vadovai arba jų atstovai, seniūnai bei kiti asmenys. Apie tarybos posėdžius raštu turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas, elektroniniu paštu pateikiant jam visą preliminarią tarybos posėdžio medžiagą. 34. Tarybos posėdžiai yra atviri. 35. Jei svarstomas klausimas yra susijęs su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi, taryba nusprendžia, ar jį nagrinėti uždarame tarybos posėdyje. 36. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (mero atostogų, komandiruotės, laikinojo nedarbingumo ir kitais atvejais), – mero pavaduotojas. Jeigu meras ir mero pavaduotojas tarybos posėdyje nedalyvauja, iš tarybos narių paskiriamas tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos posėdžio pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. 37. Tarybos posėdžio pirmininkas: 37.1. skelbia tarybos posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti tarybos posėdžio darbotvarkėje nenumatytą tarybos posėdžio pertrauką; 37.2. tikrina, ar tarybos posėdyje dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma; 37.3. prižiūri, kad tarybos posėdyje būtų laikomasi tarybos patvirtinto reglamento reikalavimų; 37.4. suteikia žodį tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų primininkams ar jų įgaliotiems atstovams, kitiems kviestiems asmenims, Vyriausybės atstovui ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai; 37.5. stebi kalbų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti; 37.6. jeigu tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas svarbus ir taryba neprieštarauja, gali pratęsti kalbėtojo pasisakymo laiką; 37.7. jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti; 37.8. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo komisijos ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus; 37.9. pareiškia tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko tarybos patvirtinto reglamento arba triukšmauja salėje, įžeidinėja tarybą, tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui, gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo tarybos nariui įrašymo į tarybos posėdžio protokolą ar tarybos nario elgesio apsvarstymo Etikos komisijoje; 37.10. priima sprendimą pašalinti iš tarybos posėdžių salės asmenis, jeigu šie trukdo tarybos posėdžiui. 38. Tarybos posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys kviestieji asmenys turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki tarybos posėdžio dienos apie tai praneša merui, mero pavaduotojui ar įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavusiam tarybos nariui, kuris turi pasirūpinti vertimu. 39. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas tarybos sekretoriatas. Tarybos sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. 40. Tarybos posėdžiuose sekretoriauja tarybos sekretorius, jeigu savivaldybėje įsteigtas tarybos sekretoriatas. Jeigu tarybos sekretoriatas nėra steigiamas, savivaldybės administracijos direktorius tarybos sekretoriaus pareigoms atlikti paprastai paskiria nuolat dirbantį vieną savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį. Jis gali sekretoriauti ir kolegijos, komitetų bei komisijų posėdžiuose, būti atsakingas už tarybos posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, protokolų skelbimą ir saugojimą. Savivaldybėse, kuriose yra didesnis darbo kiekis, sudaryta daugiau komitetų bei komisijų, savivaldybės administracijos direktorius mero nurodymu skiria tarybos, kolegijos, komitetų ir komisijų posėdžiuose papildomai sekretoriauti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį. 41. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma, meras arba kitas tarybos posėdžio pirmininkas skelbia tarybos posėdį pradėtą. 42. Tarybos posėdžio pirmininkui paskelbus tarybos posėdžio pradžią, mažiausiai iš 3 tarybos narių išrenkama balsų skaičiavimo komisija (narių skaičius turi būti nelyginis), į kurią kiekviena rinkimus į tarybą laimėjusi partija ar koalicija gali deleguoti pagal rinkimų sąrašą išrinktą tarybos narį. Balsų skaičiavimo komisijos nariai laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Balsų skaičiavimo komisija išsirenka balsų skaičiavimo komisijos pirmininką. Tarybos narys į balsų skaičiavimo komisiją negali būti siūlomas, jeigu tarybos posėdyje svarstomi jo pateikti klausimai, su juo arba jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba jei jo dalyvavimas balsų skaičiavimo komisijoje gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 43. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų tarybos sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. 44. Į patvirtintą tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato (iki 10 minučių, esant reikalui taryba gali pristatymo laiką pratęsti) klausimo rengėjas arba kitas asmuo (toliau – pranešėjas). Tai gali būti savivaldybės administracijos direktorius arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu tarybos sprendimo projektą svarstomu klausimu rengė savivaldybės administracija, komiteto pirmininkas arba komiteto atstovas, komisijos pirmininkas ar komisijos atstovas, savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atstovas, kolegijos pirmininkas arba kolegijos atstovas, frakcijos, tarybos narių grupės atstovas arba bet kuris tarybos narys. 45. Vėliau pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus (iki 10 minučių). Vienas tarybos narys dėl vieno svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo gali paklausti pranešėjo ne daugiau kaip 2 kartus. 46. Pagrindiniam pranešėjui atsakius į tarybos narių klausimus, žodis suteikiamas (iki 5 minučių) papildomam pranešėjui, jei toks yra numatytas tarybos posėdžio darbotvarkėje. Jis taip pat atsako į tarybos narių klausimus (iki 7 minučių). 47. Pranešėjams atsakius į tarybos narių klausimus, išvadą dėl pateikto tarybos sprendimo projekto pateikia (iki 5 minučių) kuruojamos srities komiteto pirmininkas arba kitas komiteto narys. 48. Diskusijose kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti (po 3 minutes) 4 tarybos nariai – 2 pritariantys pateiktam tarybos sprendimo projektui ir 2 nepritariantys. Be to, kiekvienu svarstomu klausimu frakcijos bei koalicijos vardu turi teisę pasisakyti (iki 5 minučių) jos įgaliotas atstovas. Diskusijoje svarstomu klausimu vienas tarybos narys gali kalbėti 1 kartą. Tarybos posėdžio pirmininkas, tarybai sutikus, svarstomu klausimu iki 3 minučių gali leisti pasisakyti ir kitiems tarybos posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Tik tarybos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtoją. 49. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti (iki 3 minučių) Vyriausybės atstovas arba jo įgaliotas Vyriausybės atstovo tarnybos valstybės tarnautojas, kuris, jei yra pagrindas, gali pranešti tarybos nariams, kad svarstomas tarybos sprendimo projektas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų. 50. Norintys kalbėti tarybos posėdyje likus (savivaldybės tarybos patvirtintame reglamente nustatytas laikas) iki tarybos posėdžio pradžios užsiregistruoja pas tarybos posėdžio sekretorių. Pirmiausia kalba užsiregistravę tarybos nariai ir tokia eilės tvarka, kaip užsiregistravo. Tarybos posėdžio pirmininkas gali leisti kalbėti iš anksto neužsiregistravusiems tarybos nariams po to, kai kalbėjo visi užsiregistravę tarybos nariai. Jeigu tarybos narys be įspėjimo išėjo iš tarybos posėdžių salės ir jo nėra, kai tarybos posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu pasisakyti. 51. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais tarybos posėdžio darbotvarkės klausimais pateikia raštu tarybos posėdžio pirmininkui. Šios pastabos ir pasiūlymai pridedami prie tarybos posėdžio protokolo. 52. Pasibaigus diskusijoms, pranešėjai ir papildomi pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį (iki 3 minučių). 53. Baigus diskusijas dėl kiekvieno svarstomo tarybos posėdžio darbotvarkės klausimo balsavimu yra priimamas tarybos sprendimas. Balsavimo pradžią skelbia tarybos posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos. 54. Tarybos sprendimai gali būti tokie: pritarti pateiktam tarybos sprendimo projektui, atmesti tarybos sprendimo projektą, atidėti tarybos sprendimo projekto svarstymą (redaguoti jį arba surinkti papildomos informacijos). Galutiniam tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma komisija ir tarybos posėdžio pirmininko teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą. 55. Tarybos sprendimai priimami atviru, slaptu ar vardiniu balsavimu. Balsuoti gali tik tarybos posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai. 56. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu arba naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema. Pastaruoju atveju balsavusių tarybos narių pavardės ir balsavimo rezultatai gali būti parodomi ekrane, jei to pageidauja frakcija arba ne mažiau kaip 3 tarybos nariai. 57. Slaptai balsuojama tarybos patvirtintame reglamente nustatytais atvejais, taip pat nusprendus tarybai, kai to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant tarybos patvirtintos specialios formos balsavimo biuletenius arba naudojant slapto balsavimo elektroninę sistemą. Balsavimo biuletenius parengia savivaldybės administracija, o tarybos nariams juos išduoda balsų skaičiavimo komisija. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė ir vieta slaptam balsavimui. 58. Slapto balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 59. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio, neužpildyti ar neantspauduoti balsavimo biuleteniai, taip pat balsavimo biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai, taip pat tie, kuriuose paliktų pavardžių skaičius viršija renkamų asmenų skaičių arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys. 60. Visais atvejais balsavimo biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai turi būti nurodyta, dėl ko balsuojama. 61. Balsavimas gali būti vardinis, jeigu to pageidauja ne mažiau kaip 1/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Šiuo atveju kiekvienas tarybos narys turi užpildyti balsavimo biuletenį, jį pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo komisijai. Pasibaigus balsavimui, tarybos posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas tarybos narys, garsiai perskaitydamas tarybos narių pavardes ir jų balsavimo rezultatus. 62. Balsuojant rankos pakėlimu ar balsavimo biuleteniais, balsus skaičiuoja tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija. 63. Jei nagrinėtu klausimu tarybos posėdyje buvo balsuojama, bet tarybos sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti svarstomas tik kitame tarybos posėdyje. 64. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju vienas tarybos narys balsuoja tik už vieną pasirinktą teiginį, kai balsuojama balsavimo biuleteniais, kiti teiginiai išbraukiami. 65. Alternatyvūs teiginiai paprastai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilės tvarką. 66. Tarybos sprendimai priimami tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Tarybos narys privalo nusišalinti nuo balsavimo, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 67. Tarybos posėdžio trukmę nustato taryba, tvirtindama tarybos posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdžio metu galima keisti tarybos posėdžio darbotvarkę, jei už tai balsuoja tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. IV. MERO, MERO PAVADUOTOJO IR KOLEGIJOS NARIŲ ĮGALIOJIMŲ NETEKIMAS PRIEŠ TERMINĄ 68. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma: 68.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminė žala valstybės ar savivaldybės interesams bei nuosavybei; 68.2. kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių; inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija, koalicija arba ne mažiau kaip 5 tarybos nariai, pateikę raštą tarybai; informaciją apie nedarbingumą frakcijos, koalicijos arba ne mažiau kaip 5 tarybos narių prašymu tarybai privalo pateikti savivaldybės administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus; 68.3. kai tarybai meras arba jo pavaduotojas pateikia atsistatydinimo prašymą. 69. Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių raštu pareiškia nepasitikėjimą meru arba mero pavaduotoju, taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių; jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. 70. Mero pavaduotojas mero teikimu netenka įgaliojimų prieš terminą, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją balsuoja visų tarybos narių dauguma. 71. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nutraukiami, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka tarybos nario mandato. 72. Taryba, gavusi pasiūlymą, raštą ar prašymą pagal reglamento 68 punktą arba raštišką pareiškimą dėl nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju pagal reglamento 69 punktą, privalo šį klausimą svarstyti pirmajame planuotame tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį tarybos posėdį. 73. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas tarybos posėdžio pradžioje. Šiam tarybos posėdžiui pirmininkauja tarybos išrinktas tarybos posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas tarybos posėdžiui pirmininkauti negali. 74. Pirmiausia taryba supažindinama (iki 10 minučių) su pasiūlymu, kurį pateikia Vyriausybė arba Valstybės kontrolė, arba raštu, kurį pateikia tarybos narys, gavęs raštiškus įgaliojimus iš svarstymą šiuo klausimu inicijuojančių tarybos narių, arba prašymu, kurį pateikia meras, arba su raštišku pareiškimu dėl nepasitikėjimo meru ar mero pavaduotoju, kurį pateikia tarybos narys, gavęs raštiškus įgaliojimus iš ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, reiškiančių nepasitikėjimą meru ar mero pavaduotoju. 75. Vėliau meras išdėsto (iki 10 minučių) savo argumentus svarstomu klausimu. 76. Tarybos posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją, kurios metu gali kalbėti (iki 5 minučių) visi tarybos nariai. Baigus diskusiją, žodis suteikiamas (po 5 minutes) Vyriausybės ar Valstybės kontrolės atstovui arba tarybos nariui, kuriam tarybos nariai, reiškiantys nepasitikėjimą meru, raštu suteikė įgaliojimus pristatyti pasiūlymą ar raštą dėl nepasitikėjimo meru tarybos posėdyje, ir merui. 77. Po šių pasisakymų tarybos posėdžio pirmininkas skelbia slaptą balsavimą. 78. Merui netekus įgaliojimų, tarybos posėdžio pirmininkas skelbia naujo mero rinkimus. Tarybai nusprendus, rinkimai pagal reglamento 16 punktą gali vykti tame pačiame arba kitame tarybos posėdyje. 79. Tarybos posėdyje, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas tarybos posėdyje išrinktas tarybos narys. 80. Nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas svarstomas analogiškai kaip ir nepasitikėjimo meru klausimas. 81. 1/3 tarybos narių ir meras gali pareikšti nepasitikėjimą tam tikru kolegijos nariu. Nepasitikėjimas kolegijos nariu išreiškiamas rašytiniu pareiškimu, kurį pasirašo meras arba nepasitikėjimą pareiškę tarybos nariai. Ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškimas įteikiamas merui arba viešai perskaitomas tarybos posėdyje ir įteikiamas tarybos posėdžio sekretoriui. Meras, gavęs pareiškimą dėl nepasitikėjimo kolegijos nariu iš 1/3 visų tarybos narių, šį klausimą privalo įrašyti į pirmojo tarybos posėdžio, įvyksiančio po pareiškimo gavimo, darbotvarkę. Kai pareiškimas dėl nepasitikėjimo kolegijos nariu viešai perskaitomas tarybos posėdyje, taryba gali nuspręsti jį svarstyti tame pačiame ar kitame tarybos posėdyje. 82. Kolegijos narys netenka įgaliojimų, jeigu pareikštam nepasitikėjimui tarybos posėdyje balsavimu pritaria tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Jeigu sprendimas dėl nepasitikėjimo kolegijos nariu nepriimamas, klausimą dėl nepasitikėjimo tuo pačiu kolegijos nariu pakartotinai galima svarstyti tik po pusės metų. V. TARYBOS ĮGALIOJIMAI 83. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai. 84. Tarybos įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje. Mero, komiteto arba savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu taryba, priimdama sprendimą tarybos posėdyje, gali pavesti paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos konkrečius įgaliojimus vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui ar savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu ši pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). 85. Komiteto, komisijos ar mero teikimu taryba savo sprendimu deleguoja tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus. 86. Mero siūlymu taryba priima sprendimą, kad savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat, kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytus savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose, atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Jeigu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė nesteigiama, savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat, kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos teisės aktų nustatyta tvarka pavedamos atlikti kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui (tarybos patvirtintame reglamente nurodomos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pareigos). VI. KOLEGIJA 87. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių (nurodyti konkretų tarybos narių skaičių) mero siūlymu gali sudaryti kolegiją. Kolegija yra tarybos patariamasis organas. 88. Kolegijos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį kolegijos posėdį susirenka kolegijos nariai, o kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai arba kai meras netenka įgaliojimų prieš terminą. 89. Pagal užimamas pareigas kolegijos nariai yra meras ir jo pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų kolegijos narių kandidatūras iš tarybos narių frakcijų siūlymu tvirtinti tarybai teikia meras. 90. Mero teikti kandidatai į kolegijos narius patvirtinami kolegijos nariais, jeigu už mero teiktas kolegijos narių kandidatūras balsavo tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Už kiekvieną kandidatą į kolegijos narius balsuojama atskirai slaptu (arba atviru) balsavimu. Jeigu kurio nors mero teikto kandidato į kolegijos narius taryba nepatvirtina, meras vietoj jo turi teikti kitą kandidatą. Kolegijoje turėtų būti atstovaujama visoms partijoms ir koalicijoms proporcingai jų turimoms vietoms taryboje. 91. Kolegija nagrinėja šiuos klausimus ir priima dėl jų rekomendacinius nutarimus: 91.1. analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo; 91.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo organizavimo; 91.3. numato tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais); 91.4. svarsto klausimus dėl tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu tarybos sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo; 91.5. svarsto kitus klausimus, numatytus tarybos patvirtintame reglamente. 92. Kolegija rekomendacinius nutarimus priima kolegijos posėdžiuose. Kolegijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. 93. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, kai jo nėra, – mero pavaduotojas, arba mero pavedimu vienas iš mero pavaduotojų. 94. Kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ji gali būti papildyta ar pakeista mero arba 1/3 kolegijos posėdyje dalyvaujančių kolegijos narių siūlymu kolegijos posėdyje priimant sprendimą. 95. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Kolegijos posėdžių protokolus pasirašo kolegijos posėdžio pirmininkas ir tarybos sekretorius, jei steigiamas tarybos sekretoriatas, o jei ne, – savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. 96. Kolegijos posėdžių rengimą organizuoja tarybos sekretoriatas, jei nusprendžiama jį sudaryti, arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracija. 97. Ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos savivaldybės administracijos direktorius, kolegijos nariai, tarybos sekretorius, jei steigiamas tarybos sekretoriatas, ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai teikia merui pasiūlymus dėl projektų svarstymo kolegijos posėdyje ir kolegijos sprendimų projektus. Tarybos sekretorius arba savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, parengia kolegijos posėdžio darbotvarkės projektą, kuriame nurodo kolegijos posėdyje svarstytinus klausimus ir asmenis, kviečiamus į kolegijos posėdį, ir teikia kolegijos posėdžio darbotvarkės projektą pasirašyti merui. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos tarybos sekretoriatas, jei nusprendžiama jį sudaryti, arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, mero pasirašytą kolegijos posėdžio darbotvarkę kartu su kolegijos sprendimų projektais elektronine forma išsiunčia visiems kolegijos nariams, savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį. Kolegijos posėdžio darbotvarkė gali būti skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje. 98. Kolegijos posėdžiai rengiami prireikus. 99. Kolegijos narys, negalintis dalyvauti kolegijos posėdyje, apie tai praneša merui ar tarybos sekretoriui, jei jis paskirtas, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos. Negalintys dalyvauti kolegijos posėdyje kolegijos nariai ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki kolegijos posėdžio dienos gali raštu pateikti savo nuomonę kolegijos darbotvarkėje numatytais svarstyti klausimais. Kolegijos nario, negalinčio dalyvauti kolegijos posėdyje, nuomonę kolegijos posėdyje perskaito kolegijos posėdžio pirmininkas. 100. Kolegijos posėdžiuose išklausomi asmenys, kurie paskirti kolegijos posėdyje pristatyti kolegijos posėdžio darbotvarkėje numatytus klausimus, ir kolegijos narių nuomonė kolegijos darbotvarkėje numatytais klausimais. Kolegijos posėdžio pirmininkui leidus savo nuomonę kolegijos posėdyje svarstomu klausimu gali pareikšti ir kiti kolegijos posėdžio dalyviai. 101. Asmenims, kurie paskirti kolegijos posėdyje pristatyti kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus, kolegijos posėdyje paprastai skiriama iki 5 minučių, kitiems kolegijos nariams ir kolegijos posėdžio dalyviams – iki 2 minučių. Prireikus kolegijos posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią kalbėjimo trukmę. 102. Kolegijos posėdžiuose, be kolegijos narių ir kolegijos posėdį aptarnaujančio tarybos sekretoriato, jei nusprendžiama jį sudaryti, ir savivaldybės administracijos darbuotojų, privalo dalyvauti savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas (pavaduotojai), atitinkamų savivaldybės administracijos padalinių ir savivaldybės įmonių vadovai, kai svarstomi klausimai, susiję su jų vadovaujamų subjektų veikla. Kolegijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti visi tarybos nariai, Vyriausybės atstovas, savivaldybės kontrolierius ir kiti į kolegijos posėdžio darbotvarkę įrašyti bei kviesti asmenys. 103. Kolegijos posėdyje priimti rekomendaciniai nutarimai skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje ir tarybai teikiami svarstyti reglamento X skyriuje nustatyta tvarka. VII. MERO, MERO PAVADUOTOJO KOMPETENCIJA 104. Meras: 104.1. planuoja tarybos veiklą, nustato ir sudaro tarybos posėdžių darbotvarkes, teikia tarybos sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir tarybos posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus; 104.2. atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; atstovauti savivaldybei teisme bei kitose teisėsaugos institucijose meras kitus asmenis įgalioja pagal mero pasirašytą ilgalaikį arba vienkartinį įgaliojimą, o kitose minėtose institucijose – pagal mero potvarkį: 104.2.1. bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bei kitose teisėsaugos institucijose savivaldybei atstovauja savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir pagal atstovavimo sutartis advokatai; 104.2.2. bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, savivaldybei atstovauja tarybos nariai ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; 104.3. atstovauja savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą; 104.4. teikia tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui; 104.5. teikia tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymo projektą; 104.6. teikia tarybai siūlymą dėl kolegijos sudarymo; 104.7. teikia tarybai siūlymus dėl tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu tarybos sekretoriatas nesudaromas); 104.8. tvirtina tarybos sekretoriato nuostatus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų tarybos sekretoriato darbuotojus; 104.9. vadovauja tarybos sekretoriato darbui; 104.10. tarybos posėdyje, pateikdamas tarybos sprendimo projektą, gali siūlyti tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir tarybos posėdžiuose; 104.11. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir tarybos sprendimus; 104.12. gavęs tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis; 104.13. kontroliuoja pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja; 104.14. pagal tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas; 104.15. meras pagal savo kompetenciją gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų. 105. Meras rūpinasi, kad: 105.1. savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama regionų plėtros taryboje ir regionų plėtros tarybos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje; 105.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė; 105.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą; 105.4. būtų užtikrinamas tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais (visoje savivaldybės teritorijoje); 105.5. būtų tobulinamas tarybos sprendimų priėmimas ir komitetų veikla; 105.6. būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis. 106. Visi mero sprendimai įforminami potvarkiais. 107. Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu. 108. Merui ir mero pavaduotojams atostogos suteikiamos tarybos sprendimu. Vienu metu atostogos negali būti suteiktos ir merui, ir visiems jo pavaduotojams. 109. Mero pavaduotojai vyksta į komandiruotes pagal mero potvarkius ir apie tai informuojama taryba, taip pat ši informacija skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje. Komandiruotės išlaidos jiems apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Žin., 2004, Nr. 74-2555). 110. Meras vyksta į komandiruotes tarybos sprendimu. Į ne ilgesnes nei 3 dienų komandiruotes meras vyksta pagal mero potvarkį ir apie tai informuojama taryba, taip pat ši informacija skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje. Komandiruotės išlaidos jam apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles. 111. Mero pavaduotojas atlieka tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus reglamento 104.4–104.8 punktuose numatytus įgaliojimus. 112. Mero pavadavimas įforminamas tarybos sprendimu. Taryba gali priimti sprendimą, kad mero išvykos, ligos ar kitais atvejais, kai tarybos posėdis nenumatytas, merą pavaduoja tarybos sprendimu paskirtas mero pavaduotojas. 113. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, tarybos posėdį šaukia raštiškus įgaliojimus iš 1/3 visų tarybos narių gavęs tarybos narys reglamento 29 punkte numatyta tvarka. Mero pareigų, išskyrus reglamento 104.4–104.8 punktuose numatytus mero įgaliojimus, vykdymas pavedamas tarybos nariui tarybos sprendimu. 114. Meras reglamento XVI skyriuje nustatyta tvarka atsiskaito už savo veiklą tarybai. VIII. KOMITETAI 115. Komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų, vykdomi tarybos sprendimai ir mero potvarkiai. 116. Taryba nustato komitetų skaičių, pavadinimus ir jų narių skaičių (ne mažiau kaip 3) bei kiekvieno komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, įgaliojimus. 117. Komitetai sudaromi tik iš tarybos narių tarybos sprendimu. 118. Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 119. Komitetai gali prašyti seniūnaičių, ekspertų ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pateikti nuomonę komiteto posėdyje svarstomais klausimais. 120. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Kontrolės komitetui priklauso vienodas visų taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto narys gali būti bet kurio kito komiteto nariu. 121. Kontrolės komiteto pirmininką tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą tarybos posėdyje balsavo visų tarybos narių dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria tarybos mažumos (opozicijos) pasiūlytai Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrai, tarybos mažuma (opozicija) tą pačią kandidatūrą gali siūlyti dar kartą. Jei taryba tarybos mažumos (opozicijos) pasiūlytai Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrai nepritaria ir antrąjį kartą, tarybos mažuma (opozicija) privalo teikti kitą kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininkus. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš Kontrolės komiteto narių mero siūlymu skiria taryba. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomas paskirtu, kai už jo kandidatūrą balsavo visų tarybos narių dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria mero pasiūlytai kandidatūrai, jis privalo teikti kitą kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo postą. Jeigu taryboje nėra paskelbta tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria taryba mero siūlymu, jei už mero pasiūlytą tiek Kontrolės komiteto pirmininko, tiek jo pavaduotojo kandidatūrą tarybos posėdyje balsuoja visų tarybos narių dauguma. 122. Kontrolės komiteto kompetenciją nustato taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. 123. Kontrolės komitetas svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, kurį iki (tarybos patvirtintame reglamente nurodytos datos) savivaldybės kontrolierius pateikia Kontrolės komitetui. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą. Kontrolės komitetas teikia pasiūlymus savivaldybės kontrolieriui dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto papildymo ir pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius turi įvertinti Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus ir per 14 darbo dienų nuo šių pasiūlymų gavimo turi pateikti Kontrolės komitetui patikslintą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą bei argumentus, jeigu į Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs patikslintą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, gali teikti papildomus pasiūlymus dėl patikslinto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto savivaldybės kontrolieriui arba priimti sprendimą atsižvelgdamas į Kontrolės komiteto posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę grąžinti savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti. Jei Kontrolės komitetas antrąjį kartą pateikia pasiūlymus dėl pateikto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto, savivaldybės kontrolierius turi pateikti patikslintą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, atsižvelgdamas į pateiktus pasiūlymus, per 7 darbo dienas nuo šių pasiūlymų gavimo. Gavęs patikslintą savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, Kontrolės komitetas atsižvelgdamas į posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina savivaldybės kontrolieriui tvirtinti, nurodydamas dėl jo pasiūlymus, jei tokių pasiūlymų yra. Kontrolės komitetas sprendimus priima komiteto posėdyje, kuriame dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo visų komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komiteto pirmininko ar kito pirmininkaujančio posėdžiui komiteto nario balsas. Kontrolės komiteto siūlymus ir teikiamas išvadas pagal jo kompetenciją taryba privalo svarstyti tarybos posėdyje. 124. Kiekvienas komitetas vykdo tarybos nustatytus įgaliojimus: 124.1. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus; 124.2. svarsto tarybai pateiktų tarybos sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų; 124.3. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo apyskaitą; 124.4. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip įgyvendinami tarybos sprendimai bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją, kaip atsižvelgiama į komiteto rekomendacijas ir pasiūlymus; 124.5. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir asociacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos savivaldybės administracijos direktoriui, merui arba pateikia svarstyti tarybai; 124.6. išklauso savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją apie tarybos sprendimų vykdymą. 125. Komiteto veiklos forma yra komiteto posėdžiai. 126. Kiekvienas tarybos narys privalo būti vieno komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) nariu. Tarybos komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių, o didžiausias tarybos komiteto narių skaičius nustatomas tarybos sprendimu. Kandidatus į komitetų narius siūlo partijos, frakcijos bei koalicijos. Tvirtinant komitetų sudėtis, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. 127. Komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją, renka komitetų nariai. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių. 128. Komiteto pirmininkas: 128.1. šaukia komiteto posėdžius, sudaro jų darbotvarkę, organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą; 128.2. duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla; 128.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis; 128.4. pirmininkauja komiteto posėdžiams; 128.5. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą; 128.6. informuoja komiteto narius apie tarybos sprendimų, mero potvarkių ir komiteto rekomendacijų vykdymą. 129. Komiteto pirmininkui negalint eiti pareigų, jas eina komiteto pirmininko pavaduotojas, o jei jo nėra, – komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių sprendimu išrinktas komiteto narys. 130. Komiteto posėdį taip pat gali sušaukti ne mažiau kaip pusė visų komiteto narių apie tai raštu, kuriame išdėstomi komiteto posėdžio sušaukimo motyvai ir komiteto posėdžio darbotvarkės klausimai, informavę komiteto pirmininką ir komiteto narius. 131. Komitetai posėdžiauja (tarybos patvirtintame reglamente nustatomas posėdžių periodiškumas). Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir parengiamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų. Komiteto posėdis negali vykti tarybos posėdžio laiku. 132. Komiteto posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. 133. Komitetas pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus ir išvadas, kurie priimami komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas. 134. Komiteto rekomendacinius sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir komiteto posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, o jei ir jo nėra, – komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių sprendimu išrinktas komiteto narys, pirmininkavęs komiteto posėdžiui. 135. Komitetai, siūlydami tarybai tarybos sprendimų projektus, turi turėti raštu pateiktas savivaldybės administracijos išvadas apie siūlomo tarybos sprendimo įgyvendinimo galimybes ir galimus rezultatus. 136. Komitetui pateikto tarybos sprendimo projekto rengėjas arba rengėjo tiesioginis vadovas privalo dalyvauti svarstant tarybos sprendimo projektą komiteto posėdyje. 137. Komitetas turi teisę pasiūlyti tarybai papildyti arba pakeisti tarybos posėdžio darbotvarkę. Sprendimą dėl komiteto pasiūlymo priima taryba. 138. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Taryba gali nuspręsti, kad komitetų posėdžiams gali sekretoriauti vienas iš komiteto narių arba savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas už protokolavimą atsakingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. 139. Keli komitetai savo iniciatyva, komitetų …