📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.07:2005 „MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO
2005 m. vasario 10 d. Nr. D1-79
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ (pridedama).
2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-79
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.07:2005
MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant medines konstrukcijas, t. y. konstrukcijas, padarytas iš medienos (apvaliosios, pjautinės, vientisosios ar klijuotosios) arba plokščių, pagamintų naudojant medieną. Reglamentas netaikomas hidrotechninių įrenginių, tiltų, elektros tiekimo oro linijų medinėms atramoms projektuoti, taip pat konstrukcijoms, kurios ilgą laiką veikiamos temperatūros, aukštesnės už +50ºC, projektuoti.
2. Projektuojamos pagal Reglamento nuostatas konstrukcijos turi atitikti saugos (mechaninio atsparumo ir patvarumo) ir tinkamumo ribinius būvius, įvertinus įvairias apkrovų situacijas, medžiagų savybių ir geometrijos matmenų reikšmes. Projektuojamų konstrukcijų patikimumas garantuojamas taikant dalinių koeficientų metodą.
3. Projektuojant medines konstrukcijas saugos ir tinkamumo ribiniams būviams, poveikių ir apkrovų įvairių situacijų skaičiuotinės reikšmės nustatomos jų charakteristines reikšmes dauginant iš atitinkamų dalinių patikimumo koeficientų. Charakteristinės poveikių ir apkrovų bei jų dalinių patikimumo koeficientų reikšmės ribiniams būviams yra pateiktos STR 2.05.04:2003 [9.2]:
3.1. saugos ribiniam būviui – skaičiuotinis apkrovų (poveikių) derinys priimamas pagal STR 2.05.04:2003 [9.2] 79 p.; tinkamumo ribiniam būviui – pagal to paties reglamento 90 p. Kai tikrinama statinės pusiausvyros EQU sąlyga, atsižvelgiama į STR 2.05.04:2003 [9.2] 10 priedo 2 lentelės nurodymus;
3.2. konstrukcijų charakteristinės medžiagų savybių reikšmės imamos iš atitinkamų standartų. Skaičiuotinės reikšmės apskaičiuojamos charakteristines reikšmes dauginant iš atitinkamų dalinių koeficientų, įvertinančių apkrovos veikimo pobūdį, jo trukmę ir konstrukcijos eksploatacines sąlygas;
3.3. konstrukcijos geometrijos matmenų skaičiuotinė reikšmė prilyginama nominaliajai reikšmei, pateiktai atitinkamuose standartuose.
4. Medinių konstrukcijų ilgaamžiškumas turi būti garantuojamas konstrukcinėmis priemonėmis (atsižvelgiant į konstrukcijos paskirtį, galimas eksploatavimo sąlygas, medžiagų savybes, elementų ir konstrukcijos detalių formą) bei priemonėmis nuo sudrėkimo, biologinio pažeidimo ir užsidegimo.
5. Medines konstrukcijas leidžiama projektuoti tik aplinkai, kurios temperatūra neviršija +35ºC elementams iš klijuotosios medienos ir +50ºC elementams iš vientisosios medienos.
6. Statinio projekte turi būti nurodytos medinių konstrukcijų gamybai reikalingos medienos stiprumo klasės, klijų ir kitokių jungimo priemonių rūšys bei kiti būtini reikalavimai [9.3].
7. Reglamento nuostatos yra suderintos su atitinkamais statybos techninių reglamentų privalomaisiais reikalavimais, Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 „Mechaninis atsparumas ir stabilumas“ ir Nr. 2 „Sauga gaisro atveju“.
8. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.
II skyrius. Nuorodos
9. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
9.1. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
9.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
9.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);
9.4. statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 17-550);
9.5. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;
9.6. LST ISO 3534-1:1996 „Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1 dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai“;
9.7. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;
9.8. LST ISO 31-1:1996 „Dydžiai ir vienetai. I dalis. Erdvė ir laikas“;
9.9. LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3 dalis. Mechanika“;
9.10. LST EN 518:2000 „Statybinė mediena. Rūšiavimas. Reikalavimai apžiūrimojo rūšiavimo pagal stiprumą standartams“;
9.11. LST EN 519:2000 „Statybinė mediena. Rūšiavimas. Mašininio rūšiavimo pagal stiprumą ir rūšiavimo mašinų reikalavimai“;
9.12. LST EN 338:2004 „Statybinė mediena. Stiprumo klasės“;
9.13. LST EN 1194:2000 „Medinės konstrukcijos. Klijuota sluoksninė mediena. Stiprumo klasės ir būdingųjų verčių nustatymas“;
9.14. LST EN 301:2000 „Fenoplastiniai ir aminoplastiniai laikančiųjų medinių statybos konstrukcijų klijai. Klasifikavimas ir apkrovos reikalavimai“;
9.15. LST EN 636-1,2,3:2004 „Sluoksniuotoji mediena. Techniniai reikalavimai“;
9.16. LST EN 1058:2002 „Medienos skydai. Mechaninių savybių ir tankio charakteristinių verčių nustatymas“;
9.17. LST EN 1072:2000 „Sluoksniuotoji mediena. Sluoksniuotosios statybinės medienos lenkimo savybių aprašymas“;
9.18. LST EN 1315-1,2:1999 „Matmenys. Klasifikavimas;
1 dalis. Apvalioji lapuočių mediena;
2 dalis. Apvalioji spygliuočių mediena“;
9.19. LST EN 1316-1,2,3:2002 „Apvalioji lapuočių mediena. Kokybės klasifikavimas;
1 dalis. Ąžuolas ir bukas;
2 dalis. Tuopa;
3 dalis. Uosis ir klevas“;
9.20. LST EN 323:1999 „Medienos skydai. Tankio nustatymas“;
9.21. LST EN 12369-1:2002 „Medienos skydai. Charakteristinės vertės, taikomos statybiniam projektavimui. 1 dalis. OSB, smulkinių ir plaušų plokštės“;
9.22. LST EN 350-2:2000 „Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Natūralusis medienos ilgaamžiškumas. 2 dalis. Atrinktų svarbių Europoje medienos rūšių natūraliojo ilgaamžiškumo ir įmirkumo vadovas“;
9.23. LST EN 335-1,2,3:2000 „Medienos ir medienos kilmės medžiagų ilgaamžiškumas. Biologinio poveikio pavojingumo klasių apibrėžimas;
1 dalis. Bendrosios nuostatos;
2 dalis. Taikymas vientisai medienai;
3 dalis. Taikymas medienos skydams“;
9.24. LST EN 351-1:2000 „Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Konservantais apdorota natūralioji mediena. 1 dalis. Konservantų įsiskverbimo ir įgėrio klasifikacija“;
9.25. LST EN 460:2000 „Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Natūralusis medienos ilgaamžiškumas. Medienos ilgaamžiškumo reikalavimų pagal pavojingumo klases vadovas“;
9.26. LST EN 385:2002 „Dantytais dygiais sujungta statybinė mediena. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir mažiausieji gamybos reikalavimai“;
9.27. LST EN 387:2002 „Klijuota sluoksninė mediena. Stambūs dantytieji junginiai. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir mažiausieji gamybos reikalavimai“;
9.28. LST EN 312:2004 „Smulkinių plokštės. Techniniai reikalavimai“;
9.29. LST EN 622-2:2004 „Plaušų plokštės. Techniniai reikalavimai. 2 dalis. Kietųjų medienos plaušų plokščių reikalavimai“;
9.30. LST EN 300:1999 „Orientuotos skiedrantų plokštės (OSB). Apibrėžimai, klasifikacija ir techniniai reikalavimai“;
9.31. LST EN 314-1,2:2000 „Sluoksniuotoji mediena. Sankibos kokybė.
1 dalis. Bandymo metodai.
2 dalis. Reikalavimai“;
9.32. LST EN 789:2004 „Medinės konstrukcijos. Bandymo metodai. Medienos skydų mechaninių savybių nustatymas“;
9.33. LST L ENV 14272:2003 „Sluoksniuotoji mediena. Kai kurių mechaninių savybių skaičiavimo metodas“;
9.34. LST EN 10326:2004 „Konstrukcinio plieno juostos ir lakštai su lydaline danga. Techninės tiekimo sąlygos“;
9.35. LST EN 310:1999 „Medienos skydai. Tamprumo modulio lenkiant ir stiprio lenkiant nustatymas“;
9.36. LST L ENV 1927-1,2,3:2001 „Apvaliosios spygliuočių medienos kokybės klasifikavimas. 1 dalis. Eglės ir kėniai. 2 dalis. Pušys. 3 dalis. Maumedžiai ir Duglaso pocūgės“.
III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
10. Pagrindinės Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [9.5], LST ISO 3898:2002 [9.8], LST ISO 3534-1:1996 [9.6] pateiktas sąvokas ir apibrėžimus. Be šių sąvokų, Reglamente naudojamos sąvokos:
10.1. virbalas – bet kokios medžiagos (metalo, aliuminio, plastiko, medienos) apvalus strypas, įkalamas (vinis) arba standžiai įstatomas į iš anksto išgręžtas kiaurymes ar lizdus (kaištis, varžtas, medsraigtis) ir naudojamas perduoti poveikius (įrąžas) statmenai virbalo ašiai;
10.2. nusistovėjusi drėgmė – drėgmė, kuriai esant mediena nei įgeria, nei išgarina ją į aplinkos orą;
10.3. drėgmė – medienoje esančio vandens masės ir absoliučiai sausos medienos masės santykis.
IV skyrius. Žymenys ir SUtrumpinimai
11. Reglamente naudojami SI sistemos vienetai pagal LST ISO 31-1:1996 [9.8] ir LST ISO 31-3:1996 [9.9]. Atliekant skaičiavimus naudojami tokie vienetai:
11.1. apkrovos, poveikiai – kN; kN/m; kN/m2 = kPa;
11.2. tankis – kg/m3;
11.3. tūrinis svoris – kN/m3;
11.4. įtempiai, stipriai – N/mm2; kPa = kN/m2; MPa = MN/m2;
11.5. atsparis (laikomoji galia) – kN; kNm;
11.6. geometriniai rodikliai – m; m2; m3; m4; cm; cm2; cm3; cm4; mm; mm2; mm3; mm4.
12. Pagrindiniai Reglamente naudojami raidiniai žymenys atitinka LST ISO 3898:2002 [9.7] žymenis:
12.1. lotyniškos didžiosios raidės:
A – skerspjūvio plotas;
Anet – grynasis (neto) skerspjūvio plotas;
Ad – skaičiuotinis elemento skerspjūvio plotas;
E0, mean – vidutinis tamprumo modulis išilgai pluošto;
E90, mean – vidutinis tamprumo modulis skersai pluošto;
Gmean – vidutinis šlyties modulis;
I – skerspjūvio ploto inercijos momentas;
Ired – redukuotasis skerspjūvio inercijos momentas;
Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas;
Nd – skaičiuotinė ašinė jėga;
Rd – skaičiuotinis atsparis (laikomoji galia);
S – ploto statinis momentas;
Sred – redukuotasis ploto statinis momentas;
V – tūris;
Vd – skaičiuotinė skersinė jėga;
W – skerspjūvio atsparumo momentas;
Wnet – grynasis (neto) skerspjūvio atsparumo momentas;
Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas;
Wred – redukuotasis skerspjūvio atsparumo momentas;
12.2. lotyniškos mažosios raidės:
a – atstumas;
b – skerspjūvio plotis;
bd – skaičiuotinis skerspjūvio plotis;
d – skersmuo;
fm, k (fm, g, k) – charakteristinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
ft,0, k (ft,0, g, k) – charakteristinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fc,0, k (fc,0, g, k) – charakteristinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
ft,90, k (ft,90, g, k) – charakteristinis tempiamos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fc,90, k (fc,90, g, k) – charakteristinis gniuždomos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fv, k (fv, g, k) – charakteristinis kerpamos (skeliamos) vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fc,0, d (fc,0, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fc,90, d (fc,90, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fv, m, d (fv, m, g, d) – skaičiuotinis vidutinis kerpamos (skeliamos) išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fc, α, d (fc, α, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos kampu α pluoštų atžvilgiu vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
ft,0, d (ft,0, g, d) – skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
ft,90, d (ft,90, g, d) – skaičiuotinis tempiamos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
fv, d (fv, g, d) – skaičiuotinis kerpamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;
h – skerspjūvio aukštis;
i – skerspjūvio inercijos spindulys;
k – koeficientas;
kh – skerspjūvio matmenų koeficientas;
kmod – modifikacijos koeficientas;
kvol – tūrio koeficientas;
l – tarpatramis, atstumas, ilgis, ruožo ilgis;
lef – skaičiuojamasis ilgis, ruožas;
ld – skaičiuotinis ilgis, atstumas, ruožas;
n – skaičius (jungimo priemonių, siūlių ir kt.);
r – kreivumo spindulys;
t – storis;
u – įlinkis;
12.3. graikiškos mažosios raidės:
α - kampas su pluoštų kryptimi;
γm – dalinis koeficientas;
φ, φm – klupumo koeficientai;
λ – elemento liaunis;
μ – skaičiuojamojo ilgio koeficientas;
ρk (ρg, k) – charakteristinis vientisosios (klijuotosios) medienos tankis;
ρmean – vidutinis medienos tankis;
σc,0, d – skaičiuotinis gniuždymo išilgai pluošto įtempis;
σc, α, d – skaičiuotinis gniuždymo kampu α pluošto atžvilgiu įtempis;
σm, d – skaičiuotinis lenkimo įtempis;
σt,0, d – skaičiuotinis tempimo išilgai pluošto įtempis;
σt,90, d – skaičiuotinis tempimo skersai pluošto įtempis;
τd – skaičiuotinis kirpimo (šlities) įtempis.
V SKYRIUS. MEDŽIAGOS
13. Medinėms konstrukcijoms gaminti daugiausia naudojama spygliuočių mediena. Kietųjų lapuočių medieną būtina naudoti kaiščiams, pagalvėms ir kitoms svarbioms detalėms.
14. Mediena turi būti rūšiuota pagal stiprumą, remiantis reikalavimais, garantuojančiais, kad medienos savybės tinka naudoti ir yra patikimos. Apžiūrimasis rūšiavimas turi atitikti standarto LST EN 518 [9.10] reikalavimus, o mašininis rūšiavimas – standarto LST EN 519 [9.11] reikalavimus.
15. Kaiščiams, įdėklams ir atraminėms detalėms naudojama mediena turi būti tiesiasluoksnė, be šakų ir kitų defektų, medienos drėgmė neturi viršyti 12 %. Tokios detalės iš menkai atsparių puvimui medienos veislių (beržo, buko) turi būti padengiamos antiseptikais.
16. Medinėms konstrukcijoms naudojama apvalioji mediena turi atitikti LST EN 1315-1,2 [9.18], LST EN 1316-1,2,3 [9.19] ir LST L ENV 1927-1,2,3 [9.36] standartų reikalavimus. Rąstų laibėjimas, skaičiuojant konstrukcijų elementus, turi būti imamas 0,8cm/1m ilgio, o maumedžiams – 1cm/1m ilgio.
17. Vientisosios ir klijuotosios statybinės medienos stiprumo klasės ir jų savybių charakteristinės reikšmės turi atitikti standartų LST EN 338 [9.12] ir EN 1194 [9.13] reikalavimus.
18. Fanera, naudojama fanerinėms konstrukcijoms gaminti, turi atitikti LST EN 636-1,2,3 [9.15] reikalavimus.
19. Statybinėms konstrukcijoms taikomų orientuotų skiedrantų (OSB), smulkinių ir plaušų plokštės turi atitikti LST EN 300 [9.30], LST EN 312 [9.28], LST EN 622-2 [9.29] standartų reikalavimus.
20. Klijai medienai ir medienai su fanera arba medžio plokštėmis klijuoti klijuotinio skerspjūvio medinėse konstrukcijose turi patikimai suklijuoti jungiamuosius elementus. Klijuotinės jungties vientisumas turi išlikti pagal priskirtą tarnavimo klasę per visą numatytą konstrukcijos eksploatacijos laiką. Klijai, naudojami klijuotosioms konstrukcijoms, turi atitikti standarto LST EN 301 [9.14] reikalavimus. Klijai, kurie atitinka šio standarto 1-ojo tipo specifikacijas, gali būti naudojami visose eksploatacijos klasėse, o klijai, kurie atitinka 2-ojo tipo specifikacijas, gali būti naudojami 1 ir 2 eksploatacijos klasėse ir negali būti naudojami, kai temperatūra viršija 50ºC.
21. Medinių konstrukcijų plieniniams elementams reikia naudoti plieną, remiantis atitinkamais STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) ir STR 2.05.05:2005 [9.4] skyriais.
22. Metaliniai elementai, metalinės jungčių detalės ir jungimo priemonės, turi būti atsparūs korozijai arba apsaugoti nuo korozijos.
Korozinės apsaugos dangų ir medžiagų tipai įvairioms eksploatacijos klasėms pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė
Rekomenduojamos medžiagos ir antikorozinės apsaugos dangos jungimo detalėms
Jungimo detalės
Eksploatacijos klasė
1
2
3**
Vinys, sraigtai Æ £ 4 mm
Nereglamentuojama
Fe/Zn 12c*
Fe/Zn 25c*
Varžtai
Nereglamentuojama
Nereglamentuojama
Fe/Zn 25c*
Kabės
Fe/Zn 12c*
Fe/Zn 12c*
Nerūdijantis plienas
Metalinės dygiuotosios plokštelės ir plieninės plokštelės iki 3 mm storio
Fe/Zn 12c*
Fe/Zn 12c*
Nerūdijantis plienas
Plieninės plokštelės nuo 3 mm iki 5 mm
Nereglamentuojama
Fe/Zn 12c*
Fe/Zn 25c*
Plieninės plokštelės daugiau nei 5 mm storio
Nereglamentuojama
Nereglamentuojama
Fe/Zn 25*
* Jeigu naudojama gili cinko danga, tada Fe/Zn 12c turi būti pakeista į Z 275 ir Fe/Zn 25c turi būti pakeista į Z 350 pagal LST EN 10326 [9.34].
** Itin agresyvioms sąlygoms turi būti parinkta Fe/Zn 40, sunkios gilios dangos arba nerūdijantis plienas.
VI SKYRIUS. MEDŽIAGŲ SKAIČIUOTINĖS CHARAKTERISTIKOS
23. Skaičiuojant medines konstrukcijas apkrovų poveikiai yra priskiriami vienai iš 2 lentelėje nurodytų apkrovos veikimo trukmės klasių. Apkrovos veikimo trukmės klasės yra apibūdinamos kaip nuolatinės apkrovos veikimo pasekmė per nustatytą konstrukcijos būvio laiką. Kintamąjį apkrovos veikimą atitinkanti klasė nustatoma įvertinant sąveiką tarp tipinio apkrovos kitimo laike ir medžiagos reologinių savybių.
2 lentelė
Apkrovos veikimo trukmės klasės
Apkrovos veikimo trukmės klasė
Bendroji charakteristinė apkrovos trukmė
Apkrovos pavyzdžiai
Nuolatinė
daugiau nei 10 metų
savasis svoris
Ilgalaikė
nuo 6 mėnesių iki 10 metų
sandėliuojamasis krūvis
Vidutinės trukmės
nuo 1 savaitės iki 6 mėnesių
krūvis ant grindų, sniegas
Trumpalaikė
mažiau nei savaitė
sniegas, vėjas
Momentinė
vėjas ir atsitiktinės apkrovos
24. Konstrukcijų eksploatavimo aplinkos sąlygos turi būti žinomos projektavimo stadijoje, kad būtų galima įvertinti jų svarbą konstrukcijų ilgaamžiškumui, bei numatytos atitinkamos priemonės jų apsaugai. Mediena turi turėti natūralų ilgaamžiškumą pagal LST EN 350-2 [9.22] konkrečiai pavojingumo klasei (nustatytai pagal LST EN 335-1, 2,3 [9.23]) arba turi būti apdorojama pagal LST EN 351-1 [9.24] ir LST EN 460 [9.25].
25. Eksploatavimo sąlygų klasių sistema yra skirta nustatyti skaičiuotines medienos fizikinių ir mechaninių savybių reikšmes tam tikroms aplinkos sąlygoms. Atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas, medinės konstrukcijos priskiriamos vienai iš žemiau pateiktų eksploatavimo klasių:
25.1. I eksploatavimo klasė – kai būdingas drėgmės kiekis spygliuočių medienoje ne didesnis kaip 12 % esant aplinkos temperatūrai 20ºC ir santykinei oro drėgmei viršijant 65 % tik keletą savaičių per metus;
25.2. II eksploatavimo klasė – kai būdingas drėgmės kiekis spygliuočių medienoje ne daugiau 20 % esant aplinkos temperatūrai 20ºC ir santykinei oro drėgmei viršijant 85 % tik keletą savaičių per metus;
25.3. III eksploatavimo klasė – kai eksploatacinės sąlygos lemia didesnį drėgmės kiekį negu II eksploatavimo klasėje.
26. Charakteristinės spygliuočių ir lapuočių vientisosios medienos fizikinių ir mechaninių savybių reikšmės (pagal LST EN 338 [9.12]) yra pateiktos 3 lentelėje, o klijuotosios medienos (pagal LST EN 1194 [9.13]) – 4 lentelėje.
27. Vientisosios medienos stiprumas priklauso nuo elemento matmenų. Standartinis lenkiamojo elemento aukštis, o tempiamojo elemento plotis yra 150 mm.
28. Jei lenkiamojo elemento iš vientisosios medienos aukštis, o tempiamojo elemento plotis yra mažesni nei 150 mm, charakteristinės reikšmės fm, k ir ft,0, k turi būti koreguojamos 150 mm bandinio aukščiui ar pločiui, dauginant jas iš koeficiento kh:
, (6.1)
čia h – yra aukštis, mm.
29. Klijuotosios medienos lenkiamojo elemento standartinis aukštis, o tempiamojo elemento standartinis plotis yra 600 mm.
30. Klijuotinio skerspjūvio elementams, kurių aukštis lenkiant ir plotis tempiant yra mažesni nei 600 mm, charakteristinės reikšmės fm, g, k ir ft,0, g, k turi būti padidintos koeficientu kh:
, (6.2)
čia h – aukštis, mm.
31. Skaičiuotinės medienos, faneros ir plokščių (OSB, smulkinių, plaušų) stiprio reikšmės turi būti apskaičiuotos taip:
(6.3)
čia: fd – skaičiuotinis stipris; fk – charakteristinis stipris; γM – medžiagos savybės rodiklio dalinis koeficientas; kmod – modifikacijos koeficientas, įvertinantis apkrovos veikimo pobūdį ir eksploatacines (drėgmės) sąlygas. Modifikacijos koeficiento kmod reikšmės pateiktos 5 lentelėje. Jei apkrova sudaryta iš poveikių, priklausančių skirtingoms apkrovos trukmės klasėms, reikšmė kmod pasirenkama ta, kuri atitinka trumpiausios trukmės poveikį, t. y. viso krūvio ir trumpalaikės apkrovos poveikiui kmod imama reikšmė, atitinkanti trumpalaikę apkrovą. Medžiagos savybės rodiklio dalinių koeficientų γM reikšmės pateiktos 6 lentelėje.
3 lentelė
Vientisosios medienos fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinių rodiklių reikšmės
Charakteristinės reikšmės
Biologinės rūšys
Spygliuočiai
Lapuočiai
Stiprumo klasės
C14
C16
C18
C22
C24
C27
C30
C35
C40
D30
D35
D40
D50
D60
D70
Stiprio reikšmės (MPa)
Lenkimas
fm, k
14
16
18
22
24
27
30
35
40
30
35
40
50
60
70
Tempimas išilgai pluoštų
ft,0, k
8
10
11
13
14
16
18
21
24
18
21
24
30
36
42
Tempimas skersai puoštų
ft,90, k
0,3
0,3
0,3
0,3
0,4
0,4
0,4
0,4
0,4
0,6
0,6
0,6
0,6
0,7
0,9
Gniuždymas išilgai pluoštų
fc,0, k
16
17
18
20
21
22
23
25
26
23
25
26
29
32
34
Gniuždymas skersai pluoštų
fc,90, k
4,3
4,6
4,8
5,1
5,3
5,6
5,7
6,0
6,3
8,0
8,4
8,8
9,7
10,5
13,5
Šlytis (kirpimas) išilgai pluoštų
fv, k
1,7
1,8
2,0
2,4
2,5
2,8
3,0
3,4
3,8
3,0
3,4
3,8
4,6
5,3
6,0
Modulių reikšmės (10-3 MPa)
Vidutinis tamprumo išilgai pluošto modulis
E0, mean
7
8
9
10
11
12
12
13
14
10
10
11
14
14,3
20
5% tamprumo išilgai pluošto modulis
E0,05
4,7
5,4
6,0
6,7
7,4
8,0
8,0
8,7
9,4
8,0
8,7
9,4
11,8
14,3
16,8
Vidutinis tamprumo skersai pluošto modulis
E90, mean
0,23
0,27
0,30
0,33
0,37
0,40
0,40
0,43
0,47
0,64
0,69
0,75
0,93
1,13
1,33
Vidutinis šlyties modulis
Gmean
0,44
0,50
0,56
0,63
0,69
0,75
0,75
0,81
0,88
0,60
0,65
0,70
0,88
1,06
1,25
Tankio reikšmės (kg/m3)
Tankis
ρk
290
310
320
340
350
370
380
400
420
530
560
590
650
700
900
Vidutinis tankis
ρmean
350
370
380
410
420
450
460
480
500
640
670
700
780
840
1080
4 lentelė
Homogeninės klijuotosios sluoksninės medienos fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinių rodiklių reikšmės
Stiprumo klasės
GL24h
GL28h
GL32h
GL36h
Stiprio reikšmės (MPa)
Lenkimas
fm, g, k
24
28
32
36
Tempimas išilgai pluoštų
ft,0, g, k
16,5
19,5
22,5
26
Tempimas skersai pluoštų
ft,90, g, k
0,4
0,45
0,5
0,6
Gniuždymas išilgai pluoštų
fc,0, g, k
24
26,5
29
31
Gniuždymas skersai pluoštų
fc,90, g, k
2,7
3,0
3,3
3,6
Šlytis (kirpimas) išilgai pluoštų
fv, g, k
2,7
3,2
3,8
4,3
Modulių reikšmės (10-3MPa)
Vidutinis tamprumo modulis išilgai pluošto
E0, g, mean
11,60
12,60
13,70
14,70
5 % tamprumo išilgai pluošto modulis
E0, g,0,5
9,40
10,20
11,10
11,90
Vidutinis tamprumo skersai pluošto modulis
E90, g, mean
0,39
0,42
0,46
0,49
Vidutinis šlyties modulis
Gg, mean
0,72
0,78
0,85
0,91
Tankio reikšmės (kg/m3)
Tankis
ρg, k
380
410
430
450
5 lentelė
Koeficiento kmod reikšmės
Medžiagos
Standartai
Eksploata-vimo sąlygų klasė
Apkrovos trukmės klasė
Nuolatinė
Ilgalaikė
Vidutinė
Trumpalaikė
Momentinė
Vientisoji ir klijuotoji sluoksninė mediena
1
0,60
0,70
0,80
0,90
1,10
2
0,60
0,70
0,80
0,90
1,10
3
0,50
0,55
0,65
0,70
0,90
Fanera (sluoksniuotoji mediena)
LST EN636 1, 2 3 dalys [9.12]
2, 3 dalys
3 dalis
1
0,60
0,70
0,80
0,90
1,10
2
0,60
0,70
0,80
0,90
1,10
3
0,50
0,55
0,65
0,70
0,90
Orientuotos skiedrantų plokštės (OSB)
LST EN 300 [9.28]
OSB/2
1
0,25
0,30
0,40
0,65
1,10
LST EN 300 [9.28]
OSB/3, OSB/4
1
0,30
0,40
0,50
0,70
1,10
LST EN 300 [9.28]
OSB/3, OSB/4
2
0,20
0,25
0,35
0,50
0,90
Smulkinių plokštės
LST EN 312 [9.26]
4, 5 dalys
1
0,25
0,30
0,40
0,65
1,10
LST EN 312 [9.26]
5 dalis
2
0,20
0,20
0,25
0,45
0,80
LST EN 312 [9.26]
6, 7 dalys
1
0,30
0,40
0,50
0,70
1,10
LST EN 312 [3.12]
7 dalis
2
0,20
0,20
0,35
0,50
0,90
Plaušų plokštės
LST EN 622-2 [9.27]
HB. LA, HB. HLS
1
0,25
0,30
0,40
0,65
1,10
6 lentelė
Medžiagos savybės rodiklio dalinių koeficientų γM reikšmės
Poveikių (situacijų) deriniai
γM
Pagrindiniai deriniai:
vientisoji mediena
1,3
klijuotoji sluoksninė mediena
1,25
fanera, OSB, smulkinių, plaušų plokštės
1,2
kitos medžiagos medienos pagrindu
1,3
jungtys
1,3
32. skaičiuotinis medienos stipris gniuždymui (glemžimui) skersai pluošto fc,90, d, fc,90, g, d didinamas koeficientu kc,90, kai mediena gniuždoma (glemžiama) skersai pluošto elementų jungtyse kampu, po poveržlėmis, konstrukcijų ar elementų atraminėse zonose.
Kai glemžiamo plotelio ilgis lc išilgai medienos pluošto yra mažesnis kaip 150 mm, koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:
(6.4)
čia lc – gniuždomo (glemžiamo) išilgai medienos pluošto plotelio ilgis, mm.
33. Medienos tamprumo modulių skaičiuotinės reikšmės, skaičiuojant elementų saugos ir tinkamumo ribinį būvį, imamos: išilgai pluoštų E0, mean, skersai pluoštų E90, mean, o medienos šlyties modulis Gmean. Vientisosios ir klijuotosios medienos tankis medinių konstrukcijų skaičiavimams imamas ρmean. Tik ką nukirstos spygliuočių ir minkštųjų lapuočių medienos tankis imamas 850 kg/m3, o kietųjų lapuočių medienos – 1000 kg/m3.
34. Faneros, naudojamos fanerinėms konstrukcijoms, fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinės reikšmės turi būti nustatytos pagal LST EN 314-1,2 [9.31], LST EN 789 [9.32], LST EN 1058 [9.16], LST EN 1072 [9.17] standartų reikalavimus ir pateikiamos gamintojo. Faneros savybių charakteristinėms reikšmėms apskaičiuoti gali būti taikomas ir skaičiavimo metodas, pateiktas LST L EN 14272 [9.23] standarte.
35. Statybinėms konstrukcijoms naudojamų OSB, smulkinių ir plaušų plokščių savybių charakteristinės reikšmės yra pateiktos LST EN 12369-1 [9.21] standarte.
36. Faneros, orientuotų skiedrantų (OSB), smulkinių ir plaušų plokščių naudojimas konstrukcijose, atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas, pateiktas 7 lentelėje.
37. Medinių konstrukcijų jungčių plieninius elementus projektuoti ir plieno charakteristines stiprio reikšmes reikia imti pagal STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) ir STR 2.05.05:2005 [9.4]. Turinčių sriegius templių ir smeigių iš armatūrinio plieno skaičiuotinis stipris dauginamas iš koeficiento 0,8, o dvigubų templių ir smeigių skaičiuotinis stipris – iš koeficiento 0,85.
7 lentelė
Faneros, orientuotų skiedrantų (OSB), smulkinių ir plaušų plokščių naudojimo galimybės
Medžiaga
Standartas
Eksploatacijos klasė
1
2
3
Fanera
(sluoksniuotoji mediena)
LST EN 636 [9.12]
1 dalis
2 dalis
3dalis
+
-
-
+
+
-
+
+
+
Orientuotos skiedrantų plokštės (OSB)
LST EN 300 [9.28]
OSB 2
OSB 3
+
+
-
+
-
-
Smulkinių plokštės
LST EN 312 [9.26]
4 dalis
5 dalis
6 dalis
7 dalis
+
+
+
+
-
+
-
+
-
-
-
-
Kietos plaušų plokštės
LST EN 622-2 [9.27]
HB. LA
HB. HLS
+
+
-
+
-
-
Pastaba. Pliusas, minusas (+, –) – atitinkamai leidžiama arba draudžiama naudoti nurodytoje eksploatacijos klasėje
VII skyrius. MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ SAUGOS RIBINIO BŪVIO SKAIČIAVIMAI
I skirsnis. CENTRIŠKAI TEMPIAMIEJI IR GNIUŽDOMIEJI ELEMENTAI
38. Centriškai tempiamųjų vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio elementų stiprumas tikrinamas taip:
, (7.1)
čia: – skaičiuotinis tempimo išilgai pluošto įtempis; – skaičiuotinė ašinė tempimo jėga; – skerspjūvio plotas neto. Nustatant , susilpninimai 200 mm atkarpoje imami sutapatinti viename pjūvyje; – skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.
39. Pastovaus vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio centriškai gniuždomieji elementai tikrinami taip:
39.1. stiprumas
; (7.2)
39.2. pastovumas
, (7.3)
čia: – skaičiuotinis gniuždymo išilgai pluošto įtempis; – skaičiuotinė ašinė gniuždymo jėga; – klupumo koeficientas, nustatomas pagal (7.4), (7.5) formules; – skerspjūvio plotas neto; – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; – skaičiuotinis elemento skerspjūvio plotas, imamas:
- kai susilpninimai neišeina į briaunas (1 pav., a):
Ad = A – jei susilpninimų nėra arba susilpninimų plotas neviršija 25 % A;
– jei susilpninimų plotas viršija 25 % A;
- kai simetriniai susilpninimai išeina į briaunas (1pav., b):
.
(a) (b)
1 pav. Gniuždomųjų elementų susilpninimai:
a – neišeinantys į briaunas; b – išeinantys į briaunas
40. Klupumo koeficientas nustatomas pagal formules:
40.1. kai elemento liaunis
(7.4)
40.2. kai elemento liaunis
(7.5)
41. Vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio elementų liaunis nustatomas pagal formulę:
, (7.6)
čia: – skaičiuojamasis elemento ilgis, kuris nustatomas pagal Reglamento 58 p. ir 132 p. reikalavimus; – skerspjūvio inercijos spindulys atitinkamai y ir z ašių atžvilgiu.
42. Atremtų visu kontūru sudėtinio skerspjūvio su slankiomis jungtimis elementų stiprumas ir pastovumas tikrinamas pagal (7.2) ir (7.3) formules, kuriose ir yra visų juostų (sluoksnių) skerspjūvio plotas. Sudėtinio skerspjūvio elementų liaunis nustatomas įvertinant jungčių slankumą:
, (7.7)
čia: – sudėtinio skerspjūvio elemento liaunis z ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.), apskaičiuotas skaičiuojamajam elemento ilgiui lef neįvertinant jungčių slankumo; – vienos juostos liaunis z1 ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.), apskaičiuotas skaičiuotiniam juostos ilgiui ; kai yra mažesnis negu 7 juostos (sluoksnio) storiai, priimama, kad .
42.1. Liaunio koeficientas nustatomas pagal formulę:
, (7.8)
čia: b ir h – elemento skerspjūvio plotis ir aukštis, cm; – skaičiuotinis jungimo siūlių skaičius sudėtiniame skerspjūvyje yra lygus siūlių, kuriose vyksta sudėtinio skerspjūvio elemento juostų (sluoksnių) tarpusavio slinktis (šlytis) (2 pav., a – 4 plokštumos, 2 pav., b – 6 plokštumos), skaičiui; – elemento skaičiuojamasis ilgis, m; – skaičiuotinis jungimo priemonių skaičius viename elemento siūlės ilgio metre (kai sudėtinis skerspjūvis turi kelias skirtingo jungimo priemonių skaičiaus siūles, imamas vidutinis jungimo priemonių skaičius visoms siūlėms); jungties slankumo koeficientas, įvertinantis jungties priemonių tipą, nustatomas pagal 8 lentelėje nurodytas formules.
Nustatant , vinių skersmuo imamas ne didesnis kaip 0,1 jungiamojo sluoksnio storio. Jei vinies, įkaltos į vieną iš jungiamųjų sluoksnių, ilgis yra mažesnis nei 4d, tai vinies laikomoji galia šioje jungiamųjų juostų siūlėje neįvertinama. Plieninių apvaliųjų kaiščių jungties slankumo koeficiento reikšmė apskaičiuojama imant plonesnįjį jungiamųjų sluoksnių storį. Ąžuolinių apvalių kaiščių skersmuo imamas ne didesnis kaip 0,25 plonesniojo iš sujungiamųjų sluoksnių storio.
Jungties priemonės siūlėse išdėstomos tolygiai visame elemento ilgyje. Lanksčiai atremtiems tiesiems elementams leidžiama jų ilgio viduriniuose ketvirčiuose išdėstyti pusę visų jungties priemonių skaičiaus, tačiau skaičiavimams pagal (7.8) formulę jungties priemonių skaičius imamas lygus priemonių, esančių kraštiniuose elemento ilgio ketvirčiuose, skaičiui.
42.2. Sudėtinio skerspjūvio elemento liaunis, apskaičiuotas pagal (7.7) formulę, imamas ne didesnis, kaip atskirų juostų liaunis, nustatytas pagal formulę:
, (7.9)
čia: – juostų sluoksnių skerspjūvių inercijos momentų suma bruto savų ašių z1 atžvilgiu (žr. 2 pav.); A – elemento sudėtinio skerspjūvio plotas bruto; – skaičiuojamasis elemento ilgis.
(a) (b)
2 pav. Sudėtinio skerspjūvio elementai:
a – su intarpais; b – be intarpų
8 lentelė
Jungčių slankumo koeficientų reikšmės
Jungties priemonės tipas
koeficiento reikšmė
kai elementas
centriškai gniuždomas
kai elementas ekscentriškai gniuždomas
1. Vinys
2. Apvalūs plieniniai kaiščiai
2.1. kai jų skersmuo jungiamųjų juostų storio
2.2. kai jų skersmuo
jungiamųjų juostų storio
3. Apvalūs ąžuoliniai kaiščiai
4. Klijai
0
0
Pastaba. Vinies ir kaiščio skersmens d, elemento juostų (sluoksnių) storio matmenys imami centimetrais.
42.3. Jei sudėtinio skerspjūvio elemento juostos (sluoksniai) yra skirtingo storio, tai apskaičiuojant elemento liaunį pagal (7.7) formulę, elemento juostos liaunis nustatomas taip:
, (7.10)
čia – priimamas pagal 2 pav.
Sudėtinio skerspjūvio elemento liaunis atžvilgiu ašies, praeinančios per visų juostų skerspjūvių svorio centrus (2 pav., y ašis), imamas kaip vientisinio skerspjūvio elementui, t. y. neįvertinant jungčių tarp juostų slankumo, jei visos juostos apkrautos tolygiai. Esant netolygiam juostų apkrovimui, būtina naudotis 43 p. nurodymais.
43. Sudėtinio skerspjūvio elementų su slankiomis jungtimis, kurių dalis juostų (sluoksnių) galuose neparemta, stiprumas ir pastovumas apskaičiuojami pagal (7.2) ir (7.3) formules, laikantis šių nurodymų:
43.1. elemento skerspjūvio plotai ir nustatomi pagal atremtų juostų (sluoksnių) skerspjūvius;
43.2. elemento liaunis z ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.) nustatomas pagal (7.7) formulę; šiuo atveju skerspjūvio inercijos momentas skaičiuojamas imant visas juostas, o plotas – tik atremtas juostas;
43.3. nustatant liaunį y ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.), inercijos momentas nustatomas pagal formulę:
, (7.11)
čia ir – atremtų ir neatremtų juostų skerspjūvių inercijos momentai.
44. Klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio elemento pastovumas tikrinamas taip:
, (7.12)
čia: – elemento maksimalaus aukščio skerspjūvio plotas bruto; – koeficientas, įvertinantis skerspjūvio aukščio kitimą, nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelės formules (pastovaus skerspjūvio elementams ); – klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 40 p. formules. Elemento liaunis apskaičiuojamas imant maksimalius skerspjūvio matmenis.
II SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI
45. Pastovaus vientisinio, sudėtinio ir klijuotinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas taip:
, (7.13)
čia: σm, d – skaičiuotinis lenkimo įtempis; Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas; fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas.
– vientisiniams ir klijuotiniams skerspjūviams, (7.14)
– sudėtinio skerspjūvio elementams, (7.15)
čia: - skerspjūvio atsparumo momentas neto; kW – skerspjūvio atsparumo momento redukcijos koeficientas. Jo reikšmės elementams, kurių skerspjūvis sudarytas iš vienodų sluoksnių, pateiktos 9 lentelėje. Elemento skerspjūvio susilpninimai, esantys 200 mm ilgio ruože, yra imami vienam pjūviui.
46. Lenkiamųjų elementų kirpimo (šlyties) stiprumas tikrinamas taip:
, (7.16)
čia: τd – skaičiuotinis kirpimo (šlyties) įtempis; Vd – skaičiuotinė skersinė jėga; I – elemento skerspjūvio inercijos momentas; S – elemento skerspjūvio atskeliamos dalies statinis momentas apie neutraliąją ašį; b – elemento skerspjūvio plotis; fv, d (fv, g, d) – skaičiuotinis kerpamos (skeliamos) išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.
9 lentelė
Skerspjūvio atsparumo momento kW ir inercijos momento kI redukcijos koeficientų reikšmės
Koeficientai
Sluoksnių skaičius skerspjūvyje
Koeficientų reikšmės
tarpatramiams, m
2
4
6
9 ir daugiau
kW
2
3
10
0,7
0,6
0,4
0,85
0,8
0,7
0,9
0,85
0,8
0,9
0,9
0,85
kI
2
3
10
0,45
0,25
0,07
0,65
0,5
0,2
0,75
0,6
0,3
0,8
0,7
0,4
Pastaba. Tarpinėms tarpatramių ir sluoksnių skaičiaus reikšmėms koeficientai nustatomi interpoliavimo būdu.
47. Sudėtinio skerspjūvio elemento ruože su vienodo ženklo skersinių jėgų diagrama kiekvienoje siūlėje tolygiai išdėstytų kerpamųjų ryšio priemonių skaičius n apskaičiuojamas taip:
, (7.17)
čia: n – kerpamųjų priemonių skaičius; M1, d; M2, d – skaičiuotiniai lenkiamieji momentai nagrinėjamo ruožo pradiniame (1-1) ir galiniame (2-2) pjūviuose; Rj, d – skaičiuotinis jungties priemonės vieno šlyties pjūvio atsparis (laikomoji galia).
Kai siūlėje yra skirtingos laikomosios galios, tačiau vienodų pagal savo darbo pobūdį jungimo priemonių (pvz., kaiščių ir vinių), tai jų atspariai (laikomosios galios) turi būti sumuojami.
48. Vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio įstrižai lenkiamųjų elementų stiprumas apskaičiuojamas taip:
, (7.18)
čia: My, d ir Mz, d – skaičiuotiniai lenkiamieji momentai atitinkamai apie skerspjūvio y ir z ašį; Wy, d ir Wz, d – skaičiuotiniai skerspjūvio atsparumo momentai atitinkamai apie y ir z ašį; fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.
49. Lenkiamųjų klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio ir lenktos ašies elementų (sijų) (3 pav.) stiprumas tikrinamas taip:
; (7.19)
čia: Md – skaičiuotinis kraigo lenkiamasis momentas; Wd – kraiginio skerspjūvio atsparumo momentas;
fm, g, d – skaičiuotinis lenkiamos klijuotosios medienos stipris.
49.1. Koeficientas kl apskaičiuojamas taip:
, (7.20)
čia:
(7.21)
Dvišlaitėms sijoms su tiesia apatine briauna h/r = 0.
49.2. Klijuotinio skerspjūvio lenktos ašies elementams (sijoms) skaičiuotinės medienos stiprio reikšmės fm, g, d turi būti koreguojamos koeficientu kr:
(7.22)
čia: rin – išlenktos lentos kreivumo spindulys; t – išlenktos lentos storis radialine kryptimi.
Dvišlaitėms sijoms su tiesia apatine briauna kr = 1,0.
50. Lenkiamųjų klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio ir lenktos ašies elementų (sijų) (3 pav.) stiprumas skersai medienos pluoštų kraigo zonoje tikrinamas taip:
, (7.23)
čia: σt,90, d – skaičiuotinis tempimo skersai medienos pluošto įtempis; Md, Wd – skaičiuotinis maksimalus lenkiamasis momentas ir skerspjūvio atsparumo momentas kraigo zonoje; ft,90, g, d – skaičiuotinis tempiamos skersai pluošto klijuotosios medienos stipris; kvol, kdis – tempiamos skersai pluošto medienos stiprio koregavimo koeficientai.
50.1. Koeficientas kvol apskaičiuojamas taip:
, (7.24)
čia: V0 = 0,01 m3; V – kraigo zonos tūris (žr. 3 pav.). Maksimali šio tūrio reikšmė turi būti ne didesnė už 2Vb /3,
čia Vb – visas sijos tūris. Įtempių pasiskirstymo sijos kraigo zonoje koeficientas kdis = 1,4 – dvišlaitėms su tiesia apatine briauna ir lenktos ašies sijoms (3 pav., a, b) ir 1,7 – dvišlaitėms su lenkta apatine briauna (3 pav., c).
50.2. Koeficientas kp apskaičiuojamas taip:
(7.25)
(7.26)
51. Stačiakampio skerspjūvio lenkiamųjų elementų plokščiosios formos pastovumas tikrinamas taip:
, (7.27)
čia: Md – skaičiuotinis maksimalus ld ruože lenkiamasis momentas; Wd – maksimalus nagrinėjamo ld ruožo atsparumo momentas bruto; jM – lenkiamojo elemento klupumo koeficientas; fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.
51.1. Stačiakampio skerspjūvio lenkiamiesiems elementams, lanksčiai įtvirtintiems nuo slinkties iš lenkimo plokštumos ir įtvirtintiems atraminiuose pjūviuose nuo posūkio aplink išilginę ašį, koeficientas jM nustatomas taip:
, (7.28)
čia: ld – atstumas tarp elemento atraminių pjūvių, o gniuždomą briauną įtvirtinus nuo poslinkio iš lenkimo plokštumos tarpiniuose taškuose – atstumas tarp šių taškų; b – skerspjūvio plotis; h – maksimalus ld ruože skerspjūvio aukštis; kM – koeficientas, priklausantis nuo elemento lenkiamųjų momentų diagramos formos ld ruože, nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės formules.
51.2. Kai elemento tempiamoji skerspjūvio briauna ld ruože įtvirtinama nuo poslinkio iš lenkiamosios plokštumos tarpiniuose taškuose, tada pagal (7.28) formulę apskaičiuotas koeficientas jM dauginamas iš koeficiento kM, mod:
, (7.29)
čia: αd – centrinis kampas radianais, nustatantis elemento lenktą ld ruožą (tiesiems elementams ad = 0); n – tempiamosios briaunos tarpinių (vienodo žingsnio) įtvirtinimo taškų ld ruože skaičius;
(kai n ³ 4, dydis = 1).
51.3. Apskaičiuojant pastovaus pločio su tiesiškai kintamuoju skerspjūvio aukščiu elemento ilgyje lenkiamus elementus, kurie neturi įtvirtinimų iš plokštumos tempiamoje nuo momento Md briaunoje arba kai įtvirtinimų skaičius n < 4, koeficientą jM, apskaičiuotą pagal (7.28) formulę, būtina dauginti iš koeficiento kM, shape. Koeficiento kM, shape reikšmėms apskaičiuoti formulės yra pateiktos Reglamento 1 priedo 2 lentelėje. Kai n ³ 4, kM, shape = 1.
52. Dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų plokščiosios formos pastovumas iš lenkiamojo momento plokštumos tikrinamas, jei ld ³ 7bf; čia bf – skerspjūvio gniuždomosios juostos plotis. Tikrinama taip:
, (7.30)
čia: Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas; j – elemento gniuždomosios juostos klupumo koeficientas iš momento plokštumos (žr. Reglamento 40 p.); fc,0, d (fc,0, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; W – skerspjūvio atsparumo momentas bruto, o skerspjūviams su fanerinėmis sienelėmis – redukuotasis skerspjūvio atsparumo momentas elemento lenkimo plokštumoje.
(a)
(b)
(c)
3 pav. Klijuotinio skerspjūvio sijos:
a – dvišlaitė su tiesia apatine briauna; b – vienodo skerspjūvio lenkta;
c – dvišlaitė su lenkta apatine briauna
III skirsnis. Ekscentriškai tempiamiEji ir gniuždomiEJI elementai
53. Ekscentriškai tempiamųjų vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio elementų stiprumas tikrinamas taip:
, (7.31)
čia: Nt, d – skaičiuotinė ašinė tempimo jėga; Anet – skerspjūvio plotas neto; Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas; Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas (žr. 45 p.); ft,0, d (ft,0, g, d) – skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.
54. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų, skaičiuojamų taikant deformuotą skaičiuojamąją schemą, stiprumas tikrinamas taip:
, (7.32)
čia: Nc, d – skaičiuotinė ašinė gniuždymo jėga; Anet – skerspjūvio plotas neto; Md, mod – skaičiuotinis modifikuotas skersinių ir ašinių jėgų poveikio lenkiamasis momentas nustatomas skaičiavimu pagal deformuotą schemą; Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas (žr. 45 p.); fc,0, d (fc,0, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.
54.1. Jei įrąžos apskaičiuotos pagal nedeformuotą schemą, skaičiuotinis modifikuotas lenkiamasis momentas Md, mod lanksčiai atremtų ir gembinių elementų, kurių simetrinės lenkiamojo momento diagramos yra sinusoidės, parabolės ar joms artimų formų, apskaičiuojamas pagal formulę:
, (7.33)
čia: Md – skaičiuotinis nagrinėjamo pjūvio lenkiamasis momentas, neįvertinant papildomo lenkiamojo momento, sukelto ašinės jėgos dėl strypo išlinkimo (įrąžos apskaičiuotos pagal nedeformuotą schemą); kdef – koeficientas (0 < kdef <1), įvertinantis papildomą lenkiamąjį momentą nuo ašinės jėgos poveikio dėl elemento išlinkio, nustatomas taip:
, (7.34)
čia A – skerspjūvio plotas bruto; φ – koeficientas, nustatomas pagal (7.5) formulę.
54.2. Jei lanksčiai atremtų elementų lenkiamųjų momentų diagrama yra trikampė arba stačiakampė, tai pagal (7.34) formulę apskaičiuotas koeficientas kdef dauginamas iš pataisos koeficiento kcal:
54.2.1. – trikampei lenkimo momentų diagramai, (7.35)
54.2.2. – stačiakampei lenkimo momentų diagramai. (7.36)
54.3. Asimetriškai apkrautiems lanksčiai atremtiems elementams lenkiamasis momentas Md, mod nustatomas taip:
, (7.37)
čia: M1, d ir M2, d – skaičiuotiniai elemento pjūvio lenkiamieji momentai nuo simetrinės ir asimetrinės apkrovos komponenčių; k1, def ir k2, def – koeficientai, apskaičiuojami pagal [7.34] formulę, priėmus liaunių reikšmes, atitinkančias elemento simetrinę ir asimetrinę išlinkio formas.
54.4. Kintamojo aukščio skerspjūvio elementų plotas A (7.34) formulėje imamas maksimalaus aukščio skerspjūviui, o koeficientas j dauginamas iš koeficiento kN, shape, kuris apskaičiuojamas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelės formules.
54.5. Jei ekscentriškai gniuždomojo elemento įtempiai nuo lenkiamojo momento sudaro iki 0,1 ašinės jėgos įtempių, tai elementas turi būti patikrintas pagal (7.3) formulę neįvertinant lenkiamojo momento.
55. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų plokščiosios formos pastovumas tikrinamas taip:
, (7.38)
čia: A – maksimalaus aukščio ld ruože skerspjūvio plotas bruto; Wd – žr. Reglamento 51 p.;
n = 2 – elementams, neturintiems tempiamosios zonos įtvirtinimų (ryšių) iš deformuojamosios plokštumos, ir n = 1 – elementams, turintiems tokius įtvirtinimus; φ – klupumo koeficientas elemento, kurio skaičiuotinis ilgis ld, imamas tarp įtvirtinimų iš deformuojamosios plokštumos, nustatomas pagal (7.5) formulę; jM – koeficientas, nustatomas pagal (7.28) formulę.
55.1. Kai elemento ld ruože yra tempiamosios briaunos įtvirtinimai (ryšiai) iš lenkiamojo momento plokštumos, tada koeficientas jM dauginamas iš koeficiento kM, mod, nustatomo pagal formulę (7.29), o koeficientas j – iš koeficiento kN, mod, nustatomo pagal formulę:
, (7.39)
čia – ad, ld, h, n – žr. Reglamento 51 p.
55.2. Kai apskaičiuojami kintamojo aukščio skerspjūvio elementai, neturintys įtvirtinimų (ryšių) tempiamojoje skerspjūvio briaunoje iš lenkiamojo momento plokštumos, arba kai jų skaičius n < 4, tada koeficientų j ir jM reikšmes, apskaičiuotas pagal (7.5) ir (7.28) formules, reikia papildomai padauginti iš atitinkamų koeficientų kN, shape ir kM, shape, nustatomų pagal Reglamento 1 priedo 1 ir 2 lentelių formules. Kai n ³ 4, tai kN, shape = kM, shape = 1.
56. Kai sudėtinio skerspjūvio ekscentriškai gniuždomųjų elementų juostos sujungtos slankiomis jungtimis, būtina tikrinti labiausiai įtemptosios juostos, jei jos skaičiuojamasis ilgis viršija septynis juostos storius, pastovumą pagal formulę:
, (7.40)
čia: j1 – atskiros juostos klupumo koeficientas, apskaičiuotas imant jos skaičiuojamąjį ilgį l1 (žr. 42p.); A, W – elemento skerspjūvio plotas ir atsparumo momentas bruto.
Ekscentriškai gniuždomojo sudėtinio skerspjūvio elemento pastovumas iš lenkiamosios plokštumos turi būti patikrintas pagal (7.3) formulę, nevertinant lenkiamojo momento.
57. Ekscentriškai gniuždomojo sudėtinio skerspjūvio elemento ruože su vienodo ženklo skersinių jėgų diagrama ir gniuždymo jėga visame skerspjūvyje tolygiai išdėstytų kerpamųjų jungties priemonių skaičius kiekvienoje siūlėje turi atitikti sąlygą:
, (7.41)
čia: Md, mod – skaičiuotinis modifikuotas lenkiamasis momentas, nustatomas pagal 54.1 p.; S – skerspjūvio atskeliamos dalies statinis momentas; I – elemento skerspjūvio inercijos momentas bruto; Rj, d – skaičiuotinis jungties priemonės vieno šlyties pjūvio atsparis (laikomoji galia).
IV skirsnis. Medinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai ir ribiniai liauniai
58. Tiesialinijinių elementų skaičiuojamieji ilgiai lef nustatomi taip:
, (7.42)
čia: μ – elemento ilgio redukcijos koeficientas; l – elemento ilgis.
58.1. Elementų, apkrautų ašinėmis jėgomis galuose, koeficientai m imami:
μ = 1, kai elemento galai yra lanksčiai įtvirtinti, taip pat lanksčiai pritvirtinti tarpiniuose elemento taškuose;
μ = 0,8, kai elemento vienas galas įtvirtintas lanksčiai, o kitas įtvirtintas standžiai;
μ = 2,2, kai vienas galas įtvirtintas standžiai, o kitas galas laisvas ir apkrautas;
μ = 0,65, kai abu galai standžiai įtvirtinti.
58.2. Esant tolygiai elemento ilgiu išdėstytai ašinei jėgai, koeficientas m imamas:
μ = 0,73, kai abu galai lanksčiai įtvirtinti;
μ = 1,2, kai vienas galas standžiai įtvirtintas, o kitas – laisvas.
58.3. Persikertančių elementų, sujungtų tarpusavyje susikirtimo vietoje, skaičiuojamasis ilgis imamas:
58.3.1. tikrinant pastovumą konstrukcijos plokštumoje, – atstumas nuo mazgo centro iki elementų susikirtimo vietos;
58.3.2. tikrinant pastovumą iš konstrukcijos plokštumos:
58.3.2.1. kai susikerta du gniuždomieji elementai – visas elemento ilgis;
58.3.2.2. kai susikerta gniuždomasis elementas su neturinčiu įrąžos elementu – ilgis l1 padaugintas iš koeficiento m:
, (7.43)
čia: l1, l1, A1 – gniuždomojo elemento visas ilgis, liaunis ir skerspjūvio plotas; l2, l2, A2 – elemento, neturinčio įrąžos, visas ilgis, liaunis ir skerspjūvio plotas.
Koeficientas m imamas ne mažesnis kaip 0,5;
58.3.2.3. kai susikerta gniuždomasis ir tempiamasis elementai su vienodomis įrąžų reikšmėmis, – didžiausias gniuždomo elemento ilgis nuo mazgo centro iki elementų susikirtimo taško.
Jei susikertantys elementai yra sudėtinio skerspjūvio, tai (7.43) formulėje imamos atitinkamos liaunio reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.7) formulę.
59. Elementų ir jų juostų liaunis neturi viršyti 10 lentelėje nurodytų reikšmių.
10 lentelė
Elementų ribiniai liauniai
Konstrukcijų elementų pavadinimas
Ribinis liaunis lu
1. Santvarų gniuždomosios juostos, atraminiai spyriai ir statramsčiai, kolonos
2. Kiti santvarų ir kitų spragotųjų konstrukcijų gniuždomieji elementai
3. Gniuždomieji ryšiniai elementai
4. Santvarų tempiamosios juostos vertikalioje plokštumoje
5. Kiti santvarų ir kitų spragotųjų konstrukcijų tempiamieji elementai
6. Pagrindiniai elementai (statramsčiai, spyriai ir kt.)
7. Kiti elementai
120
150
200
150
200
150
175
Pastaba. Kintamojo aukščio skerspjūvio gniuždomiems elementams ribinio liaunio lu reikšmės dauginamos iš , čia koeficientas kN, shape apskaičiuojamas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelės formules.
V skirsnis. Klijuotinių elementų iš faneros ir medienos skaičiavimo ypatumai
60. Klijuotinio skerspjūvio elementai iš faneros ir medienos apskaičiuojami redukuotojo skerspjūvio metodu.
61. Plokščių (4 pav.) tempiamojo faneros apmušo stiprumas tikrinamas taip:
, (7.44)
čia: Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas; Wpw, red – redukuoto fanerai skerspjūvio atsparumo momentas, nustatomas pagal 62 p. nurodymus; kpw – koeficientas, įvertinantis faneros skaičiuotinio stiprio sumažėjimą apmušo sandūrose ir imamas įstrižo sujungimo ar dvipusių antdėklų panaudojimo atvejais įprastai fanerai kpw = 0,6. Kai sandūrų nėra, kpw = 1; ft, pw, d – skaičiuotinis tempiamos išilgai išorinių lukštų faneros stipris.
(a)
(b)
4 pav. Klijuotinių faneros ir medienos plokščių skersinis pjūvis
1 – išilginės briaunos; 2 – apmušai
62. Plokščių klijuotinio iš faneros ir medienos redukuoto fanerai skerspjūvio atsparumo momentas nustatomas pagal formulę:
, (7.45)
čia: Ipw, red – redukuoto fanerai skerspjūvio inercijos momentas; az – atstumas nuo redukuotojo skerspjūvio svorio centro iki apmušo viršutinės briaunos. Redukuotasis skerspjūvio inercijos momentas:
, (7.46)
čia: Ipw – fanerinių apmušų skerspjūvio inercijos momentas; I – išilginių medinių briaunų skerspjūvio inercijos momentas; E =E0, mean – medienos tamprumo modulis; Epw – faneros tamprumo modulis.
Nustatant redukuotuosius inercijos ir atsparumo momentus, kai l ³ 6a, fanerinio apmušo skaičiuojamasis plotis yra priimamas bef = 0,9 b;
kai l < 6a bef = ,
čia: b – plokštės skerspjūvio plotis, l – plokštės tarpatramis, a – atstumas tarp išilginių briaunų ašių.
63. Plokščių gniuždomojo apmušo pastovumas tikrinamas taip:
, (7.47)
čia ; (7.48a)
, (7.48b)
čia: a1 – atstumas tarp briaunų (žr. 4 pav.); tc – gniuždomojo apmušo faneros storis; fc, pw, d – skaičiuotinis gniuždomos išilgai išorinių lukštų faneros stipris.
Viršutinis plokščių apmušas papildomai tikrinamas vietiniam lenkimui nuo koncentruotos apkrovos Qk = 1,1 kN (110 kgf) (su poveikio daliniu koeficientu γf = 1,3), kaip plokštelė, įtvirtinta briaunų priklijavimo vietose.
64. Plokščių apmušo ir briaunų jungiamųjų siūlių atsparumas skėlimui tikrinamas taip:
, (7.49)
čia: Vd – skaičiuotinė skersinė jėga; Spw – atskeliamo fanerinio apmušo skerspjūvio statinis momentas plokštės neutralios ašies atžvilgiu; Ipw, red – redukuoto fanerai skerspjūvio inercijos momentas; bd – skaičiuotinis išilginių briaunų skerspjūvio plotis, imamas bd = Σb1; fv, pw, d – skaičiuotinis skeliamos (kerpamos) išilgai išorinių lukštų pluošto faneros stipris.
65. Plokščių išilginių briaunų skėlimo atsparumas tikrinamas taip:
, (7.50)
čia: Vd – skaičiuotinė skersinė jėga; Sred – redukuoto medienai atskeliamos pusės skerspjūvio statinis momentas neutralios ašies atžvilgiu; Ired – redukuoto medienai skerspjūvio inercijos momentas; fv,0, d – skaičiuotinis skeliamos (kerpamos) išilgai pluošto medienos stipris.
66. Lenkiamųjų dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvių su fanerinėmis sienelėmis elementų (5 pav.) stiprumas skaičiuojamas pagal (7.13) formulę, imant W = Wred. Šiuo atveju įtempiai tempiamojoje juostoje neturi viršyti ft,0, d, o gniuždomojoje – j1fc,0, d (j1 – gniuždomosios juostos klupumo iš lenkiamosios plokštumos koeficientas).
67. Tikrinant sienelės kirpimą neutralioje ašyje pagal (7.49) formulę, fv, pw, d reikšmė imama fv,90, pw, d – skaičiuotiniam skeliamos (kerpamos) skersai lukštų faneros stipriui, o skaičiuotinis plotis ;
čia – visų sienelių storis. Atskeliamos pusės skerspjūvio statinis ir inercijos momentai redukuojami fanerai.
Tikrinant siūlių skėlimą tarp medienos juostų ir fanerinės sienelės pagal (7.49) formulę, skaičiuotinis skerspjūvio plotis imamas bd = nhf, Ipw, red = Jred – redukuoto medienai skerspjūvio inercijos momentas, o Spw = Sf – medienos juostų statinis momentas;
čia: hf – juostų aukštis; n – vertikalių siūlių skaičius.
(a) (b)
5 pav. Klijuotųjų sijų su plokščia fanerine sienele skerspjūviai:
a – dvitėjinis; b – dėžinis
68. Dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų sienelės pavojingo pjūvio stiprumas nuo svarbiausiųjų įtempių tikrinamas pagal formulę:
, (7.51)
čia: ft, α, pw, d – skaičiuotinis tempiamos α kampu faneros stipris, nustatomas pagal Reglamento 2 priedo 1 pav. grafikus; spw, d – skaičiuotinis sienelės normalinis įtempis vidinės juostų briaunos lygyje; tpw, d – skaičiuotinis sienelės tangentinis (kirpimo) įtempis juostų vidinės briaunos lygyje; α – kampas, nustatomas pagal formulę:
. (7.52)
69. Normalinių ir tangentinių įtempių veikiamos sienelės pastovumas tikrinamas pagal (7.53) formulę, kai ir sienelės išorinių lukštų pluoštas yra lygiagretus išilginei elemento ašiai;
čia: hw – sienelės aukštis tarp juostų vidinių briaunų; tw – sienelės storis.
, (7.53)
čia: kσ ir kτ – koeficientai, nustatomi pagal Reglamento 2 priedo 2 ir 3 pav. grafikus; hw, d – skaičiuotinis, sienelės aukštis, imamas lygus hw, kai atstumas tarp sienelės sąstandų kraštų a1 ³ hw, ir lygus a1, kai a1 < hw.
Kai fanerinės sienelės išorinių lukštų pluoštas yra statmenas išilginei elemento ašiai ir tada sienelės pastovumas pagal (7.53) formulę tikrinamas tik nuo tangentinių įtempių poveikio.
VIIi skyrius. MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ tinkamumo RIBINIo BŪVIo SKAIČIAVIMAS
70. Medinių konstrukcijų ir jų elementų deformacijos nustatomos įvertinant jungčių šlytį ir paslankumą. Paslankaus sujungimo deformacijos dydis, visiškai išnaudojus jo laikomąją galią, nustatomas pagal 11 lentelę, o nevisiškai išnaudojus – proporcingai sujungimą veikiančiai įrąžai.
71. Pastatų ir statinių elementų įlinkiai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 12 ir [9.2] 17.1 lentelėse.
72. Lenkiamųjų elementų įlinkiai apskaičiuojami nuo charakteristinių apkrovų poveikio, imant medienos tamprumo modulį E0, mean ir skerspjūvio inercijos momentą bruto. Sudėtiniams su slankiomis jungtimis skerspjūviams inercijos momentas dauginamas iš koeficiento kI, kurio reikšmės pateiktos 9 lentelėje.
Lanksčiai atremtų ir gembinių pastoviojo ir kintamojo aukščio skerspjūvio lenkiamųjų elementų didžiausias įlinkis ufin nustatomas pagal formulę:
, (8.1)
čia: u – pastoviojo skerspjūvio h aukščio sijos įlinkis, neįvertinant šlyties deformacijų; h – didžiausias skerspjūvio aukštis; l – sijos tarpatramis; kshape – skerspjūvio aukščio kitimą įvertinantis koeficientas, kuris pastovaus skerspjūvio sijoms imamas lygus 1; kV, def – koeficientas, įvertinantis šlyties deformacijų nuo skersinės jėgos įtaką įlinkiui.
Koeficientų kshape ir kV, def reikšmės apskaičiuojamos pagal Reglamento 1 priedo 3 lentelėje pateiktas formules.
73. Klijuotinio skerspjūvio iš faneros ir medienos elementų įlinkis nustatomas imant skerspjūvio standumą, lygų 0,7E0, mean Ired. Plokščių apmušo skaičiuojamasis plotis, nustatant įlinkį, imamas pagal Reglamento 62 p. nurodymus.
74. Lanksčiai atremtų simetriškai apkrautų ekscentriškai gniuždomų elementų ir gembinių elementų išlinkis nustatomas taip:
, (8.2)
čia: ufin – išlinkis, nustatomas pagal (8.1) formulę; kdef – koeficientas, nustatomas pagal (7.34) formulę.
11 lentelė
Paslankių jungčių ribinės deformacijų reikšmės
Jungties tipas
Jungties deformacija, mm
Jungtys įkirčiu, tašas į tašą galais išilgai medienos pluošto
Virbalinės jungtys
Jungtys skersai medienos pluošto
Klijuotinės jungtys
1,5
2
3
0
12 lentelė
Konstrukcijų elementų ri …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.