LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LŪŠIES (LYNX LYNX) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO 2012 m. balandžio 17 d. Nr. D1-322 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais: 1. T v i r t i n u: 1.1. Aukštojo Tyro lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.2. Biržų girios botaninio draustinio lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.3. Biržų girios lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.4. Biržų girios Latvelių botaninio draustinio lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.5. Mūšos tyrelio miško lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.6. Plokštinės rezervato lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.7. Šimonių girios miško lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.8. Taujėnų–Užulėnio miškų poligono Lėnio miško lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.9. Žagarės miško lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama); 1.10. Lūšies (Lynx lynx) apsaugos planą (pridedama). 2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atitinkamoms saugomų teritorijų direkcijoms organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1–1.9 punktuose patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai. 3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt. Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-322 LŪŠIES (LYNX LYNX) APSAUGOS PLANAS Rengėjai Dr. (hb) L. Balčiauskas Dr. L. Balčiauskienė 2012 m. I. LŪŠIES, JOS POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS Lūšies apibūdinimas 1. Lūšis (lot. Lynx lynx) – plėšriųjų (Carnivora) būrio, katinių (Felidae) šeimos žinduolis. Vienintelė kačių šeimos rūšis Lietuvoje. Lūšies išvaizdai būdingas trumpas kūnas, ilgos, storos kojos ir didelės letenos, apvali galva su trumpu kaklu, trikampės ausys su ilgais juodų plaukų kuokšteliais viršuje, trumpa, juodu galu uodega. Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Būdingas lytinis dimorfizmas – patinai didesni už pateles. Suaugėliai sveria 12-35 kg. Kūno ilgis – 70-130 cm, aukštis ties pečiais – 65 cm. Lūšies buveinės aprašymas 2. Lūšis gyvena dideliuose mišriuose spygliuočių ir lapuočių miškuose. Labiau mėgsta plotus su tankiu pomiškiu, gausiomis kirtavietėmis. Pagausėjus populiacijai ilgesniam laikui įsikuria ir mažesniuose miškuose. Vengia žemės ūkiui naudojamų teritorijų, mažiau miškingas vietas pereina upelių slėniais ir krūmynais. Lūšis gali laipioti į medžius ir dažnai naudojasi vėjavartomis guoliui ir poilsiui. Stebėjimui naudojasi nuvirtusiais stuobriais arba aukštais kelmais. Pagrindiniai lūšies poreikiai aplinkai yra: grobio gausa, saugios vietos poilsiui ir guoliui, vandens pasiekiamumas. Lietuvoje lūšies buveinės netyrinėtos. Lūšys Lietuvoje gyvena didžiuosiuose miškuose. Šiaurinės Lietuvos lūšių populiacija pasipildo iš Latvijos migruojančiais individais. Latvijoje lūšis apsigyvena ir žmogaus pakeistose teritorijose, taip pat nusausintuose miškuose su daugybe kirtaviečių ir ataugančiu mišku. Pelkės nėra vieta, kur lūšys gyvena nuolatos, tačiau jų pakraščiuose lūšys dažnai lankosi ir naudojasi sunkiai prieinamomis salomis jose kaip poilsio vietomis. Daugiausia lūšių registruojama Latvijos šiaurinėje ir šiaurės-rytų dalyje. Lenkijoje lūšys gyvena sporadiškai, tik šiaurės-rytų (Baltstogės – Augustavo miškai) ir pietų dalyse. Populiacijos būklė Baltarusijoje mažai žinoma. Lūšies paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje 3. Lietuvoje lūšis lokaliai paplitusi, reta. Nuolat gyvena tik dideliuose miškuose. Į mažesnius miškus atklysta iš didesniųjų. Dažniau aptinkama Lietuvos šiaurės rytinėje ir pietinėje dalyje bei Žemaitijoje. Lietuvoje nuolatos laikosi tik kai kuriuose miškų masyvuose (Biržų, Karšuvos, Žaliojoje giriose; Taujėnų-Užulėnio, Kulių, Latvijos pasienyje esančiuose Rokiškio rajono ir keliuose kituose miškuose). 4. XX a. pirmojoje pusėje lūšys Lietuvoje buvo beveik išnykusios. Vėliau, kai pagerėjo apsauga, mitybos sąlygos ir sumažėjo vilkų, lūšių ėmė gausėti. Daugiausia jų buvo XX a. 8-9 dešimtmetyje (apie 150-200 lūšių). Vėliau lūšių sumažėjo beveik dvigubai. Oficialios apskaitos duomenys: 1987 m. – 210, 1997 m. – 106 lūšys. Dabartinę populiaciją sudaro apie 30-40 žvėrių. 5. Lūšies buveinių užimamas plotas Lietuvoje nežinomas. Apie buveines galima spręsti tik pagal 2007 ir 2010 metų apskaitos duomenis. Apskaitų metu tiriant visą Lietuvos miškų plotą, 2007 metais lūšys buvo apskaitytos 16-oje girininkijų iš 412, 2010 metais – 24 girininkijose. Visuose miškuose tyrimo apimtys buvo vienodos. 1 lentelė. Lūšies populiacijos gausos įvertinimas 1990-2010 metais Metai Skaičius Šaltinis 1990 170 Oficiali apskaita 1995 100 Oficiali apskaita 2000 87 Oficiali apskaita 2004 32 Dalinė apskaita (VU apibendrinti duomenys) 2007 30 Miškininkų atlikta apskaita (GTC apibendrinti duomenys) 2010 40 Miškininkų atlikta apskaita (GTC apibendrinti duomenys) Lūšies paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale 6. Lūšis paplitusi Europos vakarinėje dalyje, Rusijos borealiniuose miškuose iki Azijos centrinės dalies ir Tibeto plynaukštės. Lūšių populiacijos branduolys yra Sibiro pietinės dalies miškuose nuo Uralo kalnų iki Ramiojo vandenyno. Ją sudaro 30000-35000 individų. Kinijoje lūšies statusas mažai žinomas, o Vyriausybė pagal nesenai vykusią globalią apskaitą laiko populiaciją mažėjančia. Nors dėl lūšies buvimo Kinijos regione ties Mongolija abejojama, Mongolijoje lūšies populiacija įvertinta kaip turinti 10000 individų. 7. Likusią lūšies populiaciją (be Rusijos) sudaro apie 8000 individų. Populiacijos Europos centrinėje ir pietinėje dalyje yra mažos ir fragmentuotos, o Fenoskandijoje ir Baltijos šalyse – didesnės. Europoje išskiriama 10 nesusisiekiančių populiacijų. Apskaitoje, kurioje buvo vertinama 37 šalių lūšių populiacija, 30 proc. šalių vertina jas kaip mažėjančias, 35% stabilias, 14% stabilias arba kiek didėjančias, 16 proc. didėjančias ir 8% būklė nežinoma. 8. Baltijos populiaciją sudaro apie 3400 individų, tarp jų lūšys, gyvenančios Rusijos Federacijos regionuose (Leningrado, Novgorodo, Pskovo, Tverės, Smolensko, Briansko, Maskvos, Kaliningrado, Kalugos, Tulos, Kursko, Belgorodo ir Oriolo). Iš Baltijos populiacijos blogiausia lūšies populiacijos būklė yra Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. 2 lentelė. Lūšių populiacijos struktūra Europoje 2007 metais. Regionas Populiacija ES šalys Ne ES šalys Dydis Bohemija-Bavarija Bohemijos-Bavariįos Vokietija, Austrija, Čekijos respublika 75 Vogėzai Vogėzų Prancūzija, Vokietija 30-40 Jura Juros Prancūzija Šveicarija 80 Alpės Alpių vakarinės dalies Prancūzija, Italija, Vokietija Šveicarija 90-110 Alpių rytinės dalies Italija, Austrija, Slovėnija 30-40 Dinarai (Dinaric) Dinarų Slovėnija Kroatija, Bosnija ir Hercegovina 130 Balkanai Balkanų Graikija Albanija, Makedonija, Serbija, Juodkalnija <100 Karpatai Karpatų kalnų Lenkija, Slovakija, Čekijos respublika, Rumunija, Vengrija Ukraina, Serbija 2500 Skandinavija Skandinavijos Švedija, Suomija Norvegija 2000 Europos ŠRdalis Karelijos Suomija Rusija1 1500 Baltijos Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija Rusija2, Baltarusija, Ukraina 3400 Iš viso <9955 1 – Rusijos sritys: Murmansko ir Karelijos. Pietines ir rytinės ribos sutampa su natūraliomis Onegos ir Ladogos ežerų ir Baltosios jūros ribomis. 2 – Rusijos sritys: Leningrado, Novgorodo, Pskovo, Tverės, Smolensko, Briansko, Maskvos, Kaliningrado, Kaluzos, Tulos, Kursko. Belgorodo ir Oriolo. Lūšies veisimosi biologija 9. Poravimasis vyksta nuo vasario iki balandžio vidurio. Patinai pradeda sekioti pateles ir tikrinti jų rujojimą. Poravimasis sukelia ovuliaciją. Ruja trunka tris dienas ir visą tą laiką patelę lydi patinas. Jauniklius veda po 67-74 dienų, dažniausiai gegužės pabaigoje. Vados dydis būna 1-5, bet dažniausiai gimsta 2-3 jaunikliai. Jauniklis sveria apie 300 g. Jaunikliai sekioja motiną iki kito poravimosi sezono. Jie atsiskiria nuo motinos 10 mėnesių amžiaus, kuomet sveria 9-14 kg. Patelės lytiškai subręsta 2 metų, o patinai 3 metų amžiaus. Lūšis seksualiai aktyvi gali būti gana ilgą laiką; gamtoje patelės veisiasi iki 14 metų, patinai -iki 16-17 metų. 10. Dėl nepalankių aplinkos sąlygų arba nedidelio populiacijos tankumo kai kurios patelės gali likti neapvaisintos. Normaliomis sąlygomis patelės poruojasi kasmet. Latvijoje kasmet veisiasi apie 91% subrendusių patelių. Vidutinis vados dydis – 2,33 jauniklio. Nustatyta, kad vados dydis priklauso nuo motinos amžiaus – vidutinio amžiaus patelės vedė daugiau lūšiukų, nei jaunos. Jaunikliams būdingas labai didelis mirtingumas – beveik pusė jų neišgyvena iki brandos. Dėl sumedžiojimo Latvijoje tas rodiklis dar blogesnis – tik 18,3% sulaukia 1 metų. Lūšies mityba, žiemojimas, migracija 11. Lūšis minta tik grobiu, kurį pati sugauna ir jos mitybos niša yra gana siaura. Didesni gyvūnai, pvz., suaugę kanopiniai, lūšių grobiu tampa retai, tik esant giliam sniegui arba suledėjusio sniego plutai. Kiškiai buvo pagrindinis lūšių grobis ankstesniais amžiais, o XX amžiuje tai dažniausiai yra stirnos ir šernų jaunikliai. Lūšims būdingas mitybos oportunizmas – jos puola naminius paukščius fermose, ėda net garnių ir juodųjų gandrų jauniklius. Neįprastas grobis būdingesnis nesubrendusioms lūšims, kurios nesenai atsiskyrusios nuo motinos arba kurių motina žuvusi. Latvijoje 87,9 proc. ištirtų sumedžiotų lūšių skrandžių buvo rastos elninių liekanos (stirnos, o kai kur galimai elniai), trijuose buvo kiškio kailio plaukų, o viename – žebenkšties liekanos. 12. Maisto lūšys suvartoja gana nedaug, vidutiniškai apie 2 kg mėsos per parą. Latvijoje sumedžiotų lūšių skrandžio turinys svėrė vidutiniškai 440,5±258,7 g, o maksimaliai – 1370 g. Suaugęs patinas (18-20 kg) žiemą suėda 2,5-3 kg maisto per parą. Labai alkanas, jis gali suėsti dvigubai daugiau. Lūšis retai kada žudo daugiau nei būtina, dažnesni atvejai, kuomet grobis nevisiškai suvartojamas. Grobis paliekamas nevisai suėstas ir prie jo negrįžtama dėl atsargumo, užuodus žmogaus buvimą. 13. Lūšims mintant stambiais kanopiniais (elniais, šernais), pasirenkami jaunesnių amžiaus grupių individai. Gana didelę aukų dalį sudaro silpni individai. Lūšių neigiamo poveikio grobio populiacijoms įrodymų nepakanka. Teiginių, kad lūšys beveik išnaikina grobį, tyrimai nepatvirtina. Tačiau ties stirnų paplitimo arealo riba Europos šiaurinėje dalyje, lūšys kasmet gali sunaikinti iki 30% stirnų populiacijos. Šveicarijoje reintrodukuotos lūšys vietomis labai sumažino stirnų arba gemzių gausumą, nors vidutiniškai jos sumedžioja tik 3-9 proc. laukinių kanopinių. Lenkijoje lūšys išmedžioja iki 36 proc, stirnų ir 13% elnių populiacijos. Lūšies poveikis vietinėms kanopinių populiacijoms priklauso nuo grobio bendrijos struktūros, kanopinių populiacijos amžiaus ir lyčių struktūros, lūšių populiacijos dydžio ir socialinės sudėties, kitų mirtingumo ir abiotinių veiksnių. Ilgalaikių tyrimų medžiagos apibendrinimui šia tema nėra. 14. Mitybiniai konkurentai – visi plėšrūnai, mintantys kiškiais ir vištiniais paukščiais. Lūšies grobiu minta smulkesni plėšrūnai – lapės, kiauniniai žvėrys. Didesnė mitybinė konkurencija su vilkais stebima, kol vilkai augina jauniklius. 15. Lūšys žiemą aktyvios, jei sniego daug, pasikeičia jų mitybos įpročiai. Dėl sunkesnių sąlygų grobio tykojimui lūšys žiemą minta stambesniais gyvūnais, taip pat maita, 16. Lūšių sezoninės migracijos būdingos tik Skandinavijos populiacijai ir priklauso nuo pagrindinio lūšių grobio – šiaurės elnių (Rangifer tarandus) migracijų. Buveinės paieškose lūšys gali migruoti iki 100 km. Su tokiomis migracijomis susijęs lūšių plitimas Vakarų Europoje. Lietuvoje lūšių migracijos nebuvo tiriamos. Lūšies nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas 17. Nuo 1979 m. lūšių medžioklė Lietuvoje uždrausta. Iki tol jos buvo medžiojamos ištisus metus, 7-27 žvėrys kasmet. 18. Lūšis įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m, spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949). 19. Lūšis įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856). 20. Lūšis įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 (Žin., 2002, Nr. 40-1513; 2006, Nr. 42-1531). 21. Lūšis įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Žin., 1996, Nr. 91-2126) III priedą, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (OL L 384, 1982 12 31, Specialusis leidimas lietuvių kalba: skyrius 11, tomas 15, p. 48-95) II priedą. 22. Lietuvoje lūšies apsaugai įsteigti Biržų girios, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. Dl-590 (Žin., 2004, Nr. 170-6287), Šimonių girios ir Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonai, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 (Žin., 2004, Nr. 181-6713). Lūšis saugoma Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir buferinės apsaugos zonos teritorijose, įtrauktose į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34-1287), ir į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kroterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai ir patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 135-5903). II. LŪŠIES, JOS POPULIACIJOS BŪKLĖS IR BUVEINĖS ĮVERTINIMAS Radaviečių apsaugos būklė 23. Lūšies apsaugai įsteigti Biržų girios, Šimonių girios ir Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonai, lūšys saugomos Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate ir buferinėje apsaugos zonoje. 24. Lūšis Lietuvoje tyrinėta mažai, o buveinių būklė visai netyrinėta. XX a. 8-jame dešimtmetyje tirta lūšių mityba, gausumas ir paplitimas. Vėliau ilgą laiką šie žvėrys Lietuvoje visai netirti. Vienintelė informacija apie populiacijų būklę buvo medžiotojų ir miškininkų vykdytų apskaitų duomenys. Tik paskutiniajame dešimtmetyje atlikti detalesni lūšių paplitimo, gausumo bei populiacijų tankumo Lietuvoje tyrimai, kurių rezultatai vėliau panaudoti organizuojant ir vykdant šių žvėrių monitoringą. Lūšių monitoringas, Lietuvoje prasidėjęs 1999 metais, truko labai trumpai. Parenkant 20 nuolatinių monitoringo vietų buvo siekiama, kad jos būtų tolygiai išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje ir apimtų esamą gamtinių sąlygų įvairovę. Be to, monitoringui parinkti tie miškai, kuriuose pagal 1995 metais atliktus tyrimus nuolatos gyveno vilkų ir (arba) lūšys. 1999 metais buvo ištirta 16 vietų, iš jų lūšys rastos 4 vietose, 2000 metais ištirtos 7 vietos (210 km maršruto), lūšių nerasta. 2001 metais monitoringo vykdymas nutrūko, nes nebuvo finansavimo šaltinių (ištirti tik 2 vietos). Tiriamieji darbai atnaujinti 2003 m. – ištirta 13 vietų, lūšys rastos trijose iš jų. 2004 m. ištirta 13 vietų, lūšys rastos trijose, 2005 metais – keturiose vietose. 25. Lūšies populiacijos būklė priklauso ne tik nuo buveinės apsaugos būklės, bet ir nuo mitybos buveinių kokybės. Tačiau iki šiol Lietuvoje nebuvo vykdyti lūšies mitybos buveinių tyrimai. Dėl to visapusiškai negalima įvertinti lūšies buveinės apsaugos būklės nei rūšiai išskirtose Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijose, nei visoje šalyje. Pagal pagrindinių mitybos objektų (stirnų, šernų ir tauriųjų elnių) gausumą mitybos sąlygos lūšiai Lietuvoje yra geros. 26. Radaviečių apsaugos trūkumai susiję su dideliu trikdymu miškuose (pirmiausia dėl rekreacijos, uogavimo ir grybavimo), slapstymosi ir jauniklių vedimo vietų trūkumu bei mitybine konkurencija su kitų rūšių plėšrūnais. Preliminarūs duomenys leidžia teigti, kad lūšys pasitraukia iš tų miškų, kuriuose padidėja vilkų skaičius, tačiau mokslinių tyrimų, įvertinančių lūšies buveinės būklę, Lietuvoje neatlikta. 27. Ekspertiniu vertinimu, bendras lūšies populiacijos apsaugos statusas Lietuvoje vertintinas kaip nepakankamas. Tiek buveinių, tiek ir lūšies populiacijos ateities perspektyvos neaiškios. Lūšies buveinių užimamas plotas Lietuvoje nežinomas. Tik BAST teritorijose ir už jų ribų buveinių lūšims kokybė yra patenkinama. Populiacijos dydis ir pasiskirstymas 28. Lietuva užima labai nedidelę viso rūšies arealo dalį, o individų skaičius šalyje nesiekia 0,1 proc. pasaulinės populiacijos. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 1,2% Baltijos lūšių populiacijos, tačiau lūšių buvimas šalyje labai svarbus, nes užtikrina migracinį koridorių tarp Latvijos ir Lenkijos populiacijų. 29. 2007 metais atlikto 5 buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – BAST) ir 2 teritorijose už BAST ribų lūšies monitoringo duomenys, papildžius juos apskaitos rezultatais parodė, kad Lietuvoje 2007 metais gyveno 30-40 lūšių. Iš jų monitoringo metu registruota 17 individų (15 – BAST teritorijose). Įvertinus ir apskaitos duomenis, galima teigti, kad BAST teritorijose gyvena 20 lūšių, t. y. daugiau kaip pusė šalies populiacijos. Lūšies tankumas siekė 0,65 ind./1000 ha Biržų girioje (0,78 pagal apskaitos duomenis), 0,31 – Taujėnų-Užulėnio miškuose (pagal apskaitą), 0,08 – Žaliojoje girioje, 1,1 – Žemaitijos NP (tačiau lūšis yra užklystanti ir nuolatos negyvena). Lūšių vados monitoringo ir apskaitos metu registruotos tik dviejose BAST teritorijose. BAST teritorijose Šimonių girioje, Rietavo miškuose, Karšuvos girioje ir Žaliojoje girioje lūšys yra išnykę arba jų skaičius minimalus, aptinkami pavieniai individai. 30. 2007 metais atliktos visuotinės lūšių apskaitos duomenimis, lūšys buvo aptinkamos 16-oje girininkijų iš 412, 2010 metais – 24 girininkijose. Lūšies paplitimo fragmentiškumas ir nedidelis individų skaičius kelia grėsmę ilgalaikiam populiacijos išlikimui Lietuvoje. 31. Lūšies buveinių tvarkymo darbai pirmiausia turėtų būti atliekami su Latvija besiribojančiuose miškuose, kuriuose svarbu užtikrinti lūšių išlikimą (Biržų girioje, Žagarės miške, Mūšos tyrelyje), vietose, kuriose būtina išlaikyti lūšių veisimosi vietas (Aukštajame Tyre, Taujėnų-Užulėnio miškuose), ir vietose, kur reikia pagerinti buveinės sąlygas siekiant pritraukti anksčiau besilaikiusias lūšis (Šimonių giria, Žemaitijos nacionalinio parko miškai). Grėsmės ir ribojantys veiksniai 32. Lūšis neteko didžiosios dalies pradinio arealo vakarų ir pietinėje Europos dalyje dar prieš atsirandant rašytiniams šaltiniams, tačiau siekiant išsiaiškinti rūšies poreikius ir atkurti populiacijas, nagrinėjama tik paskutiniųjų 200 metų rūšies istorija. Grėsmės, jų svarba, aprašymas ir reguliavimo, poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 3 lentelėje. 3 lentelė. Grėsmių lūšiai apibendrinimas (pagal lūšies apsaugos Europoje veiksmų planą). Grėsmė Svarba* Aprašymas Trikdymas Didelė Grėsmė kyla dėl žmonių lankymosi miške rekreaciniais tikslais, uogaujant, grybaujant, o taip pat medžiojant ir kertant mišką lūšių gyvenamose vietose. Labai intensyviai kertamuose miškuose gali pritrūkti lūšims tinkamų buveinių. Grėsmės sumažinimo galimybės yra, ribojant miško kirtimą ir medžioklę lūšies apsaugai paskirtuose plotuose, bei apribojant transporto priemonių važinėjimą miško keliais lūšies jauniklių auginimo laiku. Tiesioginis žmogaus poveikis -naikinimas Didelė Tiesioginio persekiojimo poveikis, lyginant su ekologinių rūšies išteklių sunaikinimo poveikiu, istoriškai yra pervertinamas, nes pastarasis nebūdavo fiksuojamas. Gyvybinga lūšių populiacija atlaiko ribotą medžioklę, tačiau per daug intensyvus medžiojimas ar brakonieriavimas kelia grėsmę lokalioms, ypač nedidelėms populiacijoms. Šiai rūšiai nebūdingas gyvenimas grupėse, kaip vilkams ir lokiams, todėl lūšys jautrios gausumo sumažėjimui. Lietuvoje brakonieriavimas kasmet sumažina lūšies populiaciją iki 5%. Grėsmės sumažinimo galimybės susijusios su baudos už lūšies sunaikinimą dydžiu ir efektyviu baudų išieškojimu. Žuvimas ant kelių Didelė Reintrodukuotos populiacijos Vakarų ir Centrinėje Europoje patiria papildomas netektis dėl žuvimo susidūrus su mašinomis. Tokie nuostoliai gali būti svarbūs plintančioms populiacijoms. Lietuvoje 2010 metais dėl žuvimo keliuose lūšių populiacija sumažėjo dar 5%. Grėsmės sumažinimo galimybės ribotos, susijusios su specializuotomis kelių atribojimo priemonėmis (atitvėrimu, požeminių perėjų ir žaliųjų tiltų statyba). Buveinės ir mitybinės bazės pablogėjimas Didelė Iš visų stambiųjų plėšrūnų Europoje lūšis labiausiai priklauso nuo tankaus buveinės užaugimo ir grobio gausos. Lūšys užima miškingas buveines su gausiomis tinkamo grobio populiacijomis. Lūšis minta tik pačios sumedžiotu grobiu, o maisto spektras yra gana siauras. Buveinių ir mitybinės bazės kaita lūšį veikia dėl mitybos specializacijos – siauro mitybos spektro. Grėsmės reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės geros, susijusios su kanopinių gyvūnų gausumo palaikymu lūšies gyvenamose vietose. Konfliktai ir neigiamas žmonių požiūris Vidutinė Kiekybinis lūšių poveikis grobio populiacijai nėra visai aiškus. Yra įrodymų apie nedidelę arba vidutinę lūšies įtaką stirnų žuvimui. Po lūšių sugrąžinimo gali reikėti keisti medžioklės valdymą. Su medžiotojais konfliktai ryškiausi teritorijose, kur lūšys reintrodukuotos. Medžiotojai priešinasi reintrodukcijos programoms ne tik dėl to, kad lūšį laiko varžovu medžioklėje, bet ir todėl, kad re introdukciją skatina prieš medžioklę agituojančios gamtosauginės organizacijos. Grėsmės reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės geros, susijusios su priešiškumo priežasčių identifikavimu ir aiškinamuoju darbu (human dimensions). Ligos, demografiniai ir genetiniai veiksniai Vidutinė / nežinoma Įrodymų apie ligų ir parazitų poveikį lūšies populiacijos dinamikai nedaug. Dėl niežų (Sarcoptes Scabies) buvo lūšies populiacijos nuostolių Švedijoje ir Suomijoje. Pasiutlige lūšys serga Prancūzijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Kroatijoje ir Rusijoje, tačiau, kadangi lūšis nėra pasiutligės pernešėja, liga populiacijoje nepalaikoma. Iš parazitų randami: trichinelės, nematodai ir cestodai. Auginant nelaisvėje, jauniklių mirtingumą 12% sąlygoja ligos – rachitas, peritonitas, pneumonija arba parazitų Toxocara mystax infekcija. Manoma, kad inbrydingas gali turėti įtakos reintrodukuotai populiacijai, kuri kilusi tik iŠ kelių individų, tačiau ši hipotezė iki šiol nepatikrinta. Grėsmės reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės gamtoje neaiškios. Veisiant nelaisvėje, grėsmė reguliuojama tinkamai parenkant tėvus ir tinkamai prižiūrint veislynus veterinariškai. Plėšrūnai Nežinoma Vilkai yra tiesioginiai lūšies priešai ir mitybiniai konkurentai. Kiti plėšrūnai konkuruoja dėl smulkesnio grobio. Smulkesni plėšrūnai (lapės ir mangutai) yra parazitų ir ligų pernešėjai. Neigiamą įtaką gali turėti valkataujantys šunys. Grėsmės reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės susijusios su vilkų skaičiaus reguliavimu lūšies gyvenamose teritorijose bei smulkesnių plėšrūnų naikinimu. * Ekspertiniai grėsmių svarbos vertinimo kriterijai: Didelė grėsme – yra duomenų apie lūšių populiacijos Lietuvoje sumažėjimą nors vienu individu arba ypatinga grėsmės svarba ir tiesioginis poveikis populiacijos skaitlingumui nurodomi literatūroje. Vidutinė grėsmė – grėsmės svarba nurodoma literatūroje, tačiau nėra duomenų apie tiesioginį jos poveikį populiacijos skaitlingumui. Nežinoma – grėsmės svarba nurodoma literatūroje, tačiau nėra duomenų apie jos reikšmės įvertinimą. Inventorizacijos ir moksliniai tyrimai 33, Lūšis Lietuvoje mažai tyrinėta. Lūšies paplitimo, gausumo, ekologijos tyrimai 1972-2010 metais apibendrinti 4 lentelėje. 4 lentelė. Lūšies inventorizacijos ir moksliniai tyrimai 1999-2010 metais 1999 Lūšies populiacijos būklės įvertinimas iš medžiotojų ir miškininkų vykdytų apskaitų duomenų (Bluzma P. 1999. Estimation of the state of lynx and wolf populations in Lithuania. Acta Zoologica Lithuanica 9 (1): 34-41). Tyrimas atliktas apklausos metodu, apima ne visą Lietuvą, atsakymų patikimumas nežinomas. 1999 Paplitimo apibendrinimas (Balčiauskas L., Trakimas G., Juškaitis R., Ulevičius A., Balčiauskienė L. 1999. Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas. Antras papildytas leidimas. Akstis, Vilnius: 78). Naudotas kartografinis metodas, tyrimas apima visą Lietuvos teritoriją, apibendrinti 1972-1999 metų duomenys. 1999 Pirmieji lūšių monitoringo tyrimai (Bluzma P. 2000. Large predatory mammals in Lithuania: abundance dynamics, distribution, population density// Proceedings of the fourth Baltic theriological conference. Tallinn: 35—41; Bluzma, P., Baleišis, R. 2001. Monitoring of the large carnivores in Lithuania: experience and first results // Proceedings of BLCI symposium „Human dimensions of large carnivores in Baltic countries“: 55-62.). Metodas standartinis – pėdsakų registravimas sniege. Tyrimas apima 16 stacionarų 1999 m. ir 7 stacionarus 2000 m. Duomenys patikimi, tyrimą atliko profesionalūs biologai. 2003-2004 Monitoringas (Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapis: 2009-04-28, http://iiamta.lt/cms/index?rubricld=a5e7580d-29bc-45c5-b3a4-111afe0ca8cf). Metodas standartinis -pėdsakų registravimas sniege. Tyrimas apima 13 stacionarų 2003 m. ir 15 stacionarų 2000 m. Duomenys patikimi, tyrimą atliko profesionalūs biologai. 2004 Dalinė lūšių apskaita (Bukelskis E., Pėtelis K.,Tijušas E. 2004. Elninių žvėrių, vilkų ir lūšių apskaitos rezultatai. Medžiotojas ir medžioklė, 3: 32-33.) Metodas – apskaita pagal pėdsakus sniege, tyrimas atliktas 50 teritorijų, patikimumas negarantuotas, nes didele dali darbo atliko studentai. 2000-2005 Lūšių paplitimo įvertinimas (miškininkų apklausa) – medžiaga neskelbta, pateikta Aplinkos ministerijai ataskaitose, Tyrimas atliktas apklausos metodu. Pirmą kartą tyrimas apėmė visas Lietuvos girininkijas. 2007 Lūšių monitoringas 5 buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) ir 2 teritorijose už BAST ribų. (Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapis: http://gamta.lt/files/2007m_tyrimu_rezultatu_analizes_santrauka.pdf). Metodas standartinis – pėdsakų registravimas sniege. Duomenys patikimi, tyrimą atliko profesionalūs biologai. 2001-2010 Visuomenės nuomonės apie stambiuosius plėšrūnus tyrimai (Balčiauskas, L. 2001. Human dimensions of the large carnivores in Lithuania – general overview of the survey results from 1999-2001 // Proceedings of BLCI Symposium „Human Dimensions of Large Carnivores in Baltic Countries“: 7-27. Šiauliai University; Balčiauskas L., Randveer T., Volodka H. 2005. Influence of place of residence and possible property loss on large carnivore acceptance in Estonia and Lithuania. Acta Biol. Univ. Daugavpil., 5(1): 47-53; Balčiauskas L., Kazlauskas M., Randveer T. 2010. Lynx Acceptance in Poland, Lithuania, and Estonia Estonian Journal of Ecology 59, 1, 52-61; Kazlauskas, M. 2010. Visuomenės nuomonė apie Lietuvos stambiuosius žinduolius, jų populiacijų valdymą ir apsaugą. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius.). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos metodu (respondentų grupės – visuomenė, seniūnai, miškininkai, medžiotojai), apimtis – apie 8000 atsakymų. Klausimyną sudarė tarptautinė ekspertų grupė. Jis buvo naudotas penkiose šalyse, duomenys apdoroti statistiškai, publikuojant juos recenzavo nepriklausomi recenzentai – tai užtikrina interpretavimo kokybę. 2003, 2007 Grėsmių įvertinimas, apsauga (Bluzma P. 2003. Lithuania // The Lynx. Regional Features of Ecology, Use and Protection (Vaisfeld M. A., ed.):105-l 17. Nauka, Moscow; Bluzma P. 2007. Lūšis (Lynx lynx). // Lietuvos Raudonoji knyga. Vilnius: 690). Metodas – informacijos apibendrinimas. 2007, 2010 Visuotinė lūšių apskaita, atliko miškininkai koordinuojant Gamtos tyrimų centrui. Metodas – apskaita pagal pėdsakus sniege, tyrimas atliktas visose šalies girininkijose vienu metu. Gauti naujausi ir patikimiausi duomenys apie lūšių skaičių ir paplitimą. 34. Mažiausiai tyrinėti aspektai yra lūšies mitybos ekologija, priešai ir konkurencija dėl grobio, poveikis grobio populiacijoms. Visai nebuvo genetinių tyrimų. Tik pradedamas nuolatinis monitoringas, kurio metodai, apimtys ir geografinis išdėstymas objektyviai atspindėtų rūšies populiacijos raidą šalyje. Reikalingi tyrimai – buveinės naudojimo ir poreikių įvertinimas, migracijų ir individualios teritorijos dydžio tyrimai, mitybinės bazės ir mitybos sezoniškumo tyrimai. Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas 35. Taujėnų-Užulėnio miškų gamtotvarkos planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. D1-552 (Žin., 2010, Nr. 74-3785). Jame numatytos priemonės ir lūšies apsaugai, kurių efektyvumas dar nevertintas.36. Taujėnų-Užulėnio miškų gamtotvarkos plane numatytos priemonės įvykdytos 2011 metais (pastatyti 6 užtvarai, ribojantys pravažiavimą mišku). Įrengti stendai nėra skirti informavimui apie lūšių apsaugą. 37. Priemonių efektyvumą bus galima įvertinti tik atlikus lūšių monitoringo darbus Taujėnų-Užulėnio miškuose ir palyginus gautus rezultatus su 2007 m. atlikto monitoringo duomenimis. III. APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS 38. Lūšies apsaugos plano tikslas – atkurti ir išlaikyti gyvybingą lūšies populiaciją Lietuvoje, kaip integruotą Europos ekosistemų ir kraštovaizdžių dalį. 39. Lūšies apsaugos plano tikslui pasiekti skirti uždaviniai ir jų įgyvendinimui numatytos priemonės išvardinti 5 lentelėje. 5 lentelė. Lūšies apsaugos plano uždaviniai ir priemonės Uždaviniai Priemonės 1. Pagerinti lūšies mitybines ir veisimosi sąlygas 1.1. įruošti saugias lūšių veisimosi vietas; 1.2. pritraukti kanopinius; 1.3. įrengti papildomų maitinimosi peliniais graužikais vietų. 2. Pagerinti lokalių lūšies populiacijų būklę 2.1. pašalinti arba sušvelninti ribojančių veiksnių poveikį; 2.2. padidinti mažų ir izoliuotų populiacijų gyvybingumą veisiant lūšis ir leidžiant jas į laisvę. 3. Apsaugoti rūšies buveines 3.1. tvarkyti miškus ir kraštovaizdį atsižvelgiant į lūšių poreikius; 3.2. sukurti migracinius koridorius, jungiančius subpopuliacijas; 3.3. apsaugoti grobio populiacijas; 3.4. lūšies gyvenamose vietose riboti kirtimus, medžiokles su varovais ir lankymąsi. 4. Valdyti konfliktus su žmonėmis 4.1. kompensuoti lūšių daromus nuostolius gyvulių augintojams; 4.2. medžioklės ūkio valdymo priemonėmis sušvelninti lūšies poveikį kanopiniams gyvūnams; 4.3. pašalinti per didelę žalą darančius lūšies individus perkėlimu arba letaliomis priemonėmis. 5. Įtraukti visuomenę į lūšies apsaugos darbus 5.1. informuoti visuomenę apie lūšies apsaugos ir valdymo problemas; 5.2. vykdyti edukacines programas specifinėms interesų grupėms (medžiotojams, gyvulių augintojams). 6. Atlikti lūšies populiacijos būklės tyrimus 6.1. vykdyti reguliarią populiacijos stebėseną šalies mastu; 6.2. vykdyti socioekonominius projektusų-apklausas; 6.3. ištirti ilgalaikį lūšių poveikį grobio populiacijoms; 6.4. nustatyti minimalų gyvybingos lūšių populiacijos dydį; 6.5. atlikti genetinius lūšių populiacijos tyrimus. A.V. _________________ Lūšies (Lynx lynx) apsaugos plano 1 priedas AUKŠTOJO TYRO LŪŠIES (LYNX LYNX) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Telšių apskritis, Rietavo savivaldybė Rengėjai Dr. (hb) L. Balčiauskas Dr. L. Balčiauskienė 2012 m. I. LŪŠIES TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1. Veiksmų plane aprašoma lūšies teritorija yra Telšių apskrityje, Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje. Bendras teritorijos plotas – 653,43 ha, centrinio taško geografinės koordinatės LKS-94 sistemoje: X 361413, Y 6179095. Teritorija apima Rietavo miško 42, 50, 51, 52, 53, 63, 64, 65, 66 kvartalus ir įeina į valstybinį Aukštojo tyro telmologinio draustinį, kurio ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 351 „Dėl valstybinių Alių, Didžiosios girios (Aukštojo tyro I), Diržamenių, Gegužinės, Geidukonių, Kazimieravos telmologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų, nuostatų ir valstybinio Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribų plano ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 38-1817). Teritorija patenka į Nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo buveinių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – BAST) „Rietavo miškai“ (LTPLU0010), įtrauktą į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039) ir į paukščių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – PAST) „Aukštojo tyro pelkė“ (LTPLUB003), įtrauktą į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr, 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171); Aukštojo tyro gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-266 (Žin., 2007, Nr. 56-2189), 2. Veiksmų plane aprašoma teritorija yra tinkama lūšių gyvenimui. Lūšių monitoringo metu 2009 ir 2010 metais teritorijoje ir netoli jos buvo randami lūšies pėdsakai. Iki šiol registruotų individų skaičius yra 2-3. Buveinės trikdymo laipsnis mažas, vieta labai svarbi lūšių išlikimui Žemaitijos miškuose. Šlapios buveinės riboja veisimuisi tinkamų vietų pasirinkimą. II. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Lūšies apsaugos veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Aukštojo tyro teritorijoje – dalyje 40, 41, 42 ir 50 kvartalų, pagal telmologinio draustinio ribą, 51, 52, 53 (be privataus miško), 63, 64, 65, 66 kvartaluose. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių; 4.2. pagerinti lūšies mitybinę bazę; 4.3. sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje; 4.4. skatinti suinteresuotų visuomenės grupių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse. III. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS 5. Pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslus ir uždavinius, planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis, LTL Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių 1.1. įrengti keturias lūšių veisimosi vietas. Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 1-4 14124,68 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Pagerinti lūšies mitybinę bazę 2.1. žiemos metu pritraukti kanopinius gyvūnus į teritoriją; Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1-4 5005,31 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. įrengti lūšių mitybines vietas netoli įruoštų veisimosi vietų. Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1-4 28045,56 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje 3.1. įrengti stendus, perspėjančius apie lūšių gyvenamąją vietą; Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 5 17330,26 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3.2. įrengti užtvarą, ribojantį patekimą į lūšių apsaugos teritoriją. Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 6 6532,87 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4. Skatinti suinteresuotų visuomenės grupių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse 4.1. organizuoti renginį miškininkams, medžiotojams ir vietos gyventojams, skirtą lūšies apsaugos priemonių populiarinimui; Konkursą laimėjusi organizacija 2012, 2014, kartą per metus - 5571,35 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4.2. parengti ir išplatinti informacinę medžiagą (padėkliukus); Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 - 5138,51 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4.3. vykdyti lūšių apskaitą ir veisimosi vietų stebėseną teritorijoje, dalyvaujant miškininkams ir medžiotojams, visuomeninių organizacijų atstovams. Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014, kartą per metus (apskaita – du pakartojimai) Visoje teritorijoje 25286,22 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Aukštojo tyro teritorijoje – dalyje 40, 41, 42 ir 50 kvartalų, pagal telmologinio draustinio ribą, 51, 52, 53 (be privataus miško), 63, 64, 65, 66 kvartaluose, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA 8. Viešąjį konkursą laimėjusi organizacija priemonių įgyvendinimo metu, atsižvelgdama į numatytų priemonių įgyvendinimo kliūtis, atsiradusius naujus veiksnius ir grėsmes, atsiradus poreikiui keisti priemonių lokalizacijos vietą arba jų skaičių, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl plano tikslinimo. Stebimi rodikliai: lūšių pėdsakai, vadų buvimas, mitybos liekanos. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau 2014 m. gruodžio 1 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo. A.V. _________________ Lūšies (Lynx lynx) apsaugos plano 2 priedas MŪŠOS TYRELIO MIŠKO LŪŠIES (LYNX LYNX) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Šiaulių apskritis, Joniškio rajono savivaldybė Rengėjai Dr. (hb) L. Balčiauskas Dr. L. Balčiauskienė 2012 m. I. LŪŠIES TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1. Veiksmų plane aprašoma lūšies teritorija yra Šiaulių apskrityje, Joniškio rajono savivaldybėje Gaižaičių seniūnijoje. Mūšos Tyrelio miškas yra Žagarės regioniniame parke, telmologiname Mūšos tyrelio draustinyje – dideliame pelkių komplekse Siaurės Lietuvoje. Teritorija užima Mūšos tyrelio miško 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 kvartalus. Bendras teritorijos plotas – 396,3 ha. Teritorijos centrinio taško geografinės koordinatės: X 451704, Y6230581 (LKS-94 sistemoje). Teritorija įeina į Žagarės regioninį parką, kurio ribos ir zonavimas nustatytas Žagarės regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-147 (Žin., 2009, Nr. 43-1687), ir apima Mūšos tyrelio telmologinį draustinį, kuris patenka į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Jis paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija „Mūšos tyrelio miškas“ (LTJOI0001) ir įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171); Žagarės regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); Miško kirtimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 14-676); Žagarės regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 436 (Žin., 2002, Nr. 86-3735; 2007, Nr. 120-4944; 2009, Nr. 46-1852; 2011, Nr. 99-4665), ir Žagarės regioninio parko tvarkymo planas. 2. Veiksmų plane aprašoma teritorija yra tinkama lūšių gyvenimui. Lūšių monitoringo metu 2009 ir 2010 metais teritorijoje ir netoli jos buvo randami lūšies pėdsakai. Iki šiol registruotų individų skaičius nedidelis (1-2). Lūšys gyvena ne nuolatos, tačiau užklysta ilgesniam laikui. Buveinės trikdymo laipsnis mažas, vieta labai svarbi lūšių išlikimui šiaurės Lietuvos miškuose. Tai rezervinė buveinė lūšiai šiaurinėje Lietuvoje. Kartu su Žagarės mišku sudarytų kompleksą o taip pat ir koridorių lūšies plitimui pietų kryptimi. Lūšys buvo stebimos Mikaičių, Beržėnų ir Skaistgirio girininkijų plotuose. Šlapios buveinės riboja veisimuisi tinkamų vietų pasirinkimą. II. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Lūšies apsaugos veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Mūšos tyrelio miško 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 kvartaluose. 4. Veiksmų plano tikslui pasiekti nustatomi šie uždaviniai: 4.1. biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių; 4.2. pagerinti lūšies mitybinę bazę; 4.3. sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje; 4.4. skatinti suinteresuotų visuomenės sluoksnių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse. III. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS 5. Pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslus ir uždavinius, planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis, LTL Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių 1.1. įrengti keturias lūšių veisimosi vietas. Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 1-4 14124,68 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Pagerinti lūšies mitybinę bazę 2.1. žiemos metu pritraukti į teritoriją kanopinius gyvūnus; Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1-4 5005,31 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. įrengti lūšių mitybos vietas netoli įruoštų veisimosi vietų. Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1-4 21034,17 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje 3.1. įrengti stendus, perspėjančius apie lūšių gyvenamąją vietą. Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 5-6 10462,30 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4. Skatinti suinteresuotų visuomenės sluoksnių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse 4.1. parengti ir išplatinti informacinę medžiagą (padėkliukus); Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 - 1836,14 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4.2. vykdyti lūšių apskaitą ir veisimosi vietų stebėseną teritorijoje, dalyvaujant miškininkams ir medžiotojams, visuomeninių organizacijų atstovams Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014, kartą per metus Visa teritorija 8205,15 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Žagarės regioninio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Mūšos Tyrelio miško 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 kvartaluose, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA 8. Viešąjį konkursą laimėjusi organizacija kartu su Žagarės regioninio parko direkcija priemonių įgyvendinimo metu, atsižvelgę į numatytų priemonių įgyvendinimo kliūtis, atsiradusius naujus veiksnius ir grėsmes, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl plano tikslinimo. Stebimi rodikliai: lūšių pėdsakai, vadų buvimas, mitybos liekanos. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d, viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Žagarės regioninio parko direkciją kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d, išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje, Žagarės regioninio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo. A.V. _________________ Lūšies (Lynx lynx) apsaugos plano 3 priedas PLOKŠTINĖS REZERVATO LŪŠIES (LYNX LYNX) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Telšių apskritis, Plungės rajono savivaldybė Rengėjai Dr. (hb) L. Balčiauskas Dr. L. Balčiauskienė 2012 m. I. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1. Veiksmų plane aprašoma lūšies teritorija yra Telšių apskrityje. Plungės rajono savivaldybėje. Teritorijos centrinio taško geografinės koordinatės LKS-94 sistemoje: X 369437, Y 6211305. Bendras teritorijos plotas – 146,51 ha. Teritorija apima VĮ Telšių miškų urėdijos 3032, 3033 ir 3034 kvartalus. Teritorija patenka į Plokštinės rezervatą esantį Žemaitijos nacionaliniame parke, kurio teritorijos, funkcinių zonų ir parko apsaugos (buferinės) zonų ribos nustatytos Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 415 (Žin., 1997, Nr. 38-941). Žemaitijos nacionalinis parkas patenka Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natūra 2000“ ir yra paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija (toliau – BAST) „Žemaitijos nacionalinis parkas“ (LTPLU0009), kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171); Miško kirtimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-76 (Žin., 14-676); Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema; Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 438 (Žin., 2002, Nr. 87-3754; 2011, Nr. 87-4189). 2. Veiksmų plane aprašoma teritorija yra tinkama lūšių gyvenimui. 2010 metais lūšių monitoringo duomenimis, išskirtoje teritorijoje lankėsi 1 individas, bet nuolatos negyveno. Buveinės trikdymo laipsnis didelis, vieta labai svarbi lūšių išlikimui Žemaitijos miškuose. II. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Lūšies apsaugos veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Plokštinės rezervato teritorijoje – 3032, 3033, 3034 kvartaluose. 4. Veiksmų plano uždaviniai: 4.1. biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių; 4.2. pagerinti lūšies mitybinę bazę; 4.3. sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje; 4.4. skatinti suinteresuotų visuomenės grupių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse. III. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS 5. Pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslus ir uždavinius, planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis, LTL Calimi finansavimo šaltiniai l. Biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių 1.1. įrengti tris veisimosi vietas. Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 1-3 11053,66 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Pagerinti lūšies mitybinę bazę 2.1. žiemos metu pritraukti į teritoriją kanopinius gyvūnus; Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1-3 5005,31 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2.2. įrengti lūšių mitybos vietas netoli įruoštų veisimosi vietų. Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 Nr. 1-3 18008,76 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3. Sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje 3.1. įrengti stendus, perspėjančius apie lūšių gyvenamąją vietą; Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 4 17330,26 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 3.2. įrengti užtvarus, ribojančius patekimą į lūšių apsaugos teritoriją. Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 5 10078,65 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4. Skatinti suinteresuotų visuomenės grupių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse 4.1. organizuoti renginį miškininkams, medžiotojams ir vietos gyventojams, skirtą lūšies apsaugos priemonių populiarinimui; Konkursą laimėjusi organizacija 2012, 2014, kartą per metus - 6614,64 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4.2. parengti ir išplatinti informacinę medžiagą (padėkliukus); Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014 - 6671,82 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 4.3 vykdyti lūšių apskaitą ir veisimosi vietų stebėseną teritorijoje, dalyvaujant miškininkams ir medžiotojams, visuomeninių organizacijų atstovams. Konkursą laimėjusi organizacija 2012-2014, kartą per metus (apskaita – du pakartojimai) Visa teritorija 25286,22 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas IV. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Veiksmų plane numatytas priemones įgyvendina viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi organizacija, kuri vykdo sutartyje numatytus darbus, teikia informaciją Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistams vietos patikrų metu, atsiskaito Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal sutartyje numatytus terminus. V. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 7. Priemonių, būtinų išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Plokštinės rezervato teritorijoje – 3032 (dalis kvartalo), 3033, 3034 kvartaluose, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai yra Lietuvos valstybės biudžetas ir Europos Sąjungos fondai. VI. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA 8. Viešąjį konkursą laimėjusi organizacija priemonių įgyvendinimo metu, atsižvelgdama į numatytų priemonių įgyvendinimo kliūtis, atsiradusius naujus veiksnius ir grėsmes, atsiradus poreikiui keisti priemonių lokalizacijos vietą arba jų skaičių, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl plano tikslinimo. Stebimi rodikliai: lūšių pėdsakai, vadų buvimas, mitybos liekanos. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvienos priemonės įgyvendinimo pabaigos, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 1 d., viešąjį konkursą laimėjusi organizacija informuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkciją, kuri vykdo atliktų veiksmų patikrą. Direkcijos atstovas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 1 d., išanalizavęs viešąjį konkursą laimėjusios organizacijos ataskaitą, apsilanko teritorijoje ir vertina atliktų priemonių atitikimą veiksmų plane numatytoms veiklos rūšims, pažymi įgyvendintų priemonių tęstinumo, pakartojimo ir (ar) naujų alternatyvių, papildomų priemonių poreikį teritorijoje, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija teikia plano peržiūros ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri sprendžia klausimą dėl veiksmų plano tikslinimo. A.V. _________________ Lūšies (Lynx lynx) apsaugos plano 4 priedas ŠIMONIŲ GIRIOS LŪŠIES (LYNX LYNX) APSAUGOS 2012-2014 M. VEIKSMŲ PLANO SANTRAUKA Panevėžio apskritis, Kupiškio rajono savivaldybė Rengėjai Dr. (hb) L. Balčiauskas Dr. L. Balčiauskienė 2012 m. I. LŪŠIES TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1. Veiksmų plane aprašoma lūšies teritorijos Šimonių girios 33, 34, 35 ir 45 kvartalai yra Šimonių miškų masyve, esančiame Panevėžio apskrityje, Kupiškio rajono savivaldybėje, 4 km į vakarus nuo Svėdasų, 2 km į pietus nuo Šimonių. Teritorijos bendras plotas 100 ha. Miškas kompaktiškas, apie 16 km ištįsęs iš vakarų į rytus, apie 10 km – iš šiaurės į pietus. Pietvakariuose susisiekia su Akmenos mišku. Teritorija įeina į Šimonių girios biosferos poligoną, kurio ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Plinkšių miško, Rūdininkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 181-6713). Teritorijos centrinio taško koordinatės: X 575728, Y 6178078 (LKS-94 sistemoje). Teritorija patenka į Šimonių girios biosferos poligone esantį Iženo telmologinį draustinį, kuris įtrauktas į telmologinių draustinių sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-9). Tvarkoma teritorija patenka į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir yra paskelbta buveinių apsaugai svarbia teritorija (toliau – BAST) – „Šimonių giria“ (LTANY0014), kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 (Žin., 2009, Nr. 34-1287). Teritorijos teisinį statusą, svarbą ir galiojančius veiklos apribojimus nustato šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161); Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin, 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171); Miško kirtimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Žin., 2010, Nr. 14-676); Šimonių girios biosferos poligono nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 (Žin., 2004, Nr. 181-6713). Teritorijos priežiūra priskirta Anykščių regioninio parko direkcijai. 2. Veiksmų plane aprašoma teritorija yra tinkama lūšių gyvenimui. Išskirtoje teritorijoje pėdsakų iki 2011 metų nerasta. Mikierių girininkijoje kiekvienais metais stebima užklystanti lūšis. Per varyminę medžioklę 2009 m. lapkričio 11-15 d. Šimonių girioje stebėta lūšis su 2 jaunikliais. II. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Lūšies apsaugos veiksmų plano tikslas – išlaikyti palankią lūšies apsaugos būklę, tinkamą ilgalaikiam lūšių gyvenimui Šimonių girios teritorijoje – 33, 34, 35 ir 45 kvartaluose. 4. Veiksmų plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.1. biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių; 4.2. pagerinti lūšies mitybinę bazę; 4.3. sumažinti trikdymą lūšies apsaugai skirtoje teritorijoje; 4.4. skatinti suinteresuotų visuomenės grupių dalyvavimą lūšies apsaugos priemonėse. III. LŪŠIES APSAUGOS VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS 5. Pateikiamas priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio veiksmų plano tikslą ir uždavinius, planas. Uždavinys Priemonė Atsakinga institucija Įgyvendinimo terminas ir periodiškumas Tvarkymo ploto Nr. Bendras lėšų poreikis, LTL Galimi finansavimo šaltiniai 1. Biotechninėmis priemonėmis padidinti lūšies veisimuisi tinkamų vietų skaičių 1.1. įrengti tris veisimosi vietas; Konkursą laimėjusi organizacija 2012 Nr. 1-3 10638,39 ES fondai ir Lietuvos valstybės biudžetas 2. Pagerinti lūšies mitybinę bazę …