LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S dėl Kauno MIESTO ISTORINĖS DALIES, vadinamos naujamiesčiu, TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. gegužės 8 d. Nr. ĮV-322 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 punktu ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. balandžio 23 d. teikimą Nr. (13.1)2-1279: 1. T v i r t i n u pridedamą Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą. 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje. Kultūros ministras                                                                     Arūnas Gelūnas _________________ (ženklas) VI „LIETUVOS PAMINKLAI“ Įmonės kodas 110051791. Šnipiškių g. 3. LT-09309, Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54 Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690. išduotas 2011-01-21 PATVIRTINTA: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. 05 mėn. 08 d. įsakymu Nr. ĮV-322 PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys KOMPLEKSAS: KAUNO MIESTO ISTORINĖ DALIS, VADINAMA NAUJAMIESČIU (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS STADIJA: SPRENDINIAI BYLA: SP-23(2006)-P Direktorius (parašas) Vydmantas Drumsta Projekto vadovė (parašas) Giedrė Filipavičienė (AM A032, KPD atest. Nr. 1376) Vilnius, 2012 m. (žemėlapis) Kauno Naujamiesčio (unikalus objekto kodas 22149, buv. kodas U30) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Aiškinamasis raštas PATVIRTINTA: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. 05 mėn. 08 d. įsakymu Nr. ĮV-322 1. ĮVADAS Nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano renginio pagrindas – Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-230 dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2348) Planavimo darbų programoje apibrėžtas darbo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. Planavimo uždaviniai – nustatyti (patikslinti) Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Planavimo eiga: Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1999-10-28 (KVAD įsak. Nr. 292) suteikiant kultūros vertybės kodą U301. Vertinga Naujamiesčio teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Teritorijai 2006 metais buvo parengtas apsaugos reglamentas, tačiau jis apsiribojo tarpukario laikotarpio statiniais ir statinių kompleksais2. Reglamentas kol kas nepatvirtintas. ________________ 1 Kultūros vertybės U30 pagrindinis Dosje (1999). 2 Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – Lietuvos Respublikos Nekilnojamosios kultūros vertybės, registro Nr. U30 – apsaugos reglamento dalis – Tarpukario laikotarpio statiniai ir statinių kompleksai, Tomas I, Tekstinė dalis, Kaunas, 2006. Kultūros vertybės teritorijos ribos nustatytos tokios: nuo Laisvės alėjos vakarinio galo riba eina Savanorių prospektu iki Telšių g. tąsos, po to pereina į Žaliakalnio šlaitą. Šlaitu šiaurės – rytų kryptimi riba eina pagal Putvinskio gatvės apstatymo buvusių posesijų ribas iki susikirtimo su Žemaičių gatve ties Kauko laiptais. Nuo Kauko laiptų riba eina Ąžuolyno kalno šlaitu iki Parodos gatvės, įjungiant į kultūros vertybės teritoriją K. Donelaičio gatvės šiaurinės pusės apstatymą. Ties Parodos gatvės gyvenamuoju namu Nr. 24 kultūros vertybės riba kerta gatvę ir eina pietų kryptimi žemutine Žaliakalnio šlaito dalimi (Vytauto parko vakarine riba) iki Laisvės al. rytiniame gale esančio įėjimo į Vytauto parką (ties Laisvės al. ir Trakų g. sankryža). Toliau riba eina pietų kryptimi Krėvos gatve iki 185 kvartalo vidurio ir ties buvusia „Neries“ gamyklos tvora pasuka vakarų kryptimi link Vytauto prospekto Nr. 58. Prospektu riba pravesta iki Karo ligoninės gatvės. Karo ligoninės gatve eina iki Kaunakiemio gatvės, toliau riba pasuka vakarų kryptimi ir eina Karaliaus Mindaugo prospektu ir S. Daukanto – Kęstučio gatvėmis eina iki miesto sienos. Toliau riba sutampa su Kauno Senamiesčio (U15) riba. Vizualinės apsaugos zona apima: vakaruose, šiaurėje ir rytuose – šlaitus, pietryčiuose – iki geležinkelio, pietuose apima Žemutinės Fredos Nemuno pakrantę – iki sklypų ribų išsidėsčiusių paupyje. Kadangi šiuo metu greta Naujamiesčio pastebima plėtros interesų raiška, tikslinga būtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ribas ir apsaugos zonos ribas. Tai, kad miesto centro teritorija gali sulaukti aktyvios plėtros, liudija Kauno miesto bendrajame plane išreikšta pozicija: dalis tarp Karo ligoninės gatvės ir stoties nurodyta kaip teritorija, kur gali būti mažiau apribojimų plėtrai3. Bet ar toks teiginys motyvuotas Kauno Naujamiesčio istorinių vertybių požiūriu? Taip pat Naujamiesčio gretimybėse neseniai įgyvendinti („Akropolis“) ar rengiami („Sporto rūmai“) stambūs plėtros projektai skatina imtis aktyvesnių Naujamiesčio kultūrinės vertės išsaugojimo veiksmų apibrėžiant veiklos apribojimus dabartinės Naujamiesčio teritorijos gretimybėse, motyvuotai nustatant istorinių tyrimų pagrindu organiškas tų teritorijų sąsajas su Naujamiesčiu, net patikslinant Naujamiesčio ribas. Neabejotinai su tuo susijęs ir Kauno miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pasiūlymas praplėsti Naujamiesčio teritorijos ribas (2007 03 14 pasitarimo protokolas Nr. 55-8-2). _____________ 3 Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2003, I tomas („Miesto struktūra“), p. 119. Galimybė peržiūrėti ir patikslinti Naujamiesčio teritorijos ribas atsirado šiuo metu, kai pradėtas rengti šis – specialusis „Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (U30) teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas“. Šio specialiojo plano rengimo pagrindas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. [-230. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-380 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. [-285 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, 100-4208) buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš vietovės į rajono lygmenį. Gauta naujai patvirtinta planavimo darbų programa (užduotis), planavimo sąlygos. Planavimo sąlygas pateikė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriai. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. KR 12-2672/819 atsakė, kad sąlygos specialiajam planui nekeliamos. Rengiant specialųjį planą (toliau tekste – SP) vadovaujamasi pateiktomis planavimo sąlygomis, Kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, turima tyrimų medžiaga, 2004-2006 m. parengtu Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentu, LR įstatymais bei poįstatyminiais aktais bei 2006-2007 m. atliktos esamos būklės analizės išvadomis. SP koncepcijos stadijoje parengti sprendiniai buvo apsvarstyti 2010 m. kovo 5 dieną Kultūros paveldo departamente surengtame pasitarime (posėdžio protokolas pridedamas). Nutarta specialiajame plane siūlomas Kauno Naujamiesčio teritorijos ribas pateikti svarstyti Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybai. 2010 m. birželio 23 d. Vertinimo taryba pritarė specialiojo plano rengėjų siūlomoms padidintoms Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijos riboms. Specialiojo plano koncepcijai 2010 08 25 raštu Nr. S2-2101 pritarė LR Kultūros ministerija. Patvirtinus koncepciją informacija apie specialųjį planą buvo eksponuojama Kultūros paveldo departamento tinklalapyje. Lygiagrečiai parengti SP sprendiniai, išsiųsti KPD prie KM Kauno teritoriniam padaliniui. 2010 m. lapkričio mėnesį specialusis planas buvo pateiktas derinti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kilus diskusijoms dėl vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų sprendinių, 2010 11 30 surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo KPD Kauno teritorinio padalinio, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriaus atstovai, rengėjo atstovas – projekto vadovė Giedrė Filipavičienė. Atsižvelgiant į pasitarimo nutartį, SP sprendiniai buvo patikslinti ir pateikti derinti sąlygas išdavusioms institucijoms. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius SP projektą pateikė svarstyti VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“. Svarstymas įvyko 2011 metų rugsėjo 21 d. Šio svarstymo išvadose keliami reikalavimai neatitiko šio SP rengimo tikslų ir uždavinių. Nutarimo, kad ribų projektas turi būti rengiamas kartu su paveldotvarkos projektu, planavimo organizatoriaus nuomone, neįmanoma realizuoti, nes prieš nustatant paveldosaugos reikalavimus, būtina patvirtinti teritorijos, kurioje galios šie reikalavimai, ribas. SP plano sprendiniai buvo vėl patikslinti, sugrįžta prie Naujamiesčio teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribų, kurios buvo nustatytos patvirtintoje SP koncepcijoje. Tokius sprendinius parėmė planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei mokslininkai, tyrinėję Kauno naujamiesčio urbanistinę raidą (prof. Alg. Miškinis, dr. V. Petrušonis). Po ilgų diskusijų su Kauno miesto savivaldybės administracija, 2012 01 17 SP sprendiniai pristatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijai. Kolegija rekomendavo Savivaldybės administracijai skubiai suderinti parengtą Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą. 2012 metų sausio – vasario mėnesį gauti visi suderinimų raštai. 2. BENDROJI DALIS 2.1. Kauno Naujamiesčio teritorijos apibūdinimas 2.1.1. Situacija Naujamiestis – centrinė miesto dalies šerdis yra į rytus nuo Senamiesčio. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Žaliakalnio ir Karmelitų rajonais. Administracinė priklausomybė: Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Centro seniūnija, dalis Šančių seniūnijos, Kauno apskritis. 2.1.2. Istorinės raidos apžvalga Toliau pateikiama informacija apie Kauno Naujamiesčio teritorijos istorinę raidą, didesnį dėmesį skiriant greta esančioms teritorijoms, kurios galėtų būti prijungtos prie dabartinės kultūros vertybės – Naujamiesčio (U30) teritorijos. XVIII a. pabaigoje Kauno miesto teritorija buvo apribota gynybinės sienos kontūru. Į rytus plytėjo žemės ūkio naudmenų plotai, kiek toliau buvo Karmelitų vienuolynas ir Kaunakiemio kaimas. Bendras Kauno miesto vaizdas atsispindi 1796 metų tikrosios būklės plane (2.1.2.1 pav.). (pav.) 2.1.2.1 pav. 1796 m. tikrosios būklės planas (CVKIA, 349, 18, 7104; Fotokopija iš A. Miškinio archyvo) Planuojant miesto plėtrą, įvertinant 1812 m. karo padarinius, 1821 m. buvo parengtas plano projektas (2.1.2.2 pav.). Jis nebuvo įgyvendintas; jame menkai įvertinta tikroji būklė, neatsižvelgta į esamus pastatus, beveik nenumatyta keisti gatvių tinklą4. _______________ 4 Miškinis 1994: 256. (pav.) 2.1.2.2 pav. 1821 m. plano projektas (Miškinis 1994: 253) (pav.) 2.1.2.3 pav. 1843 m. tikrosios būklės planas (matininkas F. Paškovskis; CVAK 61, 1, 1727; Miškinis 1994:254) XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kaunas ėmė sparčiau augti (1843 m. buvo 11188 gyventojai) bet sprendžiant iš 1843 m. tikrosios būklės plano (2.1.2.3 pav.), miesto teritorija nuo XVIII a. pabaigos buvo net sumažėjusi, o gatvių tinklas beveik nepakitęs, tik nutiestas naujas plentas į Ukmergę. 1843 m. Kauną paskelbus sukurtos naujos gubernijos centru, buvo parengtas ir 1847 m. patvirtintas miesto plano projektas (2.1.2.4 pav.). Beveik nepertvarkant anksčiau užstatytos teritorijos, Kauną numatyta plėsti į rytus tarp Nemuno vagos ir šlaitų iki Girstupio. Šis mažai tada užstatytas plotas buvo suplanuotas pagal „rusų miestų“ stačiakampį gatvių tinklą pažymėtos trys šachmatiškai išdėstytos aikštės, visoje kompozicijoje dominavusi ir dvi naujas aikštes jungusi platesnė gatvė5. Tuščioje žemės vietoje bei prijungiamoje Karmelitų vienuolyno jurisdikos dalyje suplanuoti nauji taisyklingi kvartalai6. Jie suskirstyti į 411 sklypų, kuriuos norintys galėjo įsigyti varžytinių būdu. 1843 m. gruodžio 24 d. planas įteiktas Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai Peterburge. Ten šiek tiek pataisytas. Kauno planą caras patvirtino 1847 m. vasario 21 d7. ______________ 5 Miškinis 1994: 256. 6 N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915).-Kaunas, 2001, p. 13. 7 N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Ten pat. (pav.) 2.1.2.4 pav. 1847 m. plano projektas (CG1AL, F. 1293, ap. 166, b. 5; Miškinis 1994: 255) Plano įgyvendinimas tęsėsi porą dešimtmečių8. Perimetriškas Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės al.) apstatymas užbaigtas tik XIX a. pabaigoje. Realus planas nebuvo toks taisyklingas, kaip projektuota, nes teko atsižvelgti į esamą miesto sodo teritoriją privatų Kartofliškių palivarką. Karmelitų jurisdikoje pastatytas geležinkelio stoties kompleksas, likusią ploto dalį valstybės iždas atidavė miestui mainais į ganyklinę žemę. Kadangi 1847 m. nenumatytas užstatymas Žaliakalnyje ir Karmelituose, 1869 m. buvo paruoštas ir 1871 m. liepos 23 d. caro patvirtintas papildomas planas9 (2.1.2.5 pav.; tai atsispindėjo ir 1875 m. plane – 2.1.2.6 pav.). Pagal jį minėtos teritorijos suskirstytos kvartalais (iš viso suplanuota 118 kvartalų, atskirtas mūro ir mišrus užstatymas), paskirta atoki vieta kapinėms“. ________________ 8 N. Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis..., 14 psl 9 Ten pat. (pav.) 2.1.2.5 pav. 1869 m. projektas (Miškinis 1994: 255) (pav.) 2.1.2.6 pav. 1875 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083) Kauno miesto ribų istorinė kaita atsispindi 2.1.2.7 pav. (pav.) 2.1.2.7 pav. Kauno miesto ribų kaita Kiek daugiau apie dalį, kuri galėtų būti prijungta prie dabartinės kultūros vertybės Naujamiesčio (U30) teritorijos, esančią tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio. Būtent ji apima didžiausią buvusio Karmelitų lokuso dalį. 1463 m. šį plotą karalius dovanojo miestiečiams ganykloms. Čia, prie kelio į Jiezną, stovėjo Kaunakiemio kaimas. 1510 m. kaime buvo pastatyta medinė bažnyčia. Vėliau, 1685-1700 metais, čia buvo pastatyta mūrinė Švento Kryžiaus bažnyčia, kuri kartu su aplinkinėmis žemėmis 1772 m. atiteko basiesiems karmelitams (į Kauną atvykusiems 1770 m.). XVIII a. pabaigoje karmelitai greta bažnyčios pasistato dviaukščius vienuolyno korpusus. Stambūs bažnyčios ir vienuolyno pastatai dominavo medinių kaimo pastatėlių ir daržų (XIX a. viduryje užėmusių kone visą teritoriją) aplinkoje. Kauno miesto vystymo plane, sudarytame 1843 m., buvo paimta tik dalis Karmelitų vienuolyno žemių. Net 1861 m. tikslinant planą miesto riba nubrėžta tik dabartine Karo ligoninės gatve10 (2.1.2.8 pav.). Tik 1871 m., po to, kai 1861 m. nutiesto geležinkelio dėka ėmė sparčiai vystytis pramonė ir kurtis gyventojai (jau tiesiant geležinkelį susiformavo gyvenvietė prie dab. Šiaulių gatvės – išplanavus tuomet pavadintos Moskovskaja; būklę, artimesnę faktinei, rodo (2.1.2.10 pav.)11, (9 pav.)12, (2.1.2.11 pav.)l3 pav., dėl tuometinės kartografavimo technikos dažnai tarpusavyje nesutampantys), Karmelitai buvo įjungti į 1869 m. projekte (2.1.2.5 pav.). Tuo metu prie miesto buvo prijungta likusioji Karmelitų gyvenvietės dalis, tada priklausiusi Rumšiškių valsčiui. _______________ 10 Kauno m. planas. 1861 m. (Plano kopija iš A. Miškinio archyvo.) 11 Plan goroda Kovno. 1861 g. CVAK. 61, 1, 1725. 12 Plan okrestnostei roroda Kovno. 1861 g. (Plano fotokopija iš A. Miškinio archyvo.) 13 Topografičeskij plan okrestnostei g. Kovny. 1871 g. CVKIA. 349, 18, 8038. (pav.) 2.1.2.8 pav. 1861 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083) (pav.) 2.1.2.9 pav. 1861 m. planas (kopija) (pav.) 2.1.2.10 pav. 1861 m. planas (kopija) (pav.) 2.1.2.11 pav. 1871 m. planas (kopija) Nors Karmelitai buvo suprojektuoti remiantis reguliaraus plano principais, buvo bandoma taikytis prie susiformavusių kelių, vedančių iš Petrašiūnų bei Žemųjų ir Aukštųjų Šančių (patys Karmelitai 1883 m. neoficialiai buvo laikomi Žemųjų Šančių dalimi14), tinklo; atsižvelgta ir į Girstupio upelį. Per A. Šančius ilgą laiką ėjo senasis kelias į Vilnių, kai 1861-1862 m. buvo statomas tunelis, dalis kalno buvo nukasta, į A. Šančius liko tik takas. Pats Vilniaus kelias buvo pravestas šalia Girstupio. 1869 metais pradėta įrenginėti dabartinio Vytauto prospekto, nutiesus geležinkelį tapusio itin judria gatve, važiuojamoji dalis. Lėšų, kurios buvo reikalingos nuostolių iškeliamiems gyventojams atlyginimui, stoka trukdė projekto realizavimą (tą rodo 1877 m. būklę fiksuojantis planas15 – 2.1.2.12 pav.). Tikrumoje buvo įvykdyta tik labai nedidelė projekte numatytų priemonių dalis. _____________ 14 Plan Kovenskoi gub. Kovenskogo uezda, časti imenija Novyj dvor uročišča Dolnye Šancy. 1883. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.) 15 Plan g. Kovno s okrestnostiami. 1877. CVKIA. 349, 18, 7317. (pav.) 2.1.2.12 pav. 1877 m. planas (kopija) Stengiantis priartinti projektinius siūlymus prie realaus gyvenimo, 1890 m. parengtame plane, skirtame Šančių, Žaliakalnio ir Petrakalnio (dab. Vytauto kalnas) įjungimui į miestą16, nepaisant kelių naujovių, o taip pat ir 1904 m. plane17, daugelio radikalių priemonių atsisakyta. Jau net neberodomas projektuotas gatvių tinklas tarp dab. Vytauto prospekto ir šlaitų – buvusios Girstupio gatvės atkarpos, esamuoju metu panaikintos (tuomet vadintos Vaisiniu skersgatviu -Fruktovyj pereulok) bei Šiaulių gatvės dalies (tada – Tilto skersgatvio – Mostovoi pereulok) nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės aplinkoje. Taip nepageidautini visuose carinio laikotarpio planuose skersgatviai teritorijoje tarp Vytauto pr. ir Kaunakiemio gatvės atkakliai laikosi realybėje (vėliau vadinti Bravoro ir Turbinų vardais). Jie matomi faktinę būklę parodančiuose planuose – 1883 m., 1895 m., 1903 m. (2.1.2.13 pav.18) ir net oficialiame 1904 m. plane, kuriame atsispindėjo ir kai kurie 1901 m. padaryti pakeitimai (2.1.2.14 pav.). ______________ 16 Plan Gubernskogo goroda Kovny. Plan sostavlen s celju vkliučenija v čertu goroda poselenija Šancy i mestnostei „Zelionaja gora“ i „Petrovskaja gora“. 1890. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.) 17 Plan gubernsk. goroda Kovny. izdanije Kovenskogo Gubernskogo Statističeskogo Komiteta. 1904. 18 Generalnyj plan kreposti. 1903. CVKIA. 349, 18, 7879. (pav.) 2.1.2.13 pav. 1903 m. tvirtovės planas (pav.) 2.1.2.14 pav. 1904 m. planas 1909 m. prie Šv. Kryžiaus bažnyčios buvo atidarytas turgus ir ėmė formuotis nedidelis vietinis centras. Pokyčių rajono plane tai nesukėlė. XX a. pradžioje nagrinėjamoje Karmelitų dalyje jau buvo daug gamyklų, parduotuvių, užeigų, viešbučių, kitų įstaigų, nemažas skaičius gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno darbininkai. 1917 m. vokiečių inž. L. Veiso projekte19 (2.1.2.15 pav) numatytas radikalus gatvių pertvarkymas visiškai ignoruojant ankstesnius planus, tame tarpe – bet kokį Girstupio upelio respektavimą. Arčiau šlaito esančioje dalyje vis dėlto buvo numatyta palikti daugiau senesnių gatvių. ______________ 19 Miškinis A. Urbanistinė raida... 1991. (pav.) 2.1.2.15 pav. Kauno projektinė schema. 1917 m. Inž. L. Veisas (Miškinis 1991: 21) 1923 metų Kauno miesto išplanavimo projekte20 (2.1.2.16 pav.) numatytas gatvių tinklas skiriasi tiek nuo carinių planų, tiek ir nuo Veiso plano. Kiek daugiau susiklosčiusi būklė, kaip ir ankstesniuose planuose, paliekama arčiau šlaito. ________________ 20 Miškinis A. Ten pat. (pav.) 2.1.2.16 pav. Kauno vystymo schema. 1923 m. Inž. M. Frandsenas, A. Jokimas (Miškinis 1991: 22) Tai, kad dalyje, esančioje arčiau šlaito, susiklostęs gatvių tinklas buvo gana stabilus, rodo jo gilias sąsajas su vietovės „atmintimi“. Tai liudija vaidmuo aprūpinant komunikaciją su miesto centru („Miesto galvos“ 1902 m. rašte, svarstant būtinybę praplatinti Fruktovyj skersgatvį, rašoma apie intensyvų priemiestinių gyventojų judėjimą juo nuo Petrašiūnų pusės“21). Bandymų radikaliai perplanuoti šią dalį atsisakyta net 1927 – 1929 m. ruošiant Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektą22. Tai metais planuoti ir radikalesni gatvių tinklo pataisymai, bet laikotarpyje iki II pasaulinio karo nieko esminio natūroje atlikta nebuvo. _______________ 21 I. Frik sklypo planas. Fruktovyj skersgatvio praplatinimo reikalai. 1894-1903. CVAK. 61, 3, 105; 2 ,6 ,40. 22 Kauno m. Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektas. 1927. Po 1944 metų žymiai nukentėję Karmelitų pramonės objektai buvo atstatyti, pramonė buvo vystoma toliau. Girstupio upelis, kuris dar XIX a. buvo laikomas vietovės puošmena, buvo kanalizuotas į vamzdžius. Kurį laiką dar egzistavę Bravoro ir Turbinų skersgatviai plečiant gamyklas buvo panaikinti. Uždaryta buvo ir Girstupio gatvės dalis, esanti Šiauriau Šiaulių gatvės, taip pat Šiaulių gatvės atkarpa nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės. Gerinant transporto eismo sąlygas Būgos gatvė per greta esantį kvartalą buvo pravesta į pietus. Karmelitai – tai Kauno rajonas, esantis tiek Naujamiesčio kaimynystėje, tiek dalinai sutampantis su Naujamiesčiu. Tai dalis, kuri ekspertų nuomone, turėtų būti prijungta prie šiuo metu patvirtinto Naujamiesčio urbanistikos paminklo. Pagal tarpukario duomenis Karmelitų jurisdika apėmė teritoriją kuri šiuo metu yra tarp Vytauto kalno, Nemuno. Miškų (arba Grunvaldo) gatvės ir geležinkelio stoties. Karmelitų branduolys radosi ten, kur šiuo metu yra Švento Kryžiaus bažnyčia ir buv. vienuolyno pastatas. Karmelitų, beje, taip pat ir Naujamiesčio riba dažnai nurodoma nevienodai. Taip 1935 m. V. Čižiūnas aprašydamas Naujamiesčio ribą netiesiogiai nurodo Karmelitų lokuso vietą: „Naujasis miestas, arba Naujamiestis, yra į rytus nuo senojo miesto ir sudaro dabartinį miesto centrą. Iš šiaurės ir šiaurės rytų naujojo miesto ribos eina Žaliojo kalno ir Vytauto kalno šlaitais iki Trakų gatvės, paskui Trakų gatve pasuka skersai miesto kapinių ir Vytauto prospekto Grunvaldo gatve ir išilgai žiemos uosto susiduria ties Kanto gatvės galu su senamiesčio ribomis iš pietų23“. _______________ 23 V. Čižiūnas. Vadovas po Kauną ir apylinkes. Turistams, ekskursijų vadovams ir paskiriems ekskursantams. Kaunas: Spaudos fondas, 1935, p. 67-68. Draugijos „Gabija“ 1930 m. išleistame apžvalginiame ir informaciniame leidinyje Kauno rajonų ribos nurodytos kiek kitaip. „Kauno miestas istoriniu atžvilgiu, t.y. pareinamai nuo to kaip jis plėtėsi, dalinasi į dvi neaiškiai atskiriamas dalis: Senąjį ir Naująjį miestą. Riba tarp Senojo ir Naujojo miesto eina maždaug Nemuno gatve, Seimo gatve ir toliau nuo Seimo gatvės galo tiesia linija iki Nėries upės kiek aukščiau nuo Petro Vileišio tilto, tai trikampy tarp šios linijos ir Nemuno ir Nėries upių ir būtų senasis miestas. Likusią miesto dalį sudaro Naujasis miestas. Tačiau tuo vardu paprastai vadinama tik pats miesto centras. Miesto dalis tarp geležinkelių stoties, Vytauto parko ir Karmelitų bažnyčios vadinama Karmelitais24.“ 1929 metų Kauno m. plane, J. Salėnėko parengtame25, Kauno rajonai aprašomi taip: „Naujamiestis – Birštono, Seimo, Lukšio, Ožeškienės, Kalnų, Gedimino, Miško gat., Uosto krantas;“ <...> Karmelitai – Gedimino, Miško, Karmelitų gat, Tilmanso krantas, Čiurlionies gat., Geležinkelių stoties apylinkė.“ ______________ 24 Kauno miestas. Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. Išleido Lietuvių tautinės muzikos-dainos draugija „Gabija“. Kaunas, 1930 – Vytauto Didžiojo – metai, p. 72. 25 Kauno miesto planas. Sustatė 1929 m. Kauno miesto matininkas J. Salėnėkas. P. Juozapavičius savo albume, skirtame Kaunui ir jo apylinkėms, teigia: „Dabartinė Kauno miesto dalis tarp Vytauto kalno, geležinkelio linijos, Nemuno upės ir maždaug A. Mickevičiaus bei Kęstučio gatvių seniau buvo vadinama Karmelitais26.“ Taigi, neatsiejamai su Naujamiesčiu susijusio Karmelitų rajono riba „migruoja“. Naujamiesčio istorinės raidos analizė rodo, kad teritorija, kuri vadinama Naujamiesčiu, turėtų apimti kiek didesnę teritoriją, negu yra nurodyta Naujamiesčio kultūros vertybės (U30) dosje. Tose, „papildomose dalyse“ skirtingu laiku susiformavo vertingos urbanistinės struktūros, kompleksai, pastatų grupės, kurios atspindi įvairius laikotarpius. Tikslinga padidinti kultūros vertybės „Kauno Naujamiestis“ teritoriją ir pakoreguoti apsauginės zonos ribą. 2.1.3. Naujamiesčio apžvalgos taškai Šiame skyrelyje aptariama Kauno Naujamiesčio apžvalgos taškų sistema. Pagrindiniai Naujamiesčio apžvalgos taškai – regyklos nurodytos Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje ir Kauno miesto turistiniame žemėlapyje (kur jie figūruoja kaip „gražūs vaizdai“)27. Pastarajame žemėlapyje apžvalgos taškai išsidėstę Aleksoto kalno viršuje (du) ir papėdėje, Telšių gatvės kampe (virš Savanorių prospekto), Žaliajame kalne virš laiptų, vedančių į Vaistinės skersgatvį, Radastų g. pradžioje, Vytauto parke, E. Fryko gatvės pietiniame gale. ______________ 26 Albumas: Kaunas ir jo apylinkės : (nuo seniausių laikų iki šių dienų) [Rankraštis] / Pranas Juozapavičius ; Lietuvos TSR paminklų ir kraštotyros draugija. – Kaunas, 1980. – 455 p. : iliustr. 27 Kaunas. 1 : 20000. [Miesto planas] (Miestas. Centras. Panorama. Apylinkės). – Vilnius: Briedis, 2006. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje apžvalgos taškai, įskaitant dalį paminėtų, nurodyti brėžinyje „Teritorijų matomumas“ (žr. 2.1.3.1 pav.). (pav.) 2.1.3.1 pav. Kauno centro apžvalgos taškai (Šaltinis: Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano brėžinys „Teritorijų matomumas“) Atliekant Naujamiesčio vizualinės apžvalgos natūrinius tyrimus rytinėje Aleksoto dalyje buvo identifikuotas naujas apžvalgos taškas, esantis prie Bakanausko gatvės. Iš šio taško atsiveria platus vaizdas į centro dalį, esančią tarp Karmelitų bažnyčios ir geležinkelio stoties. Žemutinėje terasoje yra puiki apžvalga nuo naujojo Čiurlionio tilto. Šiuo metu atsirado naujas apžvalgos taškas nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo. Naujamiesčio vaizdų fotofiksacija iš įvairių apžvalgos taškų pateikiama priede. Šiuo metu Naujamiesčio apžvalgos sąlygos yra geros – svarbiausios šios miesto dalies ypatybės atsiveria iš apžvalgos tašku, esančių tiek Nemuno slėnio aukštutinėje terasoje (abipus upės), tiek pačioje žemutinėje slėnio dalyje. Panaudojant apžvalgos taškų sistemą, gali būti vykdomas planuojamų statybų ir pertvarkymų vizualinis vertinimas. 2.2. Kultūros paveldo objektų, esančių Kauno Naujamiesčio teritorijoje, apžvalga Šiame skyrelyje aptariamas naujai prijungiamų Naujamiesčio dalių teritorijoje esantys kultūros paveldui reikšmingi objektai. Pradžioje pristatomos įregistruotos kultūros paveldo vertybės, o toliau kultūros paveldo požiūriu reikšmingos urbanistinės struktūros, pastatų grupės, identifikuotos papildomai istorinių šaltinių analizės pagrindu ir natūrinių stebėjimų metu. 2.2.1. Įregistruotos kultūros paveldo vertybės Naujamiesčio teritorijoje ir aplinkoje yra šios reikšmingos kultūros vertybės: Valstybinio banko rūmai (MC 1127), Pramonės ir amatų rūmai (MC 1124), Medicinos fakultetas (MC 15970), Žemės ūkio banko rūmai (MC 1126), Centrinis paštas (MC 1133), Lietuvos karininkų ramovės pastatas (MC 3772), Karo muziejus (MC 1125), Įgulos bažnyčia – šv. Petro ir Pauliaus soboras (MC 20904), Keltuvas (MC 16773). Visų Naujamiesčio ir prijungiamos teritorijos kultūros paveldo vertybių sąrašas (registro ištrauka) pateikiamas esamos būklės analizės byloje. 2.2.2. Vertingos urbanistinės struktūros Su Kauno Naujamiesčiu sietinas truputį didesnis centro teritorijos plotas, negu, kad dabar yra įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Trumpai aptarsime jas. 1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose 2. Prie Saulės gimnazijos 3. Prie Prisikėlimo bažnyčios 4. Parodos gatvėje 5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių 6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių 7. Tarp Vytauto pr., Totorių , Būgos ir Bažnyčios gatvių 8. Tarp Trakų g. ir šlaito 9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio 10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės 1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose (pav.) 2.2.2.1 pav. Savanorių prospekto šiaurės vakarinė dalis XIX a. II p. ir XX a. I p. užstatymas su keletu vėlesniu intarpų (2.2.2.1 pav.) 2. Prie Saulės gimnazijos (pav.) 2.2.2.2 pav. Teritorija prie Saulės gimnazijos (2) ir Prisikėlimo bažnyčios (3) Vyrauja XX a. I p. užstatymas (iki 1918 m.) (2.2.2.2 pav.). 3. Prie Prisikėlimo bažnyčios Užstatymas, susiformavęs pilnai 1918 – 1940 metais (2.2.2.2 pav.). 4. Parodos gatvėje (pav.) 2.2.2.3 pav. Teritorija Parodos gatvėje Užstatymas, susiformavęs iki 1940 metų. Vyrauja 1918 – 1940 metų pastatai (2.2.2.3 pav.). 5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių Vyrauja XX a II pusės pramoninės paskirties pastatai su keletu vertingu XIX a pab. ir tarpukario pramoniniais, administraciniais pastatais (2.2.2.4 pav.). Tai XIX a. II pusėje įsteigto „Marso“ fabriko kompleksas. Vėliau statyti pastatai respektuoja istoriškai susiklosčiusį charakterį. (pav.) 2.2.2.4 pav. Teritorija tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių (5), tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių (6), tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių (7), tarp Trakų g. ir šlaito (8) 6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių Užstatymas, susiformavęs pilnai 1918 – 1940 metais (2.2.2.4 pav.). Labai vertingas stilistiškai vientisas tarpukario gyvenamasis kvartalas. 7. Tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių Buvusių kapinių teritorija su istoriškai reikšmingais mečetės (statyta tarpukaryje) ir dviejų carinio laikotarpio cerkvių pastatais, su atkurtais memorialiniais paminklais, sunaikintais sovietmečiu (2.2.2.4 pav.). Vertingas tarpukario metais statytas rusų gimnazijos pastatas. 8. Tarp Trakų g. ir šlaito Teritorija, kurios užstatymas iš esmės suformuotas 1918-1940 metais (2.2.2.4 pav.). Yra keletas ankstesnio laikotarpio statinių. Užstatymas reikšmingas kaip stilistiškai vieningas tarpukario gyvenamosios „miesto vilų“ architektūros masyvas. 9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio (pav.) 2.2.2.5 pav. Teritorija tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio _________________ Kauno Naujamiesčio (unikalus objekto kodas 22149, buv. kodas U30) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Aiškinamasis raštas PATVIRTINTA: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. 05 mėn. 08 d. įsakymu Nr. ĮV-322 1. ĮVADAS Nekilnojamojo kultūros paveldo specialiojo plano rengimo pagrindas – Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-230 dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2348) Planavimo darbų programoje apibrėžtas darbo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30) išsaugojimą ir įteisinti taikomus paveldosaugos reikalavimus. Planavimo uždaviniai – nustatyti (patikslinti) Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Planavimo eiga: Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, į Kultūros vertybių registrą įrašyta 1999-10-28 (KVAD įsak. Nr. 292) suteikiant kultūros vertybės kodą U301. Vertinga Naujamiesčio teritorijoje: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai. Teritorijai 2006 metais buvo parengtas apsaugos reglamentas, tačiau jis apsiribojo tarpukario laikotarpio statiniais ir statinių kompleksais2. Reglamentas kol kas nepatvirtintas. ________________ 1 Kultūros vertybės U30 pagrindinis Dosje (1999). 2 Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu – Lietuvos Respublikos Nekilnojamosios kultūros vertybės, registro Nr. U30 – apsaugos reglamento dalis – Tarpukario laikotarpio statiniai ir statinių kompleksai, Tomas I, Tekstinė dalis, Kaunas, 2006. Kultūros vertybės teritorijos ribos nustatytos tokios: nuo Laisvės alėjos vakarinio galo riba eina Savanorių prospektu iki Telšių g. tąsos, po to pereina į Žaliakalnio šlaitą. Šlaitu šiaurės – rytų kryptimi riba eina pagal Putvinskio gatvės apstatymo buvusių posesijų ribas iki susikirtimo su Žemaičių gatve ties Kauko laiptais. Nuo Kauko laiptų riba eina Ąžuolyno kalno šlaitu iki Parodos gatvės, įjungiant į kultūros vertybės teritoriją K. Donelaičio gatvės šiaurinės pusės apstatymą. Ties Parodos gatvės gyvenamuoju namu Nr. 24 kultūros vertybės riba kerta gatvę ir eina pietų kryptimi žemutine Žaliakalnio šlaito dalimi (Vytauto parko vakarine riba) iki Laisvės al. rytiniame gale esančio įėjimo į Vytauto parką (ties Laisvės al. ir Trakų g. sankryža). Toliau riba eina pietų kryptimi Krėvos gatve iki 185 kvartalo vidurio ir ties buvusia „Neries“ gamyklos tvora pasuka vakarų kryptimi link Vytauto prospekto Nr. 58. Prospektu riba pravesta iki Karo ligoninės gatvės. Karo ligoninės gatve eina iki Kaunakiemio gatvės, toliau riba pasuka vakarų kryptimi ir eina Karaliaus Mindaugo prospektu ir S. Daukanto – Kęstučio gatvėmis eina iki miesto sienos. Toliau riba sutampa su Kauno Senamiesčio (U 15) riba. Vizualinės apsaugos zona apima: vakaruose, šiaurėje ir rytuose – šlaitus, pietryčiuose – iki geležinkelio, pietuose apima Žemutinės Fredos Nemuno pakrantę – iki sklypų ribų išsidėsčiusių paupyje. Kadangi šiuo metu greta Naujamiesčio pastebima plėtros interesų raiška, tikslinga būtų patikslinti (praplėsti) kultūros vertybės teritorijos ribas ir apsaugos zonos ribas. Tai, kad miesto centro teritorija gali sulaukti aktyvios plėtros, liudija Kauno miesto bendrajame plane išreikšta pozicija: dalis tarp Karo ligoninės gatvės ir stoties nurodyta kaip teritorija, kur gali būti mažiau apribojimų plėtrai3. Bet ar toks teiginys motyvuotas Kauno Naujamiesčio istorinių vertybių požiūriu? Taip pat Naujamiesčio gretimybėse neseniai įgyvendinti („Akropolis“) ar rengiami („Sporto rūmai“) stambūs plėtros projektai skatina imtis aktyvesnių Naujamiesčio kultūrinės vertės išsaugojimo veiksmų apibrėžiant veiklos apribojimus dabartinės Naujamiesčio teritorijos gretimybėse, motyvuotai nustatant istorinių tyrimų pagrindu organiškas tų teritorijų sąsajas su Naujamiesčiu, net patikslinant Naujamiesčio ribas. ______________ 3 Kauno m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2003, I tomas („Miesto struktūra“), p. 119. Neabejotinai su tuo susijęs ir Kauno miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo tarybos pasiūlymas praplėsti Naujamiesčio teritorijos ribas (2007 03 14 pasitarimo protokolas Nr. 55-8-2). Galimybė peržiūrėti ir patikslinti Naujamiesčio teritorijos ribas atsirado šiuo metu, kai pradėtas rengti šis – specialusis „Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (U30) teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas“. Šio specialiojo plano rengimo pagrindas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. Į-230. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-380 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. Į-285 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, 100-4208) buvo pakeistas specialiojo plano lygmuo iš vietovės į rajono lygmenį. Gauta naujai patvirtinta planavimo darbų programa (užduotis), planavimo sąlygos. Planavimo sąlygas pateikė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriai. LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. KR 12-2672/819 atsakė, kad sąlygos specialiajam planui nekeliamos. Rengiant specialųjį planą (toliau tekste – SP) vadovaujamasi pateiktomis planavimo sąlygomis, Kultūros paveldo objekto apskaitos dokumentais, turima tyrimų medžiaga, 2004-2006 m. parengtu Kauno Naujamiesčio apsaugos reglamentu, LR įstatymais bei poįstatyminiais aktais bei 2006-2007 m. atliktos esamos būklės analizės išvadomis. SP koncepcijos stadijoje parengti sprendiniai buvo apsvarstyti 2010 m. kovo 5 dieną Kultūros paveldo departamente surengtame pasitarime (posėdžio protokolas pridedamas). Nutarta specialiajame plane siūlomas Kauno Naujamiesčio teritorijos ribas pateikti svarstyti Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybai. 2010 m. birželio 23 d. Vertinimo taryba pritarė specialiojo plano rengėjų siūlomoms padidintoms Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijos riboms. Specialiojo plano koncepcijai 2010 08 25 raštu Nr. S2-2101 pritarė LR Kultūros ministerija. Patvirtinus koncepciją informacija apie specialųjį planą buvo eksponuojama Kultūros paveldo departamento tinklalapyje. Lygiagrečiai parengti SP sprendiniai, išsiųsti KPD prie KM Kauno teritoriniam padaliniui. 2010 m. lapkričio mėnesį specialusis planas buvo pateiktas derinti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kilus diskusijoms dėl vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribų sprendinių, 2010 11 30 surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo KPD Kauno teritorinio padalinio. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir Kultūros paveldo skyriaus atstovai, rengėjo atstovas – projekto vadovė Giedrė Filipavičienė. Atsižvelgiant į pasitarimo nutartį, SP sprendiniai buvo patikslinti ir pateikti derinti sąlygas išdavusioms institucijoms. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius SP projektą pateikė svarstyti VšĮ „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“. Svarstymas įvyko 2011 metų rugsėjo 21 d. Šio svarstymo išvadose keliami reikalavimai neatitiko šio SP rengimo tikslų ir uždavinių. Nutarimo, kad ribų projektas turi būti rengiamas kartu su paveldotvarkos projektu, planavimo organizatoriaus nuomone, neįmanoma realizuoti, nes prieš nustatant paveldosaugos reikalavimus, būtina patvirtinti teritorijos, kurioje galios šie reikalavimai, ribas. SP plano sprendiniai buvo vėl patikslinti, sugrįžta prie Naujamiesčio teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribų, kurios buvo nustatytos patvirtintoje SP koncepcijoje. Tokius sprendinius parėmė planavimo organizatorius – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei mokslininkai, tyrinėję Kauno naujamiesčio urbanistinę raidą (prof. Alg. Miškinis, dr. V. Petrušonis). Po ilgų diskusijų su Kauno miesto savivaldybės administracija, 2012 01 17 SP sprendiniai pristatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijai. Kolegija rekomendavo Savivaldybės administracijai skubiai suderinti parengtą Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą. 2012 metų sausio – vasario mėnesį gauti visi suderinimų raštai. 2. BENDROJI DALIS 2.1. Kauno Naujamiesčio teritorijos apibūdinimas 2.1.1. Situacija Naujamiestis – centrinė miesto dalies šerdis yra į rytus nuo Senamiesčio. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Žaliakalnio ir Karmelitų rajonais. Administracinė priklausomybė: Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Centro seniūnija, dalis Šančių seniūnijos, Kauno apskritis. 2.1.2. Istorinės raidos apžvalga Toliau pateikiama informacija apie Kauno Naujamiesčio teritorijos istorinę raidą, didesnį dėmesį skiriant greta esančioms teritorijoms, kurios galėtų būti prijungtos prie dabartinės kultūros vertybės – Naujamiesčio (U30) teritorijos. XVIII a. pabaigoje Kauno miesto teritorija buvo apribota gynybinės sienos kontūru. Į rytus plytėjo žemės ūkio naudmenų plotai, kiek toliau buvo Karmelitų vienuolynas ir Kaunakiemio kaimas. Bendras Kauno miesto vaizdas atsispindi 1796 metų tikrosios būklės plane (2.1.2.1 pav.). (pav.) 2.1.2.1 pav. 1796 m. tikrosios būklės pianas (CVKIA, 349, 18, 7104; Fotokopija iš A. Miškinio archyvo) Planuojant miesto plėtrą, įvertinant 1812 m. karo padarinius, 1821 m. buvo parengtas plano projektas (2.1.2.2 pav.). Jis nebuvo įgyvendintas; jame menkai įvertinta tikroji būklė, neatsižvelgta į esamus pastatus, beveik nenumatyta keisti gatvių tinklą4. ________________ 4 Miškinis 1994: 256. 2.1.2.2 pav. 1821 m. plano projektas (Miškinis 1994: 253) (pav.) 2.1.2.3 pav. 1843 m. tikrosios būklės planas (matininkas F. Paškovskis; CVAK 61,1, 1727; Miškinis 1994:254) XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kaunas ėmė sparčiau augti (1843 m. buvo 11188 gyventojai) bet sprendžiant iš 1843 m. tikrosios būklės plano (2.1.2.3 pav.), miesto teritorija nuo XVIII a. pabaigos buvo net sumažėjusi, o gatvių tinklas beveik nepakitęs, tik nutiestas naujas plentas į Ukmergę. 1843 m. Kauną paskelbus sukurtos naujos gubernijos centru, buvo parengtas ir 1847 m. patvirtintas miesto plano projektas (2.1.2.4 pav.). Beveik nepertvarkant anksčiau užstatytos teritorijos, Kauną numatyta plėsti į rytus tarp Nemuno vagos ir šlaitų iki Girstupio. Šis mažai tada užstatytas plotas buvo suplanuotas pagal „rusų miestų“ stačiakampį gatvių tinklą, pažymėtos trys šachmatiškai išdėstytos aikštės, visoje kompozicijoje dominavusi ir dvi naujas aikštes jungusi platesnė gatvė5. Tuščioje žemės vietoje bei prijungiamoje Karmelitų vienuolyno jurisdikos dalyje suplanuoti nauji taisyklingi kvartalai6. Jie suskirstyti į 411 sklypų, kuriuos norintys galėjo įsigyti varžytinių būdu. 1843 m. gruodžio 24 d. planas įteiktas Vyriausiajai kelių ir viešųjų pastatų valdybai Peterburge. Ten šiek tiek pataisytas. Kauno planą caras patvirtino 1847 m. vasario 21 d7. ________________ 5 Miškinis 1994: 256. 6 N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915).-Kaunas, 2001, p. 13. 7 N. Lukšionytė-Tolvaišienė. Ten pat. (pav.) 2.1.2.4 pav. 1847 m. plano projektas (CGIAL, F. 1293, ap. 166, b. 5; Miškinis 1994: 255) Plano įgyvendinimas tęsėsi porą dešimtmečių8. Perimetriškas Nikolajaus prospekto (dab. Laisvės al.) apstatymas užbaigtas tik XIX a. pabaigoje. Realus planas nebuvo toks taisyklingas, kaip projektuota, nes teko atsižvelgti į esamą miesto sodo teritoriją, privatų Kartofliškių palivarką. Karmelitų jurisdikoje pastatytas geležinkelio stoties kompleksas, likusią ploto dalį valstybės iždas atidavė miestui mainais į ganyklinę žemę. Kadangi 1847 m. nenumatytas užstatymas Žaliakalnyje ir Karmelituose, 1869 m. buvo paruoštas ir 1871 m. liepos 23 d. caro patvirtintas papildomas planas9 (2.1.2.5 pav.; tai atsispindėjo ir 1875 m. plane – 2.1.2.6 pav.). Pagal jį minėtos teritorijos suskirstytos kvartalais (iš viso suplanuota 118 kvartalų, atskirtas mūro ir mišrus užstatymas), paskirta atoki vieta kapinėms“. ______________ 8 N. Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis..., 14 psl 9 Ten pat. (pav.) 2.1.2.5 pav. 1869 m. projektas (Miškinis 1994: 255) (pav.) 2.1.2.6 pav. 1875 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083) Kauno miesto ribų istorinė kaita atsispindi 2.1.2.7 pav. (pav.) 2.1.2.7 pav. Kauno miesto ribų kaita Kiek daugiau apie dalį, kuri galėtų būti prijungta prie dabartinės kultūros vertybės Naujamiesčio (U30) teritorijos, esančią tarp Nemuno upės. Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio. Būtent ji apima didžiausią buvusio Karmelitų lokuso dalį. 1463 m. šį plotą karalius dovanojo miestiečiams ganykloms. Čia, prie kelio į Jiezną, stovėjo Kaunakiemio kaimas. 1510 m. kaime buvo pastatyta medinė bažnyčia. Vėliau, 1685-1700 metais, čia buvo pastatyta mūrinė Švento Kryžiaus bažnyčia, kuri kartu su aplinkinėmis žemėmis 1772 m. atiteko basiesiems karmelitams (į Kauną atvykusiems 1770 m.). XVIII a. pabaigoje karmelitai greta bažnyčios pasistato dviaukščius vienuolyno korpusus. Stambūs bažnyčios ir vienuolyno pastatai dominavo medinių kaimo pastatėlių ir daržų (XIX a. viduryje užėmusių kone visą teritoriją) aplinkoje. Kauno miesto vystymo plane, sudarytame 1843 m., buvo paimta tik dalis Karmelitų vienuolyno žemių. Net 1861 m. tikslinant planą miesto riba nubrėžta tik dabartine Karo ligoninės gatve10 (2.1.2.8 pav.). Tik 1871 m., po to, kai 1861 m. nutiesto geležinkelio dėka ėmė sparčiai vystytis pramonė ir kurtis gyventojai (jau tiesiant geležinkelį susiformavo gyvenvietė prie dab. Šiaulių gatvės – išplanavus tuomet pavadintos Moskovskaja; būklę, artimesnę faktinei, rodo (2.1.2.10 pav.)11, (9 pav.)12, (2.1.2.11 pav.)13 pav., dėl tuometinės kartografavimo technikos dažnai tarpusavyje nesutampantys), Karmelitai buvo įjungti į 1869 m. projekte (2.1.2.5 pav.). Tuo metu prie miesto buvo prijungta likusioji Karmelitų gyvenvietės dalis, tada priklausiusi Rumšiškių valsčiui. _____________ 10 Kauno m. planas. 1861 m. (Plano kopija iš A. Miškinio archyvo.) 11 Plan goroda Kovno. 1861 g. CVAK.61, 1, 1725. 12 Plan okrestnostei roroda Kovno. 1861 g. (Plano fotokopija iš A. Miškinio archyvo.) 13 Topografičeskij plan okrestnostei g. Kovny. 1871 g. CVKIA. 349, 18, 8038. (pav.) 2.1.2.8 pav. 1861 m. planas projektas (CVKIA, 349, 18, 8083) (pav.) 2.1.2.9 pav. 1861 m. planas (kopija) (pav.) 2.1.2.10 pav. 1861 m. planas (kopija) (pav.) 2.1.2.11 pav. 1871 m. planas (kopija) Nors Karmelitai buvo suprojektuoti remiantis reguliaraus plano principais, buvo bandoma taikytis prie susiformavusių kelių, vedančių iš Petrašiūnų bei Žemųjų ir Aukštųjų Šančių (patys Karmelitai 1883 m. neoficialiai buvo laikomi Žemųjų Šančių dalimi14), tinklo; atsižvelgta ir į Girstupio upelį. Per A. Šančius ilgą laiką ėjo senasis kelias į Vilnių, kai 1861-1862 m. buvo statomas tunelis, dalis kalno buvo nukasta, į A. Šančius liko tik takas. Pats Vilniaus kelias buvo pravestas šalia Girstupio. _______________ 14 Plan Kovenskoi gub. Kovenskogo uezda, časti imenija Novyj dvor uročišča Dolnye Šancy. 1883. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.) 1869 metais pradėta įrenginėti dabartinio Vytauto prospekto, nutiesus geležinkelį tapusio itin judria gatve, važiuojamoji dalis. Lėšų, kurios buvo reikalingos nuostolių iškeliamiems gyventojams atlyginimui, stoka trukdė projekto realizavimą (tą rodo 1877 m. būklę fiksuojantis planas15 – 2.1.2.12 pav.). Tikrumoje buvo įvykdyta tik labai nedidelė projekte numatytų priemonių dalis. _________________ 15 Plan g. Kovno s okrestnostiami. 1877. CVKIA. 349, 18, 7317. (pav.) 2.1.2.12 pav. 1877 m. planas (kopija) Stengiantis priartinti projektinius siūlymus prie realaus gyvenimo, 1890 m. parengtame plane, skirtame Šančių, Žaliakalnio ir Petrakalnio (dab. Vytauto kalnas) įjungimui į miestą16, nepaisant kelių naujovių, o taip pat ir 1904 m. plane17, daugelio radikalių priemonių atsisakyta. Jau net neberodomas projektuotas gatvių tinklas tarp dab. Vytauto prospekto ir šlaitų – buvusios Girstupio gatvės atkarpos, esamuoju metu panaikintos (tuomet vadintos Vaisiniu skersgatviu -Fruktovyj pereulok) bei Šiaulių gatvės dalies (tada – Tilto skersgatvio – Mostovoi pereulok) nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės aplinkoje. Taip nepageidautini visuose carinio laikotarpio planuose skersgatviai teritorijoje tarp Vytauto pr. ir Kaunakiemio gatvės atkakliai laikosi realybėje (vėliau vadinti Bravoro ir Turbinų vardais). Jie matomi faktinę būklę parodančiuose planuose – 1883 m., 1895 m., 1903 m.18 (2.1.2.13 pav.) ir net oficialiame 1904 m. plane, kuriame atsispindėjo ir kai kurie 1901 m. padaryti pakeitimai (2.1.2.14 pav.). ______________ 16 Plan Gubernskogo goroda Kovny. Plan sostavlen s celju vkliučenija v čertu goroda poselenija Šancy i mestnostei „Zelionaja gora“ i „Petrovskaja gora“. 1890. (Plano fotokopija iš J. Okso archyvo.) 17 Plan gubernsk. goroda Kovny. izdanije Kovenskogo Gubernskogo Statističeskogo Komiteta. 1904. 18 Generalnyj plan kreposti. 1903. CVKIA. 349, 18, 7879. (pav.) 2.1.2.13 pav. 1903 m. tvirtovės planas (pav.) 2.1.2.14 pav. 1904 m. planas 1909 m. prie Šv. Kryžiaus bažnyčios buvo atidarytas turgus ir ėmė formuotis nedidelis vietinis centras. Pokyčių rajono plane tai nesukėlė. XX a. pradžioje nagrinėjamoje Karmelitų dalyje jau buvo daug gamyklų, parduotuvių, užeigų, viešbučių, kitų įstaigų, nemažas skaičius gyvenamųjų namų, kuriuose gyveno darbininkai. 1917 m. vokiečių inž. L. Veiso projekte19 (2.1.2.15 pav) numatytas radikalus gatvių pertvarkymas visiškai ignoruojant ankstesnius planus, tame tarpe – bet kokį Girstupio upelio respektavimą. Arčiau šlaito esančioje dalyje vis dėlto buvo numatyta palikti daugiau senesnių gatvių. ________________ 19 Miškinis A. Urbanistinė raida... 1991. (pav.) 2.1.2.15 pav. Kauno projektinė schema. 1917 m. Inž. L. Veisas (Miškinis 1991: 21) 1923 metų Kauno miesto išplanavimo projekte20 (2.1.2.16 pav.) numatytas gatvių tinklas skiriasi tiek nuo carinių planų, tiek ir nuo Veiso plano. Kiek daugiau susiklosčiusi būklė, kaip ir ankstesniuose planuose, paliekama arčiau šlaito. _____________ 20 Miškinis A. Ten pat. (pav.) 2.1.2.16 pav. Kauno vystymo schema. 1923 m. Inž. M. Frandsenas, A. Jokimas (Miškinis 1991: 22) Tai, kad dalyje, esančioje arčiau šlaito, susiklostęs gatvių tinklas buvo gana stabilus, rodo jo gilias sąsajas su vietovės „atmintimi“. Tai liudija vaidmuo aprūpinant komunikaciją su miesto centru („Miesto galvos“ 1902 m. rašte, svarstant būtinybę praplatinti Fruktovyj skersgatvį, rašoma apie intensyvų priemiestinių gyventojų judėjimą juo nuo Petrašiūnų pusės“21). Bandymų radikaliai perplanuoti šią dalį atsisakyta net 1927 – 1929 m. ruošiant Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektą22. Tai metais planuoti ir radikalesni gatvių tinklo pataisymai, bet laikotarpyje iki II pasaulinio karo nieko esminio natūroje atlikta nebuvo. _______________ 21 I. Frik sklypo planas. Fruktovyj skersgatvio praplatinimo reikalai. 1894-1903. CVAK. 61, 3, 105; 2 ,6 ,40. 22 Kauno m. Karmelitų ir Uosto rajono gatvių reguliavimo projektas. 1927. Po 1944 metų žymiai nukentėję Karmelitų pramonės objektai buvo atstatyti, pramonė buvo vystoma toliau. Girstupio upelis, kuris dar XIX a. buvo laikomas vietovės puošmena, buvo kanalizuotas į vamzdžius. Kurį laiką dar egzistavę Bravoro ir Turbinų skersgatviai plečiant gamyklas buvo panaikinti. Uždaryta buvo ir Girstupio gatvės dalis, esanti Siauriau Šiaulių gatvės, taip pat Šiaulių gatvės atkarpa nuo Vytauto pr. iki Girstupio gatvės. Gerinant transporto eismo sąlygas Būgos gatvė per greta esantį kvartalą buvo pravesta į pietus. Karmelitai – tai Kauno rajonas, esantis tiek Naujamiesčio kaimynystėje, tiek dalinai sutampantis su Naujamiesčiu. Tai dalis, kuri ekspertų nuomone, turėtų būti prijungta prie šiuo metu patvirtinto Naujamiesčio urbanistikos paminklo. Pagal tarpukario duomenis Karmelitų jurisdika apėmė teritoriją kuri šiuo metu yra tarp Vytauto kalno, Nemuno, Miškų (arba Grunvaldo) gatvės ir geležinkelio stoties. Karmelitų branduolys radosi ten, kur šiuo metu yra Švento Kryžiaus bažnyčia ir buv. vienuolyno pastatas. Karmelitų, beje, taip pat ir Naujamiesčio riba dažnai nurodoma nevienodai. Taip 1935 m. V. Čižiūnas aprašydamas Naujamiesčio ribą netiesiogiai nurodo Karmelitų lokuso vietą: „Naujasis miestas, arba Naujamiestis, yra į rytus nuo senojo miesto ir sudaro dabartinį miesto centrą. Iš šiaurės ir šiaurės rytų naujojo miesto ribos eina Žaliojo kalno ir Vytauto kalno šlaitais iki Trakų gatvės, paskui Trakų gatve pasuka skersai miesto kapinių ir Vytauto prospekto Grunvaldo gatve ir išilgai žiemos uosto susiduria ties Kanto gatvės galu su senamiesčio ribomis iš pietų23“. Draugijos „Gabija“ 1930 m. išleistame apžvalginiame ir informaciniame leidinyje Kauno rajonų ribos nurodytos kiek kitaip. „Kauno miestas istoriniu atžvilgiu, t.y. pareinamai nuo to kaip jis plėtėsi, dalinasi į dvi neaiškiai atskiriamas dalis: Senąjį ir Naująjį miestą. Riba tarp Senojo ir Naujojo miesto eina maždaug Nemuno gatve, Seimo gatve ir toliau nuo Seimo gatvės galo tiesia linija iki Nėries upės kiek aukščiau nuo Petro Vileišio tilto, tai trikampy tarp šios linijos ir Nemuno ir Nėries upių ir būtų senasis miestas. Likusią miesto dalį sudaro Naujasis miestas. Tačiau tuo vardu paprastai vadinama tik pats miesto centras. Miesto dalis tarp geležinkelių stoties, Vytauto parko ir Karmelitų bažnyčios vadinama Karmelitais24.“ 1929 metų Kauno m. plane, J. Salėnėko parengtame25, Kauno rajonai aprašomi taip: „Naujamiestis – Birštono, Seimo, Lukšio, Ožeškienės, Kalnų, Gedimino, Miško gat., Uosto krantas;“ <...> Karmelitai – Gedimino, Miško, Karmelitų gat, Tilmanso krantas, Čiurlionies gat., Geležinkelių stoties apylinkė.“ P. Juozapavičius savo albume, skirtame Kaunui ir jo apylinkėms, teigia: „Dabartinė Kauno miesto dalis tarp Vytauto kalno, geležinkelio linijos, Nemuno upės ir maždaug A. Mickevičiaus bei Kęstučio gatvių seniau buvo vadinama Karmelitais26.“ Taigi, neatsiejamai su Naujamiesčiu susijusio Karmelitų rajono riba „migruoja“. _______________ 23 V. Čižiūnas. Vadovas po Kauną ir apylinkes. Turistams, ekskursijų vadovams ir paskiriems ekskursantams. Kaunas: Spaudos fondas, 1935, p. 67-68. 24 Kauno miestas. Apžvalginis ir informacinis leidinys Kauno miesto 900 m. sukaktuvėms paminėti. Išleido Lietuvių tautinės muzikos-dainos draugija „Gabija“. Kaunas, 1930 – Vytauto Didžiojo – metai, p. 72. 25 Kauno miesto planas. Sustatė 1929 m. Kauno miesto matininkas J. Salėnėkas. 26 Albumas: Kaunas ir jo apylinkės: (nuo seniausių laikų iki šių dienų) [Rankraštis] / Pranas Juozapavičius; Lietuvos TSR paminklų ir kraštotyros draugija. – Kaunas, 1980. – 455 p.: iliustr. Naujamiesčio istorinės raidos analizė rodo, kad teritorija, kuri vadinama Naujamiesčiu, turėtų apimti kiek didesnę teritoriją, negu yra nurodyta Naujamiesčio kultūros vertybės (U30) dosje. Tose, „papildomose dalyse“ skirtingu laiku susiformavo vertingos urbanistinės struktūros, kompleksai, pastatų grupės, kurios atspindi įvairius laikotarpius. Tikslinga padidinti kultūros vertybės „Kauno Naujamiestis“ teritoriją ir pakoreguoti apsauginės zonos ribą. 2.1.3. Naujamiesčio apžvalgos taškai Šiame skyrelyje aptariama Kauno Naujamiesčio apžvalgos taškų sistema. Pagrindiniai Naujamiesčio apžvalgos taškai – regyklos nurodytos Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje ir Kauno miesto turistiniame žemėlapyje (kur jie figūruoja kaip „gražūs vaizdai“)27. Pastarajame žemėlapyje apžvalgos taškai išsidėstę Aleksoto kalno viršuje (du) ir papėdėje, Telšių gatvės kampe (virš Savanorių prospekto), Žaliajame kalne virš laiptų, vedančių į Vaistinės skersgatvį, Radastų g. pradžioje, Vytauto parke, E. Fryko gatvės pietiniame gale. ________________ 27 Kaunas. 1 : 20000. [Miesto planas] (Miestas. Centras. Panorama. Apylinkės). – Vilnius: Briedis, 2006. Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano medžiagoje apžvalgos taškai, įskaitant dalį paminėtų, nurodyti brėžinyje „Teritorijų matomumas“ (žr. 2.1.3.1 pav.). (pav.) 2.1.3.1 pav. Kauno centro apžvalgos taškai (Šaltinis: Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano brėžinys „Teritorijų matomumas“) Atliekant Naujamiesčio vizualinės apžvalgos natūrinius tyrimus rytinėje Aleksoto dalyje buvo identifikuotas naujas apžvalgos taškas, esantis prie Bakanausko gatvės. Iš šio taško atsiveria platus vaizdas į centro dalį, esančią tarp Karmelitų bažnyčios ir geležinkelio stoties. Žemutinėje terasoje yra puiki apžvalga nuo naujojo Čiurlionio tilto. Šiuo metu atsirado naujas apžvalgos taškas nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo. Naujamiesčio vaizdų fotofiksacija iš įvairių apžvalgos taškų pateikiama priede. Šiuo metu Naujamiesčio apžvalgos sąlygos yra geros – svarbiausios šios miesto dalies ypatybės atsiveria iš apžvalgos taškų, esančių tiek Nemuno slėnio aukštutinėje terasoje (abipus upės), tiek pačioje žemutinėje slėnio dalyje. Panaudojant apžvalgos taškų sistemą, gali būti vykdomas planuojamų statybų ir pertvarkymų vizualinis vertinimas. 2.2. Kultūros paveldo objektų, esančių Kauno Naujamiesčio teritorijoje, apžvalga Šiame skyrelyje aptariamas naujai prijungiamų Naujamiesčio dalių teritorijoje esantys kultūros paveldui reikšmingi objektai. Pradžioje pristatomos įregistruotos kultūros paveldo vertybės, o toliau kultūros paveldo požiūriu reikšmingos urbanistinės struktūros, pastatų grupės, identifikuotos papildomai istorinių šaltinių analizės pagrindu ir natūrinių stebėjimų metu. 2.2.1. Įregistruotos kultūros paveldo vertybės Naujamiesčio teritorijoje ir aplinkoje yra šios reikšmingos kultūros vertybės: Valstybinio banko rūmai (MC 1127), Pramonės ir amatų rūmai (MC 1124), Medicinos fakultetas (MC 15970), Žemės ūkio banko rūmai (MC 1126), Centrinis paštas (MC 1133), Lietuvos karininkų ramovės pastatas (MC 3772), Karo muziejus (MC 1125), Įgulos bažnyčia – šv. Petro ir Pauliaus soboras (MC 20904), Keltuvas (MC 16773). Visų Naujamiesčio ir prijungiamos teritorijos kultūros paveldo vertybių sąrašas (registro ištrauka) pateikiamas esamos būklės analizės byloje. 2.2.2.Vertingos urbanistinės struktūros Su Kauno Naujamiesčiu sietinas truputį didesnis centro teritorijos plotas, negu, kad dabar yra įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Trumpai aptarsime jas. 1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose 2. Prie Saulės gimnazijos 3. Prie Prisikėlimo bažnyčios 4. Parodos gatvėje 5. Tarp Vytauto pr., Krėvos ir Totorių gatvių 6. Tarp Trakų, Totorių ir Krėvos gatvių 7. Tarp Vytauto pr., Totorių, Būgos ir Bažnyčios gatvių 8. Tarp Trakų g. ir šlaito 9. Tarp Nemuno upės, Karo ligoninės g., Bažnyčios g., šlaito, geležinkelio 10. Tarp I. Kanto g., Kęstučio g., Daukanto g., Nemuno upės 1. Savanorių prospekto šiaurės vakaruose (pav.) 2.2.2.1 pav. Savanorių prospekto šiaurės vakarinė dalis XIX a. II p. ir XX a. I p. užstatymas su keletu vėlesniu intarpų (2.2.2.1 pav.) 2. Prie Saulės gimnazijos (pav.) 2.2.2.2 pav. Ter …