LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO IR LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 30 d. Nr. XI-973 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Kauno medicinos universiteto senato ir Lietuvos veterinarijos akademijos senato 2010 m. balandžio 22 d. sprendimus, n u t a r i a : 1 straipsnis. Reorganizuoti Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu. 2 straipsnis. Patvirtinti Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašą (1 priedėlis). 3 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutą (2 priedėlis). 4 straipsnis. Pertvarkyti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 5 straipsnis. Įpareigoti atsakingus reorganizuotų juridinių asmenų atstovus Juridinių asmenų registre įregistruoti reorganizuotų aukštųjų mokyklų ir naujojo juridinio asmens Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenis ar jų pakeitimus. 6 straipsnis. Šiuo nutarimu patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutas įsigalioja nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. 7 straipsnis. Pripažinti netekusiais galios nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos: 1) Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. IX-1180 „Dėl Kauno medicinos universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 109-4815); 2) Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. IX-2265 „Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 95-3479). Seimo Pirmininkė                                                                            Irena Degutienė _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XI-973 1 priedėlis KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO IR LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS REORGANIZAVIMO SUJUNGIMO Į LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETĄ BŪDU SĄLYGŲ APRAŠAS 1. Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašas nustato reorganizuojamų įstaigų – Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos – reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu tvarką. 2. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.95, 2.96, 2.97 straipsniais, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 4 straipsniu. 3. Duomenys apie reorganizuojamus juridinius asmenis: 3.1. Kauno medicinos universitetas: 3.1.1. pavadinimas – Kauno medicinos universitetas; 3.1.2. teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga; 3.1.3. buveinė – Kaunas, A. Mickevičiaus g. 9; 3.1.4. juridinio asmens kodas – 111951683; 3.1.5. pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – LT119516811; 3.1.6. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre (valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Įregistravimo data – 1998 m. rugsėjo 24 d.; 3.2. Lietuvos veterinarijos akademija: 3.2.1. pavadinimas – Lietuvos veterinarijos akademija; 3.2.2. teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga; 3.2.3. buveinė – Kaunas, Tilžės g. 18; 3.2.4. juridinio asmens kodas – 111950777; 3.2.5. pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – LT119507716; 3.2.6. duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre (valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Įregistravimo data – 1997 m. rugsėjo 24 d. 4. Reorganizavimo būdas – reorganizuojamų juridinių asmenų – Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos – sujungimas. Pasibaigiantys juridiniai asmenys – reorganizuojamos įstaigos: Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija. 5. Tęsiantis veiklą po reorganizavimo juridinis asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos teises ir pareigas perima Lietuvos sveikatos mokslų universitetas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. 6. Reorganizavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) (Žin., 2009, Nr. 54-2140) įvardyta mokslo ir studijų misija, aukštųjų mokyklų reorganizavimą reglamentuojančiais Mokslo studijų įstatymo 31 ir 32 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta universitetų autonomija. 7. Per tris mėnesius po reorganizavimo pabaigos Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka sudaromi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdymo organai. Šiuo laikotarpiu valdymo įgaliojimai bendru reorganizuojamų aukštųjų mokyklų senatų sutarimu suteikiami vienai iš reorganizuojamų įstaigų. 8. Reorganizavimo tikslas – sutelkti ir racionaliau naudoti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir didinti jų tarptautiškumą, skatinti tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtrą, integruojant studijas, mokslą ir klinikinę praktiką. 9. Reorganizavimo metu papildomų teisių valdymo ir kitiems organams nesuteikiama. 10. Iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. jungtinė komisija, sudaryta iš reorganizavime dalyvaujančių įstaigų atstovų, inventorizuoja Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos turtą ir atsiskaitymus, parengia teisės aktų projektus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos patikėjimo teise valdomo, naudojamo ir disponuojamo turto perdavimo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise arba nuosavybės teise. 11. Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 (Žin., 2001, Nr. 3-48; 2003, Nr. 13-504), nustatyta tvarka pagal 2010 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos duomenis Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, teisės ir prievolės perduodami po reorganizavimo įkuriamam Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. 12. Antspaudai su Lietuvos valstybės herbu, kuriais disponuoja Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, po to, kai pasirašomi turto ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktai, teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami (atsakingas asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius arba jo įgaliotas asmuo). 13. Reorganizuojant Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas, taip pat įgyvendinamų ir numatomų įgyvendinti projektų sutartyse ir paraiškose nustatytų sąlygų vykdymas. 14. Po reorganizavimo numatomi šie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos tikslai: 14.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę; 14.2. darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais; 14.3. bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą; 14.4. ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje. 15. Po reorganizavimo numatomi šie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veiklos uždaviniai: 15.1. rengti biomedicinos ir kitų sričių specialistus ir mokslininkus; 15.2. vykdyti mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus; 15.3. teikti sveikatos priežiūros paslaugas; 15.4. teikti gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas; 15.5. tobulinti specialistus vykdant jų tęstinį mokymą ir juos perkvalifikuoti; 15.6. rengti ir leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus; 15.7. plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse. 16. Po reorganizavimo numatomos šios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto funkcijos: 16.1. organizuoti ir vykdyti studijas; 16.2. teikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas; 16.3. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus; 16.4. kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą; 16.5. puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 17. Reorganizuojamų juridinių asmenų turtas: 17.1. Kauno medicinos universiteto turtas 2010 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus): 17.1.1. ilgalaikis materialusis turtas – 110 733,3 tūkst. litų; 17.1.2. ilgalaikis nematerialusis turtas – 2 027,2 tūkst. litų; 17.1.3. trumpalaikis materialusis turtas – 9 290,5 tūkst. litų; 17.1.4. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2010 metais skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (Žin., 2010, Nr. 11-525): 17.1.4.1. Biomedicinos srities aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimo ir mokslo plėtojimo programos (programos kodas – 01 01) lėšos – 40 737 tūkst. litų; 17.1.4.2. Studentų rėmimo programos (programos kodas – 01 02) lėšos – 15 690 tūkst. litų; 17.1.4.3. Specialiosios studijų ir mokslo plėtojimo programos (programos kodas – 01 88) lėšos – 32 630 tūkst. litų; 17.2. Lietuvos veterinarijos akademijos turtas 2010 m. sausio 1 d. (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus): 17.2.1. ilgalaikis materialusis turtas – 66 247,4 tūkst. litų; 17.2.2. ilgalaikis nematerialusis turtas – 635,3 tūkst. litų; 17.2.3. trumpalaikis materialusis turtas – 4 172,9 tūkst. litų; 17.2.4. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, 2010 metais skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (Žin., 2010, Nr. 11-525): 17.2.4.1. Aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimo gyvulininkystei ir veterinarijai programos (programos kodas – 01 01) lėšos – 11 761 tūkst. litų; 17.2.4.2. Studentų rėmimo ir jų kreditavimo sistemos plėtojimo programos (programos kodas – 01 02) lėšos – 1 467 tūkst. litų; 17.2.4.3. Specialiosios studijų ir mokslo plėtojimo programos (programos kodas – 01 88) lėšos – 4 885 tūkst. litų. 18. 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyti Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos asignavimai įtraukiami į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (naujojo asignavimų valdytojo) asignavimus. 19. Po reorganizavimo veiksiančios įstaigos struktūra nurodyta priede. _________________ Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo sujungimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą būdu sąlygų aprašo priedas LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STRUKTŪRA Universiteto taryba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Praktinio mokymo ir bandymų centras Senatas Studentų atstovybė Rektorius Administraciniai padaliniai (skyriai, tarnybos, centrai) Medicinos akademija Veterinarijos akademija Medicinos fakultetas Veterinarijos fakultetas Odontologijos fakultetas Gyvulininkystės technologijos fakultetas Farmacijos fakultetas Gyvulininkystės institutas Slaugos fakultetas Veterinarijos institutas Visuomenės sveikatos fakultetas Biomedicininių tyrimų institutas Endokrinologijos institutas Kardiologijos institutas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XI-973 2 priedėlis LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO S T A T U T A S Lietuvos sveikatos mokslų universitetas įkurtas sujungiant bendrą istorinį paveldą turinčius Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos veterinarijos akademiją. Šių aukštųjų mokyklų ištakos – 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigti Aukštieji kursai, 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą, o 1940 m. – į Kauno universitetą. Iš Medicinos fakulteto Veterinarijos skyriaus 1936 m. įsteigta Veterinarijos akademija Kaune. 1950 m. reorganizavus Kauno universitetą, iš Medicinos fakulteto įkurtas Kauno medicinos institutas, 1989 m. pavadintas Kauno medicinos akademija, o 1998 m. – Kauno medicinos universitetu. I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PIRMASIS SKIRSNIS UNIVERSITETO STATUSAS 1. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, anglų kalba – Lithuanian University of Health Sciences. Universiteto buveinės adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas. 2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. 3. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas). 4. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas. 5. Pagrindinė Universiteto misija – kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją, gerovę ir ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę; šia savo veikla skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę, neatsižvelgiant į darbuotojų, studentų ir klausytojų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę. 6. Universiteto tikslai: 1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę; 2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus, vykdyti įvairiapusę praktinę veiklą, mokslo ir kitose srityse bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais; 3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą; 4) ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje. 7. Svarbiausi Universiteto uždaviniai: 1) rengti biomedicinos ir kitų sričių specialistus ir mokslininkus; 2) atlikti mokslinius tyrimus ir taikyti mokslinių tyrimų rezultatus; 3) dalyvauti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; 4) teikti gyvūnų auginimo, veislininkystės, gyvūninės produkcijos gamybos, ligų profilaktikos, gydymo ir maisto saugos paslaugas; 5) tobulinti specialistus vykdant jų tęstinį mokymą ir juos perkvalifikuoti; 6) rengti ir leisti vadovėlius, monografijas, mokymo knygas, mokslo žurnalus ir kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus; 7) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse. 8. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys – studijos, mokslinė veikla, dalyvavimas teikiant žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros paslaugas. Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, atlieka mokslinius tyrimus, eksperimentinę (socialinę) plėtrą ir taiko mokslinių tyrimų bei eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas. 9. Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys – aukštasis universitetinis mokslas, mokslinių tyrimų ir taikomoji veikla, dalyvavimas žmonių sveikatos priežiūroje ir socialinis darbas, veterinarinė veikla ir gyvulininkystė. Universitetas gali vykdyti ir kitas veiklas, reikalingas Universiteto misijai, tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. 10. Svarbiausi Universiteto veiklos principai – studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros vienovė, akademinė laisvė ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir šis Universiteto statutas (toliau – Statutas). Universitete mokslas yra grindžiamas šiais principais: 1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės; 2) akademinės etikos; 3) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo; 4) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą; 5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus; 6) sąžiningos konkurencijos; 7) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo; 8) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje. 11. Universitete studijos yra grindžiamos šiais principais: 1) akademinės laisvės ir autonomijos; 2) atvirumo ir atsakomybės visuomenei; 3) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo; 4) studentų asmeninio suinteresuotumo; 5) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą; 6) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos; 7) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos; 8) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis; 9) nuolatinio mokymosi siekio; 10) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą. 12. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai turi lygias teises, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę. 13. Universitete: 1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatos; 2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai; 3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje, sportinėje ir meninėje veikloje; 4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė. ANTRASIS SKIRSNIS UNIVERSITETO AUTONOMIJA, TEISĖS, ATSKAITOMYBĖ IR AKADEMINĖS LAISVĖS 14. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui. 15. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), gavusi Universiteto tarybos sutikimą. Jeigu Universiteto taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. 16. Universitetas turi teisę: 1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas; 2) nustatyti studijų tvarką; 3) nustatyti studijų kainą Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka; 4) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas; 5) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines ir konsultacines paslaugas; 6) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 7) laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką; 8) priimti ir šalinti studentus ir klausytojus šio statuto nustatyta tvarka; 9) iš savo ar rėmėjų lėšų skirti stipendijas studentams; 10) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas; 11) Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti; 12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais; 13) teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti; verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais; 14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 17. Universitetas gali studijų, mokslo ir kitais tikslais sudaryti bendradarbiavimo ir kitokias sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų šalių užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis, jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines. 18. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata – akademinė laisvė, kuria dėstytojai, mokslo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir studentai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei šio statuto ir kuri garantuoja: 1) lygias teises pagal turimą kvalifikaciją ir pasirengimą dalyvauti konkursuose dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, tautybę, politinius ir religinius įsitikinimus; 2) pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę; 3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už įsitikinimus ir mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių įsitikinimų; 4) dėstytojų, mokslo darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų ir studentų teisę šio statuto nustatyta tvarka dalyvauti Universiteto savivaldoje. 19. Universitetas privalo: 1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą bei lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus; 3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemai valdyti ir stebėti; 4) teikti studentams karjeros konsultacijas; 5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. II SKYRIUS UNIVERSITETO VALDYMAS 20. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Universiteto tarybą (toliau – Taryba) ir Universiteto senatą (toliau – Senatas), taip pat vienasmenį valdymo organą – Universiteto rektorių (toliau – rektorius). 21. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais. PIRMASIS SKIRSNIS TARYBA 22. Taryba yra Universiteto valdymo organas. 23. Taryba: 1) tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą; 2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti statutą ir jo pakeitimus; 3) rektoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrą ir jos pertvarkos planus; 4) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; 5) nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; 6) renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių; 7) nustato Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 9) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę; 10) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 11) gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 12) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina, kaip veikla atitinka strateginį planą, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Universiteto veiklos kokybei; 13) užtikrina Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju ir kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus; 14) rūpinasi parama Universitetui; 15) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui; 16) rengia savo veiklos metinę ataskaitą ir kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos ją pateikia Seimui; 17) atlieka šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. 24. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka: 1) vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė daugiau kaip pusės visų jos balsų dauguma; 2) tris narius (ne mažiau kaip po vieną iš kiekvienos Universiteto akademijos) renka Universitete dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų išrinkti atstovai (rinkikai). Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, Universitete pareigas užimantys konkurso būdu, atstovus renka Universiteto padaliniuose. Vienas atstovas (rinkikas) renkamas iš penkių dėstytojų arba mokslo darbuotojų. Tarybos narys išrenkamas didesne kaip pusės susirinkime dalyvaujančių atstovų (rinkikų) balsų dauguma. Keliems kandidatams gavus vienodą balsų skaičių arba nė vienam kandidatui nesurinkus balsų daugumos organizuojami pakartotiniai rinkimai. Per pakartotinius rinkimus išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų; 3) vieną narį renka administracijos ir kiti darbuotojai jų atstovų susirinkime didesne kaip pusės jame dalyvaujančių jų atstovų balsų dauguma. Atstovai renkami laikantis proporcingo atstovavimo principo, vieną atstovą renkant iš penkių administracijos ir kitų darbuotojų; 4) vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu; 5) kitus penkis narius siūlo fiziniai ir juridiniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams, – šiuos Tarybos narius Aukštojo mokslo tarybos teikimu skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgęs į Universiteto tarybos nuomonę. 25. Tarybos nariu turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės. 26. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 27. Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai sudarytos Tarybos sudėtį. 28. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas. 29. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas ar studentas. 30. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. 31. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius. 32. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento ar šio statuto 28 punkte nurodytą įsipareigojimą arba jo nepasirašo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį. 33. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir kai Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme nurodytą įsipareigojimą. 34. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų gali būti mokama išmoka, kurios dydį kiekvienais metais nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto pasiektus rezultatus. 35. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius. ANTRASIS SKIRSNIS SENATAS 36. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas. 37. Senatas: 1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės ir socialinės plėtros bei kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo veiklos kokybę ir lygį; 2) nustato studijų tvarką, tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles; 3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 5) 2/3 Senato narių pritarimu šaukia Universiteto akademinės bendruomenės konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Konferencija laikoma teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip pusė delegatų, išrinktų Senato nustatyta tvarka. Apie sprendimą šaukti tokią konferenciją Senatas informuoja akademinę bendruomenę Universiteto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas; 6) fakulteto ar mokslo instituto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, teikia Universiteto garbės ir kitus vardus; 7) rektoriaus teikimu tvirtina akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į mokslo instituto tarybas; 8) rektoriaus teikimu renka fakultetų dekanus, mokslo institutų direktorius, katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus. Šių renkamų vadovų kadencijos trukmė – 5 metai; 9) išklauso rektoriaus teikiamą metinę Universiteto veiklos ataskaitą; 10) priima sprendimus dėl neeilinės dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacijos; 11) tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių metines ataskaitas; 12) svarsto ir tvirtina Universiteto struktūrinių padalinių nuostatus ir akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus, nustato studentų priėmimo sąlygas; 13) steigia ir tvirtina mokslo, studijų ir kitus Universiteto fondus, nustato jų sudarymo ir naudojimo tvarką; 14) sudaro nuolatines Senato studijų, mokslo, teisės, etikos ir kitas komisijas, taip pat laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas; 15) atlieka kitas teisės aktų ir šio statuto nustatytas funkcijas. 38. Senatas sudaromas 5 metams iš 49 mokslininkų, administracijos narių ir studentų. 39. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai. Senate turi būti 10 studentų skiriamų atstovų. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė. Senate turi būti 21 profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis asmuo. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų Senate turi būti 15. Senate yra 3 Senato nariai pagal pareigas. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Kancleriai tampa Senato nariais po jų patvirtinimo Senate. 40. Renkamus Senato narius pagal paritetą sudaro darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra pedagoginė, darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra mokslinė, ir darbuotojai, kurių pagrindinė veikla yra žmogaus ar gyvūno sveikatos priežiūra. Juos renka mokslo laipsnius turintys darbuotojai atitinkamos pagrindinės veiklos darbuotojų susirinkimuose, kuriuos šaukia Senato pirmininkas (jo dar neišrinkus – rektorius). 41. Jeigu Senato narys netinkamai atlieka Senato darbo reglamente nustatytas pareigas, Senato pirmininkas turi teisę prašyti Senatą atšaukti šį narį. Senato narys atšaukiamas 2/3 visų Senato narių balsų. Nauji nariai renkami iki Senato kadencijos pabaigos. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas Senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius. 42. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, Senato pirmininko pavaduotoją ir Senato sekretorių. Keliems kandidatams surinkus vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininko pavaduotojo ir Senato sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas. Senato pirmininku negali būti rektorius. 43. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo reikalavimo įteikimo Senato pirmininkui dienos. 44. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių ir už nutarimą balsuoja paprasta dauguma dalyvaujančiųjų. Rinkdami (tvirtindami) Universiteto ir jo padalinių vadovus ir asmenis etatinėms pareigoms eiti, Senato nariai balsuoja slaptai. Asmuo išrenkamas (patvirtinamas) pusės Senato narių balsų dauguma, atšaukiamas 2/3 posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato kitos jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. 45. Jeigu rektorius nesutinka su Senato nutarimu, jis raštu paaiškina nesutikimo priežastis ir teikia Senatui klausimą svarstyti pakartotinai. Pakartotinai Senato 2/3 visų narių balsų dauguma priimtas nutarimas įsigalioja Senato darbo reglamento nustatyta tvarka. 46. Apie Senato nutarimus Universiteto akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto tinklalapyje ir kitais Senato nustatytais būdais. 47. Senatas kartą per metus, per paskutinius du mokslo metų mėnesius, už savo veiklą atsiskaito Universiteto bendruomenei. TREČIASIS SKIRSNIS REKTORIUS 48. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. 49. Rektorius: 1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą; 2) leidžia įsakymus, privalomus Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams; 3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus; 4) dekanų teikimu priima ir šalina studentus ir klausytojus Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų teisės aktų, šio statuto ir Studijų reglamento nustatyta tvarka; 5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais; 7) kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 8) kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos supažindina Senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai Universiteto metinę veiklos ataskaitą; 9) kasmet per tris mėnesius nuo Universiteto finansinių metų pabaigos teikia Tarybai tvirtinti strateginius Universiteto veiklos ir struktūros pertvarkos planus; 10) teikia Senatui 5 metų kadencijai tvirtinti akademijų kanclerius, Universiteto prorektorius, narius, skiriamus į Universiteto mokslo institutų tarybas, ir rinkti fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, klinikų ir institutų vadovus, mokslo institutų direktorius. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerių įgaliojimai; 11) dekanų teikimu skiria fakultetų prodekanus; 12) nustato prorektorių ir kanclerių funkcijas ir įgaliojimus; 13) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja; 14) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 15) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas. 50. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia Taryba. 51. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą. 52. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties. 53. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo. 54. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, rektoriui Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas rektoriaus emerito statusas. 55. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų. 56. Rektorius dalies savo funkcijų vykdymą įsakymu gali perduoti akademijų kancleriams ir prorektoriams. Kancleriams ir prorektoriams gali būti pavesta vykdyti tik tas funkcijas, kurios Mokslo ir studijų įstatymo nėra priskirtos išimtinai rektoriaus kompetencijai. Rektorių pavaduoja kancleris arba prorektorius. 57. Akademijos kancleris koordinuoja akademijos veiklą, teikia Universiteto rektoriui siūlymus dėl akademijos plėtros, atstovauja akademijai. 58. Universiteto prorektoriai atsakingi už rektoriaus patikėtų funkcijų atlikimą. Universiteto prorektoriumi klinikos reikalams Senato pritarimu skiriamas Universiteto ligoninės generalinis direktorius. Rektorius turi teisę atšaukti kanclerių ir prorektorių priimtus nutarimus, jeigu jie prieštarauja Universiteto tikslams ir uždaviniams. KETVIRTASIS SKIRSNIS REKTORATAS 59. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, akademijų kancleriai, prorektoriai, fakultetų dekanai, mokslo institutų direktoriai ir du studentų atstovybės deleguoti nariai. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis. 60. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, žmogaus ir gyvūno sveikatos priežiūros, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, teikia siūlymus ir padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus. III SKYRIUS UNIVERSITETO STRUKTŪRA 61. Universitete yra: akademijos, fakultetai, mokslo institutai, Praktinio mokymo ir bandymų centras, katedros, profilinės klinikos, veterinarijos klinikos, institutai, mokslo laboratorijos, kiti struktūriniai ir funkciniai padaliniai, būtini studijų, mokslo, sveikatos priežiūros, socialinėms, kultūros ir kitoms reikmėms tenkinti. PIRMASIS SKIRSNIS AKADEMIJA 62. Akademija yra pagrindinis Universiteto padalinys. Universitetą sudaro Medicinos akademija ir Veterinarijos akademija. 63. Medicinos akademijoje ir Veterinarijos akademijoje yra: fakultetai, mokslo institutai ir kiti padaliniai. 64. Akademijos veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti akademijos nuostatai. ANTRASIS SKIRSNIS FAKULTETAS 65. Fakultetas yra akademijos padalinys, kurio pagrindinė paskirtis – studijų ir mokslinių tyrimų organizavimas. Fakultetą sudaro katedros ir kiti padaliniai. 66. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas. Fakulteto tarybos ir dekano veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti fakulteto nuostatai. 67. Fakulteto taryba yra fakulteto savivaldos institucija. 68. Fakulteto taryba: 1) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus ir programas; 2) vertina fakulteto mokslinių tyrimų rezultatus, atsižvelgdama į ekspertų išvadas; 3) svarsto kandidatūras fakulteto dekano, instituto vadovo, klinikos vadovo, katedros vedėjo pareigoms eiti ir teikia išvadas rektoriui ir Senatui; 4) 5 metų kadencijai renka fakulteto mokslo laboratorijų vadovus; 5) nustato prodekanų funkcijas; 6) teikia Senatui siūlymus dėl Universiteto garbės ir kitų vardų suteikimo; 7) teikia Senatui siūlymus dėl fakulteto veiklos tobulinimo, pertvarkymo; 8) svarsto fakulteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. 69. Dekanas, vykdydamas fakulteto tarybos valią: 1) atstovauja fakultetui; 2) priima fakulteto darbuotojams, studentams ir klausytojams privalomus sprendimus; 3) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo į Universitetą, jų pašalinimo; 4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, darbuotojų ir studentų skatinimo ir nuobaudų skyrimo, akademinių įsiskolinimų likvidavimo; 5) organizuoja fakulteto mokslinę, pedagoginę ir kitą veiklą; 6) kiekvienais metais atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą; 7) dekano kandidatūrą iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Dekano kadencijos trukmė – 5 metai. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir yra atsakingas už fakulteto turtą. 70. Fakulteto tarybos narius renka fakulteto dėstytojų susirinkimas Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka. Studentų atstovus skiria studentų atstovybė. Tarybos narių skaičių nustato Senatas. Fakulteto dekanas yra fakulteto tarybos narys pagal pareigas. Fakulteto dekanas negali būti Tarybos pirmininku. Fakulteto tarybos kadencija – 5 metai. TREČIASIS SKIRSNIS MOKSLO INSTITUTAS 71. Mokslo institutas yra akademijos padalinys, kuriame atliekami ilgalaikiai atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės (socialinės) plėtros darbai, sudaro sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijai kelti, rengia mokslininkus ir padeda rengti specialistus. Instituto veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti nuostatai. 72. Mokslo institutą sudaro mokslo laboratorijos, skyriai ir kiti padaliniai bei mokslininkų grupės. 73. Mokslo institutui vadovauja Mokslo instituto taryba ir mokslo instituto direktorius. 74. Mokslo instituto taryba yra mokslo instituto akademinės savivaldos organas. 75. 2/3 Mokslo instituto tarybos narių sudaro Mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, 1/3 – Senato paskirti nariai. Mokslo instituto direktorius yra Mokslo instituto tarybos narys pagal pareigas. Ne mažiau kaip 2/3 Mokslo instituto tarybos narių turi būti mokslininkai. Mokslo instituto tarybos kadencija – 5 metai. Mokslo instituto taryba iš tarybos narių renka tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių Senato patvirtinto reglamento nustatyta tvarka. 76. Mokslo instituto taryba: 1) svarsto ir teikia rektoriui organizacinę mokslo instituto struktūrą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą; 2) svarsto ir teikia tvirtinti Senatui pagrindines mokslinės veiklos kryptis, metines mokslo instituto veiklos ataskaitas; 3) vertina mokslo institute atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, tvirtina mokslines temas (programas), jų vadovus ir vykdytojus; 4) 5 metų kadencijai renka mokslo instituto laboratorijų vadovus; 5) tvirtina mokslo instituto mokslinę ir taikomąją veiklą reglamentuojančius dokumentus; 6) sudaro komisijas svarbiems mokslo instituto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti; 7) rengia ir teikia Senatui tvirtinti Mokslo instituto nuostatus ir jų pakeitimus; 8) siūlo Senatui suteikti Universiteto garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus; 9) svarsto kitus mokslo institutui svarbius klausimus. 77. Mokslo instituto direktorius: 1) atsako už tai, kad mokslo instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus ir Mokslo instituto nuostatus; 2) tarpininkauja priimant į darbą ir atleidžiant iš jo mokslo instituto darbuotojus, skelbiant konkursus pareigoms eiti, skiriant asmenis į šias pareigas, atleidžiant iš jų; 3) teikia rektoriui direktoriaus pavaduotojų, padalinių vadovų kandidatūras; 4) atsako už mokslo instituto mokslinę veiklą, teikia Mokslo instituto tarybai pagrindines mokslo instituto mokslines veiklos kryptis, metines mokslo instituto veiklos ataskaitas; 5) atlieka kitas pareigybei priskirtas funkcijas. 78. Direktorių pavaduoja jo teikimu ir rektoriaus įsakymu paskirtas direktoriaus pavaduotojas. KETVIRTASIS SKIRSNIS KATEDRA 79. Katedra – fakulteto padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat atliekantis mokslinius tyrimus. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. Prie katedros gali būti steigiami mokslo padaliniai, kuriuose rengiami mokslininkai ir specialistai. 80. Katedros funkcijos: 1) organizuoti studijas ir mokslinius tyrimus; 2) rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus; 3) organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą; 4) kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą; 5) rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir studijų priemones; 6) svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, katedrų vedėjų ir į katedros sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas. 81. Katedrai vadovauja vedėjas. 82. Katedros vedėjas: 1) organizuoja katedros pedagoginę ir mokslinę veiklą; 2) atsako už katedros turto naudojimą; 3) ne vėliau kaip antrą kitų akademinių metų mėnesį fakulteto tarybai ir dekanui atsiskaito už metinę katedros veiklą. PENKTASIS SKIRSNIS PROFILINĖS KLINIKOS 83. Profilinė klinika – fakulteto padalinys, Universiteto ligoninėje ar kitoje ligoninėje, atliekančioje Universiteto klinikinės bazės funkcijas, vykdantis studijų programas ir atliekantis mokslinius tyrimus, taip pat dalyvaujantis teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 84. Profilinės klinikos funkcijos: 1) organizuoti studijas, mokslinius tyrimus ir sveikatos priežiūros darbą; 2) rengti specialybių ir specializacijų studijų planus, dėstomų dalykų programas; 3) organizuoti specialistų tobulinimą ir perkvalifikavimą; 4) kaupti mokslui, studijoms ir sveikatos priežiūrai reikalingą aparatūrą ir įrangą; 5) rengti mokslinius straipsnius, vadovėlius, mokymo knygas ir kitas mokslo ir studijų priemones; 6) svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, klinikos vadovų ir į klinikos sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas, tvirtinti teiktiną kandidatūrą. 85. Profilinei klinikai vadovauja klinikos vadovas. 86. Profilinės klinikos vadovas: 1) organizuoja klinikos pedagoginę, mokslinę ir klinikinę veiklą; 2) atsako už profilinės klinikos turto naudojimą; 3) ne vėliau kaip antrą kitų akademinių metų mėnesį atsiskaito už profilinės klinikos metinę veiklą Universiteto ligoninės administracijai, fakulteto tarybai ir dekanui. ŠEŠTASIS SKIRSNIS VETERINARIJOS KLINIKOS 87. Veterinarijos klinika – fakulteto padalinys, kuriame vykdomos studijos, atliekamas mokslinis ir praktinis veterinarijos darbas. Klinikų paskirtis – suteikti klinikinę bazę studentų studijoms, jų praktiniams įgūdžiams formuoti, gyvūnų susirgimų diagnostikai ir gydymui. 88. Veterinarijos klinikos funkcijos: 1) gydyti sergančius gyvūnus ir teikti konsultacijas; 2) analizuoti gyvūnų ligų priežastis, eigą, paplitimą, gydymo efektyvumą; 3) dalyvauti rengiant gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos specialistus, mokslininkus ir kt.; 4) siekti tarptautinius reikalavimus atitinkančios studijų kokybės; 5) skleisti patirtį, mokslo leidiniuose skelbti tyrimų rezultatus, konsultuoti veterinarijos gydytojus, organizuoti jų stažuotes. 89. Veterinarijos klinikai vadovauja vadovas. Jo teisės, pareigos, veikla ir skyrimo tvarka nurodoma pareiginiuose nuostatuose. 90. Veterinarijos klinikų veiklą reglamentuoja Veterinarijos klinikų nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. SEPTINTASIS SKIRSNIS INSTITUTAS 91. Institutas – fakulteto mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai, vykdomos studijų programos, rengiami mokslininkai ir specialistai. 92. Instituto funkcijos: 1) organizuoti ir vykdyti studijas ir mokslinius tyrimus; 2) rengti studijų planus ir programas, dėstomų dalykų programas ir specializacijų planus; 3) kaupti mokslui ir studijoms reikalingą aparatūrą ir įrangą; 4) rengti vadovėlius, mokslinius straipsnius, mokymo knygas ir kitas studijų bei mokslo priemones; 5) svarstyti ir teikti kandidatus į pedagogines, instituto vadovų ir į instituto sudėtį įeinančios laboratorijos mokslo darbuotojų ir vadovo konkursines vietas. 93. Institutui vadovauja instituto vadovas. 94. Instituto vadovas: 1) vadovauja instituto darbui ir atsako už jo darbo rezultatus; 2) atsako už instituto turto naudojimą; 3) atsiskaito fakulteto tarybai ir dekanui už metinę instituto veiklą Senato nustatyta tvarka. 95. Instituto steigimo tvarką ir veiklą reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. AŠTUNTASIS SKIRSNIS MOKSLO LABORATORIJA 96. Mokslo laboratorija – mokslo instituto, katedros, instituto ar klinikos mokslinės veiklos organizavimo padalinys, kuriame atliekami moksliniai tyrimai ir rengiami mokslininkai. 97. Mokslo laboratorijos funkcijos: 1) organizuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus; 2) rengti mokslo projektus ir paraiškas Lietuvos Respublikos ir užsienio fondams, dalyvauti vykdant šiuos projektus; 3) kaupti mokslo įrangą ir literatūrą; 4) skelbti mokslinių tyrimų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, rengti monografijas, atlikti mokslinių projektų ekspertizes, teikti mokslines ir praktines konsultacijas; 5) organizuoti konferencijas, simpoziumus, seminarus. 98. Mokslo laboratorijos veiklai vadovauja vadovas. 99. Mokslo laboratorijos vadovas: 1) organizuoja mokslo laboratorijos mokslinę veiklą; 2) atsako už mokslo laboratorijos turto naudojimą; 3) atsiskaito už metinę laboratorijos veiklą laboratorijos nuostatų nustatyta tvarka. 100. Laboratorijos vadovą renka fakulteto taryba arba instituto taryba 5 metų kadencijai. 101. Laboratorijos veiklą reglamentuoja laboratorijos nuostatai, kuriuos tvirtina Senatas. DEVINTASIS SKIRSNIS PRAKTINIO MOKYMO IR BANDYMŲ CENTRAS 102. Praktinio mokymo ir bandymų centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis asmuo, kuriame valstybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Universitetas. 103. Praktinio mokymo ir bandymų centro pagrindinės funkcijos: 1) sudaryti sąlygas rengti gyvulininkystės, veterinarijos, maisto saugos ir kitus specialistus ir kelti jų kvalifikaciją; 2) skleisti gyvulių, paukščių ir kitų gyvūnų veislininkystės, auginimo ir veterinarijos mokslo žinias bei praktinę patirtį. DEŠIMTASIS SKIRSNIS UNIVERSITETO FILIALAI IR ATSTOVYBĖS 104. Universitetas savo misijai įgyvendinti ir uždaviniams vykdyti įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvoje ir kitose šalyse. Filialai ir atstovybės steigiamos ir jų veikla nutraukiama rektoriaus teikimu Tarybos sprendimu. Filialų ir atstovybių steigimą, veiklą ir veiklos nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. IV SKYRIUS UNIVERSITETO LIGONINĖ 105. Universiteto ligoninė yra viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kartu su Universitetu vykdanti trijų pakopų medicinos studijas ir mokslinius tyrimus, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Universitetas. 106. Oficialus Universiteto ligoninės pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (trumpinys – Kauno klinikos). Universiteto ligoninė yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, ženklą, sąskaitų bankuose. 107. Pagrindinė Universiteto ligoninės veikla – sveikatos priežiūra. Pagrindinis Universiteto ligoninės veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas. 108. Universiteto ligoninė organizuoja tretinio sveikatos priežiūros lygio paslaugas ir mokslo bei mokymo tikslais vykdo pirminę ir antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, teikia prevencines, slaugos, reabilitacijos, sveikatos mokymo, asmens sveikatos ekspertizės ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. 109. Pagrindinės Universiteto ligoninės veiklos sritys: 1) organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija; 2) teikti klinikinę bazę visų pakopų nuosekliosioms ir tęstinėms studijoms, moksliniams tyrimams atlikti ir darbuotojų klinikinei kvalifikacijai kelti. Dalyvauti rengiant ir tobulinant medicinos ir kitus specialistus; 3) vykdyti mokslinius tyrimus, aprobuoti ir taikyti mokslo laimėjimus medicinos praktikoje; 4) įstatymų ir Universiteto ligoninės nustatyta tvarka sudaryti sąlygas biomedicininiams tyrimams atlikti; 5) dalyvauti rengiant sveikatos priežiūros teisės aktus ir standartus visiems sveikatos priežiūros lygiams; 6) dalyvauti rengiant, rengti ir vadovauti sveikatos priežiūros programoms; 7) pagal sutartis su užsakovais vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros programas gyventojų sveikatos stiprinimo, sveikatos mokymo ir saugos tikslais; 8) vykdyti kitą įstatymų neuždraustą veiklą. 110. Universiteto ligoninė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo ir kitais įstatymais, teisės aktais, šiuo statutu ir savo įstatais. 111. Universiteto ligoninė turi teisę: 1) turėti sąskaitų bankuose, savo ženklą; 2) pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų ir Universiteto ligoninės įstatų nustatyta tvarka; 3) teikti ir gauti labdarą ir paramą; 4) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus; 5) valstybės, kaip savininkės, teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pritarus, steigti filialus, juos reorganizuoti ir likviduoti; 6) stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje; 7) naudoti įstaigos lėšas Universiteto ligoninės įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti; 8) skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla; 9) teikti mokamas paslaugas; 10) turėti kitų teisių, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. 112. Universiteto ligoninės valdymo organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmeninis valdymo organas – įstaigos vadovas (generalinis direktorius). 113. Universiteto ligoninės patariamieji organai yra Stebėtojų taryba, Gydymo taryba ir Slaugos taryba. Medicinos etikos reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Medicinos etikos komisija. V SKYRIUS UNIVERSITETO PERSONALAS PIRMASIS SKIRSNIS PERSONALO SUDĖTIS, DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS 114. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, žmogaus ir gyvūnų sveikatos priežiūros specialistai, administracijos ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai. 115. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai. 116. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis; 2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka); 4) dalyvauti svarstant Statutą ir veiklos kryptis, dalyvauti rengiant ir priimant su Universiteto veikla susijusius dokumentus ir Universiteto plėtros planus; 5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje; 6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes; 7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus; 8) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis. 117. Universiteto personalo pareiga: laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso, vykdyti šio statuto reikalavimus ir nutarimais išreikštą Senato valią, vykdyti rektoriaus įsakymus ir nurodymus, laikytis pareigybių instrukcijų, atlikti darbo sutartyse nustatytas pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už jam pavestų pareigų tinkamą atlikimą. 118. Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai. 119. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti: 1) minties, išraiškos laisvę; 2) mokslo (meno) ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus; 3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) tokios informacijos paskelbimas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. 120. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama: 1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse; 2) lygios teisės dalyvauti kon …