Nutarimas dėl seimo laikinosios tyrimo komisijos seimo nario ir ūkio ministro viktoro uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvert

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SEIMO NARIO IR ŪKIO MINISTRO VIKTORO USPASKICHO GALIMAM NETEISĖTAM VEIKIMUI PROTEGUOJANT KAI KURIUOS ASMENIS IŠTIRTI IR ĮVERTINTI IŠVADŲ 2005 m. liepos 7 d. Nr. X-337 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis

Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti išvadoms (pridedamos).

2 straipsnis

Pripažinti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti darbą baigė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. X-337 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SEIMO NARIO IR ŪKIO MINISTRO VIKTORO USPASKICHO GALIMAM NETEISĖTAM VEIKIMUI PROTEGUOJANT KAI KURIUOS ASMENIS IŠTIRTI IR ĮVERTINTI IŠVADOS Seimo laikinoji tyrimo komisija Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti (toliau – Komisija), sudaryta 2005 m. gegužės 17 d. Seimo nutarimu Nr. X-204 (Žin., 2005, Nr. 66-2352) iš 12 narių: Komisijos pirmininkas Vaclovas Karbauskis, pirmininko pavaduotojas Remigijus Ačas, Komisijos nariai Andrius Baranauskas, Kęstutis Daukšys, Loreta Graužinienė, Eligijus Masiulis, Juozas Olekas, Edmundas Pupinis, Jurgis Razma, Viktoras Rinkevičius, Algirdas Sysas, Raimondas Šukys, sekretoriaujant Seimo komisijų sekretoriato patarėjai Birutei Pūtienei, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajai patarėjai Daivai Petrylaitei ir vyriausiajai specialistei Marytei Bagdonavičienei, buvo įpareigota ištirti:

Komisija 2005 m. gegužės 26 d., birželio 2, 7, 8, 10, 14, 15, 17, 23 d. posėdžiuose, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Seimo statutu, analizavo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių ir visuomenės viešųjų interesų derinimą, Sapard lėšų skyrimo bei panaudojimo tvarką, viešojo administravimo tvarką, susitikimų su oficialiais užsienio šalių pareigūnais organizavimo ir vykdymo tvarką, išklausė į Komisijos posėdžius kviestų asmenų – Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) direktoriaus Sauliaus Silicko, Agentūros Vidaus audito departamento direktoriaus Algimanto Markelio, Agentūros Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojo Žygimanto Pliuskaus, Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovo Tomo Mackevičiaus ir vyresniosios valstybės auditorės Žanetos Grečnienės, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Ričardo Malinausko, ūkio ministro patarėjos Svetlanos Kauzonienės, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojo Evaldo Čijausko, Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Vilčinsko, Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, UAB „Eksimeta“ valdybos pirmininko Raimondo Karpavičius, Jonavos rajono savivaldybės mero Bronislovo Liutkaus, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Jono Povilaičio, Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio, Ukmergės rajono savivaldybės mero Algirdo Kopūsto, AB Krekenavos agrofirmos generalinio direktoriaus Aniceto Daukšo, Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo Gedimino Adolfo Paviržio, Ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Joanos Juozaitytės, Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto Romualdo Tarvydo, analizavo minėtų asmenų raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus, susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, Agentūros, Užsienio reikalų ministerijos, VĮ Registrų centro, Žemės ūkio ministerijos ir žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės Prunskienės, Ūkio ministerijos, Vertybinių popierių komisijos, AB Vilniaus vertybinių popierių biržos, UAB „Edvervitos“, UAB Kėdainių autoserviso, UAB „Songailai“, Koncerno-UAB „Vikonda“ pateikta informacija, analizavo Agentūros, Ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų savivaldybių, Vyriausybės, Panevėžio ir Kauno apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų, Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos Respublikos verslo informacijos centrų, inkubatorių ir ekonominės plėtros agentūrų, Valstybės turto fondo, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pateiktą informaciją ir dokumentus, susijusius su Komisijos tiriamais klausimais.

I. Kokiais privačiais interesais Viktoras Uspaskichas buvo ir (ar) yra susijęs su koncernui „Vikonda“ priklausančiomis AB Krekenavos agrofirma, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriku, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitomis įmonėmis?

Viktoro Uspaskicho sutuoktinė Jolanta Blažytė deklaruojamais metais turėjo UAB „Vikondos kapitalas“ ir UAB „Songailai“, kuri yra AB Kėdainių autoserviso akcininkė, akcijų.

Vertybinių popierių komisija savo 2005-06-16 rašte Nr. 06-816-(11.03-02) nurodė, kad didžiausi AB agrofirmos „Josvainiai“ akcininkai (2005 m. balandžio 22 d. duomenimis) yra: UAB „Edvervita“, turinti 214 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios suteikia 19,99 procento bendrovės balsų, UAB Kėdainių autoservisas, turinti 464 500 paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 43,30 procento bendrovės balsų, ir UAB „Songailai“, turinti 214 000 paprastųjų vardinių akcijų, arba 19,99 procento bendrovės balsų.

Remdamasi gautais ir išanalizuotais duomenimis, Komisija daro išvadą, kad Viktoras Uspaskichas su koncernu-UAB „Vikonda“ ir jam priklausančiomis įmonėmis susijęs:

II. Ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai skiriant bei panaudojant SAPARD lėšas koncernui „Vikonda“ priklausančių AB Krekenavos agrofirmos, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitų įmonių įgyvendintiems ar įgyvendinamiems projektams?

2.1. Valstybės kontrolės auditoriams, Agentūroje atlikusiems 2004 m. SAPARD išlaidų ataskaitų patvirtinimo valstybinį auditą, sukėlė tam tikrų abejonių SAPARD paramos skyrimas ir išmokėjimas ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, AB Krekenavos agrofirmai, įskaitant SAPARD paramos lėšomis vykdomus koncernui „Vikonda“ priklausančių įmonių UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“ sandorius. Dėl to Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento 2005-04-29 Ataskaitos 5.1 dalyje Agentūros vadovams pateikta rekomendacija dėl SAPARD paramos skyrimo.

2.2. Ataskaitos 5.1 punkto „Pastebėjimai Agentūros vadovybei“ ketvirtoje dalyje „Svarbus pastebėjimas – galimai dirbtinai suskaidytas projektas, kuriam išmokėta parama viršija Nacionalinės žemės ūkio kaimo plėtros programos (toliau – NŽŪKPP) numatytą sumą“ nurodyta: „Audito metu nustatyti faktai rodo vieno Paramos gavėjo AB Krekenavos agrofirmos dirbtinai sukurtas sąlygas vieno projekto suskaidymui tikslu gauti didesnę nei leistiną paramos sumą. Nustatėme, kad ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir AB „Krekenavos agrofirma“, turinti 93,85 proc. ŽŪKB „Krekenavos mėsos“ pajų, pagal atskiras su Agentūra pasirašytas Paramos sutartis, įgyvendino du II priemonės projektus: (Nr. P23010017) „Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla“ ir (Nr. P25020020) „Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė“. Mes manome, kad šie projektai yra iš esmės vienas investicinis projektas – modernios kiaulių ir galvijų skerdyklos ir šiuolaikinės mėsos perdirbimo įmonės statyba, kuriam Agentūra išmokėjo 26 000 268 Lt (7 530 198 EUR) paramos, 8 736 268 litais (2 530 198 eurais) viršijant II priemonės projektui NŽŪKPP nustatytą maksimalų 17 264 000 Lt (5 mln. EUR) paramos dydį. Agentūra neįvertino šios situacijos galimo neatitikimo NŽŪKPP nuostatoms ir atitikties DFS priedo A skyriaus 14 straipsnio 2 dalies 2.2.3 punkto ir DFS priedo B skyriaus 4 straipsnio 1 dalies reikalavimams dėl gero finansinio valdymo principų laikymosi“.

2.3. Paminėtina, kad Ataskaitoje auditoriai nurodo, jog „Praėjus devynioms dienoms po ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ įsteigimo, 2001 m. gruodžio 21 d. (per pirmąjį paraiškų surinkimo etapą) ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ Agentūrai pateikė paraišką projektui „Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla“ įgyvendinti. Paramos sutartis Nr. SA 8-P23010017 tarp ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir Agentūros maksimaliai paramos sumai – 17 765 000 Lt pasirašyta 2002 m. kovo 28 d.“. Kaip teigia auditoriai, „Vadovaujantis SAPARD 2003 metų išlaidų ataskaitų patvirtinimo valstybinio audito ataskaitoje pateiktais 5.5.3.1 ir 5.8.3.2 pastebėjimais, Agentūra bendrovei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ minusavo paramos sumą, viršijusią maksimaliai leistiną paramos dydį, numatytą NŽŪKPP“. Toliau Ataskaitoje teigiama, jog „Pagal šią sutartį Agentūra išmokėjo 16 882 464 Lt paramos, iš jų 10 381 588 Lt 2004 metais“.

2.4. Ataskaitos 5.1 punkto „Pastebėjimai Agentūros vadovybei“ ketvirtoje dalyje „Svarbus pastebėjimas – galimai dirbtinai suskaidytas projektas, kuriam išmokėta parama viršija Nacionalinės žemės ūkio kaimo plėtros programos numatytą sumą“ yra nurodyta: „Su AB „Krekenavos agrofirma“ Agentūra 2003-01-15 pasirašė Paramos sutartį Nr. SA 8-P25020020 9 149 944 Lt SAPARD paramai gauti projekto „Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė“ įgyvendinimui. Pagal šią sutartį Agentūra išmokėjo 9 117 804 Lt paramos, iš jų 6 232 734 Lt 2004 metais. Pagal abi pirmiau minėtas Paramos sutartis Agentūra projektams išmokėjo 26 000 268 Lt“.

2.5. Ataskaitoje teigiama: „Remiantis toliau pateiktais faktais galima daryti išvadą, kad du projektai: „Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla“ ir „Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė“, iš esmės yra vienas projektas – moderni kiaulių ir galvijų skerdykla ir šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė, o ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir AB „Krekenavos agrofirma“ iš esmės yra vienas paramos gavėjas:

2.7. Reikėtų paminėti, kad pagal minėtą Valstybės kontrolės išvados 5.1 punkto ketvirtą dalį „Skerdyklos ir perdirbimo įmonės projektams ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ užsakymu buvo atlikta bendra ekspertizė ir išduotas bendrosios projekto ekspertizės aktas „Dėl modernios kiaulių ir galvijų skerdyklos bei šiuolaikinės mėsos perdirbimo įmonės Mantvilonių kaime Kėdainių seniūnijoje techninio projekto“, kuriame nurodoma, kad numatoma skersti kiaules ir galvijus bei gaminti ne tik šviežią mėsą, bet ir plataus asortimento mėsos gaminius. ŽŪKB „Krekenavos mėsai“ išduotas leidimas statyboms apima bendrą skerdyklos ir perdirbimo įmonės statybą (Agentūrai pareikalavus, išduoti atskiri statybos leidimai). Nepaisant to, kad ryšys tarp ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ bei AB Krekenavos agrofirmos buvo nustatytas ir Agentūros Vidaus audito departamento specialaus audito metu, dalis minėtų faktų buvo pastebėti atliekant ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir AB Krekenavos agrofirmos mokėjimo prašymų patikras vietoje. Be to, Vidaus audito departamento direktoriaus tarnybiniame pranešime investicinis projektas įvardytas kaip vienas objektas, išskaidytas dviem pareiškėjams. Agentūra nesiėmė pakankamų veiksmų įvertinti, kiek šios aplinkybės atitinka reikalaujamą normą dėl gero finansinio valdymo principų laikymosi ir NŽŪKPP nuostatas.

Auditoriai nurodo: „Kadangi vertinant du įvykdytus projektus kaip vieną, projektams išmokėta parama 8 736 268 Lt (2 530 198 EUR) viršija NŽŪKPP II priemonei nustatytą maksimalų vienam projektui skiriamą paramos dydį, mes abejojame šių išlaidų tinkamumu“.

2.8. Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad koncernui „Vikonda“ priklausančių ir su juo susijusių įmonių: AB Krekenavos agrofirmos, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“, UAB „Kėdainių daržovės“ bei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ aštuoniuose projektuose statybos darbus atliko viena koncernui „Vikonda“ priklausanti įmonė UAB „Vikstata“. Remiantis rangos sutartimis, SAPARD programos projektams statybos darbų ji atliko už 42 580 563 Lt.

2.9. Komisijos posėdžio metu Valstybės kontrolės vyresnioji auditorė Žaneta Grečnienė pabrėžė, jog ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ paraiškos pateikimo dieną neturėjo jokio turto, neturėjo ir lėšų. Įmonėje tuo metu dirbo tik du darbuotojai ir projektas buvo numatytas finansuoti iš 22 mln. Lt piniginių pajinių įnašų ir 17 mln. Lt SAPARD paramos. Todėl šio projekto vertintojams sukėlė abejonių Krekenavos agrofirmos, kaip pagrindinio pajininko, sugebėjimas įnešti 22 mln. litų. Žaneta Grečnienė nurodo, jog tuomet į paramos sutartį buvo įtraukta sąlyga, kad paramos gavėjas, pateikdamas mokėjimo prašymą, pateiks patvirtinimą apie pajininkų piniginius įnašus. Toliau Žaneta Grečnienė pabrėžė, jog vos pasirašius paramos sutartį iš karto paramos gavėjas pateikė prašymą, kad pajinis įnašas būtų pakeistas į paskolos sutartį. Agentūra jokio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, tačiau keičiant paramos sutartyje numatytus mokėjimo prašymų pateikimo terminus, paramos sutartyje neliko esminės sąlygos dėl pajininkų piniginių įnašų. Žaneta Grečnienė Komisijos posėdyje svarstant klausimą, susijusį su AB Krekenavos agrofirma, pasakė: kadangi naujai įsteigtoms įmonėms ekonominio gyvybingumo rodikliai buvo skaičiuojami remiantis prognozuojamais duomenimis, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ekonominis gyvybingumas atitiko kritines reikšmes. (2005-06-10 stenograma) 2.10. Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovas Tomas Mackevičius Komisijos posėdyje nurodė, jog Valstybės kontrolė, atlikdama auditą Agentūroje dėl SAPARD paramos skyrimo, atkreipė Agentūros dėmesį, kad Agentūros darbuotojai neturi pakankamų gebėjimų įvertinti statybos sąmatų ir atliktų darbų pagrįstumą. (2005-06-10 stenograma) 2.11. Agentūros, Valstybės kontrolės vadovai bei kiti atstovai, kurie buvo pakviesti į Komisijos posėdžius ir teikė Komisijai raštiškus paaiškinimus tiriamu klausimu, paaiškino, jog Valstybės kontrolė audito metu nenustatė konkrečių teisės aktų pažeidimų skiriant ir išmokant SAPARD paramą Ataskaitoje nurodytoms įmonėms. Minėtų valstybės institucijų atstovai teigė, jog Ataskaitos 5.1 skyriuje, nuorodoje „Pastebėjimai Agentūros vadovybei“ yra išdėstytos pastabos, kurios gali kelti tam tikrų abejonių vertinant SAPARD lėšų skyrimą pagal audito standartus, ir tai, kad šios pastabos nėra siejamos su padarytais teisės aktų bei nustatytos tvarkos pažeidimais. (Stenograma – Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovo Tomo Mackevičiaus ir vyresniosios auditorės Žanetos Grečnienės paaiškinimai)

2.12. Iš 2003-04-18 rašto (reg. Nr. BR9-(4.11) Agentūros Vidaus audito tarnybos SAPARD paramos administravimo pagal atskirus projektus audito ataskaitos matyti, jog Audito tarnyba nuo 2003-04-02 iki 2003-04-15 atliko audituotų paraiškų SAPARD paramai gauti auditą. Iš ataskaitos matyti, jog be kitų subjektų buvo audituoti ir UAB „Krekenava“, UAB Kėdainių konservų fabrikas, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, AB „Kėdainių grūdai“ ir AB Krekenavos agrofirma. Kaip teigiama ataskaitoje, audito tikslas buvo įsitikinti, ar procedūros administruojant Agentūros direktoriaus pavedime nurodytas paraiškas bei mokėjimo prašymus paramai gauti buvo realiai vykdomos ir atitiko vertinimo kriterijus, bei įsitikinti, ar ESB ir Lietuvos Respublikos finansiniai interesai pakankamai apsaugoti. Vidaus audito tarnyba savo ataskaitos 4 punkte teigia, jog, jų nuomone, vidaus kontrolės procedūros SAPARD departamente visais pagrindiniais aspektais buvo vykdomos ir kriterijus tenkina.

2.13. Evaldas Čijauskas Komisijos posėdžio metu pabrėžė, jog Europos Sąjungos Komisija nagrinėja SAPARD paramos skyrimo lėšų teisėtumą, ir sprendimas tuo klausimu bus pateiktas 2005 metų rugsėjo mėnesį, tačiau Valstybės kontrolės atstovas Tomas Mackevičius suabejojo, ar Europos Komisija vertintų ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ steigimą kaip neteisėtą, nes „dėl to Europos Komisija jau pasisakė savo ataskaitoje, ir abejočiau, ar ji savo sprendimą pakeistų“. Tomas Mackevičius atkreipė Komisijos dėmesį dėl Agentūros gebėjimo tam tikrais atvejais administruoti ir tinkamai užtikrinti SAPARD lėšų panaudojimo kontrolę. (2005-06-10 stenograma) 2.14. Kaip matyti iš Valstybės kontrolės Ataskaitos 5 dalies (Kontrolės (atitikimo) ir detalaus testavimo rezultatai), Valstybės kontrolė perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos susipažinti ir galimam tyrimui audito metu surinktą informaciją, susijusią su galimu sukčiavimu gaunant ir panaudojant SAPARD lėšas.

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Igoris Kržečkovskis Seimo Antikorupcijos komisijos 2005 m. birželio 22 d. posėdyje patvirtino, jog pagal Valstybės kontrolės patikrinimo aktą yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl SAPARD paramos suteikimo. (Komisijos 2005-06-22 posėdžio protokolas) Atsižvelgiant į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal Valstybės kontrolės pateiktą informaciją atlieka tarnybinį patikrinimą dėl SAPARD paramos skyrimo, ir į tai, kad 2005 metų rugsėjo mėnesį bus pateikta Europos Komisijos ataskaita dėl minėtų lėšų skirstymo, Komisija išvados tuo klausimu pateikti negali.

III. Kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė sprendimus skirti SAPARD lėšas kai kurioms koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms nepaisydama Nacionalinės mokėjimo agentūros Vidaus audito departamento bei kitų oficialių institucijų perspėjimų dėl galimo tokių sprendimų neteisėtumo?

Be nurodytų uždavinių, Nuostatų 9.2 punkte nurodyta, jog Audito departamento vienas iš uždavinių – atlikti Valstybės paramos lėšų, gautų iš Europos Sąjungos ar kitų fondų, administravimo bei šių lėšų naudojimo tikslingumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir produktyvumo vertinimą, o pagal nuostatų 9.3 punktą – atlikti ES struktūrinių fondų, bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonių administravimo ir lėšų naudojimo tikslingumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir produktyvumo vertinimą.

Tačiau sprendžiant iš to, kas išdėstyta, Agentūra, skirdama lėšas koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms, nepasinaudojo Vidaus audito departamento pateikta medžiaga ir kitomis jai suteiktomis teisėmis dėl minėtoms bendrovėms SAPARD lėšų skyrimo ir jų tinkamo panaudojimo.

Kaip matyti iš Komisijoje surinktų dokumentų, Agentūra nėra atsižvelgusi į Vidaus audito departamento pateiktus dokumentus, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su SAPARD lėšų skyrimu koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms.

Remdamasi turimais duomenimis, Komisija daro išvadą, kad nepavyko išsiaiškinti, kodėl Agentūra, priimdama sprendimus skirti SAPARD lėšas kai kurioms koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms, nepaisė Agentūros Vidaus audito departamento bei kitų oficialių institucijų perspėjimų dėl galimo tokių sprendimo neteisėtumo.

IV. Ar sprendimų, kuriais remiantis koncernui „Vikonda“ priklausančioms AB Krekenavos agrofirmai, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabrikui, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitoms įmonėms galėjo būti neteisėtai skirtos SAPARD lėšos, priėmimo metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė įstatymų nustatytų draudimų, tarp jų draudimo dalyvauti rengiant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą?

Remdamasi turimais duomenimis ir išanalizavusi teisės aktus, susijusius su tiriamu klausimu, ir vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Komisija daro išvadą, kad buvęs Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, išsikviesdamas buvusį Agentūros direktorių Evaldą Čijauską ir kalbėdamas su juo apie grūdų pramonės srityje dirbančias įmones, galėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

V. Ar susitikimų su oficialiais Maskvos miesto vyriausybei atstovaujančiais pareigūnais metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė tokių susitikimų organizavimo ir vykdymo tvarkos?

2.1. Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis 2005-03-03 raštu Nr. (21.5-05)-3-1255 kreipėsi į Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Algimantą Rimkūną dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vizito į Maskvą. Rašte nurodoma, kad ūkio ministras Viktoras Uspaskichas Maskvos miesto vyriausybės ministro Vladimiro Malyškovo kvietimu planuoja vykti į Maskvą trijų dienų vizito 2005 m. kovo 14–18 d. Rašte nurodoma, kad Ūkio ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Maskvoje prašydama padėti suorganizuoti ūkio ministro ir jo vadovaujamos delegacijos susitikimus su Maskvos miesto vyriausybės ministru Vladimiru Malyškovu, Rusijos Federacijos Ekonominio vystymo ir prekybos ministru Grefu Germanu Oskarovičiumi, Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, Lietuvos verslo klubo atstovais (nariais), su Maskvos miesto vyriausybės pareigūnais, atsakingais už turizmą. Minėtame Ūkio ministerijos rašte prašoma pateikti temas, kurias, Užsienio reikalų ministerijos nuomone, ministras turėtų svarstyti susitikimuose su rašte išvardytais pareigūnais.

Užsienio reikalų ministerija 2005-03-07 raštu Nr. (19-01)-3-715 informuoja Ūkio ministerijos valstybės sekretorių Gediminą Miškinį, jog Maskvos miesto savivaldybės atstovas savo statusu yra lygus Vilniaus miesto savivaldybės atstovui. Minėtame rašte teigiama, jog Užsienio reikalų ministerija remia savivaldybių institucijų, tarp jų dviejų valstybių sostinių, bendradarbiavimą. Toliau rašte nurodoma, jog savo ruožtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro vizitui į Rusijos Federaciją turi būti atitinkamas Rusijos Federacijos ministro, šiuo atveju Ekonomikos vystymo ir prekybos ministro, kvietimas. Taip pat rašte nurodoma, jog Užsienio reikalų ministerija, gavusi informaciją apie tokį vizitą bei jame aptariamus klausimus, parengs ir pateiks atitinkamą informaciją. Rašte yra pasiūlytos pokalbių temos, kurias turėtų aptarti Rusijos ir Lietuvos ministrai.

2.2. Tačiau neatsižvelgęs į URM rekomendaciją nevykti į šią komandiruotę, buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas 2005-03-08 raštu Nr. (21.2-05)-3-1340 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską prašydamas leisti išvykti į komandiruotę į Maskvą (Rusijos Federacija) 2005 m. kovo 14–18 d. Rašte nurodytas komandiruotės tikslas – Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės kvietimu susitikti su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, kitais Maskvos miesto vyriausybės atstovais ir aptarti klausimus dėl ekonominio, prekybinio bendradarbiavimo („Lietuvos gaminių pristatymo Maskvoje galimybės, susitikimai su Lietuvos verslo klubo nariais, su pareigūnais, atsakingais už turizmo vystymą, „Lietuvos namai“ Maskvoje ir „Maskvos namai“ Vilniuje ir kt.“). Rašte Ministrui Pirmininkui taip pat nurodoma, kad planuojamas susitikimas su Rusijos Federacijos ekonominio vystymo ir prekybos ministru Grefu Germanu Oskarovičiumi, kuriame ketinama aptarti Lietuvos ir Rusijos Federacijos ekonominio, prekybinio, energetinio bendradarbiavimo klausimus.

Pagal Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko patvirtinto potvarkio „Dėl ministrų pavadavimo komandiruočių, atostogų ar ligos metu“ 2 punktą ministrai, vykstantys į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai, iš anksto raštu turi informuoti apie tai Ministrą Pirmininką ir gauti jo leidimą. Toks Ministro Pirmininko leidimas buvo gautas 2005 m. kovo 9 d. (reg. Nr. 3315).

2.3. 2005 m. kovo 16 d. buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujama delegacija susitiko su Rusijos Federacijos turizmo agentūros vadovu V. Stržalkovskiu. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2004-03-22 raštas Nr. 11-1399) 2.4. 2005 m. kovo 17 d. buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas susitiko su Maskvos miesto vyriausybės Maisto išteklių departamento vadovu A. Baburinu. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 2-1.2-1424) 2.5. 2005 m. kovo 18 d. Viktoras Uspaskichas susitiko su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, jo pirmuoju pavaduotoju V. Resinu, Maskvos miesto vyriausybės ministrais V. Malyškovu, jau minėtu A. Baburinu bei kitais merijos ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimantas Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 4.1-1400) 2.6. Iš ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujamos delegacijos vizito 2005 m. kovo 16–18 d. Maskvoje (Rusijos Federacija) programos matyti, kad 2005 m. kovo 17 d. yra numatytas ūkio ministro Viktoro Uspaskicho susitikimas su Rusijos Dūmos vicepirmininku Georgijumi Bosu (Maskva, Ochotnyj Riad, 1).

2.7. 2005 m. kovo 18 d. numatytas ūkio ministro Viktoro Uspaskicho dalyvavimas televizijos laidoje „Liaudis nori žinoti“ (Narod chočet znat), tačiau apie tokį susitikimą su Rusijos Dūmos vicepirmininku Georgijumi Bosu ir dalyvavimą televizijos laidoje Viktoras Uspaskichas savo rašte Ministrui Pirmininkui neužsimena. Be kita ko, apie tokį susitikimą ir dalyvavimą televizijos laidoje nėra užsiminta ir Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko raštuose 2005-03-22 Nr. 1.1-1399, 2005-03-22 Nr. 4.1.-1400 ir 2005-03-22 Nr. 2.1.2-1424.

2.8. Iš ūkio ministro Viktoro Uspaskicho rašto Ministrui Pirmininkui, iš Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio 2005-03-08 rašto Nr. (21.5-05)-3-1349 Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriui Algimantui Rimkūnui, iš Gedimino Miškinio 2005-03-02 rašto Nr. (21.5-05)-3-1247 Lietuvos Respublikos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Rimantui Šidlauskui matyti, jog buvo planuotas ūkio ministro susitikimas su Rusijos Federacijos ekonominio vystymo ir prekybos ministru Grefu Germanu Oskorovičiumi. Susitikimo metu buvo planuota aptarti Lietuvos ir Rusijos Federacijos ekonominio, prekybinio, energetinio bendradarbiavimo klausimus, tačiau Komisija duomenų apie tokį susitikimą negavo nei iš Užsienio reikalų ministerijos, nei iš Ūkio ministerijos.

2.9. Kaip nurodyta, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas 2005 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką prašydamas leisti išvykti į komandiruotę į Maskvą (Rusijos Federacija) 2005 m. kovo 14–18 d. Tačiau iš pateikto Komisijai Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio 2005-03-15 rašto Nr. (21.5-05)-3-1466, adresuoto Užsienio reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Vilniaus oro uosto generaliniam direktoriui, ir iš ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujamos delegacijos vizito Maskvoje (Rusijos Federacija) programos matyti, kad delegacijos komandiruotės laikas numatytas 2005 m. kovo 16–18 d.

2.10. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 158 punktą ministrai, viceministrai, ministerijų valstybės sekretoriai ir Vyriausybės įstaigų vadovai ne vėliau kaip per savaitę nuo vizitų į užsienio valstybes ir susitikimų pabaigos pateikia Užsienio reikalų ministerijai ataskaitas. Beje, toks reikalavimas yra numatytas ir Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1002, 63 punkte. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas informavo Komisiją, kad ūkio ministro 2003 metų kovo mėnesio vizito Maskvoje ataskaitos Užsienio reikalų ministerija neturi (Užsienio reikalų ministerijos 2005-06-09 raštas Nr. (19-01)-3-17825).

2.11. Komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho neoficialių susitikimų su atsakingais Rusijos Federacijos pareigūnais. Viktoras Uspaskichas Komisijai neatskleidė buvusių neoficialių susitikimų su šiais pareigūnais turinio. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pareigūnų neoficialių susitikimų tvarkos.

2.12. Komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas, ar ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, susitikdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje su Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovu Baltijos šalims Aleksandru Mizgariu, nepažeidė įstatymais nustatytos oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos.

2.13. Komisija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių skyriaus pateikto 2005-05-25 rašto Nr. A121-952-(7.6-AD178) „Dėl Maskvos vyriausybės delegacijos darbo vizito į Vilnių 2005 m. sausio 26–27 d.“ nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko kvietimu 2005 m. sausio 26–27 d. į Vilnių su darbo vizitu buvo atvykusi V. Malyškovo vadovaujama delegacija. Šios delegacijos sudėtyje buvo Maskvos miesto vyriausybės Tarptautinių ryšių departamento NVS ir Baltijos šalių valdybos viršininkas A. Čižovas ir Maskvos miesto vyriausybės atstovas Baltijos šalims A. Mizgaris. 2005 m. sausio 26 d. 10.25 val. Maskvos miesto vyriausybės delegaciją Vilniaus tarptautinio oro uosto labai svarbių asmenų salėje pasitiko Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas G.

Paviržis ir Užsienio ryšių skyriaus vedėjas R. Tarvydas. Apie 10.55 val. Maskvos miesto vyriausybės delegaciją apgyvendinus „Stiklių“ viešbutyje, delegacijai buvo suteiktas laisvas laikas. 11.45 val. G. Paviržis ir R. Tarvydas turėjo vykti į „Stiklių“ viešbutį ir pervežti Maskvos miesto vyriausybės delegaciją į kitą renginį, kuris turėjo vykti 12.00 val. Tačiau apie 11.00 val. paskambino A. Mizgaris ir pranešė, kad jų delegacija svečiuojasi Ūkio ministerijoje ir į susitikimą, numatytą 12.00 val., ji bus atvežta Ūkio ministerijos transportu. Rašte pažymėta, kad Maskvos miesto vyriausybės delegacija į minėtą susitikimą atvyko pusvalandžiu vėliau, dėl to net 45 minutėmis vėliau prasidėjo abiejų delegacijų oficialus susitikimas Vilniaus miesto savivaldybėje.

Minėtame rašte pažymėta, kad į delegacijų susitikimą buvo pakviesta ir Ūkio ministerijos sekretorė Lina Mačiulytė, tačiau dėl pasikeitusio renginio laiko ji buvo priversta dėl kitų jos darbotvarkėje suplanuotų susitikimų išvykti iš savivaldybės vos prasidėjus deryboms.

2.14. Iš Komisijai pateiktos 2005-04-20 Pro memoria, kurią surašė ūkio ministro patarėja Renata Dromantaitė, matyti, kad apie A. Mizgario 2005 m. balandžio 20 d. vizitą Ūkio ministerijoje ūkio ministras Viktoras Uspaskichas nežinojo. Kaip teigiama, A. Mizgaris atsiprašė Viktoro Uspaskicho už netikėtą apsilankymą, sakydamas, kad jo vizito į Lietuvą tikslas – susitikti su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais. Iš Pro memoria matyti, kad A. Mizgaris informavo ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą apie savo apsilankymus Lietuvos įmonėse, pasidžiaugė ir pagyrė Lietuvą už lankytose įmonėse taikomus aukštus kokybės standartus. Iš 2005-04-20 Pro memoria matyti, kad ūkio ministro Viktoro Uspaskicho ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovo Baltijos šalims A. Mizgario susitikime dalyvavo ir Ūkio ministerijos valstybės sekretorius G. Miškinis.

2.15. Iš Ūkio ministerijos pateiktų Komisijai dokumentų matyti, kad pas ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą 2005 m. sausio 26 d. neoficialiai lankėsi Maskvos miesto vyriausybės Vartojimo rinkos ir paslaugų departamento vadovas V. Malyškovas, Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės NVS ir Baltijos šalių valdybos viršininkas A. Čižovas, Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovas Baltijos šalims A. Mizgaris.

2.16. Reikėtų pažymėti, kad pagal Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento 50 punktą užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus su ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriais organizuoja ministerijos administracijos padalinys, atsakingas už ryšius su užsieniu. Pagal šio reglamento 52 punktą apie numatomus ir įvykusius ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijų sekretorių susitikimus su užsienio valstybių oficialiais asmenimis, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovais informuojama Užsienio reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka.

2.17. Ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Joana Juozaitytė Komisijos posėdyje patvirtino, kad kai Ūkio ministerijai vadovavo ministras Petras Čėsna, buvo nustatyta griežta užsienio svečių priėmimo tvarka, o tokių svečių priėmimo procedūrinius klausimus tvarkė būtent jos (J. Juozaitytės) vadovaujamas skyrius. Tačiau, kaip posėdyje paminėjo Joana Juozaitytė, naujasis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas mėgo dirbti su patarėjais. J. Juozaitytė informavo Komisiją, kad užsienio svečių susitikimai su ministerijos vadovais, kurie buvo organizuojami per jos vadovaujamą skyrių, buvo protokoluojami, t. y. rašomos atmintinės. Tačiau apie A. Mizgario ir kitų svečių iš Maskvos vizitus J. Juozaitytė ir jos skyrius nežinojo. J. Juozaitytė informavo komisiją, jog ministras Viktoras Uspaskichas susirinkimo metu pasakė, esą jis (Viktoras Uspaskichas) norėtų, kad visų užsienio svečių vizitai būtų derinami su patarėja Renata Dromantaite. J. Juozaitytė Komisijai patvirtino, kad su visais ministrais, kurie yra vadovavę Ūkio ministerijai, jos skyriaus darbuotojai bendraudavo tiesiogiai, o su ministru Viktoru Uspaskichu šito nebuvo. (2005-06-17 stenograma) Komisija pažymi, kad užsienio valstybių oficialių asmenų neoficialių vizitų, kurie vyko pas ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą, nenumato nei Vyriausybės darbo reglamentas, jei Ūkio ministerijos darbo reglamentas. Be kita ko, reikėtų pažymėti, jog užsienio svečių oficialių vizitų tvarką reglamentuoja Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarka, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1483 (Žin., 2003, Nr. 113-5077).

Remdamasi turimais duomenimis ir išanalizavusi teisės aktus, susijusius su tiriamu klausimu, Komisija daro išvadą, kad buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, nepateikdamas ataskaitos Užsienio reikalų ministerijai apie komandiruotę Maskvoje, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 158 punkto 2 papunktį bei Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento 63 punktą.

VI. Ar Viktoras Uspaskichas santykiuose su Maskvos miesto vyriausybe nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir kitų teisės aktų reikalavimų?

Tuo tarpu Viktoras Uspaskichas susitikimo metu pažymėjo, kad viena iš pagrindinių Lietuvos užduočių – investicijų pritraukimas. Jis užtikrino, kad stambūs investuotojai (per 100 mln. JAV dolerių) sulauks išskirtinio dėmesio. Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos bendradarbiavimo su Maskvos miestu klausimai. Vladimiras Malyškovas paminėjo tris pagrindines Maskvos ir Lietuvos bendradarbiavimo vystymo kryptis: „žemės nuosavybės dokumentų sutvarkymo Maskvoje spartinimas, bendrų įmonių ar projektų prekių tiekimui į Maskvą sudarymas, sklypo kultūriniam centrui Vilniuje suteikimas“. Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas padėkojo už pastangas rekonstruojant lietuvių mokyklą, už sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo ir išreiškė nuomonę, kad tai paskatins Lietuvos eksportą.

Pažymėtina, kad savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama susitarimą su Maskvos miesto vyriausybe, skyrė jiems žemės sklypą Vilniuje kultūros ir verslo namams statyti. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 4.1-1400) 5. 2005 m. balandžio 19 d. ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pasirašo įsakymą Nr. 4-161 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos Vyriausybės Prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo darbo grupės Lietuvos dalies patvirtinimo“. Šiuo įsakymu darbo grupei pavedama parengti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės susitarimo dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo naujos redakcijos ir tam tikro laikotarpio Bendradarbiavimo programos projektus. Naujas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo susitarimo projektas turėjo pakeisti 1994 m. rugpjūčio 19 d.

Vilniuje sudarytą Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės susitarimą dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Paminėtina, kad į šią darbo grupę, be Ūkio ministerijos tarnautojų, buvo įtrauktas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, kuris aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos įtraukimu į inkubatorių ir verslo informacijos centrus kaip dalininkės už 1 litą, bei šios konfederacijos prezidiumo narys Algirdas Aušra. Į minėtą darbo grupę buvo įtrauktas ir UAB „Ekspora“ rinkodaros direktorius Vilius Martusevičius. Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimo 1.7 punkto matyti, jog VTEK pateikus klausimą, „ką Maskvoje šioje srityje gali nuveikti minimalų įstatinį kapitalą teturinti ir mobiliojo ryšio telefonais Lietuvoje prekiaujanti bendrovė, ūkio ministras V.

Uspaskichas paaiškinti negalėjo ir pripažinęs, kad V. Martusevičius yra dirbęs Krekenavos agrofirmoje, sakė jokio pavedimo bendrovei „Ekspora“ nedavęs“.

Tačiau ūkio ministras, teikdamas paaiškinimus VTEK, pripažino, jog Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo Ūkio ministerijai pavesti kartu su Rusijos atstovais paskirti ir įsteigti firmą didmeninės prekybos centrui statyti, faktiškai nuo dalyvavimo sprendžiant šiuos klausimus nušalinant UAB „Eksimeta“ valdomus Lietuvos prekybos namus.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas rašte pasiūlė steigti Lietuvos prekybos ir verslo centrą, kuris veiktų kaip bendra įmonė ir kurios dalį valdytų Maskvos miesto vyriausybė. Viktoras Uspaskichas rašte prašo naujai steigiamai bendrai įmonei iš naujo rezervuoti žemės sklypą, nes Lietuvos prekybos namai, kuriems sklypas jau rezervuotas, esą nerodo komercinio suinteresuotumo dalyvauti šiame projekte. Toliau ministras savo rašte nurodo, kad šis pasiūlymas suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės meru Artūru Zuoku. Tačiau Artūras Zuokas ūkio ministro raštui pritarė su pastaba, jog Vilniaus miesto savivaldybė turi būti viena iš steigėjų. Kaip teigiama VTEK sprendimo 1.8 punkte, ūkio ministro rašte apie šį savivaldybės pageidavimą neužsimenama ir raštas Maskvos merui buvo išsiųstas be Vilniaus miesto savivaldybės mero pastabos.

Vladimiras Malyškovas savo rašte, kuris gautas Ūkio ministerijoje 2005 m. gegužės 20 d. (reg. Nr. 872), taip pat siūlo ūkio ministrui paspartinti Lietuvos prekybos namų statybą ir nurodo, jog Vartotojų rinkos ir paslaugų departamentas pasirengęs išnagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos prekių tiekimo Maskvos vartotojų rinkai ir siūlo išnagrinėti klausimą dėl grūdų tiekimo į Lietuvą perdirbti ir perdirbimo produktų tiekimo į Maskvą.

Raimondas Karpavičius toliau nurodo, kad Maskvoje įkūrė Lietuvos namų laikinąjį biurą su informacijos centru bei ateityje nuolat veiksiančia lietuviškų prekių ir paslaugų parodos ekspozicija, pasitarnausiančia skatinimui prekiauti Rusijos rinkoje ir, teikdami didelę reikšmę Vilniaus miesto savivaldybės ir Maskvos miesto vyriausybės bendradarbiavimui prekybos, ekonomikos ir kitose srityse, paruošė trišalės sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos prekybos namų Maskvoje ir UAB „Eksimeta“ projektą. Raimondas Karpavičius savo rašte toliau nurodo, kad, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės įgaliojimus, su Maskvos miesto vyriausybe vedė intensyvias derybas dėl žemės sklypų parinkimo bei paskyrimo Lietuvos prekybos namų verslo centro ir didmeninės prekybos logistikos komplekso statybai Maskvoje, taip pat prašo paveikti Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši paspartintų klausimų, susijusių su sklypų skyrimu Lietuvos prekybos namams, sprendimą.

2005 m. birželio 14 d. UAB „Eksimeta“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius Komisijai posėdžio metu paaiškino, kad jis (R. Karpavičius) prieš išvykstant ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujamai delegacijai į Maskvą 2005 m. kovo mėn. buvo susitikęs su Viktoru Uspaskichu ir norėdamas atstovauti Lietuvos klausimais kartu paklausė ūkio ministrą, ar nebūtų tikslinga, kad jis (R. Karpavičius) važiuotų kartu su delegacija, bet atsakymo iš ministro nesulaukė. Raimondas Karpavičius komisijai taip pat paaiškino, kad po vizito į Maskvą ūkio ministras Viktoras Uspaskichas jam yra pasakęs, esą šiame projekte Raimondas Karpavičius nereikalingas ir jis pats nurodysiąs kompaniją, kuri nupirks akcijas. Be to, kaip teigė Raimondas Karpavičius, Viktoras Uspaskichas pasakė, jog jeigu nebus parduotos akcijos, jis ras kitų būdų išspręsti šį klausimą. (2005-06-14 stenograma) 10. Komisija nustatė, kad 2005 m. gegužės 2 d. Vilius Martusevičius, kuris, kaip jau minėta, ūkio ministro įsakymu yra įtrauktas į darbo grupę, rengsiančią Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės susitarimo dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo naujos redakcijos projektą, parašė raštą (raštas ant firminio UAB „Ekspora“ blanko, be numerio) Maskvos miesto vyriausybės Maisto išteklių departamento vadovui Aleksandrui Baburinui. Vilius Martusevičius savo rašte nurodo, kad „siekiant paspartinti bendradarbiavimą iki Lietuvos prekybos namų atidarymo Ūkio ministerija pavedė UAB „Ekspora“ (direktorius Vilius Martusevičius), turinčiai darbo Rusijos rinkoje patirtį, iš Lietuvos pusės organizuoti darbą ir koordinuoti Lietuvos gamintojų žaliavos ir maisto prekių tiekimą. Prašome Jūsų išnagrinėti klausimą dėl sandėliavimo patalpų suteikimo Maskvos mieste lengvatinėmis sąlygomis, taip pat ir šaldymo patalpų su gilaus užšaldymo galimybe UAB „Eksporai“. Iš UAB „Ekspora“ direktoriaus Viliaus Martusevičiaus rašto matyti, kad jis Aleksandrui Baburinui siunčia analizei pirminius komercinius pasiūlymus dėl Lietuvos gamintojų produktų ir prekių tiekimo į Maskvą ir prašo darbo tvarka priimti „mūsų atstovus Maskvoje 2005 metų gegužės 5–6 dienomis siekiant išspęsti aukščiau išdėstytus klausimus“. Pažymėtina, kad Aleksandrui Baburinui rašytame rašte (firminiame blanke) nurodytas adresas toks: Radvilų 11, Kėdainiai, Lietuva.

Be to, kaip matyti iš ūkio ministro patarėjos Renatos Dromantaitės rengtos atmintinės, Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovas Baltijos šalims Aleksandras Mizgaris, 2005 m. balandžio 20 d. apsilankęs pas ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą, informavo ministrą apie savo apsilankymus Lietuvos įmonėse, pasidžiaugė ir pagyrė Lietuvą už lankytose įmonėse taikomus aukštus kokybės standartus.

Ūkio ministerijos nuostatuose yra nurodyta, kad ministerija privalo įgyvendinti Lietuvos ūkio plėtros politiką ir ilgalaikę strategiją, numatančią šalies ūkio sektorių plėtojimo perspektyvas ir nustatančią prioritetus, skirtus sparčiam Lietuvos ekonomikos augimui ir konkurencingumui pasaulinėje rinkoje užtikrinti. Tačiau spręsti privačių ūkio subjektų įmonių steigimo klausimus ministerija nėra įpareigota.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau –Įstatymas) 2 straipsnyje yra reglamentuota, jog privatūs interesai – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, o interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai asmuo atlieka pareigas, vykdo pavedimą, dalyvauja priimant ar priima sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais. Įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta pagrindinė valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolė vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. To paties Įstatymo 11 straipsnyje yra imperatyvi norma, draudžianti valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis taip pat draudžia naudotis savo pareigomis, galiomis ir vardu, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

Remdamasi turimais duomenimis, Komisija daro išvadą, kad ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, turėdamas AB Krekenavos agrofirmos bei kitų įmonių akcijų, minėtais raštais siūlydamas svarstyti klausimą dėl Maskvos komercinių struktūrų dalinio dalyvavimo Lietuvos žemės ūkio pramonės įmonių valdyme, šiais savo veiksmais sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, tuo pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

VII. Ar Viktoras Uspaskichas pats ar per jam pavaldžius valstybės tarnautojus protegavo atskirus asmenis siekdamas suteikti jiems valstybės ir savivaldybių lėšomis išlaikomų verslo informacinių centrų ir inkubatorių tinklą sudarančių viešųjų įstaigų dalininkų statusą ir ar tuo nepažeidė teisės aktų reikalavimų?

3.1. 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (18.8.1-34)-3-1505 ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pirmą kartą įgaliojo ministro patarėją Svetlaną Kauzonienę atstovauti valstybei, kaip dalininkei, atitinkamų viešųjų įstaigų statusą turinčių verslo inkubatorių ir verslo informacijos centrų visuotiniuose dalininkų susirinkimuose priimant sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo ir priimti šiuos sprendimus savarankiškai.

3.2. 2005 m. kovo 17 d. Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys raštu Nr. (18.7-34)-3-1539 verslo informacijos centrus ir verslo inkubatorius informavo, kad 2005 m. kovo 14 d. patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatyta į verslo informacijos centrų valdymą įtraukti asocijuotas verslo struktūras. Atsižvelgiant į tai rašte nurodoma, kad „Ūkio ministerija pritaria, kad įvairiuose regionuose veikiančios asocijuotos verslo struktūros aktyviau įsitrauktų į verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių valdymą tapdamos šių viešųjų įstaigos dalininkėmis“.

3.3. Kaip Komisiją 2005 m. birželio 8 d. posėdyje informavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, Savivaldybių asociacija apie Ūkio ministerijos iniciatyvą priimant naujus dalininkus į verslo informacijos centrus bei inkubatorius sužinojo ne tiesiogiai iš pačios ministerijos, bet iš spaudos. Pažymėtina, kad 2005 m. gegužės 10 d. Ūkio ministerijoje įvyko ūkio ministro susitikimas su savivaldybių merais ir verslo asocijuotų struktūrų atstovais. Jame buvo aptariamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos priemonės, numatančios į verslo informacijos centrų, kurių dalininkė kartu su savivaldybėmis yra ir Ūkio ministerija, valdymą įtraukti asocijuotas verslo struktūras. Į šį susitikimą buvo pakvieti savivaldybių merai, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai (ūkio ministro 2005-05-03 raštas Nr. (18.7-34)-3-2447) ir asocijuotų verslo struktūrų – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų – atstovai (ūkio ministro 2005-05-03 raštas Nr. (18.7-34)-3-2449). Pagal 2005 m. gegužės 10 d. Ūkio ministerijos pranešimą spaudai „Dėl verslo informacijos centrų – Ūkio ministerijos ir savivaldybių dialogas“ susitikimo metu merams buvo pristatyti ministerijos planai į verslo informacijos centrų ir inkubatorių valdymą įtraukti asocijuotas verslo struktūras, aptartos regioninės politikos ir investicijų skatinimo regionuose problemos, pateikta informacija apie Europos Sąjungos lėšų skirstymą. Šiame susitikime ūkio ministras konstatavo, kad verslo informacijos centrų ir inkubatorių valdymas netenkina nei ministerijos, nei verslininkų, kurie naudojasi šių įstaigų paslaugomis. Šiuo metu 5 iš 7 šalyje veikiančių verslo inkubatorių dirba nuostolingai. 18 verslo informacijos centrų taip pat neduoda pelno.

Pagrindinė šių įstaigų finansuotoja yra Ūkio ministerija, tačiau ministerija neturi sprendžiamojo balso jas valdant. Pagrindinės verslo centrų ir inkubatorių dalininkės yra Ūkio ministerija ir savivaldybės. „Padėtis šiose įstaigose kasmet blogėja. Turime arba stiprinti šias įstaigas, arba atiduoti jas valdyti savivaldybėms. Mes siūlome į verslo inkubatorių ir verslo informacijos centrų valdymą įtraukti tiesiogiai jų paslaugų kokybe suinteresuotus subjektus – verslo atstovus“, – pabrėžė ministras (citata iš Ūkio ministerijos interneto tinklalapio: http://www.ukmin.lt/index.php/news/?nid=1778). Kaip Komisijos 2005 m. birželio 8 d. posėdyje informavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas, šiame susitikime buvo pateikti trys siūlymai dėl verslo informacijos centrų ir inkubatorių valdymo reformos, t. y., pirma, priimti Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją dalininke; antra, verslo informacijos centrų ir inkubatorių dalininkėmis palikti tik savivaldybes; trečia, verslo informacijos centrų ir inkubatorių dalininke palikti tik Ūkio ministeriją.

Posėdžio metu buvo suformuluotas dar vienas siūlymas, kurį pateikė savivaldybių merai, t. y. nieko nekeisti ir palikti tokį minėtų centrų ir inkubatorių valdymą, koks ir yra. Kalbant apie Ūkio ministerijos ir paties ūkio ministro poziciją verslo informacijos centrų ir inkubatorių valdymo klausimais, Komisija turi remtis atitinkamais žiniasklaidos pranešimais, nes minėtas susitikimas Ūkio ministerijoje jokiais oficialiais posėdžio protokolais ar stenogramomis nebuvo fiksuojamas.

Apie išskirtines sąlygas, kurias buvo siekiama sudaryti Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, galima spręsti ir iš to fakto, kad dar iki visuotinių dalininkų susirinkimų pradžios, kaip Komisijos 2005 m. birželio 14 d. posėdyje paaiškino Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, jis Ūkio ministerijoje buvo susitikęs su ministerijos sekretoriumi Gediminu Rainiu ir ministro patarėja Svetlana Kauzoniene, kuri pasiūlė tapti nauju dalininku su 1 lito įnašu. Šiai idėjai iš esmės buvo pritarta, nors kai panašios diskusijos vyko Ūkio ministerijoje 2002 metais, galimo įnašo dydis buvo 5 000 litų.

Ūkio ministerija į Lietuvos savivaldybių asociaciją kreipėsi tik 2005-05-31 raštu Nr. (18.7-34)-3-3078, kuriame, atsižvelgdama į šios asociacijos tarybos 2005 m. gegužės 10 d. priimtą nutarimą Nr. TN-19, paragino nebekviesti neeilinių verslo informacijos centrų ir inkubatorių dalininkų susirinkimų dėl naujų dalininkų priėmimo ir paprašė savo ruožtu apie tai informuoti visas suinteresuotas savivaldybes. Šią informaciją patvirtina ir Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2005 m. kovo 23 d. išplatintas informacinis pranešimas spaudai (žr. Lietuvos savivaldybių asociacijos interneto tinklalapį). Kaip pažymima minėtame informaciniame pranešime, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba nuogąstauja, kad „susidariusi situacija sukelia begalę įtarimų, jog pasirinktas kelias gali pasitarnauti ne visų asocijuotų verslo struktūrų lygiaverčiam dalyvavimui verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veikloje sudarant kuo palankesnes sąlygas verslo plėtrai, o siaurų interesų grupių atstovavimui ir jų išskirtinėms teisėms minėtųjų centrų valdyme įtvirtinti. Visos Lietuvos savivaldybės suinteresuotos, kad verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veikloje aktyviai dalyvautų kuo daugiau verslo ir jų interesams atstovaujančių struktūrų atstovų nesuteikiant nei vienai iš jų jokių išskirtinių teisių“.

3.4. Ūkio ministras savo 2005-04-12 raštais Nr. (18.6-34)-3-2019 ir Nr. (18.6-34)-3-2020 atitinkamai kreipėsi į Lietuvos pramonininkų konfederaciją ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją siūlydamas tapti verslo informacijos centrų bei inkubatorių dalininkais, t. y. jau po to, kai kita asocijuota verslo struktūra – Lietuvos verslo darbdavių konfederacija buvo išsiuntinėjusi savo raštus į atitinkamus verslo informacijos centrus bei inkubatorius su pageidavimu tapti jų dalininke. Pažymėtina, kad minėtos konfederacijos raštai buvo gauti kovo mėnesį, bet yra datuoti 2005 m. vasario 18 d. Be to, tiek iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Komisijos 2005 m. birželio 8 d. posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, tiek ir iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2005-03-22 rašto Nr. 232, adresuoto šios asociacijos prezidentui, galima daryti prielaidą, kad į minėtas kitas dvi asocijuotas verslo struktūras Ūkio ministerija kreipėsi tik po to, kai viena iš jų, t. y. Lietuvos pramonininkų konfederacija, išreiškė savo susirūpinimą dėl skaidraus, laiku atliekamo ir nediskriminuojamo naujų dalininkų priėmimo proceso.

VTEK 2005 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. KS-16 2.9 punkte nurodoma, kad Seimo narė, Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkė Birutė Vėsaitė pateikė VTEK informaciją apie tai, kad jos vadovaujama komisija, atsižvelgdama į asocijuotų verslo struktūrų atstovų kreipimąsi, 2005 m. kovo 30 d. parašė ūkio ministrui Viktorui Uspaskichui raštą, kuriame nurodė būtinybę užtikrinti vienodas visų verslo asociacijų galimybes dalyvauti verslo informacijos centrų valdyme steigėjų ar dalininkų teisėmis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas VTEK paaiškino, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija apie verslo asocijuotų struktūrų galimybes tapti verslo informacijos centrų dalininkėmis oficialiai sužinojo ne iš Ūkio ministerijos, bet iš Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos 2005 m. vasario 18 d. rašto Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai, kurios taryboje yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas. Mykolas Aleliūnas taip pat patvirtino, kad, Lietuvos pramonininkų konfederacijos turimais duomenimis, nė viename verslo informacijos centre, kuriems ji buvo pateikusi paraiškas, Ūkio ministerijos atstovai šios konfederacijos regioninių asociacijų tapimo naujomis dalininkėmis nepalaikė.

3.5. Apie skirtingus dviejų įgaliotų institucijų, t. y. Ūkio ministerijos bei savivaldybių, veiksmus įgyvendinant Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemones liudija ir Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos 2005 m. gegužės 10 d. priimtas nutarimas Nr. TN-19 „Dėl verslo informacijos centrų veiklos ir valdymo tobulinimo“, kuriuo Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba nutaria kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, savivaldybių tarybas ir prašyti, priimant sprendimus dėl verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklos ir valdymo tobulinimo, atsižvelgti į šiuos siūlymus: 1) perduoti savivaldybių taryboms visas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos turimas verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių dalininkų (steigėjų) teises ir turtą; 2) priimant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus, skirti savivaldybėms valstybės biudžeto asignavimus, numatytus verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių veiklai (verslo informavimo ir konsultavimo programai vykdyti) finansuoti; 3) kviesti verslo interesams atstovaujančias asocijuotas struktūras dalyvauti verslo informacijos centrų ir verslo inkubatorių tarybų veikloje.

Nr. (18.8.1-34)-3-434; 2005 m. kovo 24 d. Nr. (18.8.1-34)-3-1641; 2005 m. kovo 25 d. Nr. (18.8.1-34)-3-1672; 2005 m. balandžio 27 d. Nr. (18.8.1-34)-3-2311). Tai įrodo faktą, kad tuo pačiu metu skirtingi Ūkio ministerijos valstybės tarnautojai turėjo skirtingos apimties įgaliojimus dalyvaujant verslo informacijos centrų ir inkubatorių dalininkų susirinkimuose. Atsižvelgiant į tai, daugumoje visuotinių dalininkų susirinkimų, vykusių 2005 metų kovo–gegužės mėnesiais, dalyvaudavo du Ūkio ministerijos atstovai, iš kurių vienas, t. y. ministro patarėja Svetlana Kauzonienė, buvo ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Remiantis Ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto ūkio ministro 2003 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-420, 11 punktu, ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjai, ministro patarėjas ryšiams su visuomene ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus.

Kaip matyti iš šio įsakymo, ministro patarėja buvo įgaliota dalyvauti dalininkų susirinkimuose ir priimti sprendimus tik dėl naujų dalininkų priėmimo. Dar daugiau – jai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus savarankiškai, t. y. nederinant to su kitais Ūkio ministerijos tarnautojais.

Atstovavimo viešosiose įstaigose taisyklės yra patvirtintos 2004 m. spalio 14 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-379. Remiantis šių taisyklių 3 punktu, Ūkio ministerija įgyvendina valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės (ar savininkės), teises ir pareigas, per įgaliotinį dalyvaudama viešosios įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Remiantis 6 punktu, atstovauti valstybei visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime ūkio ministras įgalioja atsakingo ministerijos padalinio valstybės tarnautoją. Ūkio ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 4-379 2.2 punkte nustatyta, kad už politikos formavimą verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, kuriuose Ūkio ministerija įgyvendina dalininko teises ir pareigas, yra atsakingas šios ministerijos Pramonės ir verslo departamentas. Be to, taisyklių 14 punkte nurodyta, kad ministerijos, kaip viešosios įstaigos dalininkės, pasiūlymu kolegialių viešosios įstaigos organų nariais paskirti valstybės tarnautojai turi aktyviai dalyvauti tų organų darbe įgyvendinant viešosios įstaigos įstatuose nurodytus tikslus ir kolegialiam organui priimant sprendimus to organo kompetencijai priskirtais klausimais. 15 punkte nustatyta, kad kolegialaus organo narys sprendimus, kaip balsuoti to organo kompetencijai priskirtais klausimais, priima savarankiškai, o prireikus derina sprendimo projektą su paskirtu kuruoti atitinkamą viešąją įstaigą ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi.

Kaip jau buvo nurodyta, remiantis taisyklių 6 punktu, ūkio ministras buvo įgaliojęs atitinkamus Pramonės ir verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vyriausiuosius specialistus, t. y. karjeros valstybės tarnautojus, dirbančius ministerijos padalinyje, atsakingame už atitinkamos politikos formavimą, atstovauti valstybei verslo informacijos centrų ir inkubatorių visuotiniuose dalininkų susirinkimuose visais klausimais, išskyrus įstatų keitimo, direktoriaus skyrimo, atlyginimo jam nustatymo ir naujų dalininkų priėmimo klausimais (paryškinta mūsų). Pastarajam klausimui spręsti išskirtinai buvo suteikti įgaliojimai ministro patarėjai, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai Svetlanai Kauzonienei.

Jai, kaip jau buvo minėta, buvo suteikta teisė veikti išimtinai savarankiškai ir savarankiškai priimti sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo, nors, kaip nustato minėtas taisyklių 15 punktas, tam tikrus klausimus įgaliotas atstovas tam tikrais atvejais (prireikus) galimą savo sprendimo projektą turi derinti su paskirtu kuruoti atitinkamą viešąją įstaigą ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi. Neabejotina, kad naujų dalininkų priėmimas į verslo informacijos centrus ir inkubatorius, jų priėmimo sąlygos, įnašo dydis, atrankos kriterijai yra svarbus šių viešųjų įstaigų plėtros ir tolesnės veiklos bei valstybės vykdomos atitinkamos politikos klausimas, todėl manytina, kad ūkio ministras, įgaliodamas ministerijos valstybės tarnautojus atstovauti valstybei sprendžiant šiuos klausimus, turėjo griežtai laikytis taisyklių reikalavimų, t. y. įgalioti atsakingo ministerijos padalinio karjeros valstybės tarnautojus (6 punktas) ir numatyti, kad savo sprendimus dėl naujų dalininkų priėmimo jie turi derinti su paskirtu kuruoti atitinkamą viešąją įstaigą ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriumi (15 punktas).

5.1. Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro visuotiniame dalininkų susirinkime 2005 m. gegužės 2 d. svarstant klausimą dėl naujų dalininkų priėmimo (prašymus tapti šio centro dalininkais pateikė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija), ministro patarėja palaikė ir teigiamai vertino Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos norą tapti ne tik šio, bet ir kitų verslo centrų ir inkubatorių dalininke ir pasiūlė susirinkime dalyvaujantiems centro dalininkams balsuoti dėl pritarimo, kad Lietuvos verslo darbdavių konfederacija būtų priimta nauja šio centro dalininke. Atsižvelgiant į tai, kad Akmenės rajono savivaldybės meras neturėjo Tarybos įgaliojimo balsuoti dėl naujų dalininkų priėmimo, šio klausimo sprendimas buvo atidėtas ir naujas dalininkas į Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centrą nebuvo priimtas;

5.2. Biržų rajono verslo informacijos centro 2005 m. balandžio 8 d. vykusiame visuotiniame dalininkų susirinkime svarstant klausimą dėl naujų dalininkų priėmimo (prašymus tapti šio centro dalininkais pateikė Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Biržų verslininkų asociacija), ministro patarėjos Svetlanos Kauzonienės iniciatyva buvo nuspręsta išklausyti Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovą Daną Arlauską (pažymėtina, kad tuo pačiu metu centro patalpose vyko šios verslo asociacijos susitikimas su rajono verslininkais, o konfederacijos vadovas Danas Arlauskas į Biržus atvyko kartu su Ūkio ministerijos atstovais). Susirinkime taip pat kalbėjo ir Biržų verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova. Sprendimas dėl naujų dalininkų minėtame susirinkime nebuvo priimtas, nes šio klausimo dar nebuvo sprendusi rajono savivaldybės taryba;

5.3. Ignalinos verslo informacijos centro visuotinis dalininkų susirinkimas įvyko 2005 m. balandžio 18 d., tačiau Ignalinos rajono savivaldybės meras savo 2005-03-30 raštu Nr. R2-421-3.26 Ūkio ministeriją informavo apie tai, kad Ignalinos rajono savivaldybė, kaip viena iš verslo informacijos centro dalininkių, nesutinka, kad minėtame posėdyje būtų sprendžiamas naujų dalininkų priėmimo klausimas, nes jis dar nėra aptartas savivaldybės tarybos posėdyje. Tačiau nepaisant šio rašto, kaip nurodoma Ignalinos rajono savivaldybės mero 2005-06-01 rašte Nr. R2-738-27, adresuotame Komisijai, į minėtą balandžio 18 d. verslo centro dalininkų susirinkimą prieš tai neinformavusi atvyko ūkio ministro patarėja Svetlana Kauzonienė kartu su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Regionų departamento direktore Agne Račkauskyte ir pasiūlė į dalininkų susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl naujų dalininkų priėmimo. Tačiau tam posėdyje buvo nepritarta. Pažymėtina, kad tapti Ignalinos verslo informacijos centro dalininkais prašymus yra pateikę Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacija bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija;

5.4. Jurbarko verslo informacijos centro dalininkų susirinkime, vykusiame 2005 m. birželio 1 d., vienas iš svarstomų klausimų buvo klausimas dėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prašymo tapti šio centro dalininke. Posėdžio metu svarstomu klausimu kalbėjusi ūkio ministro patarėja Svetlana Kauzonienė informavo, kad Ūkio ministerija pritaria šios verslo asociacijos tapimui centro dalininke. Tai ji grindė tuo, kad ši konfederacija yra laimėjusi projektą verslininkų mokymui ir gavo 2 milijonų litų finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl ateidama į dalininkes galės pasiūlyti verslininkams aktualius mokymus. Jurbarko rajono savivaldybės meras, kalbėdamas šiuo klausimu, taip pat pritarė, kad centro valdymo teisę turėtų turėti verslui atstovaujančios institucijos, tačiau suabejojo, ar Lietuvos verslo darbdavių konfederacija tikrai, kaip ji pati teigia, galėtų atstovauti visų rajono verslininkų interesams centre, jeigu net neturi savo registruoto skyriaus Jurbarko rajone. Be to, meras pasiūlė Ūkio ministerijai nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis galima būtų priimti naujus dalininkus. Atsižvelgiant į skirtingas nuomones, klausimas dėl naujų dalininkų buvo atidėtas kitam susirinkimui;

5.5. Kėdainių verslo informacijos centro visuotinio dalininkų susirinkimo 2005 m. kovo 31 d. metu svarstant klausimą dėl naujų dalininkų priėmimo, ūkio ministro patarėja išsakė poziciją, pagal kurią Ūkio ministerija remia „ypač gausesnių ir labiau organizuotų“ asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą verslo informacijos centrų ir inkubatorių veikloje. Šio posėdžio metu sprendimas dėl naujo dalininko nebuvo priimtas. Šis klausimas dar kartą buvo sprendžiamas neeiliniame visuotiniame dalininkų susirinkime 2005 m. gegužės 3 d. Savo prašymus tapti Kėdainių verslo informacijos centro dalininkėmis buvo pateikusios Lietuvos verslo darbdavių konfederacija – dalininko įnašas 1 Lt, Įmonių asociacija „Septynios dienos“ – dalininko įnašas 2 000 Lt, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija – dalininko įnašas 1 Lt. Posėdyje buvo nuspręsta nauja dalininke priimti Lietuvos verslo darbdavių konfederaciją. Jos priėmimą ministro patarėja motyvavo jau ankstesniame posėdyje išsakyta Ūkio ministerijos pozicija, o Kėdainių miesto savivaldybės merė pabrėžė, kad ji turi savivaldybės tarybos įgaliojimus balsuoti už „nacionalinio lygmens asocijuotų verslo struktūrų“ priėmimą centro dalininkėmis;

5.6. Marijampolės verslo informacijos centro visuotinio dalininkų susirinkimo, vykusio 2005 m. balandžio 14 d., metu buvo svarstytas klausimas dėl Lietuvos verslo konfederacijos prašymo tapti centro dalininke. Kadangi savivaldybės atstovas neturėjo įgaliojimų balsuoti šiuo klausimu, sprendimas nebuvo priimtas. Bet posėdžio metu Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovas išsakė būtinumą gauti Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos motyvus, kuriais ši konfederacija grindžia savo norą tapti centro dalininke. Tuo tarpu ūkio ministro patarėja išreiškė savo teigiamą nuomonę dėl šios verslo struktūros tapimo centro dalininke;

5.7. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro 2005 m. balandžio 12 d. vykusiame visuotiniame dalininkų susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl naujų dalininkų priėmimo. Norą tapti naujais dalininkais buvo pareiškę Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Mažeikių verslininkų asociacija ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Šiame posėdyje dalyvavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas. Remiantis Mažeikių rajono savivaldybės mero 2005-05-31 raštu Nr. R8-2.21-1127, adresuotu Komisijai, į susirinkimą jis atvyko kartu su ūkio ministro patarėja Svetlana Kauzoniene. Susirinkime taip pat dalyvavo Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas, kuris kartu yra šio centro tarybos pirmininkas, Kęstutis Bartkevičius. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės atstovė neturėjo tarybos suteiktų įgaliojimų balsuoti dėl naujų dalininkų priėmimo, šis klausimas posėdyje nebuvo išspręstas, bet jame kalbėjo Danas Arlauskas. Jis motyvavo savo vadovaujamos konfederacijos norus tapti centro dalininke. Taip pat kalbėjo ministro patarėja Svetlana Kauzonienė. Ji kritikavo kitų dviejų organizacijų, siekiančių tapti centro dalininkėmis, pateiktus prašymus ir teigė, kad šie prašymai neatitinka centro įstatuose nustatytų reikalavimų;

5.8. Pakruojo verslo informacijos centro visuotiniame dalininkų susirinkime 2005 m. balandžio 14 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prašymų tapti naujais centro dalininkais. Posėdžio metu kalbėjęs Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pristatė savo vadovaujamą organizaciją, taip pat kalbėjo ministro patarėja Svetlana Kauzonienė – išreiškė Ūkio ministerijos pritarimą naujų dalininkų priėmimui bei paragino centro įstatuose nustatyti naujų dalininkų priėmimo sąlygas ir centro dalininkų skaičių. Svarstomu klausimu kalbėjusi centro direktorė Oksana Gelčienė išsakė galimybę asocijuotoms verslo struktūroms centro veikloje dalyvauti tampant tarybos nariais, o nebūtinai dalininkais.

Su tokia pozicija nesutiko Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Pakruojo rajono savivaldybės meras išsakė abejones dėl minėtos konfederacijos priėmimo nauja centro nare, pabrėždamas jos „politinę praeitį“ bei akcentuodamas, kad visi, kas pareiškė norą tapti centro dalininkais, turėtų turėti vienodas galimybes, o pirmenybę galbūt netgi būtų galima suteikti regione veikiančioms atitinkamoms asociacijoms. Pažymėtina, kad analizuojamame posėdyje dalyvavo tik vienos verslo asociacijos, t. y. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, atstovas, o kitos asociacijos, pareiškusios norą tapti dalininke, atstovas posėdyje nedalyvavo. Be to, šios organizacijos prašymas buvo atmestas kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų, kuriuos nurodė ūkio ministro padėjėja Svetlana Kauzonienė;

5.9. Rietavo verslo informacijos centro neeilinio dalininkų 2005 m. balandžio 13 d. susirinkimo metu nauja centro dalininke buvo priimta Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (Komisijai šio posėdžio protokolas nebuvo pateiktas);

5.10. Skuodo informacijos centro visuotinio dalininkų 2005 m. kovo 29 d. susirinkimo metu svarstant klausimą dėl naujų dalininkų priėmimo kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas ir paaiškino jo vadovaujamos organizacijos motyvus tapti nauja dalininke, taip pat pateikė motyvus dėl mažo, t. y. tik 1 litą siekiančio, siūlomo įnašo. Svarstomu klausimu kalbėjusi ūkio ministro patarėja Svetlana Kauzonienė iškėlė klausimą, kada galima tikėtis neeilinio susirinkimo dėl naujų dalininkų priėmimo (posėdyje ne visi dalininkai turėjo įgaliojimus balsuoti dėl naujų dalininkų priėmimo);

5.11. Šiaulių verslo inkubatoriaus visuotiniame dalininkų susirinkime 2005 m. balandžio 21 d. buvo svarstomas naujų dalininkų priėmimo klausimas. Tapti inkubatoriaus dalininkais prašymus pateikė trys verslo asociacijos: Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių pramonininkų asociacija. Posėdyje dalyvavęs savivaldybės atstovas paprašė šio klausimo nesvarstyti, nes jis neturėjo įgaliojimų balsuoti dėl naujų narių priėmimo, tačiau ūkio ministro patarėja pasiūlė vis dėlto šį klausimą svarstyti, tik nepriimti galutinio sprendimo. Po to ji pakomentavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos raštą, kuriame ši organizacija išreiškia norą tapti inkubatoriaus dalininke. Savo ruožtu savivaldybės atstovas G. Mikšys informavo, kad šiuo klausimu jam yra tekę kalbėti su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku, kuris specialiai dėl to atvyko į Šiaulių miesto savivaldybę. Svarstant kitų pretendentų į naujus dalininkus klausimus, kalbėjo patys atitinkamų organizacijų atstovai;

5.12. Šilalės turizmo ir verslo informacijos centras buvo gavęs tris prašymus iš asocijuotų verslo struktūrų dėl tapimo šio centro dalininkėmis, t. y. iš Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Kvėdarnos bendruomenės centro. 2005 m. balandžio 22 d. vykusiame šio centro visuotiniame dalininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl naujų dalininkų priėmimo. Kaip nurodoma šio centro direktorės G. Damulienės 2005-06-01 rašte Nr. 43, adresuotame Šilalės rajono savivaldybės merui, savivaldybės atstovas balsavo prieš visų naujų dalininkų priėmimą, ūkio ministro patarėja Svetlana Kauzonienė balsavo už Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos priėmimą centro dalininke, kiti prašymų pateikėjai, jos nuomone, neatitiko prašymo pateikimo reikalavimų;

5.13. Zarasų verslo informacijos centro visuotiniame dalininkų susirinkime 2005 m. balandžio 7 d. buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prašymo tapti šio centro dalininke. Posėdyje buvo nuspręsta visų pirma šį klausimą apsvarstyti Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Atsižvelgdama į tai, posėdyje dalyvavusi ūkio ministro patarėja Svetlana Kauzonienė pasiteiravo, ar minėtame savivaldybės tarybos posėdyje galėtų dalyvauti Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Atsižvelgiant į Komisijos ištirtus ir konstatuotus faktus, darytina išvada, kad: