LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SEIMO NARIO IR ŪKIO MINISTRO VIKTORO USPASKICHO GALIMAM NETEISĖTAM VEIKIMUI PROTEGUOJANT KAI KURIUOS ASMENIS IŠTIRTI IR ĮVERTINTI IŠVADŲ 2005 m. liepos 7 d. Nr. X-337 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti išvadoms (pridedamos). 2 straipsnis. Pripažinti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti darbą baigė. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. X-337 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS SEIMO NARIO IR ŪKIO MINISTRO VIKTORO USPASKICHO GALIMAM NETEISĖTAM VEIKIMUI PROTEGUOJANT KAI KURIUOS ASMENIS IŠTIRTI IR ĮVERTINTI IŠVADOS Seimo laikinoji tyrimo komisija Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho galimam neteisėtam veikimui proteguojant kai kuriuos asmenis ištirti ir įvertinti (toliau – Komisija), sudaryta 2005 m. gegužės 17 d. Seimo nutarimu Nr. X-204 (Žin., 2005, Nr. 66-2352) iš 12 narių: Komisijos pirmininkas Vaclovas Karbauskis, pirmininko pavaduotojas Remigijus Ačas, Komisijos nariai Andrius Baranauskas, Kęstutis Daukšys, Loreta Graužinienė, Eligijus Masiulis, Juozas Olekas, Edmundas Pupinis, Jurgis Razma, Viktoras Rinkevičius, Algirdas Sysas, Raimondas Šukys, sekretoriaujant Seimo komisijų sekretoriato patarėjai Birutei Pūtienei, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajai patarėjai Daivai Petrylaitei ir vyriausiajai specialistei Marytei Bagdonavičienei, buvo įpareigota ištirti: 1) kokiais privačiais interesais Viktoras Uspaskichas buvo ir (ar) yra susijęs su koncernui „Vikonda“ priklausančiomis AB Krekenavos agrofirma, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriku, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitomis įmonėmis; 2) ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai skiriant bei panaudojant SAPARD lėšas koncernui „Vikonda“ priklausančių AB Krekenavos agrofirmos, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitų įmonių įgyvendintiems ar įgyvendinamiems projektams; 3) kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė sprendimus skirti SAPARD lėšas kai kurioms koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms nepaisydama Nacionalinės mokėjimo agentūros Vidaus audito departamento bei kitų oficialių institucijų perspėjimų dėl galimo tokių sprendimų neteisėtumo; 4) ar sprendimų, kuriais remiantis koncernui „Vikonda“ priklausančioms AB Krekenavos agrofirmai, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabrikui, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitoms įmonėms galėjo būti neteisėtai skirtos SAPARD lėšos, priėmimo metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė įstatymų nustatytų draudimų, tarp jų draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 5) ar susitikimų su oficialiais Maskvos miesto vyriausybei atstovaujančiais pareigūnais metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė tokių susitikimų organizavimo ir vykdymo tvarkos; 6) ar Viktoras Uspaskichas santykiuose su Maskvos miesto vyriausybe nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir kitų teisės aktų reikalavimų; 7) ar Viktoras Uspaskichas pats ar per jam pavaldžius valstybės tarnautojus protegavo atskirus asmenis siekdamas suteikti jiems valstybės ir savivaldybių lėšomis išlaikomų verslo informacinių centrų ir inkubatorių tinklą sudarančių viešųjų įstaigų dalininkų statusą ir ar tuo nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Komisija 2005 m. gegužės 26 d., birželio 2, 7, 8, 10, 14, 15, 17, 23 d. posėdžiuose, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Seimo statutu, analizavo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių ir visuomenės viešųjų interesų derinimą, Sapard lėšų skyrimo bei panaudojimo tvarką, viešojo administravimo tvarką, susitikimų su oficialiais užsienio šalių pareigūnais organizavimo ir vykdymo tvarką, išklausė į Komisijos posėdžius kviestų asmenų – Seimo nario ir ūkio ministro Viktoro Uspaskicho, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) direktoriaus Sauliaus Silicko, Agentūros Vidaus audito departamento direktoriaus Algimanto Markelio, Agentūros Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotojo Žygimanto Pliuskaus, Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovo Tomo Mackevičiaus ir vyresniosios valstybės auditorės Žanetos Grečnienės, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento Ričardo Malinausko, ūkio ministro patarėjos Svetlanos Kauzonienės, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojo Evaldo Čijausko, Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Vilčinsko, Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko, UAB „Eksimeta“ valdybos pirmininko Raimondo Karpavičius, Jonavos rajono savivaldybės mero Bronislovo Liutkaus, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Jono Povilaičio, Rietavo savivaldybės mero Antano Černeckio, Ukmergės rajono savivaldybės mero Algirdo Kopūsto, AB Krekenavos agrofirmos generalinio direktoriaus Aniceto Daukšo, Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo Gedimino Adolfo Paviržio, Ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Joanos Juozaitytės, Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto Romualdo Tarvydo, analizavo minėtų asmenų raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus, susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, Agentūros, Užsienio reikalų ministerijos, VĮ Registrų centro, Žemės ūkio ministerijos ir žemės ūkio ministrės Kazimiros Danutės Prunskienės, Ūkio ministerijos, Vertybinių popierių komisijos, AB Vilniaus vertybinių popierių biržos, UAB „Edvervitos“, UAB Kėdainių autoserviso, UAB „Songailai“, Koncerno-UAB „Vikonda“ pateikta informacija, analizavo Agentūros, Ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų savivaldybių, Vyriausybės, Panevėžio ir Kauno apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų, Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos Respublikos verslo informacijos centrų, inkubatorių ir ekonominės plėtros agentūrų, Valstybės turto fondo, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pateiktą informaciją ir dokumentus, susijusius su Komisijos tiriamais klausimais. I. Kokiais privačiais interesais Viktoras Uspaskichas buvo ir (ar) yra susijęs su koncernui „Vikonda“ priklausančiomis AB Krekenavos agrofirma, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriku, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitomis įmonėmis? 1. Komisija savo 2005-06-20 raštu Nr. 212-S-128 kreipėsi į koncerną-UAB „Vikonda“, prašydama pateikti sąrašą visų įmonių, kurios įeina į šio koncerno struktūrą, tačiau koncerno direktorius Robertas Paulikas savo 2005-06-22 rašte Nr. 33 pateikė informaciją apie du šio koncerno akcininkus, kurie yra fiziniai asmenys, turintys atitinkamai 90 ir 10 procentų bendrovės akcijų. Kaip nurodoma koncerno-UAB „Vikonda“ interneto tinklalapyje www.vikonda.lt, tai uždaro ciklo daugiaprofilinė infrastruktūra, į kurią įeina 40 įmonių, dirba 3 000 darbuotojų. Minėtame koncerno-UAB „Vikonda“ interneto tinklalapyje nurodoma, kad į šio koncerno infrastruktūrą įeina tokios įmonės kaip AB „Kėdainių grūdai“, UAB Kėdainių krašto televizija, UAB Kėdainių konservų fabrikas, UAB „Krekenavos pašarai“, UAB Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūra, AB Kėdainių agrofirma, UAB Kėdainių autoservisas, UAB „Vikeda“, UAB „Vikstata“, UAB „Rinkos aikštė“, UAB „Legrita“, UAB „Kėdainių statika“. Kitos šio koncerno struktūrai priklausančios įmonės nenurodytos. 2. Viktoro Uspaskicho biografijoje, kurią jis pateikė kandidatuodamas į 2004–2008 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, nurodoma, kad jis 1993–1996 metais buvo UAB „Vikonda“ direktorius, o 1996–2000 metais koncerno-UAB „Vikonda“ prezidentas. 3. Komisija, remdamasi 2003 metų viešųjų ir privačių interesų deklaracija, konstatuoja, kad Viktoras Uspaskichas deklaruojamais metais turėjo šių su koncernu-UAB „Vikonda“ susijusių įmonių akcijų: 1) AB Krekenavos agrofirmos; 2) AB „Kėdainių grūdai“; 3) UAB Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūros; 4) AB agrofirmos „Josvainiai“, kuri yra AB Krekenavos agrofirmos, AB „Kėdainių grūdai“ ir AB Kėdainių autoserviso akcininkė bei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pajininkė; 5) UAB „Vikondos kapitalas“, kuri yra AB Kėdainių autoserviso akcininkė; taip pat įmonių UAB „Dukeda“, UAB „Vitkus ir Ko“, UAB „Lukta“ akcijų. Viktoro Uspaskicho sutuoktinė Jolanta Blažytė deklaruojamais metais turėjo UAB „Vikondos kapitalas“ ir UAB „Songailai“, kuri yra AB Kėdainių autoserviso akcininkė, akcijų. 4. Remdamasi 2004 metų viešųjų ir privačių interesų deklaracija, Komisija konstatuoja, kad Viktoras Uspaskichas deklaruojamais metais turėjo šių su koncernu-UAB „Vikonda“ susijusių įmonių akcijų: 1) UAB „Vikondos kapitalas“; 2) AB Krekenavos agrofirmos; 3) AB „Kėdainių grūdai“; 4) AB agrofirmos „Josvainiai“; 5) UAB Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūros; 6) UAB „Songailai“; taip pat įmonių UAB „Lukta“, UAB Kėdainių lombardo, UAB „Vitkus ir Ko“, UAB „Dukeda“ akcijų. 5. Remdamasi 2005 metų viešųjų ir privačių interesų deklaracija, Komisija konstatuoja, kad Viktoras Uspaskichas deklaruojamais metais turėjo šių su koncernu-UAB „Vikonda“ susijusių įmonių akcijų: 1) UAB „Vikondos kapitalas“; 2) AB Krekenavos agrofirmos; 3) AB „Kėdainių grūdai“; 4) AB agrofirmos „Josvainiai“; 5) UAB Kėdainių nepriklausomų patarėjų agentūros; 6) UAB „Songailai“; 7) UAB „Krekenavos pašarai“; taip pat įmonių UAB „Lukta“, UAB Kėdainių lombardo, UAB „Vitkus ir Ko“, UAB „Dukeda“ akcijų. 6. Paminėtina, jog 2005 metų viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje Viktoras Uspaskichas nurodo, kad jo žmona eina koncerno-UAB „Vikonda“ komercijos direktorės pareigas, ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. 7. Vertybinių popierių komisija 2005-06-09 rašte Nr. 06-767-(11.03-02) nurodė, kad AB Krekenavos agrofirmos didžiausi akcininkai (2005 m. balandžio 28 d. duomenimis) yra: Alfredas Pekeliūnas, turintis 947 683 paprastąsias vardines akcijas, kurios suteikia 10,07 procento bendrovės balsų, Viktoras Uspaskichas, turintis 1 637 405 paprastąsias vardines akcijas, kurios suteikia 17,40 procento bendrovės balsų, ir AB agrofirma „Josvainiai“, turinti 4 625 452 paprastąsias vardines akcijas, kurios suteikia 49,16 procento balsų. Vertybinių popierių komisija savo 2005-06-16 rašte Nr. 06-816-(11.03-02) nurodė, kad didžiausi AB agrofirmos „Josvainiai“ akcininkai (2005 m. balandžio 22 d. duomenimis) yra: UAB „Edvervita“, turinti 214 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios suteikia 19,99 procento bendrovės balsų, UAB Kėdainių autoservisas, turinti 464 500 paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 43,30 procento bendrovės balsų, ir UAB „Songailai“, turinti 214 000 paprastųjų vardinių akcijų, arba 19,99 procento bendrovės balsų. 8. Vertybinių popierių komisija savo 2005-06-09 rašte Nr. 06-767-(11.03-02) nurodė, kad AB „Kėdainių grūdai“ didžiausi akcininkai (2005 m. balandžio 25 d. duomenimis) yra: Viktoras Uspaskichas, turintis 273 729 paprastąsias vardines akcijas, arba 19,87 procento bendrovės balsų, AB agrofirma „Josvainiai“, turinti 699 927 paprastąsias vardines akcijas, arba 50,82 procento bendrovės balsų. 9. Remiantis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pajininkų susirinkimo, vykusio 2001 m. gruodžio 18 d., protokolu, šios bendrovės pajininkai yra: 1) AB Krekenavos agrofirma, turinti 93,85 procento pajų (Valstybės kontrolės 2005 m. balandžio 29 d. ataskaita Nr. 1070-4-55, 5.1 (4) punktas). Kaip jau buvo minėta, šioje bendrovėje Viktoras Uspaskichas turi 1 637 405 paprastąsias vardines akcijas, kurios suteikia 17,40 procento bendrovės balsų; 2) UAB „Krekenavos pašarai“, kurioje Viktoras Uspaskichas taip pat turi akcijų (informacija iš Viktoro Uspaskicho 2005 metų viešųjų ir privačių interesų deklaracijos); 3) UAB „Edvervita“; 4) AB agrofirma „Josvainiai“, kurioje Viktoras Uspaskichas taip pat turi akcijų (informacija iš Viktoro Uspaskicho 2005 metų viešųjų ir privačių interesų deklaracijos); 5) UAB „Krekenava“. Remdamasi gautais ir išanalizuotais duomenimis, Komisija daro išvadą, kad Viktoras Uspaskichas su koncernu-UAB „Vikonda“ ir jam priklausančiomis įmonėmis susijęs: 1) savo turimomis šių įmonių akcijomis; 2) Viktoro Uspaskicho sutuoktinė turi šių įmonių akcijų ir dirba koncerno-UAB „Vikonda“ komercijos direktore. II. Ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai skiriant bei panaudojant SAPARD lėšas koncernui „Vikonda“ priklausančių AB Krekenavos agrofirmos, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitų įmonių įgyvendintiems ar įgyvendinamiems projektams? 1. Komisija, rengdama savo išvadą, ar buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai skiriant bei panaudojant SAPARD lėšas, vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais SAPARD paramos skyrimą, išklausė posėdžio metu į Komisijos posėdį kviestų asmenų – Seimo Pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno, Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovo Tomo Mackevičiaus ir vyresniosios valstybės auditorės Žanetos Grečnienės, Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Vilčinsko, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojo Evaldo Čijausko, AB Krekenavos agrofirmos generalinio direktoriaus Aniceto Daukšo – pateiktą informaciją. Komisija analizavo valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės Seimo 2005 m. gegužės 12 d. plenariniame posėdyje pateiktą informaciją bei Valstybės kontrolės interneto tinklalapyje paskelbtą Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento 2005-04-29 SAPARD 2004 m. išlaidų ataskaitų patvirtinimo valstybinio audito ataskaitą (Nr. 1070-4-55) (toliau – Ataskaita). 2. Komisija, išnagrinėjusi turimų dokumentų kopijas ir nurodytų pareigūnų paaiškinimus, pažymi, kad: 2.1. Valstybės kontrolės auditoriams, Agentūroje atlikusiems 2004 m. SAPARD išlaidų ataskaitų patvirtinimo valstybinį auditą, sukėlė tam tikrų abejonių SAPARD paramos skyrimas ir išmokėjimas ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, AB Krekenavos agrofirmai, įskaitant SAPARD paramos lėšomis vykdomus koncernui „Vikonda“ priklausančių įmonių UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“ sandorius. Dėl to Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento 2005-04-29 Ataskaitos 5.1 dalyje Agentūros vadovams pateikta rekomendacija dėl SAPARD paramos skyrimo. 2.2. Ataskaitos 5.1 punkto „Pastebėjimai Agentūros vadovybei“ ketvirtoje dalyje „Svarbus pastebėjimas – galimai dirbtinai suskaidytas projektas, kuriam išmokėta parama viršija Nacionalinės žemės ūkio kaimo plėtros programos (toliau – NŽŪKPP) numatytą sumą“ nurodyta: „Audito metu nustatyti faktai rodo vieno Paramos gavėjo AB Krekenavos agrofirmos dirbtinai sukurtas sąlygas vieno projekto suskaidymui tikslu gauti didesnę nei leistiną paramos sumą. Nustatėme, kad ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir AB „Krekenavos agrofirma“, turinti 93,85 proc. ŽŪKB „Krekenavos mėsos“ pajų, pagal atskiras su Agentūra pasirašytas Paramos sutartis, įgyvendino du II priemonės projektus: (Nr. P23010017) „Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla“ ir (Nr. P25020020) „Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė“. Mes manome, kad šie projektai yra iš esmės vienas investicinis projektas – modernios kiaulių ir galvijų skerdyklos ir šiuolaikinės mėsos perdirbimo įmonės statyba, kuriam Agentūra išmokėjo 26 000 268 Lt (7 530 198 EUR) paramos, 8 736 268 litais (2 530 198 eurais) viršijant II priemonės projektui NŽŪKPP nustatytą maksimalų 17 264 000 Lt (5 mln. EUR) paramos dydį. Agentūra neįvertino šios situacijos galimo neatitikimo NŽŪKPP nuostatoms ir atitikties DFS priedo A skyriaus 14 straipsnio 2 dalies 2.2.3 punkto ir DFS priedo B skyriaus 4 straipsnio 1 dalies reikalavimams dėl gero finansinio valdymo principų laikymosi“. 2.3. Paminėtina, kad Ataskaitoje auditoriai nurodo, jog „Praėjus devynioms dienoms po ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ įsteigimo, 2001 m. gruodžio 21 d. (per pirmąjį paraiškų surinkimo etapą) ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ Agentūrai pateikė paraišką projektui „Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla“ įgyvendinti. Paramos sutartis Nr. SA 8-P23010017 tarp ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir Agentūros maksimaliai paramos sumai – 17 765 000 Lt pasirašyta 2002 m. kovo 28 d.“. Kaip teigia auditoriai, „Vadovaujantis SAPARD 2003 metų išlaidų ataskaitų patvirtinimo valstybinio audito ataskaitoje pateiktais 5.5.3.1 ir 5.8.3.2 pastebėjimais, Agentūra bendrovei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ minusavo paramos sumą, viršijusią maksimaliai leistiną paramos dydį, numatytą NŽŪKPP“. Toliau Ataskaitoje teigiama, jog „Pagal šią sutartį Agentūra išmokėjo 16 882 464 Lt paramos, iš jų 10 381 588 Lt 2004 metais“. 2.4. Ataskaitos 5.1 punkto „Pastebėjimai Agentūros vadovybei“ ketvirtoje dalyje „Svarbus pastebėjimas – galimai dirbtinai suskaidytas projektas, kuriam išmokėta parama viršija Nacionalinės žemės ūkio kaimo plėtros programos numatytą sumą“ yra nurodyta: „Su AB „Krekenavos agrofirma“ Agentūra 2003-01-15 pasirašė Paramos sutartį Nr. SA 8-P25020020 9 149 944 Lt SAPARD paramai gauti projekto „Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė“ įgyvendinimui. Pagal šią sutartį Agentūra išmokėjo 9 117 804 Lt paramos, iš jų 6 232 734 Lt 2004 metais. Pagal abi pirmiau minėtas Paramos sutartis Agentūra projektams išmokėjo 26 000 268 Lt“. 2.5. Ataskaitoje teigiama: „Remiantis toliau pateiktais faktais galima daryti išvadą, kad du projektai: „Moderni kiaulių ir galvijų skerdykla“ ir „Šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė“, iš esmės yra vienas projektas – moderni kiaulių ir galvijų skerdykla ir šiuolaikinė mėsos perdirbimo įmonė, o ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir AB „Krekenavos agrofirma“ iš esmės yra vienas paramos gavėjas: – AB „Krekenavos agrofirma“ yra viena iš ŽŪKB „Krekenavos mėsos“ steigėjų, turinti 93,85 proc. šios įmonės pajų; – ŽŪKB „Krekenavos mėsos“ valdytojas ir AB „Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius yra tas pats asmuo; – pagal ŽŪKB „Krekenavos mėsos“ kartu su Paraiška pateiktą komercinį pasiūlymą, skerdyklos ir perdirbimo įmonės statyba buvo planuota kaip vienas investicinis projektas, o šio komercinio pasiūlymo užsakovas yra AB „Krekenavos agrofirma“, o ne ŽŪKB „Krekenavos mėsa“.“ 2.6. Auditoriai savo Ataskaitoje taip pat pažymi: „Skerdyklos ir perdirbimo įmonės projektai yra vienas nuo kito priklausomi, nes: – įgyvendinami viename gamybos pastate (yra vienas objektas); – kiaulių ir galvijų skerdimo ir mėsos perdirbimo procesai yra vienas nuo kito technologiškai priklausomi ir gali būti vykdomi nepertraukiamai; – dalis AB „Krekenavos agrofirmos“ iš paramos lėšų įsigytų inžinerinių tinklų ir įrengimų yra sumontuota ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ skerdyklai priklausančioje teritorijoje; – kartu su AB „Krekenavos agrofirmos“ Paraiška pateikta ŽŪKB „Krekenavos mėsos“ ir AB „Krekenavos agrofirmos“ Jungtinės veiklos sutartis, kuria numatyta bendra rinkodaros strategija, taip pat bendra abiejų objektų veiklos pradžia – 2004-01-01; – žemės sklypo, kuriame pastatyta skerdykla ir perdirbimo įmonė, nuomininkė yra ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, kuri dalį žemės, kurioje pastatyta mėsos perdirbimo įmonė, pernuomavusi AB „Krekenavos agrofirmai“. Pagal pasirašytas Paramos sutartis ŽŪKB „Krekenavos mėsai“ apmokėtos projektavimų darbų išlaidos, o AB „Krekenavos agrofirmai“ – konsultavimo išlaidos“. 2.7. Reikėtų paminėti, kad pagal minėtą Valstybės kontrolės išvados 5.1 punkto ketvirtą dalį „Skerdyklos ir perdirbimo įmonės projektams ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ užsakymu buvo atlikta bendra ekspertizė ir išduotas bendrosios projekto ekspertizės aktas „Dėl modernios kiaulių ir galvijų skerdyklos bei šiuolaikinės mėsos perdirbimo įmonės Mantvilonių kaime Kėdainių seniūnijoje techninio projekto“, kuriame nurodoma, kad numatoma skersti kiaules ir galvijus bei gaminti ne tik šviežią mėsą, bet ir plataus asortimento mėsos gaminius. ŽŪKB „Krekenavos mėsai“ išduotas leidimas statyboms apima bendrą skerdyklos ir perdirbimo įmonės statybą (Agentūrai pareikalavus, išduoti atskiri statybos leidimai). Nepaisant to, kad ryšys tarp ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ bei AB Krekenavos agrofirmos buvo nustatytas ir Agentūros Vidaus audito departamento specialaus audito metu, dalis minėtų faktų buvo pastebėti atliekant ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ir AB Krekenavos agrofirmos mokėjimo prašymų patikras vietoje. Be to, Vidaus audito departamento direktoriaus tarnybiniame pranešime investicinis projektas įvardytas kaip vienas objektas, išskaidytas dviem pareiškėjams. Agentūra nesiėmė pakankamų veiksmų įvertinti, kiek šios aplinkybės atitinka reikalaujamą normą dėl gero finansinio valdymo principų laikymosi ir NŽŪKPP nuostatas. Auditoriai nurodo: „Kadangi vertinant du įvykdytus projektus kaip vieną, projektams išmokėta parama 8 736 268 Lt (2 530 198 EUR) viršija NŽŪKPP II priemonei nustatytą maksimalų vienam projektui skiriamą paramos dydį, mes abejojame šių išlaidų tinkamumu“. 2.8. Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad koncernui „Vikonda“ priklausančių ir su juo susijusių įmonių: AB Krekenavos agrofirmos, UAB Kėdainių konservų fabriko, AB „Kėdainių grūdai“, UAB „Kėdainių daržovės“ bei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ aštuoniuose projektuose statybos darbus atliko viena koncernui „Vikonda“ priklausanti įmonė UAB „Vikstata“. Remiantis rangos sutartimis, SAPARD programos projektams statybos darbų ji atliko už 42 580 563 Lt. 2.9. Komisijos posėdžio metu Valstybės kontrolės vyresnioji auditorė Žaneta Grečnienė pabrėžė, jog ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ paraiškos pateikimo dieną neturėjo jokio turto, neturėjo ir lėšų. Įmonėje tuo metu dirbo tik du darbuotojai ir projektas buvo numatytas finansuoti iš 22 mln. Lt piniginių pajinių įnašų ir 17 mln. Lt SAPARD paramos. Todėl šio projekto vertintojams sukėlė abejonių Krekenavos agrofirmos, kaip pagrindinio pajininko, sugebėjimas įnešti 22 mln. litų. Žaneta Grečnienė nurodo, jog tuomet į paramos sutartį buvo įtraukta sąlyga, kad paramos gavėjas, pateikdamas mokėjimo prašymą, pateiks patvirtinimą apie pajininkų piniginius įnašus. Toliau Žaneta Grečnienė pabrėžė, jog vos pasirašius paramos sutartį iš karto paramos gavėjas pateikė prašymą, kad pajinis įnašas būtų pakeistas į paskolos sutartį. Agentūra jokio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, tačiau keičiant paramos sutartyje numatytus mokėjimo prašymų pateikimo terminus, paramos sutartyje neliko esminės sąlygos dėl pajininkų piniginių įnašų. Žaneta Grečnienė Komisijos posėdyje svarstant klausimą, susijusį su AB Krekenavos agrofirma, pasakė: kadangi naujai įsteigtoms įmonėms ekonominio gyvybingumo rodikliai buvo skaičiuojami remiantis prognozuojamais duomenimis, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ ekonominis gyvybingumas atitiko kritines reikšmes. (2005-06-10 stenograma) 2.10. Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovas Tomas Mackevičius Komisijos posėdyje nurodė, jog Valstybės kontrolė, atlikdama auditą Agentūroje dėl SAPARD paramos skyrimo, atkreipė Agentūros dėmesį, kad Agentūros darbuotojai neturi pakankamų gebėjimų įvertinti statybos sąmatų ir atliktų darbų pagrįstumą. (2005-06-10 stenograma) 2.11. Agentūros, Valstybės kontrolės vadovai bei kiti atstovai, kurie buvo pakviesti į Komisijos posėdžius ir teikė Komisijai raštiškus paaiškinimus tiriamu klausimu, paaiškino, jog Valstybės kontrolė audito metu nenustatė konkrečių teisės aktų pažeidimų skiriant ir išmokant SAPARD paramą Ataskaitoje nurodytoms įmonėms. Minėtų valstybės institucijų atstovai teigė, jog Ataskaitos 5.1 skyriuje, nuorodoje „Pastebėjimai Agentūros vadovybei“ yra išdėstytos pastabos, kurios gali kelti tam tikrų abejonių vertinant SAPARD lėšų skyrimą pagal audito standartus, ir tai, kad šios pastabos nėra siejamos su padarytais teisės aktų bei nustatytos tvarkos pažeidimais. (Stenograma – Valstybės kontrolės Finansinio audito 7-ojo departamento vadovo Tomo Mackevičiaus ir vyresniosios auditorės Žanetos Grečnienės paaiškinimai) 2.12. Iš 2003-04-18 rašto (reg. Nr. BR9-(4.11) Agentūros Vidaus audito tarnybos SAPARD paramos administravimo pagal atskirus projektus audito ataskaitos matyti, jog Audito tarnyba nuo 2003-04-02 iki 2003-04-15 atliko audituotų paraiškų SAPARD paramai gauti auditą. Iš ataskaitos matyti, jog be kitų subjektų buvo audituoti ir UAB „Krekenava“, UAB Kėdainių konservų fabrikas, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, AB „Kėdainių grūdai“ ir AB Krekenavos agrofirma. Kaip teigiama ataskaitoje, audito tikslas buvo įsitikinti, ar procedūros administruojant Agentūros direktoriaus pavedime nurodytas paraiškas bei mokėjimo prašymus paramai gauti buvo realiai vykdomos ir atitiko vertinimo kriterijus, bei įsitikinti, ar ESB ir Lietuvos Respublikos finansiniai interesai pakankamai apsaugoti. Vidaus audito tarnyba savo ataskaitos 4 punkte teigia, jog, jų nuomone, vidaus kontrolės procedūros SAPARD departamente visais pagrindiniais aspektais buvo vykdomos ir kriterijus tenkina. 2.13. Evaldas Čijauskas Komisijos posėdžio metu pabrėžė, jog Europos Sąjungos Komisija nagrinėja SAPARD paramos skyrimo lėšų teisėtumą, ir sprendimas tuo klausimu bus pateiktas 2005 metų rugsėjo mėnesį, tačiau Valstybės kontrolės atstovas Tomas Mackevičius suabejojo, ar Europos Komisija vertintų ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ steigimą kaip neteisėtą, nes „dėl to Europos Komisija jau pasisakė savo ataskaitoje, ir abejočiau, ar ji savo sprendimą pakeistų“. Tomas Mackevičius atkreipė Komisijos dėmesį dėl Agentūros gebėjimo tam tikrais atvejais administruoti ir tinkamai užtikrinti SAPARD lėšų panaudojimo kontrolę. (2005-06-10 stenograma) 2.14. Kaip matyti iš Valstybės kontrolės Ataskaitos 5 dalies (Kontrolės (atitikimo) ir detalaus testavimo rezultatai), Valstybės kontrolė perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos susipažinti ir galimam tyrimui audito metu surinktą informaciją, susijusią su galimu sukčiavimu gaunant ir panaudojant SAPARD lėšas. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas Igoris Kržečkovskis Seimo Antikorupcijos komisijos 2005 m. birželio 22 d. posėdyje patvirtino, jog pagal Valstybės kontrolės patikrinimo aktą yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl SAPARD paramos suteikimo. (Komisijos 2005-06-22 posėdžio protokolas) Atsižvelgiant į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal Valstybės kontrolės pateiktą informaciją atlieka tarnybinį patikrinimą dėl SAPARD paramos skyrimo, ir į tai, kad 2005 metų rugsėjo mėnesį bus pateikta Europos Komisijos ataskaita dėl minėtų lėšų skirstymo, Komisija išvados tuo klausimu pateikti negali. III. Kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmė sprendimus skirti SAPARD lėšas kai kurioms koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms nepaisydama Nacionalinės mokėjimo agentūros Vidaus audito departamento bei kitų oficialių institucijų perspėjimų dėl galimo tokių sprendimų neteisėtumo? 1. Komisija, rengdama šią išvadą, vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais dėl SAPARD paramos skyrimo, Agentūros nuostatais ir Agentūros Vidaus audito departamento nuostatais. 2. Pažymėtina, kad pagal Agentūros nuostatų 17.6 punktą Agentūros direktorius tvirtina padalinių, tarp jų ir Vidaus audito departamento, nuostatus, kontroliuoja, kaip jų laikomasi. 3. Pagal Agentūros Vidaus audito departamento nuostatų 3 punktą minėtas departamentas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Agentūros direktoriui. 4. Pagal Vidaus audito departamento nuostatų 8.3 ir 9.1 punktus Agentūros vadovybei jis teikia informaciją, analitinę medžiagą, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su tikrinta veikla, tikrina, vertina ir teikia Agentūros direktoriui nešališką ir objektyvią informaciją, ar pakankama ir veiksminga Agentūros vidaus kontrolės sistema, ar veikla vykdoma atsakingai, pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, ar informacija apie finansinę ir kitokią veiklą yra patikima ir išsami, taip pat teikia Agentūros direktoriui nešališką ir objektyvią informaciją apie galimą veiklos riziką. Be nurodytų uždavinių, Nuostatų 9.2 punkte nurodyta, jog Audito departamento vienas iš uždavinių – atlikti Valstybės paramos lėšų, gautų iš Europos Sąjungos ar kitų fondų, administravimo bei šių lėšų naudojimo tikslingumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir produktyvumo vertinimą, o pagal nuostatų 9.3 punktą – atlikti ES struktūrinių fondų, bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonių administravimo ir lėšų naudojimo tikslingumo, efektyvumo, ekonomiškumo ir produktyvumo vertinimą. 5. Viena iš esminių Vidaus audito departamento funkcijų yra rengti vidaus audito ataskaitas su išvadomis ir rekomendacijomis, kaip ištaisyti vidaus audito metu nustatytus neatitikimus, tobulinti Agentūros veiklą ir vidaus kontrolę ir teikti šią medžiagą Agentūros vadovybei, o vidaus audito ataskaitų kopijas (išrašus) – audituotiems bei kitiems suinteresuotiems struktūriniams padaliniams. (Nuostatų 10.3 punktas) Tačiau pagal Agentūros nuostatų 17.7 punktą Agentūros direktorius, atsižvelgdamas į Vidaus audito tarnybos vadovo teikiamas pastabas, išvadas ir rekomendacijas, priima sprendimus dėl Agentūros veiklos ir vidaus kontrolės sistemos tobulinimo. Čia reikėtų pasakyti, jog ši norma įpareigoja Agentūros direktorių tik tobulinti Agentūros veiklos ir vidaus kontrolės sistemą, o ne taisyti audito metu nustatytus pažeidimus. 6. Pažymėtina, kad pagal Agentūros nuostatus Agentūrai yra suteikti nemaži įgaliojimai sprendžiant klausimus, susijusius su SAPARD lėšų skyrimu ir jų panaudojimu. Paminėtina, jog pagal Agentūros nuostatų 8.1 punktą Agentūra administruoja SAPARD ir valstybės paramos programoms vykdyti skirtas lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą. Viena iš Agentūros funkcijų yra ir tai, kad Agentūra, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimus, turi informuoti apie tai atitinkamas institucijas, imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti (Nuostatų 8.12 punktas), o nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir (ar) anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų 9.4 punktas). Be kita ko, Agentūrai yra suteikta teisė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš duomenų ir informacijos tvarkytojų informaciją ir duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis, pretenduojančius gauti valstybės, SAPARD ir kitas lėšas, ir jais naudotis. Tačiau sprendžiant iš to, kas išdėstyta, Agentūra, skirdama lėšas koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms, nepasinaudojo Vidaus audito departamento pateikta medžiaga ir kitomis jai suteiktomis teisėmis dėl minėtoms bendrovėms SAPARD lėšų skyrimo ir jų tinkamo panaudojimo. Kaip matyti iš Komisijoje surinktų dokumentų, Agentūra nėra atsižvelgusi į Vidaus audito departamento pateiktus dokumentus, vertinimus, rekomendacijas ir patarimus, susijusius su SAPARD lėšų skyrimu koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms. Remdamasi turimais duomenimis, Komisija daro išvadą, kad nepavyko išsiaiškinti, kodėl Agentūra, priimdama sprendimus skirti SAPARD lėšas kai kurioms koncernui „Vikonda“ priklausančioms įmonėms, nepaisė Agentūros Vidaus audito departamento bei kitų oficialių institucijų perspėjimų dėl galimo tokių sprendimo neteisėtumo. IV. Ar sprendimų, kuriais remiantis koncernui „Vikonda“ priklausančioms AB Krekenavos agrofirmai, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabrikui, AB „Kėdainių grūdai“ bei kitoms įmonėms galėjo būti neteisėtai skirtos SAPARD lėšos, priėmimo metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė įstatymų nustatytų draudimų, tarp jų draudimo dalyvauti rengiant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą? 1. Pagal duotus Komisijai AB Krekenavos agrofirmos generalinio direktoriaus Aniceto Daukšo paaiškinimus bei AB Krekenavos agrofirmos pateiktas 2001–2004 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas, Viktoras Uspaskichas priimant sprendimus dėl AB Krekenavos agrofirmos veiklos tiesiogiai nedalyvavo. Susipažinus su Komisijai pateiktais dokumentais, matyti, kad Viktoras Uspaskichas akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus (taip pat ir dėl sprendimo dalyvauti steigiant ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ tvirtinimo) dalyvavo per atstovus, veikusius notariškai patvirtintų įgaliojimų pagrindu. 2. Komisijoje teikę paaiškinimus esami ir buvę Agentūros atstovai nurodė, kad Viktoro Uspaskicho nepažįsta, su juo nėra bendravę. Taip pat nurodė, jog Agentūroje nėra gauta tiesioginių ar netiesioginių su Viktoru Uspaskichu susijusių prašymų, nurodymų, užuominų dėl SAPARD paramos su juo susijusioms AB Krekenavos agrofirmai, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, UAB „Kėdainių daržovės“, UAB Kėdainių konservų fabrikui, AB „Kėdainių grūdai“ skyrimo. 3. Reikėtų pažymėti, jog Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Evaldas Čijauskas, buvęs Agentūros direktorius, Komisijai paaiškino dėl Agentūros vadovybės bendravimo su paraiškas teikiančių įmonių atstovais: „Aš galiu tik tiek patvirtinti, kad praktiškai iš viso direktorius nebendrauja nė su vienu apart savo darbuotojų, <…> pas direktorių praktiškai nebuvo nė su vienu projektu atėję <…> nė vienas vadovas. Čia jau galiu tikrai pilnai su pilna visiška atsakomybe pasakyti, kad tokių santykių nebuvo <…>, kad nebūtų kokių interpretavimų, vienintelį kartą buvau pakviestas į Seimą pas Ekonomikos komiteto pirmininką ir kalba buvo visiškai ne apie jo projektą, <…> o buvo apie grūdų pramonę, kad išdėstymą kurti, kokias įmones išdėstyti Respublikoje, kur buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos sprendimas. Ar mes, kaip Mokėjimų agentūra, galim laikytis ar negalim laikytis, buvo toks klausimas. Daugiau kokių nors bendravimų arba kokių nors susitikimų, nei oficialių, nei neoficialių, nebuvo“. Komisijai paklausus apie šio susitikimo datą, Evaldas Čijauskas negalėjo tiksliai prisiminti ir nurodyti, ar tai buvo prieš priimant sprendimą skirti SAPARD paramą AB Krekenavos agrofirmai ir ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, ar po to. Pažymėtina, kad grūdų pramonės srityje veikia su Viktoru Uspaskichu privačiais interesais susijusi AB „Kėdainių grūdai“. 4. Kitų duomenų apie galimą Viktoro Uspaskicho įtaką Agentūros pareigūnams priimant sprendimus dėl SAPARD paramos skyrimo AB Krekenavos agrofirmai ir ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ Komisija tyrimo metu nenustatė. 5. Komisija nenagrinėjo 4 klausime suformuluotos dalies „ar sprendimų, kuriais remiantis <...> kitoms įmonėms galėjo būti neteisėtai skirtos SAPARD lėšos, priėmimo metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė įstatymų nustatytų draudimų, tarp jų draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus <...>, kurie sukelia interesų konfliktą“. Remdamasi turimais duomenimis ir išanalizavusi teisės aktus, susijusius su tiriamu klausimu, ir vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Komisija daro išvadą, kad buvęs Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, išsikviesdamas buvusį Agentūros direktorių Evaldą Čijauską ir kalbėdamas su juo apie grūdų pramonės srityje dirbančias įmones, galėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. V. Ar susitikimų su oficialiais Maskvos miesto vyriausybei atstovaujančiais pareigūnais metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė tokių susitikimų organizavimo ir vykdymo tvarkos? 1. Rengdama savo išvadą, ar susitikimų su oficialiais Maskvos miesto vyriausybei atstovaujančiais pareigūnais metu Viktoras Uspaskichas nepažeidė tokių susitikimų organizavimo ir vykdymo tvarkos, Komisija vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pareigūnų oficialius vizitus į užsienį ir susitikimus su užsienio valstybių pareigūnais ir užsienio įmonių, politinių ir visuomeninių organizacijų atstovais reglamentuojančiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693; 2003, Nr. 27-1089), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1002 „Dėl Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 80-3639), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 283 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje informavimo tarptautinių ryšių klausimais ir Lietuvos Respublikos užsienio politiką vykdančių institucijų sąveikos šioje srityje gerinimo“ (Žin., 1997, Nr. 28-675), Komisijai pateiktais raštais ir paaiškinimais. 2. Komisija iš turimų dokumentų nustatė: 2.1. Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis 2005-03-03 raštu Nr. (21.5-05)-3-1255 kreipėsi į Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Algimantą Rimkūną dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vizito į Maskvą. Rašte nurodoma, kad ūkio ministras Viktoras Uspaskichas Maskvos miesto vyriausybės ministro Vladimiro Malyškovo kvietimu planuoja vykti į Maskvą trijų dienų vizito 2005 m. kovo 14–18 d. Rašte nurodoma, kad Ūkio ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Maskvoje prašydama padėti suorganizuoti ūkio ministro ir jo vadovaujamos delegacijos susitikimus su Maskvos miesto vyriausybės ministru Vladimiru Malyškovu, Rusijos Federacijos Ekonominio vystymo ir prekybos ministru Grefu Germanu Oskarovičiumi, Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, Lietuvos verslo klubo atstovais (nariais), su Maskvos miesto vyriausybės pareigūnais, atsakingais už turizmą. Minėtame Ūkio ministerijos rašte prašoma pateikti temas, kurias, Užsienio reikalų ministerijos nuomone, ministras turėtų svarstyti susitikimuose su rašte išvardytais pareigūnais. Užsienio reikalų ministerija 2005-03-07 raštu Nr. (19-01)-3-715 informuoja Ūkio ministerijos valstybės sekretorių Gediminą Miškinį, jog Maskvos miesto savivaldybės atstovas savo statusu yra lygus Vilniaus miesto savivaldybės atstovui. Minėtame rašte teigiama, jog Užsienio reikalų ministerija remia savivaldybių institucijų, tarp jų dviejų valstybių sostinių, bendradarbiavimą. Toliau rašte nurodoma, jog savo ruožtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro vizitui į Rusijos Federaciją turi būti atitinkamas Rusijos Federacijos ministro, šiuo atveju Ekonomikos vystymo ir prekybos ministro, kvietimas. Taip pat rašte nurodoma, jog Užsienio reikalų ministerija, gavusi informaciją apie tokį vizitą bei jame aptariamus klausimus, parengs ir pateiks atitinkamą informaciją. Rašte yra pasiūlytos pokalbių temos, kurias turėtų aptarti Rusijos ir Lietuvos ministrai. 2.2. Tačiau neatsižvelgęs į URM rekomendaciją nevykti į šią komandiruotę, buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas 2005-03-08 raštu Nr. (21.2-05)-3-1340 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską prašydamas leisti išvykti į komandiruotę į Maskvą (Rusijos Federacija) 2005 m. kovo 14–18 d. Rašte nurodytas komandiruotės tikslas – Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės kvietimu susitikti su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, kitais Maskvos miesto vyriausybės atstovais ir aptarti klausimus dėl ekonominio, prekybinio bendradarbiavimo („Lietuvos gaminių pristatymo Maskvoje galimybės, susitikimai su Lietuvos verslo klubo nariais, su pareigūnais, atsakingais už turizmo vystymą, „Lietuvos namai“ Maskvoje ir „Maskvos namai“ Vilniuje ir kt.“). Rašte Ministrui Pirmininkui taip pat nurodoma, kad planuojamas susitikimas su Rusijos Federacijos ekonominio vystymo ir prekybos ministru Grefu Germanu Oskarovičiumi, kuriame ketinama aptarti Lietuvos ir Rusijos Federacijos ekonominio, prekybinio, energetinio bendradarbiavimo klausimus. Pagal Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko patvirtinto potvarkio „Dėl ministrų pavadavimo komandiruočių, atostogų ar ligos metu“ 2 punktą ministrai, vykstantys į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai, iš anksto raštu turi informuoti apie tai Ministrą Pirmininką ir gauti jo leidimą. Toks Ministro Pirmininko leidimas buvo gautas 2005 m. kovo 9 d. (reg. Nr. 3315). 2.3. 2005 m. kovo 16 d. buvusio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujama delegacija susitiko su Rusijos Federacijos turizmo agentūros vadovu V. Stržalkovskiu. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2004-03-22 raštas Nr. 11-1399) 2.4. 2005 m. kovo 17 d. buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas susitiko su Maskvos miesto vyriausybės Maisto išteklių departamento vadovu A. Baburinu. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 2-1.2-1424) 2.5. 2005 m. kovo 18 d. Viktoras Uspaskichas susitiko su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, jo pirmuoju pavaduotoju V. Resinu, Maskvos miesto vyriausybės ministrais V. Malyškovu, jau minėtu A. Baburinu bei kitais merijos ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimantas Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 4.1-1400) 2.6. Iš ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujamos delegacijos vizito 2005 m. kovo 16–18 d. Maskvoje (Rusijos Federacija) programos matyti, kad 2005 m. kovo 17 d. yra numatytas ūkio ministro Viktoro Uspaskicho susitikimas su Rusijos Dūmos vicepirmininku Georgijumi Bosu (Maskva, Ochotnyj Riad, 1). 2.7. 2005 m. kovo 18 d. numatytas ūkio ministro Viktoro Uspaskicho dalyvavimas televizijos laidoje „Liaudis nori žinoti“ (Narod chočet znat), tačiau apie tokį susitikimą su Rusijos Dūmos vicepirmininku Georgijumi Bosu ir dalyvavimą televizijos laidoje Viktoras Uspaskichas savo rašte Ministrui Pirmininkui neužsimena. Be kita ko, apie tokį susitikimą ir dalyvavimą televizijos laidoje nėra užsiminta ir Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko raštuose 2005-03-22 Nr. 1.1-1399, 2005-03-22 Nr. 4.1.-1400 ir 2005-03-22 Nr. 2.1.2-1424. 2.8. Iš ūkio ministro Viktoro Uspaskicho rašto Ministrui Pirmininkui, iš Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio 2005-03-08 rašto Nr. (21.5-05)-3-1349 Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriui Algimantui Rimkūnui, iš Gedimino Miškinio 2005-03-02 rašto Nr. (21.5-05)-3-1247 Lietuvos Respublikos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Rimantui Šidlauskui matyti, jog buvo planuotas ūkio ministro susitikimas su Rusijos Federacijos ekonominio vystymo ir prekybos ministru Grefu Germanu Oskorovičiumi. Susitikimo metu buvo planuota aptarti Lietuvos ir Rusijos Federacijos ekonominio, prekybinio, energetinio bendradarbiavimo klausimus, tačiau Komisija duomenų apie tokį susitikimą negavo nei iš Užsienio reikalų ministerijos, nei iš Ūkio ministerijos. 2.9. Kaip nurodyta, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas 2005 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką prašydamas leisti išvykti į komandiruotę į Maskvą (Rusijos Federacija) 2005 m. kovo 14–18 d. Tačiau iš pateikto Komisijai Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Gedimino Miškinio 2005-03-15 rašto Nr. (21.5-05)-3-1466, adresuoto Užsienio reikalų ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Vilniaus oro uosto generaliniam direktoriui, ir iš ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vadovaujamos delegacijos vizito Maskvoje (Rusijos Federacija) programos matyti, kad delegacijos komandiruotės laikas numatytas 2005 m. kovo 16–18 d. 2.10. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 158 punktą ministrai, viceministrai, ministerijų valstybės sekretoriai ir Vyriausybės įstaigų vadovai ne vėliau kaip per savaitę nuo vizitų į užsienio valstybes ir susitikimų pabaigos pateikia Užsienio reikalų ministerijai ataskaitas. Beje, toks reikalavimas yra numatytas ir Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1002, 63 punkte. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas informavo Komisiją, kad ūkio ministro 2003 metų kovo mėnesio vizito Maskvoje ataskaitos Užsienio reikalų ministerija neturi (Užsienio reikalų ministerijos 2005-06-09 raštas Nr. (19-01)-3-17825). 2.11. Komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho neoficialių susitikimų su atsakingais Rusijos Federacijos pareigūnais. Viktoras Uspaskichas Komisijai neatskleidė buvusių neoficialių susitikimų su šiais pareigūnais turinio. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pareigūnų neoficialių susitikimų tvarkos. 2.12. Komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas, ar ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, susitikdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje su Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovu Baltijos šalims Aleksandru Mizgariu, nepažeidė įstatymais nustatytos oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. 2.13. Komisija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių skyriaus pateikto 2005-05-25 rašto Nr. A121-952-(7.6-AD178) „Dėl Maskvos vyriausybės delegacijos darbo vizito į Vilnių 2005 m. sausio 26–27 d.“ nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko kvietimu 2005 m. sausio 26–27 d. į Vilnių su darbo vizitu buvo atvykusi V. Malyškovo vadovaujama delegacija. Šios delegacijos sudėtyje buvo Maskvos miesto vyriausybės Tarptautinių ryšių departamento NVS ir Baltijos šalių valdybos viršininkas A. Čižovas ir Maskvos miesto vyriausybės atstovas Baltijos šalims A. Mizgaris. 2005 m. sausio 26 d. 10.25 val. Maskvos miesto vyriausybės delegaciją Vilniaus tarptautinio oro uosto labai svarbių asmenų salėje pasitiko Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas G. Paviržis ir Užsienio ryšių skyriaus vedėjas R. Tarvydas. Apie 10.55 val. Maskvos miesto vyriausybės delegaciją apgyvendinus „Stiklių“ viešbutyje, delegacijai buvo suteiktas laisvas laikas. 11.45 val. G. Paviržis ir R. Tarvydas turėjo vykti į „Stiklių“ viešbutį ir pervežti Maskvos miesto vyriausybės delegaciją į kitą renginį, kuris turėjo vykti 12.00 val. Tačiau apie 11.00 val. paskambino A. Mizgaris ir pranešė, kad jų delegacija svečiuojasi Ūkio ministerijoje ir į susitikimą, numatytą 12.00 val., ji bus atvežta Ūkio ministerijos transportu. Rašte pažymėta, kad Maskvos miesto vyriausybės delegacija į minėtą susitikimą atvyko pusvalandžiu vėliau, dėl to net 45 minutėmis vėliau prasidėjo abiejų delegacijų oficialus susitikimas Vilniaus miesto savivaldybėje. Minėtame rašte pažymėta, kad į delegacijų susitikimą buvo pakviesta ir Ūkio ministerijos sekretorė Lina Mačiulytė, tačiau dėl pasikeitusio renginio laiko ji buvo priversta dėl kitų jos darbotvarkėje suplanuotų susitikimų išvykti iš savivaldybės vos prasidėjus deryboms. 2.14. Iš Komisijai pateiktos 2005-04-20 Pro memoria, kurią surašė ūkio ministro patarėja Renata Dromantaitė, matyti, kad apie A. Mizgario 2005 m. balandžio 20 d. vizitą Ūkio ministerijoje ūkio ministras Viktoras Uspaskichas nežinojo. Kaip teigiama, A. Mizgaris atsiprašė Viktoro Uspaskicho už netikėtą apsilankymą, sakydamas, kad jo vizito į Lietuvą tikslas – susitikti su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais. Iš Pro memoria matyti, kad A. Mizgaris informavo ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą apie savo apsilankymus Lietuvos įmonėse, pasidžiaugė ir pagyrė Lietuvą už lankytose įmonėse taikomus aukštus kokybės standartus. Iš 2005-04-20 Pro memoria matyti, kad ūkio ministro Viktoro Uspaskicho ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovo Baltijos šalims A. Mizgario susitikime dalyvavo ir Ūkio ministerijos valstybės sekretorius G. Miškinis. 2.15. Iš Ūkio ministerijos pateiktų Komisijai dokumentų matyti, kad pas ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą 2005 m. sausio 26 d. neoficialiai lankėsi Maskvos miesto vyriausybės Vartojimo rinkos ir paslaugų departamento vadovas V. Malyškovas, Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės NVS ir Baltijos šalių valdybos viršininkas A. Čižovas, Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės atstovas Baltijos šalims A. Mizgaris. 2.16. Reikėtų pažymėti, kad pagal Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento 50 punktą užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus su ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriais organizuoja ministerijos administracijos padalinys, atsakingas už ryšius su užsieniu. Pagal šio reglamento 52 punktą apie numatomus ir įvykusius ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijų sekretorių susitikimus su užsienio valstybių oficialiais asmenimis, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovais informuojama Užsienio reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka. 2.17. Ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Joana Juozaitytė Komisijos posėdyje patvirtino, kad kai Ūkio ministerijai vadovavo ministras Petras Čėsna, buvo nustatyta griežta užsienio svečių priėmimo tvarka, o tokių svečių priėmimo procedūrinius klausimus tvarkė būtent jos (J. Juozaitytės) vadovaujamas skyrius. Tačiau, kaip posėdyje paminėjo Joana Juozaitytė, naujasis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas mėgo dirbti su patarėjais. J. Juozaitytė informavo Komisiją, kad užsienio svečių susitikimai su ministerijos vadovais, kurie buvo organizuojami per jos vadovaujamą skyrių, buvo protokoluojami, t. y. rašomos atmintinės. Tačiau apie A. Mizgario ir kitų svečių iš Maskvos vizitus J. Juozaitytė ir jos skyrius nežinojo. J. Juozaitytė informavo komisiją, jog ministras Viktoras Uspaskichas susirinkimo metu pasakė, esą jis (Viktoras Uspaskichas) norėtų, kad visų užsienio svečių vizitai būtų derinami su patarėja Renata Dromantaite. J. Juozaitytė Komisijai patvirtino, kad su visais ministrais, kurie yra vadovavę Ūkio ministerijai, jos skyriaus darbuotojai bendraudavo tiesiogiai, o su ministru Viktoru Uspaskichu šito nebuvo. (2005-06-17 stenograma) Komisija pažymi, kad užsienio valstybių oficialių asmenų neoficialių vizitų, kurie vyko pas ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą, nenumato nei Vyriausybės darbo reglamentas, jei Ūkio ministerijos darbo reglamentas. Be kita ko, reikėtų pažymėti, jog užsienio svečių oficialių vizitų tvarką reglamentuoja Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarka, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1483 (Žin., 2003, Nr. 113-5077). Remdamasi turimais duomenimis ir išanalizavusi teisės aktus, susijusius su tiriamu klausimu, Komisija daro išvadą, kad buvęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, nepateikdamas ataskaitos Užsienio reikalų ministerijai apie komandiruotę Maskvoje, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 158 punkto 2 papunktį bei Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento 63 punktą. VI. Ar Viktoras Uspaskichas santykiuose su Maskvos miesto vyriausybe nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir kitų teisės aktų reikalavimų? 1. Rengdama savo išvadą, ar Viktoras Uspaskichas santykiuose su Maskvos miesto vyriausybe nepažeidė pareigos vengti konflikto ir kitų teisės aktų reikalavimų, Komisija vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, kitais teisės aktais ir Komisijai pateiktais dokumentais bei paaiškinimais. 2. Vilniaus miesto savivaldybė ir Maskvos miesto vyriausybė 1999 m. birželio 29 d. rašytiniu susitarimu įsipareigojo kaip ilgalaikiai partneriai plėsti prekybinius ir ekonominius ryšius, sudaryti palankias sąlygas bendrai įmonių ir organizacijų gamybinei ir ūkinei, verslo, komercinei bei kitai veiklai. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti steigdamos bendras įmones, akcines bendroves, finansines ir pramonines grupes, specializuotas parduotuves ir prekybos namus, komercinius-dalykinius bei regioninius informacijos centrus ir kt. Pažymėtina, kad šiam susitarimui įgyvendinti šalys patvirtino ir pasirašė programą. Vykdant šią programą buvo išspręsta daugelis klausimų. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2002 metais įsteigė uždarąją akcinę bendrovę Lietuvos prekybos namus. Pagal Rusijos Federacijos įstatymų reikalavimus Lietuvos prekybos namai buvo perregistruoti į akcinę bendrovę, turinčią buveinę Maskvoje, vėliau pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ji buvo privatizuota. Pagal 2003 m. gruodžio 23 d. sudarytą sutartį su VĮ Valstybės turto fondu bendrovę įsigijo UAB „Eksimeta“. 3. 2005 m. kovo 17 d. ūkio ministras Viktoras Uspaskichas susitiko su Maskvos miesto vyriausybės Maisto išteklių departamento vadovu Aleksandru Baburinu. Šis pasiūlė surengti Lietuvos gamintojams susitikimus su mažmeninės prekybos tinklais. Susitikimo metu buvo užsiminta apie Maskvos miesto galimybes suteikti lengvatines sąlygas Lietuvos verslininkams laikyti prekes miestui priklausančiuose sandėliuose, kuriuose tuo pačiu metu vyksta prekyba (sandėliai-distribucijos centrai). Viktoras Uspaskichas su Aleksandru Baburinu aptarė klausimus, susijusius su žemės sklypo skyrimu minėtų didmeninės prekybos sandėlių ir logistikos centro statybai. Susitikimo metu Viktoras Uspaskichas užsiminė apie Lietuvos prekybos namus, kurių projektą pats stengiasi kuruoti, ir tai, kad tokio pobūdžio projektams įgyvendinti reikėtų įsteigti darbo grupę. Pažymėtina, kad susitikimo su Aleksandru Baburinu metu buvo sutarta sudaryti tokią darbo grupę, įsteigti Lietuvos prekybos namus ir kt. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 2-1.2-1424) 4. 2005 m. kovo 18 d. Viktoras Uspaskichas susitiko su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu, jo pirmuoju pavaduotoju Vladimiru Resinu, Maskvos miesto vyriausybės ministrais Vladimiru Malyškovu, jau minėtu Aleksandru Baburinu bei kitais merijos ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais. Maskvos meras Jurijus Lužkovas susitikime su Lietuvos delegacija pabrėžė, jog Maskvos ir Vilniaus miestai didelių problemų neturi, yra plėtojamas bendradarbiavimas, tvarkoma lietuvių mokykla, greitai prasidės didmeninės prekybos terminalo Maskvoje statybos. Be to, Jurijus Lužkovas pažymėjo, jog visa būtina infrastruktūra Maskvoje jau sukurta, Lietuvos verslininkai gali pardavinėti savo prekes mugėse, tiesiogiai iš autotransporto bei tiekti į Maskvos didmenines bazes ir tinklus. Tuo tarpu Viktoras Uspaskichas susitikimo metu pažymėjo, kad viena iš pagrindinių Lietuvos užduočių – investicijų pritraukimas. Jis užtikrino, kad stambūs investuotojai (per 100 mln. JAV dolerių) sulauks išskirtinio dėmesio. Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos bendradarbiavimo su Maskvos miestu klausimai. Vladimiras Malyškovas paminėjo tris pagrindines Maskvos ir Lietuvos bendradarbiavimo vystymo kryptis: „žemės nuosavybės dokumentų sutvarkymo Maskvoje spartinimas, bendrų įmonių ar projektų prekių tiekimui į Maskvą sudarymas, sklypo kultūriniam centrui Vilniuje suteikimas“. Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas padėkojo už pastangas rekonstruojant lietuvių mokyklą, už sprendimą dėl žemės sklypo skyrimo ir išreiškė nuomonę, kad tai paskatins Lietuvos eksportą. Pažymėtina, kad savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama susitarimą su Maskvos miesto vyriausybe, skyrė jiems žemės sklypą Vilniuje kultūros ir verslo namams statyti. (Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Rimanto Šidlausko 2005-03-22 raštas Nr. 4.1-1400) 5. 2005 m. balandžio 19 d. ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pasirašo įsakymą Nr. 4-161 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos Vyriausybės Prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo darbo grupės Lietuvos dalies patvirtinimo“. Šiuo įsakymu darbo grupei pavedama parengti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės susitarimo dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo naujos redakcijos ir tam tikro laikotarpio Bendradarbiavimo programos projektus. Naujas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo susitarimo projektas turėjo pakeisti 1994 m. rugpjūčio 19 d. Vilniuje sudarytą Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos ir Rusijos Federacijos Maskvos miesto vyriausybės susitarimą dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Paminėtina, kad į šią darbo grupę, be Ūkio ministerijos tarnautojų, buvo įtrauktas Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, kuris aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos įtraukimu į inkubatorių ir verslo informacijos centrus kaip dalininkės už 1 litą, bei šios konfederacijos prezidiumo narys Algirdas Aušra. Į minėtą darbo grupę buvo įtrauktas ir UAB „Ekspora“ rinkodaros direktorius Vilius Martusevičius. Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) sprendimo 1.7 punkto matyti, jog VTEK pateikus klausimą, „ką Maskvoje šioje srityje gali nuveikti minimalų įstatinį kapitalą teturinti ir mobiliojo ryšio telefonais Lietuvoje prekiaujanti bendrovė, ūkio ministras V. Uspaskichas paaiškinti negalėjo ir pripažinęs, kad V. Martusevičius yra dirbęs Krekenavos agrofirmoje, sakė jokio pavedimo bendrovei „Ekspora“ nedavęs“. 6. Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas 2005-04-21 raštu Nr. (23.9-72)-3-2182 informuoja Maskvos merą Jurijų Lužkovą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Ūkio ministerijai pavedė kartu su Rusijos atstovais paskirti ir įsteigti firmą, kuri atstovautų panaudojant žemės sklypą ir statant didmeninės prekybos centrą Maskvoje. Tačiau ūkio ministras, teikdamas paaiškinimus VTEK, pripažino, jog Vyriausybė nėra priėmusi nutarimo Ūkio ministerijai pavesti kartu su Rusijos atstovais paskirti ir įsteigti firmą didmeninės prekybos centrui statyti, faktiškai nuo dalyvavimo sprendžiant šiuos klausimus nušalinant UAB „Eksimeta“ valdomus Lietuvos prekybos namus. Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas rašte pasiūlė steigti Lietuvos prekybos ir verslo centrą, kuris veiktų kaip bendra įmonė ir kurios dalį valdytų Maskvos miesto vyriausybė. Viktoras Uspaskichas rašte prašo naujai steigiamai bendrai įmonei iš naujo rezervuoti žemės sklypą, nes Lietuvos prekybos namai, kuriems sklypas jau rezervuotas, esą nerodo komercinio suinteresuotumo dalyvauti šiame projekte. Toliau ministras savo rašte nurodo, kad šis pasiūlymas suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės meru Artūru Zuoku. Tačiau Artūras Zuokas ūkio ministro raštui pritarė su pastaba, jog Vilniaus miesto savivaldybė turi būti viena iš steigėjų. Kaip teigiama VTEK sprendimo 1.8 punkte, ūkio ministro rašte apie šį savivaldybės pageidavimą neužsimenama ir raštas Maskvos merui buvo išsiųstas be Vilniaus miesto savivaldybės mero pastabos. Vladimiras Malyškovas savo rašte, kuris gautas Ūkio ministerijoje 2005 m. gegužės 20 d. (reg. Nr. 872), taip pat siūlo ūkio ministrui paspartinti Lietuvos prekybos namų statybą ir nurodo, jog Vartotojų rinkos ir paslaugų departamentas pasirengęs išnagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos prekių tiekimo Maskvos vartotojų rinkai ir siūlo išnagrinėti klausimą dėl grūdų tiekimo į Lietuvą perdirbti ir perdirbimo produktų tiekimo į Maskvą. 7. 2005-04-28 raštu Nr. (23.9-72)-3-2349, adresuotu Maskvos merui Jurijui Lužkovui, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pakartotinai siūlo apsvarstyti klausimą dėl dalinio Maskvos miesto vyriausybei pavaldžių komercinių struktūrų dalyvavimo žemės ūkio pramonės ir kitų Lietuvos gamintojų įmonių akcijų valdyme. Šiame rašte Viktoras Uspaskichas nurodo …