LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 21 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-1521 „DĖL VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ ATESTACIJOS NUOSTATŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2008 m. balandžio 30 d. Nr. ISAK-1282 Vilnius 1. Pakeičiu Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 „Dėl Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 108-3974; 2007, Nr. 86-3450): 1.1. Išdėstau 3 punktą taip: „3. Vadovai atestuojami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, išskyrus vadovus vieną kartą atestuotus šių nuostatų nustatyta tvarka ir nepretenduojančius įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Vadovams, vieną kartą atestuotiems šių nuostatų nustatyta tvarka ir nepretenduojantiems įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, nustatoma veiklos atitiktis turimai kvalifikacinei kategorijai šių nuostatų VII skyriaus nustatyta tvarka.“ 1.2. Išdėstau 5.3 punktą taip: „5.3. objektyvumo – vadovo veikla vertinama pagal vadovų vadybinės veiklos vertinimo kriterijus (toliau – kriterijai), kurie pateikiami 1 priede. Savo kompetencijai įrodyti vadovas rengia kompetencijos aplanką pagal 2 priede nurodytą metodiką. Vertinimo ir atestacijos procedūros vykdomos viešai ir suteikiama apeliacijos teisė.“ 1.3. Išdėstau 7 punktą taip: „7. Vadovui atestuojantis pirmą kartą, vertinama jo kompetencija ir vadybinės veiklos mokykloje rezultatai pagal Nuostatų 9 punkte nurodytas sąlygas. Vadovui atestuojantis pakartotinai ar nustatant jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai ar privalomai jį atestuojant (Nuostatų 27 ir 29 punktuose nurodytais atvejais) vertinama jo kompetencija ir vadybinės veiklos rezultatai, pasiekti po paskutinės atestacijos ar veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo.“ 1.4. Papildau nauju 16.9 punktu: „16.9. svarsto ir priima nutarimus dėl vadovo veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai.“ 1.5. Išdėstau 17 punktą taip: „17. Atestacijos komisijos nutarimus per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo dienos tvirtina atitinkamai: mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas. Patvirtinti atestacijos komisijos nutarimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, išskyrus nutarimus dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo, kurių įsigaliojimo data nurodyta nutarime.“ 1.6. Išdėstau 35 punktą taip: „35. Atvykusiems į mokyklą ekspertams vadovas pateikia ir pristato savo kompetencijos aplanką, vadovo kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaitą, parengtą pagal 3 priede pateiktą formą, ir vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo plano projektą, parengtą pagal 8 priede pateiktą formą.“ 1.7. Išdėstau 36 punktą taip: „36. Baigus ekspertizę, ekspertų grupės vadovas per 15 darbo dienų atestacijos komisijai pateikia vadovo kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaitą ir mokyklų vadovų atestacijos pažymą, parengtą pagal 4 priede pateiktą formą, ar/ir mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui/ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažymą, parengtą pagal 5 priede pateiktą formą, su siūlymu suteikti (ar nesuteikti) vadovui atitinkamą kvalifikacinę kategoriją ir rekomendacijomis vadovo kvalifikacijai bei veiklai tobulinti.“ 1.8. Išdėstau 38 punktą taip: „38. Atestacijos komisijos posėdyje ekspertų grupės vadovas (narys) pristato ekspertizės išvadas apie atestuojamo vadovo kompetenciją ir veiklos rezultatus. Atestuojamas vadovas pristato savo vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planą, parengtą atsižvelgus į savo ketinimus ir ekspertų siūlymus.“ 1.9. Išdėstau 40 punktą taip: „40. Mokyklos vadovų atestacijos pažyma, mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui/ ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos pažyma, vadovo veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai įvertinimo pažyma, parengta pagal 6 priede pateiktą formą, ir atestacijos komisijos nutarimų kopijos saugomos vadovo asmens byloje penkerius metus (ar iki kitos atestacijos/veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo). Vadovui pakeitus darbovietę, jo atestacijos dokumentų kopijos atiduodamos vadovui, šis juos perduoda naujam darbdaviui.“ 1.10. Išdėstau 41 punktą taip: „41. Atestuotam vadovui perėjus dirbti į kitą mokyklą ar keičiant pareigas iš direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo ir atvirkščiai, iki kitos atestacijos jam paliekama turėta kvalifikacinė kategorija. Kita atestacija vykdoma ne anksčiau kaip po trejų metų nuo perėjimo į kitą mokyklą dienos (ši nuostata netaikoma neatestuotiems vadovams, ne savo noru iš pareigų atleistiems vadovams, keičiantiems pareigas toje pačioje įstaigoje). Vykdydama šią nuostatą atestacijos komisija gali pratęsti Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimo galiojimo laiką.“ 1.11. Išdėstau 44 punktą taip: „44. Jeigu vadovas per atestuojamą laikotarpį keitė mokyklą, vadovo kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaitoje turi būti fiksuojama veikla abiejose mokyklose. Jei vadovas dėl objektyvių priežasčių buvo nutraukęs savo vadybinę veiklą arba perėjo į kitą mokyklą dirbti vadovu ir nėra galimybių įvertinti vadovo veiklą ankstesnėje mokykloje (mokykla likviduota, keitėsi mokyklos tipas ir kt.), vadovas teikia argumentuotą paaiškinimą atestacijos komisijai, o ši aptaria situaciją ir numato tolesnę atestacijos eigą.“ 1.12. Išdėstau 45 punktą taip: „45. Atestuotam mokyklos vadovui, atsižvelgdamas į jo įgytą kvalifikacinę kategoriją, pareiginę algą teisės aktų nustatyta tvarka skiria atitinkamai: mokyklos steigėjas, savivaldybės vykdomoji institucija ar viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas, atestuotam mokyklos vadovo pavaduotojui ir/ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui – mokyklos vadovas. Atestacijos komisijos nutarimu kvalifikacinė kategorija vadovui suteikiama nuo sausio 1 d. arba nuo rugsėjo 1 d.“ 1.13. Papildau nauju VII skyriumi „Vadovo veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymas“ (ankstesnius VII–VIII skyrius laikyti VIII–IX skyriais ir 46–59 punktus laikyti 51–64 punktais): „VII. VADOVO VEIKLOS ATITIKTIES TURIMAI KVALIFIKACINEI KATEGORIJAI NUSTATYMAS 46. Vadovui, vieną kartą atestuotam šių nuostatų nustatyta tvarka ir nepretenduojančiam įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, nustatoma vadovo veiklos atitiktis turimai kvalifikacinei kategorijai. 47. Prieš du mėnesius iki kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos atestuotas vadovas atestacijos komisijai teikia prašymą nustatyti jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai. Kartu su prašymu pateikiama penkerių metų vadovo veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai pagrindimo ir įsivertinimo ataskaita, parengta pagal 7 priede pateiktą formą, ir vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planas (vadovas pagrindžia atestacinio laikotarpio plano įgyvendinimą ir parengia naują planą 5 metų laikotarpiui). Mokyklos vadovo pavaduotojas ir ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas prašymą nustatyti jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei teikia mokyklos vadovui, o jis (pareiškęs nuomonę raštu) prašymą kartu su vadovo veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai pagrindimo ir įsivertinimo ataskaita bei vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planu teikia atestacijos komisijai. 48. Atestacijos komisija nutarimu paskiria 3 ekspertų grupę (iš kurių vienas atitinkamai mokyklos steigėjo, savivaldybės vykdomosios institucijos, viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtas mokyklos veiklą kuruojantis asmuo, nesvarbu ar jis yra vadybos ekspertas) vadovo 47 punkte minėtiems dokumentams įvertinti. Prireikus patikslinti vadovo veiklos faktus, ekspertai gali lankytis mokykloje. Vadovo veiklos vertinimo išvadas vienas iš ekspertų pristato atestacijos komisijos posėdyje. 49. Atestacijos komisija svarsto vadovo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai (atestacijos komisijos sprendimu dalyvaujant ar nedalyvaujant pačiam vadovui) ir gali priimti tokius sprendimus: 49.1. vadovo veikla ir kompetencija atitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus; 49.2. vadovo veikla ir kompetencija neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų ir siūlo po 3 mėnesių vadovą privalomai atestuoti (iki peratestuojant vadovui išlieka turima kvalifikacinė kategorija); 49.3. vadovo veikla ir kompetencija atitinka aukštesnės kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir siūloma vadovui atestuotis; 49.4. atidėti vadovo veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymą dėl nepakankamos ar netikslios informacijos apie vadovo veiklą ir įpareigoti vadybos ekspertus per vieną mėnesį patikslinti informaciją ir pateikti pažymą (laisvos formos). 50. Atestacijos komisija, nustačiusi, kad vadovo veikla atitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus, priima nutarimą pratęsti mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimo galiojimo laiką 5 metams.“ 1.14. Išdėstau 61 punktą taip: „61. Įsigaliojus šiems Nuostatams, visi vadovai, kuriems yra suėję 5 ir daugiau metų nuo paskutinės atestacijos (ar veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo), privalo atestuotis ar steigėjo iniciatyva turi būti atestuojami iki 2009 m. rugsėjo 1 d.“ 1.15. Išdėstau 63 punktą taip: „63. Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimas (naujo pavyzdžio) išduodamas 5 metams (galiojimo laikas nurodomas pažymėjime), jo galiojimo laikas pratęsiamas, jeigu vadovas pakartotinai buvo atestuotas ar nustatyta veiklos atitiktis tai pačiai kvalifikacinei kategorijai. Vadovui suteikus aukštesnę ar žemesnę nei turėta kvalifikacinę kategoriją, išduodamas naujas Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimas. Seno pavyzdžio vadovo atestacijos pažymėjimas galioja iki kitos atestacijos.“ 1.16. Papildau nauju 65 punktu: „65. Vadovams, dirbantiems mažiau nei pusė etato, atestacija neprivaloma, jie gali atestuotis savo noru.“ 1.17. Papildau nauju 66 punktu: „66. Pasibaigus Mokyklos vadovo atestacijos pažymėjimo galiojimo laikui vadovui, nesiatestavusiam pakartotinai ar nenusistačiusiam savo veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai (atestuotam prieš 5 ir daugiau metų, nesiatestavusiam iki 2009 m. rugsėjo 1 d.), atestacijos komisijos nutarimo pagrindu pareiginė alga iki atestacijos ar veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo nustatoma kaip neturinčiam kvalifikacinės kategorijos.“ 1.18. Išdėstau 1, 2, 3, 4 ir 5 priedus nauja redakcija (pridedama). 1.19. Papildau 6 priedu (pridedama). 1.20. Papildau 7 priedu (pridedama). 1.21. Papildau 8 priedu (pridedama). 2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. LAIKINAI EINANTI ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS                                                                        ROMA ŽAKAITIENĖ Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 1 priedas VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ KOMPETENCIJOS IR VADYBINĖS VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJAI 1. Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau kartu vadinama vadovai) kompetencijos ir vadybinės veiklos vertinimo kriterijų paskirtis yra vadovo kompetencijos – jo žinių, gebėjimų, vertybių, sąlygojančių sėkmingą vadovo veiklą ir mokyklos veiklos rezultatus, įvertinimas. 2. Pagrindinis mokyklos vadovo veiklos tikslas – profesionaliai valdyti mokyklą užtikrinant veiksmingą veiklos tobulinimą, nukreiptą į mokinio ugdymąsi. 3. Vadovas turi būti įgijęs pagrindinių švietimo vadybinės veiklos sričių kompetenciją: švietimo politikos ir strateginio planavimo srityje, ugdymo (-osi) proceso, žmogiškųjų, materialių ir finansinių išteklių valdyme. 4. Vadybinės veiklos profesionalumas ir veiksmingumas vertinamas pagal tai, kaip mokykloje įgyvendinami svarbiausi švietimo prioritetai. Vadovas savo kompetenciją pagrindžia parengdamas kompetencijos aplanką ir vadovo kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaitą. Rengdamas šią ataskaitą vadovas, vadovaudamasis vertinimo kriterijais, pagrindžia pretenduojamos įgyti vadybinės kvalifikacinės kategorijos (toliau – kategorija) kompetencijos sudedamąsias dalis jas įrodančiais vadovo veiklos faktais ir parodo šių veiklos faktų rezultatą – pasiektus akivaizdžius mokyklos veiklos rezultatus. Nurodomi vadovo veiklos ir mokyklos veiklos rezultatus pagrindžiantys dokumentai. 5. Vadovo veiklos ir mokyklos veiklos rezultatai pagrindžiami naudojant tvarkomuosius teisės aktus, mokyklos veiklos dokumentus, vidurinio ugdymo programos akreditavimo ir/ar mokyklos veiklos kokybės išorės audito ataskaitas ir kitą medžiagą. 6. Vadovo kompetencija gali būti vertinama įrašu: „yra“, „iš dalies“, „nėra“, „atitinka viena pakopa aukštesnę kategoriją“, „atitinka viena pakopa žemesnę kategoriją“. 7. Vadovo vadybinė veikla ir kompetencija nustatoma vertinant tris veiklos sritis pagal dvylika kriterijų. Keturi iš šių kriterijų privalomi, jie įvertinami įrašant „yra“ ir turi atitikti siekiamos kategorijos reikalavimus. Iš likusių aštuonių kriterijų trečiajai kategorijai keturi, antrajai du kriterijai gali būti vertinami įrašu „iš dalies“. Antrajai kategorijai šie du kriterijai gali turėti dar ir kitą įvertinimą – „atitinka viena pakopa žemesnę kategoriją“. Vadovo, pretenduojančio įgyti pirmąją kategoriją, visi likusieji aštuoni kriterijai turi būti įvertinami įrašu „yra“. 8. Vadovo perkeliamosios kompetencijos vertinamos pagal du kriterijus, abu turi būti įvertinami įrašu „yra“. Perkeliamąsias kompetencijas vadovas turi pagrįsti vieną kartą. Atestuodamasis aukštesnei kategorijai arba įrodydamas veiklos atitiktį turimai kategorijai, perkeliamųjų kompetencijų pakartotinai pagrįsti neprivalo. 9. Reikalavimai kategorijoms: 9.1. trečiajai kategorijai: kokybiškas valstybinės švietimo politikos, tobulinančios ugdymo procesą ir švietimo organizacijos kultūrą, įgyvendinimas mokykloje; 9.2. antrajai kategorijai: greta kokybiško valstybinės švietimo politikos įgyvendinimo turtinamas ugdymo turinys, formos ir metodai, mokinio socialinis patyrimas, ugdoma saviraiška ir kūrybingumas, diegiamos ugdymo naujovės, šiam tikslui mokykloje suburiant komandas; 9.3. pirmajai kategorijai: kuriama šiuolaikinė ir savitais bruožais pasižyminti mokykla, užtikrinanti ugdymo kokybę, skatinanti visapusišką mokinio asmenybės raidą, telkianti visų bendruomenės narių pastangas mokyklos veiklai ir ugdymui tobulinti, mokyklos kultūrai puoselėti. 10. Vadovas, pretenduojantis įgyti aukštesnę nei trečioji kategorija privalo vykdyti ir žemesnės (-ių) kategorijos (-ų) reikalavimus. 11. Švietimo politikos išmanymo, mokyklos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo srityje vadovas turi suprasti švietimo kaitos tendencijas, valstybinės švietimo politikos tikslus ir uždavinius, gebėti strategiškai mąstyti, planuoti ir valdyti, kurti organizaciją, kurios darbuotojai yra atsakingi už sėkmingą mokyklos veiklą. 12. Vadybinės veiklos srities švietimo politikos išmanymas, mokyklos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas, vadovo kompetencijos įrodymai ir vertinimo kriterijai: 1 kriterijus. Švietimo politikos išmanymas, mokyklos veiklos planavimas ir įgyvendinimas III kategorija Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas 1 2 3 4 5 Geba parengti ir įgyvendinti mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą/planą Įgijo žinių, reikalingų strateginiam planavimui, metinėms veiklos programoms parengti ir įgyvendinti. Rengdamas mokyklos strateginį planą ir metinės veiklos programas/planus atsižvelgė į šalies ir savivaldybės prioritetus švietimo srityje. Sistemingai atsiskaito apie strateginio plano ir metinių programų įgyvendinimą Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, ataskaitos apie strateginio plano ir metinių programų/planų įgyvendinimą, mokyklos veiklos įsivertinimo išvados ir kita Parengtas mokyklos strateginis, metinės veiklos programos/planai, pagrįsti veiklos įsivertinimo, vidaus ir išorės aplinkų, išteklių analizės duomenimis, dera su šalies, savivaldybės švietimo politika ir strategija. Mokyklos bendruomenė žino ir vadovaujasi veikloje mokyklos strateginiu planu ir metinėmis veiklos programomis/planais Strateginis planas ir metinės veiklos programos/planai, savivaldos institucijų posėdžių protokolai ir kita II kategorija Geba sutelkti komandas, darbo grupes mokyklos strateginiam planui, metinės veiklos programai/planui parengti ir įgyvendinti Sistemingai aiškino mokyklos bendruomenės nariams šalies ir savivaldybės švietimo politiką ir prioritetus. Subūrė komandas, darbo grupes veiklos kokybei įsivertinti, mokyklos strateginiam planui, metinei veiklos programai/planui parengti ir įgyvendinti. Koordinavo jų veiklą Tvarkomieji teisės aktai, komandų, darbo grupių susirinkimų, savivaldos institucijų posėdžių protokolai ir kita Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa/planas parengti atsižvelgiant į šiuolaikines vadybos mokslo ir modernaus švietimo tendencijas. Strateginį planą ir metinę veiklos programą/planą rengiant dalyvavo suburtos komandos ar darbo grupės. Mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos/plano tikslai ir uždaviniai dera su šalies ir savivaldybės švietimo prioritetais, tenkina mokyklos bendruomenės poreikius Strateginis ir metinė veiklos programa/planas, savivaldos institucijų posėdžių protokolai, ataskaitos apie strateginio plano ir metinės veiklos programos/plano įgyvendinimą ir kita I kategorija Geba motyvuoti ir įtraukti visą mokyklos bendruomenę į strateginio plano, metinės veiklos programos/plano rengimą ir įgyvendinimą Organizavo viešąsias konsultacijas aktualiais mokyklos strategijos ir kitais veiklos klausimais, supažindino mokyklos bendruomenę su valstybine švietimo politika ir prioritetais, mokyklos strategijos rengimo principais, subūrė mokyklos bendruomenės narius strateginiam planui, metinei veiklos programai/planui rengti ir įgyvendinti Tvarkomieji teisės aktai, strategijos įgyvendinimo ataskaitos, susirinkimų, posėdžių protokolai ir kita Rengiant ir įgyvendinant strategiją dalyvavo mokyklos bendruomenės nariai. Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu. Sistemingai įgyvendinama strategija ir metinės veiklos programos, bendruomenė nuolat informuojama apie pasiekimus, trūkumus, grėsmes, tariamasi dėl tolesnio strategijos įgyvendinimo Mokyklos strateginis planas, metinė veiklos programa/planas, strategijos ir metinių veiklos programų lyginamosios įgyvendinimo analizės duomenys. Straipsniai, interviu, pranešimai, susirinkimų, posėdžių, pasitarimų protokolai ir kita 2 kriterijus. Vadovo veikla formuojant ir keičiant mokyklos kultūrą III kategorija Geba apibrėžti demokratinio gyvenimo vertybes ir normas, jas įgyvendina puoselėdamas mokyklos kultūrą Įgijo žinių mokyklos kultūros formavimo klausimais, pasiekė, kad mokykloje būtų pastebimi išoriniai kultūros požymiai, atspindintys jos gyvenimo vertybes ir normas Kursų seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Susitarta dėl vertybių, elgesio normų, jos puoselėjamos. Informaciniuose stenduose, renginiuose, ritualuose, tradicijose, mokyklos istorijoje, simbolikoje ir kituose faktuose atsispindi išoriniai mokyklos kultūros elementai. Konkretūs asmenys teikia informaciją klientams apie mokyklos kultūrą Veiklos įsivertinimo ataskaitos, mokyklos interneto svetainė, muziejaus medžiaga, renginių medžiaga, sienlaikraščiai ir kita II kategorija Su kaitos valdymo komandomis, grupėmis geba puoselėti savitą mokyklos kultūrą Suburtos komandos, darbo grupės mokyklos kultūrai puoselėti ir plėtoti, fiksuojami mokyklos istorijos faktai ir kita Tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Mokyklos vertybių sistema atsispindi jos veikloje ir išorinėje kultūroje (bukletuose, stenduose, interneto svetainėje, muziejuje) ir kita Veiklos įsivertinimo ataskaitos, straipsniai, nuotraukos, vaizdajuostės, projektų medžiaga ir kita I kategorija Geba įtraukti mokyklos bendruomenę į mokyklos kultūros plėtrą Pasiekta, kad mokyklos bendruomenė vadovautųsi bendra filosofija, vertybių sistema ir ją puoselėtų Tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Mokykloje laikomasi bendros filosofijos ir vertybinių nuostatų, sėkmingai įgyvendinama mokyklos strategija Mokyklos bendruomenės etikos kodeksas, veiklos dokumentai, nuotraukos, straipsniai, veiklos įsivertinimo ataskaitos ir kita 3 kriterijus. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais III kategorija Supranta bendradarbiavimo su kitomis institucijomis svarbą mokyklos veiklai ir organizacijos tikslams pasiekti. Žino, kaip įvertinti vietos bendruomenės poreikius Įgijo žinių socialinės partnerystės klausimais. Inicijavo ir palaikė bendradarbiavimo ryšius su socialiniais partneriais miesto (rajono) lygmeniu. Inicijavo ir dalyvavo vertinant vietos bendruomenės poreikius Kursų seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, sutartys su miesto (rajono) socialiniais partneriais, susirinkimų ir posėdžių protokolai, tyrimų, duomenys ir kita Mokyklos bendruomenės nariai supranta socialinės partnerystės svarbą mokyklos veiklai, išsako savo edukacinius poreikius Strateginis planas, metinės veiklos programa/planas, sutartys su miesto (rajono) socialiniais partneriais, susirinkimų, posėdžių protokolai ir kita II kategorija Plėtoja mokyklos bendradarbiavimą su socialiniais partneriais sudarydamas galimybes mokyklos komandoms tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius Inicijavo ir palaikė bendradarbiavimą su socialiniais partneriais šalies lygmeniu, įtraukė į bendradarbiavimą su socialiniais partneriais mokyklos komandas Tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai, bendradarbiavimo sutartys su šalies socialiniais partneriais ir kita Mokyklos komandos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, įgyvendina mokyklos kaitai įtaką darančius šalies projektus Strateginis planas, metinė veiklos programa/planas, bendradarbiavimo planai, projektai, programos, ataskaitos, susirinkimų, posėdžių, bendrų renginių protokolai, padėkos, laikraščių publikacijos, filmuota medžiaga ir kita I kategorija Geba užmegzti ir palaikyti veiksmingus ryšius ir įtraukti mokyklos bendruomenę į bendrą veiklą su užsienio partneriais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis Inicijavo partnerystės tinklo, į kurį įeitų mokyklos bendruomenė, užsienio partneriai, valdžios, verslo ir kitos švietimo ir mokslo institucijos, kūrimą Tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai, sutartys su socialiniais partneriais, partnerystės projektų, programų medžiaga ir kita Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja partnerystės tinklo veikloje, sėkmingai įgyvendinami partnerystės projektai Strateginis planas, metinė veiklos programa/planas, partnerystės projektų medžiaga, susirinkimų, posėdžių protokolai, ataskaitos, tyrimų ir veiklos įsivertinimo rezultatai, padėkos, laikraščių publikacijos, filmuota medžiaga ir kita 4 kriterijus. Mokyklos veiklos įsivertinimo organizavimas ir gautų duomenų panaudojimas veiklai tobulinti III kategorija Žino, kaip atlikti nuolatinį mokyklos veiklos įsivertinimą, skelbia ataskaitas mokyklos bendruomenei, steigėjui (-ams), kitoms suinteresuotoms institucijoms Įgijo žinių apie mokyklos vertinimo ir įsivertinimo metodiką. Inicijavo nuolatinį mokyklos veiklos įsivertinimą, skelbė ataskaitas mokyklos bendruomenei, steigėjui (-ams), kitoms suinteresuotoms institucijoms Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatai, pranešimai, susirinkimų protokolai ir kita Mokyklos bendruomenė dalyvauja atliekant mokyklos veiklos įsivertinimą, įsivertinimo ir išorės audito (jei buvo atliktas) rezultatai panaudojami mokyklai tobulinti Mokyklos veiklos įsivertinimo, išorės audito (jei buvo atliktas) rezultatai, metinė veiklos programa/planas ir kita II kategorija Geba sutelkti mokyklos komandas, darbo grupes panaudoti mokyklos veiklos įsivertinimo, išorės audito (jei buvo atliktas) išvadas – mokyklos veiklai tobulinti Subūrė ir išmokė mokyklos komandas, darbo grupes pasinaudoti mokyklos veiklos įsivertinimo, išorės audito (jei buvo atliktas) išvadomis numatant priemones, skirtas mokyklos tikslams pasiekti ir sėkmės rezultatams pamatuoti Tvarkomieji teisės aktai, programos, susirinkimų, posėdžių protokolai ir kita Mokyklos bendruomenės nariai panaudoja veiklos įsivertinimo, išorės audito (jei buvo atliktas) išvadas planuodami ir tobulindami mokyklos veiklą Strateginis planas, metinė veiklos programa/planas ir kitos programos, veiklos įsivertinimo ir išorės audito (jei buvo atliktas) ataskaitos ir kita I kategorija Geba į mokyklos veiklos įsivertinimą ir jos tobulinimą įtraukti mokyklos bendruomenę Organizavo mokyklos bendruomenės narių mokymus. Į mokyklos veiklos įsivertinimą ir jos tobulinimą įtraukė mokyklos bendruomenės narius Tvarkomieji teisės aktai, seminarų, mokymų programos, pažymėjimai, sertifikatai, protokolai ir kita Mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja įsivertinant ir tobulinant mokyklos veiklą. Strateginis planas, metinė veiklos programa/planas, kitos programos, projektai, veiklos įsivertinimo ir/arba vertinimo ataskaitos, bendruomenės narių nuomonių tyrimo rezultatai Mokyklos veiklos kokybė tenkina mokyklos bendruomenės lūkesčius 5 kriterijus. Savivaldos institucijų plėtojimas ir jų įtraukimas į mokyklos valdymą III kategorija Geba sudaryti sąlygas veikti savivaldos institucijoms Įgijo žinių savivaldos institucijų veiklos organizavimo klausimais. Sudarytos sąlygas savivaldos institucijų veiklai, patvirtinti mokykloje veikiančių savivaldos institucijų veiklos nuostatai, reglamentai Kursų seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Mokykloje veikia demokratiniais principais įsteigtos savivaldos institucijos Savivaldos institucijų veiklos nuostatai, planai, posėdžių protokolai ir kita II kategorija Geba įtraukti savivaldos institucijas į valdymo procesus Įtraukė mokykloje veikiančių savivaldos institucijų atstovus į valdymą Tvarkomieji teisės aktai ir kita Savivaldos institucijų atstovai dalyvauja valdyme Mokyklos, savivaldos institucijų veiklos dokumentai, pranešimai, susirinkimų ir posėdžių protokolai, renginių medžiaga ir kita I kategorija Geba įtraukti savivaldos institucijas į pokyčių inicijavimą ir jų įgyvendinimą Įtraukė mokykloje veikiančias savivaldos institucijas į pokyčių inicijavimą ir jų Įgyvendinimą, teikė joms informacinę ir konsultacinę pagalbą Tvarkomieji teisės aktai, seminarų, mokymų programos, susirinkimų, posėdžių protokolai ir kita Savivaldos institucijos inicijuoja mokyklos veiklos pokyčius ir dalyvauja juos įgyvendinant Savivaldos institucijų veiklos dokumentai, projektų medžiaga, nuotraukos, straipsniai ir kita 13. Vadybinės veiklos srityje Ugdymo proceso valdymas vadovas turi suvokti švietimo tikslus, veiksmingo ugdymo strategijas, vertinimo principus, užtikrinti ugdymo proceso veiksmingumą, mokyklos infrastruktūros ir ugdymo tikslų dermę, gebėti analizuoti mokyklos veiklą, koreguoti ugdymo turinį, kurti ir palaikyti aplinką, skatinančią ir užtikrinančią veiksmingą ugdymą, sudaryti sąlygas individualiai ir diferencijuotai ugdymo veiklai atsižvelgus į mokinių patirtį, interesus, gebėjimus ir poreikius. 14. Vadybinės veiklos srities Ugdymo proceso valdymas vadovo kompetencijos įrodymai ir vertinimo kriterijai: 6 kriterijus. Ugdymo turinio vadyba III kategorija Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas 1 2 3 4 5 Geba planuoti ugdymo turinį ir užtikrina jo įgyvendinimą Įgijo žinių ugdymo turinio vadybos klausimais. Vadovauja mokyklos ugdymo plano, teminių planų, programų rengimui atsižvelgdamas į ugdymo turinio strategijas. Organizuoja ugdymo plano įgyvendinimą ir vykdo jo priežiūrą Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Parengtas ir mokyklos direktoriaus patvirtintas ugdymo planas, programos ir teminiai planai. Ugdymo turinį planuojant ir įgyvendinant dalyvavo mokytojų ir mokyklos taryba Ugdymo planas, dalykų programos, teminiai planai, pedagoginės veiklos priežiūros planas, posėdžių protokolai ir kita II kategorija Geba planuoti, įgyvendinti ir koreguoti ugdymo turinį bendradarbiaudamas su mokyklos savivaldos institucijomis Įtraukia mokyklos komandas, darbo grupes į ugdymo turinio planavimą, įgyvendinimą, koregavimą. Analizuoja ugdymo turinio įgyvendinimo veiksmingumą Tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai, pedagoginės priežiūros medžiaga ir kita Ugdymo turinys individualizuojamas, diferencijuojamas ir koreguojamas atsižvelgiant į mokinių poreikius ir galimybes. Susitarta dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijų. Bendruomenė palankiai vertina ugdymo kokybę Ugdymo planas, dalykų programos, teminiai planai, savivaldos institucijų posėdžių protokolai, veiklos vertinimo ir įsivertinimo medžiaga, mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai ir kita I kategorija Geba užtikrinti mokyklos strategijos ir ugdymo turinio dermę įtraukdamas mokyklos bendruomenės narius į ugdymo turinio planavimą, įgyvendinimą ir kaitą Inicijuoja ugdymo turinio pokyčių įgyvendinimą įtraukdamas mokyklos bendruomenės narius, socialinius partnerius Tvarkomieji teisės aktai, seminarų, mokymų programos ir kita Veiksmingai ir racionaliai įgyvendinama mokyklos strategija ugdymo srityje: tiriamos mokinių mokymosi strategijos ir stiliai, tenkinami mokinių poreikiai, užtikrinamas visuminis asmenybės ugdymas, aukšta ugdymo kokybė Individualios, integruotos ir kitos ugdymo programos, savivaldos institucijų posėdžių protokolai, mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai, veiklos įsivertinimo, tyrimų medžiaga ir kita 7 kriterijus. Edukacinių aplinkų kūrimas ir tobulinimas III kategorija Geba vadovauti kuriant mokyklos funkcionalią edukacinę aplinką Įgijo žinių edukacinės aplinkos kūrimo ir tobulinimo srityje. Vadovauja mokomųjų kabinetų, klasių, laboratorijų ir kitų erdvių, skirtų ugdymo (popamokinei ir kitai) veiklai, turtinimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis programos parengimui ir įgyvendinimui Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Mokykloje sukurta edukacinė aplinka, sudaranti sąlygas mokinių saviraiškai ir kokybiškam ugdymui(si) Mokomieji kabinetai, klasės, laboratorijos, dirbtuvės ir kt. mokomosios erdvės (sąrašas, registras, CD ir t. t.), veiklos įsivertinimo medžiaga, tyrimų išvados, edukacinės aplinkos kūrimo ir turtinimo programos ir kita II kategorija Geba kartu su komandomis, grupėmis kurti ir plėtoti mokykloje edukacinę aplinką, pritaikyti ją informacinėms komunikacinėms technologijoms, įvairiems ugdymo(si) metodams ir būdams naudoti Vadovas su komandomis, darbo grupėmis rengia ir įgyvendina edukacinės aplinkos kūrimo, plėtojimo, apsirūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programas Tvarkomieji teisės aktai, edukacinės aplinkos kūrimo, plėtojimo, apsirūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programos ir kita Mokyklos edukacinė aplinka veiksmingai naudojama, sudaro sąlygas tenkinti mokinių ugdymo(si) saviraiškos poreikius, laiduoja ugdymo kokybę Kabinetų, klasių, laboratorijų, dirbtuvių ir kt. materialiojo turto, mokymo priemonių aprašai, planai, veiklos įsivertinimo medžiaga, savivaldos institucijų posėdžių protokolai ir kita I kategorija Geba kartu su mokyklos bendruomenės nariais kurti ir plėtoti vidinę edukacinę aplinką ir sudaryti sąlygas panaudoti išorinę edukacinę aplinką Vadovas kartu su mokyklos bendruomene parengė ir įgyvendina vidines ir išorines edukacinės aplinkos veiksmingo ir tikslingo naudojimo programą(-as), inicijavo naujos edukacinės aplinkos kūrimą Tvarkomieji teisės aktai, sutartys ir kita Mokykloje veiksmingai ir funkcionaliai naudojama vidinė ir išorinė edukacinė aplinka, sudarytos sąlygos taikyti įvairias ugdymo(si) formas, metodus, būdus, informacines komunikacines technologijas ir įgyti unikalios ugdymo(si) patirties Vidinės ir išorinės edukacinės aplinkos veiksmingo ir tikslingo naudojimo programa(-os), veiklos įsivertinimo ir vertinimo medžiaga, savivaldos institucijų posėdžių protokolai, (dalyko(-ų) nuotolinio mokymo programa(-os) ir kita 8 kriterijus. Mokinių saugumo ir lygių galimybių užtikrinimas III kategorija Geba užtikrinti priemones, laiduojančias mokinių saugumą ir lygias galimybes Įgijo žinių apie mokinių saugumą ir lygias galimybes. Užtikrina švietimo pagalbos teikimą įvairių poreikių mokiniams Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokymosi sutartys ir kita Organizuojama pagalba, laikomasi lygių galimybių užtikrinimo nuostatų ir principų, tenkinami mokinių poreikiai. Suformuotas mokiniams palankus mikroklimatas Mokyklos nuostatai, vidaus (darbo) tvarkos taisyklės, specialistų veiklos programos ir ataskaitos, mokyklos veiklos įsivertinimo medžiaga, tyrimų medžiaga ir kita II kategorija Geba telkti darbo grupes, komandas, skirtas lygių galimybių ir mokinių saugumo sistemai sukurti ir įgyvendinti Organizavo mokymus apie lygias galimybes ir mokinių saugumą. Vadovavo darbo grupių, komandų veiklai kuriant ir įgyvendinant lygių galimybių ir mokinių saugumo sistemą Tvarkomieji teisės aktai, seminarų, mokymų programos ir kita Veikianti lygių galimybių ir mokinių saugumo užtikrinimo sistema laiduoja gerą mikroklimatą mokykloje. Teikiama operatyvi ir veiksminga pagalba Posėdžių, susirinkimų protokolai, mokyklos veiklos dokumentai, veiklos įsivertinimo, vertinimo ir tyrimų medžiaga ir kita I kategorija Kartu su mokyklos bendruomenės nariais, socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis geba užtikrinti visiems mokiniams lygias galimybes ir saugumą Vadovas kartu su mokyklos bendruomenės nariais parengė ir įgyvendina lygių galimybių ir pagalbos teikimo mokiniams modelį Tvarkomieji teisės aktai, sutartys su socialiniais partneriais ir kita Veikia lygių galimybių ir mokinių saugumo užtikrinimo modelis. Teikiama operatyvi ir veiksminga pagalba mokiniams. Mokyklos mikroklimatas atitinka mokyklos bendruomenės narių lūkesčius Sutartys, mokyklos veiklos dokumentai, nuomonių tyrimų, veiklos įsivertinimo ir vertinimo medžiaga ir kita 9 kriterijus. Tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas ir švietimas III kategorija Geba užtikrinti tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą ir švietimą Įgijo žinių tėvų informavimo ir švietimo klausimais. Organizuoja tėvų informavimą ir švietimą Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai ir kita Mokinių tėvai sistemingai informuojami ir šviečiami. Švietimo programos, tėvų susirinkimų protokolai, tyrimų medžiaga, veiklos įsivertinimo duomenys ir kita Organizuojami tėvų susirinkimai, atvirų durų dienos ir kita II kategorija Geba kartu su mokyklos savivaldos institucijomis, darbo grupėmis užtikrinti tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo ir švietimo sistemos veiksmingumą Organizavo tėvų informavimo ir švietimo poreikių tyrimą, vadovavo informavimo ir švietimo sistemos parengimui įtraukdamas savivaldos institucijas, darbo grupes Tvarkomieji teisės aktai ir kita Mokykloje veikianti sistema užtikrina kokybišką tėvų (globėjų rūpintojų) informavimą ir švietimą pedagoginėmis, psichologinėmis, ugdymo ir kitomis temomis. Mokyklos veiklos dokumentai, švietimo programos, veiklos įsivertinimo ir tyrimų medžiaga ir kita Tenkinami tėvų poreikiai I kategorija Geba suvienyti mokyklos bendruomenės narių pastangas tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo-komunikavimo modeliui parengti ir įgyvendinti Organizavo tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo-komunikavimo modelio rengimą ir įgyvendinimą įtraukdamas mokyklos bendruomenės narius Tvarkomieji teisės aktai, seminarų, mokymų programos ir kita Veikiantis informavimo-komunikavimo modelis tenkina mokyklos bendruomenės narius. Tėvai sistemingai ir laiku gauna išsamią informaciją apie mokinių pasiekimus ir pažangą, mokyklos veiklą. Švietimo veikloje aktyviai dalyvauja tėvai (globėjai, rūpintojai) ir socialiniai partneriai Mokyklos veiklos dokumentai, švietimo programos, veiklos įsivertinimo, vertinimo, nuomonių tyrimų medžiaga ir kita 15. Vadybinės veiklos srityje Žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymas vadovas turi gebėti kurti veiksmingą mokyklos personalo politiką, užtikrinančią ugdymo kokybę ir demokratinio vadovavimo principus, išmanyti personalo darbą reglamentuojančius norminius dokumentus ir jais vadovautis, gebėti konsultuoti, bendrauti ir bendradarbiauti, skatinti darbuotojų profesinę raidą. Vadovas turi žinoti teisės aktus, reglamentuojančius turto ir lėšų valdymą, išmanyti išteklių, fiskalinių operacijų mokykloje administravimą, gebėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kurti išteklių valdymo strategiją, užtikrinančią mokyklos veiklos kokybę ir rezultatyvumą. 16. Vadybinės veiklos srities Žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymas vadovo kompetencijos įrodymai ir vertinimo kriterijai: 10 kriterijus. Darbuotojų funkcijų reglamentavimas ir saugumo užtikrinimas III kategorija Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas 1 2 3 4 5 Geba parengti darbuotojų veiklą reglamentuojančius norminius dokumentus ir jais vadovaujasi Įgijo personalo valdymo srities žinių. Parengė visus reikiamus darbuotojų darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovaujasi Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Mokyklos darbuotojai žino savo teises ir pareigas ir jomis vadovaujasi. Mokyklos mikroklimatas palankus darbuotojams Pareigybių aprašai, sutartys, vidaus (darbo) tvarkos taisyklės, mokyklos nuostatai, veiklos įsivertinimo duomenys ir kita II kategorija Geba įtraukti į darbuotojų veiklą reglamentuojančių norminių dokumentų rengimą darbo grupes, komandas, savivaldos institucijas Kartu su darbo grupėmis, komandomis, savivaldos institucijomis rengia, peržiūri ir koreguoja darbuotojų veiklą reglamentuojančius norminius dokumentus, laiduojančius darbuotojų saugumą Tvarkomieji teisės aktai ir kita Mokyklos norminiai dokumentai, saugi darbo aplinka ir palankus mikroklimatas leidžia darbuotojams veiksmingai išnaudoti savo gebėjimus Darbuotojų darbą reglamentuojantys norminiai dokumentai, veiklos įsivertinimo ir vertinimo, tyrimų duomenys ir kita I kategorija Geba pasiekti, kad mokyklos bendruomenės nariai žinotų savo teisę, pareigas ir suvoktų atsakomybę Pasiekė, kad mokyklos bendruomenės nariai žino savo teises, pareigas ir suvokia atsakomybę. Sėkmingai sprendžia konfliktus, vykdo jų prevenciją Tvarkomieji teisės aktai, mokyklos veiklos dokumentai ir kita Palankus psichologinis mokyklos mikroklimatas. Mokyklos bendruomenės nariai žino savo teises, pareigas, jomis vadovaujasi, prisiima atsakomybę. Mokykloje įgyvendinamos konfliktų prevencijos priemonės Pareigų aprašai, instrukcijos ir kiti darbuotojų teises, pareigas, jų tarpusavio santykius reglamentuojantys dokumentai, veiklos įsivertinimo ir vertinimo, nuomonių tyrimo duomenys ir kita 11 kriterijus. Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir jų veiklos vertinimas III kategorija Geba vertinti darbuotojų veiklą ir užtikrinti jų kvalifikacijos tobulinimą Įgijo žinių darbuotojų veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo srityje. Inicijavo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos, jų veiklos vertinimo plano/programos parengimą ir įgyvendinimą Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai ir kita Vertinama darbuotojų veikla ir įgyvendinama kvalifikacijos tobulinimo programa Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas, programos/planai, veiklos priežiūros ir vertinimo dokumentai, susirinkimų, posėdžių protokolai ir kita II kategorija Geba kartu su darbo grupėmis, komandomis planuoti žmogiškųjų išteklių tobulinimą (toliau ŽIT) ir jų veiklos vertinimą ir įsivertinimą Organizavo darbuotojų veiklos vertinimo ir įsivertinimo mokymus. Kartu su darbo grupėmis, komandomis įgyvendino ŽIT planą Tvarkomieji teisės aktai, seminarų, mokymų programos ir kita ŽIT plano įgyvendinimas sudaro prielaidas mokyklos strategijai įgyvendinti ŽIT planas, darbuotojų vertinimo ir įsivertinimo ataskaitos, veiklos stebėjimo, susirinkimų, posėdžių protokolai ir kita I kategorija Geba ekspertuoti asmens, grupės veiklą, įtraukti mokyklos bendruomenės narius į mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, kūrimą Ekspertavo asmenų grupių veiklą, organizuoja bendruomenės narių mokymą(si) ir mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, modelio kūrimą Tvarkomieji teisės aktai, ekspertavimo protokolai, išvados, seminarų, mokymų programos ir kita Sistemingai atliekamas darbuotojų veiklos įsivertinimas ir vertinimas, gauti duomenys naudojami mokyklos veiklai tobulinti. Įgyvendinamas mokyklos bendruomenės narių sukurtos besimokančios organizacijos modelis Susirinkimų ir posėdžių protokolai, besimokančios organizacijos modelio įgyvendinimo planas (programa), darbuotojų veiklos vertinimo ir įsivertinimo, tyrimų medžiaga, ataskaitos ir kita 12 kriterijus. Turto ir lėšų administravimas ir valdymas III kategorija Geba tinkamai administruoti lėšas ir valdyti materialinius išteklius Įgijo žinių turto lėšų administravimo ir valdymo klausimais. Organizuoja turto inventorizaciją, sutarčių su materialiai atsakingais asmenimis sudarymą, mokyklos biudžeto programų rengimą ir įgyvendinimą Kursų, seminarų pažymėjimai, tvarkomieji teisės aktai ir kita Mokyklos darbuotojai dalyvauja turto inventorizacijoje. Mokyklos lėšos naudojamos racionaliai ir tikslingai. Inventorizacijos aktai, kontroliuojančių institucijų pažymos, išvados apie mokyklos lėšų ir turto naudojimą, sutartys ir kita Paskirti materialiai atsakingi asmenys II kategorija Geba analizuoti materialinių ir finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir telkti mokyklos komandas taupiam ir racionaliam turto valdymui Kartu su darbo grupėmis, komandomis ar savivaldos institucijomis vykdo reguliarią turto ir lėšų naudojimo bei tausojimo kontrolę, rengia ataskaitas mokyklos bendruomenei, steigėjui ir valstybės įgaliotoms institucijoms apie finansinių išteklių naudojimą ir paskirstymą Tvarkomieji teisės aktai, ataskaitos mokyklos bendruomenei, steigėjui ir kita Darbo grupės, komandos, savivaldos institucijos dalyvauja lėšų paskirstymo procese, prižiūri, kaip naudojamas turtas, lėšos ir kita Darbo grupių, komandų, savivaldos institucijų susirinkimų protokolai, veiklos įsivertinimo ir vertinimo medžiaga, pažymos, išvados dėl mokyklos lėšų ir turto panaudojimo ir kita I kategorija Geba įtraukti bendruomenę į mokyklos turto ir lėšų naudojimo kontrolę. Inicijuoja papildomų lėšų pritraukimą Organizuoja mokyklos bendruomenės narių grupes lėšų ir turto naudojimo kontrolei, papildomų lėšų pritraukimui. Inicijuoja papildomų paslaugų teikimą Tvarkomieji teisės aktai, sutartys, leidimai ir kita Bendruomenė dalyvauja svarstant mokyklos biudžetą, padeda pritraukti papildomas lėšas, susitaria dėl jų panaudojimo tikslingumo ir veiksmingumo Bendruomenės susirinkimų protokolai, veiklos įsivertinimo ir vertinimo ataskaitos, mokyklos biudžeto programos, sutartys ir kita 17. Vadovo perkeliamųjų kompetencijų įrodymai ir vertinimo kriterijai: Perkeliamosios kompetencijos Vadovo kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas 1. Komunikacinė kompetencija Geba savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis ir idėjomis. Geba valdyti viešuosius ryšius formuodamas patrauklų mokyklos įvaizdį Baigė organizacinio mokymosi kursus/seminarą. Rūpinasi mokyklos vidinės ir išorinės komunikacinės sistemos tobulinimu Pažymėjimas, liudijantis įgytą/patobulintą organizacinio mokymosi kompetenciją. Protokolai ir kita medžiaga, pagrindžianti komunikacinės sistemos valdymą Geba bendrauti bent viena užsienio (Europos) kalba Moka vieną ar kelias užsienio kalbas Pažymėjimai, diplomai, vaizdajuostės, dalyvavimo tarptautinėse diskusijose užsienio kalba protokolai ir kt. 2. Informacijos valdymo kompetencija Geba panaudoti informacines komunikacines technologijas mokyklos valdymui Naudoja informacines komunikacines technologijas tobulindamas mokyklos veiklą, užtikrina informacijos mainus, yra įgijęs kompiuterinį raštingumą Pranešimai, straipsniai, interviu. Pažymėjimai, diplomai, sertifikatai, įrodantys kompiuterinį raštingumą _________________ Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 2 priedas VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ KOMPETENCIJOS APLANKO PARENGIMO METODIKA 1. Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau kartu vadinama vadovai) kompetencija – tai žinių, gebėjimų, vertybių išraiška, atsiskleidžianti jo veiksmingoje veikloje ir turinti įtakos mokyklos sėkmingos veiklos rezultatams. 2. Kompetencija nuo kvalifikacijos skiriasi tuo, kad kvalifikacija siejama su konkretaus darbo funkcijoms atlikti reikalingomis žiniomis ir gebėjimais, o kompetencija – su šių žinių, gebėjimų ir vertybių, asmenybės savybių panaudojimu sėkmingai veiklai. 3. Kompetencijos išryškinimo esmė: kadangi konkreti veikla sąlygojama įvairiausių aplinkybių ir yra procesas, turintis pabaigą, vadovas, norėdamas išryškinti ir pristatyti savo kompetenciją, turi aptikti ir pateikti savo tikslingos ir veiksmingos veiklos, kurios kompetenciją nori įrodyti, akivaizdžius faktus ir juos susieti su mokyklos veiklos rezultatais, kuriuos taip pat reikia pagrįsti dokumentais ar kitais akivaizdžiais įrodymais. 4. Kompetencijos aplanko turinys: 4.1. gyvenimo aprašymas (CV); 4.2. išsilavinimo dokumentai, kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai, sertifikatai; 4.3. vadovo pranešimai konferencijose, vestų autorinių seminarų pažymėjimai, spaudiniai ir kita vadovo asmeninę kompetenciją įrodanti medžiaga; 4.4. vadovo kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaita; 4.5. vadovo veiklos ir kompetencijos tobulinimo planas; 4.6. vadovo veiklos ir kompetencijos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai pagrindimo ir įsivertinimo ataskaita. _________________ Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 3 priedas (Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaitos forma) VALSTYBINIŲ (IŠSKYRUS AUKŠTŲJŲ IR AUKŠTESNIŲJŲ) IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ KOMPETENCIJOS PAGRINDIMO IR ĮSIVERTINIMO ATASKAITA Atestuojamo vadovo vardas ir pavardė, pareigos ______________________________________________________ Mokyklos pavadinimas __________________________________________________________________________ Atestuojamas _____________________________ kvalifikacinei kategorijai Atestacijos data ________________________________________________________________________________ Ataskaitos parengimo data _______________________________________________________________________ (parašas)                                                                    Vadovo vardas ir pavardė 1. Šioje Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau – vadinama vadovai) kompetencijos pagrindimo ir įsivertinimo ataskaitoje vadovas pagrindžia ir įsivertina vadybinės veiklos sričių kompetencija, nurodo jo asmeninę kompetenciją patvirtinančius veiklos faktus, taip pat mokyklos veiklos rezultatus bei mokyklos veiklos rezultatus patvirtinančius dokumentus (faktus), nurodo jų buvimo vietą, registracijos numerį ir kt. (pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 (Žin., 2002, Nr. 5-211). 2. Savo kompetenciją vadovas vertina įrašydamas „yra“, „iš dalies“ arba „nėra“. 3. Trijose veiklos srityse vadovo kompetencija pagrindžiama ir įsivertinama pagal dvylika kriterijų, iš kurių keturi yra privalomi ir jų įsivertinimas turi būti įrašas „yra“ ir atitikti siekiamos vadybinės kvalifikacinės kategorijos (toliau – kategorija) reikalavimus. Iš likusių aštuonių trečiosios kategorijos kriterijų keturi gali būti įsivertinti įrašu „iš dalies“. Iš likusių aštuonių antrosios kategorijos kriterijų du gali būti įsivertinti įrašu „iš dalies“. Pirmosios kategorijos visi likusieji aštuoni kriterijai taip pat turi būti įsivertinti įrašu „yra“. 4. Perkeliamosios kompetencijos visos turi būti įrodytos ir įsivertintos įrašu „yra“. 5. Ketvirtojoje skiltyje „įsivertinimas“ vadovas rašo savo veiklos faktų patvirtinimo įsivertinimą įrašydamas: „yra“, „iš dalies“ arba „nėra“, septintojoje skiltyje „įsivertinimas“ vadovas rašo mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimo įsivertinimą įrašydamas: „yra“, „iš dalies“ arba „nėra“, aštuntojoje skiltyje „bendras įsivertinimas“ vadovas rašo savo veiklos faktų patvirtinimo ir mokyklos rezultatų patvirtinimo suminį įsivertinimą įrašydamas: „yra“, „iš dalies“ arba „nėra“. Šis įsivertinimas pagal tą kriterijų bus galutinis kompetencijos įsivertinimas. Tam, kad bendras įsivertinimas būtų „yra“, abu įvertinimai turi būti įrašai „yra“. Jei vieno įsivertinimo įrašas „yra“, o kito – „iš dalies“, tada bendro įsivertinimo įrašas turi būti „iš dalies“. Jei vieno įsivertinimo įrašas „yra“, o kito – “nėra“, tada bendro įsivertinimo įrašas turi būti „iš dalies“. Jei vieno įsivertinimo įrašas yra „iš dalies“, o kito „nėra“, tada bendro įsivertinimo įrašas turi būti „nėra“. 6. Jeigu ekspertui, vertinančiam šią ataskaitą, kai kurie vadovo veiklos faktų ar mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimai kelia abejonių, jis gali pakalbėti su bendruomenės nariais, paprašyti papildomų dokumentų ir kt. 7. Vadovas skiltyje „Pastabos dėl įsivertinimo“ gali įrašyti tam tikras pastabas. 8. Vadovo veiklos sritis Švietimo politikos išmanymas, mokyklos strategijos kūrimas ir įgyvendinimas: 1 kriterijus. Švietimo politikos išmanymas, mokyklos veiklos planavimas ir įgyvendinimas III kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba parengti ir įgyvendinti mokyklos strateginį planą ir metinę veiklos programą/planą Įgijo žinių, reikalingų strateginiam planavimui, metinėms veiklos programoms parengti ir įgyvendinti. Rengdamas mokyklos strateginį planą ir metinės veiklos programas/planus atsižvelgė į šalies ir savivaldybės prioritetus švietimo srityje. Sistemingai atsiskaito apie strateginio plano ir metinių programų įgyvendinimą Parengtas mokyklos strateginis, metinės veiklos programos/planai, pagrįsti veiklos įsivertinimo, vidaus ir išorės aplinkų, išteklių analizės duomenimis, dera su šalies, savivaldybės švietimo politika ir strategija. Mokyklos bendruomenė žino ir vadovaujasi veikloje mokyklos strateginiu planu ir metinėmis veiklos programomis/ planais Pastabos dėl įsivertinimo: II kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba sutelkti komandas, darbo grupes mokyklos strateginiam planui, metinės veiklos programai/planui parengti ir įgyvendinti Sistemingai aiškino mokyklos bendruomenės nariams šalies ir savivaldybės švietimo politiką ir prioritetus. Subūrė komandas, darbo grupes veiklos kokybei įsivertinti, mokyklos strateginiam planui, metinei veiklos programai/planui parengti ir įgyvendinti. Koordinavo jų veiklą Mokyklos strateginis planas ir metinė veiklos programa/planas parengti atsižvelgiant į šiuolaikines vadybos mokslo ir modernaus švietimo tendencijas. Strateginį planą ir metinę veiklos programą/planą rengiant dalyvavo suburtos komandos ar darbo grupės. Mokyklos strateginio plano ir metinės veiklos programos/plano tikslai ir uždaviniai dera su šalies ir savivaldybės švietimo prioritetais, tenkina mokyklos bendruomenės poreikius Pastabos dėl įsivertinimo: I kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba motyvuoti ir įtraukti visą mokyklos bendruomenę į strateginio plano, metinės veiklos programos/plano rengimą ir įgyvendinimą Organizavo viešąsias konsultacijas aktualiais mokyklos strategijos ir kitais veiklos klausimais, supažindino mokyklos bendruomenę su valstybine švietimo politika ir prioritetais, mokyklos strategijos rengimo principais, subūrė mokyklos bendruomenės narius strateginiam planui, metinei veiklos programai/planui rengti ir įgyvendinti Rengiant ir įgyvendinant strategiją dalyvavo mokyklos bendruomenės nariai. Mokyklos veikla ir valdymas grindžiami bendra ateities vizija, tikslų ir veiksmų derinimu, iniciatyvos skatinimu. Sistemingai įgyvendinama strategija ir metinės veiklos programos, bendruomenė nuolat informuojama apie pasiekimus, trūkumus, grėsmes, tariamasi dėl tolesnio strategijos įgyvendinimo Pastabos dėl įsivertinimo: 2 kriterijus. Vadovo veikla formuojant ir keičiant mokyklos kultūrą III kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba apibrėžti demokratinio gyvenimo vertybes ir normas, jas įgyvendina puoselėdamas mokyklos kultūrą Įgijo žinių mokyklos kultūros formavimo klausimais, pasiekė, kad mokykloje būtų pastebimi išoriniai kultūros požymiai, atspindintys jos gyvenimo vertybes ir normas Susitarta dėl vertybių, elgesio normų, jos puoselėjamos. Informaciniuose stenduose, renginiuose, ritualuose, tradicijose, mokyklos istorijoje, simbolikoje ir kituose faktuose atsispindi išoriniai mokyklos kultūros elementai. Konkretūs asmenys teikia informaciją klientams apie mokyklos kultūrą Pastabos dėl įsivertinimo: II kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Su kaitos valdymo komandomis, grupėmis geba puoselėti savitą mokyklos kultūrą Suburtos komandos, darbo grupės mokyklos kultūrai puoselėti ir plėtoti, fiksuojami mokyklos istorijos faktai ir kita Mokyklos vertybių sistema atsispindi jos veikloje ir išorinėje kultūroje (bukletuose, stenduose, interneto svetainėje, muziejuje) ir kita Pastabos dėl įsivertinimo: I kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba įtraukti mokyklos bendruomenę į mokyklos kultūros plėtrą Pasiekta, kad mokyklos bendruomenė vadovautųsi bendra filosofija, vertybių sistema ir ją puoselėtų Mokykloje laikomasi bendros filosofijos ir vertybinių nuostatų, sėkmingai įgyvendinama mokyklos strategija Pastabos dėl įsivertinimo: 3 kriterijus. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais III kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Supranta bendradarbiavimo su kitomis institucijomis svarbą mokyklos veiklai ir organizacijos tikslams pasiekti. Žino, kaip įvertinti vietos bendruomenės poreikius. Įgijo žinių socialines partnerystes klausimais. Inicijavo ir palaikė bendradarbiavimo ryšius su socialiniais partneriais miesto (rajono) lygmeniu. Inicijavo ir dalyvavo vertinant vietos bendruomenės poreikius Mokyklos bendruomenės nariai supranta socialinės partnerystės svarbą mokyklos veiklai, išsako savo edukacinius poreikius Pastabos dėl įsivertinimo: II kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Plėtoja mokyklos bendradarbiavimą su socialiniais partneriais sudarydamas galimybes mokyklos komandoms tobulinti bendradarbiavimo įgūdžius Inicijavo ir palaikė bendradarbiavimą su socialiniais partneriais šalies lygmeniu, įtraukė į bendradarbiavimą su socialiniais partneriais mokyklos komandas Mokyklos komandos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, įgyvendina mokyklos kaitai įtaką darančius šalies projektus Pastabos dėl įsivertinimo: I kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba užmegzti ir palaikyti veiksmingus ryšius ir įtraukti mokyklos bendruomenę į bendrą veiklą su užsienio partneriais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis Inicijavo partnerystės tinklo, į kurį įeitų mokyklos bendruomenė, užsienio partneriai, valdžios, verslo ir kitos švietimo ir mokslo institucijos, kūrimą Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja partnerystės tinklo veikloje, sėkmingai įgyvendinami partnerystės projektai Pastabos dėl įsivertinimo: 4 kriterijus. Mokyklos veiklos įsivertinimo organizavimas ir gautų duomenų panaudojimas veiklai tobulinti III kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Žino, kaip atlikti nuolatinį mokyklos veiklos įsivertinimą, skelbia ataskaitas mokyklos bendruomene, steigėjui (-ams), kitoms suinteresuotoms institucijoms Įgijo žinių apie mokyklos vertinimo ir įsivertinimo metodiką. Inicijavo nuolatinį mokyklos veiklos įsivertinimą, skelbė ataskaitas mokyklos bendruomenei, steigėjui (-ams), kitoms suinteresuotoms institucijoms Mokyklos bendruomenė dalyvauja atliekant mokyklos veiklos įsivertinimą, įsivertinimo ir išorės audito (jei buvo atliktas) rezultatai panaudojami mokyklai tobulinti Pastabos dėl įsivertinimo: II kategorija Kompetencija Vadovo veiklos faktai Vadovo veiklos faktų patvirtinimas Įsivertinimas Mokyklos veiklos rezultatai Mokyklos veiklos rezultatų patvirtinimas Įsivertinimas Bendras įsivertinimas Geba sutelkti mokyklos komandas, darbo grupes panaudoti mokyklos veiklos įsivertinimo, išorės audito (jei buvo atliktas) išvadas mokyklos veiklai tobulinti Subūrė ir išmokė mokyklos komandas, darbo grupes pasinaudoti mokyklos veiklos įsivertinimo, išorės audito (jei buvo atliktas) išvadomis numatant priemones, skirtas mokyklos tikslams pasiekti ir sėkmės rezultatams pamatuoti Mokyklos …