📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KARINIŲ ORLAIVIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2006 m. rugsėjo 15 d. Nr. V-910
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 2006, Nr. 72-2679) 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 10 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918; 2005, Nr. 142-5103) 5 straipsniu ir 12 straipsnio 3 dalimi:
1. Tvirtinu Karinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo tvarkos aprašą (pridedamas).
2. Suteikiu krašto apsaugos generaliniam inspektoriui teisę pasitelkti į komisiją karinių orlaivių avarijoms ir incidentams tirti reikalingus krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių specialistus.
3. Įsakau krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių vadams (vadovams) užtikrinti jiems pavaldžių specialistų, pasitelkiamų į komisiją karinių orlaivių avarijoms ir incidentams tirti, dalyvavimą komisijos darbe.
KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-910
KARINIŲ ORLAIVIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Karinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo tvarkos aprašas nustato karinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų procedūras ir jų eigą.
2. Karinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo tikslas – nustatyti karinių orlaivių avarijų ir incidentų priežastis ir pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti skrydžių saugą. Tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę.
3. Šis aprašas parengtas mutatis mutandis taikant 1944 metų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencijos) 13 priedo ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3-25 „Dėl Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatų“ (Žin., 2002, Nr. 16-635; 2003, Nr. 20-872) nuostatas. Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimą reglamentuojančios tarptautinės ir Lietuvos Respublikos teisės nuostatos mutatis mutandis toliau taikomos karinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimui tiek, kiek tokio tyrimo nereglamentuoja šis aprašas.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. avarija – įvykis, susijęs su orlaivio naudojimu ir įvykęs per laikotarpį nuo ketinančio juo skristi asmens įlipimo į tą orlaivį iki jo išlipimo iš orlaivio, kai:
4.1.1. asmuo mirtinai ar sunkiai sužeidžiamas dėl buvimo orlaivyje, tiesioginio sąlyčio su kuria nors orlaivio dalimi, įskaitant nuo orlaivio atitrūkusias dalis, reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srovės tiesioginio poveikio, išskyrus atvejus, kai asmuo susižeidžia pats, jį sužeidžia kiti asmenys arba kai jis miršta natūralia mirtimi;
4.1.2. orlaivis sulaužomas ar pažeidžiama jo konstrukcija ir dėl to susilpnėja konstrukcijos tvirtumas, pablogėja jo techninės ar skrydžio charakteristikos ir paprastai reikalingas didelis remontas arba reikia pakeisti pažeistą elementą, išskyrus variklio gedimus, kai sugadintas jis pats, jo dangčiai ar agregatai arba kai sugadinti tik oro sraigtai, sparno galai, antenos, ratų pneumatika, stabdymo įtaisai, gaubtai, arba nežymiai įlenkiama ar praduriama orlaivio danga;
4.1.3. orlaivis dingsta be žinios arba tampa visiškai nepasiekiamas;
4.2. incidentas – su orlaivio naudojimu susijęs įvykis, išskyrus avariją, kurios metu iškyla arba galėjo iškilti pavojus skrydžių saugai. Tirtinų incidentų sąrašas pateiktas 17 priede;
4.3. pavojingas incidentas – įvykis, kurio aplinkybės rodo, kad vos buvo išvengta avarijos. Pavojingų incidentų tipiškų pavyzdžių sąrašas pateiktas 18 priede;
4.4. didžiausia masė – didžiausia leistina orlaivio kilimo masė;
4.5. įvykio valstybė – valstybė, kurios teritorijoje įvyko avarija ar incidentas;
4.6. mirtinas sužeidimas – sužeidimas, kurį aviacijos įvykio metu patiria asmuo ir dėl kurio jis miršta per 30 dienų nuo įvykio dienos;
4.7. naudotojo valstybė – valstybė, kurioje yra pagrindinė orlaivio naudotojo veiklos vieta arba, jeigu jis neturi tokios vietos, nuolatinė orlaivio naudotojo buvimo vieta;
4.8. orlaivis – kiekvienas skraidymo aparatas, kuris laikosi atmosferoje dėl jo sąveikos su oru, išskyrus sąveiką su oru, atspindėtu nuo žemės paviršiaus;
4.9. priežastys – veiksmai, neatlikti veiksmai, įvykiai ar sąlygos ar jų derinys, dėl kurio įvyko avarija ar incidentas;
4.10. registravimo valstybė – valstybė, kurios registre įregistruotas orlaivis;
4.11. skrydžio savirašis – orlaivyje įrengtas bet kokio tipo skrydžio parametrų ir orlaivio sistemų bei agregatų darbo duomenų įrašymo prietaisas, skirtas avarijos ar incidento tyrimui palengvinti;
4.12. skrydžių saugos rekomendacija – tyrimą vykdančios institucijos pasiūlymas, pateiktas remiantis tyrimo metu gauta informacija ir skirtas keliui avarijoms ir incidentams užkirsti;
4.13. sunkus sužeidimas – sužeidimas, kurį asmuo patiria aviacinio įvykio metu ir dėl kurio asmenį reikia hospitalizuoti daugiau nei 48 valandoms per septynias dienas nuo sužeidimo dienos, ar asmens patiriamas kaulo lūžis (išskyrus nesudėtingus rankų ir kojų pirštų ar nosies lūžius), ar asmeniui padaryta plėštinė žaizda, kuri sukelia kraujavimą ir pažeidžia nervus, raumenis ar sausgysles, ar vidaus organo pažeidimas, ar patirtas antro ar trečio laipsnio nudegimas, ar daugiau kaip 5 proc. kūno paviršiaus nudegimas, ar neabejotinai patirtas infekcinių medžiagų ar žalingos radiacijos tiesioginis poveikis;
4.14. tyrimas – avarijų ar incidentų nagrinėjimo prevencijos tikslu procesas, kurio metu renkama ir analizuojama informacija bei daromos išvados, įskaitant priežasčių nustatymą ir, jei reikia, skrydžių saugos rekomendacijų rengimą;
4.15. tyrimo komisijos pirmininkas – atitinkamą kvalifikaciją turintis generalinio inspektoriaus paskirtas asmuo, atsakingas už tyrimo organizavimą, atlikimą ir kontrolę;
4.16. valstybė gamintoja – valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso organizacija, atsakinga už galutinį orlaivio surinkimą;
4.17. valstybė projektuotoja – valstybė, kurios jurisdikcijai priklauso organizacija, atsakinga už orlaivio konstrukciją.
5. Kitos šio tvarkos aprašo sąvokos vartojamos ir suprantamos taip, kaip yra išdėstyta Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme.
III. AVARIJOS TYRIMO ORGANIZAVIMAS
6. Karinio orlaivio, patyrusio avariją, įgulos nariai arba kiekvienas aviacijos pareigūnas ar specialistas, turintis informacijos apie avariją, skubiausiu ir tinkamiausiu būdu nedelsdamas privalo informuoti KOP operatyvinį budėtoją.
7. KOP operatyvinis budėtojas apie karinio orlaivio avariją nedelsdamas praneša šia tvarka:
7.1. KAM generaliniam inspektoriui, KOP vadui ir dalinio, kuriam priklauso orlaivis, vadui;
7.2. Lietuvos kariuomenės skrydžių saugos departamento (toliau – SSD) direktoriui;
7.3. Lietuvos kariuomenės vadavietės operatyviniam budėtojui.
8. KOP operatyvinio budėtojo pranešime nurodoma:
8.1. avarijos data ir laikas, vieta;
8.2. orlaivio tipas, nacionalinis ir registracijos ženklas;
8.3. trumpas vykdytos užduoties aprašymas;
8.4. pranešimo perdavimo metu žinomos avarijos aplinkybės;
8.5. orlaivio vieta, nustatyta pagal lengvai atpažįstamą geografinį punktą;
8.6. žuvusiųjų ir sužeistųjų, jei tokių yra, skaičius;
8.7. orlaivio sulaužymo, kiek tai įmanoma nustatyti, laipsnis.
9. Draudžiama perduoti avarijos aplinkybių ir priežasčių prielaidas.
10. Pranešimai fiksuojami pranešimų žurnale.
11. Pranešimas apie avariją teikiamas nedelsiant, net jei nėra gauta visa 8 p. išvardyta informacija.
12. KAM generalinis inspektorius, gavęs pranešimą apie avariją, sudaro komisiją tyrimui atlikti ir paskiria tyrimo komisijos pirmininką.
13. Avarijų tyrimas turi būti atliktas per kiek galima trumpesnį laiką.
14. Į komisiją, tiriančią avariją, įvykusią dėl technikos gedimų, trūkumų arba defektų, stebėtojo teisėmis gali būti pakviesti gamyklos gamintojos arba remonto įmonės, kurioje paskutinį kartą remontuotas orlaivis ar jo varikliai, atstovai.
15. Į komisiją įtraukiami tik reikiamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo patirtį turintys specialistai.
16. Tyrimo komisijoje negali dalyvauti tiesiogiai susiję su avarija asmenys, suinteresuoti asmenys ir asmenys, turintys giminystės ir tarnybinio pavaldumo ryšių su avarijos dalyviais ir nukentėjusiaisiais, ir, jei yra aplinkybių, dėl kurių komisijos narys gali būti neobjektyvus.
17. Dalinių vadai, kuriems priklauso orlaivis (orlaivių savininkai), kitos KAS institucijos, tyrimo komisijos pirmininkui pareikalavus, privalo sudaryti reikiamas sąlygas ir teikti visokeriopą ir neatidėliotiną pagalbą avarijos tyrimo komisijai.
18. Komisijos pirmininkas yra aprūpinamas visomis techninėmis priemonėmis, reikalingomis avarijai tirti. Avarijos tyrimo įrangos komplekto sudėtis nurodyta šio tvarkos aprašo 19 priede.
19. Visas išlaidas, susijusias su avarijos tyrimu ir techniniu aprūpinimu, padengia Krašto apsaugos ministerija.
20. Atsižvelgus į tiriamos avarijos sudėtingumą, tyrimo komisijos pirmininko sprendimu gali būti sudaromos Skrydžių, Techninė-inžinerinė, Administracinė ir kitos pakomisės bei Avarijos vietos schemos sudarymo, Liudininkų parodymų, Paieškos ir gelbėjimo ir Apskaičiavimų ir analizės darbo grupės. Pakomisių pirmininkai ir darbo grupių vadovai turi būti avarijos tyrimo komisijos nariai. Pakomisių pirmininkai, suderinę su komisijos pirmininku, gali sudaryti pakomisių darbo grupes.
21. Tyrimo komisijos pirmininkas, suderinęs su tyrimą skyrusia institucija, turi teisę konkretiems uždaviniams, reikalaujantiems specialiųjų tam tikrų mokslo ar technikos šakų žinių, kviesti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Jų darbo rezultatai įforminami kaip specialisto ar eksperto išvada, kuri apsvarstoma tyrimo komisijos (pakomisės) posėdyje. Svarstymo metu gali kilti papildomų klausimų, kurie įforminami kaip specialisto ar eksperto išvados papildymai. Jie įtraukiami į tyrimo medžiagą ir naudojami tolesniame tyrimo komisijos darbe.
22. Pagrindinius metodinius, organizacinius ir kitus klausimus, susijusius su tyrimu, sprendžia komisija. Esant nesutarimams, komisijos pirmininkas turi sprendžiamojo balso teisę.
23. Pakomisių posėdžiuose dalyvauja jų nariai ir, jei būtina, darbo grupių specialistai bei ekspertai. Atitinkamos pakomisės ar darbo grupės posėdžiuose gali dalyvauti kitų pakomisių ar darbo grupių atstovai.
24. Prireikus komisijos ir pakomisių posėdžiai protokoluojami. Juose užfiksuojami apsvarstyti klausimai, priimti sprendimai, pirmininko nurodymai. Jei svarstomuoju klausimu pareiškiamos skirtingos nuomonės, jas būtina užfiksuoti. Protokole pasirašo visi komisijos (pakomisės) nariai, o jį tvirtina komisijos (pakomisės) pirmininkas.
25. Jei būtina, atliekami komisijos posėdžių garso ir/ar vaizdo įrašai ir apie tai pažymima protokole.
26. Prireikus komisija turi teisę patikrinti, kaip buvo laikomasi skrydžių vykdymo ir aprūpinimo, personalo rengimo, aviacinės technikos eksploatavimo, priežiūros ir remonto atitinkamose įmonėse bei organizacijose taisyklių.
27. Orlaivio savirašiai ir kitos objektyvios kontrolės priemonės, orlaivio nuolaužos, taip pat visa dokumentacija, susijusi su skrydžių vykdymu ir priežiūra, saugoma komisijos pirmininko nurodytoje vietoje.
28. Orlaivio atskiras dalis ar agregatus šalių susitarimu gali tirti kitos organizacijos ar įmonės.
29. Jei orlaivis arba sugedę agregatai pagaminti kitoje valstybėje ir gedimų priežastims nustatyti būtini šios valstybės organizacijų tyrimai, sprendimą dėl to priima tyrimo komisija.
30. Bandymuose ir tyrimuose gali dalyvauti orlaivio gamintojo, remonto gamyklos bei aviacijos dalinio atstovai.
31. Pagal atliktų tyrimų ir bandymų rezultatus surašomas aktas. Pateiktus bandymų ir tyrimų medžiagos dokumentus pasirašo visi bandymuose ir tyrimuose dalyvavusieji specialistai, o juos tvirtina ir išsiunčia tyrimo komisijai juos atlikusios organizacijos ar įmonės vadovas.
32. Jei komisija nustato, kad avarijos priežastims nustatyti reikia specialių skrydžių, jie atliekami komisijos pirmininko sprendimu.
33. Tiriantys avariją asmenys atsako už jiems šiame tvarkos apraše nustatytų pareigų vykdymą, darbų kokybę, išvadų objektyvumą ir pagrįstumą įstatymų nustatyta tvarka.
34. Pakomisių ir darbo grupių medžiaga rengiama pagal šio tvarkos aprašo prieduose Nr. 1-5, 7-14 nurodytus reikalavimus.
35. Baigiamasis komisijos darbo dokumentas yra avarijos tyrimo aktas. Aktas rengiamas naudojantis pakomisių, darbo grupių ataskaitomis, tyrimų ir ekspertizių išvadomis bei kita medžiaga.
IV. AVARIJOS TYRIMO DALYVIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
36. Avarijos tyrimo komisijos pirmininkas (turintis atitinkamą pasirengimą) yra vyriausiasis pareigūnas, kurio teisėtus nurodymus ir prašymus privalo vykdyti visi su tyrimu susiję KAS kariai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai bei asmenys, pasitelkti tyrimui atlikti, taip pat kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, į kuriuos kreipiamasi pagalbos, reikalingos tyrimui atlikti.
37. Avarijos tyrimo komisijos pirmininkas savo veikloje yra savarankiškas ir nepriklausomas. Vykstant tyrimui pirmininkas gali pateikti skrydžių saugos rekomendacijas ar tyrimo metu gautą informaciją KAS pareigūnams, siekdamas avarijų ar pavojingų incidentų prevencijos tikslų.
38. Komisijos pirmininkas privalo:
38.1. sušaukti organizacinį komisijos posėdį, supažindinti komisijos narius su turima informacija apie avariją, jei būtina, sudaryti pakomises, darbo grupes ir paskirti jų pirmininkus, nustatyti artimiausių parų darbo tvarką ir pagrindines užduotis;
38.2. apžiūrėti avarijos vietą ir, jei būtina, nedelsdamas imtis papildomų priemonių daiktiniams įrodymams išsaugoti ir aviacijos įvykio vietai apsaugoti;
38.3. organizuoti orlaivio objektyvios kontrolės savirašių, fotoregistratorių, antžeminių magnetofonų, skrydžio, techninės ir meteorologinės informacijos, susietos su šiuo skrydžiu, paėmimą ir perdavimą saugoti;
38.4. instruktuoti komisijos narius ir pakomisių pirmininkus apie darbų saugą avarijos vietoje;
38.5. nustatyti pagrindines komisijos darbo kryptis;
38.6. palaikyti komisijos darbo našumą ir koordinuoti visų asmenų, dalyvaujančių tyrime, veiksmus;
38.7. kviesti reikiamus kvalifikuotus specialistus;
38.8. laiku organizuoti tyrimų ir bandymų, būtinų avarijos priežastims nustatyti, atlikimą;
38.9. organizuoti operatyvų aviacinės technikos objektų, kitos medžiagos išsiuntimą atitinkamoms institucijoms tyrimams atlikti;
38.10. kiek įmanoma greičiau baigti tyrimo darbus ir parengti komisijos aktą.
39. Komisijos pirmininkas turi teisę:
39.1. laisvai patekti į avarijos ar incidento vietą, taip pat į orlaivį ir susipažinti su jo vidumi ar liekanomis;
39.2. nedelsdamas susipažinti su skrydžio savirašių, kitų skrydžio įrašų turiniu ir jais naudotis;
39.3. susipažinti su aukų kūnų apžiūros ar iš aukų kūnų ar asmenų, susijusių su orlaivio naudojimu, paimtų mėginių tyrimų ir patikros rezultatais;
39.4. apklausti liudininkus;
39.5. išsireikalauti ir susipažinti su reikiama informacija, turima orlaivio savininko, valdytojo, naudotojo ar gamintojo bei skrydžių valdymo tarnybos ar oro uosto administracijos;
39.6. duoti nurodymus dėl tyrimo organizavimo ir vykdymo visiems komisijos nariams ir pakviestiems specialistams;
39.7. rekomenduoti imtis skubių veiksmų skrydžių saugai užtikrinti, kurių būtinumą atskleidė tyrimas;
39.8. siųsti laboratoriniams tyrimams ir bandymams tyrimo medžiagą, atskiras detales, agregatus ir orlaivio konstrukcijos elementus, taip pat jų dokumentaciją;
39.9. uždrausti dalyvauti tyrime asmenims, kaltiems dėl daiktinių įrodymų netekimo, sąmoningai suklastojusiems dokumentaciją arba nuolat nevykdžiusiems komisijos pirmininko nurodymų, apie tai neatidėliotinai pranešti Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui, kariuomenės vadui, KOP vadui, dalinių, kuriems priklauso orlaivis, vadams ir atitinkamų institucijų, kurių atstovai dalyvauja tyrime, vadovams;
39.10. priimti galutinius sprendimus organizaciniais, metodiniais ir praktiniais tyrimo klausimais.
40. Komisijos pirmininkas atsako už:
40.1. avarijos tyrimo objektyvumą, teisingą dokumentų įforminimą;
40.2. sprendimų dėl avarijos tyrimo pagrįstumą.
41. Komisijos pirmininkas iš komisijos narių gali paskirti pirmininko pavaduotoją ir komisijos reikalų tvarkytoją.
42. Komisijos pirmininko pavaduotojas organizuoja darbų, kuriuos jam pavedė komisijos pirmininkas, atlikimą. Jei nėra komisijos pirmininko, jo pavaduotojas atlieka funkcijas, išdėstytas šio tvarkos aprašo 38.1–38.10 papunkčiuose, ir atsako už jų atlikimą kaip ir pirmininkas.
43. Pakomisės pirmininkas privalo:
43.1. nustatyti pagrindines pakomisės darbo grupių, jei tokios sudarytos, darbo kryptis;
43.2. parengti ir pateikti siūlymus dėl pakomisės darbo grupių sudėties, sudaryti ir svarstyti pakomisės posėdžiuose darbo planus;
43.3. organizuoti ir rūpintis darbo grupių veiklos koordinavimu;
43.4. šaukti pakomisės posėdžius atliekamiems darbams ir jų rezultatams, operatyviems veiksmų planams, taip pat kitiems darbo metu iškilusiems klausimams svarstyti;
43.5. teikti komisijos pirmininkui siūlymus dėl aviacijos technikos ir kitų objektų siuntimo atlikti tyrimų.
44. Pakomisės pirmininkas turi teisę:
44.1. duoti nurodymus specialistams ir ekspertams, dirbantiems pakomisėje ir jos darbo grupėse;
44.2. prašyti reikiamos tyrimui medžiagos;
44.3. susipažinti su visa avarijos tyrimo medžiaga.
45. Komisijos nariai privalo:
45.1. vykdyti komisijos pirmininko nurodymus;
45.2. tirti avariją visapusiškai ir objektyviai, derinti savo veiksmus su komisijos pirmininku.
46. Komisijos nariai turi teisę:
46.1. susipažinti su visa avarijos tyrimo medžiaga;
46.2. teikti siūlymus dėl specialistų ir ekspertų dalyvavimo tyrime, orlaivio agregatų ir detalių siuntimo tirti nurodant tyrimų tikslą taip pat kitais su tyrimu susijusiais klausimais;
46.3. pateikti raštu savo atskirą nuomonę, jei nesutinka su tyrimo komisijos akto turiniu arba išvadomis.
47. Ekspertas privalo:
47.1. visapusiškai ir objektyviai tirti pateiktą medžiagą, dokumentus ir daiktinius įrodymus;
47.2. pateikti raštišką išvadą apie jam paskirtų uždavinių sprendimą;
47.3. vykdyti komisijos (pakomisės) pirmininko nurodymus, susijusius su avarijos tyrimu.
48. Ekspertas turi teisę:
48.1. susipažinti su daiktiniais įrodymais, dokumentais, kurių reikia išvadai pateikti;
48.2. teikti siūlymus komisijos (pakomisės) pirmininkui dėl orlaivio agregatų ir detalių, kitų daiktinių įrodymų siuntimo tirti nurodant jų tikslą.
49. Komisijos reikalų tvarkytojas privalo:
49.1. organizuoti komisijos materialinį-techninį aprūpinimą;
49.2. rengti komisijos posėdžius ir juos protokoluoti;
49.3. padėti teisingai įforminti dokumentus.
V. ĮGALIOTŲJŲ ATSTOVŲ IR PATARĖJŲ DALYVAVIMAS AVARIJOS TYRIME
50. Orlaivio registravimo ir naudotojo valstybė, taip pat valstybė gamintoja ir valstybė projektuotoja gali paskirti įgaliotuosius atstovus ir jų patarėjus dalyvauti tyrime.
51. Įgaliotieji atstovai ir jų patarėjai turi teisę dalyvauti tyrime ir, suderinę su komisijos pirmininku:
51.1. apžiūrėti įvykio vietą ir orlaivio nuolaužas;
51.2. susipažinti su avarijos liudininkų parodymais;
51.3. susipažinti su daiktiniais įrodymais ir dokumentais;
51.4. dalyvauti dešifruojant orlaivio savirašius;
51.5. dalyvauti orlaivio agregatų, detalių ir kitų daiktinių įrodymų tyrimuose;
51.6. dalyvauti komisijos posėdžiuose analizuojant gautą informaciją, formuluojant avarijos priežastis, tyrimo išvadas bei skrydžių saugos rekomendacijas ir reikšti savo nuomonę.
VI. NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI AVARIJOS VIETOJE
52. Tyrimo komisijos nariai, pirmieji atvykę į avarijos vietą, nedelsdami privalo:
52.1. organizuoti avarijos vietos apsaugą nuo pašalinių asmenų, kad būtų išsaugotos nepaliestos orlaivio dalys arba nuolaužos (išskyrus atvejus, kai reikia išlaisvinti nukentėjusiuosius arba gesinti gaisrą);
52.2. įsitikinti, kad avarijos vietoje nėra likusių pavojingų žmonėms ginkluotės komponentų (nesprogusių šaudmenų, aviacinių raketų ir t. t.);
52.3. schematiškai nufotografuoti avarijos vietą, pagrindines orlaivio ir ginkluotės dalis;
52.4. pagal galimybę sudaryti visų avarijos liudininkų ir asmenų, atlikusių gelbėjimo darbus aviacinio įvykio vietoje, sąrašą;
52.5. organizuoti likusių gyvų orlaivio įgulos narių ir skrydžių vadovų (jei avarija susijusi su skrydžių valdymu) specialųjį medicinos patikrinimą pagal nustatytus reikalavimus;
52.6. pasirūpinti avarijos vietoje rastų dokumentų ir kitos objektyvios informacijos išsaugojimu ir, jei būtina, organizuoti orlaivio nuolaužų paiešką (užfiksuoti, sunumeruoti, paimti, saugoti ir įrašyti į apskaitą);
52.7. jei orlaivio savirašis ar kitos objektyvios informacijos laikmenos patenka į stiprius (nuodingus) tirpalus, skysčius ar ugnį, būtina juos skubiai ištraukti;
52.8. perkelti orlaivį ar jo liekanas, jei orlaivis nukrito ant geležinkelio, automobilių ar vandens kelių arba aerodrome ir trukdo transporto eismui. Perkeliant orlaivį arba jo nuolaužas, išsaugoti tą padėtį, kokia buvo avarijos vietoje. Prieš perkeliant orlaivį, nufotografuoti įgulos kabinos prietaisų rodmenis, jungiklių ir valdymo svertų padėtį, orlaivio vaizdą bendrąja ir detaliąja kompozicijomis iš įvairių pusių, jei būtina, ir iš oro, surašyti avarijos vietos apžiūros protokolą, kuriame būtina nurodyti orlaivio ir jo dalių (nuolaužų) padėtį bei būklę;
52.9. detaliai užfiksuoti (fotografijomis, sudarant schemas ir t. t.) ledą, suodžius ir kitus daiktinius įrodymus, kurie negali ilgai išlikti.
53. Avarijos vietoje draudžiama atidaryti orlaivio savirašius, magnetofonus, kitas objektyvios informacijos laikmenas.
VII. AVARIJOS TYRIMO KOMISIJOS PAKOMISIŲ IR DARBO GRUPIŲ VEIKLA
54. Skrydžių pakomisės uždaviniai yra įgulos profesinio pasiruošimo, skrydžio organizavimo, aprūpinimo ir valdymo lygio nustatymas, įgulos ir kitų pareigūnų veiksmų, atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai, įvertinimas. Skrydžių pakomisę gali sudaryti skrydžių, skrydžių valdymo, radiotechninio, meteorologinio ir aerodrominio aprūpinimo, aviacinės medicinos darbo grupės. Pakomisėje gali būti sukurtos ir kitos darbo grupės.
54.1. Skrydžių darbo grupė tiria, analizuoja ir vertina:
54.1.1. bendrą įgulos profesinį pasiruošimą;
54.1.2. įgulos pasiruošimą šiam skrydžiui;
54.1.3. įgulos narių drausmingumą, anksčiau pastebėtus drausmės pažeidimus;
54.1.4. pažeidimus, klaidas, padarytas įgulai ruošiantis skrydžiui ir jo metu;
54.1.5. aplinkybes ir veiksnius, kurie galėjo turėti neigiamą poveikį įgulos veiksmams;
54.1.6. dokumentaciją, reglamentuojančią įgulos pasiruošimą, skrydžių organizavimą ir atlikimą;
54.1.7. skrydžių apskaitos knygeles ir asmenines įgulos narių bylas;
54.1.8. skrydžių dokumentaciją;
54.1.9. savirašių šifravimo rezultatus;
54.1.10. įgulos narių, įvykio liudininkų parodymus;
54.1.11. atsakingų pareigūnų, ruošusių įgulą skrydžiams, taip pat ir šiam, parodymus;
54.1.12. dokumentaciją, reglamentuojančią šios skrydžių rūšies organizavimą, rengimą ir atlikimą;
54.1.13. aplinkybes ir veiksnius, galėjusius neigiamai paveikti įgulos darbą skrydžio metu;
54.1.14. specialiųjų tyrimų rezultatus (jei tirta);
54.1.15. kitą dokumentaciją, kuri gali padėti įvertinti skrydžio organizavimą, paruošimą ir atlikimą.
54.2. Skrydžių darbo grupė atlikto darbo rezultatų pagrindu rengia ataskaitą. Prie skrydžių darbo grupės ataskaitos pridedami šie dokumentai:
54.2.1. skrydžio užduotis;
54.2.2. įgulos narių charakteristikos. Apie kiekvieną įgulos narį pateikiami šie duomenys:
54.2.2.1. pareigos, vardas, pavardė, amžius, pilietybė, turimos licencijos rūšis, jos galiojimo laikas, kvalifikacija;
54.2.2.2. bendras ir per paskutines 90 parų skraidytų valandų skaičius;
54.2.2.3. bendras skraidytų valandų skaičius šio tipo orlaiviu, tarp jų – per paskutines 90 parų;
54.2.2.4. ankstesni aviaciniai įvykiai (orlaivio tipas, priežastis, kada ir už ką buvo uždrausta skraidyti);
54.2.2.5. paskutinio pilotavimo įgūdžių patikrinimo data, kas tikrino, pastabos (jei buvo), bendras įvertinimas;
54.2.2.6. poilsis (sąlygos, trukmė, poilsio dienos, poilsio sąlygos ir trukmė prieš skrydį);
54.2.2.7. kasdieninės buitinės sąlygos bazėje arba ilgalaikio išvykimo iš bazės metu (gyvenamoji vieta, maitinimasis, aprūpinimas transportu ir kt.);
54.2.3. skrydžio dokumentacijos paėmimo ir perdavimo aktai;
54.2.4. eksperimentinių, techninių skrydžių ir pan. ataskaitos;
54.2.5. įgulos narių, liudininkų paaiškinimai.
54.3. Skrydžių valdymo, radiotechninio, meteorologinio ir aerodrominio aprūpinimo darbo grupė tiria, analizuoja ir vertina:
54.3.1. skrydžių valdymo ir aprūpinimo tarnybų specialistų profesinio pasiruošimo lygį;
54.3.2. faktinę skrydžių valdymo organizavimo būklę, organizavimo ir nustatytų reikalavimų atitikimą;
54.3.3. ar pakankamas radiotechninės įrangos ir ryšio priemonių kiekis, jų būklė, ar teisingai jomis naudojamasi atliekant skrydžių valdymą;
54.3.4. kilimo-tūpimo takų, riedėjimo takelių, stovėjimo aikštelių, tūpimo aikštelių būklę, ar aprūpintos aerodromo tarnybos reikiama technine įranga;
54.3.5. ar pakankamai aprūpinti skrydžiai antžemine šviesos ir radiotechnine įranga, kaip ja naudojosi įgula skrydžio metu;
54.3.6. ar yra visi duomenys apie šviesos ir radiotechninės įrangos darbą skrydžių vadovų darbo vietose (kada įjungiami avariniai maitinimo šaltiniai, radiotechninės ir ryšio įrangos veikimo nuotolių grafikai ir pan.);
54.3.7. ar laikytasi radijo ryšio ir jo frazeologijos taisyklių;
54.3.8. ar būta orlaivio nukrypimų nuo numatyto maršruto;
54.3.9. kokios buvo meteorologinės sąlygos skrydžio maršrute, pagrindiniame ir atsarginiuose aerodromuose;
54.3.10. faktines meteorologines sąlygas avarijos rajone (jei būtina, pagrindiniuose ir atsarginiuose aerodromuose);
54.3.11. ar įgula ir skrydžių vadovai turėjo reikiamą meteorologinę informaciją ir ar ji buvo patikima;
54.3.12. ar avarijos rajone buvo leidžiama naudotis nepilotuojamais skrydžio aparatais arba šaudyti, jei būtina, ir ornitologinę padėtį avarijos rajone.
54.4. Gautų rezultatų pagrindu darbo grupė parengia ataskaitą. Prie darbo grupės ataskaitos pridedama:
54.4.1. duomenys apie skrydžių vadovus (tais atvejais, kai skrydžių valdymo tarnybos specialistų veiksmai turėjo poveikį skrydžio baigčiai);
54.4.2. išrašai iš aerodromo būklės žurnalo (tais atvejais, kai avarija susijusi su orlaivio išriedėjimu iš kilimo-tūpimo tako ar yra prielaida, kad aerodromo būklė galėjo turėti įtakos aviaciniam įvykiui);
54.4.3. įrangos kontrolinio sukibimo koeficientui matuoti būklės aprašas ir jos techninė dokumentacija (tais atvejais, kai avarija susijusi su orlaivio išriedėjimu iš kilimo-tūpimo tako ar yra prielaida, kad aerodromo būklė galėjo turėti įtakos aviaciniam įvykiui);
54.4.4. aktas apie papildomus meteorologinius stebėjimus po avarijos (arba apie kontrolinius matavimus);
54.4.5. duomenys apie įvykio vietos faktines meteorologines sąlygas;
54.4.6. meteorologinė dokumentacija, naudota konsultacijoms ir ruošiantis skrydžiui;
54.4.7. įspėjimai ir pranešimai apie pavojingus meteorologinius reiškinius (jei būta);
54.4.8. skrydžių valdymo ir aprūpinimo tarnybų specialistų paaiškinimai;
54.4.9. pažyma apie avarijos metu atliktus radijo zondų paleidimus, šaudymą ir pan. (jei būtina).
54.5. Aviacinės medicinos darbo grupė įvertina įgulos narių, o jei reikia, ir skrydžių valdymo tarnybos specialistų psichologinę būklę, darbingumą, jų veiksmų, atsiradus ir plečiantis avarinei situacijai, pobūdį pagal:
54.5.1. įgulos narių individualias psichologines savybes, bendrą fizinį išsivystymą, moralinę-psichologinę būklę paskutinio mėnesio laikotarpiu (šeimyniniai ir tarnybiniai konfliktai, piktnaudžiavimas alkoholiu, vaistais ir t. t.);
54.5.2. įgulos narių sveikatos būklę (psichinę ir fizinę) avarijos išvakarėse ir skrydžio dieną, panaudojant atliktos periodinės gydytojų komisijos apžiūros, taip pat ligų istorijų kitose medicinos įstaigose per paskutinius tris mėnesius, duomenis;
54.5.3. poilsio, miego ir maitinimosi pilnavertiškumą per paskutines tris paras prieš avariją;
54.5.4. atostogų, poilsio dienų panaudojimą, skrydžių krūvį avarijos išvakarėse ir tą dieną, taip pat per paskutinį mėnesį pagal nustatytas normas;
54.5.5. toksikologinio tyrimo, ieškant karbosigemoglobino (karboksimioglobino) ir, jei būtina, toksinių medžiagų ir vaistinių preparatų rezultatus;
54.5.6. įgulos narių emocinę būklę avarinio skrydžio metu pagal radijo ryšio ir biologinės medžiagos specialiųjų tyrinėjimų (biocheminių ir kt.) duomenis; ar nebūta streso ir kaip jis veikė įgulos narių veiksmų teisingumą ir laiko pojūtį;
54.5.7. medicininių trasologinių tyrimų duomenis (kūno traumų lokalizaciją ir pobūdį, pozos ir darbo veiksmų požymius, aprangos ir avalynės pažeidimų ypatybes ir pan.);
54.5.8. orlaivio kabinos ir konstrukcinių ypatybių, skrydžio sąlygų, apsaugos ir gelbėjimosi priemonių poveikį įgulos sveikatos būklei.
54.6. Aviacinės medicinos darbo grupė parengia ataskaitą, kurioje nurodo kiekvieno įgulos nario (skrydžių aprūpinimo tarnybos specialisto):
54.6.1. medicinos apžiūrų rezultatus per paskutinius dvejus metus (rasti nukrypimai, apribojimai, ar įgulos nariai kreipėsi į kitas gydymo įstaigas ir pan.);
54.6.2. individualias fizines ir psichologines savybes, taip pat piktnaudžiavimą alkoholiu, vaistais;
54.6.3. šeimyninius ir tarnybinius konfliktus per paskutinį mėnesį;
54.6.4. ankstesnes traumas ir ligas;
54.6.5. trumpą buitinių sąlygų charakteristiką;
54.6.6. atostogų ir poilsio dienų pobūdį, miego, poilsio ir maitinimosi visavertiškumą per paskutines tris paras;
54.6.7. patologoanatominių, toksikologinių, biocheminių, morfologinių, medicininių trasologinių ir kt. specialiųjų tyrimų rezultatus;
54.6.8. ar būta streso, ūmaus susirgimo skrydžio metu;
54.6.9. sveikatos psichofiziologinės būklės ir individualių savybių poveikio atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai, darbingumui bei veiksmų pobūdžiui įvertinimą;
54.6.10. aviacinės medicinos darbo grupės ataskaitoje taip pat nurodoma:
54.6.10.1. žuvusiųjų įgulos narių kūnų išsidėstymas;
54.6.10.2. orlaivio konstrukcijos, spec. aprangos, aprangos ir gelbėjimosi įrangos trūkumai, paveikę įgulos darbingumą arba tapę gautų traumų priežastimi;
54.6.11. prie ataskaitos pridedama:
54.6.11.1. žuvusių įgulos narių kūnų išsidėstymo aktas;
54.6.11.2. pažyma apie įgulos narių alkoholinio arba narkotinio apsvaigimo patikrinimą;
54.6.11.3. žuvusių įgulos narių teisminės medicininės ir kitų ekspertizių aktai;
54.6.11.4. pažyma apie įgulos narių darbo ir poilsio režimą;
54.6.11.5. duomenys apie skraidytų valandų skaičių per mėnesį (paskutinių 3 mėnesių laikotarpiu), duomenys apie poilsio dienas (pridedami, kai avarija susijusi su įgulos narių darbingumo praradimu skrydžio metu);
54.6.11.6. išrašai iš visų įgulos narių (išskyrus palydovus) kario ambulatorinių kortelių (pridedami, kai avarija susijusi su įgulos narių darbingumo praradimu skrydžio metu).
55. Skrydžių pakomisė, apibendrinusi ir išanalizavusi darbo grupių medžiagą, rengia ataskaitą (skrydžių pakomisės ataskaitos titulinio lapo pavyzdys pateikiamas 1 priede), kurioje pateikiama ši informacija:
55.1. pagrindiniai pakomisės darbai: pateikiamas visas pakomisės atliktų pagrindinių darbų sąrašas, pridedami pagrindiniai ataskaitiniai dokumentai, pvz., skrydžių darbo grupės parengta apie įgulos pasiruošimo šiam skrydžiui ir skrydžių darbo organizavimo lygio orlaivio naudotojo padaliniuose ataskaita, iššifruotas orlaivio savirašis (pridedamas iššifravimo grafikas) ir pan.;
55.2. analizė – pagrindinė pakomisės ataskaitos dalis. Joje pagrindžiamos išvados apie įgulos, skrydžių aprūpinimo tarnybų specialistų veiksmų teisingumą, rastų nukrypimų ir pažeidimų priežastis, apibūdinami pakomisės darbo grupių gauti rezultatai, panaudojami, jei būtina, kitų pakomisių duomenys. Analizėje, pateikiamoje aprašymo forma, išdėstoma ši informacija:
55.2.1. įgulos sudėtis, užduoties pobūdis;
55.2.2. trumpa įgulos narių profesinio pasiruošimo charakteristika, ar ji atitinka nustatytus reikalavimus, nurodomi visi nukrypimai ir pažeidimai, kurie turėjo įtakos įgulos narių veiksmams skrydyje, ar suteiktas leidimas atlikti šios rūšies darbus ir jų pagrįstumas;
55.2.3. pasiruošimo skrydžiui eigos aprašymas, kuriame nurodomi visi nukrypimai ir pažeidimai, kuriuos padarė įgula, skrydžio aprūpinimo tarnybų personalas ir pareigūnai, kurie turėjo poveikį tolesniems įvykiams;
55.2.4. meteorologinių sąlygų įvertinimas, aerodromo būklė, sprendimo skristi pagrįstumas;
55.2.5. trumpas skrydžio aprašymas ir momentas, kai prasidėjo ypatinga situacija, nurodant skrydžio ypatybes, nukrypimus ir pažeidimus;
55.2.6. nuodugnus chronologinis ypatingos situacijos atsiradimo ir plėtimosi proceso aprašymas, įvertinant įgulos, aptarnavimo tarnybų personalo veiksmų teisingumą ir nurodant visus nukrypimus ir pažeidimus, turėjusius įtakos skrydžio baigčiai;
55.2.7. įgulos ir aptarnaujančių tarnybų personalo neteisingų veiksmų priežasčių analizė ir pagrindimas;
55.3. išvados, jose trumpai pateikiami šie duomenys:
55.3.1. įgulos narių profesinio pasiruošimo lygis, kvalifikacijos atitikimas atlikti vykdomą užduotį: nurodomi visi trūkumai, buvę ruošiant įgulą, suteikiant leidimus skrydžiams;
55.3.2. skrydžių valdymo ir aprūpinimo tarnybų personalo pasiruošimo lygis, jo atitikimas nustatytus reikalavimus: nurodomi visi trūkumai, buvę ruošiant personalą;
55.3.3. įgulos veiksmai įprastinio skrydžio metu bei atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai: nurodomi visi nukrypimai ir pažeidimai, turėjusieji poveikį skrydžio baigčiai;
55.3.4. klaidingų įgulos veiksmų priežastys;
55.3.5. skrydžių valdymo ir aptarnavimo tarnybų personalo veiksmai: nurodomi visi nukrypimai ir pažeidimai, turėjusieji poveikį skrydžio baigčiai;
55.3.6. skrydžio valdymo tarnybos personalo klaidingų veiksmų priežastys;
55.3.7. trumpas skrydžių vykdymo, valdymo, techninio, meteorologinio, aerodrominio aptarnavimo ir pan. įvertinimas;
55.4. rekomendacijos: pateikiamos skrydžių pakomisės rekomendacijos (nenurodant vykdytojų ir atlikimo terminų), skirtos išaiškintiems trūkumams pašalinti.
56. Skrydžių pakomisės ataskaitą pasirašo skrydžių pakomisės pirmininkas ir jos nariai. Prie skrydžių pakomisės ataskaitos pridedamos darbo grupių, dirbusių skrydžių pakomisėje, ataskaitos su priedais.
57. Inžinerinės-techninės pakomisės uždaviniai yra orlaivio, orlaivio ginkluotės techninės būklės iki avarijos ir po nustatymas, orlaivio bei jo ginkluotės eksploatacijos, aptarnavimo ir remonto kokybės tyrimas, galimų konstrukcijos ir gamybos technologijos trūkumų išaiškinimas, gedimų radimas ir jų priežasčių nustatymas, specialiųjų tyrimų ir bandymų atlikimas. Inžinerinė-techninė pakomisė gali būti sudaryta iš aviacinės technikos eksploatacijos, techninio aptarnavimo ir remonto kokybės, orlaivio konstrukcijos ir sistemų, variklių, aviacinės ir radioelektroninės aparatūros, ginkluotės specialistų darbo grupių. Pakomisėje, jei būtina, gali būti kuriamos ir kitos darbo grupės.
57.1. Aviacinės technikos eksploatacijos, techninio aptarnavimo ir remonto kokybės darbo grupė tiria, analizuoja ir vertina:
57.1.1. ar laiku ir gerai atlikti techninio aptarnavimo darbai, pakeisti agregatai, pašalinti įgulos nurodyti trūkumai;
57.1.2. paskutinio techninio aptarnavimo, periodinių ir operatyvinių formų reglamentų kokybę, defektų pašalinimo metodus ir efektyvumą, pasikartojančių defektų priežastis;
57.1.3. aviacinės technikos saugojimo ir eksploatacijos sąlygas;
57.1.4. aptarnaujančio aviacinę techniką inžinerinio-techninio personalo profesinio pasiruošimo lygį;
57.1.5. ar gerai vadovaujantis inžinerinis-techninis personalas kontroliuoja, kaip aptarnaujama aviacinė technika;
57.1.6. įpiltų į orlaivį degalų, tepalų kiekį ir kokybę;
57.1.7. ar pakanka instrumentų ir techninės įrangos aviacinei technikai aptarnauti ir kokia jų būklė;
57.1.8. aviacinės technikos techninės dokumentacijos tvarkymo kokybę, ar yra reikiama techninė dokumentacija;
57.1.9. pasikartojančius arba pavojingus aviacinei technikos defektus, rastus eksploatacijos metu;
57.1.10. aviacinės technikos eksploatacijos normatyvinės techninės dokumentacijos trūkumus;
57.1.11. orlaivio variklių ir agregatų formuliarus, techninio aptarnavimo ir remonto dokumentaciją ir jo papildomus patobulinimus pagal pramonės biuletenius;
57.1.12. orlaivio savirašių įrašus apie ankstesnius skrydžius, liudininkų parodymus;
57.1.13. avarijų, kurių priežastys analogiškos šios avarijos priežastims, tyrimų dokumentaciją;
57.1.14. aviacinės technikos aptarnavimo organizavimo ir aprūpinimo būklę, jos eksploatacijos ir saugojimo sąlygas.
57.2. Atlikto darbo rezultatų pagrindu grupė rengia ataskaitą. Ataskaitoje privaloma nurodyti šiuos duomenis:
57.2.1. apie orlaivį:
57.2.1.1. tipas, nacionalinis ir registracijos ženklas ir serijos numeris;
57.2.1.2. orlaivio savininkas;
57.2.1.3. valstybė gamintoja ir pagaminimo metai;
57.2.1.4. išdirbis nuo eksploatacijos pradžios (val., min., tūpimų skaičius), remontų skaičius;
57.2.1.5. paskutinio remonto data ir vieta, išdirbis po paskutinio remonto (val., min., tūpimų skaičius);
57.2.1.6. tinkamumo skraidyti pažymėjimo numeris, galiojimo terminas, kas išdavė, išdavimo data;
57.2.2. apie variklius:
57.2.2.1. tipas, serijos numeris;
57.2.2.2. valstybė gamintoja, pagaminimo metai;
57.2.2.3. išdirbis nuo eksploatacijos pradžios (val., min., remontų skaičius);
57.2.2.4. paskutinio remonto data ir vieta, išdirbis po paskutinio remonto (val., min.);
57.2.3. jei būtina, pateikiami analogiški sugedusių agregatų duomenys;
57.2.4. apie techninę eksploataciją:
57.2.4.1. paskutinės periodinės techninės apžiūros data, vieta ir forma, kas ją atliko;
57.2.4.2. išdirbis po paskutinės periodinės techninės apžiūros;
57.2.4.3. išdirbis po paskutinės operatyvinės techninės apžiūros;
57.2.5. paskutinės operatyvinės ir periodinės techninės apžiūros metu pašalintų defektų, galėjusių būti įvykio priežastimi, sąrašas ir defektų šalinimo metodai.
57.3. Orlaivio konstrukcijos ir jo sistemų, variklių, aviacinės ir radioelektroninės įrangos darbo grupės tiria orlaivio, jo dalių ir agregatų būklę, atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai ir po avarijos, ieškodamos galimų gedimų ir jų priežasčių arba patvirtina, kad, atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai, aviacinė technika funkcionavo normaliai. Gautų rezultatų pagrindu grupės pateikia ataskaitas, kuriose nurodoma:
57.3.1. nuodugnus orlaivio konstrukcijos elementų, sistemų ir agregatų būklės aprašymas, nurodant jų gedimo arba darbingumo požymius;
57.3.2. aviacinės technikos gedimų eigos ir pobūdžio aprašymas;
57.3.3. atliktų eksperimentų ir tyrimų, skirtų išaiškinti gedimo priežastims arba įrodyti, kad aviacinė technika funkcionavo normaliai, rezultatai;
57.3.4. gaisrų požymių, jų vietos aprašymas ir kada jie prasidėjo;
57.3.5. savirašių iššifravimo duomenų analizė;
57.3.6. gautų rezultatų apie aviacinės technikos gedimus arba darbingumą analizė. Nurodomas variklių, svarbiausių sistemų ir agregatų darbo režimas, valdymo svertų, sparno mechanizacijos ir važiuoklės padėtis avarijos momentu. Jei rasta gedimų, nurodomas jų pobūdis ir atsiradimo laikas (jei įmanoma), gedimų sąveikavimas ir pasireiškimo tvarka, taip pat jų priežastys;
57.3.7. prie ataskaitos pridedama:
57.3.7.1. orlaivio konstrukcijos elementų fotografijos su paaiškinimais;
57.3.7.2. aviacinės technikos apžiūros, patikrinimo, išardymo, tyrinėjimų ir pan. rezultatų aktai, protokolai;
57.3.7.3. aviacinės technikos tyrimų rezultatų ataskaitos;
57.3.8. prie aviacinės ir radioelektroninės įrangos darbo grupės ataskaitos taip pat pridedami:
57.3.8.1. orlaivio savirašių aptikimo ir paėmimo aktai (3 priedas);
57.3.8.2. radioaktyviųjų įrenginių aptikimo ir perdavimo aktai.
57.4. Ginkluotės sistemų darbo grupė tiria orlaivio ginkluotės, jos dalių, sistemų ir kitų jos sudedamųjų dalių būklę, atsiradus ir plečiantis situacijai ir po avarijos, ieško galimų gedimų ir jų priežasčių arba patvirtina, kad, atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai, orlaivio ginkluotė funkcionavo normaliai, neturėjo įtakos ir nebuvo avarijos priežastis. Gautų rezultatų pagrindu grupė pateikia ataskaitą, kurioje nurodoma:
57.4.1. ginkluotės tipas, serijos numeris;
57.4.2. valstybė gamintoja, pagaminimo metai;
57.4.3. nuodugnus orlaivio ginkluotės ir jos sistemų būklės aprašymas nurodant gedimo arba darbingumo požymius;
57.4.4. orlaivio ginkluotės gedimų eigos ir pobūdžio aprašymas;
57.4.5. atliktų eksperimentų ir tyrimų, skirtų išaiškinti gedimo priežastims arba įrodyti, kad ginkluotė ir jos sistemos funkcionavo normaliai, rezultatai;
57.4.6. gautų rezultatų apie ginkluotės sistemų gedimus arba darbingumą analizė. Jei rasta gedimų, nurodomas jų pobūdis ir laikas (jei įmanoma), gedimų sąveika ir pasireiškimo tvarka, taip pat jų priežastys;
57.4.7. prie ataskaitos pridedama:
57.4.7.1. orlaivio ginkluotės sistemų elementų fotografijos su paaiškinimais;
57.4.7.2. ginkluotės sistemų apžiūros, patikrinimo, išardymo, tyrinėjimų ir pan. rezultatų aktai, protokolai;
57.4.7.3. ginkluotės sistemų tyrimų rezultatų ataskaitos;
57.4.7.4. ginkluotės sistemų, kovinių priemonių (šaudmenų, raketų) aptikimo ir perdavimo aktai (11 priedas).
58. Inžinerinė-techninė pakomisė, apibendrinusi ir išanalizavusi darbo grupių medžiagą, rengia ataskaitą (ataskaitos titulinio lapo pavyzdys pateikiamas 4 priede), kurioje pateikia išvadą apie aviacinės technikos darbingumą arba, jei būta, gedimus ir jų priežastis, taip pat įvertina aviacinės technikos techninės priežiūros ir remonto organizavimą ir kokybę. Inžinerinės-techninės pakomisės ataskaitoje nurodoma ši informacija:
58.1. pagrindiniai pakomisės darbai: sudaromas visų pakomisės atliktų darbų sąrašas, pridedami pagrindiniai ataskaitiniai dokumentai;
58.2. pagrindiniai duomenys apie orlaivį (2 priedas);
58.3. avarijos vietos aprašymas: nurodoma (kurios nors vietovės atžvilgiu) pirmoji orlaivio lietimosi su žeme vieta arba vieta, kurioje orlaivis kliudė kliūtis, nuolaužų išsimėtymo zonos matmenys ir kryptis, gaisras (jei buvo) ir jo zonos. Pateikiamas trumpas pagrindinių konstrukcijos elementų išsidėstymo aprašymas;
Nurodomas orlaivio susidūrimo su žeme ir aplinkiniais daiktais pobūdis, bendra konstrukcijos sugriuvimo charakteristika. Analizuojant šiuos duomenis bei orlaivio savirašio informaciją, nustatoma orlaivio erdvinė padėtis susidūrimo su žeme momentu. Nurodoma orlaivio konfigūracija susidūrimo momentu (įvykio momentu);
58.4. analizė – pagrindinė pakomisės ataskaitos dalis. Joje pagrindžiamos išvados apie technikos darbingumą arba gedimus ir jų priežastis, orlaivio techninės eksploatacijos kokybę, apibendrinami gauti pakomisės darbo grupių darbų rezultatai, panaudojant, jei būtina, kitų pakomisių duomenis. Analizėje, pateikiamoje aprašymo forma, išdėstoma ši informacija:
58.4.1. trumpas orlaivio ruošimo skrydžiams aprašymas (įskaitant ir paskutinę periodinę ir operatyvinę techninę apžiūrą), nurodomi visi atskleisti nukrypimai ir pažeidimai, kurie turėjo įtakos aviacinės technikos darbingumui;
58.4.2. trumpas skrydžio aprašymas iki ypatingos situacijos atsiradimo, nurodomos jo ypatybės ir nukrypimai (pagal aviacinės technikos funkcionavimo reikalavimus);
58.4.3. nuodugnus aviacinės technikos darbo aprašymas atsiradus ir plečiantis ypatingai situacijai, nurodomas gedimų eiliškumas ir tarpusavio sąveika (jei buvo gedimų);
58.4.4. nuodugni aviacinės technikos pagrindinių sistemų darbingumo analizė:
58.4.4.1. orlaivio konstrukcijos;
58.4.4.2. valdymo sistemos;
58.4.4.3. kuro sistemos;
58.4.4.4. hidraulinės sistemos;
58.4.4.5. kondicionavimo sistemos;
58.4.4.6. priešapledėjimo sistemos;
58.4.4.7. variklių;
58.4.4.8. aviacinės ir radioelektroninės įrangos;
58.4.4.9. ginkluotės sistemų (jei grupė priklauso pakomisei).
Jei gedimų nebuvo, pateikiami įrodymai, kad sistemos dirbo normaliai. Jei atrandamas gedimas, pateikiama nuodugni jo priežasčių analizė.
Tuo atveju, jei avarija susijusi su gaisru, pateikiama jo priežasčių ir atsiradimo vietos analizė, aprašomi rasti būdingi požymiai.
Analizėje pateikiama visa faktinė informacija, taip pat jų ir specialiųjų tyrimų rezultatai. Informacija disponuoja pakomisė, ji reikalinga analizei suprasti ir pagristi. Jei pakomisė darbo metu nustato, kad aviacinės technikos gedimų priežastis – aviacinės technikos techninės priežiūros ir remonto trūkumai, pateikiami šie trūkumai, o prireikus ir duomenys apie specialistus, remontavusius, aptarnavusius ir ruošusius skrydžiams aviacinę techniką.
58.5. Išvados: pateikiamas trumpas aviacinės technikos darbingumo įvertinimas paskutinio skrydžio metu. Jei atskleisti gedimai, nurodomos jų priežastys ir eiliškumas.
58.6. Orlaivio būklė: pateikiamas trumpas orlaivio sistemų būklės po avarijos aprašymas.
58.7. Rekomendacijos: pateikiamos inžinerinės-techninės pakomisės rekomendacijos, nenurodant atlikėjų ir terminų atskleistiems trūkumams pašalinti.
59. Inžinerinės-techninės pakomisės ataskaitą pasirašo inžinerinės-techninės pakomisės pirmininkas ir jos nariai. Prie inžinerinės-techninės pakomisės ataskaitos pridedamos darbo grupių ataskaitos su priedais.
60. Administracinės pakomisės uždaviniai yra nustatyti karių (keleivių), buvusių orlaivyje, žuvimo, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų priežastis, orlaivio krovinių kiekį ir pobūdį, ar teisingai krovinys buvo išdėstytas ir pritvirtintas, ar buvo atlikta asmeninių ginklų, ekipuotės, rankinio bagažo, bagažo ir pačių keleivių patikra, žuvusių avarijos metu keleivių asmenybes, avarijos pasekmes ir žalą, taip pat organizuoti avarijos pasekmių likvidavimą. Administracinė pakomisė gali būti sudaryta iš LK judėjimo kontrolės centro, Karo policijos, Karo medicinos ir kitų KAS specialistų. Pakomisėje, jei būtina, gali būti kuriamos ir kitos darbo grupės:
60.1. Judėjimo kontrolės centro ir Karo policijos darbo grupė:
60.1.1. nustato, kiek faktiškai orlaivyje buvo keleivių ir ar šis kiekis atitinka nurodytą pervežimo dokumentacijoje, kelionės arba koviniame įsakymuose;
60.1.2. dalyvauja organizuojant nukentėjusiųjų giminių paiešką, praneša jiems apie įvykį;
60.1.3. dalyvauja nustatant žuvusių ir patyrusių kūno sužalojimus keleivių, taip pat kitų žmonių asmenybes;
60.1.4. nustato keleivių išsidėstymo orlaivyje vietas;
60.1.5. įvertina atliktą keleivių, rankinio bagažo ir viso bagažo patikrą;
60.1.6. nustato, ar nebuvo krovinio išdėstymo vietose pavojingų ir uždraustų vežti medžiagų ir daiktų;
60.1.7. surenka išsibarsčiusius avarijos vietoje krovinius, keleivių asmeninius daiktus, vertybes ir dokumentus. Organizuoja jų apžiūrą ir saugojimą;
60.1.8. sunaikina nebetinkamo naudoti krovinio liekanas ir surašo sunaikinimo aktą (14 priedas).
60.2. Gautų rezultatų pagrindu darbo grupė parašo ataskaitą. Prie ataskaitos pridedami šie dokumentai:
60.2.1. buvusių orlaivyje keleivių sąrašas;
60.2.2. žuvusių ir patyrusių kūno sužalojimus avarijos metu keleivių ir kitų asmenų sąrašas (7 ir 8 priedai);
60.2.3. krovinio žiniaraštis;
60.2.4. krovinio išdėstymo schema;
60.2.5. keleivių registracijos žiniaraštis (manifestas);
60.2.6. orlaivio krovinio būklės ir masės (12 priedas), pažeisto krovinio, rankinio bagažo atidarymo ir patikrinimo (13 priedas) aktai;
60.2.7. pažyma apie krovinio savybes;
60.2.8. paaiškinimai.
60.3. Medicinos darbo grupė:
60.3.1. atlieka nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų paiešką ir jų evakuaciją iš avarijos vietos;
60.3.2. organizuoja žuvusių keleivių palaikų teismo medicinos ir kitus specialius tyrimus mirties priežastims bei kūno sužalojimų ir kitų sveikatos sutrikimų pobūdžiui ir priežastims nustatyti;
60.3.3. organizuoja žuvusiųjų palaikų atpažinimą ir, jei būtina, teikia siūlymus dėl jų kremavimo;
60.3.4. nustato patirtų traumų pobūdį ir, esant galimybei, orlaivio konstrukcijos, skrydžio sąlygų, gelbėjimosi priemonių ir įrangos įtaką keleivių gyvybėms;
60.3.5. organizuoja visuomenės sveikatos priemonių panaudojimą ir taikymą avarijos vietoje ir sanitarinį įvykio vietos apdorojimą;
60.3.6. prie grupės ataskaitos pridedama keleivių išsidėstymo orlaivyje schema, nurodomas gautų traumų sunkumas ir priežastys (9 priedas), taip pat tvarkymo ir sanitarinio avarijos vietos apdorojimo darbų sąrašas.
61. Administracinė pakomisė, apibendrinusi ir išanalizavusi darbo grupių medžiagą, rengia ataskaitą (ataskaitos titulinio lapo pavyzdys pateikiamas 5 priede), kurioje pateikia šią informaciją:
61.1. pagrindiniai pakomisės darbai: sudaromas visų pakomisės atliktų darbų sąrašas ir surašomi pagrindiniai ataskaitos dokumentai;
61.2. analizė – pagrindinė pakomisės ataskaitos dalis. Joje išsamiai pagrindžiamos išvados apie pervežimo bei paieškos ir gelbėjimo darbų tarnybų personalo veiksmų teisingumą, taip pat apie buvusių orlaivyje keleivių žuvimą. Analizėje, pateikiamoje aprašymo forma, išdėstoma ši informacija:
61.2.1. bendras orlaivyje buvusių keleivių skaičius, duomenys apie vaikus ir suaugusiuosius;
61.2.2. žuvusių ir patyrusių kūno sužalojimus keleivių skaičius, mirties priežastys ir patirtų traumų pobūdis;
61.2.3. bendras krovinių, bagažų ir rankinių bagažų kiekis, jų būklė po avarijos;
61.2.4. krovinio kiekio, jo išdėstymo ir leistinų normų atitikimas;
61.2.5. buvusių orlaivyje pavojingų krovinių kiekis ir pobūdis;
61.2.6. ar būta orlaivyje neįformintų keleivių;
61.2.7. orlaivio konstrukcijos ypatybių, skrydžio sąlygų, gelbėjimosi priemonių ir įrangos, turėjusios neigiamą poveikį keleivių gyvybei arba tapusios patirtų traumų priežastimi, aprašymas.
Jei į administracinės pakomisės sudėtį įeina paieškos ir gelbėjimo darbų grupė, analizėje papildomai pateikiamas nuodugnus paieškos ir gelbėjimo tarnybų veiksmų aprašymas, įvertinant jų teisingumą ir darbų efektyvumą.
Analizėje pateikiama visa faktinė informacija, reikalinga jai suprasti ir pagrįsti:
61.3. išvados, kuriose trumpai įvertinama:
61.3.1. asmenų, atsakingų už pakrovimo ir centruotės, krovinių, keleivių bagažo įforminimo normų išlaikymą, veiksmų teisingumas. Nurodomi visi atskleisti trūkumai, turėję įtakos skrydžio baigčiai;
61.3.2. buvusių orlaivyje keleivių žūties priežastys, orlaivio konstrukcijos ypatybių, skrydžio sąlygų, gelbėjimosi įrangos ir metodų poveikis keleivių gyvybėms;
61.3.3. paieškos-gelbėjimo darbų efektyvumas, nurodomi paieškos ir avarinių gelbėjimo tarnybų personalo pažeidimai, trūkumai ir klaidos, turėjusios neigiamą poveikį avarijos baigčiai (jei paieškos ir avarinių gelbėjimo darbų grupė priklauso pakomisei);
61.4. rekomendacijos nenurodant atlikėjų ir terminų.
62. Administracinės pakomisės ataskaitą pasirašo administracinės pakomisės pirmininkas ir jos nariai. Prie administracinės pakomisės ataskaitos pridedamos darbo grupių, priklausančių pakomisei, ataskaitos su priedais bei apie dokumentų, vertybių ir pinigų, rastų avarijos vietoje, aktas (10 priedas).
63. Avarijos vietos schemų sudarymo darbo grupė atlieka šias funkcijas:
63.1. nustato avarijos vietos koordinates, jos padėtį artimiausių geografinių punktų atžvilgiu, aukštį virš jūros lygio;
63.2 nustato pradinio orlaivio lietimosi su žeme ir kliūtimis vietą, konstrukcijos elementų išsimėtymo zoną;.
63.3. žymi konstrukcijos elementus ir nustato išsidėstymą vietovėje;
63.4. ieško, fiksuoja ir analizuoja orlaivio pėdsakus, paliktus vietovėje;
63.5. fotografuoja avarijos vietą ir būdingus pėdsakus;
63.6. jei būtina, sudaro vietovės profilio pjūvį orlaivio skrydžio krypties plokštumoje;
63.7. nustato orlaivio erdvinę padėtį ir judėjimo kryptį (magnetinį kursą, pokrypį, trajektorijos kampą) susidūrimo su žeme (kliūtimis) momentu.
64. Grupės darbo rezultatų pagrindu sudaroma schema, kurioje nurodomi šie duomenys:
64.1. avarijos vietos koordinatės, jos padėtis artimiausių geografinių punktų atžvilgiu, aukštis virš jūros lygio;
64.2. pėdsakai, palikti orlaiviui susidūrus su žeme (kliūtimis) ir judant toliau;
64.3. orlaivio nuolaužų išsidėstymas vietovėje, jų sąrašas, nurodomos koordinatės pagal pasirinktą atskaitos sistemą;
64.4. gaisro, kuro, tepalo pėdsakai ant žemės ir pan.;
64.5. parametrai, nurodantys orlaivio padėtį erdvėje ir jo judėjimo kryptį susidūrimo su žeme (kliūtimis) momentu;
64.6. dirbtinės ir natūralios kliūtys įvykio vietoje, nurodoma jų konfigūracija ir aukštis;
64.7. aerodromo (kilimo-tūpimo takų, riedėjimo takelių ir pan.) įranga, jei avarija įvyko aerodrome;
64.8. vietovės profilis orlaivio judėjimo kryptimi (jei reikia);
64.9. kiti būdingi požymiai, liudijantys orlaivio susidūrimo su žeme (kliūtimis) ir jo sulaužymo pobūdį priklausomai nuo konkrečių avarijos sąlygų;
64.10. prie schemos pridedamos bendros avarijos fotografijos, kuriose nurodomi fotografavimo taškai ir kryptys.
65. Liudininkų parodymų darbo grupė atlieka šias funkcijas:
65.1. apklausia avarijos liudininkus, renka jų parodymus, jei būtina, atlieka garso ar/ir vaizdo įrašus;
65.2. apibendrina ir analizuoja rezultatus;
65.3. sudaro liudininkų buvimo schemą, jei reikia, schemoje nurodo skrydžio trajektoriją pagal liudininkų parodymus.
66. Grupė rengia ataskaitą, kurioje nurodoma:
66.1. liudininkų parodymų analizė ir jų parodymų apibendrinimo duomenys;
66.2. liudininkų sąrašas;
66.3. prie grupės ataskaitos pridedami raštiški liudininkų parodymai.
67. Paieškos ir gelbėjimo darbo grupė įvertina, kaip buvo atlikti paieškos ir gelbėjimo darbai, gesinamas gaisras bei keleivių evakuacija, kaip veikė ir kaip buvo naudojama atitinkama įranga ir pateikia ataskaitą, kurioje nurodo:
67.1. pranešimo apie avariją gavimo laiką;
67.2. paieškos įgulų išskridimo ir avarinių gelbėjimo darbų komandų išvykimo laiką;
67.3. paieškos pradžios, avarijos vietos atradimo, gelbėjimo darbų komandų atvykimo į avarijos vietą, gelbėjimo darbų pradžios ir pabaigos laiką;
67.4. asmenų ir techninės įrangos, dalyvavusių paieškose ir gelbėjimo darbuose, kiekį ir veiksmų efektyvumą.
68. Apskaičiavimų ir analizės darbo grupė atlieka šias funkcijas:
68.1. iššifruoja ir analizuoja orlaivio savirašių įrašus, sinchronizuoja juos pagal laiką;
68.2. atlieka būtinus aerodinaminius apskaičiavimus;
68.3. apskaičiuoja orlaivio masę ir centruotę įvykio momentu ir įvertina orlaivio krovinio paskirstymo teisingumą;
68.4. sudaro skrydžio trajektorijos ir jos paskutinės atkarpos schemas;
68.5. nustato visus nukrypimus nuo orlaivio pilotavimo, jo sistemų ir įrangos darbo normų, kuriuos galima atskleisti iššifruojant orlaivio skrydžio savirašių įrašus. Nuolat analizuoja ir apibendrina gautą pakomisių darbo grupių informaciją;
68.6. paruošia (jei būtina) ekspertams bandomųjų skrydžių atlikimo programas (pasitelkdama darbo grupių ir pakomisių specialistus);
68.7. pateikia išplėstinę avarijos aplinkybių, veiksnių ir priežasčių analizę, kurios pagrindu rengia tyrimo komisijos akto su išvada ir rekomendacijomis projektą.
69. Gautų rezultatų pagrindu grupė parengia ataskaitą, prie kurios pridedama:
69.1. orlaivio savirašių įrašų oscilogramos su tikslumo duomenimis;
69.2. orlaivio savirašių įrašų iššifravimo medžiaga, nurodant joje vietas, kuriose įgula palaikė radijo ryšį;
69.3. orlaivio skrydžio trajektorija vertikaliame ir horizontaliame pjūvyje (jei būtina);
69.4. išrašas iš orlaivio ir antžeminių magnetofonų;
69.5. orlaivio judėjimo dinamikos modeliavimo apskaičiavimų rezultatai (jei juos atliko);
69.6. tūpimo radiolokatorių ekranų fotonuotraukos, jų iššifravimas (jei būtina);
69.7. orlaivio centruotės grafikai.
VIII. AVARIJOS TYRIMO AKTAS
70. Avarijos tyrimo akto tituliniame lape (avarijos tyrimo akto titulinio lapo pavyzdys pateikiamas 6 priede) nurodoma ši informacija:
70.1. orlaivio tipas;
70.2. orlaivio nacionalinis ir registracijos ženklas;
70.3. orlaivio savininkas;
70.4. avarijos data ir vieta;
70.5. avariją tyrusi komisija, jos sudėtis;
70.6. tyrimo atlikimo terminai;
70.7. kiti tyrime dalyvavę asmenys.
71. Tyrimo akte turi būti pateikiama ši informacija:
71.1. skrydžio eiga – trumpai išdėstytos avarijos aplinkybės, taip pat:
71.1.1. avarijos data, kam priklauso orlaivis ir įgula, atliekamos užduoties turinys, reiso numeris, skrydžio maršrutas, žmonių skaičius orlaivyje;
71.1.2. paskutinis išskridimo oro uostas, išskridimo laikas, numatytas paskirties punktas;
71.1.3. skrydžio etapas, kuriame įvyko įvykis, laikas (dienos, nakties metas), meteorologinės sąlygos (paprastos, sudėtingos);
71.1.4. įvykio vieta, nustatyta kokio nors lengvai atskiriamo geografinio punkto atžvilgiu, jos aukštis virš jūros lygio, glausta vietovės charakteristika;
71.1.5. chronologiškas įvykių, formuojantis ir plėtojantis ypatingai situacijai, aprašymas, atskleidžiant jų tarpusavio priežasčių ir pasekmių ryšį;
71.1.6. avarijos pasekmės žmonėms: nurodomi gauti lengvi, sunkūs ir mirtini įgulos narių, keleivių ir trečiųjų asmenų sužeidimai;
71.1.7. avarijos pasekmės orlaiviui (sulaužytas, stipriai apgadintas, lengvai apgadintas, nepažeistas);
71.1.8. žala tretiesiems asmenims (turtui);
71.1.9. duomenys apie įgulą:
71.1.10. pareigos, vardas, pavardė, amžius, pilietybė, licencijos rūšis, jos galiojimo terminas, kvalifikacija;
71.1.11. bendras skraidytų valandų skaičius, tarp jų – per paskutines 90 parų;
71.1.12. bendras skraidytų valandų skaičius šio tipo orlaiviu, tarp jų – per paskutines 90 parų;
71.1.13. duomenys apie antžeminių tarnybų personalą. Pateikiami tik tais atvejais, kai avarija susijusi su neteisingais šių tarnybų veiksmais;
71.2. duomenys apie orlaivį:
71.2.1. tipas, nacionalinis ir registracijos ženklas, gamyklinis numeris, kokioje gamykloje pagamintas, pagaminimo metai;
71.2.2. skraidytų valandų, tūpimų skaičius nuo eksploatacijos pradžios;
71.2.3. remontų skaičius, remonto gamykla ir paskutinio remonto data, skraidytų valandų ir tūpimų skaičius po paskutinio remonto;
71.2.4. paskutinės periodinės ir operatyvinės techninės apžiūros rūšis;
71.2.5. degalų ir tepalų kiekis, jų tipas, kokybė, orlaivio masė ir centruotė;
71.2.6. įgulos pastabos (jei būta) ruošiant aviacinę techniką paskutiniam skrydžiui ir apie aviacinės technikos darbą skrydžio metu;
71.3. jei avarija susijusi su variklių gedimais, nurodoma šių variklių:
71.3.1. tipas, gamyklinis numeris, kokioje gamykloje pagamintas, pagaminimo metai;
71.3.2. dirbtų valandų skaičius nuo eksploatacijos pradžios, dirbtų valandų skaičius po paskutiniojo remonto, remontų skaičius, remontavusi gamykla, paskutiniojo remonto data. Pateikiamas trumpas orlaivio techninės eksploatacijos ir nustatytų reikalavimų atitikimo įvertinimas;
71.4. meteorologinė informacija: nurodomas prognozuotas ir faktinis oras avarijos vietoje, meteorologinės informacijos perdavimas orlaiviui; jei reikia, nurodomos faktinės ir prognozuotos meteorologinės sąlygos pagrindiniame ir atsarginiame oro uostuose, skridimo maršrute; pateikiamas trumpas skrydžio meteorologinio aprūpinimo įvertinimas;
71.5. duomenys apie ryšio, navigacijos, tūpimo ir skrydžių valdymo įrangą, jos tvarkingumą bei panaudojimą, pažymimi jos gedimo ir neteisingo naudojimo atvejai;
71.6. duomenys apie aerodromą (jei avarija įvyko aerodrome): nurodoma kilimo-tūpimo tako būklė, dangos rūšis, nuolydžiai, ilgis ir plotis (jei įvykis susijęs su išriedėjimu už jo ribų ar yra prielaida, kad aerodromo būklė galėjo turėti įtakos aviaciniam įvykiui), kliūčių, šviesos ir signalinės įrangos išdėstymas aerodromo rajone (jei įvykis susijęs su priešlaikiniu žemėjimu arba susidūrimu su kliūtimi aerodromo rajone);
71.7. duomenys apie orlaivio savirašius: nurodoma jų vieta orlaivyje, būklė, iššifruota informacija;
71.8. duomenys apie nuolaužas ir smūgį: nurodomi bendri duomenys apie avarijos vietą, nuolaužų išsidėstymą, nustatytus orlaivio ar atskirų jo agregatų gedimus;
71.9. medicinos ir patalogoanatomijos duomenys, pateikiamas trumpas atliktų tyrimų rezultatų aprašymas;
71.10. duomenys apie gaisrą (jei toks buvo): nurodomos jo atsiradimo pri …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.