LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. LAPKRIČIO 17 D. NUTARIMO NR. 1458 „DĖL 2004–2006 METŲ EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. spalio 2 d. Nr. 1084 Vilnius Atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 15 d. Europos Komisijos sprendimą K (2007) 2188, pakeičiantį sprendimą C(2004) 2541 dėl Bendrijos iniciatyvos programos, skirtos kovai su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje (EQUAL) Lietuvoje, patvirtinimo CCI: 2004 LT 05 0 PC 001, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pakeisti 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 169-6223): 1. Papildyti turinį šia pastraipa: „3 PRIEDAS. EUROPOS BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL PROGRAMOS LIETUVOJE IŠANKSTINIS VERTINIMAS.“ 2. 3 skyriuje „Politinė EQUAL programos įgyvendinimo aplinka“: 2.1. Išdėstyti 3.3 skirsnio „Nacionalinės politikos apžvalga“ 3.3.2 poskirsnio „Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetas ir jo ryšys su nacionaline užimtumo politika“ pastraipą „Šių tikslų bus siekiama investuojant į 5 priemones“ taip: „Šių tikslų bus siekiama investuojant į Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto (Žmogiškųjų išteklių plėtra) 5 priemones:“. 2.2. Papildyti 3.4 skirsnį „EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje“ šiomis pastraipomis: „Pirmiau išdėstytos pirmojo tikslo programos priemonės apims daugelį tų pačių socialinės rizikos grupių, kurioms teikiama pagalba per EQUAL programą. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad nors socialinės rizikos grupės abiejose programose persipina, turėtų būti išvengta bet kokio kartojimosi. Novatoriškas EQUAL programos pobūdis reiškia, kad intervencijos papildys esamą užimtumo politiką ir pirmojo tikslo programos įgyvendinimą. EQUAL programos dėmesio centre – kūrimas socialinės partnerystės mechanizmų (vystymo bendrijų), kurie padėtų spręsti socialinės atskirties klausimus daug veiksmingiau nei iki šiol. Tarptautinis EQUAL programos matmuo taip pat suteiks galimybę taikyti gerąją kitų Europos šalių praktiką. Lietuvoje gali būti pastebimų sąsajų su pagrindine pirmojo tikslo programa, nes vystymo bendrijų veikloje dalyvaujantys partneriai galės pasinaudoti teigiama patirtimi, įgyta vykdant EQUAL, ir skleisti gerąją praktiką. Tai turėtų netiesiogiai padėti užtikrinti, kad pirmojo tikslo lėšos žmogiškųjų išteklių plėtrai socialinės rizikos grupėms būtų panaudotos kuo efektyviau. EQUAL programa, įtraukta į platesnę Lietuvos užimtumo politikos sistemą, suteiktų pridėtinę vertę esamoms užimtumo iniciatyvoms, sukurdama naujas socialinės partnerystės struktūras, galinčias išbandyti ir patikrinti naujas idėjas, kurios, jeigu pasirodytų tinkamos, būtų skleidžiamos visoje Lietuvoje. Hipotetinis pavyzdys – Lietuvos teritorinės darbo biržos jau įdarbina socialinės rizikos asmenis pagal specialų Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą. Pagal EQUAL programą pavienės teritorinės darbo biržos arba teritorinių darbo biržų grupės turės galimybę sudaryti vystymo bendriją su to regiono veikėjais, kad išbandytų įvairius būdus, kaip parengti efektyvesnes įdarbinimo programas, pavyzdžiui, per geresnį dialogu pasiektą supratimą vystymo bendrijoje apie svarbių vietos privataus sektoriaus dalyvių darbo poreikius. Išankstinio (ex-ante) vertinimo grupės atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad jau veikia efektyvi politikos sistema, sprendžianti socialinės atskirties klausimus, tačiau Lietuvos užimtumo politika turi ir trūkumų – stokojama glaudaus ryšio tarp svarbiausių socialinių partnerių, t. y. ministerijų, nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus, nes nėra tinkamos aplinkos visus dominantiems klausimams aptarti. Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL turėtų užpildyti šią spragą, skatindama glaudesnę partnerystę, viešojo, privataus ir savanoriško sektorių bendradarbiavimą ir diskusijas, kurios padėtų spręsti bendras problemas. Pridėtinę vertę taip pat kurtų glaudesnis savanoriško sektoriaus bendradarbiavimas ir partnerystė. Nors sukaupta šiek tiek nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo patirties, daugiausia ji apsiriboja tomis organizacijomis, kurios rūpinasi tam tikromis socialinės rizikos grupėmis, pavyzdžiui, moterimis, neįgaliaisiais arba tautinėmis mažumomis. EQUAL programa turėtų sukurti tinkamą aplinką plačiau bendradarbiauti savanoriško sektoriaus įvairiausioms grupėms – keistis gerąja patirtimi, mokytis, tirti, ar tam tikra geroji patirtis gali būti perduota ir taikoma atsižvelgiant į konkrečius tam tikros socialinės rizikos grupės poreikius. Kaip išdėstyta administravimą aptariančioje dalyje, vadovaujančioji institucija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Priežiūros komitetas, Projektų atrankos komitetas ir įgyvendinančioji institucija (Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra) ypač sieks užtikrinti, kad EQUAL programos remiami veiksmai suteiktų pridėtinę vertę priemonėms, kurias remia Europos socialinis fondas pagal pirmojo tikslo programą Lietuvoje. Kad vystymo bendrijos negautų dvigubo finansavimo, į atrankos procesą bus įtrauktos procedūros, kurios užtikrins, kad vystymo bendrijos neteiks paraiškų ir pagal EQUAL programą, ir pagal BPD pirmojo tikslo programą, kurių apimtis būtų pernelyg panaši. EQUAL programa padės mažinti nelygybę darbo rinkoje ir spręsti socialinės atskirties klausimus trimis lygmenimis – asmens, organizacijos ir visuomenės. Ji sustiprins esamą nacionalinę užimtumo politiką ir sukurs reikiamus partnerystės mechanizmus, kurie spręs esamas socialines ir užimtumo problemas naujais būdais.“ 3. Įrašyti 4 skyriaus „Prioritetinės temos“ 4.5 skirsnio „Programos lėšų paskirstymas“ antrojoje pastraipoje vietoj žodžių ir skaičių ‚,69 procentai“ žodžius ir skaičius „67,3 procento“, o penktojoje pastraipoje vietoj žodžių ir skaičiaus „8 procentai“ žodžius ir skaičius „9,7 procento“. 4. 7 skyriuje „Techninė pagalba“: 4.1. 7.1 skirsnyje „Techninės pagalbos užduočių apimtis“: 4.1.1. Išdėstyti trečiąją pastraipą taip: „Techninės pagalbos finansinis asignavimas (9,7 procento) paskirstomas taip: pirmajai priemonei skiriami 5 procentai, antrajai priemonei – 4,7 procento bendros techninei pagalbai skirtos sumos.“ 4.1.2. Įrašyti lentelės „Techninės pagalbos išlaidų grupės“ trečiojoje skiltyje vietoj skaičiaus „3“ skaičių „4,7“. 4.2. Įrašyti 7.2 skirsnio „Techninės pagalbos paslaugų teikėjo atranka“ antrojoje pastraipoje vietoj nuorodos „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A1-144 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo schemos Lietuvoje patvirtinimo“ nuorodą „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. A1-109 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo Lietuvoje schemos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 44-1616)“. 5. Išdėstyti 8 skyriaus „Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimas“ 8.1 skirsnio „Europos Bendrijų iniciatyvą EQUAL administruojančios institucijos ir jų funkcijos“ 8.1.4 poskirsnį „Tarnyba, atliekanti audito ir kontrolės funkciją“ taip: „8.1.4. Tarnyba, atliekanti audito ir kontrolės funkciją ES finansinė parama Lietuvoje bus naudojama pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, pagal šią sutartį priimtus teisės aktus ir kitus ES politikos reikalavimus. Atskirų institucijų, administruojančių EQUAL, kai tai susiję su vystymo bendrijų finansavimu, atsakomybė už audito ir kontrolės sistemas apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. A1-109, kuris nustato analogišką administravimo modelį, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl struktūrinės paramos administravimo ir įgyvendinimo, ir vadovaujasi atitinkamais ES reglamentais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – vadovaujančioji institucija – privalo sukurti EQUAL programos lėšų panaudojimo valdymo ir kontrolės sistemą, siekti užtikrinti veiksmingą jos įgyvendinimą, vadovautis patikimo finansinio valdymo principais. Šiuo tikslu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalo parengti audito ir kontrolės vadovus, kuriuose būtų nustatytos sistemų ir projektų kontrolės procedūros. Vadovaujančiajai institucijai ir jos Vidaus audito tarnybai tenka pirminė atsakomybė, susijusi su auditu, jo kokybe ir informacija apie audito rezultatus. Vidaus audito tarnyba atliks privalomus 5 procentų visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus, taip pat valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus. Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 10 straipsnį Vidaus audito tarnyba turės atlikti patikrinimus esamų valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumo ir atrankos būdu, remdamasi rizikos analize, patikrinti išlaidų deklaracijas, parengtas įvairiais lygiais. Tai bus daroma atsižvelgiant į būtinybę patikrinti tam tikras ir tam tikro masto veiklos rūšis bei visus rizikos veiksnius, kurie nustatyti per nacionalinius arba Bendrijos patikrinimus. EQUAL programos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumo patikrinimas (vadovaujančiojoje institucijoje, įgyvendinančiojoje institucijoje ir vystymo bendrijose) turėtų būti atliktas bent kartą prieš baigiant vykdyti programą. Pagal nacionalinius ir ES teisės aktus Vidaus audito tarnyba atsakinga už privalomus 5 procentų visų deklaruotų tinkamų finansuoti išlaidų patikrinimus bei valdymo ir kontrolės sistemų efektyvumo patikrinimus, taip pat savo darbo koordinavimą su Komisijos tarnybomis. Vidaus audito tarnybos funkcijos atskirtos nuo valdymo ir mokėjimo funkcijų. Kontrolė vykdytina vadovaujantis metiniais audito darbo planais, parengtais rizikos analizės pagrindu. Valstybės kontrolė, kuri yra aukščiausioji audito institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, užtikrins šios programos užbaigimą (angl. winding-up). Institucijų, atsakingų už valdymą, kontrolę ir auditą, atsakomybės ir užduočių sričių paskirstymas (įskaitant audito sekos aprašymą) bus smulkiau aprašytas vadovaujantis 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų, 5 straipsniu ir pateiktas Komisijai po EQUAL BPD patvirtinimo.“ 6. 9 skyriuje „Finansavimas“: 6.1. Įrašyti 9.1 skirsnyje „Finansinis planas“ vietoj pastraipos „A temai – 69 procentai“ pastraipą „A temai – 67,3 procento“, o paskutinėje pastraipoje vietoj skaičiaus ir žodžio „8 procentai“ – skaičių ir žodį „9,7 procento“. 6.2. Įrašyti 9.2 skirsnio „Bendras finansavimas“ antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „Finansų ministerija“ žodžius „Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas“. 6.3. Įrašyti 9.3 skirsnio „Vystymo bendrijoms skirti finansiniai srautai“ 8 punkte ir skirsnio paskutinės pastraipos pirmajame ir trečiajame sakiniuose vietoj žodžių „Mokėjimo institucija“ žodžius „Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas“. 7. Papildyti 11 skyriaus „Vertinimas“ 11.1 skirsnį „Išankstinis (ex ante) vertinimas“ šia septintąja pastraipa: „Išankstinis vertinimas pateiktas 3 priede.“ 8. Įrašyti visame tekste (reikiamu linksniu): 8.1. Vietoj žodžių „Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ žodžius „Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. 8.2. Vietoj žodžių „Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ žodžius „Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. 8.3. Vietoj žodžių „Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas“ žodžius „Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra“. 8.4. Vietoj žodžių „Valstybinė jaunimo reikalų taryba“ žodžius „Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. 8.5. Vietoj nuorodos „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. A1-144 „Dėl Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL administravimo schemos Lietuvoje patvirtinimo“ nuorodą „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. A1-109“. 9. Išdėstyti 1 priedą nauja redakcija (pridedama). 10. Papildyti 3 priedu (pridedama). Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė ______________ 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento 1 priedas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1084 redakcija) Europos BENDRIJŲ INICIATYVOS EQUAL LIETUVOJE 2004–2006 METŲ FINANSINIAI RODIKLIAI (mln. eurų) Prioritetas/metai Išlaidos, iš viso l (2+9) Bendras finansavimas valstybės lėšomis (3+4) Europos socialinio fondo įnašas Nacionalinis finansavimas valstybės lėšomis Finansavimas iš privačių šaltinių iš viso (5+6+7+8) valstybės biudžetas regiono finansavimas savivaldybės biudžetas kiti šaltiniai I prioritetas (A tema) 67,3 procento Iš viso 10,648112 10,648112 7,986084 2,662028 2,662028 0 0 0 0 2004 metai 2,511101 2,511101 1,883326 0,627775 0,627775 0 0 0 0 2005 metai 3,776080 3,776080 2,832060 0,944020 0,944020 0 0 0 0 2006 metai 4,360931 4,360931 3,270698 1,090233 1,090233 0 0 0 0 II prioritetas (G tema) 20 procentų Iš viso 3,164372 3,164372 2,373279 0,791093 0,791093 0 0 0 0 2004 metai 0,759449 0,759449 0,569587 0,189862 0,189862 0 0 0 0 2005 metai 1,044243 1,044243 0,783182 0,261061 0,261061 0 0 0 0 2006 metai 1,360680 1,360680 1,020510 0,340170 0,340170 0 0 0 0 III prioritetas (I tema) 3 procentai Iš viso 0,474655 0,474655 0,355991 0,118664 0,118664 0 0 0 0 2004 metai 0,113917 0,113917 0,085438 0,028479 0,028479 0 0 0 0 2005 metai 0,156636 0,156636 0,117477 0,039159 0,039159 0 0 0 0 2006 metai 0,204102 0,204102 0,153076 0,051026 0,051026 0 0 0 0 Techninė pagalba 9,7 procento Iš viso 1,534721 1,534721 1,151041 0,383680 0,383680 2004 metai 0,443012 0,443012 0,332259 0,110753 0,110753 0 0 0 0 2005 metai 0,278465 0,278465 0,208849 0,069616 0,069616 0 0 0 0 2006 metai 0,813244 0,813244 0,609933 0,203311 0,203311 0 0 0 0 Išlaidos iš viso skyriuje per metus 0 0 0 0 2004 metai 3,827479 3,827479 2,870610 0,956869 0,956869 0 0 0 0 2005 metai 5,255424 5,255424 3,941568 1,313856 1,313856 0 0 0 0 2006 metai 6,738957 6,738957 5,054217 1,684740 1,684740 0 0 0 0 Iš viso 15,821860 15,821860 11,866395 3,955465 3,955465 0 0 0 0 ______________ 2004–2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento 3 priedas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1084 redakcija) Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje išankstinis vertinimas 1. ĮVADAS Šiame priede pateiktas Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL programos Lietuvoje (toliau vadinama – EQUAL, programa) išankstinio vertinimo projektas. Išankstinį vertinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vardu atlieka Strategijos ir vertinimo paslaugų centras („Centre for Strategy and Evaluation Services“) (toliau vadinama – Centras). 1.1. EQUAL išankstinio vertinimo tikslas EQUAL išankstinio vertinimo tikslai: nustatyti, ar EQUAL – tinkama priemonė spręsti problemoms, atskleistoms vertinant esamą padėtį, ir įgyvendinti nustatytiems tikslams; nustatyti, ar iniciatyva turi deramai apibrėžtas strategines kryptis, prioritetus ir tikslus; prisidėti prie tikslų kiekybinio vertinimo, išnagrinėti siūlomų rodiklių tinkamumą ir padėti sukurti tinkamą stebėsenos bei vertinimo struktūrą; išnagrinėti įgyvendinimo ir stebėsenos tvarkos tinkamumą. Pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 41 straipsnį turi būti atliekamas Europos Bendrijų iniciatyvos programos išankstinis vertinimas ir jo santrauka įtraukta į programą. Išankstinis vertinimas ne tik tenkins formalius reikalavimus, bet ir padės gerinti programos dokumentų kokybę, nes bus pateikta pasiūlymų konkrečiais klausimais, pvz., dėl rodiklių atrankos ir privataus sektoriaus įtraukimo į EQUAL ir vystymo bendrijų veiklą. Pirmasis išankstinio vertinimo projektas pagrįstas 2003 m. rugsėjo 30 d. EQUAL projektu. Atlikta programos projekto peržiūra, susitikta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros atstovais aptarti pagrindinių klausimų. Be to, Centro ekspertas surengė su suinteresuotomis organizacijomis keletą preliminarių susitikimų, kuriuose aptarti pagrindiniai su programa ir jos įgyvendinimu susiję klausimai. 1.2. Pagrindinė informacija, svarbiausi klausimai ir metodologija 1.2.1. EQUAL – pagrindinė informacija EQUAL finansuoja Europos socialinis fondas, ji skirta išbandyti naujiems kovos su diskriminavimu ir nelygybe darbe būdams, parengti novatoriškiems sprendimams, kaip pašalinti kliūtis rinkoje dalyvauti asmenims iš neturinčių palankių sąlygų grupių. Be to, siekiama palengvinti prieglobsčio ieškančių asmenų integraciją. 2000–2006 metų programavimo laikotarpiu ES skirs EQUAL iniciatyvai apie 3 mlrd. eurų greta nacionalinio bendro finansavimo. Taigi EQUAL suteikia daug galimybių spręsti kai kurias opias socialinės atskirties problemas šių dienų Europoje. Kai kurie esminiai EQUAL principai išskiria šią iniciatyvą iš kitų priemonių, kurias numatoma finansuoti pagal pagrindines struktūrinių fondų programas (Lietuvoje – pagal 1 tikslą). EQUAL visų pirma pagrįsta viešojo, privataus ir savanoriško sektorių atstovų strateginės partnerystės principu. Tokios partnerystės vadinamos vystymo bendrijomis, veikiančiomis sektorių arba teritoriniu pagrindu. Kitos svarbiausios ypatybės – ryškus teminis principas, privalomas tarpvalstybinis matmuo (padedantis dalytis gerąja patirtimi ir kuriantis Europos pridėtinę vertę), inovacijos ir dalyvaujančiųjų įgalinimas. Kiti svarbiausi principai – veiksmingos rezultatų sklaidos akcentavimas ir novatoriškos veiklos, skatinančios lygias galimybes darbe, įtraukimas į nacionalinę bei Europos užimtumo politiką ir priemones. Svarbu įvertinti EQUAL platesniame Europos kontekste. EQUAL remiama veikla susijusi su keturiais Europos užimtumo strategijos ramsčiais: 1) užimtumas; 2) verslumas; 3) gebėjimas prisitaikyti; 4) lygios vyrų ir moterų galimybės. Pagrindiniai šios strategijos tikslai: pasiekti visų asmenų grupių didelį užimtumą šalies ūkyje (darbo rinkoje); pereiti nuo pasyvios kovos su nedarbu prie ilgalaikio darbumo ir darbo vietų kūrimo skatinimo; taikyti naują darbo organizavimo būdą, kad ES įmonės galėtų prisitaikyti prie ekonominių pokyčių, vienu metu derindamos saugumą ir suderinamumą, o gyventojai – visą gyvenimą mokytis; sukurti visiems lygias galimybes patekti į darbo rinką. Be to, svarbu įvertinti EQUAL platesniame politiniame kontekste pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį (įtrauktą į Amsterdamo sutartį), kuris apima visų formų diskriminaciją. Naudojantis išplėsta Komisijos kompetencija pagal 13 straipsnio nuostatas, priimtos dvi Komisijos direktyvos ir Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų 2001–2006 metų programa. Šių dokumentų apibūdinimas: direktyva dėl diskriminavimo dėl rasės ar etniškumo įvairiose srityse, įskaitant užimtumą ir mokymą, prekes ir paslaugas; direktyva dėl diskriminavimo dėl amžiaus, neįgalumo, seksualinės orientacijos ir religijos ar tikėjimo, bet apsiribojant užimtumu ir mokymu; Veiksmų programa, apimanti diskriminavimą visais pirmiau minėtais pagrindais. 1.2.2. EQUAL Lietuvoje EQUAL Lietuvoje 2004–2006 metais skirta apie 14 mln. eurų iš ES lėšų ir 3,5 mln. eurų iš nacionalinių finansavimo šaltinių. Lietuvos institucijos nurodžiusios tris prioritetus – temines sritis: 1 lentelė. EQUAL Lietuvoje 2000– 2006 metų teminiai prioritetai A tema: atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais. G tema: šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas ir parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai plėtojant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones. I tema: parama prieglobsčio prašytojų integracijai. Šaltinis – Bendrijų iniciatyvos programos projektas 2003-09-30, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. įstos į ES ir turės teisę dalyvauti įgyvendinant ES struktūrinių fondų programas (ir EQUAL). Pirmieji kvietimai teikti paraiškas pagal EQUAL Europos lygmeniu paskelbti 2001 metais. Antrąjį kvietimą numatoma skelbti 2004 metų viduryje. Lietuva numato atsiliepti į antrąjį kvietimą; planuojama vystymo bendrijas pradėti finansuoti nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Nors bendra EQUAL finansavimo suma maža, palyginant su pagrindinėmis Europos socialinio fondo priemonėmis pagal 2004–2006 metų 1 tikslą Lietuvoje (kurios kaip ir EQUAL skirtos spręsti nelygybės klausimams ir konkrečioms problemoms, su kuriomis susiduria palankių sąlygų neturinčios socialinės grupės), bet poveikis turėtų būti didelis – Bendrijos iniciatyvos taps svarbiu forumu, skirtu išbandyti ir plėtoti novatoriškiems naujiems veikimo būdams, kaip spręsti diskriminacijos darbe ir platesnes socialinės atskirties problemas (būdams, kurie, jeigu pasirodys sėkmingi, bus įtraukti į Europos socialinio fondo 1 tikslo artimiausių metų programą Lietuvoje). 1.2.3. Svarbiausi klausimai Yra keli svarbiausi su EQUAL įgyvendinimu susiję klausimai. Pirmasis klausimas – kokiu mastu esamos socialinių partnerių bendrijos, veikiančios Lietuvoje ir remiamos vietinių arba ES finansuojamų pasirengimo narystei programų (pvz., PHARE ekonominės socialinės sanglaudos (toliau vadinama – PHARE ESS) programos ir nevalstybinėms organizacijoms skirtos ACCESS programos), gali būti išplėtotos taip, kad taptų platforma EQUAL finansuojamoms vystymo bendrijoms. Antrasis klausimas – ar iš esamų iniciatyvų galima pasimokyti, kaip efektyviau įgyvendinti EQUAL. Trečiasis klausimas – kaip geriausia taikyti tarpvalstybinį matmenį. Reikės nustatyti, su kurių ES šalių ar regionų vystymo bendrijomis geriausia bendradarbiauti Lietuvos bendrijoms. Tai lems konkrečios vystymo bendrijos teminė orientacija. Ketvirta, esant palyginti kukliam finansavimui, bus svarbu turimus išteklius paskirstyti įvairioms temoms ir tikslinėms grupėms taip, kad būtų užtikrintas reikiamas poveikis. Ne mažiau svarbūs klausimai – vidaus atitiktis: kiek trys prioritetinės temos ir keturi veiklos būdai atitinka pagrindines Bendrijų iniciatyvos nuostatas, ir išorės atitiktis: kiek trys prioritetai atitinka ES ir nacionalinę politiką ir ar galima EQUAL sąsaja su kitomis ES ir nacionalinėmis programomis, ypač su Europos socialinio fondo 1 tikslo programa (visų pirma 3 priemonė, skirta socialinės atskirties problemai spręsti). 1.3. Centro metodologija Vertindamas EQUAL dokumentus, Centras atliks keletą užduočių: 2 lentelė. Pagrindinės išankstinio vertinimo užduotys 1 užduotis Suformuluoti vertinimo struktūrą ir atlikti ankstesnių programų peržiūrą 2 užduotis Atlikti programos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau vadinama – SSGG) analizės vertinimą (prireikus tiesiogiai prisidedant prie dabar atliekamo darbo ties SSGG) 3 užduotis Atlikti programos vidaus ir išorės atitikties analizę 4 užduotis Kiekybiškai išreikšti tikslus 5 užduotis Įvertinti siūlomos veiklos vertinimo sistemą (įskaitant stebėsenos ir vertinimo tvarką) 6 užduotis Persvarstyti preliminarų finansavimo paskirstymą prioritetams ir priemonėms 7 užduotis Persvarstyti įgyvendinimo tvarką 8 užduotis Parengti galutinę EQUAL išankstinio vertinimo ataskaitą Be to, Centras numato surengti pokalbius su pagrindinių suinteresuotųjų organizacijų atstovais (gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutikimą). 3 lentelė. Numatomi pokalbiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – pagrindiniai už EQUAL atsakingi darbuotojai. Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas – direktorius ir skyrius, susijęs su EQUAL (kiek žinoma, jame bus 3 darbuotojai). Lietuvos darbo birža ir keletas teritorinių darbo biržų (pokalbiai su darbuotojais, atsakingais už EQUAL įgyvendinimą vietos lygmeniu). EQUAL darbo grupės nariai. Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų socialinės integracijos skyrius. Vilniaus miesto savivaldybės Užimtumo skyrius. Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba (ir (ar) Panevėžio tarnyba – tik telefonu). Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Europos Komisijos (toliau vadinama – EK) delegacija, stojimo klausimus kuruojantis darbuotojas arba Vidaus reikalų ministerijos skyrius, atsakingas už PHARE ESS 2000. Kitos pagrindinės suinteresuotosios organizacijos (pvz., nevalstybinės organizacijos, bendruomenių grupės, savanorių organizacijos, privačios įmonės, jau dalyvavusios įgyvendinant socialinės partnerystės programas Lietuvoje). Antrąjį išankstinio vertinimo programos projektą numatoma pateikti 2003 metų lapkričio antrojoje pusėje; jame bus atsižvelgta į šiuo metu rengiamą programos priedą. 1.4. Ataskaitos struktūra Ataskaitos struktūra yra tokia: 2 skyrius: nurodomi svarbiausi ankstesnės patirties dalykai, pateikiamos pastabos apie esamos padėties vertinimą ir SSGG analizę, analizuojami siūlomi prioritetai ir priemonės, nagrinėjamas numatomas finansavimo paskirstymas veiklai ir temoms, nurodoma, ar siūloma įgyvendinimo tvarka atitinka nacionalines ir ES politikos nuostatas ir programas; 3 skyrius: pateikiamos išvados ir rekomendacijos, numatomi tolesni veiksmai. 2. SVARBIAUSIŲ KLAUSIMŲ APŽVALGA Šiame skyriuje apžvelgiami svarbiausi su išankstiniu vertinimu susiję klausimai. 2.1. Naudinga ankstesnė patirtis ES lygmeniu EQUAL pagrįsta Bendrijos iniciatyvų ADAPT ir „Employment“, finansuotų 1994–1999 metais, veikla. Nors EQUAL veikimo būdas unikalus, bendrieji šių iniciatyvų tikslai panašūs. ADAPT ir „Employment“ programomis irgi siekta integruoti palankių sąlygų neturinčias grupes ar asmenis į darbo rinką, taikant partnerystės principą. Komisija yra sukūrusi ADAPT ir „Employment“ programų duomenų bazę, kurioje sukaupta per 10000 projektų įgyvendinimo patirtis. Toliau nurodyti pagrindiniai veiksniai, lėmę ADAPT ir „Employment“ programų remtų projektų sėkmę. Tikėtina, kad panašūs veiksniai laiduos ir sėkmingą EQUAL įgyvendinimą. 4 lentelė. Naudinga ADAPT ir „Employment“ programų patirtis (1994–1999 metai) Sukurtos vietos ar regioninės partnerystės, kurias sudaro įvairūs veikėjai, palengvinantys integravimąsi į darbo rinką ir darbo vietų kūrimą. Plėtotas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant gerinti rezultatus ir skatinti novatoriškų veikimo būdų taikymą. Vadovautasi aiškia ir suderinta strategija, padedančia spręsti esamas ir numatomas darbo rinkos ir mokymo problemas. Nuolat stebėta, vertinta ir lyginta su standartais veikla ir rezultatai. Gebėta įtraukti veiklos rezultatus į politiką ir praktiką (politinius sprendimus priimantys pareigūnai, bendrovės, socialiniai partneriai ir kiti), taikant veiksmingas sklaidos priemones bei metodus siekiant atitikties darbo rinkos ir politikos reikalavimams. Šaltinis – Užimtumo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas (toliau vadinama – Direktoratas), Bendrijų iniciatyvų skyrius. Akivaizdu, kad galima pasimokyti iš ankstesnės patirties – tiek ankstesnio programavimo laikotarpio (1994–1999 metai), tiek 2000–2006 metų EQUAL įgyvendinimo 15 ES valstybių narių. Kitas svarbus informacijos šaltinis – EQUAL bendroji duomenų bazė (ECDB), kurioje sukaupta informacija apie visas ES finansuojamas vystymo bendrijas. Duomenų bazėje yra naudingų šiuo metu veikiančių bendrijų pavyzdžių ir duomenų apie EQUAL suinteresuotąsias organizacijas – viešojo, privataus ir savanoriško sektorių atstovus. Naudingų dalykų galima rasti ir esamose Lietuvos socialinės partnerystės schemose, taip pat nacionalinėse programose, pvz., Nacionalinėje užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje ir pasirengimo narystei programose, pvz., PHARE ESS. Toliau apžvelgiama nacionalinių ir pasirengimo narystei ES programų įgyvendinimo patirtis. Lietuvoje veikia keletas partnerystės schemų, skirtų asmenų (ir socialinių grupių), neturinčių palankių sąlygų darbo rinkoje, problemoms spręsti. Visoje Lietuvos teritorijoje veikiančios 46 teritorinės darbo biržos dažnai prisiima pagrindines funkcijas arba bent jau dalyvauja įgyvendinant tokias partnerystės schemas. Visos teritorinės darbo biržos yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis organizacijomis bei institucijomis, taip pat nevalstybinėmis organizacijomis, sprendžiančiomis įvairių socialinių grupių, neturinčių palankių sąlygų darbo rinkoje, problemas (iš jų neįgaliųjų, vyresnių nei 55 metų asmenų, jaunimo, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų, tautinių mažumų atstovų, moterų), savivaldybėmis, įmonėmis ar įstaigomis, teikiančiomis socialines, profesinio mokymo ir švietimo paslaugas. Šios institucinio pobūdžio partnerių bendrijos prisideda prie socialinės adaptacijos ir reabilitacijos (pvz., siunčia klientus specializuotiems paslaugų teikėjams, kurie atlieka tolesnius integravimo ar reintegravimo į darbo rinką veiksmus), tikslinių grupių darbumo ir prisitaikomumo didinimo (pvz., profesinis mokymas ir švietimas), įsidarbinimo užtikrinimo (pvz., subsidijuojamas įdarbinimas), informavimo, darbo rinkos tendencijų stebėjimo, papildomo vietinių užimtumo iniciatyvų finansavimo panaudojimo (pvz., savivaldybių finansuojamos užimtumo programos). Šios partnerių bendrijos rodo, kad Lietuvoje jau veikia naudingi socialinės partnerystės mechanizmai, kuriais galima remtis kuriant novatoriškas vystymo bendrijas pagal EQUAL. Vertingos patirties įgyta ir įgyvendinant PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programą, kuri iš pradžių planuota tik trijuose tiksliniuose regionuose (PHARE ESS 2000), tačiau vėliau išsiplėtė visoje Lietuvoje. Šios programos finansuojami projektai (žmogiškųjų išteklių plėtros; profesinio mokymo priemonių, skirtų palankių sąlygų darbo rinkoje neturinčioms grupėms) dažnai buvo novatoriški ir sudarė naujas partnerystės struktūras, vienijančias įvairias anksčiau nebendradarbiavusias suinteresuotąsias organizacijas. Novatoriškumas iš tiesų buvo vienas iš formalių atrankos kriterijų, taikomų labai konkurencingos atrankos procedūros metu, nes paraiškų gauta kur kas daugiau nei tikėtasi. Daugelis šių naujų partnerių bendrijų kreipėsi dėl finansavimo pagal PHARE ESS 2001, tikėdamosi, kad galės įgyvendinti naujas bendradarbiavimo priemones ir metodus, padėsiančius kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Vienas iš svarbiausių PHARE programos kuriamos pridėtinės vertės aspektų – mokomosios kelionės į kitas ES valstybės nares pasikeisti patirtimi, užmegzti naujų ryšių ir plėtoti partnerystę su panašiomis organizacijomis. Taigi tikėtina, kad EQUAL tarpvalstybinis matmuo labai prisidės prie pridėtinės vertės kūrimo. PHARE ACCESS – pasirengimo narystei priemonė, skirta nevalstybinėms organizacijoms ir pasižyminti stipriu tarpvalstybiniu matmeniu, – gali būti laikoma svarbia pasirengimo EQUAL baze. Ji rėmė Lietuvos nevalstybines organizacijas, kurios rūpinasi marginalinių ir palankių sąlygų neturinčių grupių (mažumų, neįgaliųjų, gatvės vaikų, bedarbių, alkoholikų ir narkomanų mažuose miesteliuose ir kaimuose, kalinių ir ŽIV infekuotų asmenų) socialine integracija. Manoma, kad tarpvalstybinis matmuo ypač stiprina bendradarbiavimą tarp partnerių iš senųjų ES valstybių narių ir valstybių, kurios rengiasi tapti ES narėmis, padeda kurti novatoriškus darbo metodus. Deja, daugelis PHARE projektų stokojo institucinio tęstinumo, todėl ribojo galimybes įtraukti naujus darbo metodus ir priemones į nacionalines programas. EQUAL, siekianti išbandyti naujas ir novatoriškas priemones, įtraukti jas į nacionalinę užimtumo ir socialinės integracijos politiką, turėtų remtis iki šiol pasiekta nacionalinių programų ir pasirengimo narystei priemonių pažanga. 2.2. Esamos padėties įvertinimas ir SSGG analizė 2.2.1. Pastabos apie esamos padėties įvertinimą Esamos padėties įvertinimas (2 skyrius) apima daugelį svarbiausių klausimų, kurie turėtų būti įtraukti į Bendrijų iniciatyvos programą. Tačiau kai ką galima tobulinti. Būtų naudinga įtraukti SSGG lentelę. Antra, nors pateikti partnerystės principu įgyvendinamų projektų, skirtų tam tikroms ar palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pavyzdžiai, reikėtų atskleisti projektų naudingą patirtį, pasiektus rezultatus ir poveikį. Be to, reikia užpildyti kai kurias duomenų spragas arba paaiškinti, kodėl duomenų nėra. 2.1 poskyryje pateikta bendroji informacija apie pagrindines Lietuvos užimtumo rinkos tendencijas (aktyvumą, nedarbą, lanksčios darbo tvarkos taikymą ir panašiai). Šią informaciją papildo lentelė, kurioje nurodomi Lietuvos ir ES skirtumai (2001 ir 2002 metų duomenys). Tačiau išvadų skyrių reikėtų perrašyti. Dabar pateikiamas Lietuvos darbo rinkos trūkumų sąrašas (žr. 9 ir 10 puslapius[1]). Būtų geriau pateikti stiprybių ir silpnybių santrauką, t. y. SSGG lentelę, apibendrinančią esamą padėtį. Pvz., kalbant apie moteris darbo rinkoje, nurodomi tik trūkumai (mažai savarankiškai dirbančių moterų, retai taikomas darbas ne visą darbo laiką). Bet akivaizdu, kad yra ir teigiamų dalykų – didesnis už ES vidurkį moterų aktyvumas, mažesnis nei vyrų nedarbas. Kai kurie iš šių dalykų nurodyti dokumente „Bendras užimtumo politikos prioritetų įvertinimas“, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Direktoratu. Taigi SSGG lentelė pateiktų labiau suderintą vaizdą. Trūkumų santraukos teiginiai (9–10 puslapiai) ne visada išplaukia iš pirmiau einančio teksto. Taigi yra pavojus, kad, nors ir įtikinami, kai kurie iš šių teiginių yra vertinamojo pobūdžio. 2.2.2 poskyryje trūkumų sąrašą reikia pagrįsti įrodymais; pavyzdys – teiginys „mažumų socialinė atskirtis“. Kokiais duomenimis jis pagrįstas. 2.2.2 poskyryje kai kurie dalykai kartojami. Tekstas 8 puslapyje kartoja 7 puslapio nuostatas apie švietimą ir jaunimą. Rašoma, kad darbo jėga Lietuvoje gana išsilavinusi, bet jaunimo kvalifikacija žemesnė nei vyresnio amžiaus asmenų. Vieną iš šių pastraipų reikėtų išbraukti. 2.3 skyriuje pateikta informacija kartu su analize apie nelygybę ir diskriminaciją Lietuvos darbo rinkoje. Šis skyrius apima visas svarbiausias tikslines grupes – neįgaliuosius, vyresnius nei 55 metų asmenis, jaunimą, tautines mažumas, prieglobsčio prašytojus ir kitus. Apskritai čia tinkamai atspindėtos opiausios problemos – kliūtys, su kuriomis darbo rinkoje susiduria kiekviena tikslinė grupė, integracijos ir reintegracijos į darbo rinką klausimai. Tačiau kai kuriais atvejais esamos padėties analizę būtų galima tobulinti pasinaudojant Lietuvos socialinės partnerystės projektų, remiamų pagal nacionalines ir ES programas ir skirtų palankių sąlygų neturinčioms ar socialiai atskirtoms grupėms, patirtimi. Nors pateikiama tinkamų pavyzdžių iš esamų ar ankstesnių iniciatyvų, tekstas daugiau aprašomojo pobūdžio, t. y. nurodomos dalyvaujančios organizacijos, bet neapžvelgiami iki šiol pasiekti rezultatai, poveikis ir naudinga patirtis. Naudingą patirtį reikėtų labiau išryškinti. Derėtų nurodyti esamų socialinės partnerystės iniciatyvų, apimančių įvairias viešojo, privataus ir savanoriško sektorių suinteresuotąsias organizacijas, pavyzdžių, nes tai bus pagrindas steigti vystymo bendrijas. Pabrėžiant teigiamą patirtį, kartu reikėtų pateikti esamų socialinių partnerysčių problemas, kad vystymo bendrijos galėtų jų išvengti. Esamos padėties aprašymas rodo, kad kai kuriais atvejais labai trūksta duomenų teiginiams pagrįsti. Tačiau reikia pažymėti, kad teritorinės darbo biržos, registruodamos bedarbius, nerenka asmens duomenų apie buvusį įkalinimą, narkotikų vartojimą, tautybę, religiją ar seksualinę orientaciją. Tai reikėtų nurodyti programoje ir pateikti visus duomenų stokos atvejus. Tolesniam programavimo darbui galėtų pasitarnauti specialios apklausos, kurios tais atvejais, kai turima labai mažai duomenų, padėtų nustatyti specifines palankių sąlygų neturinčių grupių problemas. Toliau pateikiamos pastabos apie esamos padėties aprašymo 2.3 skyrių. Skyriuje, kuriame aptariamos neįgaliųjų atskirties problemos, galėtų būti trumpai aprašyti savanoriškų ir bendruomenės organizacijų, ginančių neįgaliųjų interesus, tipai ir įgyvendinami partnerystės susitarimai. Apklausos duomenimis, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos apskritai organizuotos geriau už tas, kurios atstovauja kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Be nevyriausybinių ir skėtinių organizacijų, yra kelios įmonės (dažnai priklausančios susijusioms nevyriausybinėms organizacijoms), kuriose per 50 procentų darbuotojų – neįgalieji. Be to, yra reabilitacijos, profesinio mokymo įstaigų, darbo centrų, sprendžiančių neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir remiančių jų integraciją į darbo rinką, tinklas. Jos jau seniai sudariusios partnerystės sutartis su teritorinėmis darbo biržomis, darbo rinkos mokymo institucijomis, savivaldybėmis ir kitomis. Teritorinės darbo biržos turi padalinius ar bent jau specialiai parengtus darbuotojus, dirbančius neįgaliųjų integracijos į darbo rinką srityje. Be to, neįgalieji traktuojami darbo rinkoje kitaip nei kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms priklausantys asmenys – pagal subsidijuojamo įdarbinimo programą apmokamas visas minimalusis darbo užmokestis neįgaliajam vienerius metus, o kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms priklausantiems asmenims šis laikotarpis perpus trumpesnis. Kai kuriose teritorinėse darbo biržose neįgalieji, kuriems taikomos subsidijuojamo įdarbinimo schemos, sudaro daugiau nei 12 procentų visų tokios schemos dalyvių. Šie dalykai turėtų atsispindėti aprašomojoje analizėje, siekiant tobulinti neįgaliųjų esamos padėties apžvalgą. Kalbant apie priešpensinio amžiaus asmenis, reikėtų atidžiau pažvelgti į asmenų, kuriems daugiau kaip 55 metai, kompiuterinio raštingumo analizę. Atrodo, kad Lietuvoje yra reikiamų kursų naudojimosi informacijos ir komunikacijos technologijomis pagrindams ugdyti. Didesnė problema – vyresnių nei 55 metų asmenų motyvacija to mokytis ir kaina. Esamos padėties analizėje teigiama, kad 2002 metais priešpensinio amžiaus asmenys aktyviausiai dalyvavo vykdant viešųjų darbų programas. Pateikiamą dydį reikėtų patikrinti, nes jis, Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, ne 10 procentų, o tik 8 procentai. Be to, viešųjų darbų programos nebūtinai tinkamiausios pagyvenusiesiems, nes dažnai siūlo fizinį darbą lauke. Diskriminavimas dėl amžiaus dažnai tampa kliūtimi vyresniems asmenims dalyvauti pokalbyje ar gauti darbą. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius 2002 metais nustatė ir išnagrinėjo 126 diskriminacinius darbo skelbimus, kurių pusė buvo susiję su diskriminacija dėl amžiaus, o pusė – su diskriminacija dėl lyties. Nors manoma, kad organizacijos, skirtos vyresniems nei 55 metų asmenims, galėtų būti tinkamos partnerės kuriant specialias užimtumo programas, iki šiol teritorinės darbo biržos bendradarbiavo su tokiomis organizacijomis daugiausia simboliškai arba iš viso nebendradarbiavo. Lietuva – organizacijos „Europos Sąjunga senstančiai kartai“ (EURAG) narė (13 puslapis). Kokie pagrindiniai dalyvavimo šioje visos Europos organizacijoje tikslai, ar galima įgyti naudingos patirties, kurią galima būtų taikyti kuriant ir įgyvendinant EQUAL tarpvalstybinės partnerystės matmenį. Kalbant apie jaunimą, reikėtų išplėsti konkrečių grupių, susiduriančių su problemomis darbo rinkoje, analizę. Našlaičiai ir kaimo jaunimas stokoja kvalifikacijos, darbo ir socialinių įgūdžių, tačiau pagrindinė problema – motyvacijos stoka, kurią dar didina neigiama socialinė aplinka. Tačiau daugelis kitų jaunimo grupių, nurodytų Bendrajame programavimo dokumente (toliau vadinama – BPD), nebūtinai neturi palankių sąlygų. Remiantis pokalbiu su Vilniaus teritorinės darbo biržos atstovais, jauni vyrai, atlikę karo tarnybą, ar besimokantis jaunimas nebuvo laikomi palankių sąlygų neturinčiomis grupėmis. Akivaizdu, kad jaunos šeimos ir nepilnamečiai tėvai susiduria su darbo rinkos prieinamumo problema, nors ir yra laisvų darbo vietų, pvz., siuvimo pramonėje ir mažmeniniame sektoriuje; darbo ne visą darbo laiką galimybės ribotos, trūksta lanksčių darbo organizavimo metodų. Teritorinės darbo biržos yra įsteigusios specializuotus padalinius – jaunimo darbo centrus. Juose veikia koordinavimo tarybos, sudarytos iš pagrindinių suinteresuotųjų organizacijų atstovų. Sudarytos bendradarbiavimo sutartys su daugeliu jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Darbo centrai aktyviai dalyvavo įgyvendinant pasirengimo narystei programas, remiančias žmogiškųjų išteklių plėtrą. Kalbant apie asmenis, grįžusius iš įkalinimo vietų, greta kalėjimų esančios teritorinės darbo biržos glaudžiai su jais bendradarbiauja – rūpinasi jų reabilitacija, informuoja juos apie galimybes įsidarbinti ir parengimą grįžti į darbo rinką. Su kaliniais pagal regionus dirba 6 teritorinės apskričių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, priklausančios Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai. Panevėžio darbo rinkos konsultavimo ir mokymo tarnyba turi daugiausiai darbo su buvusiais kaliniais patirties, ypač su moterimis – kalinėmis ar buvusiomis kalinėmis. Panevėžio ir Kauno apskričių tarnybos yra parengusios ilgalaikes mokymo ir konsultavimo programas iš įkalinimo vietų sugrįžusiems asmenims, o kitos 4 tarnybos dirba su kaliniais nesistemingai, tik tam tikrais atvejais. Ilgalaikes bausmes atliekantys kaliniai – pažeidžiamiausi socialinės atskirties ir grįžimo į darbo rinką atlikus bausmę požiūriu, nes jų įgūdžiai ir kvalifikacija išėjus iš įkalinimo įstaigos būna pasenę. Be to, egzistuoja reikiamų socialinių įgūdžių formavimo, motyvacijos ir pasitikėjimo savimi grįžtant į darbo rinką problema. Kaip ir kitose Europos šalyse esama ir recidyvinio nusikalstamumo, būtinybės ištrūkti iš užburto rato problemų. Kaip nurodyta situacijos analizėje, galimybės lavintis ir dirbti įkalinimo įstaigose vis dar labai ribotos. Tačiau reikia išsamesnės įmonių, galinčių įdarbinti kalinius, kurie dar atlieka ar jau atlikę bausmę, analizės. Akivaizdu, kad įdarbinimas labai svarbus buvusių nusikaltėlių reabilitacijai. Situacijos analizėje reikėtų patyrinėti ir partnerystės susitarimų tarp kalėjimų administracijos ir bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų galimybes. Be to, yra viena nevyriausybinė organizacija, sprendžianti kalinių ir iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų problemas, – Kalinių globos draugija. Kalbant apie priklausomybę nuo narkotikų, pateikiamas aprašymas remiamų projektų, padedančių geriau suprasti narkomanijos Lietuvoje problemas, o nevyriausybinėms organizacijoms, sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams veiksmingiau atlikti narkomanijos prevenciją ir narkomanų reabilitaciją (16 puslapis). Tekste nurodyta, kad daugelis šių projektų pradėti įgyvendinti 2000 metais. Tačiau būtų pravartu pridėti šių projektų sukauptos naudingos patirties analizę. Joje būtų galima nurodyti ir iki šiol remiamų projektų poveikį. Grįžus prie pateiktų duomenų apie mažumų grupių aktyvumą (16 puslapis), aiškiai matyti esant didesnio mažumų nedarbo ir įvairių mažumų grupių dalyvavimo darbo rinkoje skirtingumų problemą. Analizę reikėtų padaryti išsamesnę ir paaiškinti kai kuriuos duomenis. Pirmiausia, ar yra kitų priežasčių, dėl kurių mažumų dalyvavimas mažesnis nei lietuvių – pvz., ar galima dalyvavimo skirtumus sieti su amžiaus demografiniais duomenimis. Kur labiau susitelkusios mažumos – kaime ar mieste. Čia padėtų konteksto duomenys. Antra, ar yra duomenų, kurie leistų manyti, kad įvairių mažumų grupių aktyvumo ir nedarbo skirtumus galėtų paaiškinti kiti veiksniai, ne tik kalbos problema ir patiriama diskriminacija darbo rinkoje. Pavyzdžiui, ar rusai nukenčia neproporcingai daugiau nei kitos senstančios darbo jėgos grupės dėl istorinių veiksnių, t. y. kvalifikuotos Rusijos darbo jėgos emigracijos į Lietuvą tarybiniais laikais. Ar lenkai neproporcingai susitelkę kaimo vietovėse, kur nedarbas didesnis, o pajamos mažesnės. Ar lenkų ir rusų mažumas veikiančios darbo rinkos tendencijos susijusios su skirtingais dinaminiais veiksniais. Kokie tie veiksniai. Išankstinio vertinimo grupė surengė pokalbį su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento darbuotojais. Gauta informacija, atrodo, prieštarauja išvadai, kad tautinės mažumos yra darbo rinkoje diskriminuojama grupė. Politiniu lygmeniu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina kovos su diskriminacija politiką ir jau veikia teisės aktai, skirti kovai su tam tikrų rūšių diskriminacija. Be to, parengti projektai teisės aktų dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijos išplėtimo siekiant panaikinti diskriminaciją visais kitais pagrindais (ir dėl tautybės). Tai leistų kontrolieriui stebėti lygių galimybių įgyvendinimą ir analizuoti skundus dėl kitų formų diskriminacijos, taip pat suteiktų patikimų duomenų, kurių dabar Lietuvoje trūksta. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas nurodė šiuos veiksnius, galinčius paaiškinti didesnį tautinių mažumų atstovų nedarbą: tautinės mažumos susitelkusios Lietuvos regionuose, šiuo metu patiriančiuose ekonominių sunkumų (pvz., Šalčininkų rajonas ir Visagino miestas) ir nepatraukliuose privačiam verslui; yra išsilavinimo skirtumų. Paskutinė gyventojų apklausa rodo, kad kai kurių tautybių (taip pat rusų ir lenkų) išsilavinimas žemesnis nei kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių atstovų. Lietuviai irgi nėra labiausiai išsilavinę Lietuvoje, tačiau geriau nei, pvz., rusai; labai svarbus veiksnys – lietuvių kalbos mokėjimas, tačiau jis aktualus tik tam tikroms profesijoms, kur kalbą mokėti labai svarbu. Lietuvių kalbą prasčiau moka vyresni ne lietuvių tautybės žmonės, ypač rusai. Romų bendruomenę Lietuvoje sudaro tik 2571 asmuo. Jų atskirties darbo rinkoje problemą išspręsti labai sunku, ir tai nurodyta vertinant esamą padėtį. Jau matyti teigiamas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000–2004 metų programos poveikis. (Prašome atkreipti dėmesį, kad esamame programos projekte minėtos programos laikotarpis nurodytas klaidingai – 2002–2004 metai.) Ypač daug dėmesio skiriama jaunosios kartos išsilavinimui. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas glaudžiai bendradarbiauja su Romų bendruomenės centru ir kitomis romų nevyriausybinėmis organizacijomis (kurių yra 16), taip pat teritorinėmis darbo biržomis, siekdamas spręsti romų socialinės atskirties problemas ir didinti darbo prieinamumą. Tačiau dirbti sunku dėl uždaros romų bendruomenės, vaidmenų modelių ir bendruomenės lyderių nebuvimo joje – šie dalykai kitose ES valstybėse narėse ir valstybėse, kurios rengiasi stoti į ES, dažniausiai yra. Tekstą apie mažumoms atstovaujančias nevyriausybines organizacijas reikėtų išplėsti. Kokį vaidmenį šios organizacijos galėtų suvaidinti programoje. Antra, neaiški galutinio teiginio – kad „Lietuvoje yra tik kelios skėtinės organizacijos“ – prasmė. Kalbant apie prieglobsčio prašytojus (17–18 puslapiai), vieną iš privalomų EQUAL temų, esama padėtis aprašyta išsamiai. Tačiau neanalizuojama, kaip narystė ES galėtų veikti prieglobsčio suteikimo būklę Lietuvoje. Lietuvos siena netrukus taps ES išorės siena – kaip tai keistų prieglobsčio tendencijas ir migrantų srautus. Dabar daugelis pabėgėlių – iš Rusijos; ar ši padėtis pasikeis po įstojimo į ES. Ar Lietuva galėtų būti patraukli kitoms grupėms. Jeigu taip, kodėl. Pateikta nebloga moterų darbo rinkoje padėties apžvalga, tačiau ketvirtąją pastraipą (19 puslapis) reikėtų tobulinti, nes esamas tekstas atrodo labiau kaip teiginys, nepagrįstas empiriniais duomenimis. Tolesnėje pastraipoje pateikiami duomenys apie požiūrį į moterų vaidmenį darbe, visuomenėje ir panašiai. Ją reikėtų perkelti aukščiau, kad pirmiau minėta ketvirtoji pastraipa neatrodytų nepagrįsta. Pagaliau, kalbant apie teiginį, kad moterų darbo užmokestis sudaro 81 procentą vyrų darbo užmokesčio, – kaip šis rodiklis skiriasi nuo ES vidurkio. Galiausiai 2 skyrius apie darbo rinką galėtų būti papildytas nauju poskyriu – po 2.3 poskyrio, kuriame apibendrinamos šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos nacionalinės ir ES programos, skirtos palankių sąlygų neturinčių grupių problemoms spręsti, ir nurodomas jų indėlis, ypač lyčių lygybės ir lygių galimybių požiūriu (ir platesni socialinės atskirties klausimai). 2.2 ir 2.3 poskyriuose pateikiama programų pavyzdžių, tačiau būtų gerai pateikti pagrindinių programų santrauką, nurodyti jų įgyvendinimo tvarką ir sėkmingumo laipsnį. Pravartu būtų išryškinti jau veikiančius sėkmingus partnerystės mechanizmus, kurių pagrindu galėtų būti kuriamos EQUAL vystymo bendrijos. 2.2.2. Pastabos apie SSGG analizę 2.2 poskyryje pateiktos išvados, padarytos remiantis esamų darbo rinkos tendencijų Lietuvoje analize. Tačiau šiuo metu yra tik pagrindinių trūkumų santrauka. Reikėtų, kad santraukoje būtų išryškintos ir stiprybės. Centras pateiks savo pastabas apie pateiktą SSGG analizę galutiniame išankstinio vertinimo ataskaitos projekte. Kalbant apie jau nurodytus trūkumus, jie atrodo tinkamai atskleisti, tačiau vienu ar dviem atvejais, pvz., kai teigiama, kad tautinės mažumos patiria socialinę atskirtį, tai atrodo nepagrįsta jokiais duomenimis ar kitais empiriniais įrodymais. Centras padės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti SSGG analizę, remdamasis savo patirtimi, susijusia su EQUAL kitose Europos šalyse. 2.3. Prioritetinės temos ir veikla 2.3.1. Prioritetinės temos Pagal EQUAL Lietuvoje bus remiamos trys temos – A tema „Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką“, G tema „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas“ ir I tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“. Šios temos atrinktos iš aštuonių galimų. Devintoji tema, susijusi su prieglobsčio prašytojais, buvo privaloma. Bendrijos iniciatyvos programoje pateikiamas strateginis temų pasirinkimo pagrindimas ir nurodoma (29 puslapis): Lietuvos prioritetų pasirinkimas pagrįstas nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje analize, nacionalinės ir ES užimtumo politikos prioritetų nustatymu ir konsultavimosi procedūromis [......], atsižvelgiant į pagrindinius strateginius užimtumo politikos dokumentus: Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001– 2004 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 (Žin., 2001, Nr. 40-1404), bendrąjį Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimą ir Lietuvos bendrąjį socialinės įtraukties memorandumą, taip pat Bendrojo programavimo dokumento nuostatas (BPD, 30.09.03). Temos pasirinktos tinkamai ir atitinka platesnį nacionalinės ir Europos politikos kontekstą. Toliau pateikiama kiekvienos temos analizė. A tema „Atviros visiems darbo rinkos skatinimas sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką“ atitinka ir esamos padėties įvertinimą, kuriame pabrėžiami sunkumai, patiriami į darbo rinką bandančių grįžti moterų ir ilgalaikių bedarbių, ir platesnį politikos kontekstą. Pvz., Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje nurodytas poreikis šalinti dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Šiame dokumente akcentuojamas ir lygių galimybių darbo rinkoje visiems skatinimas, ypač poreikis šalinti patekimo į darbo rinką kliūtis. G tema „Šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo skatinimas“ atitinka nacionalinius užimtumo politikos tikslus. Bendrajame Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinime ir BPD 1 tikslo įvertinime akcentuojama, kad Lietuvoje lankstūs darbo organizavimo metodai taikomi kur kas rečiau nei kitose ES valstybėse, tai riboja kai kurių grupių, ypač vaikus auginančių moterų, dalyvavimą darbo rinkoje. Platesnis lanksčių darbo organizavimo formų taikymas padėtų derinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, ypač moterims, kurių darbo ne visą darbo laiką rodiklis Lietuvoje daug mažesnis už ES vidurkį. I tema „Parama prieglobsčio prašytojų integracijai“ – privalomoji, todėl nėra labai svarbu, ar ji atitinka nacionalinę politiką. Vis dėlto, kadangi po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės siena, bus labai svarbu tinkamai spręsti prieglobsčio klausimus. Čia verta pabrėžti ES politikos svarbą – EK jau ėmėsi priemonių bendrai ES prieglobsčio politikai formuluoti. ES vadovai 1999 metų spalio mėnesį susitarė, kad reikėtų parengti bendrąsias taisykles ir principus, sudarančius bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, ir ši sistema rengiama. Pirmasis standartų ir priemonių rinkinys turėtų įsigalioti iki 2004 metų gegužės. 2.3.2. Pastabos apie prioritetus ir priemones Kalbant apie G temą, nepaisant to, kad pabrėžta būtinybė skatinti Lietuvos darbdavius taikyti lanksčias darbo organizavimo formas ir taip padėti derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, taip pat reikėtų pabrėžti ir būtinybę plėsti ir tobulinti vaikų priežiūros paslaugas – priemonę, prisidedančią prie platesnio lanksčių darbo organizavimo formų taikymo. Vaikų priežiūra nurodyta kaip galima remiama veikla, bet reikėtų plačiau panagrinėti vaikų priežiūros vaidmenį suteikiant moterims, išėjusioms iš darbo rinkos auginti vaikų, daugiau galimybių sugrįžti į darbą. Kalbant apie I temą, siūlomos priemonės prieglobsčio problemoms spręsti, švietimo, mokymo poreikio ir kiti klausimai deramai aptarti. Tačiau reikėtų nurodyti, kokį poveikį prieglobsčio klausimų sprendimui Lietuvoje gali turėti narystė ES. Antra, po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės siena, ir tai reikėtų pažymėti. 2.3.3. Prioritetinių temų išorės atitiktis Reikalauta, kad atliekant išankstinį vertinimą būtų išnagrinėtas išorės atitikties klausimas, t. y. kokiu laipsniu dvi siūlomos prioritetinės temos ir viena privalomoji tema atitinka nacionalinę bei ES politiką ir prioritetus. Taigi Centras įvertino siūlomus prioritetus pagal įvairius strateginius bei politinius dokumentus ir peržiūrėjo kitą turimą medžiagą apie EQUAL lygiagrečias nacionalines bei ES programas, pvz., 1 tikslo Europos socialinio fondo matmenį. 2.3.3.1. ES politikos kontekstas Europos lygmeniu EQUAL akivaizdžiai svarbi Europos užimtumo strategija ir keturi jos ramsčiai (užimtumas, prisitaikomumas, lygios galimybės ir verslumas). Šios strategijos svarba pabrėžiama Bendrijos iniciatyvos programos 3.2 poskyryje, kalbant apie Europos užimtumo gaires ir strategijos horizontaliuosius tikslus, kuriais valstybės narės vadovaujasi rengdamos nacionalinius užimtumo veiksmų planus. 23 puslapyje paaiškinta, kokios temos, nurodytos Lietuvos nacionaliniame užimtumo veiksmų plane, veiks EQUAL įgyvendinimą: 1) prevenciniai veiksmai; 2) žmogiškųjų išteklių ir mokymosi visą gyvenimą plėtra; 3) darbo jėgos pasiūlos didinimas; 4) lyčių lygybė; 5) integracija į darbo rinką ir kova su diskriminacija. Vertinant, kaip prioritetinės temos atitinka Europos užimtumo strategiją, galima teigti, kad A tema pirmiausia padės didinti socialinę atskirtį patiriančių grupių darbumą prevenciniais veiksmais, skirtais šalinti kliūtims dalyvauti darbo rinkoje ir mokymo, tobulinimosi, profesinio orientavimo ir konsultavimo karjeros klausimais veikloje. G tema padės didinti užimtumą ir skatins lygias galimybes. Kalbant apie užimtumą, perkvalifikavimo veikla padės asmenims, laikinai pasitraukusiems iš darbo rinkos (pvz., auginti vaikų), vėl grįžti į ją ir susirasti naujų darbo galimybių. Naujų sprendimų, susijusių su vaikų priežiūra, paieškos turėtų didinti lygias galimybes moterims. Lanksčių darbo organizavimo formų skatinimas padės daugiau moterų, faktiškai atskirtų nuo darbo rinkos, susirasti darbą. 2.3.3.2. Nacionalinės politikos kontekstas Su EQUAL susiję nacionaliniai dokumentai apima bendrąjį užimtumo politikos prioritetų įvertinimą (2002 metų vasaris), kurį parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir EK Užimtumo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas. Šio dokumento nuostatų įgyvendinimas buvo kontroliuojamas, ir tai neabejotinai svarbus dokumentas. Jame pateiktas išsamus esamos padėties įvertinimas, iš esmės atitinkantis BPD nurodytas darbo rinkos tendencijas. Politikos lygmeniu jis kaip ir Europos užimtumo strategija itin pabrėžia lanksčios darbo rinkos ir darbo vietų kūrimo svarbą. Šiuo požiūriu svarbi ir Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, kurios tikslas – labai sumažinti nedarbą (ypač ilgalaikį) Lietuvoje ir gerokai padidinti įgyvendinant aktyviąsias darbo rinkos priemones dalyvaujančių bedarbių. Abiejuose dokumentuose pripažįstama, kad norint sėkmingai didinti dalyvavimą, mažinti ilgalaikį nedarbą ir kita būtina skatinti palankių sąlygų neturinčias socialines grupes ar su itin didelėmis patekimo į darbo rinką kliūtimis susiduriančias grupes vėl grįžti į darbo rinką. Darbo jėgos pasiūlos didinimas, nurodytas nacionaliniame užimtumo veiksmų plane ir įvardytas svarbiu EQUAL veiksniu, ypač aktualus Lietuvai, kurioje mažėja aktyvumas, o gyventojai sensta. Abi strategijos ir jų svarba apibūdinti BPD 3.2 ir 3.3 poskyriuose. Bendrasis įtraukties memorandumas – Komisijos iniciatyva, kurioje dalyvauja Lietuva. Ji svarbi EQUAL, kadangi jos pagrindiniai tikslai yra kovoti su skurdu ir mažinti socialinę atskirtį. Labai ryški orientacija į užimtumą – priemonę socialinei įtraukčiai didinti – ir socialinio dialogo bei partnerystės vaidmenį inicijuojant pokyčius. Šis memorandumas tinkamai apibūdintas dokumente kaip svarbus EQUAL įgyvendinimui. Aptariant G temą, pateikta naudinga nuoroda į svarbų nacionalinį dokumentą – Bendrąjį nacionalinį įtraukties memorandumą, kuris apima šeimos ir profesinio gyvenimo derinimo priemones. Be to, pateiktos nuorodos į ADAPT ir „Employment“ programas, veikusias 1994–1999 metais ir apėmusias šias problemas. Aptariant I temą, galėtų būti nuoroda į būsimą ES bendrąją prieglobsčio sistemą ir faktą, kad po to, kai Lietuva įstos į ES, jos siena taps ES išorės siena. 2.3.3.3. Ryšiai ir sinergetika su vidaus ir ES finansuojamomis programomis Svarbu kuo labiau išryškinti galimą EQUAL sąsają su kitomis ES finansuojamomis ar nacionalinėmis programomis, kurių tikslai panašūs ar iš dalies sutampa. Nors EQUAL veikimo būdas unikalus, kadangi tai tarsi inovacijų bandymų laukas, kitų programų tikslai ar tikslinės grupės gali būti panašūs. Naudos gavėjai pagal Europos socialinio fondo 1 tikslo programą (kaip ir pagal EQUAL) – palankių sąlygų neturinčios ir socialinę atskirtį patiriančios grupės. Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto 3 priemonė skirta šiems asmenims: moterims, neįgaliesiems, buvusiems kaliniams, vyresniems nei 55 metų asmenims ir jaunimui iki 25 metų. Pagal šią priemonę bus teikiamos praktinio mokymo galimybės, siekiant didinti tikimybę įsidarbinti. Be to, bus teikiamos konsultacijos ir parama asmenims, norintiems įkurti savo verslą. Nors pagal EQUAL įkurtos vystymo bendrijos sudarys inovacinį institucinį pagrindą spręsti nepalankias sąlygas turinčių asmenų problemas, susijusias su darbu, tačiau būtų pagrįsta siekti, kad vystymo bendrijos skatintų tikslines grupes kuo labiau pasinaudoti galimybe gauti finansavimą pagal Europos socialinio fondo 1 tikslą. 2.3.3.4. Išvados apie išorės atitiktį BPD, teminių prioritetų pasirinkimas, nacionalinis ir platesnis ES kontekstas susieti naudingomis nuorodomis ir ryšiais. Darbo rinkos prieigos klausimai ir poreikis skatint …