LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL PRITARIMO SEIMO SPECIALIOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL SEIMO NARIŲ PATEIKTŲ SIŪLYMŲ PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI ALEKSANDRUI SACHARUKUI PAGRĮSTUMUI IŠTIRTI IR IŠVADAI DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ PARENGTI IŠVADAI 2010 m. gegužės 20 d. Nr. XI-828 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a : 1 straipsnis. Pritarti Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai (pridedama). 2 straipsnis. Pripažinti, kad Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti darbą baigė. Seimo Pirmininkė                                                                            Irena Degutienė _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. XI-828 priedas IŠVADA DĖL PAGRINDO PRADĖTI APKALTOS PROCESĄ SEIMO NARIUI ALEKSANDRUI SACHARUKUI Seimo specialioji tyrimo komisija dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-695 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“, susidedanti iš Komisijos pirmininko Kęstučio Masiulio, Komisijos pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo Andriukaičio, Komisijos narių Rimos Baškienės, Loretos Graužinienės, Evaldo Jurkevičiaus, Dalios Kuodytės, Jono Liesio, Almanto Petkaus, Pauliaus Saudargo, Algirdo Syso, Arūnės Stirblytės, Manto Varaškos (2010 m. balandžio 15 d. pakeistas Vytautu Kurpuvesu), sekretoriaujant Agnei Budreckaitei, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresniesiems patarėjams Edvinui Mušinskiui ir Pranui Žukauskui, Komisijų biuro patarėjoms Agnei Budreckaitei, Birutei Pūtienei ir Laimai Ragauskienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntuoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-695, Komisijos 2010 m. kovo 24 d. posėdyje patvirtintu Komisijos reglamentu, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2010 m. kovo 16 d. teikime pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui (toliau – teikimas) nurodytų kaltinimų pagrįstumą. Teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui iniciatoriai nurodė tokį kaltinimą: Toks neteisėtas Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesys, kai iš esmės sąmoningai, sistemingai ir tyčia naudojamasi kito Seimo nario pažymėjimu, o viešumoje pateikiama akivaizdžiai melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie savo veiksmus, teigiant, kad Lietuvos Respublikos Seimo elektroninė balsų skaičiavimo sistema yra netobula, leidžia daryti išvadą, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria Aleksandras Sacharukas įsipareigojo „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus“ ir prisiekė „visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei“. Be to, konstatuotina, kad tokie Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko veiksmai diskredituoja ne tik jo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai vykdyti jam suteiktas pareigas. Pateiktus kaltinimus teikimo iniciatoriai grindė šiais argumentais: 1. Visiems Seimo nariams žinoma, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo nario Lino Karaliaus nebuvo Seimo posėdžiuose. Neoficialiais duomenimis, Seimo narys buvo išvykęs iš Lietuvos ir keliavo po Azijos šalis. Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu registravosi ir balsavo savo vardu, taip pat neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę ir su ja balsavo už svarstomų įstatymų projektus bei Seimo narių pasiūlymus. Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 21 d. vykusio Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu paaiškino, kad Seimo narys Linas Karalius paliko savo elektroninę balsavimo kortelę frakcijoje, todėl Seimo narys Aleksandras Sacharukas paėmė šią kortelę, ketindamas perduoti ją Seimo nario Lino Karaliaus padėjėjai, tačiau pamiršo. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 14 d. rytinio Seimo posėdžio metu Seimo nario Lino Karaliaus elektronine balsavimo kortele buvo užsiregistruota ir balsuota net 5 kartus: 10.19 val. svarstant Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naują redakciją (Nr. XIP-1518(2); 10.50 val. svarstant Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 76, 85, 96, 99, 10, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (Nr. XIP-812(2); 11.01 val. svarstant Seimo kontrolierių įstatymo 7, 25, 28 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Nr. XIP-1444(2); 12.08 val. priimant Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1184(2) ir 12.10 val. svarstant Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto naują redakciją (Nr. XIP-1176). Remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, nustatyta, kad 2010 m. sausio 14 d. vakarinio Seimo posėdžio metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas vėl registravosi ir balsavo ne tik savo vardu, bet taip pat neteisėtai 2 kartus naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę: 16.47 val. svarstant Seimo posėdžio darbotvarkės klausimų grupės 2-6a, 2-6b pateikimą ir 16.59 val. tvirtinant artimiausios Seimo posėdžių savaitės darbotvarkę. 2. 2010 m. sausio 19 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir vėl neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę, nes posėdžių metu registravosi ir balsavo ne tik savo, bet ir Seimo nario Lino Karaliaus vardu iš viso 4 kartus. Remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 19 d. rytinio Seimo posėdžio metu Seimo nario Lino Karaliaus vardu buvo balsuota vieną kartą – 10.10 val. svarstant ir priimant Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymą išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1561ES) ir įpareigojimą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją. Be to, 2010 m. sausio 19 d. vykusio vakarinio posėdžio metu Seimo nario Lino Karaliaus vardu buvo užsiregistruota ir balsuota 3 kartus: 15.44 val. priimant Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projektą ir išvadą (Nr. XIP-1604); 16.36 val. svarstant Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (naują redakciją) (Nr. XIP-571(2) ir 18.33 val. – per Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIP-1638) pateikimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad tokiais neteisėtais ir tyčiniais veiksmais Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas klastojo balsavimo rezultatus, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų posėdžių metu Seimo priimtų įstatymų teisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose nustatyta, kad už dokumentų klastojimą, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėtą įgijimą, laikymą ar naudojimą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, vertinant tyčinį ir sistemingą Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesį, yra pagrindas įtarti, kad tokiais neteisėtais veiksmais abu Seimo nariai – Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius – veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. 3. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. sausio 21 d. priėmė išvadą Nr. 101-I-4 „Dėl balsavimo vienasmeniškumo pažeidimo“, kurioje nusprendė, kad: – Seimo narys Aleksandras Sacharukas, daug kartų sąmoningai 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis balsuodamas už kitą Seimo narį, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalį; – Seimo narys Aleksandras Sacharukas, daug kartų sąmoningai nesąžiningai balsuodamas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas ir pakenkė Lietuvos Respublikos Seimo reputacijai ir autoritetui. Be to, Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2010 m. sausio 21 d. visais balsais nusprendė, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui už nesąžiningą balsavimą skirti įspėjimą. 4. 2010 m. sausio 19 d. TV3 ir LNK televizijų „Žinių“ laidose Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas, paklaustas apie tai, kodėl 2010 m. sausio 19 d. rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu neteisėtai registravosi ir balsavo svetima, t. y. Seimo nario Lino Karaliaus elektronine balsavimo kortele, prisipažino taip padaręs vieną kartą ir tik iš smalsumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, darytina išvada, kad tokie Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, bandant uždangstyti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Be to, minėtų „Žinių“ laidų metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas teigė: „vakar buvau patikintas, kad Seime yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens vietos, todėl aš pabandžiau balsuoti iš kitos vietos ir pamačiau, kad rašo, jog ne tavo darbo vieta. Pasikalbėjom, kad tikrai yra neįmanoma, bet po to užskaitė tą balsą. Aš patikrinau ir kreipiausi į Seimo kanceliariją, jog yra betvarkė, kad jie pašalintų trūkumus.“ Lietuvos Respublikos Seimo kancleris Jonas Milerius, įvertinęs Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešai išsakytus teiginius, nurodė, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo narys Aleksandras Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų. Be to, Seimo kancleris paneigė, kad naujoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, kuriais Seimo narys Aleksandras Sacharukas bando uždangstyti savo neteisėtus veiksmus, taip pat šmeižia Seimo kanceliarijos reputaciją. Be to, pažymėtina, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir anksčiau ne kartą yra balsavęs ne iš savo vietos. Remiantis Seimo posėdžių filmuota medžiaga, nuo 2009 m. rudens sesijos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 10 d., Seimo narys Aleksandras Sacharukas ne kartą balsavo ne iš savo vietos, todėl teiginiai, esą jis taip pasielgė pirmą kartą ir nežinodamas, yra akivaizdžiai melagingi. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Tai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis kiekvienam kandidatui suteiktą išskirtinį Seimo nario mandatą, kuris suteikia teisę asmeniui įgyvendinti išskirtinius ir tik jam pavestus Lietuvos Respublikos aukščiausiosios įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus. Be to, su šiuo dokumentu kiekvienas Seimo narys gali patekti į Seimo posėdžių salę ir balsuoti už įstatymų ir Seimo nutarimų projektus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir vienkartinis pasinaudojimas kito Seimo nario pažymėjimu (elektronine balsavimo kortele) reiškia nesąžiningą ir neteisėtą asmens veiką, kuri pagrįstai kelia asmens teisinės, politinės ir moralinės atsakomybės klausimą. Komisija atliko šiuos tyrimo veiksmus: I Komisijos 2010 m. kovo 22 d. posėdyje buvo sudarytas preliminarus liudytojų, specialistų ir institucijų, į kuriuos Komisija kreipsis dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, sąrašas. Komisijos 2010 m. kovo 22 d. posėdyje buvo nuspręsta tirti ir vertinti šiuos teikime nurodytus galimų Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmų epizodus, kurių neteisėtumu grindžiamas teikimo iniciatorių kaltinimas: 1) galimas Aleksandro Sacharuko balsavimas Seimo plenarinio posėdžio metu už Seimo narį Liną Karalių, naudojant Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą; 2) galimas Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus išankstinis susitarimas dėl balsavimo, siekiant pridengti Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas; 3) galimai melagingi Seimo nario Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti teiginiai, kuriais Aleksandras Sacharukas siekė nuslėpti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus; 4) Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai įvykdytas balsavimo klastojimas, dokumento klastojimo veika, taip pat kitam fiziniams asmeniui priklausančio dokumento neteisėto įsigijimo, laikymo ir naudojimo veika, už kurias asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Komisijos 2010 m. kovo 24 d. posėdyje buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas. Komisijos 2010 m. kovo 26 d. posėdyje buvo patvirtintas preliminarus klausimynas, į kuriame išdėstytus klausimus Komisija sieks gauti atsakymus iš liudytojų, specialistų ir institucijų, į kuriuos Komisija kreipsis dėl informacijos ar nuomonės pateikimo. II Komisija 2010 m. kovo 26 d. posėdyje išklausė teikimo iniciatorių – Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, atstovo Dainiaus Budrio paaiškinimus ir argumentus. III Komisija 2010 m. balandžio 6 d. gavo asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nario Aleksandro Sacharuko, paaiškinimus raštu. Komisija 2010 m. balandžio 7 ir 16 dienomis vykusiuose posėdžiuose išklausė asmens, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nario Aleksandro Sacharuko, paaiškinimus žodžiu ir atsakymus į Komisijos klausimus. Seimo narys Aleksandras Sacharukas advokato paslaugomis nesinaudojo. IV Komisija, atlikdama tyrimą, apklausė šiuos liudytojus ir specialistus: 2010 m. balandžio 9 d. – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną, Seimo kanclerį Joną Milerių, Seimo posėdžių sekretoriato vyresnįjį specialistą Arūną Glavicką; 2010 m. balandžio 14 d. – Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską. Komisijos 2010 m. balandžio 16 d. posėdyje buvo apklaustas ir Seimo narys Linas Karalius. V Komisija tyrimo metu atliko ir kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Seimo statuto trisdešimt aštuntajame skirsnyje. Komisija, atlikdama tyrimą, susipažino su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010-03-24 rašte Nr. V-2010-1735 pateikta medžiaga, su Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010-03-24 raštu Nr. V-2010-1723, 2010-03-31 rašte Nr. V-2010-1183 pateikta medžiaga, su Krikščionių partijos frakcijos 2010-03-26 rašte Nr. V-2010-1806 pateikta informacija, su 2010-04-01 rašte Nr. 24T(7.3.-20408)-107 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros pateikta nuomone, su Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta medžiaga, su Seimo nario Aleksandro Sacharuko 2010-04-06 rašte Nr. SN-001pateiktais paaiškinimais, su UAB „Bitė Lietuva“ 2010-04-12 rašte Nr. 5040-305 pateikta informacija, su AB „TEO LT“ 2010-04-14 rašte Nr. 01-2-111 pateikta informacija, su UAB „Omnitel“ 2010-04-14 rašte Nr. 42603-1034 pateikta informacija, su UAB „Tele2“ 2010-04-28 rašte Nr. ER-RJ-SD-9154 pateikta informacija, su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010-05-03 rašte Nr. V-2010-2626 pateikta išvada, su kitais duomenimis, 2010 m. kovo 26 d. išklausė apkaltos proceso iniciatorių Seimo narių grupės, teikiančios pradėti apkaltos procesą, atstovo Dainiaus Budrio paaiškinimus ir argumentus, 2010 m. balandžio 7 ir 16 dienomis išklausė Aleksandro Sacharuko paaiškinimus ir argumentus, tyrė, vertino įrodymus, diskutavo. VI Komisija n u s t a t ė : 1. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų: – galimą Seimo nario Aleksandro Sacharuko balsavimą Seimo plenarinio posėdžio metu už Seimo narį Liną Karalių, naudojant Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą. 1.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1.1.1. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu registravosi ir balsavo savo vardu, taip pat neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę ir su ja balsavo už svarstomų įstatymų projektus ir Seimo narių pasiūlymus: rytiniame posėdyje – 5 kartus, vakariniame – 2 kartus (iš viso 7 kartus); 1.1.2. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 19 d. vykusių rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir vėl neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę, nes Seimo posėdžių metu registravosi ir balsavo ne tik savo, bet ir Seimo nario Lino Karaliaus vardu, rytiniame posėdyje balsavo 1 kartą, o vakariniame posėdyje – 3 kartus (iš viso 4 kartus). 1.2. Komisija, tirdama 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė, kad: 1.2.1. Seimo 2010 m. sausio 14 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota: 1) dėl Seimo nario pasiūlymo dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1518(2); 2) dėl pritarimo Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Nr. XIP-812(2) po svarstymo; 3) dėl Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1180(2) priėmimo; 4) dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570); 5) dėl pritarimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570) po pateikimo; 6) dėl plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo. (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“) 1.2.2. Seimo 2010 m. sausio 19 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota: 1) dėl Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1561ES) ir įpareigoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pateikti konkrečią išvadą, ar šis projektas atitinka Konstituciją; 2) dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados“ projekto ir išvados (Nr. XIP-1604); 3) dėl Seimo nario pataisos dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-571(2) 1 straipsnio; 4) dėl pritarimo po pateikimo Visuomenės informavimo įstatymo 2, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (Nr. XIP-1638). (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“) 1.2.3. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Komisijos 2010 m. balandžio 7 d. posėdyje prisipažino 8 kartus sąmoningai balsavęs už Liną Karalių naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 1, 7) 1.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad: – Seimo narys Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis vykusių Seimo plenarinių posėdžių metu sąmoningai 11 kartų balsavo už Liną Karalių, naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu. Tą patvirtina ne tik Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento pateikta informacija ir vaizdo medžiaga, bet ir paties Aleksandro Sacharuko prisipažinimas. 1.4. Komisijos sprendimas: – surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina teikime nurodytą faktą, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas, naudodamasis Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu, Seimo plenarinių posėdžių metu sąmoningai 11 kartų balsavo už Seimo narį Liną Karalių. (Seimo kanclerio Jono Mileriaus apklausos metu pateikta medžiaga, 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas Nr. 4) 2. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų: – galimą Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus išankstinį susitarimą dėl balsavimo, siekiant pridengti Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. 2.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 2.1.1. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas 2010 m. sausio 14 d. Seimo rytinio ir vakarinio posėdžių metu registravosi ir balsavo savo vardu, taip pat neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę ir su ja balsavo už svarstomų įstatymų projektus bei Seimo narių pasiūlymus: rytiniame posėdyje – 5 kartus, vakariniame – 2 kartus (iš viso 7 kartus); 2.1.2. remiantis Seimo interneto tinklalapyje pateikta informacija, 2010 m. sausio 19 d. Seimo rytinio ir vakarinio posėdžių metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir vėl neteisėtai naudojo Seimo nario Lino Karaliaus elektroninę balsavimo kortelę, nes posėdžių metu registravosi ir balsavo ne tik savo, bet ir Seimo nario Lino Karaliaus vardu: rytiniame posėdyje balsavo 1 kartą, vakariniame posėdyje – 3 kartus (iš viso 4 kartus); 2.1.3. vertinant tyčinį ir sistemingą Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesį, yra pagrindas įtarti, kad tokiais neteisėtais veiksmais abu Seimo nariai – Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius – veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nario Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. Tirdama pirmiau minėtą epizodą, Komisija turėjo tirti bei vertinti ir Seimo nario Lino Karaliaus veiksmus, kurie pagrįstų ar paneigtų išankstinį Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus susitarimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija iš dalies naudojosi ir Seimo 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-696 „Dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – Komisija išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti) surinkta medžiaga. 2.2. Komisija, tirdama 2.1.1–2.1.3 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė: 2.2.1. Seimo narys Linas Karalius 2010 m. vasario mėnesį davė interviu žurnalui „Žmonės“. Šiame interviu buvo išspausdinta tokia Seimo nario Lino Karaliaus frazė: „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai. Todėl prieš išvykstant savo balsavimo teisę patikėjau jai. Esu Seimo naujokas ir nemaniau, kad darau didelį nusikaltimą. Seime tokie balsavimai nuolatos vyksta. Kai kuriose šalyse tai yra įteisintas reiškinys.“ (Žurnalas „Žmonės“, 2010 m., Nr. 6(337), p. 24) 2.2.2. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad žiniasklaidoje labai dažnai yra parašoma ne visai tiksli informacija, ne tai, kas buvo sakyta žurnalistams. Jis, tai sakydamas, turėjo omenyje, kad „jeigu būčiau buvęs balsavimuose, aš būčiau balsavęs greičiausiai taip pat kaip ir frakcija, nes normalu, kad frakcijoje visą laiką tariamasi dėl kiekvieno svarbaus balsavimo ir stengiamasi būti vieningais posėdžių salėje“. Seimo narys Linas Karalius kategoriškai teigė, kad interviu metu neminėjo sąmoningai palikęs tą kortelę. (Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 2 d. Komisijos išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti posėdžio protokolo Nr. LK-8 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 2 d. posėdžio stenograma, p. 12) 2.2.3. Į Seimo nario Lino Karaliaus advokato klausimą, ar „citata „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai“ buvo išsakyta pažodžiui, ar tai buvo Lino Karaliaus mintis“, žurnalo „Žmonės“ žurnalistė Laisvė Radzevičienė, ėmusi interviu iš Lino Karaliaus, atsakė, kad „iš tikrųjų dabar labai sunku atsiminti šiuos dalykus“, o žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pridūrė: „ne, iš tikrųjų tai aš dabar, klausydama advokato dar kartą, nežinau, penktą turbūt, noriu pabrėžti, kad šita citata buvo absoliučiai suderinta su Linu Karaliumi. Jeigu teismas paprašys mūsų įrodymų, iš tikrųjų mes juos turime, suderintą tekstą, ir įrodysime, kad jis tikrai buvo skaitytas Lino Karaliaus“. (Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 11, 12) 2.2.4. Į Komisijos pirmininko Kęstučio Masiulio klausimą, ar citatoje „Svarbiais klausimais frakcija balsuoja vieningai“ buvo iškraipyta Lino Karaliaus mintis“, žurnalo „Žmonės“ žurnalistė Laisvė Radzevičienė, ėmusi interviu iš Lino Karaliaus, atsakė, kad: „Aš nemanau, kad iškraipiau tiesą. Taip buvo parašyta.“, o vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pridūrė: „Aš norėčiau pridurti, kad, na, tą tekstą skaitė Linas Karalius, ir tikrai mintis yra tokia, kokią jis pasakė.“ (Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 3, 4) 2.2.5. Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė Komisijai išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti pranešė, kad žurnalo „Žmonės“ redakcija neturi galimybės pateikti Lino Karaliaus interviu garso įrašo ar kitos medžiagos, kadangi garso įrašas nebuvo daromas, o darbinė medžiaga nėra išlikusi. (Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorės Dainos Žemaitytės 2010 m. balandžio 6 d. raštas Komisijai išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti) 2.2.6. Žurnalo „Žmonės“ vyr. redaktorė Daina Žemaitytė pranešė, kad Linas Karalius susipažino su parengto interviu tekstu, jis nieko nesakė, tuos sakinius, tą citatą jis tikrai skaitė ir jeigu jam kažkas būtų kliuvę, jis būtų tą pasakęs, ir jie būtų su juo derinę tuos žodžius. Daina Žemaitytė pranešė, kad: „Parašytas ir suredaguotas tekstas buvo nusiųstas Linui Karaliui elektroniniu paštu. Linas Karalius pataisė, kas jam kliuvo, kur jam atrodė klaidinga informacija, ir atsiuntė tekstą atgal, sakydamas, kad štai yra toks tekstas. <...> mes turime galutinai palaimintą, mūsų žargonu kalbant, Lino Karaliaus tekstą. Yra palaimintas kiekvienas sakinys, kuris yra parašytas šiame tekste.“ (Žurnalo „Žmonės“ atstovių atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-12 priedas 2010 m. balandžio 14 d. posėdžio stenograma, p. 11) 2.2.7. Seimo narys Linas Karalius apie interviu teksto suderinimo faktą teigė, kad tai yra ilgas procesas, kol tekstas atsiranda žurnale. Tai yra, žurnalistas konspektuoja, po to jis rašo tekstą taip, kaip suprato savo sukonspektuotus žodžius, kai parašo, redaktoriai taiso tuos tekstus ir vis tiek finalas yra toks kaip sugedusio telefono. Viso straipsnio paimti ir perrašyti tikrai neįmanoma ir į tas smulkmenas jis nesigilino, nes nesitikėjo, kad bus apkalta. Jeigu būtų žinojęs, tai su advokatu būtų tą tekstą rašęs. Jis tikrai nepasirašė po juo, matė tik galutinį variantą, kurį permetė akimis. Jis matė, kad yra tam tikrų netikslumų, nes žurnalistai dažnai tiksliai neparašo, bet nematė ten esminių didelių problemų, todėl ir neteikė daug dėmesio tiems netikslumams ištaisyti. (Seimo narių Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-17 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio16 d. posėdžio stenograma, p. 15) 2.2.8. Seimo narys Linas Karalius teigė, kad rudens sesija baigėsi Kalėdų laikotarpiu ir jis prisimena tą momentą, kai po Seimo posėdžio užėjo į Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ patalpas ir, būdamas pakylėtos nuotaikos, gal jau šiek tiek atsipalaidavęs, sveikino kolegas ir sekretoriatą su artėjančiomis šventėmis. Tuo metu jis kažkaip netyčia sugebėjo kartu su atsineštais popieriais palikti savo Seimo nario pažymėjimą. Seimo nario Lino Karaliaus teigimu, tai jis padarė tikrai nesąmoningai ir su Seimo nariu Aleksandru Sacharuku tikrai nesitarė dėl balsavimo. Linas Karalius teigė, kad jis tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Aleksandras Sacharukas ketina už jį balsuoti Seimo plenariniame posėdyje. (Seimo nario Lino Karaliaus paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 2 d. Komisijos išvadai dėl pagrindo pradėti Seimo nariui Linui Karaliui apkaltos procesą parengti posėdžio protokolo Nr. LK-8 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 2 d. posėdžio stenograma, p. 2, 9, 12) 2.2.9. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimas į jo rankas pateko atsitiktinai. Jo teigimu, vakare jis sėdėjo frakcijos patalpose, žiūrėjo įstatymų projektus ir, tarp jų radęs Lino Karaliaus pažymėjimą, įsidėjo jį į švarko kišenę, norėdamas grąžinti. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 2, 3) 2.2.10. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad už Liną Karalių 8 kartus balsavo pasidavęs negerai Seimo narių tradicijai balsuoti už kolegas, jokių savanaudiškų tikslų jis neturėjęs ir nenorėjęs daryti įtakos rezultatams. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Seimo statute aiškiai nurodytas vienasmeniškumo ir sąžiningumo principas: „ar kolega yra metras, du, valios perduoti jis vis tiek negali, išreikšti kitų valios irgi negali“. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad su Linu Karaliumi jis tikrai nesitarė, o pasidavė negerai tradicijai, norėjo pabandyti, ar įmanoma iš vienos vietos balsuoti dviem elektroninėmis kortelėmis. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 1, 4) 2.2.11. Aleksandras Sacharukas pripažino, kad įrangai testuoti būtų užtekę vieno ar galbūt daugiausia dviejų kartų. Dėl kitų kartų jis pasielgė neatsakingai, kaip žmogus, dirbantis Seime pirmą kadenciją. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 8) 2.2.12. Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo rudens sesijos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 29 d., iki sesijos pabaigos iš kitų Seimo narių vietų savo elektronine kortele balsavo 55 kartus. (Seimo kanclerio Jono Mileriaus apklausos metu pateikta medžiaga, 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas Nr. 4) 2.2.13. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad „nubalsavęs už Liną Karalių su pastarojo Seimo nario pažymėjimu, apie tai jis iš karto informavo Seimo kanceliariją, pasakydamas aiškiai, kad jis nubalsavo už Liną Karalių, kad jam taip gavosi“. Kaip teigė Aleksandras Sacharukas, tą jis padaręs dar iki tol, kol jį „pagavo“. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 7, 8) 2.2.14. Viename iš Seimo posėdžių Seimo narys Aleksandras Sacharukas buvo priėjęs prie Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko ir žodžiu teiravosi, ar įmanoma su savo kortele balsuoti iš kito Seimo nario darbo vietos. Atsakius neigiamai, Aleksandras Sacharukas šiam darbuotojui pasakė, kad jis pabandė tai padaryti iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos ir jam pavyko. Po posėdžio apie šią padėtį buvo informuoti Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotojai. (Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko 2010 m. kovo 31 d. paaiškinimas Seimo posėdžių sekretoriato vedėjai Violetai Gureckienei) 2.2.15. Seimo narys Aleksandras Sacharukas prie Seimo posėdžio sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko priėjo prieš tai, kai Seimo posėdžių salėje kilo sąmyšis dėl balsavimo iš savo ar ne savo vietos, ir pasakė, kad jis balsavo iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos, taip pat paklausė, ką jam daryti. Arūnas Glavickas atsakyti negalėjo. (Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 2) 2.2.16. Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriatas yra tarnyba, kuri Seimo posėdžių metu dirba tiesiogiai Seimo posėdžių salėje ir turi priimti visas pastabas, kylančias posėdžių metu. Todėl Seimo narys Aleksandras Sacharukas pasielgė tinkamai, kreipdamasis į Seimo posėdžių sekretoriato specialistą. (Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 21) 2.2.17. Seimo kancleris Jonas Milerius, teigė, kad pirmasis kreipimasis iš posėdžių salės dėl balsavimo ne iš savo vietos buvo gautas būtent tą dieną, kai kilo sąmyšis dėl balsavimo ne iš savo vietos (2010 m. sausio 19 d.). Anksčiau tokių nusiskundimų ar kreipimųsi nebuvo. (Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-1 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 21, 22) 2.2.18. 2010 m. sausio 14 d. Seimo rytiniame ir vakariniame posėdžiuose iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui, už Seimo narį Liną Karalių buvo balsuota dėl: 1) Seimo nario pasiūlymo dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1518(2); 2) pritarimo Bausmių vykdymo kodekso 32, 36, 51, 54, 60, 61, 66, 67, 70, 72, 76, 85, 96, 99, 100, 105, 112, 114, 118, 120, 121, 142, 143, 146, 154, 155, 165, 183 straipsnių ir Kodekso 1 priedo pakeitimo ir papildymo bei 149 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui (Nr. XIP-812(2) po svarstymo; 3) Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (Nr. XIP-1180(2) priėmimo; 4) pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570); 5) pritarimo Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIP-1570) po pateikimo; 6) plenarinių posėdžių patikslintų darbotvarkių patvirtinimo. (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. V-2010-1723 „Dėl medžiagos pateikimo“) 2.2.19. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas patvirtino, kad užtenka vieną kartą balsuoti arba tiesiog aktyvuoti savo Seimo nario pažymėjimą plenarinio posėdžio metu, kad jis būtų užskaitytas elektroninėje balsavimo sistemoje ir pateikiant duomenis Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apie posėdžių lankomumą būtų rodoma, kad Seimo narys dalyvavo plenariniame posėdyje. (Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 8) 2.2.20. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad, norint pridengti Seimo narį dėl dalyvavimo posėdyje, užtenka vieną kartą jį pažymėti. Todėl jeigu jis būtų norėjęs Liną Karalių pridengti, jam būtų užtekę jo elektronine kortele balsuoti už darbotvarkę, nes užtenka vieno balsavimo. Kalbėdamas apie kaltinimą pinigų pasisavinimu, Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad negalima pasisavinti to, kas priklauso, kitas dalykas – trečdalį atlyginimo gali sumažinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija savo sprendimu, tačiau to ji šiuo atveju nepadarė. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 13) 2.2.21. Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo Seimo nario Lino Karaliaus išvykimo dienos iki 2010 m. sausio 22 d. savo tarnybiniais telefonais nebuvo susisiekęs su Seimo nariu Linu Karaliumi. Nuo 2010 m. sausio 22 d. iš Seimo nario Aleksandro Sacharuko tarnybinio telefono keletą kartų buvo skambinta į Vietnamą. (Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento 2010 m. balandžio 7 d. raštas Nr. V-2010-2008 „Dėl duomenų pateikimo“) 2.2.22. 2010 m. vasario 11 d. Seimo kanceliarijos Finansų departamento direktorė Danutė Petrauskienė gavo Seimo kancleriui Jonui Mileriui adresuotą Seimo nario Lino Karaliaus prašymą išskaičiuoti 2010 m. sausio mėnesio atlyginimą iš vasario mėnesio atlyginimo. Seimo nario Lino Karaliaus 2010 m. vasario 8 d. prašymas buvo patenkintas – iš vasario mėnesio atlyginimo išskaičiuota visa 6 990, 00 Lt dydžio atlyginimo už sausio mėnesį suma ir perskaičiuoti pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai. (Seimo kanceliarijos Finansų departamento 2010 m. balandžio 7 d. raštas Nr. V-2010-2032 „Dėl informacijos pateikimo“) 2.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad: – Seimo narys Linas Karalius prieš išvykdamas į užsienio kelionę paliko Seimo nario pažymėjimą frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose, nedėjo pastangų surasti paliktą pažymėjimą, dėl to susidarė sąlygos šiuo pažymėjimu pasinaudoti kitam asmeniui. Seimo narys Aleksandras Sacharukas, neturėdamas teisėto pagrindo, pasinaudojo frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose paliktu Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu; – Komisija nenustatė Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus išankstinio susitarimo fakto. 2.4. Komisijos sprendimas: – surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmuose yra galimai nusikalstamų veikų subjektyvių požymių, nes Seimo narys Aleksandras Sacharukas žinojo Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė, sąmoningai balsavo su Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimu ir sąmoningai numatė padarinius, kurių jis siekė, – užregistruoti Seimo posėdyje Seimo narį Liną Karalių ir pasisavinti Seimo nario Lino Karaliaus valios išreiškimą balsuojant; – surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad Seimo nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius buvo iš anksto susitarę dėl balsavimo, siekiant pridengti Lino Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. 3. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų: – galimai melagingus Seimo nario Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kuriais Aleksandras Sacharukas siekė nuslėpti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. 3.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 3.1.1. 2010 m. sausio 19 d. TV3 ir LNK televizijų „Žinių“ laidose Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas, paklaustas apie tai, kodėl 2010 m. sausio 19 d. rytinio ir vakarinio Seimo posėdžių metu neteisėtai registravosi ir balsavo svetima, t. y. Seimo nario Lino Karaliaus, elektronine balsavimo kortele, prisipažino taip padaręs vieną kartą ir tik iš smalsumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, darytina išvada, kad tokie Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi, bandant uždangstyti savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus; 3.1.2. be to, minėtų „Žinių“ laidų metu Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas teigė: „vakar buvau patikintas, kad Seime yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens vietos, todėl aš pabandžiau balsuoti iš kitos vietos ir pamačiau, kad rašo, jog ne tavo darbo vieta. Pasikalbėjom, kad tikrai yra neįmanoma, bet po to užskaitė tą balsą. Aš patikrinau ir kreipiausi į Seimo kanceliariją, jog yra betvarkė, kad jie pašalintų trūkumus.“ 3.1.3. Seimo kancleris Jonas Milerius, įvertinęs Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešai išsakytus teiginius, nurodė, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo narys Aleksandras Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų. Be to, Seimo kancleris paneigė, kad naujoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešoje erdvėje išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi ir jais Seimo narys Aleksandras Sacharukas bando uždangstyti savo neteisėtus veiksmus, taip pat menkina Seimo kanceliarijos reputaciją; 3.1.4. be to, pažymėtina, kad Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas ir anksčiau ne kartą yra balsavęs ne iš savo darbo vietos. Remiantis Seimo posėdžių filmuota medžiaga, nuo 2009 m. rudens sesijos pradžios, t. y. nuo rugsėjo 10 d., Seimo narys Aleksandras Sacharukas ne kartą balsavo ne iš savo darbo vietos, todėl teiginiai, esą jis taip pasielgė pirmą kartą ir nežinodamas, yra akivaizdžiai melagingi. 3.2. Komisija, tirdama 3.1.1–3.1.4 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, nustatė: 3.2.1. Teikimo iniciatoriai teikime rėmėsi TV3 ir LNK televizijų „Žinių“ laidomis, parodytomis per televiziją, o ne visais interviu įrašais. (Teikimo iniciatorių atstovo Dainiaus Budrio pranešimas ir atsakymai į Komisijos klausimus – 2010 m. kovo 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-6 priedas 2010 m. kovo 26 d. stenograma, p. 5) 3.2.2. 2010 m. sausio 20 d. TV3 televizijos „Žinių“ laidoje Aleksandras Sacharukas teigė, kad „vakar (t. y. 2010 m. sausio 19 d. – Komisijos pastaba) aš buvo patikintas, kad Seime yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens vietos, dėl to aš pabandžiau prabalsuoti iš kito asmens vietos ir kreipiausi į Kanceliariją, kad jie pašalintų trūkumus.“ (2010 m. sausio 20 d. TV3 televizijos laidos „Žinios“, rodytos 18.45 val., įrašas) 3.2.3. 2010 m. sausio 20 d. LNK televizijos „Žinių“ laidoje Aleksandras Sacharukas teigė, kad „prieš perduodamas kortelę buvau patikintas, kad iš savo darbo vietos gali balsuoti tik tas Seimo narys, kuris naudojasi ta vieta, pabandžiau vieną kartą, pamačiau, kad rašo, kad ne tavo darbo vieta, pasikalbėjom, pasakė, kad tikrai neįmanoma, bet po to užskaitė tą balsą, tai aš patikrinau ir informavau Kanceliariją, kad yra betvarkė.“ (2010 m. sausio 20 d. LNK televizijos laidos „Žinios“, rodytos 18.45 val., įrašas) 3.2.4. Teikimo iniciatorių atstovas Dainius Budrys tvirtino, kad melagingų Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginių, kurie neatitinka realių balsavimų, turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija. (Teikimo iniciatorių atstovo Dainiaus Budrio pranešimas ir atsakymai į Komisijos klausimus – 2010 m. kovo 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-6 priedas 2010 m. kovo 26 d. stenograma, p. 8) 3.2.5. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. kovo 24 d. rašte Nr. V-2010-1736 pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Aleksandras Sacharukas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas vienasmeniškumo pažeidimo klausimas, teigė, kad jis už Seimo narį Liną Karalių balsavo tik vieną kartą. 3.2.6. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. posėdyje teigė, kad „pirmą kartą supainiojo korteles ir netyčia įdėjo Lino Karaliaus kortelę ir pamatė langelį, galvojo, kad nesuveiks balsavimas, tada įdėjo savo kortelę, bet pamatė, kad suveikė. Jis buvo patikintas, kad negalima iš savo vietos balsuoti už kitą narį.“ (Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. sausio 21 d. posėdžio stenograma) 3.2.7. Seimo narys Aleksandras Sacharukas pažymėjo, kad cituojamas 2010 m. sausio 20 d. „Žinių“ laidos tekstas neatspindi konteksto, kuriame jis kalbėjo. Tame kontekste nebuvo kalbama, kad jis balsavo tik vieną kartą (Aleksandro Sacharuko teigimu, visose „Žinių“ laidose, ir LNK „Žinių“ laidoje, 2010 m. sausio 21 d. nurodoma, kad Aleksandras Sacharukas pripažįsta balsavęs kelis kartus, – tai patvirtina, kad jis niekur neteigia balsavęs vieną kartą). (Seimo nario Aleksandro Sacharuko 2010 m. balandžio 6 d. raštas Nr. SSN-001 „Dėl paaiškinimo pateikimo“) 3.2.8. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Komisijos posėdyje pakartojo, kad garsios „Žinių“ laidos (LNK) sakinys ištrauktas iš konteksto. To interviu metu jam iš karto pasakė, kad yra nustatyti keturi kartai, o jis to niekada neginčijo. Aleksandro Sacharuko teigimu, jis pasakė, kad vieną kartą suklydo, tada pabandė ir informavo Seimo kanceliariją. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė niekam nieko nemelavęs ir iš karto prisipažinęs balsavęs už Liną Karalių, be to, tai yra vieša informacija dėl balsavimo, ir bet kuris žmogus gali tai pasižiūrėti. Jis ilgai kalbėjo su LNK atstovais, bet jie tiesiog vieną sakinį įdėjo, ir tą pasisakymą galima interpretuoti, kad jis tik vieną kartą balsavo. Jis niekur nemelavo, o sakė tiesą. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 9, 10) 3.2.9. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad pirmus tris kartus balsavo tik už Liną Karalių, nes sumaišė savo ir jo kortelę. Jis norėjo balsuoti už save, tačiau netyčia nubalsavo už Liną Karalių. O kitus aštuonis kartus jis balsavo su dviem kortelėmis tyčia, suvokdamas, kad balsuoja ir už save, ir už Liną Karalių. Tai ir paaiškina, kodėl nesutampa įvairiuose šaltiniuose minimas balsavimo kartų skaičių (8, 10 ar 11 kartų). (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 11) 3.2.10. Seimo narys Aleksandras Sacharukas prie Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko priėjo dar prieš tai, kai salėje kilo sąmyšis dėl balsavimo iš savo ar ne savo vietos, pasakė, kad jis balsavo iš Lino Karaliaus vietos ir paklausė, ką jam daryti. Arūnas Glavickas nežinojo, todėl nieko Aleksandrui Sacharukui ir neatsakė. (Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 2) 3.2.11. Viename iš Seimo posėdžių Seimo narys Aleksandras Sacharukas buvo priėjęs prie Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko ir žodžiu teiravosi, ar įmanoma su savo kortele balsuoti iš kito Seimo nario darbo vietos. Atsakius neigiamai, Aleksandras Sacharukas minėtam darbuotojui pasakė, kad jis pabandė tai padaryti iš Seimo nario Lino Karaliaus vietos ir jam pavyko. Po posėdžio apie šią padėtį buvo informuoti Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotojai. (Seimo posėdžių sekretoriato vyresniojo specialisto Arūno Glavicko 2010 m. kovo 31 d. paaiškinimas Seimo posėdžių sekretoriato vedėjai Violetai Gureckienei) 3.2.12. Seimo narys Aleksandras Sacharukas teigė, kad Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojas pasakė, kad nelabai supranta, kad taip galima balsuoti, ir kad jis perduos informaciją ir bus atitinkamai reaguojama. Aleksandro Sacharuko teigimu, dabar yra priimtas Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento sprendimas pašalinti galimybę taip balsuoti. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 8) 3.2.13. Seimo kancleris Jonas Milerius, įvertinęs Seimo nario, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūno ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko viešai išsakytus teiginius, nurodė, kad 2010 m. sausio 14–21 dienomis Seimo narys Aleksandras Sacharukas nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Seimo kanceliarijos specialistus, taip pat neinformavo apie jokius Seimo elektroninės balsavimo sistemos trūkumus ir neprašė anuliuoti jo galimai klaidingų balsavimo rezultatų: „<...> jeigu trumpai, nesikreipė. Aš pirmą kartą išgirdau namuose, žiūrėdamas „Panoramą“, iš karto, neatsitraukdamas nuo telefono, paskambinau dabartiniam departamento vadovui Jurgiui Bridžiui, klausiau, į ką jis kreipėsi, nes man iš karto pasirodė, švelniai pasakyti, kad sako netiesą. Ir tą patį patvirtinimą gavau iš J. Bridžiaus, jis tą patį vakarą skambino ir kitiems mūsų kolegoms, paskui ryte mes dar mūsų pačių iniciatyva, nes paprastai žinau, kad atgarsis spaudos paskui būna <...>. Mums paaiškėjo, kad jis kreipėsi į vieną iš vaikinų posėdžių salės, sekretoriato, dar šiandien buvau su <...> susitikęs departamento, tie inžinieriai, kurie budėjo, jie paprastai budi, ten du inžinieriai, kaip minimum dirba, kai vyksta posėdžiai, nei į vieną nebuvo kreiptasi niekada.“ Be to, Seimo kancleris paneigė, kad naujoje Seimo posėdžių salėje veikianti elektroninė balsavimo sistema yra netvarkinga ir sudaro prielaidas Seimo nariams balsuoti kitų Seimo narių vardu: „Tai, ką bandoma – suversti klaidą, kad neva tai buvo daroma remiantis technologinėmis klaidomis, aš su tuo negaliu sutikti. Tie veiksmai, kurie kartojosi „n“ kartų, čia nereikia maišyti su sistemos tobulumu ar netobulumu.“ (Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 5, 6, 14) 3.2.14. Seimo kancleris Jonas Milerius patvirtino, kad po minėto skandalo buvo panaikinta techninė galimybė balsuoti už save iš kito Seimo nario darbo vietos. (Seimo kanclerio Jono Mileriaus atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas 2010 m. balandžio 9 d. posėdžio stenograma, p. 15, 16) 3.2.15. Nuo 2009 m. liepos 16 d. už Aleksandrą Sacharuką buvo 55 kartus balsuota ir iš kitų Seimo narių darbo vietų. (Seimo kanclerio Jono Mileriaus apklausos metu pateikta medžiaga, 2010 m. balandžio 9 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-11 priedas Nr. 4) 3.2.16. Seimo narys Aleksandras Sacharukas Komisijai teigė neprisimenantis, ar yra už save balsavęs iš kito Seimo nario darbo vietos. (Seimo nario Aleksandro Sacharuko paaiškinimai ir atsakymai į Komisijos narių klausimus – 2010 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. LK-9 priedas Nr. 3 2010 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma, p. 2) 3.3. Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, nustatė, kad: – Seimo narys Aleksandras Sacharukas nuo 2009 m. liepos mėnesio daug kartų balsavo ne iš savo darbo vietos. Toks ankstesnis daugkartinis balsavimas ne iš savo darbo vietos suponuoja tai, kad 2010 m. sausio 14 ir 19 dienomis Aleksandras Sacharukas, balsuodamas už Seimo narį Liną Karalių iš savo darbo vietos, jau žinojo apie balsavimo Seimo posėdžių salėje galimybes ir būdus ir suprato, kad abiejų balsai bus užskaityti. Todėl jo teigimas viešosios informacijos rengėjams, kad jis buvo patikintas ir manė, kad Seimo posėdžių salėje yra tokia tvarka, kad Seimo narys negali balsuoti iš kito asmens darbo vietos, yra melagingas; – taip pat Seimo nario Aleksandro Sacharuko teiginys viešosios informacijos rengėjams, kad „jis, prabalsavęs vieną kartą ir iš smalsumo, iš karto kreipėsi į Seimo kanceliariją“, yra melagingas, nes Aleksandras Sacharukas kreipėsi į Seimo posėdžių sekretoriato darbuotoją ne iš karto po pirmųjų balsavimų, t. y. sausio 14 d., už Seimo narį Liną Karalių, o tik sausio 19 d. vykusio posėdžio metu. 3.4. Komisijos sprendimas: – surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Seimo narys Aleksandras Sacharukas viešoje erdvėje išsakytais teiginiais pateikė tikrovės neatitinkančias balsavimo už Seimo narį Liną Karalių aplinkybes. 4. Komisija ištyrė teikime nurodytą vieną iš kaltinimą pagrindžiančių epizodų: – Seimo nario Aleksandro Sacharuko galimai įvykdytą balsavimo klastojimą, dokumento klastojimo veiką, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėto įgijimo, laikymo ir naudojimo veiką, už kurias asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 4.1. Teikimo iniciatoriai šį kaltinimą grindė nurodydami tokias faktines aplinkybes: 4.1.1. neteisėtais ir tyčiniais veiksmais Seimo narys, Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas klastojo balsavimo rezultatus, ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų posėdžių metu Seimo priimtų įstatymų teisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 ir 302 straipsniuose nustatyta, kad už dokumentų klastojimą, taip pat kitam fiziniam asmeniui priklausančio dokumento neteisėtą įgijimą, laikymą ar naudojimą asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; 4.1.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus. Tai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis kiekvienam kandidatui suteiktą išskirtinį Seimo nario mandatą, kuris suteikia teisę asmeniui įgyvendinti išskirtinius ir tik jam pavestus Lietuvos Respublikos aukščiausiosios įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus. Be to, su šiuo dokumentu kiekvienas Seimo narys gali patekti į Seimo posėdžių salę ir balsuoti už įstatymų ir Seimo nutarimų projektus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir vienkartinis pasinaudojimas kito Seimo nario pažymėjimu (elektronine balsavimo kortele) reiškia nesąžiningą ir neteisėtą asmens veiką, kuri pagrįstai kelia asmens teisinės, politinės ir moralinės atsakomybės klausimą. 4.2. Komisija, tirdama 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose nurodytas faktines aplink …