LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ STATOMUOSE, REMONTUOJAMUOSE IR MODERNIZUOJAMUOSE LAIVUOSE BEI KITUOSE PLAUKIOJANČIUOSE ĮRENGINIUOSE PATVIRTINIMO 2002 m. rugsėjo 27 d. Nr. 3-471 Vilnius Atsižvelgdamas į Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 1997, Nr. 102-2577; 2001, Nr. 105-3782; 2002, Nr. 80-3489) 1.3 punktą, tvirtinu Priešgaisrinės saugos taisykles statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose (pridedama). SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-471 Priešgaisrinės saugos taisyklės statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Priešgaisrinės saugos taisyklės statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose (toliau – taisyklės) nustato priešgaisrinės saugos reikalavimus bei organizacines ir technines priemones, užtikrinančias šių reikalavimų vykdymą statant, remontuojant ir modernizuojant laivus bei kitus plaukiojančius įrenginius, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, pavaldumą bei paskirtį, ir yra privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios taisyklės taip pat nustato laivų statybos (remonto) įmonės darbuotojų pareigas ir atsakomybę užtikrinant priešgaisrinę saugą statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose. 2. Be šių taisyklių, būtina vadovautis Bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis (BPST 01-97), galiojančiais standartais, technologinėmis normomis bei sąlygomis, taip pat kitais priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais norminiais aktais. 3. Visi laive esantys asmenys, dalyvaujantys statybos, remonto, rekonstravimo ar modernizavimo* darbuose, taip pat ir įgulos nariai privalo žinoti ir laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o pastebėję laive gaisrą privalo nedelsdami telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti miesto ir įmonės priešgaisrinei tarnybai tikslią gaisro vietą, perspėti apie gaisrą kitus darbuotojus, imtis visų galimų priemonių gaisrui likviduoti. 4. Laivui išplaukus iš laivų statybos (remonto) įmonės akvatorijos eigos bandymams, taip pat perdavus laivą užsakovui, šios taisyklės nebegalioja. Tuo atveju būtina vadovautis Priešgaisrinės saugos taisyklėmis Lietuvos Respublikos jūrų laivuose. 5. Vartojamos sąvokos. 5.1. Priešgaisrinė sauga – tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirta išvengti gaisrų bei apsaugoti žmones ir materialines vertybes nuo pavojingų gaisro veiksnių. 5.2. Aktyvios gaisrinės saugos priemonės – tai sistemos ir įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti. 5.3. Gaisras: – degimo procesas, pasižymintis šilumos išsiskyrimu, lydimas dūmų ir (arba) liepsnos bei – laiko ir erdvės atžvilgiu nekontroliuojamas greitas degimas. 5.4. Degus – galintis degti. 5.5. Gaisro pavojus – potenciali gyvybės netekimo (ar sužeidimo) ir (arba) turto sugadinimo (ar sunaikinimo) grėsmė gaisro metu. 5.6. Degimas – medžiagos egzoterminė reakcija su oksidantu, paprastai lydima liepsnos ir (arba) rusenimo, ir (arba) dūmų išsiskyrimo. 5.7. Uždegimo šaltinis – šilumos šaltinis, galintis uždegti degius produktus (pirminė kibirkštis ar liepsna, taip pat uždegimą sukeliantis objektas). 5.8. Užsiliepsnojimas – greitas viso degios medžiagos paviršiaus (apvalkalo) užsiliepsnojimas. 5.9. Savaiminis užsidegimas – medžiagos užsidegimas ne dėl išorinio poveikio, bet dėl joje sparčiai vykstančių egzoterminių procesų. 5.10. Pliūpsnis – greitas degiųjų garų ir oro mišinio virš degiojo skysčio sudegimas, pasireiškiantis trumpu matomu švytėjimu. 5.11. Pliūpsnio temperatūra – minimali kondensuotos medžiagos temperatūra, kuriai esant specialių bandymų sąlygomis virš medžiagos susidaro garai, gebantys užsiliepsnoti ore nuo uždegimo šaltinio toliau nedegdami. 5.12. Sprogimas – greitas egzoterminis cheminės sprogios aplinkos pasikeitimas, lydimas energijos suspaustų dujų susidarymo ir galintis sugriauti konstrukcijas ar įrenginius. 5.13. Gaisro priežastis – reiškiniai arba aplinkybės, dėl kurių kyla gaisras. 5.14. Degusis gaminys yra sunkiai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 40 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 30 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja: 5.14.1. ne anksčiau kaip po 60 s, kai šilumos srautas – 40 kW/m2; 5.14.2. ne anksčiau kaip po 180 s, kai šilumos srautas – 30 kW/m2. 5.15. Degusis gaminys yra vidutinio užsiliepsnojimo, jeigu penkių bandymų metu, esant 35 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 25 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja: 5.15.1. ne anksčiau kaip po 60 s, kai šilumos srautas – 35 kW/m2; 5.15.2. ne anksčiau kaip po 180 s, kai šilumos srautas – 25 kW/m2. 5.16. Degusis gaminys yra lengvai užsiliepsnojantis, jeigu penkių bandymų metu, esant 30 kW/m2 šilumos srautui, ir penkių bandymų metu, esant 20 kW/m2 šilumos srautui, bandinio paviršius užsiliepsnoja: 5.16.1. iki 60 s, kai šilumos srautas – 30 kW/m2; 5.16.2. iki 180 s, kai šilumos srautas – 20 kW/m2. 5.17. Medžiaga yra nedegi, jeigu: 5.17.1. bandinio vidutinis masės nuostolis po bandymų neviršija 50% atvėsintos vidutinės pradinės masės pagal LST ISO 1182 metodiką; 5.17.2. vidutinis termoforų temperatūros padidėjimas krosnyje, apskaičiuotas pagal LST ISO 1182, neviršija 50 s; 5.17.3. vidutinė nenutrūkstamo liepsnojimo trukmė, apskaičiuota pagal LST ISO 1182, neviršija 20 s. 5.18. Gaisrų klasės ir žymėjimas: 5.18.1. A klasė – kietųjų, dažniausiai organinių, medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarant įkaitusioms anglims; 5.18.2. B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai; 5.18.3. C klasė – dujų gaisrai; 5.18.4. D klasė – metalų gaisrai. 5.19. Avarinis apšvietimas – apšvietimo sąlygos, sudaromos evakuacijos metu, kai sutrinka normalus apšvietimas. 5.20. Evakuacija – tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą. 5.21. Išėjimas (gaisrinis, avarinis) – išėjimas į išorę ar į nepavojingą vietą, numatytas evakuacijos maršrute. 5.22. Išėjimo ženklai – ženklai, žymintys išėjimą. 5.23. Atsparumas ugniai – pastato konstrukcijos ar elemento gebėjimas standartiniu atsparumo ugniai bandymu nustatytą laiko tarpą išlaikyti nustatytas apkrovas bei šilumos izoliacines savybes ir išlikti vientisam. 5.24. Atsparumo ugniai klasės – įprastu būdu nustatytos klasės, skirtos klasifikuoti pastatų elementus ir statybos produktus pagal išbandytą atsparumo ugniai trukmę. 5.25. Liepsną sulaikanti medžiaga – medžiaga, kuria padengiamas ar apdorojamas statybos produktas, arba medžiaga, siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti jo (jos) užsiliepsnojimą. 5.26. Dūmų ir šilumos vėdinimo įranga – sistema, kurios paskirtis – gerinti gaisro išskiriamų degiųjų dujų ir šilumos šalinimą iš statinio. Dūmai ir šiluma šalinami mechanine vėdinimo įranga ir (arba) natūraliąja konvekcija. 5.27. Gaisro pavojaus mygtukai (rankiniai gaisriniai signalizatoriai) – prietaisai, skirti signalui apie gaisrą sukelti. 5.28. Gaisriniai jutikliai – prietaisai, skirti gaisrui aptikti ir aliarmo signalui duoti: 5.28.1. temperatūriniai jutikliai reaguoja į temperatūros pokyčius; 5.28.2. optiniai dūmų jutikliai analizuoja oro skaidrumą; 5.28.3. kombinuoti temperatūriniai-optiniai dūmų jutikliai reaguoja į temperatūros ir oro skaidrumo pokyčius; 5.28.4. liepsnos jutikliai reaguoja į liepsnos skleidžiamą elektromagnetinį spinduliavimą. 5.29. Gretutinės patalpos – patalpos, atskirtos viena nuo kitos pertvara, platforma arba kita nuolat jas skiriančia be išpjovų konstrukcija. 5.30. Laikinas išėjimas – anga pertvaroje arba denyje, skirta žmonėms eiti, bet neturinti uždangos. 5.31. Gaisro aliarmas – gaisro pavojų skelbiantis signalas, perduodamas dažnais varpų dūžiais ir dubliuojamas per radijo transliacijos tinklą. 5.32. Gaisrinis čiaupas – čiaupas gaisrinės magistralės atšakoje, prie kurios jungiama gaisrinė žarna. 5.33. Gaisro perdavimo signalai – signalai, perduodami varpu, švilpuku, sirena. 5.34. Gaisro pavojaus signalas – specialus signalas, kuriuo įgula kviečiama gesinti laive gaisrą. 5.35. Gaisrinis kateris – kateris, aprūpintas gaisro gesinimo įranga ir priemonėmis, be to, galintis vilkti degančius nedidelius laivus. 5.36. Gaisrinis laivas – laivas, skirtas gaisrams gesinti laivuose ir uosto statiniuose. 5.37. Degieji skysčiai – skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra (didesnė kaip 21°C ir mažesnė ar lygi 55 °C). 5.38. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai – skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra (žemesnė negu 21 °C), bet kurie nėra ypač degūs. 5.39. Ypač degios medžiagos ar preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, kurių nepaprastai žemos pliūpsnio (žemiau už 0 °C) ir virimo (žemiau arba lygu 35°C) temperatūros, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru. 5.40. Operatyvinis gaisro gesinimo štabas – tai gaisro gesinimo vadovo suformuota ir jam pavaldi laikina tarnyba, vadovaujanti priešgaisrinėms pajėgoms ir priemonėms. II. Laivo administracijos atsakomybė už priešgaisrinę saugą laive ir laivo išsaugojimą 6. Už laivų statybos (remonto) įmonės, statomų (remontuojamų) laivų priešgaisrinę saugą ir jų išsaugojimą yra atsakingas laivų statyklos (remonto) vadovas arba jo įgaliotas asmuo. 7. Už priešgaisrinę saugą statomuose (remontuojamuose) laivuose jų statybos (remonto) metu atsako laivų statytojas. Jis privalo: 7.1. garantuoti, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi; 7.2. nustatyti priešgaisrinį režimą statomame (remontuojamame) laive ir reikalauti, kad visi įmonės inžinerijos-technikos darbuotojai, darbininkai bei statybos (remonto) darbe dalyvaujančių rangovinių organizacijų darbuotojai griežtai jo laikytųsi; 7.3. kontroliuoti statomo (remontuojamo) laivo priešgaisrinės saugo būklę, jo aprūpinimą pirminėmis ugnies gesinimo priemonėmis, jų tvarkingumą ir parengtį. Nedelsiant šalinti rastus trūkumus; 7.4. aprūpinti statomą (remontuojamą) laivą evakuacijos planu, ugnies gesinimo priemonių išdėstymo schema, nurodomaisiais ir įspėjamaisiais ženklais; 7.5. besąlygiškai vykdyti laivų statybos (remonto) įmonės priešgaisrinės saugos atstovo (priešgaisrinės saugos inžinieriaus) nurodymus; 7.6. garantuoti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos pareigūnų nurodymai būtų vykdomi laiku. III. Laivų statybos ir remonto įmonių atsakingų asmenų pareigos ir atsakomybė užtikrinant priešgaisrinę saugą statomuose, remontuojamuose, rekonstruojamuose ir modernizuojamuose laivuose 8. Vykdant bet kuriuos darbus statomuose (remontuojamuose) laivuose už priešgaisrinę saugą darbo vietoje ir priešgaisriniu požiūriu saugų darbo atlikimą atsakingi tiesioginiai šių darbų vadovai (padalinio, gamybos baro vadovai, meistrai). Jie privalo: 8.1. garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą vykdydami darbus jiems patikėtuose darbo baruose; 8.2. neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems saugos instruktažo; 8.3. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių išdėstymo vietas, jų naudojimo taisykles; 8.4. žinoti naudojamų medžiagų, gamybinių įrenginių ir technologinių procesų pavojingumo gaisro ar sprogimo atžvilgiu charakteristikas; 8.5. garantuoti, kad šildymo ir vėdinimo įrenginiai, elektros įranga, gamybiniai ir technologiniai įrenginiai būtų tvarkingi, nekeltų gaisro grėsmės, o nustatyti gedimai nedelsiant būtų šalinami; 8.6. nuolat palaikyti tvarką darbo vietoje, neužgriozdinti ir neužkrauti evakuacijos kelių, priėjimų prie pirminių ugnies gesinimo priemonių; 8.7. pasibaigus darbo dienai ar pamainai, patikrinti laivo patalpas, kuriose per darbo pamainą vykdomi ugnies darbai, taip pat gretutines patalpas. 9. Kiekvienas darbininkas, dirbantis laivų statybos (remonto) įmonėje, privalo: 9.1. žinoti darbo vietos (baro) priešgaisrinės saugos instrukcijų bei priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus; 9.2. kas metai išklausyti priešgaisrinės saugos instruktažą; 9.3. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus; 9.4. darbo metu naudotis tvarkingais įrankiais, prietaisais, įrenginiais; 9.5. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų pagrindines pavojingumo charakteristikas ir savybes; 9.6. baigęs darbą sutvarkyti bei išvalyti darbo vietą, išjungti nenaudojamus įrenginius; 9.7. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšių ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis; 9.8. žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui; 9.9. vengti veiksmų, galinčių sukelti gaisrą, ir nesudaryti sąlygų jam išsiplėsti. Galimas gaisro kilimo ir plitimo priežastis būtina nedelsiant šalinti. 10. Už priešgaisrinę saugą remontuojamame laive ir laivo išsaugojimą, kada laivas pagal aktą perduotas įmonei ir laive nepalikta įgula, atsakinga laivų remonto įmonės administracija, o kada laivas pagal aktą neperduotas įmonei ir laive palikta įgula, atsakingas laivo savininkas arba jo įgaliotasis asmuo, išskyrus darbo atlikimo vietą darbų atlikimo metu. 11. Laivo savininkas arba jo įgaliotasis asmuo atsako už laivo parengimą remontui, aprūpinimą priešgaisrinėmis ir gelbėjimo priemonėmis pagal kvalifikacinių bendrovių bei tarptautinių konvencijų reikalavimais. 12. Už darbo vietos priešgaisrinę būklę ir už priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi bei saugių gaisro ar sprogimo atžvilgiu metodų užtikrinimą atliekant ugnies darbus statomuose, modernizuojamuose ir remontuojamuose laivuose atsako laivų statybos (remonto) įmonės administracija. 13. Laivų statyklos, laivų remonto įmonių vadovai, inžinerijos-technikos darbuotojai ir kiti asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles arba nevykdantys jų reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 14. Gesinant gaisrą laive vadovauja kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo. Minėti asmenys skelbia laive aliarmą ir, organizuotai panaudodami savo bei kitų laivų gaisro gesinimo priemones, stengiasi gaisrą sustabdyti (užgesinti). Atvykęs į vietą miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba vadovaujantis darbuotojas tampa avarinio laivo kapitono (arba jį pavaduojančio asmens) konsultantu ir kartu vykdo savo tiesiogines pareigas vadovaudamas jam pavaldžioms priešgaisrinėms pajėgoms. Kai kuriais atvejais laivo savininko, kapitono (jį pavaduojančio asmens) prašymu, uosto kapitonui nurodžius, gesinant gaisrą vadovauja atvykusios miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba jį pavaduojantis darbuotojas. Jeigu gaisras kilo laive, kuriame nėra įgulos, tai gesinant gaisrą vadovauja į įvykio vietą atvykęs miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba tarnybos vadovaujantis darbuotojas. 15. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo: 15.1. nedelsdamas pranešti apie tai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai; 15.2. informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakuaciją; 15.3. gesinti gaisro židinį turimomis priemonėmis; 15.4. iškviesti į gaisravietę įmonės vadovaujančiuosius darbuotojus. 16. Atvykęs į gaisravietę laivų statyklos (remonto) įmonės vadovas ar kiti atsakingi darbuotojai privalo: 16.1. įsitikinti, ar iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba; 16.2. duoti nurodymą dėl vandens slėgio pakėlimo priešgaisriniame vandentiekyje; 16.3. prireikus iškviesti greitosios medicinos pagalbos, dujų, elektros tinklų ir kitas tarnybas; 16.4. sustabdyti gamybą, kitų darbų vykdymą, kol bus užgesintas gaisras; 16.5. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą, nutraukti dujų tiekimą; 16.6. imtis priemonių, kad gesinančių gaisrą žmonių neužgriūtų konstrukcijos ir kad jie būtų apsaugoti nuo elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų; 16.7. gesinant gaisrą aušinti pastatų, laivų, statinių konstrukcijas ir technologinius įrenginius, kurie gali perkaisti ir deformuotis. 17. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, įmonės atstovas, vadovavęs gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams, privalo pranešti jai turimą informaciją apie gaisrą, o svarbiausia, apie žmones, patekusius į ugnies ir degimo produktų zoną. 18. Įmonės atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo: 18.1. gaisro gesinimo vadovą (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną) konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto (laivo) savybes, taip pat informuoti apie sprogstamųjų, lengvai užsiliepsnojančių ir degiųjų skysčių, degiųjų dujų, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir laikymo (buvimo) vietą; 18.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms apsaugoti ar evakuoti; 18.3. skirti transportą, reikalingą gaisro gesinimo medžiagoms atvežti į gaisravietę; 18.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą; 18.5. vadovauti įmonės darbuotojams, gesinantiems gaisrą. IV. ITD, tarnautojų ir darbininkų priešgaisrinės parengties organizavimas 19. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami siekiant supažindinti juos su laivo patalpų išdėstymu, technologinėmis operacijomis bei joms atlikti naudojamomis gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, galimomis gaisrų ar sprogimų kilimo priežastimis ir jų prevencijos priemonėmis, veiksmų tvarka gaisro atveju, evakuacijos planu ir schema. 20. Draudžiama dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo. 21. Padalinių vadovų atestavimą nustatyta tvarka kas 5 metai vykdo įmonės vadovo skiriama speciali komisija. 22. Vykdantys ugnies darbus asmenys privalo kartą per metus išklausyti priešgaisrinio-techninio minimumo kursą. Priešgaisrinio-techninio minimumo kursai organizuojami pagal įmonės vadovo patvirtintą programą, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir statomų ar remontuojamų laivų ypatumus. V. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI STATOMUOSE IR REMONTUOJAMUOSE LAIVUOSE PIRMASIS SKIRSNIS STATOMŲ IR REMONTUOJAMŲ LAIVŲ, LAIVŲ PATALPŲ, GAMYBINĖS ĮRANGOS PRIEŽIŪRA 23. Statomuose ir remontuojamuose laivuose visos patalpos, atviri deniai, statybos pastoliai ir klojiniai turi būti laikomi tvarkingai, iš jų reguliariai šalinamos gamybos atliekos ir šiukšlės. 24. Draudžiama užkrauti bei užgriozdinti laivų koridorius, trapus, praėjimus ir išėjimus bei statybinius pastolius įvairiais įrenginiais, gaminiais, konstrukcijomis, energijos komunikacijomis ar gamybos atliekomis. 25. Statomų (remontuojamų) laivų prieigos turi būti laisvos, neužgriozdintos. 26. Statomuose (remontuojamuose) laivuose naudojama technologinė įranga, mechanizmai, įrankiai, prietaisai turi atitikti galiojančių norminių dokumentų reikalavimus. Draudžiama naudoti tuos, kurie neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdomam konkrečiam technologiniam procesui. 27. Ant denio išlieti lengvai užsiliepsnojantys ar degūs skysčiai turi būti tuoj pat išvalyti, o panaudoti skudurai, pjuvenos surinkti į specialias metalines sandarias dėžes ir pašalinti. 28. Įmonės direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos, atliekančios gaisrinius-techninius statomų ir remontuojamų laivų patikrinimus, privalo kruopščiai patikrinti priešgaisrinių priemonių ir reikalavimų laikymąsi, gaisro gesinimo priemonių parengtį, priešgaisrinių sistemų tvarkingumą, budėjimo pamainos pareigų vykdymą ir kitus laivo priešgaisrinį saugumą užtikrinančius veiksnius. 29. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios įrenginių dalys, komunikacijos ir talpos turi būti įžemintos. 30. Siekiant išvengti kibirkščių susidarymo smūgio metu, gaisro sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas (išskyrus dažus) darbo vietoje būtina laikyti iš spalvotojo metalo (aliuminio, cinko, vario) pagamintoje taroje. 31. Negalima šildymo agregatų statyti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose. 32. Prie įėjimų į laivo patalpas turi būti įrengti priešgaisriniai saugos ženklai. 33. Visi evakuacijos keliai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. 34. Patalpose negalima: 34.1. valyti lengvai užsiliepsnojančiais ir degiaisiais skysčiais; 34.2. gamybos procesuose naudoti medžiagų, nenustačius jų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu; 34.3. palikti be priežiūros įjungtų į elektros tinklą elektros prietaisų, jeigu to nereikia pagal darbo technologiją. 35. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose, ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra pirminės gaisro gesinimo priemonės. 36. Laikiną elektros instaliaciją patalpose įrengti galima tik laivų statybos, remonto ir avarijų likvidavimo laikotarpiu. 37. Statomas (remontuojamas) laivas statybos metu turi būti aprūpintas pirminėmis ugnies gesinimo priemonėmis pagal įmonės techninio skyriaus parengtą ir suderintą su įmonės priešgaisrinės saugos atstovu schemą. 38. Statomo laivo pozicijose – elingas, stapelis, krantinė – turi būti sumontuotas nuolat veikiantis priešgaisrinis vandentiekis, kurio gaisriniai čiaupai sukomplektuoti reikiama įranga. Jie turi būti tvarkingi, parengti veikti bet kuriuo metu. 39. Statomuose (remontuojamuose) laivuose bet koks degiųjų medžiagų, lengvai užsiliepsnojančių ir degiųjų skysčių ar degiųjų dujų, nors ir laikinas, sandėliavimas draudžiamas. 40. Statomuose laivuose montuojama įranga, mechanizmai, aparatai turi būti apsaugoti nedegiais audiniais, nedegiais skiediniais impregnuotu brezentu. 41. Laivo statybos (remonto) visose stadijose turi būti numatyta ir įrengta ne mažiau kaip 2 užlipimai-nulipimai nuo laivo viršutinio denio. Prie jų turi būti iškabinti evakuacijos planai, atitinkami gaisro saugos ženklai. Antrasis skirsnis Ugnies darbų organizavimas ir vykdymas 42. Bendrieji reikalavimai. 42.1. Ugnies darbams laivuose priskiriamos operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalo suvirinimas, dujinis pjaustymas, litavimas, mechaninis metalo apdirbimas, kurių metu susidaro kibirkštys ir t. t.). 42.2. Ugnies darbus galima vykdyti tik įforminus raštišką leidimą (4 priedas). Leidimai registruojami ugnies darbų apskaitos žurnale (3 priedas). 42.3. Remontuojamame laive, kai laivas pagal aktą nėra perduotas įmonei, leidimą atlikti ugnies darbus tvirtina kapitonas. Remontuojamame laive (kai laivas pagal aktą perduotas įmonei) ir statomame laive (nuo degių konstrukcijų ir medžiagų naudojimo statomame laive pradžios) leidimą atlikti ugnies darbus tvirtina laivo statytojas. 42.4. Leidimas atlikti ugnies darbus (2 egz.) įforminamas kiekvienam ugnies darbui ir tik vienai pamainai bei suderinamas su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu. Vienas egzempliorius perduodamas darbų atlikėjui, o antrasis lieka pas priešgaisrinės apsaugos atstovą. Atlikus ugnies darbus leidimo egzempliorius saugomas kartu su ugnies darbų apskaitos žurnalu. 42.5. Jeigu ugnies darbai vykdomi kelias pamainas toje pačioje vietoje ir juos atlieka tas pats vykdytojas, pakartotinai leidimų forminti nebereikia, juos pratęsia leidimą patvirtinęs asmuo (bet ne ilgiau kaip 7 paroms) ir suderina su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu. 42.6. Jei aptinkama, kad ugnies darbai vykdomi be raštiško leidimo, priešgaisrinės apsaugos darbuotojai, taip pat įmonės arba laivo administracijos atstovai privalo nedelsdami šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai atsakingam už šių darbų atlikimą asmeniui. 42.7. Visi ugnies darbų vykdytojai, budintieji turi mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. 43. Atsakomybė ir pareigos atliekant ugnies darbus. 43.1. Vykdant ugnies darbus remontuojamame laive, kapitonas, o jam nesant – budintysis kapitono padėjėjas atsako už: 43.1.1. budėjimo tarnybos organizavimą ir nuolatinę kontrolę ugnies darbų atlikimo metu; 43.1.2. ugnies darbų atlikimo vietos ir greta esančių patalpų priešgaisrinę saugą pagal šių taisyklių reikalavimus; 43.1.3. ugnies darbų atlikimo vietos aprūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, jų tvarkingumą ir parengtį gesinti gaisrą; 43.1.4. ugnies darbų atlikimo vietos stebėjimą ne mažiau kaip 4 val. juos baigus; 43.1.5. laiku atliekamų ugnies darbų fiksavimą budėjimo žurnale; 43.1.6. leidimų atlikti ugnies darbus išdavimo kontrolę; 43.1.7. ugnies darbų pradžios ir pabaigos fiksavimą budėjimo žurnale. 43.2. Vykdant ugnies darbus remontuojamame laive (kai laivas pagal aktą nėra perduotas įmonei), už laivo remontą atsakingas laivo statytojas privalo: 43.2.1. kontroliuoti ugnies darbų atlikimo vietos parengiamųjų darbų vykdymą pagal šių taisyklių reikalavimus; 43.2.2. patikrinti ugnies darbų vietos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų atitikimą; 43.2.3. laiku perspėti kapitoną apie ugnies darbų atlikimą laive; 43.2.4. koordinuoti gaisro sprogimo atžvilgiu pavojingų darbų vykdymą; 43.2.5. užtikrinti patalpų, kuriose vykdomi ugnies darbai, vėdinimą; 43.2.6. užtikrinti laivo aprūpinimą laikinomis techninėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kai yra demontuotos laivo gaisro gesinimo sistemos; 43.2.7. organizuoti laivo gaisrinės magistralės prijungimą prie doko (slipo) magistralės nuo laivo pastatymo į doką (slipą) momento. 43.3. Vykdant ugnies darbus remontuojamame laive (kai laivas pagal aktą perduotas įmonei) arba statomame laive, laivo statytojas atsako už: 43.3.1. leidimų atlikti ugnies darbus išdavimą; 43.3.2. ugnies darbų stebėjimo organizavimą, paskiriant į ugnies darbų atlikimo vietą stebėtoją; 43.3.3. ugnies darbų vietos ir greta esančių patalpų priešgaisrinę saugą pagal šių taisyklių reikalavimus; 43.3.4. ugnies darbų atlikimo vietos aprūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis; 43.3.5. ugnies darbų atlikimo vietos priežiūrą ne mažiau kaip 4 val. juos baigus; 43.3.6. patalpų, kuriose vykdomi ugnies darbai, vėdinimą. 43.4. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą asmuo (darbų vadovas) privalo: 43.4.1. nustatyti priemones, būtinas užtikrinti saugų ugnies darbų atlikimą; 43.4.2. organizuoti darbo vietų paruošimą ir asmeniškai kontroliuoti, ar jos atitinka šių taisyklių reikalavimus; 43.4.3. prieš pradedant darbą tiesiogiai instruktuoti ugnies darbų vykdytoją apie priešgaisrinės saugos priemones, patikrinti, ar jis turi kvalifikacijos pažymėjimą ir taloną su žyma, kad išklausė priešgaisrinio-techninio minimumo kursą; patikrinti ugnies darbams skirtos įrangos ir instrumentų bei individualios apsaugos priemonių tvarkingumą; 43.4.4. įforminti ir išduoti tiesioginiam vykdytojui leidimą atlikti ugnies darbus krovininiuose tankuose, naftos produktų cisternose bei gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, organizuoti oro mėginių paėmimą ir analizę bei leisti atlikti ugnies darbus tik esant patenkinamai analizei (analizės duomenys galioja 8 val.); 43.4.5. žinoti oro kontrolės duomenis ugnies darbų atlikimo metu ir būtinu atveju nutraukti vykdomus ugnies darbus; 43.4.6. baigus ugnies darbus, apžiūrėti šių darbų vykdymo vietą, gretutines patalpas, žemiau esančias aikšteles. 43.5. Derinantis leidimą atlikti ugnies darbus įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovas privalo: 43.5.1. patikrinti ugnies darbų vietos parengtį; 43.5.2. patikrinti leidimą išduodančio asmens parengtas priešgaisrinės saugos priemones, jei būtina – įrašyti į leidimą papildomas priešgaisrines priemones; 43.5.3. reikalauti, kad ugnies darbų atlikimo vietoje būtų stebėtojas. 43.6. Vykdantis ugnies darbus asmuo privalo: 43.6.1. turėti kvalifikacijos pažymėjimą ir taloną su žyma, kad išklausė priešgaisrinio-techninio minimumo kursą; 43.6.2. išklausyti atsakingo už ugnies darbų atlikimą asmens instruktažą ir pasirašyti leidime; 43.6.3. prieš darbų pradžią patikrinti, ar įranga ir darbo instrumentai tvarkingi, ar parengta darbo vieta; 43.6.4. pradėti ugnies darbus įvykdžius visus ugnies darbų leidime nurodytus reikalavimus; 43.6.5. atlikti tik tą darbą ir tik toje vietoje, kurie nurodyti leidime; 43.6.6. darbo metu imtis priemonių, kad kibirkštys, išsilydęs metalas, elektrodų likučiai nepatektų ant šalia arba žemiau esančių degių konstrukcijų; 43.6.7. baigus ugnies darbus atidžiai apžiūrėti darbų vietą, gretutines patalpas, žemiau esančias aikšteles ir esant būtinumui degias konstrukcijas sudrėkinti vandeniu. Kilnojamąją suvirinimo įrangą ir balionus pristatyti į nuolatinę saugojimo vietą. Apie atliktą darbą pranešti atsakingam už darbą asmeniui ir budinčiam kapitono padėjėjui. 44. Priešgaisrinės saugos reikalavimai laikinai ugnies darbų atlikimo vietai. 44.1. Iš kuro ir tepalo talpų, kurių viduje numatoma vykdyti ugnies darbus, būtina išvalyti naftos produktų liekanas ir nuosėdas, išplauti ir degazuoti iki sanitarinės normos (angliavandenilio garų kiekis ore gali būti ne didesnis kaip 0,3 g/m3), tai turi būti patvirtinta pripažintos laboratorijos rezultatais. 44.2. Talpų dujų-oro mišinio sudėties analizė atliekama prieš ugnies darbų vykdymo pradžią ir jų vykdymo metu: 44.2.1. analizei naudojami dujų analizatoriai, indikatoriai ir kiti šiems tikslams skirti prietaisai; 44.2.2. analizės rezultatai įrašomi į raštišką leidimą atlikti ugnies darbus arba pateikiami atskira pažyma. 44.3. Talpų pildymo inertinėmis dujomis tvarka ir būdai, deguonies koncentracijos saugus lygis, taip pat saugos darbų laikymasis turi būti užtikrinamas specialiai parengtomis instrukcijomis. 44.4. Iš kuro talpų, kuriose buvo laikomas žemesnės kaip 55°C pliūpsnio temperatūros kuras, neatsižvelgiant į remonto darbų laive vietą bei pobūdį, turi būti išvalytos naftos produktų liekanos ir degazuotos iki sanitarinės normos. 44.5. Kuro ir tepalų talpos, esančios greta talpų, kurių viduje arba išorėje bus vykdomi ugnies darbai, taip pat esančios arčiau kaip 5 m nuo ugnies darbų vykdymo vietos, turi būti valomos ir degazuojamos iki naftos produktų garų koncentracijos, neviršijančios 5% nuo sprogumo žemutinės ribos, arba jos turi būti pripildytos inertinių dujų, siekiant sumažinti deguonies koncentraciją, arba vandens. 44.6. Kuro ir tepalo vamzdynų dalys, ant kurių bus vykdomi ugnies darbai, turi būti demontuotos, iš jų išvalyti naftos produktų likučiai. Demontuotų vamzdžių ir kitų nuimamų detalių surinkimo darbai turi būti vykdomi už laivo ribų. 44.7. Iš laivo patalpų, kuriose bus vykdomi ugnies darbai, taip pat gretutinių patalpų turi būti išvalytos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos (sprogstamųjų medžiagų, tirpiklių, dažų, naftos produktų likučiai, tepaluoti skudurai ir t. t.). 44.8. Aplink ugnies darbų atlikimo vietą iš abiejų pusių turi būti pašalinta izoliacijos danga. 44.9. Jeigu izoliacija yra apsiūta, tai apsaugą reikia uždėti nuo metalinės konstrukcijos iki apsiuvos, kad į ertmę tarp izoliacijos ir apsiuvos nepatektų kibirkščių. 44.10. Atliekant ugnies darbus arti mechanizmų ir degių konstrukcijų, jie turi būti patikimai uždengti nedegiomis medžiagomis, o deniuose, pertvarose esančios angos turi būti apsaugotos nuo kibirkščių patekimo. 44.11. Atliekant suvirinimo, pjaustymo darbus ant vertikalių paviršių, iš žemiau esančių denių, platformų, perdangų turi būti valomos degiosios medžiagos lentelėje nurodytu spinduliu: Suvirinimo (pjovimo) taško aukštis virš denio (klojinio) lygio (m) Minimalus atstumas iki neapsaugotų degiųjų medžiagų (m) suvirinant pjaustant 0 5 6 2 6 8 7 10 12 10 12 14 22 14 16 Nurodytos zonos ribose angos turi būti uždengiamos, kad į jas nepatektų degiųjų medžiagų. 44.12. Atliekant ugnies darbus ant medinio klojinio, turi būti padedami metalo lakštai, o darbų atlikimo vietoje pastatoma statinė su vandeniu bei du kibirai arba nutiesiama gaisrinė žarna, kuri prijungiama prie gesinimo vandeniu sistemos. Vasaros metu mediniai pastoliai, laiptai, kopėčios turi būti periodiškai drėkinami vandeniu. 44.13. Ugnies darbus atliekant uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose turi būti numatytos dvi landos. Technologinės išpjovos suderinamos su remontuojamo laivo kapitonu arba statomo (remontuojamo) laivo statytoju (projekto vadovu). 44.14. Ugnies darbai uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose turi būti vykdomi esant atviroms landoms, angoms, liukams ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai. 44.15. Tais atvejais, kai laivo patalpose ugnies darbų vykdymo metu gali susidaryti sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos dujinis oro mišinys, turi būti nuolat atliekama jo sudėties analizė, o ugnies darbai turi būti vykdomi veikiant ventiliacijai. 44.16. Statomo laivo (užpildžius degiomis medžiagomis) patalpos turi būti aprūpintos gaisro gesinimo priemonėmis, numatytomis projekte. 44.17. Kiekviena laikina ugnies darbų vieta turi būti aprūpinta gaisro gesinimo priemonėmis (putų, miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, nedegiais audeklais, kibiru su vandeniu), kurių kiekis kiekvienu atveju parenkamas individualiai. 44.18. Esant gaisriniam čiaupui, būtina nutiesti nuo jo iki ugnies darbų vietos gaisrinę žarną su švirkštu. 44.19. Pirminės gaisro gesinimo priemonės turi būti išdėstytos kompaktiškai šalia ugnies darbų atlikimo vietos. 44.20. Už ugnies darbo vietų aprūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis ir jų tvarkingumą laive esant įgulai atsako laivo kapitonas, o jei jos nėra – laivo statytojas (projekto vadovas). 45. Ugnies darbų vykdymas. 45.1. Prieš pradedant ugnies darbus būtina: 45.1.1. įvykdyti visus priešgaisrinės saugos reikalavimus (iš darbo vietos išvalyti degiąsias medžiagas, apsaugoti degias konstrukcijas, apsirūpinti gaisro gesinimo ir kitomis leidime nurodytomis priemonėmis); 45.1.2. paskirti į ugnies darbų atlikimo vietą, o esant būtinumui – ir į gretimas patalpas bei žemiau esančius denius budinčiuosius (stebėtojus) iš laivo įgulos narių arba specialiai parengtus įmonės (statyklos) darbuotojus (kai laive nėra įgulos); 45.1.3. papildomai šalia nurodytų priemonių, prieš pradedant ugnies darbus ir jų atlikimo metu, krovininėse bei kuro cisternose turi būti vykdoma dujinio oro mišinio kontrolė. Tikrinimo rezultatai įforminami laboratorijos aktu ir įrašomi į leidimą atlikti ugnies darbus. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas patalpas, atliekant ugnies darbus, būtina nuolat vėdinti. 45.2. Padidėjus degių garų ir dujų kiekiui išvalytuose krovininiuose tankuose ir cisternose bei pavojingose gaisro ir sprogimo atžvilgiu patalpose arba pripildytose inertinių dujų cisternose padidėjus deguonies kiekiui virš leistinos normos, ugnies darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą asmuo privalo nustatyti dujinio oro mišinio sudėties pakitimo priežastis ir imtis priemonių joms pašalinti. Darbai gali būti vykdomi toliau tik atstačius leistiną kiekį, kuris turi būti patvirtintas oro analize, įrašant jos rezultatus į leidimą atlikti ugnies darbus. Jeigu nėra galimybės pripildytose inertinių dujų cisternose išlaikyti saugios gaisro ar sprogimo atžvilgiu deguonies koncentracijos, šias talpas būtina išvalyti ir degazuoti ir paskui atlikti dujų mišinio analizę. 45.3. Draudžiama vykdyti vienu metu ugnies darbus talpos (patalpos) viduje ir išorėje bei vienu metu toje pačioje darbo vietoje atlikti dvi ir daugiau ugnies darbų rūšis su skirtingais energijos šaltiniais (pvz., lankinis ir dujinis suvirinimas). 45.4. Atliekant ugnies darbus draudžiama: 45.4.1. dirbti netvarkinga aparatūra; 45.4.2. naudotis tepalais, riebalais, benzinu ir kitais degiaisiais skysčiais suteptais drabužiais bei pirštinėmis; 45.4.3. virinti, pjaustyti, lituoti arba kaitinti atvira ugnimi komunikacijas ir aparatus su slėgiu ar elektros įtampa, pripildytus LU ir DS bei toksiškų medžiagų; 45.4.4. užlaužti, persukti, tarpusavyje keisti ir naudoti ilgesnes kaip 30 m žarnas; 45.4.5. laikyti elektrinio suvirinimo agregatus, dujų, deguonies balionus vidinėse statomo ar remontuojamo laivo patalpose. 45.5. Uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose ugnies darbai turi būti vykdomi stebint specialiai paskirtam asmeniui esant atviroms landoms, dangčiams, angoms ir nuolat vėdinant patalpas. 45.6. Ugnies darbų vykdytojai, budintieji ugnies darbų atlikimo vietoje, ir ugnies darbų vykdytojo stebėtojai uždarose ir sunkiai prieinamose patalpose privalo nuolat stebėti darbų eigą ir, aptikę užsidegimo židinį, nedelsdami iškviesti ugniagesius ir imtis priemonių jį likviduoti turimomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, o stebėtojai pirmiausia privalo padėti ugnies darbų vykdytojui išeiti iš sunkiai prieinamų ir uždarų patalpų; pjaustomą arba įkaitusią korpuso konstrukciją budintysis privalo stebėti ir iš priešingos pusės, kad ten esantys žmonės nenusidegintų ir neužsidegtų daiktai. 45.7. Ugnies darbai laivo patalpose, kuriose prieš tai buvo atliekami darbai naudojant lengvai užsiliepsnojančius skysčius, turi būti vykdomi tik veikiant vėdinimui. Nutrūkus šių patalpų vėdinimui, darbai turi būti sustabdyti. 45.8. Draudžiama atlikti ugnies darbus ant turinčių slėgį vamzdynų, talpų paviršių. 46. Dujinis suvirinimas, pjaustymas, litavimas. 46.1. Statomuose ir remontuojamuose laivuose dujiniam suvirinimui naudojami acetilenas, gamtinės dujos, metanas, propano-butano mišinys. 46.2. Ugnies darbų atlikimo vietos laive aprūpinimas dujomis gali būti vykdomas nuo dujų balionų ir nuo dujų magistralės, įrengiant laive individualius dujų paskirstymo punktus. 46.3. Įrengti degiųjų dujų ir deguonies tiekimą magistrale bei individualius dujų paskirstymo punktus laive leidžiama tik turint laikiną aprūpinimo dujomis projektą, patvirtintą įmonės (statyklos) atsakingo asmens. 46.4. Būtina: 46.4.1. dujas tiekti į laivą metaliniu vamzdynu arba lanksčiomis žarnomis; 46.4.2. dujų paskirstymo punktus įrengti ir dujų paskirstymą vykdyti atvirame denyje; 46.4.3. kiekvienam dujotiekiui dujoms išjungti turėti čiaupą, kuris būtų įrengtas už laivo ribų; 46.4.4. degiųjų dujų ir deguonies dujotiekius ir jų armatūrą nudažyti skirtingomis spalvomis pagal galiojančius standartus. 46.5. Deguonies ir acetileno balionai turi būti laikomi krantinėje, doke arba atvirame laivo denyje specialiuose konteineriuose. 46.6. Draudžiama laikyti dujų balionus vidinėse laivo patalpose. 46.7. Atstumas nuo ugnies darbų atlikimo vietos (nuo degiklių pagal horizontalę) ir nuo kitų atvirų ugnies šaltinių iki dujinio suvirinimo įrangos (dujų paskirstymo posto, degiųjų dujų ir deguonies balionų) turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai; atstumas nuo deguonies baliono iki dujų paskirstymo posto (degiųjų dujų baliono) turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Dujų suvirinimo įranga turi būti laikoma taip, kad ant jos negalėtų patekti darbo metu susidarančios kibirkštys ir atvira ugnis. 46.8. Laikant balionus krantinėje, doke arba atvirame laivo denyje, darbo vietoje leidžiama turėti tik po vieną darbinį ir vieną atsarginį degiųjų dujų bei deguonies balioną; tam tikrais atvejais, kai statomame (remontuojamame) laive vienu balionų konteineriu naudojasi keli suvirintojai, leidžiama turėti daugiau balionų, tai turi būti įrašyta įmonės (statyklos) instrukcijoje ir leidime atlikti ugnies darbus. 46.9. Draudžiama iš darbinių balionų visiškai išleisti dujas. Dujos naudojamos tol, kol slėgis balionuose sumažėja iki 0,05–0,1 MPa, paskui ant baliono užsukamas gaubtas ir ant baliono užrašoma „Tuščias“; acetileno balionų liekamasis slėgis atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą turi būti ne mažesnis nei nurodytas: Temperatūra, °C Žemiau 0 0–15 15–25 25–40 Liekamasis acetileno slėgis, MPa 0,05 0,1 0,2 0,3 Dirbant su naudotais balionais turi būti laikomasi tų pačių priešgaisrinės saugos taisyklių kaip ir su pilnais balionais. 46.10. Tiekiant degiąsias dujas ir deguonį reikia naudoti gumines žarnas su siūlų karkasu. Tiesiant laive degiųjų dujų, deguonies žarnas reikia prižiūrėti, kad jos būtų apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, prispaudimo, šiluminio poveikio bei agresyvios aplinkos; žarnos neturi liestis viena su kita, nuo elektros kabelių deguonies žarnos turi būti nutolę ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu, o degiųjų dujų žarnos – ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Tam tikrais atvejais šį atstumą galima sumažinti 2 kartus su sąlyga, kad žarnos bus nutiestos apsauginiame metaliniame vamzdyje. 46.11. Dujų žarnos ir elektros kabeliai turi būti tiesiami atvirame laivo denyje. Būtinais atvejais leidžiama tiesti pro laivo konstrukcijas. Šiais atvejais žarnos ir kabeliai pro konstrukciją turi eiti nedegiuose vamzdžiuose su patikimais angų sandarinimais nedegiomis medžiagomis. Dujų žarnos tiesiamos palei dešinįjį laivo bortą, o elektros kabeliai – palei kairįjį. 46.12. Prie postų, reduktorių, balionų degiklių žarnos turi būti tvirtinamos užtikrinant patikimą prijungimą ir sandarumą. 46.13. Dujų žarnų nutrūkimo arba plyšimo atvejais, taip pat plūstelėjus prasiskverbusioms pro nesandarumus armatūroje dujoms būtina nedelsiant užgesinti degiklio liepsną, užsukti dujų čiaupus prieš nutekėjimo vietą, likviduoti užsidegimą turimomis gaisro gesinimo priemonėmis ir tuoj pat imtis priemonių nesandarumams pašalinti. 46.14. Baigus suvirinimo dujomis darbus, būtina užsukti dujų čiaupus ir atjungti žarnas nuo paskirstymo posto. Žarnos suvyniojamos ir kartu su degikliais (pjovikliais) bei reduktoriais perduodamos saugoti. Dujų magistralės, maitinančios dujų paskirstymo postus, atjungiamos, o dujų balionai pristatomi į nuolatinę saugojimo vietą. 46.15. Atliekant dujinio suvirinimo darbus draudžiama: 46.15.1. naudoti deguonies ir degiųjų dujų balionus be žymų apie jų išbandymą ir nenudažytus nurodyta spalva, neturinčius apsauginių žiedų bei antgalių; 46.15.2. naudoti varinius instrumentus, taip pat naudoti varį kaip lydmetalį acetileno aparatūrai lituoti bei kitose vietose, kur galimas sąlytis su acetilenu; 46.15.3. deguonies balionams ir įrangai liestis su tepalais, taip pat su tepaluotais drabužiais ir skudurais; 46.15.4. atvira ugnimi arba įkaitintais daiktais šildyti suvirinimo įrenginių vamzdynus, čiaupus, reduktorius ir kitas detales, taip pat naudotis instrumentais, galinčiais nuo smūgio įskelti kibirkštį; 46.15.5. prapūsti degiųjų dujų žarnas deguonimi, o deguonies žarnas degiosiomis dujomis; 46.15.6. naudoti deguonies žarnas degiosioms dujoms tiekti į degiklį ir atvirkščiai; 46.15.7. kartą per ketvirtį tikrinti dujų suvirinimo, pjaustymo aparatūrą ir uždėti atitinkamas žymas; 46.15.8. rūkyti ir naudotis atvira ugnimi mažesniu kaip 5 m atstumu nuo acetileno ir deguonies balionų. 46.16. Dujinio suvirinimo darbų vykdytojas privalo: 46.16.1. prieš pradėdamas suvirinimo darbus įsitikinti: ar tvarkingi degikliai ir pjovikliai, žarnos, reduktoriai, monometrai, balionai su dujomis ir kitos suvirinimo aparatūros dalys; 46.16.2. prapūsti deguonimi baliono (reduktoriaus) čiaupą, deguonies žarną ir degiklį arba pjoviklį; 46.16.3. nedėti degančio arba įkaitusio degiklio (pjoviklio) ant degių daiktų ir medžiagų (tam turi būti specialus stovas iš ugniai atsparios medžiagos); 46.16.4. nelaikyti žarnų po pažastimi, ant pečių ir neužspausti kojomis; 46.16.5. nebandyti persikelti su uždegtu degikliu (pjovikliu) už darbo vietos ribų trapais, pastoliais ir pan.; 46.16.6. pertraukų metu užgesinti degiklį (pjoviklį), aparatūrą atjungti nuo maitinimo šaltinio; 46.16.7. kontroliuoti, kad acetileno dujos bei deguonis nenutekėtų iš aparatūros bei žarnų; 46.16.8. sutrikus ventiliacijai, aptikus dujų nutekėjimą ar kitas priešgaisrinę saugą pažeidžiančias sąlygas, darbą nutraukti ir nepradėti, kol bus atkurtos normalios darbo sąlygos; 46.16.9. baigus darbą užgesinti degiklį (pjoviklį), nutraukiant iš pradžių acetileno, o paskui deguonies tiekimą, pristatyti balionus ir kitą įrangą į nuolatinę saugojimo vietą. 47. Lankinis suvirinimas, pjaustymas, litavimas. 47.1. Lankinio suvirinimo įrenginiai turi būti naudojami tik pagal paskirtį. 47.2. Kaip srovės šaltinį visų rūšių lankiniam suvirinimui statomuose ir remontuojamuose laivuose būtina naudoti vieno posto ir daugiaposčius transformatorius; specialiai tam skirtus nuolatinės ir kintamosios srovės lygintuvus ir generatorius. 47.3. Suvirinimo srovės šaltiniai turi būti įrengiami krantinėje, doke ar atvirame statomo (remontuojamo) laivo denyje. Suvirinimo srovės šaltinius krantinėje, doke ar atvirame denyje būtina išdėstyti tokiu būdu, kad ant jų negalėtų patekti darbo metu susidarančios kibirkštys ir atvira ugnis. Draudžiama suvirinimo srovės šaltinius įrengti vidinėse laivo patalpose. 47.4. Į suvirinimo aparatus, paskirstymo skydus ir kitą įrangą, taip pat į suvirinimo darbų vietą elektros srovę tiekiantys laidai turi būti patikimai izoliuoti ir reikiamose vietose apsaugoti nuo aukštos temperatūros poveikio, mechaninių pažeidimų bei agresyvios aplinkos veikimo. 47.5. Elektros srovės šaltiniui prijungti prie paskirstymo tinklo būtina naudoti 660V jėgos kabelius su patvaria mechanine izoliacija. 47.6. Suvirinimas turi būti vykdomas naudojant du laidus: tiesioginį – jungiantį srovės šaltinį su elektrodo laikikliu; atgalinį – nuo suvirinamos detalės iki srovės šaltinio. Jeigu detalė (konstrukcija) izoliuota nuo laivo korpuso, atgalinį laidą būtina nutiesti tiesiogiai iki suvirinimo detalės, o jei detalė (konstrukcija) turi patikimą sąlytį su korpusu, tai ją prijungti prie laivo korpuso darbų atlikimo vietoje. Kaip atgalinis laidas gali būti naudojamos plieninės bet kokio profilio šynos, suvirinimo plokštės, stelažai ir pati suvirinamoji konstrukcija su sąlyga, jei jų pjūvis užtikrina saugų pagal įkaitimą suvirinimo srovės tiekimą. Naudojamų kaip atgalinis laidas atskirų elementų sujungimas tarpusavyje turi būti atliktas patikimai (suvirinimu arba varžtais, veržtuvais). Draudžiama kaip atgalinį laidą naudoti įžeminimo tinklą, taip pat komunikacijas (vamzdynus) ir technologinę įrangą. 47.7. Kai suvirinimo darbai vykdomi tiesiogiai ant korpuso arba užtikrinamas patikimas suvirinamos detalės elektros sujungimas su korpusu, kaip atgalinį laidą leidžiama naudoti laivo korpusą. Kad elektros kontaktas su laivo korpusu būtų patikimas, atgalinis laidas turi būti prie jo privirinamas arba pritvirtinamas specialia kontaktine smeige. Nuo atgalinio laido prijungimo prie laivo korpuso vietos turi būti nuvalytos degiosios medžiagos ne mažesniu kaip 5 m spinduliu ir ši vieta turi būti prieinama kontroliuoti. Naudojant prie įmonės (statyklos) krantinės stovinčio laivo korpusą kaip atgalinį laidą, korpusas turi būti iš anksto apsaugotas nuo išorinės srovės, sukeliančios koroziją. 47.8. Norint, kad neužsidegtų elektros laidai ar suvirinimo įranga, būtina teisingai parinkti – pagal srovės stiprumą – laidų skerspjūvį, pagal darbinę įtampą – laidų izoliaciją, pagal leistiną nominalią srovę – elektros saugiklių lydžiuosius įdėklus. Atsižvelgiant į srovės stiprumą, suvirinimo laidų skerspjūvis turi būti ne mažesnis nei nurodyta žemiau: Suvirinimo srovė, A 200 300 400 500 Laido skerspjūvis, mm2 25 50 75 95 Suvirinimo grandinės srovinių dalių izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5MW. 47.9. Elektros suvirinimo kabeliai turi būti sujungiami izoliuojančiomis movomis arba spyruokliuojančiais gnybtais. Prie elektrodo laikiklio ir suvirinimo įrangos elektros suvirinimo kabeliai turi būti jungiami variniais kabelio antgaliais, kurie sutvirtinti varžtais. Nutrūkusios suvirinimo kabelių gyslos turi būti sujungiamos presavimo būdu, suvirinant, sulituojant ar specialiais gnybtais. Pažeista izoliacija turi būti atnaujinama vulkanizacijos arba kitu, užtikrinančiu jos visišką atstatymą, metodu. Dirbti su pažeistu kabeliu draudžiama. 47.10. Rankinio suvirinimo elektrodo laikiklis turi patikimai užspausti elektrodą ir suteikti galimybę prireikus greitai jį pakeisti, kad būtų išvengta laikiklio trumpojo jungimo su suvirinama detale trumpų darbo pertraukų metu arba atsitiktinai jam nukritus ant metalinių daiktų. 47.11. Suvirinimui naudojami elektrodai turi atitikti srovės šaltinio techninėje charakteristikoje nurodytą suvirinimo srovės dydį. Atsižvelgiant į srovės dydį elektrodo skersmuo neturi viršyti: Suvirinimo srovė, A 65 110 180 250 320 550 Elektrodo skersmuo, mm 2 3 4 5 6 8 Suvirinimo metu keičiant elektrodus, jų likučius reikia išmesti į specialią darbo vietoje įrengtą metalinę dėžę, o dirbant aukštai – į specialų įrankiams ir elektrodų likučiams skirtą krepšį. 47.12. Atliekant automatinį ir pusiau automatinį lankinį suvirinimą, suvirinimo įrenginio elementams reikia taikyti tuos pačius reikalavimus kaip ir suvirinant rankiniu būdu. 47.13. Automatinio suvirinimo įrenginio elementų išdėstymas darbo metu turi būti toks, kad operatorius-suvirintojas galėtų prieiti prie elektros šaltinio, norėdamas jį išjungti sutrikus automatiniam atjungimo įrenginiui. 47.14. Atliekant įvairių rūšių lankinį suvirinimą (rankinį, pusiau automatinį ir automatinį) apsauginių dujų aplinkoje, taip pat oro-lankinį pjovimą, būtina griežtai vadovautis galiojančiais reikalavimais. 47.15. Vykdant elektros suvirinimo darbus draudžiama: 47.15.1. naudoti savo gamybos elektrodų laikiklius; 47.15.2. suvirinimo šaltinį jungiant prie tinklo naudoti visų markių laidus; 47.15.3. naudoti kabelius su pažeista izoliacija arba laidus be izoliacijos; 47.15.4. naudoti kabelius, kurių skerspjūvis neatitinka reikiamo stiprumo srovės; 47.15.5. jungti į įžeminimo laidą nuosekliai keletą įžeminamų aparatų; 47.15.6. naudoti kaip atgalinį laidą įžeminimo tinklus, kranų ir geležinkelio bėgius, metalines konstrukcijas, vamzdynus ir technologinę įrangą. 47.16. Elektros suvirintojas privalo: 47.16.1. prieš darbo pradžią įsitikinti, kad elektros suvirinimo įranga yra tvarkinga, įžeminta ir turi atgalinį laidą; 47.16.2. darbo metu naudoti elektrodus, atitinkančius srovės stiprumą; keisdamas elektrodus, jų likučius dėti tik į suvirinimo vietoje esančią tam skirtą specialią metalinę dėžę; 47.16.3. pertraukų metu išjungti iš elektros tinklo maitinimo šaltinį; 47.16.4. baigęs darbą išjungti iš elektros tinklo maitinimo šaltinį, atjungti nuo maitinimo šaltinio kabelį su elektrodų laikikliu, apžiūrėti elektros suvirinimo įrangą bei įjungimo aparatūrą ir esant būtinybei nuvalyti. Trečiasis skirsnis Pavojingų ugnies darbų organizavimas ir vykdymas: įrangos plovimas lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais; valymo, dažymo ir izoliavimo darbai 48. Prie gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų darbų laivuose priskiriami darbai, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, dujos ir medžiagos (kuras, klijai, lakas, dažai, tirpikliai ir t. t.). 49. Už darbų, kuriuos vykdant naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, priešgaisrinę saugą atsako darbo baro vadovas (meistras). 50. Laive vykdyti darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, leidžiama tik gavus raštišką leidimą. Leidimą įformina darbo baro vadovas (atsakingas už šiuos darbus asmuo), patvirtina laivo statytojas (projekto vadovas). Patvirtintas leidimas turi būti suderintas su įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu. 51. Prieš pradedant darbus su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, atsakingas už šiuos darbus asmuo privalo nustatyti priešgaisrinės saugos priemones, organizuoti darbo vietos parengimą, instruktuoti tiesioginius darbų atlikėjus nurodant darbų apimtis ir jų vykdymo tvarką, supažindinti su esamomis gaisro gesinimo ir ryšio priemonėmis, išėjimų iš patalpų išdėstymu bei veiksmais gaisro atveju, su aplinkos oro kontrolės tvarka. Darbo metu kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų, baigus darbą apžiūrėti patalpas. 52. Leidimas išduodamas tiesioginiam jų vykdytojui vienai pamainai. Leidimą pratęsia jį išdavę asmenys. Jeigu darbą vienoje patalpoje atlieka keli asmenys, galima įforminti vieną leidimą, nurodant darbus atliekančių asmenų pavardes. 53. Vykdantis gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingus darbus asmuo privalo laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo, dirbti tik su tvarkinga įranga ir instrumentais, baigęs darbus apžiūrėti darbo vietą, surinkti bei pašalinti gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų likučius. 54. Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, visa elektros bei kita įranga (transformatoriai, šviestuvai, paskirstymo skydai ir t. t.) turi būti atjungiama ir patikimai uždengiama, kad į ją nepatektų degiųjų medžiagų. Visa kilnojamoji įranga (dujų balionai, žarnos ir t. t.) turi būti iš šių patalpų pašalinta, kategoriškai draudžiama gretimose patalpose vykdyti ugnies darbus. 55. Laivo patalpose, kuriose dirbama su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, būtina naudoti tiekiamąjį-ištraukiamąjį vėdinimą, atitinkantį norminių dokumentų reikalavimus. 56. Sugedus (išsijungus) vėdinimo įrenginiams, vykdyti darbus, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, draudžiama. 57. Baigus darbus, kuriuos vykdant buvo naudojami lengvai užsiliepsnojantys ir degieji skysčiai, laivo patalpos, kuriose buvo vykdomi šie darbai, taip pat ir gretimos patalpos turi būti išvėdintos. 58. Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys, degieji skysčiai, būtina naudoti tik nesprogius elektros prietaisus, kurių konstrukcija atitinka keliamus reikalavimus. 59. Laivo patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys, degieji skysčiai, draudžiama: 59.1. džiovinti nudažytus paviršius naudojant elektros šildymo prietaisus su atviru kaitinimo elementu; 59.2. naudoti įrenginius, įrankius bei kitus daiktus, galinčius įskelti kibirkštį; 59.3. laikyti prie elektros įrangos talpas su dažais, tirpikliais ir kt. gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis; 59.4. tiesti suvirinimo kabelius ir dujų žarnas teritorijoje, kur vykdomi gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingi darbai; 59.5. avėti avalynę su pasagomis ir metalinėmis vinimis. 60. Gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų darbų atlikimo laikotarpiu atsakingas asmuo (meistras) kasdien privalo tikrinti visos laivo vėdinimo įrangos tvarkingumą. Draudžiama ugnies darbams ir darbams, kurių metu naudojamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, naudoti tą pačią vėdinimo įrangą vienu metu. 61. Vykdant dažymo darbus statomame laive, kad būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga, būtina kontroliuoti degiųjų dujų faktinę koncentraciją. 62. Vykdant darbus laivo uždarose patalpose su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, naudojamos įrangos elementų paviršiaus temperatūra neturi viršyti +45°C. 63. Visų rūšių dažai, lakas, klijai ir kt. gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos turi būti ruošiamos tam tikslui skirtose patalpose (ne laive), į darbo vietą šios medžiagos turi būti pristatomos paruoštos. 64. Naudotą lako, dažų, tirpiklių tarą būtina sandariai uždaryti ir pašalinti. Draudžiama laikyti tuščią tarą darbo vietose arba ant statybos pastolių. 65. Ant denio (klojinio) išlietą laką, dažus būtina nedelsiant išvalyti. 66. Darbo vietoje būtina laikyti ne daugiau LU (lengvai užsiliepsnojančių) ir DS (degiųjų skysčių), negu jų reikia pamainai. 67. Į laivą LU ir DS būtina gabenti tik saugioje, sandariai uždaromoje, nedūžtančioje taroje. Pristatyti į laivą LU ir DS stiklinėje taroje griežtai draudžiama. 68. Baigus dažymo darbus likusius laką, dažus, tirpiklius būtina nedelsiant surinkti ir išnešti iš laivo. 69. Naudoti skudurai, gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų likučiai (izoliacija, guma, dažai ir t. t.) pasibaigus pamainai turi būti surenkami ir pašalinami. KETVIRTASIS SKIRSNIS Elektros įrenginiai 70. Statomuose (remontuojamuose) laivuose elektros tinklai ir įrenginiai, skirti laivo statybos-montavimo darbams vykdyti, turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami griežtai laikantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT), Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių (EET), Saugos taisyklių eksploatuojant atskirus įrenginius (EST), kitų norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų. 71. Laivų stacionariniai elektros tinklai ir įrenginiai montuojami pagal laivo statybos projektą, laikantis visų veikiančių ir galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų. 72. Montuojant laikinas elektros sistemas tam turi būti parengtas projektas. 73. Laivų statyklos (remonto įmonės) direktoriaus įsakymu turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris privalo kontroliuoti, kaip montuojamos, eksploatuojamos šios sistemos, bei tikrinti jų techninę būklę. 74. Statomuose (remontuojamuose) laivuose laikinoms apšvietimo sistemoms leidžiama naudoti tik kabelius su varinėmis gyslomis. Leistina įtampa – 127V. 75. Laikinų elektros sistemų kabeliai turi būti tiesiami palei lubas arba ant pertvarų, bet ne žemiau kaip 1,8 m. Ten, kur jie gali būti pažeisti, turi būti apsaugoti nuo galimų mechaninių pažeidimų. 76. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą. 77. Kilnojamiesiems elektros šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros įrangai reikia naudoti tik lanksčius kabelius su varinėmis gyslomis. Kilnojamojo apšvietimo šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42V. Pavojingose ir uždarose patalpose bei cisternose naudoti ne didesnius kaip 12V įtampos šviestuvus. PENKTASIS SKIRSNIS Vėdinimas ir šildymas 78. Vėdinimas. 78.1. Vėdinimas turi būti įrengtas pagal projektą ir norminių aktų reikalavimus. Jo darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos. Personalas, atsakingas už vėdinimo įrenginių priežiūrą, privalo šalinti gedimus bei atlikti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, įžeminimo įrenginių planines profilaktines apžiūras. 78.2. Gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose sugedus vėdinimo įrengimams draudžiami bet kokie technologiniai procesai. 78.3. Iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybos atliekos turi būti sistemingai valomos. 78.4. Vėdinimo kamerose negalima laikyti pašalinių įrenginių ir medžiagų. 78.5. Atsiradus gedimams, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, būtina išjungti ventiliatorių ir pašalinti gedimus. 78.6. Eksploatuojant vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, negalima demontuoti ugnį sulaikančių įrenginių. 78.7. Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos) turi turėti periodinio valymo įtaisus-liukus, išardomus sujungimo mazgus. 78.8. Trauktuvai, šalinantys gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais, turėti magnetinius gaudytuvus. 78.9. Patalpose, kuriose gali būti LU ir DS, ventiliatorių konstrukcijos ir kiti mechanizmai neturi kibirkščiuoti. 78.10. Kilnojamųjų vėdinimo įrenginių ortakiai turi būti nelaidūs dujoms ir išdėstyti taip, kad atstumas nuo jų elektros kabelių ir elektros įrenginių būtų ne mažesnis kaip 0,5 m. Metaliniai ortakiai turi būti įžeminti. 78.11. Iš patalpų, kuriose vykdomi darbai su gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, ištraukiamojo vėdinimo ortakių išleidžiamosios angos turi būti išvestos į saugias užsiliepsnojimo atžvilgiu vietas. 78.12. Šalinamas užterštas oras neturi susimaišyti su įsiurbiamu oru. Atstumas nuo išmetimo ir įsiurbimo vietų atvirame denyje turi būti ne mažesnis kaip 5 m. 78.13. Negalima tuo pačiu ištraukiamojo vėdinimo įrenginiu vėdinti skirtingų patalpų, kuriose vienu metu vykdomi ugnies ir gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingi darbai. 79. Šildymas. 79.1. Patalpas, kuriose yra LU ir DS bei degiųjų dujų, šildyti galima tik vandeniu, oru ir žemo slėgio garu. 79.2. Patalpose, kuriose yra degiųjų dulkių nuosėdų, šildymo prietaisų paviršiai turi būti reguliariai valomi. …