LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 530 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedama). 2. Įgalioti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10-14 punktuose nurodytų asmenų draudimo valstybės lėšomis tvarką. 3. Pripažinti netekusiais galios: 3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 82-2489); 3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 87 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-285); 3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 197 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-558); 3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 574 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1520); 3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 1243 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 90-3170); 3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 117 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 10-372). MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu (Žin., 2001, Nr. 91-3190), Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153), Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 2-25), Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 110-3207), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287). Šiose taisyklėse nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau vadinama – fondo biudžetas) sudarymo, tvarkymo, vykdymo, apskaitos ir atskaitomybės tvarka, taip pat pateikiama fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikacija ir papildomos lentelės (šių taisyklių 1 priedas), fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitų struktūra ir pagrindiniai apskaitos principai (šių taisyklių 2 priedas). Šiomis taisyklėmis turi vadovautis Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, draudėjai ir apdraustieji. 2. Draudėjais laikomi visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Draudėjai taip pat yra individualios (personalinės) įmonės, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už jų savininkus ir/ar nuomininkus, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, patentus įsigiję asmenys, privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už save, tikrosios ūkinės bendrijos, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už narius, komanditinės ūkinės bendrijos, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už tikruosius narius, ir ūkininkai, privalantys mokėti šias įmokas už save ir jų ūkių narius (toliau vadinama – savarankiškai dirbantys asmenys). 3. Apdraustaisiais laikomi visi fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka valstybinio socialinio draudimo įmokas (arba už kuriuos jos mokamos). II. FONDO BIUDŽETO PROJEKTAS 4. Fondo biudžetas sudaromas trejiems biudžetiniams metams. Biudžetiniai metai – tai metai, kurie prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Einamųjų metų fondo biudžeto projektas detalizuojamas pagal 1 priede pateiktą fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Pinigų srautai detalizuojami pagal pinigų įplaukų ir išlaidų rūšis.. Taip pat pateikiamos einamųjų ir kitų dvejų metų papildomos lentelės. Fondo biudžeto projektą ir fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Fondo biudžeto projekte pateikiama metinė apyvarta pagal fondo biudžeto pajamų ir išlaidų bei pinigų srautų klasifikaciją ir papildomų lentelių straipsnius kartu su kitų dvejų metų prognoze. Kartu su fondo biudžeto projektu pateikiamas bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo pagrindimas ir apdraustųjų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, įmokų tarifų atskiroms draudimo rūšims pagrindimas, taip pat įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti dydžio, įmokų valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti tarifo pagrindimas. Parengtas fondo biudžeto projektas kartu su kitų dvejų metų prognozės skaičiavimais ir aiškinamuoju raštu pateikiamas svarstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai. Gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą dėl fondo biudžeto projekto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nustatytąja tvarka teikia jį svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsvarsto kitų metų fondo biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ateinančių metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir fondo biudžeto kitų dvejų metų numatomus rodiklius. Fondo biudžetas ir pinigų srautai tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą fondo biudžeto pajamų ir išlaidų, pinigų srautų klasifikaciją. Pinigų srautai detalizuojami pagal pinigų įplaukų ir išlaidų rūšis. Kartu tvirtinamas bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims, apdraustųjų, išvardytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, įmokų tarifas atskiroms draudimo rūšims, taip pat įmokų valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti dydžiai, valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo papildomai pensijos daliai gauti įmokų tarifas. Jeigu fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, šio fondo veiklos sąnaudos nuo biudžetinių metų pradžios iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų fondo biudžeto 1/12 šio fondo biudžeto veiklos sąnaudoms skirtų išlaidų. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 2 savaites atlieka šiuos darbus: paskirsto ir patvirtina ketvirčiais fondo biudžeto pajamas, išlaidas ir pinigų srautus pagal klasifikacijos straipsnius; patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąnaudų sąmatas. III. FONDO BIUDŽETO PAJAMOS 5. Fondo biudžeto pajamas sudaro apskaičiuotos draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos, savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai ir kitos pajamos, gautinos taikant sankcijas, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atgautos į ankstesnių metų fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, fondo biudžeto veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos. Fondo biudžeto pajamos numatomos kiekvienai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupei, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, planuojamus valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus atskiroms draudimo rūšims, paskutinių dvejų metų draudžiamųjų pajamų bazės ir valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų skaičiaus kitimą. Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į jų deklaruojamų pajamų dydį, numatomą bazinės pensijos dydį ir šių asmenų skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus. Fondo biudžeto baudos, delspinigiai ir kitos pajamos numatomi atsižvelgiant į priskaičiuotas praėjusiųjų metų baudų ir delspinigių sumas, prognozuojamą draudėjų įsiskolinimo dydį ir kitas pajamas, gautas taikant sankcijas. Atskirai numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančios baudų ir delspinigių sumos. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų teisės aktų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja valstybinio socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai atskiroms draudimo rūšims nekeičiami. Sprendimą dėl asignavimų fondo biudžetui priima Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas fondo biudžetą. Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į savanoriškai apsidraudusių asmenų deklaruojamas draudžiamąsias pajamas pagal per paskutinius dvejus metus sudarytas valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokų dydžius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 26-696) patvirtintas Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisykles ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191 „Dėl Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 98-2497) patvirtintas Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisykles. Rengiamame fondo biudžeto projekte numatomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, atsižvelgiant į paskutinių dvejų metų atgautas sumas ir jų kitimo tendencijas. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje prie atgautų į ankstesnių metų išlaidas iškeltų abejotinai atgautinų sumų priskiriamos nustatytos sumažėjusios, palyginti su praėjusių metų atidėjimais, sumos. Fondo biudžeto veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos – tai fondo biudžeto pajamos iš tiesioginės su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios fondo biudžeto veiklos, pajamos iš fondo kapitalo ir fondo įstaigų pajamos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu (išieškotinos praėjusiais metais neteisėtai padarytos išlaidos, palūkanos, dividendai, pajamų, gautinų pardavus ilgalaikį materialųjį turtą, dalis, viršijanti jo likutinę vertę, pajamos už teikiamas paslaugas ir kitos pajamos). Jų dydis numatomas atsižvelgiant į fondo biudžeto veiklos pajamų kitimą per paskutinius 2 metus ir kitus veiksnius, turinčius įtakos jų dydžiui. Pajamų skaičiavimai pateikiami lentelėse, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. IV. FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS 6. Fondo biudžeto išlaidas sudaro pensijų socialinio draudimo, ligos ir motinystės socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos, į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir draudimui nuo nedarbo pervedamos lėšos, įvertintos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos ir veiklos sąnaudos. Fondo biudžeto išlaidos numatomos pagal numatytas fondo biudžeto išlaidų grupes, atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, demografinius rodiklius, taip pat paskutinių dvejų metų draudžiamųjų pajamų bazės, apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičiaus kitimą. 7. Prie pensijų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, numatytos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Lėšos valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atskirai dirbantiems ir nedirbantiems asmenims. Lėšos, skirtos valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti, numatomos atsižvelgiant į pensininkų skaičių, bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų kitimą, taip pat pensininkų skaičiaus ir vidutinių pensijų dydžių kitimą per paskutinius dvejus metus, gyventojų struktūros (pagal amžiaus grupes) kitimą, kitus veiksnius, turinčius įtakos pensininkų skaičiui ir nurodytųjų pensijų dydžiams. Lėšų, skirtų valstybinėms socialinio draudimo pensijoms mokėti, skaičiavimo lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 8. Prie ligos ir motinystės socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, numatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklėse. Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per paskutinius dvejus metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirtingumo statistikos rodiklius, pašalpų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumo kitimo tendencijas). Lėšų, skirtų valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti, skaičiavimo lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 9. Prie nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidų priskiriamos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės kompensacijos, laidojimo pašalpos, periodinės draudimo išmokos, numatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Lėšos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms numatomos atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesinėmis ligomis skaičiaus kitimą per paskutinius dvejus metus, prognozuojamas vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas ir nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų darbe kompensuojamojo uždarbio dydį. 10. Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą pervedamas lėšas sudaro gautos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai, numatyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi įstatymais, atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. 11. Prie draudimo nuo nedarbo išlaidų priskiriamos lėšos, pervedamos Užimtumo fondui, skirtos bedarbio pašalpoms ir kitoms išlaidoms pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą. Lėšos draudimui nuo nedarbo numatomos atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus. 12. Fondo biudžeto projekte neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos numatomos atsižvelgiant į per paskutinius dvejus metus atidėtas neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas ir jų kitimo tendencijas. Fondo biudžeto vykdymo ataskaitoje neatgautinas ir abejotinai atgautinas sumas sudaro draudėjų skolos, kurių neįmanoma atgauti, ir įvertinti atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms. Atidėjimai abejotinai atgautinoms sumoms įvertinami metų pabaigoje pagal metodiką, kurią tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 13. Fondo biudžeto veiklos sąnaudas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų valstybinio socialinio draudimo, prekių ir paslaugų įsigijimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, ilgalaikio turto likutinės vertės dalis, viršijanti pajamas, gautas pardavus ilgalaikį turtą, kitos sąnaudos (sumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nepervestas lėšas draudėjams pašalpoms mokėti, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai), taip pat sąnaudos, susijusios su draudimo nuo nedarbo, sveikatos draudimo įmokų administravimu ir su išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, mokėjimu. Draudimo nuo nedarbo, privalomojo sveikatos draudimo ir išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atitinkamų dalių vykdymo išlaidų kompensacijos aptariamos atskiruose susitarimuose su atitinkamas išmokas administruojančiomis institucijomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus, darbo apmokėjimo schemas ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos išvadą. Kiekvienoje Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoje sudaroma tos įstaigos veiklos sąnaudų sąmata. Išlaidos šioje sąmatoje nurodomos pagal fondo biudžeto išlaidų klasifikaciją, pateiktą šių taisyklių 1 priedo skyriuje „III. Papildomos lentelės“. Visose Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigose naudojama tipinė veiklos sąnaudų sąmatos forma. Sąmatos formą, jos pildymo ir apskaičiavimo tvarką nustato ir tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. V. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO REZERVAS IR KASOS APYVARTOS LĖŠOS 14. Valstybinio socialinio draudimo fonde sudaromas Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervas (toliau vadinama – fondo rezervas). Fondo rezervas sudaromas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų dalies, viršijančios išlaidas, neįskaitant lėšų, pervedamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, ir yra skiriamas fondui stabilizuoti. Į fondo rezervą įskaitomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas ilgalaikis materialusis, nematerialusis ir finansinis sukauptas turtas. Fondo rezervo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatyta tvarka gali būti naudojamos išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant fondo biudžetą, apmokėti, laikinam pajamų trūkumui atskiroms draudimo rūšims padengti. Jeigu per paskutinius dvejus metus nesudaromas einamųjų metų vieno mėnesio pajamų dydžio fondo rezervas arba susikaupia daugiau kaip einamųjų metų 2 mėnesių pajamų dydžio metinės pajamų sumos fondo rezervas, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų ar išmokų dydžių pakeitimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos pasiūlymus ir jiems pritarusi, pateikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų ar išmokų dydžių pakeitimo projektus. 15. Fondo biudžete sudaromos kasos apyvartos lėšos, būtinos pinigų cirkuliacijai užtikrinti. Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant fondo biudžetą. VI. DRAUDĖJŲ REGISTRAVIMAS IR ĮMOKŲ MOKĖJIMAS 16. Visi draudėjai privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 darbo dienų nuo įsisteigimo dienos. Registruojamasi šia tvarka: 16.1. įmonės, įstaigos ir organizacijos, savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis, registruodamiesi draudėjais, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams užpildytas draudėjo registracijos korteles, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba; 16.2. draudėjui neatvykus registruotis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius jį įregistruoja remdamasis Įmonių rejestro tvarkytojo duomenimis, ūkininkus – Ūkininkų ūkių registro duomenimis; 16.3. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, savarankiškai dirbantiems asmenims, įregistruotiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, išduodami draudėjo pažymėjimai, kurių formą nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba; 16.4. pasikeitus draudėjo registracijos kortelėje nurodytiems duomenims, draudėjas privalo apie tai per 10 darbo dienų raštu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui; 16.5. Įmonių rejestro tvarkytojas suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba arba jos teritoriniu skyriumi tvarka neatlygintinai teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba jos teritoriniam skyriui duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas įmones; 16.6. patentus įsigiję asmenys registruojami draudėjais pagal apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų miestų (rajonų) skyrių duomenis. Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po privalomojo patento išdavimo dienos privalo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams duomenis apie patentus įsigijusius asmenis, nurodydamos jų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąją vietą, privalomųjų patentų galiojimo laiką; 16.7. užsienio įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikoje nuolatines buveines, kuriose dirba privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, registruoja jas draudėjais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka per 10 darbo dienų nuo prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas atsiradimo. 17. Valstybinio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą nepriklausomai nuo draudėjų įregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Įmokas į fondo biudžetą moka: 17.1. draudėjai, nurodyti šių taisyklių 2 punkto pirmojoje pastraipoje. Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos, įskaitant visas išmokas ir neapmokestinamąjį minimumą, nepriklausomai nuo išmokų šaltinių, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą, išskyrus šių taisyklių 18 punkte nurodytas išmokas. Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai. Nustatant minimalią pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis (priklausomai nuo konkrečiam darbuotojui taikomos darbo laiko apskaitos formos). Jeigu pagal įstatymus darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą, bet ne mažesnio kaip minimali mėnesinė alga, perskaičiuoto proporcingai dirbtam laikui. Jeigu pažeidžiant įstatymus atlyginimas už darbą skaičiuojamas mažesnis už minimalią mėnesinę algą, įmokos skaičiuojamos nuo tam laikotarpiui patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Nustačius darbo įstatymų pažeidimus, kartu su papildomai apskaičiuota įmokų suma skaičiuojama bauda pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnį. Visa papildoma draudėjo ir apdraustojo mokama įmokų suma skaičiuojama iš darbdavio lėšų; 17.2. apdraustieji, kurie gauna atlyginimą už darbą. Šie asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jiems apskaičiuoto atlyginimo už darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą). Šias įmokas iš jų atlyginimo už darbą atskaito draudėjas, laikydamasis šių taisyklių 17.1 punkto nuostatų; 17.3. Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas nuo Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams, Krašto apsaugos ministerijos sistemos profesinės karo tarnybos kariams apskaičiuoto atlyginimo už tarnybą šių taisyklių 17.1 punkte nustatyta tvarka. Šios institucijos taip pat atskaito nurodytų apdraustųjų asmenų mokamas įmokas šių taisyklių 17.2 punkte nustatyta tvarka. Užsienio reikalų ministerija moka valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleidžia užsienyje dėl to, kad ten gyvena kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos. Diplomato sutuoktiniui įsidarbinus, ši nuostata netaikoma. Įmokos mokamos šių taisyklių 17.1 ir 17.2 punktuose nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus įmokų tarifus moka Krašto apsaugos ministerija – už privalomosios pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos karius ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už motinas (tėvus), turinčias (-us) vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas, nedirbančias (-us) motinas (tėvus) ir neturinčias (-us) vaiko priežiūros atostogų, bet auginančias (- us) vaiką iki trejų metų, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir tik vienuolyne dirbančius vienuolius, vieną iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmenį, nustatytąja tvarka pripažintą visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantį namuose visiškos negalios invalidą. Šie asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka; 17.4. draudėjai, nurodyti šių taisyklių 2 punkto antrojoje pastraipoje. Šie draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jų įregistravimo atitinkamuose registruose dienos, o advokatai, advokatų padėjėjai – nuo įrašymo į atitinkamus sąrašus dienos, notarai – nuo pradėjimo eiti notaro pareigas dienos. Šie draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, moka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti. Fizinis asmuo, įregistravęs Įmonių rejestro tarnyboje (tarnybose) kelias individualias (personalines) įmones arba įregistravęs individualios (personalinės) įmonės filialus, privalo mokėti įmokas bazinei pensijai gauti kaip vienos individualios (personalinės) įmonės savininkas. Fizinis asmuo, kuris yra kelių tikrųjų ar komanditinių ūkinių bendrijų narys ar tikrasis narys, privalo mokėti įmokas bazinei pensijai gauti kaip vienos tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos narys ar tikrasis narys. Patentus įsigiję asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. Ūkininkai už save ir jų ūkių narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir jų ūkių narius, turi teisę mokėti Lietuvos Respublikos Seimo nustatytą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis; 17.5. asmenys, apsidraudę valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu. Šie asmenys moka draudimo sutartyse nurodyto dydžio valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokas. 18. Valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo: 18.1. valstybinio socialinio draudimo išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, socialinės paramos išmokų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, valstybinių pensijų ir pensijų, mokamų iš įmonių pensijų fondų lėšų; 18.2. pašalpų ir premijų, skiriamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimais, taip pat pašalpų, mokamų iš labdaros fondų ir labdaros organizacijų lėšų (išskyrus pašalpas, mokamas šių fondų ir organizacijų darbuotojams, taip pat Lietuvos mokslų akademijos savo nariams mokamų mėnesinių išmokų už Mokslų akademijos nario vardą); 18.3. įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartinių pašalpų, mokamų mirusio darbuotojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos; 18.4. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Užimtumo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų fondų lėšų mokamų premijų ir prizų, skiriamų konkursų, loterijų laimėtojams ar varžybų nugalėtojams; 18.5. Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais mokamų išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, taip pat išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti; 18.6. išmokų materialinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti ir priteistos moralinės žalos atlyginimo sumos; 18.7. įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą seminaruose, kursuose, mokymo įstaigose; 18.8. iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams išduotų akcijų nominalios vertės arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat pajininkams padidintos pajaus vertės; 18.9. ligos pašalpų, mokamų iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas; 18.10. delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą; 18.11. draudimo įmokų, mokamų draudimo bendrovei už darbuotojų gyvybės, pareigybių ar civilinės atsakomybės draudimą, kai numatoma, kad draudimo suma, įvykus draudiminiam įvykiui, bus išmokėta darbdaviui; 18.12. išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu); 18.13. įmonėje ar įstaigoje nedirbantiems, bet anksčiau ten dirbusiems pensininkams paskirtų pensijų priedų, pašalpų, prizų ir dovanų, suteiktų asmeninių švenčių, konkursų progomis; 18.14. dividendų, nustatytąja tvarka mokamų kalendoriniams metams pasibaigus; 18.15. autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose neetatiniams darbuotojams; 18.16. vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelsimo laiką, kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės; 18.17. draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo infekcinių ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą. 19. Bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą, jo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo atlyginimo už darbą, tarifą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. 20. Draudėjai, skaičiuodami atlyginimo už darbą sumas, apskaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 17.1-17.3 punktuose nustatyta tvarka ir sumoka į fondo biudžetą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio atlyginimams išmokėti, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Mokėjimo pavedimai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir ūkininkai už samdomus darbuotojus įmokas į fondo biudžetą gali sumokėti iš anksto pasirašytose draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sutartyse aptartu laiku. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Pasirašytos sutarties neįvykdęs draudėjas praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais, o už pavėluotą įmokų sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai šių taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, už save valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei socialinio draudimo pensijai gauti moka kartą per ketvirtį. Šios įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, moka įmokas papildomai pensijos daliai gauti tik tuo atveju, jeigu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą (Žin., 1990, Nr. 31-742) apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų arba pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (Žin., 2001, Nr. 110-3992) – apmokestinamojo pelno metinė suma (toliau vadinama – apmokestinamųjų pajamų suma) yra didesnė už mokestinių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3 dydžių sumą. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota apmokestinamųjų pajamų metinė suma, nuo kurios mokamos įmokos papildomai pensijos daliai gauti, negali būti mažesnė už apskaičiuotą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) deklaruotą apmokestinamųjų pajamų metinę sumą, tačiau ji negali būti didesnė už mokestinių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, gali mokėti įmokas papildomai pensijos daliai gauti nuo jų pačių pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos avansu, tokiais pat terminais ir periodiškumu, kurie nustatyti apdraustiesiems, mokantiems įmokas bazinei pensijai gauti. Metinė apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją, ir nustatoma savarankiškai dirbantiems asmenims (išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus) apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios privaloma mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Jeigu valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų suma, nuo kurios per mokestinius metus savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus) avansu sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, yra mažesnė už metinę apmokestinamųjų pajamų sumą, šie asmenys privalo papildomai sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo skirtumo tarp metinės apmokestinamųjų pajamų sumos, bet ne didesnės negu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumos, ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos sumos, nuo kurios avansu sumokėtos įmokos papildomai pensijos daliai gauti. Įmokas jie privalo sumokėti iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pavėlavus sumokėti įmokas (įmokų skirtumą) iki nurodyto termino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai skaičiuoja delspinigius ir išieško įsiskolinimus įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją nustatoma, kad savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, per metus sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti nuo sumos, didesnės už apmokestinamųjų pajamų sumą, nuo kurios privalėjo mokėti, valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų suma, nuo kurios sumokėtos įmokos, gali būti įskaityta kaip šio asmens draudžiamosios pajamos už laikotarpį, kai faktiškai buvo sumokėtos įmokos, o asmeniui pageidaujant permokėta įmokų suma įskaitoma kitam mokėjimo laikotarpiui (įmokoms bazinei pensijai arba papildomai pensijos daliai gauti) arba gražinama mokėtojui. Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantiems asmenims, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, įvertinus jų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, buvo paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos, skirtumas tarp valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumos ir apmokestinamųjų pajamų sumos neperskaičiuojamas ir negražinamas. Jeigu savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus, įgyja teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją, tais metais jų sumokėtos įmokos įskaitomos laikotarpiui iki pensijos paskyrimo mėnesio pirmosios dienos. Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus) vykdė veiklą ne visus mokestinius metus, apmokestinamųjų pajamų sumos ribos perskaičiuojamos proporcingai veiklą vykdytų mėnesių skaičiui. Jeigu savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkų ūkius) baigia veiklą (likviduoja individualią (personalinę) įmonę ir panašiai), kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės nepatvirtintos mokestinių metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, apmokestinamųjų pajamų sumos riboms taikomos paskutinės patvirtintos vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos. Tais atvejais, kai kelių savininkų (bendrasavininkių) individuali (personalinė) įmonė ar ūkinė bendrija, turinti kelis tikruosius narius ar narius, pateikia metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją, draudėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui turi nurodyti apmokestinamųjų pajamų paskirstymą kiekvienam asmeniui atskirai. Sumos, nuo kurių privaloma mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, apskaičiuojamos atskirai kiekvienam fiziniam asmeniui tenkančiai apmokestinamųjų pajamų daliai. Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus patentus įsigijusius asmenis ir ūkininkus) pateikia kelias metines pajamų (pelno) mokesčio deklaracijas, asmens apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios privaloma mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, apskaičiuojamos bendrai iš visų pateiktų metinių pajamų (pelno) mokesčio deklaracijų. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų deklaravimo ir apskaitos formas bei šių pajamų sutikrinimo su metinėje pajamų (pelno) mokesčio deklaracijoje nurodytomis apmokestinamosiomis pajamomis tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija. Asmenys, dirbantys pagal patentus, įgytus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą patento galiojimo laikotarpį iki patento įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, dirbantys pagal patentus, įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka per laikotarpį, nustatytą savarankiškai dirbantiems asmenims. Pasikeitus bazinės pensijos dydžiui per patento galiojimo laikotarpį, įmokos perskaičiuojamos ir sumokamos per mėnesį nuo bazinės pensijos dydžio pasikeitimo dienos. Ūkininkai už save ir jų ūkių narius gali mokėti einamąsias įmokas jiems patogiu laiku ir periodais, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš lapkričio 15 dieną. Įregistravus ūkininko ūkį po lapkričio 15 dienos, ūkininkai už save ir jų ūkių narius įmokas už einamuosius metus sumoka ne vėliau kaip einamųjų metų paskutinę darbo dieną. Savarankiškai dirbantys asmenys ir ūkininkai už save ir jų ūkių narius gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, asmenys sukakę senatvės pensijos amžių, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873). Įsigiję patentus asmenys ir ūkininkai už save ir jų ūkių narius įmokų gali nemokėti dar ir tuo atveju, jeigu yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais draudžiasi savanoriškai, draudimo įmokas moka draudimo sutartyse nustatyta tvarka. Įmokų mokėtojai mokėjimo dokumentuose privalo nurodyti valstybinio socialinio draudimo įmokų kodus. Įmokų kodų sąrašą parengia ir tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Už įmokos kodo įrašo teisingumą atsako mokėjimo dokumentą pildantis asmuo. Jeigu mokėjimo dokumente nurodytas įmokos kodas neatitinka įmokos pavadinimo, pirmenybė teikiama įmokos kodui. Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, gavusios mokėjimo dokumentą, pagal įmokos gavėjo Lietuvos Respublikos kredito įstaigos kodą ir sąskaitos numerį privalo patikrinti, ar mokėjimo dokumente būtina nurodyti įmokos kodą. Jeigu įmokos kodas būtinas, bet jis nenurodytas, arba jeigu nurodytas kodas, kurio nėra įmokų kodų sąraše, mokėjimo dokumentas grąžinamas pateikėjui. Valstybinio socialinio draudimo įmoka grąžinama asmeniui arba įskaitoma būsimajam laikotarpiui tais atvejais, kai vietos mokesčio administratorius pateikia duomenis apie patento mokesčio grąžinimą arba įskaitymą. Sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grąžinimo arba įskaitymo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas, gavęs apdraustojo prašymą ir apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriaus sprendimo dėl patento mokesčio grąžinimo arba įskaitymo kopiją. Jeigu patento galiojimo laikotarpiu pasikeičia asmens draudimo sąlygos (asmuo atleistas iš darbo, jam pasibaigia invalidumo terminas, nutraukiama ar pasibaigia valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo sutartis), asmuo privalo apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir sumokėti įsiskolinimą už likusį patento galiojimo laiką per 5 darbo dienas. Permokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos įskaitomos kitam laikotarpiui arba grąžinamos. 21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atidėti draudėjams valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki vienerių metų. Draudėjams, mokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimas, jeigu draudėjas per tris paskutinius mėnesius iki prašymo pateikimo sumokėjo ne mažesnes už vidutines šių trijų mėnesių apskaičiuotas įmokas ir jo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą. Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, kuri pagerins draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų juos išnagrinėja, parengia išvadas, patikslina įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį ir visą medžiagą kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansine apyskaita pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad draudėjas yra padaręs bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatytą piktybinį įstatymų pažeidimą, medžiagos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia ir apie tai raštu praneša draudėjui. Nuo dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dienos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus išvadų pateikimo išnagrinėja prašymą ir priėmusi sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo sudaro su draudėju valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo. Savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys įmokas už save, ūkininkai, mokantys įmokas už save ir jų ūkių narius, kreipdamiesi dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis ir įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, gavę draudėjų prašymą, patikslinę įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir sudaro su draudėju įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo. Pagal sutartis atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti ne vėliau kaip kitą mėnesį po valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo termino pabaigos sutartyje numatytu laiku ir sumomis. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas einamąsias įmokas. Jeigu draudėjas, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, per nustatytąjį laiką nesudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties, įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas jam atnaujinamas, apie tai raštu pranešama draudėjui. Jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų įmokų, nevykdo sutartyje nurodytų skolos grąžinimo sąlygų arba yra reorganizuojamas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sutartį su draudėju nutraukia ir išieško iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su delspinigiais už visą laikotarpį, kaip numatyta sutartyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai apie sutarties nutraukimą arba nesudarymą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir draudėją, nurodę priežastis, dėl kurių sutartis nutraukta arba nesudaryta. 22. Visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti ar pervesti valstybinio socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taikoma už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos ar pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai. Įmokų sumokėjimo diena laikoma diena, kurią įmokos sumokamos grynais pinigais Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, kurioje yra valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaita, kasoje. Įmokų pervedimo diena, kai atsiskaitoma pervedant negrynus pinigus per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas, laikoma lėšų įrašymo į Lietuvos kredito įstaigos, kurioje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaita, korespondentinę sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje diena. Kai draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaitos yra toje pačioje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje, įmokų pervedimo diena laikoma lėšų įrašymo į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaitą diena. Lietuvos Respublikos kredito įstaigos už pavėluotą įmokų įskaitymą į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaitą moka delspinigius, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) nustatyta tvarka, bet ne mažesnius, negu nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 97-2775). Įmokų sumokėjimo (pervedimo) diena, kai įmokas už draudėją sumoka užsienio partneris užsienio valstybių valiuta, laikoma lėšų įrašymo į Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos valiutinę sąskaitą diena. Mokant pašto perlaida, įmokų sumokėjimo diena laikoma lėšų įrašymo į Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, kurioje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos sąskaita, korespondentinę sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje diena. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms (ligos ir motinystės pašalpoms). Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytuoju laiku iš Valstybinio socialinio draudimo fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui savo lėšomis, ir skaičiuojami, iki pervedamos lėšos už šią išmoką. Skaičiuojant delspinigius, lėšų pervedimo diena nustatoma kaip ir įmokų pervedimo diena (šio punkto antroji – šeštoji pastraipos). 23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba draudėjams gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas ar pervestas valstybinio socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu šie dėl nepriklausančių nuo jų pačių veiklos priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas. Draudėjai gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo arba išieškojimo termino atidėjimo, pateikdami: motyvuotą prašymą; dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo priežastis (įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pateikia Finansų ministerijos ar savivaldybės ataskaitas apie jų nevisišką ar ne laiku vykdomą finansavimą (mėnesiais); paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą (savarankiškai dirbantys asmenys pateikia patvirtintas įsiskolinimo laikotarpio pajamų deklaracijų kopijas); delspinigių sumokėjimo tvarkaraštį; Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę apyskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo juos išnagrinėja, surašo pažymą, patvirtinančią valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir delspinigių apskaičiavimo pagal mokėjimo laikotarpius duomenų tikslumą, apsvarsto dokumentais pagrįstas priežastis, dėl kurių nustatytuoju laiku nesumokėtos įmokos ir susidarę delspinigiai, parengia išvadas, nuo kokios delspinigių sumos mokėjimo draudėjas galėtų būti atleidžiamas, kokiai delspinigių sumai galėtų būti sudaryta išieškojimo laiko atidėjimo sutartis, o kokią delspinigių sumą draudėjas turėtų sumokėti, jeigu ji susidarė dėl priklausiusių nuo draudėjo veiklos priežasčių, ir medžiagą pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad draudėjas yra padaręs bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatytą piktybinį įstatymų pažeidimą, medžiagos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia ir apie tai raštu praneša draudėjui. Nuo dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dienos delspinigių išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas. Anksčiau sumokėti ar ne ginčo tvarka išieškoti delspinigiai draudėjui negrąžinami. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo teritorinio skyriaus parengtos medžiagos pateikimo išnagrinėja prašymą ir priėmusi sprendimą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo arba jų išieškojimo laiko atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo sudaro su draudėjais delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sutartis. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo. Pagal sutartį atidėtas delspinigių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėjimas atnaujinamas ne vėliau kaip kitą mėnesį po delspinigių išieškojimo atidėjimo termino sutartyje numatytu laiku ir sumomis. Jeigu draudėjas, kuriam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu atidėtas delspinigių išieškojimas, per nustatytąjį laiką nesudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi sutarties, delspinigių išieškojimas ir sankcijų taikymas jam atnaujinamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai apie sutarties nutraukimą arba nesudarymą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir draudėją, nurodę priežastis, dėl kurių sutartis nutraukta arba nesudaryta. 24. Fondo valdyba turi teisę perimti akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtas įmokas, turto dalį, proporcingą bendrovės įsiskolinimui fondo biudžetui, ar įsigyti jos akcijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Už įmokas perimtas turtas į apskaitą įtraukiamas kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo investicijos. Perimto turto apskaitos ir realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Už įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondui perimtas akcijas ir kitą turtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali pagal sutartis perduoti akcinei bendrovei Turto bankui arba valstybės įmonei Valstybės turto fondui parduoti. 25. Jeigu draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas neteisėtai sumažina, į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubai didesnė už šią sumą bauda. Jeigu draudėjas pastebi apskaičiavęs per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo jį patikrinti (jeigu pavedimo nėra – iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaiso, sumoka trūkstamą įmokų sumą, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms patikslintas apyskaitas ir informaciją apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatę baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas grafikas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jeigu jis įrodo, kad apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Draudėjas turi pats įrodyti esąs nekaltas. Ši lengvata netaikoma draudėjui, padariusiam bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą. 26. Apskaičiuotos, bet į fondo biudžetą nustatytuoju laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų įmokos, baudos ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka – nurašomos lėšos iš draudėjo sąskaitos Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje. Pirmiausia išieškomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, po to – baudos, o vėliausiai – delspinigiai. Ne ginčo tvarka išieškomas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančias sumas Lietuvos Respublikos kredito įstaigos nurašo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimus išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas ne ginčo tvarka iš visų ūkio subjekto sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose, esančiose Lietuvos Respublikoje. Sprendimai dėl išieškų ne ginčo tvarka Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms pateikiami, kai draudėjai neperveda socialinio draudimo lėšų nustatytuoju laiku. Sumos, priklausančios draudėjui mokėti kas mėnesį, apskaičiuojamos atsižvelgiant į einamąsias įmok …