LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS, LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS, BALTARUSIŲ, LENKŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS IR MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2010 m. sausio 8 d. Nr. V-55 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2583; 2004, Nr. 103-3755; 2009, Nr. 93-3975) 56 straipsnio 14 punktu: 1. Tvirtinu pridedamas: 1.1. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. 1.2. Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. 1.3. Baltarusių, lenkų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. 1.4. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. 2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. ISAK-2277 „Dėl lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos, baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos ir matematikos pagrindinių ugdymo pasiekimų patikrinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 135-5107); 2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. ISAK-377 „Dėl lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos tvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 29-1016). 3. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2010 m. rugsėjo 1 dienos. Švietimo ir mokslo ministras                                  Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-55 LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau – Programa) apibrėžia lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslą, uždavinius, struktūrą, tikrinamus gebėjimus, turinį ir vertinimą. 2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848). 3. Sudarant Programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 3.1. Programa turi atitikti Pagrindinio ugdymo lietuvių gimtosios kalbos bendrąją programą; 3.2. Programa turi būti siauresnė ir konkretesnė už bendrąją programą; 3.3. patikrinimo turinio reikalavimai, struktūra ir vertinimas turi būti iš anksto žinomi užduoties rengėjams, mokytojams ir mokiniams. 4. Programa skiriama patikrinimo užduočių rengėjams, lietuvių gimtosios kalbos mokytojams, pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokiniams, visiems socialiniams partneriams (tėvams, mokyklų vadovams ir kt.). 5. Programoje vartojamos sąvokos: testas – standartizuotos formos užduočių sistema, kuria pagal Programos reikalavimus tikrinamas pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių lietuvių kalbos mokėjimas; testo sandas – patikrinimo dalis, kuria tikrinami atskiros srities gebėjimai; aptariamu atveju skiriami viešojo kalbėjimo, teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo, kalbos žinių taikymo, rašymo sandai; užduotis – testo sando dalis, kurią sudaro formuluotė (nurodymai atlikti konkrečius veiksmus) ir įvestis; punktas – kiekvienas tikrinamas užduoties elementas, vertinamas atskiru tašku ar taškais; įvestis – pateikta medžiaga, kuria remdamasis mokinys turėtų sukurti tinkamą atsakymą; viešasis kalbėjimas (viešoji kalba) – iš anksto parengtas monologas tam tikra tema, skirtas klausytojų grupei (po viešosios kalbos gali būti atsakoma į klausimus arba trumpai diskutuojama); prezentacija – informacinė viešoji kalba naudojant vaizdines priemones (po prezentacijos gali būti atsakoma į klausimus arba trumpai diskutuojama); kultūros tekstai – tautosaka, mitai, legendos, laiškai, memuarai, biografijos, autobiografijos, apybraižos, periodikos straipsniai ir kt. II. PATIKRINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 6. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslas – įvertinti pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių lietuvių gimtosios kalbos pasiekimus ir teikti informaciją apie pagrindinio ugdymo kokybę. 7. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo uždaviniai: 7.1. įvertinti mokinių komunikacinės ir kultūrinės kompetencijos aspektus, apimančius lietuvių kalbos ir literatūros žinias bei gebėjimus jas taikyti, spręsti problemas, analizuoti, vertinti, pasiektus baigiant dalyko pagrindinio ugdymo bendrąją programą; 7.2. teikti mokiniams informaciją, reikalingą renkantis tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą; 7.3. teikti mokykloms informaciją, reikalingą priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas; 7.4. teikti mokykloms ir savivaldybėms informaciją, padedančią įsivertinti lietuvių gimtosios kalbos mokymo(si) rezultatus; 7.5. teikti švietimo stebėsenai reikalingą informaciją ir informuoti visuomenę apie lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo rezultatus. III. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 8. Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiamas įvertinti mokinių įgytas kompetencijas sudaro mokinių žinių taikymo, problemų sprendimo gebėjimai (pateikiami Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo Programos priede (toliau – Programos priedas). 8.1. Žinių taikymo ir supratimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo: 8.1.1. vartodami tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, taisyklingai rašydami; 8.1.2. atpažindami skaitomo teksto žanrą, nusakydami temą; 8.1.3. rasdami reikalingą informaciją, perfrazuodami teksto mintis savais žodžiais, 8.1.4. darydami tiesiogines išvadas, 8.1.5. rasdami citatų minčiai pagrįsti, pateikdami pavyzdžių. 8.2. Problemų sprendimo, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo: 8.2.1. nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją; 8.2.2. formuluodami teksto pagrindinę mintį, problemą, apibūdindami veikėjus, nusakydami priežasties ir pasekmės ryšius; 8.2.3. apibendrindami, atskleisdami teksto prasmę remdamiesi teksto visuma ir savo patirtimi; 8.2.4. išsakydami savo požiūrį, vertindami skaitomų tekstų turinį ir raišką; 8.2.5. rašydami tinkamos struktūros tekstą; 8.2.6. argumentuotai išsakydami savo požiūrį. IV. PATIKRINIMO STRUKTŪRA 9. Patikrinimas organizuojamas ir vykdomas mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą. 10. Patikrinimo testą sudaro dvi dalys: žodžiu ir raštu: 10.1. dalį žodžiu sudaro viešojo kalbėjimo sandas; 10.2. dalį raštu sudaro trys sandai: skaitomo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo, kalbos žinių taikymo, rašymo. 10.3. Patikrinimo struktūra ir trukmė pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė. Patikrinimo struktūra ir trukmė Patikrinimo dalys Patikrinimo sandas Laikas Dalis žodžiu Viešasis kalbėjimas 5–7 min. (ugdymo proceso metu) Dalis raštu Rašymas 150 min. Pertrauka Trukmė numatoma patikrinimo Vykdymo tvarkoje Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas 60 min. Kalbos žinių taikymas 11. Viešojo kalbėjimo gebėjimai (pateikiama Programos priedo 1 lentelėje) tikrinami ir įvertinami 10 klasės mokymosi proceso metu: 11.1. mokinys, mokytojo padedamas, renkasi temą, kaupia reikalingą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.) ir rengiasi viešajam kalbėjimui; 11.2. mokytojas su mokiniu numato viešojo kalbėjimo atsiskaitymo laiką per lietuvių kalbos pamokas arba kitu metu (konferencijoje, minėjime ar kitame renginyje); 11.3. mokinys pasitaręs su mokytoju gali rinktis atsiskaitymo formą – pranešimą, prezentaciją literatūros, kultūros tema; 11.4. dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) atsiskaitymas organizuojamas mokyklos numatyta tvarka. 12. Patikrinimo raštu dalys vykdomos tą pačią dieną, tarp dalių daroma pertrauka. 13. Abi patikrinimo dalys – žodžiu ir raštu – yra privalomos. 14. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis patikrinimo sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateikiamoje matricoje (2 lentelė). Jos paskirtis – užtikrinti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tokios pačios. 2 lentelė. Tikrinamų kalbos gebėjimų svarba Patikrinimo sritys Viešasis kalbėjimas Rašymas Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas Kalbos žinių taikymas Svarba (%) 20 40 20 20 V. PATIKRINIMO TURINYS 15. Patikrinimo turinio pagrindas – Pagrindinio ugdymo lietuvių gimtosios kalbos bendroji programa. Patikrinimo turinys (užduočių pobūdis, tikrinami gebėjimai, užduočių tipai) aptariamas Programos priede. 16. Patikrinimo turinyje įvardijami tikrinami gebėjimai ir išskirti minimalūs reikalavimai. 17. Patikrinimo teste turi būti numatyta 30 procentų minimalius reikalavimus (pateikiama Programos priede) atitinkančių punktų. VI. VERTINIMAS 18. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimą sudaro viešojo kalbėjimo, rašymo, teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo, kalbos žinių taikymo įvertinimų suma. 19. Kalbėjimo dalies įvertinimas sudaro 20 procentų viso patikrinimo įvertinimo. Jį sudaro mokinio įvertinimas mokymosi proceso metu už viešąją kalbą pasirinkta kalbos, literatūros, kultūros tema. 20. Kalbėjimo vertinimo kriterijų svarba: temos suvokimas, pagrindinės minties plėtojimas, teiginių argumentavimas – 35%; kalbos struktūra ir stilius – 25%; kalbėjimo situacijos ir adresato paisymas – 15%; kalbos taisyklingumas – 25%. 21. Rašymo dalies vertinimo kriterijų svarba: turinio vertinimas – 35%, teksto struktūros ir raiškos vertinimas – 30%, kalbos normų laikymosi vertinimas – 35%. Rašymo sando atliktis vertinama 0 taškų, jei rašto darbas parašytas kita nei nurodyta užduotyje tema. 22. Patikrinimo užduoties atliktis vertinama vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Vertinimo instrukcijos rengiamos vadovaujantis Programos III, IV, V ir VI skyriais. 23. Vertinimo instrukcijose galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie turėtų būti ne didesni kaip ± 5 %. 24. Visų patikrinimo dalių (žodžiu ir raštu) užduotys vertinamos taškais, kurių galutinė suma turi atitikti nustatytą tikrinamų kalbos gebėjimų santykį (Programos priedo 2 lentelė). 25. Mokinio surinkta taškų suma verčiama pažymiu. Patikrinimo įvertinimas – pažymys (nuo 1 iki 10). 26. Galutinį įvertinimą sudaro visų patikrinimo dalių – viešojo kalbėjimo, rašymo, teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo, kalbos žinių taikymo – įvertinimų suma. Patikrinimas yra išlaikytas, t. y. atitinka minimalius reikalavimus, jei mokinys surenka ne mažiau kaip 30 procentų taškų. _________________ Lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos priedas LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TURINYS Viešasis kalbėjimas 1 lentelė Užduoties pobūdis Viešoji kalba Tematika Konkrečią kalbėjimo temą mokinys renkasi mokytojo padedamas. Bendra nuostata: temos turi būti aktualios, plečiančios mokinių akiratį – iš literatūros, kalbos, kultūros. Tikrinami gebėjimai Minimalūs gebėjimai Tinkamai atrinkti informaciją, paaiškinti sąvokas. Tikslingai naudotis informacija ir asmenine, kultūrine patirtimi. Naudotis informacija ir asmenine patirtimi. Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą. Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą. Kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją, kalbėjimo tikslą ir adresatą. Kalbėti atsižvelgiant į kalbėjimo tikslą ir adresatą. Nuosekliai, laikantis teksto struktūros reikalavimų, reikšti savo mintis. Argumentuotai atskleisti temą. Laikantis struktūros reikalavimų reikšti savo mintis. Suformuluoti teiginius, atskleidžiančius temą/problemą. Pateikti argumentų. Reikšti savo nuomonę, ją pagrįsti. Reikšti mintis žodžiu taisyklinga ir stilinga kalba: paisyti kalbos gramatikos ir leksikos normų, kalbėti tiksliai, aiškiai, glaustai, siekti įtaigumo. Reikšti savo nuomonę. Vartoti tinkamą žodyną. Taisyklingai tarti ir kirčiuoti, laikytis bendrinės kalbos gramatikos ir leksikos normų. Laikytis viešojo kalbėjimo etiketo taisyklių. Laikytis viešojo kalbėjimo etiketo taisyklių. Užduočių tipai Atvirojo tipo užduotis Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas 2 lentelė Užduoties pobūdis Pateikiami du tekstai (grožinės literatūros ir negrožinis kultūros tematika). Bendra tekstų apimtis 400–500 žodžių. Pateikiama 8–10 užduoties punktų (klausimų), apimančius esminius tekstų aspektus. Tikrinami gebėjimai Minimalūs gebėjimai Rasti nurodytą informaciją, apibendrinti, palyginti, sieti informaciją su savo patirtimi. Rasti nurodytą informaciją, sieti informaciją su savo patirtimi. Suformuluoti teksto temą, problemą ir pagrindinę mintį, nurodyti teksto (negrožinio) tikslą. Perfrazuoti teksto mintis savais žodžiais. Suformuluoti teksto temą ir pagrindinę mintį. Vertinti skaitomo teksto turinį, raišką, kontekstą naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti savo nuomonę apie tekste atskleidžiamas vertybes. Išsakyti savo nuomonę apie teksto turinį, tekste aiškiai teigiamas vertybes. Suprasti tekstus, kuriuose prasmė kuriama nežodiniais būdais (iliustracijos, šriftai ir pan.), paaiškinti jų paskirtį. Sieti tekstą su kultūriniu kontekstu. Nurodyti, kuriai kultūros epochai ar literatūros krypčiai priklauso tekstas (jei yra keletas požymių, leidžiančių aiškiai apie tai spręsti). Suprasti tekstus, kuriuose prasmė kuriama nežodiniais būdais (iliustracijos, šriftai ir pan.). Suprasti grožinės literatūros kūrinio pavaizduotąjį pasaulį: Suprasti grožinės literatūros kūrinio pavaizduotąjį pasaulį: – nusakyti veiksmo laiką ir erdvę; – nusakyti veiksmo laiką ir erdvę; – skirti grožinio kūrinio pasakotoją ir veikėją, aptarti pasakotojo poziciją; – skirti grožinio kūrinio pasakotoją ir veikėją; – apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, idealus, išgyvenimus ir jų kaitą) ir tekste akivaizdžius jų kūrimo būdus; – apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, idealus, išgyvenimus ir jų kaitą); – nusakyti kūrinio nuotaiką; – aptarti lyrinio subjekto išgyvenimą. Paaiškinti, kaip kalbinės raiškos priemonių pasirinkimą, komponavimo ypatumus lemia autoriaus tikslai, adresatas, situacija. Atpažinti literatūros rūšį (epika, lyrika, drama) ir pagrįsti savo atsakymą (jei yra keletas požymių, leidžiančių aiškiai apie tai spręsti). Daryti išvadas, rasti tekste argumentų joms pagrįsti. – nusakyti kūrinio (ypač lyrinio) nuotaiką, reiškiamus jausmus. Užduočių tipai Pusiau atvirojo tipo užduotys: – užbaigti sakinius; – užpildyti (ar baigti pildyti) lentelę, schemą. Atvirojo tipo užduotys: – suformuluoti atsakymus į klausimus; – atlikti nurodytas užduotis (surasti citatas, žodžius tekste, pateikti pavyzdžių ir pan.). Kalbos žinių taikymas 3 lentelė Užduoties pobūdis Pateikiami užduoties punktai, susiję su teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo sando tekstais arba kitais rišliais tekstais. Tikrinami gebėjimai Minimalūs gebėjimai Parinkti tinkamas kalbos priemones įvairioms reikšmėms perteikti. Perteikti norimą informaciją įvairiomis kalbos priemonėmis (linksniais, linksniais su prielinksniais, dalyvinėmis, padalyvinėmis ir pusdalyvinėmis konstrukcijomis, prieveiksmiais, šalutiniais sakiniais, leksinėmis priemonėmis). Paaiškinti perkeltinės reikšmės žodžių ir žodžių junginių reikšmes tekste. Paprastomis kalbos priemonėmis perteikti norimą informaciją. Taikyti žodžių darybos ir kaitybos žinias taisyklingai rašant. Taikyti sintaksės žinias naudojant skyrybos ženklus. Laikytis kalbos kultūros normų. Taikyti elementarias gramatikos žinias rašant. Taikyti elementarias sintaksės žinias naudojant skyrybos ženklus. Laikytis kalbos kultūros normų. Užduočių tipai Uždarojo ir pusiau atvirojo tipo užduotys: rasti ir pažymėti, įrašyti, pasirinkti; užbaigti sakinius, atlikti užduotį pagal modelį pan. Atvirojo tipo užduotys: suformuluoti atsakymus į klausimus; atlikti nurodytas užduotis (surasti citatas, žodžius tekste, pateikti pavyzdžių ir pan.). Rašymas 4 lentelė Užduoties pobūdis Pateikiamos 3 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą. Vienos užduoties įvestis – grožinės literatūros ar kultūros tekstas. Po tekstu pateikiami keli orientaciniai klausimai, padedantys suvokti turinį, idėją. Mokinys suformuluoja temą ir kuria tekstą atskleisdamas savo požiūrį, remdamasis įvestimi, asmenine, kultūrine patirtimi. Kitose dviejose rašymo užduotyse kaip įvestis nurodyta konkreti komunikacinė situacija, susijusi su literatūrinėmis ir sociokultūrinėmis temomis, gali būti pateikta ir kita medžiaga (pvz., žemėlapis, schema, tam tikri duomenys ar kt.). Mokinys kuria tekstą atskleisdamas savo požiūrį, remdamasis įvestimi, asmenine, kultūrine patirtimi. Kuriamo teksto apimtis 250–350 žodžių (1–1,5 A4 formato puslapio) Kuriamų tekstų skaičius Vienas tekstas Galimi kuriamų tekstų tipai ir žanrai Tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas) / samprotavimas su pasakojimo ir/ar aprašymo elementais. Žanrai: rašinys, laiškas, straipsnis. Tikrinami gebėjimai Minimalūs gebėjimai Nuosekliai plėtoti pagrindinę mintį, vertinti. Tinkamai argumentuoti, remiantis įvestimi, asmenine, kultūrine patirtimi. Nuosekliai, aiškiai dėstyti mintis raštu. Nuosekliai, aiškiai dėstyti mintis raštu. Išsakyti savo nuomonę. Paisyti teksto struktūros, nuoseklumo, pastraipos vientisumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų. Atsižvelgti į rašymo tikslą, adresatą ir situaciją. Tikslingai komponuoti tekstą. Tinkamai parinkti kalbinės raiškos priemones. Paisyti teksto struktūros, nuoseklumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų. Atsižvelgti į rašymo tikslą, adresatą ir situaciją. Taisyklingai rašyti laikantis rašybos, skyrybos, žodžių ir gramatinių formų vartojimo, sakinių sudarymo ir siejimo normų. Rašyti laikantis rašybos, skyrybos, žodžių ir gramatinių formų vartojimo, sakinių sudarymo ir siejimo normų (daroma klaidų, bet tekstas suprantamas be didesnių pastangų). Užduoties tipas Atvirojo tipo užduotis – parašyti tekstą pagal įvestį _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-55 LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau – Programa) apibrėžia lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslą, uždavinius, struktūrą, tikrinamus gebėjimus, turinį ir vertinimą. 2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848). 3. Sudarant Programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 3.1. Programa turi atitikti lietuvių kalbos (valstybinės) pagrindinio ugdymo bendrąją programą; 3.2. turi būti tikrinami visų kalbinės veiklos rūšių: klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo gebėjimai; 3.3. patikrinimo turinio reikalavimai, struktūra, vertinimo kriterijai ir jų svarba turi būti žinomi iš anksto. 4. Programa skirta patikrinimo testo rengėjams, lietuvių kalbos (valstybinės) mokytojams, pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokiniams, jų tėvams (globėjams) ir kt. 5. Programoje vartojamos sąvokos: testas – standartizuotos formos užduočių sistema, kuria pagal Programos reikalavimus tikrinamas pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių lietuvių kalbos mokėjimas; testo sandas – patikrinimo dalis, kuria tikrinami atskiros kalbinės veiklos srities gebėjimai; aptariamu atveju skiriami skaitymo, klausymo, rašymo, kalbos vartojimo ir kalbėjimo sandai; užduotis – testo sando dalis, kurią sudaro formuluotė (nurodymai, įpareigojimai atlikti konkrečius veiksmus) ir įvestis; punktas – kiekvienas tikrinamas užduoties elementas, vertinamas atskiru tašku ar taškais; įvestis – pateikta medžiaga, kuria remdamasis mokinys turėtų sukurti tinkamą atsakymą. II. PATIKRINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 6. Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslas – įvertinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus ir teikti informaciją apie pagrindinio ugdymo kokybę. 7. Pasiekimų patikrinimo uždaviniai: 7.1. įvertinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros bei sociokultūros žinias, supratimą ir gebėjimus, pasiektus įgyvendinant dalyko pagrindinio ugdymo bendrąją programą; 7.2. teikti mokiniams ir jų tėvams (globėjams) informaciją, reikalingą renkantis tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą, apie lietuvių kalbos mokymosi pasiekimus; 7.3. teikti mokykloms informaciją, reikalingą priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir užtikrinant lygias mokinių galimybes; 7.4. teikti mokykloms ir savivaldybėms informaciją, padedančią įsivertinti lietuvių kalbos mokymo (si) rezultatus; 7.5. teikti švietimo stebėsenai informaciją apie lietuvių kalbos mokymosi pagrindinio ugdymo pakopoje rezultatus. III. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 8. Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama įvertinti, kaip mokiniai geba: 8.1. suprasti skaitomus ir klausomus tekstus; 8.2. kurti tekstus žodžiu ir raštu komunikavimo tikslais; 8.3. taisyklingai vartoti gramatines formas ir konstrukcijas; 8.4. vartoti tinkamą žodyną; 8.5. taikyti lietuvių kalbos rašybos ir privalomosios skyrybos taisykles; 8.6. laikytis lietuvių kalbos tarties normų; 8.7. remtis sociokultūros ir kultūros (literatūros) žiniomis. IV. PATIKRINIMO STRUKTŪRA 9. Patikrinimas organizuojamas ir vykdomas mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą. 10. Patikrinimo testą sudaro dvi dalys: žodžiu ir raštu: 10.1. dalis žodžiu: kalbėjimo sandas; 10.2. dalis raštu: skaitomo teksto supratimo, klausomo teksto supratimo, rašymo ir kalbos vartojimo sandai. 11. Patikrinimo struktūra ir trukmė pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė. Patikrinimo struktūra ir trukmė Patikrinimo dalys Veiklos sritys Trukmė Iš viso Dalis žodžiu Pasirengimas 20 min. 30 min. Kalbėjimas 10 min. Dalis raštu Skaitymas 50 min. 220 min. Kalbos vartojimas 30 min. Rašymas 120 min. Pertrauka Trukmė numatoma patikrinimo Vykdymo tvarkoje Klausymas 20 min. 12. Patikrinimas vykdomas dvi dienas: vieną dieną atliekama dalis žodžiu, kitą dieną – dalis raštu. 13. Abi patikrinimo testo dalys – žodžiu ir raštu – yra privalomos. 14. Testu tikrinamų kalbinių gebėjimų proporcijos pateikiamos 2 lentelėje. 2 lentelė. Tikrinamų kalbinių gebėjimų svarba Tikrinami kalbiniai gebėjimai Kalbėjimas Skaitymas Klausymas Rašymas Kalbos vartojimas Svarba (%) 25 20 15 25 15 V. PATIKRINIMO TURINYS 15. Patikrinimo turinio pagrindas – Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos (valstybinės) bendroji programa. Patikrinimo turinys pateikiamas Programos priede „Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinys“ (toliau – Programos priedas). 16. Patikrinimo turinyje įvardijami tikrinami gebėjimai ir išskirti minimalūs reikalavimai. Patikrinimo teste turi būti numatoma 30 procentų minimalius reikalavimus (Programos priedo 1, 3, 5, 7, 9 lenteles) atitinkančių punktų. VI. VERTINIMAS 17. Patikrinimo testo atliktis vertinama vadovaujantis vertinimo instrukcijomis (viena instrukcija patikrinimo daliai žodžiu, kita – daliai raštu). 18. Patikrinimo testo dalies žodžiu vertinimo instrukcija pateikiama prieš vykdant kalbėjimo sandą, patikrinimo dalies raštu vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti testo dalį raštu. 19. Kalbėjimo sando (25 proc. galimų testo taškų) atlikties vertinimo kriterijai ir jų svarba (proc.): 19.1. temos suvokimas ir atlikties tinkamumas (svarba – 30 proc.); 19.2. kuriamo teksto sklandumas, rišlumas (svarba – 20 proc.); 19.3. gramatikos ir žodyno taisyklingumas, stiliaus tinkamumas (svarba – 30 proc.); 19.4. tarties, intonacijos atitiktis bendrinės kalbos normoms (svarba – 20 proc.). 20. Patikrinimo testo dalies raštu: skaitymo, rašymo, klausymo, kalbos vartojimo sandų – atlikties vertinimo kriterijai ir jų svarba: 20.1. skaitymo sando (20 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal šiuos kriterijus: 20.1.1. teksto (-ų) visumą apibendrinančių išvadų darymas: skaitomo teksto temos, tikslo, problemos, pagrindinės minties suvokimas; 20.1.2. detalių, teiginių, argumentų ir pavyzdžių, faktų ir nuomonių, požiūrių, priežasčių ir pasekmių skyrimas; 20.1.3. teksto tiesioginės ir perkeltinės prasmės, ironijos paaiškinimas; 20.1.4. tekste tiesiogiai ir potekste išreikštų vertybių atpažinimas ir paaiškinimas; 20.1.5. raiškos priemonių atpažinimas, nurodytų pavyzdžių radimas; 20.1.6. funkcinių stilių skyrimas; 20.1.7. ne tik žodinių, bet ir vizualių teksto prasmės kūrimo būdų supratimas; 20.1.8. elementarių literatūros teorijos ir istorijos žinių taikymas, suprantant grožinės literatūros kūrinius: jų siužetą, turinį, aiškiai ir potekste išreikštas vertybes; atskiriant pasakotoją ir autorių, personažą; nustatant kūrinių rūšis ir žanrus; atpažįstant meninės raiškos priemones; 20.2. rašymo sando (25 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal šiuos kriterijus: 20.2.1. turinys (svarba – 35 proc.): užduoties, temos suvokimas, t. y. vertinama, ar tinkamai suprasta įvestis, ar įvestimi tikslingai ir pakankamai pasinaudota, ar pasiektas komunikacinis tikslas, pateiktas užduoties formuluotėje; 20.2.2. teksto struktūra (15 proc.); 20.2.3. stilius, žodynas (20 proc.); 20.2.4. kalbos normų laikymasis, rašybos ir skyrybos taisyklių taikymas (30 proc.); 20.3. klausymo sando (15 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal šiuos kriterijus: 20.3.1. teksto paskirties, tikslo supratimas; 20.3.2. pagrindinės informacijos, esmės, pagrindinės minties, teksto temos, svarbių detalių supratimas, nuomonių, požiūrių skyrimas; informacijos apibendrinimas; 20.3.3. faktinės informacijos supratimas; 20.4. kalbos vartojimo sando (15 proc. galimų testo taškų) atliktis vertinama pagal šiuos kriterijus: 20.4.1. taisyklingas tinkamo, pakankamai turtingo žodyno vartojimas; 20.4.2. taisyklingas įvairių gramatinės raiškos priemonių vartojimas. 21.    Už testo sandų atliktis mokinio surinkta taškų suma verčiama pažymiu. 22.    Patikrinimo įvertinimas – pažymys (nuo 1 iki 10) rašomas pagal nurodymus, pateiktus 3 lentelėje. 3 lentelė. Testo taškų sumos procentais ir pažymio santykis Testo (dalies raštu ir dalies žodžiu) taškų suma proc. Pažymys 100–90 10 89–80 9 79–70 8 69–60 7 59–50 6 49–40 5 39–30 4 29–20 3 19–10 2 9 ir mažiau 1 23. Patikrinimas yra išlaikytas, jei mokinys surinko ne mažiau kaip 30 procentų (t. y. testo atliktis atitiko minimalius reikalavimus) visų galimų surinkti patikrinimo testo taškų. 24. Visa rašymo sando atliktis vertinama 0 taškų, jei rašto darbas parašytas kita, nei nurodyta užduotyje, tema. _________________ Lietuvių valstybinės kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos priedas LIETUVIŲ VALSTYBINĖS KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TURINYS 1. Patikrinimo testo užduotimis tikrinama, kaip mokinys geba žodžiu ir raštu bendrauti šiomis sociokultūrinėmis temomis: 1.1. lietuvių tauta: jos kalba ir kultūros įvairovė; 1.2. jaunimo gyvenimas; 1.3. mokykla: mokymas ir mokymasis; bendravimas ir bendradarbiavimas, mokinių ir mokytojų santykiai; mokykla ir vietos bendruomenė; 1.4. žmogus: jo išvaizda ir vidinis pasaulis; 1.5. santykiai su žmonėmis; 1.6. žmogus ir visuomenė; 1.7. žmogus ir mokslas; 1.8. žmogus ir gamta; ekologija; 1.9. sportas ir sveikata; 1.10. profesijos ir darbai; 1.11. žmogus ir menas; 1.12. gėris ir blogis gyvenime, liaudies kūryboje ir grožinėje literatūroje. 2. Kalbėjimo patikrinimui keliami šie reikalavimai: 2.1. bendra kalbėjimo tikrinimo trukmė – 30 minučių: pasirengimas – 20 min., kalbėjimas – 10 min.; 2.2. tikrinamas kalbėjimas monologu (kalba vienas mokinys) ir dialogu (kalba mokinys su egzaminuotoju); 2.3. kalbėjimo gebėjimai tikrinami dviem atvirojo tipo užduotimis; 2.4. pirma užduotimi tikrinamas kalbėjimas monologu: mokinys, išsitraukęs vieną iš dešimties bilietų, pagal pateiktą planą turi detaliai pristatyti biliete pateiktą tekstą (publicistikos, mokslo populiariojo, grožinės literatūros, teksto apimtis – 350–400 žodžių) kuria nors Programos priedo 1 punktu nurodytų sociokultūrinių temų ir pasakyti savo nuomonę, požiūrį, vertinimą ir pan.; 2.5. antra užduotimi tikrinamas kalbėjimas dialogu: mokinys turi pademonstruoti kalbinius gebėjimus atsakydamas į tris egzaminuotojo klausimus, susijusius su bilieto tema: įvardyti ir paaiškinti savo požiūrį ar nuomonę apie aptariamus dalykus ir ją pagrįsti, pateikti alternatyvių teiginių, argumentų, nuomonių, požiūrių ir pan.; 2.6. tikrinami kalbėjimo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Tikrinami kalbėjimo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai TIKRINAMI GEBĖJIMAI MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Kalbėti atsižvelgiant į temą, tikslą, adresatą, situaciją. Kalbėti atsižvelgiant į temą. 2. Veiksmingiausiu būdu perduoti informaciją. Perduoti informaciją. 3. Siekiant sudominti ir įtikinti, pasakoti įvykius, grįstus patirtimi bei išmone su aprašymo ir samprotavimo elementais. Pasakoti (su aprašymo elementais) patirties įvykius. 4. Nuosekliai, dalykiškai aiškinti sąvokas, reiškinius, analizuoti procesus, įtikinėti. Bandyti aiškinti sąvokas, reiškinius. 5. Išsakyti savo nuomonę apie gana abstrakčius dalykus, vertinti; argumentuojant remtis įvairiais šaltiniais, siekti įtaigumo. Išsakyti savo nuomonę, remiantis asmenine patirtimi. 6. Dalyvaujant pokalbiuose Programos priedo 1 punktu nurodytomis sociokultūrinėmis temomis, veiksmingai klausytis, klausti, atsakyti, kelti ir svarstyti problemas, keistis nuomonėmis, požiūriais; argumentuoti, vertinti, apibendrinti. Dalyvaujant pokalbiuose Programos priedo 1 punktu nurodytomis sociokultūrinėmis temomis, klausytis, klausti, atsakyti į klausimus. 7. Laikytis pagrindinių teksto komponavimo, minčių dėstymo nuoseklumo reikalavimų. Laikytis pagrindinių teksto komponavimo, minčių dėstymo nuoseklumo reikalavimų. 8. Sklandžiai kalbėti užduoties tema. Kalbėti užduoties tema. 9. Pasirinkti oficialioms situacijoms tinkamą kalbinę raišką. ------------------ 10. Vartoti pakankamai turtingą žodyną. Elementariai, bet tinkamai vartoti reikiamą užduočiai atlikti žodyną. 11. Vartoti tinkamas, taisyklingas ir įvairias gramatines konstrukcijas. Elementariai, bet tinkamai vartoti gramatines konstrukcijas. 12. Taikyti tinkamas sakinių siejimo priemones. Elementariai, bet tinkamai taikyti sakinių siejimo priemones. 13. Pagal išgales vartoti stilistines priemones, kad būtų išvengta kartojimosi, pasakyta vaizdingiau. ---------------------- 14. Aiškiai ir taisyklingai tarti, tinkamai intonuoti, balso stiprumu išryškinti norimus dalykus. Suprantamai tarti. 3. Klausymui patikrinti keliami šie reikalavimai: 3.1. bendra klausymo tikrinimo trukmė – 20 minučių; 3.2. klausymo gebėjimai turi būti tikrinami dviem užduotimis: viena uždarojo tipo, kita – pusiau atvirojo arba atvirojo tipo; 3.3. turi būti tikrinami gebėjimai suprasti kalbėjimą monologu ir dialogu; 3.4. klausomų tekstų parametrai ir pobūdis, užduočių tipai pateikti 2 lentelėje; 2 lentelė. Klausomų tekstų parametrai ir pobūdis, užduočių tipai 1. Klausomų tekstų parametrai 1.1. Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti. 1.2. Kalba bendrinė. 1.3. Bendra tekstų apimtis – 900–1000 žodžių. 1.4. Tekstai išklausomi du kartus. 2. Klausomų tekstų skaičius ir tipas Du tekstai: vienas – monologinis, kitas – dialoginis (pokalbis). 3. Tekstų stilius Publicistinis, mokslo populiarusis 4. Tekstų turinys, tema Tekstų turinys turi atitikti sociokultūrines temas, nurodytas Programos priedo 1 punktu. 5. Tekstų žanrai Testo rengėjai gali rinktis iš šių žanrų: autentiški arba adaptuoti radijo laidų arba specialiai parengti klausyti įrašai: anonsas, pokalbis, diskusija, anotacija, interviu, reklama, reportažas, skelbimas, pranešimas, instrukcija ir pan. 6. Užduočių tipai Testo rengėjai gali rinktis iš šių užduočių tipų. 6.1. Uždarojo tipo užduotys: 6.1.1. įvertinti teiginius (teisingas, neteisingas) teksto atžvilgiu; 6.1.2. atsakyti į klausimą pasirenkant vieną teisingą / tinkamą atsakymą iš kelių pateiktųjų; 6.1.3. susieti informaciją. 6.2. Pusiau atvirojo tipo užduotys: 6.2.1. įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius ar skaičius; 6.2.2. užpildyti lentelę, pažymėti objektus žemėlapyje ar schemoje. 6.3. Atvirojo tipo užduotis: suformuluoti atsakymą. 3.5. tikrinami klausymo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Tikrinami klausymo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai TIKRINAMI GEBĖJIMAI MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Išskirti iš girdimos kalbos srauto pagrindinę informaciją, suprasti pagrindinę mintį, teksto temą, svarbias detales, atskirti nuomones, požiūrius. Išskirti iš girdimos kalbos srauto pagrindinę informaciją, teksto temą, svarbias detales. 2. Apdoroti gautą sakytinę informaciją: pasižymėti šaltinius, atrinkti reikiamą informaciją, susisteminti, apibendrinti. Apdoroti gautą sakytinę informaciją: pasižymėti šaltinius, atrinkti informaciją. 3. Nurodyti teksto paskirtį, tikslą. ---------------------- 4. Skaitymui tikrinti keliami šie reikalavimai: 4.1. bendra skaitymo tikrinimo trukmė – 50 minučių; 4.2. skaitymo gebėjimai turi būti tikrinami dviem užduotimis: viena – uždarojo tipo, kita – atvirojo tipo; 4.3. skaitomų tekstų parametrai ir pobūdis, užduočių tipai pateikiami 4 lentelėje; 4 lentelė. Skaitomų tekstų parametrai ir pobūdis, užduočių tipai 1. Skaitomų tekstų parametrai 1.1. Tekstai autentiški arba minimaliai adaptuoti. 1.2. Kalba bendrinė. 1.3. Bendra tekstų apimtis – 900–1000 žodžių. 2. Tekstų skaičius Du tekstai 3. Tekstų stilius 3.1. Vienos užduoties pagrindas – negrožinis neverstinis publicistinio ar mokslo populiariojo stiliaus tekstas ar jo ištrauka. 3.2. Kitos užduoties pagrindas – lietuvių autoriaus grožinis kūrinys ar jo ištrauka. 4. Tekstų turinys, temos Tekstų turinys turi atitikti sociokultūrines temas, nurodytas Programos priedo 1 punktu. 5. Užduočių tipai Testo rengėjai gali rinktis iš toliau išvardytų užduočių tipų. 5.1. Uždarojo tipo užduotys: 5.1.1. įvertinti teiginius (teisingas, neteisingas, apie tai nerašoma) teksto atžvilgiu; 5.1.2. rasti teksto turinį atitinkančius teiginius iš kelių pateiktųjų; 5.1.3. atsakyti į klausimą, pasirenkant vieną atsakymą iš kelių pateiktųjų; 5.1.4. nustatyti, kurie teiginiai iš pateiktųjų susiję su vienu iš dviejų pateiktų tekstų; 5.1.5. parinkti tekstų / pastraipų pavadinimus naudojantis sąrašu; 5.1.6. rasti iš teksto išimtų sakinių / pastraipų vietą tekste; 5.1.7. įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius, sakinius, naudojantis sąrašu. 5.2. Atvirojo tipo užduotys: 5.2.1. įrašyti į tekstą ar jo santrauką praleistus žodžius, sakinius (be sąrašo); 5.2.2. atsakyti į pateiktus klausimus; 5.2.3. parašyti tinkamus teksto ar nurodytų pastraipų pavadinimus. 4.4. tikrinami skaitymo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai pateikti 5 lentelėje. 5 lentelė. Tikrinami skaitymo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai TIKRINAMI GEBĖJIMAI MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Daryti teksto (-ų) visumą apibendrinančias išvadas: remiantis aiškiai pasakytais dalykais ir potekste įvardyti teksto temą, tikslą, keliamas problemas, formuluoti pagrindinę mintį. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remiantis aiškiai pasakytais dalykais įvardyti teksto temą. 2. Paaiškinti teksto tiesioginę ir perkeltinę prasmes, ironijos atvejus. Paaiškinti teksto tiesioginę prasmę. 3. Rasti svarbiausias teksto mintis, teiginius, juos pagrindžiančius argumentus, detales, pavyzdžius. Rasti pagrindinius teksto teiginius. 4. Skirti teiginius, faktus ir nuomones, požiūrius; priežastis ir pasekmes. Skirti faktus ir nuomones. 5. Atpažinti ir paaiškinti tekste tiesiogiai ir potekste išreikštas vertybes. Atpažinti tiesiogiai išreikštas vertybes. 6. Rasti tekste nurodytas kalbinės raiškos priemones, pateikti pavyzdžių. ----------------- 7. Skirti administracinį, mokslo (mokslo populiarųjį), meninį, publicistinį funkcinius stilius. ------------------ 8. Suprasti ne vien žodinius, bet ir vizualius teksto prasmės kūrimo būdus: schemas, lenteles, diagramas, žemėlapius, piešinius ir pan. Suprasti ne vien žodinius, bet ir vizualius teksto prasmės kūrimo būdus: schemas, lenteles, diagramas, žemėlapius, piešinius ir pan. 9. Taikant elementarias literatūros teorijos ir istorijos žinias suprasti grožinės literatūros kūrinius: jų siužetą, turinį, aiškiai ir potekste išreikštas vertybes; skirti pasakotoją ir autorių, veikėjus; skirti literatūros rūšis ir žanrus; atpažinti meninės raiškos priemones (rasti, skirti, pateikti pavyzdžių ir pan.). Taikant elementarias literatūros teorijos ir istorijos žinias suprasti grožinės literatūros kūrinius: jų siužetą, turinį, aiškiai išreikštas vertybes; skirti autorių ir personažą; skirti literatūros rūšis. 5. Rašymui tikrinti keliami šie reikalavimai: 5.1. rašymo tikrinimo trukmė – 120 minučių; 5.2. rašymo gebėjimai tikrinami viena atvirojo tipo užduotimi; 5.3. kuriamo teksto minimali apimtis – 200 žodžių; 5.4. rašymo sando įvestyje turi būti nurodyta konkreti komunikacinė situacija, susijusi su sociokultūrinėmis temomis, nurodytomis Programos priedo 1 punktu; 5.5. galimi rašomų tekstų tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas) / samprotavimas su pasakojimo ir/ar aprašymo elementais; 5.6. tikrinami rašymo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai pateikti 7 lentelėje. 7 lentelė. Tikrinami rašymo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai TIKRINAMI GEBĖJIMAI MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Rašyti atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją. Rašyti atsižvelgiant į temą. 2. Veiksmingai perduoti informaciją. Perduoti informaciją. 3. Pasakoti, aprašyti įvykius, žmones, reiškinius ir pan., samprotauti (aiškinti, argumentuoti). Pasakoti, aprašyti įvykius, žmones, reiškinius ir pan. 4. Nuosekliai, dalykiškai aiškinti sąvokas, reiškinius, procesus, įtikinėti. Bandyti aiškinti sąvokas, reiškinius. 5. Parašyti savo nuomonę apie gana abstrakčius dalykus, vertinti, argumentuojant remtis įvairiais šaltiniais, siekti įtaigumo. Parašyti savo nuomonę remiantis patirtimi. 6. Laikytis pagrindinių teksto komponavimo, minčių dėstymo nuoseklumo reikalavimų (atsižvelgiant į rašomo teksto tipą ir žanrą). Laikytis pagrindinių teksto komponavimo reikalavimų (atsižvelgiant į rašomo teksto tipą ir žanrą). 7. Pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. ------------------ 8. Paisyti bendrųjų stiliaus reikalavimų: logiškumo, tikslumo, aiškumo, glaustumo; pagal išgales vartoti stilistines priemones, kad būtų išvengta kartojimosi, parašyta vaizdingiau. Taikyti skaitytojo poveikio priemones. Paisyti bendrųjų stiliaus reikalavimų: logiškumo, tikslumo, aiškumo. 9. Vartoti pakankamai turtingą žodyną. Vartoti minimalų, reikiamą užduočiai atlikti žodyną. 10. Vartoti tinkamas, taisyklingas ir įvairias gramatines konstrukcijas. Vartoti iš esmės tinkamas, bet elementarias gramatines konstrukcijas. 11. Vartoti tinkamas sakinių siejimo priemones. Vartoti elementarias, bet iš esmės tinkamas sakinių siejimo priemones. 12. Taikyti rašybos ir privalomosios skyrybos taisykles. Iš esmės taikyti rašybos ir skyrybos taisykles (klaidos neturėtų trikdyti skaitytojo). 6. Kalbos vartojimui tikrinti keliami šie reikalavimai: 6.1. bendra kalbos vartojimo gebėjimų tikrinimo trukmė – 30 minučių; 6.2. kalbos vartojimo gebėjimai turi būti tikrinami keliomis užduotimis; 6.3. kalbos vartojimo gebėjimai turi būti tikrinami užduotimis, kurių pagrindą sudaro Programoje priedo 1 punktu nurodytų sociokultūrinių temų autentiški arba minimaliai adaptuoti negrožiniai tekstai ar atskiri sakiniai; 6.4. kalbos vartojimo gebėjimams tikrinti užduočių tipai turi būti pasirinkti iš 8 lentelėje išvardytųjų; 8 lentelė. Užduočių tipai kalbos vartojimo gebėjimams tikrinti 1. Užduočių tipai 1.1. Uždarojo tipo užduotys: 1.1.1. parinkti žodį ar jo formą, tinkamą gramatinę konstrukciją iš kelių pateiktųjų. 1.2. Pusiau atvirojo tipo užduotys: 1.2.1. pavartoti reikiamas vardažodžio formas; 1.2.2. pavartoti tinkamas asmenuojamąsias veiksmažodžio formas; 1.2.3. pavartoti tarnybines kalbos dalis (jungtukus, prielinksnius ir pan.). 6.5. tikrinami kalbos vartojimo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai pateikti 9 lentelėje. 9 lentelė. Tikrinami kalbos vartojimo gebėjimai ir minimalūs reikalavimai TIKRINAMI GEBĖJIMAI MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Taisyklingai vartoti pakankamai turtingą žodyną. Taisyklingai vartoti minimalų žodyną. 2. Taisyklingai vartoti įvairias gramatines raiškos priemones. Taisyklingai vartoti elementarias gramatines raiškos priemones. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-55 BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa (toliau – Programa) apibrėžia gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslą, uždavinius, struktūrą, tikrinamus gebėjimus, turinį ir vertinimą. 2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848). 3. Sudarant Programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 3.1. Programa turi atitikti baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo bendrąsias programas; 3.2. patikrinimo Programa turi būti siauresnė ir konkretesnė už Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąją programą; 3.3. patikrinimo turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai turi būti žinomi iš anksto. 4. Programa skirta mokiniams, mokytojams ir patikrinimo užduočių rengėjams. 5. Programoje vartojamos sąvokos: testas – standartizuotos formos užduočių sistema, kuria pagal Programos reikalavimus tikrinamas pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių gimtosios kalbos mokėjimas; testo sandas – patikrinimo dalis, kuria tikrinami atskiros kalbinės veiklos srities gebėjimai; aptariamu atveju skiriami viešojo kalbėjimo, teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo, kalbos žinių taikymo, rašymo sandai; užduotis – testo sando dalis, kurią sudaro formuluotė (nurodymai, įpareigojimai atlikti konkrečius veiksmus) ir įvestis; punktas – kiekvienas tikrinamas užduoties elementas, vertinamas atskiru tašku ar taškais; įvestis – pateikta medžiaga, kuria remdamasis mokinys turėtų sukurti tinkamą atsakymą; viešasis kalbėjimas (viešoji kalba) – iš anksto parengtas monologas tam tikra tema, skirtas klausytojų grupei (po viešosios kalbos gali būti atsakoma į klausimus arba trumpai padiskutuojama); prezentacija – informacinė viešoji kalba naudojant vaizdines priemones (po prezentacijos gali būti atsakoma į klausimus arba trumpai padiskutuojama); kultūros tekstai – literatūra (pvz., tautosaka, legendos, laiškai, memuarai, biografijos, autobiografijos, apybraižos), periodikos straipsniai, dailės kūrinių arba fotografijų reprodukcijos ir kt. II. PATIKRINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 6. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslas – įvertinti pagrindinio ugdymo baigiamosios klasės mokinių gimtosios kalbos pasiekimus. 7. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo uždaviniai: 7.1. įvertinti mokinių komunikacinės ir kultūrinės kompetencijos aspektus, apimančius gimtosios kalbos ir literatūros žinias bei gebėjimus jas taikyti, spręsti problemas, analizuoti, vertinti, pasiektus baigiant dalyko pagrindinio ugdymo bendrąją programą; 7.2. teikti mokiniams informaciją apie gimtosios kalbos mokymosi rezultatus, kuri reikalinga renkantis tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą; 7.3. teikti mokykloms informaciją, reikalingą priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir užtikrinant lygias mokinių galimybes; 7.4. teikti mokykloms ir savivaldybėms informaciją, padedančią įsivertinti gimtosios kalbos mokymo (-si) rezultatus; 7.5. teikti švietimo stebėsenai informaciją ir informuoti visuomenę apie gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo rezultatus. III. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 8. Gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama įvertinti mokinių įgytas kompetencijas, kurias sudaro mokinių žinių taikymo, problemų sprendimo gebėjimai (pateikiami Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinio priede. Toliau – Programos priedas). 9. Žinių taikymo ir supratimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo: 9.1. vartodami tinkamas gramatines formas bei konstrukcijas, taisyklingai rašydami; 9.2. atpažindami skaitomo teksto žanrą, temą; 9.3. rasdami reikalingą informaciją, perfrazuodami teksto mintis; 9.4. rasdami citatų minčiai pagrįsti, pateikdami pavyzdžių. 10. Problemų sprendimo, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimų grupei priskiriami tokie gebėjimai, kuriuos mokiniai parodo: 10.1. nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją; 10.2. formuluodami teksto pagrindinę mintį, problemą, apibūdindami veikėjus, nusakydami priežasties ir pasekmės ryšius; 10.3. darydami išvadas; 10.4. apibendrindami, atskleisdami teksto prasmę remdamiesi teksto visuma ir savo patirtimi; 10.5. vertindami skaitomų tekstų turinį ir raišką; 10.6. rašydami tinkamos sandaros ir žanro tekstą; 10.7. argumentuotai išsakydami savo požiūrį. IV. PATIKRINIMO TVARKA IR UŽDUOTIES STRUKTŪRA 11. Patikrinimas organizuojamas ir vykdomas mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programą. 12. Patikrinimo testą sudaro dvi dalys: žodžiu ir raštu: 12.1. dalis žodžiu: viešojo kalbėjimo sandas; 12.2. dalis raštu: skaitomo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo, kalbos žinių taikymo ir rašymo sandai; 12.3. Patikrinimo struktūra ir trukmė pateikiama 1 lentelėje. 12.4. Abi patikrinimo testo dalys – žodžiu ir raštu – yra privalomos. 1 lentelė. Patikrinimo struktūra ir trukmė Patikrinimo dalys Patikrinimo sandas Laikas Dalis žodžiu Viešasis kalbėjimas 5–7 min. (ugdymo proceso metu) Dalis raštu Rašymas 150 min. Pertrauka Trukmė numatoma patikrinimo Vykdymo tvarkoje Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas 60 min. Kalbos žinių taikymas 13. Kalbėjimo ir klausymo gebėjimai (pateikiama Programos priedo 1 lentelėje) tikrinami ir įvertinami 10 klasės mokymosi proceso metu: 13.1. mokinys mokytojo padedamas pasirenka temą, kaupia atitinkamą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.) ir rengiasi viešai kalbėti: 13.2. mokytojas su mokiniu numato viešojo kalbėjimo atsiskaitymo laiką: per gimtosios kalbos pamokas arba kitu metu (konferencijoje, minėjime arba kitame renginyje); 13.3. mokinys, pasitaręs su mokytoju, gali rinktis atsiskaitymo formą: pranešimą, prezentaciją literatūros, kultūros tema; 13.4. dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) atsiskaitymas organizuojamas mokyklos numatyta tvarka. 14. Patikrinimas raštu vykdomas tą pačią dieną, tarp dalių daroma pertrauka. 15. Rašymo gebėjimai pateikiami Programos priedo 2 lentelėje. 16. Tekstui kurti pateikiamos 3 užduotys su įvestimis. Mokinys renkasi vieną iš jų. 17. Teksto suvokimo, literatūros žinių ir kalbos žinių taikymo gebėjimai pateikiami Programos priedo 3 lentelėje ir 4 lentelėje. 18. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis patikrinimo sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateikiamoje matricoje (2 lentelė). Jos paskirtis – užtikrinti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tokios pačios, gali keistis tik užduočių pobūdis. 2 lentelė. Tikrinamų kalbos gebėjimų svarba Patikrinimo sritys Viešasis kalbėjimas Rašymas Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas Kalbos žinių taikymas Svarba (%) 20 40 25 15 19. Patikrinimo užduotis turi atitikti Pagrindinio ugdymo kitų gimtųjų kalbų bendrojoje programoje apibrėžtus patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį gebėjimų lygius. Patikrinimo užduoties taškų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygius pateiktas 3 lentelėje. 3 lentelė. Užduoties taškų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygius Pasiekimų lygis Užduoties taškų procentas lygiui Patenkinamas 40 Pagrindinis 40 Aukštesnysis 20 20. Užduotyje turi būti numatyti minimalius reikalavimus (Programos priedo 1–4 lentelėse) atitinkantys klausimai (atlikties kriterijai). V. PATIKRINIMO TURINYS 21. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programoje pateikiami reikalavimai nusako, kiek ir kokių žinių, įgūdžių ir gebėjimų reikia, kad mokinys sėkmingai išlaikytų pagrindinės mokyklos baigimo gimtosios kalbos patikrinimą. Gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo patikrinimo turinys pateikiamas Programos priede. Patikrinimo turinyje išskirti minimalūs reikalavimai. VI. VERTINIMAS 22. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys vertinamos taškais vadovaujantis vertinimo lentelėmis, kurios pateikiamos su patikrinimo užduotimis patikrinimo dieną. Vertinimo instrukcijose galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 5 %. 23. Viešojo kalbėjimo vertinimo kriterijų svarba: turinio ir vaizdinių priemonių vertinimas – 40 %, teksto sandaros ir rišlumo vertinimas – 20 %, kalbėjimo situacijos ir adresato paisymas – 15 %, kalbos taisyklingumo ir raiškos vertinimas – 25 %. 23.1. Turinio vertinimo kriterijai: 23.1.1. Kalbėjimo temos esmės suvokimas, pagrindinės minties ir/ar temos atskleidimas, t. y. vertinama, ar demonstruojamas gebėjimas atskleisti ir plėtoti temą, suformuluoti pagrindinę mintį, ją argumentuoti; 23.1.2. tikslingas įvairių informacijos šaltinių naudojimas, t. y. vertinama, ar temai atskleisti pasitelkiamos vaizdinės priemonės, grožinės literatūros skaitytojo, kultūros vartotojo patirtis, kitų mokomųjų dalykų žinios. 23.2. Teksto sandaros ir rišlumo vertinimo kriterijai: 23.2.1. teksto sandara, t. y. vertinama, ar geba laikytis trinarės teksto struktūros; 23.2.2. teksto vientisumas, nuoseklumas, rišlumas, t. y. vertinama, ar geba logiškai išdėstyti mintis, vartoti rišlumo priemones (įterptiniai, jungtukai ir pan.). 23.3. Kalbėjimo situacijos ir adresato paisymo vertinimo kriterijai: 23.3.1. vertinama, ar geba naudotis įvairiomis viešojo kalbėjimo strategijomis; 23.3.2. vertinama, ar demonstruojamas gebėjimas laikytis kalbėjimo ir klausymosi kultūros reikalavimų. 23.4. Kalbos taisyklingumo ir raiškos vertinimo kriterijai: 23.4.1. kalbos taisyklingumas, t. y. vertinama, ar geba taisyklingai tarti ir kirčiuoti, laikytis bendrinės kalbos normų; 23.4.2. žodingumas, gramatinių konstrukcijų įvairovė. 24. Rašymo vertinimo kriterijų svarba: turinio vertinimas – 40%, teksto sandaros ir raiškos vertinimas – 25%, raštingumo vertinimas – 35%. 24.1. Turinio vertinimo kriterijai: 24.1.1. temos, užduoties suvokimas ir komunikacinis atlikties tikslingumas, t. y. vertinama, ar tinkamai suprasta įvestis, ar įvestimi tikslingai ir pakankamai pasinaudota, ar atsižvelgta į rašymo tikslą ir adresatą; 24.1.2. pagrindinės minties ir/ar temos atskleidimas, t. y. vertinama, ar mokinys geba atskleisti ir plėtoti temą, suformuluoti pagrindinę mintį, aiškiai ir logiškai ją pagrįsti, apibendrinti ir/ar daryti išvadas; 24.1.3. mokinio požiūris, vertinimas, t. y. vertinama, ar išsakyta asmeninė nuomonė, požiūris, nuostata yra tinkamai pagrįsta, ar išsakyta kitokių nuomonių, požiūrių, nuostatų, ar jos įvertintos; 24.1.4. literatūrinės ir/ar kultūrinė kompetencija, erudicija, t. y. vertinama, ar tikslingai ir tinkamai remiamasi literatūrine ar kultūrine kompetencija arba parodoma kultūrinė ir/ar socialinė branda; 24.1.5. visa rašymo sando atliktis vertinama 0 taškų, jei rašto darbas parašytas kita, nei nurodyta užduotyje, tema. 24.2. Teksto sandaros ir raiškos vertinimo kriterijai: 24.2.1. žanro paisymas; 24.2.2. teksto sandara (įžanga, dėstymas, išvados); 24.2.3. teksto vientisumas, nuoseklumas; 24.2.4. pastraipos sandara; 24.2.5. žodingumas, sintaksinių konstrukcijų įvairovė. 24.3. Raštingumo vertinimo kriterijai: 24.3.1. gramatikos normos; 24.3.2. rašyba; 24.3.3. skyryba. 25. Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo bei kalbos žinių taikymo vertinimo instrukcija pateikiama pasibaigus šiai patikrinimo daliai. 25.1. Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo vertinimo kriterijai: 25.1.1. suvokti skaitomo teksto temą ir pagrindinę mintį, išskirti potemes; 25.1.2. rasti reikiamą informaciją; 25.1.3. analizuoti tekstą kalbiniu, stilistiniu požiūriu; 25.1.4. analizuoti tekstą literatūros teorijos požiūriu; 25.1.5. gebėti argumentuotai vertinti skaitomą tekstą; 25.1.6. remtis kalbine, literatūrine ir kultūrine kompetencijomis. 25.2. Kalbos žinių taikymo vertinimo kriterijai: 25.2.1. vertinami gebėjimai taikyti kalbos žinias, laikytis kalbos normų, analizuoti tekstą kalbos kultūros ir taisyklingumo požiūriu. 26. Visų patikrinimo dalių (žodžiu ir raštu) užduotys vertinamos taškais, kurių galutinė suma turi atitikti nustatytą tikrinamų kalbos gebėjimų santykį (2 lentelė). 27. Mokinio surinkta taškų suma verčiama pažymiu. Patikrinimo įvertinimas – pažymys (nuo 1 iki 10). 28. Patikrinimas yra išlaikytas, t. y. atitinkantis minimalius reikalavimus, jei mokinys surenka ne mažiau kaip 30 procentų visų galimų surinkti patikrinimo užduoties taškų. _________________ Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos priedas Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo turinys Viešasis kalbėjimas 1 lentelė Užduoties pobūdis Viešoji kalba Tematika Temos turi būti iš literatūros, kalbos ir kultūros, plečiančios mokinių akiratį, aktualios. Tikrinami gebėjimai Kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją, kalbėjimo tikslą ir adresatą: paisyti pasirinkto klausimo temos ir tikslo; klausimo temai / problemai atskleisti tikslingai naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, grožinės literatūros skaitytojo, kultūros vartotojo ir asmenine patirtimi; suprasti pašnekovo klausimų bei komentarų esmę ir į juos atsakyti; reikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį, palyginti, vertinti įvairius gyvenimo įvykius ir reiškinius, daryti išvadas, apibendrinti; tikslingai naudotis viešojo kalbėjimo strategijomis: siekti sudominti adresatą (originali pradžia / kontrastas / citatos ir pan.), laikytis kalbėjimo ir klausymosi kultūros reikalavimų; nuosekliai, laikantis teksto struktūros reikalavimų, reikšti savo mintis ir nuomonę; tikslingai pasirinkti ir vartoti tinkamas kalbinės raiškos priemones: žodyną, įvairias gramatines konstrukcijas; taisyklingai tarti ir kirčiuoti, laikytis bendrinės kalbos normų. Minimalūs gebėjimai Kalbėti atsižvelgiant į konkrečią komunikacinę situaciją, kalbėjimo tikslą ir adresatą: kalbėti atsižvelgiant į kalbėjimo tikslą ir adresatą; suformuluoti teiginius, atskleidžiančius temą / problemą; nuosekliai, aiškiai ir logiškai reikšti savo mintis, perteikti informaciją; pareikšti savo nuomonę pasirinktu klausimu, aiškinant savo požiūrį remtis pavyzdžiais; laikytis klausymosi bei kalbėjimo kultūros reikalavimų, laikytis bendrinės kalbos normų. Užduočių tipai Atvirojo tipo užduotis Rašymas 2 lentelė Užduoties pobūdis Pateikiamos 3 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą. Vienos užduoties įvestis – grožinės literatūros ar kultūros tekstas. Po tekstu pateikiami tema ir keli orientaciniai klausimai, padedantys suvokti turinį, idėją, provokuojantys savarankišką vertinimą bei nuomonę. Po tekstu pateikiami keli orientaciniai klausimai, padedantys suvokti turinį, idėją. Mokinys rašydamas atskleidžia savo požiūrį remdamasis tekstu, asmenine, kultūrine patirtimi. Kitose dviejose rašymo užduotyse kaip įvestis gali būti nurodyta konkreti komunikacinė situacija, susijusi su literatūrinėmis ir sociokultūrinėmis temomis, pateikiama kita medžiaga (pvz., žemėlapis, schema, tam tikri duomenys ar kt.) bei rašomo teksto žanras. Kuriamo teksto apimtis Apie 250–350 žodžių (1–1,5 A4 formato puslapio) Kuriamų tekstų skaičius Vienas tekstas. Galimi kuriamų tekstų tipai ir žanrai Tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas); samprotavimas su pasakojimo ir/ar aprašymo elementais. Žanrai: rašinys, laiškas, straipsnis. Tikrinami gebėjimai Kurti tinkamos struktūros tekstą atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Argumentuotai atskleisti temą ir/ar problemą. Laikytis temos vientisumo. Pagrindinė teksto mintis aiški, nuosekliai plėtojama, pakankamai detalizuojama, apibendrinama. Atrinkti ir perteikti tinkamą informaciją, apibūdinti įvairius objektus, dalykiškai paaiškinti sąvokas, analizuoti procesus. Raštu išsakyti savo nuomonę, pailiustruoti pavyzdžiais, argumentuoti, vertinti. Paisyti žanro reikalavimų. Motyvuotai sieti pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo elementus, apibendrinti ir/ar daryti išvadas. Laikytis trinarės teksto struktūros, nuoseklumo, pastraipos vientisumo, bendrųjų stiliaus reikalavimų. Pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones (žodyną, gramatikos formas ir konstrukcijas) ir taisyklingai jas vartoti. Taisyklingai rašyti, laikantis rašybos, skyrybos, žodžių ir gramatinių formų vartojimo, sakinių sudarymo ir siejimo normų. Minimalūs gebėjimai Kurti elementarios sandaros tekstus pagal įvestį. Stengtis aiškiai dėstyti mintis raštu. Laikytis temos vientisumo. Atrinkti ir perteikti tinkamą informaciją. Raštu išsakyti savo nuomonę. Vartoti pasakojimo, aprašymo ir samprotavimo elementus. Išsaugoti įžangos, dėstymo, pabaigos proporcijas. Siekti taikyti rašybos taisykles bei vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybą. Laikytis pagrindinių bendrinės kalbos normų. Galimos klaidos neturėtų trukdyti komunikavimui. Užduočių tipai Atvirojo tipo užduotis: - pasirinkto žanro tekstas pagal įvestį. Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymas 3 lentelė Užduoties pobūdis Du mažesnės apimties tekstai. Įvairių žanrų grožinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos ar/ir negrožiniai tekstai. Bendra tekstų apimtis 400–500 žodžių. Po kiekvienu iš dviejų tekstų pateikiama po keletą užduoties punktų (klausimų), apimančių esminius tekstų aspektus. Tikrinami gebėjimai Rasti nurodytą informaciją, apibendrinti, palyginti, sieti informaciją su literatūros ir kultūros žiniomis bei savo patirtimi. Suformuluoti teksto temą ir pagrindinę mintį. Vertinti skaitomo teksto turinį, raišką naudojantis žiniomis ir asmenine patirtimi; pareikšti savo nuomonę apie tekste atskleidžiamas vertybes. Daryti išvadas, rasti tekste argumentų joms pagrįsti. Perfrazuoti teksto mintis. Teksto problematiką ir idėjas susieti su literatūriniu ir/ar kultūriniu kontekstu. Suprasti literatūros kūrinio pavaizduotąjį pasaulį: – nusakyti veiksmo laiką ir erdvę; – aptarti pasakotojo poziciją arba lyrinio subjekto išgyvenimą; – apibūdinti veikėjus (išorę, vidaus savybes, dvasinius idealus, išgyvenimus ir jų kaitą) ir akivaizdžius jų kūrimo būdus tekste; – nusakyti teksto nuotaiką. Skirti tekstų tipus (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas). Atpažinti literatūros rūšį ir žanrą, jei pateikiamas visas kūrinys arba ištraukoje yra keletas požymių, leidžia …