📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL EUROPOS KOMISIJOS 2008 M. BALANDŽIO 28 D. SPRENDIMU NR. 2008/426 EB PAKEISTŲ EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMO 2002/253/EB PRIEDE PATEIKTŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ (ATVEJŲ) APIBRĖŽČIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-789
Vilnius
Siekdamas perkelti 2007 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. 2007/875/EB, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB ir Sprendimą 2000/96/EB dėl šiuose sprendimuose išvardytų užkrečiamųjų ligų (OL 2007 L 344, p. 48), bei Europos Komisijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 2008/426/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Komisijos sprendimas 2002/253/EB, nustatantis atvejų (ligų) apibrėžimus, naudotinus pateikiant duomenis apie užkrečiamąsias ligas į Bendrijos tinklą, pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (OL 2008 L 159, p. 46), nuostatas į nacionalinę teisę:
1. Tvirtinu Europos Komisijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2008/426/EB pakeistų Europos Komisijos sprendimo 2002/253/EB priede pateiktų užkrečiamųjų ligų (atvejų) apibrėžtis (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. V-344 „Dėl užkrečiamųjų ligų, išvardytų Europos Komisijos sprendimuose Nr. 2000/96/EB ir 2003/542/EB, atvejų apibrėžimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 82-2958).
3. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS GEDIMINAS ČERNIAUSKAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-789
EUROPOS KOMISIJOS 2008 M. BALANDŽIO 28 D. SPRENDIMU NR. 2008/426/EB PAKEISTŲ EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMO 2002/253/EB PRIEDE PATEIKTŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ (ATVEJŲ) APIBRĖŽTYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacija, pateikiama šiame dokumente, skirta tam, kad apie ligų atvejus Europos Bendrijos tinklui būtų pranešama vienodai ir būtų galima palyginti duomenis.
2. Klinikiniais kriterijais apibūdinamas bendras ligos vaizdas, todėl šis apibūdinimas nebūtinai apima visus požymius ir simptomus, kuriuos reikia įvertinti, nustatant klinikinę diagnozę konkrečiu atveju.
3. Laboratoriniuose kriterijuose išvardijami laboratoriniai metodai atvejui patvirtinti:
3.1. Paprastai atvejui patvirtinti pakanka vieno sąraše nurodyto tyrimo.
3.2. Jeigu laboratoriniam patvirtinimui reikia derinti kelis metodus, tai nurodoma atskirai.
3.3. Mėginio, kurį reikia paimti laboratoriniams bandymams, tipas konkrečiai nurodomas tik tada, kai diagnozei patvirtinti svarbūs tik tam tikri mėginių tipai.
3.4. Esant kai kurioms išimtims, dėl kurių susitarta, nurodomi tikėtino atvejo laboratoriniai kriterijai (tai laboratorinių metodų, kuriuos galima taikyti diagnozei patvirtinti, tačiau jie nėra patvirtinamieji, sąrašas).
4. Epidemiologiniai kriterijai:
4.1. Epidemiologiniai kriterijai tenkinami, jei galima nustatyti epidemiologinį ryšį, kuris inkubaciniu periodu apibrėžiamas kaip vienas iš šešių ryšių:
4.1.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui: visi asmenys, kurie su asmeniu, užsikrėtusiu laboratorijos patvirtinta infekcija, turėjo tokį sąlytį, kad būtų galėję užsikrėsti;
4.1.2. perdavimas žmogui per gyvūną: visi asmenys, kurie su gyvūnu, užsikrėtusiu laboratorijos patvirtinta infekcija ir (arba) sukėlėju, turėjo tokį sąlytį, kad būtų galėję užsikrėsti;
4.1.3. užsikrėtimas per bendrą šaltinį: visi asmenys, kuriuos veikė tie patys aplinkos veiksniai – tas pats bendras infekcijos šaltinis arba infekcijos nešėjas, kaip patvirtintu žmogaus susirgimo atveju;
4.1.4. užsikrėtimas per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį: visi asmenys, valgę užkrėstą maistą arba gėrę užkrėstą vandenį, kurių užkrėstumas patvirtintas laboratorijos, arba asmenys, vartoję produktus, kurie galėjo būti užkrėsti, pagamintus iš gyvūno, užsikrėtusio laboratorijos patvirtinta infekcija ir (arba) sukėlėju;
4.1.5. aplinkos poveikis: visi asmenys, kurie maudėsi užterštame vandenyje arba turėjo sąlytį su užterštu aplinkos šaltiniu, kurio užterštumas patvirtintas laboratorijos;
4.1.6. užsikrėtimas laboratorijoje: visi asmenys, dirbantys laboratorijoje, kurioje yra galimybė užsikrėsti.
4.2. Asmuo gali būti laikomas epidemiologiškai susijęs su patvirtintu atveju, jeigu bent vienas atvejis perdavimo grandinėje yra patvirtintas laboratorijos. Jeigu prasideda fekaliniu-oraliniu būdu arba per orą perduodamos infekcijos protrūkis, norint nustatyti, ar atvejis epidemiologiškai susijęs, perdavimo grandinės nustatyti nebūtina.
4.3. Infekcija gali būti perduodama vienu arba keliais būdais:
4.3.1. per orą, iš užsikrėtusio asmens per aerozolį ore ant gleivinių, kosint, spjaudant, dainuojant ar kalbant arba ore pasklidus mikrobiniams aerozoliams, kuriuos įkvepia kiti asmenys;
4.3.2. per sąlytį, tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu (fekaliniu-oraliniu būdu, iškvepiamais lašeliais, per odą arba lytiniu būdu) arba gyvūnu (pvz., tokiam gyvūnui įkandus arba jį liečiant) arba per netiesioginį sąlytį su užkrėstomis medžiagomis ar objektais (namų apyvokos daiktai, kūno skysčiai, kraujas);
4.3.3. vertikalusis perdavimas, kai motina perduoda vaikui, dažnai gimdoje, arba netyčia, paprastai perinataliniu laikotarpiu, pasikeitus kūno skysčiais;
4.3.4. vektorinis perdavimas, kai infekcija žmonėms netiesiogiai perduodama įkandus užsikrėtusiems uodams, erkėms, musėms ar kitiems vabzdžiams;
4.3.5. per maistą arba vandenį, valgant maistą arba geriant vandenį, kuris gali būti užkrėstas.
5. Atvejų apibrėžtys:
5.1. Apibrėžtyse atvejai pranešimo tikslais klasifikuojami taip: galimas, tikėtinas, patvirtintas. Siekiant palengvinti epidemiologinio ryšio nustatymą, teikiant papildomą informaciją nurodomi ligų inkubaciniai periodai.
5.2. Apibrėžtyse nurodomų atvejų reikšmės:
5.2.1. Galimas atvejis – paprastai tai atvejis, kurio klinikiniai kriterijai aprašyti atvejo apibrėžtyje, be atitinkamos ligos epidemiologinių arba laboratorinių požymių. Galimo atvejo apibrėžtis yra labai jautri ir nelabai specifinė. Pagal ją galima nustatyti daugumą atvejų, tačiau į šią kategoriją pateks ir kai kurie klaidingai teigiamais laikomi atvejai.
5.2.2. Tikėtinas atvejis – paprastai tai atvejis, kurio klinikiniai kriterijai ir epidemiologinis ryšys aprašyti atvejo apibrėžtyje. Tikėtino atvejo laboratoriniai tyrimai konkrečiai nurodomi tik kelioms ligoms.
5.2.3. Patvirtintas atvejis – tai atvejis, patvirtintas laboratorijos, ir galintis atitikti atvejo apibrėžtyje aprašytus kriterijus arba jų neatitikti. Patvirtinto atvejo apibrėžtis yra specifinė ir nelabai jautri, todėl dauguma atvejų bus tikri.
5.3. Patvirtinti atvejai klasifikuojami į tris pogrupius, kurie nustatomi analizuojant duomenis, naudojantis kintamaisiais, gautais su informacija apie atvejį:
5.3.1. laboratorijos patvirtintas atvejis su klinikiniais kriterijais – tai atvejis, kuris atitinka laboratorinius kriterijus atvejui patvirtinti ir atvejo apibrėžtyje aprašytus klinikinius kriterijus;
5.3.2. laboratorijos patvirtintas atvejis su nežinomais klinikiniais kriterijais – tai atvejis, kuris atitinka laboratorinius kriterijus atvejui patvirtinti, tačiau nėra informacijos apie klinikinius kriterijus (pvz., tik laboratorijos pranešimas);
5.3.3. laboratorijos patvirtintas atvejis be klinikinių kriterijų – tai atvejis, kuris atitinka laboratorinius kriterijus atvejui patvirtinti, tačiau neatitinka atvejo apibrėžtyse klinikinių kriterijų arba yra besimptomis.
II. LIGŲ ATVEJŲ APIBRĖŽTYS
6. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija:
6.1. Klinikiniai AIDS kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš klinikinės būklės požymių, įtrauktų į Europos AIDS atvejo apibrėžtį šioms asmenų grupėms:
6.1.1. suaugusiems ir paaugliams, kuriems 13 metų arba vyresniems;
6.1.2. vaikams, jaunesniems nei 13 metų amžiaus.
6.2. Laboratoriniai ŽIV kriterijai:
6.2.1. suaugusiems, paaugliams ir vaikams, kuriems 18 mėnesių arba vyresniems nustatytas bent vienas iš trijų kriterijų:
6.2.1.1. teigiamas atrankinio ŽIV antikūnų tyrimo arba mišraus atrankinio tyrimo (ŽIV antikūnų ir ŽIV p24 antigenų) rezultatas, patvirtintas specifiškesniais antikūnų tyrimais (pvz., Western blot tyrimu);
6.2.1.2. teigiami 2 imunofermentinių antikūnų tyrimų (EIA) rezultatai, patvirtinti teigiamais dar vieno EIA tyrimo rezultatais;
6.2.1.3. teigiami dviejų atskirų mėginių rezultatai, kai atliekamas bent vienas iš trijų tyrimų:
6.2.1.3.1. ŽIV nukleino rūgšties (ŽIV-RNR, ŽIV-DNR) nustatymas;
6.2.1.3.2. ŽIV nustatymas atliekant ŽIV p24 antigeno tyrimą, įskaitant neutralizavimo bandymą;
6.2.1.3.3. ŽIV išskyrimas;
6.2.2. vaikams, jaunesniems nei 18 mėnesių, teigiami dviejų atskirų mėginių (išskyrus kraują iš virkštelės) rezultatai, kai atliekamas bent vienas iš trijų tyrimų:
6.2.2.1. ŽIV išskyrimas;
6.2.2.2. ŽIV nukleino rūgšties (ŽIV-RNR, ŽIV-DNR) nustatymas;
6.2.2.3. ŽIV nustatymas atliekant ŽIV p24 antigeno tyrimą, įskaitant neutralizavimo bandymą, jei vaikas yra 1 mėn. amžiaus arba vyresnis.
6.3. Epidemiologiniai ŽIV ir AIDS kriterijai: netaikytina.
6.4. ŽIV ir AIDS atvejo nustatymo klasifikavimas:
6.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
6.4.2. tikėtinas atvejis: netaikytina;
6.4.3. patvirtintas atvejis:
6.4.3.1. ŽIV infekcija – asmenims, kuriems būdingi ŽIV infekcijos laboratoriniai kriterijai;
6.4.3.2. AIDS – asmenims, kuriems būdingi ŽIV infekcijos klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
7. Juodligė (sukėlėjas – Juodligės bacila (Bacillus anthracis)):
7.1. Klinikiniai juodligės kriterijai asmenims, kuriems būdinga viena iš klinikinių formų:
7.1.1. odos juodligė, kuriai būdingas bent vienas iš dviejų kriterijų:
7.1.1.1. mazgelinis arba pūslelinis pažeidimas;
7.1.1.2. įdubęs juodas šašas, kurį supa edema;
7.1.2. žarnyno juodligė:
7.1.2.1. karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu ir bent vienas iš šių dviejų kriterijų:
7.1.2.1.1. aštrus pilvo skausmas;
7.1.2.1.2. viduriavimas;
7.1.3. inhaliacinė juodligė:
7.1.3.1. karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu ir bent vienas iš šių kriterijų:
7.1.3.1.1. ūmus kvėpavimo sutrikimas;
7.1.3.1.2. radiologiškai nustatytas tarpuplaučio išsiplėtimas;
7.1.4. meninginė/meningoencefalitinė juodligė:
7.1.4.1. karščiavimas ir bent vienas iš šių trijų kriterijų:
7.1.4.1.1. traukuliai;
7.1.4.1.2. sąmonės netekimas;
7.1.4.1.3. meninginiai požymiai;
7.1.5. sepsinė juodligė.
7.2. Laboratoriniai juodligės kriterijai:
7.2.1. Bacillus anthracis išskyrimas iš klinikinio mėginio;
7.2.2. Bacillus anthracis nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje.
Jei teigiamas tepinėlis iš nosies neturi klinikinių simptomų, juodligė nediagnozuojama.
7.3. Epidemiologiniai juodligės kriterijai (būdingas bent vienas iš trijų epidemiologinių ryšių):
7.3.1. perdavimas žmogui per gyvūną;
7.3.2. per bendrą šaltinį;
7.3.3. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį.
7.4. Juodligės atvejo nustatymo klasifikavimas:
7.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
7.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
7.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
8. A/H5 arba A/H5N1 paukščių gripas, kuriuo serga žmonės:
8.1. Klinikiniai A/H5 arba A/H5N1 paukščių gripo, kuriuo serga žmonės, kriterijai asmenims, kuriems būdingas vienas iš šių kriterijų:
8.1.1. karščiavimas ir ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai bei simptomai;
8.1.2. mirtis nuo nepaaiškinamos ūmios kvėpavimo organų ligos.
8.2. Laboratoriniai A/H5 arba A/H5N1 paukščių gripo, kuriuo serga žmonės, kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
8.2.1. A/H5N1 gripo viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
8.2.2. A/H5 gripo viruso nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
8.2.3. specifinė antikūnų reakcija į A/H5 gripą (keturis kartus ar daugiau padidėjęs arba vienkartinis aukštas antikūnų titras).
8.3. Epidemiologiniai A/H5 arba A/H5N1 paukščių gripo, kuriuo serga žmonės, kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
8.3.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui per mažą atstumą (ne toliau kaip per metrą), kai infekcija perduota žmogui ir apie tai pranešta kaip apie tikėtiną arba patvirtintą atvejį;
8.3.2. užsikrėtimas laboratorijoje: jeigu yra galimybė užsikrėsti A/H5N1 gripu;
8.3.3. per artimą sąlytį (ne toliau kaip per metrą) su gyvūnu (pvz., kate arba kiaule), kuriam patvirtinta A/H5N1 infekcija, išskyrus naminius arba laukinius paukščius;
8.3.4. asmuo gyvena arba neseniai lankėsi vietovėje, kurioje įtariamas arba patvirtintas A/H5N1 gripas, ir jam būdingas bent vienas iš šių kriterijų:
8.3.4.1. turėjo artimą sąlytį (ne toliau kaip per metrą) su sergančiais arba negyvais naminiais arba laukiniais paukščiais užkrėstoje teritorijoje (netaikoma sveikai atrodantiems paukščiams, kurie buvo užmušti, pvz., medžiojant);
8.3.4.2. lankėsi užkrėstoje teritorijoje esančiuose namuose arba ūkyje, iš kurių praėjusiais mėnesiais pranešta apie sergančius arba negyvus naminius paukščius.
8.4. A/H5 arba A/H5N1 paukščių gripo, kuriuo serga žmonės, atvejo nustatymo klasifikavimas:
8.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir epidemiologiniai kriterijai;
8.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems A/H5 arba A/H5N1 gripo viruso tyrimas atliktas (ir gauti teigiami rezultatai) laboratorijoje, kuri nėra nacionalinė pavyzdinė laboratorija, priklausanti ES Bendrijos žmonių gripo pavyzdinių laboratorijų tinklui (ang. CNRL);
8.4.3. nacionaliniu lygiu patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems A/H5 arba A/H5N1 gripo viruso tyrimas atliktas (ir gauti teigiami rezultatai) nacionalinėje pavyzdinėje laboratorijoje, priklausančioje ES Bendrijos žmonių gripo pavyzdinių laboratorijų tinklui (ang. CNRL);
8.4.4. PSO patvirtintas atvejis: visi asmenys, kurių laboratorinius tyrimus patvirtino PSO Bendradarbiavimo H5 srityje centras.
9. Botulizmas (sukėlėjas – Botulizmo klostridija (Clostridium botulinum)):
9.1. Klinikiniai botulizmo kriterijai asmenims, kuriems būdinga bent viena iš šių klinikinių formų:
9.1.1. su maistu perduodamas ir žaizdų botulizmas, kuriam būdingas bent vienas iš šių dviejų kriterijų:
9.1.1.1. abipusis galvos nervo pakenkimas (pvz.: dvejinimasis akyse, aptemęs regėjimas, rijimo sutrikimas, bulbarinis silpnumas);
9.1.1.2. periferinis simetrinis paralyžius;
9.1.2. kūdikių botulizmas – visiems kūdikiams, kuriems būdingas vienas iš šių požymių:
9.1.2.1. vidurių užkietėjimas;
9.1.2.2. mieguistumas;
9.1.2.3. blogas maitinimasis;
9.1.2.4. ptozė;
9.1.2.5. rijimo sutrikimas;
9.1.2.6. bendras raumenų silpnumas.
Šio tipo botulizmu, kuriuo paprastai serga jaunesni nei 12 mėn. amžiaus kūdikiai, taip pat gali susirgti vyresni nei 12 mėn. amžiaus vaikai ir kartais suaugusieji, kurių skrandžio ir žarnyno anatomija bei mikroflora pakitusi.
9.2. Laboratoriniai botulizmo kriterijai (bent vienas iš dviejų kriterijų):
9.2.1. C. botulinum išskyrimas iš išmatų, jei tai kūdikių botulizmas, arba, jei tai žaizdų botulizmas, – iš žaizdų (C. botulinum išskyrimas iš suaugusiųjų išmatų nėra svarbus su maistu perduodamo botulizmo diagnozei);
9.2.2. botulino toksino nustatymas klinikiniame mėginyje.
9.3. Epidemiologiniai botulizmo kriterijai (būdingas bent vienas iš dviejų epidemiologinių ryšių):
9.3.1. per bendrą šaltinį (pvz., maistas, tų pačių adatų ar kitų įrankių naudojimas);
9.3.2. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį.
9.4. Botulizmo atvejo nustatymo klasifikavimas:
9.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
9.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
9.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
10. Bruceliozė (sukėlėjas – Brucella spp.):
10.1. Klinikiniai bruceliozės kriterijai visiems karščiuojantiems asmenims ir asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš šių septynių kriterijų:
10.1.1. prakaitavimas (gausus, nemalonaus kvapo, ypač naktinis);
10.1.2. drebulys;
10.1.3. artralgija;
10.1.4. silpnumas;
10.1.5. depresija;
10.1.6. galvos skausmas;
10.1.7. anoreksija.
10.2. Laboratoriniai bruceliozės kriterijai (bent vienas iš dviejų kriterijų):
10.2.1. Brucella spp. išskyrimas iš klinikinio mėginio;
10.2.2. specifinė antikūnų reakcija į Brucella (standartinis agliutinacijos tyrimas, komplemento sujungimo reakcija, ELISA).
10.3. Epidemiologiniai bruceliozės kriterijai (bent vienas iš šių keturių epidemiologinių ryšių):
10.3.1. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
10.3.2. per produktus, gautus iš užsikrėtusio gyvūno (pieną arba pieno gaminius);
10.3.3. perdavimas žmogui per gyvūną (užkrėstos išskyros arba organai, pvz., makšties išskyros, placenta);
10.3.4. per bendrą šaltinį.
10.4. Bruceliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:
10.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
10.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
10.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
11. Kampilobakteriozė (sukėlėjas – Campylobacter spp.):
11.1. Klinikiniai kampilobakteriozės kriterijai visiems asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš trijų požymių:
11.1.1. viduriavimas;
11.1.2. pilvo skausmas;
11.1.3. karščiavimas.
11.2. Laboratoriniai kampilobakteriozės kriterijai:
11.2.1. Campylobacter spp. išskyrimas iš išmatų arba kraujo (jei įmanoma, reikėtų atlikti Campylobacter spp. diferencijavimą).
11.3. Epidemiologiniai kampilobakteriozės kriterijai (bent vienas iš penkių epidemiologinių ryšių):
11.3.1. perdavimas žmogui per gyvūną;
11.3.2. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
11.3.3. per bendrą šaltinį;
11.3.4. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
11.3.5. per aplinką.
11.4. Kampilobakteriozės atvejo nustatymo klasifikavimas:
11.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
11.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
11.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
12. Chlamidijų sukelta infekcija (sukėlėjas – Chlamydia trachomatis), įskaitant venerinę limfogranulomą (VLG):
12.1. Klinikiniai chlamidijų sukeltos infekcijos, įskaitant VLG, kriterijai asmenims, kuriems būdinga viena iš šių klinikinių formų:
12.1.1. Chlamidijų sukelta infekcija (ne VLG):
12.1.1.1. būdingas bent vienas iš šešių kriterijų:
12.1.1.1.1. uretritas;
12.1.1.1.2. epididimitas;
12.1.1.1.3. ūminis salpingitas;
12.1.1.1.4. ūminis endometritas;
12.1.1.1.5. cervicitas;
12.1.1.1.6. proktitas;
12.1.1.2. jei tai naujagimis – bent vienas iš šių dviejų kriterijų:
12.1.1.2.1. konjunktyvitas;
12.1.1.2.2. plaučių uždegimas;
12.1.2. VLG (būdingas bent vienas iš penkių kriterijų):
12.1.2.1. uretritas;
12.1.2.2. lytinių organų opa;
12.1.2.3. kirkšnių limfadenopatija;
12.1.2.4. cervicitas;
12.1.2.5. proktitas.
12.2. Laboratoriniai chlamidijų sukeltos infekcijos, įskaitant VLG, kriterijai:
12.2.1. Chlamidijų sukelta infekcija (ne VLG) (būdingas bent vienas iš trijų kriterijų):
12.2.1.1. Chlamydia trachomatis išskyrimas iš mėginio, paimto iš anogenitalinio trakto arba iš junginės;
12.2.1.2. Chlamydia trachomatis nustatymas klinikiniame mėginyje naudojant fluorescencinį antikūnų metodą (DFA);
12.2.1.3. Chlamydia trachomatis nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
12.2.2. VLG:
12.2.2.1. būdingas bent vienas iš dviejų kriterijų:
12.2.2.1.1. Chlamydia trachomatis išskyrimas iš mėginio, paimto iš anogenitalinio trakto arba iš junginės;
12.2.2.1.2. Chlamydia trachomatis nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje ir
12.2.2.2. serologinės atmainos (genotipo) L1, L2 arba L3 nustatymas.
12.3. Epidemiologiniai chlamidijų sukeltos infekcijos, įskaitant VLG, kriterijai:
12.3.1. epidemiologinis ryšys vieno žmogaus perduodant kitam žmogui (lytiniai santykiai arba vertikalusis perdavimas).
12.4. Chlamidijų sukeltos infekcijos, įskaitant VLG, atvejo nustatymo klasifikavimas:
12.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
12.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie epidemiologiškai susiję;
12.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai.
13. Cholera (sukėlėjas – Choleros vibrionas (Vibrio cholerae)):
13.1. Klinikiniai choleros kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš dviejų požymių:
13.1.1. viduriavimas;
13.1.2. vėmimas.
13.2. Laboratoriniai choleros kriterijai:
13.2.1. Vibrio cholerae išskyrimas iš klinikinio mėginio ir
13.2.2. antigeno O1 arba O139 nustatymas išskirtoje medžiagoje, ir
13.2.3. choleros enterotoksino arba choleros enterotoksino geno nustatymas išskirtojoje medžiagoje.
13.3. Epidemiologiniai choleros kriterijai (būdingas bent vienas iš šių keturių epidemiologinių ryšių):
13.3.1. per bendrą šaltinį;
13.3.2. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
13.3.3. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
13.3.4. per aplinką.
13.4. Choleros atvejo nustatymo klasifikavimas:
13.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
13.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
13.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
14. Kreucfeldo-Jakobo ligos atmaina (KJLa):
14.1. Išankstinės sąlygos:
14.1.1. visi asmenys, turintys progresuojančių neuropsichinių sutrikimų, kai susirgimas trunka ne mažiau kaip 6 mėnesius;
14.1.2. įprastinių tyrimų duomenys nesuteikia galimybės įtarti kitą ligą;
14.1.3. nėra duomenų apie gydymą žmogaus hipofizės hormonais arba kietojo smegenų dangalo transplantantą;
14.1.4. nėra užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos genetinės formos požymių.
14.2. Klinikiniai KJLa kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš šių penkių kriterijų:
14.2.1. ankstyva psichiatrinė simptomatika (depresija, nerimas, apatija, užsisklendimas, haliucinacijos);
14.2.2. nepraeinantys skausmingi sensoriniai simptomai (skausmas ir (arba) disestezija);
14.2.3. ataksija;
14.2.4. kloniniai raumenų traukuliai arba chorėja, arba distonija;
14.2.5. demencija.
14.3. KJLa diagnozavimo kriterijai:
14.3.1. diagnozavimo kriterijai KJLa atvejui patvirtinti:
14.3.1.1. neuropatologinis patvirtinimas: spongiforminiai pokyčiai ir daug prionų proteinų nuosėdų su rausvomis plokštelėmis visose didžiosiose smegenyse ir smegenėlėse.
14.3.2. Diagnozavimo reikalavimai tikėtinam ir galimam KJLa atvejui patvirtinti:
14.3.2.1. elektroencefalografija (EEG) nerodo tipinio vaizdo (tipinis sporadinės KJL vaizdas EEG – tai generalizuoti periodiniai kompleksai (maždaug vienas per sekundę). Kartais jie gali būti matomi vėlyvojoje KJLa stadijoje) kokia yra sporadinė KJL (tipinis sporadinės KJL vaizdas EEG – tai generalizuoti periodiniai kompleksai (maždaug vienas per sekundę). Kartais jie gali būti matomi vėlyvojoje KJLa stadijoje) ankstyvose ligos stadijose;
14.3.2.2. tiriant magnetiniu rezonansu (MRI) – intensyvus tarpinių smegenų gumburo užpakalinės dalies signalas abiejose pusėse;
14.3.2.3. teigiamų tonzilių biopsija (nerekomenduojama tonzilių biopsijos daryti reguliariai arba tais atvejais, kai EEG rodo tipinį sporadinės KJL vaizdą, tačiau ji gali būti naudinga įtariant atvejus, kai klinikiniai požymiai sutampa su KJLa požymiais, bet tiriant MRI nėra intensyvaus tarpinių smegenų gumburo užpakalinės dalies signalo).
14.4. Epidemiologiniai KJLa kriterijai:
14.4.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui (pvz., kraujo perpylimas).
14.5. KJLa atvejo nustatymo klasifikavimas:
14.5.1. galimas atvejis:
14.5.1.1. visi asmenys, kurie tenkina išankstines sąlygas ir
14.5.1.2. kuriems būdingi klinikiniai kriterijai, ir
14.5.1.3. kurių neigiami sporadinės KJL EEG rezultatai (tipinis sporadinės KJL vaizdas EEG – tai generalizuoti periodiniai kompleksai (maždaug vienas per sekundę). Kartais jie gali būti matomi vėlyvoje KJLa stadijoje);
14.5.2. tikėtinas atvejis:
14.5.2.1. visi asmenys, kurie tenkina išankstines sąlygas ir
14.5.2.2. kuriems būdingi klinikiniai kriterijai, ir
14.5.2.3. kurių sporadinės KJL EEG rezultatas neigiamas (tipinis sporadinės KJL vaizdas EEG – tai generalizuoti periodiniai kompleksai (maždaug vienas per sekundę). Kartais jie gali būti matomi vėlyvoje KJLa stadijoje) ir
14.5.2.4. teigiami galvos smegenų tyrimo magnetiniu rezonansu rezultatai arba
14.5.2.5. visi asmenys, kuriems būdingi išankstinių sąlygų kriterijai ir
14.5.2.6. kurių tonzilių biopsija teigiama;
14.5.3. patvirtintas atvejis:
14.5.3.1. visi asmenys, kuriems būdingi išankstinių sąlygų kriterijai ir
14.5.3.2. kuriems būdingi diagnozavimo kriterijai atvejui patvirtinti.
15. Kriptosporidiazė (sukėlėjas – Cryptosporidium spp.):
15.1. Klinikiniai kriptosporidiazės kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš dviejų požymių:
15.1.1. viduriavimas;
15.1.2. pilvo skausmas.
15.2. Laboratoriniai kriptosporidiazės kriterijai (bent vienas iš šių keturių kriterijų):
15.2.1. Cryptosporidium oocistų nustatymas išmatose;
15.2.2. Cryptosporidium nustatymas žarnų skystyje arba plonųjų žarnų biopsijos medžiagoje;
15.2.3. Cryptosporidium nukleino rūgšties nustatymas išmatose;
15.2.4. Cryptosporidium antigeno nustatymas išmatose.
15.3. Epidemiologiniai kriptosporidiazės kriterijai (bent vienas iš penkių epidemiologinių ryšių):
15.3.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
15.3.2. per bendrą šaltinį;
15.3.3. perdavimas žmogui per gyvūną;
15.3.4. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
15.3.5. per aplinką.
15.4. Kriptosporidiazės atvejo nustatymo klasifikavimas:
15.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
15.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
15.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
16. Difterija (sukėlėjai – Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans):
16.1. Klinikiniai difterijos kriterijai asmenims, kuriems būdinga viena iš klinikinių formų:
16.1.1. kvėpavimo organų difterija:
16.1.1.1. viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, karščiavimas ir vienas iš šių dviejų kriterijų:
16.1.1.1.1. krupas;
16.1.1.1.2. kibi plėvė bent vienoje iš trijų vietų:
16.1.1.1.2.1. tonzilėje;
16.1.1.1.2.2. ryklėje;
16.1.1.1.2.3. nosyje;
16.1.2. nosies difterija:
16.1.2.1. pradžioje švarios, vėliau kruvinos išskyros iš vienos arba dviejų šnervių;
16.1.3. odos difterija:
16.1.3.1. odos pažeidimai;
16.1.4. kitų organų difterija:
16.1.4.1. junginės arba gleivinių pažeidimai.
16.2. Laboratoriniai difterijos kriterijai:
16.2.1. toksiną gaminančios C. diphtheriae arba C. ulcerans išskyrimas iš klinikinio mėginio.
16.3. Epidemiologiniai difterijos kriterijai:
16.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui.
16.4. Difterijos atvejo nustatymo klasifikavimas:
16.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi kvėpavimo organų difterijos klinikiniai kriterijai;
16.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi difterijos klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
16.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
17. Echinokokozė (sukėlėjas – Echinococcus spp.):
17.1. Klinikiniai echinokokozės kriterijai: priežiūrai netaikytina.
17.2. Echinokokozės diagnozavimo kriterijai (bent vienas iš penkių kriterijų):
17.2.1. histopatologinis arba parazitologinis vaizdas atitinka Echinococcus multilocularis arba granulosus vaizdą (pvz., cistos skystyje tiesiogiai matomas pirminis skoleksas);
17.2.2. Echinococcus granulosus nustatymas atliekant patognomoninį makroskopinį cistų morfologinį tyrimą chirurginiuose mėginiuose;
17.2.3. tipiniai organų pažeidimai nustatyti vaizdiniais tyrimais (pvz.: kompiuterine tomografija, sonografija, gaunant vaizdą magnetinio rezonanso metodu) ir patvirtinimas serologiniu tyrimu;
17.2.4. Echinococcus spp. specifinių serumo antikūnų nustatymas atliekant labai jautrų serologinį tyrimą ir patvirtinant labai specifiniu serologiniu tyrimu;
17.2.5. Echinococcus multilocularis arba granulosus nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje.
17.3. Epidemiologiniai echinokokozės kriterijai: netaikytina.
17.4. Ehinokokozės atvejo nustatymo klasifikavimas:
17.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
17.4.2. tikėtinas atvejis: netaikytina;
17.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi diagnozavimo kriterijai.
18. Šigatoksiną ir verotoksiną gaminančių Escherichia coli bakterijų sukelta infekcija (STEC arba VTEC):
18.1. Klinikiniai šigatoksiną ir verotoksiną gaminančių Escherichia coli bakterijų sukeltos infekcijos kriterijai:
18.1.1. STEC arba VTEC sukeltas viduriavimas visiems asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš dviejų kriterijų:
18.1.1.1. viduriavimas;
18.1.1.2. pilvo skausmas.
18.1.2. Hemolizinės uremijos sindromas (HUS), asmenims, kurie serga ūminiu inkstų nepakankamumu ir kuriems būdingas bent vienas iš dviejų kriterijų:
18.1.2.1. mikroangiopatinė hemolizinė anemija;
18.1.2.2. trombocitopenija.
18.2. Laboratoriniai šigatoksiną ir verotoksiną gaminančių Escherichia coli bakterijų sukeltos infekcijos kriterijai:
18.2.1. būdingas bent vienas iš trijų kriterijų:
18.2.1.1. šigatoksiną ir verotoksiną (STEC arba VTEC) gaminančių E. coli bakterijų išskyrimas;
18.2.1.2. stx1 arba stx2 geno (-ų) nukleino rūgšties nustatymas;
18.2.1.3. laisvųjų šigatoksinų nustatymas.
18.2.2. STEC arba VTEC nustatyti (tik sergantiems HUS) gali būti taikomi šie laboratoriniai kriterijai:
18.2.2.1. specifinė antikūnų reakcija į E. coli serologines grupes.
Jei įmanoma, reikėtų išskirti ir papildomai apibūdinti stx1 arba stx2 geno serotipą, fagotipą, eae genus ir potipius.
18.3. Epidemiologiniai šigatoksiną ir verotoksiną gaminančių Escherichia coli bakterijų sukeltos infekcijos kriterijai (bent vienas iš penkių epidemiologinių ryšių):
18.3.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
18.3.2. per bendrą šaltinį;
18.3.3. perdavimas žmogui per gyvūną;
18.3.4. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
18.3.5. per aplinką.
18.4. Šigatoksiną ir verotoksiną gaminančių Escherichia coli bakterijų sukeltos infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:
18.4.1. galimas HUS atvejis, susijęs su STEC: visi asmenys, kuriems būdingi HUS klinikiniai kriterijai;
18.4.2. tikėtinas STEC arba VTEC atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję, arba jei tai laboratorijos tyrimais patvirtintas atvejis be klinikinių kriterijų;
18.4.3. patvirtintas STEC arba VTEC atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
19. Lambliozė (sukėlėjas – Giardia lamblia):
19.1. Klinikiniai lambliozės kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš keturių kriterijų:
19.1.1. viduriavimas;
19.1.2. pilvo skausmas;
19.1.3. pilvo pūtimas;
19.1.4. malabsorbcijos požymiai (pvz., statorėja, svorio kritimas).
19.2. Laboratoriniai lambliozės kriterijai (bent vienas iš dviejų kriterijų):
19.2.1. Giardia lamblia cistų ir trofozoitų nustatymas išmatose, dvylikapirštės žarnos sekrete ar plonųjų žarnų biopsijos medžiagoje;
19.2.2. Giardia lamblia antigeno nustatymas išmatose.
19.3. Epidemiologiniai lambliozės kriterijai (bent vienas iš keturių epidemiologinių ryšių):
19.3.1. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
19.3.2. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
19.3.3. per bendrą šaltinį;
19.3.4. per aplinką.
19.4. Lambliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:
19.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
19.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
19.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
20. Gonorėja (sukėlėjas – Neisseria gonorrhoeae):
20.1. Klinikiniai gonorėjos kriterijai:
20.1.1. visi asmenys, kuriems būdingas bent vienas iš aštuonių kriterijų:
20.1.1.1. uretritas;
20.1.1.2. ūminis salpingitas;
20.1.1.3. dubens organų uždegimas;
20.1.1.4. cervicitas;
20.1.1.5. epididimitas;
20.1.1.6. proktitas;
20.1.1.7. laringitas;
20.1.1.8. artritas arba
20.1.2. visi naujagimiai, sergantys konjunktyvitu.
20.2. Laboratoriniai gonorėjos kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
20.2.1. Neisseria gonorrhoeae išskyrimas iš klinikinio mėginio;
20.2.2. Neisseria gonorrhoeae nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
20.2.3. Neisseria gonorrhoeae nustatymas atliekant neamplifikuotos nukleino rūgšties mėginio tyrimą klinikiniame mėginyje;
20.2.4. gramneigiamų intraceliulinių diplokokų nustatymas mikroskopu vyrų šlaplės mėginyje.
20.3. Epidemiologiniai gonorėjos kriterijai:
20.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui (lytiniai santykiai arba vertikalus perdavimas).
20.4. Gonorėjos atvejo nustatymo klasifikavimas:
20.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
20.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
20.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai.
21. Haemophilus influenzae bakterijos sukeltas meningitas (sukėlėjas – Haemophilus influenzae):
21.1. Klinikiniai Haemophilus influenzae bakterijos sukelto meningito kriterijai: priežiūrai netaikytina.
21.2. Laboratoriniai Haemophilus influenzae bakterijos sukelto meningito kriterijai atvejui nustatyti (bent vienas iš dviejų kriterijų):
21.2.1. Haemophilus influenzae išskyrimas iš klinikinio mėginio, kuris paprastai yra sterilus;
21.2.2. Haemophilus influenzae nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje, kuris paprastai yra sterilus.
Jei įmanoma, reikėtų atskirti išskirtos medžiagos rūšis.
21.3. Epidemiologinis ryšys: netaikytina.
21.4. Haemophilus influenzae bakterijos sukelto meningito atvejo nustatymo klasifikavimas:
21.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
21.4.2. tikėtinas atvejis: netaikytina;
21.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai atvejui patvirtinti.
22. Hepatitas A (sukėlėjas – hepatito A virusas):
22.1. Klinikiniai hepatito A kriterijai asmenims, kuriems pasireiškia pavieniai simptomai (pvz.: nuovargis, pilvo skausmas, apetito netekimas, retkarčiais – pykinimas, vėmimas) ir būdingas bent vienas iš šių trijų kriterijų:
22.1.1. karščiavimas;
22.1.2. gelta;
22.1.3. padidėjęs serumo aminotransferazių kiekis.
22.2. Laboratoriniai hepatito A kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
22.2.1. hepatito A viruso nukleino rūgšties nustatymas serume arba išmatose;
22.2.2. specifinė antikūnų reakcija į hepatito A virusą;
22.2.3. hepatito A viruso antigeno nustatymas išmatose.
22.3. Epidemiologiniai hepatito A kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
22.3.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
22.3.2. per bendrą šaltinį;
22.3.3. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį;
22.3.4. per aplinką.
22.4. Hepatito A atvejo nustatymo klasifikavimas:
22.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
22.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
22.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
23. Ūminis hepatitas B(sukėlėjas – hepatito B virusas):
23.1. Klinikiniai ūminio hepatito B kriterijai asmenims, kuriems pasireiškia pavieniai simptomai (pvz.: nuovargis, pilvo skausmas, apetito netekimas, retkarčiais – pykinimas ir vėmimas) ir būdingas bent vienas iš trijų kriterijų:
23.1.1. karščiavimas;
23.1.2. gelta;
23.1.3. padidėjęs serumo aminotransferazių kiekis.
23.2. Laboratoriniai ūminio hepatito B kriterijai:
23.2.1. specifinė IgM antikūnų reakcija į hepatito B virusą.
Laboratorinių tyrimų rezultatus reikia aiškinti atsižvelgiant į skiepijimą.
23.3. Epidemiologiniai ūminio hepatito B kriterijai:
23.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui (lytiniai santykiai, vertikalusis perdavimas arba kraujo perpylimas).
23.4. Ūminio hepatito B atvejo nustatymo klasifikavimas:
23.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
23.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
23.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
24. Hepatitas C (sukėlėjas – hepatito C virusas):
24.1. Klinikiniai hepatito C kriterijai: priežiūrai netaikytina.
24.2. Laboratoriniai hepatito C kriterijai (bent vienas iš dviejų kriterijų):
24.2.1. hepatito C viruso nukleino rūgšties nustatymas serume;
24.2.2. specifinė antikūnų reakcija į hepatito C virusą, patvirtinta įvairiais antikūnų tyrimais.
24.3. Epidemiologiniai hepatito C kriterijai: netaikytina.
24.4. Hepatito C atvejo nustatymo klasifikavimas:
24.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
24.4.2. tikėtinas atvejis: netaikytina;
24.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai.
25. Gripas (sukėlėjas – gripo virusas (Influenza virus)):
25.1. Klinikiniai gripo kriterijai asmenims, kuriems būdinga viena iš klinikinių formų:
25.1.1. gripą primenantis susirgimas (GPS, ang. ILI):
25.1.1.1. staiga atsiradę simptomai ir bent vienas iš keturių somatinių požymių:
25.1.1.1.1. karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu;
25.1.1.1.2. bendras silpnumas;
25.1.1.1.3. galvos skausmas;
25.1.1.1.4. raumenų skausmas ir
25.1.1.2. bent vienas iš trijų respiracinių simptomų:
25.1.1.2.1. kosulys;
25.1.1.2.2. gerklės skausmas;
25.1.1.2.3. dusulys.
25.1.2. Ūminė respiracinė infekcija (ŪRI, ang. ARI):
25.1.2.1. staiga atsiradę simptomai ir bent vienas iš keturių respiracinių simptomų:
25.1.2.1.1. kosulys;
25.1.2.1.2. gerklės skausmas;
25.1.2.1.3. dusulys;
25.1.2.1.4. rinitas ir
25.1.2.2. gydytojo sprendimas, kad susirgimas sukeltas infekcijos.
25.2. Laboratoriniai gripo kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
25.2.1. gripo viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
25.2.2. gripo viruso nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
25.2.3. gripo viruso antigeno nustatymas klinikiniame mėginyje taikant fluorescencinį antikūnų metodą (DFA);
25.2.4. specifinė antikūnų reakcija į gripą.
Jei įmanoma, reikėtų atskirti gripo išskirtosios medžiagos potipius.
25.3. Epidemiologiniai gripo kriterijai:
25.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui.
25.4. Gripo atvejo nustatymo klasifikavimas:
25.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi GPS arba ŪRI klinikiniai kriterijai;
25.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi GPS arba ŪRI klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
25.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai GPS arba ŪRI kriterijai ir laboratoriniai kriterijai.
26. Legionierių liga (sukėlėjas – Legionella spp.):
26.1. Klinikiniai legionierių ligos kriterijai:
26.1.1. visi plaučių uždegimu sergantys asmenys.
26.2. Laboratoriniai legionierių ligos kriterijai:
26.2.1. laboratoriniai kriterijai legionierių ligos atvejui patvirtinti (bent vienas iš trijų kriterijų):
26.2.1.1. Legionella spp. išskyrimas iš kvėpavimo takų išskyrų arba kitos klinikinės medžiagos, kuri paprastai būna sterili;
26.2.1.2. Legionella pneumophila antigeno nustatymas šlapime;
26.2.1.3. specifinė antikūnų reakcija į Legionella pneumophila pirmą serologinę grupę.
26.2.2. Tikėtino atvejo legionierių ligos laboratoriniai kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
26.2.2.1. Legionella pneumophila antigeno nustatymas kvėpavimo takų išskyrose arba plaučių audinyje, pvz., DFA dažymo metodu naudojant monokloninius reagentus, gautus iš antikūnų;
26.2.2.2. Legionella spp. nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
26.2.2.3. specifinė antikūnų reakcija į Legionella pneumophila 1 neserologinę grupę arba kitas Legionella spp.;
26.2.2.4. L. pneumophila 1 serogrupė, kitos serogrupės arba kitos Legionella rūšys: vienkartinis aukštas specifinių serumo antikūnų titras.
26.3. Epidemiologiniai legionierių ligos kriterijai (bent vienas iš dviejų epidemiologinių ryšių):
26.3.1. per aplinką;
26.3.2. per tą patį bendrą šaltinį.
26.4. Legionierių ligos atvejo nustatymo klasifikavimas:
26.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
26.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurių bent vienas laboratorinio tikėtino atvejo tyrimo rezultatas buvo teigiamas arba kurie yra epidemiologiškai susiję;
26.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai atvejui patvirtinti.
27. Leptospirozė (sukėlėjas – Leptospira interrogans):
27.1. Klinikiniai leptospirozės kriterijai asmenims, kurie karščiuoja arba kuriems būdingas bent vienas iš vienuolikos kriterijų:
27.1.1. drebulys;
27.1.2. galvos skausmas;
27.1.3. raumenų skausmas;
27.1.4. akių junginės kraujosruvos;
27.1.5. odos ir gleivinės kraujosruvos;
27.1.6. išbėrimas;
27.1.7. gelta;
27.1.8. miokarditas;
27.1.9. meningitas;
27.1.10. inkstų pažeidimas;
27.1.11. respiraciniai simptomai, pvz., kraujavimas iš plaučių.
27.2. Laboratoriniai leptospirozės kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
27.2.1. Leptospira interrogans išskyrimas iš klinikinio mėginio;
27.2.2. Leptospira interrogans nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
27.2.3. Leptospira interrogans nustatymas klinikiniame mėginyje imunofluorescenciniu metodu;
27.2.4. specifinė antikūnų reakcija į Leptospira interrogans.
27.3. Epidemiologiniai leptospirozės kriterijai (bent vienas iš trijų epidemiologinių ryšių):
27.3.1. perdavimas žmogui per gyvūną;
27.3.2. per aplinką;
27.3.3. per bendrą šaltinį.
27.4. Leptospirozės atvejo nustatymo klasifikavimas:
27.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
27.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
27.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
28. Listeriozė (sukėlėjas – Listeria monocytogenes):
28.1. Klinikiniai listeriozės kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš trijų požymių:
28.1.1. naujagimių listeriozė, apibrėžiama kaip negyvas gimęs kūdikis arba liga, kai būdingas bent vienas iš penkių kriterijų per pirmąjį gyvenimo mėnesį:
28.1.1.1. sepsinė kūdikių granulomatozė;
28.1.1.2. meningitas arba meningoencefalitas;
28.1.1.3. kraujo užkrėtimas;
28.1.1.4. dusulys;
28.1.1.5. odos, gleivinės ar junginės pažeidimai;
28.1.2. listeriozė nėštumo metu apibrėžiama kaip liga, pasireiškianti viena iš trijų formų:
28.1.2.1. nėštumo nutraukimas, persileidimas, negyvas gimęs kūdikis arba pirmalaikis gimdymas;
28.1.2.2. karščiavimas;
28.1.2.3. gripą primenantys simptomai;
28.1.3. kitos listeriozės rūšys apibrėžiamos kaip liga, pasireiškianti viena iš keturių formų:
28.1.3.1. karščiavimas;
28.1.3.2. meningitas arba meningoencefalitas;
28.1.3.3. kraujo užkrėtimas;
28.1.3.4. lokalizuotos infekcijos (pvz., artritas, endokarditas, abscesai).
28.2. Laboratoriniai listeriozės kriterijai (bent vienas iš dviejų kriterijų):
28.2.1. Listeria monocytogenes išskyrimas iš klinikinio mėginio, kuris paprastai yra sterilus;
28.2.2. Listeria monocytogenes išskyrimas iš klinikinio mėginio, kuris paprastai nėra sterilus, pvz., iš vaisiaus, kūdikio, kuris gimė negyvas, naujagimio arba motinos per 24 valandas po gimdymo.
28.3. Epidemiologiniai listeriozės kriterijai (bent vienas iš trijų epidemiologinių ryšių):
28.3.1. per bendrą šaltinį;
28.3.2. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui (vertikalus perdavimas);
28.3.3. per užkrėstą maistą arba geriamąjį vandenį.
28.4. Papildoma informacija: inkubacinis periodas 3–70 dienų, dažniausiai – 21 diena.
28.5. Listeriozės atvejo nustatymo klasifikavimas:
28.5.1. galimas atvejis: netaikytina;
28.5.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
28.5.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai arba visos motinos, kurių vaisiui, kūdikiui, kuris gimė negyvas, arba naujagimiui nustatyta ir laboratoriniais tyrimais patvirtinta listeriozės infekcija.
29. Maliarija (sukėlėjas – Plasmodium spp.):
29.1. Klinikiniai maliarijos kriterijai:
29.1.1. visi karščiuojantys asmenys arba asmenys, kurių anamnezėje yra duomenų apie karščiavimą.
29.2. Laboratoriniai maliarijos kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
29.2.1. maliarijos sukėlėjų nustatymas kraujo tepinėliuose šviesos mikroskopu;
29.2.2. Plasmodium nukleino rūgšties nustatymas kraujyje;
29.2.3. Plasmodium antigeno nustatymas.
Jei įmanoma, reikėtų atlikti Plasmodium spp. diferencijavimą.
29.3. Epidemiologiniai maliarijos kriterijai: netaikytina.
29.4. Maliarijos atvejo nustatymo klasifikavimas:
29.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
29.4.2. tikėtinas atvejis: netaikytina;
29.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
30. Tymai (sukėlėjas – tymų virusas (Measles virus)):
30.1. Klinikiniai tymų kriterijai karščiuojantiems asmenims, kuriems pasireiškia ir makulopapulinis bėrimas ir kuriems būdingas bent vienas iš trijų kriterijų:
30.1.1. kosulys;
30.1.2. rinitas;
30.1.3. konjunktyvitas.
30.2. Laboratoriniai tymų kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
30.2.1. tymų viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
30.2.2. tymų viruso nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
30.2.3. ūmiai infekcijai būdinga specifinė antikūnų reakcija į tymų virusą serume arba seilėse;
30.2.4. tymų viruso antigeno nustatymas klinikiniame mėginyje DFA metodu, naudojant specifinius tymų monokloninius antikūnus.
Laboratorinių tyrimų rezultatus reikia aiškinti atsižvelgiant į skiepijimą. Jei skiepyta neseniai, reikia atlikti tyrimą siekiant nustatyti „laukinį“ virusą.
30.3. Epidemiologinai tymų kriterijai:
30.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui.
30.4. Tymų atvejo nustatymo klasifikavimas:
30.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
30.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
30.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kurie nebuvo neseniai skiepyti ir kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
31. Invazinė meningokokinė infekcija (sukėlėjas – Neisseria meningitidis):
31.1. Klinikiniai invazinės meningokokinės infekcijos kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš penkių kriterijų:
31.1.1. karščiavimas;
31.1.2. meninginiai požymiai;
31.1.3. taškinis išbėrimas;
31.1.4. sepsinis šokas;
31.1.5. sepsinis artritas.
31.2. Laboratoriniai invazinės meningokokinės infekcijos kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
31.2.1. Neisseria meningitidis išskyrimas iš mėginio, kuris paprastai yra sterilus, taip pat purpuriniai odos pažeidimai;
31.2.2. Neisseria meningitidis nukleino rūgšties išskyrimas iš mėginio, kuris paprastai yra sterilus, taip pat purpuriniai odos pažeidimai;
31.2.3. Neisseria meningitidis antigeno nustatymas cerebrospinaliniame skystyje (ang. CSF);
31.2.4. gramneigiamo nudažyto diplokoko nustatymas cerebrospinaliniame skystyje.
31.3. Epidemiologiniai invazinės meningokokinės infekcijos kriterijai:
31.3.1. epidemiologinis ryšys vieno žmogaus perduodant kitam žmogui.
31.4. Invazinės meningokokinės infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:
31.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
31.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
31.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai.
32. Epideminis parotitas (sukėlėjas – epideminio parotito virusas (Mumps virus)):
32.1. Klinikiniai epideminio parotito kriterijai asmenims, kurie karščiuoja ir kuriems būdingas vienas iš trijų kriterijų:
32.1.1. staiga prasidedantis skausmingas pažandinių ar kitų seilių liaukų patinimas;
32.1.2. orchitas;
32.1.3. meningitas.
32.2. Laboratoriniai epideminio parotito kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
32.2.1. epideminio parotito viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
32.2.2. epideminio parotito viruso nukleino rūgšties nustatymas;
32.2.3. ūmiai infekcijai būdinga specifinė antikūnų reakcija į epideminio parotito virusą serume arba seilėse.
Laboratorinių tyrimų rezultatus reikia aiškinti atsižvelgiant į skiepijimą.
32.3. Epidemiologiniai epideminio parotito kriterijai:
32.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogaus perduoda kitam žmogui.
32.4. Epideminio parotito atvejo nustatymo klasifikavimas:
32.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
32.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
32.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kurie nebuvo neseniai skiepyti ir kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai. Jei skiepyta neseniai, visi asmenys, kuriems nustatytas „laukinio‘‘ epideminio parotito viruso štamas.
33. Kokliušas (sukėlėjas – Bordetella pertussis):
33.1. Klinikiniai kokliušo kriterijai:
33.1.1. visi asmenys, kuriems kosulys tęsiasi ne mažiau nei dvi savaites ir kuriems būdingas bent vienas iš trijų kriterijų:
33.1.1.1. kosulio priepuoliai;
33.1.1.2. mėšlungiškas įkvėpimas kosulio metu;
33.1.1.3. kosulio sukeltas vėmimas arba
33.1.2. visi asmenys, kuriems gydytojas diagnozavo kokliušą, arba
33.1.3. kūdikių epnoea epizodai.
33.2. Laboratoriniai kokliušo kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
33.2.1. Bordetella pertussis išskyrimas iš klinikinio mėginio;
33.2.2. Bordetella pertussis nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
33.2.3. specifinė antikūnų reakcija į Bordetella pertussis.
33.3. Epidemiologiniai kokliušo kriterijai:
33.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui.
33.4. Kokliušo atvejo nustatymo klasifikavimas:
33.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
33.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
33.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
34. Maras (sukėlėjas – maro jersinija (Yersinia pestis)):
34.1. Klinikiniai maro kriterijai asmenims, kuriems būdinga bent viena iš klinikinių formų:
34.1.1. buboninis maras:
34.1.1.1. karščiavimas ir
34.1.1.2. staiga prasidedantis skausmingas limfadenitas;
34.1.2. septiceminis maras:
34.1.2.1. karščiavimas;
34.1.3. plaučių maras:
34.1.3.1. karščiavimas ir bent viena iš trijų formų:
34.1.3.1.1. kosulys;
34.1.3.1.2. krūtinės skausmai;
34.1.3.1.3. kraujavimas iš plaučių.
34.2. Laboratoriniai maro kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
34.2.1. Yersinia pestis išskyrimas iš klinikinio mėginio;
34.2.2. Yersinia pestis nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje (F1 antigenas);
34.2.3. specifinė antikūnų reakcija į Yersinia pestis F1 antigeną.
34.3. Epidemiologiniai maro kriterijai (bent vienas iš keturių epidemiologinių ryšių):
34.3.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
34.3.2. perdavimas žmogui per gyvūną;
34.3.3. laboratorijoje (jeigu yra galimybė užsikrėsti maru);
34.3.4. per bendrą šaltinį.
34.4. Maro atvejo nustatymo klasifikavimas:
34.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
34.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
34.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai.
35. Pneumokokų sukelta (-os) infekcija (-os) (sukėlėjas – Streptococcus pneumoniae):
35.1. Klinikiniai pneumokokų sukeltos infekcijos kriterijai: priežiūrai netaikytina.
35.2. Laboratoriniai pneumokokų sukeltos infekcijos kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
35.2.1. S. pneumoniae nustatymas mėginyje, kuris paprastai yra sterilus;
35.2.2. S. pneumoniae nukleino rūgšties nustatymas mėginyje, kuris paprastai yra sterilus;
35.2.3. S. pneumoniae antigeno nustatymas mėginyje, kuris paprastai yra sterilus.
35.3. Epidemiologiniai pneumokokų sukeltos infekcijos kriterijai: netaikytina.
35.4. Pneumokokų sukeltos infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:
35.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
35.4.2. tikėtinas atvejis: netaikytina;
35.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai.
36. Poliomielitas (sukėlėjas – poliomielito virusas):
36.1. Klinikiniai poliomielito kriterijai:
36.1.1. visi asmenys, jaunesni nei 15 metų amžiaus, kuriems pasireiškia ūminis vangus paralyžius (ang. AFP) arba asmenys, kuriems gydytojas įtaria poliomielito virusą.
36.2. Laboratoriniai poliomielito kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
36.2.1. poliomielito viruso išskyrimas ir tipo diferencijavimas: laukinis poliomielito virusas (LPV, ang. WPV);
36.2.2. poliomielito virusas iš vakcinos (VDPV) (VDPV ne mažiau kaip 85 % panašus į skiepų virusą nukleotidų sekoje VP1 skirsnyje);
36.2.3. sabin tipo poliomielito virusas: tipo diferencijavimas PSO akredituotoje poliomielito laboratorijoje (VDPV VP1 sekos skirtumas >1 %–15 % palyginti su to paties serotipo skiepų virusu).
36.3. Epidemiologiniai poliomielito kriterijai (bent vienas iš dviejų epidemiologinių ryšių):
36.3.1. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui;
36.3.2. keliauta į regioną, kuriam būdingas poliomielito virusas, arba į regioną, kuriame įtariamas arba patvirtintas poliomielito viruso paplitimas.
36.4. Poliomielito atvejo nustatymo klasifikavimas:
36.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
36.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
36.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir laboratoriniai kriterijai.
37. Ku karštligė (sukėlėjas – Barneto koksielė (Coxiella burnetii)):
37.1. Klinikiniai Ku karštligės kriterijai asmenims, kuriems būdingas bent vienas iš trijų kriterijų:
37.1.1. karščiavimas;
37.1.2. plaučių uždegimas;
37.1.3. hepatitas.
37.2. Laboratoriniai Ku karštligės kriterijai (bent vienas iš trijų kriterijų):
37.2.1. Coxiella burnetii išskyrimas iš klinikinio mėginio;
37.2.2. Coxiella burnetii nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
37.2.3. specifinė (IgG arba II tipo IgM) antikūnų reakcija į Coxiella burnetii.
37.3. Epidemiologiniai Ku karštligės kriterijai (bent vienas iš dviejų epidemiologinių ryšių):
37.3.1. per bendrą šaltinį;
37.3.2. perdavimas žmogui per gyvūną.
37.4. Ku karštligės atvejo nustatymo klasifikavimas:
37.4.1. galimas atvejis: netaikytina;
37.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie epidemiologiškai susiję;
37.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai ir laboratoriniai kriterijai.
38. Pasiutligė (sukėlėjas – pasiutligės virusas (Lyssa virus)):
38.1. Klinikiniai pasiutligės kriterijai asmenims, kuriems pasireiškia ūminis encefalomielitas ir kuriems būdingas bent vienas iš septynių kriterijų:
38.1.1. sensoriniai pakitimai toje vietoje, kur įkando gyvūnas;
38.1.2. parezė arba paralyžius;
38.1.3. ryklės raumenų spazmai;
38.1.4. hidrofobija;
38.1.5. kliedėjimas;
38.1.6. traukuliai;
38.1.7. nerimas.
38.2. Laboratoriniai pasiutligės kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
38.2.1. pasiutligės viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
38.2.2. pasiutligės viruso nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje (pvz., seilėse arba smegenų audinyje);
38.2.3. viruso antigenų nustatymas klinikiniame mėginyje DFA;
38.2.4. specifinė antikūnų reakcija į pasiutligės virusą atliekant viruso neutralizavimo bandymą serume arba cerebrospinaliniame skystyje.
Laboratorinių tyrimų rezultatus reikia aiškinti atsižvelgiant į skiepijimą ir į atliktą imunizaciją.
38.3. Epidemiologiniai pasiutligės kriterijai (bent vienas iš trijų epidemiologinių ryšių):
38.3.1. perdavimas žmogui per gyvūną (gyvūnas, kuriam įtariama arba patvirtinta infekcija);
38.3.2. per bendrą šaltinį (per tą patį gyvūną);
38.3.3. vieno žmogaus perdavimas kitam žmogui (pvz., organų transplantavimas).
38.4. Pasiutligės atvejo nustatymo klasifikavimas:
38.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
38.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir kurie yra epidemiologiškai susiję;
38.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir laboratoriniai kriterijai.
39. Raudonukė (sukėlėjas – raudonukės virusas (Rubella virus)):
39.1. Klinikiniai raudonukės kriterijai asmenims, kuriems staiga prasideda viso kūno makulopapulinis bėrimas ir kuriems būdingas bent vienas iš penkių kriterijų:
39.1.1. kaklo adenopatija;
39.1.2. pakaušio adenopatija;
39.1.3. užausio adenopatija;
39.1.4. artralgija;
39.1.5. artritas.
39.2. Laboratoriniai raudonukės kriterijai:
39.2.1. Laboratoriniai raudonukės kriterijai atvejui patvirtinti (bent vienas iš trijų kriterijų):
39.2.1.1. raudonukės viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
39.2.1.2. raudonukės viruso nukleino rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje;
39.2.1.3. specifinė (IgG) antikūnų reakcija į raudonukės virusą serume arba seilėse.
39.2.2. Tikėtino raudonukės atvejo laboratoriniai kriterijai:
39.2.3. specifinė (IgM) (jei nėštumo metu įtariama raudonukė, reikia papildomai patvirtinti teigiamus IgM raudonukės rezultatus (pvz., atlikus specifinį IgG raudonukės avidiškumo bandymą nustatomas žemas avidiškumas). Tam tikrais atvejais, pvz., jeigu patvirtinti raudonukės protrūkiai, gali būti laikoma, kad nesant nėštumo raudonukės viruso IgM nustatymas yra patvirtintas) antikūnų reakcija į raudonukės virusą.
Laboratorinių tyrimų rezultatus reikia aiškinti atsižvelgiant į skiepijimą.
39.3. Epidemiologiniai raudonukės kriterijai:
39.3.1. epidemiologinis ryšys, kai vienas žmogus perduoda kitam žmogui.
39.4. Raudonukės atvejo nustatymo klasifikavimas:
39.4.1. galimas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai;
39.4.2. tikėtinas atvejis: visi asmenys, kuriems būdingi klinikiniai kriterijai ir bent vienas iš dviejų kriterijų:
39.4.2.1. epidemiologinis ryšys;
39.4.2.2. tikėtino atvejo laboratoriniai kriterijai.
39.4.3. patvirtintas atvejis: visi asmenys, kurie nebuvo neseniai paskiepyti ir kuriems būdingi laboratoriniai kriterijai atvejui patvirtinti. Jei skiepyta neseniai – asmuo, kuriam nustatytas „laukinio“ raudonukės viruso štamas.
40. Įgimta raudonukė (taip pat įgimtas raudonukės sindromas):
40.1. Klinikiniai įgimtos raudonukės kriterijai:
40.1.1. įgimta raudonukės infekcija (ĮRI, ang. CRI), kurios negalima nustatyti jokiais klinikiniais kriterijais;
40.1.2. įgimtas raudonukės sindromas (ĮRS, ang. CRS) visiems kūdikiams, jaunesniems nei 1 metų amžiaus, arba visiems negyviems gimusiems kūdikiams, kuriems būdingi:
40.1.2.1. bent du iš A kategorijos kriterijų (A kategorijos kriterijai: katarakta, įgimta glaukoma, įgimta širdies liga, klausos praradimas, pigmentinė retinopatija) arba
40.1.2.2. vienas A kategorijos (A kategorijos kriterijai: katarakta, įgimta glaukoma, įgimta širdies liga, klausos praradimas, pigmentinė retinopatija) ir vienas Bkategorijos (Bkategorijos kriterijai: purpura, splenomegalija, mikrocefalija, uždelstas vystymasis, meningoencefalitas, spinduliams pralaidžių kaulų liga, gelta, prasidedanti per 24 valandas po gimimo) kriterijus.
40.2. Laboratoriniai įgimtos raudonukės kriterijai (bent vienas iš keturių kriterijų):
40.2.1. raudonukės viruso išskyrimas iš klinikinio mėginio;
40.2.2. raudonukės viruso nukleino rūgšties nustatymas;
40.2.3. specifinė (IgM) antikūnų reakcija į raudonukės virusą;
40.2.4. raudonukės IgG buvimas 6–12 gyvenimo mėnesiais (bent …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.