Lietuvos Respublikos Seimo

Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvados, dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadų dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto P-2471(3) Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Finansų ministerijos išvados Finansų ministerijos argumentai ir siūloma redakcija 1.     Įstatymo projekto lyginamajame variante keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta “nacionalinio biudžeto” sąvoką, tuo tarpu įstatymo projekte šios sąvokos pasigendama, todėl reikėtų suderinti projekto ir projekto lyginamojo varianto redakcijas. 2.     Tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta “biudžetinių institucijų” sąvoka, derinant su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 3.     Iš projekto 2 straipsnio 16 dalies teksto galima suprasti, kad specialios programos išlaidos gali būti dengiamos ne tik iš valstybės, bet ir iš savivaldybių įstaigų pajamų, todėl skliaustuose įrašytas žodis “valstybės” yra perteklinis. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta biudžetinės įstaigos sąvoka apima ir valstybės ir savivaldybių institucijas. 4.     Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata: “atitinkamus Lietuvos Respublikos Seimo įgaliojimus turinti valstybės institucija”. Svarstytina ar šioje straipsnio dalyje nereikėtų patikslinti “įgaliojimų” turinio bei šios dalies redakcijos, kadangi iš dabartinės redakcijos galima suprasti, kad Seimas gali perduoti savo įgaliojimus atitinkamoms institucijoms. 5.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas yra “Asignavimų valdytojų pagrindinės pareigos”. Šiame straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis tokių pareigų sąrašas, iš ko galima daryti prielaidą, kad be pagrindinių pareigų asignavimų valdytojai turi ir įprastines pareigas, tačiau tokio įtvirtinimo projekte pasigendama, todėl reikėtų arba atitinkamai išvardinti kitas pareigas, arba žodį “pagrindinės” išbraukti kaip perteklinį. 6.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose kalbama tik apie asignavimų skyrimą valstybės ir savivaldybių institucijų programoms bei programų sąmatų tvirtinimą. Lieka neaišku, kas skirs asignavimus asignavimų valdytojų vadovaujamoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat jų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Be to, neaišku kas tvirtins asignavimų valdytojų vadovaujamų ir jiems pavaldžių institucijų sąmatas. Projekto nuostatas reikėtų suderinti su Biudžetinių įstaigų įstatymo 7 ir 8 straipsniais. 7.     Tikslintinas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto išsireiškimas “kontroliuoti savo turtinius įsipareigojimus”. Reikėtų pakeisti šio punkto redakciją, kad būtų kontroliuojami ne turtiniai įsipareigojimai, o jų vykdymas. 8.     Iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies teksto nevisiškai aiškus “darbuotojų skaičiaus normatyvų taikymas atitinkamų institucijų programoms vykdyti”. 9.     Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtintą sąvoką “ketvirtis”, nurodant ar turimas omenyje pirmasis metų ketvirtis, ar kiekvienas metų ketvirtis, ar pan. 10.  Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, 27 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta “savivaldybės finansų tarnybos” sąvoka. Galima būtų pasiūlyti apibrėžti šią projekte plačiau nepaaiškintą sąvoką. 11.  Keičiamo įstatymo 6, 7 ir kituose straipsniuose naudojamą terminą “išlaidų sąmata” reikėtų suderinti su projekto 2 straipsnio 15 dalies sąvoka “sąmata”. 12.  Keičiamo įstatymo 7 straipsnis įtvirtina ne asignavimų valdytojų atsakomybę, bet pareigas. Todėl šio straipsnio reikėtų atsisakyti, jo nuostatas perkeliant į keičiamo įstatymo 5 straipsnį arba taip suredaguoti, kad jo pavadinimas atitiktų turinį. 13.  Reikėtų tobulinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio redakciją. Svarstytina, ar straipsnio 2 dalyje naudojamą terminą “nepalūkaninės paskolos” nereikėtų suderinti su Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad savivaldybės gali naudotis valstybės biudžeto beprocente paskola. Kelia abejonių keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias savivaldybės trumpalaikes paskolas kreditoriams turi grąžinti  iki biudžetinių metų pabaigos, o ne iki paskolos sutartyje nustatyto termino. (pabr.mūsų) 14.  Keičiamo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas informacijos apie valstybės ir savivaldybių biudžetus viešumas, tačiau, tuo pačiu pasigendama nuostatų apie tai, kur (kokiame leidinyje) turi būti skelbiama šiame straipsnyje minima informacija. 15.  Iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nevisiškai aišku būtent kokie mokesčiai bus priskiriami valstybės biudžetui. Iš dabartinės redakcijos galima suprasti, kad visi mokesčiai sudarys valstybės biudžeto pajamas, tačiau keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta, kad ir savivaldybių biudžetų pajamas sudaro pajamos iš mokesčių. Todėl reikėtų patikslinti 13 straipsnio 1 punkto redakciją, be to apsvarstant būtinybę kiekviename mokesčius nustatančiame įstatyme įtvirtinti nuostatą apie tai, į kokį biudžetą pervedamas kiekvienas konkretus mokestis. 16.  Abejotinos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 punkto nuostatos, kad valstybės biudžeto pajamomis gali būti biudžetinių įstaigų pajamos. Tokiu atveju jų dydis gali sumažėti ir biudžetinių įstaigų išlaikymas pareikalautų papildomų biudžetinių asignavimų. Tai pasakytina ir apie savivaldybių biudžetų pajamas, aptariamas projekto  22 straipsnio 5 ir 10 punktuose. 17.  Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad valstybės biudžeto pajamas sudaro pajamos, gautos iš skolininkų pagal sutartinius įsipareigojimus, tačiau iš esamos redakcijos nevisiškai aišku kokie turimi omenyje skolininkai bei sutartiniai įsipareigojimai. Gal būt būtų tiksliau, jeigu būtų duodama nuoroda į Valstybės skolos įstatymą, kuris reglamentuoja santykius, susijusius su valstybės skola ir valstybės reikalavimo teise į skolininkus. 18.  Negrąžintiną finansinę paramą gali gauti įvairios institucijos, įstaigos, organizacijos, įmonės ir pan. Todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte, 22 straipsnio 9 punkte nereikėtų patikslinti kokių subjektų gaunama negrąžintina finansinė parama sudaro valstybės, savivaldybių biudžetų pajamas. 19.  Keičiamo įstatymo 14 straipsnyje būtina sukonkretinti valstybės biudžeto asignavimų naudojimo kryptis, kadangi esama redakcija yra labai abstrakti. Taip pat reikėtų patikslinti ir projekto 23 straipsnį. 20.  Keičiamo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas sričių kur naudojami valstybės biudžeto asignavimai. Kyla klausimas, ar valstybės biudžeto asignavimai nebus skiriami, pavyzdžiui, ir valstybės institucijų, įstaigų išlaikymui, kaip yra įtvirtinta dabartinėje įstatymo redakcijoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje kalbama apie valstybės biudžeto finansuojamas biudžetines įstaigas. Reikėtų suderinti minėtąsias įstatymo nuostatas. 21.  Be to, nevisiškai aišku kokiai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai paramai savivaldybių biudžetams yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Svarstytina, ar nereikėtų derinti šio punkto ir 22 straipsnio 8 punkto redakcijų. Kyla klausimas kokiu būdu bus nustatomi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje minimi “Vyriausybės nustatyti prioritetai” bei 17 straipsnio 3 dalyje minimi “Vyriausybės nustatyti strateginiai tikslai (prioritetai)”, koks jų tarpusavio santykis. Taip pat neaiškus keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų “savivaldybių tarybų nustatomų prioritetų” turinys bei jų nustatymo tvarka. 22.  Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Rinkliavų įstatymo projektas (P-2409), todėl reikėtų keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 punktą suderinti su minėtojo projekto nuostatomis. 23.  Konstitucijos 127 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymais yra nustatomi mokesčiai, kitos įmokos į biudžetus ir rinkliavos. Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio įstatymas apibrėžiamas kaip įstatymas, kuris nustato mokestį, rinkliavą ar kitą įmoką į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus. Todėl tikslintinas keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas “savivaldybių pajamas reglamentuojantys mokesčių įstatymai”, kadangi mokesčių įstatymai pajamų nereglamentuoja. 24.  Reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies žodį “jų”, kadangi iš dabartinės redakcijos nevisiškai aišku apie kieno darbo reglamentus kalbama. 25.  Iš keičiamo įstatymo 27 straipsnio yra neaišku, kas vykdo biudžetą, nes kalbama tik apie biudžeto vykdymo organizavimą. Be to, šio straipsnio 5 dalis turėtų būti perkelta į 36 straipsnį, skirtą biudžeto vykdymo kontrolei. 26.  Tobulinant keičiamo įstatymo 29 straipsnio pirmojo sakinio redakciją, prieš žodį “patvirtinimo” reikėtų įrašyti žodį “biudžetų”. Be to, šiame sakinyje reikėtų patikslinti žodį “šio”, o duodant nuorodą į 26 straipsnio nuostatas, vietoj “7 punkto”, reikia rašyti “7 dalis”. 27.  Keičiamo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad asignavimų valdytojai yra valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai. Su šio straipsnio nuostatomis reikėtų derinti 32 straipsnį, kuriame kalbama apie lėšų pervedimą į asignavimų valdytojo sąskaitą, kadangi iš dabartinės redakcijos galima suprasti, kad lėšos turi būti pervedamos į atitinkamų institucijų vadovų sąskaitas. 28.  Keičiamo įstatymo 33 straipsnyje galima išžvelgti prieštaravimą įstatymo 12 straipsniui, pagal kurį biudžetiniais metais negali būti priimami teisės aktai, įtakojantys biudžeto veiklą. 29.  Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies redakciją “apyskaitos teikiamos pagal atitinkamų metų patvirtinto biudžeto įstatymo rodiklius” reikėtų patikslinti, derinant su atitinkamų metų “… valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo” pavadinimu. 30.  Nevisiškai aiškus keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąvokos “valstybės biudžeto apskaitos duomenys” turinys. 31.  Reikėtų patikslinti projekto 34 straipsnio 7 dalį, kad būtų aišku, kas nustatys valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikimo tvarką ir terminus. 32.  Neaiškus keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos negrąžintinos finansinės paramos, tiesiogiai susitarus pavieniams valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir vidaus arba užsienio rėmėjams, turinys. Be to, kyla klausimas ar šioje straipsnio dalyje įtvirtintas negrąžintinos finansinės paramos apibrėžimas (skliausteliuose) yra iki galo išbaigtas ir ar jis bus vartojamas kituose įstatymuose. Todėl reikėtų patobulinti šios straipsnio dalies redakciją. 33.  Kyla klausimas, ar keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalies nuostatos neturėtų būti taikomos ir savivaldybių įstaigoms. 34.  Iš keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies redakcijos nevisiškai aišku ar savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaita pateikiama Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais, todėl reikėtų patikslinti šios dalies redakciją. 35.  Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta “nacionalinio biudžeto” sąvoka, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte ši sąvoka nėra apibrėžta. 36.  Projekto lyginamajame variante “nacionalinis biudžetas” apibrėžiamas kaip valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma, todėl kyla klausimas, kodėl keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje kalbama apie nacionalinio biudžeto vykdymo kontrolę ir greta atskirai apie savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę. Atitinkamai reikėtų šios dalies nuostatas suderinti su keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis. 37.  Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka savivaldybių kontrolieriaus tarnybos, tuo tarpu šio straipsnio 4 dalyje, taip pat reglamentuojančioje savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę, greta šios tarnybos, kalbama ir apie kitą subjektą - savivaldybių kontrolierius. Reikėtų suderinti projekto terminiją. 38.  Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamos Valstybės kontrolės funkcijos, tačiau šiuos klausimus turėtų reglamentuoti specialus, - Valstybės kontrolės įstatymas. Todėl galima būtų pasiūlyti atsisakyti šios straipsnio dalies kaip perteklinės. 39.  Tikslintinas keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies terminas “kontrolės ataskaita”, kadangi nevisiškai aišku būtent apie kokį subjektą eina kalba, be to, iš dabartinės redakcijos neaišku ir kam bei kada (kokia tvarka) turi būti teikiama ši “kontrolės ataskaita”. 40.  Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4, 5 dalyse yra įtvirtinta “asignavimų valdytojų institucijų” sąvoka. Reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį bei suderinti su keičiamo įstatymo 4, 5 straipsnių, Valstybės tarnybos 2 straipsnio nuostatomis. 41.  Redaguotina projekto 2 straipsnio 2 dalis, nes Vyriausybė įstatymų nederina, tai – Seimo kompetencija Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Iš dalies pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti. Iš dalies pritarti. Pritarti. Nepritarti. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Iš dalies pritarti. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Papildyti projekto 2 straipsnį. Įrašyti žodžius  “valstybės ir savivaldybių ir įstaigų”, išbraukti žodį “biudžetinių” Išbraukti žodį “valstybės”. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją, o nuostatoms suderinti pakeisti Biudžetinių įstaigų įstatymą. Patikslinti redakciją Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Sąvoka “savivaldybės finansų tarnyba” pakankamai plati. Patikslinti redakciją. Sąvokos “atsakomybė” ir “pareigos” nėra tapačios. Išbraukti žodį “nepalūkaninės”, įrašyti žodžius “pagal sutartyse nustatytus terminus”. Papildyti nuostata, kad skelbiama “Valstybės žiniose” ir vietinėse informacijos priemonėse. Konkrečių mokesčių priskyrimą atitinkamiems biudžetams turi reglamentuoti tų mokesčių įstatymai. Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto  pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks  šių lėšų  valdytojams Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Rinkliavų įstatymo projekte yra įteisinta sąvoka “vietinė rinkliava”. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma kas vykdo biudžetą, o  5 dalyje kalbama ne apie asignavimų valdytojų kontrolę, o apie mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimo kontrolę (Valstybinė mokesčių inspekcija). Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Įrašyti žodį “disponuojamų”. Projekto 12 straipsnyje kalbama apie priimamų įstatymų įtaką biudžetams, o 33 straipsnyje apie valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų santykius. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Papildyti 2 straipsni sąvokos “nacionalinis biudžetas” apibrėžimu. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Patikslinti redakciją. Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarta Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarta iš dalies Pritarta 2str. 12 dalis “Nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma.” 2str. 14 dalis “Paprastosios išlaidos - išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybių biudžetinių institucijų ir įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant šių institucijų ir įstaigų  ilgalaikio turto vertės.” 2 str.11dalis “Išlaidų sąmata (sąmata) - dokumentas, kuriame pagal išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos išlaidų, programoms vykdyti, sumos.” Nauja redakcija “Seimo įgaliota valstybės institucija” 4 str.1 dalis Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino, arba kita tam atitinkamusai  Seimo įgaliojimusta turinti valstybės institucija, neviršydama bendros  Seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai. “5 straipsnis. Asignavimų valdytojų pagrindinės pareigos” Tai asignavimų valdytojų pareigos, o ne Vyriausybės ar savivaldybių pareigos 5 str. 1 dalis “2) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos institucijos programų išlaidų sąmatas, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų - paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir nepaprastosioms išlaidoms, sumų; (6 pastabos 1, dalis neatsižvelgta). 7) užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą . (6 pastaba 2 dalis, atsižvelgta, siūlant keisti esamą Biudžetinių įstaigų įstatymą).” Nauja redakcija: “kontroliuoti pavaldžių įstaigų turtinių įsipareigojimų vykdymą…” 5str. 1dalis. “5) kontroliuoti pavaldžių institucijų turtinius įsipareigojimus ir jų vykdymą, atlikti pavaldžių institucijų finansinės atskaitomybės analizę;” Išbraukta “ir taiko” 5 str. 2 dalis “Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai rengia darbuotojų skaičiaus normatyvus ir, suderinę su Finansų ministerija, jeigu įstatymai nenustato kitaip, tvirtina juos ir taiko pavaldžių institucijų programoms vykdyti.” Įterptas žodis “atitinkamo” . 6str.1dalis “1) biudžetiniais metais ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo  ketvirčio pabaigos keisti patvirtintų jų vadovaujamų institucijų ir jiems pavaldžių institucijų veiklai biudžetų asignavimų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas informuoja apie tai Finansų ministeriją, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas - savivaldybės finansų tarnybą), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai ir funkcijai bendrųjų asignavimų paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų sumos paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, yra maksimalios ir jų ekonomija gali būti naudojama nepaprastosioms išlaidoms finansuoti;” Tai pakankamai plati sąvoka 6str. 2 dalis “keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija ( valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės finansų tarnybomis (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);” Patikslintas apibrėžimas 2 str. “Išlaidų sąmata (sąmata)” 2str.11 dalis. “Išlaidų sąmata (sąmata) - dokumentas, kuriame pagal išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos išlaidų, programoms vykdyti, sumos.” Sąvokos “atsakomybė” ir “pareigos” nėra tapačios. Palikti 7 staripsnį. “7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė” Išbraukus šį žodį, reikštų, kad savivaldybės turėtų skolintis už procentus. 10 str. 2dalis “Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.” 10 str.3dalis papildyti po žodžio kreditoriams “pagal sutartyse nustatytus terminus” “Savivaldybėms suteiktos trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos kreditoriams  sutartyse nustatytais terminais iki biudžetinių metų pabaigos.” 11str. 2 ir 3 dalys “2.Informaciją apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbia Finansų ministerija leidinyje “Valstybės žinios” ir Finansų ministerijos Interneto puslapyje. 3.Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybių finansų tarnybos vietinėse informacijos priemonėse.” Konkrečių mokesčių priskyrimą atitinkamiems biudžetams turi reglamentuoti tų mokesčių įstatymai. 15str.1 dalis “Valstybės biudžeto pajamas sudaro: 1) pajamos iš mokesčių;” Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto  pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks  šių lėšų  valdytojams 13str. 3 dalis “valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos;” Papildyta po žodžio skolininkų “kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba paskolos gautos valstybės vardu” 13 str.5 dalis “pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus;” Pagal institucijos priklausomybę valstybės biudžetui ar savivaldybėms ir bus identifikuojamas paramos gavėjas. Pasiūlyta Seimo 6 punkto redakcija (papildymas esamos) “skirta valstybės biudžeto programoms finansuoti”  nepriimtina, nes supainioja pajamas ir išlaidas. 13 str. 6 dalis “gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);” Straipsnis nurodo konceptualias kryptis. Konkretus krypčių išvardinimas pakenktų biudžeto lankstumui. 1dalies 1 punktas papildytas žodžiais “Valstybės funkcijoms bei..” 20 past. 1 dalies 2p. vietoje žodžio “paramai” – žodis “dotacijoms”  21 past.I Dalis “14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai 1. Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams įgyvendinti: 1) Valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti; 2) paramai  dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti; 3) valstybės įsipareigojimams vykdyti..” 21 pastabosII dalis Vyriausybė turėtų spręsti ar rezervo lėšos turi būti naudojamos pagal bendrus prioritetus, ar kitaip. 15 str. 2dalis “Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą ir priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Paprastai šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms, pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.” Rinkliavų įstatymo projekte yra įteisinta sąvoka “vietinė rinkliava”. 22 str. 4 dalis “ vietinės rinkliavos;” 26 str. 1 dalyje išbraukti žodžius “savivaldybių pajamas reglamentuojančiais įstatymais” 26 str. 1 dalis. “Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo įstatymu, savivaldybių pajamas reglamentuojančiais mokesčių įstatymais, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis.” Vietoje žodelio “Jų” įrašyti “komitetų” 26 str.3 dalis “Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus bei išvadas ir vadovaudamosi tarybų patvirtintais jų komitetų darbo reglamentais.” Straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma kas vykdo biudžetą, o  5 dalyje kalbama ne apie asignavimų valdytojų kontrolę, o apie mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimo kontrolę (Valstybinė mokesčių inspekcija). 27 str. 5 dalis “Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos. 29 str. “29 straipsnis. Nepatvirtintų biudžetų vykdymas             Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. dalies nuostatos, tai išlaidos metų pradžioje iki biudžetų  patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.” 32 str. 1 dalis “1. Metams pasibaigus asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų disponuojamose sąskaitose esančios biudžetinės lėšos, išskyrus specialiosioms programoms finansuoti nepanaudotas įmokas ir nepanaudotus asignavimus baigiamiems statybos objektams finansuoti, grąžinamos į atitinkamą biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos: 1) valstybės biudžeto lėšos pervedamos iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų disponuojamų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą; 2) savivaldybių biudžetų lėšos pervedamos iš savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų disponuojamų sąskaitų į savivaldybių biudžetų sąskaitas.” Projekto 12 straipsnyje kalbama apie priimamų įstatymų įtaką biudžetams, o 33 straipsnyje apie valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų santykius. 33 str. “33 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tikslinimas biudžetiniais metais Seimui priėmus įstatymus Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos patikslina  biudžetus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.” Po 1 dalies žodžio “patvirtinto” įrašyti “valstybės ir savivaldybių biudžetų” 34 str. 1 dalis “Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos parengiamos atsižvelgiant į konkrečių metų patvirtinto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetųo finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo rodiklius, panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas ir savivaldybės valdybos ( mero ) rezervo lėšas bei perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokų į biudžetą, skirtų specialiosioms programoms finansuoti, sumas.” 2 dalyje po žodžių “remdamasi valstybės biudžeto” įrašyti “buhalterinės” 34 str. 2 dalis “Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenimis - į valstybės biudžetą gautų pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktomis jų sąmatų įvykdymo apyskaitomis.” 7 dalyje po žodžio “ministerija” įrašyti  “Vyriausybės” išbraukti “teisės aktų”. 34 str. 7 dalis “Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą Vyriausybei teikia Finansų ministerija Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminuais.” 8 dalyje po žodžio “Valstybės” įterpti “ir savivaldybių biudžetų” išbraukti po žodžio “finansuojamų” žodį “biudžetinių”, po žodžio “parama” skliausteliuose esantį tekstą, po žodžio įtraukiama įterpti “atitinkamą”, po žodžio “valstybės” įterpti ir savivaldybių. 34 str. 8 dalis “Valstybės ir savivaldybių biudžetųo finansuojamų biudžetinių įstaigų gaunama negrąžintina finansinė parama  ( labdara arba tiesiogiai susitarus pavieniams valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir vidaus arba užsienio rėmėjams ) įtraukiama į valstybės ir savivaldybių biudžetųo finansuojamų biudžetinių įstaigų labdaros ir paramos apskaitą. (32pastaba), (33 pastaba)” Po žodžio “apyskaita” įterpti žodį “rengia” išbraukiant “pateikiama”, vietoje išbraukiamo teksto Vyriausybės įgaliotai institucijai įrašyti LR FM ir pateikia LRV 35 str. 4 dalis “Savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaita rengia pateikiama Finansų ministerija Vyriausybės įgaliotai institucijai ir pateikia Vyriausybei jos nustatyta tvarka ir terminais”. Nacionalinio biudžeto sąvoka apibrėžta 2 str. 12 dalyje.  Vietoje žodžio “Nacionalinis” įrašyti Valstybės. Po žodžio atlieka įrašyti “Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir” 35 str. 1 dalis “1.Nacionalinio Valstybės (36 pastaba) biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriaus tarnybos.(37 pastaba)” 2 dalį išbraukti. 36 str. 2 dalis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kontroliuoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų institucijų programų išlaidų sąmatas, kaupiamųjų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimą, valstybės biudžeto lėšų apskaitą ir finansinę atskaitomybę bei savivaldybių, religinių, visuomeninių organizacijų , kitų įmonių ir organizacijų valstybės biudžeto gautų lėšų naudojimą, prireikus - savivaldybių biudžetų vykdymą. Prieš žodį “Kontrolės” įterpti “teikiamoje Seimui valstybės”. Vietoje “ataskaita” – “išvada”. 36 str. 3 dalis “3.2. Teikiamoje Seimui Valstybės kKontrolės ataskaitoje išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams siekti, ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus,  nepadaryta kitų teisės pažeidimų, taip pat, kiek pasiekti programose nustatyti tikslai” 4d. po žodžio “valdytojų” įterpti “ir joms pavaldžių”. 36 str. 4 dalis “Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir joms pavaldžių institucijų programų išlaidų sąmatų vidaus auditą atlieka vidaus audito tarnybos” 2str. 2 dalyje ne rugsėjo, o lapkričio paskutinė diena. 2 str. “1. Šiuo  įstatymu pakeisto Biudžeto sandaros įstatymo  nuostatomis Vyriausybė pradeda vadovautis rengdama 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas ( išskyrus 2 straipsnį ) įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1d. 1. 2. Kad galiojantys įstatymai būtų suderinti su naujos redakcijos Biudžeto sandaros įstatymu,  Vyriausybė iki 2000 m. gruodžio rugsėjo 31d. lapkričio 30 d. parengia  ir pateikia Seimui svarstyti  su juo susijusių  įstatymų projektus.” 42. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad pajamos savivaldybių biudžetams priskiriamos vadovaujantis Biudžetinės sandaros įstatymu. Todėl siekiant suderinti šį projektą su minėta įstatymo nuostata būtina išvardinti mokesčius, kurie priskirti savivaldybių biudžetams. Pažymime, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 28-1 straipsnyje nurodyta, kokie mokesčiai priskiriami savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms. Tai suteikia savivaldybėms jų pajamų stabilumo garantiją bei suinteresuoja jas skatinti ūkio plėtrą. Jei Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatyme nebus analogiškos nuostatos, tai vertinsime kaip savivaldybių padėties bloginimą. 43. Siūlytume papildyti projektą atskiru straipsniu: “Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto negautų mokestinių pajamų padengimo rezervo lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete sudaromas Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto negautų mokestinių pajamų padengimo rezervas. Konkretų rezervo dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo  įstatymą. Šios lėšos naudojamos pirmiausia savivaldybių biudžetų negautoms mokestinėms pajamoms padengti ir valstybės biudžeto negautoms mokestinėms pajamoms padengti.” Savivaldybių biudžetų pajamas  planuoja ir administruoja valstybės institucijos, todėl už savivaldybių plano nevykdymą pirmiausia turi būti atsakinga valstybė, tačiau dabar nuostolius patiria tik savivaldybės. Be to, užaukštinus prognozuojamas savivaldybių pajamas, sumažinama bendroji dotacija, ir valstybės biudžetas tokiu būdu sutaupo lėšas savivaldybių sąskaita, todėl privalėtų grąžinti atitinkamą sumą savivaldybėms kompensacijos pavidalu. Projekto 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybės biudžeto viršplaninės pajamos gali būti naudojamos   savivaldybių biudžetų negautoms mokestinėms pajamoms padengti nesuteikia garantijų, jog savivaldybių negautos pajamos bus kompensuotos. Taip pat manytume, kad siūlomas rezervas būtų aktualus ir valstybės biudžetui. Geriau iš anksto planuoti truputį mažesnes išlaidas, negu nevykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų. Be to, kartu reikėtų koreguoti arba išbraukti 31 straipsnio 3 dalį. 44. Išbraukti 10 straipsnio 3 dalį, , nes trumpalaikės paskolos turi būti grąžinamos kreditoriams ne iki biudžetinių metų pabaigos, o ne vėliau kaip per metus nuo paskolos suteikimo dienos ir todėl gali būti grąžintos sekančiais metais. Pavyzdžiui, savivaldybė pasiskolins banke spalio mėn. 9 mėn. trukmės paskolą. 45. Išbraukti 26 straipsnio 7 dalį, nes ji prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsniui, kuriuo vadovaujantis savivaldybės turi teisę kreiptis į teismą dėl savivaldybių biudžetų pajamų ar išlaidų dydžio. Be to, šio straipsnio 5 dalyje jau numatyti apribojimai, jeigu savivaldybių biudžetų projektai nepatvirtinami nustatytu laiku. Taip pat reikėtų išbraukti 29 straipsnyje žodžius “ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. nuostatos.” Ketinimas nuo 2001 m. panaikinti Kelių fondą keliams ir gatvėms gali būti pražūtingas. Kelių fondas, kaip tikslinis finansavimo šaltinis, turi išlikti ir ateityje. 46. Atkreipti dėmesį į muziejų specialiąsias lėšas. Įstatymo projekte numatyta muziejų specialiąsias lėšas pervesti į biudžetines lėšas. Toks sprendimas muziejams yra labai nepalankus. 1. Pastaruoju metu Lietuvos muziejai  yra tikrai labai blogai finansuojami. Kai kurie muziejai savo gyvybę tepalaiko iš specialiųjų lėšų: remontuoja pastatus, perka ir restauruoja eksponatus, rengia ekspozicijas, išlaiko fotolaboratorijas, restauratorių dirbtuves, perkasi smulkų ūkio inventorių, higienos priemones, išleidžia reikalingus, visuomenę dominančius leidinius. 2. Beveik visuose muziejuose yra etatų, kurie išlaikomi iš spec. lėšų (dažniausiai tai yra darbuotojai, aptarnaujantys lankytojus). 3. Muziejininkai ieško įvairių darbo formų, kad uždirbtų specialiųjų lėšų, rodo daug entuziazmo, aukoja savo laisvalaikį. Jeigu specialiosios lėšos bus pervedamos į biudžetą, taip bus slopinama muziejininkų iniciatyva papildomai užsidirbti lėšų. Muziejai yra svarbios institucijos, saugančios didžiulius valstybės turtus. Šiuo metu muziejams tikrai neskiriamas nei reikalingas dėmesys, nei finansavimas. Jeigu Biudžeto sandaros įstatymas muziejams dėl specialiųjų lėšų nebus palankus, muziejų būklė pasidarys visai kritiška. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Kokie mokesčiai kuriam biudžetui priskiriami nurodoma konkrečiame mokesčio įstatyme. Be to, dabartiniu metu rengiami mokesčių įstatymų projektai (Rinkliavų, Turto, Pajamų), kuriuose keičiasi mokesčių pavadinimai. Įrašius konkrečius mokesčius į Biudžetinės sandaros įstatymą, priėmus atitinkamą mokesčių įstatymą, reikės pastoviai tikslinti. Papildyti įstatymo projektą atskiru straipsniu, patikslinant siūlomą redakciją. Šioje dalyje kalbama apie specialiąsias programas, ir jų vykdymą. Savivaldybės trumpalaikes paskolas gali imti laikinam pajamų trūkumui padengti. Kadangi savivaldybė biudžetą sudaro metams, todėl ir trumpalaikės paskolos turėtų būti grąžinamos tais pačiais metais. Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto  pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks  šių lėšų  valdytojams.  Valstybės institucijų, įstaigų ir kontrolės  institucijų iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos įtrauktos į apskaitą kaip valstybės biudžeto pajamos nuo 1999 metų. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Kokie mokesčiai kuriam biudžetui priskiriami nurodoma konkrečiame mokesčio įstatyme. Be to, dabartiniu metu rengiami mokesčių įstatymų projektai (Rinkliavų, Turto, Pajamų), kuriuose keičiasi mokesčių pavadinimai. Įrašius konkrečius mokesčius į Biudžetinės sandaros įstatymą, priėmus atitinkamą mokesčių įstatymą, reikės pastoviai tikslinti. Tai “Metodikos įstatymo” reguliavimo objektas “16 straipsnis. Nacionalinio biudžeto  rezervo lėšos          Lietuvos Respublikos valstybės biudžete sudaromas Nacionalinio  biudžeto  rezervas, kurio konkretų dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos  valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Per metus iš   rezervo lėšų teikiami kreditai savivaldybėms kuriose nevykdomi biudžetų mokestinių pajamų planai.. Metams pasibaigus rezervo lėšos naudojamos negautoms savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms ir valstybės biudžeto negautoms pajamoms padengti. Nepanaudotos Nacionalinio biudžeto rezervo lėšos  skiriamos valstybės skolai dengti.” Šioje dalyje kalbama apie specialiąsias programas, ir jų vykdymą. 31 str. 3 dalis “Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimų sumos specialiosioms programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis ( palyginti su planu ) lėšų už teikiamas paslaugas ir kitų asignavimų valdytojų administruojamų pajamų įmokomis.” Savivaldybės trumpalaikes paskolas gali imti laikinam pajamų trūkumui padengti. Kadangi savivaldybė biudžetą sudaro metams, todėl ir trumpalaikės paskolos turėtų būti grąžinamos tais pačiais metais. 10 str. 3 dalis “ Savivaldybėms suteiktos trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos kreditoriams sutartyse nustatytais terminais iki biudžetinių metų pabaigos.” Šis straipsnis siūlomas siekiant skatinti savivaldybes vykdyti savo funkcijas ir pasitvirtinti laiku savo biudžetus. Jei pastarosios nepasitvirtina savo biudžetų, jos neturėtų po atitinkamo laikotarpio pretenduoti į lėšas iš valstybės biudžeto. 26 str. 7 dalis “Jeigu savivaldybė per du mėnesius nuo Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo nepateikia Finansų ministerijai patvirtinto biudžeto, Valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti laikinai nevykdomi.” Kelių fondo neįjungimas prieštarauja Vyriausybės patvirtintai fondų jungimo koncepcijai Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto  pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks  šių lėšų  valdytojams.  Valstybės institucijų, įstaigų ir kontrolės  institucijų iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos įtrauktos į apskaitą kaip valstybės biudžeto pajamos nuo 1999 metų. 47.  Papildyti 2 straipsnio  6 dalį žodžiais “skirta valstybės (savivaldybių) biudžeto programoms finansuoti”; 16 dalį papildyti žodžiais “lėšų poreikis”,  straipsnį papildyti nauja dalimi ir šias dalis išdėstyti taip: “6. Biudžeto pajamos - įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymais nustatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos),skirta valstybės (savivaldybių) biudžeto programoms finansuoti.” 48. “16. Programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas asignavimų valdytojų institucijos dokumentas, kuriame nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės ir lėšų poreikis uždaviniams pasiekti (įgyvendinti ) bei vertinimo kriterijai.” 49. “20. Nacionalinis biudžetas –valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma.” 50. 2. 4 straipsnio 1 ir 2 dalis  žodžiais papildyti žodžiais “įstaigų”, išbraukti žodžius “neviršydama", 1 dalį papildyti žodžiais “arba jų įgalioti asmenys” ir 4 straipsnį išdėstyti taip: “4 straipsnis. Asignavimų valdytojai 1.     Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų ir įstaigų nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė, arba kita atitinkamus Seimo įgaliojimus turinti valstybės institucija, neviršydama bendros Seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai arba jų įgalioti asmenys. 2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių institucijų ir įstaigų  nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtino savivaldybės valdyba (meras), neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti, vadovai.” 51. Papildyti 3 straipsnio 3 dalį  žodžiais “Kelių fondą” ir šio straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Kelių fondą.” 52.10 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį “nepalūkaninės” ir šią dalį išdėstyti taip: “2. Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetinių metų eigoje savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.” 53. Papildyti projektą nauju  straipsniu, atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numeraciją ir šį straipsnį išdėstyti taip: “13 straipsnis.  Valstybės biudžeto paskirtis Valstybės biudžete sukaupiamos lėšos, reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams įgyvendinti, valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti . 54. 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais “valstybės funkcijoms bei” ir 1 dalį išdėstyti taip: “1.Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami: 1) valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti; 2 paramai dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti; 3) valstybės įsipareigojimams vykdyti.” 55. Papildyti projektą  atskiru straipsniu ir jį išdėstyti taip: “16 straipsnis. Nacionalinio biudžeto  rezervo lėšos 1.Valstybės biudžete sudaromas nacionalinio  biudžeto  rezervas, kurio konkretų dydį kasmet nustato Seimas, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Per metus iš   rezervo lėšų teikiami kreditai savivaldybėms, kuriose nevykdomi biudžetų mokestinių pajamų planai. Metams pasibaigus, rezervo lėšos naudojamos negautoms savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms ir valstybės biudžeto negautoms pajamoms padengti. Nepanaudotos nacionalinio biudžeto rezervo lėšos  skiriamos valstybės skolai dengti.” 56. Išbraukti 26 straipsnio 7 dalį. “7. Jeigu savivaldybė per du mėnesius nuo Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo nepateikia Finansų ministerijai patvirtinto biudžeto, Valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei  Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti laikinai nevykdomi.” 57. 29 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. nuostatos” ir šią dalį išdėstyti taip: “Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. nuostatos, tai išlaidos metų pradžioje iki patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.” 58. Išbraukti 31 straipsnį: 31 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą 1.Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t.y. gaunama mažiau pajamų negu buvo numatyta ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, iki priimant nustatyta tvarka atitinkamą biudžeto įstatymo patikslinimą, programų finansavimas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai siūlant, vykdomas Valstybės iždo įstatyme nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma specialiųjų programų lėšoms, jeigu asignavimų valdytojai jas yra įmokėję. 2. Jeigu savivaldybių biudžetai nevykdomi, t.y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų išlaidų finansavimo tvarkos savivaldybės valdybos (mero ) teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimų sumos specialiosioms programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis ( palyginti su planu ) lėšų už teikiamas paslaugas ir kitų asignavimų valdytojų administruojamų pajamų įmokomis.” 59. Papildyti įstatymą atskiru straipsniu ir jį išdėstyti taip: “31 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų finansavimas 1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai mokėjimų paraiškas patvirtintiems  asignavimams gauti teikia Finansų ministerijai,  laikydamiesi finansų ministro patvirtintų  Valstybės iždo  procedūrų. 2. Jeigu asignavimų valdytojai per 15 dienų lėšų negauna, jiems mokami delspinigiai. Delspinigių dydis  nustatomas vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, kuri mokama už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams  išleistas obligacijas litais, padidinus iki 10 punktų.” 60.  Papildyti įstatymą atskiru straipsniu ir jį išdėstyti taip: “32 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų finansavimas 1.     Finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. 2. Jeigu asignavimų valdytojai per 15 dienų lėšų negauna, jiems mokami delspinigiai. Delspinigių dydis  nustatomas vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, mokamą už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams  išleistas obligacijas litais, padidinus iki 10 punktų.” 61. Papildyti įstatymą atskiru straipsniu ir jį išdėstyti taip: 35 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymas Jeigu valstybės biudžeto 3 mėnesių  iš eilės išlaidos mažesnės kaip 24 procentai  metams patvirtintų išlaidų, Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka teikia Seimui  patikslinto biudžeto įstatymo projektą.” Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti Pritarti. Pritarti Pritarti Straipsnio 2 ir 3 dalimis papildyti atskirą straipsnį dėl biudžeto vykdymo. Pritarti. pritarti. Pritarti. Papildyti straipsnį 31 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Nepritarti Nepritarti Pritarti Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Toks įrašas įvestų painiavą, nes prie pajamų būtų įrašas apie išlaidas 2 str. 6 dalis “6. Biudžeto pajamos - įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymais nustatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos), skirta valstybės (savivaldybių) biudžeto programoms finansuoti.” Toks įrašas susiaurina esamą strateginio planavimo  metodiką, nes siūlo lėšų poreikį įvertinti tik priemonės lygyje. 2 str. 16 dalis “16. Programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas asignavimų valdytojų institucijos dokumentas, kuriame nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės ir lėšų poreikis uždaviniams  įgyvendinti bei vertinimo kriterijai.” 2 str. 12 dalis Nacionalinis biudžetas –valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma.” Pritarti įrašui “ir įstaigų”. Tolesniam siūlymui nepritarti. Išbraukus siūlomus žodžius bus skatinama viršyti patvirtintus asignavimus. Nepritarti siūlymui įrašyti  “arba jų įgalioti asmenys”, nes tai jau reglamentuoja bendros įstatymų normos. “4 straipsnis. Asignavimų valdytojai 1.Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų ir įstaigų nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė, arba kita tam Seimo įgaliota valstybės institucija, neviršydama neviršydama bendros Seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai arba jų įgalioti asmenys.” Pritarti įrašui “ir įstaigų.” Tolesniam siūlymui nepritarti. Išbraukus siūlomus žodžius atrodys, kad galima viršyti patvirtintus asignavimus. 4 str. 2 dalis “2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių institucijų ir įstaigų  nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtino savivaldybės valdyba (meras), neviršydama neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti, vadovai.” Pagal Vyriausybės priimtas nuostatas, siekiant efektyvesnio ir skaidresnio lėšų valdymo, bei geriau kontroliuoti valstybės skolinius įsipareigojimus, visus fondus tame skaičiuje ir Kelių, jungti į biudžetą (išskyrus SODRA, PSDF, Privat., Ignalinos). Darant išimtis Kelių fondui, bus kuriamas precedentas siekti išimtinių (lengvatinių) sąlygų ir kitiems. “3. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą.” Išbraukus šį žodį, tektų skolinti savivaldybėms už palūkanas. 10 str. 2 dalis “2. Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais  savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.” Naujasis 13 straipsnis perteklinis, nes pakartoja Iždo įstatymo nuostatas. “13 straipsnis.  Valstybės biudžeto paskirtis Valstybės biudžete sukaupiamos lėšos, reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams įgyvendinti, valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti .” 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais “valstybės funkcijoms bei” ir 1 dalį išdėstyti taip: “1.Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami: 1) valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti; 2)paramai dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti; 3) valstybės įsipareigojimams vykdyti.” Tai “Metodikos įstatymo” reguliavimo objektas “16 straipsnis. Nacionalinio biudžeto  rezervo lėšos 1.Valstybės biudžete sudaromas nacionalinio  biudžeto  rezervas, kurio konkretų dydį kasmet nustato Seimas, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Per metus iš   rezervo lėšų teikiami kreditai savivaldybėms, kuriose nevykdomi biudžetų mokestinių pajamų planai. Metams pasibaigus, rezervo lėšos naudojamos negautoms savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms ir valstybės biudžeto negautoms pajamoms padengti. Nepanaudotos nacionalinio biudžeto rezervo lėšos  skiriamos valstybės skolai dengti.” Šis straipsnis siūlomas siekiant skatinti savivaldybes vykdyti savo funkcijas ir pasitvirtinti laiku savo biudžetus. Jei pastarosios nepasitvirtina savo biudžetų, jos neturėtų po atitinkamo laikotarpio pretenduoti į lėšas iš valstybės biudžeto. 26 str. 7 dalis “7. Jeigu savivaldybė per du mėnesius nuo Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo nepateikia Finansų ministerijai patvirtinto biudžeto, Valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei  Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti laikinai nevykdomi.” Dėl aukščiau (į 56 pastabą) išdėstytų priežasčių. 29 str. 1 dalis “Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos, tai išlaidos metų pradžioje iki patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.” Faktiškai siūloma keisti šio straipsnio tik 1 dalį, kurios redakcija teikiama kaip 35 straipsnio 1 dalis, o 2 ir 3 dalys iš 31 siūlomos perkelti į 35. 31 straipsnio 1 dalis yra svarbi sprendžiant teisinę koliziją, kuomet pajamų surinkimo planas nėra vykdomas. “31 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą 1.Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t.y. gaunama mažiau pajamų negu buvo numatyta ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, iki priimant nustatyta tvarka atitinkamą biudžeto įstatymo patikslinimą, programų finansavimas, Finansų ministerijai siūlant, vykdomas Valstybės iždo įstatyme nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma specialiųjų programų lėšoms, jeigu asignavimų valdytojai jas yra įmokėję. 2. Jeigu savivaldybių biudžetai nevykdomi, t.y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų išlaidų finansavimo tvarkos savivaldybės valdybos (mero ) teikimu priima savivaldybės taryba. 3. Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimų sumos specialiosioms programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis (palyginti su planu ) lėšų už teikiamas paslaugas ir kitų asignavimų valdytojų administruojamų pajamų įmokomis.” Siūloma redakcija komplikuotų valstybės biudžeto vykdymą, neatitiktų ES nusistovėjusių taisyklių. Pvz. Europos komisija vėluoja pervesti lėšas šalims narėms ir dėl to jokių delspinigių nėra skaičiuojama. “31 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų finansavimas 1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai mokėjimų paraiškas patvirtintiems  asignavimams gauti teikia Finansų ministerijai,  laikydamiesi finansų ministro patvirtintų  Valstybės iždo  procedūrų. 2. Jeigu asignavimų valdytojai per 15 dienų lėšų negauna, jiems mokami delspinigiai. Delspinigių dydis  nustatomas vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, kuri mokama už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams  išleistas obligacijas litais, padidinus iki 10 punktų.” Siūloma redakcija komplikuotų valstybės biudžeto vykdymą, neatitiktų ES nusistovėjusių taisyklių. Pvz. Europos komisija vėluoja pervesti lėšas šalims narėms ir dėl to jokių delspinigių nėra skaičiuojama. “32 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų finansavimas 2.     Finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. 2. Jeigu asignavimų valdytojai per 15 dienų lėšų negauna, jiems mokami delspinigiai. Delspinigių dydis  nustatomas vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, mokamą už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams  išleistas obligacijas litais, padidinus iki 10 punktų.” Palikti siūlytą 31 straipsnio redakciją. (pateikta aukščiau į 58 pastabą). 62. 2 straipsnyje apibrėžiant asignavimų sąvoką išbraukti žodį “maksimali” Pritarti Pakeista redakcija. 2 str. 2  dalis “Asignavimai - Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta maksimali lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių finansų tarnyboms, patvirtintoms konkrečioms programoms finansuoti.” PROJEKTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2000 m¼¼¼¼¼¼¼¼mėn. ¼¼¼d.                   Vilnius (Žin., 1990, Nr. 24-596; 1992, Nr.29(1)-854, Nr.34-1036; 1993, Nr.54-1049; 1995, Nr. 18-404, Nr.47-1136, Nr.92-2056, 1996, Nr.48-1141, Nr.57-1344; 1997, Nr.58-1328, Nr.69-1744; 2000, Nr.5-126) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir jį išdėstyti taip: "LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis, tikslas 1. Įstatymo paskirtis - nustatyti Lietuvos Respublikos, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. 2. Biudžetinės sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės užtikrinti, kad sudarant ir vykdant Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Apyvartos lėšos - lėšos, kurios sudaromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, - iš planinių pajamų ir naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti. 2.Asignavimai - Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta maksimali lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių finansų tarnyboms, patvirtintoms  programoms finansuoti. 3. Bendroji dotacija - valstybės biudžeto asignavimai savivaldybių biudžetams jų mokestinėms pajamoms išlyginti, išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti. 4. Biudžetiniai metai - metai nuo sausio 1 dienos ir iki gruodžio 31 dienos. 5. Biudžeto išlaidos – panaudoti biudžeto asignavimai. 6. Biudžeto pajamos - įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymais nustatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos). 7. Biudžeto perteklius arba deficitas - skirtumas tarp patvirtintų biudžeto pajamų ir asignavimų. 8. Ekonominė klasifikacija - biudžetų išlaidų bei asignavimų klasifikavimas pagal bendrus ekonominius lėšų paskirstymo požymius. 9. Finansavimas - lėšų perdavimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų institucijų sąskaitas jų išlaidoms apmokėti arba tiesioginis šių institucijų išlaidų apmokėjimas iš biudžetų (iždo) sąskaitų. 10. Funkcinė klasifikacija - biudžetų išlaidų bei asignavimų klasifikavimas pagal valstybės funkcijas. 11. Išlaidų sąmata (sąmata) - dokumentas, kuriame pagal išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos išlaidų, programoms vykdyti, sumos. 12. Nacionalinis biudžetas – valstybės ir savivaldybių biudžetų visuma. 13. Nepaprastosios išlaidos - išlaidos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui kurti, įsigyti bei valstybės rezervams sudaryti. 14. Paprastosios išlaidos - išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybių biudžetinių institucijų ir įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant šių institucijų ir įstaigų ilgalaikio turto vertės.   15.  Planuojamos biudžeto išlaidos – patvirtinti biudžeto asignavimai. 16. Programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas asignavimų valdytojų institucijos dokumentas, kuriame nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės uždaviniams  įgyvendinti bei vertinimo kriterijai. 17. Savivaldybės biudžetas - savivaldybės pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams. 18. Specialioji programa – Vyriausybės ar savivaldybės vykdomosios institucijos tvirtinama programa, kurios įgyvendinimo išlaidos apmokamos iš nacionalinio biudžeto ir kitų įstatymų patvirtintų lėšų šaltinių arba tik kitų įstatymų patvirtintų lėšų šaltiniais ( valstybės biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas bei asignavimų valdytojų administruojamos pajamos, mokamos į biudžetą) . 19. Specialioji tikslinė dotacija - valstybės biudžeto lėšos, remiantis priimtais įstatymais perduodamos savivaldybių biudžetams pagal …