Lietuvos Respublikos Seimo
Apie ką šis teisės aktas?
Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvados dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriame pateikiami siūlymai ir argumentai dėl įvairių įstatymo projekto nuostatų tikslinimo.
Kam taikoma: Lietuvos Respublikos Seimui ir jo Biudžeto ir finansų komitetui; Finansų ministerijai.
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Energetika ir tinklų sektoriai
- Straipsniai
- 36
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
- Biudžeto sąvokų ir terminų suderinamumą.
- Asignavimų valdytojų pareigas ir atsakomybę.
- Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas bei asignavimų naudojimo kryptis.
- Biudžeto vykdymo ir kontrolės tvarką.
Kam taikomas šis teisės aktas?
- Lietuvos Respublikos Seimui ir jo Biudžeto ir finansų komitetui.
- Finansų ministerijai.
- Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei biudžetinėms įstaigoms.
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- Reikia suderinti „nacionalinio biudžeto“ sąvoką įstatymo projekte ir jo lyginamajame variante (1 punktas).
- Tikslintina „biudžetinių institucijų“ sąvoka, derinant su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis (2 punktas).
- Svarstytina, ar išbraukti žodį „pagrindinės“ iš asignavimų valdytojų pareigų sąrašo, arba išvardinti kitas pareigas (5 punktas).
- Savivaldybės trumpalaikes paskolas kreditoriams turi grąžinti iki biudžetinių metų pabaigos, o ne iki paskolos sutartyje nustatyto termino (13 punktas).
Energetika ir tinklų sektoriai
Energetika ir tinklų sektoriai
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
Turinys (36)
- 31 straipsnis
- 35 straipsnis Valstybės biudžeto vykdymas
- 1 straipsnis Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nauja redakcija
- 2 straipsnis Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
- 3 straipsnis Nacionalinis biudžetas
- 4 straipsnis Asignavimų valdytojai
- 5 straipsnis Asignavimų valdytojų pagrindinės pareigos
- 6 straipsnis Asignavimų valdytojų teisės
- 7 straipsnis Asignavimų valdytojų atsakomybė
- 8 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisin
- 9 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifik
- 10 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skoliniai santykiai
- 11 straipsnis Informacijos apie valstybės ir savivaldybių biudžetus viešumas
- 12 straipsnis Reikalavimai priimant kitus teisės aktus
- 13 straipsnis Valstybės biudžeto pajamos
- 14 straipsnis Valstybės biudžeto asignavimai
- 15 straipsnis Vyriausybės rezervo lėšos
- 16 straipsnis Valstybės biudžeto apyvartos lėšos
- 17 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projek
- 18 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvir
- 19 straipsnis
- 20 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių svarst
- 21 straipsnis Savivaldybių biudžetų paskirtis
- 22 straipsnis Savivaldybių biudžetų pajamos
- 23 straipsnis Savivaldybių biudžetų asignavimai
- 24 straipsnis Savivaldybių biudžetų apyvartos lėšos
- 25 straipsnis Savivaldybės valdybos ( mero ) rezervas
- 26 straipsnis Savivaldybių biudžetų rengimas, tvirtinimas ir pateikimas Vyriausybei
- 27 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo organizavimas ir v
- 28 straipsnis Pajamų ir išlaidų įskaitymas
- 29 straipsnis Nepatvirtintų biudžetų vykdymas
- 30 straipsnis Valstybės ir savivaldybių biudžetų gautų viršplaninių pajamų ir neteku
- 32 straipsnis Nepanaudotų lėšų grąžinimas ir įskaitymas
- 33 straipsnis Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tikslinimas biudžetiniais
- 34 straipsnis Valstybės ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaita
- 36 straipsnis Nacionalinio biudžeto vykdymo kontrolė
Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvados, dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadų dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto P-2471(3) Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Finansų ministerijos išvados Finansų ministerijos argumentai ir siūloma redakcija 1. Įstatymo projekto lyginamajame variante keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta “nacionalinio biudžeto” sąvoką, tuo tarpu įstatymo projekte šios sąvokos pasigendama, todėl reikėtų suderinti projekto ir projekto lyginamojo varianto redakcijas.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Iš dalies pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Papildyti projekto 2 straipsnį.
Įrašyti žodžius “valstybės ir savivaldybių ir įstaigų”, išbraukti žodį “biudžetinių”
Išbraukti žodį “valstybės”.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją, o nuostatoms suderinti pakeisti Biudžetinių įstaigų įstatymą.
Patikslinti redakciją Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Sąvoka “savivaldybės finansų tarnyba” pakankamai plati.
Patikslinti redakciją.
Sąvokos “atsakomybė” ir “pareigos” nėra tapačios.
Išbraukti žodį “nepalūkaninės”, įrašyti žodžius “pagal sutartyse nustatytus terminus”.
Papildyti nuostata, kad skelbiama “Valstybės žiniose” ir vietinėse informacijos priemonėse.
Konkrečių mokesčių priskyrimą atitinkamiems biudžetams turi reglamentuoti tų mokesčių įstatymai.
Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks šių lėšų valdytojams Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Rinkliavų įstatymo projekte yra įteisinta sąvoka “vietinė rinkliava”.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma kas vykdo biudžetą, o 5 dalyje kalbama ne apie asignavimų valdytojų kontrolę, o apie mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimo kontrolę (Valstybinė mokesčių inspekcija).
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją. Įrašyti žodį “disponuojamų”.
Projekto 12 straipsnyje kalbama apie priimamų įstatymų įtaką biudžetams, o 33 straipsnyje apie valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų santykius.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Papildyti 2 straipsni sąvokos “nacionalinis biudžetas” apibrėžimu.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Patikslinti redakciją.
Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarta Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarta iš dalies Pritarta 2str. 12 dalis “Nacionalinis biudžetas – valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma.”
2str. 14 dalis “Paprastosios išlaidos - išlaidos, susijusios su valstybės ir savivaldybių biudžetinių institucijų ir įstaigų funkcionavimu ir programų vykdymu, nedidinant šių institucijų ir įstaigų ilgalaikio turto vertės.”
2 str.11dalis “Išlaidų sąmata (sąmata) - dokumentas, kuriame pagal išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos išlaidų, programoms vykdyti, sumos.”
Nauja redakcija “Seimo įgaliota valstybės institucija”
4 str.1 dalis Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino, arba kita tam atitinkamusai Seimo įgaliojimusta turinti valstybės institucija, neviršydama bendros Seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai. “5 straipsnis. Asignavimų valdytojų pagrindinės pareigos”
Tai asignavimų valdytojų pareigos, o ne Vyriausybės ar savivaldybių pareigos 5 str. 1 dalis “2) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos institucijos programų išlaidų sąmatas, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, tarp jų - paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir nepaprastosioms išlaidoms, sumų; (6 pastabos 1, dalis neatsižvelgta).
Nauja redakcija: “kontroliuoti pavaldžių įstaigų turtinių įsipareigojimų vykdymą…”
5str. 1dalis. “5) kontroliuoti pavaldžių institucijų turtinius įsipareigojimus ir jų vykdymą, atlikti pavaldžių institucijų finansinės atskaitomybės analizę;”
Išbraukta “ir taiko”
5 str. 2 dalis “Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai rengia darbuotojų skaičiaus normatyvus ir, suderinę su Finansų ministerija, jeigu įstatymai nenustato kitaip, tvirtina juos ir taiko pavaldžių institucijų programoms vykdyti.”
Įterptas žodis “atitinkamo” .
6str.1dalis “1) biudžetiniais metais ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo ketvirčio pabaigos keisti patvirtintų jų vadovaujamų institucijų ir jiems pavaldžių institucijų veiklai biudžetų asignavimų pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas informuoja apie tai Finansų ministeriją, o savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas - savivaldybės finansų tarnybą), neviršydamas patvirtintų tam tikrai programai ir funkcijai bendrųjų asignavimų paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, sumų. Asignavimų sumos paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui, yra maksimalios ir jų ekonomija gali būti naudojama nepaprastosioms išlaidoms finansuoti;”
Tai pakankamai plati sąvoka 6str. 2 dalis “keisti bendros asignavimų sumos ketvirtinį paskirstymą programai vykdyti, suderinęs su Finansų ministerija ( valstybės biudžeto asignavimų valdytojas) arba su savivaldybės finansų tarnybomis (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas);”
Patikslintas apibrėžimas 2 str. “Išlaidų sąmata (sąmata)”
2str.11 dalis. “Išlaidų sąmata (sąmata) - dokumentas, kuriame pagal išlaidų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją yra nurodytos išlaidų, programoms vykdyti, sumos.”
Sąvokos “atsakomybė” ir “pareigos” nėra tapačios.
Palikti 7 staripsnį. “7 straipsnis. Asignavimų valdytojų atsakomybė”
Išbraukus šį žodį, reikštų, kad savivaldybės turėtų skolintis už procentus.
10 str. 2dalis “Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.”
10 str.3dalis papildyti po žodžio kreditoriams “pagal sutartyse nustatytus terminus” “Savivaldybėms suteiktos trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos kreditoriams sutartyse nustatytais terminais iki biudžetinių metų pabaigos.”
11str. 2 ir 3 dalys “2.Informaciją apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbia Finansų ministerija leidinyje “Valstybės žinios” ir Finansų ministerijos Interneto puslapyje.
3.Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybių finansų tarnybos vietinėse informacijos priemonėse.”
Konkrečių mokesčių priskyrimą atitinkamiems biudžetams turi reglamentuoti tų mokesčių įstatymai.
15str.1 dalis “Valstybės biudžeto pajamas sudaro:
Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks šių lėšų valdytojams 13str. 3 dalis “valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, asignavimų valdytojų administruojamos pajamos;”
Papildyta po žodžio skolininkų “kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba paskolos gautos valstybės vardu”
13 str.5 dalis “pajamos, gautos iš skolininkų, kuriems suteikta paskola su valstybės garantija arba kurie paskolas yra gavę valstybės vardu pagal sutartinius įsipareigojimus;”
Pagal institucijos priklausomybę valstybės biudžetui ar savivaldybėms ir bus identifikuojamas paramos gavėjas. Pasiūlyta Seimo 6 punkto redakcija (papildymas esamos) “skirta valstybės biudžeto programoms finansuoti” nepriimtina, nes supainioja pajamas ir išlaidas.
13 str. 6 dalis “gaunama negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);”
Straipsnis nurodo konceptualias kryptis. Konkretus krypčių išvardinimas pakenktų biudžeto lankstumui.
1dalies 1 punktas papildytas žodžiais “Valstybės funkcijoms bei..” 20 past.
1 dalies 2p. vietoje žodžio “paramai” – žodis “dotacijoms” 21 past.I Dalis “14 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai 1. Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams įgyvendinti:
21 pastabosII dalis Vyriausybė turėtų spręsti ar rezervo lėšos turi būti naudojamos pagal bendrus prioritetus, ar kitaip.
15 str. 2dalis “Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos tik tokioms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą ir priimant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Paprastai šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kitoms reikmėms, pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.”
Rinkliavų įstatymo projekte yra įteisinta sąvoka “vietinė rinkliava”.
22 str. 4 dalis “ vietinės rinkliavos;”
26 str. 1 dalyje išbraukti žodžius “savivaldybių pajamas reglamentuojančiais įstatymais”
26 str. 1 dalis. “Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo įstatymu, savivaldybių pajamas reglamentuojančiais mokesčių įstatymais, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis.”
Vietoje žodelio “Jų” įrašyti “komitetų”
26 str.3 dalis “Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, tarybos komitetų pasiūlymus bei išvadas ir vadovaudamosi tarybų patvirtintais jų komitetų darbo reglamentais.”
Straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma kas vykdo biudžetą, o 5 dalyje kalbama ne apie asignavimų valdytojų kontrolę, o apie mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimo kontrolę (Valstybinė mokesčių inspekcija).
27 str. 5 dalis “Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biudžetus apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja įstatymų įgaliotos institucijos.
29 str. “29 straipsnis. Nepatvirtintų biudžetų vykdymas Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. dalies nuostatos, tai išlaidos metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.”
32 str. 1 dalis “1. Metams pasibaigus asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų disponuojamose sąskaitose esančios biudžetinės lėšos, išskyrus specialiosioms programoms finansuoti nepanaudotas įmokas ir nepanaudotus asignavimus baigiamiems statybos objektams finansuoti, grąžinamos į atitinkamą biudžetą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
Projekto 12 straipsnyje kalbama apie priimamų įstatymų įtaką biudžetams, o 33 straipsnyje apie valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų santykius.
33 str. “33 straipsnis. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tikslinimas biudžetiniais metais Seimui priėmus įstatymus Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos patikslina biudžetus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.”
Po 1 dalies žodžio “patvirtinto” įrašyti “valstybės ir savivaldybių biudžetų”
34 str. 1 dalis “Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos parengiamos atsižvelgiant į konkrečių metų patvirtinto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetųo finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo rodiklius, panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas ir savivaldybės valdybos ( mero ) rezervo lėšas bei perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokų į biudžetą, skirtų specialiosioms programoms finansuoti, sumas.”
2 dalyje po žodžių “remdamasi valstybės biudžeto” įrašyti “buhalterinės”
34 str. 2 dalis “Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenimis - į valstybės biudžetą gautų pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktomis jų sąmatų įvykdymo apyskaitomis.”
7 dalyje po žodžio “ministerija” įrašyti “Vyriausybės” išbraukti “teisės aktų”.
34 str. 7 dalis “Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą Vyriausybei teikia Finansų ministerija Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminuais.”
8 dalyje po žodžio “Valstybės” įterpti “ir savivaldybių biudžetų” išbraukti po žodžio “finansuojamų” žodį “biudžetinių”, po žodžio “parama” skliausteliuose esantį tekstą, po žodžio įtraukiama įterpti “atitinkamą”, po žodžio “valstybės” įterpti ir savivaldybių.
34 str. 8 dalis “Valstybės ir savivaldybių biudžetųo finansuojamų biudžetinių įstaigų gaunama negrąžintina finansinė parama ( labdara arba tiesiogiai susitarus pavieniams valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir vidaus arba užsienio rėmėjams ) įtraukiama į valstybės ir savivaldybių biudžetųo finansuojamų biudžetinių įstaigų labdaros ir paramos apskaitą. (32pastaba), (33 pastaba)”
Po žodžio “apyskaita” įterpti žodį “rengia” išbraukiant “pateikiama”, vietoje išbraukiamo teksto Vyriausybės įgaliotai institucijai įrašyti LR FM ir pateikia LRV 35 str. 4 dalis “Savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaita rengia pateikiama Finansų ministerija Vyriausybės įgaliotai institucijai ir pateikia Vyriausybei jos nustatyta tvarka ir terminais”.
Nacionalinio biudžeto sąvoka apibrėžta 2 str. 12 dalyje.
Vietoje žodžio “Nacionalinis” įrašyti Valstybės. Po žodžio atlieka įrašyti “Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir”
35 str. 1 dalis “1.Nacionalinio Valstybės (36 pastaba) biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriaus tarnybos.(37 pastaba)”
2 dalį išbraukti.
36 str. 2 dalis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kontroliuoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų institucijų programų išlaidų sąmatas, kaupiamųjų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimą, valstybės biudžeto lėšų apskaitą ir finansinę atskaitomybę bei savivaldybių, religinių, visuomeninių organizacijų , kitų įmonių ir organizacijų valstybės biudžeto gautų lėšų naudojimą, prireikus - savivaldybių biudžetų vykdymą.
Prieš žodį “Kontrolės” įterpti “teikiamoje Seimui valstybės”. Vietoje “ataskaita” – “išvada”.
36 str. 3 dalis “3.2. Teikiamoje Seimui Valstybės kKontrolės ataskaitoje išvadoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams siekti, ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus, nepadaryta kitų teisės pažeidimų, taip pat, kiek pasiekti programose nustatyti tikslai”
4d. po žodžio “valdytojų” įterpti “ir joms pavaldžių”.
36 str. 4 dalis “Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų ir joms pavaldžių institucijų programų išlaidų sąmatų vidaus auditą atlieka vidaus audito tarnybos”
2str. 2 dalyje ne rugsėjo, o lapkričio paskutinė diena.
2 str. “1. Šiuo įstatymu pakeisto Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis Vyriausybė pradeda vadovautis rengdama 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas ( išskyrus 2 straipsnį ) įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1d. 1.
Savivaldybių biudžetų pajamas planuoja ir administruoja valstybės institucijos, todėl už savivaldybių plano nevykdymą pirmiausia turi būti atsakinga valstybė, tačiau dabar nuostolius patiria tik savivaldybės. Be to, užaukštinus prognozuojamas savivaldybių pajamas, sumažinama bendroji dotacija, ir valstybės biudžetas tokiu būdu sutaupo lėšas savivaldybių sąskaita, todėl privalėtų grąžinti atitinkamą sumą savivaldybėms kompensacijos pavidalu. Projekto 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybės biudžeto viršplaninės pajamos gali būti naudojamos savivaldybių biudžetų negautoms mokestinėms pajamoms padengti nesuteikia garantijų, jog savivaldybių negautos pajamos bus kompensuotos.
Taip pat manytume, kad siūlomas rezervas būtų aktualus ir valstybės biudžetui. Geriau iš anksto planuoti truputį mažesnes išlaidas, negu nevykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų.
Be to, kartu reikėtų koreguoti arba išbraukti 31 straipsnio 3 dalį.
Taip pat reikėtų išbraukti 29 straipsnyje žodžius “ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. nuostatos.”
Ketinimas nuo 2001 m. panaikinti Kelių fondą keliams ir gatvėms gali būti pražūtingas. Kelių fondas, kaip tikslinis finansavimo šaltinis, turi išlikti ir ateityje.
Muziejai yra svarbios institucijos, saugančios didžiulius valstybės turtus. Šiuo metu muziejams tikrai neskiriamas nei reikalingas dėmesys, nei finansavimas.
Jeigu Biudžeto sandaros įstatymas muziejams dėl specialiųjų lėšų nebus palankus, muziejų būklė pasidarys visai kritiška.
Nepritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Nepritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Nepritarti.
Kokie mokesčiai kuriam biudžetui priskiriami nurodoma konkrečiame mokesčio įstatyme. Be to, dabartiniu metu rengiami mokesčių įstatymų projektai (Rinkliavų, Turto, Pajamų), kuriuose keičiasi mokesčių pavadinimai. Įrašius konkrečius mokesčius į Biudžetinės sandaros įstatymą, priėmus atitinkamą mokesčių įstatymą, reikės pastoviai tikslinti.
Papildyti įstatymo projektą atskiru straipsniu, patikslinant siūlomą redakciją.
Šioje dalyje kalbama apie specialiąsias programas, ir jų vykdymą.
Savivaldybės trumpalaikes paskolas gali imti laikinam pajamų trūkumui padengti. Kadangi savivaldybė biudžetą sudaro metams, todėl ir trumpalaikės paskolos turėtų būti grąžinamos tais pačiais metais.
Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks šių lėšų valdytojams. Valstybės institucijų, įstaigų ir kontrolės institucijų iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos įtrauktos į apskaitą kaip valstybės biudžeto pajamos nuo 1999 metų.
Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Kokie mokesčiai kuriam biudžetui priskiriami nurodoma konkrečiame mokesčio įstatyme. Be to, dabartiniu metu rengiami mokesčių įstatymų projektai (Rinkliavų, Turto, Pajamų), kuriuose keičiasi mokesčių pavadinimai. Įrašius konkrečius mokesčius į Biudžetinės sandaros įstatymą, priėmus atitinkamą mokesčių įstatymą, reikės pastoviai tikslinti.
Tai “Metodikos įstatymo” reguliavimo objektas “16 straipsnis. Nacionalinio biudžeto rezervo lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete sudaromas Nacionalinio biudžeto rezervas, kurio konkretų dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Per metus iš rezervo lėšų teikiami kreditai savivaldybėms kuriose nevykdomi biudžetų mokestinių pajamų planai.. Metams pasibaigus rezervo lėšos naudojamos negautoms savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms ir valstybės biudžeto negautoms pajamoms padengti. Nepanaudotos Nacionalinio biudžeto rezervo lėšos skiriamos valstybės skolai dengti.”
Šioje dalyje kalbama apie specialiąsias programas, ir jų vykdymą.
31 str. 3 dalis “Asignavimų valdytojams pervedamos valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų asignavimų sumos specialiosioms programoms finansuoti mažinamos faktiškai negautomis ( palyginti su planu ) lėšų už teikiamas paslaugas ir kitų asignavimų valdytojų administruojamų pajamų įmokomis.”
Savivaldybės trumpalaikes paskolas gali imti laikinam pajamų trūkumui padengti. Kadangi savivaldybė biudžetą sudaro metams, todėl ir trumpalaikės paskolos turėtų būti grąžinamos tais pačiais metais.
10 str. 3 dalis “ Savivaldybėms suteiktos trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos kreditoriams sutartyse nustatytais terminais iki biudžetinių metų pabaigos.”
Šis straipsnis siūlomas siekiant skatinti savivaldybes vykdyti savo funkcijas ir pasitvirtinti laiku savo biudžetus. Jei pastarosios nepasitvirtina savo biudžetų, jos neturėtų po atitinkamo laikotarpio pretenduoti į lėšas iš valstybės biudžeto.
26 str. 7 dalis “Jeigu savivaldybė per du mėnesius nuo Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo nepateikia Finansų ministerijai patvirtinto biudžeto, Valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti laikinai nevykdomi.”
Kelių fondo neįjungimas prieštarauja Vyriausybės patvirtintai fondų jungimo koncepcijai Biudžetinių įstaigų pajamos (specialiosios lėšos) įjungiamos į biudžeto pajamas apskaitos tikslais, tačiau šios lėšos liks šių lėšų valdytojams. Valstybės institucijų, įstaigų ir kontrolės institucijų iš ūkinės veiklos gaunamos pajamos įtrauktos į apskaitą kaip valstybės biudžeto pajamos nuo 1999 metų.
52.10 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį “nepalūkaninės” ir šią dalį išdėstyti taip: “2. Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetinių metų eigoje savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.”
2 paramai dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti;
31 straipsnisValstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą
1.Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t.y. gaunama mažiau pajamų negu buvo numatyta ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, iki priimant nustatyta tvarka atitinkamą biudžeto įstatymo patikslinimą, programų finansavimas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai siūlant, vykdomas Valstybės iždo įstatyme nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma specialiųjų programų lėšoms, jeigu asignavimų valdytojai jas yra įmokėję.
35 straipsnisValstybės biudžeto vykdymas
Jeigu valstybės biudžeto 3 mėnesių iš eilės išlaidos mažesnės kaip 24 procentai metams patvirtintų išlaidų, Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka teikia Seimui patikslinto biudžeto įstatymo projektą.”
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti.
Pritarti Pritarti.
Pritarti Pritarti Straipsnio 2 ir 3 dalimis papildyti atskirą straipsnį dėl biudžeto vykdymo.
Pritarti. pritarti.
Pritarti. Papildyti straipsnį 31 straipsnio 2 ir 3 dalimis.
Nepritarti Nepritarti Pritarti Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Toks įrašas įvestų painiavą, nes prie pajamų būtų įrašas apie išlaidas 2 str. 6 dalis “6. Biudžeto pajamos - įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymais nustatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos), skirta valstybės (savivaldybių) biudžeto programoms finansuoti.”
Toks įrašas susiaurina esamą strateginio planavimo metodiką, nes siūlo lėšų poreikį įvertinti tik priemonės lygyje.
2 str. 16 dalis “16. Programa – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas asignavimų valdytojų institucijos dokumentas, kuriame nustatyti tikslai, uždaviniai, priemonės ir lėšų poreikis uždaviniams įgyvendinti bei vertinimo kriterijai.”
2 str. 12 dalis Nacionalinis biudžetas –valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma.”
Pritarti įrašui “ir įstaigų”.
Tolesniam siūlymui nepritarti. Išbraukus siūlomus žodžius bus skatinama viršyti patvirtintus asignavimus. Nepritarti siūlymui įrašyti “arba jų įgalioti asmenys”, nes tai jau reglamentuoja bendros įstatymų normos. “4 straipsnis. Asignavimų valdytojai 1.Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra valstybės institucijų ir įstaigų nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausybė, arba kita tam Seimo įgaliota valstybės institucija, neviršydama neviršydama bendros Seimo patvirtintos asignavimų sumos, vadovai arba jų įgalioti asmenys.”
Pritarti įrašui “ir įstaigų.”
Tolesniam siūlymui nepritarti. Išbraukus siūlomus žodžius atrodys, kad galima viršyti patvirtintus asignavimus.
4 str. 2 dalis “2. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybių institucijų ir įstaigų nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, arba institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtino savivaldybės valdyba (meras), neviršydama neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti, vadovai.”
Pagal Vyriausybės priimtas nuostatas, siekiant efektyvesnio ir skaidresnio lėšų valdymo, bei geriau kontroliuoti valstybės skolinius įsipareigojimus, visus fondus tame skaičiuje ir Kelių, jungti į biudžetą (išskyrus SODRA, PSDF, Privat., Ignalinos). Darant išimtis Kelių fondui, bus kuriamas precedentas siekti išimtinių (lengvatinių) sąlygų ir kitiems. “3. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą.”
Išbraukus šį žodį, tektų skolinti savivaldybėms už palūkanas.
10 str. 2 dalis “2. Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės nepalūkaninės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų.”
Naujasis 13 straipsnis perteklinis, nes pakartoja Iždo įstatymo nuostatas. “13 straipsnis. Valstybės biudžeto paskirtis Valstybės biudžete sukaupiamos lėšos, reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams įgyvendinti, valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti .”
14 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais “valstybės funkcijoms bei” ir 1 dalį išdėstyti taip: “1.Valstybės biudžeto asignavimai yra naudojami:
Tai “Metodikos įstatymo” reguliavimo objektas “16 straipsnis. Nacionalinio biudžeto rezervo lėšos 1.Valstybės biudžete sudaromas nacionalinio biudžeto rezervas, kurio konkretų dydį kasmet nustato Seimas, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Per metus iš rezervo lėšų teikiami kreditai savivaldybėms, kuriose nevykdomi biudžetų mokestinių pajamų planai. Metams pasibaigus, rezervo lėšos naudojamos negautoms savivaldybių biudžetų mokestinėms pajamoms ir valstybės biudžeto negautoms pajamoms padengti. Nepanaudotos nacionalinio biudžeto rezervo lėšos skiriamos valstybės skolai dengti.”
Šis straipsnis siūlomas siekiant skatinti savivaldybes vykdyti savo funkcijas ir pasitvirtinti laiku savo biudžetus. Jei pastarosios nepasitvirtina savo biudžetų, jos neturėtų po atitinkamo laikotarpio pretenduoti į lėšas iš valstybės biudžeto.
26 str. 7 dalis “7. Jeigu savivaldybė per du mėnesius nuo Valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo nepateikia Finansų ministerijai patvirtinto biudžeto, Valstybės iždo mokėjimai atitinkamai savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti laikinai nevykdomi.”
Dėl aukščiau (į 56 pastabą) išdėstytų priežasčių.
29 str. 1 dalis “Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos, tai išlaidos metų pradžioje iki patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.”
Faktiškai siūloma keisti šio straipsnio tik 1 dalį, kurios redakcija teikiama kaip 35 straipsnio 1 dalis, o 2 ir 3 dalys iš 31 siūlomos perkelti į 35.
31 straipsnio 1 dalis yra svarbi sprendžiant teisinę koliziją, kuomet pajamų surinkimo planas nėra vykdomas. “31 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą 1.Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t.y. gaunama mažiau pajamų negu buvo numatyta ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, iki priimant nustatyta tvarka atitinkamą biudžeto įstatymo patikslinimą, programų finansavimas, Finansų ministerijai siūlant, vykdomas Valstybės iždo įstatyme nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma specialiųjų programų lėšoms, jeigu asignavimų valdytojai jas yra įmokėję.
Siūloma redakcija komplikuotų valstybės biudžeto vykdymą, neatitiktų ES nusistovėjusių taisyklių. Pvz. Europos komisija vėluoja pervesti lėšas šalims narėms ir dėl to jokių delspinigių nėra skaičiuojama. “31 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų finansavimas 1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai mokėjimų paraiškas patvirtintiems asignavimams gauti teikia Finansų ministerijai, laikydamiesi finansų ministro patvirtintų Valstybės iždo procedūrų.
Siūloma redakcija komplikuotų valstybės biudžeto vykdymą, neatitiktų ES nusistovėjusių taisyklių. Pvz. Europos komisija vėluoja pervesti lėšas šalims narėms ir dėl to jokių delspinigių nėra skaičiuojama. “32 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų finansavimas 2. Finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
Palikti siūlytą 31 straipsnio redakciją. (pateikta aukščiau į 58 pastabą).
Pritarti Pakeista redakcija.
2 str. 2 dalis “Asignavimai - Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta maksimali lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių finansų tarnyboms, patvirtintoms konkrečioms programoms finansuoti.”
PROJEKTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2000 m¼¼¼¼¼¼¼¼mėn. ¼¼¼d.
Vilnius (Žin., 1990, Nr. 24-596; 1992, Nr.29(1)-854, Nr.34-1036; 1993, Nr.54-1049; 1995, Nr. 18-404, Nr.47-1136, Nr.92-2056, 1996, Nr.48-1141, Nr.57-1344; 1997, Nr.58-1328, Nr.69-1744; 2000, Nr.5-126)
1 straipsnisLietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą ir jį išdėstyti taip: "LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnisĮstatymo paskirtis, tikslas
2 straipsnisPagrindinės šio įstatymo sąvokos
2.Asignavimai - Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta maksimali lėšų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba savivaldybių finansų tarnyboms, patvirtintoms programoms finansuoti.
20.Valstybės biudžetas – valstybės pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
3 straipsnisNacionalinis biudžetas
3.Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos gali būti perskirstomi tik per Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Valstybės įmonės Ignalinos elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą.
4 straipsnisAsignavimų valdytojai
5 straipsnisAsignavimų valdytojų pagrindinės pareigos
3.Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai rengia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus normatyvus, jeigu jie nėra nustatyti teisės aktų ir, suderinę su savivaldybės finansų tarnyba, tvirtina juos ir taiko programoms vykdyti.
6 straipsnisAsignavimų valdytojų teisės
Valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę:
7 straipsnisAsignavimų valdytojų atsakomybė
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už savo vadovaujamų ir pavaldžių institucijų:
8 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas
9 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos klasifikuojamos vienodai - kaip nustato Finansų ministerija.
10 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų skoliniai santykiai
11 straipsnisInformacijos apie valstybės ir savivaldybių biudžetus viešumas
1.Informacija apie valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis.
2.Informaciją apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbia Finansų ministerija leidinyje “Valstybės žinios” ir Finansų ministerijos Interneto puslapyje.
3.Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybių finansų tarnybos vietinėse informacijos priemonėse.
12 straipsnisReikalavimai priimant kitus teisės aktus
Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETAS
13 straipsnisValstybės biudžeto pajamos
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas sudaro:
14 straipsnisValstybės biudžeto asignavimai
15 straipsnisVyriausybės rezervo lėšos
1.Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kasmet nustato Seimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu.
16 straipsnisValstybės biudžeto apyvartos lėšos
1.Tvirtinant valstybės biudžetą, nustatomos apyvartos lėšos.
17 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo pagrindinės nuostatos
3.Asignavimų valdytojai programas ir išlaidų sąmatų projektus rengia vadovaudamiesi Vyriausybės nustatytais strateginiais tikslais (prioritetais).
18 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui
2.Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatoma:
3.Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo atitinkamų metų projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas.
19 straipsnisDokumentai, teikiami Seimui kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu
Vyriausybė kartu su atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateikia:
20 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių svarstymas ir tvirtinimas Seime
III SKYRIUS
SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI
21 straipsnisSavivaldybių biudžetų paskirtis
1.Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos, reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijai įgyvendinti, įstatymų priskirtoms funkcijoms vykdyti ir savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms bei programoms vykdyti.
2.Kiekviena savivaldybė turi savarankišką biudžetą.
3.Savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito.
22 straipsnisSavivaldybių biudžetų pajamos
Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:
23 straipsnisSavivaldybių biudžetų asignavimai
Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti:
24 straipsnisSavivaldybių biudžetų apyvartos lėšos
1.Savivaldybių biudžetuose numatomos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, - iš planinių pajamų. Apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant savivaldybių biudžetus.
2.Apyvartos lėšos naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti ir turi būti atkurtos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
25 straipsnisSavivaldybės valdybos ( mero ) rezervas
1.Savivaldybės gali sudaryti savivaldybės valdybos (mero) rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų savivaldybės valdybos (mero) rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės taryba, tvirtindama atitinkamų biudžetinių metų savivaldybės biudžetą. Savivaldybės valdybos (mero) rezervo lėšas skirsto savivaldybės valdyba (meras).
26 straipsnisSavivaldybių biudžetų rengimas, tvirtinimas ir pateikimas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai
1.Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi šiuo įstatymu, savivaldybių pajamas reglamentuojančiais mokesčių įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtinta biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis.
4.Savivaldybių biudžetus tvirtina savivaldybių tarybos. Biudžetas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu. Jame nurodoma:
IV SKYRIUS
BIUDŽETŲ VYKDYMAS
27 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo organizavimas ir vykdančios institucijos
28 straipsnisPajamų ir išlaidų įskaitymas
29 straipsnisNepatvirtintų biudžetų vykdymas
Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami ir jeigu savivaldybių biudžetams netaikomos šio įstatymo 26 straipsnio 7 p. dalies nuostatos, tai išlaidos metų pradžioje iki biudžetų patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžetų išlaidų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo išlaidos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti.
30 straipsnisValstybės ir savivaldybių biudžetų gautų viršplaninių pajamų ir netekusių paskirties asignavimų panaudojimas
2.Savivaldybių biudžetų gautos viršplaninės pajamos ir netekę paskirties asignavimai skirstomi savivaldybės tarybos arba jos įgaliotos institucijos sprendimais.
31 straipsnisValstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant biudžeto įstatymo pakeitimą
1.Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t.y. gaunama mažiau pajamų negu buvo numatyta ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, iki priimant nustatyta tvarka atitinkamą biudžeto įstatymo patikslinimą, programų finansavimas, Finansų ministerijai siūlant, vykdomas Valstybės iždo įstatyme nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma specialiųjų programų lėšoms, jeigu asignavimų valdytojai jas yra įmokėję.
32 straipsnisNepanaudotų lėšų grąžinimas ir įskaitymas
33 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tikslinimas biudžetiniais metais
Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant Lietuvos Respublikos įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, Finansų ministerija bei savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų nustatyta tvarka patikslina biudžetus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.
34 straipsnisValstybės ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaita
1.Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos parengiamos atsižvelgiant į konkrečių metų patvirtinto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetųo finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo rodiklius, panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas ir savivaldybės valdybos ( mero ) rezervo lėšas bei perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokų į biudžetą, skirtų specialiosioms programoms finansuoti, sumas. 2. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės biudžeto buhalterinės apskaitos duomenimis - į valstybės biudžetą gautų pajamų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktomis jų sąmatų įvykdymo apyskaitomis.
35 straipsnisValstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įvykdymo apyskaitos tvirtinimas
V SKYRIUS
BIUDŽETŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR BIUDŽETŲ VYKDYMO VERTINIMAS
36 straipsnisNacionalinio biudžeto vykdymo kontrolė
1.Nacionalinio Valstybės biudžeto vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriaus tarnybos.
2.Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė kontroliuoja valstybės biudžeto vykdymą, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų institucijų programų išlaidų sąmatas, kaupiamųjų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų naudojimą, valstybės biudžeto lėšų apskaitą ir finansinę atskaitomybę bei savivaldybių, religinių, visuomeninių organizacijų , kitų įmonių ir organizacijų valstybės biudžeto gautų lėšų naudojimą, prireikus - savivaldybių biudžetų vykdymą.
3.2. Teikiamoje Seimui Valstybės kKontrolės ataskaitoje turi būti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams siekti, ar asignavimai panaudoti galimu efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta kitų teisės pažeidimų, taip pat, kiek pasiekti programose nustatyti tikslai.
4.3.Savivaldybių biudžetų vykdymo, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų institucijų programų išlaidų sąmatų, savivaldybių biudžetų lėšų apskaitos ir finansinės atskaitomybės kontrolę atlieka savivaldybių kontrolieriaus tarnybos arba savivaldybių kontrolieriai.
6.5. Programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos. Programų vykdymo vertinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.”
2 straipsnisLietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS