Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo nr. 1050 „dėl nacionalinio euro įvedimo plano bei lietuvos visuomenės informavimo apie euro įved

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1050 „DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. balandžio 25 d. Nr. 417 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4235; 2006, Nr. 75-2869) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO Atsižvelgdama į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 (Žin., 2005, Nr. 69-2471; 2007, Nr. 1-20), 2007 m. kovo 14 d. posėdžio pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

Šiame plane numatyti pagrindiniai euro įvedimo principai ir elementai, pasirengimas šiam procesui, nurodytos atskirų sektorių atsakomybės sritys ir vartotojų apsaugos priemonės.

II. Teisiniai pagrindai Teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje 4. Euro įvedimo kriterijai ir sprendimų dėl euro įvedimo priėmimo procedūros nustatyti Konsoliduotoje Europos Bendrijos steigimo sutartyje (Žin., 2004, Nr. 2-2) ir jos prieduose (toliau vadinama – Sutartis). Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bent kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma šiame straipsnyje apibrėžta išlyga (toliau vadinama – išlyga), prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 121 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą rengia pranešimus apie konvergenciją, kuriuose įvertinama, ar valstybės narės atitinka ekonominius ir teisinius euro įvedimo kriterijus. Sprendimus dėl išlygos panaikinimo, euro įvedimo datos ir neatšaukiamai nustatyto euro ir nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso priima Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Sutarties 121–123 straipsniuose nustatytomis procedūromis.

5.1. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81) (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 1103/97);

5.2. 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 111) (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 974/98) su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2169/2005 (OL 2005 L 346, p. 1), siekiant sudaryti palankias sąlygas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms įvesti eurą;

5.3. 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 2866/98).

Nacionalinės teisės suderinimas 7. Lietuvos Respublikos Seimui 2006 m. balandžio 25 d. priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos banko įstatymo pakeitimus – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1701) ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1699), – Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė tapo visiškai suderinta su Sutarties 108 ir 109 straipsniais, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto reikalavimais.

Nacionalinės teisės pritaikymas euro įvedimui 8. Lietuvos bankas parengė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą, kuriame numatytos pagrindinės euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatos (litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas, litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas ir kita). Šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas galės priimti tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.

9.1. Teisės aktai, kurie galios pasirengimo laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su privalomu kainų litais ir eurais nurodymu, rinkos dalyvių išankstiniu aprūpinimu eurais. Įvedus eurą, šie teisės aktai turėtų netekti galios.

9.2. Teisės aktai, kurie galios euro įvedimo metu, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su galimų ginčų dėl grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos sprendimu, taip pat darbo ar tarnybos santykius reguliuojantys teisės aktai. Minėtieji teisės aktai turėtų netekti galios pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui.

9.3. Teisės aktai, kurie užtikrins euro, kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, naudojimą visose Lietuvos ūkio ir privačiose srityse po euro įvedimo dienos. Tai su nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų naudoti mokėjimui ir atsiskaitymui tik litus panaikinimu susiję teisės aktai ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte nurodytose ūkio srityse galiojantys teisės aktai, turintys užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

III. koordinuojančios Institucijos IR PRIEMONĖS 11. Pagrindinės atsakingos už euro įvedimą institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592. Šios komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininko pavaduotojais paskirti finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

IV. PAGRINDINIAI EURO ĮVEDIMO Principai IR ELEMENTAI PRINCIPAI Sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumas 14. Lito pakeitimas euru nepažeis sandorių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi dokumentai su nuorodomis į litus po lito pakeitimo euru galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais.

Vartotojų apsauga 15. Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų galimų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas ir kita.

Ūkio subjektų pasirengimas 16. Ūkio subjektai patys atsako už savo organizacinį ir techninį pasirengimą euro įvedimui, įskaitant jų administruojamų informacinių sistemų pritaikymą. Ūkio subjektų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, nebus kompensuojamos.

Euro įvedimo išlaidos 17. Lietuvos Respublikos pasirengimo įvesti eurą išlaidos, susijusios su eurų monetų kaldinimu, litų banknotų ir monetų pakeitimu į eurų banknotus ir monetas, mokėjimo sistemos pertvarkymu ir panašiai, bus finansuojamos iš Lietuvos banko lėšų. Valstybės institucijų išlaidos, susijusios su euro įvedimu bus finansuojamos iš šių institucijų bendrųjų asignavimų.

Euro įvedimo būdas, LAIKOTARPIAI ir ELEMENTAI 18. Atsižvelgiant į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų patirtį, įgytą keičiant pinigus lito įvedimo metu 1993 metais, numatomas euro įvedimo be pereinamojo laikotarpio būdas (euro įvedimo data sutampa su grynųjų pinigų pakeitimo data). Laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpio taikyti nenumatoma.

Pasirengimo laikotarpis 7 mėnesiai iki euro įvedimo – Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.

6 mėnesiai iki euro įvedimo – savanoriško kainų nurodymo litais ir eurais pradžia.

Ne vėliau kaip 120 dienų iki euro įvedimo – privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžia.

3 mėnesiai iki euro įvedimo – išankstinis eurų monetų paskirstymas komerciniams bankams.

Vienas mėnuo iki euro įvedimo išankstinis eurų banknotų paskirstymas komerciniams bankams.

Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis Euro įvedimo diena – neatlygintino litų keitimo į eurus komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke pradžia.

15 dienų po euro įvedimo – euras tampa vienintele privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvos Respublikoje.

Pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui 60 dienų po euro įvedimo – neatlygintino grynųjų litų keitimo į eurus komerciniuose bankuose pabaiga.

120 dienų po euro įvedimo – privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pabaiga.

Neribotai – neatlygintinas litų keitimas į eurus Lietuvos banke.

Euro įvedimo diena 20. Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – atitinkamų metų sausio 1-oji. Ši nuostata priimta įvertinus naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį (tai leis išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnių apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo litais ir eurais tais pačiais metais klaidų). Atsižvelgta ir į mažesnį ekonominį aktyvumą ir grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje (tai lengvins pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą). Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis metas, palengvinsiantis informacinę kampaniją ir padėsiantis visuomenei priimti bendrąją Europos Sąjungos valiutą.

Litų perskaičiavimas į eurus ir apvalinimas 21. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus įtvirtintas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.

GRYNŲJŲ EURŲ IR LITŲ BENDROS apyvartos laikotarpis 28. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 kalendorinių dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, kurio metu bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų ir prekybos įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninį pajėgumą, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį, įgytą įvedant litą. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu didžioji litų banknotų ir monetų dalis bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas.

GRYNŲJŲ Litų keitimas į eurus 30. Keičiant grynuosius litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos grynieji litai bus perskaičiuojami į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas.

Kainų nurodymas litais ir eurais 32. Siekiant palengvinti perėjimą prie euro, kaip naujo vertės matavimo vieneto, kainas litais ir eurais rekomenduojama savanoriškai nurodyti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki euro įvedimo, t. y. po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso.

V. PRAKTINIS PASIRENGIMAS Viešasis sektorius Vertybinių popierių perskaičiavimas 36. Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką, pasirinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau vadinama – VVP) nominaliąją vertę pakeisti pagal konkretaus investuotojo turimą vertybinių popierių paketą ir nustatyti naują vieno VVP nominaliąją vertę, lygią 1 euro centui. Visų litais išleistų VVP nominalioji vertė bus pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą kiekvienoje atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę, padalijant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė bus to investuotojo turimų euro cento nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičius. Tai techniškai nesudėtingas ir skaidrus būdas: vertybinių popierių vertė mažiausiai paveikiama perskaičiavimo, todėl nereikia papildomų išmokų apvalinimo skirtumams kompensuoti, kurių prireiktų taikant kitus būdus.

Mokesčiai 42. Mokestinių laikotarpių, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos, taip pat tų mokestinių laikotarpių, kurie prasidės iki euro įvedimo dienos, o baigsis po jos, mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais.

Apskaitos pritaikymas 47. Ūkio subjektai nuo euro įvedimo dienos ūkinių įvykių ir operacijų apskaitą tvarkys eurais. Apskaitos dokumentai nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomi sumas nurodant eurais.

Informacinių sistemų pritaikymas 50. Informacinės sistemos iki euro įvedimo bus pritaikytos apdoroti duomenis eurais. Rekomenduojama siekti, kad pritaikant sistemas euro įvedimui nebūtų keičiamas esamasis informacinių sistemų funkcionalumas.

Statistikos suderinimas 60. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios valstybės institucijos suderins statistikos tvarkymo procedūras, parengs statistikos duomenų rinkimo, statistinės informacijos rengimo ir platinimo, kitas statistikos tvarkymo priemones. Šį darbą koordinuos Statistikos departamentas. Bus pasirengta po euro įvedimo statistinę informaciją skelbti eurais. Skelbiamos litais išreikštos istorinės laiko eilutės bus perskaičiuotos į eurus.

Statistikos suderinimo tvarka bus patvirtinta Statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu.

Išankstinio apmokėjimo ženklai (transporto bilietai, pašto ženklai ir kita) 61. Keleivių vežimo vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominali vertė litais, galios 4 mėnesius po euro įvedimo.

Oro transporto bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominali vertė litais, galios 6 mėnesius po euro įvedimo.

Savivaldybių dalyvavimas 64. Savivaldybės turi pasirengti, kad įvedant eurą sklandžiai veiktų jų valdomos sritys, ypač viešojo transporto sritis. Savivaldybių įsteigtoms viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms rekomenduojama parengti savo veiklos planus, kuriuose ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu vykdomai veiklai.

LIETUVOS BANKAS Eurų banknotai ir monetos 67. Institucija, atsakinga už tai, kad būtų laiku apsirūpinta eurų banknotais ir monetomis, yra Lietuvos bankas. Pasirengimo laikotarpiu Lietuvos bankas suderins su Europos centriniu banku ir banknotus tiekiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus. Su Europos centriniu banku bus pasirašyta eurų banknotų skolinimosi sutartis. Lietuvos Respublikos eurų monetas numatoma kaldinti uždarojoje akcinėje bendrovėje Lietuvos monetų kalykloje (toliau vadinama – Lietuvos monetų kalykla). Lietuvos monetų kalykla yra pasirengusi kaldinti lietuviškas eurų monetas ir lietuviškus euro centus, tačiau tai daryti ji galės po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.

Mokėjimo sistema 79. Lietuvos banko mokėjimo sistema nuo euro įvedimo dienos įmokas, išmokas ir kitokį atsiskaitymą vykdys tik eurais.

Valiutų kursai 80. Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos bankas skelbs Lietuvos Respublikoje Europos centrinio banko nustatytus euro ir pagrindinių užsienio valiutų santykius. Kitų užsienio valiutų ir euro santykius nustatys ir skelbs Lietuvos bankas.

KOMERCINIAI BANKAI 81. Komerciniai bankai ir užsienio valstybių bankai, veikiantys Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – komerciniai bankai) turi visapusiškai pasirengti ir atitinkamai pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti savo klientus.

Litų keitimas 83. Komerciniai bankai turi būti pasirengę tenkinti juridinių ir fizinių asmenų eurų banknotų ir monetų poreikius. Nuo euro įvedimo dienos komerciniai bankai klientams išduos tik eurų banknotus ir monetas, jie nebeišduos litų banknotų ir monetų.

Klientų sąskaitos 85. Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.

Palūkanų normos 86. Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate), išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR bus laikomos nuorodomis į EONIA (Euro OverNight Index Average). Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu sutartyse ar kituose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, ši palūkanų normų dydžių išraiška bus naudojama iki laikotarpio, kuriam ji apskaičiuota, pabaigos, jeigu šalys nesusitars kitaip.

Bankomatai 87. Komerciniai bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Komerciniai bankai turi užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje dominuotų mažieji nominalai.

Mažmeninė prekyba IR PASLAUGOS 88. Prekybos įstaigos turi pasirengti dirbti grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu – išmokyti šio darbo savo personalą.

Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu pardavėjai ir paslaugų teikėjai turės priimti įmokas litais ir eurais, bet siekti duoti grąžą tik eurais. Vartotojai bus skatinami daugiau naudotis mokėjimo kortelėmis ir atsiskaityti elektroniniu būdu.

92.1. teisingai perskaičiuoti kainas;

92.2. nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas;

92.3. nesudaryti konkurenciją ribojančių susitarimų;

92.4. vykdyti nediskriminavimo valiutos atžvilgiu įsipareigojimą;

92.5. priimti litus ir siekti duoti grąžą tik eurais per visą grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį;

92.6. patogiai klientui organizuoti kainų litais ir eurais nurodymą, neorganizuoti didelių išpardavimo akcijų ir panašiai.

VI. VartotojŲ APSAUGA 94. Kainų nurodymas litais ir eurais yra svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo kainas litais perskaičiuojant į eurus.

101.1. verslo organizacijos bus skatinamos priimti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą, pagal kurį jos įsipareigos teisingai perskaičiuoti kainas, nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas ir kitaip nepažeisti vartotojų interesų.

101.2. Statistikos departamentas stebės mažmeninių kainų pokyčius. Kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu kainos bus registruojamos litais ir eurais įprasta tvarka, bus rengiama ir suinteresuotoms valstybės institucijoms bei visuomenei teikiama statistinė informacija apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius registruojant kainas litais ir eurais ir įvertinant kainų perskaičiavimo iš lito į eurą įtaką bendrajam vartotojų kainų pokyčiui. Bus rengiama ir teikiama informacija apie 50 pagrindinių vienarūšių prekių ir paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius.

101.3. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos tirs vartotojų skundus ir nustatys vartotojų teisių pažeidimo atvejus.

101.4. Visuomenė bus nuolat informuojama (internetas, spauda) apie kainų stebėjimo rezultatus ir piktnaudžiavimo atvejus.

VII. Visuomenės informavimas 102. Visuomenės informavimas apie numatomą euro įvedimą vykdomas vadovaujantis Visuomenės informavimo strategija, kurios tikslas – tinkamai ir visapusiškai informuoti Lietuvos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą, jos įvedimo įtaką šalies ekonomikai ir gyventojams, Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo tvarką. Visuomenės informavimo strategija taip pat siekiama sudaryti sąlygas tikslingai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko, kitų valstybės institucijų ir įstaigų numatytas visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones.

106.1. Pradėtos informacinės kampanijos metu supažindinama su bendrosios valiutos įtaka šalies ekonomikai ir gyventojams, informuojama, kaip Lietuvos Respublika vykdo teisinius ir ekonominius reikalavimus (konvergencijos kriterijus), pateikiama bendra informacija apie eurą ir euro zoną. Šiomis temomis informacija skelbiama įvairiuose leidiniuose ir valstybės institucijų interneto svetainėse; bendradarbiaujama su televizijos ir radijo transliuotojais, platinami leidiniai, vyksta specialistų susitikimai su įvairiomis visuomenės grupėmis, organizuojamas jų mokymas.

106.2. Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, prasidės intensyviausia informacinės kampanijos dalis. Šio etapo metu gyventojai bus detaliai supažindinami su euro įvedimo tvarka, euro įvedimo procesą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrosios valiutos nominalais ir verte, išsamiai bus pristatomi eurų apsaugos požymiai ir kita. Visuomenei, tikslinėms jos grupėms šviesti bus pasitelkti įvairūs informaciniai kanalai: televizija, radijas, spauda, lauko reklama; specialus informacinis paketas visiems namų ūkiams; nemokamas euro telefonas; speciali interneto svetainė; specialūs leidiniai atskiroms tikslinėms grupėms; renginiai, susitikimai, mokymas.

106.3. Aukštas visuomenės informavimo apie euro įvedimą lygis turi būti užtikrintas ir po euro įvedimo. Pasinaudojant šio plano 106.2 punkte nurodytais informaciniais kanalais, numatoma visapusiškai informuoti visuomenę apie pinigų pakeitimo eigą ir rezultatus, tęsti jos informavimą apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, analizuoti kitus su euro įvedimu susijusius klausimus. ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1050 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 417 redakcija) LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO apie EURO ĮVEDIMą IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija yra vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas – tinkamai ir visapusiškai informuoti Lietuvos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą, jos įtaką šalies ekonomikai ir gyventojams, Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo tvarką; ja taip pat siekiama sudaryti sąlygas tikslingai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko, kitų valstybės institucijų ir įstaigų (toliau vadinama – suinteresuotos institucijos) numatytas visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones.

II. ESAMA PADĖTIS Visuomenės Informavimas apie eurą 4. Įgyvendindamos pirmąją Strategiją, suinteresuotos institucijos parengė, išleido ir platino gyventojams leidinius apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą – eurą. Įvairiose šalies vietose buvo organizuojami seminarai ir kitokie renginiai, skaitomos paskaitos švietimo darbuotojams, verslininkams, bankų kasininkams, valstybės tarnautojams, vartotojams, kitoms tikslinėms grupėms. Susitikimuose su vietos bendruomenėmis įvairiuose šalies regionuose suinteresuotų institucijų atstovai diskutavo ir atsakinėjo į visuomenei rūpimus klausimus apie numatomą euro įvedimą Lietuvoje.

Visuomenės nuomonė 6. 2006 m. rugsėjo 4–8 d. Europos Komisijos užsakymu tarptautinė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija The Gallup Organization atliko Eurobarometro tyrimą, buvo apklausta daugiau kaip 10 tūkst. naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų nuo 15 metų. Lietuvos banko užsakymu Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras uždaroji akcinė bendrovė „Vilmorus“ (toliau vadinama – „Vilmorus“) atliko Lietuvos gyventojų tyrimą (2006 m. gruodžio 1–4 d. buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai nuo 15 metų iš 20 miestų ir 68 kaimų). Tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojų informuotumas apie eurą pamažu gerėja. Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2005 metų rugsėjį pakankamai informuoti apie euro įvedimo procesą buvo 31 procentas, o 2006 metų rugsėjį – 44 procentai Lietuvos gyventojų (naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis – 40 procentų). „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 44,4 procento Lietuvos gyventojų pakankamai informuoti apie euro įvedimo Lietuvoje procesą ir eigą. Eurobarometro tyrimas taip pat parodė, kad 43 procentai Lietuvos gyventojų mano, jog euras darys teigiamą įtaką šalies ekonomikai (2005 metų rugsėjį taip manė tik 32 procentai). Šiek tiek mažėjo ir prieš eurą nusiteikusių gyventojų: 2005 metų rugsėjį priešiškai nusiteikę buvo 59, o 2006 metų rugsėjį – 56 procentai apklaustųjų.

8.1. Lengviausiai suvokiami euro įvedimo privalumai Lietuvos gyventojams buvo šie: nereikės keisti valiutos keliaujant į Europos Sąjungą (71,6 procento apklaustųjų tai atrodė svarbu); Lietuva taps visateise Europos Sąjungos nare (68,1 procento apklaustųjų); verslininkams bus lengviau atsiskaityti su užsienio partneriais (74,2 procento apklaustųjų). Šiek tiek mažiau reikšmės teikiama tam faktui, kad euras yra patikima ir stabili valiuta (taip manė 59,7 procento apklaustųjų), ir tam, kad bus lengviau palyginti kainas Europos Sąjungos valstybėse narėse (62,9 procento apklaustųjų).

8.2. Labai aiškiai atpažįstama didžiausia baimė dėl euro įvedimo. Dėl galimo kainų kilimo nerimauja net 91,8 procento, dėl galimo santaupų nuvertėjimo – 83,4 procento, kad Lietuva praras nacionalinę valiutą – 69,4 procento apklaustųjų. Nuogąstavimai iš esmės yra tie patys kaip ir nurodytieji anksčiau, Lietuvos banko užsakomųjų tyrimų ir nuolatinių Eurobarometro tyrimų visoje Europos Sąjungoje metu.

8.3. Vertindami galimus informacijos šaltinius, Lietuvos gyventojai buvo gana vieningi. Didžiausią pasitikėjimą jiems keltų informacija apie eurą, gauta iš šių šaltinių: šeimos narių, giminaičių ir pažįstamų, gyvenančių euro zonos šalyse (67,5 procento apklaustųjų); žmonių iš tų šalių, kuriose neseniai buvo įvestas euras (63,9 procento apklaustųjų); ekonomistų (60,1 procento apklaustųjų); Lietuvos banko (58,7 procento apklaustųjų). Mažiausiai pasitikima nevyriausybinių organizacijų atstovais (jais pasitiki 12,3 procento apklaustųjų), Seimo nariais (15,4 procento apklaustųjų) ir verslo atstovais (16,4 procento apklaustųjų). Netikėtai prastai įvertinti žurnalistai – jais pasitiki vos 26,1 procento apklaustųjų.

8.4. Informacijos svarbą apie eurą apklaustieji suskirstė taip: svarbiausia informacija yra apie galimus euro įvedimo padarinius (tai nurodė 88,1 procento apklaustųjų), praktinė informacija apie litų keitimą į eurus (86,2 procento apklaustųjų) ir euro įvedimo padariniai kitose šalyse (71,2 procento apklaustųjų).

8.5. Vertindami visuomenės informavimo priemones ir informacijos viešinimo kanalus, gyventojai buvo vieningi – net 91,6 procento apklaustųjų atsakė, kad reikia informacijos per televiziją, 79,4 procento manė, kad reikia informacijos per radiją, 74,8 procento norėtų gauti informacijos iš nacionalinės spaudos ir 65,1 procento – iš regioninės spaudos. Gyventojai mažiausiai domėjosi bibliotekų pateikiama informacija (22,8 procento apklaustųjų).

9.1. Verslininkai palankiau vertino ir euro įvedimą – 54,3 procento apklaustųjų palankūs bendrajai Europos Sąjungos valiutai, tačiau 47,1 procento verslininkų palankiai vertino ir tą faktą, kad Lietuvai 2007 metais nepavyks įvesti euro. Kita vertus, 32 procentai apklaustųjų norėtų, kad euras būtų įvestas kuo greičiau, o kartu su tais, kurie norėtų, kad tai būtų padaryta jau 2009 ar 2010 metais, ši dalis tampa didesnė kaip 60 procentų.

9.2. Verslininkai manė, kad euro įvedimas Lietuvai padės įsitvirtinti kaip visateisei Europos Sąjungos valstybei. Šis veiksnys rūpėjo net 68 procentams verslininkų ir buvo gerokai svarbesnis už kitus euro naudos veiksnius. Vertinant ne asmeninio verslo, bet visos Lietuvos ekonomikos mastu, šis veiksnys apklaustiesiems pasirodė dar svarbesnis – 75,4 procento apklaustų verslininkų nurodė jį kaip svarbų.

9.3. Vertindami euro įvedimo trūkumus, verslininkai (tik 32,3 procento) nurodė ir galimą kainų didėjimą.

9.4. Daugelis verslininkų (net 79,5 procento apklaustųjų) manė, kad jie turėtų dalyvauti euro įvedimo procese. Iš jų 44,4 procento manė, kad turėtų dalyvauti per asocijuotąsias verslo struktūras. Apie rengiamą pasirašyti Geros verslo praktikos (valios) kodeksą žinojo 37 procentai apklaustųjų ir tik 27 procentai jų manė, kad jis gali apsaugoti nuo kainų didėjimo.

9.5. Verslininkai labiausiai pasitikėjo informacija, gauta iš: ekonomistų (jais pasitikėjo 70,5 procento apklaustųjų); žmonių, gyvenančių valstybėse, kuriose neseniai įvestas euras (68,5 procento apklaustųjų); Lietuvos banko (67,2 procento apklaustųjų); asocijuotųjų verslo struktūrų (63,5 procento apklaustųjų). Mažiausią pasitikėjimą verslininkams kėlė Lietuvos Respublikos Seimo nariai (jais pasitikėjo vos 15,9 procento apklaustųjų), išeivijos atstovai (18,1 procento apklaustųjų) ir žurnalistai (24,3 procento apklaustųjų).

9.6. Šiuo metu verslininkams svarbiausia – gauti informaciją apie galimus euro įvedimo padarinius (tai nurodė 84,6 procento apklaustųjų), Lietuvos pasirengimą (75,9 procento apklaustųjų) ir euro įvedimą kitose šalyse (72,5 procento apklaustųjų). Likus metams iki euro įvedimo, jiems svarbiausia būtų informacija apie galimus euro įvedimo padarinius verslui (92,6 procento apklaustųjų) ir litų keitimo į eurus procesą (92,3 procento apklaustųjų).

9.7. Verslininkams svarbiausios visuomenės informavimo priemonės skyrėsi nuo tų, kurioms pirmenybę teikė plačioji visuomenė: 88,8 procento apklaustų verslininkų norėtų gauti informaciją internetu, 84,9 procento – iš nacionalinės spaudos, 83,1 procento – per televiziją.

10.1. Praėjus 5 metams po euro įvedimo, euro zonos valstybėse eurą palankiai vertino 48 procentai gyventojų. Tų, kuriems atrodo, kad euras sukėlė daugiau problemų, negu davė naudos, buvo 38 procentai. Kad naujoji valiuta nieko nepakeitė, manė 7 procentai, neturėjo nuomonės taip pat 7 procentai apklaustųjų.

10.2. Airijoje eurą palankiai vertino net 75, Suomijoje – 65, Liuksemburge – 64 procentai gyventojų. Mažiausiai (38 procentai) palankiai vertinančiųjų – Graikijoje ir Nyderlanduose. Blogiausiai euro įvedimą vertino gyventojai tų valstybių, kuriose euro įvedimas sutapo su ekonomikos augimo lėtėjimo ciklu.

10.3. Net 81,4 procento apklaustųjų manė, kad įvedus eurą padidėjo kainos. Palyginti su nerimu dėl kainų didėjimo, kiti neigiami pokyčiai atrodo nereikšmingi. Kad euras apsunkino kasdienį gyvenimą, manė 18,5 procento gyventojų, kad jis pristabdė šalies ūkio augimą ir didino nedarbo lygį – 7 procentai, kad pakenkė šalies suverenitetui – 5 procentai apklaustųjų.

III. VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Institucinė sandara 11. Siekdama užtikrinti, kad Lietuva tinkamai pasirengtų įvesti eurą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 592 sudarė Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisiją (toliau vadinama – komisija), į kurios sudėtį įeina Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas (komisijos pirmininkas), finansų ministras (komisijos pirmininko pavaduotojas), Lietuvos banko valdybos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas), socialinės apsaugos ir darbo ministras, ūkio ministras, užsienio reikalų ministras, teisingumo ministras, žemės ūkio ministras ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) generalinis direktorius. Komisijos tikslas – užtikrinti tinkamą pasirengimą euro įvedimui Lietuvos Respublikoje. Konkretiems klausimams nagrinėti ir išvadoms komisijai teikti sudarytos 7 darbo grupės: koordinuojančioji, visuomenės informavimo, grynųjų pinigų, verslo aplinkos, vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, teisinių klausimų, informacinių technologijų (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2005 m. rugpjūčio 12 d. potvarkis Nr. 204 ir 2005 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 318).

Bendradarbiavimas su Europos Komisija ir Europos centriniu banku 13. Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos Komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato rengiamuose Europos Sąjungos valstybių narių finansų ministerijų ir centrinių bankų komunikacijos padalinių vadovų susitikimuose, skirtuose visuomenės informavimo apie euro įvedimą klausimams svarstyti. Europos Komisija taip pat yra numačiusi biudžetą ir siūlo bendradarbiavimo formas (pagal 2005 m. lapkričio 8 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos partnerystės susitarimą dėl informavimo ir komunikacijos kampanijų dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje organizavimo pagal euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategiją (Žin., 2006, Nr. 6-195) (toliau vadinama – Partnerystės susitarimas), taip pat pagal Dvynių programą) įvairioms informavimo priemonėms įgyvendinti.

IV. TIKSLAI 17. Įgyvendinant šią Strategiją, siekiama tokių tikslų:

17.1. Informuoti visuomenę apie euro įvedimą ir su tuo susijusius veiksnius. Suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti visuomenei informaciją visais su euro įvedimu susijusiais aspektais: apie euro įvedimo įtaką Lietuvos ekonomikai, gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas.

17.2. Padėti visuomenei pasirengti euro įvedimui. Suinteresuotos institucijos, informuodamos visuomenę, turi sudaryti sąlygas, kad visuomenė tinkamai ir laiku pasirengtų euro įvedimui.

17.3. Prisidėti prie sklandaus euro įvedimo Lietuvoje proceso. Suinteresuotos institucijos turi siekti, kad informuota, euro įvedimui pritarianti ir pasirengusi visuomenė prisidėtų prie sklandaus jo įvedimo. Formuoti nuostatą, kad tik koordinuoti visų suinteresuotų institucijų veiksmai, aktyvus visos visuomenės dalyvavimas ir geranoriška verslo įmonių parama užtikrins sklandų euro įvedimą Lietuvoje.

17.4. Formuoti palankų visuomenės požiūrį į būsimąją Lietuvos valiutą – eurą. Suinteresuotos institucijos turi rūpintis, kad gerai informuotoje visuomenėje nekiltų nerimo dėl perėjimo prie bendrosios Europos Sąjungos valiutos, būtų suvokiama euro įvedimo Lietuvoje nauda, taip pat siekti visuomenės pritarimo ir palankumo bendrajai Europos Sąjungos valiutai tiek jos įvedimo Lietuvoje metu, tiek ir vėliau.

V. PAGRINDINIAI Visuomenės INFORMAVIMO IR KOMUNIKACIJOS PRINCIPAI 18. Pagrindinis šios Strategijos įgyvendinimo principas – euro įvedimo proceso susiejimas su bendra integravimosi į Europos Sąjungą idėja. Tyrimais patvirtinta, kad visuomenės tikslinės grupės Lietuvoje nesusieja euro įvedimo ir integracijos į Europos Sąjungą. Informacija turi būti siekiama susieti šiuos procesus, aiškinti, kad euras – tai glaudesnė integracija į Europos Sąjungą. Be to, kaip rodo tyrimai, visuomenė baiminasi ne paties euro, bet pernelyg greito jo įvedimo ir su tuo susijusių galimų neigiamų procesų, todėl informuojant visuomenės tikslines grupes nedera grįžti prie principinės diskusijos apie euro įvedimo reikalingumą, pakanka leisti suprasti, kad euro įvedimas jau numatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje ir tai – ne principo, o tik laiko klausimas. Euro įvedimo atidėjimą nulėmė ne abejonės dėl euro naudos, bet objektyvūs kriterijai, kurių Lietuva neatitiko vertinimo metu – 2006 metų gegužę. Susiejant stojimo į euro zoną ir integracijos į Europos Sąjungą idėjas, siekiama užsitikrinti paramą visuomenės dalies, teigiamai vertinančios narystę Europos Sąjungoje (apie 70 procentų). Šią idėją turėtų atspindėti euro informacinės veiklos vaizdinė medžiaga, simbolis ir šūkis (-iai). Jie padės tikslinėms grupėms bendrame informacijos sraute lengviau pastebėti informaciją apie euro įvedimą ir atpažinti kaip informavimo apie eurą kampaniją. Bendra Europos Sąjungos idėja turėtų būti vadovaujamasi informuojant visas tikslines grupes.

19.1. Visuomenės grupių įtraukimas į euro įvedimo procesą. Šiuo principu siekiama skaidriai ir veiksmingai panaudoti atskirų visuomenės grupių galimybes dalyvauti praktinės informacijos sklaidos procese, atlikti kontrolės ir priežiūros funkcijas iškart po euro įvedimo. Ypač svarbiais suinteresuotų institucijų informaciniais partneriais galėtų tapti politinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, asocijuotosios verslo struktūros. Šis principas ne tik padėtų veiksmingiau palaikyti grįžtamąjį ryšį su visuomenės tikslinėmis grupėmis, bet ir skleisti idėją, kad euro įvedimas, kaip ir integracija į Europos Sąjungą, yra bendras visų piliečių reikalas.

19.2. Ekonominio raštingumo didinimas. Pagrindinių ekonomikos veikimo principų supratimas padėtų visuomenei ir tikslinėms grupėms geriau suvokti euro įvedimo reikalingumą, atsikratyti nepagrįstos su euro įvedimu susijusios baimės ir viešinti netiesioginę euro įvedimo naudą. Ne mažiau svarbu visuomenei žinoti ir suprasti, kad siekiant įvesti eurą reikia atitikti stabilių finansų kriterijus, lemiančius ir stabilią šalies ekonominę būklę. Įvedusi eurą, šalis įgyja daugiau galimybių išlaikyti stabilią savo ekonominę ir finansinę būklę. Prie to prisidėtų ir informacijos apie Ekonominę ir pinigų sąjungą skelbimas.

21.1. Atvirumo ir skaidrumo principas. Suinteresuotos institucijos turi būti atviros, prieinamos visiems, kurie domisi euro įvedimu, jos turi būti visada pasirengusios pagal kompetenciją atsakyti į visus su euro įvedimu susijusius klausimus ir pateikti visą galimą informaciją.

21.2. Grįžtamojo ryšio principas. Suinteresuotos institucijos turi ne tik teikti visuomenei informaciją, bet ir kruopščiai analizuoti bei vertinti, kaip tą informaciją supranta visuomenė, sužinoti jos atsaką.

21.3. Vienbalsiškumo principas. Suinteresuotos institucijos turi deramai apsvarstyti, tarpusavyje derinti ir siekti visuomenei teikti vienodą, suderintą informaciją tiek vadovų, tiek specialistų, bendraujančių su visuomene, lygiu.

21.4. Informacijos kokybės principas. Suinteresuotos institucijos teikiamą informaciją turi parengti laiku, aiškia, lengvai suprantama kalba, pritaikyta kiekvienai tikslinei grupei.

Visuomenės informavimo ir komunikacijos priemonės nurodytos šios Strategijos priede.

VI. ŽINIŲ KATEGORIJOS 31. Atsižvelgiant į įvairią visuomenei teikiamą informaciją, perduodamų žinių (svarbiausių naujienų akcentų) įvairovę ir planuojant veiksmingą jų pateikimą reikiamu laiku ir atitinkamam adresatui, reikia skirti keletą žinių kategorijų:

31.1. Ekonominio raštingumo skatinimas. Žinios, padedančios visuomenei suvokti pagrindinius ekonominius procesus ir jų dėsningumą, kuriančios informacinę bazę euro įvedimo prasmės suvokimui.

31.2. Ekonominių procesų analizė. Žinios, rodančios, kad kai kurie visuomenės būgštavimai nesusiję su euro įvedimu, nes priklauso nuo kitų ekonominių procesų.

31.3. Rengimasis įvesti eurą. Žinios, skatinančios domėtis euro įvedimu ir kitais su pasirengimu euro įvedimui susijusiais veiksniais.

31.4. Euro įvedimo Lietuvoje padariniai (rezultatai). Žinios, formuojančios palankų visuomenės požiūrį į eurą.

31.5. Praktiniai euro įvedimo aspektai. Žinios, susijusios su įvairiais euro įvedimo aspektais: apie prekių ir paslaugų vertę eurais, nacionalinės valiutos (grynaisiais ir negrynaisiais) keitimo į eurus tvarkaraštį, eurų banknotų ir monetų nominalus, jų apsaugos požymius ir kita.

31.6. Užsienio valstybių patirtis, įgyta įvedant ir įvedus eurą.

VII. TIKSLINĖS GRUPĖS 32. Pagrindinis šios Strategijos objektas – visi Lietuvos gyventojai. Tačiau, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, išskirtinius informacijos poreikius ir jos sklaidos kanalų prieinamumą, skiriamos šios tikslinės grupės:

32.1. Plačioji visuomenė – visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie naudojasi pinigais ir tiesiogiai susidurs su nacionalinės valiutos keitimu.

32.2. Visuomenės informavimo priemonės – Lietuvos nacionalinės ir regioninės visuomenės informavimo priemonės, užsienio spauda, radijas, televizija ir internetas.

32.3. Verslininkai – prekybos ir paslaugų sektoriai.

32.4. Valstybės institucijos ir jų tarnautojai – tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo viešinimo kanalais platinti institucijų parengtą informaciją valstybės institucijos ir jų tarnautojai.

32.5. Senatvės pensininkai, socialiai remtini gyventojai – dažniausiai nedirbantys gyventojai.

32.6. Jaunimas – jauni gyventojai, dažniausiai moksleiviai ir studentai.

32.7. Neįgalieji – žmonės su klausos, regos ar kitokia negalia.

32.8. Tautinės mažumos – tautinių mažumų atstovai, nuolat gyvenantys Lietuvoje.

32.9. Atokių vietovių ir vienkiemių gyventojai.

32.10. Kitų valstybių gyventojai – valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia verslininkų ir turistų, taip pat kaimyninių valstybių gyventojai.

32.11. Kitose valstybėse gyvenantys Lietuvos piliečiai.

VIII. INFORMACIJOS SKLEIDĖJAI 33. Įgyvendindamos šią Strategiją ir siekdamos kuo išsamiau informuoti visuomenę, suinteresuotos institucijos bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Pagrindiniai suinteresuotų institucijų parengtos informacijos apie euro įvedimą skleidėjai yra šie:

33.1. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos – tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo viešinimo kanalais platinti suinteresuotų institucijų parengtą informaciją, tokios kaip savivaldybės (per jų viešųjų ryšių skyrius), seniūnijos, socialinės rūpybos ir kitos įstaigos.

33.2. Visuomenės informavimo priemonės – nacionalinės, regioninės, specializuotos (įskaitant ir visuomenės informavimo priemones užsienio kalba), pagrindinės visuomenės nuomonės formuotojos, kuriomis labai pasitiki visuomenė; užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių įkurtos visuomenės informavimo priemonės, veikiančios euro zonos valstybėse.

33.3. Komerciniai bankai – svarbūs informacijos bankų klientams (indėlininkams, žmonėms, paėmusiems paskolas, keičiantiems litus į eurus ir t. t.) skleidėjai.

33.4. Švietimo įstaigos – pagrindinis jaunimui teikiamos informacijos šaltinis.

33.5. Prekybos centrai, kitos prekybos ir paslaugų teikimo vietos – svarbios gausaus žmonių susibūrimo vietos, kuriose daugelis žmonių pirmą kartą susidurs su naująja valiuta.

33.6. Didelės įmonės – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo savo darbuotojams šaltiniai.

33.7. Verslininkų asociacijos, vartotojų ir kitos įvairias interesų grupes vienijančios nevyriausybinės organizacijos, specializuoti informaciniai centrai – svarbūs tarpininkai teikiant informaciją tikslinėms grupėms ir įgyvendinant konkrečius informavimo projektus.

33.8. Bibliotekos – Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų (išskyrus aukštąsias), specialiosios ir kitos bibliotekos – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo skaitytojams šaltiniai.

33.9. Kelionių agentūros, viešbučiai – vieni iš svarbiausių informacijos teikimo į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams šaltinių.

33.10. Policija – galimas informacijos apie eurų banknotų ir monetų naudojimą teikimo Lietuvos gyventojams ir užsienio svečiams šaltinis.

33.11. Visuomenės nuomonės lyderiai – politikai, verslininkai, švietimo, mokslo darbuotojai, meno, pramogų verslo atstovai, aktyviai dalyvaujantys visuomenės gyvenime.

33.12. Politinės partijos.

33.13. Pašto įstaigos – platų tinklą sudarančios, gyventojams teikiančios pašto ir kitas paslaugas įstaigos.

IX. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI 34. Ši Strategija įgyvendinama trimis etapais:

34.1. Pirmasis etapas – pasirengimo laikotarpis, kuris prasidėjo 2005 metų rugsėjį, kai buvo patvirtinta ši Strategija, ir tęsis, iki bus priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. Skleidžiama informacija, susijusi su euro įvedimu, akcentuojama pasirengimo laikotarpio svarba, supažindinama su visuomenės informavimo kampanijos simbolika ir šūkiu (-iais), atliekami aktyvios informacinės kampanijos parengiamieji darbai. Suinteresuotos institucijos diskutuoja su verslo, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, siekdamos ištirti jų poreikius ir nerimą, viešindamos aktualią informaciją apie euro zoną, jos įtaką Lietuvos ekonomikai, galimą netiesioginę naudą šalies ūkiui ir kiekvienam gyventojui. Šiuo laikotarpiu labai svarbu nuolat bendradarbiauti su visuomenės informavimo priemonėmis, o per informacijos sklaidos kanalus, kuriais tikslinės grupės labiausiai pasitiki, pradėti šviečiamųjų rašinių ir laidų ciklą apie makroekonominius procesus, jų įtaką kiekvieno piliečio gyvenimui, supažindinti su euro įvedimo rezultatais naujosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Su jais bus supažindinamos visuomenės informavimo priemonės, apie tai bus informuojama Lietuvos visuomenė. Ypač daug dėmesio numatoma skirti visuomenei informuoti apie dalyvavimą antrajame valiutų kurso mechanizme, Mastrichto sutartyje nustatytų kriterijų vykdymą, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijos ataskaitas, Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl paskelbimo apie Lietuvos pasirengimą įvesti eurą. Šiame etape informacinė veikla tampa intensyvesnė Lietuvai pateikus prašymą dėl narystės euro zonoje.

34.2. Antrasis etapas – pasirengimo valiutos pakeitimui laikotarpis nuo Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos. Tai intensyviausia informacinės kampanijos dalis. Euras ir bendra Europos Sąjungos idėja susiejami dar tvirčiau nei iki tol ir labiau emociniu požiūriu, tam naudojant ryšių su visuomene ir reklamos priemones. Akcentuojama euro įvedimo nauda. Organizuojami eurui skirti renginiai, viešinamas valiutos pakeitimo planas, pradedama dar aktyvesnė gyva diskusija su visuomenės grupėmis, siekiant įtraukti į euro įvedimo procesą jų atstovus, kaip galimus pagalbininkus stebint ir kontroliuojant kainų perskaičiavimo ir jų nurodymo procedūras. Viešinami su asocijuotosiomis verslo struktūromis pasirašyti susitarimai.

34.3. Trečiasis etapas – laikotarpis po euro įvedimo: euro įvedimo diena ir 6 mėnesiai po euro įvedimo. Visuomenė informuojama apie kainų stebėsenos rezultatus, kitus su euro įvedimu susijusios informacijos aspektus, atliekami visuomenės nuomonės tyrimai siekiant išanalizuoti tikslinių grupių požiūrį į naująją valiutą ir procesus, susijusius su įvedimo procesu.

X. STEBĖSENA IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS 35. Visuomenės informavimo veiklos efektyvumas labai priklausys nuo suinteresuotų institucijų sprendimų, susijusių su nacionalinės valiutos pakeitimo tvarka, taip pat nuo euro įvaizdžio euro zonoje ir euro neįvedusiose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Priemonės Aprašymas Tikslinės grupės Vykdymo etapas Suinteresuotos institucijos Pastabos 1.

Atlikti visuomenės nuomonės tyrimus periodiškai atliekami visuomenės ir verslininkų nuomonės tyrimai siekiant sužinoti jų požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje, nustatyti nuomonių priežastingumą, visuomenės informavimo poreikius ir šioje Strategijoje numatytų visuomenės informavimo ir komunikacijos priemonių veiksmingumą pirmasis, antrasis, trečiasis Lietuvos bankas be Lietuvos banko užsakymu atliekamų tyrimų, nagrinėjami Europos Komisijos ir Europos Sąjungos institucijų užsakymu atliekami visuomenės nuomonės tyrimai 2.

Stebėti visuomenės informavimo priemones nuolat stebimos Lietuvos ir pagal galimybes užsienio visuomenės informavimo priemonės, analizuojama jų informacija ir problemos apie euro įvedimą, nustatomas informacijos apie euro įvedimą poreikis pirmasis, antrasis, trečiasis Finansų ministerija, visos kitos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją Finansų ministerijos užsakymu rengiama kasdienė Lietuvos visuomenės informavimo priemonių stebėsenos medžiaga euro įvedimo tema ir perduodama kitoms suinteresuotoms institucijoms 3.

Rengti atsakymus į svarbiausius su euro įvedimu susijusius klausimus nuolat rengiamas interesantų galimų klausimų ir atsakymų rinkinys, kuriuo suinteresuotos institucijos keičiasi ir kurį nuolat atnaujina įvairios tikslinės grupės pirmasis, antrasis, trečiasis visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją 4.

Sukurti visuomenės informavimo apie eurą kampanijos simboliką kuriama visuomenės informavimo kampanijos simbolika ir šūkis (-iai), kad visuomenė lengviau pastebėtų visais kanalais ir įvairių institucijų pateikiamą informaciją tarp bendro informacijos srauto ir atpažintų kaip informavimo apie eurą kampaniją plačioji visuomenė pirmasis Lietuvos bankas 5.

Teikti informaciją euro įvedimo klausimais visuomenės informavimo priemonėms nuolatinis visuomenės informavimo priemonių (Lietuvos nacionalinių ir regioninių, užsienio, specializuotų) informavimas įvairiais euro įvedimo Lietuvoje klausimais: visuomenės nuomonė, priimti ir rengiami teisės aktai, suinteresuotų institucijų sprendimai, Mastrichto sutartyje nustatytų kriterijų vykdymas, euro įvedimo laikas, nacionalinės valiutos keitimo į eurus galimybės ir kita; informuojama rengiant pranešimus, suinteresuotų institucijų vadovų ir specialistų interviu, spaudos konferencijas, pristatymus, atitinkamą informaciją pateikiant interneto svetainėje, rengiant visuomenės informavimo priemonių atstovų keliones į euro zonos valstybes visuomenės informavimo priemonės pirmasis, antrasis, trečiasis visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją 6.

Teikti informaciją euro įvedimo klausimais tiesiogiai tikslinėms grupėms, rengti atsakymus į paklausimus šviečiamieji seminarai, paskaitos apie euro įvedimą visuomenės informavimo priemonių atstovams, verslininkams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, valstybės tarnautojams, kasininkams ir kitoms tikslinėms grupėms; suinteresuotų institucijų nuolat gaunamų paklausimų apdorojimas ir atsakymų į paklausimus euro įvedimo klausimais rengimas; atsakymai paštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kitais būdais visuomenės informavimo priemonės, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, verslininkai, pagyvenę žmonės, neįgalieji, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos specifinės tikslinės grupės pirmasis, antrasis, trečiasis visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją 7.

Išleisti:

7.1. leidinį apie eurą kasmetinis išsamus leidinys apie euro įvedimo aktualijas Lietuvoje (lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis) plačioji visuomenė pirmasis, antrasis rengia ir platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, tiesiogiai tikslinėms grupėms 7.2.

Europos centrinio banko ir Europos Komisijos leidinius Europos centrinio banko ir Europos Sąjungos institucijų leidžiami lietuvių kalba leidiniai apie eurą, Ekonominę ir pinigų sąjungą plačioji visuomenė pirmasis, antrasis, trečiasis rengia ir spausdina Europos centrinis bankas ir Europos Komisija, platina Lietuvos bankas, prireikus – ir kitos suinteresuotos institucijos platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, tiesiogiai tikslinėms grupėms 7.3. leidinius tikslinėms grupėms leidžiami lankstinukai, plakatai, informaciniai lapeliai tikslinėms grupėms (vaikams, tautinėms mažumoms, pagyvenusiems žmonėms); pateikiama informacija apie euro įvedimo aktualijas, euro zonos naujienos įvairios tikslinės grupės antrasis rengia ir spausdina visos suinteresuotos institucijos pagal kompetenciją platinama tiesiogiai per pašto dėžutes, su spaudos leidiniais, per informacijos skleidėjus, tiesiogiai tikslinėms grupėms 8.

Sukurti bendrą euro įvedimui pristatyti ir euro įvedimo procesui, narystės Europos Sąjungoje aktualijoms nušviesti skirtą interneto svetainę www. euro. lt parengiama ir nuolat atnaujinama interneto svetainė, joje pateikiama visa suinteresuotų institucijų parengta su euro įvedimu susijusi informacija; svetainės dalyje apie euro įvedimą suinteresuotos institucijos pateikia naujienas, teisės aktus, sprendimus, eurų banknotų ir monetų atvaizdus, jų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus terminus, skaičiuoklę, rubriką „Dažniausiai užduodami klausimai“ ir kita, be to, šioje svetainėje duodamos nuorodos iš visų suinteresuotų institucijų, taip pat nuorodos į kitas interneto svetaines, kuriose pateikta naudingos informacijos apie eurą plačioji visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos tikslinės grupės pirmasis, antrasis, trečiasis Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kitos suinteresuotos institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsakinga už interneto svetainės turinio valdymo sistemos sukūrimą, bendros informavimo kampanijos simbolikos joje naudojimą ir turi svetainės administratoriaus teises; Lietuvos bankas atsakingas už informacijos apie eurą turinį ir jos atnaujinimą 9.

Skelbti informaciją apie euro įvedimą suinteresuotų institucijų interneto svetainėse suinteresuotos institucijos savo interneto svetainėse skelbia pagrindinę informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje, su tuo susijusius institucijų sprendimus, parengtus teisės aktus ir panašiai plačioji visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai, kitos tikslinės grupės pirmasis, antrasis, trečiasis visos suinteresuotos institucijos suteikiama galimybė suinteresuotoms institucijoms savo interneto svetainėse įdėti vienodo dizaino informacines nuorodas į interneto svetainės www. euro. lt skyrių, kuriame išsamiai nušviečiamas euro įvedimas, informuojama apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius 10.

Parengti informaciją akliesiems ir silpnaregiams Brailio raštu parengta ir (ar) garsinė informacija apie euro įvedimą neįgalieji antrasis Lietuvos bankas 11.

Įrengti euro stendus Europos Komisijos informacinių stendų, kuriuose pateikiama iliustruota informacija apie Ekonominę ir pinigų sąjungą, įrengimas suinteresuotose institucijose ir švietimo įstaigose plačioji visuomenė, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas antrasis Lietuvos bankas koordinuoja Lietuvos bankas 12.

Organizuoti konferenciją „Lietuvos kelias euro įvedimo link“ (išankstinis pavadinimas) organizuojama tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos pasirengimui įvesti eurą ir euro įvedimo įtaką ekonomikai apžvelgti plačioji visuomenė, visuomenės informavimo priemonės, verslininkai, valstybės institucijos ir jų tarnautojai, jaunimas, užsienio šalių gyventojai pirmasis, antrasis Lietuvos bankas 13.

Organizuoti euro telefono liniją (800-oji linija) nemokama telefono linija (800-oji linija) – euro telefonas, kuriuo paskambinusiems asmenims teikiama visa suinteresuotų institucijų parengta aktuali informacija apie euro įvedimą plačioji visuomenė antrasis, trečiasis Lietuvos bankas 14.

Skelbti reklamą spaudos, televizijos, radijo, lauko ir internetinė reklama, kurios priemonėmis informuojama apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus sąlygas ir kitas aktualijas plačioji visuomenė antrasis, trečiasis Lietuvos bankas 15.

Organizuoti „Eurobuso“ keliones specialia euro simbolika papuoštas mikroautobusas ar kita transporto priemonė lanko Lietuvos miestus ir rajonų centrus; lankomuose miestuose ir rajonų centruose (pagrindinėse susitikimo vietose) dalijami leidiniai apie euro įvedimą, suvenyrai ir panašiai plačioji visuomenė antrasis Lietuvos bankas 16.

Pagaminti euro suvenyrus euro simbolika papuoštų suvenyrų (kaklaraiščių, kanceliarinių ir kitų prekių) gamyba plačioji visuomenė pirmasis, antrasis, trečiasis Lietuvos bankas suvenyrai dalijami per informacijos skleidėjus tiesiogiai tikslinėms grupėms 17.

Vykdyti vidinę komunikaciją vidinės komunikacijos priemonėmis (institucijų vidaus leidiniuose, intraneto svetainėse ir kitur) teikiama suinteresuotų institucijų tarnautojams skirta naujausia informacija apie euro įvedimą valstybės institucijos ir jų tarnautojai pirmasis, antrasis, trečiasis visos suinteresuotos institucijos ______________