VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININK

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Branduolinės saugos reikalavimus BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“, kurie įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d.
Ką jis reguliuoja

Pagrindinius saugos reikalavimus parenkant aikštelę, projektuojant, statant, pripažįstant tinkama eksploatuoti ir eksploatuojant panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklą.
Panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklos eksploatavimo nutraukimą.
Pagrindinius techninius ir organizacinius principus bei priemones, taikomus panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai ir jos įrenginiams.
Šis įsakymas taip pat nustato, kad nuo 2010 m. lapkričio 1 d. netenka galios VATESI viršininko 1999 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 17.
Kam jis skirtas

Valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei.
Asmenims, turintiems licenciją veiklai branduolinėje energetikoje vykdyti (licencijos turėtojams).
Pagrindiniai punktai

Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“ įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d.
Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. turi įvertinti vykdomos veiklos atitikimą šiems Reikalavimams ir pateikti ataskaitą VATESI.
Nustačius neatitikimų, Ignalinos atominė elektrinė iki 2010 m. spalio 1 d. turi nustatyti, pagrįsti ir suderinti su VATESI būtinas priemones bei jų įgyvendinimo terminus.
Reikalavimai taikomi tik panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai.
📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO 
 VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO
 Į S A K Y M A S
 DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-3.1.1-2010 „BENDRIEJI REIKALAVIMAI PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUSOJO TIPO SAUGYKLAI“ PATVIRTINIMO
m. liepos 21 d. Nr. 22.3-59
 Vilnius
 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014 (Žin., 2002, Nr. 69-2814), 7.1 punktu:
T v i r t i n u Branduolinės saugos reikalavimus BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“ (pridedama).
N u s t a t a u, kad Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“ (toliau – Reikalavimai) įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d.
N u s t a t a u, kad valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. turi įvertinti vykdomos veiklos atitikimą 1 punkte nurodytiems Reikalavimams ir pateikti ataskaitą Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (toliau – VATESI) apie šio įvertinimo rezultatus. Įvertinimo metu nustačius neatitikimų, valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė turi iki 2010 m. spalio 1 d. nustatyti, pagrįsti ir suderinti su VATESI būtinas priemones bei jų įgyvendinimo terminus, kad veikla atitiktų šio įsakymo 1 punkte nurodytus Reikalavimus.
P r i p a ž į s t u nuo 2010 m. lapkričio 1 d. netekusiu galios VATESI viršininko 1999 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 17 „Dėl bendrųjų reikalavimų panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugykloms, VD-B-03-99, patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 56-1828).
 Radiacinės apsaugos departamento direktorius, 
 laikinai vykdantis viršininko funkcijas                            Vidas Paulikas
 PATVIRTINTA
 Valstybinės atominės energetikos 
 saugos inspekcijos viršininko 
m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 22.3-59
 BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
 bsr-3.1.1-2010
 BENDRIEJI REIKALAVIMAI PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUSOJO TIPO SAUGYKLai
 I SKYRIUS
 BENDROSIOS NUOSTATOS
Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“ (toliau – Reikalavimai) nustato pagrindinius saugos reikalavimus parenkant aikštelę, projektuojant, statant, pripažįstant tinkama eksploatuoti ir eksploatuojant panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklą bei vykdant jos eksploatavimo nutraukimą. Reikalavimai taip pat nustato pagrindinius panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai ir jos įrenginiams taikomus techninius, organizacinius principus ir priemones.
Reikalavimai taikomi tik panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai (toliau – saugykla).
 II SKYRIUS
 NUORODOS
Reikalavimuose pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771);
2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600);
3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 103 „Dėl veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 12-274);
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. D1-699 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 60 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 138-5693);
6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388; 2003, Nr. 90-4080);
7. VATESI viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 57 „Dėl branduolinės energetikos objektus eksploatuojančių organizacijų ir joms paslaugas teikiančių įmonių personalo valdymo bendrųjų reikalavimų (VD-E-11-2001)“ (Žin., 2002, Nr. 18-746);
8. VATESI viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 22.3-16 „Dėl branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriaus saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 20-961);
9. VATESI viršininko 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 21 patvirtinti Branduolinės energetikos objektų saugai svarbių sistemų ir elementų senėjimo valdymo reikalavimai VD-E-05-99;
10. VATESI viršininko 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 22.3-12 „Dėl branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės bei informavimo apie veiklą branduolinės energetikos ar kitoje su branduolinės energijos panaudojimu susijusiose srityje bendrųjų reikalavimų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 18-661);
11. VATESI viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 22.3-107 „Dėl avarinės parengties reikalavimų branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 130-5017);
12. VATESI viršininko 2008 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 22.3-96 „Dėl branduolinės saugos reikalavimų branduolinės energetikos objekto modifikacijoms patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 126-4829);
13. VATESI viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 22.3-34 „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 22.3-38 „Dėl branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendrųjų reikalavimų patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 37-1428);
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 643 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 87:2002 „Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251);
15. VATESI viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 22.3-49 „Dėl eksploatavimo patirties naudojimo branduolinėje energetikoje reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2591);
16. VATESI viršininko 2009 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 22.3-39 „Dėl reikalavimų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimui patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 43-1708);
17. VATESI viršininko 1998 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinti Atominės elektrinės techninio aptarnavimo bendrieji reikalavimai VD-E-01-98;
18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 134-4878);
 III SKYRIUS
 SĄVOKOS
Reikalavimuose vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
1. ALARA principas (angl. „As Low As Reasonably Achievable“ santrumpa) – vienas iš pagrindinių radiacinės apsaugos principų, teigiančių, kad praktinės veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, švitinamų žmonių skaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius tik įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės apsaugos priemones ir atsižvelgiant į socialines ir ekonomines sąlygas.
2. Avarija – saugyklos eksploatavimo sutrikimas, kurio metu radioaktyvios medžiagos ir (ar) jonizuojančioji spinduliuotė, viršydama nustatytas saugaus eksploatavimo normas, pasklinda už numatytų projekte normalaus eksploatavimo ribų. Avarija charakterizuojama pradiniu įvykiu, eigos keliais ir pasekmėmis. Reikalavimuose avarija suprantama kaip įvykis, turėjęs radiologines pasekmes.
3. Avarinė situacija – saugaus eksploatavimo ribų ir (ar) sąlygų pažeidimas, nesukėlęs avarijos.
4. Eksploatavimas – saugyklai nustatytų funkcijų vykdymas laikantis saugos reikalavimų, įskaitant panaudoto branduolinio kuro gavimą, tvarkymą, priežiūrą, saugojimą, visų saugyklos sistemų ir elementų techninį aptarnavimą, remontą, modifikacijas, nuolatinę kontrolę, inspekcijas bei bandymus eksploatavimo metu ir kitą su šiomis funkcijomis susijusią veiklą.
5. Eksploatavimo ribos – saugyklos sistemų bei elementų ir visos saugyklos normalaus eksploatavimo būsenos projekte nurodyta parametrų ir savybių reikšmių visuma.
6. Elementai – įrengimai, prietaisai, vamzdynai, kabeliai, statybinės konstrukcijos ir kiti gaminiai, užtikrinantys nustatytos funkcijos savarankišką (arba sistemoje) vykdymą. Projekte, atliekant patikimumo ir saugos analizę, jie laikomi struktūriniais vienetais.
7. „Karštieji“ bandymai – bandymai, kurių metu į specialų konteinerį patalpinamas panaudotas branduolinis kuras ir konteineris nuvežamas į saugyklą, siekiant patikrinti konteinerio ir saugyklos atitikimą projektui.
8. Kokybės užtikrinimas – planingai ir sistemingai atliekama veikla, siekiant užtikrinti, kad saugyklos aikštelės parinkimas, projektavimas, statyba, pripažinimas tinkama eksploatuoti, eksploatavimas, joje esantys įrenginiai, jų veikimas ar su jais susijusios paslaugos, prekės, darbai, taip pat saugos užtikrinimo priemonės atitiktų saugyklos projekto, teisės aktų ir branduolinės saugos bei kitų normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus.
9. Licencijos turėtojas – asmuo, turintis teisės aktuose nustatyta tvarka išduodamą licenciją veiklai (ar veikloms) branduolinėje energetikoje vykdyti ir atsakantis už branduolinės energetikos objektą ir (ar) branduolines medžiagas kaip nurodyta licencijoje.
10. Neįprastasis įvykis – normalaus saugyklos eksploatavimo pažeidimas, įskaitant avarijas, taip pat bet koks nepageidaujamas atsitikimas (arba atsitikimų seka) vykdant licencijuojamą veiklą, kuris turi arba gali turėti neigiamą įtaką saugai arba galintis sukelti visuomenės susidomėjimą, apie kurį pagal nustatytus kriterijus pranešama teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Neprojektinė avarija – avarija, įvykusi dėl nenumatytų projektinėms avarijoms pradinių įvykių arba lydima dar kitų, nenumatytų projektinėse avarijose saugos sistemų gedimų, esant ne tik vienetiniam gedimui, personalo klaidingų veiksmų, galinčių sukelti sunkius panaudoto branduolinio kuro konteinerių konstrukcijos ar panaudoto branduolinio kuro elementų pažeidimus ir radioaktyviųjų medžiagų patekimą į aplinką. Neprojektinių avarijų pasekmės švelninamos valdant avariją ir (ar) įgyvendinant personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus.
12. Normalus eksploatavimas – saugyklos eksploatavimas laikantis projekte nurodytų eksploatavimo ribų ir sąlygų.
13. Normalaus eksploatavimo sistemos ir elementai – sistemos ir elementai, skirti normaliam saugyklos eksploatavimui vykdyti.
14. Numatytas eksploatavimo įvykis – eksploatavimo metu galintis įvykti procesas, nukrypstantis nuo normalaus eksploatavimo ribų, ir dėl tinkamų projektinių apsaugos priemonių nesukeliantis saugai svarbių sistemų bei elementų žymaus pažeidimo, ir nesąlygojantis perėjimo į avarines situacijas ar avarijas.
15. Panaudoto branduolinio kuro saugykla (toliau – saugykla) – statinių, sistemų ir elementų visuma, skirta panaudotam branduoliniam kurui, išimtam iš panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinų, saugoti iki jo laidojimo ar perdirbimo.
16. Postuluotas pradinis įvykis – projektavimo metu nustatytas įvykis, galintis sąlygoti nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo arba avarines sąlygas. Postuluotų pradinių įvykių tiesioginės priežastys gali būti tikėtini įrangos gedimai arba operatoriaus klaidos (tiek saugyklos viduje, tiek išorėje).
17. Projektinė avarija – avarija, kurios pradiniai įvykiai bei galutinė būklė numatyti projekte, o saugos sistemos apriboja tokių avarijų pasekmes numatytomis pagal projektą ribomis, atsižvelgiant į saugos sistemų vienetinio gedimo principą ar vieną darbuotojo(ų) klaidą, nepriklausomą nuo pradinio įvykio.
18. Saugą pagrindžiantys dokumentai – dokumentų rinkinys (saugyklos techninis projektas, saugos analizės ataskaitos, avarinės parengties ir fizinės saugos užtikrinimo planai, vadybos sistemos dokumentai, sukaupta saugyklos eksploatavimo patirtis, saugyklos technologinis reglamentas ir kiti dokumentai), pagrindžiantis saugyklos saugą visuose jos gyvavimo etapuose.
19. Saugaus eksploatavimo ribos – projekte nustatytos technologinio proceso parametrų reikšmės, nukrypimas nuo kurių gali sukelti avariją.
20. Saugaus eksploatavimo sąlygos – projekte nustatytos minimalios sąlygos, pagal kiekį, charakteristikas, darbingumo būklę ir svarbių saugai sistemų bei elementų techninio aptarnavimo sąlygas, kurioms esant užtikrinamos saugaus eksploatavimo ribos ir (ar) saugos kriterijai.
21. Saugoma zona – fizinės saugos tikslams įgyvendinti fiziniu barjeru išilgai saugyklos perimetro apjuosta teritorija, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas. Saugoma zona yra viena iš branduolinės energetikos objekto fizinės apsaugos zonų.
22. Saugos sistemos ir elementai – sistemos ir elementai, skirti saugos funkcijai atlikti.
23. Sistema – elementų visuma vykdanti nustatytas funkcijas.
24. Svarbios saugai sistemos ir elementai – saugos sistemos ir elementai, taip pat normalaus eksploatavimo sistemos ir elementai, kurių gedimas pažeidžia normalų saugyklos eksploatavimą ir gali sukelti projektines arba neprojektines avarijas.
25. „Šaltieji“ bandymai – bandymai, kurių metu, nenaudojant panaudoto branduolinio kuro, tikrinamos visos saugyklos sistemos ir elementai, atliekami bandymai, demonstruojantys saugią visų įrenginių tarpusavio sąveiką ir bendrąsias saugyklos eksploatavimo galimybes, ir kuriuo siekiama nustatyti saugyklos bei jos įrenginių atitikimą projektiniams sprendimams.
Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771) ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1600) apibrėžtas sąvokas.
 IV SKYRIUS
 BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas ir saugojimas turi atitikti Reikalavimų 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytuose teisės aktuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus atitinkamus saugos reikalavimus. Licencijos turėtojas saugyklos gyvavimo metu turi nustatyti ir vykdyti saugos politiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat turi atsižvelgti į tarptautinius standartus.
Licencijos turėtojas turi:
1. turėti sukurtą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžta atsakomybe, įgaliojimais ir ryšiais tam, kad būtų užtikrintas saugos politikos, programų ir taikomos vadybos sistemos reikalavimų, patikimai užtikrinančių saugą, įgyvendinimas;
2. organizuoti saugyklos aprūpinimą būtinais finansiniais, žmogiškaisiais ir materialiniais-techniniais ištekliais;
3. vykdyti branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus;
4. visais saugyklos gyvavimo etapais taikyti organizacijos veiklą atitinkančią vadybos sistemą;
5. organizuoti saugyklos fizinę ir priešgaisrinę saugą;
6. organizuoti Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) ir Europos atominės energetikos bendrijos (toliau – Euratom) garantijų įgyvendinimo priemonių laikymąsi;
7. organizuoti saugyklos darbuotojų parinkimą, parengimą ir atestaciją;
8. sistemingai vertinti bei nuosekliai plėtoti saugos kultūrą;
9. vykdyti nuolatinę saugyklos saugaus eksploatavimo kontrolę.
Licencijos turėtojas yra atsakingas už:
1. saugyklos saugą ir jos gerinimą, atsižvelgiant į eksploatavimo metu sukauptą patirtį;
2. panaudoto branduolinio kuro tvarkymo strategiją ir jos atitikimą valstybės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijai, atsižvelgiant į visų tvarkymo stadijų tarpusavio priklausomybę, tvarkymo būdų pasirinkimo galimybes nuo panaudoto branduolinio kuro susidarymo iki jo laidojimo.
Panaudoto branduolinio kuro nuosavybės teisės normos apibrėžtos Reikalavimų 3.1 punkte nurodytame teisės akte. Atsakomybės, teisių ir pareigų pasiskirstymas tarp panaudoto branduolinio kuro savininko ir licencijos turėtojo turi būti aiškiai nustatytas ir patvirtintas dokumentais.
Licencijos turėtojas privalo informuoti VATESI apie nuosavybės teisės į panaudotą branduolinį kurą arba sąryšių tarp panaudoto branduolinio kuro savininko ir licencijos turėtojo pasikeitimą.
Saugyklos sauga turi būti užtikrinama nuosekliai įgyvendinant „apsaugos gilyn“ principą, grindžiamą barjerų sistema, kuri neleidžia radioaktyviosioms medžiagoms sklisti saugykloje bei plisti į aplinką, ir, naudojant techninių bei organizacinių priemonių sistemą, kuri apsaugo barjerus ir palaiko jų tinkamumą saugyklos eksploatavimo metu apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
 V SKYRIUS
 REIKALAVIMAI PARAIŠKAI VATESI LICENCIJAI GAUTI
Norėdamas gauti licenciją statyti, eksploatuoti saugyklą arba vykdyti jos eksploatavimo nutraukimą, pareiškėjas turi pateikti VATESI paraišką ir paraiškos dokumentus, parengtus pagal Reikalavimų 3.4 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais saugą branduolinėje energetikoje ir šiais Reikalavimais, parengia, patvirtina ir kartu su paraiškos dokumentais pateikia VATESI saugyklos saugą pagrindžiančius dokumentus.
Tarp kitų paraiškos dokumentų, nenurodytų Reikalavimų 3.4 punkte teisės akte, turi būti pateikti šio skyriaus 15–18 punktuose nurodyti saugą pagrindžiantys dokumentai, susiję su konkrečiu saugyklos gyvavimo etapu.
Saugyklos statybos licencijai gauti pateikiama:
1. saugyklos ir branduolinių medžiagų preliminarus fizinės saugos užtikrinimo planas, parengtas vadovaujantis Reikalavimų 3.13 punkte nurodytu teisės aktu;
2. vadybos sistemos pirmojo ir antrojo lygio dokumentai, įskaitant procedūrų, skirtų užtikrinti projektavimo bei atitinkamų pirkimų kokybę, aprašus, parengti vadovaujantis VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus;
3. organizacijos padalinių nuostatai, darbuotojų pareiginės instrukcijos, atitinkamų darbuotojų komplektavimo, parengimo bei jų kvalifikacijos kėlimo programos, rengiamos pagal Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
4. preliminarus saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas, parengtas vadovaujantis Reikalavimų 3.16 punkte nurodytu teisės aktu.
Saugyklos eksploatavimo licencijai gauti pateikiama:
1. branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemos, atitinkančios Reikalavimų 3.10 punkte nurodyto teisės akto nuostatas ir TATENA bei Euratom garantijų įgyvendinimo, aprašymas;
2. avarinės parengties planas, atitinkantis Reikalavimų 3.11 punkte nurodyto teisės akto nuostatas;
3. vadybos sistemos pirmojo ir antrojo lygio dokumentai, įskaitant procedūrų, skirtų užtikrinti projekto keitimų (modifikacijų) ir eksploatavimo kokybę, aprašus, parengti vadovaujantis VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus. Jeigu tokie dokumentai buvo pateikti VATESI anksčiau ir nėra pakeisti, pateikiamas tokių dokumentų sąrašas;
4. saugyklos darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programa bei darbuotojų pareiginės instrukcijos, atitinkančios Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
5. saugyklos technologinis reglamentas, atitinkantis Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
6. saugyklos eksploatavimo instrukcijos, atitinkančios Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
7. techninio aptarnavimo ir patikrinimų eksploatavimo metu programa, atitinkanti Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
8. radiologinio monitoringo programa, parengta vadovaujantis Reikalavimų 3.5 punkte nurodytu teisės aktu;
9. atnaujintas saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas, parengtas vadovaujantis Reikalavimų 3.16 punkte nurodytu teisės aktu;
10. „šaltųjų“ bandymų ataskaita, atitinkanti Reikalavimų IX skyriaus nuostatas.
Atlikus „karštuosius“ bandymus, parengiamos „karštųjų“ bandymų ir galutinė saugos analizės ataskaitas, kurios yra pagrindas VATESI leidimui pradėti pramoninį saugyklos eksploatavimą išduoti.
Vykdyti saugyklos eksploatavimo nutraukimą licencijai gauti pateikiama:
1. galutinis saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas ir projektas, atitinkantys Reikalavimų 3.16 punkte nurodyto teisės akto nuostatas;
2. eksploatavimo nutraukimo saugos analizės ataskaita, atitinkanti Reikalavimų VI skyriaus nuostatas;
3. vadybos sistemos pirmojo ir antrojo lygio dokumentai, įskaitant procedūrų, skirtų užtikrinti projekto keitimų ir eksploatavimo nutraukimo kokybę, aprašus, parengti vadovaujantis VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus. Jeigu tokie dokumentai buvo pateikti VATESI anksčiau ir nėra pakeisti, pateikiamas tokių dokumentų sąrašas;
4. saugyklos darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programa, pritaikyta eksploatavimo nutraukimo etapui, atitinkanti Reikalavimų IX skyriaus nuostatas.
 VI SKYRIUS
 SAUGOS ANALIZĖS REIKALAVIMAI
Saugos analizės tikslas – patikrinti, ar saugykla bus pastatyta, eksploatuojama ir eksploatavimas nutraukiamas saugiai bei atitiks Lietuvos Respublikos įstatymų, techninio projekto, branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Saugos analizės metu turi būti išnagrinėta:
1. esminės prielaidos, kuriomis grindžiamas saugyklos projektas, ypatingą dėmesį skiriant numatomo saugoti panaudoto branduolinio kuro kiekiui ir jo savybėms;
2. numatomas saugyklos eksploatavimo laikotarpis, atsižvelgiant į saugą pagrindžiančiuose dokumentuose numatytas saugaus eksploatavimo ribas ir sąlygas, kurioms esant saugykla gali būti eksploatuojama, bei veiksnius, galinčius turėti įtakos saugyklos saugai;
3. saugyklos eksploatavimo ribos, tarp jų maksimalus leistinas efektinis neutronų daugėjimo koeficientas, maksimali leistina kuro elementų temperatūra, jonizuojančiosios spinduliuotės lygiai saugykloje ir už jos ribų;
4. saugyklos projekte pateiktų techninių sprendimų priimtinumas, kad:
4.1. pateikti projektavimo metodai ir nurodyti poveikiai, į kuriuos buvo atsižvelgta, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus;
4.2. projektavimas yra užbaigtas, išnagrinėtas ir aprašytas, o visi svarbūs poveikiai jame įvertinti;
4.3. buvo taikomi teisės aktus ir branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus atitinkantys techniniai sprendimai tiek atskiroms saugyklos dalims, tiek visai saugyklai ir atlikta visa analizė bei skaičiavimai;
4.4. įvertinta bendra projekto koncepcija ir priimtini būdai, kaip pasiekti saugos tikslus;
4.5. pasiekiamas saugos užtikrinimas normalaus eksploatavimo metu, o taip pat įvertinti aikštelės saugos aspektai;
4.6. atsižvelgta į visas tarpusavio priklausomybes tarp visų panaudoto branduolinio kuro susidarymo ir jo tvarkymo stadijų;
4.7. atlikta avarijų analizė, atsižvelgiant į postuluotus pradinius įvykius ir remiantis saugos kriterijais bei į aplinką išmetamų radionuklidų aktyvumų ribomis;
4.8. nustatytas konteinerių konstrukcijos ir panaudoto branduolinio kuro elementų atitikimas saugyklos projekte numatytoms saugaus eksploatavimo riboms ir sąlygoms;
4.9. atsižvelgta į numatomą saugyklos eksploatavimo nutraukimą;
4.10. įvertintas panaudoto branduolinio kuro įrenginys „karštoji kamera“, atsižvelgiant į jame atliekamų tvarkymo operacijų saugą;
5. saugyklos inžineriniai sprendimai:
5.1. tiksliai ir visapusiškai apibūdintas panaudotas branduolinis kuras, pateikiant jo fizines, chemines, radiologines ir inžinerines savybes, informaciją apie jo įsodrinimą ir išdegimą bei apšvitinto panaudoto branduolinio kuro saugojimo išlaikymo baseinuose laikas. Įvertinti numatomi panaudoto branduolinio kuro savybių pakitimai laiko atžvilgiu;
5.2. įvertinti panaudoto branduolinio kuro, esančio viename konteineryje bei visoje saugykloje, pokritiškumas ir liekamosios šilumos išsiskyrimas atskirame konteineryje ir visoje saugykloje bei galimi jų pokyčiai saugojimo metu;
5.3. nustatomos saugaus eksploatavimo sąlygos, pagrindžiant, kad yra nuosekliai suprojektuotas pakankamas skaičius patikimų ir kiek įmanoma tarpusavyje nepriklausomų saugai svarbių sistemų ir elementų tam, kad, sugedus vienam iš jų, kiti užtikrintų atitinkamos funkcijos atlikimo tęstinumą;
5.4. atliekama saugos funkcijų, visų saugai svarbių sistemų ir elementų funkcionavimo saugyklos eksploatavimo metu, įskaitant avarines situacijas, analizė. Turi būti pagrįstas saugai svarbių sistemų ir elementų vientisumas normalaus eksploatavimo ir avarijų metu. Įvertinamos būsimos apkrovos ir tų apkrovų bei medžiagų savybių pokyčiai saugyklos eksploatavimo metu;
5.5. atlikta panaudoto branduolinio kuro tvarkymo operacijų ir jų valdymo saugykloje organizavimo, atsižvelgiant į jų saugą, analizė;
5.6. išanalizuotas organizacinių ir techninių priemonių, užtikrinančių radiacinę apsaugą, panaudojimas;
5.7. įvertinta saugyklos avarinė parengtis;
5.8. įvertintas radioaktyviųjų atliekų, susidarančių saugykloje eksploatavimo metu, kiekis, jo mažinimo bei tvarkymo būdai ir priemonės;
5.9. parodyta, kaip projekte įgyvendintas „apsaugos gilyn“ principas;
5.10. parodyta, kad projektas yra techniškai pagrįstas ir gali būti įgyvendintas;
6. saugyklos administravimo sistema (procedūrų aprašai, instrukcijos, kontrolė ir kiti);
7. nustatant saugyklos, jos įrenginių ir konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru eksploatavimo ribas ir sąlygas, reikia atsižvelgti į:
7.1. išorinių sąlygų (aikštelės sąlygos, procesai, įvykiai, gamtinė ir išorinė žmogaus įtaka), poveikius saugyklai, šių poveikių įvertinimus ir numatomus pokyčius saugyklos eksploatavimo metu, nurodant, kokie poveikiai saugyklai yra leistini;
7.2. aplinkos sąlygas saugyklos viduje (temperatūra, drėgmė, teršalų kiekis ir kita);
7.3. kaip bus užtikrinamos saugyklos eksploatavimo ribos ir sąlygos;
7.4. panaudoto branduolinio kuro įtaką temperatūros kitimui konteineryje ir visoje saugykloje;
7.5. galimą dujų susidarymą iš panaudoto branduolinio kuro, ypač užsidegimo, sprogimo, panaudoto branduolinio kuro elementų ar konteinerių pažeidimo grėsmių saugykloje atžvilgiu ir su tuo susijusius radiacinės apsaugos aspektus;
7.6. kritiškumo prevenciją, apimančią tiek atskirus panaudoto branduolinio kuro konteinerius, tiek visą saugyklą, įskaitant numatytus eksploatavimo įvykius ir avarines situacijas;
7.7. panaudoto branduolinio kuro saugaus tvarkymo bei perkrovimo galimybes.
Remiantis atlikta saugos analize, parengiama saugos analizės ataskaita. Parengtoje saugos analizės ataskaitoje turi būti įrodyta, kad užtikrintas visų saugai svarbių sistemų ir elementų tinkamas funkcionavimas bei suderinamumas, garantuojantis saugyklos saugų eksploatavimą, o įvertinimai ir skaičiavimai pateikti taip, kad būtų galimybė padaryti išvadą, ar jie tinkamai atlikti.
Saugos analizės ataskaitoje pateikiamas saugos pagrindimas turi būti aiškus ir tikslus. Turi būti aišku, kokie skaičiavimo modeliai buvo naudoti, kokie parametrai buvo pasirinkti ir kokios ribinės sąlygos bei prielaidos buvo taikomos. Taip pat turi būti pagrįsta, kodėl buvo pasirinkti būtent šie modeliai, parametrai, ribinės sąlygos ar prielaidos.
Saugos analizės ataskaitoje turi būti parodyta, kad visas projektavimo procesas, įskaitant reikalavimų projektui nustatymą, atitinkamų duomenų surinkimą, įvertinimą, projekto parengimą, saugos analizę ir rengiant saugos analizės ataskaitą, buvo vykdomas vadovaujantis branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimais.
Saugyklos saugos analizės ataskaitoje turi būti išnagrinėta konteinerių ir panaudoto branduolinio kuro fizinės saugos užtikrinimo politika ir tikslai. Detalus konteinerių ir panaudoto branduolinio kuro fizinės saugos užtikrinimo įgyvendinimas, atsižvelgiant į objekto vidinių ir ypač svarbių zonų nustatymo analizę, turi būti aprašytas fizinės saugos užtikrinimo plane.
Saugos analizės ataskaitoje turi būti pateiktas saugyklos poveikio aplinkai ir žmonėms įvertinimas ir palyginimas su eksploatavimo kriterijais. Taip pat turi būti pateiktas šio poveikio kitimo įvertinimas laiko atžvilgiu, įskaitant gyventojų skaičiaus laukiamą kitimą.
Saugos analizės ataskaitoje turi būti pateiktas radiologinio monitoringo programos aprašymas, kuriame numatyti veiksniai bei priemonės, skirtos atlikti saugykloje ir aplinkoje radioaktyviosios taršos nuolatinę kontrolę.
Saugos analizės ataskaita turi būti parengta, vadovaujantis Reikalavimų priede pateiktu tipiniu saugos analizės ataskaitos turiniu. Jeigu kuri nors pateikto turinio dalis praleidžiama, turi būti pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad ši dalis neaktuali saugyklai ir neturi įtakos jos saugos užtikrinimui. Jei pateikiamas saugos analizės ataskaitos turinys neatitinka tipinio saugos analizės ataskaitos turinio, jis turi būti suderintas su VATESI. Saugos analizės ataskaita turi atitikti šiame skyriuje nustatytus reikalavimus.
Statybos licencijai gauti, preliminari saugos analizės ataskaita rengiama remiantis saugyklos techniniu projektu, parengtu vadovaujantis Reikalavimų VIII skyriaus nuostatomis, šiame skyriuje nurodytais reikalavimais saugos analizei bei kitais saugą pagrindžiančiais dokumentais.
Atnaujinta ir galutinė saugyklos saugos analizės ataskaitos parengiamos vadovaujantis šio skyriaus reikalavimais, atsižvelgiant į VATESI nustatytas licencijos sąlygas ir įvykusius pasikeitimus statant bei pripažįstant tinkama eksploatuoti saugyklą prieš atitinkamos licencijos ar leidimo gavimą.
 VII SKYRIUS
 SAUGOS PAGRINDIMAS
Pareiškėjas ar licencijos turėtojas privalo parengti saugą pagrindžiančius dokumentus ir naudotis jais kaip saugyklos saugaus eksploatavimo palaikymo pagrindu visą saugyklos gyvavimo laikotarpį. Taip pat licencijos turėtojas privalo naudoti saugą pagrindžiančius dokumentus kaip pagrindą vertinant saugyklos eksploatavimo metu įvykusių pasikeitimų įtaką saugai.
Saugyklos saugą pagrindžiančiuose dokumentuose turi būti aprašytos saugyklos įrenginių, panaudoto branduolinio kuro konteinerių ar panaudoto branduolinio kuro elementų su sauga susijusios savybės. Taip pat saugą pagrindžiančiuose dokumentuose turi būti aprašyta, kaip visi saugai svarbūs aspektai, susiję su saugyklos aikštelės parinkimu, projektavimu, statyba, eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, bei jų valdymo priemonės atitinka VATESI ir kitų įgaliotųjų valstybės valdymo institucijų reikalavimus. Svarbiausias saugą pagrindžiantis dokumentas yra saugos analizės ataskaita.
Atsiradus naujai su saugyklos sauga susijusiai informacijai, saugą pagrindžiantys dokumentai privalo būti atnaujinti, kiek tai praktiškai įmanoma greičiau (atsižvelgiant į naujos informacijos svarbą), tam kad juose būtų:
1. aprašytos saugykloje atliktos modifikacijos;
2. atsižvelgta į naujus branduolinės saugos reikalavimus ir taisykles, kitus teisės aktus bei su jais susijusius standartus;
3. pateikti periodinės saugą pagrindžiančių dokumentų peržiūros rezultatai;
4. pateikti neįprastųjų įvykių analizės rezultatai.
Licencijos turėtojas saugyklos eksploatavimo metu privalo ne rečiau kaip kartą per 10 metų atlikti periodinę saugos analizę ir pagrindimą ir parengti periodinę saugos vertinimo ataskaitą, kurią turi pateikti VATESI peržiūrai ir įvertinimui.
Periodinės saugos analizės ir pagrindimo apimtis ir metodologija turi būti aiškiai apibrėžtos ir pagrįstos. Periodinis saugos vertinimas turi patvirtinti saugyklos atitikimą projektui, licencijos bei teisės aktų reikalavimams. Periodinės saugą pagrindžiančių dokumentų peržiūros metu turi būti:
1. nustatyti ir įvertinti skirtumai tarp saugykloje taikomos ir geriausios praktikos bei jų įtaka saugai;
2. atsižvelgta į normatyvinių techninių dokumentų pasikeitimus, saugyklos modifikacijas, pasikeitimus licencijos turėtojo organizacijoje, techninę pažangą, sukauptą eksploatavimo patirtį, sistemų ir elementų senėjimą;
3. išnagrinėtas konteinerių ir panaudoto branduolinio kuro elementų atitikimas priimtinumo kriterijams bei jų neatitikimo kriterijams saugojimo metu atvejai.
Periodinės saugos analizės ir pagrindimo rezultatai turi būti dokumentuojami. Visos pagrįstai galimos įgyvendinti saugos gerinimo priemonės turi būti įtrauktos į saugos gerinimo priemonių planą ir įgyvendintos.
 VIII SKYRIUS
 SAUGYKLOS PROJEKTAVIMAS
 I SKIRSNIS
 BENDRIEJI SAUGYKLOS PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
Projektuojant ir statant saugyklą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais bei rekomenduotina atsižvelgti į geriausią tarptautinę praktiką.
Saugyklos techniniame projekte turi būti detaliai aprašyta ir pavaizduota saugyklos konstrukcija, joje esantys įrenginiai bei visos operacijos, atliekamos su panaudotu branduoliniu kuru ir konteineriais.
Saugykla ir jos įrenginiai turi būti suprojektuoti taip, kad normalaus eksploatavimo, numatyto eksploatavimo įvykio ir projektinių avarijų sąlygomis būtų įgyvendintos šios svarbiausios saugos funkcijos:
1. pokritiškumo kontrolė;
2. darbuotojų, gyventojų ir aplinkos apšvitos kontrolė;
3. aušinimo kontrolė;
4. užtikrintas radioaktyviųjų medžiagų sulaikymas;
5. galimybė panaudotą branduolinį kurą saugiai išimti, tvarkyti bei perkrauti.
Saugyklos techniniame projekte:
1. sauga, kiek tai įmanoma, turi būti užtikrinama pasyviomis priemonėmis;
2. turi būti aprašoma saugyklos aikštelė, jos planas bei įvertinami aikštelės aspektai, kurie gali įtakoti saugyklos saugą;
3. saugyklos konstrukcija ir jos įrenginiai turi būti projektuojami, atsižvelgiant į numatomą jų eksploatavimo laiką;
4. turi būti pagrindžiama, kad saugyklos projektavimas ir statyba atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus, normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, techninius standartus ir kodus, kitus teisės aktus, o reikalingos medžiagos parenkamos atsižvelgiant į planuojamą saugyklos eksploatavimo trukmę;
5. turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys saugyklos fizinę saugą, maksimaliai panaudojant saugyklos konstrukcinius elementus;
6. turi būti nustatytos saugai svarbios sistemos ir elementai;
7. įvertinami visi galimi postuluoti pradiniai įvykiai, nuo kurių priklauso saugyklos techniniai duomenys ir pateikiamas postuluotų pradinių įvykių sąrašas;
8. turi būti nustatomos eksploatavimo ribos ir sąlygos saugyklos, jos įrenginių ir konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru saugos palaikymui per visą jų eksploatavimo laiką;
9. turi būti numatyti saugyklos saugaus eksploatavimo ribų kontrolės prietaisai ir įrenginiai, kurie priskiriami prie svarbių saugai sistemų ir elementų;
10. turi būti nurodytos saugyklos sistemų ir elementų funkcinių galimybių ir darbo charakteristikų ribinės reikšmės panaudoto branduolinio kuro priežiūros ir saugojimo sąlygomis, kurios būtinos palaikant panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių vientisumą, apsaugančius darbuotojus nuo nepagrįstos apšvitos ir siekiant išvengti neplanuoto ir nekontroliuojamo radioaktyviųjų medžiagų pasklidimo į aplinką;
11. turi būti numatytos saugyklos saugaus eksploatavimo sąlygos ir organizacinės priemonės saugaus eksploatavimo sąlygų pažeidimams išvengti;
12. turi būti atlikti techniniai sprendimai priešgaisrinei saugyklos saugai užtikrinti, remiantis priešgaisrine saugos analize ir „apsaugos gilyn“ principo įgyvendinimu (gaisro prevencija, aptikimas, kontrolė ir pasekmių sušvelninimas);
13. turi būti numatyta informacijos perdavimo įranga ir priemonės, įskaitant dubliuojančias, ir įspėjimo apie kilusį saugykloje pavojų saugyklos sistemų valdymui organizuoti normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių, projektinių ir neprojektinių avarijų sąlygomis;
14. turi būti numatyta kontrolė, apimanti visas organizacines ir valdymo priemones visais saugyklos gyvavimo etapais, dokumentų tvarkymą, saugojimą, techninį aptarnavimą ir leidžianti užtikrinti, kad saugykla bus eksploatuojama saugiai.
Saugykla turi būti projektuojama atsižvelgiant į normalaus eksploatavimo sąlygas, numatytus eksploatavimo įvykius ar avarines sąlygas. Projektavimo pagrindai turi būti aiškiai ir sistemingai apibrėžti bei patvirtinti dokumentais.
Saugyklos techninis projektas turi atitikti kriterijus, nurodytus Reikalavimų šio skyriaus II–VII skirsniuose. Tais atvejais, kai projektiniai sprendimai neatitinka šių kriterijų, siūlomas sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas.
 II SKIRSNIS
 SAUGYKLOS AIKŠTELĖS PARINKIMO KRITERIJAI
Saugyklos aikštelė parenkama ir saugyklos poveikis aplinkai normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių ir avarinių situacijų metu bei kiti veiksniai vertinami vadovaujantis Reikalavimų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytais teisės aktais.
Turi būti ištirtos ir įvertintos tos aikštelės savybės, kurios gali tiesiogiai paveikti saugyklos saugą.
Jei aikštelės tyrimų ir įvertinimo metu yra nustatoma saugyklos aikštelės trūkumų, galinčių turėti neigiamą poveikį saugyklos saugai bet kuriame jos gyvavimo etape, turi būti, nurodoma, kokiais saugyklos projekto techniniais sprendimais bei organizacinėmis priemonėmis šie saugyklos aikštelės trūkumai gali būti kompensuojami. Jeigu trūkumai negali būti kompensuojami, aikštelė pripažįstama netinkama.
Aikštelės dydis projektuojamai saugyklai turi būti parinktas atsižvelgiant į numatomą joje saugoti panaudoto branduolinio kuro bei konteinerių kiekį. Rekomenduotina numatyti galimybę saugyklą praplėsti.
Turi būti atlikti aikštelės radiologiniai tyrimai ir nustatyti kontroliniai jonizuojančios spinduliuotės lygiai vadovaujantis Reikalavimų 3.5 punkte nurodytu teisės aktu ir siekiant vertinti saugyklos būsimą poveikį aplinkai ir žmonėms.
Įvertinant išorinius gamtinius veiksnius pagal potencialų poveikį saugyklos eksploatavimui:
1. nustatomi ir įvertinami siūlomos aikštelės regione galintys įvykti gamtiniai pavojai;
2. turi būti surinkti dokumentai apie šio regiono svarbių gamtinių pavojų atvejus bei jų pasekmių sunkumą ir įvertintas jų patikimumas, tikslumas bei išsamumas.
Įvertinant išorinius pavojus, lemiamus žmogaus veiklos:
1. turi būti įvertinta žmogaus veikla ir statiniai, esantys šalia aikštelės, kurie gali turėti įtakos saugyklos projektavimui bei saugiam eksploatavimui;
2. turi būti nustatyti svarbūs žmogaus sukeliami veiksniai, galintys turėti įtaką saugyklai;
3. turi būti panaudoti šiuolaikiniai žmogaus veiklos poveikio įvertinimo metodai.
Sanitarinė apsaugos zona aplink saugyklą nustatoma, vadovaujantis Reikalavimų 3.1 ir 3.18 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimais:
1. sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos remiantis saugyklos poveikio aplinkai vertinimo ir saugyklos saugos įvertinimo rezultatais. Sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti nustatytos saugyklos techniniame projekte;
2. radiacinės būklės kontrolė sanitarinės apsaugos zonoje turi būti pradėta iki saugyklos „karštųjų“ bandymų pradžios.
Parenkant saugyklos aikštelę turi būti išanalizuota ir įvertinta galimybė taikyti reikiamas fizinės apsaugos priemones. Šios analizės metu turi būti įvertintos saugyklos aikštelės ir jos aplinkos savybės, galinčios turėti įtakos fizinės apsaugos priemonių taikymui ar jų veiksmingumui: vietovės topografija, aplinkoje esanti infrastruktūra, meteorologinės sąlygos bei kiti veiksniai. Į analizuojamą aplinką turi patekti numatoma statybvietė ir kita saugyklos aikštelės aplinkoje esanti teritorija(os), kurioje(iose) numatoma vykdyti saugyklos statybos darbus, saugoti arba surinkti strategines prekes, saugai svarbias sistemas ir elementus, ir kurią(as) numatoma apsaugoti neteisėto užvaldymo ir teroro akto prevencijos tikslais.
 III SKIRSNIS
 SAUGYKLOS IR JOS ĮRENGINIŲ PLANAS BEI JŲ KONSTRUKCINIAI KRITERIJAI
Saugykloje galima saugoti tik panaudotą branduolinį kurą konteineriuose.
Svarbios saugai sistemos ir elementai turi būti suprojektuoti ir išdėstyti taip, kad:
1. būtu atsižvelgta į jų tarpusavio įtaką bei suderinamumą su aikštelės savybėmis ir poveikiu aplinkai;
2. efektyviai atliktų saugos užtikrinimo funkcijas galimo saugyklos užtvindymo, gaisro ir sprogimo sąlygomis. Nedegios ir karščiui atsparios medžiagos turi būti naudojamos visose sistemose ir elementuose, skirtuose panaudoto branduolinio kuro saugojimui ir saugos užtikrinimo funkcijų vykdymo kontrolei;
3. taikant pripažintą inžinierinę praktiką bei atsižvelgiant į naujausius taikytinus standartus, užtikrintų saugų saugyklos eksploatavimą;
4. būtu dubliuojamos ir, kiek įmanoma, tarpusavyje nepriklausomos, tam, kad saugyklos eksploatavimo metu sugedus vienai saugai svarbiai sistemai nebūtų daroma įtaka saugyklos saugai, kitoms saugai svarbioms sistemoms užtikrinus saugyklos atitinkamos funkcijos tęstinumą;
5. patikimai funkcionuotų įvykus postuluotiems pradiniams įvykiams, numatytiems projektiniuose sprendimuose. Saugai svarbių sistemų ir elementų eksploatavimo laikotarpis turi būti pagrįstas ir nurodytas saugyklos techniniame projekte;
6. būtų užtikrinta jų fizinė sauga, galimybė juos techniškai aptarnauti, tikrinti ir išbandyti, o avarijų atveju prie jų prieiti, siekiant likviduoti avarijų pasekmes.
Sprogios dujų koncentracijos, užtvindymo ir gaisro aptikimo, pavojaus paskelbimo ir gaisro užgesinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų pakankamos ir leistų sumažinti iki tokio lygio gaisrų, užtvindymo ir sprogimų žalingą poveikį saugos sistemoms ir elementams, kad nebūtų viršytos saugyklos saugaus eksploatavimo ribos ir sąlygos.
Saugyklos saugos sistemos ir elementai turi būti klasifikuojami Reikalavimų 3.8 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
Saugyklos saugoma zona turi būti suprojektuota taip, kad per ją neitų viešojo naudojimo inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.
Konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru iškrovimo ir saugojimo vietoje vidiniai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos turi būti kiek įmanoma tiesūs ir trumpi, o priežiūros operacijų turi būti kiek įmanoma mažai, siekiant išvengti nereikalingų transportinių operacijų ir asmenų patekimo į atitinkamas zonas.
Projekte privalo būti minimizuojamas sunkiųjų krovinių transportavimas virš konteinerių saugojimo vietos ir šalia saugai svarbių sistemų bei elementų.
Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad būtu užtikrinta galimybė kiekvieną konteinerį su panaudotu branduoliniu kuru išimti tiek eksploatavimo metu, atliekant pataisomuosius veiksmus, tiek pasibaigus saugyklos eksploatavimui.
Saugyklos techniniame projekte būtina numatyti galimybę konteinerius su panaudotu branduoliniu kuru paruošti saugoti bei jų hermetiškumui patikrinti.
Patalpos, skirtos konteineriams su panaudotu branduoliniu kuru saugoti, turi būti atskirtos nuo kitų patalpų.
Saugyklos projekte turi būti numatytas panaudoto branduolinio kuro įrenginys „karštoji kamera“, skirtas konteinerio ar panaudoto branduolinio kuro patikrai, jų išėmimui, perkrovimui ar pataisomiesiems darbams atlikti, nustačius konteinerio ar panaudoto branduolinio kuro būsenos pakitimus saugojimo metu. Saugyklos eksploatavimo metu licencijos turėtojas turi užtikrinti galimybę naudoti panaudoto branduolinio kuro „karštąją kamerą“ bet kuriuo metu išimtam panaudotam branduoliniam kurui ir konteineriams patalpinti atliekant pataisomuosius veiksmus.
Turi būti palikta pakankamai vietos konteinerių transportavimui saugyklos viduje, taip pat įrenginių ir įrangos priežiūrai bei naudojimui.
Turi būti suprojektuoti įrenginiai, skirti nehermetiško ir pažeisto panaudoto branduolinio kuro elementams tvarkyti bei konteineriai jiems saugoti saugykloje tuo atveju, jei saugyklos projektiniame sprendime numatyta tokį panaudotą branduolinį kurą saugoti. Jei nehermetiško ir pažeisto panaudoto branduolinio kuro saugojimas nenumatytas, būtina užtikrinti, kad jis nepatektų į saugyklą. Panaudoto branduolinio kuro hermetiškumo matavimai atliekami prieš pakraunant jį į konteinerius.
Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad avarijos metu visi darbuotojai galėtų nesunkiai iš jos išeiti.
Saugyklos dalys (pavyzdžiui, angos, susijusios su aušinimu ar panaudoto branduolinio kuro pakrovimu ir (ar) iškrovimu), kuriose neįrengti biologinės apsaugos barjerai, privalo būti suprojektuotos taip, kad į jas nepatektų vanduo, neorganiniai tirpalai, organinės medžiagos ir kita, kas galėtų sumažinti panaudoto branduolinio kuro pokritiškumo lygį ir (ar) šilumos nuvedimo veiksmingumą, palyginus su projekte numatytomis vertėmis, būti korozijos priežastimi, taip pat trukdyti atlikti patikrinimus ir priežiūrą.
Jei konteineriai turi metalines sieneles, turi būti užkirstas kelias vandeniui patekti tarp sienelių ir išorinio kiauto. Stacionarių gelžbetonio konstrukcijų konteineriuose turi būti įrengtas vandens drenavimas.
Saugyklos pamatai turi būti stiprūs ir sukonstruoti taip, kad atlaikytų visų sistemų ir elementų poveikius bei visiškai pakrautų konteinerių svorį, o konteineriai išliktų stabilūs.
Atvirose saugyklose turi būti įrengtos vandens drenavimo, surinkimo, monitoringo ir apdorojimo sistemos.
Jei saugykla statoma atominės elektrinės (toliau – AE) aikštelėje, saugykla ir AE negali turėti bendrų svarbių saugai sistemų ir elementų, jeigu nebus įrodyta, kad tai netrukdys joms atlikti saugos užtikrinimo funkciją.
Saugykloje leidžiamas bendrų su AE komunalinių paslaugų naudojimas bei jų tarpusavio ryšis su AE, bet tai neturi padidinti avarijos tikimybės arba jos padarinių masto bei pabloginti svarbių saugai sistemų ir elementų funkcionavimo, sumažinant bet kurių įrengimų patikimumą.
Saugomų konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru kontrolės sistemos turi užtikrinti nuolatinį jų stebėjimą ir periodinių patikrinimų galimybę tam, kad licencijos turėtojas galėtų nustatyti, kada reikia vykdyti koreguojančias priemones saugaus eksploatavimo sąlygoms palaikyti.
Saugyklos projekte turi būti numatyta kontrolinė patalpa, iš kurios galima nuotoliniu būdu nuolat stebėti ir tikrinti saugyklos bei joje esančių konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru saugos rodiklius normalaus eksploatavimo metu ir užtikrinti kontrolę avarinių situacijų sąlygomis.
Visi inžinieriniai tinklai (vandens tiekimo sistema, drenavimo sistema ir kitos) turi būti suprojektuoti įvertinus avarinių situacijų sąlygas.
Įranga, skirta avarijų aptikimui, jų lokalizavimui bei pasekmių sušvelninimui, turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima patikrinti jos funkcinį paruoštumą darbui visą saugyklos eksploatavimo laiką ir užtikrinti galimybę jai veikti nuo avarinių maitinimo šaltinių.
Turi būti numatytas patikimas visų prietaisų ir įrengimų, centrinių pavojaus paskelbimo sistemų, fizinės saugos ir normalaus eksploatavimo sistemų avarinis elektros maitinimas, sugedus pagrindiniam elektros energijos šaltiniui arba nutraukus grandinę, pakankamas išlaikyti saugaus eksploatavimo sąlygas.
Projektuojant saugyklą, medžiagos ir suvirinimo metodai turi būti parinkti pagal atitinkamus teisės aktus, standartus ir kodus.
Saugyklos konstrukcijos, įrenginiai ir jų medžiagos turi būti tokios, kad būtų nesunku dezaktyvuoti jų paviršių.
Projektuojant saugyklą, turi būti įvertintas jos medžiagų, saugai svarbių sistemų ir elementų senėjimas bei jų pakitimui darantys įtaką veiksniai (korozija, valkšnumas, jonizuojančiosios spinduliuotės įtakojami pokyčiai, medžiagų nuovargis, susitraukimas ir kita). Į juos atsižvelgiama, numatant saugyklos eksploatavimo laikotarpį ir saugyklos eksploatavimo metu atliekamus techninį aptarnavimą, tikrinimus ar bandymus. Gauti duomenys naudojami saugyklos projekto tinkamumo peržiūrai.
Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga, skirta panaudoto branduolinio kuro, konteinerių ir jų sudedamųjų dalių (toliau – tvarkomi elementai) perkėlimui, kėlimui, išmontavimui bei kitoms tvarkymo operacijoms, turi būti suprojektuota taip, kad galėtų užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio, palengvinti priežiūrą, sumažintų įvykių ir avarijų bei jų pasekmių tikimybę šių operacijų metu:
1. suprojektuotoje įrangoje, pagal galimybes, neturi būti aštrių kampų ar galų, kurie galėtų pažeisti panaudoto branduolinio kuro elementus;
2. suprojektuotos įrangos užraktai (fiksatoriai) turi apsaugoti tvarkomus elementus nuo atsitiktinio atsikabinimo. Taip pat, dingus elektros maitinimui, įranga turi apsaugoti tvarkomus elementus nuo kritimo;
3. įranga turi būti lengvai aptarnaujama ir suprojektuota užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio;
4. turi būti nustatyti judančios įrangos judėjimo zonos ir greičio jose apribojimai, atsižvelgiant į saugą, panaudoto branduolinio kuro tvarkymo operacijų metu;
5. panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įrangoje turi būti numatytas jos rankinis valdymas normalaus eksploatavimo metu, projektinių ir neprojektinių avarijų atvejais;
6. panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga turi būti suprojektuota taip, kad tvarkomų elementų apkrovos neviršytų nustatytų ribų ir joje būtų numatyti mechaniniai apkrovos ribotuvai.
Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga turi būti suprojektuota taip, kad operacijos su tvarkomais elementais būtų atliekamos ir kontroliuojamos nuotoliniu būdu.
Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga turi būti suprojektuota taip, kad išliktų veiksminga bei nepažeistų tvarkomų elementų hermetiškumo numatyto eksploatavimo įvykio ar avarijų atvejais (pavyzdžiui, atsitiktinis tvarkomų elementų kritimas).
Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga turi būti suprojektuota taip, kad būtų sumažinta galimybė atsitiktiniam ar neteisėtam jos panaudojimui.
 IV SKIRSNIS
 KRITINĖS BŪSENOS SAUGOS KRITERIJAI
Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, jo pakavimo, transportavimo ir saugojimo sistemų projektuose turi būti užtikrintas panaudoto branduolinio kuro pokritiškumo lygis, atsižvelgiant į duomenų neapibrėžtumą bei taikytus skaičiavimo metodus ir užtikrinant saugą normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių ir projektinių avarijų sąlygomis.
Skaičiuojant efektinį neutronų daugėjimo koeficientą, turi būti atsižvelgta į šias prielaidas:
1. jei panaudoto branduolinio kuro įsodrinimas kinta kuro rinklėje, tai turi būti naudojamas geriausio įverčio metodas ir atsižvelgiama į neapibrėžtumus arba turi būti konservatyviai įvertinamas įsodrinimas;
2. jei panaudoto branduolinio kuro įsodrinimas yra skirtingas atskirose rinklėse, tai atskiro konteinerio ir visos saugyklos pokritinė būsena turi būti pagrindžiama didesnio įsodrinimo panaudotam branduoliniam kurui;
3. pokritinės būsenos skaičiavimuose turi būti naudojami konservatyvūs duomenys;
4. turi būti daroma prielaida, kad saugykla maksimaliai pagal projektą užpildyta;
5. neturi būti atsižvelgta į neutronų sugertį saugyklos elementuose, išskyrus atvejus, kai jie yra fiksuoti, jų sugerties savybės gali būti įvertintos, o joms keičiantis turi būti įvertintas jų savybių kitimas;
6. įvertinant pokritiškumo lygį negali būti atsižvelgiama į išdegančius neutronų sugėriklius išskyrus atvejus, kai atsižvelgiama, vadovaujantis atitinkamu su VATESI suderintu pagrindimu ir metodika. Tokia metodika privalo būti tinkamai validuota ir verifikuota, naudojant eksperimentinius duomenis;
7. reikia atsižvelgti į dėl postuluotų pradinių įvykių galinčias atsirasti deformacijas panaudotame branduoliniame kure ir saugyklos elementuose;
8. neutronų lėtinimas ir atspindys turi būti konservatyviai įvertintas visų normalaus eksploatavimo būsenų atveju bei saugyklos galimo užtvindymo atveju;
9. visi skaičiavimai panaudotam branduoliniam kurui turi būti vykdomi darant prielaidą, kad panaudotas branduolinis kuras yra tokio išdegimo ir tokio įsodrinimo, kurie atitiktų maksimalų reaktyvumą, išskyrus atvejus kai, vadovaujantis atitinkamu su VATESI suderintu pagrindimu ir metodika, įvertinamas daliųjų medžiagų koncentracijos sumažėjimas dėl branduolinio kuro išdegimo. Tokia metodika privalo būti tinkamai validuota ir verifikuota naudojant eksperimentinius duomenis, o atiduodamos saugoti branduolinio kuro rinklės išdegimas turi būti patvirtintas matavimais ir kontroliuojamas techninėmis bei administracinėmis priemonėmis;
10. skaičiuojant atskirų saugyklos dalių kritinę būseną, reikia atsižvelgti į kitose jos dalyse esančius neutronų šaltinius;
11. kintant temperatūrai normalaus eksploatavimo metu ir avarijų atveju, būtina taikyti konservatyvias prielaidas.
Konservatyviai skaičiuojant efektinį neutronų daugėjimo koeficientą ir atsižvelgiant į neapibrėžtumą, turi būti užtikrinta kritiškumo vertė ne didesnė kaip 0,95 normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių ir projektinių avarijų atveju.
Begalinės terpės neutronų daugėjimo koeficientas gali būti panaudotas kaip konservatyvus efektinio neutronų daugėjimo koeficiento įvertinimas. Kritinė būsena turi būti įvertinta tiek vienam konteineriui su panaudotu branduoliniu kuru, tiek jų visumai.
 V SKIRSNIS
 AUŠINIMO PROJEKTINIAI KRITERIJAI
Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad būtų užtikrinamas panaudoto branduolinio kuro aušinimas ir kad nebūtų viršyta leistina panaudoto branduolinio kuro, kuro apvalkalų ir kitų svarbių saugai elementų temperatūra nepalankiausiomis aplinkos sąlygomis ir projektinių avarijų atveju.
Rezervinės, priverstinio ar natūralaus aušinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų pajėgios aušinti maksimalų numatytą panaudoto branduolinio kuro kiekį. Nustatant aušinimo sistemų pajėgumą reikia įvertinti minimalų panaudoto branduolinio kuro išlaikymo saugojimo baseine laiką, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad saugyklos eksploatavimo metu aušinimo sistemų pajėgumas gali silpnėti dėl įvairių išorinių reiškinių. Projektuojant aušinimo sistemas turi būti įvertinamas tiek vienas konteineris su panaudotu branduoliniu kuru, tiek ir jų visuma.
Aušinimo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad išliktų veikiančiomis projektinių avarijų atveju.
Panaudoto branduolinio kuro transportavimo operacijų metu privalo būti užtikrintas jo aušinimas.
Jei panaudotas branduolinis kuras laikomas dujinėje terpėje, tai šios terpės parametrai privalo būti palaikomi projekte nustatytose ribose. Projekte turi būti numatyta galimybė matuoti dujinės terpės parametrus ir, esant reikalui, juos atstatyti, išskyrus tuos atvejus, kai, vadovaujantis teisės aktais ar branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais, pagrindžiama galimybė atsisakyti tokių matavimų.
 VI SKIRSNIS
 APSAUGOS NUO JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS KRITERIJAI
Saugykla privalo būti projektuojama vadovaujantis radiacinės apsaugos principais ir reikalavimais, nustatytais Reikalavimų 3.6, ir 3.14 punktuose nurodytuose teisės aktuose.
Saugyklos projekte turi būti numatyta visa įranga bei priemonės, skirtos apsaugoti jos darbuotojus, gyventojus ir aplinką nuo radioaktyviųjų medžiagų ir jonizuojančiosios spinduliuotės sklidimo bei poveikio saugyklos normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių ir projektinių avarijų metu.
Panaudoto branduolinio kuro konteinerių konstrukcijoje privaloma numatyti pakankamą kiekį barjerų, apsaugančių nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir radionuklidų sklidimo į aplinką.
Skaičiuojant apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės taikoma prielaida, kad saugykla visiškai užpildyta konteineriais su panaudotu branduoliniu kuru, kuris yra maksimaliai išdegęs ir išlaikytas baseine minimalų būtiną laiką, išskyrus atvejus, kai tai priimama sutinkamai su VATESI priimtinu pagrindimu. Toks pagrindimas gali remtis geriausio įverčio metodais.
Tos saugyklos dalys, kuriose neįrengti biologinės apsaugos barjerai (pavyzdžiui, angos, susijusios su aušinimu ar panaudoto branduolinio kuro pakrovimu ir (ar) iškrovimu), privalo būti suprojektuotos taip, kad gama ir neutronų spinduliuotės lygiai neviršytų nustatytų Reikalavimų 3.6 punkte nurodytame teisės akte.
Projektuojant panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įrangą turi būti įvertinama, kad tvarkomo panaudoto branduolinio kuro kiekis yra maksimalus. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga projektuojama taip, kad nebūtų galima konteinerius su panaudotu branduoliniu kuru patalpinti ten, kur nėra biologinės apsaugos.
Saugyklos projekte turi būti numatyta, kad panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, saugojimo ir priežiūros metu būtų minimizuojama jonizuojančioji spinduliuotė dėl atspindžių ir sklaidos, o ypač tokios spinduliuotės poveikis nekontroliuojamose zonose.
Saugyklos panaudoto branduolinio kuro įrenginyje „karštoji kamera“, kurioje gali kauptis žymūs radionuklidų kiekiai, turi būti įrengta tokia ventiliacija, kad joje būtų palaikomas žemesnis nei atmosferos slėgis, taip užkertant kelią radionuklidų sklidimui saugyklos viduje ir už jos ribų. Taip pat saugyklos ventiliacija turi būti įrengta su atitinkama oro filtravimo sistema, skirta radionuklidų, patekusių į saugyklos aplinką, sulaikymui. Turi būti vykdomas oro filtravimo sistemos nuolatinis radiologinis stebėjimas.
Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad atliekant operacijas su panaudotu branduoliniu kuru, nebūtų viršytos darbuotojų apšvitos ribinės dozės bei užtikrintos jų mažinimo priemonės. Saugyklos projektavimo metu apsaugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės užtikrinti turi būti taikomas ALARA principas.
Operacijos su panaudotu branduoliniu kuru ir konteineriais turi būti atliekamos aplinkoje, kurios charakteristikos (temperatūra, priemaišų koncentracija, jonizuojančiosios spinduliuotės lygiai ir kita) yra kontroliuojamos.
Saugyklos techniniame projekte turi būti numatyta darbuotojų, gyventojų ir aplinkos radiacinės apsaugos užtikrinimo kontrolės sistema (toliau – RKS), kuri turi veikti saugykloje ir jos sanitarinės apsaugos zonoje.
RKS turi užtikrinti kontroliuojamųjų parametrų, charakterizuojančių saugyklos ir aplinkos būklę, matavimus projekte numatyta apimtimi visiems saugyklos darbo režimams, įskaitant neprojektines avarijas, taip pat nutraukiant saugyklos eksploatavimą.
RKS privalo būti saugyklos projekto sudėtine dalimi. RKS veikimo apimtis ir keliami jai reikalavimai pateikti Reikalavimų 3.14 punkte nurodytame teisės akte.
RKS sudaranti įranga turi būti metrologiškai patikrinta ir atestuota teisės aktų nustatyta tvarka. Normalaus eksploatavimo metu RKS turi užtikrinti, kad būtų nuolat gaunama ir apdorojama informacija apie saugyklos ir aplinkos radiacinę būklę. Matuojamų dydžių reikšmėms viršijus nustatytas ribines reikšmes, RKS privalo automatiškai pateikti atitinkamą informaciją saugyklos valdymo postui ir saugyklos vadovybei.
Projektinės ir neprojektinės avarijos sąlygomis RKS privalo užtikrinti, kad būtų operatyviai gaunama ir apdorojama informacija apie saugyklos ir aplinkos radiacinę būklę, apie radioaktyviųjų medžiagų, patekusių už saugyklos ribų, aktyvumą ir sudėtį, taip pat informacija, būtina radiacinės būklės kitimo laike prognozavimui ir rekomendacijų radiologinių pasekmių likvidavimui parengimui.
RKS įranga, užtikrinanti nuolatinės informacijos gavimą, privalo būti nuolat įjungta, turėti rezervą ir informacijos perdavimo kanalų dubliavimą.
Saugyklos aplinkos RKS sudėtine dalimi privalo būti gama spinduliuotės fono matavimai. Gama spinduliuotės kontrolė vietovėje turi būti vykdoma naudojant dozimetrinius kaupiklius, įrengtus kontroliuojamuose taškuose.
RKS įrangos, atliekančios saugyklos ir jos aplinkos nuolatinę radiacinę kontrolę, gedimo atveju visos panaudoto kuro tvarkymo operacijos sustabdomos, kol nebus pašalinti gedimai.
Saugyklos projekte turi būti numatytos priemonės:
…
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.