Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (vatesi) viršininko įsakymas dėl branduolinės saugos reikalavimų bsr-3.1.1-2010 „bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“…
Apie ką šis teisės aktas?
Šis įsakymas patvirtina Branduolinės saugos reikalavimus BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“, kurie įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d.
Kam taikoma: Valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei; Asmenims, turintiems licenciją veiklai branduolinėje energetikoje vykdyti (licencijos turėtojams).
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Mokesčių teisė
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
- Pagrindinius saugos reikalavimus parenkant aikštelę, projektuojant, statant, pripažįstant tinkama eksploatuoti ir eksploatuojant panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklą.
- Panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklos eksploatavimo nutraukimą.
- Pagrindinius techninius ir organizacinius principus bei priemones, taikomus panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai ir jos įrenginiams.
- Šis įsakymas taip pat nustato, kad nuo 2010 m. lapkričio 1 d. netenka galios VATESI viršininko 1999 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 17.
Kam taikomas šis teisės aktas?
- Valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei.
- Asmenims, turintiems licenciją veiklai branduolinėje energetikoje vykdyti (licencijos turėtojams).
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“ įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d.
- Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. turi įvertinti vykdomos veiklos atitikimą šiems Reikalavimams ir pateikti ataskaitą VATESI.
- Nustačius neatitikimų, Ignalinos atominė elektrinė iki 2010 m. spalio 1 d. turi nustatyti, pagrįsti ir suderinti su VATESI būtinas priemones bei jų įgyvendinimo terminus.
- Reikalavimai taikomi tik panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai.
Mokesčių teisė
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS (VATESI) VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-3.1.1-2010 „BENDRIEJI REIKALAVIMAI PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUSOJO TIPO SAUGYKLAI“ PATVIRTINIMO 2010 m. liepos 21 d. Nr. 22.3-59 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1014 (Žin., 2002, Nr. 69-2814), 7.1 punktu:
Radiacinės apsaugos departamento direktorius, laikinai vykdantis viršininko funkcijas Vidas Paulikas PATVIRTINTA Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 22.3-59 BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI bsr-3.1.1-2010 BENDRIEJI REIKALAVIMAI PANAUDOTO BRANDUOLINIO KURO SAUSOJO TIPO SAUGYKLai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai“ (toliau – Reikalavimai) nustato pagrindinius saugos reikalavimus parenkant aikštelę, projektuojant, statant, pripažįstant tinkama eksploatuoti ir eksploatuojant panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklą bei vykdant jos eksploatavimo nutraukimą. Reikalavimai taip pat nustato pagrindinius panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugyklai ir jos įrenginiams taikomus techninius, organizacinius principus ir priemones.
II SKYRIUS
NUORODOS 3. Reikalavimuose pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
3.1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771);
3.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1600);
3.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 103 „Dėl veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 12-274);
3.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. D1-699 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 60 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2007, Nr. 138-5693);
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388; 2003, Nr. 90-4080);
3.7. VATESI viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 57 „Dėl branduolinės energetikos objektus eksploatuojančių organizacijų ir joms paslaugas teikiančių įmonių personalo valdymo bendrųjų reikalavimų (VD-E-11-2001)“ (Žin., 2002, Nr. 18-746);
3.8. VATESI viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 22.3-16 „Dėl branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriaus saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 20-961);
3.9. VATESI viršininko 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 21 patvirtinti Branduolinės energetikos objektų saugai svarbių sistemų ir elementų senėjimo valdymo reikalavimai VD-E-05-99;
3.10. VATESI viršininko 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 22.3-12 „Dėl branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės bei informavimo apie veiklą branduolinės energetikos ar kitoje su branduolinės energijos panaudojimu susijusiose srityje bendrųjų reikalavimų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 18-661);
3.11. VATESI viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 22.3-107 „Dėl avarinės parengties reikalavimų branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 130-5017);
3.12. VATESI viršininko 2008 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 22.3-96 „Dėl branduolinės saugos reikalavimų branduolinės energetikos objekto modifikacijoms patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 126-4829);
3.13. VATESI viršininko 2009 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 22.3-34 „Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 22.3-38 „Dėl branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų fizinės saugos bendrųjų reikalavimų patvirtinimo pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 37-1428);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 643 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 87:2002 „Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251);
3.15. VATESI viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 22.3-49 „Dėl eksploatavimo patirties naudojimo branduolinėje energetikoje reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2591);
3.16. VATESI viršininko 2009 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 22.3-39 „Dėl reikalavimų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimui patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 43-1708);
3.17. VATESI viršininko 1998 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinti Atominės elektrinės techninio aptarnavimo bendrieji reikalavimai VD-E-01-98;
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 134-4878);
III SKYRIUS
SĄVOKOS 4. Reikalavimuose vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
4.1. ALARA principas (angl. „As Low As Reasonably Achievable“ santrumpa) – vienas iš pagrindinių radiacinės apsaugos principų, teigiančių, kad praktinės veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, švitinamų žmonių skaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius tik įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės apsaugos priemones ir atsižvelgiant į socialines ir ekonomines sąlygas.
4.2. Avarija – saugyklos eksploatavimo sutrikimas, kurio metu radioaktyvios medžiagos ir (ar) jonizuojančioji spinduliuotė, viršydama nustatytas saugaus eksploatavimo normas, pasklinda už numatytų projekte normalaus eksploatavimo ribų. Avarija charakterizuojama pradiniu įvykiu, eigos keliais ir pasekmėmis. Reikalavimuose avarija suprantama kaip įvykis, turėjęs radiologines pasekmes.
4.3. Avarinė situacija – saugaus eksploatavimo ribų ir (ar) sąlygų pažeidimas, nesukėlęs avarijos.
4.4. Eksploatavimas – saugyklai nustatytų funkcijų vykdymas laikantis saugos reikalavimų, įskaitant panaudoto branduolinio kuro gavimą, tvarkymą, priežiūrą, saugojimą, visų saugyklos sistemų ir elementų techninį aptarnavimą, remontą, modifikacijas, nuolatinę kontrolę, inspekcijas bei bandymus eksploatavimo metu ir kitą su šiomis funkcijomis susijusią veiklą.
4.5. Eksploatavimo ribos – saugyklos sistemų bei elementų ir visos saugyklos normalaus eksploatavimo būsenos projekte nurodyta parametrų ir savybių reikšmių visuma.
4.6. Elementai – įrengimai, prietaisai, vamzdynai, kabeliai, statybinės konstrukcijos ir kiti gaminiai, užtikrinantys nustatytos funkcijos savarankišką (arba sistemoje) vykdymą. Projekte, atliekant patikimumo ir saugos analizę, jie laikomi struktūriniais vienetais.
4.7. „Karštieji“ bandymai – bandymai, kurių metu į specialų konteinerį patalpinamas panaudotas branduolinis kuras ir konteineris nuvežamas į saugyklą, siekiant patikrinti konteinerio ir saugyklos atitikimą projektui.
4.8. Kokybės užtikrinimas – planingai ir sistemingai atliekama veikla, siekiant užtikrinti, kad saugyklos aikštelės parinkimas, projektavimas, statyba, pripažinimas tinkama eksploatuoti, eksploatavimas, joje esantys įrenginiai, jų veikimas ar su jais susijusios paslaugos, prekės, darbai, taip pat saugos užtikrinimo priemonės atitiktų saugyklos projekto, teisės aktų ir branduolinės saugos bei kitų normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus.
4.9. Licencijos turėtojas – asmuo, turintis teisės aktuose nustatyta tvarka išduodamą licenciją veiklai (ar veikloms) branduolinėje energetikoje vykdyti ir atsakantis už branduolinės energetikos objektą ir (ar) branduolines medžiagas kaip nurodyta licencijoje.
4.10. Neįprastasis įvykis – normalaus saugyklos eksploatavimo pažeidimas, įskaitant avarijas, taip pat bet koks nepageidaujamas atsitikimas (arba atsitikimų seka) vykdant licencijuojamą veiklą, kuris turi arba gali turėti neigiamą įtaką saugai arba galintis sukelti visuomenės susidomėjimą, apie kurį pagal nustatytus kriterijus pranešama teisės aktų nustatyta tvarka.
4.11. Neprojektinė avarija – avarija, įvykusi dėl nenumatytų projektinėms avarijoms pradinių įvykių arba lydima dar kitų, nenumatytų projektinėse avarijose saugos sistemų gedimų, esant ne tik vienetiniam gedimui, personalo klaidingų veiksmų, galinčių sukelti sunkius panaudoto branduolinio kuro konteinerių konstrukcijos ar panaudoto branduolinio kuro elementų pažeidimus ir radioaktyviųjų medžiagų patekimą į aplinką. Neprojektinių avarijų pasekmės švelninamos valdant avariją ir (ar) įgyvendinant personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus.
4.12. Normalus eksploatavimas – saugyklos eksploatavimas laikantis projekte nurodytų eksploatavimo ribų ir sąlygų.
4.13. Normalaus eksploatavimo sistemos ir elementai – sistemos ir elementai, skirti normaliam saugyklos eksploatavimui vykdyti.
4.14. Numatytas eksploatavimo įvykis – eksploatavimo metu galintis įvykti procesas, nukrypstantis nuo normalaus eksploatavimo ribų, ir dėl tinkamų projektinių apsaugos priemonių nesukeliantis saugai svarbių sistemų bei elementų žymaus pažeidimo, ir nesąlygojantis perėjimo į avarines situacijas ar avarijas.
4.15. Panaudoto branduolinio kuro saugykla (toliau – saugykla) – statinių, sistemų ir elementų visuma, skirta panaudotam branduoliniam kurui, išimtam iš panaudoto branduolinio kuro išlaikymo baseinų, saugoti iki jo laidojimo ar perdirbimo.
4.16. Postuluotas pradinis įvykis – projektavimo metu nustatytas įvykis, galintis sąlygoti nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo arba avarines sąlygas. Postuluotų pradinių įvykių tiesioginės priežastys gali būti tikėtini įrangos gedimai arba operatoriaus klaidos (tiek saugyklos viduje, tiek išorėje).
4.17. Projektinė avarija – avarija, kurios pradiniai įvykiai bei galutinė būklė numatyti projekte, o saugos sistemos apriboja tokių avarijų pasekmes numatytomis pagal projektą ribomis, atsižvelgiant į saugos sistemų vienetinio gedimo principą ar vieną darbuotojo(ų) klaidą, nepriklausomą nuo pradinio įvykio.
4.18. Saugą pagrindžiantys dokumentai – dokumentų rinkinys (saugyklos techninis projektas, saugos analizės ataskaitos, avarinės parengties ir fizinės saugos užtikrinimo planai, vadybos sistemos dokumentai, sukaupta saugyklos eksploatavimo patirtis, saugyklos technologinis reglamentas ir kiti dokumentai), pagrindžiantis saugyklos saugą visuose jos gyvavimo etapuose.
4.19. Saugaus eksploatavimo ribos – projekte nustatytos technologinio proceso parametrų reikšmės, nukrypimas nuo kurių gali sukelti avariją.
4.20. Saugaus eksploatavimo sąlygos – projekte nustatytos minimalios sąlygos, pagal kiekį, charakteristikas, darbingumo būklę ir svarbių saugai sistemų bei elementų techninio aptarnavimo sąlygas, kurioms esant užtikrinamos saugaus eksploatavimo ribos ir (ar) saugos kriterijai.
4.21. Saugoma zona – fizinės saugos tikslams įgyvendinti fiziniu barjeru išilgai saugyklos perimetro apjuosta teritorija, į kurią įėjimas yra kontroliuojamas. Saugoma zona yra viena iš branduolinės energetikos objekto fizinės apsaugos zonų.
4.22. Saugos sistemos ir elementai – sistemos ir elementai, skirti saugos funkcijai atlikti.
4.23. Sistema – elementų visuma vykdanti nustatytas funkcijas.
4.24. Svarbios saugai sistemos ir elementai – saugos sistemos ir elementai, taip pat normalaus eksploatavimo sistemos ir elementai, kurių gedimas pažeidžia normalų saugyklos eksploatavimą ir gali sukelti projektines arba neprojektines avarijas.
4.25. „Šaltieji“ bandymai – bandymai, kurių metu, nenaudojant panaudoto branduolinio kuro, tikrinamos visos saugyklos sistemos ir elementai, atliekami bandymai, demonstruojantys saugią visų įrenginių tarpusavio sąveiką ir bendrąsias saugyklos eksploatavimo galimybes, ir kuriuo siekiama nustatyti saugyklos bei jos įrenginių atitikimą projektiniams sprendimams.
IV SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI 6. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas ir saugojimas turi atitikti Reikalavimų 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytuose teisės aktuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus atitinkamus saugos reikalavimus. Licencijos turėtojas saugyklos gyvavimo metu turi nustatyti ir vykdyti saugos politiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat turi atsižvelgti į tarptautinius standartus.
7.1. turėti sukurtą organizacinę struktūrą su aiškiai apibrėžta atsakomybe, įgaliojimais ir ryšiais tam, kad būtų užtikrintas saugos politikos, programų ir taikomos vadybos sistemos reikalavimų, patikimai užtikrinančių saugą, įgyvendinimas;
7.2. organizuoti saugyklos aprūpinimą būtinais finansiniais, žmogiškaisiais ir materialiniais-techniniais ištekliais;
7.3. vykdyti branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus;
7.4. visais saugyklos gyvavimo etapais taikyti organizacijos veiklą atitinkančią vadybos sistemą;
7.5. organizuoti saugyklos fizinę ir priešgaisrinę saugą;
7.6. organizuoti Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) ir Europos atominės energetikos bendrijos (toliau – Euratom) garantijų įgyvendinimo priemonių laikymąsi;
7.7. organizuoti saugyklos darbuotojų parinkimą, parengimą ir atestaciją;
7.8. sistemingai vertinti bei nuosekliai plėtoti saugos kultūrą;
7.9. vykdyti nuolatinę saugyklos saugaus eksploatavimo kontrolę.
8.1. saugyklos saugą ir jos gerinimą, atsižvelgiant į eksploatavimo metu sukauptą patirtį;
8.2. panaudoto branduolinio kuro tvarkymo strategiją ir jos atitikimą valstybės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijai, atsižvelgiant į visų tvarkymo stadijų tarpusavio priklausomybę, tvarkymo būdų pasirinkimo galimybes nuo panaudoto branduolinio kuro susidarymo iki jo laidojimo.
V SKYRIUS
REIKALAVIMAI PARAIŠKAI VATESI LICENCIJAI GAUTI 12. Norėdamas gauti licenciją statyti, eksploatuoti saugyklą arba vykdyti jos eksploatavimo nutraukimą, pareiškėjas turi pateikti VATESI paraišką ir paraiškos dokumentus, parengtus pagal Reikalavimų 3.4 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
15.1. saugyklos ir branduolinių medžiagų preliminarus fizinės saugos užtikrinimo planas, parengtas vadovaujantis Reikalavimų 3.13 punkte nurodytu teisės aktu;
15.2. vadybos sistemos pirmojo ir antrojo lygio dokumentai, įskaitant procedūrų, skirtų užtikrinti projektavimo bei atitinkamų pirkimų kokybę, aprašus, parengti vadovaujantis VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus;
15.3. organizacijos padalinių nuostatai, darbuotojų pareiginės instrukcijos, atitinkamų darbuotojų komplektavimo, parengimo bei jų kvalifikacijos kėlimo programos, rengiamos pagal Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
15.4. preliminarus saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas, parengtas vadovaujantis Reikalavimų 3.16 punkte nurodytu teisės aktu.
16.1. branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemos, atitinkančios Reikalavimų 3.10 punkte nurodyto teisės akto nuostatas ir TATENA bei Euratom garantijų įgyvendinimo, aprašymas;
16.2. avarinės parengties planas, atitinkantis Reikalavimų 3.11 punkte nurodyto teisės akto nuostatas;
16.3. vadybos sistemos pirmojo ir antrojo lygio dokumentai, įskaitant procedūrų, skirtų užtikrinti projekto keitimų (modifikacijų) ir eksploatavimo kokybę, aprašus, parengti vadovaujantis VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus. Jeigu tokie dokumentai buvo pateikti VATESI anksčiau ir nėra pakeisti, pateikiamas tokių dokumentų sąrašas;
16.4. saugyklos darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programa bei darbuotojų pareiginės instrukcijos, atitinkančios Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
16.5. saugyklos technologinis reglamentas, atitinkantis Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
16.6. saugyklos eksploatavimo instrukcijos, atitinkančios Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
16.7. techninio aptarnavimo ir patikrinimų eksploatavimo metu programa, atitinkanti Reikalavimų IX skyriaus nuostatas;
16.8. radiologinio monitoringo programa, parengta vadovaujantis Reikalavimų 3.5 punkte nurodytu teisės aktu;
16.9. atnaujintas saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas, parengtas vadovaujantis Reikalavimų 3.16 punkte nurodytu teisės aktu;
16.10. „šaltųjų“ bandymų ataskaita, atitinkanti Reikalavimų IX skyriaus nuostatas.
18.1. galutinis saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas ir projektas, atitinkantys Reikalavimų 3.16 punkte nurodyto teisės akto nuostatas;
18.2. eksploatavimo nutraukimo saugos analizės ataskaita, atitinkanti Reikalavimų VI skyriaus nuostatas;
18.3. vadybos sistemos pirmojo ir antrojo lygio dokumentai, įskaitant procedūrų, skirtų užtikrinti projekto keitimų ir eksploatavimo nutraukimo kokybę, aprašus, parengti vadovaujantis VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus. Jeigu tokie dokumentai buvo pateikti VATESI anksčiau ir nėra pakeisti, pateikiamas tokių dokumentų sąrašas;
18.4. saugyklos darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programa, pritaikyta eksploatavimo nutraukimo etapui, atitinkanti Reikalavimų IX skyriaus nuostatas.
VI SKYRIUS
SAUGOS ANALIZĖS REIKALAVIMAI 19. Saugos analizės tikslas – patikrinti, ar saugykla bus pastatyta, eksploatuojama ir eksploatavimas nutraukiamas saugiai bei atitiks Lietuvos Respublikos įstatymų, techninio projekto, branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
20.1. esminės prielaidos, kuriomis grindžiamas saugyklos projektas, ypatingą dėmesį skiriant numatomo saugoti panaudoto branduolinio kuro kiekiui ir jo savybėms;
20.2. numatomas saugyklos eksploatavimo laikotarpis, atsižvelgiant į saugą pagrindžiančiuose dokumentuose numatytas saugaus eksploatavimo ribas ir sąlygas, kurioms esant saugykla gali būti eksploatuojama, bei veiksnius, galinčius turėti įtakos saugyklos saugai;
20.3. saugyklos eksploatavimo ribos, tarp jų maksimalus leistinas efektinis neutronų daugėjimo koeficientas, maksimali leistina kuro elementų temperatūra, jonizuojančiosios spinduliuotės lygiai saugykloje ir už jos ribų;
20.4. saugyklos projekte pateiktų techninių sprendimų priimtinumas, kad:
20.4.1. pateikti projektavimo metodai ir nurodyti poveikiai, į kuriuos buvo atsižvelgta, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus;
20.4.2. projektavimas yra užbaigtas, išnagrinėtas ir aprašytas, o visi svarbūs poveikiai jame įvertinti;
20.4.3. buvo taikomi teisės aktus ir branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus atitinkantys techniniai sprendimai tiek atskiroms saugyklos dalims, tiek visai saugyklai ir atlikta visa analizė bei skaičiavimai;
20.4.4. įvertinta bendra projekto koncepcija ir priimtini būdai, kaip pasiekti saugos tikslus;
20.4.5. pasiekiamas saugos užtikrinimas normalaus eksploatavimo metu, o taip pat įvertinti aikštelės saugos aspektai;
20.4.6. atsižvelgta į visas tarpusavio priklausomybes tarp visų panaudoto branduolinio kuro susidarymo ir jo tvarkymo stadijų;
20.4.7. atlikta avarijų analizė, atsižvelgiant į postuluotus pradinius įvykius ir remiantis saugos kriterijais bei į aplinką išmetamų radionuklidų aktyvumų ribomis;
20.4.8. nustatytas konteinerių konstrukcijos ir panaudoto branduolinio kuro elementų atitikimas saugyklos projekte numatytoms saugaus eksploatavimo riboms ir sąlygoms;
20.4.9. atsižvelgta į numatomą saugyklos eksploatavimo nutraukimą;
20.4.10. įvertintas panaudoto branduolinio kuro įrenginys „karštoji kamera“, atsižvelgiant į jame atliekamų tvarkymo operacijų saugą;
20.5. saugyklos inžineriniai sprendimai:
20.5.1. tiksliai ir visapusiškai apibūdintas panaudotas branduolinis kuras, pateikiant jo fizines, chemines, radiologines ir inžinerines savybes, informaciją apie jo įsodrinimą ir išdegimą bei apšvitinto panaudoto branduolinio kuro saugojimo išlaikymo baseinuose laikas. Įvertinti numatomi panaudoto branduolinio kuro savybių pakitimai laiko atžvilgiu;
20.5.2. įvertinti panaudoto branduolinio kuro, esančio viename konteineryje bei visoje saugykloje, pokritiškumas ir liekamosios šilumos išsiskyrimas atskirame konteineryje ir visoje saugykloje bei galimi jų pokyčiai saugojimo metu;
20.5.3. nustatomos saugaus eksploatavimo sąlygos, pagrindžiant, kad yra nuosekliai suprojektuotas pakankamas skaičius patikimų ir kiek įmanoma tarpusavyje nepriklausomų saugai svarbių sistemų ir elementų tam, kad, sugedus vienam iš jų, kiti užtikrintų atitinkamos funkcijos atlikimo tęstinumą;
20.5.4. atliekama saugos funkcijų, visų saugai svarbių sistemų ir elementų funkcionavimo saugyklos eksploatavimo metu, įskaitant avarines situacijas, analizė. Turi būti pagrįstas saugai svarbių sistemų ir elementų vientisumas normalaus eksploatavimo ir avarijų metu. Įvertinamos būsimos apkrovos ir tų apkrovų bei medžiagų savybių pokyčiai saugyklos eksploatavimo metu;
20.5.5. atlikta panaudoto branduolinio kuro tvarkymo operacijų ir jų valdymo saugykloje organizavimo, atsižvelgiant į jų saugą, analizė;
20.5.6. išanalizuotas organizacinių ir techninių priemonių, užtikrinančių radiacinę apsaugą, panaudojimas;
20.5.7. įvertinta saugyklos avarinė parengtis;
20.5.8. įvertintas radioaktyviųjų atliekų, susidarančių saugykloje eksploatavimo metu, kiekis, jo mažinimo bei tvarkymo būdai ir priemonės;
20.5.9. parodyta, kaip projekte įgyvendintas „apsaugos gilyn“ principas;
20.5.10. parodyta, kad projektas yra techniškai pagrįstas ir gali būti įgyvendintas;
20.6. saugyklos administravimo sistema (procedūrų aprašai, instrukcijos, kontrolė ir kiti);
20.7. nustatant saugyklos, jos įrenginių ir konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru eksploatavimo ribas ir sąlygas, reikia atsižvelgti į:
20.7.1. išorinių sąlygų (aikštelės sąlygos, procesai, įvykiai, gamtinė ir išorinė žmogaus įtaka), poveikius saugyklai, šių poveikių įvertinimus ir numatomus pokyčius saugyklos eksploatavimo metu, nurodant, kokie poveikiai saugyklai yra leistini;
20.7.2. aplinkos sąlygas saugyklos viduje (temperatūra, drėgmė, teršalų kiekis ir kita);
20.7.3. kaip bus užtikrinamos saugyklos eksploatavimo ribos ir sąlygos;
20.7.4. panaudoto branduolinio kuro įtaką temperatūros kitimui konteineryje ir visoje saugykloje;
20.7.5. galimą dujų susidarymą iš panaudoto branduolinio kuro, ypač užsidegimo, sprogimo, panaudoto branduolinio kuro elementų ar konteinerių pažeidimo grėsmių saugykloje atžvilgiu ir su tuo susijusius radiacinės apsaugos aspektus;
20.7.6. kritiškumo prevenciją, apimančią tiek atskirus panaudoto branduolinio kuro konteinerius, tiek visą saugyklą, įskaitant numatytus eksploatavimo įvykius ir avarines situacijas;
20.7.7. panaudoto branduolinio kuro saugaus tvarkymo bei perkrovimo galimybes.
VII SKYRIUS
SAUGOS PAGRINDIMAS 30. Pareiškėjas ar licencijos turėtojas privalo parengti saugą pagrindžiančius dokumentus ir naudotis jais kaip saugyklos saugaus eksploatavimo palaikymo pagrindu visą saugyklos gyvavimo laikotarpį. Taip pat licencijos turėtojas privalo naudoti saugą pagrindžiančius dokumentus kaip pagrindą vertinant saugyklos eksploatavimo metu įvykusių pasikeitimų įtaką saugai.
32.1. aprašytos saugykloje atliktos modifikacijos;
32.2. atsižvelgta į naujus branduolinės saugos reikalavimus ir taisykles, kitus teisės aktus bei su jais susijusius standartus;
32.3. pateikti periodinės saugą pagrindžiančių dokumentų peržiūros rezultatai;
32.4. pateikti neįprastųjų įvykių analizės rezultatai.
34.1. nustatyti ir įvertinti skirtumai tarp saugykloje taikomos ir geriausios praktikos bei jų įtaka saugai;
34.2. atsižvelgta į normatyvinių techninių dokumentų pasikeitimus, saugyklos modifikacijas, pasikeitimus licencijos turėtojo organizacijoje, techninę pažangą, sukauptą eksploatavimo patirtį, sistemų ir elementų senėjimą;
34.3. išnagrinėtas konteinerių ir panaudoto branduolinio kuro elementų atitikimas priimtinumo kriterijams bei jų neatitikimo kriterijams saugojimo metu atvejai.
VIII SKYRIUS
SAUGYKLOS PROJEKTAVIMAS
I SKIRSNIS
BENDRIEJI SAUGYKLOS PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI 36. Projektuojant ir statant saugyklą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais bei rekomenduotina atsižvelgti į geriausią tarptautinę praktiką.
38.1. pokritiškumo kontrolė;
38.2. darbuotojų, gyventojų ir aplinkos apšvitos kontrolė;
38.3. aušinimo kontrolė;
38.4. užtikrintas radioaktyviųjų medžiagų sulaikymas;
38.5. galimybė panaudotą branduolinį kurą saugiai išimti, tvarkyti bei perkrauti.
39.1. sauga, kiek tai įmanoma, turi būti užtikrinama pasyviomis priemonėmis;
39.2. turi būti aprašoma saugyklos aikštelė, jos planas bei įvertinami aikštelės aspektai, kurie gali įtakoti saugyklos saugą;
39.3. saugyklos konstrukcija ir jos įrenginiai turi būti projektuojami, atsižvelgiant į numatomą jų eksploatavimo laiką;
39.4. turi būti pagrindžiama, kad saugyklos projektavimas ir statyba atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus, normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, techninius standartus ir kodus, kitus teisės aktus, o reikalingos medžiagos parenkamos atsižvelgiant į planuojamą saugyklos eksploatavimo trukmę;
39.5. turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys saugyklos fizinę saugą, maksimaliai panaudojant saugyklos konstrukcinius elementus;
39.6. turi būti nustatytos saugai svarbios sistemos ir elementai;
39.7. įvertinami visi galimi postuluoti pradiniai įvykiai, nuo kurių priklauso saugyklos techniniai duomenys ir pateikiamas postuluotų pradinių įvykių sąrašas;
39.8. turi būti nustatomos eksploatavimo ribos ir sąlygos saugyklos, jos įrenginių ir konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru saugos palaikymui per visą jų eksploatavimo laiką;
39.9. turi būti numatyti saugyklos saugaus eksploatavimo ribų kontrolės prietaisai ir įrenginiai, kurie priskiriami prie svarbių saugai sistemų ir elementų;
39.10. turi būti nurodytos saugyklos sistemų ir elementų funkcinių galimybių ir darbo charakteristikų ribinės reikšmės panaudoto branduolinio kuro priežiūros ir saugojimo sąlygomis, kurios būtinos palaikant panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių vientisumą, apsaugančius darbuotojus nuo nepagrįstos apšvitos ir siekiant išvengti neplanuoto ir nekontroliuojamo radioaktyviųjų medžiagų pasklidimo į aplinką;
39.11. turi būti numatytos saugyklos saugaus eksploatavimo sąlygos ir organizacinės priemonės saugaus eksploatavimo sąlygų pažeidimams išvengti;
39.12. turi būti atlikti techniniai sprendimai priešgaisrinei saugyklos saugai užtikrinti, remiantis priešgaisrine saugos analize ir „apsaugos gilyn“ principo įgyvendinimu (gaisro prevencija, aptikimas, kontrolė ir pasekmių sušvelninimas);
39.13. turi būti numatyta informacijos perdavimo įranga ir priemonės, įskaitant dubliuojančias, ir įspėjimo apie kilusį saugykloje pavojų saugyklos sistemų valdymui organizuoti normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių, projektinių ir neprojektinių avarijų sąlygomis;
39.14. turi būti numatyta kontrolė, apimanti visas organizacines ir valdymo priemones visais saugyklos gyvavimo etapais, dokumentų tvarkymą, saugojimą, techninį aptarnavimą ir leidžianti užtikrinti, kad saugykla bus eksploatuojama saugiai.
II SKIRSNIS
SAUGYKLOS AIKŠTELĖS PARINKIMO KRITERIJAI 42. Saugyklos aikštelė parenkama ir saugyklos poveikis aplinkai normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių ir avarinių situacijų metu bei kiti veiksniai vertinami vadovaujantis Reikalavimų 3.2 ir 3.3 punktuose nurodytais teisės aktais.
47.1. nustatomi ir įvertinami siūlomos aikštelės regione galintys įvykti gamtiniai pavojai;
47.2. turi būti surinkti dokumentai apie šio regiono svarbių gamtinių pavojų atvejus bei jų pasekmių sunkumą ir įvertintas jų patikimumas, tikslumas bei išsamumas.
48.1. turi būti įvertinta žmogaus veikla ir statiniai, esantys šalia aikštelės, kurie gali turėti įtakos saugyklos projektavimui bei saugiam eksploatavimui;
48.2. turi būti nustatyti svarbūs žmogaus sukeliami veiksniai, galintys turėti įtaką saugyklai;
48.3. turi būti panaudoti šiuolaikiniai žmogaus veiklos poveikio įvertinimo metodai.
49.1. sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos remiantis saugyklos poveikio aplinkai vertinimo ir saugyklos saugos įvertinimo rezultatais. Sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti nustatytos saugyklos techniniame projekte;
49.2. radiacinės būklės kontrolė sanitarinės apsaugos zonoje turi būti pradėta iki saugyklos „karštųjų“ bandymų pradžios.
III SKIRSNIS
SAUGYKLOS IR JOS ĮRENGINIŲ PLANAS BEI JŲ KONSTRUKCINIAI KRITERIJAI 51. Saugykloje galima saugoti tik panaudotą branduolinį kurą konteineriuose.
52.1. būtu atsižvelgta į jų tarpusavio įtaką bei suderinamumą su aikštelės savybėmis ir poveikiu aplinkai;
52.2. efektyviai atliktų saugos užtikrinimo funkcijas galimo saugyklos užtvindymo, gaisro ir sprogimo sąlygomis. Nedegios ir karščiui atsparios medžiagos turi būti naudojamos visose sistemose ir elementuose, skirtuose panaudoto branduolinio kuro saugojimui ir saugos užtikrinimo funkcijų vykdymo kontrolei;
52.3. taikant pripažintą inžinierinę praktiką bei atsižvelgiant į naujausius taikytinus standartus, užtikrintų saugų saugyklos eksploatavimą;
52.4. būtu dubliuojamos ir, kiek įmanoma, tarpusavyje nepriklausomos, tam, kad saugyklos eksploatavimo metu sugedus vienai saugai svarbiai sistemai nebūtų daroma įtaka saugyklos saugai, kitoms saugai svarbioms sistemoms užtikrinus saugyklos atitinkamos funkcijos tęstinumą;
52.5. patikimai funkcionuotų įvykus postuluotiems pradiniams įvykiams, numatytiems projektiniuose sprendimuose. Saugai svarbių sistemų ir elementų eksploatavimo laikotarpis turi būti pagrįstas ir nurodytas saugyklos techniniame projekte;
52.6. būtų užtikrinta jų fizinė sauga, galimybė juos techniškai aptarnauti, tikrinti ir išbandyti, o avarijų atveju prie jų prieiti, siekiant likviduoti avarijų pasekmes.
79.1. suprojektuotoje įrangoje, pagal galimybes, neturi būti aštrių kampų ar galų, kurie galėtų pažeisti panaudoto branduolinio kuro elementus;
79.2. suprojektuotos įrangos užraktai (fiksatoriai) turi apsaugoti tvarkomus elementus nuo atsitiktinio atsikabinimo. Taip pat, dingus elektros maitinimui, įranga turi apsaugoti tvarkomus elementus nuo kritimo;
79.3. įranga turi būti lengvai aptarnaujama ir suprojektuota užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės poveikio;
79.4. turi būti nustatyti judančios įrangos judėjimo zonos ir greičio jose apribojimai, atsižvelgiant į saugą, panaudoto branduolinio kuro tvarkymo operacijų metu;
79.5. panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įrangoje turi būti numatytas jos rankinis valdymas normalaus eksploatavimo metu, projektinių ir neprojektinių avarijų atvejais;
79.6. panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įranga turi būti suprojektuota taip, kad tvarkomų elementų apkrovos neviršytų nustatytų ribų ir joje būtų numatyti mechaniniai apkrovos ribotuvai.
IV SKIRSNIS
KRITINĖS BŪSENOS SAUGOS KRITERIJAI 83. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, jo pakavimo, transportavimo ir saugojimo sistemų projektuose turi būti užtikrintas panaudoto branduolinio kuro pokritiškumo lygis, atsižvelgiant į duomenų neapibrėžtumą bei taikytus skaičiavimo metodus ir užtikrinant saugą normalaus eksploatavimo, numatytų eksploatavimo įvykių ir projektinių avarijų sąlygomis.
84.1. jei panaudoto branduolinio kuro įsodrinimas kinta kuro rinklėje, tai turi būti naudojamas geriausio įverčio metodas ir atsižvelgiama į neapibrėžtumus arba turi būti konservatyviai įvertinamas įsodrinimas;
84.2. jei panaudoto branduolinio kuro įsodrinimas yra skirtingas atskirose rinklėse, tai atskiro konteinerio ir visos saugyklos pokritinė būsena turi būti pagrindžiama didesnio įsodrinimo panaudotam branduoliniam kurui;
84.3. pokritinės būsenos skaičiavimuose turi būti naudojami konservatyvūs duomenys;
84.4. turi būti daroma prielaida, kad saugykla maksimaliai pagal projektą užpildyta;
84.5. neturi būti atsižvelgta į neutronų sugertį saugyklos elementuose, išskyrus atvejus, kai jie yra fiksuoti, jų sugerties savybės gali būti įvertintos, o joms keičiantis turi būti įvertintas jų savybių kitimas;
84.6. įvertinant pokritiškumo lygį negali būti atsižvelgiama į išdegančius neutronų sugėriklius išskyrus atvejus, kai atsižvelgiama, vadovaujantis atitinkamu su VATESI suderintu pagrindimu ir metodika. Tokia metodika privalo būti tinkamai validuota ir verifikuota, naudojant eksperimentinius duomenis;
84.7. reikia atsižvelgti į dėl postuluotų pradinių įvykių galinčias atsirasti deformacijas panaudotame branduoliniame kure ir saugyklos elementuose;
84.8. neutronų lėtinimas ir atspindys turi būti konservatyviai įvertintas visų normalaus eksploatavimo būsenų atveju bei saugyklos galimo užtvindymo atveju;
84.9. visi skaičiavimai panaudotam branduoliniam kurui turi būti vykdomi darant prielaidą, kad panaudotas branduolinis kuras yra tokio išdegimo ir tokio įsodrinimo, kurie atitiktų maksimalų reaktyvumą, išskyrus atvejus kai, vadovaujantis atitinkamu su VATESI suderintu pagrindimu ir metodika, įvertinamas daliųjų medžiagų koncentracijos sumažėjimas dėl branduolinio kuro išdegimo. Tokia metodika privalo būti tinkamai validuota ir verifikuota naudojant eksperimentinius duomenis, o atiduodamos saugoti branduolinio kuro rinklės išdegimas turi būti patvirtintas matavimais ir kontroliuojamas techninėmis bei administracinėmis priemonėmis;
84.10. skaičiuojant atskirų saugyklos dalių kritinę būseną, reikia atsižvelgti į kitose jos dalyse esančius neutronų šaltinius;
84.11. kintant temperatūrai normalaus eksploatavimo metu ir avarijų atveju, būtina taikyti konservatyvias prielaidas.
V SKIRSNIS
AUŠINIMO PROJEKTINIAI KRITERIJAI 87. Saugykla turi būti suprojektuota taip, kad būtų užtikrinamas panaudoto branduolinio kuro aušinimas ir kad nebūtų viršyta leistina panaudoto branduolinio kuro, kuro apvalkalų ir kitų svarbių saugai elementų temperatūra nepalankiausiomis aplinkos sąlygomis ir projektinių avarijų atveju.
VI SKIRSNIS
APSAUGOS NUO JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS KRITERIJAI 92. Saugykla privalo būti projektuojama vadovaujantis radiacinės apsaugos principais ir reikalavimais, nustatytais Reikalavimų 3.6, ir 3.14 punktuose nurodytuose teisės aktuose.
110.1. neleidžiančios radioaktyviosioms medžiagoms susikaupti tose sistemose, kurioms būtinas techninis aptarnavimas ir leidžiančios dezaktyvuoti tas sistemas;
110.2. neleidžiančios darbuotojams nekontroliuojamai patekti į kontroliuojamąsias saugyklos zonas, kurios gali būti užterštos ar kuriose galima didelė darbuotojų apšvita;
110.3. leidžiančios matuoti ir kontroliuoti užterštumo lygį zonose, į kurias reikia patekti;
110.4. leidžiančios minimizuoti laiką, reikalingą darbams atlikti arti sistemų ir elementų, skleidžiančių jonizuojančiąją spinduliuotę, pavyzdžiui, numačius pakankamai erdvės patogiam techniniam aptarnavimui ar suprojektavus specialią įrangą patogiam remontui arba pakeitimui;
110.5. įgalinančios apsaugoti darbuotojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugyklos normalios eksploatacijos bei avarijų metu.
VII SKIRSNIS
AVARIJŲ VERTINIMO KRITERIJAI 111. Atliekant saugyklos avarijų ir avarinių situacijų analizę būtina vadovautis postuluotų pradinių įvykių sąrašu projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
112.1. nehermetiškų ar pažeistų panaudoto branduolinio kuro rinklių patalpinimas į konteinerį ir tokio konteinerio patalpinimas į saugyklą;
112.2. defektai panaudoto branduolinio kuro krepšiuose, plonasienėse jo talpose ir kiti;
112.3. neteisingai atliktas panaudoto branduolinio kuro patalpinimas į konteinerį;
112.4. aušinimo sutrikimas;
112.5. konteinerių išsisandarinimas;
112.6. pakitimai terpėje, kurioje saugomas panaudotas branduolinis kuras.
IX SKYRIUS
PASIRENGIMAS EKSPLOATUOTI SAUGYKLĄ
I SKIRSNIS
SAUGYKLOS PRIPAŽINIMAS TINKAMA EKSPLOATUOTI 113. Saugyklos pripažinimas tinkama naudoti atliekamas Reikalavimų 3.1 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
115.1. atliekant įrenginių bandymą, įjungiamas elektros maitinimas bei išbandomos saugyklos sistemos ir elementai užtikrinantys saugų jos eksploatavimą. Taip pat išbandoma kėlimo įrenginiai ir įranga. Šių bandymų metu pademonstruojama ir įrenginių kontroliavimo sauga;
115.2. atliekami bandymai, demonstruojantys saugią visų įrenginių tarpusavio sąveiką ir bendrąsias saugyklos eksploatavimo galimybes. Parodoma, ar visos instrukcijos ir eksploatavimo procedūros leidžia saugiai ir efektyviai eksploatuoti saugyklą. Taip pat parodomas pareiškėjo pasiruošimas saugyklos darbui tiek normalaus eksploatavimo, tiek avarinių situacijų sąlygomis;
115.3. patvirtinus, kad saugykla ir jos sistemos bei elementai atitinka projektinius sprendimus, turi būti parengta ir pateikta VATESI „šaltųjų“ bandymų ataskaita, kurioje nurodomi aptikti trūkumai, jų pašalinimo būdai ir priemonės, kurios turi būti įgyvendintos iki „karštųjų“ bandymų pradžios.
II SKIRSNIS
TECHNOLOGINIS REGLAMENTAS 119. Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis saugų eksploatavimą, pagrindinius saugyklos saugaus eksploatavimo būdus, bendrą operacijų, susijusių su sauga, atlikimo tvarką, taip pat saugyklos saugaus eksploatavimo ribas ir sąlygas, yra jos technologinis reglamentas.
III SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ PARENGIMAS SAUGYKLOS EKSPLOATAVIMUI 123. Darbuotojų parenkami, rengiami, jiems leidžiama dirbti savarankiškai ir saugyklos eksploatavimo metu jie kontroliuojami vadovaujantis Reikalavimų 3.7 punkte nurodytu teisės aktu ir VATESI tvirtinamais teisės aktais, reglamentuojančiais branduolinės energetikos objektų kokybės užtikrinimo (vadybos) sistemų reikalavimus.
IV SKIRSNIS
SAUGYKLOS EKSPLOATAVIMO INSTRUKCIJŲ PARENGIMAS 128. Licencijos turėtojas, remdamasi Reikalavimų II skyriuje nurodytais teisės aktais, saugyklos eksploatavimo technologiniu reglamentu ir įrenginių gamintojų techniniais dokumentais, parengia jos eksploatavimo instrukcijas.
129.1. nenaudotų konteinerių bei jų dalių priežiūrą, apskaitą ir procedūras iki panaudoto branduolinio kuro pakrovimo, kurias vykdant patikrinami visi būtini dokumentai, patvirtinantys konteinerių kokybę ir komplektavimą;
129.2. operacijas su panaudoto branduolinio kuro tvarkymu;
129.3. saugykloje esančių konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru apskaitą, jų savybes ir saugojimo vietą;
129.4. panaudoto branduolinio kuro perkėlimo iš vienos saugyklos vietos į kitą kontrolę ir registravimą;
129.5. RKS ir jos įrangos naudojimą, užtikrinant darbuotojų, gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės;
129.6. saugyklos darbuotojų apšvitos stebėjimą ir kontrolę;
129.7. radioaktyviosios taršos nuolatinę kontrolę;
129.8. konteinerių aušinimo nuolatinį stebėjimą;
129.9. konteineriuose esančios terpės priežiūrą ir, esant būtinybei, nuolatinį stebėjimą;
129.10. saugos analizės ataskaitoje numatytų avarinių situacijų ir jų padarinių pašalinimą po projektinių avarijų;
129.11. saugyklos įrangos aptarnavimą, išbandymą ir inspektavimą;
129.12. korozijos kontroliavimą, gruntuotų ir dažytų paviršių priežiūrą bei remontą;
129.13. saugyklos fizinę saugą;
129.14. TATENA ir Euratom garantijų taikymą;
129.15. saugyklos darbo dokumentavimą, dokumentų kontrolę ir saugojimą.
130.1. pavadinimą, instrukcijos numerį, jos patvirtinimo datą ir patvirtinusio asmens pavardę bei pareigas;
130.2. instrukcijos paskirtį;
130.3. būtinas pradines sąlygas, kurioms esant galima naudotis instrukcija;
130.4. atsargumo priemones ir apribojimus, kurių būtina laikytis;
130.5. apribojimus ir kontroliuojamų parametrų ribas, kurias pažeidus būtina imtis priemonių parametrams grąžinti į normalų diapazoną;
130.6. teisingų ar neteisingų veiksmų vertinimo kriterijus;
130.7. kompleksinių procedūrų, įtrauktų į instrukciją ar joje paminėtų, kontrolinius sąrašus.
V SKIRSNIS
SAUGYKLOS TECHNINIO APTARNAVIMO IR TIKRINIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS 133. Svarbių saugai sistemų ir elementų funkcionavimo ir atitikimo projekto reikalavimams užtikrinimui būtina juos periodiškai techniškai aptarnauti ir tikrinti. Šie darbai atliekami pagal licencijos turėtojo parengtus dokumentus bei saugyklos techninio projekto ir eksploatavimo technologinio reglamento reikalavimus. Darbai privalo būti dokumentuojami.
X SKYRIUS
SAUGYKLOS EKSPLOATAVIMAS
I SKIRSNIS
MODIFIKACIJOS IR PAKEITIMAI 136. Saugyklos eksploatavimo metu licencijos turėtojas turi teisę daryti tik tokius saugyklos techninio projekto ir technologinio reglamento pakeitimus, kurie numatyti ir pagrįsti saugą pagrindžiančiuose dokumentuose.
II SKIRSNIS
TECHNINIS APTARNAVIMAS IR TIKRINIMAI 142. Licencijos turėtojas eksploatavimo metu turi nuolat kontroliuoti ir inspektuoti svarbią saugyklos saugos užtikrinimui veiklą.
148.1. reikalingos aplinkos sąlygos saugyklos viduje;
148.2. konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru būklės stebėjimas jų saugojimo metu.
III SKIRSNIS
NEĮPRASTIEJI ĮVYKIAI EKSPLOATAVIMO METU 149. Licencijos turėtojas privalo numatyti konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru bei panaudoto branduolinio kuro elementų, kurie negali būti išimami įprastomis priemonėmis arba yra jų degradacijos požymių, sutvarkymo priemones:
149.1. turi būti paruoštas planas, skirtas neįprastojo įvykio atveju panaudoto branduolinio kuro patikrinimo, išėmimo bei perkrovimo operacijoms kuro įrenginyje „karštoji kamera“ atlikti, atsižvelgiant į saugą šių operacijų metu;
149.2. nurodytame 149.1 punkte plane turi būti numatytos saugios operacijos su neatitinkančiais saugyklos priimtinumo kriterijų konteineriais su panaudotu branduoliniu kuru, siekiant atlikti pataisomuosius veiksmus.
IV SKIRSNIS
SENĖJIMO VALDYMAS 150. Licencijos turėtojas turi parengti senėjimo valdymo programą pagal Reikalavimų 3.9 punkte nurodyto teisės akto nuostatas ir ją įgyvendinti visą saugyklos eksploatavimo laikotarpį.
V SKIRSNIS
EKSPLOATAVIMO PATIRTIES NAUDOJIMAS 151. Licencijos turėtojas privalo naudoti savo ir kitų branduolinės energetikos srityje veikiančių saugyklų eksploatavimo patirtį. Šiam tikslui pasiekti licencijos turėtojas, vadovaudamasis Reikalavimų 3.15 punkte nurodytu teisės aktu bei geriausia tarptautine praktika, turi sukurti, įdiegti ir savo veikloje naudoti eksploatavimo patirties naudojimo sistemą.
VI SKIRSNIS
SAUGYKLOS PRIIMTINUMO KRITERIJAI 153. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad konteineriai, skirti panaudoto branduolinio kuro saugojimui, atitiktų visus projekte numatytus reikalavimus, tokius kaip:
153.1. saugojimo, transportavimo ir tvarkymo reikalavimai, įskaitant galimybę konteinerius išimti iš saugyklos ir juos transportuoti, pasibaigus numatytam saugojimo laikotarpiui;
153.2. žinomi ar tikėtini reikalavimai panaudoto branduolinio kuro laidojimui ar kitokie jo tvarkymo veiksmai, kaip apdorojimas ar perdirbimas, nustatyti panaudoto branduolinio kuro tvarkymo strategijoje.
XI SKYRIUS
ATASKAITOS IR PRANEŠIMAI
I SKIRSNIS
ATASKAITOS 157. Saugyklos eksploatavimo metu licencijos turėtojas iki kiekvienų metų kovo 1 dienos privalo pateikti VATESI kasmetinę ataskaitą apie saugyklos veiklą per praėjusius metus. Ataskaitoje turi būti pateikta:
157.1. saugyklos eksploatavimo apžvalga (darbuotojų ir gyventojų radiacinė apsauga, poveikis aplinkai, pokritiškumo būsenos užtikrinimas, aušinimas ir kita);
157.2. informacija apie saugyklos saugai svarbių sistemų ir elementų bei įrangos funkcionavimą, operacijas su panaudotu branduoliniu kuru, informacija ar buvo susiklosčiusios gamtinės bei žmogaus veiklos sąlygotos aplinkybės, sutrikdžiusios ar galėjusios sutrikdyti normalų eksploatavimą ir atvejus, kai buvo pažeistos eksploatavimo ribos ir sąlygos bei kiti parametrai;
157.3. informacija apie saugai svarbių sistemų ir elementų atliktas modifikacijas, pakeitimus ar bandymus;
157.4. patalpinto į saugyklą panaudoto branduolinio kuro kiekio ir jo savybių pakitimai;
157.5. informacija apie konteinerius (vieta saugykloje, konteinerio numeris, sandarumo matavimai, paviršiaus temperatūra, jonizuojančioji spinduliuotė, paviršiaus užterštumas);
157.6. informacija apie TATENA ir Euratom garantijų taikymą, fizinės saugos užtikrinimą ir avarinės parengties priemonių vykdymą;
157.7. informacija apie saugyklos administravimą, branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų vykdymą ir saugyklos darbo dokumentavimą;
157.8. saugyklos ir jos aplinkos radiologinio monitoringo metu gautų rezultatų apžvalga;
157.9. saugyklos techninio aptarnavimo, periodinių bandymų ir tikrinimo rezultatai;
157.10. informacija apie saugyklos darbuotojų apšvitą;
157.11. informacija apie saugyklos eksploatavimo patirtį, įvykusius neįprastuosius įvykius ir senėjimo valdymą.
II SKIRSNIS
PRANEŠIMAI 158. Eksploatavimo metu informacija apie saugyklos įrengimų gedimus bei eksploatavimo darbuotojų klaidingus veiksmus turi būti surenkama, apdorojama, analizuojama ir saugoma. Licencijos turėtojas yra atsakingas už tai, kad informacija būtų laiku surenkama, kokybiškai analizuojama, susisteminama ir laiku perduodama VATESI ir kitoms įgaliotoms valstybės valdymo institucijoms.
XII SKYRIUS
BRANDUOLINIŲ IR RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ APSKAITA 161. Licencijos turėtojas privalo tvarkyti saugykloje esančių branduolinių medžiagų apskaitą, atitinkančią Reikalavimų 3.10 punkte nurodyto teisės akto nuostatas.
163.1. branduolinio kuro rinklės įkrovimo į reaktorių ir išėmimo iš reaktoriaus data ir laikas, branduolinio kuro rinklės eksploatavimo sąlygos;
163.2. panaudoto branduolinio kuro patalpinimo į išlaikymo baseiną ir išėmimo iš išlaikymo baseino data ir laikas, nurodant vietą baseine;
163.3. vandens cheminės sudėties penaluose tyrimo, konteinerių drenavimo ir vakuumavimo metu atliekamų matavimų bei tyrimų rezultatai;
163.4. saugykloje esančių konteinerių ir panaudoto branduolinio kuro apskaita, jų savybės, saugojimo vieta, jų kilmė ir duomenys apie jų savininką;
163.5. konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru ženklinimo sistema, pagal kurią būtų galima atpažinti kiekvieną konteinerį bei panaudoto branduolinio kuro rinklės vietą jame. Ženklinimas turi išlikti per visą konteinerių saugojimo laiką;
163.6. rinklių išdėstymo konteineryje schema;
163.7. panaudotame branduoliniame kure esančių radionuklidų sudėties kitimas;
163.8. liekamosios šilumos išsiskyrimo galia;
163.9. konteinerių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų rezultatai;
163.10. periodiniai konteinerių būklės matavimai;
163.11. kita svarbi informacija.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 165. Pareiškėjas ar licencijos turėtojas, pažeidęs šiuos Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. _________________ Branduolinės saugos reikalavimų BSR-3.1.1-2010 „Bendrieji reikalavimai panaudoto branduolinio kuro sausojo tipo saugykloms“ priedas SAUGOS ANALIZĖS ATASKAITOS TIPINIS TURINYS 1. Įvadas 1.1. Panaudoto branduolinio kuro saugyklos (toliau – saugyklos) paskirtis 1.1.1. Panaudoto branduolinio kuro (toliau – kuro) saugojimo pagrindimas 1.1.2. Numatomas saugyklos eksploatavimo laikas 1.1.3. Ilgalaikiai tikslai 2. Bendras saugyklos aprašymas 2.1. Saugyklos aikštelės aprašymas, planas 2.2. Saugyklos aprašymas 2.3. Operacijų su kuru santrauka 3. Taikomi branduolinės saugos reikalavimai, taisyklės, standartai, kiti normatyviniai techniniai dokumentai 4. Pagrindiniai saugos valdymo principai 4.1. Vadybos sistema 4.1.1. Techninės paramos organizacijos (projektuotojai, statytojai, įrangos gamintojai ir kita) 4.1.2. Saugos kultūros užtikrinimas 4.1.3. Kokybės užtikrinimas visais saugyklos gyvavimo etapais 5. Aikštelės parinkimas ir vertinimas 6. Gamtinės aikštelės charakteristikos 6.1. Regiono ir aikštelės geologija 6.1.1. Litologija ir stratigrafija 6.1.2. Geotechninės aikštelės medžiagų charakteristikos 6.1.3. Seismiškumas 6.1.3.1. Poslinkiai, silpnosios vietos 6.1.3.2. Žemės drebėjimų istorija 6.2. Aikštelės geomorfologija ir topografija 6.2.1. Aikštelės stabilumas 6.2.1.1. Šlaito stabilumas 6.2.1.2. Paviršiaus erozija 6.2.2. Aplinkinės teritorijos poveikis 6.3. Regiono meteorologija ir klimatologija 6.3.1. Krituliai 6.3.1.1. Normalus kiekis (lietus, kruša, sniegas, sniego danga, ledas, ledo danga) 6.3.1.2. Užregistruoti ekstremalūs kiekiai 6.3.2. Vėjas 6.3.2.1. Vyraujančios kryptys, intensyvumas 6.3.2.2. Ekstremalūs įvykiai (viesulai, uraganai) 6.3.3. Saulės spinduliavimas 6.3.3.1. Normalus temperatūrų pasiskirstymas 6.3.3.2. Užregistruotos ekstremalios temperatūros 6.3.4. Normalus barometrinio slėgio pasiskirstymas 6.3.5. Normalus drėgmės pasiskirstymas 6.3.6. Svarbios cheminės atmosferos charakteristikos 6.3.7. Žaibavimas 6.3.7.1. Audrų, kurių metu žaibuojama, dažnumas 6.3.7.2. Žaibavimas į žemę (per metus, į kvadratinį kilometrą) 6.4. Regiono ir aikštelės hidrologija ir hidrogeologija 6.4.1. Normalios paviršinio vandens nutekėjimo sąlygos 6.4.2. Potvyniai: dažnumas, intensyvumas 6.4.3. Gruntinis vanduo 6.4.3.1. Normalios sąlygos 6.4.3.2. Didžiausias užregistruotas gruntinio vandens pakilimas 6.5. Gamtinių sprogimų ir gaisrų tikimybė (miškų gaisrai, naftos prasisunkimas, dujų susidarymas ir kita)
6.6. Aikštelės sausumos gyvūnija ir augalija 6.7. Vandens gyvūnija ir augalija šalia aikštelės 6.8. Žmogaus veikla aikštelės regione 6.8.1. Gyventojų pasiskirstymas 6.8.2. Žemės ūkis 6.8.3. Kaimyninės gyvenvietės ir komercinė veikla 6.8.4. Pramonė 6.8.5. Transporto linijos šalia aikštelės 6.8.5.1. Vandens keliai 6.8.5.2. Automobilių keliai 6.8.5.3. Geležinkeliai 6.8.5.4. Oro koridoriai 6.8.6. Kasyklos ir kasinėjimai 6.8.7. Branduolinės energetikos objektai 6.8.8. Potencialiai pavojingi statiniai (pavyzdžiui, užtvankos upių aukštupiuose) 7. Projektavimo pagrindai 7.1. Saugos tikslai ir projektavimo principai 7.2. Branduolinė sauga 7.3. Radiacinė apsauga 7.3.1. Darbuotojai 7.3.2. Gyventojai 7.3.3. Poveikis aplinkai 7.4. Techninė sauga 7.5. „Apsaugos gilyn“ principas 7.6. Saugos funkcijos 7.6.1. Pokritinės būsenos užtikrinimas 7.6.2. Kuro aušinimas 7.6.3. Radioaktyviųjų medžiagų sulaikymas 7.7. Apsaugos nuo išorinių ir vidinių įvykių priemonės 8. Saugyklos konstrukcijos, sistemos ir komponentai 8.1. Saugai svarbios konstrukcijos, sistemos ir komponentai ir jų klasifikacija 8.2. Detalus sistemų aprašymas 8.3. Inžinerinis įvertinimas 8.4. Kuro rinklė, kuro krepšys 8.5. Operacijų su kuru įranga 8.6. Konteinerio vidinė konstrukcija 8.7. Operacijų su konteineriu sistema 8.8. Transportiniai konteineriai 8.9. Transportavimo priemonės 8.10. Kuro saugojimo statiniai 8.11. Papildomi statiniai 8.11.1. Pastatai 8.11.2. Pylimai, užtvaros 8.12. Kranai, kėlimo įranga 8.13. Kontrolės ir valdymo sistema 8.14. Elektros tiekimo sistema 8.15. Priešgaisrinė saugos sistema 8.16. Kitos saugai svarbios konstrukcijos, sistemos ir komponentai 9. Saugos analizė 9.1. Kuro charakteristikos 9.1.1. Fizinis kuro rinklės aprašymas, kuro krepšys 9.1.2. Paviršinės nuosėdos ant kuro rinklės ir kuro krepšio 9.1.3. Pradinis įsodrinimas 9.1.4. Išdegimas, eksploatavimo istorija 9.1.5. Minimalus aušinimo laikas baseine 9.1.6. Izotopinė sudėtis saugojimo metu 9.1.7. Jonizuojančioji spinduliuotė saugojimo metu 9.1.8. Pokritiškumas saugojimo metu 9.1.9. Skilimo šilumos susidarymas saugojimo metu 9.2. Saugykloje saugomo kuro kiekis 9.2.1. Kuro kiekis viename saugojimo konteineryje 9.2.2. Kuro kiekis saugykloje 9.3. Laikas, kurį ketinama saugoti kurą 9.4. Operacijos su kuru 9.4.1. Operacijos baseine: įranga ir procedūros 9.4.2. Pervežimo operacijos: įranga ir procedūros 9.4.3. Kuro patalpinimo saugykloje operacijos: įranga ir procedūros 9.5. Medžiagų, iš kurių gaminami elementai, parinkimas ir pagrindimas 9.5.1. Fizinės ir cheminės savybės 9.5.2. Šiluminės savybės 9.5.3. Atsparumas
9.5.4. Ribojantys parametrai 9.5.4.1. Didžiausia medžiagos temperatūra 9.5.4.2. Didžiausi medžiagų įtempimai 9.5.5. Laiko sąlygoti procesai medžiagose 9.5.5.1. Korozija 9.5.5.2. Valkšnumas 9.5.5.3. Senėjimas 9.5.5.4. Susitraukimas 9.5.5.5. Pakitimai medžiagose, susiję su jonizuojančios spinduliuotės poveikiu 9.5.6. Numatomas saugyklos eksploatavimo laikas 9.6. Aikštelė: parinkimas ir pagrindimas 9.6.1. Parametrų reikšmės projektavimui 9.6.2. Parametrų reikšmės neprojektinių avarijų analizei 9.7. Gedimų analizė 9.7.1. Postuluoti pradiniai įvykiai: parinkimas ir pagrindimas 9.7.1.1. Išoriniai pradiniai įvykiai 9.7.1.1.1. Gamtiniai (pavyzdžiui, krituliai, vėjas, žaibas, temperatūra, drėgmė, potvynis, žemės drebėjimas, gaisras ir kita) 9.7.1.1.2. Sąlygoti žmogaus veiklos (pavyzdžiui, gaisras, pavojingų medžiagų sprogimas ar išmetimas šalia esančiuose infrastruktūros objektuose, lėktuvo kritimas, užtvindymas, energijos tiekimo sutrikimas ir kita) 9.7.1.2. Vidiniai pradiniai įvykiai (pavyzdžiui, elektros energijos tiekimo, oro, vandens cirkuliacijos ar ventiliacijos sutrikimai, netinkamas cheminių medžiagų ar elektros naudojimas, įrangos ar elementų gedimai, įskaitant, tvarkomų elementų kritimai, jų pažeidimai, žmogiškos klaidos, vidiniai gaisrai ir sprogimai, užtvindymai ir kita) 9.7.2. Susiję ir sinergetiniai efektai 9.7.3. Normalus eksploatavimas: apibrėžimas ir pagrindimas 9.7.4. Projektinės avarijos: parinkimas ir pagrindimas 9.7.5. Neprojektinės avarijos: parinkimas ir pagrindimas 9.8. Projektavime priimtos apkrovos 9.8.1. Statinė 9.8.2. Dinaminė 9.8.2.1. Ciklinė 9.8.2.2. Smūginė 9.8.3. Šiluminiai įtempimai 9.8.4. Vidinis slėgis 9.9. Eksploatavimo ribos ir sąlygos 9.9.1. Eksploatavimo tikslų santrauka 9.9.2. Kriterijų vertės 9.9.2.1. Jonizuojančios spinduliuotės lygiai 9.9.2.2. Radioaktyviosios taršos lygiai, patalpų zonos ir kategorijos 9.9.2.3. Radiacinės kontrolės sistema 9.9.2.4. Sanitarinė apsaugos zona 9.9.2.5. Išmetimai (radionuklidai ir kitos medžiagos) 9.9.2.6. Didžiausia kuro apvalkalėlių temperatūra 9.9.2.7. Kitos vertės 9.9.3. Netiesioginių įvertinimų patvirtinimas 9.9.4. Kriterijų verčių pagrindimas 9.10. Projekto pagrindimas 9.10.1. Įrenginio būsenos 9.10.1.1. Normalus eksploatavimas (atsižvelgiant į tai, kas pateikia šio priedo 5.7.3 ir 5.8 punktuose nurodytose dalyse) 9.10.1.2. Projektinės avarijos (atsižvelgiant į tai, kas pateikia šio priedo 5.7.4 ir 5.8 punktuose nurodytose dalyse) 9.10.1.3. Neprojektinės avarijos (atsižvelgiant į tai, kas pateikia šio priedo 5.7.5 ir 5.8 punktuose nurodytose dalyse)
9.10.2. Analizių rezultatai 9.10.2.1. Pamatų (pastatų) analizė 9.10.2.2. Struktūrinė saugyklos elementų analizė (atsižvelgiant į tai, kas pateikia šio priedo 2 punkto nurodytojoje dalyje) 9.10.2.3. Šilumos perdavimas 9.10.2.4. Dozių įvertinimas ir ALARA principas 9.10.2.4.1. Darbuotojų dozių įvertinimas: maksimali individuali, vidutinė atskirų darbuotojų grupių ir kolektyvinė 9.10.2.4.2. Dozių gyventojams įvertinimas kritinei grupei 9.10.2.5. Saugos faktoriai 9.10.3. Analitinės išvados 9.10.3.1. Apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės 9.10.3.2. Sandarumas 9.10.3.3. Kuro geometrija, pokritiškumas 9.10.3.4. Radioaktyvaus skilimo metu susidariusios šilumos nuvedimas 9.10.4. Pasirengimas avarijoms 9.10.4.1. Esamos priemonės 9.10.4.1.1. Įranga, medžiagos 9.10.4.1.2. Darbuotojai 9.10.4.2. Avarinės parengties planai 9.10.4.3. Administracinė avarinės organizacijos struktūra 9.10.4.4. Branduolinės, radiologinės avarijų ar jų derinio su kitomis avarijomis pasekmių sušvelninimas 9.10.5. Poveikis 9.10.5.1. Radiologinis 9.10.5.2. Aplinkai 9.11. Panaudoto kuro tvarkymo sistema 9.11.1. TATENA ir Euratom garantijų įgyvendinimas 9.11.2. Kuro priėmimo kontrolė, priimtinumo kriterijų nustatymas: įranga ir procedūros 9.11.3. Nehermetiškas ir (ar) pažeistas kuras 9.11.3.1. Nustatymas 9.11.3.2. Tvarkymas: įranga, elementai, procedūros 9.11.4. Kuro sugrąžinimas į pradinę padėtį, esant įrangos gedimui 9.11.5. Konteinerio pakrovimo įtakos baseino operacijoms minimizavimas 9.12. Radiologinis monitoringas 9.12.1. Kas matuojama 9.12.1.1. Individualusis monitoringas 9.12.1.2. Radioaktyviosios taršos monitoringas 9.12.1.3. Aplinkos monitoringas 9.12.1.4. Ribinis išmetamų radionuklidų aktyvumas 9.12.1.5. Supanti aplinka 9.12.1.6. Specifiniai sistemų parametrai: parinkimas ir pagrindimas 9.12.2. Kaip matuojama. Tinkamumas ir patikimumas 9.13. Kontrolės ir priežiūros programa 9.14. Saugyklos fizinė sauga 9.15. Preliminarus saugyklos eksploatavimo nutraukimo planas 9.15.1. Eksploatavimo nutraukimo variantai 9.15.1.1. Kainos įvertinimas 9.15.1.2. Poveikis 9.15.1.3. Nauda 9.15.2. Eksploatavimo nutraukimo ypatumai 9.15.2.1. Galimybė išimti panaudotą kurą po ilgo saugojimo periodo 9.15.2.2. Išmontavimas, dezaktyvavimas, įrangos palaidojimas 9.15.2.3. Saugojimo konteinerių išmontavimas, dezaktyvavimas ir palaidojimas 9.15.2.4. Aikštelės atstatymas 10. Saugyklos pripažinimas tinkama eksploatuoti 11. Saugyklos eksploatavimas 11.1. Organizacinė struktūra 11.2. Kokybės vadybos procedūros 11.3. Eksploatavimo procedūros 11.4. Avarinės parengties procedūros
11.5. Avarijų valdymo procedūros 11.6. Techninis aptarnavimas, bandymai 11.7. Senėjimo valdymas 11.8. Modifikacijų valdymas 11.9. Personalo parinkimas, mokymas ir atestacija 11.10. Eksploatavimo patirties vertinimas 11.11. Dokumentavimas. _________________