LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO 1994 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 728 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą (pridedama). 2. Pavesti Teisingumo ministerijai per 3 mėnesius pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų pripažinimo netekusiais galios arba patikslinimo, atsižvelgiant į tai, kad patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas. MINISTRAS PIRMININKAS                                                                   ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS TEISINGUMO MINISTRAS                                                                             JONAS PRAPIESTIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas Bendrieji nuostatai 1. Šis reglamentas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Vyriausybė), įgyvendinančios vykdomąją valdžią Lietuvoje, darbo tvarką. 2. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais ir Respublikos Prezidento dekretais, taip pat šiuo reglamentu. 3. Vyriausybė savo darbą organizuoja remdamasi Vyriausybės programa, kuriai yra pritaręs Lietuvos Respublikos Seimas. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau vadinama – Vyriausybės kanceliarija) struktūriniai padaliniai ir patarėjai atskirais klausimais privalo teikti paskirtiems naujiems ministrams jų prašymu medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti, ir prisidėti prie jos rengimo. Vyriausybės programos projektas svarstomas ir aprobuojamas ministrų pasitarime, kuriam pirmininkauja Ministras Pirmininkas. 4. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Vyriausybės programai, parengiami konkretūs jos įgyvendinimo veiksmai ir kryptys, kuriuose numatomi įvykdymo terminai ir atsakingos už įvykdymą ministerijos, Vyriausybės įstaigos, kitos institucijos. 5. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Vyriausybės kanceliarijos struktūriniai padaliniai ir patarėjai atskirais klausimais turi kaupti informaciją ir kitą medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitai parengti. Šios ataskaitos rengimą organizuoja ir atitinkamą medžiagą apibendrina Vyriausybės kanceliarija. Ataskaitos projektas svarstomas ir aprobuojamas Vyriausybės posėdyje. 6. Vyriausybės veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais, taip pat asmenine Vyriausybės narių atsakomybe už Vyriausybės veiklą. 7. Vyriausybės veiklos efektyvumą savo organizaciniu praktiniu darbu užtikrina Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, taip pat ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir savivaldybių valdymo organai, spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus. Klausimų (pasiūlymų) ir sprendimų projektų teikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui 8. Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti pateikiami klausimai, kurie priskirti jų kompetencijai, taip pat klausimai, kurių negali išspręsti ministerijos, Vyriausybės įstaigos (departamentai, tarnybos ir inspekcijos), rajonų ir miestų valdybos (tarybos) savarankiškai arba kartu su kitomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų savivaldybėmis. Klausimus teikia ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai (departamentų, tarnybų direktoriai, inspekcijų viršininkai), rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai (tarybų pirmininkai), o jų nesant – ministrus laikinai pavaduojantys kiti Vyriausybės nariai, Vyriausybės įstaigų vadovų, rajonų valdytojų ir respublikos miestų merų (tarybų pirmininkų) pavaduotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas, taip pat Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai bei patarėjai atskirais klausimais, o jų nesant – pavaduotojai ir kiti darbuotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas. Vyriausybės atstovai regionuose taip pat nustatytąja tvarka gali teikti Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektus, kitus pasiūlymus. 9. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat apylinkių (gyvenviečių) ir rajono miestų savivaldybės gali kreiptis į Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką tik po to, kai atitinkama ministerija, Vyriausybės įstaiga, rajono ar miesto valdyba išnagrinėja jų keliamą klausimą ir priima jų netenkinantį sprendimą. Dokumentus, kurie Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui pateikti nesilaikant šios tvarkos, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais, o jų nesant – pavaduotojai ar kiti darbuotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas, grąžina juos pateikusioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ar apylinkių (gyvenviečių) ir rajono miestų savivaldybėms arba persiunčia atitinkamoms ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, rajonų ar miestų valdyboms, apie tai informuodami pareiškėjus. 10. Politinių partijų ir politinių organizacijų, profesinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų raštuose iškelti klausimai (pasiūlymai), adresuoti Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui, nagrinėjami ir svarstomi tik tuo atveju, jeigu šiuose raštuose keliami valstybinės reikšmės ir kiti klausimai, kurių pagal savo kompetenciją negali išspręsti atitinkamos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajonų ar miestų valdybos (tarybos). Pateikti Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui nurodytųjų organizacijų raštai grąžinami (persiunčiami) šio reglamento 9 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka, jeigu juose keliamus klausimus pagal savo kompetenciją privalo spręsti atitinkamos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajonų ar miestų valdybos (tarybos). 11. Teikiami Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pasiūlymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai, o prireikus taip pat pateiktas Vyriausybės nutarimo, Ministro Pirmininko potvarkio, kito sprendimo projektas, reikiama pagrindimo medžiaga. 12. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto valdybos (tarybos) rašte prie nutarimo (potvarkio, kito sprendimo) projekto turi būti išdėstyta problemos esmė, pagrįsta, kodėl būtina priimti tą nutarimą (potvarkį, kitą sprendimą), nurodyta, ar projekto koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės programą, prireikus pridėti reikiami skaičiavimai bei išlaidų sąmatos ir siūlomo nutarimo įgyvendinimo rezultatų modeliavimo duomenys, taip pat nurodyti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ar miestų valdybų (tarybų) pareigūnai, su kuriais suderintas tas projektas. Raštas turi būti pasirašytas, nutarimo (potvarkio, kito sprendimo) projektas ir jo priedai vizuoti teikiančių projektą ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų, rajonų valdytojų ar respublikos miestų merų (tarybų pirmininkų), o jų nesant – ministrus laikinai pavaduojančių kitų Vyriausybės narių, Vyriausybės įstaigų vadovų, rajonų valdytojų ir respublikos miestų merų (tarybų pirmininkų) pavaduotojų, kuriems pavesta eiti jų pareigas. Šiuos projektus kartu su ministrą laikinai pavaduojančiu kitu Vyriausybės nariu vizuoja ir atitinkamas ministerijos sekretorius. Nutarimų (potvarkių, kitų sprendimų) projektai pateikiami dviem egzemplioriais (iš kurių vienas – su vizomis). 13. Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai, taip pat Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais, kiti pareigūnai yra asmeniškai atsakingi už jų parengtų ir pateiktų Vyriausybei svarstyti nutarimų (kitų sprendimų), Ministro Pirmininko potvarkių projektų ar atitinkamų pasiūlymų pagrįstumą, pateiktų duomenų ir kitos medžiagos tikrumą. Teikiami Vyriausybei svarstyti nutarimų (kitų sprendimų) projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus (išskyrus tas normas, kurias siūloma pripažinti netekusiomis galios arba pakeisti). 14. Ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų, rajonų valdytojų ir respublikos miestų merų (nustatytąja tvarka – ir kitų pareigūnų) teikiami nutarimų (potvarkių, kitų sprendimų) projektai arba pasiūlymai dėl atitinkamų klausimų sprendimo, liečiantys kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų valdymo sritį, interesus ar kompetenciją, turi būti su jomis suderinti arba gauta kitokia jų nuomonė pateiktu derinti klausimu. Prireikus sužinoma ir atitinkamų profesinių sąjungų ar visuomeninių organizacijų nuomonė. Teisės aktų projektai, suderinti su suinteresuotomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų valdybomis, iki jų pateikimo Vyriausybei svarstyti turi būti suderinti ir su Teisingumo ministerija. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajonų ir miestų valdybos privalo pateikti išvadas dėl derinamų su jomis Vyriausybės nutarimų projektų paprastai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (Teisingumo ministerija dėl teisės aktų projektų – ne vėliau kaip per 8 darbo dienas), o dėl Ministro Pirmininko potvarkių, kitų sprendimų projektų arba atitinkamų pasiūlymų – per 2 darbo dienas po jų gavimo (išskyrus atvejus, kai pavedimui įvykdyti būtinas trumpesnis derinimo laikas). Prie pateikiamo derinti nutarimo projekto pridedamas raštas, analogiškas nurodytiems 12 ir 20 punktuose. Nutarimo (potvarkio, kito sprendimo, rašto, telegramos) projekto derinimo faktas patvirtinamas atitinkamo ministro, kito vadovo viza, o jo nesant – ministrą laikinai pavaduojančio kito Vyriausybės nario arba vadovo pavaduotojo, kuris pagal šio reglamento 8 punktą gali teikti Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti klausimus, viza tame projekte arba atskiru raštu, kuriame pagrindžiami prieštaravimai ir pateikiami pasiūlymai dėl šio projekto patikslinimo. Kai šiuos dokumentus vizuoja (pasirašo) ministrą laikinai pavaduojantis kitas Vyriausybės narys, juos kartu taip pat turi vizuoti atitinkamas ministerijos sekretorius. Tokia pat tvarka derinami ir kiti dokumentai dėl atitinkamų klausimų sprendimo. 15. Neturėdamas galimybės visiškai suderinti teikiamo Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti nutarimo (potvarkio, kito sprendimo) projekto arba atitinkamo pasiūlymo, ministras, Vyriausybės įstaigos vadovas, rajono valdytojas, respublikos miesto meras ar nustatytąja tvarka kitas pareigūnas kartu pateikia informaciją apie nesuderintus klausimus, pagrįsdamas, kodėl netikslinga atsižvelgti į kai kurias ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų pastabas bei pasiūlymus. 16. Rajonų ir miestų valdybos (tarybos) dėl teikiamų Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti klausimų (jeigu jie nesuderinti darbo tvarka) gali siųsti reikiamai pagrįstus atitinkamų raštų nuorašus suinteresuotoms ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, kitų rajonų ir miestų valdyboms, kurios be papildomo Ministro Pirmininko pavedimo privalo pateikti Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui išvadas bei pasiūlymus šio reglamento 14 punkte nustatytu laiku, jeigu nėra numatyta kito termino. 17. Vyriausybės nutarimų ekonominės ir socialinės raidos programų, Lietuvos valstybės biudžeto, valstybinio socialinio draudimo biudžeto klausimais projektai, kuriuos Vyriausybei teikia Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų vadovams paprastai nepateikiami vizuoti, o šiuos projektus, nurodytiesiems vadovams dalyvaujant, preliminariai apsvarsto atitinkamai Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jeigu esama prašymų, pageidavimų arba prieštaravimų, Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rašte prie nutarimo projekto nurodo motyvus, kodėl projekte į juos neatsižvelgta. 18. Nutarimų (potvarkių, kitų sprendimų) projektus, taip pat atitinkamus pasiūlymus, pateiktus Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti nesilaikant šio reglamento 14 ir 15 punktuose nurodytų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius (toliau vadinama – Vyriausybės sekretorius), o jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojas grąžina pateikusioms juos ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, rajonų ar miestų valdyboms (taryboms) reikiamai įforminti ir suderinti. Grąžinami taip pat raštai klausimais, dėl kurių nėra atitinkamų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ar miestų valdybų (arba įstatymų numatytais atvejais – tarybų) sprendimo pagal jų kompetenciją. Išimtys gali būti daromos tik tam tikrais atvejais, kai klausimą reikia neatidėliojant spręsti. 19. Visus gautus iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų (tarybų) Vyriausybės nutarimų projektus Vyriausybės kanceliarija registruoja specialiame registre. 20. Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ir patarėjų atskirais klausimais teikiami Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei spręsti iniciatyviniai pasiūlymai paprastai įforminami aiškinamaisiais raštais. Prireikus prie aiškinamojo rašto pridedamas nutarimo (potvarkio, kito sprendimo) projektas, suderintas su suinteresuotomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų valdybomis (tarybomis). Tokia pat tvarka derinami ir kiti pasiūlymai dėl atitinkamų klausimų sprendimo. 21. Vyriausybės kanceliarijoje dokumentų, kurių derinimo tvarka nenumatyta šiame reglamente, projektai derinami Vyriausybės sekretoriaus nustatyta tvarka. 22. Atsižvelgiant į tai, jog negalima nagrinėti Vyriausybei teikiamų prašymų dėl papildomų lėšų skyrimo, kol nežinomi lėšų šaltiniai, nustatoma tokia šių prašymų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka: Vyriausybė ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų (tarybų) prašymus dėl papildomų lėšų skyrimo paprastai sprendžia po to, kai būna sudarytos pirmojo pusmečio ir devynių mėnesių Lietuvos valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos; ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajonų ir miestų valdybos (tarybos) Vyriausybei adresuojamų raštų dėl papildomų lėšų skyrimo nuorašus turi siųsti Finansų ministerijai, kuri privalo nagrinėti juos be atskiro pavedimo; Finansų ministerija, išnagrinėjusi gautus prašymus, parengia atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą ir, atsižvelgdama į šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą tvarką, pateikia jį svarstyti Vyriausybei. Kartu pateikiama informacija apie siūlomus netenkinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų (tarybų) prašymus dėl papildomų lėšų skyrimo. Priimdama nutarimą dėl papildomų lėšų skyrimo, Vyriausybė paprastai priima sprendimą ir dėl netenkintinų prašymų (šis sprendimas įforminamas Vyriausybės posėdžio protokole). Jeigu prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervo fondo ar iš papildomų lėšų, susidarančių vykdant biudžetą, Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis, suma ir finansavimo šaltinis. 23. Kad racionaliau būtų naudojamas Ministro Pirmininko darbo laikas, Vyriausybės sekretorius, o jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojas turi teisę duoti raštiškus pavedimus ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, rajonų ir miestų valdyboms dėl Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų sprendimų projektų rengimo bei atitinkamų pasiūlymų teikimo. Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovams ir patarėjams atskirais klausimais, o jų nesant – pavaduotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems pavesta eiti jų pareigas, leidžiama pasirašyti raštus ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, rajonų ir miestų valdyboms, kai pranešama apie Ministro Pirmininko nurodymus bei pavedimus, kurių negalima įforminti bendrąja tvarka, prašoma pateikti informaciją, reikalingą pavedimams įvykdyti, primenama apie laiku neįvykdytus Vyriausybės, Ministro Pirmininko, Vyriausybės sekretoriaus (ar jo pavaduotojo) pavedimus, taip pat siųsti suderinti arba nuomonei pareikšti jų parengtus nutarimų, potvarkių, kitų sprendimų projektus, grąžinti (persiųsti) gautus ne pagal priklausomybę dokumentus, susirašinėti dėl gyventojų laiškuose iškeltų klausimų sprendimo. 24. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų oficialūs raštai, adresuoti Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui, paprastai neturi būti perduodami faksu. Jeigu raštą reikia perduoti labai skubiai, jis gali būti perduodamas faksu, tačiau nustatytąja tvarka būtina išsiųsti adresatui ir jo originalą. Ministrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atstovų pasitarimai 25. Ministrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atstovų pasitarimai paprastai rengiami nesutarimams dėl Vyriausybei svarstyti teikiamų Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ekonominės ir socialinės raidos programų projektų išnagrinėti. Šių pasitarimų (rengiamų iki Vyriausybės posėdžių) tikslas – įvertinus galimus ekonominius, socialinius ir politinius įstatymo ar nutarimo projekto padarinius, pasiūlyti optimalius sprendimus dėl nesuderintų projekto nuostatų, siekti visų suinteresuotų pareigūnų bendros nuomonės nagrinėjamais klausimais, taupyti Vyriausybės posėdžių laiką. 26. Pasiūlymus dėl pasitarimų rengimo gali teikti ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, Vyriausybės sekretorius. Jeigu iniciatyvinio pasiūlymo nėra, pasitarimas rengiamas Ministro Pirmininko nurodymu. 27. Į pasitarimus kviečiami ministrai, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atstovai, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais, tiesiogiai susiję su nagrinėjamu projektu ar turintys dalyvauti jį svarstant, taip pat atitinkami valstybės konsultantai, komisijų (darbo grupių), rengusių įstatymų ar nutarimų projektus, nariai. 28. Pasitarimui pirmininkauja ministras, kurį pasiūlo Ministras Pirmininkas, atsižvelgdamas į nagrinėtinų klausimų ar nesutarimų pobūdį. 29. Pasitarimą kviečia (organizuoja), jo dalyvius numato ministras, kuriam pavesta pirmininkauti pasitarime, kartu su atitinkamu Vyriausybės kanceliarijos struktūrinio padalinio vadovu ar patarėju. Pasitarimai paprastai rengiami Vyriausybės pastate, suderinus šį klausimą su Vyriausybės sekretoriumi. 30. Apie pasitarimą kiekvienam dalyviui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki pasitarimo. Laikydamiesi šio termino, pasitarimo organizatoriai įteikia kiekvienam jo dalyviui numatomų nagrinėti klausimų sąrašą su nurodytais pranešėjais ir kiekvieno klausimo medžiagą (medžiaga gali būti neįteikiama tiems pasitarimo dalyviams, kurie ją gavo kaip svarstytiną Vyriausybės posėdyje). 31. Pasitarimo pirmininkui pateikus pasiūlymus, darbo tvarka aptariama pasitarimo pradžioje. 32. Pasitarimų rezultatai Vyriausybei pateikiami raštu, t. y. paprastai įforminami pažymomis (kiekvienam nagrinėtam klausimui atskirai). Pažymose turi būti nurodyta data, pasitarimo dalyviai, nagrinėto klausimo esmė, pasiūlymai dėl nesutarimų šalinimo ir atitinkamo įstatymo ar nutarimo projekto patikslinimo (jeigu buvo pateikti keli sprendimo variantai, paaiškinama, kodėl jie nebuvo priimti), šių pasiūlymų privalumai ir trūkumai, jų finansiniai bei socialiniai padariniai ir poveikis Lietuvos valstybės biudžetui, taip pat nurodomi klausimai, kurie ir pasitarimo metu nebuvo suderinti ir kuriuos turi spręsti Ministras Pirmininkas arba Vyriausybė (posėdyje). Prie pažymų kaip priedai gali būti pridėti aiškinamieji dokumentai ir skaičiavimai. Pasitarimus techniškai aptarnauja ir pažymas rengia, pasitelkę ministerijų ar Vyriausybės įstaigų specialistus, atitinkami Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai, o jas pasirašo pasitarimo pirmininkas. Pažymos turi būti parengtos ir pasirašytos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po pasitarimo. 33. Kai pasitarimo metu pavyksta pašalinti nesutarimus dėl įstatymo ar nutarimo projekto, šį projektą pateikusi ministerija ar Vyriausybės įstaiga jį patikslina ir surenka suinteresuotų ministrų (iš jų ir ministro, pirmininkavusio pasitarimui) ir Vyriausybės įstaigų vadovų vizas, o pasitarimo pažymos tokiais atvejais rengti nebūtina. 34. Jeigu pasitarime nepavyksta pašalinti visų nesutarimų, pasitarimo pažyma ir atitinkamas įstatymo ar nutarimo projektas įteikiami Ministrui Pirmininkui, kuris priima vieną iš šių sprendimų: pritarti ministro, Vyriausybės įstaigos vadovo pateiktam įstatymo ar nutarimo projekto variantui arba pasitarimo išvadoms bei pasiūlymams (visiškai arba iš dalies); grąžinti įstatymo ar nutarimo projektą jį pateikusiam ministrui ar Vyriausybės įstaigos vadovui papildomai nagrinėti ir tikslinti, kol suinteresuotų ministrų ir Vyriausybės įstaigų vadovų nuomonės bus suderintos; pasitelkti nepriklausomus ekspertus įstatymo ar nutarimo projektui nagrinėti; įtraukti klausimą į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, kad galutinį sprendimą priimtų Vyriausybė. 35. Svarstant Vyriausybės posėdyje klausimą, kuris buvo nagrinėtas ministrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atstovų pasitarime, papildomą pranešimą prireikus daro ministras, pirmininkavęs pasitarimui. 36. Pasitarimų pažymos (originalai) laikomos Vyriausybės kanceliarijoje kartu su kita atitinkamo įstatymo ar nutarimo projekto medžiaga. 37. Ministras Pirmininkas gali priimti sprendimą dėl įstatymų ar nutarimų projektų derinimo nesutarimų, kai į jį kreipiasi ministras ar Vyriausybės įstaigos vadovas, ir nepateikdamas klausimo nagrinėti ministrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atstovų pasitarime. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių rengimas 38. Medžiaga Vyriausybės posėdžiuose svarstytinais klausimais pateikiama per Vyriausybės kanceliarijos struktūrinius padalinius ar patarėjus atskirais klausimais nepriklausomai nuo to, kas rengė atitinkamų nutarimų (kitų sprendimų) projektus. Apie gautą nutarimo (kito sprendimo) projektą Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jo gavimo turi informuoti Vyriausybės sekretorių ir pareikšti savo nuomonę, ar tikslinga jį svarstyti. 39. Prie Vyriausybės posėdžiuose svarstyti teikiamo nutarimo (kito sprendimo) projekto turi būti pridėta: kai klausimą svarstyti parengė ministerija, Vyriausybės įstaiga, rajono ar miesto valdyba (taryba), – jų rašto, parengto atsižvelgiant į šio reglamento 12 ir 14 punktuose išdėstytus reikalavimus, kopija; kai klausimą svarstyti parengė Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys ar patarėjas atskirais klausimais, – jų aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, dėl ko ir kuo remiantis parengtas nutarimo (kito sprendimo) projektas, kokie klausimai jame sprendžiami ir su kuriomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų valdybomis jis suderintas (nurodomi pareigūnai). Jeigu nutarimo (kito sprendimo) projekto nebuvo galima visiškai suderinti, aiškinamajame rašte turi būti nurodyti nesuderinti klausimai ir paaiškinta, kodėl netikslinga atsižvelgti į kai kurias pastabas bei pasiūlymus; kai klausimą svarstyti parengė Vyriausybės sudaryta komisija (ar Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė), – jos pirmininko (darbo grupės vadovo) pasirašytas aiškinamasis raštas, parengtas pagal šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytus reikalavimus. Prireikus prie ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto valdybos, komisijos ar darbo grupės pateikto nutarimo (kito sprendimo) projekto gali būti pridėta ir Vyriausybės kanceliarijos struktūrinio padalinio ar patarėjo atskirais klausimais pažyma, jeigu būtina papildyti jų rašte išdėstytus klausimus, pateikti savo pastabas bei išvadas, pasiūlyti, kokius pakeitimus tikslinga padaryti nutarimo (kito sprendimo) projekte. Taip pat prie Vyriausybės posėdžių medžiagos pridedami reikiami skaičiavimai bei išlaidų sąmatos, ministrų, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atstovų pasitarimų, kuriuose buvo nagrinėti nesuderinti projektai, pažymos, prireikus ir kiti dokumentai. 40. Pateikiami svarstyti Vyriausybės posėdžiuose nutarimų (kitų sprendimų) projektai taip pat turi būti iš esmės suderinti su suinteresuotais Vyriausybės kanceliarijos struktūriniais padaliniais bei patarėjais atskirais klausimais ir su Vyriausybės kanceliarijos Juridiniu skyriumi. Tuo pasirūpina Vyriausybės kanceliarijos pareigūnai, teikiantys medžiagą svarstyti. Esminės pastabos dėl nutarimų (kitų sprendimų) projektų turi būti pateikiamos, iki apie juos bus referuojama Ministrui Pirmininkui. 41. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Vyriausybės posėdžio Vyriausybės sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui pasiūlymus (reikiamą medžiagą) dėl Vyriausybės nutarimų (kitų sprendimų) projektų svarstymo Vyriausybės posėdyje. Suderinęs posėdyje svarstytinus klausimus, Vyriausybės sekretorius parengia darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus bei kviečiamus į posėdį pareigūnus ir pateikia jį pasirašyti Ministrui Pirmininkui. Papildomi klausimai šiam posėdžiui gali būti pateikti tik išimtiniais atvejais, Ministrui Pirmininkui sutikus (arba pasiūlius). Pasiūlymai įtraukti klausimą į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę gali būti pateikti, kai yra parengta ir suderinta reikiama medžiaga. Vyriausybės kanceliarija posėdžio darbotvarkę ir visą jo medžiagą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio įteikia Vyriausybės nariams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui. Posėdžio darbotvarkė ir visa jo medžiaga taip pat įteikiama Lietuvos Respublikos Seimui bei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai ir atitinkamiems Vyriausybės kanceliarijos pareigūnams (pagal suderintą su Vyriausybės sekretoriumi sąrašą). Departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovams, kitų valstybės institucijų vadovams įteikiama tik Vyriausybės posėdžio darbotvarkė. Su posėdžio medžiaga juos dominančiais klausimais jie gali susipažinti Vyriausybės kanceliarijos Bendrajame skyriuje. Pakviestiems į posėdį pareigūnams (iš jų pranešėjams) įteikiama posėdžio darbotvarkė ir medžiaga tuo klausimu, kurį svarstant jie kviečiami dalyvauti. 42. Siekdama sudaryti Vyriausybės nariams galimybes geriau išnagrinėti nutarimų (kitų sprendimų) projektus ir kitą Vyriausybės posėdžių medžiagą, Vyriausybės kanceliarija privalo jį išsiųsti ministrams, nelaukdama, kol bus parengta ir pasirašyta posėdžio darbotvarkė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai 43. Vyriausybės posėdžiai rengiami prireikus, paprastai kartą per savaitę, trečiadieniais. Vyriausybės posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantieji svečiai ar ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba. Šiuo atveju turi būti užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą. 44. Vyriausybės posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o jo nesant – einantis Ministro Pirmininko pareigas arba jį pavaduojantis ministras (toliau vadinama – Ministras Pirmininkas). Vyriausybės posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių. Vyriausybės narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikimą. Negalintys dalyvauti Vyriausybės posėdyje Vyriausybės nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje. 45. Vyriausybės posėdžiuose, be Vyriausybės narių, dalyvauja Vyriausybės sekretorius ir jo pavaduotojas, Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas, Vyriausybės atstovas spaudai, Vyriausybės patarėjas finansų ir iždo klausimais, Vyriausybės kanceliarijos Juridinio skyriaus vedėjas, Bendrojo skyriaus Vyriausybės dokumentų redakcijos vedėjas, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymu įgalioti pareigūnai, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovai. Vyriausybės posėdžiuose, svarstant visus klausimus, leidžiama dalyvauti patariamojo balso teise vienam iš ministerijos sekretorių, kai ministrą laikinai pavaduoja kitas Vyriausybės narys. Vyriausybės atstovai regionuose gali dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomi vietos savivaldos ar savivaldybių darbo klausimai. Vyriausybės įstaigų vadovai, rajonų ir miestų tarybų pirmininkai, rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai, valstybės konsultantai, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai, patarėjai atskirais klausimais, kiti atsakingi darbuotojai turi dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, prie kurių rengimo jie prisidėjo, arba kiti juos tiesiogiai liečiantys klausimai. Jeigu pakviesti į Vyriausybės posėdį svarstyti tam tikrų klausimų Vyriausybės įstaigų ir savivaldybių vadovai negali dalyvauti posėdyje, jie privalo apie tai pranešti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo leidimą, kad posėdyje dalyvautų jų pavaduotojai. 46. Vyriausybės posėdžiuose išklausomi pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai. Pranešimą svarstomu klausimu daro ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, rajonų ir miestų tarybų pirmininkai, rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais, Vyriausybės sudarytų komisijų pirmininkai ir Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių vadovai, taip pat, posėdžio pirmininkui sutikus, kiti pareigūnai. Vyriausybės posėdžiuose pranešėjams svarstomu klausimu paprastai skiriama iki 8 minučių, kalbėtojams – iki 3 minučių, paaiškinimams – iki 2 minučių. Prireikus posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią kalbėjimo trukmę. Kiekvienu darbotvarkės klausimu Vyriausybės nariai (išskyrus Ministrą Pirmininką) turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus (neskaitant klausimų, replikų, pasisakymų dėl procedūros, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti pateiktą projektą ar atidėti svarstomą klausimą), kiti kalbėtojai – kartą. 47. Vyriausybės posėdyje negali būti svarstomas kurios nors ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto valdybos veiklą liečiantis klausimas, jeigu jis iki posėdžio nebuvo su šiomis institucijomis derintas ir jeigu posėdyje nedalyvauja šios ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajono ar miesto valdybos atstovas. 48. Vyriausybės sprendimų slaptais klausimais projektai pateikiami svarstyti Vyriausybės posėdžiuose darbui su slaptais dokumentais nustatyta tvarka. 49. Vyriausybės nutarimai (kiti sprendimai) priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma. Balsuojama atvirai ir tik tada, jeigu dėl tam tikro nutarimo (sprendimo) nesutampa nuomonės ir jeigu to reikalauja bent vienas Vyriausybės narys. Balsus skaičiuoja Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas, įforminantis posėdžio protokolą. Jeigu prireikia balsuoti dėl tam tikrų svarstomo dokumento nuostatų arba procedūrinių klausimų (pavyzdžiui, dėl to, kad būtų nutraukta diskusija Vyriausybės posėdyje, ir kt.), sprendimas priimamas posėdyje dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma. Esant lygiam balsų skaičiui, sprendžiamąjį balsą turi Ministras Pirmininkas. Nurodytasis sprendimas gali būti priimtas ir nebalsavus, kai nėra prieštaraujančiųjų. Vyriausybės narys, laikinai pavaduojantis ministrą, arba ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar jį pavaduojantis, Vyriausybės posėdžiuose turi tik vieną balsą. 50. Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas bei kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (be kita ko, pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė), taip pat įrašoma Vyriausybės narių ir pareigūnų, pagal įstatymus dalyvaujančių posėdyje patariamojo balso teise, atskiroji nuomonė. Vyriausybės posėdžio protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas arba einantis Ministro Pirmininko pareigas ar jį pavaduojantis ministras. Protokolo projektas parengiamas pasirašyti ne vėliau kaip antrąją po posėdžio darbo dieną. 51. Esant skubiems pavedimams arba kitais neatidėliotinais atvejais Vyriausybės posėdžio protokoliniai įrašai atitinkamais svarstytais klausimais turi būti parengiami pasirašyti atskirai ir nedelsiant. Vėliau jie įtraukiami į bendrą protokolą. 52. Vyriausybės posėdžiuose priimti sprendimai paprastai įforminami nutarimais. Posėdžių sprendimai, dėl kurių nereikia priimti nutarimų, įforminami atitinkamais protokoliniais įrašais. Protokoluose įforminti sprendimai prireikus siunčiami vykdytojams ir kitiems adresatams kaip protokolo išrašai (ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo protokolų pasirašymo) pagal atitinkamų Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių ar patarėjų (konsultantų, referentų) sudarytus adresatų sąrašus. 53. Vyriausybės posėdžių dalyvius registruoja, kitus su posėdžių rengimu susijusius veiksmus atlieka, taip pat posėdžius aptarnauja (įrašo pranešimus ir posėdžio dalyvių kalbas, prireikus pasirūpina posėdžių vertimu, rengia protokolus ir t. t.) Vyriausybės kanceliarija. Posėdžių įrašai arba jų dalis prireikus iššifruojami Ministro Pirmininko arba Vyriausybės sekretoriaus nurodymu. Vyriausybės posėdžių magnetofoniniai įrašai saugomi Vyriausybės kanceliarijos Bendrajame skyriuje ne trumpiau kaip 3 mėnesius. 54. Leidimą rengti radijo ir televizijos reportažus iš Vyriausybės posėdžio duoda Vyriausybės atstovas spaudai, suderinęs šį klausimą su posėdžio pirmininku. Vyriausybės atstovas spaudai po kiekvieno Vyriausybės posėdžio turi parengti ir paskelbti oficialų pranešimą masinės informacijos priemonėms apie posėdyje priimtus sprendimus ir jų esmę. Šiuos oficialius pranešimus pasirašo Vyriausybės atstovas spaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, jų įforminimas, išsiuntimas, skelbimas ir įsigaliojimas 55. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir nutarimo projektą pateikęs ministras, o jeigu tokį nutarimo projektą pateikia Vyriausybės įstaigos vadovas, Vyriausybės posėdyje priimamas sprendimas, kuris iš ministrų kartu su Ministru Pirmininku turi pasirašyti nutarimą (kai dėl to būna skirtingų nuomonių). Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar papildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo kartu su Ministru Pirmininku tos valdymo srities ministras, kuris pasirašė ir ankstesnįjį nutarimą (nepriklausomai nuo to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą). Dėl to negali būti teikiami Vyriausybei svarstyti projektai tokių nutarimų, kuriais keičiami ar papildomi keli (du ir daugiau) ankstesni nutarimai, liečiantys skirtingas valdymo sritis. Ministras Pirmininkas ar atitinkamos valdymo srities ministras negali atsisakyti pasirašyti Vyriausybės posėdyje priimto nustatytąja tvarka nutarimo, net jeigu jie posėdyje balsavo prieš šį nutarimą. 56. Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. keičiantis Vyriausybei, visi ankstesnės Vyriausybės priimti, bet nepasirašyti, kol nepasibaigė jos įgaliojimai, nutarimai pateikiami papildomai svarstyti naujosios Vyriausybės posėdžiuose. 57. Vyriausybės nutarimai, priimti Vyriausybės posėdžiuose pirmininkaujant ministrui, pavaduojančiam Ministrą Pirmininką, paprastai teikiami pasirašyti Ministrui Pirmininkui, jeigu tai nepažeidžia nustatytojo nutarimų pasirašymo termino. Priešingu atveju šiuos nutarimus pasirašo ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką. Jeigu Ministras Pirmininkas nesutinka su nutarimo, priimto jam nedalyvaujant, nuostatomis ir jo nepasirašo, klausimas pateikiamas papildomai svarstyti Vyriausybės posėdyje. 58. Teikiamus Ministrui Pirmininkui pasirašyti Vyriausybės nutarimų projektų originalus vizuoja vykdytojas, atitinkamas Vyriausybės kanceliarijos struktūrinio padalinio vadovas ar patarėjas, taip pat Juridinio skyriaus vedėjas, kiti suinteresuoti Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais ir Vyriausybės sekretorius, o jų nesant – pavaduotojai ar kiti darbuotojai, kuriems pavesta eiti jų pareigas. Kai šiame punkte nurodytas pareigūnas nesutinka su Vyriausybės nutarimo projekto nuostatomis ir atsisako jį vizuoti, jis turi parengti motyvuotą pažymą su savo pasiūlymais, kuri pridedama prie teikiamo Ministrui Pirmininkui pasirašyti nutarimo projekto (jame nurodoma apie pridedamą pažymą). 59. Vyriausybės nutarimų priedai nepasirašomi, tačiau jų projektų originalus vizuoja vykdytojas, ministras, kuris kartu su Ministru Pirmininku pasirašo nutarimą, atitinkamas Vyriausybės kanceliarijos struktūrinio padalinio vadovas ar patarėjas, o jų nesant – pavaduotojas ar kitas darbuotojas, kuriam pavesta eiti jų pareigas. 60. Jeigu svarstant nutarimų projektus Vyriausybės posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ar pakeitimų, remdamosi priimtu posėdyje sprendimu, nutarimų projektus baigia redaguoti juos rengusios ministerijos, Vyriausybės įstaigos, posėdžio metu sudarytos komisijos (darbo grupės), Vyriausybės kanceliarijos struktūriniai padaliniai ar patarėjai atskirais klausimais kartu su suinteresuotomis ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, rajonų ir miestų valdybomis. Šiuos patikslintus nutarimų projektus ir jų priedus papildomai vizuoja komisijos (darbo grupės) pirmininkas (vadovas), atitinkamas ministras, Vyriausybės įstaigos vadovas, rajono valdytojas ar respublikos miesto meras, prireikus ir kiti suinteresuoti ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai arba nustatytąja tvarka juos pavaduojantys pareigūnai. 61. Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kito pasirašymo termino. Jeigu Ministras Pirmininkas nepasirašo pateikto nutarimo projekto, jis turi nurodyti kitą patikslinto (atsižvelgiant į Ministro Pirmininko pastabas bei pasiūlymus) nutarimo projekto pateikimo pasirašyti terminą (jeigu nepakanka 3 darbo dienų ar kito Vyriausybės nustatyto pasirašymo termino). Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 darbo dienomis. 62. Vyriausybės nutarimai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas išsiunčiami Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriui ir vykdytojams – ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms bei kitiems adresatams pagal atitinkamų Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių ar patarėjų (konsultantų, referentų) sudarytus adresatų sąrašus. Nutarimui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios ligi pabaigos. Prireikus Vyriausybė leidžia bendrus su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis nutarimus. Jiems paprastai suteikiamas dvigubas numeris. 63. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajonų ir miestų valdybos turi operatyviai informuoti joms pavaldžias įstaigas ir organizacijas, jų reguliavimo sričiai priskirtas valstybines įmones apie priimtus Vyriausybės nutarimus (Ministro Pirmininko potvarkius, taip pat kitus sprendimus) su jų veikla susijusiais klausimais. 64. Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai juos, Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašytus, paskelbia „Valstybės žinios“, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. 65. Vyriausybės priimtus teisės aktus oficialiai skelbia „Valstybės žiniose“ Vyriausybės sekretorius. Skelbtinus „Valstybės žiniose“ aktus Vyriausybės sekretoriui pateikia Vyriausybės kanceliarijos Juridinis skyrius. 66. Vyriausybės nutarimai turi būti įteikiami „Valstybės žinių“ redakcijai ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų pasirašymo. 67. Prireikus Vyriausybės nutarimai gali būti skelbiami ir kitomis masinės informacijos priemonėmis. Nutarimus masinės informacijos priemonėms perduoda Vyriausybės atstovas spaudai per Lietuvos telegramų agentūrą, o prireikus ir tiesiogiai. 68. Vyriausybės nutarimus, be kita ko, sprendimus dėl jų papildymo, pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, sistemina ir kodifikuoja Teisingumo ministerija. Šia teisine informacija nemokamai gali naudotis Lietuvos Respublikos Seimas ir jo sudaromos valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, taip pat už tam tikrą mokestį – kiti juridiniai bei fiziniai asmenys. Referavimas Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui apie dokumentus ir klausimų, nereikalingų kolegialaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo, nagrinėjimas. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių ir operatyvių sprendimų įforminimas bei išsiuntimas, potvarkių skelbimas ir įsigaliojimas 69. Vyriausybės sekretorius (jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojas) arba jo pavedimu atitinkami Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai paprastai tą pačią arba kitą dieną turi referuoti Ministrui Pirmininkui (išskyrus šio reglamento 18 punkte nurodytus atvejus), jog Vyriausybės kanceliarijoje gauti šie dokumentai (nors dėl jų ir nereikėtų priimti konkrečių sprendimų): Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti Seimo priimti teisės aktai, Respublikos Prezidento dekretai; įstatymų ir nutarimų projektai, teiktini svarstyti Vyriausybės posėdžiuose (paprastai apie juos referuojama derinant Vyriausybės posėdžio darbotvarkę); Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų pasirašyti raštai, taip pat dokumentai su Respublikos Prezidento pavedimais; Lietuvos Respublikos Seimo komitetų raštai bei kiti dokumentai; Lietuvos Respublikos Seimo narių pasirašyti raštai ir paklausimai (išskyrus persiunčiamus gyventojų laiškus); Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento, Lietuvos banko vadovų pasirašyti dokumentai; užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašyti dokumentai; tarpvyriausybinių tarptautinių organizacijų dokumentai; užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje vadovų pasirašyti dokumentai; Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse vadovų pasirašyti dokumentai; bažnyčios hierarchų pasirašyti dokumentai; raštai, telegramos, telefonogramos, faksai, kai atsakoma į Ministro Pirmininko pasirašytus dokumentus, adresuotus užsienio valstybių institucijoms (pareigūnams) ir tarptautinėms organizacijoms; ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų tarybų bei valdybų, organizacijų raštai ir gyventojų laiškai, adresuoti Ministrui Pirmininkui su užrašu „Asmeniškai“. Kokia tvarka apie šiuos dokumentus referuojama Ministrui Pirmininkui, nustato Vyriausybės sekretorius. 70. Apie gautus iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų tarybų bei valdybų, organizacijų raštus, telegramas bei kitus dokumentus, nenurodytus šio reglamento 69 punkte, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais arba jų pavedimu kiti darbuotojai operatyviai referuoja Vyriausybės sekretoriui (jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojui). Apie gautus dokumentus, kuriuose keliami valstybinės reikšmės ar kiti principiniai klausimai, referuojama ir Ministrui Pirmininkui. Paprastai referuoja Vyriausybės sekretorius (jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojas) arba jo pavedimu atitinkamas Vyriausybės kanceliarijos struktūrinio padalinio vadovas ar patarėjas. Apie iniciatyvinius klausimus Ministrui Pirmininkui referuoja Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais. 71. Referuojant Ministrui Pirmininkui apie dokumentus, kartu pateikiami pasiūlymai, kaip spręsti juose keliamus klausimus. Pasiūlymai teikiami paprastai tik dėl galutinio sprendimo; prireikus siūlomi ir kiti sprendimo variantai. 72. Pateiktais Vyriausybei klausimais, kuriems išspręsti nereikia kolegialaus Vyriausybės sprendimo, Ministras Pirmininkas leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus – pavedimus, nurodymus. Prireikus šie klausimai gali būti svarstomi ir aptariami pasitarimuose pas Ministrą Pirmininką. Pasitarimuose priimti sprendimai paprastai įforminami protokolais, o protokolų nuorašai ar išrašai išsiunčiami vykdytojams ir kitiems adresatams. 73. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją leidžia potvarkius: dėl Vyriausybės ir Vyriausybės kanceliarijos darbo organizavimo; dėl Vyriausybės kanceliarijos struktūros; dėl darbo grupių įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti sudarymo; dėl įgaliojimų derėtis, pasirašyti tarptautines sutartis ir susitarimus suteikimo; dėl Lietuvos Respublikos delegacijų vykimo į užsienį; dėl Lietuvos Respublikos atstovavimo tarptautinėse organizacijose; dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; dėl pareigūnų, nurodytų šio reglamento 173 punkte, skyrimo pareigoms ir atleidimo iš pareigų; dėl ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų ir Vyriausybės sekretoriaus atostogų; dėl ministrų pavadavimo ar jų pareigų ėjimo; dėl drausminių nuobaudų skyrimo; dėl personalinių pensijų ir valstybės stipendijų skyrimo; dėl krašto apsaugos ir vidaus tarnybos karininkų laipsnių suteikimo; dėl įvairių minėjimų rengimo; dėl įžymių žmonių laidotuvių organizavimo; kitais organizaciniais ir personaliniais klausimais. 74. Teikiami Ministrui Pirmininkui pasirašyti potvarkių projektų originalai ir jų priedai vizuojami šio reglamento 58 ir 59 punktuose nustatyta tvarka, kaip ir Vyriausybės nutarimai (išskyrus nuostatą, kad ministrai visada vizuoja priedų originalus). 75. Ministro Pirmininko potvarkiai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiami vykdytojams bei kitiems adresatams pagal atitinkamų Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių ar patarėjų (konsultantų, referentų) sudarytus adresatų sąrašus. Potvarkiui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios ligi pabaigos. 76. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Prireikus Ministro Pirmininko potvarkiai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir kitomis masinės informacijos priemonėmis. 77. Ministro Pirmininko operatyvūs sprendimai (pavedimai, nurodymai), pasitarimų pas Ministrą Pirmininką protokolų nuorašai ar išrašai išsiunčiami vykdytojams ir kitiems adresatams paprastai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai jie pasirašomi. Tokia pat tvarka išsiunčiami ir Vyriausybės sekretoriaus (jo pavaduotojo) pasirašyti pavedimai. 78. Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai (nepriklausomai nuo to, kuriame dokumente jie pateikti) turi būti įvykdomi per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, rajonų valdytojai ir respublikos miestų merai asmeniškai atsako, kad deramai ir laiku būtų įvykdyti ministerijai, Vyriausybės įstaigai, rajono ir miesto valdybai duoti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai. Pavedimų įvykdymo laikas gali būti pratęstas tik išimtiniais atvejais, jeigu ministras, Vyriausybės įstaigos vadovas, rajono valdytojas ar respublikos miesto meras iš anksto (raštiškai) pateikia Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui prašymą, argumentuodamas, kodėl būtina pratęsti pavedimo įvykdymo laiką (prašymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki įvykdymo termino pabaigos). Analogiškos tvarkos laikomasi ir tuo atveju, kai pavedimai pasirašyti Vyriausybės sekretoriaus (jo pavaduotojo). 79. Jeigu pavedimas duotas keliems vykdytojams, atsakingas už jį vykdytojas (jis pavedime nurodomas pirmasis) privalo organizuoti šio pavedimo vykdymą. Kiti vykdytojai yra vienodai su juo atsakingi už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku ir jo reikalavimu turi pateikti visą būtiną medžiagą bei atitinkamus pasiūlymus. Laikoma, jog pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame iškelti klausimai arba į jį atsakyta iš esmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkių vertimo į užsienio kalbas organizavimas ir jų teikimas užsienio valstybėms 80. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos, rengiančios Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektus, Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuotame rašte prie teikiamo nutarimo ar potvarkio projekto prireikus pateikia suderintus su Užsienio reikalų ministerija pasiūlymus dėl atitinkamo nutarimo (potvarkio), tiesiogiai susijusio su tarpvalstybiniais santykiais, vertimo į užsienio kalbas ir jo siuntimo į užsienio valstybes. Šiuos pasiūlymus taip pat gali teikti Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys (ar patarėjas), kuriam priskirti tarptautinių santykių klausimai. Sprendimas šiuo klausimu dėl nutarimų įforminamas Vyriausybės posėdžio protokole, dėl potvarkių – Ministro Pirmininko pavedimu. 81. Vyriausybės kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimą į užsienio kalbas ir bendradarbiaudama su tam tikrų sričių specialistais – vertimo autentiškumą. 82. Vyriausybės nutarimus ir Ministro Pirmininko potvarkius, tiesiogiai susijusius su tarpvalstybiniais santykiais, suinteresuotoms užsienio valstybėms teikia (paprastai anglų kalba) Užsienio reikalų ministerija. Šie nutarimai ir potvarkiai turi būti išversti į užsienio kalbą ir pateikti užsienio valstybėms per 10 dienų nuo jų pasirašymo, bet ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki jų įsigaliojimo, jeigu nėra numatyta kita konkretaus nutarimo (potvarkio) pateikimo užsienio valstybėms tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės. Valstybės konsultantai 83. Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų, Respublikos Prezidento dekretų ir Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės programos įgyvendinimui organizuoti, ekonomikos reformos vykdymui koordinuoti, pasiūlymams dėl valdymo struktūrų ir ūkininkavimo tobulinimo rengti, kompleksinėms ekonominės ir socialinės raidos problemoms nagrinėti ir spręsti, tarptautinių sutarčių bei kitų analogiškų dokumentų projektams rengti ir derėtis dėl jų, šių sutarčių ir susitarimų įgyvendinimui koordinuoti, Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės sprendimų projektams rengti bei nesutarimams (iškilusiems Vyriausybės posėdžių metu) dėl šių projektų svarstyti, klausimams, susijusiems su gaivalinių nelaimių ir avarijų padarinių likvidavimu, spręsti, įvairiems tikrinimams atlikti, šalies masto renginiams organizuoti, kitiems aktualiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti. Šios komisijos sudaromos iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų pareigūnų, valstybės konsultantų, mokslininkų ir specialistų. Komisijos darbui vadovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės skiriamas ministras arba kitas asmuo. 84. Komisijų uždavinius, funkcijas, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos pagal tikslinę paskirtį atitinkamų metų Lietuvos valstybės biudžeto įstatymo projekte (Vyriausybės kanceliarijos ar atitinkamų ministerijų bei Vyriausybės įstaigų išlaikymo išlaidų sąmatose). Prireikus į komisijų posėdžius kviečiami suinteresuotų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, rajonų ir miestų valdybų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat politinių partijų ir politinių organizacijų, profesinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovai. 85. Komisijų sprendimai prireikus įforminami jų posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas. Vyriausybės sprendimo reikalingais klausimais komisijos savo išvadas ir pasiūlymus (prireikus ir atitinkamą nutarimo projektą) teikia Ministrui Pirmininkui, o jeigu komisijai vadovauja Ministras Pirmininkas – tiesiogiai Vyriausybei. 86. Jeigu sudarant laikinąją komisiją nebuvo nurodytas jos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Vyriausybės sprendimu arba ji baigia savo veiklą, kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti. 87. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti. Darbo grupės paprastai sudaromos ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovų ir patarėjų atskirais klausimais pasiūlymu. 88. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, rajonų ir miestų valdybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo teikti komisijoms (darbo grupėms) jų prašymu reikiamą informaciją ir kitą medžiagą komisijų (darbo grupių) nagrinėjamais (rengiamais) klausimais. 89. Komisijas (darbo grupes) ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija arba ministerijos bei Vyriausybės įstaigos, kurių vadovai ar kiti pareigūnai paskirti komisijų pirmininkais. 90. Visi nuolatinių komisijų dokumentai kasmet iki vasario 1 d., taip pat jas panaikinus, o laikinųjų komisijų dokumentai – per 10 dienų nuo jų įgaliojimų pabaigos turi būti perduoti Vyriausybės kanceliarijai. 91. Vyriausybei konsultuoti ir teikti rekomendacijas ar išvadas dėl svarbesnių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, programų projektų pasitelkiami neetatiniai valstybės konsultantai (pagal tam tikras veiklos sritis). 92. Su valstybės konsultantų išvadomis ir rekomendacijomis supažindinamas Ministras Pirmininkas, tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais. Prireikus valstybės konsultantų parengti klausimai teikiami Vyriausybei svarstyti. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektų bei pasiūlymų teikimas Lietuvos Respublikos Seimui. Kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ryšiai su Seimu 93. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus bei pasiūlymus dėl įstatymų leidimo Lietuvos Respublikos Seimui teikia Vyriausybė. 94. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus rengia ir teikia Vyriausybei svarstyti ministerijos ir Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją bei įgaliojimus ir vykdydamos Vyriausybės programą, taip pat nustatytąja tvarka sudarytos komisijos (darbo grupės). Nurodytieji projektai rengiami, derinami ir teikiami Vyriausybei tokia pat tvarka, kaip ir Vyriausybės nutarimų projektai. 95. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statutu, kartu su Lietuvos Respublikos įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame paprastai nurodoma: parengto projekto tikslai ir uždaviniai; kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte pateiktieji klausimai; kokios naujos teisinio reguliavimo nuostatos numatomos projekte, kokių teigiamų rezultatų tikimasi sureguliavus klausimą; galimi neigiami priimto įstatymo projekto padariniai ir priemonės, kurių reikėtų imtis jiems išvengti; kaip įstatymo projektas papildytų teisinę sistemą, kurie šios srities teisės aktai dar galioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kuriuos galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą; jeigu įstatymui įgyvendinti reikia poįstatyminių aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti (pateikiami ir šių poįstatyminių aktų metmenys); įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados; įstatymo projekto autorius ar autorių grupė; reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą; kiti autorių nuomone reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Kartu pateikiama įstatymo projekto kriminologinės ekspertizės išvada, kokią įtaką įstatymo priėmimas gali daryti kriminogeninei situacijai. Kriminologinės ekspertizės išvados rengimą projekto iniciatorių reikalavimu organizuoja Teisingumo ministerija. 96. Kartu su pagrindiniu įstatymo projektu paprastai pateikiami įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą. Prireikus pateikiamas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos projektas. 97. Visi teikiami Vyriausybei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektai, be kita ko, turi būti suderinti su Teisingumo ministerija. 98. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos negali tiesiogiai teikti Lietuvos Respublikos Seimui ir jo struktūroms Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektų. 99. Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus, kurie Vyriausybei pateikti nesilaikant nustatytosios tvarkos, Vyriausybės sekretorius (jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojas) grąžina juos pateikusioms ministerijoms ar Vyriausybės įstaigoms, taip pat atitinkamoms komisijoms (darbo grupėms). 100. Gautą įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą kartu su aiškinamuoju raštu bei Vyriausybės kanceliarijos Juridinio skyriaus viza Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovai ar patarėjai atskirais klausimais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas su savo nuomone perduoda Vyriausybės sekretoriui (jo nesant – Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojui), kuris apie projektą referuoja Ministrui Pirmininkui. 101. Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektai Vyriausybės posėdžiuose svarstomi šio reglamento nustatyta tvarka. Jeigu projektui pritariama, Vyriausybės posėdžio protokole paprastai nurodoma ir kas atstovaus Vyriausybei svarstant projektą Lietuvos Respublikos Seime. 102. Pritarus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektui, Vyriausybė priima nutarimą dėl jo pateikimo Seimui, prireikus nurodydama, kad projektas svarstytinas Seime skubos ar ypatingos skubos tvarka. Jeigu svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Vyriausybės posėdyje, buvo pateikta pastabų, papildymų ar pakeitimų, remdamiesi priimtu posėdyje sprendimu, projektus baigia rengti juos pateikusios ministerijos, Vyriausybės įstaigos, atitinkamos komisijos (darbo grupės), Vyriausybės kanceliarijos struktūriniai padaliniai ar patarėjai atskirais klausimais. Raštai dėl projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (teikimai) turi būti pasirašyti per 3 darbo dienas (nuo svarstymo Vyriausybės posėdyje dienos), jeigu nėra nustatytas kitas terminas. 103. Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektai pateikiami Lietuvos Respublikos Seimui kartu su Vyriausybės nutarimu ir aiškinamuoju raštu. Teikimą Seimui (teikime taip pat nurodoma, kas atstovaus Vyriausybei svarstant nurodytąjį projektą Seime) pasirašo Ministras Pirmininkas, o projektą vizuoja Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras ar Vyriausybės įstaigos vadovas; aiškinamąjį raštą paprastai pasirašo įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto iniciatorius. 104. Išvadas dėl įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektų, gautų iš Lietuvos Respublikos Seimo ir jo komitetų nuomonei pareikšti, teikia Vyriausybė. Prireikus įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės sekretorius gali perduoti ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, kad jos pareikštų savo nuomonę. Išvados dėl įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektų apsvarstomos ir aprobuojamos Vyriausybės posėdžiuose, jas pasirašo Ministras Pirmininkas. 105. Pasiūlymus dėl įstatymų leidimo ir Seimo sesijos darbų programos projektų rengia ir teikia Vyriausybei svarstyti Vyriausybės ryšių su Seimu atstovas, atsižvelgdamas į ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių ir patarėjų atskirais klausimais pareikštus pageidavimus. …