LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACINIŲ MUITŲ Į S T A T Y M A S 2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1695 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šio įstatymo paskirtis – sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus nuo užsienio valstybės subsidijuotų prekių importo, darančio žalos vietiniams gamintojams. 2 straipsnis. Šio įstatymo pagrindinės sąvokos 1. Subsidija – tiesiogiai ar netiesiogiai prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje valstybės teikiama tikslinė finansinė parama, skirta ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui įsigyti, prekei gaminti, eksportuoti ar transportuoti, parduodamų prekių kainai sumažinti, įvairioms programoms remti, įmonių skoloms apmokėti ar veiklos nuostoliams padengti ir panašiems tikslams. 2. Kompensuotina subsidija – subsidija, kuri teikiama konkrečiai: tam tikram gamintojui ar eksportuotojui arba tam tikrų gamintojų ar eksportuotojų grupei, arba tam tikrai ūkio šakai ar ūkio šakų grupei; arba subsidija, teikiama prekės eksportui ar vietinių, o ne importuojamų prekių vartojimui skatinti. Šiomis subsidijomis remiamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms prekėms gali būti taikomas kompensacinis muitas. 3. Nekompensuotina subsidija – subsidija, kuri nėra suteikta konkrečiai, arba subsidija, kuri, nors ir suteikta konkrečiai, atitinka šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiomis subsidijomis remiamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamoms prekėms negali būti taikomas kompensacinis muitas. 4. Žala vietiniams gamintojams (toliau – žala) – dėl subsidijuotos prekės importo susidaranti materialinė žala vietiniams gamintojams, materialinės žalos vietiniams gamintojams grėsmė arba reali kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje. 5. Žalos grėsmė – įrodymais patvirtinta akivaizdžiai neišvengiama materialinė žala vietiniams gamintojams, kuri susidarys dėl subsidijuotos prekės importo, jei nebus taikomas kompensacinis muitas ar nebus laikomasi pagal šio įstatymo 23 straipsnį priimto įsipareigojimo. 6. Kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje – dėl subsidijuotos prekės importo susidariusi kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje, kuri nesusidarytų, jei importuojamų prekių užsienio valstybės nesubsidijuotų. 7. Vietiniai gamintojai – panašią prekę gaminančių Lietuvos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendras tokios prekės gamybos dydis sudaro didesnę dalį (daugiau kaip 50 procentų) visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas. 8. Svarstoma prekė – į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojama prekė, kuri įtariama esanti subsidijuota prekė. 9. Subsidijuota prekė – į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojama prekė, kuriai buvo suteikta užsienio valstybės subsidija. 10. Panaši prekė – identiška prekė arba prekė, visais atžvilgiais panaši į svarstomą prekę, importuojamą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, o jeigu identiškos prekės nėra, kita panašiomis charakteristikomis pasižyminti prekė. 11. Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita. Taikant šį įstatymą, prekės, esančios laisvojoje ekonominėje zonoje, yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų. 12. Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita. 13. Kompensacinis muitas – muitas, kuris taikomas kompensuotinomis subsidijomis remiamoms importuojamoms prekėms, jei tokias prekes išleidus laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje būtų padaryta žalos vietiniams gamintojams. 14. Laikinasis kompensacinis muitas – muitas, kuris taikomas tyrimo dėl subsidijuoto importo (toliau – tyrimas) metu, kai preliminariai nustatyta, kad importuojamos prekės yra remiamos kompensuotinomis subsidijomis ir dėl jų importo daroma žalos vietiniams gamintojams. 15. Suinteresuotosios šalys atliekant procedūras, susijusias su kompensacinių muitų nustatymu ir taikymu, yra: 1) panašios prekės Lietuvos gamintojai (tarp jų – ir galimi) arba asociacijos, kurių narių dauguma yra panašios prekės Lietuvos gamintojai; 2) svarstomos prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai arba asociacijos, kurių narių dauguma yra šios prekės importuotojai arba užsienio gamintojai ar eksportuotojai; 3) svarstomos prekės kilmės šalies ar valstybės, iš kurios importuojama svarstoma prekė (toliau – prekės kilmės ar eksportuojančios šalies), vyriausybė; 4) įmonės, naudojančios svarstomą prekę savo produkcijai gaminti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos; 6) Lietuvos vartotojų teisių gynimo organizacijos (visuomeninės). 16. Eksportuotojas – prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje esantis ūkio subjektas, parduodantis subsidijuotą (svarstomą) prekę Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui arba įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, arba sudaręs su kuriuo nors iš šių subjektų kitokį subsidijuotos (svarstomos) prekės tiekimo sandorį. 17. Importuotojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, nupirkęs subsidijuotą (svarstomą) prekę iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies fizinio ar juridinio asmens ar kito ūkio subjekto, neturinčio juridinio asmens teisių, arba sudaręs su prekės kilmės ar eksportuojančios šalies ūkio subjektu kitokį subsidijuotos (svarstomos) prekės tiekimo sandorį. 18. Besivystanti šalis – taikant šį įstatymą, valstybė, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą atitinkamą sąrašą. 3 straipsnis. Šį įstatymą įgyvendinančios valstybės institucijos 1. Kompensacinių muitų įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – institucija) atlieka tyrimus, atrankas, priima įsipareigojimus, prižiūri, ar įsipareigojimų laikomasi, atlieka taikomų kompensacinių muitų ir įsipareigojimų peržiūras bei kitas šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas funkcijas, priima sprendimus atlikti tyrimą ar jo neatlikti, sustabdyti tyrimą, apriboti tyrimo mastą ar baigti tyrimą, priimti įsipareigojimą arba atsisakyti jį priimti, atlikti kompensacinio muito ar įsipareigojimo peržiūrą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus taikyti laikinąjį kompensacinį muitą, taikyti kompensacinį muitą, pratęsti jo taikymo terminą arba muitą panaikinti (po peržiūros), pakeisti kompensacinį muitą bei grąžinti kompensacinį muitą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimus taikyti laikinąjį kompensacinį muitą, taikyti kompensacinį muitą, pratęsti jo taikymo terminą arba muitą panaikinti (po peržiūros), pakeisti kompensacinį muitą bei grąžinti kompensacinį muitą. ANTRASIS SKIRSNIS SUBSIDIJOS 4 straipsnis. Subsidijos egzistavimas 1. Laikoma, kad subsidija egzistuoja, jei tenkinama bent viena šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga ir jei dėl suteiktos finansinės paramos užsienio gamintojas ar eksportuotojas gavo naudos. 2. Prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba kita valstybės institucija teikia finansinę paramą: 1) tiesiogiai skirdama lėšų (teikdama dotacijas, paskolas, darydama įnašus į įmonių nuosavą kapitalą ir pan.), taip pat sudarydama sąlygas potencialiam tiesioginiam lėšų suteikimui ar įsipareigojimų trečiosioms sandorių šalims perėmimui (teikdama paskolų garantijas ir pan.); 2) taikydama mokesčių mokėjimo nuolaidas ir kitas fiskalines lengvatas. Tačiau eksportuojamų svarstomų prekių atleidimas nuo muitų ar mokesčių, kuriais apmokestinamos tokios pat prekės, skirtos vidaus vartojimui, arba už eksportuotas svarstomas prekes grąžinamos sumos, ne didesnės už tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėtų vidaus mokesčių sumą, nelaikomos subsidija, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame pavyzdiniame eksporto subsidijų sąraše; 3) pirkdama arba tiekdama prekes ar teikdama paslaugas, nebūdingas bendrajai infrastruktūrai; 4) tiesiogiai skirdama lėšų tam tikroms programoms įgyvendinti arba perduodama privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas funkcijas, kurias paprastai atlieka prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba kita valstybės institucija; 5) bet kokia forma pajamoms ar kainoms palaikyti, kai ta parama tiesiogiai ar netiesiogiai didina svarstomos prekės eksportą arba mažina konkuruojančios prekės importą į prekės kilmės ar eksportuojančią šalį. 5 straipsnis. Kompensuotinos subsidijos 1. Prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje suteikta subsidija laikoma kompensuotina subsidija tik tais atvejais, jei ji buvo suteikta konkrečiai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. 2. Laikoma, kad subsidija yra suteikta konkrečiai, jei ji buvo suteikta tam tikram gamintojui ar eksportuotojui arba tam tikrų gamintojų ar eksportuotojų grupei, arba tam tikrai ūkio šakai ar ūkio šakų grupei (toliau – konkretūs subjektai) ir jei iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybės ar kitos valstybės institucijos sprendimų arba teisės aktų, kuriais vadovaudamasi ji veikia, aišku, kad gauti subsidiją galėjo tik konkretūs subjektai. 3. Kai prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė ar kita valstybės institucija arba teisės aktai, kuriais vadovaudamasi ji veikia, nustato objektyvius ekonominius kriterijus ar sąlygas, pagal kuriuos nustatomas subsidijos dydis arba atrenkami subjektai, galintys ją gauti, ir tų kriterijų bei sąlygų griežtai laikomasi, o juos įvykdžius, subsidija suteikiama visiems nustatytas sąlygas įvykdžiusiems subjektams, laikoma, kad subsidija nėra suteikta konkrečiai. Objektyvūs kriterijai ar sąlygos reiškia, kad nustatyti kriterijai ar sąlygos nesuteikia didesnio palankumo tam tikriems konkretiems subjektams palyginti su kitais ir kad šie kriterijai ar sąlygos taikomi horizontaliu principu (kai atsižvelgiama į darbuotojų skaičių ar subjekto dydį, bet ne gamybos rūšį ir pan.). Tokie kriterijai ar sąlygos turi būti aiškūs iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymų, nutarimų ar kitų teisės aktų. 4. Kai pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas subsidija nėra suteikta konkrečiai, nustatant, ar ji kompensuotina, atsižvelgiama į kitus veiksnius, tokius kaip: 1) subsidijavimo programą, pagal kurią subsidijos teikiamos ribotam subjektų skaičiui; 2) laikotarpį, kurio metu buvo įgyvendinama subsidijavimo programa; 3) neproporcingai didelių subsidijų suteikimą konkretiems subjektams; 4) metodą, kuriuo vadovavosi prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė ar kita valstybės institucija, priimdama sprendimą suteikti subsidiją ir atrinkdama subjektus, galinčius ją gauti, įvertinant prašymų suteikti subsidiją patenkinimo ar atmetimo dažnumą bei motyvus, kuriais pagrįsti priimti sprendimai, ir pan. 5. Kai subsidiją gali gauti tik konkretūs subjektai, priklausantys ją teikiančios valstybės institucijos jurisdikcijai apibrėžtame regione, laikoma, kad subsidija yra teikiama konkrečiai, išskyrus atvejus, kai bet kokio lygio valstybės institucijos nustato bendrai taikomus mokesčių tarifus ar juos keičia. 6. Nors pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatas subsidija nėra suteikta konkrečiai, ji laikoma kompensuotina, jei tai yra: 1) subsidija, kurios suteikimo vienintelė prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatyme ar kitame teisės akte nustatyta arba faktiška sąlyga (arba viena iš sąlygų) yra eksportas, įskaitant subsidijas, įrašytas į pavyzdinį eksporto subsidijų sąrašą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad eksportas yra subsidijos suteikimo faktiška sąlyga, jei faktai rodo, kad subsidija teikiama pagal esamą arba planuojamą eksporto dydį arba pagal iš eksporto gautas įplaukas, nors ši subsidijos suteikimo priklausomybė nuo eksporto rezultatų nenustatyta prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Tik faktas, kad subsidija buvo suteikta eksportuojančiai įmonei, neįrodo, kad tai eksporto subsidija; 2) subsidija, kurios suteikimo vienintelė sąlyga (arba viena iš sąlygų) yra vietinių prekių vartojimo pirmenybė svarstomos prekės kilmės šalyje palyginti su į svarstomos prekės kilmės šalį importuojamomis prekėmis. 6 straipsnis. Nekompensuotinos subsidijos 1. Prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje suteikta subsidija laikoma nekompensuotina, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) subsidija pagal šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas nėra suteikta konkrečiai; 2) subsidija pagal šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas suteikta konkrečiai, tačiau atitinka šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nustatytas sąlygas; 3) subsidija yra valstybės paramos žemės ūkiui priemonių dalis. Užsienio šalių žemės ūkiui teikiamos paramos priemonių, kurios pripažįstamos nekompensuotinomis subsidijomis, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Kai prekės kilmės ar eksportuojančios šalies teritorijoje pagal bendrąjį regionų plėtros modelį (kai regioninės subsidijų programos suderintos ir yra bendros regionų plėtros dalis) subsidijos yra suteiktos regionui (regionams), kurio ekonomikos padėtis nepalanki, jos gali būti laikomos suteiktomis nekonkrečiai, jei šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti kriterijai buvo nustatyti ne visai prekės kilmės ar eksportuojančiai šaliai, o atskiram subsidiją gaunančiam regionui (regionams). Tokios subsidijos yra laikomos nekompensuotinomis, jei tenkinamos visos šios sąlygos: 1) regionas, kurio ekonomikos padėtis nepalanki, yra tiksliai apibrėžtas ir jo ekonominis bei administracinis identiškumas gali būti nustatytas; 2) vertinant pagal neutralius ir objektyvius kriterijus (tokius kriterijus, kurie atskiram regionui nesuteikia daugiau pranašumų, negu reikia regionų plėtros skirtumams pašalinti ar sumažinti) regiono ekonomikos padėtis yra nepalanki. Šie kriterijai turi parodyti, kad regiono sunkumai atsiranda ne dėl trumpalaikių aplinkybių, ir turi būti aiškūs iš prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymų, teisės aktų ar kitų oficialių dokumentų; 3) šios dalies 2 punkte nurodyti ekonomikos plėtros įvertinimo kriterijai turi atspindėti bent vieną iš šių per 3 metų laikotarpį skaičiuojamų rodiklių: a) vidutinės vieno to regiono gyventojo ar namų ūkio pajamos arba bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam to regiono gyventojui, neturi viršyti 85 procentų prekės kilmės ar eksportuojančios šalies šių rodiklių vidurkio; b) nedarbo lygis tame regione turi būti ne mažesnis kaip 110 procentų prekės kilmės ar eksportuojančios šalies šio rodiklio vidurkio. 3. Nekompensuotinomis subsidijomis laikomos ir subsidijos, teikiamos skatinant modernizuoti ne mažiau kaip dvejus metus (iki buvo nustatyti nauji aplinkos apsaugos reikalavimai) eksploatuotus įrenginius, kad šie atitiktų prekės kilmės ar eksportuojančios šalies įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus naujus aplinkos apsaugos reikalavimus, numatančius griežtesnius apribojimus ir papildomas išlaidas įmonėms, jeigu tos subsidijos atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) yra vienkartinė priemonė; 2) neviršija 20 procentų įrenginių modernizavimo išlaidų; 3) nepadengia įrenginių ar jų dalių, įsigytų panaudojant subsidiją, pakeitimo ir eksploatavimo išlaidų, kurias privalo visiškai padengti pačios įmonės; 4) yra tiesiogiai susijusios su įmonės planuojamu taršos bei žalos aplinkai sumažinimu ir jam proporcingos bei nepanaudotos gamybos išlaidoms sumažinti; 5) jas gali gauti visos įmonės, kurios gali įdiegti naujus įrenginius ar naujus gamybos procesus. 4. Nekompensuotinomis subsidijomis laikomos ir subsidijos, suteiktos mokslo tiriamajai veiklai, kurią atlieka įmonės arba aukštojo mokslo ar tyrimo įstaigos pagal sutartis su įmonėmis (išskyrus tyrimus civilinės aviacijos srityje), jei šios subsidijos padengia ne daugiau kaip 75 procentus pramoninių tyrimų (planuotų tyrimų naujoms žinioms, kurios būtų naudingos kuriant naujus arba gerinant esamus gaminius, procesus ar paslaugas, gauti) išlaidų arba 50 procentų ikikonkurencinės plėtros išlaidų ir yra skirtos tik: 1) personalo (mokslininkų, techninių ir aptarnaujančių darbuotojų, dirbančių tik mokslo tiriamojoje veikloje) darbo užmokesčiui mokėti; 2) instrumentų, įrenginių, žemės ir pastatų, nuolatos naudojamų tik mokslo tiriamojoje veikloje, įsigijimo ir naudojimo išlaidoms, išskyrus kai jie naudojami komerciniais pagrindais; 3) su mokslo tiriamąja veikla susijusių konsultacijų ar joms lygiaverčių paslaugų išlaidoms, įskaitant tyrimų, techninių žinių, patentų pirkimą ir pan.; 4) pridėtinėms išlaidoms, tiesiogiai susidariusioms dėl mokslo tiriamosios veiklos; 5) kitoms einamosioms išlaidoms (žaliavoms įsigyti ir pan.), tiesiogiai susidariusioms dėl mokslo tiriamosios veiklos. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ikikonkurencinė plėtra yra pramoninių tyrimų rezultatų panaudojimas naujų, modifikuotų ar pagerintų gaminių, procesų ar paslaugų planuose, brėžiniuose ar projektuose, skirtuose parduoti ar panaudoti gamyboje, eksperimentinio pavyzdžio, kurio nebūtų galima naudoti komerciniams tikslams, kūrimas bei alternatyvių gaminių, procesų ar paslaugų kūrimo, demonstravimo bei bandomųjų projektų (kurie tiesiogiai negali būti panaudoti gamyboje ar parduoti) kūrimas. Nuolatiniai ar periodiški gaminamų gaminių, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų bei kitų operacijų pakeitimai, net kai jie yra susiję su gamybos tobulinimu, nėra ikikonkurencinė plėtra. 6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti leistini nekompensuotinų subsidijų dydžiai nustatomi lyginant teikiamas subsidijas su visomis atitinkamomis išlaidomis, susidariusiomis per atskiro mokslinio tyrimo laikotarpį. Leistini nekompensuotinų subsidijų, skirtų tiek pramoniniams tyrimams, tiek ikikonkurencinei plėtrai, dydžiai neturi viršyti leistinų nekompensuotinų subsidijų dydžių, taikytinų šioms dviem veiklos sritims, vidurkio, apskaičiuojamo pagal visas šio straipsnio 4 dalies punktuose nurodytas išlaidas. TREČIASIS SKIRSNIS ŽALA VIETINIAMS GAMINTOJAMS 7 straipsnis. Žalos nustatymas 1. Žala nustatoma remiantis jos buvimą patvirtinančiais įrodymais bei objektyviai įvertinus svarstomos prekės importo dydį, šio importo poveikį panašios prekės kainoms Lietuvos rinkoje ir šio importo poveikį vietiniams gamintojams. 2. Vertinant svarstomos prekės importo dydį, atsižvelgiama į tai, ar toks importas akivaizdžiai padidėjo absoliutiniu dydžiu arba palyginti su panašios prekės gamyba ar vartojimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Nagrinėjant svarstomos prekės importo poveikį panašios prekės kainoms, reikia atsižvelgti į tai, ar importuojamos svarstomos prekės buvo parduodamos akivaizdžiai mažesnėmis kainomis negu panašios vietinių gamintojų gaminamos prekės kainos, arba į tai, ar toks svarstomos prekės importas kitokiu būdu verčia mažinti kainas ar neleidžia jų didinti (kas įvyktų, jei nebūtų tokio importo). 3. Kai atliekant tyrimą tuo pat metu nagrinėjamas svarstomos prekės importas iš daugiau kaip vienos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies, šio importo poveikis vertinamas bendrai (atskirai nenagrinėjant svarstomos prekės importo iš kiekvienos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies poveikio) tik tuomet, jei nustatoma, kad: 1) kompensuotinų subsidijų dydis, nustatytas importui iš kiekvienos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą minimumą ir importo iš kiekvienos tokios šalies dydis nėra nereikšmingas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį; 2) tokio importo poveikį vertinti bendrai yra tikslinga atsižvelgiant į importuotų svarstomų prekių tarpusavio konkurencijos sąlygas bei į importuotų svarstomų prekių ir panašių vietinių gamintojų gaminamų prekių konkurencijos sąlygas. 4. Nagrinėjant svarstomos prekės importo poveikį vietiniams gamintojams, reikia įvertinti visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, susijusius su vietinių gamintojų (ūkio šakos) būkle, įskaitant: 1) vietinių gamintojų pastangas atsigauti po buvusio subsidijuotos prekės importo ar dempingo poveikio, kompensuotinų subsidijų dydį, faktišką ir galimą vietinių gamintojų gaminamos panašios prekės pardavimo, pelno, gamybos masto bei našumo, rinkos dalies, investicijų atsipirkimo ir gamybinių pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; 2) veiksnius, darančius įtakos panašios prekės kainoms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje; 3) faktišką ir galimą neigiamą poveikį panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didėjimui, panašios prekės atsargoms, grynųjų pinigų apyvartai, gyventojų užimtumui, darbo užmokesčiui, galimybėms didinti kapitalą ar pritraukti investicijas, o žemės ūkio srityje – būtinybę skirti papildomų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomoms paramos programoms. 5. Pateiktų žalą patvirtinančių įrodymų visuma turi nulemti išvadą, kad svarstomos prekės importas, t. y. pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytas svarstomos prekės importo dydis ir (ar) kainos, daro vietiniams gamintojams neigiamą poveikį ir šio poveikio mastas yra toks, kad leidžia jį vertinti kaip žalą. 6. Kad kitų veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama svarstomos prekės importo daromai žalai, tyrimo metu turi būti išnagrinėti ir kiti (neskaitant svarstomos prekės importo) žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro žalos vietiniams gamintojams. Tokiais veiksniais laikomi: nesubsidijuotų prekių importo dydis ir kainos, panašios prekės paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai, užsienio subjektų ir vietinių gamintojų konkurencija, technologijos pažanga, vietinių gamintojų gamybos našumas ir vietinių gamintojų gaminamos panašios prekės eksporto sumažėjimas. 7. Svarstomos prekės importo poveikis vietiniams gamintojams turi būti įvertintas pagal panašios prekės gamybą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje apibūdinančius kriterijus, tokius kaip: gamybos mastas bei sąnaudos, produkcijos realizavimas ir pelnas, jei turimi duomenys leidžia nagrinėti panašios prekės gamybą pagal šiuos kriterijus. 8. Žalos grėsmė ar kliūtis pradėti panašios prekės gamybą Lietuvoje turi būti patvirtinta tai įrodančiomis aplinkybėmis. Nustatant, ar egzistuoja žalos grėsmė, be kitų veiksnių, turi būti įvertinti ir šie: 1) tiriamos subsidijos (subsidijų) pobūdis ir tikėtinas tokių subsidijų poveikis prekybai; 2) spartus svarstomos prekės importo didėjimo tempas; 3) eksportuotojo turimas pajėgumas arba neišvengiamai spartus šio pajėgumo didėjimas, patvirtinantis tendenciją, kad svarstomos prekės importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją didės. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, ar yra kitų potencialių eksporto rinkų ir ar jos prieinamos eksportuotojui; 4) ar svarstoma prekė importuojama tokiomis kainomis, kurios gali priversti mažinti vietinių gamintojų gaminamos panašios prekės kainas Lietuvos rinkoje arba neleisti jų didinti (kas įvyktų, jei nebūtų tokio importo) ir kurios tikriausiai padidintų importuojamos svarstomos prekės paklausą; 5) svarstomos prekės atsargos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. 9. Nė vienas iš šio straipsnio 2, 4 ir 8 dalyse nurodytų veiksnių nėra lemiantis, bet išnagrinėtų veiksnių visuma turi nulemti išvadą, kad tolesnis svarstomos prekės importas yra neišvengiamas ir, jei nebus taikomas kompensacinis muitas, bus padaryta žalos. 8 straipsnis. Vietinių gamintojų nustatymas 1. Taikant šį įstatymą, vietiniais gamintojais laikomi panašią prekę gaminančių Lietuvos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendras tokios prekės gamybos dydis sudaro didesnę dalį (daugiau kaip 50 procentų) visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Jei panašios prekės Lietuvos gamintojai yra susiję su svarstomos prekės eksportuotojais ar importuotojais arba patys yra tokios prekės importuotojai, tai nustatant, ar tam tikrų Lietuvos gamintojų gaminamos panašios prekės gamybos dydis sudaro didesnę dalį visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, šių Lietuvos gamintojų gamybos dydis į visos tokios prekės gamybos dydį gali būti neįskaičiuojamas. Šiais atvejais jie nelaikomi vietiniais gamintojais. 2. Laikoma, kad Lietuvos gamintojas yra susijęs su eksportuotoju ar importuotoju, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja kitą; 2) juos abu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja trečiasis asmuo; 3) jie abu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja trečiąjį asmenį, kai yra pagrindas manyti, kad dėl tokių santykių gamintojas, kuris susijęs su svarstomos prekės eksportuotoju ar importuotoju, elgiasi kitaip negu su svarstomos prekės eksportuotojais ar importuotojais nesusiję gamintojai. 3. Laikoma, kad vienas subjektas kontroliuoja kitą, jei pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą vienas subjektas turi teisines galimybes varžyti kito subjekto veiklą ar jam vadovauti arba jo padėtis leidžia tai daryti. 4. Išimtiniais atvejais, nagrinėjant panašios prekės gamybą, Lietuvos Respublikos muitų teritorija gali būti padalyta į dvi ar daugiau rinkų. Kiekvienoje iš šių rinkų esantys panašios prekės gamintojai gali būti atskirai traktuojami kaip vietiniai gamintojai, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1) tam tikroje rinkoje esantys gamintojai parduoda joje ne mažiau kaip 80 procentų savo pagamintų panašių prekių; 2) likusioje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalyje esantys gamintojai šioje rinkoje panašių prekių iš viso neparduoda arba parduoda mažiau nei 20 procentų bendro toje rinkoje parduodamo panašių prekių kiekio. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis gali būti nustatyta, kad žala egzistuoja (net jeigu žalos didesnei daliai vietinių gamintojų, esančių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, nebuvo padaryta), jei svarstomos prekės importas yra sukoncentruotas tam tikroje rinkoje ir daro žalos vietiniams gamintojams, kurių panašios prekės gamybos dydis sudaro šioje rinkoje ne mažiau kaip 80 procentų tokios prekės gamybos. KETVIRTASIS SKIRSNIS KOMPENSUOTINOS SUBSIDIJOS ĮRODYMAS 9 straipsnis. Tyrimo inicijavimas 1. Tyrimas subsidijuotos prekės importui, kompensuotinos subsidijos dydžiui ir poveikiui vietiniams gamintojams nustatyti pradedamas, kai institucija gauna vietinių gamintojų prašymą, atitinkantį šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 2. Jeigu prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos dydis nesudaro daugiau kaip 50 procentų visos panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, institucijai kartu su prašymu turi būti pateikti ir kitų panašią prekę gaminančių vietinių gamintojų rašytiniai pritarimai prašymui atlikti tyrimą. Prašyme atlikti tyrimą ar pritarimuose prašymui, be kitos informacijos, turi būti nurodytas ir kiekvieno iš šių gamintojų panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dydis natūrine ir vertine išraiška. Prašymas atlikti tyrimą laikomas pateiktu vietinių gamintojų, jei šiam prašymui pritarė vietiniai gamintojai, kurių bendras panašios prekės gamybos dydis (įskaitant ir prašymo pateikėjo panašios prekės gamybą) sudaro didesnę dalį visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. 3. Jei prašymo pateikėjas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti pakankamai kitų panašios prekės vietinių gamintojų rašytinių pritarimų prašymui atlikti tyrimą, institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti tyrimą gavimo gali raštu apklausti panašią prekę gaminančius vietinius gamintojus, ar jie pritaria šiam prašymui. Šiuo atveju, jei prašymui atlikti tyrimą pritarė daugiau kaip 50 procentų apklaustų panašią prekę gaminančių vietinių gamintojų ir jų gaminamos panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dydis (įskaitant ir prašymo pateikėjo panašios prekės gamybą) yra ne mažesnis kaip 25 procentai visos panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, prašymas laikomas pateiktu vietinių gamintojų. 4. Išimtiniais atvejais, kai tyrimo negalima inicijuoti pagal vietinių gamintojų prašymą, institucija gali pradėti tyrimą, jei gauna informacijos iš vietiniams gamintojams atstovaujančios asociacijos arba ministerijos, iš kuriai pavestos srities yra panašios prekės gamyba, ir šioje informacijoje yra šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyti įrodymai, reikalingi tyrimo atlikimui pagrįsti. 10 straipsnis. Prašymas atlikti tyrimą 1. Prašyme atlikti tyrimą turi būti pateikiami įrodymai, kad svarstomai prekei yra suteikta kompensuotina subsidija (jei žinoma, nurodomas jos dydis), kad padaryta žalos, bei svarstomos prekės importo ir žalos priežastinis ryšys. Prašyme atlikti tyrimą turi būti tokia informacija (jei ji yra prieinama prašymo pateikėjui): 1) prašymo pateikėjo (pateikėjų) – fizinio asmens vardas, pavardė ir adresas (juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas ir buveinės adresas), prašymo pateikėjo ir kiekvieno vietinio gamintojo, kuris pritaria prašymui atlikti tyrimą, panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dydis natūrine ir vertine išraiška, taip pat nurodyta, kokią visos panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dalį tai sudaro; 2) detalus svarstomos prekės aprašymas, kad ją būtų galima apibūdinti pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą; 3) svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančių šalių pavadinimai; 4) visų žinomų svarstomos prekės užsienio gamintojų ar eksportuotojų pavadinimai; 5) visų žinomų svarstomos prekės importuotojų pavadinimai; 6) įrodymai, patvirtinantys svarstomos prekės subsidijavimo faktą, subsidijos dydį, pobūdį ir tai, kad subsidija kompensuotina; 7) duomenys apie svarstomos prekės importo dydžio pasikeitimus, importo poveikį panašios prekės kainoms Lietuvos rinkoje bei neigiamą poveikį vietiniams gamintojams (pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 bei 4 dalyse nurodytus su vietinių gamintojų būkle susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius). 2. Kartu su prašymu atlikti tyrimą, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, gali būti pateikti ir kiti dokumentai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. 3. Iki sprendimo atlikti tyrimą priėmimo informacija apie gautą prašymą viešai neskelbiama. Prieš pradėdama tyrimą, institucija apie gautą prašymą atlikti tyrimą bei šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju praneša svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančių šalių vyriausybėms, kad būtų galima konsultuotis su šiomis šalimis šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims ir faktams išsiaiškinti bei Lietuvos Respublikai ir svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančiai šaliai priimtinam sprendimui rasti. Jei šios konsultacijos užtrunka, tai netrukdo institucijai pradėti tyrimą. 11 straipsnis. Prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimas 1. Institucija, gavusi prašymą atlikti tyrimą, išnagrinėja jame pateiktus įrodymus ir nustato, ar jų pakanka tyrimo atlikimui pagrįsti. 2. Išnagrinėjus prašyme pateiktus įrodymus, tyrimas gali būti atliekamas ir siekiant nustatyti, ar svarstomai prekei suteikta subsidija yra kompensuotina ar nekompensuotina. 3. Išnagrinėjusi gautą prašymą bei pateiktus įrodymus ir nustačiusi, kad pateiktas prašymas neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ar kad pateiktų kompensuotinos subsidijos ir žalos įrodymų nepakanka tyrimo atlikimui pagrįsti, institucija apie tai praneša prašymo pateikėjui (pateikėjams) nurodydama trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei prašymo pateikėjas iki institucijos nustatyto termino nurodytų trūkumų nepašalina, institucija priima sprendimą tyrimo neatlikti. 4. Tyrimas neatliekamas, kai kompensuotina subsidija yra minimalaus dydžio, t. y. kai kompensuotinos subsidijos dydis, tenkantis importuojamoms svarstomoms prekėms, sudaro mažiau kaip 1 procentą šių importuojamų svarstomų prekių vertės. Nagrinėjant importą iš besivystančių šalių, laikoma, kad kompensuotina subsidija yra minimalaus dydžio, kai kompensuotinos subsidijos dydis, tenkantis importuojamoms svarstomoms prekėms, sudaro mažiau kaip 2 procentus šių importuojamų svarstomų prekių vertės, o iš besivystančių šalių, kurios yra Pasaulio Prekybos Organizacijos narės, – mažiau kaip 3 procentus. 5. Tyrimas neatliekamas dėl svarstomos prekės importo iš eksportuojančios šalies, iš kurios svarstomos prekės importas sudaro mažiau kaip 1 procentą šios prekės Lietuvos rinkos, išskyrus tuos atvejus, kai bendras svarstomos prekės importo iš visų tokių eksportuojančių šalių dydis sudaro 3 ar daugiau procentų šios prekės Lietuvos rinkos. Tyrimas neatliekamas, jei svarstomos prekės importo iš besivystančios šalies dydis sudaro mažiau kaip 4 procentus bendro tokios prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išskyrus atvejus, kai toks importas atskirai iš kiekvienos besivystančios šalies neviršija 4 procentų, o iš visų tokių besivystančių šalių kartu sudaro daugiau kaip 9 procentus viso svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Jei svarstomos prekės importas neviršija šioje dalyje nurodytų dydžių, laikoma, kad žala yra nereikšminga. 6. Jeigu iki institucijos sprendimo atlikti tyrimą priėmimo prašymo pateikėjas (pateikėjai) prašymą atsiima, laikoma, kad prašymas nebuvo paduotas. 7. Institucija atsižvelgia į suinteresuotųjų šalių galimybes pateikti reikalingą informaciją ir nepažeisdama nešališkumo principo teikia visą įmanomą pagalbą, susijusią su informacijos pateikimu. 12 straipsnis. Sprendimo atlikti tyrimą priėmimas 1. Institucija, išnagrinėjusi gauto prašymo ir pateiktos informacijos pagrįstumą, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo priima sprendimą atlikti tyrimą arba jo neatlikti ir apie tai praneša prašymo pateikėjui (pateikėjams). 2. Jei prašymą atlikti tyrimą padavė vietiniai gamintojai ir jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir jei nėra tenkinama nė viena šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų sąlygų, institucija priima sprendimą atlikti tyrimą, kitu atveju – neatlikti tyrimo. 3. Institucijos sprendimas atlikti tyrimą skelbiamas „Valstybės žiniose“. 4. Institucija, priėmusi sprendimą neatlikti tyrimo, kai buvo gautas prašymas jį atlikti, apie sprendimą praneša prašymo pateikėjui (pateikėjams). 5. Kai institucija priima sprendimą atlikti tyrimą, tai turi būti pranešama suinteresuotosioms šalims, apie kurias žinoma, kad jos turi interesų, susijusių su tyrimo išvadomis. Nepažeidžiant šio įstatymo 42 straipsnio nuostatų, prašymo, kuriuo remiantis atliekamas tyrimas, tekstas turi būti pateiktas žinomiems svarstomos prekės užsienio gamintojams ar eksportuotojams ir prekės kilmės ar eksportuojančių šalių vyriausybėms bei turi būti užtikrinta, kad su šiuo tekstu galėtų susipažinti ir kitos suinteresuotosios šalys. Jei svarstomos prekės užsienio gamintojų ar eksportuotojų yra daug, prašymo atlikti tyrimą tekstas gali būti pateikiamas tik svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančių šalių vyriausybėms ir atitinkamoms svarstomos prekės užsienio gamintojams ar eksportuotojams atstovaujančioms asociacijoms. 6. Kai institucija priima sprendimą atlikti tyrimą, svarstomos prekės eksportuotojai ir importuotojai, prekės kilmės ar ją eksportuojančių šalių vyriausybės ir kitos suinteresuotosios šalys gali per institucijos sprendime nustatytą laikotarpį pateikti įrodymus. 7. Institucija, priėmusi sprendimą atlikti tyrimą, kreipiasi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu kaupti detalią informaciją apie svarstomos prekės importą. Detalios informacijos apie svarstomos prekės importą kaupimo trukmė paprastai turi neviršyti 9 mėnesių. 8. Dėl atliekamo tyrimo neturi būti stabdomos ar ribojamos svarstomos prekės importo procedūros. 13 straipsnis. Tyrimo trukmė Tyrimas, jei tai įmanoma, turi būti baigtas per vienerius metus. Bet kuriuo atveju tyrimas negali būti ilgesnis kaip 13 mėnesių nuo institucijos sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos. 14 straipsnis. Tyrimo eiga 1. Institucijai priėmus sprendimą atlikti tyrimą, visoms žinomoms tyrimu suinteresuotosioms šalims pateikiami klausimynai, kuriuose nurodoma, kokios informacijos reikia tyrimui. 2. Klausimynus gavusioms suinteresuotosioms šalims turi būti suteikta ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų atsakymams pateikti. Svarstomos prekės užsienio gamintojams ir eksportuotojams šis terminas skaičiuojamas nuo klausimyno gavimo dienos. Laikoma, kad užsienio gamintojas ar eksportuotojas klausimyną gavo per 1 savaitę nuo klausimyno išsiuntimo ar perdavimo atitinkamos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies diplomatinei atstovybei. Institucija, atsižvelgusi į tyrimui skirtą laiką, gali pratęsti atsakymams pateikti skirtą terminą, jei suinteresuotoji šalis nurodo svarbias aplinkybes dėl būtinumo pratęsti terminą. 3. Atliekant tyrimą, paprastai nagrinėjami svarstomos prekės užsienio gamintojo ar eksportuotojo paskutinių finansinių metų duomenys. Gali būti nagrinėjamas ir kitas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis, kuris iki sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos yra pasibaigęs ir kurio patikimus finansinius bei kitus tyrimui reikalingus duomenis galima surinkti. Tyrimo metu nagrinėjamas laikotarpis yra nurodomas institucijos sprendime atlikti tyrimą. 4. Atliekant tyrimą, vienu metu nagrinėjami subsidijos ir žalos buvimo įrodymai. 5. Atlikdama tyrimą, institucija remiasi turima ir gauta informacija bei suinteresuotųjų šalių raštu pateikta informacija. 6. Jei prašymo pateikėjo (pateikėjų) ir kitos suinteresuotosios šalies pateikta informacija bei iš kitų šaltinių gauta informacija yra prieštaringa, institucija gali kreiptis į prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybę prašydama leisti jos teritorijoje atlikti tyrimą ir, gavusi jos bei su tyrimu susijusios įmonės (svarstomos prekės užsienio gamintojo ar eksportuotojo) sutikimą, atlikti tyrimą. Tyrimas prekės kilmės ar eksportuojančios šalies teritorijoje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 7. Institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali organizuoti apsilankymus su tyrimu susijusių įmonių veiklos vietose, kad galėtų patikrinti svarstomos prekės užsienio gamintojų, eksportuotojų, importuotojų, prekybininkų (jų pačių ar jų atstovų), jiems atstovaujančių asociacijų pateiktus duomenis (pirminius duomenis ir dokumentus) bei pateiktą informaciją apie subsidijas ir žalą. Tokie apsilankymai galimi tik tuomet, jei į klausimyną buvo atsakyta tinkamai ir laiku. Prieš apsilankymą atitinkamoms įmonėms turi būti pranešta, kokie duomenys bus tikrinami ir kokią informaciją reikės pateikti papildomai apsilankymo metu. Šis reikalavimas neriboja galimybės apsilankymo metu prašyti detalizuoti pateiktą informaciją. Apsilankymų metu institucijos prašymu jai gali talkinti prekės kilmės ar eksportuojančios šalies, kurioje atliekamas tyrimas, pareigūnai. 8. Jei suinteresuotoji šalis atsisako pateikti reikalingą informaciją, ją pateikia pavėluotai ar pateikia tik jos dalį arba nustatoma, kad suinteresuotoji šalis pateikė neteisingą informaciją, priimant sprendimus, neteisinga informacija atmetama ir vadovaujamasi pateiktos informacijos dalimi bei kita turima, institucijos nuomone, patikima informacija, įskaitant iš kitų prieinamų nepriklausomų šaltinių gautąją. Suinteresuotosios šalys raštu įspėjamos, kad jei jos nepateiks informacijos, pateiks ją pavėluotai arba neteisingą, tyrimo išvados gali būti padarytos remiantis įrodymais, pagrįstais institucijos turima ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei dokumentais. 9. Informacijos nepateikimas, kai reikalaujama ją pateikti kompiuterinėse laikmenose, nelaikomas vengimu pateikti informaciją, jei suinteresuotoji šalis įrodo, kad jos pateikimas reikalaujama forma sudarytų didelių papildomų sunkumų ar išlaidų. 10. Kai suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra netikslumų, kuriuos galima patikrinti, šie netikslumai nesudaro didelių sunkumų ją naudoti ir suinteresuotoji šalis stengėsi bendradarbiauti bei pateikti informaciją, pateikta informacija neatmetama. 11. Kai suinteresuotosios šalies pateikti įrodymai ar informacija nepriimami, juos pateikusiai suinteresuotajai šaliai turi būti praneštos nepriėmimo priežastys ir sudarytos sąlygos per institucijos nustatytą terminą pateikti paaiškinimus ir patikslintus duomenis. Jei šių paaiškinimų ir patikslintų duomenų nepakanka, suinteresuotosios šalies pateiktų įrodymų ar informacijos nepriėmimo priežastys turi būti nurodytos institucijos sprendime. 12. Suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, kuria grindžiamos tyrimo išvados, atsižvelgiant į tyrimui skirtą laiką bei galimybes, turi būti patikrinta lyginant ją su tyrimo metu iš kitų suinteresuotųjų šalių ar nepriklausomų šaltinių (paskelbtų kainoraščių, oficialios importo statistikos, muitinių surinktos informacijos ir pan.) gauta informacija. 13. Institucija turi išklausyti suinteresuotųjų šalių argumentus ir paaiškinimus žodžiu, jei šios per institucijos sprendime atlikti tyrimą nustatytą terminą raštu pateikė tokį prašymą. Šiame prašyme turi būti nurodyta, kokios įtakos prašymą pateikusiai suinteresuotajai šaliai gali padaryti tyrimo rezultatai, taip pat kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių ji turėtų būti išklausyta. 14. Jei suinteresuotoji šalis pageidauja, institucija organizuoja suinteresuotųjų šalių konsultacijas. Dalyvauti šiose konsultacijose suinteresuotosioms šalims neprivaloma. 15. Nepažeidžiant šio įstatymo 42 straipsnio nuostatų, suinteresuotajai šaliai, raštu pateikusiai prašymą, turi būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų suinteresuotųjų šalių pateikta su tyrimu susijusia informacija, į kurią atlikdama tyrimą institucija atsižvelgia. Suinteresuotoji šalis gali teikti savo argumentus ir paaiškinimus dėl kitos suinteresuotosios šalies pateiktos informacijos, tačiau atsižvelgiama tik į įrodymais pagrįstus paaiškinimus. 16. Tyrimo metu institucija turi suteikti galimybę svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančiai šaliai tęsti konsultacijas faktiškai padėčiai nustatyti ir Lietuvos Respublikai bei svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančiai šaliai priimtinam sprendimui rasti. 15 straipsnis.Kompensuotinos subsidijos dydžio apskaičiavimo bendrosios nuostatos 1. Kompensuotinos subsidijos dydis skaičiuojamas pagal tai, kokią naudą jos gavėjui (svarstomos prekės užsienio gamintojui ar eksportuotojui) suteikė subsidija per tyrimo metu nagrinėjamą laikotarpį. 2. Apskaičiuojamas kompensuotinos subsidijos dydis, tenkantis importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją svarstomos prekės vienetui. Jei suinteresuotoji šalis prašo ir pateikia reikiamus įrodymus, nustatant kompensuotinos subsidijos dydį, į bendrą subsidijos sumą gali būti neįskaičiuojami: 1) mokesčiai ar kitos išlaidos, privalomi sumokėti norint gauti subsidiją; 2) eksporto muitai ir kiti mokesčiai, sumokėti už svarstomos prekės eksportą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, jei jie yra nustatyti tam, kad kompensuotų suteiktą subsidiją. 3. Jei subsidijos suteikimas nesiejamas su pagamintų, perdirbtų, eksportuotų ar transportuotų svarstomų prekių kiekiu, kompensuotinos subsidijos dydis skaičiuojamas bendrą subsidijos dydį atitinkamai paskirstant pagal svarstomos prekės gamybos, pardavimo arba eksporto mastą tyrimo metu nagrinėjamu laikotarpiu. 4. Jei subsidijos suteikimas siejamas su įsigytu ilgalaikiu turtu ar būsimu tokio turto įsigijimu, kompensuotinos subsidijos dydis skaičiuojamas paskirstant subsidiją visam laikotarpiui, atitinkančiam įprastą tokio turto nusidėvėjimo laiką svarstomos prekės gamybos šakoje. Šiuo atveju apskaičiuotas kompensuotinos subsidijos dydis, įskaitant subsidijų sumą, susijusią su ilgalaikio turto įsigijimu prieš tyrimo metu nagrinėjamą laikotarpį, priskiriamas tyrimo metu nagrinėjamam laikotarpiui ir turi būti paskirstytas pagal šio straipsnio 3 dalį. Subsidija, suteikta nenusidėvinčiam turtui įsigyti, laikoma valstybės suteikta paskola be palūkanų ir apskaičiuojama pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 5. Jei subsidijos suteikimas nesiejamas su ilgalaikio turto įsigijimu, tyrimo metu nagrinėjamu laikotarpiu gauta nauda priskiriama nagrinėjamam laikotarpiui ir paskirstoma pagal šio straipsnio 3 dalį, išskyrus atvejus, kai pateikiama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių suteiktos subsidijos ir jos teikiamos naudos priskyrimą kitam laikotarpiui. 6. Kompensuotinų subsidijų dydžio ir jų teikiamos naudos apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 16 straipsnis.Kompensuotinos subsidijos teikiamos naudos apskaičiavimas Kompensuotinos subsidijos gavėjui (svarstomos prekės užsienio gamintojui ar eksportuotojui) teikiama nauda apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta metodika bei šiomis taisyklėmis: 1) valstybės įnašai į įmonės nuosavą kapitalą laikomi teikiančiais naudos tik tuo atveju, kai tokią investiciją galima vertinti kaip neatitinkančią įprastos privačių investuotojų investavimo praktikos (įskaitant rizikos kapitalo suteikimą) svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje; 2) valstybės suteikta paskola laikoma teikiančia naudos tik tuo atveju, kai skiriasi suma, kurią paskolą gaunanti įmonė moka už valstybės suteiktą paskolą, nuo sumos, kurią ji mokėtų už atitinkamą svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje rinkos sąlygomis gautą komercinę paskolą. Šiuo atveju nauda yra tokia, koks yra šių dviejų sumų skirtumas; 3) paskola su valstybės garantija laikoma teikiančia naudos tik tuo atveju, kai skiriasi suma, kurią paskolą gaunanti įmonė moka už valstybės garantuojamą paskolą, nuo sumos, kurią įmonė mokėtų už atitinkamą komercinę paskolą be valstybės garantijos. Šiuo atveju nauda yra tokia, koks yra šių dviejų sumų skirtumas, patikslintas atsižvelgiant į paskolų aptarnavimo rinkliavų skirtumus; 4) valstybinis prekių tiekimas, paslaugų teikimas arba svarstomos prekės pirkimas laikomas teikiančiu naudos tik tuo atveju, kai prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos už mažesnę nei pakankama kainą arba svarstoma prekė perkama už didesnę nei pakankama kainą. Nustatant, ar už prekę arba paslaugą pakankamai sumokėta, atsižvelgiama į šalies, kurioje vykdomas valstybinis prekių tiekimas (paslaugų teikimas) arba valstybinis pirkimas, rinkos sąlygas (vyraujančias kainas, kokybę, galimybę gauti, parduoti, taip pat transportavimo bei kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas). 17 straipsnis. Tyrimo masto apribojimas 1. Kai yra daug prašymo atlikti tyrimą pateikėjų, svarstomos prekės užsienio gamintojų, eksportuotojų ar importuotojų, svarstomos prekės tipų ar sandorių, kurių objektas yra ši prekė, tyrimo mastas gali būti apribotas. 2. Apriboti tyrimo mastą galima šiais būdais: 1) atliekant pagrįstą panašią prekę gaminančių vietinių gamintojų, svarstomos prekės importuotojų, užsienio gamintojų ir eksportuotojų, prekių ar sandorių, kurie tyrimo metu bus vertinami, atranką; 2) nagrinėjant didžiausią tyrimo metu įmanomą ištirti svarstomos prekės gamybos, pardavimo ar importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš atitinkamos eksportuojančios šalies mastą. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta subjektų, prekių ar sandorių atranka turi būti statistiškai pagrįsta atrankos metu turimais duomenimis. Sprendimą dėl atrankos priima institucija. Pirmenybė teikiama atrankai, kuri atliekama konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis ir gavus jų pritarimą, jei tos šalys per tris savaites nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo pateikia pakankamai informacijos, kad būtų galima atlikti tipišką atranką. 4. Jei vadovaujantis šiuo straipsniu tyrimo mastas buvo apribotas, svarstomos prekės užsienio gamintojams ar eksportuotojams, kurie nebuvo atrinkti tyrimo pradžioje, pateikus reikalingą informaciją tokiu laiku, kad ją galima nagrinėti tyrimo metu, turi būti individualiai nustatomas kompensuotinos subsidijos dydis, išskyrus atvejus, kai dėl didelio šių užsienio gamintojų ar eksportuotojų skaičiaus individualūs tyrimai itin apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku atlikti. 5. Jei atlikus atranką pastebima, kad kai kurios arba visos atrinktos suinteresuotosios šalys vengia bendradarbiauti ar teikti tyrimui reikalingą informaciją ir tai gali turėti lemiamos įtakos tyrimo išvadoms, turi būti atlikta nauja atranka. Tačiau kai vengimas bendradarbiauti yra akivaizdus arba naujai atrankai atlikti nepakanka laiko, taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 8, 9, 10, 11 ir 12 dalių nuostatos. 18 straipsnis. Tyrimo baigimas 1. Tyrimas baigiamas, kai: 1) pasitvirtina, kad yra kompensuotina subsidija bei žala ir yra priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas taikyti kompensacinį muitą bei nustatytas jo dydis; 2) atsižvelgiant į kompensuotinos subsidijos dydį, žalos mastą bei Lietuvos valstybės interesus, nuspręsta netaikyti kompensacinio muito; 3) tyrimo metu nustatyta, kad kompensuotinos subsidijos ar žalos nėra arba pagal šio įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas ji yra nereikšminga, ir yra priimtas institucijos sprendimas baigti tyrimą nesiūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei taikyti kompensacinį muitą; 4) prašymo pateikėjas (pateikėjai) atsiėmė prašymą atlikti tyrimą ir institucija nusprendė, kad tyrimo baigimas ir kompensacinių muitų netaikymas atitinka Lietuvos valstybės interesus. 2. Institucija apie ketinimą priimti sprendimą baigti tyrimą nesiūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei taikyti kompensacinį muitą turi paskelbti „Valstybės žiniose“. Atsižvelgiant į šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, toks pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 45 kalendorines dienas iki sprendimo baigti tyrimą priėmimo. 3. Suinteresuotosios šalys gali reikalauti, kad joms būtų pateikta išsami informacija apie svarbiausius faktus ir motyvus, kurių pagrindu institucija ketina priimti sprendimą baigti tyrimą nesiūlant Lietuvos Respublikos Vyriausybei taikyti kompensacinį muitą. Toks reikalavimas institucijai turi būti pateiktas raštu per 15 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nustatyto pranešimo paskelbimo. Institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo paskelbimo turi raštu atsakyti į tokius reikalavimus. Jei institucija per nustatytą laikotarpį neturi galimybės pranešti tam tikrų faktų ir motyvų, juos turi pranešti nedelsiant, kai atsiranda galimybė. Nurodytų faktų ir motyvų pranešimas suinteresuotosioms šalims nevaržo jokio tolesnio sprendimo, kurį gali priimti institucija. Tačiau jei toks sprendimas yra pagrįstas bet kokiais kitais faktais ir motyvais, apie juos turi būti nedelsiant pranešta suinteresuotosioms šalims. 4. Į suinteresuotųjų šalių pareiškimus, nuomones ir pastabas, pateiktas po svarbiausių faktų ir motyvų atskleidimo, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie gauti per institucijos kiekvienu konkrečiu atveju nustatytą ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpį. PENKTASIS SKIRSNIS LAIKINOJO KOMPENSACINIO MUITO TAIKYMAS 19 straipsnis. Laikinojo kompensacinio muito taikymo sąlygos 1. Tyrimo metu importuojamoms svarstomoms prekėms gali būti taikomas laikinasis kompensacinis muitas, jei tenkinamos visos šios sąlygos: 1) tyrimas atliekamas pagal šio įstatymo 9, 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatas; 2) apie tyrimą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta ir suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti informaciją bei paaiškinimus; 3) preliminariai nustatyta, kad svarstoma prekė remiama kompensuotina subsidija ir dėl svarstomos prekės importo daroma žalos vietiniams gamintojams; 4) laikinojo kompensacinio muito taikymas atitinka Lietuvos valstybės interesus ir, institucijos nuomone, yra būtinas norint išvengti žalos, kurios būtų padaryta tyrimo metu. 2. Jei tai pačiai svarstomai prekei, kad būtų pašalinta žala vietiniams gamintojams, yra nustatytas ar jau taikomas antidempingo muitas (įskaitant laikinąjį antidempingo muitą), laikinasis kompensacinis muitas negali būti taikomas, net jei tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. 20 straipsnis. Nutarimo taikyti laikinąjį kompensacinį muitą priėmimas 1. Jei tenkinamos visos šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir svarstomai prekei nėra nustatytas antidempingo muitas (įskaitant laikinąjį antidempingo muitą), Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą taikyti laikinąjį kompensacinį muitą. Šiame nutarime, be kitos informacijos, turi būti nurodytas laikinojo kompensacinio muito dydis ir data, nuo kurios šis muitas pradedamas taikyti. Ši data paprastai yra ne ankstesnė kaip po 30 kalendorinių dienų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo dienos. 2. Laikinasis kompensacinis muitas gali būti pradėtas taikyti ne anksčiau kaip po 60 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip po 9 mėnesių nuo institucijos sprendimo atlikti tyrimą priėmimo. Laikinojo kompensacinio muito taikymo trukmė negali viršyti 4 mėnesių. 3. Laikinojo kompensacinio muito dydis negali viršyti preliminariai nustatyto visos kompensuotinos subsidijos dydžio ir gali būti mažesnis už jį, jei tokio mažesnio muito pakanka žalai vietiniams gamintojams pašalinti. 21 straipsnis. Laikinojo kompensacinio muito taikymas 1. Laikinasis kompensacinis muitas taikomas importuojamoms svarstomoms prekėms, kurios išleidžiamos laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime taikyti laikinąjį kompensacinį muitą nustatytos laikinojo kompensacinio muito taikymo datos. 2. Kai atlikus tyrimą nustatoma, kad žalos nebuvo padaryta ir nebūtų padaryta net tuo atveju, jei laikinasis kompensacinis muitas nebūtų taikytas, sumokėtas laikinasis kompensacinis muitas turi būti grąžintas. Sumokėtas laikinasis kompensacinis muitas grąžinamas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka. 3. Laikinasis kompensacinis muitas netaikomas svarstomoms prekėms, importuojamoms iš prekės kilmės ar eksportuojančių šalių arba iš svarstomos prekės užsienio gamintojų ar eksportuotojų, kurių įsipareigojimai pagal šio įstatymo 23 straipsnį yra priimti. 22 straipsnis. Laikinojo kompensacinio muito mokėjimas Laikinasis kompensacinis muitas už importuojamas svarstomas prekes turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus laikinojo kompensacinio muito arba jo nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai. Nesumokėtas laikinasis kompensacinis muitas ir delspinigiai išieškomi Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNIS ĮSIPAREIGOJIMO PRIĖMIMO PROCEDŪROS 23 straipsnis. Įsipareigojimo priėmimas 1. Atliekant tyrimą, svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba užsienio gamintojas ar eksportuotojas gali pateikti savarankiškus įsipareigojimus. Pagal juos: 1) svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė sutinka panaikinti ar apriboti subsidijas arba imtis kitų priemonių šių subsidijų poveikiui kompensuoti; 2) svarstomos prekės užsienio gamintojas ar eksportuotojas įsipareigoja padidinti svarstomos prekės kainą arba neeksportuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, kuri remiama kompensuotina subsidija. 2. Užsienio gamintojo ar eksportuotojo įsipareigojimas padidinti kainą neturi būti didesnis už tą, kurio reikia kompensuotinai subsidijai atsverti, ir gali būti mažesnis už kompensuotinos subsidijos dydį, jei tokio kainos padidinimo pakanka žalai vietiniams gamintojams pašalinti. 3. Institucija gali siūlyti svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybei arba užsienio gamintojui ar eksportuotojui pateikti įsipareigojimus, tačiau įsipareigojimų pateikimas neprivalomas. Tai, kad svarstomos prekės kilmės ar eksportuojanti šalis arba užsienio gamintojas ar eksportuotojas nepateikia įsipareigojimo arba neprisiima institucijos siūlomo įsipareigojimo, negali turėti neigiamos įtakos tyrimo išvadoms. 4. Kol preliminariai ar galutinai nenustatyta, kad egzistuoja kompensuotina subsidija ir žala vietiniams gamintojams, institucija negali siūlyti pateikti įsipareigojimą ar priimti teikiamą įsipareigojimą. 5. Jei svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba užsienio gamintojas ar eksportuotojas pateikia įsipareigojimą po institucijos teikiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymo taikyti kompensacinį muitą paskelbimo, įsipareigojimas nepriimamas, išskyrus atvejus, kai institucija dėl svarbių aplinkybių, susidariusių Lietuvos Respublikoje arba svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančioje šalyje, nusprendžia jį priimti. 6. Institucija gali nepriimti pateikto įsipareigojimo dėl per didelio esamų ar galimų svarstomos prekės užsienio gamintojų ar eksportuotojų skaičiaus arba kitų priežasčių. Tokiais atvejais, jei įmanoma, svarstomos prekės užsienio gamintojui ar eksportuotojui arba prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybei turi būti pateikti faktai ir motyvai, dėl kurių ketinama nepriimti įsipareigojimo, ir sudaryta galimybė dėl to pateikti pastabas. Tačiau į šias pastabas institucija atsižvelgti neprivalo. Faktai ir motyvai, dėl kurių pateiktas įsipareigojimas nebuvo priimtas, turi būti išdėstyti atitinkamame institucijos sprendime. 7. Laikoma, kad iš atskirų užsienio gamintojų ar eksportuotojų priimti įsipareigojimai įsigalioja tą dieną, kurią baigiamas tyrimas dėl visų tos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies gamintojų ar eksportuotojų. 8. Kai institucija priima įsipareigojimą, ji gali prašyti pateikti šio įsipareigojimo nekonfidencialų variantą (jei įsipareigojimą pateikusi suinteresuotoji šalis nurodo, kad pateiktas įsipareigojimas yra konfidencialus), kad su juo galėtų susipažinti kitos suinteresuotosios šalys. 24 straipsnis.Veiksmai priėmus įsipareigojimą 1. Jei institucija, priėmusi įsipareigojimą, nustato, kad įsipareigojimo pakanka preliminariai ar galutinai nustatytai kompensuotinai subsidijai atsverti ir žalai vietiniams gamintojams pašalinti, ji priima sprendimą tyrimą sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 2. Institucijai priėmus sprendimą sustabdyti tyrimą, sustabdomas tyrimo trukmės skaičiavimas. 3. Jei priėmusi įsipareigojimą institucija, atsižvelgdama į turimą ribotą informaciją, padaro išvadą, kad įsipareigojimo nepakanka kompensuotinai subsidijai atsverti ir žalai pašalinti arba jei to prašo svarstomos prekės kilmės ar eksportuojanti šalis arba užsienio gamintojas ar eksportuotojas, pateikęs įsipareigojimą, tyrimas tęsiamas. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai įsipareigojimas buvo priimtas preliminariai nustačius kompensuotiną subsidiją ir žalą, o atlikus tolesnį tyrimą nustatyta, kad kompensuotina subsidija ar žala neegzistuoja, ir institucija priėmė sprendimą baigti tyrimą, įsipareigojimas netenka galios nuo institucijos sprendimo įsigaliojimo dienos. Tačiau jei kompensuotina subsidija ar žala neegzistuoja tik todėl, kad laikomasi priimto įsipareigojimo, institucija gali reikalauti, kad šio įsipareigojimo būtų laikomasi iki įsipareigojimo galiojimo laikotarpio pabaigos. 5. Jei baigus tyrimą nustatoma, kad kompensuotina subsidija ir žala egzistuoja, priimto įsipareigojimo turi būti laikomasi iki įsipareigojimo galiojimo laikotarpio pabaigos. 25 straipsnis. Įsipareigojimo laikymosi priežiūra Kai institucija yra priėmusi įsipareigojimą, svarstomos prekės kilmės ar eksportuojančios šalies vyriausybė arba užsienio gamintojas ar eksportuotojas, kurio įsipareigojimas priimtas, periodiškai institucijos nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie prisiimto įsipareigojimo laikymąsi ir leisti patikrinti su tuo susijusią informaciją. Šių reikalavimų nevykdymas laikomas įsipareigojimo pažeidimu. 26 straipsnis. Įsipareigojimo nesilaikymas 1. Kai įsipareigojimo nesilaikoma (t.y. įsipareigojimas pažeidžiamas arba atsiimamas), o po jo priėmimo tyrimas nebuvo sust …