📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KARANTININIŲ ORGANIZMŲ, AUGALŲ, AUGALINIŲ PRODUKTŲ IR KITŲ OBJEKTŲ SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO IR 1998 12 28 ĮSAKYMO NR. 321 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2000 m. lapkričio 20 d. Nr. 315
Vilnius
Vadovaudamasis Fitosanitarijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 113-3285) 4 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 m. planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-869) patvirtintu Teisės derinimo priemonių 2000 m. planu (priemonių kodai 3.4.2.7-T-A2, 3.4.2.7-T-A4),
1. Tvirtinu karantininių organizmų sąrašus pagal priedus:
1.1. augalams kenksmingi organizmai, kuriuos įvežti ir platinti Lietuvoje draudžiama (1 priedas);
1.2. augalams kenksmingi organizmai, kurių įvežimas į Lietuvą draudžiamas, jei jie randami ant išvardytų augalų ir augalinės kilmės produktų (2 priedas);
1.3. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama (3 priedas);
1.4. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie turi atitikti specialiuosius reikalavimus juos įvežant į Lietuvos Respubliką (4 priedas);
1.5. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurių fitosanitarinė kontrolė būtina gamybos vietoje ir įvežant į Lietuvos Respubliką (5 priedas).
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 321 „Dėl karantininių organizmų sąrašų patvirtinimo ir 1993 08 08 įsakymo Nr. 631 pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 1998, Nr. 115-3278).
3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
ŽEMĖS ŪKIO Ministras Kęstutis Kristinaitis
PATVIRTINTA
žemės ūkio ministro
2000 11 20 įsakymu Nr. 315
1 priedas
AUGALAMS KENKSMINGI ORGANIZMAI, KURIUOS ĮVEŽTI IR PLATINTI LIETUVOJE DRAUDŽIAMA
I. KENKSMINGI ORGANIZMAI, NEAPTINKAMI LIETUVOJE
1. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose:
1.1. Acleris spp. – plokštieji lapsukiai (ne Europos);
1.2. Amauromyza maculosa (Malloch) – chrizanteminė minamusė;
1.3. Anoplophora glabripennis (Motschulsky) – rytinis ūsuotis;
1.4. Anoplophora chinensis (Thomson) – citrinmedinis ūsuotis;
1.5. Anoplophora malasiaca (Forster) – baltataškis ūsuotis;
1.6. Arrhenodes minutus Drury – mažasis ilgvabalis;
1.7. Bemisia tabaci Genn. – tabakinis baltasparnis (Europos ir ne Europos);
1.8. Blitopertha orientalis (Waterhouse) – rytinis grambuolys;
1.9. Cacoecimorpha pronubana Hubner – pietinis lapsukis;
1.10. Callosobruchus chinensis L. – kininis grūdinukas;
1.11. Callosobruchus maculatus F. – keturtaškis grūdinukas;
1.12. Cicadellidae – cikadėlės (ne Europos), žinomos kaip Pirso ligos (sukeliamos Xylella fastidiosa) nešiotojos:
1.12.1. Carneocephala fulgida Nottingham – blizgančioji cikadėlė;
1.12.2. Draeculacephala minerva Ball – raguotoji cikadėlė;
1.12.3. Graphocephala atropunctata (Signoret) – tamsiadėmė cikadėlė;
1.13. Choristoneura spp. – tamsieji lapsukiai (ne Europos);
1.14. Conotrachelus nenuphar (Herbst) – slyvinis straubliukas;
1.15. Diabrotica barberi Smith & Lawrence – šiaurinis lapgraužis;
1.16. Diabrotica undecimpunctata howardi Barber – Hovardo dėmėtasis lapgraužis;
1.17. Diabrotica undecimpunctata undecimpunctata Mannerheim – agurkinis dėmėtasis lapgraužis;
1.18. Diabrotica virgifera Le Conte – vakarinis lapgraužis;
1.19. Globodera pallida (Stone) Behrens – blyškusis bulvinis nematodas;
1.20. Helicoverpa armigera (Hubner) – gelsvapilkis saulinukas;
1.21. Helicoverpa zea (Boddie) – kukurūzinis saulinukas;
1.22. Hirschmanniella spp. – nematodai, išskyrus Hirschmanniella gracilis (de Man) Luc et Goodey – hiršmanielos nematodą;
1.23. Hyphantria cunea (Drury) – amerikinė meškutė;
1.24. Liriomyza sativae (Blanchard) – daržovinė minamusė;
1.25. Liriomyza huidobrensis (Blanchard) – amerikinė minamusė;
1.26. Liriomyza trifolii (Burgess) – šilumamėgė minamusė;
1.27. Longidorus spp. – longidorai, išskyrus Longidorus elongatus (de Man) Thorne-Swanger – pailgąjį longidorą;
1.28. Meloidogyne chitwoodi Golden et al. – kolumbinis gįlinis nematodas (visa populiacija);
1.29. Meloidogyne fallax Karsen – klastingasis gįlinis nematodas;
1.30. Monochamus spp. – ožiaragiai (ne Europos);
1.31. Myndus crudus Van Duzee – palminė cikada;
1.32. Nacobbus aberrans (Thorne) Thorne & Allen – netikrasis gįlinis nematodas;
1.33. Opogona sacchari (Bojer) – bananinė kandis;
1.34. Premnotrypes spp. – andų straubliukai (ne Europos);
1.35. Pseudopithyophtorus minutissimus (Zimmermann) – raudonąžuolė kinivarpa;
1.36. Pseudopithyophtorus pruinosus (Eichhoff) – ąžuolinė kinivarpa;
1.37. Popillia japonica (Newman) – japoninis vabalas;
1.38. Rhizoecus hibisci Kawai & Takagi – ybiškinis skydamaris;
1.39. Scaphoideus luteolus (Van Duzee) – baltajuostė cikadėlė;
1.40. Spodoptera eridania (Cramer) – pietinis dykrinukas;
1.41. Spodoptera littoralis (Boisduval) – afrikinis dykrinukas;
1.42. Spodoptera frugiperda (Smith) – kukurūzinis dykrinukas;
1.43. Spodoptera litura (Fabricius) – azijinis dykrinukas;
1.44. Thrips palmi Karny – palminis tripsas (Europos ir ne Europos);
1.45. Tephritidae – margasparnės musės (ne Europos):
1.45.1. Anastrepha fraterculus (Widemann) – panašioji margasparnė;
1.45.2. Anastrepha ludens (Loew) – meksikinė margasparnė;
1.45.3. Anastrepha obliqua Masquart – įstrižoji margasparnė;
1.45.4. Anastrepha suspensa (Loew) – karibų margasparnė;
1.45.5. Dacus ciliatus Loew – moliūginė margasparnė;
1.45.6. Bactrocera cucurbitae Coquillett – agurkinė margasparnė;
1.45.7. Bactrocera dorsalis Hendel – bananinė margasparnė;
1.45.8. Bactrocera tryoni (Froggartt) – spiečiančioji margasparnė;
1.45.9. Bactrocera tsuneonis Miyake – mandarininė margasparnė;
1.45.10. Bactrocera zonata (Saunders) – persikinė margasparnė;
1.45.11. Euphranta canadensis (Loew) – kanadinė margasparnė;
1.45.12. Trirhithromyia cyanescens Bezzi – melsvoji margasparnė;
1.45.13. Ceratitis capitata (Wiedermann) – viduržemio margasparnė;
1.45.14. Ceratitis quinaria Bezzi – abrikosinė margasparnė;
1.45.15. Ceratitis rosa (Karsch) – afrikinė margasparnė;
1.45.16. Euphranta japonica Ito – japoninė margasparnė;
1.45.17. Rhagoletis cingulata (Loew) – trešninė margasparnė;
1.45.18. Rhagoletis completa Cresson – riešutmedinė margasparnė;
1.45.19. Rhagoletis fausta (Osten-Sacken) – kaulavaisinė margasparnė;
1.45.20. Rhagoletis indifferens Curran – slyvinė margasparnė;
1.45.21. Rhagoletis mendax Curran – šilauoginė margasparnė;
1.45.22. Rhagoletis pomonella Walsh – obuolinė margasparnė;
1.45.23. Rhagoletis ribicola Doane – agrastinė margasparnė;
1.45.24. Rhagoletis suavis (Loew) – dailioji margasparnė;
1.46. Trogoderma granarium Everts – kapravabalis;
1.47. Xiphinema spp. – durkliniai nematodai.
2. Bakterijos:
2.1. Xylella fastidiosa (Wells et al.) – Pirso liga;
2.2. Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. – bulvių rudasis puvinys.
3. Grybai:
3.1. Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt – ąžuolų vytulys;
3.2. Chrysomyxa arctostaphyli Dietel – eglių raganų šluotų auksarūdė;
3.3. Cronartium spp. – veimutrūdės (ne Europos);
3.4. Endocronartium harknessii J. P. More – pušų gįlų veimutrūdė;
3.5. Botryosphaeria laricina (K. Sawada) Y. Zhang – maumedžių ūglių degligė;
3.6. Gymnosporangium spp. – gleivėtrūdės (ne Europos);
3.7. Phellinus weirii (Murrill) R. L. Gilbertson – spygliuočių šaknų žiedinis puvinys;
3.8. Melampsora farlowii (Arthur) Davis – cūgų rūdligė;
3.9. Melampsora medusae Thumen – tuopų rūdligė;
3.10. Monilinia fructicola (Winter) Honey – rudasis vaisių puvinys;
3.11. Mycosphaerella larici-leptolepidis K. Ito et al. – japoninių maumedžių spygliakritis;
3.12. Mycosphaerella populorum G. E. Thompson – tuopų degligė;
3.13. Phoma andina Turkensteen – bulvių lapų juodoji dėmėtligė;
3.14. Phylosticta solitaria Ell. & Evern. – obelų dėmėtligė;
3.15. Septoria lycopersici Speg var. malagutii Ciccarone et Boerema – bulvių septoriozė;
3.16. Thecaphora solani (Thir. & O’Brien) Mordue – bulvių kūlės;
3.17. Tilletia indica Mitra – indijinės kūlės;
3.18. Trechispora brinkmannii (Bresad.) D. P. Rogers & H. S. Jacson – medvilnės teksasinis puvinys.
4. Virusai ir į juos panašūs organizmai:
4.1. Apple proliferation mycoplasm – obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazma;
4.2. Apricot chlorotic leafroll mycoplasm – abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazma;
4.3. Beet necrotic yellow vein furovirus (Rhizomania) – runkelių gyslų nekrotinio pageltimo furovirusas (Rhizomania);
4.4. Pear decline mycoplasm – kriaušių nykimo mikoplazma;
4.5. Elm phloem necrosis phytoplasm – guobų (vinkšna, skirpstas) karnienos nekrozės fitoplazma;
4.6. Bulvių virusai ir į virusus panašūs organizmai:
4.6.1. Andean potato latent virus – bulvių Andų latentinis virusas;
4.6.2. Andean potato mottle virus – bulvių Andų margligės virusas;
4.6.3. Arracacha potato B, oca strain – arakacijos B virusas Oca štamas;
4.6.4. Potato black ringspot virus – bulvių juodosios žiediškosios dėmėtligės virusas;
4.6.5. Potato spindle tuber viroid – bulvių gumbų verpstiškumo viroidas;
4.6.6. Potato virus T – bulvių T virusas;
4.6.7. ne Europos izoliuoti bulvių A, M, S, V, X, ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir Potato leaf roll virus – bulvių lapų susisukimo virusas;
4.7. Tobacco ringspot virus – tabako žiediškosios dėmėtligės virusas;
4.8. Tomato ringspot virus – pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas;
4.9. Tomato spotted wilt virus / Impatiens necrotic spot virus – pomidorų dėmėtojo vytulio virusas / sprigių nekrotinės dėmėtligės virusas;
4.10. Virusai ir į juos panašūs organizmai, kurie kenkia cidonijų (Cydonia Mill.), žemuogių ir braškių (Fragaria L.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.), kriaušių (Pyrus L.), serbentų (Ribes L.), aviečių (Rubus L.) ir vynmedžių (Vitis L.) augalams:
4.10.1. Blueberry leaf mottle virus – mėlynių lapų margligės virusas;
4.10.2. Cherry rasp leaf virus (American) – vyšnių lapų šiurkštumo virusas;
4.10.3. Peach mosaic virus (American) – persikų mozaikos virusas;
4.10.4. Peach phony rickettsia – persikų netikroji rikecija;
4.10.5. Peach rosette mosaic virus – persikų skrotelių mozaikos virusas;
4.10.6. Peach rosette mycoplasm – persikų skrotelių mikoplazma;
4.10.7. Peach X-disease mycoplasm – persikų X-ligos mikoplazma;
4.10.8. Peach yellows mycoplasm – persikų geltos mikoplazma;
4.10.9. Plum line pattern virus (American) – slyvų amerikinės juostligės virusas;
4.10.10. Strawberry latent „C“ virus – žemuogių latentinis C virusas;
4.10.11. Strawberry vein banding virus – žemuogių priegyslinės margligės virusas;
4.10.12. Strawberry witches’ broom mycoplasm – žemuogių raganų šluotų mikoplazma;
4.10.13. ne Europos virusai ir į virusus panašūs organizmai, kurie kenkia cidonijų (Cydonia Mill.), žemuogių ir braškių (Fragaria L.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.), kriaušių (Pyrus L.), serbentų (Ribes L.), aviečių (Rubus L.) ir vynmedžių (Vitis L.) augalams;
4.11. Virusai, platinami Bemisia tabaci Genn. – tabakinio baltasparnio:
4.11.1. Bean golden mosaic virus – pupelių auksinės mozaikos virusas;
4.11.2. Cow pea mild mottle virus – vignos silpnosios margligės virusas;
4.11.3. Lettuce infectious yellow virus – salotų infekcinės geltligės virusas;
4.11.4. Pepper mild tigré virus – paprikos silpnosios margligės virusas;
4.11.5. Squash leaf curl virus – moliūgų lapų garbanės virusas;
4.11.6. Euphorbia mosaic virus – karpažolių mozaikos virusas;
4.11.7. Florida tomato virus – floridos pomidorų virusas.
5. Parazitiniai augalai – Arceuthobium spp. – nykštukiniai amalai (ne Europos).
II. KENKSMINGI ORGANIZMAI, RIBOTAI PAPLITĘ LIETUVOJE
6. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose:
6.1. Frankliniella occidentalis Pergande – vakarinis tripsas;
6.2. Globodera rostochiensis (Wollenweber) Behrens – auksinis bulvinis nematodas;
6.3. Liriomyza bryoniae (Kaltenbach) – bulvinė minamusė.
7. Grybai – Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival. – bulvių vėžys.
8. Bakterijos – Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff) Davis et al. – bulvių žiedinis puvinys.
III. KARANTININĖS PIKTŽOLĖS
9. Karantininės piktžolės:
9.1. Acroptilon repens (L.) DC – karčioji šerpeta;
9.2. Ambrosia spp. – ambrozijos;
9.3. Cuscuta spp. – brantai;
9.4. Cenchrus pauciflorus Benth – šiurkštusis cenchras;
9.5. Iva axillaris Pursh. – daugiametė grūstė;
9.6. Sida spinosa L. – dygioji sida;
9.7. Solanum carolinense L. – karolininė kiauliauogė;
9.8. Solanum elaeagnifolium Cav. – linijinialapė kiauliauogė;
9.9. Solanum rostratum Dun. – dygioji kiauliauogė;
9.10. Solanum triflorum L. – trižiedė kiauliauogė;
9.11. Striga spp. – strigos.
______________
PATVIRTINTA
žemės ūkio ministro
2000 11 20 įsakymu Nr. 315
2 priedas
AUGALAMS KENKSMINGI ORGANIZMAI, KURIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVĄ DRAUDŽIAMAS, JEI JIE RANDAMI ANT IŠVARDYTŲ AUGALŲ IR AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTŲ
I. KENKSMINGI ORGANIZMAI, NEAPTINKAMI LIETUVOJE
1. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose:
Rūšis
Užkrėtimo objektas
1.1. Aculops fuchsiae Keifer – fuksijinė gumbaerkė
Fuksijų (Fuchsia L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
1.2. Aleurocanthus spp. – azijiniai baltasparniai
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.3. Anthonomus bisignifer Schenkling – japoninis žiedgraužis
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
1.4. Anthonomus quadrigibbus Say – vakarinis žiedgraužis
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.5. Anthonomus signatus (Say) – braškinis žiedgraužis
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
1.6. Aonidielle citrina (Coquillet) – geltonasis skydamaris
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.7. Aphelenchoides besseyi Christie – ryžinis nematodas
Ryžių (Oryza spp.) sėklos bei žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
1.8. Aschitonyx eppoi Inouye – japoninis gumbauodis
Kadagių (Juniperus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.9. Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Bührer) Nickle et al. – pušinis stiebinis nematodas
Kėnių (Abies Mill.), kedrų (Cedrus Trew), maumedžių (Larix Mill.), eglių (Picea A. Dietr), pušų (Pinus L.), pocūgių (Pseudostuga Carr.) ir cūgų (Tsuga Carr.) augalai, išskyrus kankorėžius ir sėklas; ir pušinių (Pinaceae) mediena
1.10. Carposina niponensis Walsingham – japoninė karposina
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas
1.11. Neoaliturus haematoceps (Mulsant et Rey) – leukonijinė cikadėlė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.12. Circulifer tenellus (Baker) – runkelinė cikadėlė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.13. Daktulosphaira vitifoliae (Fitch) – vynuoginė filoksera
Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.14. Diaphora citri Kuway- citrusinė blakutė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.15. Cydia packardi (Zeller) – šilauoginis vaisėdis
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.16. Cydia prunivora Walsh – amerikinis vaisėdis
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.17. Eotetranychus lewisi (McGregor) – citrusinė erkė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.18. Eotetranychus orientalis (Klein) – rytinė erkė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.19. Cydia inopinata (Heinrich) – mandžiūrinis vaisėdis
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.20. Grapholita molesta (Busck) – rytinis vaisėdis
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.21. Hishomonus phycitis – sezaminė cikada
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.22. Lopholencaspis japonica Cockerel – japoninis skydamaris
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.23. Listronotus bonariensis (Kuschel) – svidrinis straubliukas
Kryžmažiedžių (Cruciferae), varpinių (Gramineae) ir dobilų (Trifolium spp.) sėklos, kilusios iš Argentinos, Australijos, Bolivijos, Čilės, Naujosios Zelandijos ir Urugvajaus
1.24. Margarodes spp.- didieji skydamariai (ne Europos rūšys):
Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.24.1. Margarodes vitis (Phillipi) – vynmedinis skydamaris;
1.24.2. Margarodes vredendalensis de Klerk – perlinis skydamaris;
1.24.3. Margarodes prieskaensis (Jakubski) – margarodinis skydamaris
1.25. Numonia pirivorella (Matsumura) – kriaušinis ugniukas
Kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.26. Oligonychus perditus Pritchard et Baker – kadaginė erkė
Kadagių (Juniperus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš ne Europos šalių
1.27. Parasaissetia nigra (Nietner) – juodasis skydamaris
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.28. Phthorimaea operculella Zeller – bulvinė kandis
Kiauliauoginių (Solanaceae) augalai ir stiebagumbiai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
1.29. Pissodes spp. – smaliukai (ne Europos)
Pušinių (Pinaceae) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, pušinių (Pinaceae) mediena su žieve ir pušinių (Pinaceae) nuimta žievė, kilę iš ne Europos šalių
1.30. Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan – citrinmedinis nematodas
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas, ir arekinių (Araceae), marantinių (Marantaceae), bananinių (Musaceae), persėjų (Persea spp.), strelicijinių (Strelitziaceae) augalai, įšaknydinti ar su substratu
1.31. Radopholus similis (Cobb) Thorne – bananinis nematodas
Arekinių (Araceae), marantinių (Marantaceae), persėjų (Persea spp.), strelicijinių (Strelitziaceae) augalai, įšaknydinti ar su substratu
1.32. Scirtothrips aurantii Faure – afrikinis tripsas
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų(Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.33. Scirtothrips dorsalis Hood – arbatinis tripsas
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.34. Scirtothrips citri (Moulton) – vynuoginis tripsas
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.35. Scolytidae – kinivarpos (ne Europos)
Pušinių (Pinaceae) augalai, aukštesni nei 3m, išskyrus kankorėžius ir sėklas, pušinių (Pinaceae) mediena su žieve, nuimta pušinių (Pinaceae) žievė, kilę ne iš Europos šalių
1.36. Toxoptera citricidus (Kirkaldy) – citrinmedinis amaras
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
1.37. Trioza erytreae (Del Guercio) – citrinmedinė blakutė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai ir (Clausena Burm.), išskyrus vaisius ir sėklas
1.38. Unaspis citri (Comstock) – apelsininis skydamaris
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
2. Bakterijos:
Sukėlėjas – ligos pavadinimas
Užkrėtimo objektas
2.1. Citrus greening bacterium – citrusinių bakterinė mozaika
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
2.2. Citrus variegated chlorosis – citrusinių margoji chlorozė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
2.3. Curtobacterium flaccumfaciens pv. flaccumfaciens (Hedges) Collins et Jones – pupelių bakterinis vytulys
Pupelių (Phaseolus spp.) sėklos
2.4. Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al. – vaismedžių bakterinė degligė
Svarainių (Chaenomeles Lindl.), kaulenių (Cotoneaster Ehrh.), gudobelių (Crataegus L.), cidonijų (Cydonia Mill.), lokvų (Eriobotrya Lindl.), obelų (Malus Mill.), šliandrų (Mespilus L.), dyglainių (Pyracantha Roem.), kriaušių (Pyrus L.), šermukšnių (Sorbus L.), išskyrus švedinių šermukšnių (Sorbus intermedia (Ehrh.) Pers.), ir (Stranvaesia Lindl.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
2.5. Erwinia chrysanthemi Burkholder et. al. – gvazdikų indų bakteriozė
Gvazdikų (Dianthus L.), chrizantemų (Chrysanthemum (sensu lato)), jurginų (Dahlia Cav.), difenbachijų (Dieffenbachia spp.), filodendrų (Philodendron spp.), puošniausiųjų karpažolių (Euphorbia pulchrrima Willd. ex Klotzsch), raudonžiedžių kalankių (Kalanchoe blossfeldiana Goelln.), bananų (Musa L.), našlaitinių sanpaulijų (Saintpaulia ionantha H. Wendl.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
2.6. Pantoea stewartii subsp. stewartii (Smith) Mergaert et al. – kukurūzų bakterinis vytulys
Paprastųjų kukurūzų (Zea mais L.) sėklos
2.7. Burkholderia caryophylli (Burkholder) Yabuuchi et al. – gvazdikų bakterinis vytulys
Gvazdikų (Dianthus L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
2.8. Pseudomonas syringae pv. persicae (Prunier et al.) Young et al. – persikų ūglių bakteriozė
Paprastųjų persikų (Prunus persica (L.) Batsch.) ir (Prunus persica var. nectarina (Ait) Maxim.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
2.9. Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye – citrinmedžių bakterinis vėžys
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
2.10. Xanthomonas arboricola pv. pruni (Smith) Vauterin et al. – slyvų lapų bakterinė dėmėtligė
Slyvų (Prunus L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
2.11. Xanthomonas axonopodis pv. dieffenbachiae
(Mc Culloch et Pirone) Vauterin et al. – difenbachijų lapų bakterinė dėmėtligė
Dekoratyviniai arekinių (Arecaceae) augalai
2.12. Xanthomonas vesicatoria (ex Doidge) Vauterin et al. – pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė (rauplės)
Valgomųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) ir paprikų (Capsicum spp.) augalai, skirti sodinti
2.13. Xanthomonas fragariae Kennedy et King – braškių lapų kampuotoji dėmėtligė
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
2.14. Xanthomonas campestris pv. oryzae (Ishiyama)
Swings and et al. pv. oryzicola (Fang et al.) Swings et al. – ryžių bakterinė degligė ir bakterinė dryžligė
Ryžių (Oryza spp.) sėklos
2.15. Xanthomonas campestris pv. hyacinthi (Wakk) Downs. – jacintų geltonoji bakteriozė
Hiacintų (Hyacinthus L.) gumbasvogūniai
2.16. Xylophilus ampelinus (Panagopoulos) Willems et al. – vynuogių bakterinė degligė
Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
3. Grybai:
Sukėlėjas – ligos pavadinimas
Užkrėtimo objektas
3.1. Alternaria alternata (Fr.) Keissler – alternariozinė lapų dėmėtligė (ne Europos)
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
3.2. Apiosporina morbosa (Schwein.) v. Arx – slyvų šakų juodasis vėžys
Slyvų (Prunus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
3.3. Atropellis spp. – pušų šakų ir kamienų vėžys
Pušų (Pinus L.) augalai, mediena ir nuimta žievė, išskyrus kankorėžius ir sėklas
3.4. Botryosphaeria berengeriana de Notaris f. sp. piricola (Nose) Kog. et Sak. – obelų žievės žiedinis puvinys
Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
3.5. Ceratocystis coerulescens Münch. – klevų viršūnių džiūsna
Cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh.) augalai ir mediena, įskaitant ir natūraliai apvalaus paviršiaus neturinčią, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš Šiaurės Amerikos šalių
3.6. Ceratocystis fimbriata f. sp. platani Walter – platanų mėlynasis vėžys
Platanų (Platanus L.) augalai, skirti auginimui, ir mediena, įskaitant ir natūraliai apvalaus paviršiaus neturinčią, išskyrus sėklas
3.7. Cercoseptoria pini densiflorae (Hora et Nambu) Deighton – pušų spyglių degligė.
Pušų (Pinus L.) augalai ir mediena, išskyrus kankorėžius ir sėklas
3.8. Ciborinia camelliae Kohn – kamelijų žiedų degligė
Kamelijų (Camellia L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
3.9. Colletotrichum acutatum Simmonds – braškių juodoji dėmėtligė
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, ir sėklos
3.10. Cryphonectria parasitica (Murril) Barr. – kaštainių žievės vėžys
Kaštainių (Castanea Mill.) ir ąžuolų (Quercus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kaštainių (Castanea Mill.) mediena ir nuimta žievė.
3.11. Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davies) v. Arx – chrizantemų askochitozė
Chrizantemų (Chrysanthemum (sensu lato)) augalai, išskyrus sėklas
3.12. Diaporthe vaccinii Shaer. – fomopsinis šilauogių vėžys
Šilauogių (Vaccinium spp.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
3.13. Elsinoe spp. Bitanc. et Jenk. Mendes – antraknozė
Kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius bei sėklas, taip pat citrinmedžių (Citrus L.) augalai bei jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas, išskyrus mandarininių citrinmedžių citrinmedžių (Citrus sinensis (L.) Osbeck) vaisius, kilusius iš Pietų
(Citrus reticulata Blanco) ir apelsininių Amerikos šalių
3.14. Fusarium oxysporum f. sp albenenis (Kilian et Maire) Gordon – fuzarinis vytulys
Finikų (Phoenix spp.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
3.15. Guignardia citricarpa Kiely – juodoji dėmėtligė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas
3.16. Phaeoramularia angolensis (Carv. et Mendes) P. M. Kirk. – citrusinių cerkosporiozė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas
3.17. Phialophora cinerescens (Wollenweber) van Beyma – gvazdikų žydroji džiūsna
Gvazdikų (Dianthus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
3.18. Phoma exiqua var. foveata (Foister) Boer. – bulvių gangrena
Sėklinių valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai
3.19. Phoma tracheiphila (Petri) Kanchaveli et Gikashvili – malseko liga
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas
3.20. Phytophthora fragariae Hickman var. rubi Wilcox et Duncan – gervuogių fitoftorozė
Aviečių ir gervuogių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
3.21. Plasmopara halstedii (Farlow) Berl. et de Toni – saulėgrąžų netikroji miltligė
Tikrųjų saulėgrąžų (Helianthus annuus L.) augalai ir sėklos
3.22. Puccinia pittieriana Hennings – bulvių rūdligė
Kiauliauoginių (Solanaceae) augalai, išskyrus stiebagumbius ir sėklas
3.23. Mycosphaerella dearnessii M. E. Bar – rudoji spyglių dėmėtligė
Pušų (Pinus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus kankorėžius ir sėklas
3.24. Mycosphaerella pini E. Rostrup – raudonkraštė spyglių dėmėtligė
Pušų (Pinus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus kankorėžius ir sėklas
3.25. Tilletia controversa Kuhn. – nykštukinės kūlės
Kviečių (Triticum L.), rugių (Secale L.) ir kvietrugių (x Triticosecale)
3.26. Venturia nashicola Tanaka et Yamamoto – kriaušių japoninės rauplės
Kriaušių (Pyrus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
3.27. Verticillium albo-atrum Reinke et Bertholde – apynių verticiliozė
Paprastųjų apynių (Humulus lupulus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
3.28. Verticillium dahliae Klebahn – apynių verticiliozė
Paprastųjų apynių (Humulus lupulus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4. Virusai ir į juos panašūs organizmai:
Sukėlėjas
Užkrėtimo objektas
4.1. Arabis mosaic virus – vaistučio mozaikos virusas
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.2. Beet curly top virus – runkelių viršūnių garbanės virusas (ne Europos izoliatai)
Paprastųjų runkelių (Beta vulgaris L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.3. Beet leaf curl virus – runkelių lapų garbanės virusas
Paprastųjų runkelių (Beta vulgaris L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.4. Black raspberry latent virus – gervuogių latentinis virusas
Aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti
4.5. Blight and Blight-like – deguliai arba į degulius panašūs
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.6. Cadang-Cadang viroid – Cadang-Cadang viroidas
Arekinių (Arecaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
4.7. Chrysanthemum stunt viroid – chrizantemų žemaūgės viroidas
Arekinių (Arecaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
4.8. Citrus triteza virus – citrusinių greito sunykimo virusas (ne Europos izoliatai)
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.9. Citrus vein enation woody gall – citrusinių gyslų sumedėjusių išaugų ‘virusas’
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.10. Cherry leaf roll virus – vyšnių lapų susisukimo virusas
Aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti
4.11. Citrus mosaic virus – citrusinių mozaikos virusas
Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.12. Citrus tristeza virus – citrusinių greito sunykimo virusas (ne Europos izoliatai)
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.13. Grapevine Flavescence dorée MLO – vynuogių geltos organizmai, panašūs į mikoplazmas
Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.14. Leprosis – raupai
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas
4.15. Little cherry pathogen – vyšnių susmulkėjimo patogenas (ne Europos izoliatas)
Paprastųjų vyšnių (Prunus cerasus L.), trešnių (Prunus avium L.), Prunus incisa Thunb., Prunus sargentii Rehd., Prunus serrula Franch., smailiadančių vyšnių (Prunus serrulata Lindl.), speciosa (Koidz) Ingram., Prunus subhirtella Miq., Prunus yedoensis Prunus Matsum. augalai ir jų hibridai bei veislės, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.16. Naturally spreading psorosis – natūraliai plintanti psorozė
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas
4.17. Palm lethal yellowing mycoplasm – palmių žudančiosios geltligės mikoplazma
Arekinių (Arecaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių
4.18. Potato stolbur mycoplasm – bulvių stolburo mikoplazma
Kiauliauoginių (Solanaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.19. Prunus necrotic ringspot virus – slyvų nekrotinės žiediškosios dėmėtligės virusas
Aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti
4.20. Raspberry ringspot virus – aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.21. Satsuma dwarf virus – satsuma žemaūgės virusas
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.22. Spiroplasma citri Saglio et al. – citrusinių spiroplazma
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.23. Strawberry crinkle virus – žemuogių raukšlėtligės virusas
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.24. Strawberry latent ringspot virus – žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.25. Strawberry mild yellow edge virus – žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusas
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.26. Tatter leaf virus – tatter lapų virusas
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
4.27. Tomato black ring virus – pomidorų juodojo žiediškumo virusas
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
4.28. Witches’ broom (MLO) – raganų šluotų mikoplazma
Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
II. KENKSMINGI ORGANIZMAI, RIBOTAI PAPLITĘ LIETUVOJE
5. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose:
Rūšis
Užkrėtimo objektas
5.1. Ditylenchus destructor Thorne – stiebinis bulvinis nematodas
Krokų (Crocus L.), kardelių (Gladiolus L.) rūšys ir jų hibridai, tokie kaip: (Gladiolus callianthus Marais.), (Gladiolus colvillei Sweet.), (Gladiolus nanus Hort.), (Gladiolus ramosus hort.), (Gladiolus tubergenii Hort.), hiacintų (Hyacinthus L.), vilkdalgių (Iris L.), tigrenių (Tigridia Juss.), tulpių (Tulipa L.) gumbasvogūniai ir šakniastiebiai, skirti sodinti, ir valgomųjų bulvių stiebagumbiai (Solanum tuberosum L.), skirti sodinti
5.2. Ditylenchus dipsaci (Kühn) Filipjev – stiebinis nematodas
(Allium ascalonicum L.), valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.), laiškinių česnakų (Allium schoenoprasum L.) sėklos ir svogūnai, skirti auginti, kamasijų (Camassia Lindl.), sniegžydrių (Chionodoxa Boiss.), geltonųjų krokų (Crocus flavus Weston „Golden Yellow“), snieguolių (Galanthus L.), balsvųjų galtonijų (Galtonia candicans (Baker) Decne), hiacintų (Hyacinthus L.), Ismene Herberr, žydrių (Muscari Miller), narcizų (Narcissus L.), paukštpienių (Ornithogalum L.), puškinijų (Puschkinia Adams), scylių (Scilla L.), tulpių (Tulipa L.) svogūnai ir stiebagumbiai, skirti auginti, mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) sėklos
6. Bakterijos:
Sukėlėjas – ligos pavadinimas
Užkrėtimo objektas
6.1. Clavibacter michiganensis subsp. insidiosus (McCulloch) Davies et al. – liucernos bakterinis vytulys
Mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) sėklos
6.2. Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis
(Smith) Davis et al. – pomidorų bakterinis vėžys („paukščių akis“)
Valgomųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum L.) augalai, skirti auginti
6.3. Xanthomonas axonopodis pv. phaseoli (Smith)
Vauterin et al. – pupelių bakterinė degligė (rudoji dėmėtligė)
Pupelių (Phaseolus L.) sėklos
7. Grybai:
Sukėlėjas – ligos pavadinimas
Užkrėtimo objektas
7.1. Phytophtora fragariae Hickman var. fragariae Wilc. et Dunc. – braškių šaknų šerdies raudonligė
Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
7.2. Puccinia horiana Hennings – chrizantemų baltosios rūdys
Chrizantemų (Chrizanthemum (sensu lato)) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
8. Virusai ir į juos panašūs organizmai:
Rūšis
Užkrėtimo objektas
8.1. Plum pox virus „Sharka“ – slyvų raupligės virusas („Šarka“)
Slyvų (Prunus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas
______________
PATVIRTINTA
žemės ūkio ministro
2000 11 20 įsakymu Nr. 315
3 priedas
AUGALAI, AUGALINIAI PRODUKTAI IR KITI OBJEKTAI, KURIUOS ĮVEŽTI Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ DRAUDŽIAMA
1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama
Aprašymas
Kilmės šalis
1.1. Augalai: kėniai (Abies Mill.), kedrai (Cedrus Trew), puskiparisiai (Chamaecyparis Spach), kadagiai (Juniperus L.), maumedžiai (Larix Mill.), eglės (Picea A. Dietr.), pušys (Pinus L.), pocūgės (Pseudotsuga Carr.) ir cūgos (Tsuga Carr.), išskyrus vaisius ir sėklas
Visos šalys, išskyrus Europos šalis*
1.2. Augalai: kaštainiai (Castanea Mill.) ir ąžuolai (Quercus L.) su lapais, išskyrus vaisius ir sėklas
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.3. Augalai: tuopos (Populus L.) su lapais, išskyrus vaisius ir sėklas
Šiaurės Amerikos šalys
1.4. Nulupta pušinių (Pinaceae) žievė
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.5. Nulupta kaštainių (Castanea Mill) žievė
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.6. Nulupta ąžuolų (Quercus L.) žievė, išskyrus kamštinių ąžuolų (Quercus suber L.)
Šiaurės Amerikos šalys
1.7. Nulupta cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh) žievė
Šiaurės Amerikos šalys
1.8. Nulupta tuopų (Populus L.) žievė
Visos Amerikos žemynų šalys
1.9. Augalai: svarainiai (Chaenomeles Lindl.), cidonijos (Cydonia Mill.), gudobelės (Crataegus L.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.) ir erškėčiai (Rosa L.), skirti sodinti, išskyrus ramybės būsenoje esančius augalus, kurie yra be lapų, žiedų ir vaisių
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.10. Augalai: fotinijos (Photinia Ldl.), skirtos sodinti, išskyrus ramybės būsenoje esančius augalus, kurie yra be lapų, žiedų ir vaisių
JAV, Kinija, Japonija, Korėjos
Respublika, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika
1.11. Valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai, skirti sodinti
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.12. Stolonus ar gumbus formuojantys kiauliauogių (Solanum L.) rūšių augalai ar jų hibridai, skirti sodinti, išskyrus tuos valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) gumbus, kurie nurodyti (1.11.)
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.13. Stiebagumbiai kiauliauogių (Solanum L.) ir jų hibridų rūšių, išskyrus tuos, kurie išvardyti (1.11.) ir (1.12.)
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.14. Kiauliauoginių (Solanaceae) šeimos augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas ir augalus, išvardytus (1.11.), (1.12.) ar (1.13.)
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.15. Dirvožemis, organinės trąšos, augimo terpė, kurie visiškai ar dalinai sudaryti iš žemės ar kietų organinių dalių, tokių kaip augalų dalys, žievė, humusas, įskaitant durpes, išskyrus tuos, kurie sudaryti vien iš durpių
Visos šalys
1.16. Augalai: vynmedžiai (Vitis L.), išskyrus vaisius
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.17. Augalai: cidonijos (Cydonia Mill.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.) ir jų hibridai bei žemuogės ir braškės (Fragaria L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, neatsižvelgiant į draudimą, taikomą augalams, išvardytiems (1.9.)
Visos šalys, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis, Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą, JAV
1.18. Augalai: citrinmedžiai (Citrus L.), kinkanai (Fortunella Swingle), poncirai (Poncirus Raf.) ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas
Visos šalys, išskyrus Europos šalis
1.19. Augalai: finikai (Phoenix L.), išskyrus vaisius ir sėklas
Alžyras, Marokas
1.20. Augalai: varpinių (Gramineae), išskyrus dekoratyvinius daugiamečius žolinius augalus Bambusoideae, Panicoideae pošeimių ir (Calamagrostis Adans), kortaderijas (Cortaderia Stapf.), monažoles (Glyceria R. Br.), Buchloe, Bouteloua Lag., lendrūnus Hakonechloa Mak. ex Honda, Hystrix, melvenes (Molinia Schrank), strypainius (Phalaris L.), Shibataea, spartinas (Spartina Schreb.), ašuotes (Stipa L.) ir Uniola L., skirtus sodinti, išskyrus sėklas
Visos šalys, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis
1.21. Kviečių (Triticum), rugių (Secale) ir kvietrugių (x) (Triticosecale) grūdai
Afganistanas, Indija, Irakas, JAV, Meksika, Nepalas, Pakistanas
______________
PATVIRTINTA
žemės ūkio ministro
2000 11 20 įsakymu Nr. 315
4 priedas
AUGALAI, AUGALINIAI PRODUKTAI IR KITI OBJEKTAI, KURIE TURI ATITIKTI SPECIALIUOSIUS REIKALAVIMUS JUOS ĮVEŽANT Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ
1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie turi atitikti specialiuosius reikalavimus juos įvežant į Lietuvos Respubliką:
Augalai, augalinės kilmės produktai
Specialieji reikalavimai
1.1. Pušinių (Pinaceae), išskyrus tujas (Thuja L.),
kitokios formos mediena nei:
- drožlės, pjuvenos, atliekos ar gabaliukai, kurie visi ar
jų dalis gauti iš pušinių medienos;
- pakavimo dėžės, rėmai ar būgnai;
- paletės, dėžės-paletės ar kitos pakavimo lentos;
- padėklai po kroviniu, tarpikliai ir atramos, įskaitant
medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV
Oficialus patvirtinimas*, kad mediena buvo termiškai apdorota ir minimali medienos šerdies temperatūra 30 minučių siekė 56°C.
1.2. Pušinių (Pinaceae) medienos drožlės, dalelės,
atliekos ar gabaliukai, kurie visi ar jų dalis gauti iš pušinių
medienos, kilusios iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV
Oficialus patvirtinimas, kad:
- produkcija buvo fumiguota laivo denyje ar konteineryje iki pakrovimo;
- produkcija buvo gabenama užantspauduotuose konteineriuose ar kitokiu būdu taip, kad būtų apsaugota nuo bet kokio galimo užsikrėtimo kenksmingais organizmais.
1.3. Pušinių (Pinaceae) mediena, išskyrus tujas (Thuja L.),
šių formų: pakavimo dėžės, rėmai, būgnai, paletės, dėžės –
paletės ar kitos pakavimo lentos, padėklai po kroviniu,
tarpikliai ir atramos, įskaitant medieną, kuri nėra natūra
liai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV
Mediena turi būti be žievės, be ožiaragių (Monochamus spp.) genties (ne europinio porūšio) lervų padarytų skylių, didesnių nei 3 mm skersmens; mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės.
1.4. Tujų (Thuja L.) mediena, įskaitant tą, kuri nėra
natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV
Mediena turi būti be žievės, be ožiaragių (Monochamus spp.) genties (ne europinio porūšio) lervų padarytų skylių, didesnių nei 3 mm skersmens.
1.5. Pušinių (Pinaceae) mediena, išskyrus drožlių, pju-
venų, atliekų ar gabaliukų formos, kuri visa ar jos dalis
gauta iš pušinių medienos, įskaitant ir tą, kuri nėra
natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Mediena turi būti be žievės, be ožiaragių (Monochamus spp.) (ne europinio porūšio) lervų padarytų skylių, didesnių nei 3 mm skersmens;
arba- turi būti aiškus ženklas „Kiln-dried“, „KD“ ar kitas tarptautinis ženklas, pažymėtas ant medienos ar jos pakuotės, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės.
1.6. Cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh.) mediena,
įskaitant medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus pavir-
šiaus, išskyrus medieną, skirtą faneros gamybai, kilusi iš Šiaurės Amerikos šalių
Turi būti aiškus ženklas „Kiln-dried“, „KD“ ar kitas tarptautinis ženklas, pažymėtas ant medienos ar jos pakuotės, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės.
1.7. Cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh.) mediena,
išskyrus medieną, nurodytą 1.6 punkte, kilusi iš Šiaurės Amerikos šalių
Turi būti pateiktas įrodymas lydimaisiais dokumentais ar kitokiu būdu, kad mediena skirta faneros gamybai.
1.8. Kaštainių (Castaneae Mill.) ir ąžuolų (Quercus L.)
mediena, įskaitant medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Šiaurės Amerikos šalių
Mediena turi būti be žievės arba:
- aptašyta taip, kad nebūtų natūraliai apvalaus paviršiaus;
- oficialiai patvirtinta, kad drėgmės kiekis medienoje neviršija 20 procentų sausosios medžiagos, išreikštos procentais;
- oficialiai patvirtinta, kad mediena buvo dezinfekuota karštu oru ar karštu vandeniu arba (pjautos medienos atveju) su žievės likučiais ar be jų, paženklinta „Kiln-dried“, „KD“ ar kitu tarptautiniu ženklu ant medienos ar jos pakuotės. Tai reikštų, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės.
1.9. Kaštainių (Castaneae Mill.) mediena
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- mediena kilusi iš teritorijos, kurioje nėra kaštainių žievės vėžio (Cryphonectria parasitica Barr.);
- mediena yra be žievės.
1.10. Platanų (Platanus L.) mediena, įskaitant medieną,
kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš JAV ar Armėnijos
Turi būti aiškus ženklas „Kiln-dried“, „KD“ ar kitas tarptautinis ženklas, pažymėtas ant medienos ar jos pakuotės, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės.
1.11. Tuopų (Populus L.) mediena, kilusi iš abiejų Amerikos žemynų šalių
Mediena turi būti be žievės.
1.12. Medienos drožlės, pjuvenos, atliekos ar gabaliukai,
kurie visi ar jų dalis gauti iš cukrinių klevų (Acer saccha-
rum Marsh), kaštainių (Castaneae Mill.), platanų
(Platanus L.), tuopų (Populus L.) ir ąžuolų (Quercus L.), kilę iš visų šalių, išskyrus Europos, ir pušinių (Pinaceae) mediena, kilusi iš visų šalių, išskyrus Europos šalis, Kanadą, Kiniją, Japoniją, Korėją, Taivanį ir JAV
Produktas pagamintas tik iš medienos, kuri arba:
- be žievės;
- buvo išdžiovinta, ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės;
- fumiguota laivo denyje ar konteineriuose iki pakrovimo ir pervežama užantspauduotuose konteineriuose ar kitokiu būdu taip, kad būtų apsaugota nuo bet kokio galimo užsikrėtimo.
1.13. Pušinių (Pinaceae) augalai, išskyrus kankorėžius ir sėklas, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad augalai buvo išauginti medelynuose ir kad auginimo vieta neužkrėsta neeuropinio porūšio smaliukais (Pissodes).
1.14. Pušinių (Pinaceae) augalai, išskyrus kankorėžius
ir sėklas, aukštesni nei 3 m, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad augalai buvo išauginti medelynuose ir kad auginimo vieta neužkrėsta neeuropinio porūšio kinivarpomis (Scolytidae).
1.15. Augalai: pušys (Pinus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas
Oficialus patvirtinimas, kad rudosios spyglių dėmėtligės (Mycosphaerella dearnesii M. E. Barr.) ir raudonkraštės spyglių dėmėtligės (Mycosphaerella pini E. Rostrup) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.16. Augalai: kėniai (Abies Mill.), maumedžiai (Larix
Mill.), eglės (Picea A. Dietr.), pušys (Pinus L.), pocūgės
(Pseudotsuga Carr.) ir cūgos (Tsuga Carr.), skirti sodinti, išskyrus sėklas
Oficialus patvirtinimas, kad tuopų rūdligės (Melampsora medusae Thuemen) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.17. Augalai: kaštainiai (Castanea Mill.) ir ąžuolai
(Quercus L.), išskyrus vaisius ir sėklas, kilę
- iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
- iš Šiaurės Amerikos šalių
Oficialus patvirtinimas, kad veimutrūdžių (Cronartium spp. (neeuropinių)) rūšių požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. Oficialus patvirtinimas, kad kilę iš teritorijų, kurios neužkrėstos ąžuolų vytuliu (Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt.).
1.18. Augalai: kaštainiai (Castanea Mill.) ir ąžuolai (Quercus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- augalai kilę iš teritorijų, neužkrėstų kaštonų žievės vėžiu (Cryphonectria parasitica (Murrill) Barr);
- kaštainių žievės vėžio (Cryphonectria parasitica (Murrill) Barr.) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.19. Augalai: platanai (Platanus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš JAV ar Armėnijos
Oficialus patvirtinimas, kad jokių platanų mėlynojo vėžio (Ceratocystis fimbriata f. sp. platani Walter) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.20. Augalai: tuopos (Populus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilusios iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad tuopų rūdligės (Melampsora medusae Thuemen) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.21. Augalai: tuopos (Populus L.), išskyrus vaisius ir sėklas, kilusios iš abiejų Amerikos žemynų šalių
Oficialus patvirtinimas, kad tuopų degligės (Mycosphaerella populorum G. E. Thompson) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.22. Augalai: guobos (Ulmus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilusios iš Šiaurės Amerikos šalių
Oficialus patvirtinimas, kad guobų (vinkšna, skirpstas) karnienos nekrozės fitoplazmos (Elm phloem necrosis phytoplasm) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.23. Iš pušinių (Pinaceae) medienos pagaminta pakuotė
(konteineriai, dėžės, paletės, būgnai, padėklai ir kt.), kilusi iš visų šalių
Oficialus patvirtinimas, kad pakuotei buvo naudojama arba:
- tik be žievės mediena;
- mediena, kilusi iš šalių, kur pušinio stiebinio nematodo (Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al.) ir jo nešiotojų neeuropinio porūšio ožiaragių (Monochamus spp.) nerasta.
1.24. Pušinių (Pinaceae) mediena, kilusi iš visų šalių
Oficialus patvirtinimas, kad mediena kilusi iš šalių, kur pušinio stiebinio nematodo (Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al.) ir jo nešiotojų neeuropinio porūšio ožiaragių (Monochamus spp.) nerasta.
1.25. Augalai ir skintos šakos: svarainių (Chaenomeles
Lindl.), kaulenių (Cotoneaster Ehrh.), gudobelių
(Crataegus L.), cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus
Mill.), dyglainių (Pyracantha Roem.), kriaušių (Pyrus L.),
šermukšnių (Sorbus L.), išskyrus švedinius šermukšnius (S. intermedia (Ehrh.), (Stranvaesia Lindl.)
Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, kurios pačios ir jų artimiausia aplinka yra neužkrėstos vaismedžių bakterine deglige (Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.), ir atlikti oficialūs tyrimai per paskutinius du auginimo sezonus.
1.26. Augalai: svarainiai (Chaenomeles Lindl), gudobelės
(Crataegus L.), cidonijos (Cydonia Mill.), lokvos
(Eriobotrya Lindl.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.), kilę iš visų šalių
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- augalai užauginti regionuose, kur rudojo vaisių puvinio (Monilinia fructicola (Winter) Honey) nepastebėta;
- rudojo vaisių puvinio (Monilinia fructicola (Winter) Honey) požymių produkcijos augimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.27. Slyvų (Prunus L.) vaisiai nuo vasario 15 d. iki rugsėjo 30 d., kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- vaisiai kilę iš šalių, kurios neužkrėstos ruduoju vaisių puviniu (Monilinia fructicola (Winter) Honey);
- vaisiai patikrinti ir tinkamai apdoroti prieš derliaus nuėmimą ir/ ar eksportą.
1.28. Augalai: citrinmedžiai (Citrus L.), kinkanai
(Fortunella Swingle), persėjos (Persea spp.), poncirai
(Poncirus Raf.), arekinių (Araceae), marantinių
(Maranthaceae), bananinių (Musaceae), strelicinių (Strelitziaceae) šeimų, kilę iš visų šalių
Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę arba:
- iš šalių, neužkrėstų citrusiniu nematodu (Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan) ir bananiniu nematodu (Radopholus similis (Cobb) Thorne);
- iš neužkrėstų citrusiniu nematodu (Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan) ir bananiniu nematodu (Radopholus similis (Cobb) Thorne) produkcijos auginimo vietų. Tai nustatyta nematologiniais testais, ištyrus augimo substratą ir augalų šaknų pavyzdžius paskutinio vegetacijos ciklo metu.
1.29. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų
(Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Vaisiai turi būti be žiedkočių ir lapų ir ant pakuotės turi būti produkto kilmės ženklas.
1.30. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella
Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- vaisiai kilę iš šalies, kuri pripažinta neužkrėsta citrinmedžių bakteriniu vėžiu (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye));
- vaisiai kilę iš teritorijos, kuri pripažinta neužkrėsta citrinmedžių bakteriniu vėžiu (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye));
- pagal oficialius kontrolės ir tyrimų metodus citrinmedžių bakterinio vėžio (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nenustatyta ir nė vienas vaisius, gautas auginimo vietoje nuėmus derlių, neturėjo citrinmedžių bakterinio vėžio (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye); požymių. Vaisiai buvo apdoroti ir supakuoti patalpose ar paskirstymo centruose, kurie užregistruoti šiam tikslui arba taikyta sertifikavimo sistema, pripažinta kaip atitinkanti nuostatas.
1.31. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella
Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- vaisiai kilę iš šalių, kur citrinmedžių cerkosporiozė
(Phaeoramularia angolensis (T. Carvalha & O. Mendes) P. M. Kirk.) nenustatyta;
- vaisiai kilę iš teritorijos, kuri pripažinta neužkrėsta citrinmedžių cerkosporioze (Phaeoramularia angolensis (T. Carvalha & O. Mendes) P. M. Kirk.);
- citrinmedžių cerkosporiozės (Phaeoramularia angolensis (T. Carvalha & O. Mendes) P. M. Kirk.) požymių produkcijos auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta ir vaisiai, nuėmus derlių produkcijos auginimo vietoje, pagal oficialių tyrimų rezultatus neturėjo požymių.
1.32. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella
Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, išskyrus
(Citrus aurantium L.) vaisius, kilusius iš visų šalių, išskyrus Europos šalis
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- vaisiai kilę iš šalies, kuri pripažinta neužkrėsta juodąja dėmėtlige (Guignardia citricarpa Kiely);
- vaisiai kilę iš teritorijos, kuri pripažinta neužkrėsta juodąja dėmėtlige (Guignardia citricarpa Kiely);
- juodosios dėmėtligės (Guignardia citricarpa Kiely) požymių produkcijos auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta ir vaisiai, produkcijos auginimo teritorijoje nuėmus derlių, pagal atitinkamus oficialius tyrimus neturėjo jokių šios ligos požymių.
1.33. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų
(Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų,
kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos, kur paplitusios
margasparnės musės (Thephtritidae) (neeuropiniai) ant šių vaisių
Oficialus patvirtinimas, kad arba:
- vaisiai kilę iš teritorijų, kuriose šie kenkėjai nepaplitę;
- paskutinį vegetacijos ciklą, vykdant oficialius patikrinimus mažiausiai kartą per mėnesį (likus trims mėnesiams iki derliaus nuėmimo) nurodytų kenksmingų organizmų buvimo požymių produkcijos auginimo vietoje ar artimiausioje aplinkoje nenustatyta ir joks vaisius auginimo vietoje neturėjo nurodytų organizmų pakenkimo požymių;
- vaisiai nebuvo pažeisti nurodytais organizmais visose kenkėjų vystymosi stadijose;
- vaisiai atitinkamai apdoroti karštais garais, šalčiu, greitai atšaldyti nepažeidžiant vaisiaus arba chemiškai apdoroti.
1.34. Augalai: gudobelės (Crataegus L.), obelys (Malus Mill.), kriaušės (Pyrus L.), kilusios iš visų šalių
Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, paskutinį vegetacijos ciklą neužkrėstų obelų dėmėtlige (Phyllosticta solitaria Ell. et Evern.).
1.35. Augalai: cidonijos (Cydonia Mill.), žemuogės ir
braškės (Fragaria L.), obelys (Malus Mill.), slyvos
(Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.), serbentai (Ribes L.),
avietės (Rubus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilę
iš šalių, kur tam tikras organizmas kenkia šių genčių
augalams: žemuogėms ir braškėms (Fragaria L.):
- braškių šaknų šerdies raudonligė (Phytophthora
fragariae Hickman var. fragariae);
- vaistučio mozaikos virusas (Arabis mosaic virus);
- aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (Rasberry
ringspot virus);
- žemuogių raukšlėtligės virusas (Strawberry crincle virus);
- žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas
(Strawberry latent ringspot virus);
- žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusas
(Strawberry mild yellow edge virus);
- pomidorų juodojo žiediškumo virusas (Tomato black
ring virus);
- braškių lapų kampuotoji dėmėtligė (Xanthomonas
fragariae Kennedy & King); obelims (Mallus Mill.):
- obelų dėmėtligė (Phyllosticta solitaria Ell. et Ev.);
slyvoms (Prunus L):
- abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazma
(Apricot chlorotic leafroll mycoplasm);
- slyvų lapų bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas
arboricola pv. pruni (Smith) Dye); paprastiesiems persikams (Prunus persica (L.) Batsch):
- persikų ūglių bakteriozė (Pseudomonas syringae pv.
persicae (Prunier et al.) Young et al.); kriaušėms (Pyrus L.):
- obelų dėmėtligė (Phyllosticta solitaria Ell. et Ev.);
avietėms (Rubus L.):
- vaistučio mozaikos virusas (Arabis mosaic virus);
- aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (Raspberry
ringspot virus);
- žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas
(Srawberry latent ringspot virus);
- pomidorų juodojo žiediškumo virusas (Tomato black
ring virus); visų rūšių augalams:
- neeuropiniai virusai ir į virusus panašūs organizmai
Oficialus patvirtinimas, kad paskutinį vegetacijos ciklą produkcijos auginimo vietoje kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų nepastebėta.
1.36. Augalai: paprastosios cidonijos (Cydonia oblonga
Mill.), beržalapės kriaušės (Pyrus betulaefolia Bge),
paprastosios kriaušės (Pyrus communis L.), vėlyvosios
kriaušės (Pyrus pyrifolia (Burm.)), usūrinės kriaušės
(Pyrus ussuriensis Maxim.), įskaitant jų hibridus, kilusius iš visų šalių
Augalai, kilę iš kultūrų, tikrintų paskutinius 3 auginimo sezonus: augalai su kriaušių nykimo mikoplazmos (Pear decline MLO) infekcijos požymiais buvo išrauti, o kiti augalai paskutinį vegetacijos ciklą neužkrėsti jokiais virusais ir į virusus panašiais organizmais.
1.37. Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) daigai, skirti
sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur paplitę svarbūs
kenksmingi organizmai:
- žemuogių latentinis C virusas (Strawberry latent
„C“ virus);
- žemuogių priegyslinės margligės virusas
(Strawberry vein banding virus);
- žemuogių raganų šluotų mikoplazma
(Strawberry witches’ broom mycoplasm)
Oficialus patvirtinimas, kad:
- augalai tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama pagal tam tikras sąlygas ir kuri patikrinta mažiausiai vieną kartą per paskutinius tris vegetacijos ciklus, naudojant atitinkamus indikatorius ir ekvivalenčius metodus. Tyrimų metu nustatyta, kad
kultūra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais;
- svarbių kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje ar jų artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta.
1.38. Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių
- auginimo vietoje ryžinio nematodo (Aphelenchoides besseyi
Christie) buvimo požymių ant augalų paskutinį vegetacijos ciklą nepas …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.