LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KARANTININIŲ ORGANIZMŲ, AUGALŲ, AUGALINIŲ PRODUKTŲ IR KITŲ OBJEKTŲ SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO IR 1998 12 28 ĮSAKYMO NR. 321 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS 2000 m. lapkričio 20 d. Nr. 315 Vilnius Vadovaudamasis Fitosanitarijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 113-3285) 4 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2000 m. planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-869) patvirtintu Teisės derinimo priemonių 2000 m. planu (priemonių kodai 3.4.2.7-T-A2, 3.4.2.7-T-A4), 1. Tvirtinu karantininių organizmų sąrašus pagal priedus: 1.1. augalams kenksmingi organizmai, kuriuos įvežti ir platinti Lietuvoje draudžiama (1 priedas); 1.2. augalams kenksmingi organizmai, kurių įvežimas į Lietuvą draudžiamas, jei jie randami ant išvardytų augalų ir augalinės kilmės produktų (2 priedas); 1.3. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama (3 priedas); 1.4. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie turi atitikti specialiuosius reikalavimus juos įvežant į Lietuvos Respubliką (4 priedas); 1.5. augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurių fitosanitarinė kontrolė būtina gamybos vietoje ir įvežant į Lietuvos Respubliką (5 priedas). 2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 321 „Dėl karantininių organizmų sąrašų patvirtinimo ir 1993 08 08 įsakymo Nr. 631 pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 1998, Nr. 115-3278). 3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. ŽEMĖS ŪKIO Ministras Kęstutis Kristinaitis PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2000 11 20 įsakymu Nr. 315 1 priedas AUGALAMS KENKSMINGI ORGANIZMAI, KURIUOS ĮVEŽTI IR PLATINTI LIETUVOJE DRAUDŽIAMA I. KENKSMINGI ORGANIZMAI, NEAPTINKAMI LIETUVOJE 1. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose: 1.1. Acleris spp. – plokštieji lapsukiai (ne Europos); 1.2. Amauromyza maculosa (Malloch) – chrizanteminė minamusė; 1.3. Anoplophora glabripennis (Motschulsky) – rytinis ūsuotis; 1.4. Anoplophora chinensis (Thomson) – citrinmedinis ūsuotis; 1.5. Anoplophora malasiaca (Forster) – baltataškis ūsuotis; 1.6. Arrhenodes minutus Drury – mažasis ilgvabalis; 1.7. Bemisia tabaci Genn. – tabakinis baltasparnis (Europos ir ne Europos); 1.8. Blitopertha orientalis (Waterhouse) – rytinis grambuolys; 1.9. Cacoecimorpha pronubana Hubner – pietinis lapsukis; 1.10. Callosobruchus chinensis L. – kininis grūdinukas; 1.11. Callosobruchus maculatus F. – keturtaškis grūdinukas; 1.12. Cicadellidae – cikadėlės (ne Europos), žinomos kaip Pirso ligos (sukeliamos Xylella fastidiosa) nešiotojos: 1.12.1. Carneocephala fulgida Nottingham – blizgančioji cikadėlė; 1.12.2. Draeculacephala minerva Ball – raguotoji cikadėlė; 1.12.3. Graphocephala atropunctata (Signoret) – tamsiadėmė cikadėlė; 1.13. Choristoneura spp. – tamsieji lapsukiai (ne Europos); 1.14. Conotrachelus nenuphar (Herbst) – slyvinis straubliukas; 1.15. Diabrotica barberi Smith & Lawrence – šiaurinis lapgraužis; 1.16. Diabrotica undecimpunctata howardi Barber – Hovardo dėmėtasis lapgraužis; 1.17. Diabrotica undecimpunctata undecimpunctata Mannerheim – agurkinis dėmėtasis lapgraužis; 1.18. Diabrotica virgifera Le Conte – vakarinis lapgraužis; 1.19. Globodera pallida (Stone) Behrens – blyškusis bulvinis nematodas; 1.20. Helicoverpa armigera (Hubner) – gelsvapilkis saulinukas; 1.21. Helicoverpa zea (Boddie) – kukurūzinis saulinukas; 1.22. Hirschmanniella spp. – nematodai, išskyrus Hirschmanniella gracilis (de Man) Luc et Goodey – hiršmanielos nematodą; 1.23. Hyphantria cunea (Drury) – amerikinė meškutė; 1.24. Liriomyza sativae (Blanchard) – daržovinė minamusė; 1.25. Liriomyza huidobrensis (Blanchard) – amerikinė minamusė; 1.26. Liriomyza trifolii (Burgess) – šilumamėgė minamusė; 1.27. Longidorus spp. – longidorai, išskyrus Longidorus elongatus (de Man) Thorne-Swanger – pailgąjį longidorą; 1.28. Meloidogyne chitwoodi Golden et al. – kolumbinis gįlinis nematodas (visa populiacija); 1.29. Meloidogyne fallax Karsen – klastingasis gįlinis nematodas; 1.30. Monochamus spp. – ožiaragiai (ne Europos); 1.31. Myndus crudus Van Duzee – palminė cikada; 1.32. Nacobbus aberrans (Thorne) Thorne & Allen – netikrasis gįlinis nematodas; 1.33. Opogona sacchari (Bojer) – bananinė kandis; 1.34. Premnotrypes spp. – andų straubliukai (ne Europos); 1.35. Pseudopithyophtorus minutissimus (Zimmermann) – raudonąžuolė kinivarpa; 1.36. Pseudopithyophtorus pruinosus (Eichhoff) – ąžuolinė kinivarpa; 1.37. Popillia japonica (Newman) – japoninis vabalas; 1.38. Rhizoecus hibisci Kawai & Takagi – ybiškinis skydamaris; 1.39. Scaphoideus luteolus (Van Duzee) – baltajuostė cikadėlė; 1.40. Spodoptera eridania (Cramer) – pietinis dykrinukas; 1.41. Spodoptera littoralis (Boisduval) – afrikinis dykrinukas; 1.42. Spodoptera frugiperda (Smith) – kukurūzinis dykrinukas; 1.43. Spodoptera litura (Fabricius) – azijinis dykrinukas; 1.44. Thrips palmi Karny – palminis tripsas (Europos ir ne Europos); 1.45. Tephritidae – margasparnės musės (ne Europos): 1.45.1. Anastrepha fraterculus (Widemann) – panašioji margasparnė; 1.45.2. Anastrepha ludens (Loew) – meksikinė margasparnė; 1.45.3. Anastrepha obliqua Masquart – įstrižoji margasparnė; 1.45.4. Anastrepha suspensa (Loew) – karibų margasparnė; 1.45.5. Dacus ciliatus Loew – moliūginė margasparnė; 1.45.6. Bactrocera cucurbitae Coquillett – agurkinė margasparnė; 1.45.7. Bactrocera dorsalis Hendel – bananinė margasparnė; 1.45.8. Bactrocera tryoni (Froggartt) – spiečiančioji margasparnė; 1.45.9. Bactrocera tsuneonis Miyake – mandarininė margasparnė; 1.45.10. Bactrocera zonata (Saunders) – persikinė margasparnė; 1.45.11. Euphranta canadensis (Loew) – kanadinė margasparnė; 1.45.12. Trirhithromyia cyanescens Bezzi – melsvoji margasparnė; 1.45.13. Ceratitis capitata (Wiedermann) – viduržemio margasparnė; 1.45.14. Ceratitis quinaria Bezzi – abrikosinė margasparnė; 1.45.15. Ceratitis rosa (Karsch) – afrikinė margasparnė; 1.45.16. Euphranta japonica Ito – japoninė margasparnė; 1.45.17. Rhagoletis cingulata (Loew) – trešninė margasparnė; 1.45.18. Rhagoletis completa Cresson – riešutmedinė margasparnė; 1.45.19. Rhagoletis fausta (Osten-Sacken) – kaulavaisinė margasparnė; 1.45.20. Rhagoletis indifferens Curran – slyvinė margasparnė; 1.45.21. Rhagoletis mendax Curran – šilauoginė margasparnė; 1.45.22. Rhagoletis pomonella Walsh – obuolinė margasparnė; 1.45.23. Rhagoletis ribicola Doane – agrastinė margasparnė; 1.45.24. Rhagoletis suavis (Loew) – dailioji margasparnė; 1.46. Trogoderma granarium Everts – kapravabalis; 1.47. Xiphinema spp. – durkliniai nematodai. 2. Bakterijos: 2.1. Xylella fastidiosa (Wells et al.) – Pirso liga; 2.2. Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al. – bulvių rudasis puvinys. 3. Grybai: 3.1. Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt – ąžuolų vytulys; 3.2. Chrysomyxa arctostaphyli Dietel – eglių raganų šluotų auksarūdė; 3.3. Cronartium spp. – veimutrūdės (ne Europos); 3.4. Endocronartium harknessii J. P. More – pušų gįlų veimutrūdė; 3.5. Botryosphaeria laricina (K. Sawada) Y. Zhang – maumedžių ūglių degligė; 3.6. Gymnosporangium spp. – gleivėtrūdės (ne Europos); 3.7. Phellinus weirii (Murrill) R. L. Gilbertson – spygliuočių šaknų žiedinis puvinys; 3.8. Melampsora farlowii (Arthur) Davis – cūgų rūdligė; 3.9. Melampsora medusae Thumen – tuopų rūdligė; 3.10. Monilinia fructicola (Winter) Honey – rudasis vaisių puvinys; 3.11. Mycosphaerella larici-leptolepidis K. Ito et al. – japoninių maumedžių spygliakritis; 3.12. Mycosphaerella populorum G. E. Thompson – tuopų degligė; 3.13. Phoma andina Turkensteen – bulvių lapų juodoji dėmėtligė; 3.14. Phylosticta solitaria Ell. & Evern. – obelų dėmėtligė; 3.15. Septoria lycopersici Speg var. malagutii Ciccarone et Boerema – bulvių septoriozė; 3.16. Thecaphora solani (Thir. & O’Brien) Mordue – bulvių kūlės; 3.17. Tilletia indica Mitra – indijinės kūlės; 3.18. Trechispora brinkmannii (Bresad.) D. P. Rogers & H. S. Jacson – medvilnės teksasinis puvinys. 4. Virusai ir į juos panašūs organizmai: 4.1. Apple proliferation mycoplasm – obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazma; 4.2. Apricot chlorotic leafroll mycoplasm – abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazma; 4.3. Beet necrotic yellow vein furovirus (Rhizomania) – runkelių gyslų nekrotinio pageltimo furovirusas (Rhizomania); 4.4. Pear decline mycoplasm – kriaušių nykimo mikoplazma; 4.5. Elm phloem necrosis phytoplasm – guobų (vinkšna, skirpstas) karnienos nekrozės fitoplazma; 4.6. Bulvių virusai ir į virusus panašūs organizmai: 4.6.1. Andean potato latent virus – bulvių Andų latentinis virusas; 4.6.2. Andean potato mottle virus – bulvių Andų margligės virusas; 4.6.3. Arracacha potato B, oca strain – arakacijos B virusas Oca štamas; 4.6.4. Potato black ringspot virus – bulvių juodosios žiediškosios dėmėtligės virusas; 4.6.5. Potato spindle tuber viroid – bulvių gumbų verpstiškumo viroidas; 4.6.6. Potato virus T – bulvių T virusas; 4.6.7. ne Europos izoliuoti bulvių A, M, S, V, X, ir Y (įskaitant Yo, Yn ir Yc) virusai ir Potato leaf roll virus – bulvių lapų susisukimo virusas; 4.7. Tobacco ringspot virus – tabako žiediškosios dėmėtligės virusas; 4.8. Tomato ringspot virus – pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas; 4.9. Tomato spotted wilt virus / Impatiens necrotic spot virus – pomidorų dėmėtojo vytulio virusas / sprigių nekrotinės dėmėtligės virusas; 4.10. Virusai ir į juos panašūs organizmai, kurie kenkia cidonijų (Cydonia Mill.), žemuogių ir braškių (Fragaria L.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.), kriaušių (Pyrus L.), serbentų (Ribes L.), aviečių (Rubus L.) ir vynmedžių (Vitis L.) augalams: 4.10.1. Blueberry leaf mottle virus – mėlynių lapų margligės virusas; 4.10.2. Cherry rasp leaf virus (American) – vyšnių lapų šiurkštumo virusas; 4.10.3. Peach mosaic virus (American) – persikų mozaikos virusas; 4.10.4. Peach phony rickettsia – persikų netikroji rikecija; 4.10.5. Peach rosette mosaic virus – persikų skrotelių mozaikos virusas; 4.10.6. Peach rosette mycoplasm – persikų skrotelių mikoplazma; 4.10.7. Peach X-disease mycoplasm – persikų X-ligos mikoplazma; 4.10.8. Peach yellows mycoplasm – persikų geltos mikoplazma; 4.10.9. Plum line pattern virus (American) – slyvų amerikinės juostligės virusas; 4.10.10. Strawberry latent „C“ virus – žemuogių latentinis C virusas; 4.10.11. Strawberry vein banding virus – žemuogių priegyslinės margligės virusas; 4.10.12. Strawberry witches’ broom mycoplasm – žemuogių raganų šluotų mikoplazma; 4.10.13. ne Europos virusai ir į virusus panašūs organizmai, kurie kenkia cidonijų (Cydonia Mill.), žemuogių ir braškių (Fragaria L.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.), kriaušių (Pyrus L.), serbentų (Ribes L.), aviečių (Rubus L.) ir vynmedžių (Vitis L.) augalams; 4.11. Virusai, platinami Bemisia tabaci Genn. – tabakinio baltasparnio: 4.11.1. Bean golden mosaic virus – pupelių auksinės mozaikos virusas; 4.11.2. Cow pea mild mottle virus – vignos silpnosios margligės virusas; 4.11.3. Lettuce infectious yellow virus – salotų infekcinės geltligės virusas; 4.11.4. Pepper mild tigré virus – paprikos silpnosios margligės virusas; 4.11.5. Squash leaf curl virus – moliūgų lapų garbanės virusas; 4.11.6. Euphorbia mosaic virus – karpažolių mozaikos virusas; 4.11.7. Florida tomato virus – floridos pomidorų virusas. 5. Parazitiniai augalai – Arceuthobium spp. – nykštukiniai amalai (ne Europos). II. KENKSMINGI ORGANIZMAI, RIBOTAI PAPLITĘ LIETUVOJE 6. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose: 6.1. Frankliniella occidentalis Pergande – vakarinis tripsas; 6.2. Globodera rostochiensis (Wollenweber) Behrens – auksinis bulvinis nematodas; 6.3. Liriomyza bryoniae (Kaltenbach) – bulvinė minamusė. 7. Grybai – Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival. – bulvių vėžys. 8. Bakterijos – Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff) Davis et al. – bulvių žiedinis puvinys. III. KARANTININĖS PIKTŽOLĖS 9. Karantininės piktžolės: 9.1. Acroptilon repens (L.) DC – karčioji šerpeta; 9.2. Ambrosia spp. – ambrozijos; 9.3. Cuscuta spp. – brantai; 9.4. Cenchrus pauciflorus Benth – šiurkštusis cenchras; 9.5. Iva axillaris Pursh. – daugiametė grūstė; 9.6. Sida spinosa L. – dygioji sida; 9.7. Solanum carolinense L. – karolininė kiauliauogė; 9.8. Solanum elaeagnifolium Cav. – linijinialapė kiauliauogė; 9.9. Solanum rostratum Dun. – dygioji kiauliauogė; 9.10. Solanum triflorum L. – trižiedė kiauliauogė; 9.11. Striga spp. – strigos. ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2000 11 20 įsakymu Nr. 315 2 priedas AUGALAMS KENKSMINGI ORGANIZMAI, KURIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVĄ DRAUDŽIAMAS, JEI JIE RANDAMI ANT IŠVARDYTŲ AUGALŲ IR AUGALINĖS KILMĖS PRODUKTŲ I. KENKSMINGI ORGANIZMAI, NEAPTINKAMI LIETUVOJE 1. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose: Rūšis Užkrėtimo objektas 1.1. Aculops fuchsiae Keifer – fuksijinė gumbaerkė Fuksijų (Fuchsia L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 1.2. Aleurocanthus spp. – azijiniai baltasparniai Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.3. Anthonomus bisignifer Schenkling – japoninis žiedgraužis Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 1.4. Anthonomus quadrigibbus Say – vakarinis žiedgraužis Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.5. Anthonomus signatus (Say) – braškinis žiedgraužis Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 1.6. Aonidielle citrina (Coquillet) – geltonasis skydamaris Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.7. Aphelenchoides besseyi Christie – ryžinis nematodas Ryžių (Oryza spp.) sėklos bei žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 1.8. Aschitonyx eppoi Inouye – japoninis gumbauodis Kadagių (Juniperus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.9. Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Bührer) Nickle et al. – pušinis stiebinis nematodas Kėnių (Abies Mill.), kedrų (Cedrus Trew), maumedžių (Larix Mill.), eglių (Picea A. Dietr), pušų (Pinus L.), pocūgių (Pseudostuga Carr.) ir cūgų (Tsuga Carr.) augalai, išskyrus kankorėžius ir sėklas; ir pušinių (Pinaceae) mediena 1.10. Carposina niponensis Walsingham – japoninė karposina Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas 1.11. Neoaliturus haematoceps (Mulsant et Rey) – leukonijinė cikadėlė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.12. Circulifer tenellus (Baker) – runkelinė cikadėlė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.13. Daktulosphaira vitifoliae (Fitch) – vynuoginė filoksera Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.14. Diaphora citri Kuway- citrusinė blakutė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.15. Cydia packardi (Zeller) – šilauoginis vaisėdis Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.16. Cydia prunivora Walsh – amerikinis vaisėdis Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.17. Eotetranychus lewisi (McGregor) – citrusinė erkė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.18. Eotetranychus orientalis (Klein) – rytinė erkė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.19. Cydia inopinata (Heinrich) – mandžiūrinis vaisėdis Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.20. Grapholita molesta (Busck) – rytinis vaisėdis Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.21. Hishomonus phycitis – sezaminė cikada Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.22. Lopholencaspis japonica Cockerel – japoninis skydamaris Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.23. Listronotus bonariensis (Kuschel) – svidrinis straubliukas Kryžmažiedžių (Cruciferae), varpinių (Gramineae) ir dobilų (Trifolium spp.) sėklos, kilusios iš Argentinos, Australijos, Bolivijos, Čilės, Naujosios Zelandijos ir Urugvajaus 1.24. Margarodes spp.- didieji skydamariai (ne Europos rūšys): Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.24.1. Margarodes vitis (Phillipi) – vynmedinis skydamaris; 1.24.2. Margarodes vredendalensis de Klerk – perlinis skydamaris; 1.24.3. Margarodes prieskaensis (Jakubski) – margarodinis skydamaris 1.25. Numonia pirivorella (Matsumura) – kriaušinis ugniukas Kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.26. Oligonychus perditus Pritchard et Baker – kadaginė erkė Kadagių (Juniperus L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš ne Europos šalių 1.27. Parasaissetia nigra (Nietner) – juodasis skydamaris Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.28. Phthorimaea operculella Zeller – bulvinė kandis Kiauliauoginių (Solanaceae) augalai ir stiebagumbiai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 1.29. Pissodes spp. – smaliukai (ne Europos) Pušinių (Pinaceae) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, pušinių (Pinaceae) mediena su žieve ir pušinių (Pinaceae) nuimta žievė, kilę iš ne Europos šalių 1.30. Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan – citrinmedinis nematodas Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas, ir arekinių (Araceae), marantinių (Marantaceae), bananinių (Musaceae), persėjų (Persea spp.), strelicijinių (Strelitziaceae) augalai, įšaknydinti ar su substratu 1.31. Radopholus similis (Cobb) Thorne – bananinis nematodas Arekinių (Araceae), marantinių (Marantaceae), persėjų (Persea spp.), strelicijinių (Strelitziaceae) augalai, įšaknydinti ar su substratu 1.32. Scirtothrips aurantii Faure – afrikinis tripsas Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų(Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.33. Scirtothrips dorsalis Hood – arbatinis tripsas Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.34. Scirtothrips citri (Moulton) – vynuoginis tripsas Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.35. Scolytidae – kinivarpos (ne Europos) Pušinių (Pinaceae) augalai, aukštesni nei 3m, išskyrus kankorėžius ir sėklas, pušinių (Pinaceae) mediena su žieve, nuimta pušinių (Pinaceae) žievė, kilę ne iš Europos šalių 1.36. Toxoptera citricidus (Kirkaldy) – citrinmedinis amaras Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 1.37. Trioza erytreae (Del Guercio) – citrinmedinė blakutė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai ir (Clausena Burm.), išskyrus vaisius ir sėklas 1.38. Unaspis citri (Comstock) – apelsininis skydamaris Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 2. Bakterijos: Sukėlėjas – ligos pavadinimas Užkrėtimo objektas 2.1. Citrus greening bacterium – citrusinių bakterinė mozaika Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 2.2. Citrus variegated chlorosis – citrusinių margoji chlorozė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 2.3. Curtobacterium flaccumfaciens pv. flaccumfaciens (Hedges) Collins et Jones – pupelių bakterinis vytulys Pupelių (Phaseolus spp.) sėklos 2.4. Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al. – vaismedžių bakterinė degligė Svarainių (Chaenomeles Lindl.), kaulenių (Cotoneaster Ehrh.), gudobelių (Crataegus L.), cidonijų (Cydonia Mill.), lokvų (Eriobotrya Lindl.), obelų (Malus Mill.), šliandrų (Mespilus L.), dyglainių (Pyracantha Roem.), kriaušių (Pyrus L.), šermukšnių (Sorbus L.), išskyrus švedinių šermukšnių (Sorbus intermedia (Ehrh.) Pers.), ir (Stranvaesia Lindl.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 2.5. Erwinia chrysanthemi Burkholder et. al. – gvazdikų indų bakteriozė Gvazdikų (Dianthus L.), chrizantemų (Chrysanthemum (sensu lato)), jurginų (Dahlia Cav.), difenbachijų (Dieffenbachia spp.), filodendrų (Philodendron spp.), puošniausiųjų karpažolių (Euphorbia pulchrrima Willd. ex Klotzsch), raudonžiedžių kalankių (Kalanchoe blossfeldiana Goelln.), bananų (Musa L.), našlaitinių sanpaulijų (Saintpaulia ionantha H. Wendl.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 2.6. Pantoea stewartii subsp. stewartii (Smith) Mergaert et al. – kukurūzų bakterinis vytulys Paprastųjų kukurūzų (Zea mais L.) sėklos 2.7. Burkholderia caryophylli (Burkholder) Yabuuchi et al. – gvazdikų bakterinis vytulys Gvazdikų (Dianthus L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 2.8. Pseudomonas syringae pv. persicae (Prunier et al.) Young et al. – persikų ūglių bakteriozė Paprastųjų persikų (Prunus persica (L.) Batsch.) ir (Prunus persica var. nectarina (Ait) Maxim.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 2.9. Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye – citrinmedžių bakterinis vėžys Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 2.10. Xanthomonas arboricola pv. pruni (Smith) Vauterin et al. – slyvų lapų bakterinė dėmėtligė Slyvų (Prunus L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 2.11. Xanthomonas axonopodis pv. dieffenbachiae (Mc Culloch et Pirone) Vauterin et al. – difenbachijų lapų bakterinė dėmėtligė Dekoratyviniai arekinių (Arecaceae) augalai 2.12. Xanthomonas vesicatoria (ex Doidge) Vauterin et al. – pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė (rauplės) Valgomųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) ir paprikų (Capsicum spp.) augalai, skirti sodinti 2.13. Xanthomonas fragariae Kennedy et King – braškių lapų kampuotoji dėmėtligė Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas 2.14. Xanthomonas campestris pv. oryzae (Ishiyama) Swings and et al. pv. oryzicola (Fang et al.) Swings et al. – ryžių bakterinė degligė ir bakterinė dryžligė Ryžių (Oryza spp.) sėklos 2.15. Xanthomonas campestris pv. hyacinthi (Wakk) Downs. – jacintų geltonoji bakteriozė Hiacintų (Hyacinthus L.) gumbasvogūniai 2.16. Xylophilus ampelinus (Panagopoulos) Willems et al. – vynuogių bakterinė degligė Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 3. Grybai: Sukėlėjas – ligos pavadinimas Užkrėtimo objektas 3.1. Alternaria alternata (Fr.) Keissler – alternariozinė lapų dėmėtligė (ne Europos) Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 3.2. Apiosporina morbosa (Schwein.) v. Arx – slyvų šakų juodasis vėžys Slyvų (Prunus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 3.3. Atropellis spp. – pušų šakų ir kamienų vėžys Pušų (Pinus L.) augalai, mediena ir nuimta žievė, išskyrus kankorėžius ir sėklas 3.4. Botryosphaeria berengeriana de Notaris f. sp. piricola (Nose) Kog. et Sak. – obelų žievės žiedinis puvinys Cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), slyvų (Prunus L.) ir kriaušių (Pyrus L.) augalai, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 3.5. Ceratocystis coerulescens Münch. – klevų viršūnių džiūsna Cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh.) augalai ir mediena, įskaitant ir natūraliai apvalaus paviršiaus neturinčią, išskyrus vaisius ir sėklas, kilę iš Šiaurės Amerikos šalių 3.6. Ceratocystis fimbriata f. sp. platani Walter – platanų mėlynasis vėžys Platanų (Platanus L.) augalai, skirti auginimui, ir mediena, įskaitant ir natūraliai apvalaus paviršiaus neturinčią, išskyrus sėklas 3.7. Cercoseptoria pini densiflorae (Hora et Nambu) Deighton – pušų spyglių degligė. Pušų (Pinus L.) augalai ir mediena, išskyrus kankorėžius ir sėklas 3.8. Ciborinia camelliae Kohn – kamelijų žiedų degligė Kamelijų (Camellia L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 3.9. Colletotrichum acutatum Simmonds – braškių juodoji dėmėtligė Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, ir sėklos 3.10. Cryphonectria parasitica (Murril) Barr. – kaštainių žievės vėžys Kaštainių (Castanea Mill.) ir ąžuolų (Quercus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kaštainių (Castanea Mill.) mediena ir nuimta žievė. 3.11. Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davies) v. Arx – chrizantemų askochitozė Chrizantemų (Chrysanthemum (sensu lato)) augalai, išskyrus sėklas 3.12. Diaporthe vaccinii Shaer. – fomopsinis šilauogių vėžys Šilauogių (Vaccinium spp.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 3.13. Elsinoe spp. Bitanc. et Jenk. Mendes – antraknozė Kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius bei sėklas, taip pat citrinmedžių (Citrus L.) augalai bei jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas, išskyrus mandarininių citrinmedžių citrinmedžių (Citrus sinensis (L.) Osbeck) vaisius, kilusius iš Pietų (Citrus reticulata Blanco) ir apelsininių Amerikos šalių 3.14. Fusarium oxysporum f. sp albenenis (Kilian et Maire) Gordon – fuzarinis vytulys Finikų (Phoenix spp.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 3.15. Guignardia citricarpa Kiely – juodoji dėmėtligė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas 3.16. Phaeoramularia angolensis (Carv. et Mendes) P. M. Kirk. – citrusinių cerkosporiozė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas 3.17. Phialophora cinerescens (Wollenweber) van Beyma – gvazdikų žydroji džiūsna Gvazdikų (Dianthus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 3.18. Phoma exiqua var. foveata (Foister) Boer. – bulvių gangrena Sėklinių valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai 3.19. Phoma tracheiphila (Petri) Kanchaveli et Gikashvili – malseko liga Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas 3.20. Phytophthora fragariae Hickman var. rubi Wilcox et Duncan – gervuogių fitoftorozė Aviečių ir gervuogių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 3.21. Plasmopara halstedii (Farlow) Berl. et de Toni – saulėgrąžų netikroji miltligė Tikrųjų saulėgrąžų (Helianthus annuus L.) augalai ir sėklos 3.22. Puccinia pittieriana Hennings – bulvių rūdligė Kiauliauoginių (Solanaceae) augalai, išskyrus stiebagumbius ir sėklas 3.23. Mycosphaerella dearnessii M. E. Bar – rudoji spyglių dėmėtligė Pušų (Pinus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus kankorėžius ir sėklas 3.24. Mycosphaerella pini E. Rostrup – raudonkraštė spyglių dėmėtligė Pušų (Pinus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus kankorėžius ir sėklas 3.25. Tilletia controversa Kuhn. – nykštukinės kūlės Kviečių (Triticum L.), rugių (Secale L.) ir kvietrugių (x Triticosecale) 3.26. Venturia nashicola Tanaka et Yamamoto – kriaušių japoninės rauplės Kriaušių (Pyrus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 3.27. Verticillium albo-atrum Reinke et Bertholde – apynių verticiliozė Paprastųjų apynių (Humulus lupulus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 3.28. Verticillium dahliae Klebahn – apynių verticiliozė Paprastųjų apynių (Humulus lupulus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4. Virusai ir į juos panašūs organizmai: Sukėlėjas Užkrėtimo objektas 4.1. Arabis mosaic virus – vaistučio mozaikos virusas Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.2. Beet curly top virus – runkelių viršūnių garbanės virusas (ne Europos izoliatai) Paprastųjų runkelių (Beta vulgaris L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.3. Beet leaf curl virus – runkelių lapų garbanės virusas Paprastųjų runkelių (Beta vulgaris L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.4. Black raspberry latent virus – gervuogių latentinis virusas Aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti 4.5. Blight and Blight-like – deguliai arba į degulius panašūs Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.6. Cadang-Cadang viroid – Cadang-Cadang viroidas Arekinių (Arecaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 4.7. Chrysanthemum stunt viroid – chrizantemų žemaūgės viroidas Arekinių (Arecaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 4.8. Citrus triteza virus – citrusinių greito sunykimo virusas (ne Europos izoliatai) Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.9. Citrus vein enation woody gall – citrusinių gyslų sumedėjusių išaugų ‘virusas’ Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.10. Cherry leaf roll virus – vyšnių lapų susisukimo virusas Aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti 4.11. Citrus mosaic virus – citrusinių mozaikos virusas Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.12. Citrus tristeza virus – citrusinių greito sunykimo virusas (ne Europos izoliatai) Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.13. Grapevine Flavescence dorée MLO – vynuogių geltos organizmai, panašūs į mikoplazmas Vynmedžių (Vitis L.) augalai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.14. Leprosis – raupai Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas 4.15. Little cherry pathogen – vyšnių susmulkėjimo patogenas (ne Europos izoliatas) Paprastųjų vyšnių (Prunus cerasus L.), trešnių (Prunus avium L.), Prunus incisa Thunb., Prunus sargentii Rehd., Prunus serrula Franch., smailiadančių vyšnių (Prunus serrulata Lindl.), speciosa (Koidz) Ingram., Prunus subhirtella Miq., Prunus yedoensis Prunus Matsum. augalai ir jų hibridai bei veislės, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.16. Naturally spreading psorosis – natūraliai plintanti psorozė Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus sėklas 4.17. Palm lethal yellowing mycoplasm – palmių žudančiosios geltligės mikoplazma Arekinių (Arecaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių 4.18. Potato stolbur mycoplasm – bulvių stolburo mikoplazma Kiauliauoginių (Solanaceae) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.19. Prunus necrotic ringspot virus – slyvų nekrotinės žiediškosios dėmėtligės virusas Aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti 4.20. Raspberry ringspot virus – aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.21. Satsuma dwarf virus – satsuma žemaūgės virusas Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.22. Spiroplasma citri Saglio et al. – citrusinių spiroplazma Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.23. Strawberry crinkle virus – žemuogių raukšlėtligės virusas Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.24. Strawberry latent ringspot virus – žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.25. Strawberry mild yellow edge virus – žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusas Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.26. Tatter leaf virus – tatter lapų virusas Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas 4.27. Tomato black ring virus – pomidorų juodojo žiediškumo virusas Žemuogių ir braškių (Fragaria L.), aviečių (Rubus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 4.28. Witches’ broom (MLO) – raganų šluotų mikoplazma Citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) augalai ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas II. KENKSMINGI ORGANIZMAI, RIBOTAI PAPLITĘ LIETUVOJE 5. Vabzdžiai, erkės ir nematodai visose jų vystymosi stadijose: Rūšis Užkrėtimo objektas 5.1. Ditylenchus destructor Thorne – stiebinis bulvinis nematodas Krokų (Crocus L.), kardelių (Gladiolus L.) rūšys ir jų hibridai, tokie kaip: (Gladiolus callianthus Marais.), (Gladiolus colvillei Sweet.), (Gladiolus nanus Hort.), (Gladiolus ramosus hort.), (Gladiolus tubergenii Hort.), hiacintų (Hyacinthus L.), vilkdalgių (Iris L.), tigrenių (Tigridia Juss.), tulpių (Tulipa L.) gumbasvogūniai ir šakniastiebiai, skirti sodinti, ir valgomųjų bulvių stiebagumbiai (Solanum tuberosum L.), skirti sodinti 5.2. Ditylenchus dipsaci (Kühn) Filipjev – stiebinis nematodas (Allium ascalonicum L.), valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.), laiškinių česnakų (Allium schoenoprasum L.) sėklos ir svogūnai, skirti auginti, kamasijų (Camassia Lindl.), sniegžydrių (Chionodoxa Boiss.), geltonųjų krokų (Crocus flavus Weston „Golden Yellow“), snieguolių (Galanthus L.), balsvųjų galtonijų (Galtonia candicans (Baker) Decne), hiacintų (Hyacinthus L.), Ismene Herberr, žydrių (Muscari Miller), narcizų (Narcissus L.), paukštpienių (Ornithogalum L.), puškinijų (Puschkinia Adams), scylių (Scilla L.), tulpių (Tulipa L.) svogūnai ir stiebagumbiai, skirti auginti, mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) sėklos 6. Bakterijos: Sukėlėjas – ligos pavadinimas Užkrėtimo objektas 6.1. Clavibacter michiganensis subsp. insidiosus (McCulloch) Davies et al. – liucernos bakterinis vytulys Mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) sėklos 6.2. Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis (Smith) Davis et al. – pomidorų bakterinis vėžys („paukščių akis“) Valgomųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum L.) augalai, skirti auginti 6.3. Xanthomonas axonopodis pv. phaseoli (Smith) Vauterin et al. – pupelių bakterinė degligė (rudoji dėmėtligė) Pupelių (Phaseolus L.) sėklos 7. Grybai: Sukėlėjas – ligos pavadinimas Užkrėtimo objektas 7.1. Phytophtora fragariae Hickman var. fragariae Wilc. et Dunc. – braškių šaknų šerdies raudonligė Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 7.2. Puccinia horiana Hennings – chrizantemų baltosios rūdys Chrizantemų (Chrizanthemum (sensu lato)) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas 8. Virusai ir į juos panašūs organizmai: Rūšis Užkrėtimo objektas 8.1. Plum pox virus „Sharka“ – slyvų raupligės virusas („Šarka“) Slyvų (Prunus L.) augalai, skirti auginti, išskyrus sėklas ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2000 11 20 įsakymu Nr. 315 3 priedas AUGALAI, AUGALINIAI PRODUKTAI IR KITI OBJEKTAI, KURIUOS ĮVEŽTI Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ DRAUDŽIAMA 1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama Aprašymas Kilmės šalis 1.1. Augalai: kėniai (Abies Mill.), kedrai (Cedrus Trew), puskiparisiai (Chamaecyparis Spach), kadagiai (Juniperus L.), maumedžiai (Larix Mill.), eglės (Picea A. Dietr.), pušys (Pinus L.), pocūgės (Pseudotsuga Carr.) ir cūgos (Tsuga Carr.), išskyrus vaisius ir sėklas Visos šalys, išskyrus Europos šalis* 1.2. Augalai: kaštainiai (Castanea Mill.) ir ąžuolai (Quercus L.) su lapais, išskyrus vaisius ir sėklas Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.3. Augalai: tuopos (Populus L.) su lapais, išskyrus vaisius ir sėklas Šiaurės Amerikos šalys 1.4. Nulupta pušinių (Pinaceae) žievė Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.5. Nulupta kaštainių (Castanea Mill) žievė Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.6. Nulupta ąžuolų (Quercus L.) žievė, išskyrus kamštinių ąžuolų (Quercus suber L.) Šiaurės Amerikos šalys 1.7. Nulupta cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh) žievė Šiaurės Amerikos šalys 1.8. Nulupta tuopų (Populus L.) žievė Visos Amerikos žemynų šalys 1.9. Augalai: svarainiai (Chaenomeles Lindl.), cidonijos (Cydonia Mill.), gudobelės (Crataegus L.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.) ir erškėčiai (Rosa L.), skirti sodinti, išskyrus ramybės būsenoje esančius augalus, kurie yra be lapų, žiedų ir vaisių Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.10. Augalai: fotinijos (Photinia Ldl.), skirtos sodinti, išskyrus ramybės būsenoje esančius augalus, kurie yra be lapų, žiedų ir vaisių JAV, Kinija, Japonija, Korėjos Respublika, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika 1.11. Valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai, skirti sodinti Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.12. Stolonus ar gumbus formuojantys kiauliauogių (Solanum L.) rūšių augalai ar jų hibridai, skirti sodinti, išskyrus tuos valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) gumbus, kurie nurodyti (1.11.) Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.13. Stiebagumbiai kiauliauogių (Solanum L.) ir jų hibridų rūšių, išskyrus tuos, kurie išvardyti (1.11.) ir (1.12.) Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.14. Kiauliauoginių (Solanaceae) šeimos augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas ir augalus, išvardytus (1.11.), (1.12.) ar (1.13.) Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.15. Dirvožemis, organinės trąšos, augimo terpė, kurie visiškai ar dalinai sudaryti iš žemės ar kietų organinių dalių, tokių kaip augalų dalys, žievė, humusas, įskaitant durpes, išskyrus tuos, kurie sudaryti vien iš durpių Visos šalys 1.16. Augalai: vynmedžiai (Vitis L.), išskyrus vaisius Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.17. Augalai: cidonijos (Cydonia Mill.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.) ir jų hibridai bei žemuogės ir braškės (Fragaria L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, neatsižvelgiant į draudimą, taikomą augalams, išvardytiems (1.9.) Visos šalys, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis, Australiją, Naująją Zelandiją, Kanadą, JAV 1.18. Augalai: citrinmedžiai (Citrus L.), kinkanai (Fortunella Swingle), poncirai (Poncirus Raf.) ir jų hibridai, išskyrus vaisius ir sėklas Visos šalys, išskyrus Europos šalis 1.19. Augalai: finikai (Phoenix L.), išskyrus vaisius ir sėklas Alžyras, Marokas 1.20. Augalai: varpinių (Gramineae), išskyrus dekoratyvinius daugiamečius žolinius augalus Bambusoideae, Panicoideae pošeimių ir (Calamagrostis Adans), kortaderijas (Cortaderia Stapf.), monažoles (Glyceria R. Br.), Buchloe, Bouteloua Lag., lendrūnus Hakonechloa Mak. ex Honda, Hystrix, melvenes (Molinia Schrank), strypainius (Phalaris L.), Shibataea, spartinas (Spartina Schreb.), ašuotes (Stipa L.) ir Uniola L., skirtus sodinti, išskyrus sėklas Visos šalys, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis 1.21. Kviečių (Triticum), rugių (Secale) ir kvietrugių (

1. x)(Triticosecale) grūdai Afganistanas, Indija, Irakas, JAV, Meksika, Nepalas, Pakistanas ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2000 11 20 įsakymu Nr. 315 4 priedas AUGALAI, AUGALINIAI PRODUKTAI IR KITI OBJEKTAI, KURIE TURI ATITIKTI SPECIALIUOSIUS REIKALAVIMUS JUOS ĮVEŽANT Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ 1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie turi atitikti specialiuosius reikalavimus juos įvežant į Lietuvos Respubliką: Augalai, augalinės kilmės produktai Specialieji reikalavimai 1.1. Pušinių (Pinaceae), išskyrus tujas (Thuja L.), kitokios formos mediena nei: - drožlės, pjuvenos, atliekos ar gabaliukai, kurie visi ar jų dalis gauti iš pušinių medienos; - pakavimo dėžės, rėmai ar būgnai; - paletės, dėžės-paletės ar kitos pakavimo lentos; - padėklai po kroviniu, tarpikliai ir atramos, įskaitant medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV Oficialus patvirtinimas*, kad mediena buvo termiškai apdorota ir minimali medienos šerdies temperatūra 30 minučių siekė 56°C. 1.2. Pušinių (Pinaceae) medienos drožlės, dalelės, atliekos ar gabaliukai, kurie visi ar jų dalis gauti iš pušinių medienos, kilusios iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV Oficialus patvirtinimas, kad: - produkcija buvo fumiguota laivo denyje ar konteineryje iki pakrovimo; - produkcija buvo gabenama užantspauduotuose konteineriuose ar kitokiu būdu taip, kad būtų apsaugota nuo bet kokio galimo užsikrėtimo kenksmingais organizmais. 1.3. Pušinių (Pinaceae) mediena, išskyrus tujas (Thuja L.), šių formų: pakavimo dėžės, rėmai, būgnai, paletės, dėžės – paletės ar kitos pakavimo lentos, padėklai po kroviniu, tarpikliai ir atramos, įskaitant medieną, kuri nėra natūra liai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV Mediena turi būti be žievės, be ožiaragių (Monochamus spp.) genties (ne europinio porūšio) lervų padarytų skylių, didesnių nei 3 mm skersmens; mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės. 1.4. Tujų (Thuja L.) mediena, įskaitant tą, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Kanados, Kinijos, Japonijos, Korėjos, Taivanio ir JAV Mediena turi būti be žievės, be ožiaragių (Monochamus spp.) genties (ne europinio porūšio) lervų padarytų skylių, didesnių nei 3 mm skersmens. 1.5. Pušinių (Pinaceae) mediena, išskyrus drožlių, pju- venų, atliekų ar gabaliukų formos, kuri visa ar jos dalis gauta iš pušinių medienos, įskaitant ir tą, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Mediena turi būti be žievės, be ožiaragių (Monochamus spp.) (ne europinio porūšio) lervų padarytų skylių, didesnių nei 3 mm skersmens; arba- turi būti aiškus ženklas „Kiln-dried“, „KD“ ar kitas tarptautinis ženklas, pažymėtas ant medienos ar jos pakuotės, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės. 1.6. Cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh.) mediena, įskaitant medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus pavir- šiaus, išskyrus medieną, skirtą faneros gamybai, kilusi iš Šiaurės Amerikos šalių Turi būti aiškus ženklas „Kiln-dried“, „KD“ ar kitas tarptautinis ženklas, pažymėtas ant medienos ar jos pakuotės, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės. 1.7. Cukrinių klevų (Acer saccharum Marsh.) mediena, išskyrus medieną, nurodytą 1.6 punkte, kilusi iš Šiaurės Amerikos šalių Turi būti pateiktas įrodymas lydimaisiais dokumentais ar kitokiu būdu, kad mediena skirta faneros gamybai. 1.8. Kaštainių (Castaneae Mill.) ir ąžuolų (Quercus L.) mediena, įskaitant medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš Šiaurės Amerikos šalių Mediena turi būti be žievės arba: - aptašyta taip, kad nebūtų natūraliai apvalaus paviršiaus; - oficialiai patvirtinta, kad drėgmės kiekis medienoje neviršija 20 procentų sausosios medžiagos, išreikštos procentais; - oficialiai patvirtinta, kad mediena buvo dezinfekuota karštu oru ar karštu vandeniu arba (pjautos medienos atveju) su žievės likučiais ar be jų, paženklinta „Kiln-dried“, „KD“ ar kitu tarptautiniu ženklu ant medienos ar jos pakuotės. Tai reikštų, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės. 1.9. Kaštainių (Castaneae Mill.) mediena Oficialus patvirtinimas, kad arba: - mediena kilusi iš teritorijos, kurioje nėra kaštainių žievės vėžio (Cryphonectria parasitica Barr.); - mediena yra be žievės. 1.10. Platanų (Platanus L.) mediena, įskaitant medieną, kuri nėra natūraliai apvalaus paviršiaus, kilusi iš JAV ar Armėnijos Turi būti aiškus ženklas „Kiln-dried“, „KD“ ar kitas tarptautinis ženklas, pažymėtas ant medienos ar jos pakuotės, kad mediena išdžiovinta ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės. 1.11. Tuopų (Populus L.) mediena, kilusi iš abiejų Amerikos žemynų šalių Mediena turi būti be žievės. 1.12. Medienos drožlės, pjuvenos, atliekos ar gabaliukai, kurie visi ar jų dalis gauti iš cukrinių klevų (Acer saccha- rum Marsh), kaštainių (Castaneae Mill.), platanų (Platanus L.), tuopų (Populus L.) ir ąžuolų (Quercus L.), kilę iš visų šalių, išskyrus Europos, ir pušinių (Pinaceae) mediena, kilusi iš visų šalių, išskyrus Europos šalis, Kanadą, Kiniją, Japoniją, Korėją, Taivanį ir JAV Produktas pagamintas tik iš medienos, kuri arba: - be žievės; - buvo išdžiovinta, ir drėgmė, išreikšta sausos medžiagos kiekiu, sudaro mažiau nei 20 procentų masės; - fumiguota laivo denyje ar konteineriuose iki pakrovimo ir pervežama užantspauduotuose konteineriuose ar kitokiu būdu taip, kad būtų apsaugota nuo bet kokio galimo užsikrėtimo. 1.13. Pušinių (Pinaceae) augalai, išskyrus kankorėžius ir sėklas, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad augalai buvo išauginti medelynuose ir kad auginimo vieta neužkrėsta neeuropinio porūšio smaliukais (Pissodes). 1.14. Pušinių (Pinaceae) augalai, išskyrus kankorėžius ir sėklas, aukštesni nei 3 m, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad augalai buvo išauginti medelynuose ir kad auginimo vieta neužkrėsta neeuropinio porūšio kinivarpomis (Scolytidae). 1.15. Augalai: pušys (Pinus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad rudosios spyglių dėmėtligės (Mycosphaerella dearnesii M. E. Barr.) ir raudonkraštės spyglių dėmėtligės (Mycosphaerella pini E. Rostrup) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.16. Augalai: kėniai (Abies Mill.), maumedžiai (Larix Mill.), eglės (Picea A. Dietr.), pušys (Pinus L.), pocūgės (Pseudotsuga Carr.) ir cūgos (Tsuga Carr.), skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad tuopų rūdligės (Melampsora medusae Thuemen) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.17. Augalai: kaštainiai (Castanea Mill.) ir ąžuolai (Quercus L.), išskyrus vaisius ir sėklas, kilę - iš visų šalių, išskyrus Europos šalis - iš Šiaurės Amerikos šalių Oficialus patvirtinimas, kad veimutrūdžių (Cronartium spp. (neeuropinių)) rūšių požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. Oficialus patvirtinimas, kad kilę iš teritorijų, kurios neužkrėstos ąžuolų vytuliu (Ceratocystis fagacearum (Bretz) Hunt.). 1.18. Augalai: kaštainiai (Castanea Mill.) ir ąžuolai (Quercus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad arba: - augalai kilę iš teritorijų, neužkrėstų kaštonų žievės vėžiu (Cryphonectria parasitica (Murrill) Barr); - kaštainių žievės vėžio (Cryphonectria parasitica (Murrill) Barr.) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.19. Augalai: platanai (Platanus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš JAV ar Armėnijos Oficialus patvirtinimas, kad jokių platanų mėlynojo vėžio (Ceratocystis fimbriata f. sp. platani Walter) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.20. Augalai: tuopos (Populus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilusios iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad tuopų rūdligės (Melampsora medusae Thuemen) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.21. Augalai: tuopos (Populus L.), išskyrus vaisius ir sėklas, kilusios iš abiejų Amerikos žemynų šalių Oficialus patvirtinimas, kad tuopų degligės (Mycosphaerella populorum G. E. Thompson) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.22. Augalai: guobos (Ulmus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilusios iš Šiaurės Amerikos šalių Oficialus patvirtinimas, kad guobų (vinkšna, skirpstas) karnienos nekrozės fitoplazmos (Elm phloem necrosis phytoplasm) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.23. Iš pušinių (Pinaceae) medienos pagaminta pakuotė (konteineriai, dėžės, paletės, būgnai, padėklai ir kt.), kilusi iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad pakuotei buvo naudojama arba: - tik be žievės mediena; - mediena, kilusi iš šalių, kur pušinio stiebinio nematodo (Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al.) ir jo nešiotojų neeuropinio porūšio ožiaragių (Monochamus spp.) nerasta. 1.24. Pušinių (Pinaceae) mediena, kilusi iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad mediena kilusi iš šalių, kur pušinio stiebinio nematodo (Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al.) ir jo nešiotojų neeuropinio porūšio ožiaragių (Monochamus spp.) nerasta. 1.25. Augalai ir skintos šakos: svarainių (Chaenomeles Lindl.), kaulenių (Cotoneaster Ehrh.), gudobelių (Crataegus L.), cidonijų (Cydonia Mill.), obelų (Malus Mill.), dyglainių (Pyracantha Roem.), kriaušių (Pyrus L.), šermukšnių (Sorbus L.), išskyrus švedinius šermukšnius (S. intermedia (Ehrh.), (Stranvaesia Lindl.) Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, kurios pačios ir jų artimiausia aplinka yra neužkrėstos vaismedžių bakterine deglige (Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.), ir atlikti oficialūs tyrimai per paskutinius du auginimo sezonus. 1.26. Augalai: svarainiai (Chaenomeles Lindl), gudobelės (Crataegus L.), cidonijos (Cydonia Mill.), lokvos (Eriobotrya Lindl.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.), kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad arba: - augalai užauginti regionuose, kur rudojo vaisių puvinio (Monilinia fructicola (Winter) Honey) nepastebėta; - rudojo vaisių puvinio (Monilinia fructicola (Winter) Honey) požymių produkcijos augimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.27. Slyvų (Prunus L.) vaisiai nuo vasario 15 d. iki rugsėjo 30 d., kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad arba: - vaisiai kilę iš šalių, kurios neužkrėstos ruduoju vaisių puviniu (Monilinia fructicola (Winter) Honey); - vaisiai patikrinti ir tinkamai apdoroti prieš derliaus nuėmimą ir/ ar eksportą. 1.28. Augalai: citrinmedžiai (Citrus L.), kinkanai (Fortunella Swingle), persėjos (Persea spp.), poncirai (Poncirus Raf.), arekinių (Araceae), marantinių (Maranthaceae), bananinių (Musaceae), strelicinių (Strelitziaceae) šeimų, kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę arba: - iš šalių, neužkrėstų citrusiniu nematodu (Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan) ir bananiniu nematodu (Radopholus similis (Cobb) Thorne); - iš neužkrėstų citrusiniu nematodu (Radopholus citrophilus Huettel Dickson et Kaplan) ir bananiniu nematodu (Radopholus similis (Cobb) Thorne) produkcijos auginimo vietų. Tai nustatyta nematologiniais testais, ištyrus augimo substratą ir augalų šaknų pavyzdžius paskutinio vegetacijos ciklo metu. 1.29. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Vaisiai turi būti be žiedkočių ir lapų ir ant pakuotės turi būti produkto kilmės ženklas. 1.30. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad arba: - vaisiai kilę iš šalies, kuri pripažinta neužkrėsta citrinmedžių bakteriniu vėžiu (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye)); - vaisiai kilę iš teritorijos, kuri pripažinta neužkrėsta citrinmedžių bakteriniu vėžiu (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye)); - pagal oficialius kontrolės ir tyrimų metodus citrinmedžių bakterinio vėžio (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye) požymių auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nenustatyta ir nė vienas vaisius, gautas auginimo vietoje nuėmus derlių, neturėjo citrinmedžių bakterinio vėžio (Xanthomonas campestris pv. citri (Hasse) Dye); požymių. Vaisiai buvo apdoroti ir supakuoti patalpose ar paskirstymo centruose, kurie užregistruoti šiam tikslui arba taikyta sertifikavimo sistema, pripažinta kaip atitinkanti nuostatas. 1.31. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad arba: - vaisiai kilę iš šalių, kur citrinmedžių cerkosporiozė (Phaeoramularia angolensis (T. Carvalha & O. Mendes) P. M. Kirk.) nenustatyta; - vaisiai kilę iš teritorijos, kuri pripažinta neužkrėsta citrinmedžių cerkosporioze (Phaeoramularia angolensis (T. Carvalha & O. Mendes) P. M. Kirk.); - citrinmedžių cerkosporiozės (Phaeoramularia angolensis (T. Carvalha & O. Mendes) P. M. Kirk.) požymių produkcijos auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta ir vaisiai, nuėmus derlių produkcijos auginimo vietoje, pagal oficialių tyrimų rezultatus neturėjo požymių. 1.32. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, išskyrus (Citrus aurantium L.) vaisius, kilusius iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad arba: - vaisiai kilę iš šalies, kuri pripažinta neužkrėsta juodąja dėmėtlige (Guignardia citricarpa Kiely); - vaisiai kilę iš teritorijos, kuri pripažinta neužkrėsta juodąja dėmėtlige (Guignardia citricarpa Kiely); - juodosios dėmėtligės (Guignardia citricarpa Kiely) požymių produkcijos auginimo vietoje ir artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta ir vaisiai, produkcijos auginimo teritorijoje nuėmus derlių, pagal atitinkamus oficialius tyrimus neturėjo jokių šios ligos požymių. 1.33. Vaisiai: citrinmedžių (Citrus L.), kinkanų (Fortunella Swingle), poncirų (Poncirus Raf.) ir jų hibridų, kilusių iš visų šalių, išskyrus Europos, kur paplitusios margasparnės musės (Thephtritidae) (neeuropiniai) ant šių vaisių Oficialus patvirtinimas, kad arba: - vaisiai kilę iš teritorijų, kuriose šie kenkėjai nepaplitę; - paskutinį vegetacijos ciklą, vykdant oficialius patikrinimus mažiausiai kartą per mėnesį (likus trims mėnesiams iki derliaus nuėmimo) nurodytų kenksmingų organizmų buvimo požymių produkcijos auginimo vietoje ar artimiausioje aplinkoje nenustatyta ir joks vaisius auginimo vietoje neturėjo nurodytų organizmų pakenkimo požymių; - vaisiai nebuvo pažeisti nurodytais organizmais visose kenkėjų vystymosi stadijose; - vaisiai atitinkamai apdoroti karštais garais, šalčiu, greitai atšaldyti nepažeidžiant vaisiaus arba chemiškai apdoroti. 1.34. Augalai: gudobelės (Crataegus L.), obelys (Malus Mill.), kriaušės (Pyrus L.), kilusios iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, paskutinį vegetacijos ciklą neužkrėstų obelų dėmėtlige (Phyllosticta solitaria Ell. et Evern.). 1.35. Augalai: cidonijos (Cydonia Mill.), žemuogės ir braškės (Fragaria L.), obelys (Malus Mill.), slyvos (Prunus L.), kriaušės (Pyrus L.), serbentai (Ribes L.), avietės (Rubus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur tam tikras organizmas kenkia šių genčių augalams: žemuogėms ir braškėms (Fragaria L.): - braškių šaknų šerdies raudonligė (Phytophthora fragariae Hickman var. fragariae); - vaistučio mozaikos virusas (Arabis mosaic virus); - aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (Rasberry ringspot virus); - žemuogių raukšlėtligės virusas (Strawberry crincle virus); - žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas (Strawberry latent ringspot virus); - žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusas (Strawberry mild yellow edge virus); - pomidorų juodojo žiediškumo virusas (Tomato black ring virus); - braškių lapų kampuotoji dėmėtligė (Xanthomonas fragariae Kennedy & King); obelims (Mallus Mill.): - obelų dėmėtligė (Phyllosticta solitaria Ell. et Ev.); slyvoms (Prunus L): - abrikosų chlorotiško lapų susisukimo mikoplazma (Apricot chlorotic leafroll mycoplasm); - slyvų lapų bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas arboricola pv. pruni (Smith) Dye); paprastiesiems persikams (Prunus persica (L.) Batsch): - persikų ūglių bakteriozė (Pseudomonas syringae pv. persicae (Prunier et al.) Young et al.); kriaušėms (Pyrus L.): - obelų dėmėtligė (Phyllosticta solitaria Ell. et Ev.); avietėms (Rubus L.): - vaistučio mozaikos virusas (Arabis mosaic virus); - aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (Raspberry ringspot virus); - žemuogių latentinis žiediškosios dėmėtligės virusas (Srawberry latent ringspot virus); - pomidorų juodojo žiediškumo virusas (Tomato black ring virus); visų rūšių augalams: - neeuropiniai virusai ir į virusus panašūs organizmai Oficialus patvirtinimas, kad paskutinį vegetacijos ciklą produkcijos auginimo vietoje kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų nepastebėta. 1.36. Augalai: paprastosios cidonijos (Cydonia oblonga Mill.), beržalapės kriaušės (Pyrus betulaefolia Bge), paprastosios kriaušės (Pyrus communis L.), vėlyvosios kriaušės (Pyrus pyrifolia (Burm.)), usūrinės kriaušės (Pyrus ussuriensis Maxim.), įskaitant jų hibridus, kilusius iš visų šalių Augalai, kilę iš kultūrų, tikrintų paskutinius 3 auginimo sezonus: augalai su kriaušių nykimo mikoplazmos (Pear decline MLO) infekcijos požymiais buvo išrauti, o kiti augalai paskutinį vegetacijos ciklą neužkrėsti jokiais virusais ir į virusus panašiais organizmais. 1.37. Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur paplitę svarbūs kenksmingi organizmai: - žemuogių latentinis C virusas (Strawberry latent „C“ virus); - žemuogių priegyslinės margligės virusas (Strawberry vein banding virus); - žemuogių raganų šluotų mikoplazma (Strawberry witches’ broom mycoplasm) Oficialus patvirtinimas, kad: - augalai tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama pagal tam tikras sąlygas ir kuri patikrinta mažiausiai vieną kartą per paskutinius tris vegetacijos ciklus, naudojant atitinkamus indikatorius ir ekvivalenčius metodus. Tyrimų metu nustatyta, kad kultūra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais; - svarbių kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje ar jų artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.38. Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių - auginimo vietoje ryžinio nematodo (Aphelenchoides besseyi Christie) buvimo požymių ant augalų paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta; arba - augalai kilę iš kultūrų, kurios buvo ištirtos ir nustatyta, kad jos neužsikrėtusios ryžiniu nematodu (Aphelenchoides besseyi Christie). 1.39. Žemuogių ir braškių (Fragaria L.) daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad augalai užauginti teritorijoje, kur japoninio žiedgraužio (Anthonomus bisignifer (Schenkling)) ir braškinio žiedgraužio (Anthonomus signatus (Say)) nepastebėta. 1.40. Augalai: obelys (Malus Mill.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur paplitę: - obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazma (Apple proliferation MLO); - pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas (Tomato ringspot nepovirus); - vyšnių lapų šiurkštumo virusas (Cherry rasp leaf nepovirus) (amerikinis) Oficialus patvirtinimas, kad: - augalai kilę iš motininės medžiagos iki antros generacijos, kuri testuota naudojant EPPO rekomenduotus metodus ir pagal juos nerasta obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazmos (Apple proliferation MLO), pomidorų žiediškosios dėmėtligės viruso (Tomato ringspot nepovirus) ir vyšnių lapų šiurkštumo viruso (Cherry rasp leaf nepovirus), be to, augalai buvo auginami (laikomi) tokiomis sąlygomis, kad neužsikrėstų; - kilę iš kultūrų, kurių artimiausia aplinka neužkrėsta obelų gausaus išsišakojimo (profliferacijos) mikoplazma (Apple proliferation MLO), kitais virusais ir į virusus panašiais organizmais paskutinį vegetacijos ciklą. 1.41. Augalai: slyvos (Prunus L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur paplitęs slyvų raupligės virusas („Šarka“) (Plum pox potyvirus): - paprastieji migdolai (Prunus amygdalus Batsch); - abrikosai (P. armeniaca L.); - (P. blireiana Andre); - (P. brigantina Vill.); - vyšninės slyvos (P. cerasifera Ehrh.); - (P. cistena Hansen); - (P. curdica Fenzl et Fritsch.); - naminės europinės slyvos (P. domestica ssp. Domestica L.); - ternoslyvos (P. domestica ssp. insititia (L.) C. K. Schneid.); - renklodinės slyvos (P. domestica ssp. italica (Borkh.) Hegi.); - (P. glandulosa Thunb.); - (P. holoseircea Batal.); - (P. hortulana Bailey); - (P. japonica Thunb.); - (P. mandshurica (Maxim.) Koehne); - (P. maritima Marsh.); - (P. mume Sieb. et Zucc.); - juodosios slyvos (P. nigra Ait.); - paprastieji persikai (P. persica (L.) Batsch); - kininės slyvos (P. salicina L.); - (P. sibirica L.); - (P. simonii Carr.); - dygiosios slyvos (P. spinosa L.); - (P. tomentosa Thunb.); - triskiaučiai migdolai (P. triloba Lindl.) ir kitos Prunus L. rūšys, jautrios slyvų raupligės virusui („Šarka“) (Plum pox potyvirus) Oficialus patvirtinimas, kad augalai: - kilę iš motininės medžiagos iki antros generacijos, kuri testuota naudojant EPPO rekomenduotus metodus ir pagal juos slyvų raupligės viruso („Šarka“) (Plum pox potyvirus) nerasta, be to, augalai buvo auginami (laikomi) tokiomis sąlygomis, kad neužsikrėstų; - užauginti laukuose, kurie patys ir jų artimiausia aplinka neužkrėsti slyvų raupligės virusu („Šarka“) (Plum pox potyvirus) paskutinį visą vegetacijos ciklą, be to, neužkrėsti kitais virusais ir į virusus panašiais organizmais. 1.42. Augalai: slyvos (Prunus L.), skirtos sodinti: - kilę iš šalių, kur paplitę slyvoms svarbūs kenksmingi organizmai: - pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas (Tomato ringspot virus); - išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur paplitę svarbūs kenksmingi organizmai: - vyšnių lapų šiurkštumo (Cherry rasp leaf virus (amerikinis)); - persikų mozaikos virusas (Peach mosaic virus (amerikinis)); - persikų netikroji rikecija (Peach phony rickettsia); - persikų skrotelių mikoplazma (Peach rosette mycoplasm); - persikų geltos mikoplazma (Peach yellows mycoplasm); - slyvų amerikinės juostligės virusas (Plum line pattern virus (amerikinis)); - persikų X-ligos mikoplazma (Peach X disease mycoplasm); - išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos, kur paplitę svarbūs kenksmingi organizmai: - vyšnių susmulkėjimo patogenas (Little cherry pathogen) Oficialus patvirtinimas, kad augalai arba: - sertifikuoti pagal schemą, kuri reikalauja, kad augalai būtų tiesiogiai kilę iš medžiagos, kuri buvo prižiūrima pagal tinkamas sąlygas ir oficialiai ištirta bent dėl svarbių kenksmingų organizmų, naudojant atitinkamus indikatorius ar ekvivalenčius metodus ir pagal tyrimų rezultatus užkrėtimas svarbiais kenksmingais organizmais nenustatytas; - kilę tiesiogiai iš medžiagos, kuri buvo prižiūrima tinkamomis sąlygomis ir per paskutinius tris vegetacijos ciklus buvo ištirta bent vieną kartą dėl svarbių kenksmingų organizmų, naudojant tinkamus indikatorius ar ekvivalenčius metodus, ir pagal tyrimų rezultatus užkrėtimo šiais kenksmingais organizmais nenustatyta; - ligos simptomų, sukeltų svarbių kenksmingų organizmų, ant augalų jų auginimo vietoje ar artimiausioje aplinkoje paskutinius tris vegetacijos ciklus nepastebėta. 1.43. Augalai: slyvos (Prunus L.), kilę iš šalių, kur paplitęs slyvų šakų juodasis vėžys (Apiosporina morbosa (Schwein.) von Arx) Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, kur slyvų šakų juodojo vėžio (Apiosporina morbosa (Schwein.) von Arx) paskutinius du vegetacijos ciklus nepastebėta. 1.44. Augalai: avietės (Rubus L.), skirtos sodinti: - – kilusios iš šalių, kur paplitę avietėms kenksmingi organizmai: - pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas (Tomato ringspot nepovirus); - vyšnių lapų susisukimo virusas (Cherry leaf roll nepovirus); - aviečių žiediškosios dėmėtligės virusas (Raspberry ringspot nepovirus); - gervuogių latentinis virusas (Black raspberry latent virus); - slyvų nekrotinės žiediškosios dėmėtligės virusas (Prunus necrotic ringspot virus); - – išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur avietėms svarbūs kenksmingi organizmai paplitę: - vyšnių lapų šiurkštumo virusas (Cherry rasp leaf virus (amerikinis)) Oficialus patvirtinimas, kad augalai: - kilę iš motininės medžiagos iki trečios generacijos, kuri testuota naudojant EPPO rekomenduotus metodus ir pagal testus pomidorų žiediškosios dėmėtligės viruso (Tomato ringspot nepovirus), vyšnių lapų susisukimo viruso (Cherry leaf roll nepovirus), aviečių žiediškosios dėmėtligės viruso (Raspberry ringspot nepovirus) nenustatyta ir medžiaga buvo laikyta nurodytomis sąlygomis, kad neužsikrėstų; - užauginti laukuose, kurie patys ir jų artimiausia aplinka nebuvo užkrėsti žiediškosios dėmėtligės virusu (Tomato ringspot nepovirus), vyšnių lapų susisukimo virusu (Cherry leaf roll nepovirus), aviečių žiediškosios dėmėtligės virusu (Raspberry ringspot nepovirus) ir paskutinį vegetacijos ciklą nebuvo užkrėsti kitais virusais ir į virusus panašiais organizmais. 1.45. Augalai: avietės ir gervuogės (Rubus L.), skirtos sodinti, kilusios iš šalių, kur paplitusi aviečių fitoftorozė (Phytophtora fragariae Hickman var. rubi Wilcox et Duncan) Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, kurios paskutinį vegetacijos ciklą nebuvo užkrėstos aviečių fitoftoroze (Phytophtora fragariae Hickman var. rubi Wilcox et Duncan). 1.46. Valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai, skirti maistui Oficialus patvirtinimas, kad stiebagumbiai užauginti teritorijoje, kur nepaplitę: - bulvių žiedinis puvinys (Clavibacter michiganensis subsp. Sepedonicus (Spieckermann and Kotthoff) Davis et al.); - bulvių rudasis puvinys (Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.); - bulvių gangrena (Phoma exiqua var. foveata (Foister) Boer.); - stiebinis bulvinis nematodas (Ditylenchus destructor Thorne); - kolumbinis galinis nematodas (Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visos populiacijos)); - klastingasis galinis nematodas (Meloidogyne fallax Karssen). Taip pat kad stiebagumbių žemėtumas neviršija 1 procento bendros masės. 1.47. Valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai, skirti sodinti Oficialus patvirtinimas, kad stiebagumbiai užauginti teritorijoje, kur nepaplitę: - bulvių vėžys (Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival); - bulvių žiedinis puvinys (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann and Kotthoff) Davis et al.); - bulvių gangrena (Phoma exiqua var. foveata (Foister) Boer.); - auksinis bulvinis nematodas (Globodera rostochiensis (Wollenweber) Behrens); - blyškusis bulvinis nematodas (Globodera pallida (Stone) Behrens); - bulvių rudasis puvinys (Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.); - kolumbinis galinis nematodas (Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visos populiacijos)); - klastingasis galinis nematodas (Meloidogyne fallax Karssen); - stiebinis bulvinis nematodas (Ditylenchus destructor Thorne); - bulvių stolburo mikoplazma (Potato stolbur mycoplasm); - bulvių gumbų verpstiškumo viroidas (Potato spindle tuber viroid). Taip pat kad stiebagumbių žemėtumas neviršija 1 procento bendros masės. 1.48. Kiauliauoginių (Solanaceae) šeimos augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kurie kilę iš šalių, kur paplitusi bulvių stolburo mikoplazma (Potato stolbur mycoplasm) Oficialus patvirtinimas, kad bulvių stolburo mikoplazma (Potato stolbur mycoplasm) jų auginimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.49. Kiauliauoginių (Solanaceae) šeimos augalai, skirti sodinti, išskyrus valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbius ir išskyrus valgomųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) sėklas, kilę iš šalių, kur paplitęs bulvių gumbų verpstiškumo viroidas (Potato spindle tuber viroid) Oficialus patvirtinimas, kad bulvių gumbų verpstiškumo viroido (Potato spindle tuber viroid) požymių ant augalų jų auginimo vietoje paskutinį visą vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.50. Augalai: vienametės paprikos (Capsicum annuum L.), valgomieji pomidorai (Lycopersicon esculentum Mill.), bananai (Musa L.), tabakas (Nicotiana L.) ir baklažanai (Solanum melongena L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur bulvių rudasis puvinys (Ralstonia solanocearum (Smith) Yabuuchi et al.) paplitęs Oficialus patvirtinimas, kad arba: - augalai užauginti areale, kur bulvių rudojo puvinio (Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.) nerasta; - bulvių rudojo puvinio (Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.) požymių ant augalų jų augimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.51. Augalai: paprastieji apyniai (Humulus lupulus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad apynių verticiliozių (Verticilium albo- atrum Reinke et Bertholde, Verticilium dahliae Klebahn) požymių ant apynių jų auginimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.52. Augalai su šaknimis, pasodinti ar skirti sodinti, kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad augalai užauginti dirvožemyje, kuris neužkrėstas: - bulvių žiediniu puviniu (Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (Spieckermann and Kotthoff) Davis et al.); - bulvių ruduoju puviniu (Ralstonia solanacearum (Smith) Yabuuchi et al.); - bulvių vėžiu (Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival.); - blyškiuoju bulviniu nematodu (Globodera pallida (Stone) Behrens); - auksiniu bulviniu nematodu (Globodera rostochiensis (Wollenweber) Behrens). Taip pat kad augalų šaknys be dirvožemio likučių. 1.53. Gumbasvogūniai, svogūnai, šaknys ir šaknelės, žinomi kaip stiebinio nematodo (Ditylenchus dipsaci (Kühn) Filipjev) augalai šeimininkai (II priedo 2 dalies 3 punktas), kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad: - kilę iš kultūrų, kuriose tikrinimo metu stiebinio nematodo (Ditylenchus dipsaci (Kühn) Filipjev) buvimo požymių paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta; - švarūs, be substrato. 1.54. Augalai: valgomieji salierai (Apium graveolens L.), Argyranthemum spp., astrai (Aster spp.), kopūstai (Brassica spp.), vienametės paprikos (Capsicum annuum L.), agurkai (Cucumis spp.), chrizantemos (Chrysanthemum (sensu lato)), gvazdikai (Dianthus L.) ir jų hibridai, Exacum spp., gerberos (Gerbera Cass.), gubojos (Gypsophila L.), salotos (Lactuca spp.), baltagalvės (Leucanthemum L.), lubinai (Lupinus L.), valgomieji pomidorai (Lycopersicon esculentum Mill.), baklažanai (Solanum melongena L.), skaisteniai (Tanacetum L.) ir verbenos (Verbena L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kuriose šių svarbių kenksmingų organizmų nerasta: - chrizanteminės minamusės (Amauromyza maculosa (Malloch)); - bulvinės minamusės (Liriomyza bryoniae (Kaltenbach)); - amerikinės minamusės (Liriomyza huidobrensis (Blanchard)); - daržovinės minamusės (Liriomyza sativae Blanchard); - šilumamėgės minamusės (Liriomyza trifolii (Burgess)) Oficialus patvirtinimas, kad arba: - per tris mėnesius iki eksporto, tikrinant mažiausiai 30 dienų, augalų auginimo vietoje kenksmingų organizmų buvimo požymių nepastebėta; - iki eksporto augalai buvo patikrinti ir kenksmingų organizmų ar jų požymių nerasta, augalai tinkamai apdoroti. 1.55. Augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad augalai išauginti iš kultūrų, kuriose per tris mėnesius iki eksporto, tikrinant mažiausiai 30 dienų, nerasta šių kenksmingų organizmų: - chrizanteminės minamusės (Amauromyza maculosa (Malloch)); - amerikinės minamusės (Liriomyza huidobrensis (Blanchard)); - daržovinės minamusės (Liriomyza sativae (Blanchard)); - šilumamėgės minamusės (Liriomyza trifolii (Burgess)); - tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.); - vakarinio tripso (Frankliniella occidentalis Pergande); - palminio tripso (Thrips palmi Karny). 1.56. Visi augalai, skirti sodinti, kilę iš šalių, kur paplitę dykrinukai (Spodoptera spp.), gelsvapilkis saulinukas (Helicoverpa armigera (Hubner)) ir kukurūzinis saulinu- kas (Helicoverpa zea (Boddie)) Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš kultūrų, kuriose dykrinukų (Spodoptera spp.), gelsvapilkių saulinukų (Helicoverpa armigera (Hubner)) ir kukurūzinių saulinukų (Helicoverpa zea (Boddie)) tris mėnesius iki išvežimo nerasta. 1.57. Augalai: chrizantemos (Chrysanthemum (sensu lato)), gvazdikai (Dianthus L.), pelargonijos (Pelargonium L‘Herit ex Ait.), erškėčiai (Rosa L.), išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad arba: - šalyje nepaplitęs pietinis lapsukis (Cacoecimorpha pronubana Hubner); - augalai kilę iš kultūrų, kuriose pietinio lapsukio (Cacoecimorpha pronubana Hubner) paskutinį visą vegetacijos ciklą nerasta; - augalai buvo apdoroti nuo pietinio lapsukio (Cacoecimorpha pronubana Hubner). 1.58. Augalai: chrizantemos (Chrysanthemum (sensu lato)), gvazdikai (Dianthus L.) ir pelargonijos (Pelargonium L‘Herit ex Ait.), skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad arba: - gelsvapilkio saulinuko (Heliothis armigera Hubner) ir afrikinio dykrinuko (Spodoptera littoralis (Boisduval)) buvimo požymių augimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta; - augalai tinkamai apdoroti nuo šių kenksmingų organizmų. 1.59. Augalai: chrizantemos (Chrysanthemum (sensu lato)), gvazdikai (Dianthus L.) ir pelargonijos(Pelargonium L’Herit ex Ait.), išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad arba: - pietinio dykrinuko (Spodoptera eridania Cramer), kukurūzinio dykrinuko (Spodoptera frugiperda Smith) ir azijinio dykrinuko (Spodoptera litura Fabricius) buvimo požymių auginimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta; - augalai tinkamai apdoroti nuo minėtų organizmų. 1.60. Augalai: chrizantemos (Chrysanthemum (sensu lato)), kilusios iš visų šalių, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad: - augalai kilę iš motininės medžiagos iki trečios generacijos, kuri tyrimais patvirtinta neužkrėsta chrizantemų žemaūgės viroidu (Chrysanthemum stunt viroid). Augalai kilę iš medžiagos, kuri žydėjimo metu oficialiai patikrinta ir chrizantemų žemaūgės viroido (Chrysanthemum stunt viroid) nerasta; - augalai ar neįšaknydinti daigai kilę iš baltosiomis rūdimis (Puccinia horiana Hennings) neužkrėstų kultūrų, kurios tikrintos bent mėnesį per tris mėnesius iki eksporto, arba buvo apdoroti prieš baltąsias rūdis (Puccinia horiana Hennings); - neįšaknydinti daigai kilę iš motininių augalų, kurie paskutinį vegetacijos ciklą nebuvo užkrėsti chrizantemų askochitoze (Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davies) von Arx). Įšaknydinti daigai išauginti substrate, kuris paskutinį vegetacijos ciklą nebuvo užkrėstas chrizantemų askochitoze (Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davies) von Arx). 1.61. Augalai: gvazdikai (Dianthus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš motininių augalų, kurie pagal atliktus testus per 2 ištisus vegetacijos ciklus nebuvo užkrėsti gvazdikų žydrąja džiūsna (Phialophora cinerescens (Wollenweber) van Beyma), gvazdikų indų bakterioze (Erwinia chrysanthemi Burkholder et al.) ir gvazdikų bakteriniu vytuliu (Burkholderia caryophylli (Burkholder)Yabuuchi et al.). 1.62. Augalai: pelargonijos (Pelargonium L’Herit ex Ait.), skirtos sodinti, kilusios iš šalių, kur paplitęs pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas (Tomato ringspot nepovirus) Oficialus patvirtinimas, kad: - augalai kilę iš motininės medžiagos iki ketvirtos generacijos, kuri testuota EPPO rekomenduotais metodais ir pomidorų žiediškosios dėmėtligės viruso (Tomato ringspot nepovirus) nerasta; - augalai išauginti substrate, neužkrėstame durkliniais nematodais (Xiphinema spp.); - augalai išauginti vietose, kuriose paskutinį visą vegetacijos ciklą žiediškosios dėmėtligės viruso (Tomato ringspot nepovirus) nerasta. 1.63. Augalai: paprastieji runkeliai (Beta vulgaris L.), kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad: - augalai užauginti regionuose, kur runkelių gyslų nekrotinio pageltimo furoviruso (Beet necrotic yellow vein furovirus) ir runkelių lapų garbanės viruso (Beet leaf curl virus) nerasta; - laukas, kuriame augo augalai, neužkrėstas runkelių gyslų nekrotinio pageltimo furovirusu (Beet necrotic yellow vein furovirus) ir runkelių lapų garbanės virusu (Beet leaf curl virus) paskutinį vegetacijos ciklą; - šaknų žemėtumas neviršija 1% bendros masės. 1.64. Augalai: fikusai (Ficus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad arba: - per tris mėnesius iki eksporto, tikrinant mažiausiai 30 dienų, augalų auginimo vietoje palminio tripso (Thrips palmi Karny) nerasta; - siunta tinkamai apdorota nuo tripsų (Thysanoptera); - augalai auginti šiltnamiuose, kuriuose kontroliuotas palminis tripsas (Thrips palmi Karny) ir tuo laikotarpiu jo nerasta. 1.65. Augalai, išskyrus fikusus (Ficus L.), skirti sodinti, išskyrus sėklas Oficialus patvirtinimas, kad arba: - augalai kilę iš šalių, kur palminio tripso (Thrips palmi Karny) nerasta; - siunta tinkamai apdorota nuo tripsų (Thysanoptera). 1.66. Augalai: arekinių (Arecaceae) šeimos, skirti sodinti, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad:
2. a)palmių žudančiosios geltligės mikoplazmos (Palm lethal yellowing mycoplasm) ir Cadang – Cadang viroido (Cadang-cadang viroid) nėra ir jų požymių auginimo vietoje bei artimiausioje aplinkoje paskutinį vegetacijos ciklą nerasta; arba
3. b)palmių žudančiosios geltligės mikoplazmos (Palm lethal yellowing mycoplasm) ir Cadang – Cadang viroido (Cadang-cadang viroid) požymių ant augalų paskutinį vegetacijos ciklą nerasta ir auginimo vietoje įtartini augalai pašalinti ar tinkamai apdoroti nuo palminės cikados (Myndus crudus Van Duzee); - audinių kultūrų atveju augalai išauginti iš augalų, kurie atitinka reikalavimus, išdėstytus (
4. a)ar (
5. b)dalyse. 1.67. Augalai: kamelijos (Camellia L.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilusios iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad arba: - augalai užauginti teritorijoje, kurioje kamelijų žiedų degligės (Ciborinia camelliae Kohn.) nerasta; - kamelijų žiedų degligės (Ciborinia camelliae Kohn.) požymių ant žydinčių augalų jų auginimo vietoje paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.68. Augalai: fuksijos (Fuchsia L.), skirtos sodinti, kilusios iš Brazilijos ir JAV Oficialus patvirtinimas, kad fuksijinės gumbaerkės (Aculops fuchsiae Keifer) buvimo požymių auginimo vietoje nerasta. 1.69. Medžiai ir krūmai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, ir augalų audinių kultūros, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis Oficialus patvirtinimas, kad augalai: - švarūs, be augalų liekanų, žiedų ir vaisių; - auginti medelynuose; - iki eksporto tinkamu metu patikrinti ir kenksmingų bakterijų, virusų ir į virusus panašių organizmų, kenksmingų nematodų, vabzdžių, erkių ar grybų požymių nepastebėta arba taikytas tinkamas apdorojimas siekiant išnaikinti šiuos organizmus. 1.70. Lapus metantys medžiai ir krūmai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, ir augalų audinių kultūros, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis 1.71. Vienmečiai ir dvimečiai augalai, išskyrus varpinių (Gramineae) šeimos, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis Oficialus patvirtinimas, kad augalai yra ramybės būsenos, be lapų. Oficialus patvirtinimas, kad augalai: - auginti medelynuose; - švarūs, be augalų liekanų, žiedų ir vaisių; - iki eksporto tinkamu metu patikrinti ir kenksmingų bakterijų, virusų ir į virusus panašių organizmų, kenksmingų nematodų, vabzdžių, erkių ar grybų požymių nepastebėta arba taikytas tinkamas apdorojimas siekiant išnaikinti šiuos organizmus. 1.72. Daugiamečių dekoratyvinių žolių varpinių (Gramineae) šeimos augalai šių pošeimių: Bambusoideae, Panicoideae ir Buchloe, Bouteloua Lag., lendrūnai (Calamagrostis), kortaderijos (Cortaderia Stapf.), monažolės (Glyceria R. Br.), Hakonechloa Mak. ex Honda, Hystrix, melvenės (Molinia), strypainiai (Phalaris L.), Shibataea, spartinos (Spartina Schreb.), ašuotės (Stipa L.) ir Uniola L. genčių augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kurios yra kilusios iš visų šalių, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis Oficialus patvirtinimas, kad augalai: - auginti medelynuose; - švarūs, be augalų liekanų, žiedų ir vaisių; - iki eksporto tinkamu metu patikrinti ir kenksmingų bakterijų, virusų ir į virusus panašių organizmų, kenksmingų nematodų, vabzdžių, erkių ar grybų požymių nepastebėta arba taikytas tinkamas apdorojimas siekiant išnaikinti šiuos organizmus. 1.73. Natūraliai ar dirbtinai išauginti žemaūgiai augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos šalis Oficialus patvirtinimas, kad: - augalai, įskaitant tuos, kurie buvo tiesiogiai atrinkti iš natūraliai augančių augalų, privalo būti išauginti ir laikyti oficialiai registruotuose augynuose, kuriems mažiausiai dvejus metus iki eksporto buvo nuolat taikytas oficialus priežiūros kontrolės režimas, - augalai augynuose: (
6. a)bent jau minėto periodo metu buvo: - pasodinti į vazonus, kurie padėti į lentynas, ne žemiau kaip 50 cm nuo žemės; - atitinkamai apdoroti, siekiant apsaugoti nuo neeuropinių rūdžių (aktyvioji medžiaga, koncentracija ir duomenys apie apdorojimą turi būti nurodyti fitosanitarinio sertifikato antraštėje „dezinfekcija“); - oficialiai patikrinti mažiausiai 6 kartus per metus atitinkamais intervalais dėl kenksmingų organizmų. Taip pat patikrintos artimiausios aplinkos augalai lauke ar augyne dėl kenkėjų ir ligų; - pagal tikrinimo rezultatus užkrėsti augalai pašalinti, o likusieji augalai efektyviai apdoroti, laikyti reikiamą periodą ir tikrinti, ar neužsikrėtę kenksmingais organizmais; - augalai buvo pasodinti į nenaudotą dirbtinę augimo terpę arba į natūralią augimo terpę, kuri buvo fumiguota ar termiškai apdorota ir ją ištyrus nenustatyta užsikrėtimo; - augimo terpė buvo prižiūrėta taip, kad į ją nepatektų kenksmingi organizmai. Likus dviem savaitėms iki išsiuntimo augalams buvo: - – nupurtytos ir švariu vandeniu nuplautos šaknys (laikomos plikos) arba augimo terpė buvo prižiūrima taip, kad neužsikrėstų kenksmingais organizmais ir kad atitiktų nustatytas sąlygas; arba - – buvo taikytas atitinkamas apdorojimas, užtikrinant, kad augimo terpė nebūtų užkrėsta kenksmingais organizmais. Apdorojimo duomenys nurodyti fitosanitarinio sertifikato antraštėje „dezinfekcija“ (veiklioji medžiaga, koncentracija, apdorojimo laikas); (
7. b)augalai supakuoti į uždarus konteinerius, kurie oficialiai užantspauduoti ir turi registruoto augyno registracijos numerį. Šis numeris taip pat nurodomas fitosanitarinio sertifikato antraštėje „papildoma deklaracija“, pagal kurią siuntas galima identifikuoti. 1.74. Gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos daugiame- čiai žoliniai augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas (išskyrus gvazdikus (Dianthus L.)), graižažiedžių (Compositae) (išskyrus chrizantemas (Chrysanthemum (sensu lato)), kryžmažiedžių (Cruciferae), ankštinių (Leguminosae) ir erškėtinių (Rosaceae) (išskyrus braškes, žemuoges (Fragaria L.)) šeimų augalai, kilę iš visų šalių, išskyrus Europos ir Viduržemio pajūrio šalis Oficialus patvirtinimas, kad augalai: - auginti medelynuose; - švarūs, be augalų liekanų, žiedų ir vaisių; - iki eksporto tinkamu metu patikrinti ir kenksmingų bakterijų, virusų ir į virusus panašių organizmų, kenksmingų nematodų, vabzdžių, erkių ar grybų požymių nepastebėta arba taikytas tinkamas apdorojimas siekiant išnaikinti šiuos organizmus. 1.75. Augalai: puošniausiosios karpažolės (Euphorbia pulcherrima Willd.), skirtos sodinti, išskyrus sėklas, kilusios iš šalių, kur paplitęs tabakinis baltasparnis (Bemisia tabaci Genn.) Oficialus patvirtinimas, kad arba: - augalai užauginti areale, kur tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.) nerasta; - tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.) buvimo požymių ant augalų jų augimo vietoje tris mėnesius iki eksporto tikrinant mažiausiai mėnesį nepastebėta. 1.76. Augalai: valgomieji pomidorai (Lycopersicon esculentum Mill.), skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kur paplitęs pomidorų geltonosios garbanės virusas (Tomato yellow leaf curl virus): - kur tabakinis baltasparnis (Bemisia tabaci Genn.) nepaplitęs; - kur tabakinis baltasparnis (Bemisia tabaci Genn.) paplitęs Oficialus patvirtinimas, kad pomidorų geltonosios garbanės viruso (Tomato yellow leaf curl virus) požymių ant augalų nepastebėta. Oficialus patvirtinimas, kad arba: - pomidorų geltonosios garbanės viruso (Tomato yellow leaf curl virus) požymių nepastebėta, ir augalai užauginti areale, kur tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.) nerasta, ar oficialiai tikrinant auginimo vietą, tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.) buvimo požymių nepastebėta ant augalų jų auginimo vietoje, tris mėnesius iki eksporto tikrinant mažiausiai mėnesį; - pomidorų geltonosios garbanės viruso (Tomato yellow leaf curl virus) požymių auginimo vietoje nepastebėta ir auginimo vieta buvo tinkamai apdorota dėl tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.). 1.77. Augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, svogūnus, stiebagumbius, gumbasvogūnius, šakniastiebius, kilę iš šalių, kur svarbūs kenksmingi organizmai yra paplitę: - pupelių auksinės mozaikos virusas (Bean golden mosaic virus); - vignos silpnosios margligės virusas (Cowpea mild mottle virus); - salotų infekcinės geltligės virusas (Lettuce infectious yellows virus); - paprikos silpnosios margligės virusas (Pepper mild tigré virus); - moliūgų lapų garbanės virusas (Squash leaf curl virus); - kiti virusai, kuriuos perneša tabakinis baltasparnis (Bemisia tabaci Genn); - kur tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.) ar kitų svarbių ligos pernešėjų nerasta; - kur tabakinis baltasparnis (Bemisia tabaci Genn.) ar kiti svarbūs ligos pernešėjai paplitę Oficialus patvirtinimas, kad jokių svarbių kenksmingų organizmų ant augalų paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta; Oficialus patvirtinimas, kad svarbių kenksmingų organizmų požymių ant augalų per tam tikrą periodą nepastebėta, ir - augalai užauginti areale, kur tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.) ir kitų ligas pernešančių svarbių kenksmingų organizmų nerasta; arba - auginimo vieta neužkrėsta tabakiniu baltasparniu (Bemisia tabaci Genn.) ir kitais ligas pernešančiais svarbiais kenksmingais organizmais; arba - augalai tinkamai apdoroti nuo tabakinio baltasparnio (Bemisia tabaci Genn.). 1.78. Sėklos, kilusios iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad sėklos neužkrėstos piktžolių sėklomis, išvardytomis I priedo 3 dalyje. 1.79. Paprastųjų kukurūzų (Zea mays L.) sėklos, kilusios iš šalių, kur paplitęs kukurūzų bakterinis vytulys (Pantoea stewartii subsp. stewartii (Smith) Margaert et al.) Oficialus patvirtinimas, kad arba: - sėklinė medžiaga kilusi iš sėklinės kultūros, kuri vegetacijos metu tirta ir kukurūzų bakterinio vytulio (Pantoea stewartii subsp. stewartii (Smith) Margaert et al.) nerasta; - sėklų pavyzdžiai ištirti pagal EPPO rekomenduojamas metodikas ir kukurūzų bakterinio vytulio (Pantoea stewartii subsp. stewartii (Smith) Margaert et al.) nerasta. 1.80. Paprastųjų runkelių (Beta vulgaris L.) sėklos, kilusios iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad sėklinė medžiaga kilusi iš regionų, kur runkelių gyslų nekrotinio pageltimo furoviruso (Beet necrotic yellow vein furovirus) nerasta. 1.81. Sėjamųjų ryžių (Oryza sativa L.) sėklos Oficialus patvirtinimas, kad arba: - sėklos buvo oficialiai ištirtos nematologiniais tyrimais ir ryžinio nematodo (Aphelenchoides besseyi Christie) nerasta; - sėklos termiškai ar kitu būdu apdorotos prieš ryžinį nematodą (Aphelenchoides besseyi Christie). 1.82. Tikrųjų saulėgrąžų (Helianthus annus L.) sėklos Oficialus patvirtinimas, kad arba: - sėklos užaugintos teritorijoje, kur saulėgrąžų netikrosios miltligės (Plasmopara halstedii (Farlow) Berl. et de Toni) nepastebėta; - sėkloms, išskyrus tas, kurios išaugintos iš atsparių saulėgrąžų veislių visoms saulėgrąžų netikrosios miltligės (Plasmopara halstedii (Farlow) Berl. et de Toni) rasėms, kurių auginimo vietoje saulėgrąžų netikroji miltligė (Plasmopara halstedii (Farlow) Berl. et de Toni) yra paplitusi ir buvo taikytas atitinkamas apdorojimas. 1.83. Pupelių (Phaseolus L.) sėklos Oficialus patvirtinimas, kad: - sėklos užaugintos areale, kur pupelių bakterinės degligės (Xanthomonas axonopodis pv. phaseoli (Smith) Vauterin et al.) nerasta; arba - sėklų pavyzdys ištirtas ir pupelių bakterinės degligės (Xanthomonas axonopodis pv. phaseoli (Smith) Vauterin et al.) nerasta; ir - sėklinė medžiaga užauginta regionuose, kur pupelių bakterinio vytulio (Curtobacterium flaccumfaciens pv. flaccumfaciens (Hedges) Collins et Jones) nerasta. 1.84. Miežių (Hordeum L.), kviečių (Triticum L.), rugių (Secale L.), x kvietrugių (x Triticosecale) grūdai, kilę iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad sėklinė medžiaga užauginta iš sėklinių kultūrų, kurios vegetacijos metu ištirtos ir nykštukinių kūlių (Tilletia controversa Kuhn.) ir indijinių kūlių (Tilletia indica Mitra) nerasta. 1.85. Miežių (Hordeum L.), kviečių (Triticum L.), rugių (Secale L.), x kvietrugių (x Triticosecale) grūdai, kilę iš visų šalių Grūduose nėra gyvų kenkėjų. 1.86. Daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris L.), gauruotųjų sojų (Glycine max (L.) Merr.), sėjamųjų žirnių (Pisum sativum L.) ir pupų (Vicia faba L.) sėklos, kilusios iš šalių, kur paplitęs pupelių bakterinis vytulys (Curtobacterium flaccumfaciens pv. flaccumfaciens (Hedges) Collins et Jones) Oficialus patvirtinimas, kad arba: - sėklinė medžiaga užauginta regionuose, kur pupelių bakterinio vytulio (Curtobacterium flaccumfaciens pv. flaccumfaciens (Hedges) Collins et Jones) nerasta; - sėklinė medžiaga užauginta iš sėklinių kultūrų, kurios vegetacijos metu tirtos ir pupelių bakterinio vytulio (Curtobacterium flaccumfaciens pv. flaccumfaciens (Hedges) Collins et Jones) nerasta. 1.87. Mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) sėklos, kilusios iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad sėklinė medžiaga užauginta iš sėklinių kultūrų, kuriose stiebinio nematodo (Ditylenchus dipsaci (Kühn) Filipjev) buvimo požymių paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta. 1.88. Mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L.) sėklos, kilusios iš šalių, kur liucernos bakterinis vytulys (Clavibacter michiganensis subsp. insidiosus (McCulloch) Davies et al.) paplitęs Oficialus patvirtinimas, kad sėklinė medžiaga kilusi iš: - produkcijos auginimo vietų, kurios pačios ir jų artimiausia aplinka nebuvo užkrėstos liucernos bakteriniu vytuliu (Clavibacter michiganensis subsp. insidiosus (McCulloch) Davies et al.) per paskutinius 10 metų; - kultūrų, kurios priklauso atsparioms liucernos bakteriniam vytuliui (Clavibacter michiganensis subsp. insidiosus (McCulloch) Davies et al.) veislėms; - sėklinių kultūrų, kurios pačios ir jų artimiausia aplinka nebuvo užkrėstos liucernos bakteriniu vytuliu (Clavibacter michiganensis subsp. insidiosus (McCulloch) Davies et al.) per paskutinį augimo sezoną; - kultūrų, kurios buvo auginamos plote, kur trejus metus iki sėjos nebuvo auginamos mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa L.). 1.89. Valgomųjų pomidorų (Lycopersicon esculentum Mill.) sėklos, kilusios iš visų šalių Oficialus patvirtinimas, kad sėklinė medžiaga kilusi iš: - augalų, neužkrėstų pomidorų bakteriniu vėžiu (Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis (Smith) Davis et al.) ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidu (Potato spindle tuber viroid) paskutinį vegetacijos ciklą; - sėklų, kurios oficialiai testuotos tinkamais metodais ir nebuvo užkrėstos pomidorų bakteriniu vėžiu (Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis (Smith) Davis et al.) ir bulvių gumbų verpstiškumo viroidu (Potato spindle tuber viroidu). ______________ PATVIRTINTA žemės ūkio ministro 2000 11 20 įsakymu Nr. 315 5 priedas AUGALAI, AUGALINIAI PRODUKTAI IR KITI OBJEKTAI, KURIŲ FITOSANITARINĖ KONTROLĖ BŪTINA GAMYBOS VIETOJE IR ĮVEŽANT Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ 1. Augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurių fitosanitarinė kontrolė būtina gamybos vietoje ir įvežant į Lietuvos Respubliką: 1.1. sodinamoji medžiaga ir sėklos; 1.2. dauginimui skirta medžiaga; 1.3. augalų dalys, išskyrus vaisius ir sėklas; 1.4. skintos ir vazoninės gėlės; 1.5. kiauliauogės (Solanum L.) ar jų hibridai, formuojantys stolonus ar stiebagumbius, kurie skirti sodinti; 1.6. valgomųjų bulvių (Solanum tuberosum L.) stiebagumbiai; 1.7. vaisiai ir daržovės; 1.8. maistiniai ir pašariniai grūdai; 1.9. medienos rąstai, pjauta mediena, poliai, mietai, skersiniai geležinkelio pabėgiai, visa medinė pakavimo medžiaga, išskyrus fanerą ir klijuotą plokštę. ______________ * Geografiškai apibrėžtos Europos šalys, įskaitant Rusijos europinę dalį. * Privaloma žyma fitosanitariniame sertifikate apie nurodytų priemonių taikymą.