📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KELIŲ TECHNINIO REGLAMENTO KTR 1.01:2008 „AUTOMOBILIŲ KELIAI“ PATVIRTINIMO
2008 m. sausio 9 d. Nr. D1-11/3-3
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 104-4649; 2004, Nr. 73-2545; 2007, Nr. 55-2127) 8 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 1.2.3.1 bei 6.1.3 punktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2007, Nr. 96-3883) 5.1 punktu:
1. Tvirtiname kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (pridedama).
2. Pripažįstame netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 603/456 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 19-755);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 619/3-570 „Dėl aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 603/456 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 120-5450).
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3
KELIŲ TECHNINIS REGLAMENTAS
KTR 1.01:2008
AUTOMOBILIŲ KELIAI
I skyrius. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
1. Šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.
2. Kelio tiesimo, rekonstravimo ir remonto darbai bei jų kokybės kontrolė vykdomi pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus.
3. Kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Būtina iš pagrindų patikrinti, ar šiuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui, pastatams). Kai būtina nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sąlygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams.
4. Šiame reglamente atsižvelgta į Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių [7.9.] ir esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.].
5. Kelių tiesimas, rekonstravimas ir remontas atliekamas pagal techninius, techninius darbo ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniais reglamentais STR 1.05.06:2005 [7.12.], STR 1.05.05:2000 [7.13.] ir šiuo techninių reikalavimų reglamentu.
6. Kelių priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nustatyta tvarka.
II skyrius. Nuorodos
7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir norminius dokumentus:
7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
7.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492);
7.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
7.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092; 2005 Nr. 84-3105);
7.5. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 6-225);
7.6. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 4-129);
7.7. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 106-3947);
7.8. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
7.9. Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinių automagistralių (AGR) (Žin., 2002, Nr. 2-58);
7.10. Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263);
7.11. statybos techninį reglamentą STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142);
7.12. statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80, Nr. 16);
7.13. organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
7.14. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 2005, Nr. 115-4195);
7.15. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
7.16. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.17. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
7.18. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
7.19. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 53-1899);
7.20. techninių reikalavimų reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
7.21. techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.08.01:2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“ (Žin., 2000, Nr. 32-921);
7.22. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07 (rengiamos);
7.23. Pervažų įrengimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 „Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 22-686);
7.24. statybos taisykles ST 8871063.01:2002 „Automobilių kelių apvalių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (Žin., 2003, Nr. 3-86);
7.25. statybos taisykles ST 8871063.02:2003 „Automobilių kelių stačiakampių gelžbetoninių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (Informaciniai pranešimai, 2004, Nr. 2);
7.26. statybos taisykles ST 188710638.07:2004 „Automobilių kelių metalinių ir plastikinių vandens pralaidų kartotiniai konstrukciniai sprendiniai“ (Žin., 2004, Nr. 185-6885);
7.27. statybos taisykles ST 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ (Žin., 2004, Nr. 185-6885);
7.28. statybos rekomendacijas R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
7.29. statybos rekomendacijas R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
7.30. statybos rekomendacijas R 37-01 „Automobilių kelių apsauginiai atitvarai“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 18-60);
7.31. Lietuvos standartą LST 1331:2002 „Automobilių kelių gruntai. Klasifikacija“;
7.32. Lietuvos standartą LST 1335:1994 „Kelio ženklai. Techninės sąlygos“;
7.33. Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“;
7.34. Lietuvos standartą LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“;
7.35. Lietuvos standartą LST EN 12899-1:2004 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai“;
7.36. Lietuvos standartą LST EN 1436:1998 „Kelių ženklinimo medžiagos. Kelių ženklinimo parametrai kelių naudotojams“;
7.37. Lietuvos standartą LST EN 1317-1:2001 „Kelio aptvarų sistemos. 1 dalis. Terminai ir bendrieji bandymo metodų reikalavimai“;
7.38. Lietuvos standartą LST EN 13201-2:2004 „Gatvių apšvietimas. 2 dalis. Eksploataciniai reikalavimai“;
7.39. Lietuvos standartą LST EN 13201-3:2004 „Gatvių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių parametrų apskaičiavimas“;
7.40. Lietuvos standartą LST EN 13201-4:2004 „Gatvių apšvietimas. 4 dalis. Apšvietimo parametrų matavimo metodai“.
III skyrius. Terminai ir apibrėžimai
8. Šiame reglamente vartojami pagrindiniai terminai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje [7.1.], Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje [7.2.], Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje [7.3.] ir STR 2.06.02:2001 [7.19.].
Kiti terminai ir apibrėžimai, pateikiami šiame reglamente:
8.1. Eismo patogumo (kokybės) lygis – kokybinė eismo būklė, kai nusistovi charakteringos važiavimo sąlygos, kelionės patogumas ir pervežimų ekonomiškumo sąlygos.
8.2. Greitėjimo juosta – papildoma eismo juosta prie sankryžos arba prie eismo dalyvių paslaugų statinio, skirta įvažiuojančiam automobiliui įsilieti į tiesioginio eismo juostą.
8.3. Kelio konstrukcija – statinys, kurio visumą sudaro žemės sankasa, pagrindas ir danga. Skiriamos dvi pagrindinės dalys:
8.3.1. dangos konstrukcija – pagrindo sluoksnis(-iai) ir danga;
8.3.2. žemės sankasa – grunto statinys, atliekantis dangos konstrukcijos pagrindo funkcijas. Įrengiamas iš atvežto grunto ir (arba) neišjudinto natūraliojo grunto.
8.4. Konstrukcijų artumo gabaritas – eismo krypčiai statmenas kontūras, skirtas tik eismo reikmėms.
8.5. Lėtėjimo juosta – papildoma sankryžos prieigose arba prie eismo dalyvių paslaugų statinio eismo juosta, kurioje sukantys automobiliai mažina važiavimo greitį ar visiškai sustoja.
8.6. Nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta.
8.7. Sankirta – automobilių kelių susikirtimas skirtinguose lygiuose be jungiamųjų kelių arba automobilių kelio susikirtimas su geležinkeliu.
8.8. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.
8.8.1. Vieno lygio sankryža – sankryža, kurioje keliai kerta vienas kitą viename lygyje.
8.8.2. Skirtingų lygių sankryža – inžinerinis statinys nenutrūkstamam eismui įvairiomis kryptimis organizuoti; jungiamieji sankryžos keliai su šalutiniais žemesnių kategorijų keliais gali kirstis viename lygyje.
8.8.3. Apsisukimas – apsisukimo skiriamojoje juostoje vieta kartu su papildoma kairiojo posūkio eismo juosta.
8.9. Viražas – kelio atkarpa, kurios danga turi vienšlaitį nuolydį, nukreiptą į kreivės centrą. Rengiamas dėl važiavimo patogumo, automobilio stabilumo ir eismo saugos kreivėse.
8.10. Viražo atlanka – trumpa kelio atkarpa, kurioje nuo vienšlaičio kelio važiuojamosios dalies skersinio profilio, esančio viraže, pereinama į dvišlaitį ir atvirkščiai.
IV skyrius. Automobilių kelių klasifikacija pagal
kategorijas, reikšmes IR PASKIRTIS
9. Automobilių keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius [7.2.].
9.1. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius.
9.1.1. Magistraliniai keliai skirti užtikrinti patogų susisiekimą tarp pagrindinių šalies miestų. Taip pat magistraliniai keliai skirti ir tranzitiniam eismui. Svarbiausiems magistraliniams keliams, kurie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos sprendimu yra įtraukti į tarptautinių kelių tinklą, suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu.
9.1.2. Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrus arba besijungiantys vienas su kitu.
9.1.3. Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius ir leidžiantys privažiuoti prie ūkinių ar kitos paskirties objektų.
9.2. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui ir privažiavimui prie ūkinių ar kitos paskirties objektų.
9.3. Kiekvienas kelias turi užtikrinti tam tikrą eismo kokybės lygį. Eismo kokybės lygiai išsamiau išdėstyti 2 priede.
10. Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą valstybinės reikšmės keliai skirstomi į AM (automagistrales) ir I–V kategorijos kelius, vietinės reikšmės keliai – į Iv–IIIv kategorijos kelius (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes
Kelio reikšmė
Kelio kategorija
Projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./parą
Projektinis greitis, km/h
Eismo juostų skaičius
(S – skiriamoji juosta)
Skersinio profilio tipas
Sankryžų tipai
1
3
4
5
6
7
8
Valstybinės reikšmės keliai
magistraliniai keliai
AM
> 45000
130/110
3+S+3
1
skirtingų lygių
AM
12000–55000
130/110
2+S+2
2
I
12000–55000
110/100
2+S+2
3
skirtingų lygių,
vieno lygio
II
iki 15000 (20000)
90
2
5
IIa
iki 18000 (23000)
100
2+1
6
III
iki 15000 (20000)
90
2
7
krašto keliai
Ia
12000–30000
90
2+S+2
4
vieno (skirtingų) lygio
IIa
iki 18000 (23000)
90
2+1
6
III
iki 15000 (20000)
90
2
7
(IV)
iki 10000 (12000)
90
2
8
rajoniniai keliai
IV
iki 10000 (12000)
90
2
8
vieno lygio
V
iki 3000, iki 10001)
70
2
9, 10
Va
iki 1500
70/50
1
11
Vietinės reikšmės keliai
Iv
1000–2000
50/40
2
12, 13
vieno lygio
IIv
500–1000
40/30
1
14, 15
vieno lygio
IIIv
iki 500
30/20
1
16
vieno lygio
Pastabos:
1. Projektiniai greičiai parenkami atsižvelgiant į kelio reikšmę ir paskirtį bei vietovės sudėtingumą.
2. (...) – taikoma išimties atvejais.
1) taikoma, kai yra žvyro danga.
11. Nustatant kelio kategoriją ir projektuojant planą, išilginio ir skersinio profilių elementus bei dangą, reikia atsižvelgti į 20 metų projektinį kelio naudojimo laikotarpį. Ekonominiu ir techniniu požiūriais pagrindus, dangos projektavimui gali būti nustatomi 10, 15 ar 30 metų projektiniai naudojimo laikotarpiai.
12. Projektinio naudojimo laikotarpio pradžia laikomi metai, kuriais numatyta baigti kelio (arba jo atskiro ruožo) tiesimą.
V skyrius. Bendrieji normatyvai
I skirsnis. Eismo intensyvumas
13. Eismo organizavimo, kelių tiesimo bei rekonstravimo reikmėms turi būti atliekama eismo apskaita ir jo augimo prognozė.
13.1. Projektinis valandos ar vidutinis metinis paros eismo intensyvumas prognozuojamas vadovaujantis tiesioginiais eismo stebėjimo (esamuose keliuose) arba modeliavimo metodais.
13.2. Atskirais atvejais, parenkant kelio kategoriją ar eismo juostų skaičių, galima atsižvelgti į grūsties valandų eismo intensyvumą.
13.3. Projektinis eismo intensyvumas abiejomis kryptimis apskaičiuojamas per paskutinius perspektyvinio periodo (projektinio naudojimo laikotarpio) metus. Kasmetinis eismo padidėjimas nustatomas atsižvelgiant į daugiamečių stebėjimų duomenis ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
II skirsnis. Automobilių važiavimo greičiai
14. Eismo organizavimo bei kelio projektavimo reikmėms nustatomi: projektinis greitis Vp ir leidžiamas greitis VL.
14.1. Projektinis greitis Vp nustatomas atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį, kelio tiesimo (rekonstravimo) sąlygas.
Projektinis greitis turi būti numatomas pastovus kiek galima ilgesniuose kelio ruožuose.
14.2. Leidžiamą greitį VL nustato Kelių eismo taisyklės [7.10.].
III skirsnis. Gabaritai
15. Automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismui reikalingi gabaritai pavaizduoti 1-ame ir 2-ame paveiksluose, o po viadukais – STR 2.06.02:2001 [7.19.].
(pav.)
G – pločio gabaritas;
H – aukščio gabaritas (matuojamas nuo aukščiausio dangos taško);
p – kelio plotis;
a – važiuojamoji kelio dalis;
b – kraštinė saugos juosta;
c – sustojimo juosta;
d – vidinė saugos juosta;
e – skiriamoji juosta;
k – nesutvirtintas kelkraštis.
1 paveikslas. Konstrukcijų artumo gabaritai:
a) AM ir I kategorijos keliuose;
b) II–IV kategorijų keliuose;
1) V ir Iv–IIIv kategorijos keliuose netaikoma.
(pav.)
2 paveikslas. Dviračių (D) ir (arba) pėsčiųjų (P) takų konstrukcijų artumo gabaritai
15.1. Skersinių profilių elementų matmenys nurodyti šio skyriaus IX skirsnyje.
15.2. Nesutvirtintame kelkraštyje (k) galima statyti tik apsauginius atitvarus ir signalinius stulpelius, kaip nurodyta R 37-01 [7.30.], ir laikinas eismo reguliavimo priemones.
15.3. Išimtiniais atvejais kelkraščiuose už atitvarų gali būti statomos triukšmo slopinimo sienelės.
15.4. Skiriamosios kelio juostos dalyje su veja už konstrukcijų artumo gabarito ribų gali būti statomi atitvarai, kelio ženklai ir šviestuvų atramos.
15.5. Dangos pločiai (a) nurodyti V ir VII skyriuose.
IV skirsnis. Apkrovos
16. Remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 23-870) projektinė apkrova automobilio ašiai turi būti:
16.1. 115 kN – tiesiant ir rekonstruojant magistralinius ir krašto kelius;
16.2. 100 kN – tiesiant ir rekonstruojant kitus kelius.
V skirsnis. Kelio tiesimo ir rekonstravimo projektinių
sprendinių pagrindimas
17. Pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant kelio trasą, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti kelio patvarumą, pastovumą, eismo saugą bei patogumą ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus.
18. Visuose projektavimo etapuose reikia atsižvelgti į teritorinio planavimo reikmes ir esminius statinio reikalavimus, nurodytus reglamentuose STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.], STR 2.01.01(5):1999 [7.17.].
VI skirsnis. Kelio ir jo trasos zonos tyrimai
19. Kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti reikia atlikti inžinerinius geodezinius, geologinius, hidrologinius ir specialius esamos dangos konstrukcijos tyrimus.
20. Tyrimai turi būti atliekami:
20.1. eismo organizavimo ir saugos, kelio tinkamumo, aplinkosaugos klausimams spręsti;
20.2. kelio tiesimui pagrįsti ir kelio specialiojo plano dokumentams rengti;
20.3. kelio tiesimo (rekonstravimo, kapitalinio remonto) techniniam ir darbo projektams rengti.
21. Geodeziniai darbai atliekami pagal reglamento GKTR 2.08.01:2000 [7.21.] reikalavimus.
22. Statybos vietos inžineriniai geologiniai tyrimai atliekami vadovaujantis atitinkamais statybos normatyviniais dokumentais.
23. Tyrimų metu nustatomos projektuojamo kelio trasos, jo statinių ir grunto karjerų geomorfologinės ir hidrologinės sąlygos bei geologinė sąranga. Pateikiami duomenys apie gruntų sudėtį, būklę ir savybes, nustatytas laboratorijoje pagal Lietuvoje galiojančius gruntų bandymų standartus ir LST 1331:2002 [7.31.], o rekonstruojamiems keliams – apie esamos žemės sankasos būklę bei jos deformacijos priežastis.
24. Pateikiamos išvados apie gruntų tinkamumą žemės sankasai ir kitiems konstrukciniams elementams įrengti.
25. Specialiais tyrimais nustatoma esamos dangos konstrukcijos būklė ir jos deformacijos priežastys.
26. Hidrologiniai tyrimai vandens pralaidoms projektuoti atliekami atsižvelgiant į STR 2.06.02:2001 [7.19.] reikalavimus.
VII skirsnis. Kelio planas
Tiesės
27. Tiesiant valstybinės reikšmės kelius reikia vengti ilgų tiesių ruožų su pastoviais išilginiais nuolydžiais ir trumpų tiesių tarp tos pačios krypties kreivių. Kai tiesaus intarpo ilgis mažesnis kaip 100 m, reikėtų abi kreives pakeisti viena didelio spindulio kreive.
Apskritiminės kreivės
28. Mažiausius apskritiminių kreivių spindulius reikia parinkti atsižvelgiant į projektinį greitį, važiuojamosios dalies skersinius nuolydžius ir jungiamų tiesių ilgius (žr. 2 ir 3 lenteles). Be to, spinduliai turi būti tokio dydžio, kad kreivės derėtų prie vietovės struktūros, kraštovaizdžio ir kelio išilginio profilio elementų.
29. Tiesiamuose valstybinės reikšmės keliuose gretimų kreivių spinduliai turi būti tarpusavyje suderinti (žr. 3 paveikslą). Rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant kelius, techniškai ir ekonomiškai pagrindus leidžiama į tai neatsižvelgti.
2 lentelė. Mažiausi horizontaliųjų kreivių spinduliai
Kreivių spinduliai, m, kai greičiai Vp, km/h
30
40
50
60
70
80
90
100
110
130
50
90
140
200
300
400
600
800
1000
1500
Pastaba. Lentelėje nurodyti spinduliai, kai viražo nuolydis 4 %.
(pav.)
3 paveikslas. Kreivių spindulių derinimas
3 lentelė. Mažiausi kreivių spinduliai, atsižvelgiant į tiesaus intarpo ilgį L
Matmenys metrais
Kelių kategorijos
Tiesaus intarpo tarp kreivių ilgis, L
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, R
AM, I, II, IIa
L >=³ 600
R > 600
L < 600
R > L
Ia, III, IV, V
L >=³ 500
R > 500
L < 500
R > L
Va, Iv–IIIv
Nereglamentuojami
30. Kai kelio kryptis kinta mažu kampu, AM, I–IV kategorijų tiesiamuose keliuose reikia taikyti apskritiminių kreivių spindulius, kaip nurodyta 4 lentelėje.
4 lentelė. Mažų posūkių kreivės
Posūkio kampas
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, m
Posūkio kampas
Mažiausias apskritiminės kreivės spindulys, m
1°
30000
5°
5000
2°
20000
6°
3000
3°
10000
7°–8°
2500
4°
6000
Sudėtinės kreivės
31. Sudėtinę kreivę, kurią sudaro vienos krypties skirtingų spindulių apskritiminės kreivės, jungimosi taškuose turinčios bendras tangentes, galima naudoti valstybinės reikšmės keliuose, jei dėl vietos sąlygų nepritaikomos pereinamosios kreivės.
32. Mažiausias to paties spindulio kreivės ilgis turi būti toks, kad važiavimas šia atkarpa truktų ne mažiau kaip dvi sekundes.
33. Į sudėtinę kreivę galima jungti ne daugiau kaip trijų kreivių atkarpas.
Pereinamosios kreivės
34. Pereinamosios kreivės rengiamos tarp tiesės ir apskritiminės kreivės.
35. Tiesiamuose ir rekonstruojamuose keliuose, išskyrus IIIv kategoriją, pereinamosios kreivės yra būtinos, o taisomuose, kai ištisai platinama danga, – pageidaujamos.
36. Pereinamajai kreivei naudojama klotoidė, kurios formulė:
A^2 = R L,
čia: A – klotoidės parametras, m;
R – klotoidės galo spindulys, m;
L – klotoidės ilgis iki spindulio R, m.
37. Visų kategorijų keliuose mažiausias klotoidės parametras – A = R/3. Taip pat reikia atsižvelgti į 5 lentelės duomenis.
5 lentelė. Mažiausi klotoidės parametrai
Vp, km/h
maž. A, m
Vp, km/h
maž. A, m
40
30
80
110
50
50
90
140
60
70
100
170
70
90
120
270
37.1. Esant dideliems apskritiminių kreivių spinduliams, galima parinkti mažesnį kaip R/3 parametrą, tačiau pradinės apskritiminės kreivės poslinkis turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m. Didžiausias klotoidės parametras gali būti A = R.
37.2. Galioja A parametro ribos: R/3 <=£ A <=£ R.
37.3. Visais atvejais klotoidės ilgis L turi būti pakankamas viražo atlankai įrengti.
38. AM ir I kategorijų valstybinės reikšmės keliuose, taip pat ir kitų kategorijų keliuose, kai tikslinga pritaikyti optiškai sklandžių trasų projektavimo principus, klotoidės projektuojamos individualiai.
39. Dažniausiai naudojamos paprastosios klotoidės, kurios jungia tieses su apskritiminėmis kreivėmis.
40. Kai spindulių sekos reikalavimai (žr. 29 punktą) neišlaikomi, reikėtų taikyti mažų parametrų klotoides (A = R/3).
41. Dviejų priešingų krypčių apskritimines kreives jungiančios klotoidės (be tiesaus intarpo) turi būti su apytikriai vienodais parametrais (A1 ≈ A2), ypač AM, I, Ia, II ir IIa kategorijų keliuose. Kai parametrai nevienodi, o mažesnysis parametras A2 <=£ 200 m, tai AM, I, Ia, II bei IIa ir, kai leidžia sąlygos, III kategorijų keliuose turi būti A1 <=£ 1,5 A2.
42. Išimtiniais atvejais galima taikyti biklotoidę, kurią sudaro dvi paprastos klotoidės be apskritiminės kreivės intarpo, su parametrais A1, A2 ir bendru spinduliu R jungimosi taške. Reikia vengti šio tipo klotoidžių su mažesniais kaip 500 m galiniais spinduliais. Kai leidžia sąlygos, abiejų biklotoidės šakų parametrai turi būti lygūs (A1 = A2). Mažiausi tokių klotoidžių parametrai A nurodyti 5 lentelėje.
VIII skirsnis. Išilginis kelio profilis
Išilginio profilio nuolydžiai
43. Išilginis kelio nuolydis turi būti kiek galima mažesnis dėl saugaus eismo, eksploatacinių išlaidų, energijos taupymo ir aplinkos teršimo, tačiau dėl vandens nuleidimo – ne mažesnis kaip 0,3 %, jei leidžia reljefo sąlygos. Kai rengiami bordiūrai, išilginis kelio nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 %. Siekiant mažiau pažeisti pakelių kraštovaizdį ir sumažinti kelio tiesimo darbų išlaidas, išilginis profilis turi derėti prie reljefo.
44. Didžiausi leidžiami išilginiai nuolydžiai nurodyti 6 lentelėje. Mažesnius nuolydžius gyvenamųjų vietovių prieigose galima numatyti dėl ypatingų sąlygų – dėl didelio nemotorizuoto eismo ir dėl specifinių eismo procesų automobilių sustojimo bei stovėjimo vietose.
45. Sankryžų zonose turėtų būti ne didesnis kaip 4 % nuolydis.
46. Tiesiamuose keliuose išilginio profilio projektinės linijos tiesių lūžių vietose reikia rengti vertikaliąsias kreives, kai nuolydžių algebrinis skirtumas 0,5 % (IIv, IIIv kategorijos keliuose – 2 %) ir didesnis.
47. Rekonstruojamuose keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesių nejungti kreive, kai jų nuolydžių algebrinis skirtumas mažesnis kaip: 1 % – I, Ia II, IIa, III kategorijų keliuose, 2 % – IV, V, Va, Iv kategorijų keliuose ir 3 % – IIv, IIIv kategorijų keliuose.
Išgaubtos ir įgaubtos vertikaliosios kreivės
48. Vertikaliosioms kreivėms paprastai reikia naudoti kvadratines paraboles, artimas apskritimų lankams. Siekiant projektinę liniją geriau pritaikyti prie vietovės, galima naudoti ir kitas kreivių rūšis (pvz., kubines paraboles, dvi kubines paraboles su apskritiminės kreivės intarpu arba be jo, sudėtines kreives, klotoides ir kt.). Kiekvienu atveju šie projektiniai elementai privalo garantuoti pakankamą matomumą (žr. VI skyrių).
49. Išgaubtas ir įgaubtas vertikaliąsias kreives reikia taip parinkti, kad jos kartu su plano elementais sudarytų sklandžią erdvinę trasos liniją, geras matomumo sąlygas ir būtų pritaikytos prie vietovės reljefo.
50. Jeigu rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant kelius taikomi spinduliai yra mažesni už norminius, reikia riboti važiavimo greitį.
6 lentelė. Ribiniai kelio išilginio profilio elementų dydžiai
Kelio išilginio profilio elementai
Ribiniai dydžiai priklausomai nuo greičių Vp, km/h
303)
40
50
60
70
80
90
100
110
130
Didžiausias išilginis nuolydis, %
9,0
8,0
8,0
7,0
7,0
6,0
5,0
5,0
5,0
4,0
Mažiausias išilginis nuolydis, %
0,31)
Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m
išgaubtų
vienos eismo krypties važiuojamoji kelio dalis
300
600
750
1500
2000
3000
4500
6000
8000
15000
dviejų eismo krypčių važiuojamoji kelio dalis
400
800
1000
1600
3000
4500
6000
10000
įgaubtų
300
600
3002)
750
5002)
1500
9002)
2000
12002)
2500
20002)
3000
20002)
4000
4500
5500
1) išimtiniais atvejais gali būti mažesnis nuolydis;
2) gyvenamųjų vietovių prieigose;
3) vietinės reikšmės keliuose.
IX skirsnis. Skersiniai kelio profiliai
Skersinių kelio profilių tipai
51. Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti tipinius skersinius profilius (žr. 7 lentelę ir 4 paveikslą), atsižvelgiant į kelio kategoriją ir paskirtį bei eismo intensyvumą.
52. Atskirais atvejais skiriamosios juostos AM ir I kategorijų keliuose gali būti platesnės, negu nurodyta 7-oje lentelėje. Ia kategorijos keliuose tuo atveju, kai yra projektuojami aukšto sulaikymo lygio apsauginiai atitvarai, mažiausias skiriamosios juostos plotis turi būti 2,5 m.
52.1. Didelių miestų prieigose, kur ateityje gali prireikti padidinti eismo juostų skaičių, skiriamąją juostą reikia rengti:
52.1.1. automagistralėse AM – 11,5 m pločio;
52.1.2. I kategorijos keliuose – 11,0 m pločio.
52.2. 11,0 m arba 11,5 m pločio skiriamąją juostą reikia rengti su įgaubtu skersiniu profiliu (šlaitai ~ 1:10), atskiru išilginiu profiliu ir vandens nuleidimo sistema.
53. Automobilių kelio plotis prieš tiltą ar viaduką ir už jų ne trumpesnėje kaip 10 m ilgio atkarpoje turi būti po 0,5 m į abi kelio puses didesnis už atstumą tarp tilto ar viaduko turėklų. Prireikus būtina numatyti atitinkamą kelio paplatinimą, toliau vėl 15–25 m ilgio ruože pereinant į normalų plotį.
7 lentelė. Automobilių kelių skersinių profilių parametrai
Valstybinės reikšmės keliai
Vietinės reikšmės keliai
Magistraliniai keliai
Krašto keliai
Rajoniniai keliai
AM
I
II
IIa
III
Ia
IIa
III
IV
V
Va
Iv
IIv
IIIv
1. Kelio dangos
1.1. eismo juostų skaičius, vnt.
6; 4
4
2
3
2
4
3
2
2
2
1
2
1
1
1.2. eismo juostos plotis
3,75; 3,501)
3,50
3,50
3,50; 3,25
3,50
3,50; 3,25
3,50;
3,25
3,50
3,00
3,00
4,50
3,00
4,50
3,50;
(4,50)
1.3. važiuojamosios dalies plotis
2x(2x3,75+3,5)
2x7,50
2x7,00
7,00
2x3,50+ 3,25
7,00
2x6,75
2x3,50+ 3,25
7,00
6,00
6,00
4,50
6,00
4,50
3,50;
(4,50)
1.4. kelio dangos plotis (važiuojamoji dalis, saugos ir sustojimo juostos)
2x14,75
2x11,25
2x10,0
9,00
11,25
8,00
2x7,75
11,25
8,00
7,00
6,00
4,50
6,00
4,50
3,50;
(4,50)
2. Saugos ir sustojimo juostos
2.1. kraštinės saugos juostos plotis
2x0,50
2x0,50
2x1,00
2x0,50
2x0,50
2x0,50
2x0,50
2x0,50
2x0,50
–
–
–
–
–
2.2. vidinės saugos juostos plotis
2x0,75
2x0,50
–
–
–
2x0,50
–
–
–
–
–
–
–
–
2.3. sustojimo juostos plotis
2x2,50
2x2,00
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
3. Kelkraščiai
3.1. kelkraščio plotis
2x0,75
2x0,75
2x1,50
2x1,50
2x1,50
2x1,50
2x1,50
2x1,50
2x1,00
2x1,00
2x1,25 2x1,00
2x1,00
2x1,00
2x1,00;
(0,0)
3.2. kelkraščio paplatinimas dėl atitvarų (pagal atitvarų tipą)
0,55–0,85
0,55–0,85
0, 0–0,10
0,0–0,10
0,0–0,10
0,0–0,10
0,0–0,10
0,0–0,10
0,30
0,30
–
–
–
–
4. Skiriamoji juosta
4.1. mažiausias skiriamosios juostos plotis2)
>=≥ 4,00
>=≥ 3,00
–
2,25
–
>=≥ 2,00
>=≥ 2,503)
2,25
–
–
–
–
–
–
–
5. Kelio plotis (be paplatinimų)
>=≥ 35,00
>=≥ 28,00
>=≥ 24,50
12,00
16,50
11,00
>=≥ 20,50
>=≥ 21,00
16,50
11,00
9,00
8,00
7,00;
6,50
8,00
6,50
5,50;
(4,50)
Pastabos:
1. Lentelę žr. kartu su 3 paveikslu.
2. (...) – vietinės reikšmės IIIv kategorijos kelias su žvyro danga.
1) Trečios eismo juostos (ties skiriamąja juosta) plotis.
2) Platesnės skiriamosios juostos gali būti rengiamos 52 punkte nurodytais atvejais.
3) Kai skiriamojoje juostoje projektuojami aukšto sulaikymo lygio apsauginiai atitvarai.
(pav.)
Sutartiniai ženklai:
Asfalto arba betono danga
Kraštinės saugos arba sustojimo juostos
Žvyro danga
Pastaba. Kelkraščių platinimą įrengiant atitvarus žr. 7 lentelėje.
4 paveikslas. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių skersiniai profiliai
Skersiniai dangos nuolydžiai tiesėse ir kreivėse
54. Važiuojamosios dalies skersinis nuolydis gali būti vienšlaitis arba dvišlaitis.
55. Mažiausi važiuojamosios dalies skersiniai nuolydžiai tiesėse ir kreivėse turi būti 2,5 % (žvyro dangų – 3 %), o didžiausi kreivėse priklausomai nuo greičio – 4 %, išimtiniais atvejais – 6 % (žr. 8 lentelę).
56. Biklotoidėse ir apskritiminėse kreivėse su mažu posūkio kampu pastovus viražo nuolydis turi būti tokio ilgio kelio atkarpoje, kad važiavimas ja projektiniu greičiu truktų ne mažiau kaip 2 s.
57. Sudėtinėse vienos krypties kreivėse negalima keisti dangos skersinio profilio nuolydžio.
58. Kraštinių saugos, sustojimo, lėtėjimo ir greitėjimo juostų skersiniai nuolydžiai turi būti tokie pat kaip gretimos pagrindinės eismo juostos.
8 lentelė. Viražų nuolydžiai
Kreivių spinduliai
plane, m
Skersinis važiuojamosios dalies nuolydis viraže, %,
kai projektinis greitis VP km/h ne mažesnis kaip
130
110
100
90
80
70
60
50
40
30
daugiau kaip 4000
–
–
–
–
–
–
–
–
–
–
nuo 4000 iki 3200
2,5
–
–
–
–
–
–
–
–
–
nuo 3200 iki 2500
2,5
–
–
–
–
–
–
–
–
–
nuo 2500 iki 2100
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
–
–
–
–
nuo 2100 iki 1800
3,0–3,5
2,5
2,5
–
–
–
–
–
–
–
nuo 1800 iki 1500
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
–
–
–
nuo 1500 iki 1200
4,0–(5,0)
3,0–3,5
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
–
–
nuo 1200 iki 1000
(5,0–6,0)
3,5–4,0
3,0–3,5
2,5
–
–
–
–
–
–
nuo 1000 iki 800
–
4,0–(5,0)
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
–
nuo 800 iki 700
–
(5,0–6,0)
4,0–(4,5)
3,0–3,5
2,5
–
–
–
–
–
nuo 700 iki 600
–
–
(4,5–5,5)
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
–
–
nuo 600 iki 500
–
–
–
4,0–(5,0)
3,0–3,5
2,5
2,5
–
–
–
nuo 500 iki 400
–
–
–
(5,0–6,0)
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
–
nuo 400 iki 300
–
–
–
–
4,0–(5,5)
3,0–4,0
2,5–3,0
2,5
–
–
nuo 300 iki 250
–
–
–
–
(5,5–6,0)
4,0–(5,0)
3,0–3,5
2,5
–
–
nuo 250 iki 200
–
–
–
–
–
(5,0–6,0)
3,5–4,0
2,5–3,0
2,5
–
nuo 200 iki 150
–
–
–
–
–
–
4,0–(5,5)
3,0–3,5
2,5
–
nuo 150 iki 100
–
–
–
–
–
–
–
3,5–(4,5)
2,5–3,0
2,5
nuo 100 iki 70
–
–
–
–
–
–
–
–
3,0–4,0
2,5
nuo 70 iki 40
–
–
–
–
–
–
–
–
–
2,5–4,0
Pastabos:
1. Zonoje žemiau apatinės storos linijos negalima taikyti lentelėje nurodytų kreivių spindulių.
2. Zonoje aukščiau viršutinės storos linijos viražai rengiami techniškai ir ekonomiškai pagrindus.
(...) Taikoma išimtiniais atvejais.
Viražo atlanka
59. Viražo atlanka daroma sukant dangos plokštumą apie pasirinktą ašį.
60. Esant pereinamosioms kreivėms, viražų atlankos daromos jų ribose. Jei rekonstruojant (remontuojant) kelią nenaudojamos pereinamosios kreivės, tai pusė viražo atlankos rengiama tiesėje, kita pusė – kreivėje. Pagrįstais atvejais visa viražo atlanka gali būti tiesėje.
61. Atlankos atkarpoje, kurioje dangos skersinis nuolydis keičiamas iki 2,5 %, dangos išorinio krašto išilginis nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 % kelio išilginio profilio atžvilgiu.
Skersiniai kelkraščių ir skiriamųjų juostų nuolydžiai
62. Skersiniai kelkraščių nuolydžiai turi būti:
62.1. 2,5–3,0 % – kai kelkraščiai tvirtinami mineralinėmis medžiagomis su rišikliais (sustojimo juostoje – kaip nurodyta 58 punkte);
62.2. 6 % – kai tvirtinami skalda arba žvyru;
62.3. 8–10 % – kai tvirtinami apželdinant žole.
63. Iki 7 m pločio skiriamosios juostos tiesėse ir kreivėse be viražų rengiamos su išgaubtu skersiniu profiliu, kreivėse su viražu – pagal individualius projektinius sprendinius, o platesnės skiriamosios juostos – su įgaubtu skersiniu profiliu. Įgaubtų skiriamųjų juostų skersiniai ir išilginiai nuolydžiai nustatomi atsižvelgiant į vandens nuleidimo sąlygas.
Važiuojamosios dalies paplatinimai kreivėse
64. Važiuojamąją dalį kreivėse reikia paplatinti, kaip nurodyta 9 lentelėje.
Pereiga į platinamą dangą atliekama viražo atlankos ribose, iš vidinės kreivės pusės.
Paplatinimai keičiant kelio skersinį profilį
65. Eismo juostų skaičiaus ir skiriamosios juostos pločio pasikeitimų vietose pereigos ilgis Lz nustatomas pagal formulę:
, Lz = Vp ((p/3)^(1/2)),
čia: Vp – projektinis greitis, km/h;
p – plotis pereigos gale, m.
66. Lėtėjimo ir greitėjimo juostų pereigos rengiamos pagal R 36-01 [7.29.] nurodymus.
9 lentelė. Važiuojamosios dalies paplatinimai kreivėse
Matmenys metrais
Kreivės
spindulys
R
Kelių kategorijos
II–V
Iv
IIv
dviejų eismo juostų paplatinimas
vienos eismo juostos paplatinimas
30
2,70
2,10
1,30
40
2,00
1,60
1,00
50
1,60
1,30
0,80
60
1,40
1,10
0,70
70
1,20
0,90
0,60
80
1,00
0,80
0,50
100
0,80
0,60
0,40
120
0,70
0,50
0,30
125
0,60
0,50
0,30
150
0,50
0,40
0,30
175
0,50
0,40
200
0,40
0,30
250
0,30
0,30
300
0,30
X skirsnis. Erdvinė optiškai sklandi kelio trasa
67. AM, I, Ia, II, IIa ir III kategorijų kelio trasas reikia projektuoti kaip sklandžią liniją erdvėje, derinant plano elementus ir išilginio bei skersinio profilių elementus tarpusavyje ir su aplinkos kraštovaizdžiu, įvertinant jų poveikį eismo sąlygoms ir kelio vizualiniam suvokimui.
68. Naujose kelių trasose turi būti sukurtos tokios vizualinių orientyrų sistemos, kurios per didelį atstumą teiktų vairuotojui informaciją apie kelio krypties ir važiavimo sąlygų pasikeitimą (taip pat už matomumo ribų) ir leistų pasirinkti saugų važiavimo režimą.
69. AM, I, Ia, II, IIa ir III kategorijų keliuose neleidžiamas toks išilginių nuolydžių, plano kreivių ir išilginio profilio kreivių derinys, kai susidaro kelio prasmegimo įspūdis.
70. Dėl vizualinio orientavimo ir saugesnių lenkimo sąlygų plano ir išilginio profilio kreives reikėtų sutapatinti taip, kad plano kreivės būtų 100–150 m ilgesnės už išilginio profilio vertikaliąsias kreives; jų viršūnių pasislinkimas turi būti ne didesnis kaip 1/4 trumpiausios kreivės ilgio.
71. Reikalavimai kelio plano tiesėms ir kreivėms išdėstyti šio skyriaus VII skirsnyje.
VI skyrius. Matomumas
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
72. Keliuose reikalingas toks mažiausias matomumas, kad vairuotojas galėtų:
72.1. laiku sustoti prieš pastebėtą kliūtį;
72.2. saugiai aplenkti kitą transporto priemonę;
72.3. saugiai važiuoti per sankryžas ir pėsčiųjų perėjas.
73. Iš matymo lauko reikia šalinti kliūtis iki stebėjimo spindulio aukščio (iškasų šlaitus, statinius, mišką). Pavieniai medžiai, jų eilės ir krūmai gali būti matymo lauke, jei netrukdo matomumui ir padeda vairuotojams orientuotis.
74. Matomumo skaičiavimo schemoje turi būti:
74.1. lengvojo automobilio vairuotojo akių aukštis virš važiuojamosios dalies – 1,0 m;
74.2. krovininio automobilio vairuotojo akių aukštis virš važiuojamosios dalies – 2,0 m;
74.3. kliūties aukštis virš važiuojamosios dalies – 0,15 m;
74.4. priešpriešinės transporto priemonės aukštis virš važiuojamosios dalies – 1,0 m.
II skirsnis. Matomumas tiesioginio eismo juostose
75. Tiesioginio eismo juostose turi būti garantuotas ant kelio esančių objektų matomumas, sustojant prieš objektą (sustojimo matomumas) arba aplenkiant jį (aplenkimo matomumas).
75.1. Sustojimo matomumas Ss yra kelio atkarpa, reikalinga vairuotojui, važiuojančiam Vp greičiu, sustoti prieš nelauktai pastebėtą kliūtį važiuojamojoje kelio dalyje. Mažiausias sustojimo matomumas turi būti, kaip pavaizduota 5 ir 6 paveiksluose.
75.2. Aplenkimo matomumas, būtinas II–V ir Iv kategorijų keliuose ir dėl gausių sankryžų bei nuovažų, nereglamentuojamas gyvenamųjų vietovių prieigose.
(pav.) (pav.)
5 pav. Reikalingas sustojimo matomumas SS valstybinės reikšmės keliuose
6 pav. Reikalingas sustojimo matomumas SS valstybinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių prieigose) ir vietinės reikšmės IV, IIV kategorijos keliuose
76. Aplenkimo sąlygos turi būti užtikrintos, kaip nurodyta 10 lentelėje. Kai tokių sąlygų nėra, aplenkimui II, III kategorijų keliuose reikėtų numatyti papildomas eismo juostas. Atkarpos su pakankamu aplenkimo matomumu turi būti kiek leidžia sąlygos tolygiai išdėstytos arba jų kitimas (mažėjimas, didėjimas) turi būti apytikriai tolygus.
10 lentelė. Aplenkimo matomumas
Matomumo tipas
Greičiai Vp, km/h
40
50
60
70
80
90
100
120
140
Mažiausias aplenkimo matomumas Sa, m
–
–
400
450
500
575
650
–
–
Mažiausia aplenkimui tinkamų ruožų dalis, %
70 (magistraliniuose keliuose)
50 (krašto ir rajoniniuose keliuose)
25 (vietinės reikšmės Iv kategorijos keliuose)
III skirsnis. Matomumas nesaugomose geležinkelio pervažose
77. Nesaugomose geležinkelio pervažose turi būti toks matomumas, kad automobilio vairuotojas, esantis nuo pervažos ne mažiau kaip per sustojimo matomumo atstumą (žr. 5 ir 6 paveikslus), galėtų matyti artėjantį prie pervažos traukinį už 500 m, o artėjančio traukinio mašinistas matytų pervažos vidurį ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.
78. Esamų pervažų matomumo sąlygos nurodytos Susisiekimo ministerijos normatyviniame dokumente [7.23.].
VII skyrius. Pėsčiųjų ir dviračių takai
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
79. Pėsčiųjų ir dviračių takai rengiami atskirti pėsčiųjų ir dviračių eismą nuo automobilių eismo.
80. Gali būti rengiami atskiri pėsčiųjų, dviračių arba bendri pėsčiųjų ir dviračių takai.
81. Kai rengiami bendri pėsčiųjų ir dviračių takai, jų dangos plotis turi būti ne mažesnis kaip 2,50 m.
82. Dviračių ir bendri dviračių ir pėsčiųjų takai turi būti rengiami už kelio žemės sankasos ribų arba atskiriami nuo važiuojamosios dalies bordiūru arba apsauginiais atitvarais. Tokie takai gali būti vienoje arba abiejose važiuojamosios kelio dalies pusėse.
83. Eismas bendru dviračių ir pėsčiųjų taku turi būti reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu arba įrengiant skirtingų spalvų dangas.
84. Dėl pėsčiųjų ir dviratininkų saugumo išimtiniais atvejais kraštinės saugos juostos gali būti paplatintos.
85. Pėsčiųjų ir dviračių takai rengiami pagal 11 lentelėje numatytus reikalavimus.
11 lentelė. Takų poreikis pagal automobilių, pėsčiųjų ir dviračių eismo intensyvumą
Automobilių eismo intensyvumas, aut./parą
Bendras pėsčiųjų ir dviračių takas
Pėsčiųjų takas
Dviračių takas
eismo intensyvumas
pėsč. ir dvir./h
pėsč./h
dvir./h
< 2500
75
60
90
2500–5000
25
20
30
5000–10000
15
10
15
> 10000
10
5
10
Pastaba. Pėsčiųjų ir dviračių eismo intensyvumas nurodytas grūsties valandomis.
II skirsnis. Pėsčiųjų takai
86. Pėsčiųjų takai rengiami, kaip nurodyta 82 punkte.
87. Pėsčiųjų takų plotis priklauso nuo pėsčiųjų eismo intensyvumo grūsties valandomis. Mažiausias tako dangos plotis turi būti 2,0 m. Pagrįstais atvejais pėsčiųjų tako plotį leidžiama sumažinti iki 1,5 m arba 1,0 m.
88. Kai pylimo šlaito aukštis didesnis kaip 3,0 m, reikia įrengti apsaugines tvoreles.
89. Rengiant pėsčiųjų takus reikia atsižvelgti į galimą žmonių su negalia eismą ir STR 2.03.01:2001 [7.20.] reikalavimus.
90. Standartizuotos pėsčiųjų takų dangų konstrukcijos nurodytos KPT SDK 07 [7.22.].
III skirsnis. Dviračių takai bei bendri dviračių ir pėsčiųjų takai
91. Dviračių takai bei bendri dviračių ir pėsčiųjų takai su kitais eismų srautais gali kirstis viename arba skirtinguose lygiuose. Tai priklauso nuo kelių reikšmės, eismo intensyvumo ir reljefo sąlygų.
92. Kai pylimo šlaito aukštis didesnis kaip 3 m, reikia įrengti apsaugines tvoreles.
93. Dviračių stovėjimo aikštelės yra neatskiriamas tako elementas. Jas reikia išdėstyti taip, kad:
93.1. atitiktų dviratininkų poreikius (arti poilsio vietų, parduotuvių, sportinių įrenginių);
93.2. būtų gerai matomoje ir saugioje vietoje;
93.3. būtų patogios įvažiuoti ir išvažiuoti;
93.4. derėtų prie aplinkos.
94. Standartizuotos dviračių takų dangų konstrukcijos nurodytos KPT SDK 07 [7.22.].
95. Pagrindiniai norminiai parametrai pateikti 12 lentelėje.
12 lentelė. Pagrindiniai dviračių bei bendrų dviračių ir pėsčiųjų takų parametrai
Rodikliai
Reikšmė
Projektinis greitis, km/h
25
Pločiai:
dviejų eismo juostų tako danga, m
2,5 (2,0) (1,6)
konstrukcijų artumo gabaritas, m
3,0 (2,5) (2,1)
Gabarito aukštis, m
2,5
Mažiausi tako plano kreivių spinduliai, m
kai nėra viražo
75 (50)
kai yra viražas
20 (10)
Mažiausi vertikaliųjų kreivių spinduliai, m
išgaubtų
300 (150)
įgaubtų
100 (50)
Didžiausi išilginiai nuolydžiai, %:
kai takas nesiriboja su važiuojamąja kelio dalimi
3
leidžiama ne ilgesniame kaip 250 m ilgio ruože
4
leidžiama ne ilgesniame kaip 30 m ilgio ruože
8
leidžiama ne ilgesniame kaip 20 m ilgio ruože
10
Skersinis tako dangos nuolydis, %
2,5
Viražo nuolydžiai, %, kai spinduliai:
10–20 m
4,0–3,0
20–50 m
3,0–2,5
50–100 m
2,5
Pastaba. (...) – taikoma ankštoms vietoms.
VIII skyrius. Žemės sankasa
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
96. Žemės sankasa projektuojama vadovaujantis ST 188710638.06:2004 [7.27.].
97. Projektuojant kelio žemės sankasą reikia atsižvelgti į gamtines sąlygas, esamos ekologinės padėties ir vertingų žemių išsaugojimą, automobilių kelių kategoriją, kelio dangos konstrukciją, esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.] ir rekonstravimo perspektyvą.
98. Kartu su žemės sankasa reikia įrengti:
98.1. paviršinio vandens nuleidimą;
98.2. drenažą aukštam gruntinio vandens lygiui pažeminti;
98.3. geotechninius įrenginius ir konstrukcijas žemės sankasos pastovumui užtikrinti.
99. Žemės sankasą ant silpnų pagrindų, aukštus pylimus ir gilias iškasas reikia rengti pagal individualius projektinius sprendinius, parengtus vadovaujantis priimtais žemės sankasos pastovumo skaičiavimo metodais.
II skirsnis. Kelio išilginio profilio aukščiai
100. Tiesiamo kelio išilginį profilį reikia projektuoti atsižvelgiant į vietovės reljefą, geologines, hidrogeologines, klimatines bei vietos sąlygas, pasirinktą kelio kategoriją ir ribinius kelio elementus.
101. Dangos viršus turi būti aukščiau drėgmės šaltinio – gruntinio vandens ar atviro vandens telkinio, atsirandančio ir išliekančio ilgiau kaip 20 parų, aukščiausio lygio, atsižvelgiant į žemės sankasos gruntų jautrio šalčiui klasę [7.31.]:
101.1. 1,1 m, kai gruntai F1 klasės;
101.2. 1,5 m, kai gruntai F2 klasės;
101.3. 2,1 m, kai gruntai F3 klasės.
102. Jeigu nenaudojami kiti sprendiniai, tiesiamo kelio briaunos aukštis virš sniego dangos, nustatytos pagal daugiamečius Hidrometeorologinės tarnybos stebėjimo duomenis, užpustomuose kelio ruožuose turėtų būti ne mažesnis kaip:
102.1. 1,2 m AM ir I kategorijų keliuose;
102.2. 0,7 m II kategorijos keliuose;
102.3. 0,5 m III–IV kategorijos keliuose;
102.4. 0,4 m V, Iv kategorijų keliuose.
103. Kelio briaunos aukštis virš vandens skaičiuojamojo lygio prie vandens pralaidų ir tiltų turi būti ne mažesnis kaip nurodyta STR 2.06.02:2001 [7.19.].
104. Projektuojant išilginį profilį kalvotoje vietoje būtina atsižvelgti į:
104.1. aplinkosaugos poreikius ir kraštovaizdį;
104.2. techniniais ir ekonominiais apskaičiavimais pagrįstą žemės darbų apimčių balansą gretimuose pylimų ir iškasų ruožuose.
105. Reikia vengti šlapių iškasų, kurios kerta vandeningus gruntų sluoksnius, todėl jose gali atsirasti šlaitų nuošliaužų, apledėjimų ir gali prireikti naudoti brangiai kainuojančias drenažų konstrukcijas.
III skirsnis. Tipiniai projektiniai sprendiniai
106. Pylimų įrengimo tipiniai sprendiniai taikomi:
106.1. kai pylimai iki 12,0 m aukščio supilami ant patikimų pagrindų, naudojant optimalaus drėgnumo smėlio arba molio gruntus;
106.2. kai pylimai supilami iki 4,0 m gylio durpynuose, visiškai pašalinus durpes, jei dugne yra atsparūs gruntai ir dugno skersinis nuolydis ne didesnis kaip 1:10.
107. Pylimų iki 12,0 m aukščio šlaitai pagal stabilumo reikalavimus rengiami, kaip nurodyta 13 lentelėje, kai:
107.1. yra tvirti pylimų pagrindai;
107.2. normalaus drėgnumo gruntai sutankinami pagal reikalavimus [7.27.];
107.3. sankasa neužliejama vandeniu;
107.4. šlaitai tvirtinami apželdinant žole.
108. Apsemiami sankasos šlaitai turi būti ne statesni kaip 1:2.
13 lentelė. Pylimų šlaitų statumas
Pylimų gruntai
Didžiausias statumas, kai pylimo aukštis
iki 6 m
iki 12 m
apatinė dalis
0–6 m
viršutinė dalis
6–12 m
Smėlis (išskyrus blogos sanklodos ir dulkingąjį smėlį)
1:1,5
1:1,5
1:1,5
Blogos sanklodos ir dulkingasis smėlis, mažo ir vidutinio plastiškumo dulkis, molingasis smėlis, mažo ir vidutinio plastiškumo molis
1:1,5
------
1:2
1:1,75
--------
1:2
1:1,5
--------
1:1,5
Pastaba. Po brūkšneliu nurodytos reikšmės taikomos dulkingiesiems gruntams ir blogos sanklodos smėliui. Taip pat žr. 186 punktą.
109. Tipiniai sprendiniai taikomi iškasoms iki 12,0 m gylio, kurių gruntai stabilūs ir atsparūs klimato poveikiui, be vandeningų tarpsluoksnių, tinkami žemės sankasai. Tokių iškasų šlaitai paprastai daromi ne statesni kaip 1:2.
110. Tiesiamuose keliuose iškasas užpustomose vietovėse reikia rengti:
110.1. iki 1,0 m gylio – su išorinių šlaitų nuolydžiu 1:6–1:10;
110.2. nuo 1,0 m iki 5,0 m gylio – su šlaitų nuolydžiu 1:2 ir grioviais 1,5 m pločio dugnu.
IV skirsnis. Individualūs projektiniai sprendiniai
111. Žemės sankasą įrengti reikia pagal individualius projektinius sprendinius, kai yra:
111.1. aukštesni kaip 12,0 m pylimai;
111.2. gilesnės kaip 12,0 m iškasos;
111.3. pylimai ant silpnų pagrindų arba pelkėse, gilesnėse kaip 4,0 m;
111.4. žemės sankasa stačiose atkalnėse;
111.5. geologinės, hidrogeologinės ir kitos sąlygos, nepalankesnės tiesti kelią, negu nurodyta šio skyriaus III skirsnyje.
112. Pylimų pastovumas turi būti nustatytas skaičiavimais.
113. Rengiant pylimus ant silpnų pagrindų ir aukštesnius kaip 12,0 m bei naudojant sankasai didesnio drėgnumo gruntus, be bendro ir vietinio šlaitų pastovumo įvertinimo, reikia apskaičiuoti ir bendrą nuosėdžio dydį, jo trukmę ir intensyvumą.
114. Rengiant žemės sankasą atkalnėse pirmiausia būtina įvertinti natūralaus atkalnės šlaito pastovumo laipsnį ir nustatyti skaičiuojamąjį šlaito pastovumą, atsižvelgiant į inžinerinių geologinių tyrimų duomenis ir labiausiai galimus pastovumo pažeidimo atvejus.
115. Atkalnėse su skersiniu nuolydžiu 1:3–1:5 ir rišliais gruntais pylimo pade reikia daryti pakopas.
116. Pylimų pastovumui pasiekti gali būti lėkštinami šlaitai, naudojamos šoninės apsloginimo bermos, rengiami gruntiniai poliai, sankasa pilama tam tikru režimu arba naudojami geosintetiniai gaminiai.
117. Geosintetiniais gaminiais armuotos sankasos stabilumas turi būti pagrindžiamas skaičiavimais.
118. Bendrą ir vietinį šlaitų pastovumą reikia įvertinti gilesnių kaip 5,0 m iškasų nestabiliuose gruntuose su vandeningais tarpsluoksniais.
119. Iškasos įrengimo projektiniuose sprendiniuose prireikus turi būti numatyti:
119.1. drenažai arba ištisiniai filtruojamieji sluoksniai šlaitams nusausinti;
119.2. drenažai gruntinio vandens lygiui pažeminti;
119.3. šlaitų ir griovių (latakų) sutvirtinimai;
119.4. vandens nuleidimo įrenginiai.
V skirsnis. Žemės sankasos tvirtinimas
120. Galimų sankasos išplovimų vietose (įgaubtų vertikaliųjų kreivių viršūnėse, didesniame kaip 3 % išilginiame nuolydyje, aukštesniuose kaip 4,0 m pylimuose ir kitur) reikia numatyti priemones vandeniui nuo važiuojamosios dalies nuleisti. Šios priemonės gali būti laikinos, kol susiformuos tvirta velėninė danga žole apsėtuose šlaituose.
121. Pylimų ir iškasų šlaitus reikia tvirtinti:
121.1. žole apželdinant ant šlaitų užpiltą dirvožemio sluoksnį;
121.2. velėnavimu, kai galima panaudoti vietinę velėną;
121.3. specialiais geosintetiniais gaminiais;
121.4. monolitiniu betonu, surenkamomis gelžbetoninėmis arba betoninėmis plokštėmis, akmenų sąvarta ir kitomis panašiomis medžiagomis, kai šlaitai užliejami vandeniu, apskaičiuojant jo lygį pagal 16 lentelėje nurodytas skaičiuojamųjų debitų viršijimo tikimybes.
IX skyrius. Vandens nuleidimas
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
122. Kelio ir jo juostos ribose turi būti patikimas vandens nuleidimas, įskaitant:
122.1. vandens pralaidas;
122.2. kelio ir jo juostos drenažą;
122.3. paviršiaus vandens nuleidimą nuo kelio ir jo juostos.
123. Vandens pralaidų ir nuleidimo įrenginių parametrus reikia nustatyti hidrologiniais ir hidrauliniais skaičiavimais atsižvelgiant į projektinių debitų viršijimo tikimybes (žr. 14 lentelę).
124. Vandens pralaidų įrengimo projektiniai sprendiniai ir esamos laukų drenažo sistemos pertvarkymas kelio juostoje, o pagrįstais atvejais ir didesniame plote, turi būti atliekami pagal projektavimo sąlygų sąvado technines sąlygas.
14 lentelė. Projektinių debitų viršijimo tikimybė
Statiniai
Kelio kategorija
Projektinių debitų viršijimo tikimybė, %
Dideli ir vidutinio dydžio tiltai, kelio pylimai tiltų prieigose
AM, I, Ia, II, IIa, III
1
IV, V, Va
2
Maži tiltai ir vandens pralaidos, kelio pylimai tiltų prieigose
AM, I, Ia
1
II, IIa, III
2
IV, V, Va
3
Iv–IIIv
5
Kelio ir atkalnės grioviai
AM, I, Ia, II, IIa
2
III
3
IV, V, Va, Iv–IIIv
5
Kiti vandens nuleidimo įrenginiai (skersiniai grioviai)
AM, I, Ia, II, IIa
3
III
5
IV, V, Va, Iv–IIIv
10
Lietaus kanalizacija
AM, I, Ia
4–10
II skirsnis. Vandens pralaidos
125. Vandens pralaidos projektuojamos atsižvelgiant į STR 2.06.02:2001 [7.19.] 4 punkte nurodytus esminius reikalavimus, ST 8871063.01:2002 [7.24.], ST 8871063.02:2003 [7.25.] ir ST 188710638.07:2004 [7.26.].
126. Mechaninį patvarumą ir pastovumą turi užtikrinti vamzdžio konstrukcija ir tiekėjo atitikties deklaravimas pagal STR 1.03.02:2002 [7.11.].
Tiekėjas turi nurodyti vandens pralaidų vamzdžių tinkamumą automobilių keliams ir jų taikymo sąlygas (pamatai, leidžiamos laikinos ir nuolatinės apkrovos, didžiausi ir mažiausi užpilamų gruntų sluoksniai).
127. Užpylimo tvarka, medžiagos ir tankinimas turi būti nurodomi atitinkamose pralaidų įrengimo instrukcijose.
128. Reikalavimai prietilčių žemės sankasai išdėstyti STR 2.06.02:2001 [7.19.].
129. Vandens pralaidos turi būti įrengiamos taip, kad nebūtų pažeistos laukų drenažo sistemos, o kur jų nėra (pvz., miškuose), – neužpelkėtų pakelės. Vandens patvinkimas prieš pralaidą neturi daryti žalos aplinkai. Reikia sutvirtinti tėkmių vagas ties pralaidų antgaliais, atsižvelgiant į hidraulinių skaičiavimų duomenis ir vagos gruntus.
III skirsnis. Kelio ir jo juostos drenavimas
130. Apsauginį šalčiui atsparų sluoksnį reikia nusausinti pratęsiant šį sluoksnį iki žemės sankasos šlaito arba drenažu, kartu sausinant, kai reikia, iškasos šlaitus.
131. Kelio žemės sankasoje vamzdinio drenažo griovelių gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,20 m, o plotis – ne mažesnis kaip 0,3 m. Mažiausias drenažo vamzdžio skersmuo – 100 mm (išimtiniais atvejais – 80 mm), o nuolydis – 0,3 % (išimtiniais atvejais – 0,2 %).
132. Prireikus giliuoju drenažu žeminamas gruntinio vandens lygis.
133. Drenažo vamzdžiai užpilami dviem po 0,15 m storio įvairaus stambumo filtruojančios medžiagos sluoksniais. Galima naudoti geotekstilę – kaip skiriamąjį arba filtruojantį sluoksnį. Betono vamzdžiai užpilami vienu filtruojančios medžiagos sluoksniu.
134. Kelių drenažui reikia naudoti specialius plastikinius arba betono vamzdžius. Pakelių drenažui galima naudoti ir keraminius vamzdžius.
135. Kelio drenažo linijų priežiūrai turi būti statomi apžiūros šuliniai ne rečiau kaip kas 80 m.
136. Vandeningus iškasų šlaitus reikia nusausinti, taip apsaugant juos nuo vietinių nuošliaužų bei erozijos. Galima sausinti drenažo grioveliais arba ištisiniu filtruojančiu sluoksniu.
137. Bendras užpilamosios drenažo konstrukcijos sluoksnių storis turi būti ne mažesnis kaip 1,10 m (0,70 m storio bendras filtruojamasis sluoksnis ir 0,40 m storio molio bei žole apsėto dirvožemio sluoksniai).
IV skirsnis. Vandens nuleidimas nuo kelio ir jo juostos
138. Vanduo nuo kelio ir jo juostos turi būti nuleidžiamas į šoninius kelio griovius arba pakeles (jei nepažeidžiami žemių naudotojų interesai) arba į uždarą vandens nuleidimo sistemą.
139. Kelio griovio dugnas turi būti ne siauresnis kaip 0,50 m. Mažiausias griovio nuolydis – 0,5 %, išimtiniais atvejais – 0,3 %.
140. Nuo kelio griovio dugno iki apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio apačios turi būti ne mažiau kaip 0,2 m.
141. Aukštesnėje pakelės su skersiniu nuolydžiu pusėje, kai numatomas didesnis vandens pritekėjimas skersine kryptimi, prie iškasų reikia rengti atkalnės griovius. Mažiausi griovio matmenys: dugno plotis – 0,3 m, gylis – 0,3–0,5 m.
142. Latakų ir griovių sutvirtinimo būdus reikia nustatyti atsižvelgiant į projektinius vandens debitus, tėkmės greitį ir gruntus. Sutvirtinimo būdai gali būti parenkami apytikriai pagal latakų ir griovių išilginį nuolydį:
142.1. kai nuolydis 1–4 % – tvirtinama frakciniu žvyru;
142.2. kai nuolydis 4–10 % – tvirtinama šiurkščia danga (skalda, grindiniu, betoninėmis plytelėmis; atskirais atvejais rengiamos greitvietės);
142.3. kai nuolydis didesnis kaip 10 %, latakai tvirtinami labai šiurkščia danga (18–36 cm akmens grindiniu ant žvyro mišinio sluoksnio rišliuose gruntuose arba ant betono biriuose gruntuose; grioviuose rengiamos gelžbetoninės greitvietės).
143. Lietaus vanduo nuo kelio dangos turi laisvai nutekėti per kelkraščius ir šlaitus į griovius ar pakeles.
144. Sankryžose negalima leisti vandeniui tekėti per susikertančių kelių dangas. Mažiausias skersinis nuolydis turi būti 2,5 %. Kai skersinis nuolydis mažesnis kaip 2,5 %, įstrižinis nuolydis turi būti didesnis kaip 2 %, o viražų atlankų ruožuose – didesnis kaip 0,5 %.
145. Mažiausi dangos ir kelkraščių nuolydžiai nurodyti 55 ir 62 punktuose.
146. Dviejų važiuojamųjų dalių skiriamoji juosta iki 7,0 m pločio rengiama su išgaubtu skersiniu profiliu. Platesnės skiriamosios juostos, kai kiekviena važiuojamoji dalis paprastai turi dvišlaitį skersinį profilį, rengiamos įgaubtos (vidutinis šlaitų nuolydis ~ 1:10) su vandens nuleidimo sistema.
V skirsnis. Kelio nutekamųjų vandenų valymas ir filtravimo baseinai
147. Kai kelio nutekamųjų vandenų užterštumas viršija leidžiamas normas, prieš nuleidžiant juos į atvirus vandens telkinius būtina įrengti naftos produktų atskirtuvus.
148. Ekologiniu ir ekonominiu požiūriais lietaus nuotėkį dažnai tikslinga nuleisti į filtravimo baseinus. Baseine vandenį filtruoti turi atitinkamo storio grunto sluoksnis, kurio pralaidumo vandeniui koeficientas k > 1,0x10^-4 m/s. Kai k = (1,0x10^-4 – 1,0x10^-5) m/s, reikia atlikti papildomus skaičiavimus.
149. Filtravimo baseinus reikia įrengti arčiau kelio, priderinant juos prie reljefo, formuojant kraštus ir apželdinant taip, kad iš aplinkinės teritorijos nepatektų sąnašų.
150. Kad baseino dugne besikaupiančios sąnašos nesudarytų vandeniui nelaidaus sluoksnio, reikia prieš filtravimo baseiną įrengti sėsdintuvą arba patį baseiną padalinti į sąnašų sėsdinimo ir filtravimo zonas.
151. Kai vandens kiekis mažas, išimtiniais atvejais gali būti įrengiami filtravimo šuliniai. Mažiausias šulinio skersmuo – 1,0 m. Filtro apačia turi būti ne arčiau kaip 1,0 m virš gruntinio vandens lygio.
X skyrius. Kelio dangų konstrukcijos
152. Dangos projektuojamos vadovaujantis KPT SDK 07 [7.22.].
153. Kelio danga turi užtikrinti projektinį greitį, saugų eismą bei jo komfortą per ekonomiškai pagrįstą laiką ir atitikti techninių reikalavimų reglamentų STR 2.01.01(1):2005 [7.14.], STR 2.01.01(3):1999 [7.15.], STR 2.01.01(4):1999 [7.16.] nurodymus.
Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus turi būti:
153.1. atitinkamo stiprumo ir patvarumo važiuojamosios dalies dangos konstrukcija, įrengta pagal šio skyriaus nurodymus;
153.2. saugos juostos važiuojamosios dalies kraštuose ir sustojimo juostos AM, I kategorijos kelių kelkraščiuose (paprastai su asfalto dangos konstrukcija);
153.3. lygi ir kibi danga.
154. Dangos konstrukciją ir dangos tipą reikia parinkti atsižvelgiant į eismo intensyvumą, jo sudėtį, kelio kategoriją, klimatines, gruntines ir geologines sąlygas, taip pat į vietinių statybinių medžiagų galimą naudojimą.
155. Dangų konstrukcijos gali būti parinktos taikant specialius skaičiavimo metodus arba standartinės – pagal ekvivalentinės 10 t svorio ašies apkrovų skaičių [7.22.].
156. Reikalavimai dangų konstrukcijų medžiagoms yra išdėstyti atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose.
XI skyrius. sankryžos
I skirsnis. Bendrosios nuostatos
157. Sankryžos projektuojamos vadovaujantis R 36-01 [7.29.].
158. Sankryžos rengiamos atsižvelgiant į kelio paskirtį, reikšmę ir kategoriją.
159. Rengiant sankryžą reikia atsižvelgti į:
159.1. gretimas sankryžas;
159.2. perspektyvinį eismo srautų intensyvumą ir ateityje galimą sankryžos plėtrą;
159.3. vietovę (reljefą, gruntines ir geologines sąlygas, kraštovaizdžio y …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.