Projektas

Trumpai

Šis dokumentas yra Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos pagrindiniai teiginiai 1996-2000 metams, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo. Jame apžvelgiama aplinkos būklė, nustatomi aplinkos apsaugos tikslai, prioritetai ir politikos principai, bei numatomos strategijos įgyvendinimo priemonės.

Ką jis reguliuoja

Aplinkos būklės apžvalgą, įskaitant vandens, oro ir dirvožemio taršą.
Aplinkos apsaugos tikslus, susijusius su aplinkos kokybės, gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga.
Aplinkos apsaugos prioritetus, įskaitant aplinkos kokybės išsaugojimą ir aplinkosaugą ūkinėje veikloje.
Strategijos įgyvendinimo priemones, tokias kaip teisinis administracinis reguliavimas, teritorijų planavimas, ekonominės ir finansinės priemonės, aplinkos monitoringas, moksliniai tyrimai, informacinis fondas, visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas.

Kam tai rūpi

Lietuvos Respublikos Seimui, kuris patvirtino šią strategiją.
Įvairioms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už aplinkos apsaugos įgyvendinimą (pvz., Aplinkos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kt.).
Gyventojams, kurių aplinkos kokybė yra veikiama taršos ir kuriems siekiama užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Įmonėms ir ūkio subjektams, kurių veikla daro įtaką aplinkai ir kuriems taikomos aplinkosaugos priemonės.

Pagrindiniai punktai

1995 m. į paviršinius vandens telkinius Lietuvoje buvo išleista apie 300 mln. m³ valytino vandens, iš kurių 26% išvaloma iki reikalaujamų normų, 56% nepakankamai išvaloma ir 18% nevaloma.
43% tirtų upių vietų vanduo buvo švarus, 48% – vidutiniškai užterštas, 9% – smarkiai užterštas.
1995 m. iš stacionarių šaltinių išsiskyrė apie 514,7 tūkst. t teršalų, iš kurių apie 152,1 tūkst. t pateko į aplinką.
1995 m. apie 70% oro teršalų emisijos sudarė transportas.

Įstatymo tekstas

Projektas Projektas 34 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. mėn. d. nutarimu Nr. VALSTYBINĖ APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJA (pagrindiniai teiginiai 1996-2000 metams) TURINYS SUTRUMPINIMAI 3 ĮVADAS 4

APLINKOS BŪKLĖS APŽVALGA 4 2.
APLINKOS KOKYBė 4 2.
GAMTINIAI IšTEKLIAI, KRAšTOVAIZDžIO IR BIOLOGINė įVAIROVė8
APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI 9 3.
APLINKOS KOKYBėS APSAUGA 9 3.
GAMTINIų IšTEKLIų, KRAšTOVAIZDžIO IR BIOLOGINėS įVAIROVėS APSAUGA 10
APLINKOS APSAUGOS PRIORITETAI 11 4.
APLINKOS KOKYBėS, GAMTOS IšTEKLIų, KRAšTOVAIZDžIO IR BIOLOGINėS įVAIROVėS IšSAUGOJIMAS 11 4.
APLINKOSAUGA ūKINėJE VEIKLOJE 15
APLINKOS APSAUGOS POLITIKOS PRINCIPAI 17
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS 18 6.
TEISINIS ADMINISTRACINIS REGULIAVIMAS 18 6.
TERITORIJų PLANAVIMAS 20 6.
EKONOMINėS PRIEMONėS 21 6.
FINANSINėS PRIEMONėS 22 6.
APLINKOS MONITORINGAS, MOKSLINIAI TYRIMAI, INFORMACINIS FONDAS 23 6.
VISUOMENėS INFORMAVIMAS IR APLINKOSAUGINIS šVIETIMAS 25
VEIKSMŲ PROGRAMA 26 7.
APLINKOS KOKYBėS APSAUGOS VEIKSMų PROGRAMA 26 GAMTINIų IšTEKLIų, KRAšTOVAIZDžIO IR BIOLOGINėS įVAIROVėS APSAUGOS VEIKSMų PROGRAMA 29 APIBENDRINIMAS SUTRUMPINIMAI AAA - Aplinkos apsaugos agentūra AAM - Aplinkos apsaugos ministerija AB - Akcinė bendrovė AE - Atominė elektrinė AVA - Apskrities valdytojo administracijaas CSD - Civilinės saugos departamentas BI - Botanikos institutas EI - Ekologijos institutas EnM - Energetikos ministerija EM - Ekonomikos ministerija ES - Europos sąjunga GI - Geografijos institutas LGT (SUM) - Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos KP - Kelių policija LHV - Lietuvos hidrometeorologijos valdyba LRS - Lietuvos Respublikos Seimas LRV - Lietuvos Respublikos Vyriausybė MŪM - Miškų ūkio ministerija MŽD - Medžiotojų ir žvejų draugija RIM - Ryšių ir informatikos ministerija PPM - Pramonės ir prekybos ministerija PK - Pramonininkų konfederacija SAM - Sveikatos apsaugos ministerija SD - Standartizacijos departamentas SI - Savivaldos institucija SM - Susisiekimo ministerija SUM - Statybos ir urbanistikos ministerija ŠMM - Švietimo ir mokslo ministerija US AID - Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinio vystymo agentūra VKJ - Valstybinė kokybės inspekcija VTDD - Valstybinisis turizmo departamentasdepartamentas VRM - Vidaus reikalų ministerija VRSRM - Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija VU - Vilniaus universitetas ŽŪM - Žemės ūkio ministerija ĮVADAS Lietuvoje egzistuoja daugybė neatidėliotinai spręstinų aplinkos apsaugos problemų. Tai šalies upių ir ežerų, Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenų teršimas miestų ir gyvenviečių, pramonės ir žemės ūkio teršalais, dirvožemio užteršimas žemės ūkyje naudojamais chemikalais, naftos produktais ir kt. medžiagomis; aplinkos teršimas atliekomis; oro užterštumas emisijomis iš transporto, energetikos, statybos, chemijos pramonės objektų ir kt. Gamtinių išteklių ir kraštovaizdžio apsaugos srityje - kraštovaizdžio degradavimas gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose dėl neoptimalios žemėnaudos struktūros, biologinės įvairovės mažėjimas, vertingų gamtinių kompleksų bei objektų žalojimas ir naikinimas, gamtinių išteklių mažėjimas dėl neracionalaus jų naudojimo. Tam, kad būtų išsaugotos tinkamos sąlygos žmonėms gyventi, racionaliai naudojami gamtiniai ištekliai bei išsaugota kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, reikia 1992 m. parengta Lietuvos aplinkos apsaugos programa apėmė svarbiausias to meto gamtosaugines problemas, numatė jų sprendimo būdus bei pirmaeiliškumą. Didžioji dalis programoje numatytų priemonių buvo kryptingai realizuojamos, kai kuriuos jų tęsiamos ir šiuo metu. Tačiau valstybės ekonominė politika, ūkio restruktūrizavimas bei būtinumas neatidėliotinai spręsti kai kurias aplinkos apsaugos problemas reikalavo aiškiai apibrėžti aplinkos apsaugos tikslus, nustatyti prioritetus, parinkti efektyviausias priemones aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Šiuo tikslu 1995 m. buvo parengtas trijų tomų programinis dokumentas. Pirmojoje dalyje - “Strategijos pagrindimas” - įvertinta aplinkos būklė, pateikta ūkio sektorių apžvalga, numatytos aplinkos būklės kitimo tendencijos, aprašyta aplinkos apsaugos organizacinė, teisinė bei ekonominė sistema. Antrojoje dalyje - “Strategijos metodologija” - remiantis aplinkos būklės analize, suformuluota bei parengta Strategijos koncepcija, pasirinkta ir aprašyta metodika, pagal kurią įvertintos aplinkos apsaugos problemos, jų aštrumas ir sudėtingumas, nustatyti tikslų prioritetai. Trečiojoje dalyje - “Veiksmų programa” - pateikta ilgalaikė strategija, trumpalaikių ir vidutinės trukmės veiksmų programa pagal aplinkos komponentus. Numatytos strategijos įgyvendinimo priemonės, aplinkos apsaugos finansavimo aspektai ir kt. Šiame dokumente pateikiami pagrindiniai Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos teiginiai.
APLINKOS BŪKLĖS APŽVALGA Informacija apie aplinkos būklę, teigiamus ir neigiamus pokyčius pateikta strategijos pirmajame tome - “Strategijos pagrindimas” bei kasmet išleidžiamoje Aplinkos apsaugos ministerijos ataskaitoje. Todėl čia apsiribojama tik trumpa aplinkos būklės apžvalga. 2.
Aplinkos kokybė Vanduo. 1995 m. įĮ paviršinius vandens telkinius buvo Lietuvoje per metus išleistadžiama apie 300 mln. m3 valytino vandens. Iš jų 26% išvaloma iki reikalaujamų normų, 56% nepakankamai išvaloma ir 18% - nevaloma (1 pav.). Pagrindinė paviršinio ir gruntinio vandens užterštumo priežastis - nepakankamai valomos miestų bei pramonės nuotekos ir išsklaidyta tarša Dėl nuotekų kiekių mažėjimo ir įgyvendinamų nuotekų valymo priemonių, lyginant su 1992-ais metais šie kiekiai atatinkamai pasikeitė. 1992 m. iš viso į vandens baseinus buvo išleista 366.3 mln. kub.m nutekamųjų vandenų iš kurių išleista be valymo 69.7 mln. kub. m, valyta iki normos 95.6 mln. kub m, nepakankamai išvalyta 201 mln. kub. m. Pagrindinė išleidžiamo didelio kiekio nepakankamai išvalyto ir nevalomo vandens kiekio priežastis - užsitęsusi mechaninio ir biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba didžiuosiuose miestuose. Pagal taikomus vandens kokybės kriterijus Paviršinio vandens kokybė stebima 47-iose upėse ir 9-iuose ežeruose, charakteringiausiuose komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio veiklos poveikį atspindinčiuose taškuose, atliekant hidrocheminius tyrimus. Gamtinis fonas stebimas 6-iuose, mažiausiai ūkinės veiklos įtakojamuose upeliuose. 43% tirtų upių vietų vanduo buvo švarus, 48% - vidutiniškai užterštas, 9 - smarkiai užterštas. Lyginant su 1994 metais, truputį padidėjo užterštumas azotinėmis medžiagomis. Lietuvos Smarkiai užterštos mažosios upės - (Sidabra, Kulpė, Obelė, Tatula, Laukupė) yra gana smarkiai užterštos. Jose oOrganinių medžiagų vidutinės koncentracijos viršijo leidžiamą normą nuo 3 iki 10 kartų, nitritų iki- 3 - 13 kartų, amonio, azoto ir 9 - 27 kartus, fosfatų iki 6 - 26 kartų viršijo leidžiamą normą. us. Kai kuriais atvejais normos viršijamos iki 80 kartų. Ežerų vanduo pagal hidrocheminius rodiklius yra švarus, pagal hidrobiologinius ir bakteriologinius - mažai arba vidutiniškai užterštas. Apie 85% Kuršių marių akvatorijos ir 45% Baltijos jūros pakrantės akvatorijos yra stipriai užteršta biogeninėmis medžiagomis. Dažnai, ypač masinio dumblių žydėjimo metu, Kuršių mariose susidaro deguonies deficitas, sukeliantis masinį žuvų kritimą. Nemuno baseino upių bei Kuršių marių vandens įtaka Baltijos jūroje aiškiai pastebima iki 10-15 km nuo Klaipėdos sąsiaurio. Klaipėdos, Girulių bei Palangos paplūdimiuose karštomis vasaros dienomis būna bloga sanitarinė būklė. GBene labiausiai antropogeninė tarša atsispindi gruntinioame vandens tarša nustatyta yjeb. Beveik trečdalyje šalies teritorijos nitratų kiekis gruntiniame vandenyje viršija didžiausią leistiną koncentraciją. Pavyzdžiui Jonavos AB “Achemos” teritorijoje amonio koncentracija gruntiniame vandenyje - 1,5-6 g/l , o tai 30-120 kartų viršija DLK. Čia užterštas gruntinis vanduo teršia ir Neries upę. Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Švenčionių naftos bazių aplinkoje bei kai kuriose buvusiose Sovietų armijos karinėse bazėse gruntinis vanduo stipriai užterštas naftos produktais. Šiaurės Apie 800 tūkst. gyventojų naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame nitratų kiekis yra didesnis negu leidžiama norma. Kai kuriose vietose pavyzdžiui Jonavos AB Achemos, naftos bazių Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Švenčionyse, bei buvusiose Sovietų armijos karinių bazių teritorijose gruntinis vanduo smarkiai užterštas nitratais (30 - 120 kartų viršija didžiausią leistiną koncentraciją (DLK)) ir naftos produktais. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono gruntiniame vandenyje stebimas dėl intensyvios žemės ūkio veiklos daugėja padidėjęs azoto junginių ir organinių medžiagų kiekis. Kuršių ir Kauno mariose bei Baltijos jūroje vandens kokybę lemia Nemuno baseino ir kitų upių atplukdoma tarša, taip pat ūkinė veikla bei avarijos Klaipėdos uosto ir jūros akvatorijoje. Apie 85% Kuršių marių akvatorijos ir 45% Baltijos jūros pakrantės akvatorijos yra stipriai užteršta biogeninėmis medžiagomis. Dažnai, ypač masinio dumblių žydėjimo metu, Kuršių mariose susidaro deguonies deficitas, sukeliantis masinį žuvų kritimą. Nemuno baseino upių bei Kuršių marių vandens įtaka Baltijos jūroje aiškiai pastebima iki 10-15 km nuo Klaipėdos sąsiaurio. Klaipėdos, Girulių bei Palangos paplūdimiai vasarą dėl blogos sanitarinės būklės dažnai uždaromi. Oras. Pastaraisiais metais Lietuvoje atmosferos teršimas sumažėjo, tačiau problemos (rūgštūs lietūs, ozono sluoksnio mažėjimas, klimato kaita), su kuriomis susiduria daugelis valstybių, yra būdingos ir Lietuvai. Pagrindiniai oro teršalų emisijos į atmosferą šaltiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, - transportas, energetika, pramonė. Pateiktame grafike (2 pav.).matyti, kad didžiąją teršalų dalį sudaro emisijos iš transporto-1995 metais apie 70% (palyginus su 19924 m. padidėjo 118 tūkst. t). Pagrindiniai emisijos į atmosferą šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, N.Akmenėje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje ir kt.). 1995 m. iš stacionarių šaltinių išsiskyrė apie 514,7 tūkst. t teršalų, iš kurių apie 152,1 tūkst. t pateko į aplinką. Nors bendra tendencija yra taršos iš stacionarių šaltinių mažėjimas, kai kuriose įmonėse, padidėjus gamybai, emisijos 1995 m. pradėjo didėti (pvz., Jonavos AB “Achema”, Panevėžio AB “Metalistas”, Kėdainių AB “Fostra” ir kt.) Lietuvoje kasmet susikaupia daugiau kaip 1 mln. pasenusių, netinkamų naudojimui gyvsidabrio lempų. Dirvožemis. Labiausiai užterštas dirvožemis ir paviršinis žemės sluoksnis yra didžiausiuose miestuose, ypač pramonės įmonių, transporto magistralių ir mazgų teritorijose bei šalia jų. Pramonės įmonių teritorijose aptinkami sunkiųjų metalų, naftos produktų kiekiai, viršijantys didžiausias leistinas koncentracijas. Didesnės negu foninės sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje aptinkamos ir šalia tokių įmonių esančiose teritorijose. Pvz.: Mažeikių naftos perdirbimo įmonės poveikio zonoje, nustatyti padidinti nikelio ir vanadžio, Naujosios Akmenės cemento gamyklos poveikio zonoje - chromo, nikelio ir vanadžio, Jonavos ir Kėdainių trąšų gamyklų poveikio zonose vario kiekiai. Pakelėse, ypač judriųjų automagistralių, kaupiasi benzpirenas ir švinas Agrariniame dirvožemyje teršiančių medžiagų kiekiai retai viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Intensyvus žemės dirbimas sudaro palankias sąlygas dirvožemio mechaninei bei vandens erozijai ir defliacijai. Atliekos. Atliekų susidarymo tendencija atsispindi 3 paveiksle. Buitinių atliekų sraute pastebimas maisto ir buitinių prekių įpakavimo, ypač vienkartinės taros, didėjimas. Buitinės atliekos beveik nerūšiuojamos ir praktiškai visos patenka į sąvartynus. 1995 m. Lietuvoje susidarė 153 000 t pavojingų atliekų. Atskira problema - uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai. Šiuo metu 954 sandėliuose yra sukaupta apie 4000 t pesticidų, iš jų apie 2200 t priskiriami prie uždraustų, netinkamų naudoti ir neidentifikuotų. 1989 - 1995 metais 26 pesticidų sandėliuose įvyko gaisrai. Ligoninėse susidaro apie 1700 t infekuotų atliekų, kurios po dezinfekcinio apdorojimo, kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, susidarančiomis gydymo įstaigose, išvežamos į buitinių atliekų sąvartynus. Dar blogesnė padėtis su kitomis ligoninių atliekomis. Lietuvoje kasmet susikaupia daugiau kaip 1 mln. pasenusių, netinkamų naudojimui gyvsidabrio lempų. Ignalinos atominėje elektrinėje nuolat kaupiasi radioaktyviosios atliekos. Šiek tiek radioaktyviųjų atliekų susidaro medicinos, pramonės ir mokslinio tyrimo įstaigose bei įmonėse. AE panaudotas kuras saugomas baseinuose, esančiuose greta reaktoriaus. Kietos radioaktyviosios atliekos, susidarančios elektrinės eksploatavimo metu, rūšiuojamos pagal radioaktyvumą ir saugomos specialiose saugyklose. Radioaktyviais nuklidais užterštas dumblas iš nuotekų valymo arenginių laikomas karjere. Per metus susikaupia 0,4-0,65 GBq dirbtinių radionuklidų. Fizikinė tarša. Radiacija, elektromagnetiniai laukai, šiluminė tarša ir triukšmas tai labiausiai pasireiškianti fizikinė tarša, kurios poveikis aplinkai pastebėtas ir nustatytas. Ignalinos AE yra didžiausias potencialus radioaktyvios taršos šaltinis Lietuvoje. R Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviosios dujos iš gamybinių patalpų kartu su oru išmetamos į atmosferą. Televizijos ir radijo stotys, aerouostų radarai ir ryšio sistemos, karinio bei civilinio radijo ryšio sistemos yra elektromagnetinės radiacijos skleidėjai. Lietuvoje yra vietų, kuriose elektromagnetinių laukų srautas viršija leistiną normatyvą. Drūkšių ežero akvatorijos dalis prie Ignalinos atomineiės elektrinei, dirbant pilnu pajėgumu, dėl išleidžiamo ės vandens šiluminio poveikio ežero vandens temperatūra pakyla trimis laipsniais. išleistuvo dėl temperatūrinio poveikio neužšąla visą žiemą. Šis terminės taršos židinys smarkiai veikia ežero ekosistemą, čia aiškiai pastebimi eutrofikacijos požymiai. Transportas ir pramonės įmonės yra ne tik pagrindiniai oro teršėjai, bet ir triukšmo šaltiniai. Kai kuriose didžiųjų miestų vietose triukšmas gerokai viršija higienines normas, todėl jau dabar reikalingos prevencinės priemonės, o netolimoje ateityje galima prognozuoti, kad dėl šios blogybės progreso prireiks didelių investicijų. Užterštos teritorijos. Labiausiai užterštos yra senų (jų tarpe ir nelegalių) sąvartynų, taip pat buvusių sovietinės kariuomenės dislokacijos vietų bei poligonų ir kai kurių įmonių teritorijos. Vien buvusios Sovietų Sąjungos karinių bazių teritorijos sudaro 67762 ha arba 1,04% šalies teritorijos. Pažeistuose plotuose nustatyta plintanti dirvožemio erozija ir defliacija, tarša naftos produktais, sunkiaisiais metalais. Aptikti atliekų sąvartynai, stipriai pažeisti miškai bei kraštovaizdis, sunaikinti rekreaciniai ištekliai. Darant atliekų sąvartynų inventorizaciją nustatytas teritorijų užterštumas biogeninėmis medžiagomis, naftos produktais,sunkiaisiais metalais. 2.
Gamtiniai ištekliai, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė Žemėnaudos struktūros formavimas. Lietuvos žemėnauda yra patyrusi keletą istorinės raidos laikotarpių, kai dėl žemės reformos (valakinės, vienkieminės, sovietinės) keisdavosi jos struktūra, didėjo ar mažėjo atskirų naudmenų grupių užimama dalis. Šiuo metu Lietuvoje vyksta dar viena žemės reforma, keičianti iš sovietmečio paveldėtą žemėnaudos struktūrą į smulkiasklypę privačią agrarinę žemėvaldą. Dėl intensyvios ūkinės veiklos, o labiausiai dėl statybų, mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotas, degraduoja gamtinis kraštovaizdis, kinta jo struktūra. Šie procesai stebimi ir saugomose teritorijose. Šiuo metu stebimi natūralios dirvožemių dangos degradacijos bei naikinimo procesai, suaktyvinti žmogaus veiklos. Tai vandens ir vėjo erozija, kurios rezultatas - degraduoti, vidutiniškai ir stipriai suardyti dirvožemiai, kurių bendras plotas sudaro daugiau nei 1,6% šalies teritorijos. Biotos išteklių apsauga. Biotos išteklius sudaro pagrindiniai miško (medienos) ir šalutiniaimažieji miško (uogos, grybai, vaisiai, vaistiniai augalai) ištekliai, bei gyvunijos ištekliai. Miškų būklė per paskutinį dešimtmetį pastebimai pablogėjo. Pagrindinės priežastys - atmosferos tarša ir nepalankios gamtinės sąlygos - stiprūs vėjai, sausros, kenkėjų plitimas, kanopinių žvėrių daroma žala. Per pastaruosius metus žuvų ištekliai iš esmės nepakito, tuo tarpu kanopinių žvėrių skaičius pradėjo mažėti - briedžių banda sumažėjo daugiau kaip per pusę, labai sumažėjo šernų. Suprastėjo bandos kokybė. Pastaraisiais metais sumažėjo mažųjų šalutinių miško išteklių kiekis, jų plotai, pablogėjo kokybė. Lietuvoje dar yra nemažai natūralių bei pusiau natūralių teritorijų, kuriose auga ar gyvena augalų, gyvūnų bei grybų rūšys, išnykusios išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Tačiau kai kurioms jų ir mūsų šalyje gresia degradavimas ar visiškas sunaikinimas. Stebimas biologinės įvairovės mažėjimo procesas. Rekreacinės aplinkos apsauga. Rekreacijai naudojamos teritorijos sudaro apie trečdalį Lietuvos ploto. Labiausiai poilsiautojų mėgstamas ir lankomas pajūris, Rytų Lietuvos ežerynai bei didžiųjų miestų priemiestinės zonos. Nors Lietuvos pajūris tesudaro vos 0,8% rekreacinių teritorijų fondo, jam tenka didžiausia apkrova (15% viso lankomumo). Pajūryje dėl didelės rekreacinės apkrovos labiausiai kenčia apsauginės kopos, teršiama aplinka, degraduoja želdiniai. Miškingose ežeringose rekreacinėse teritorijose didžiausią žalą daro paežerių urbanizavimas. Svarbiausia rekreacinių upių problema - vandens užteršimas, dėl ko daugelis jų yra praradusios gamtinį rekreacinį patrauklumą. Priemiestinėse zonose, kolektyvinius sodus paverčiant gyvenamaisiais kvartalais, galutinai urbanizuojamos vaizdingos pakrantės. Vertingiausių rekreacinių išteklių apsaugą apsunkino ar net sutrikdė žemės reforma. Litosferos apsauga. Lietuvoje labiausiai išplitę žvyro bei smėlio karjerai dažniausiai yra miškingame kalvotame kraštovaizdyje arba upių slėniuose, o durpynai - takoskyrose, t.y. geoekologiniu požiūriu jautriose zonose, patenkančiose į gamtinio karkaso teritorijas.Naudojant naudingųjų iškasenų telkinius, pažeista 0,5% Lietuvos teritorijos. Daugiausia tokių sudarkytų plotų susidarė, naudojant durpynus. Šiuo metu būtina rekultivuoti 10,2 tūkst. ha durpynų bei 3,3 tūkst. ha statybinių medžiagų karjerų. Atskirą problemą sudaro naudingųjų iškasenų gavybos buvusiose žemės ūkio įmonėse palikimas (pažeista daugiau nei 3 tūkst. ha žemių). Per pastaruosius 5 metus nerekultivuotas nė vienas hektaras durpynų. Vandens išteklių apsauga. Didelę dalį Lietuvos hidrografinio tinklo sudaro reguliuotos upių atkarpos bei melioracijos kanalai. Natūralios upių ir upelių atkarpos tesudaro tik 15% bendro vandentėkmių ilgio. Didžiausias paviršinio vandens vartotojas šiuo metu yra Ignalinos atominė elektrinė, Kauno HE ir Kruonio HAE. Lietuvoje veikia dar 12 mažų elektrinių.Lietuvoje iš vandens telkinių per metus buitinėms ir gamybinėms reikmėms paimama apie 4,58 mlrd. m3 vandens, iš kurio daugiau kaip 300 mln. m3 yra vanduo iš požeminių vandens šaltinių. Daugiausia vandens - 91,8% suvartojama energetikos reikmėms. Pramonės reikmėms suvartojama 1,1%, buities - 4,4%, žuvininkystės tvenkiniams - 2,6%. Šiuo metu išgaunama apie 1 mln. m3 per parą gėlo požeminio vandens. Jo gavyba sukoncentruota didžiausių Lietuvos miestų apylinkėse. Mineralinio gydomojo vandens ir sūrymų kurortų poreikiams išgaunama apie 1,5 tūkst. m3 per parą. Dabartinė gėlo vandens gavyba sudaro apie 30% visų jo išteklių. Nuo 1993 m. iki 1995 m. požeminio vandens sunaudojimas yra sumažėjęs apie 22%.
APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos tikslas - sudaryti prielaidas subalansuotam šalies vystymuisi, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą. 3.
Aplinkos kokybės apsauga Vandenų apsaugos srityje : · sumažinti paviršinio vandens teršimą miestų ir gyvenviečių nuotekomis, · sumažinti teršimą pramonės ir žemės ūkio gamybinių objektų nuotekomis, · sumažinti požemio vandens teršimą, · sumažinti vandens telkinių išsklaidytą taršą, · sumažinti teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, · sumažinti jūros vandenų teršimą, · išvengti jūros teršimo,transportuojant naftos produktus, · sumažinti užteršto vandens prietaką iš kitų valstybių. Oro apsaugos srityje : · mažinti teršimą transporto išmetamomis dujomis, · mažinti NOx, SO2, CO2 emisijas iš stacionarių šaltinių, · mažinti lakių organinių junginių emisijas iš stacionarių šaltinių, · mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą ir emisijas, · mažinti teršimą kietomis dalelėmis, · mažinti SO2 ir NOx pernašas. Dirvožemio apsaugos nuo taršos srityje : · sumažinti dirvožemio užteršimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei kitais žemės ūkio chemikalais, · sumažinti dirvožemio teršimą naftos produktais, · sumažinti dirvožemio teršimą miestuose ir pramonės rajonuose, · sumažinti dirvožemio teršimą sunkiaisiais metalais. Atliekų tvarkymo srityje : · parengti atliekų tvarkymo sistemą, · sumažinti aplinkos užteršimą pramonės ir pavojingomis atliekomis, · sumažinti užteršimą buitinėmis atliekomis, · sutvarkyti uždraustus arba netinkamus naudoti pesticidus, · sureguliuoti radioaktyvių atliekų tvarkymą. Apsaugos nuo fizikinės taršos srityje : · sumažinti triukšmo lygį miestuose, · išvengti radiacinio pavojaus, sąlygojamo Ignalinos atominės elektrinės, · sumažinti radioaktyvųjį aplinkos teršimą. 3.
Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga Žemėnaudos struktūros formavimo srityje : · optimizuoti bendrą žemėnaudos struktūrą, · sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio degradavimą gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose, miestuose ir miesteliuose, · sustabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą, · sustabdyti karstinio ir pelkinio kraštovaizdžio degradavimą, · optimizuoti saugomų teritorijų tinklą. Biotos apsaugos srityje : · sustabdyti augalų, gyvūnų ir grybų rūšių bei populiacijų nykimą, · optimizuoti miškų struktūrą, · optimizuoti gyvūnijos išteklių naudojimą, · sustabdyti upių slėnių ir ežerų duburių bei jūrinių biocenozių degradavimą. Rekreacinės aplinkos apsaugos srityje : · sustabdyti rekreacinės agrarinės aplinkos degradavimą, · sustabdyti pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimą, · sustabdyti vaizdingiausių gamtinių vietovių, pirmiausia pajūrio kranto zonos (paplūdimio, kopagūbrio, prieškopio/užkopio, klifo) užstatymą. Litosferos apsaugos srityje: · rekultivuoti išeksploatuotus karjerus, · sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl naftos gavybos, naftos ir naftos produktų transportavimo bei realizavimo, · išvengti neigiamo poveikio aplinkai naudojant geoterminę energiją, · išvengti neigiamo poveikio aplinkai, eksploatuojant kitas naudingąsias iškasenas. Vandens išteklių apsaugos srityje : · išvengti gėlo vandens išteklių išsekimo, eksploatuojant vandenvietes, · sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimą.
APLINKOS APSAUGOS PRIORITETAI 4.
Aplinkos kokybės, gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas Įvertinus aplinkos kokybę bei kitus faktorius Šioje aplinkos apsaugos strategijoje prioritetas suteikiamas vandens ir oro kokybės apsaugos problemoms išspręsti, atliekų tvarkymui bei gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui reikiamą dėmesį skiriant visiems vandens ir oro apsaugos tikslams bei svarbiausiems tikslams kitose aplinkosaugos srityse. Nutekamųjų vandenų išvalymas ir nuotekų mažinimas Pagrindinė dalis nevalyto ir nepakankamai išvalyto užterštų nuotekų kiekio patenka į paviršinius vandens telkinius iš miestų, kurie neturi arba turi nepakankamo pajėgumo valymo įrenginius. Didžiųjų miestų buitinės nuotekos, išskyrus Panevėžį, į upes patenka tik mechaniškai arba nepakankamai biologiškai apvalytos, o Kauno miesto - visai nevalytos. Pradėjus valyti nuotekas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos biologinio valymo ir Kauno nuotekų mechaninio valymo įrenginiuose jau šį šimtmetį galima pasiekti, kad tik 1% viso užteršto vandens liks neišvalytas. Todėl artimiausiu metu kaip didžiausias prioritetas investicijoms, ypač lėšoms iš valstybės biudžeto ir valstybės gaunamoms paskoloms bei subsidijoms, išliks vandenvalos įrenginių statyba. Kartu būtina įgyvendinti priemones išsklaidytai požeminių ir paviršinių vandenų taršai mažinti.Netolimoje perspektyvoje turėtų būti iš esmės Palaipsniui pertvarkytias vandenvalos finansavimo mechanizmąas, įgyvendinant teršėjas/vartotojas moka principą. Sukurti reikiamą, stiprinama vandenų apsaugos teisinę ė bazęė. Oro taršos mažinimas/stabilizavimas Būklės analizė rodo dvi pagrindines tendencijas:

(1)didėjanti tarša iš transporto,

(2)didėjanti tarša iš kai kurių pramonės ir energetikos objektų, kurie pradeda didinti gamybą. Tam, kad situacija bent jau nepablogėtų, nebūtų viršytos leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių šaltinių, būtina neatidėliojant spręsti naudojamų degalų kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, diegti eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti kitas priemones mažinančias atmosferos taršą. Siekiant reguliuoti atmosferos teršimą iš energetikos ir pramonės įmonių, būtina, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, kuo greičiau užbaigti emisijų normavimo teisinės bazės kūrimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti mažiau taršaus kuro vartojimą bei pažangių gamybos bei teršalų valymo technologijų diegimą. Tam, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, būtina peržiūrėti aplinkos apsaugos priemonių finansavimo sistemą, įsteigti aplinkos apsaugos investicijų fondą, sukuriant palankesnes sąlygas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti. Atliekų tvarkymas Atlikti tyrimai ir pasaulinė praktiko rodo, kad tvarkant atliekas geriausių rezultatų galima pasiekti tolygiai įgyvendinant šiuos principus: · vengti atliekų susidarymo, · vesti patikimą atliekų apskaitą bei kontrolę, · organizuoti atliekų tvarkymą bei antrinį panaudojimą, · organizuoti saugų laikymą bei deponavimą. Pagrindinis atliekų mažinimo principas yra jų vengimas. Tai pasiekti galima tik diegiant mažaatliekines technologijas bei naudojant daugkartinę tarą. Tvarkant atliekas būtina nesumaišyti skirtingų atliekų. Jei jos sumaišomos, apsunkinamas atliekų perdirbimas ar kitoks panaudojimas, jos tampa pavojingesnės ir kenksmingesnės. Svarbu atliekas rūšiuoti, atskiriant antrines žaliavas. Deponuojant atliekas sąvartynuose būtina užtikrinti jų saugų laikymą, surenkant sąvartynuose išsiskiriančias aplinką veikiančias medžiagas, tame tarpe biodujas. Apsaugant orą, požeminius vandenis bei kraštovaizdį nuo taršos būtina rekultivuoti uždarytus sąvartynus. Pavojingų atliekų tvarkymas. Uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai, gyvsidabrio lempos, galvanikos, ligoninių atliekos, naftos produktais užteršti gruntai ir kitos pavojingos atliekos, uždraudus jas deponuoti buitinių atliekų sąvartynuose, ėmė kauptis jų susidarymo vietose. Manoma, kad dėl nepakankamai tobulos kontrolės, dalis jų patenka į buitinių atliekų sąvartynus arba dar blogiau - į aplinką. Akivaizdu, kad pavojingų atliekų tvarkymo reglamentavimas, numatant jų susidarymo mažinimą, kontrolę ir tikslią apskaitą, surinkimo, nukenksminimo ir deponavimo tvarką, yra prioritetinės svarbos uždavinys. Būtina peržiūrėti 1992 m. parengtą pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, tobulinant, kad ji atitiktų dabartines Lietuvos sąlygas ir galimybes. Neatidėliojant pradėti pavojingų atliekų surinkimą, saugojimą bei tvarkymą regioninėse aikštelėse. Buitinių ir kitų nepavojingų atliekų tvarkymas. Buitinių ir kitų nepavojingų atliekų šalinimas į nepakankamai įrengtus buitinių atliekų sąvartynus dėl netobulos atliekų tvarkymo ir higieninių reikalavimų sistemos suformavo žemos kultūros nusikratymo atliekomis tradicijas. Tvarkant buitines ir kitas nepavojingas atliekas neatsakinga šią problemą palikti savivaldybėms, nes, siekiant mažinti jų kiekį, ypač dėl intensyvaus vienkartinio panaudojimo taros daugėjimo, atliekų rūšiavimo, antrinių žaliavų perdirbimo, aikštelių deponijoms sąvartynams parinkimo bei deponijų sąvartynų formavimo, būtina valstybės parama. ES valstybėse buitinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra žymiai didesnis negu Lietuvoje, todėl turime būti pasirengę, kad jau egzistuojanti problema netaptų dar grėsmingesne. Apsauga nuo fizikinės taršos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvioji tarša, terminis poveikis Drukšių ežerui ir kt.kelia pavojų sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą bei gyventojų saugumui dėl galimo radiacinio poveikio. Todėl būtina parengti Radiacinės saugos įstatymą, o taip pat poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius radiacinio saugumo normas, atominės elektrinės aplinkos radiacinę kontrolę, radioaktyvių emisijų į aplinką normavimą, mokesčius už radioaktyviąją taršą, radioaktyviųjų ir branduolinių medžiagų importą, transportavimą, įsigijimą, naudojimą bei saugojimą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir kt. Užtikrinant informacijos apie radiacinę taršą ir pavojus viešumą, susidarius avarinei situacijai Ignalinos AE, svarbu, kad gyventojai mokėtų ir galėtų apsisaugoti. Nusprendus atsisakyti branduolinių reaktorių turi būti parengta speciali tam tikslui programa, kurioje būtų numatytos saugumo priemonės uždarant AE. Mažinant triukšmo lygį miestuose pirmiausia siūloma sudaryti triukšmo lygio bei triukšmo sklidimo žemėlapius, o po to parengti programas, įgalinančias sumažinti triukšmo lygį. Žemėnaudos ir miškų struktūros optimizavimas Ypatingą vietą strategijoje užima racionalios, ekologiškai pagrįstos žemėnaudos, užtikrinančios kraštovaizdžio stabilumą, struktūros formavimas. Turint tikslą optimizuoti bendrą žemėnaudos struktūrą siekiama: · išsaugoti ir formuoti šalies gamtinį karkasą, · optimizuoti žemės naudmenų struktūrą pagal litomorfinius paviršiaus ypatumus, · padidinti gamtinę pusiausvyrą reguliuojančių ekosistemų plotus, · padidinti miškingumą, pirmiausia svarbiausiose gamtinio karkaso zonose, · sustabdyti statybų invaziją į ekologiškai jautrias ir natūraliausias (vaizdingiausias) vietas, · išsaugoti našiausių žemių ir miškų fondą. Žemėnaudos struktūrai optimizuoti būtina padidinti natūralių ar pusiau natūralių teritorijų, pirmiausia miškų, plotą. Vienas svarbiausių uždavinių žemėnaudos struktūros formavime - sukurti optimalią teritorinio planavimo dokumentų sistemą. Gamtinio kraštovaizdžio degradavimo sustabdymas Norint sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio degradavimą, pirmiausia saugomose teritorijose, būtina: · tobulinti saugomų teritorijų priežiūrą ir vadybą, · sureguliuoti statybų procesą, užtikrinant statybas reglamentuojančių įstatymų laikymąsi, · sumažinti miškų kirtimo apimtis, · sukurti moksliškai pagrįstą saugomų teritorijų rekreacinio naudojimo sistemą, · orientuoti žemės ūkį į ekologiškai subalansuotą, · sugriežtinti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo kontrolę, · parengti skatinimo priemonių už apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi sistemą. Artimiausiu metu labai svarbu įsteigti regioninių parkų administracijas, sukurti teisės aktų, reglamentuojančių statybų projektavimą bei pačias statybas, parengti lengvatų teikimo sistemą saugomose teritorijose gyvenantiems gyventojams, tvarką bei ieškoti finansinių galimybių šiai paramai realizuoti. Iki 2000 m. turėtų būti parengtos planavimo schemos visiems regioniniams parkams, sudaryti aplinkosaugos planai rezervatams. Taip pat turi būti pradėta rengti draustinių bei saugomų kraštovaizdžio objektų tvarkymo planai. Nuo 1997 m. siūloma pradėti rengti valstybinių parkų ekonominės veiklos planus. Labai svarbu artimiausiu metu sukurti pažintinės rekreacijos infrastruktūros tinklą. Ekologiškai jautrių ir natūraliausių (vaizdingiausių) teritorijų apsauga Būtina stiprinti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono, ekologiškai jautrių teritorijų ir pajūrio rekreacinių išteklių teisinę apsaugą, parengti moksliniais tyrimais pagrįstą paplūdimių išsaugojimo bei atkūrimo metodiką. Pajūryje intensyviai rekreacijai naudojamuose paplūdimiuose nuolat turi būti vykdomi kopų tvirtinimo darbai. Turi būti parengti specialūs leidiniai žemės savininkų savimonei kelti bei reprezentaciniai leidiniai apie Lietuvos rekreacinius išteklius ir jų panaudojimo galimybes. Labai svarbu sukurti subsidijų, kompensacijų ir lengvatų teikimo gyventojams, gyvenantiems rekreacinėse teritorijose ar šalia jų, tvarką, siekiant juos suinteresuoti turimą teritoriją naudoti atsižvelgiant į rekreacinius prioritetus, įrengti reikiamą infrastruktūrą. Išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų rekultivavimas Daug problemų kelia be šeimininkų likę naudingųjų iškasenų karjerai. Kai kuriems jų nebuvo parengti rekultivacijos projektai. Todėl svarbi dalis veiksmų skirta naudingųjų iškasenų karjerais pažeistoms žemėms rekultivuoti - užbaigti pažeistų žemių inventorizaciją, parengti metodiką ir programą karjerams rekultivuoti bei detalius rekultivacijos projektus ir juos įgyvendinti. Tuo pačiu turi būti užtikrinta, kad visi baigiami eksploatuoti karjerai būtų sutvarkomi. Svarbu ne tik paspartinti rekultivacijos tempus, bet ir užkirsti kelią pažeistų žemės plotų plėtrai. Siūloma sukurti nemetalinių naudingųjų iškasenų kasybos ir naudojimo optimizacinius modelius atskiriems regionams. Mokslinius tyrimus numatoma atlikti, norint sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, eksploatuojant naujas naudingąsias iškasenas. Būtina kompleksiškai įvertinti galimą poveikį aplinkai, eksploatuojant geležies rūdą, atlikti naudingųjų iškasenų telkinių sausinimo poveikio vandens ištekliams įvertinimą, vykdyti požeminio vandens monitoringą klinties ir dolomito karjeruose, įvertinti eksploatuojamų teritorijų geopotencialą ir kt. Labai svarbu atlikti ekonominį-techninį bei ekologinį vertinimą, kad būtų galima išeksploatuoto anhidrito ertmes panaudoti įvairioms medžiagoms, tame tarpe ir pavojingoms, saugoti. Racionalus gamtos išteklių naudojimas Labai svarbu sureguliuoti gamtos išteklių naudojimą. Svarbiausi veiksmai - parengti ir įdiegti rūšių imitacinius modelius vertingiausioms ir labiausiai pažeistoms naudojamų gyvūnų rūšims, organizuoti retų ir nykstančių žuvų rūšių nerštaviečių apsaugą bei įveisti vertingas žuvų rūšis vidaus vandenyse, patobulinti žvejybos metodus ir įrangą, atlikti gyvosios gamtos išteklių apskaitą ir kt. Norint išvengti gėlo vandens išsekimo, eksploatuojant vandenvietes būtina įrengti vandens apskaitos prietaisus naudotojams, įgyvendinti priemones, užtikrinančias racionalų vandens naudojimą ir vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo. Savivaldybėse būtina parengti ir įgyvendinti vandens taupymo, nuostolių mažinimo ir vandens eksploatacinių išteklių racionalaus panaudojimo ir apsaugos nuo išsekimo (ir teršimo) programą. 4.

Aplinkosauga ūkinėje veikloje Vienas pagrindinių prioritetų subalansuotam ūkiui vystyti yra teisinės - ekonominės sistemos sukūrimas, kurioje, išvengiant konflikto tarp ūkio kokybinio augimo ir antropogeninės gamtinės aplinkos apkrovos, būtina rasti kelią neprieštaringam vystymuisi. Orientuoti veiksmus taip, kad išlaidos dėl skurdinamos bei teršiamos aplinkos atkūrimo, tektų ne visiems šalies piliečiams, o tiems, kurie gauna iš to naudą arba yra gamtos išteklių ir produkcijos vartotojai. Prioritetu ūkinės veiklos aplinkosaugoje yra prevencinės priemonės, kurios įgalina ekonomiškai pigiaui ir optimaliaui vykdyti subalansuoto ūkio vystymąsi. Parengtos daugelio ūkio šakų programos (Nacionalinė energijos taupymo, Transporto ir aplinkos apsaugos ir kt.), kuriose numatytos ir aplinkosauginės priemonės. Žemiau pateikiamos pagrindinės nuostatos, kurias reikia įgyvendinti užtikrinant subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą. Energetikos srityje - skatinti energijos taupymą, atsikuriančių energijos šaltinių panaudojimą, minimizuoti elektros ir šiluminių jėgainių taršą, racionalizuojant degimo procesus, pereinant prie mažiau taršių kuro rūšių ir kitas konkrečias priemones taršos mažinimui, kurios numatytos nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje LRV 1994 m., bei Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionalinėje programoje, patvirtintoje LRV 1992 m. . Naujų jėgainių statybą pradėti tik visapusiškai išnagrinėjus poreikius, juos atitinkančius pajėgumus, kuro rūšis ir apsirūpinimą bei ekologinį priimtinumą, patikimumą ir saugumą. Užtikrinti ekologinį saugumą visam likusiam RBMK tipo reaktorių darbo laikui Ignalinos AE. Pramonėje - orientuotis į mažaatliekinę, mažiau taršią gamybą, gamtos ir energetinių išteklių taupymą bei ekologiškai švarios produkcijos gamybą. Skatinti daugkartinio panaudojimo įpakavimo taros ir medžiagų gamybą ir vartojimą, antrinių žaliavų perdirbimą bei atliekų (ypač pavojingų) saugų tvarkymą, aplinkosauginės technikos gamybą. Žemės ūkyje - būtina optimizuoti žemėnaudą, dirvožemio derlingumo išsaugojimą. Derinti intensyvią žemdirbystę su ekstensyvia, skatinti ekologiškai švarių žemės ūkio produktų gamybą, diegti tausojančią ir bioorganinę žemdirbystę pirmiausia karstiniame regione. Reikia peržiūrėti kai kurių žemės ūkio objektų, esančių ekologiškai pažeidžiamose vietose, tolesnio naudojimo galimybes. Užtikrinti augalų apsaugos priemonių, trąšų bei kitų cheminių medžiagų saugų vartojimą. Miškų ūkyje - užtikrinti racionalų medienos naudojimą. Orientuojantis į medienos gaminių eksportą, palaipsniui atsisakyti žaliavos eksporto. Skatinti malkinės medienos (kaip vietinio atsikuriančio biokuro) platesnį naudojimą. Pradėti miškų atkūrimą, jų tarpe biokurui, pažeisto agrokraštovaizdžio teritorijose ir kt. Didinti bendrą šalies teritorijos miškingumą, įveisiant miško želdinius žemės ūkiui netinkamuose plotuose,. pirmiausia pažeisto agrokraštovaizdžio ir gamtinio karkaso teritorijose. Transporto srityje - palaipsniui pereiti prie degalų, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, sukurti šalyje nepriklausomą degalų kokybės kontrolės sistemą, diegti išmetamų dujų neutralizavimo sistemas, visiškai atsisakyti etiliuoto benzino naudojimo, skatinti alternatyvaus kuro panaudojimą, visuomeninio transporto plėtotę, išdėstyti racionaliai kelius ir gatves, kartu įgyvendinant aplinkosaugines priemones, didžiuosiuose miestuose diegti racionalaus eismo organizavimo ir kontrolės sistemas bei kitas priemones numatytas valstybinėje programoje “Transportas ir aplinkos apsauga”. Komunaliniame ūkyje - Pasenusi komunalinio ūkio sistema, naujai atsirandančios problemos, susijusios su naujų rūšių medžiagų bei atliekų susidarymu ir aukštesniais ekologinės kultūros reikalavimais, verčia ieškoti jų sprendimo būdų. Būtina nedelsiant parengti naują komunalinio ūkio modelį, pagrįstą principu teršėjas/vartotojas moka, konkurencija, veiklos ekonominiu skatinimu, komunalinių bei atitinkamų pramonės įmonių suinteresuotumu ,aukšta ekologine kultūra. Pirmiausia reikia: · pagerinti gatvių bei bendrojo naudojimo želdynų priežiūrą ir apsaugą miestuose ir miesteliuose, pagerinti geriamojo vandens kokybę, užtikrinti nuotekų surinkimą ir valymą, · užtikrinti buitinių atliekų apskaitą, surinkimą, rūšiavimą bei antrinį panaudojimą bei deponavimą, · tobulinti sąvartynų projektavimą, įrengimą irbei eksploatavimą.
APLINKOS APSAUGOS POLITIKOS PRINCIPAI Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo principų, kuriais numatoma remtis formuojant veiksmų programas ir įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. Žemiau pateikiami aplinkos apsaugos politikos pagrindiniai principai. Subalansuoto vystymosi principas reikalauja taip orientuoti šalies ekonominę ir socialinę plėtrą, kad šios dienos poreikių patenkinimas nesumažintų ateinančių kartų poreikių patenkinimo galimybių. Rio de Ženeiro konferencijoje 1992 metais kartu su kitomis pasaulio valstybėmis deklaraciją, kurioje šis principas įtvirtinamas pasauliniu mastu, pasirašė ir Lietuva. Tolygaus vystymosi principas.. Šis principas teigia, kad pasiekti laukiamą tikslą galima tik nuosekliai vystantis, neperšokant atskirų stadijų. Lietuvos ūkio sektoriai šiuo metu yra nevienodose išsivystymo stadijose, todėl, siekiant subalansuoto vystymosi tikslų, į šiuos skirtumus turi būti atsižvelgiama. Aplinkosaugos politikos integravimas. Šis principas iš esmės susijęs su subalansuoto vystymosi principo įgyvendinimu. Aplinkosaugos politika turi būti integruota į visų ūkio šakų, teritorijų vystymo ir plėtojimo strategijas. Norint, jog vystymasis būtų subalansuotas ir tolygus, aplinkosaugos priemonės turi tapti šio proceso dalimi ir negali būti nuo jo atsietos. Atsargumo principas. Dažnai neįmanoma prognozuoti žmogaus veiklos padarinių aplinkai. Norėdama apsaugoti aplinką, valstybė, pagal išgales turi taikyti atsargumo principą. Kai iškyla neatlyginamos žalos pavojus, pateisinamos pačios brangiausios priemonės aplinkos žalojimui užkirsti. Atsargumo principo taikymas turi remtis prognoze, nuoseklumu ir apdairumu, numatant pasekmes. Teršėjas/vartotojas moka. Šis principas reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą ar gamtos išteklių naudojimu padarytą žalą aplinkai, tenka teršėjams ar naudotojams. T.y., visi socialiniai ir ekonominiai teršimo bei išteklių naudojimo kaštai privalo būti padengti pačių teršėjų/vartotojų. Vandens tiekimo ir valymo srityje, šis principas turi būti visiškai įgyvendintas artimiausiu metu. Prevencija. Žalos aplinkai atlyginimo kaštai beveik visais atvejais didesni nei kaštai, siekiant išvengti žalos. Kartais žalos atlyginti iš viso neįmanoma. Todėl prevencija - racionalesnis veikimo būdas nei bandymas spręsti problemą, kai ji jau iškilo. Geriausios praktiškai įgyvendinamos technologijos naudojimo principas. Šio principo esmė yra ta, kad visur kur tik įmanoma, net ir tada, kai nustatyti limitai neviršijami, turi būti naudojama aplinkosauginiu požiūriu pažangiausia bei efektyviausia, bet praktiškai įgyvendinama technologija. Subsidiarumo principas. Šio principo esmė - tai demokratijos ir partnerystės ryšių stiprinimas, priimant ir taikant sprendimus. Tik problemos, kurių vietoje negalima išspręsti, turi būti sprendžiamos aukštesniu lygiu. Kertiniai šio principo tikslai yra šie: · padėti vietos bendruomenėms rūpintis savo aplinka, · didinti programų ir atliekamų veiksmų vertę, · didinti veiksmų ir priemonių pasirinkimo galimybes. Subsidiarumo principas pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos ir galimybės kiekviename regione labai skiriasi ir, formuojant aplinkosaugos politiką, būtina į tai atsižvelgti. Partnerystė ir atsakomybės pasidalinimas. Subalansuotos visuomenės tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai visi suinteresuotieji asmenys vieningai ima veikti ir bendradarbiauti (vyriausybinės, tarptautinės organizacijos, vietos valdžia, nevyriausybinės organizacijos, ūkio šakos per savo asociacijas, įmonės, vartotojai, visuomenės nariai ir t.t). Kiekvienas iš partnerių pripažįsta savo atsakomybę už aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą ir veikia jiems prieinamomis priemonėmis. Kurti partnerystę,numatant atsakomybės pasidalinimą, yra svarbiausias uždavinys, kurio negalima išspręsti, nepripažįstant nuomonių įvairovės ir negerbiant skirtingų interesų ir grupių pagrįstų nuomonių. Informacijos viešumo principas. Jo tikslas - padėti sukurti dalyvavimo, priimant sprendimus, mechanizmą, įtraukti piliečius į aplinkos apsaugos politikos kūrimą. Informacijos apie aplinką turėjimas leidžia daugiau suinteresuoti visuomenę, suaktyvinti jos veiklą, įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. Subalansuoto vystymosi įvertinimas. Kol nebus priimti ir taikomi subalansuotumo kriterijai, nebus įmanoma tiksliai numatyti ilgalaikių tikslų ir uždavinių, pritaikyti veiksmus prie besikeičiančių sąlygų. Reikia sukurti kriterijus ir požymius, parodančius aplinkosaugos pažangą ir subalansuoto išsivystymo lygį.
STRATEGIJOS įGYVENDINIMO PRIEMONėS 6.
Teisinis administracinis reguliavimas Teisinis aplinkos apsaugos reguliavimas. Aplinkos apsaugos įstatyminės bazės tobulinimas yra prioritetinis ir neatidėliotinas uždavinys. Apžvelgusiant į galiojančius teisės aktus ir įvertinus jų privalumus bei trūkumus, reikia aiškiau apibrėžti naujos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje sistemos principus bei tikslus, nustatyti prioritetinę jų rengimo ar tobulinimo tvarką. ir pradėti sistemingą jų kūrimą bei taikymą. Visaą tai reikia atlikti atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus aplinkos apsaugos srityje. Būtina, kad visos veiklos rūšys, ūkinė ar kitokia veikla, tiek darančiosti neigiamą poveikį aplinkai, tiek nukreiptos jos išsaugojimui, būtų teisiškai reglamentuojamosreglamentuojama įstatymais ir teisės aktais, numatančiais tolesnę šios veiklos aplinkosauginio reguliavimo perspektyvą. Atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas, pagrindiniai aplinkos apsaugos reikalavimai atskirose srityse bei aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės turėtų būti integruotos Aplinkos apsaugos įstatyme. Visų reikalingų teisinių aktų sukurti ir patvirtinti vienu metu neįmanoma, tiek dėl būtinybės atsižvelgti į Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimus, integruojantis Lietuvai į Europos Sąjungą. Todėl jis turėtų būti papildomas naujomis nuostatomis. Ruošiant naujus reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokio lygmens teisės aktas turėtų juos įtvirtinti. Turėtų būti orientuojamasi į žemiausią galimą (pakankamą) sprendimo priėmimo lygį. Ten, kur užtenka ministro įsakymo, nereikia Vyriausybės nutarimo ar įstatymo ir pn. Tai leistų paruošti konkretesnius dokumentus, sumažintų deklaratyvų įstatymų pobūdį ir reikalingų poįstatyminių aktų skaičių. Ruošiant įstatymus ir kitus teisės aktus, daugiau dėmesio turi būti skiriama jų įgyvendinimo mechanizmui. T.y., nustatant naujus reikalavimus, turi būti atsižvelgta į jų įgyvendinimo ir kontrolės realumą, įgyvendinimui skiriamą laiko periodą. Priimti reikalavimai turėtų būti kuo rečiau keičiami, orientuojamasi į ilgalaikius tikslus. Būtina tobulinti aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo kontrolės sistemą bei aiškiau nustatyti valstybės ir savivaldos institucijų teises ir pareigas aplinkos apsaugos srityje. Būtina neatidėliotinai įteisinti aplinkos būklės vertinimą, vykstant privatizacijai arba keičiantis objekto ar teritorijos savininkui, numatyti atsakomybę už praeityje aplinkai padarytą žalą. Aplinkosaugos teisinės sistemos srityje pirmiausia siūloma: · atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, atlikti galiojančių aplinkos apsaugos teisės aktų analizę, įvertinti jų efektyvumą ir pateikti pasiūlymus dėl naujų teisės aktų rengimo ar peržiūrėjimo būtinumo; · peržiūrėti ar visų reikalavimų įgyvendinimui yra numatytos tinkamos priemonės, paruošti trūkstamasparengti teisės aktų taikymo priemones; · parengti teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už aplinkai padarytą žalą praeityje, aplinkos būklės vertinimą vykstant privatizacijai ar keičiantis savininkui, aplinkosauginę vadybą ir aplinkosauginį auditą, bei ekožymėjimą; · organizuoti specialistų ir visuomenės teisinį švietimą aplinkos apsaugos srityje. Aplinkos apsaugos teisės aktų sistema turėtų būti sudaryta taip, kad vėliau ją būtų galima papildyti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, integruojantis Lietuvai į Europos Sąjungą. Šis darbas turi būti atliekamas nuolat - tiek rengiant naujus, tiek keičiant jau galiojančius teisės aktus. Aplinkos apsaaugos reikalavimų teisės aktų vykdymo kontrolė. Kontrolės funkcijų vykdymo efektyvumui padidinti siūloma : · nustatyti aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų, jų padalinių bei pareigūnų funkcijas bei atsakomybę sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolę vykdančius padalinius, daugiau dėmesio skirti prevencinės funkcijos vykdymui, , · tobulinti leidimų išdavimo procedūrą, siekiant geriau sureguliuoti santykius tarp ūkinę veiklą vykdančių ir kontroliuojančių institucijų, · stiprinti techninę bazę, ypač aprūpinant regioninius departamentus efektyvia analitine aparatūra,. · gerinti aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų ruošimą ir mokymą, pagalbinės literatūros ruošimą, · paruošti daugiau informacinių leidinių, aiškinančių aplinkos apsaugos reikalavimus visuomenei. Standartai ir normos. Aplinkos apsaugos standartų ir normatyvinių dokumentų rengimas yra vienas svarbiausių veiksmų priemonių įgyvendinant aplinkosaugos politiką. Kuriant nacionalinę aplinkos kokybės standartų sistemą, atsižvelgiama į iki šiol galiojančius, taip pat Europos Sąjungos, Šiaurės šalių bei tarptautinius standartus, panaudojant aplinkos monitoringo ir taršos šaltinių kontrolės sistemų, pramonės ir žemės ūkio taršos inventorizacijos duomenis bei įvertinant geriausių technologijų įdiegimo realumą. Aplinkos kokybę reglamentuoti numatoma dviejų rūšių metodologiniais principais parengtais reguliavimo reikalavimais: · teršalų emisijų normomis, parengtomis remiantis geriausia aplinkosaugos patirtimi (GAP) ir geriausiomis turimomis technologijomis (GTT), įvertinant technines ir ekonomines galimybes, · poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo pagrindu nustatytais aplinkos kokybės standartais — didžiausiomis leistinomis koncentracijomis (DLK). Artimiausiu metu būtina peržiūrėti ir patvirtinti pagrindinių fizinių ir hidrocheminių parametrų, biogeninių medžiagų bei metalų paviršiniame ir jūriniame vandenyje standartus, vandens telkinių dugno nuosėdų užterštumo kenksmingomis medžiagomis (metalais, organiniais junginiais ir jų halogeniniais dariniais) standartus. Šiuo metu peržiūrimos Helsinkio komisijos rekomendacijos popieriaus, chemijos, odos, tekstilės, naftos perdirbimo, maisto pramonės, metalų dangų technologiniams procesams. 1996-1997 m. numatoma parengti pagrindinių ir specifinių priemaišų koncentracijų atmosferos ore standartus ir specifinių pramonės šakų teršalų emisijos normas bei emisijos normas deginimo įrenginiams, šilumos ir energijos gamybai, transportui. Būtina parengti dirvožemio užterštumo kenksmingomis medžiagomis (nafta, chloriniais angliavandeniliais ir metalais) įvertinimo kriterijus ir rekomendacijas išvalymui. Turi būti parengtos ir įteisintos radioaktyviųjų medžiagų normos Ignalinos AE emisijose, nuotekose, nuotekų dumbluose ir aplinkos kokybės standartai AE poveikio zonoje. Reikia nustatyti gamtos išteklių naudojimo normas. Turi būti iš esmės patobulintas naudingųjų iškasenų naudojimo normų rengimas. Nacionalinėje aplinkos kokybės standartizavimo programoje taip pat numatyta peržiūrėti ir suderinti su Europos Sąjungos, Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO, CEN ir kitų šalių standartizacijos organizacijų (DIN ir kt.) analitiniais standartais pagrindinius aplinkos objektų kokybės analitinio nustatymo standartus. Rengiama Derinimo su ES normatyviniais dokumentais programa, kurios I-jame etape numatyta derinti dokumentus su asocijuotų Centrinės ir Rytų Europos šalių pasirengimu integruotis į ES rinką, o II-jame - prioritetines ES komiteto DG XI “Aplinka” direktyvas, susijusias su aplinkosauginiu valdymu pramonėje, aplinkosauginiu ženklinimu, integruota taršos prevencija ir kontrole. Daugiau dėmesio turi būti skiriama savanoriškumo principui įgyvendinti. Tai ypač svarbu įgyvendinant aplinkosauginį ženklinimą, skatinant saugią aplinkai įmonių vadybą. Lietuva artimiausiu metu šioje srityje turėtų priimti tam tikrus standartus, atitinkančius Europos Sąjungos ES Tarybos reikalavimusnuostatų principus. Poveikio aplinkai vertinimas. Tai viena svarbiausių prevencinių priemonių, įgalinančių išvengti neigiamų pokyčių aplinkoje. Poveikio aplinkai vertinimas turi užtikrinti, kad galimas ekonominio vystymosi poveikis aplinkai bus įvertintas ir į jį bus atsižvelgta prieš pradedant ūkinę veiklą. Taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatomas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, parengiamos priemonės neigiamam poveikiui išvengti arba sušvelninti, pasirenkami priimtiniausi ekonominės veiklos vystymo variantai. Parengtame ir svarstomame Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte bei poįstatyminiuose aktuose Artimiausiu metu numatoma įtvirtinti naujus poveikio aplinkai vertinimo principus, atitinkančius situaciją šalyje bei atsižvelgiančius į tarptautinius reikalavimus, įteisintus Europos Sąjungos ES direktyvoje bei Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvenciją. Nauja poveikio aplinkai procedūra turėtų numatyti plačias galimybes dalyvauti visuomenei sprendimų priėmimo procese, užtikrinti informacijos viešumą. 6.
Teritorijų planavimas Nuo teritorijų planavimo priklauso ne tik krašto tvarkymas, bet ir valstybinės bei regioninės aplinkos politikos įgyvendinimas. Jo tikslas — sudaryti prielaidas subalansuotai šalies teritorijos raidai, formuoti sveiką ir harmoningą žmonių gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, racionaliai naudoti gamtos išteklius, išsaugoti gamtines ir kultūrines kraštovaizdžio vertybes, bendrąjį aplinkos ekologinį stabilumą, formuoti gyvenamųjų vietovių sistemos plėtojimo politiką, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus, diferencijuoti krašto tvarkymą pagal šalies gamtinių sąlygų skirtumus ir kt. Teritorijų planavimo procese nustatoma teritorijų paskirtis, prioritetai, jų galimas naudojimas ir raidos kryptys, gamtonaudos ir aplinkosaugos režimai, žemės, vandenų, miškų ir gyvenviečių tvarkymas bei infrastruktūros objektų išdėstymas, derinant visų ūkio veiklos sričių poreikius su aplinkos apsaugos interesais. Aplinkosaugoje pereinant prie neigiamų pasekmių priežasčių šalinimo, viena svarbiausių prevencinių priemonių gamtinių išteklių ir kraštovaizdžio apsaugos srityje yra aplinkosauginio teritorijų planavimo sistemos sukūrimas bei aplinkosaugos reikalavimų įvertinimas, aplinkosauginės dalies paruošimas rengiant bendruosius bei detalius teritorijų planavimo dokumentus. Aplinkos apsaugos valstybinei bei regioninei politikai įgyvendinti svarbūs visi bendrojo, specialiojo ir detalaus teritorijų planavimo dokumentai. Specialiesiems aplinkosauginio planavimo dokumentams pirmiausiai priskiriamos saugomų teritorijų planavimo, gamtinio karkaso, gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos bei kitos schemos, o taip pat regioninės aplinkosaugos programos. Aplinkosaugos priemonės numatytos bendrajame planavime kuriamos specialiojo planavimo dokumentuose — miškotvarkos, žemėtvarkos (laukotvarkos), vandentvarkos, rekreacinio naudojimo, urbanistinės plėtros, infrastruktūros objektų išdėstymo bei plėtojimo ir, žinoma, aplinkosaugos planuose formuojančiuose ir reguliuojančiuose įvairos paskirties žemės naudmenų bei infrastruktūros plėtros strategijas ir tvarkymo programas. 6.
Ekonominės priemonės Įgyvendinant aplinkos apsaugos strateginius tikslus, ekonominės priemonės skirtos skatinti taršos mažinimą ir prevenciją, atliekų mažinimą bei utilizavimą, tausoti gamtos išteklius. Šios priemonės, (arba gautos naudos) dydį, tausoti gamtos ištekliutai: mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą, aplinkos teršimą, vartotojų mokesčiai, mokesčių lengvatos, mokesčių diferencijavimas, subsidijos, paskolos, fondai. Ekonominės priemonės turi šiuos privalumus: · atitinka principą “teršėjas/vartotojas moka”, · yra lankstesnės negu administraciniai svertai . (ūŪkio subjektams, vartotojams ir teršėjams mokėti baudą turi būti mažiau naudinga negu investuoti į švaresnę gamybą), · yra dinamiškos ir skatina nuolat tobulėti, · yra demokratiškos, nes sprendimų priėmimo teisė paliekama (kaip, ką ir kada keisti) gamtos išteklių vartotojams bei aplinkos teršėjams, Kuriant ir tobulinant ekonominių priemonių sistemą, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: · efektyvumo: priemonės turėtų būti nukreiptos į taršos mažinimą jos šaltinyje, · paprastumo: priemonės turėtų būti nesunkiai įgyvendinamos ir valdomos, o jų įgyvendinimo kaštai ir nauda gerai pasverti, · priimtinumo: vykdomos priemonės bus veiksmingos, jeigu jos bus priimtinos visuomenei ir jeigu jas pavyks integruoti į jau esančią rinkos ir institucinę sistemą, · aiškumo: taikomos priemonės turėtų būti suprantamos, nesukeliančios dviprasmybių, · ekonominio efektyvumo: skatinant siekti mažiausių sąnaudų reikalaujančių sprendimų, · socialinio teisingumo: ekonominės priemonės neturėtų tapti našta socialiai remtiniems visuomenės nariams bei tiesiogiai nesinaudojantiems gamtos ištekliais ir neteršiantiems aplinkos. Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą. Ši priemonė galioja nuo 1992 m. metų. Daugumos išteklių naudojimas pastaruoju metu sumažėjęs ir nesiekia leidžiamų limitų. Padidėjus kai kurių išteklių naudojimui (pvz., durpės, dalis biotos išteklių) būtina daugiau dėmesio skirti mokesčių iniciatyvinei reikšmei - riboti naudojamų išteklių kiekius, skatinti jų perdirbimą.Peržiūrint esamą sistemą, mokesčių skaičiavimas pagal išteklių rūšį ir naudojimo apimtį papildomas nauju rodikliu - rinkos kaina. Išteklių mokestis nustatomas pagal jų rinkos vertę, Turi būti sukurti nauji apmokestinimo principai biotos išteklių naudojimo reguliavimui. Mokesčiai ir baudos už teršimą. Mokesčių sistema peržiūrima, siekiant padidinti jos veiksmingumą ir efektyvumą. Rekomenduojama pakeisti apmokestinamų us teršalų sąrašąus, sumažinant jų skaičių ir suskirstant juos į grupes pagal pavojingumo klases bei išskiriant svarbiausius- SO2, NOx, kietąsias daleles ore, BDS, suspenduotas medžiagas, azotą, fosforą vandenyje ir kt.dar keletą kitų. Turi būti peržiūrėti mokesčių tarifų dydžiai, daugiau susiejant juos su siekiamais aplinkos apsaugos tikslais. Vartotojų mokesčiai. Rekomenduojama taip sutvarkyti mokesčius už vandens vartojimą, nutekamųjų vandenų valymą, buitinių komunalinių ir pramonės atliekų sutvarkymą, kad jie padengtų kaštus, skatintų taupiai naudoti vandenį ir kitus išteklius bei mažinti nuotekų ir atliekų kiekį. Produktų mokesčiai. Šis mokesčių tipas Lietuvoje dar mažai naudojamas. Artimiausiu metu reikėtų išnagrinėti jų taikymo galimybes, skatinant įpakavimo medžiagų naudojimo mažinimą ir jų surinkimą, daugkartinės taros naudojimą, švaresnio kuro naudojimą ir pan. 6.
Finansinės priemonės Veiksmų programoje numatytų aplinkosauginių priemonių įgyvendinimas labai priklausys nuo jų finansavimo galimybių. Valstybės biudžeto, užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų kreditai ir parama, aplinkosauginių mokesčių ir kt. lėšos kiekvienais metais yra skirtingos, todėl veiksmų programos finansavimas bus svarstomas ir tvirtinamas atskirai. Investicijas į aplinkos apsaugą. Didžiausią investicijų į aplinkosaugą dalį sudaro valstybės biudžeto asignavimai, o kitą dalį užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų teikiami kreditai ir subsidijos, savivaldybių finansiniai ištekliai bei pačių įmonių lėšos. Šiuo metu didžioji investicijų į aplinkos apsaugą dalis skiriama vandenvalos įrenginių statybai. Šios invvesticijos numatytos Valstybės investicijų programoje. Dabartinė dotacijų suteikimo savivaldos institucijoms sistema neskatina jų įgyvendinti aplinkosaugos projektus, todėl būtina ieškoti efektyvesnio investicijų teikimo ir projektų įgyvendinimo kontrolės mechanizmo. Finansavimas iš vartotojų mokesčių. Reikia siekti pereiti nuo dabartinės sistemos, kurioje visi mokesčių mokėtojai per valstybės biudžetą padengia vartotojų/teršėjų kaštus, prie sistemos, kurioje vartotojai/teršėjai tiesiogiai padengia kaštus, susijusius su jų veiklos poveikiu aplinkai. Taip būtų įgyvendinamas principas “teršėjas moka”. Tam artimiausiu metu turi būti pakeista tarifų formavimo politika. Vienas svarbiausių pasikeitimų būtų perėjimas prie aplinkosauginių objektų kreditavimo sistemos. Tam reikės atitinkamų teisinių - institucinių reformų. Vandens tiekimo įmonės galėtų apsvarstyti galimybes gauti papildomų lėšų, pritraukiant kitų Lietuvos bei užsienio įmonių ir organizacijų kapitalą dalyvauti jų veikloje. Aplinkos apsaugos investicijų fondas. Siekiant skatinti atliekų ir taršos mažinimą ir sukaupti papildomų lėšų, artimiausiu metu tikslinga įsteigti aplinkos apsaugos investicijų fondą. Svarbiausias aplinkos apsaugos investicinio fondo uždavinys turėtų būti padėti padengti ekonomiškai pagrįstus išteklių taupymo, įmonių taršos mažinimo projektų kaštus. Įgyvendinus projektus, atsipirkusios lėšos būtų panaudojamos aplinkos apsaugos investicinio fondo paskoloms grąžinti, tuo atnaujinant ir didinant ir fondąui didinti. 6.
Aplinkos monitoringas, moksliniai tyrimai, informacinis fondas Aplinkos monitoringas Aplinkos monitoringo sistemai tobulinti, artimiausiu metu turi būti įgyvendintos šios priemonės: · būtina priimti Aplinkos monitoringo įstatymą ir parengti bei patvirtinti nuostatus; · peržiūrėti Valstybinio aplinkos monitoringo programą ir jos metodologiją pagal tarptautinius standartus, kad gautus rezultatus būtų galima lyginti su kitų šalių duomenimis; · parengti aplinkos kokybės, stebėjimo, mėginių paėmimo, analitinių darbų ir duomenų apdorojimo standartus pagal tarptautinius reikalavimus (ISO 14000); · atnaujinti lauko stebėjimo ir mėginių paėmimo įrangą, laboratorinius prietaisus, įsigyti duomenų apdorojimo techniką bei programinę įrangą; · peržiūrėti aplinkos monitoringo stočių vietas, jų įrangą., parengti programą ir Nnustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų įvertintos aplinkos stebėjimo postųai, jų išdėstymo vietos, būtų įvertintos bei paruoštinumatyti planai įrangos pakeitimui ir tinklo optimizavimui, · tobulinti Aplinkos apsaugos ministerijos struktūriniųregioninių padalinių bei kitųvisų institucijų, vykdančių valstybinį aplinkos monitoringąo koordinavimą, ypač perduodant ir apdorojant duomenis; · parengti specialias saugomų teritorijų (valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir kt.) monitoringo programas. Aplinkos moksliniai tyrimai Rekomendacijos aplinkos moksliniams tyrimams tobulinti: · parengti valstybinę aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų programą, per kurią būtų finansuojami pagrindiniai aplinkos mokslinio tyrimo darbai; · sudaryti aplinkos mokslinio tyrimo darbų ir demonstracinių projektų registrą ir kasmet rengti ataskaitas apie jų vykdymo rezultatus bei jų duodamą naudą aplinkos apsaugai; · atlikti valstybės finansuojamų mokslinio tyrimo institutų ir universitetų ir mokslinio tyrimo institutų aplinkosauginio darbo analizę ir nustatyti veiklos sritis, kurių dabartinės programos neapima arba kuriose darbai iš dalies sutampa; · valstybinis finansavimas universitetams ir mokslinio tyrimo institutams aplinkos apsaugos temų vykdymui turi būti skiriamas konkurso tvarka pagal projektinius pasiūlymusparaiškas, kuriose detalizuotos visos išlaidos; · sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose projektuoseBaltijos jūros tyrimuose bei atlikti reikiamus tyrimus Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje. Duomenų ir informacijos valdymas Artimiausiu metu turi būti parengta aplinkos apsaugos informacijos sistemosų kūrimo strategija, įvertinant naujausius vadybos bei informacijos technologijų (kompiuterinių- programinių sistemų bei telekomunikacijų) pasiekimus. Prioritetiniai uždaviniai informacijos valdymo srityje: · toliau vystyti gamtos objektų valstybinius kadastrus ir registrus, plėtoti egzistuojančias kompiuterines duomenų bazes, skirtas statistinei aplinkosauginei informacijai apie įmonių veiklą rinkti ir analizuoti, integruoti šią informaciją su geoinformacinėmis sistemomis bei kita aplinkosaugine informacija; · suvienodinti duomenų formatus kaupiant, tikrinant, saugant ir perduodant aplinkos monitoringo, gamtinių išteklių naudojimo, kraštovaizdžio apsaugos ir kitą aplinkosauginę informaciją; · sukurti duomenų ir informacijos apie aplinkos kokybę ir gamtos išteklius apsikeitimo tarp Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybinių institucijų bei savivaldybių sistemą; · sudaryti visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms galimybę gauti informaciją, įgyvendinti ekologinės informacijos laisvės politiką, kuri remtųsi visuomenės informavimo teisės aktais, suderintais su Europos Sąjungos reikalavimais; suvienodinti duomenų formatus kaupiant, tikrinant, saugant ir perduodant aplinkos monitoringo, gamtinių išteklių naudojimo, kraštovaizdžio apsaugos ir kitą aplinkosauginę informaciją; · sujungti Aplinkos apsaugos ministerijąregioninius padalinius (regionų departamentus, rajonų agentūras ir kitas pavaldžias institucijas) bei kitas Lietuvos institucijas, dirbančias aplinkosauginį darbą (universitetus ir mokslines tyrimo organizacijas) vientisu kompiuteriniu tinklu, kuriame būtų elektroninio pašto, skelbimų lentos, informacijos apsikeitimo ir ryšio su pasauliniais tinklais (Internet) galimybės; toliau plėtoti egzistuojančias kompiuterines duomenų bazes, skirtas statistinei ekologinei informacijai apie įmonių veiklą rinkti ir analizuoti, integruoti šią informaciją su geoinformacinėmis sistemomis bei kita aplinkosaugine informacija; · sukurti palydovinės informacijos priėmimo padalinį, kuris priimtų palydovinę informaciją, transformuotų bei ją apdorotų ir formuotų skaitmeninius aplinkosauginius teminius žemėlapius, remiantis periodine ir operatyvia informacija, gaunama iš palydovų. 6.
Visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas Visuomenės dalyvavimas realizuojant aplinkos apsaugos tikslus yra vienas pagrindinių garantų sėkmingam aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimui. Tam reikia: · kad visuomenė turėtų žinių, patirties ir įgūdžių įgyvendinti subalansuoto vystymosi uždavinius, · kad visuomenė būtų informuota apie aplinkos apsaugos problemas ir suinteresuota jų sprendimu, · skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti aplinkos apsaugos politikoje ir aplinkosauginėje veikloje, · remti visuomenines aplinkosaugos organizacijas, gerinti informacijos pateikimą per visuomenės informavimo priemones, propaguoti ekologiškai švarios produkcijos gamybą ir vartojimą, energijos ir žaliavų taupymą. Gerinant visuomenės informavimą ir aplinkosauginį švietimą numatoma: · sukurti visuomenės aplinkosauginio informavimo sistemą, atsižvelgiant į rengiamos Jungtinių Tautų Ekonominės Komisijos Europai konvencijos dėl informacijos apie aplinkos būklę skleidimo ir visuomenės dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos problemas reikalavimus; · sukurti informacijos aplinkos apsaugos klausimais teikimo visuomenei sistemą, · parengti ir įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo ekologinio švietimo srityje programas dėstytojams ir mokytojams; · integruoti ekologinio švietimo ir aplinkosaugos mokymą į visų pakopų mokymo įstaigų programas; · organizuoti moksleivių ir studentų mokslinių ir techninių aplinkos apsaugos projektų konkursus, įvairią popildomąamokinio ekologinio ugdymo veiklą; · parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos mokymo programas valstybinių ir savivaldos institucijų tarnautojams, · parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos mokymo programas įmonių ir aplinkos apsaugos objektų specialistams ir kt; · parengti ir išleisti leidinius apie aplinkos kokybės, gamtinių išteklių apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą, veiksmus ir jų įgyvendinimą.
VEIKSMŲ PROGRAMA 7.
Aplinkos kokybės apsaugos veiksmų programa Veiksmai Įvykdymo Atsakingo terminas s instituci jos Sumažinti teršimą miestų ir gyvenviečių, pramonės bei paviršinėmis (lietaus) nuotekomis * Seimui priėmus Vandens įstatymą, 1996-1997 AAM parengti poįstatyminius aktus * Peržiūrėti mokesčių už taršą 1996-1997 AAM, FM sistemą ir parengti jos pakeitimus * Parengti paslaugų tarifų už vandens 1996 SUM, tiekimą ir nuotekų surinkimą bei valymą AAM,FM metodikas, įtraukiant reikalingas investicijas ir eksploatavimo išlaidas * Nustatyti nuotekų valymo įrenginių 1996-1997 AAM, SUM technologijų, įrangos bei projektinių sprendimų vertinimo bei testavimo tvarką * Parengti paviršinių (lietaus) 1996-1997 SUM, AAM nuotekų surinkimo ir valymo priemonių projektavimo normatyvus bei koncepciją * Tęsti pradėtus ir statyti nuotekų 1996-2000 AAM, SI valymo įrenginius miestuose ir rajonų centruose * Sudaryti ir įgyvendinti savivaldos 1996-2000 AAM, SI, institucijų programas pirminio nuotekų PK, VRSRM valymo įrenginių pramonės įmonėse statybai ir rekonstrukcijai * Įvertinti bei tobulinti mažų 1997 AAM, ŽŪM, nuotekų valymo įrenginių kaimo vietovėje AVA, SUM projektus, optimizuoti jų eksploataciją ir kurti vietines eksploatacijos tarnybas * Sukurti pavienių gyvenamųjų namų ir 1998-2000 AAM, SUM jų grupių nuotekų valymo technologijas ir parengti organizacinę jų diegimo sistemą * Kurti ir plėsti nuotekų valymo 1996-2000 PPM, AAM, technologinių įrenginių gamybą Lietuvoje IEA * Įvertinti filtracijos laukų 1997 AAM, SAM efektyvumą ir parengti rekomendacijas dėl jų naudojimo * Parengti nuotekų valymo įrenginius 1996 AAM, SI eksploatuojančio personalo kvalifikacijos kėlimo ir atestacijos programas Sumažinti jūros vandens teršimą ir užteršto vandens prietaką iš kitų valstybių * Parengti Vyriausybės sprendimo 1997 AAM, EnM, projektą dėl avarijų jūroje likvidavimo SM tvarkos tobulinimo bei jūros teršimo kontrolės * Parengti jūros vandens apsaugos 1997-1998 KUD, AAM, programą, transportuojant orimulsiją ir SM naftos produktus * Sudaryti dvišales arba daugiašales 1996-2000 AAM, URM, valstybines sutartis dėl bendrų pasienio SM vandens telkinių naudojimo ir apsaugos Sumažinti požeminįo (gruntinio ir artezinio) vandens teršimą, gerinti geriamo vandens kokybę * Parengti geriamojo vandens 1996-1997 SAM, standartą LGT(SUM) * Sutvarkyti miestų požeminio vandens 1996-2010 SI, vandenviečių 2 ir 3 sanitarinės apsaugos LGT(SUM), zonas (juostas) pagal Sveikatos apsaugos AAM ministerijos reikalavimus * Pastatyti geriamojo vandens nuo 1996 SI paruošimo įrenginius centralizuotose vandenvietėse (Klaipėdos, Šiaulių, Joniškio, Kėdainių, Vilniaus ir kt.) Sumažinti vandens teršimą iš žemės ūkio ir kitų išsklaidytos taršos šaltinių * Parengti teisinį aktą (normatyvą) 1996-1998 ŽŪM, AAM ribojantį gyvulių skaičių ploto vienete. * Parengti ir įgyvendinti stambiųjų 1996-1997 ŽŪM gyvulininkystės įmonių priemonių planus jų nuotekoms utilizuoti * Atlikti išsklaidytos žemės ūkio 1997-1998 AAM, LGT taršos kompleksinį vertinimą ir sukurti (SUM) prognozavimo metodus 1997-1998 ,ŽŪM * Parengti taršos mažinimo programą AAM, ŽŪM, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione SI * Parengti ir išleisti informacinius 1999 ŽŪM, AAM leidinius apie parodomųjų ūkių, optimaliai sprendžiančių žemės ūkio nuotekų utilizavimą ir išsklaidytą taršą Transporto keliamai oro taršai sumažinti * Taikyti ekonomines priemones 1996-1997 AAM, SM, kokybiško ir švaraus kuro gamybos ir SI panaudojimo skatinimui 1996 * Nustatyti naudojamoms transporto SM priemonėms šalyje reikalavimus, atitinkančius ES direktyvasDiferencijuoti mokesčius etiliuotam ir neetiliuotam benzinui * Parengti ir įgyvendinti kompleksinę 1997-1998 AAM, VKI, degalų atitinkančių ES reikalavimus SM, programą EnM,SD * Propaguoti švaraus kuro naudojimą 1996-2000 AAM * Parengti priemones skatinančias 1997-19986- AAM, EnM, alternatyvaus kuro panaudojimą 2010 SMSI transporte Projektuoti ir statyti aplinkelius * Įgyvendinti ekonomines ir 1997-1998 SI, organizacines priemones, ribojančias AAM,KP eismą didžiuosiuose miestuoseų centruose (VRM) ir senamiesčiuose NOx, SO2, CO2, LOJ emisijoms iš stacionarių šaltinių sumažinti * Parengti atmosferos apsaugos 1997 AAM įstatymą 1996-1997 AAM * Peržiūrėti mokesčių už taršą sistemą ir parengti jos pakeitimus * Įvertinti orimulsijos deginimo 1997 EnM, AAM, poveikį aplinkai ir parengti SAM rekomendacijas dėl jos tolesnio naudojimo * Modernizuoti ir diegti naujus 1996-2000 EnM katilų degiklius mažinančius NOx emisijas * Įmonėse palaipsniui diegti nuolat EnM, PPM pažangiausias technologijas nereikalaujančias ypatingų kašų 1996-2000 MSI, AAM, tų EnM, PPM * Sukurti ir įDdiegti oro kokybės automatizuotas stebėjimo sistemas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir teršalų emisijos monitoringo sistemas energetikos ir pramonės įmonėse * Projektuoti, gaminti ir diegti nuolat PPM, AAM lakių organinių junginių nukenksminimo technologijas ir valymo įrangą bei kontroliuoti jos panaudojimą Ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisijoms mažinti * Parengti norminius aktus 1996-1997 AAM, PPM reguliuojančius ozono sluoksnį ardančių medžiagų importą, eksportą ir vartojimą. 1996-1997 AAM, PPM * Parengti norminius aktus reguliuojančius prekių, pagamintų ozono sluoksnį ardančių medžiagų pagrindu gamybą, vartojimą ir prekybą Oro teršimui kietomis dalelėmis sumažinti * Įvertinti pramonėje esamų dulkių 1996-1998 AAM, PPM gaudymo įrenginių būklę ir parengti jų modernizavimo bei diegimo strategiją * Organizuoti dulkių gaudymo 1998-2000 AAM įrenginių gamybą, statybą bei rekonstrukciją, optimizuoti bei tobulinti technologinius procesus Dirvožemio teršimui organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei kitais žemės ūkio chemikalais sumažinti * Parengti dirvožemio apsaugos 1997 AAM, ŽŪM, įstatymą SAM * Parengti dirvožemio kokybės ir 1996-1999 AAM, LGT monitoringo standartus bei normatyvus (SUM) * Parengti naujų, aplinkai palankių 1997-1998 ŽŪM, AAM dirvožemių tręšimo, augalų apsaugos priemonių naudojimo žemės ūkyje poreikių studiją Dirvožemio teršimui naftos produktais sumažinti * Parengti atsakomybės už praeityje 1997-1998 AAM, EnM, padarytą žalą aplinkai įstatymą * Inventorizuoti naftos produktais 1997-2000 AAM, SI, užterštas teritorijas, tęsti šių LGT (SUM) teritorijų, tarp jų buvusių Sovietų karinių bazių, valymo galimybių studijas ir parengti valymo bei renatūralizavimo programas * Parengti Lietuvos geležinkelio 1996-1998 SM, AAM taršos naftos produktais prevencijos planą Dirvožemio teršimą miestuose ir pramonės rajonuose bei dirvožemio teršimui sunkiaisiais metalais sumažinti * Sistematizuoti dirvožemio 1996-2000 AAM užterštumo sunkiaisiais metalais rezultatus ir išleisti informacinę- kartografinę medžiagą apie teritorijų užterštumą sunkiaisiais metalais, rizikos laipsnį bei prevencines priemones * Sudaryti užterštų dirvožemių 1998-2000 AAM, SI duomenų bazes ir monitoringo planus atskirose savivaldybėse Buitinių atliekų tvarkymas * Parengti buitinių ir kitų 1996-1997 SUM, PPM, nepavojingų atliekų tvarkymo, savartynų SI, AAM įrengimo ir eksploatavimo taisykles * Įvertinti antrinių žaliavų 1996-1997 PPM, AAM, perdirbimo galimybes, ištirti gaminių iš SI antrinių žaliavų rinką * Plėsti buitinių atliekų rūšiavimą 1996-2000 PPM, SUM, ir antrinių žaliavų surinkimą bei jų SI panaudojimą * Rekultivuoti uždarytus sąvartynus nuolat SI, AAM, SAM, SUM Pramonės ir pavojingų atliekų tvarkymas * Pasirašyti ir ratifikuoti Bazelio 1996-1997 AAM konvenciją, parengti atliekų importo- eksporto taisykles * Sutvarkyti ir nukenksminti 1996-1997 AAM uždraustus arba netinkamus naudoti pesticidus * Patikslinti pavojingų atliekų 1996-1997 AAM, PPM, tvarkymo galimybių studiją 1996-2000 PK * Parengti ir įgyvendinti medicininių SAM,PPM, atliekų tvarkymo programą AAM Radioaktyvioji tarša ir radiacinis saugumas * Parengti pasiūlymus dėl 1997-1998 AAM radioaktyvios taršos mažinimo ekonominio skatinimo * Parengti radiacinės saugos įstatymą 1996-2000 SAM, AAM, ir poįstatyminius teisės aktus VATESI * Atlikti Širvintų rajone esančios 1996-1998 AAM radioaktyvių atliekų specialios saugyklos tarptautinę ekspertizę ir įvertinti likvidavimo galimybes * Įrengti dezaktyvacijos postus 1996-2000 VATESI, evakuacijos punktuose aplink Ignalinos CSD, AAM AE * Sudaryti i Lietuvos aplinkos taršos 1996-2000 VATESI, radioaktyviomis medžiagomis balansą bei MEP, AAM įvertinti jo kitimą * Sukurti vieningą radioekologinio 1996-2000 AAM, monitoringo sistemą VATESI * Sukurti gyventojų supažindinimo su 1996-2000 SAM, radioaktyviąja tarša ir jonizuojančios AAM,VATES spinduliuotės poveikio organizmui 1996-1998 I sistemą VRM, AAM * Aprūpinti pasienio policijos postus automatizuotomis radiacinės kontrolės priemonėmis Triukšmo mažinimas miestuose * Sudaryti triukšmo lygio žemėlapius 1997-1998 SI, SAM, ir parengti triukšmo mažinimo programas SUM, didžiuosiuose miestuose 1998-2000 AAM, KP * Parengti ir įdiegti automobilių SM, SAM triukšmo normų sistemą visiems automobiliams pagal ES rekomendacijas Aplinkosauginis sveikatos monitoringas ir kontrolė * Parengti aplinkos sveikatos veiksmų 1996-1997 SAM, AAM planą * Sukurti informacinę sistemą 1996-2000 SAM, AAM, “Aplinka ir sveikata” RIM * Parengti ir įgyvendinti 1997-2000 AAM, ŠMM aplinkosauginio mokymo ir švietimo programas * Atlikti aplinkos teršimo įtakos 1996-2000 SAM, AAM, žmonių sveikatai tyrimus ir vykdyti monitoringą ·®²® Ēįķōéīéų išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos veiksmų programa Veiksmai Įvykdymo Atsaking terminas os instituc ijos Optimizuoti bendrą žemėnaudos struktūrą * Parengti ir patvirtinti visų rūšių 1997-1998 AAM teritorinio specialiojo aplinkosauginio planavimo dokumentų rengimo taisykles * Parengti žemėnaudos struktūros 1997-1998 ŽŪM, AAM optimizavimo metodiką * Parengti Lietuvos Respublikos, 1996-2000 SUM, AV, apskričių ir savivaldybių bendruosius SI (kraštotvarkos) planus, atsižvelgiant į gamtinio karkaso struktūrą Sustabdyti gamtinio karkaso teritorijų degradavimą * Parengti gamtinio karkaso schemas 1997-2000 SI, AAM, vietiniame lygmenyje agrarinėse ir ŽŪM urbanizuotose teritorijose M 1:10 000 * Parengti biologinės įvairovės 1997-1998 AAM apsaugai reikalingas ekotopų (buveinių) teritorinio tinklo kartoschemas gamtiniame karkase nacionaliniame ir regioniniame teritorinio planavimo lygmenyse Sustabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą * Parengti agrarinių naudmenų skirstymo 1996-1998 ŽŪM į kategorijas bei priešerozines žemdirbystės sistemos įgyvendinimo metodikas * Paruošti metodines rekomendacijas 1998 AAM, MŪM dirvožemio vandens erozijai ir defliacijai sumažinti * Parengti agrarinių naudmenų skirstymo 1997-1999 ŽŪM pagal kategorijas schemas * Renatūralizuoti ūkinei veiklai 1997-2000 AAM, SI nenaudojamas teritorijas * Parengti dirvožemio duomenų bazę 1998-2000 AAM, ŽŪM Sustabdyti karstinio kraštovaizdžio degradavimą * Parengti karstinio regiono biosferos 1998-1999 AAM poligono planavimo schemą * Įgyvendinti Karstinio regiono nuolat ŽŪM, apsaugos programą “Tatulos ” fondas Sustabdyti pelkinio kraštovaizdžio degradavimą * Parengti pelkių apsaugos nuostatus 1997-1998 AAM * Parengti pelkių apsaugos ir 1997-1999 AAM renatūralizacijos programą * Įvertinti pelkes kompleksiniu 1997-1998 AAM aplinkosauginiu požiūriu bei inventorizuoti pelkes, saugomas pagal Ramsaro konvenciją Optimizuoti saugomų teritorijų tinklą * Kurti biosferos monitoringo 1997-2000 AAM, MŪM teritorijų bei gamtos išteklius atkuriančių (rekuperacinių) teritorijų tinklą, parengti ribų planus ar planavimo schemas * Įsteigti saugomas teritorijas 1996-2000 AAM, MŪM gamtiniu požiūriu vertingose buvusių karinių teritorijų vietose bei Daugų regioninį parką, parengus jo planavimo schemą * Parengti metodines rekomendacijas 1997 AAM, SUM statinių projektams saugomose teritorijose rengti * Parengti kompensacijų ir lengvatų 1997-1999 AAM, FM teikimo saugomose teritorijose gyvenantiems gyventojams tvarką (poįstatyminius teisės aktus) * Įsteigti regioninių parkų 1996-1997 AAM, administracijas MŪM, SI, AVA * Parengti planavimo schemas 1997-2000 AAM, MŪM regioniniams parkams bei planus rezervatams, kraštovaizdžio draustiniams bei gamtos paminklams * Pradėti rengti nacionalinių ir nuo 1997 AAM,MŪM, regioninių parkų ekonominės veiklos SI, AVA (marketingo) planus * Atlikti botaninius-zoologinius 1997-2000 AAM tyrimus 1992 m. įsteigtuose draustiniuose * Sudaryti saugomų teritorijų kadastrą 1996-1998 AAM * Parengti ir išleisti pažintinės 1996-1999 AAM propagandinės serijos - Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistema - leidimą Sustabdyti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio degradavimą * Parengti gamtinio kraštovaizdžio 1997 AAM, SUM apsaugos bei formavimo urbanizuotose teritorijose metodines rekomendacijas * Įvertinti gamtinių (natūralių) ar 1997 AAM, sukurtų želdynų aplinkosauginę reikšmę SUM, SI * Rengti detalius žaliųjų plotų nuolat SI tvarkymo projektus ir juos įgyvendinti * Atlikti miestų ir miestelių 1997-1998 SI kraštovaizdžio geografinius, architektūrinius ir botaninius-zoologinius tyrimus * Parengti miestų bei miestelių bendro 1997 SUM, AAM naudojimo želdynų tvarkymo, priežiūros bei apsaugos nuostatus Sustabdyti grybų, augalų ir gyvūnų rūšių bei bendrijų nykimo ir ekosistemų degradavimą * Prisijungti prie CITES ir Bonos 1996-2000 AAM konvencijų * Parengti Augalijos įstatymą ir 1996- AAM Gyvūnijos bei Saugomų gyvūnų, augalų ir 19987 grybų rūšių ir bendrijų įstatymų poįstatyminius teisės aktus * Parengti gyvosios gamtos objektų ir 1997 AAM išteklių eksporto ir importo reglamentavimo nuostatus * Parengti ir įgyvendinti nacionalinę 1996-2015 AAM bioįvairovės apsaugos veiksmų strategiją bei šalies bioįvairovės studiją * Sukurti retų ir pažeidžiamų rūšių, 1996-1997 AAM bendrijų ir ekosistemų duomenų bazes, vykdyti retųjų augalų ir grybų bei populiacijų tyrimus * Parengti naują Lietuvos Raudonosios 1997-2000 AAM knygos redakciją bei išleisti Lietuvos augalų bendrijų Raudonąją knygą Optimizuoti miškų struktūrą * Parengti džiūstančių eglynų atkūrimo 1996-1997 MŪM programą * Atlikti nacionalinę miškų sanitarinės 1996- MŪM būklės inventorizaciją 20001997 Optimizuoti gyvūnijos išteklių naudojimą * Parengti Žuvininkystės įstatymo 1996-1997 ŽŪM, AAM poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius kitų gyvūnijos išteklių naudojimą * Parengti faunos apskaitos metodikas 1996-1997 AAM, MŪM bei atlikti gyvūnijos išteklių apskaitą * Parengti ir įdiegti rūšių imitacinius 1997-2000 AAM modelius vertingiausioms ir labiausiai pažeistoms naudojamų gyvūnų rūšims * Atlikti natūralių procesų, 1996-1997 AAM įtakojančių žuvų reprodukciją ir žuvų bei jų mitybinės bazės išsaugojimą, tyrimus * Įvertinti Lietuvos medžiojamosios 1997-1998 AAM, MŪM faunos biologinę būklę Sustabdyti upių slėnių ir ežerų duburių bei jūros biocenozių degradavimą * Parengti vandens telkinių apsaugos 1997 AAM zonų nuostatų korektūrą * Parengti Jūros apsaugos įstatymo 1997 AAM poįstatyminius teisės aktus * Parengti dokumentus ir siekti 1996-1997 AAM ratifikuoti MARPOL 73/78 konvenciją ir SNO 1992 m. “Jūros įstatymą” * Parengti normatyvus efektyviai 1997-1999 AAM gyvūnų/augalų biotopų apsaugai Lietuvos jūrinėje aplinkoje * Parengti ir įgyvendinti valstybinę 1997-2000 AAM programą “Baltijos jūra” Sustabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą * Parengti Rekreacinių teritorijų 1996-1997 SUM, nuostatus VTD, AAM, * Parengti valstybinį rekreacinių 1996-1998 VTD, teritorijų kadastrą SUM, SI Sustabdyti pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimą * Parengti krantosaugos nuostatus bei 1997 AAM paplūdimių ir kopų rekreacinio naudojimo taisykles * Parengti krantotvarkos programą 1997-1998 AAM, AAV Lietuvos pajūriui * Parengti ir įgyvendinti rekreacinės 1997-2000 Palangos infrastruktūros schemas (detalius ir projektus) Palangos ir Klaipėdos pajūrio Klaipėdo paplūdimių ir kopų rekreacinėms zonoms s m. SI * Parengti moksliniais tyrimais 1997-1999 AAM pagrįstą paplūdimių atkūrimo bei išsaugojimo metodiką Sustabdyti vaizdingiausių gamtinių vietovių urbanizavimą * Parengti kraštovaizdžio estetinės 1998-1999 VTD, AAM vertės ekonominio ekvivalento nustatymo metodiką ir atlikti Lietuvos kraštovaizdžio estetinį įvertinimą Racionaliai naudoti žemės gelmių išteklius, rRekultivuti oti išeksploatuotus karjerais pažeistas žemesus * Rengti Žemės gelmių įstatymo 1996-1997 AAM, poįstatyminius teisės aktus LGT(SUM) * Parengti naudingųjų iškasenų karjerų 1996 AAM rekultivavimo metodiką * Užbaigti pažeistų žemių 19968- SI, AAM, inventorizavimą ir pParengti naudingųjų 19989 ŽŪM iškasenų karjerais pažeistų žemių rekultivavimo programą Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, eksploatuojant naftą bei naudojant geoterminę energiją * Parengti leidimų naudoti žemės gelmių 1996 LGT šiluminę energiją išdavimo tvarką karštų (SUM) , sūrymų naudojimo tvarką AAM * Numatyti aplinkosaugines priemones 19976-97 En M, projektuojant ir vykdant naftos žvalgymo AAM, darbusParengti naftos ir dujų žvalgymo ir LGT telkinių eksploatavimo taisykles (SUM) Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, eksploatuojant kitas naudingąsias iškasenas * Parengti ekologinių pasekmių, 1997-1998 LGT eksploatuojant naudingas iškasenas (SUM) , gręžiniais ir šachtomis, prognozavimo AAM metodiką * Parengti nemetalinių naudingųjų nuo 1997 AAM, PPM iškasenų (pirmiausia durpių ir gėlavandenių klinčių) kasybos ir naudojimo optimizacinius modelius atskiriems regionams * Įvertinti Lietuvoseksploatuojamų 1998-2000 LGT teritorijosų geopotencialą ir parengti (SUM) , geoekologinius žemėlapius M 1 : 200 000 AAM * Sudaryti priemonių planą anhidrito 1996-1999 PPM, LGT eksploatavimui skatinti, numatant galimybę (SUM) , panaudoti susidariusiasAtlikti ekonominį- AAM techninį ir ekologinį vertinimą išeksploatuoto anhidrito ertmesėms panaudoti įvairioms medžiagoms saugoti Išvengti gėlo vandens išteklių išsekimo eksploatuojant vandenvietes * Parengti paimamo ir naudojamo vandens 1997 AAM, SUM apskaitos taisykles * Parengti taisykles bei metodines 1997 AAM,LGT rekomendacijas vandens išteklių apsaugos (SUM) ir naudojimo schemoms rengti * Parengti ir įgyvendinti vandens 1997-2000 SI, AAM, taupymo programas savivaldybėms vartotoj aipramon ės įmonės * Parengti upių, ežerų, tvenkinių ir 1997-2000 AAM, LGT požeminio vandens kadastrus (SUM) Sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimą * Parengti mažų upių ir upelių apsaugos 1997-1998 AAM bei naujus paviršinio vandens telkinių pakrančių juostų ir apsaugos zonų nuostatus * Parengti tvenkinių teritorinio 1996-2000 AAM išdėstymo optimizacijos programą APIBENDRINIMAS Parengtoje aplinkos apsaugos strategijoje įvertinta aplinkos būklė, suformuluoti aplinkos apsaugos tikslai bei prioritetai, parengta priemonių programa, numatyti lauktini rezultatai. Kaip seksis įgyvendinti numatytas priemones, taip pat ir realizuoti tikslus, priklausys nuo daugelio veiksnių. Būtina suprasti, kad padarytas tik pirmas žingsnis. Jei norima, kad strategija neliktų tik dokumentu, reikia ją paversti nuolat atsinaujinančiu procesu, pasimokant iš klaidų ir ieškant naujų kelių numatytiems tikslams pasiekti. Efektyviam Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programos įgyvendinimui būtina užtikrinti visų suinteresuotų valstybinių, savivaldos organizacijų ir nevyriausybinių institucijų veiksmų planavimą, koordinavimą bei grįžtamąjį ryšį. Tokiu būdu įgyvendinus strategijoje numatytas svarbiausias priemones, tolesnius veiksmus būtų galima patikslinti bei papildyti. Siekiant įgyvendinti valstybinę aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą būtina: · kasmet parengti strategijos įgyvendinimo veiksmų planus; · pagrįsti reikiamų lėšų kiekį numatytų priemonių finansavimui užtikrinti; · užtikrinti numatytų priemonių įgyvendinimą laiku; · nustatyta tvarka parinkti programų vykdytojus; · kontroliuoti strategijos veiksmų programos vykdymą ir lėšų panaudojimą. Strategijos veiksmams įgyvendinti palengvinti ir paspartinti prie Aplinkos apsaugos ministerijos siūloma sukurti tarpinstitucinę valstybinės aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo koordinavimo grupę. Ji turėtų koordinuoti ir kontroliuoti veiksmų programos įgyvendinimą. Remiantis koordinavimo grupės išvadomis, strategija būtų reguliariai peržiūrima, siekiant pritaikyti ją besikeičiančioms aplinkos, ekonominėms ir socialinėms sąlygoms. VAAS veiksmų programa kasmet turi būti peržiūrima remiantis: · naujais Lietuvos ūkio šakų vystymo planais; · įstatyminės bazės pokyčiais; · aplinkosaugine informacija; · Europos Sąjungos, kitų tarptautinių organizacijų, sutarčių reikalavimais; · lėšomis, skirtomis aplinkos apsaugai; · visuomenės aplinkosauginiais poreikiais.

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.