Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie žemės ūkio ministerijos viršininko įsakymas dėl sertifikuotos dauginamos

Apie ką šis teisės aktas?

Šis įsakymas patvirtina metodikas, skirtas sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimui vegetaciniais bandymais, siekiant užtikrinti tikslų tyrimų vykdymą.

Kam taikoma: Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie ŽŪM; Asmenims, auginantiems ir tiekiantiems aliejinių, pluoštinių augalų bei ankštinių javų sėklas.

Terminai:

  • Vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina, siekiant išvengti dirvos užteršimo.

Svarbiausia

Šalis
Lietuva
Teisės sritis
Kiti teisės aktai
Šaltinis
e-seimas.lrs.lt
Tekstas gautas
Paaiškinimas atnaujintas

Ką reguliuoja šis teisės aktas?

  • Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
  • Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
  • Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
  • Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
  • Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

Kam taikomas šis teisės aktas?

  • Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie ŽŪM.
  • Asmenims, auginantiems ir tiekiantiems aliejinių, pluoštinių augalų bei ankštinių javų sėklas.

Kokie yra pagrindiniai punktai?

  • Vegetaciniais bandymais tikrinamas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės, lyginant su standartine veisle.
  • Aliejinių ir pluoštinių augalų atveju tikrinama 10 proc. selekcinių, superelitinių, elitinių, sertifikuotų sėklų siuntų, o sėjamųjų kanapių, sėmeninių ir aliejinių linų, sojų – visos selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos siuntos ir 10 proc. sertifikuotų 2-osios reprodukcijos sėklų siuntų.
  • Ankštinių javų atveju tikrinamos visos selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos siuntos, o sertifikuotos 2-osios reprodukcijos – 10 proc. siuntų.
  • Vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina, siekiant išvengti dirvos užteršimo.
  • Veislės grynumo tyrimas galimas, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų (esant 99,9 proc. grynumo standartui), 400 augalų (99,7 proc.) ir 200 augalų (99,0 proc.).
  • Sėklų siunta pripažįstama atitinkančia veislės požymius, jei netipinių augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje.

Kiti teisės aktai

8
Šis įstatymas reguliuoja autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, taip pat gretutines teises, susijusias…
Настоящее Постановление частично изменяет ранее принятое постановление Правительства Литовской Республики от 12 мая…
Этот закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…
Lietuvos Respublikos seimas
Этот закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…
Nutarimas dėl žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo patvirtinimo 2008 m. liepos 23 d. Nr. 789 Vilnius…
Настоящий Закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…
Настоящий Закон регулирует порядок засекречивания, хранения, использования и рассекречивания информации, составляющей…

Kiti teisės aktai

Įstatymo tekstas

Įstatymo tekstas

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gruodžio 17 d. Nr. 1A-362 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 102-3623) 8 straipsniu ir siekdamas užtikrinti tikslų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais tyrimų vykdymą, tvirtinu pridedamas:

1.Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
2.Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
3.Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
4.Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
5.Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

VIRŠININKAS JONAS LISAUSKAS ______________ PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362 ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta atsižvelgiant į 2002m. birželio 13d. Tarybos direktyvą Nr. 2002/57/EEB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) metodinius nurodymus AGR/CA/S(2000)8 ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) norminius dokumentus TG/179/3, TG/36/6, TG/57/6, TG/80/6, TG/37/7, TG/185/3.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2.Pagal šią metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3.Metodika taikoma šių rūšių augalams: baltosioms garstyčioms – Sinapis alba L. (1 priedas); daržo aguonoms – Papaver somniferum L.; daržiniams dygminams – Carthamus tinctorius L. (2 priedas); sėjamosioms kanapėms – Canabis sativa L.; paprastiesiems kmynams – Carum carvi L.; pašarinėms ropėms (turnepsams) – Brassica napus var. napobrassica L. Rchb. (3 priedas); rapsams – Brassica napus L. (4 priedas); rapsukams – Brassica rapa L. (4 priedas); saulėgrąžoms – Helianthus annuus L. (5 priedas); sėmeniniams ir pluoštiniams linams – Linum usitatissimum L. (6 priedas); sojoms – Glycine max (L.) Merr. (7 priedas)*.
4.Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipingą laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti laikomas pirminiu arba antriniu požymiu.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. ** Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamame laukelyje.

5.Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos baltųjų garstyčių, daržo aguonų, daržinių dygminų, paprastųjų kmynų, pašarinių ropių, rapsų, rapsukų, saulėgrąžų selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos 10 proc. siuntų, o sėjamųjų kanapių, sėmeninių ir aliejinių linų, sojų selekcinė, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos ir sertifikuotos 2-osios reprodukcijos sėklos – 10 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS 5. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia planuoti sėjomainą taip, kad dirva nebūtų užteršta tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

6.Aliejinių ir pluoštinių augalų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:

6.1. vasariniai javai;

6.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

6.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

6.4. žieminiai kviečiai;

6.5. ankštiniai javai, aliejiniai ir pluoštiniai augalai.

7.Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Sėklos sėjamos tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamasis laukelis turi būti 7 m ilgio ir 1,05 m pločio (7,35 m2). Sėklos kiekis, reikalingas šiam laukeliui apsėti trimis pakartojimais: baltųjų garstyčių – 50 g, sėmeninių ir pluoštinių linų – 50 g, rapsų – 30 g, rapsukų – 30 g, paprastųjų kmynų – 30 g, daržo aguonų – 4 g, sojų – 100 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei reikėtų bandymus pakartoti. Aliejiniai ir pluoštiniai augalai vegetaciniams bandymams sėjami gegužės pirmoje pusėje. Bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
8.Bandymų laukelių priežiūra tokia pat, kaip ir ūkinių pasėlių. Reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
9.Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėklomis apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys. Toliau sėjamos tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių ir sertifikuotų sėklų bandiniai).

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS 10. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislės tapatumas ir veislės grynumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis.

11.Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.
12.Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos veislės grynumo ar tapatumo pripažinimo. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašymu nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar variavimas nulemtas yra aplinkos sąlygų.
13.Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą.

13.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

13.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

13.3. ligos pažeistų augalų vidutinis kiekis– 2;

13.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS 15. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp tipingų augalų skaičiaus laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų skaičiaus tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tos veislės požymius, jei netipingų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362 ANKŠTINIŲ JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta pagal 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodinius nurodymus AGR/CA/S(2000)8 ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminius dokumentus TG/7/9, TG/8/4, TG/66/3, TG/32/6.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2.Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3.Metodika taikoma šių rūšių augalams: baltažiedžiams lubinams – Lupinus albus L. (1 priedas); geltonžiedžiams lubinams – Lupinus luteus L. (1 priedas); siauralapiams lubinams – Lupinus angustifolius L. (1 priedas); pupoms – Vicia faba L. (partim) (2 priedas); ruginiams vikiams – Vicia villosa Roth (3 priedas); sėjamiesiems vikiams – Vicia sativa L. (3 priedas); vengriniams vikiams – Vicia pannonica Crantz. (3 priedas); sėjamiesiems žirniams – Pisum sativum L. (partim) (4 priedas).
4.Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipišką laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai. Metodikos prieduose nurodytais atvejais pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti pirminis arba antrinis.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus.** Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos pačios veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamajame laukelyje.

5.Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos ankštinių javų selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos, o sertifikuotos 2-osios reprodukcijos – 10 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS 6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia planuoti sėjomainą taip, kad dirva nebūtų užteršta tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

7.Ankštinių javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:

7.1. vasariniai javai;

7.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

7.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

7.4. žieminiai kviečiai;

7.5. ankštiniai javai.

8.Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamas laukelis 7 m ilgio ir 1,05 m pločio(7,35 m2). Sėklos kiekis, reikalingas šiam laukeliui pasėti trimis pakartojimais: žirnių – 660 g, vikių – 225 g, pupų – 750 g, lubinų – 450 g.

Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei prireiktų bandymus pakartoti. Ankštiniai javai sėjami kaip galima anksčiau, t. y. Lietuvos klimato sąlygomis balandžio antroje pusėje. Vegetacinių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

9.Bandymų laukelių priežiūra taikoma tokia pat kaip ir ūkinių pasėlių. Atliekant vegetacinius bandymus reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
10.Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių, sertifikuotų sėklų bandiniai).

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS 11. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus.

12.Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda (fenotipas) nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis. Laukelius, kur netipiškų augalų skaičius yra artimas arba viršija leistiną netipiškų augalų skaičių, reikia tirti daug atidžiau (galimos laboratorinės analizės).
13.Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
14.Sprendimai dėl veislės tapatumo ir grynumo priimami vadovaujantis veislės aprašymu, nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas tarp augalų nulemtas aplinkos sąlygų. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti galutinai suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo.
15.Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

15.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

15.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

15.3. ligos pažeistų augalų vidutinis kiekis – 2;

15.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

16.Ankštinių javų rūšių augalų sėklos pristatomajame bandinyje vegetaciniams bandymams atlikti negali būti kitų sunkiai išvalomų priemaišų.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS 17. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp tipiškų augalų skaičiaus laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų skaičiaus tame laukelyje.

Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tiriamos veislės požymius, jei netipiškų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta 1 lentelėje. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos virŠininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362 ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniais nurodymais AGR/CA/S(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/5/4, TG/38/6, TG/6/4 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2.Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3.Metodika taikoma šių rūšių augalams: apyninėms liucernoms – Medicago lupulina L. baltažiedžiams barkūnams –Melilotus albus L. baltiesiems dobilams – Trifolium repens L. margosioms liucernoms – Medicago varia L. mėlynžiedėms liucernoms – Medicago sativa L. paprastiesiems gargždeniams – Lotus corniculatus L. raudoniesiems dobilams – Trifolium pratense L. rausviesiems dobilams – Trifolium hybridum L. sėjamiesiems esparcetams – Onobrychis viciifolia Scop. sėjamosioms seradėlėms – Ornitopus sativus Brot. valgomiesiems lęšiams – Lens culinaris L.
4.Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipišką laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. ** Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti veislėje, įvykus genetiniams pakitimams.

Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ APIMTIS 5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos ankštinių žolių selekcinės, superelitinės, elitinės visos siuntos, o sertifikuotos reprodukcijos – 25 proc. siuntų.

III. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS 5. Įrengiant vegetacinius bandymus, reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

IV. SĖJOMAINA 6. Ankštinių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina:

6.1. vasariniai javai;

6.3. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

6.4. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

6.5. žieminiai kviečiai;

6.6. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.

7.Žoles sėjant pakartotinai į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų.

V. VEGETACINIŲ BANDYMŲ PROCESAS 8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Ankštinės žolės sėjamos dviem eilutėmis rankomis arba tikslaus išsėjimo sėjamąja. Tiriamos eilutės turi būti 6 m ilgio ir tarpas tarp eilučių – 0,5 m. Sėklos kiekis, reikalingas šioms eilutėms pasėti: baltųjų dobilų, rausvųjų dobilų, sėjamųjų seradelių – 20 g, paprastųjų gargždenių – 25g, margųjų liucernų, mėlynžiedžių liucernų, apyninių liucernų, raudonųjų dobilų, sėjamųjų esparcetų, baltažiedžių barkūnų – 30 g, valgomųjų lęšių – 50 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei reikėtų bandymus pakartoti. Ankštinės žolės vegetaciniams bandymams sėjami gegužės pirmoje pusėje. Bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

9.Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėklomis apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių ir sertifikuotų sėklų bandiniai).

VI. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS 10. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalo rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba sėklai subrendus. Vertinimas pratęsiamas augalams peržiemojus ir pasiekus augimo tarpsnius, kada gali būti nustatomi veislės požymiai. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas ir veislės grynumas, nurodyti Metodikos priede.

11.Augalai, kurie skiriasi išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti ištiriami detaliau. Šiuos, besiskiriančius savo išvaizda augalus, reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Plotelius, kur netipingų augalų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.
12.Veislės grynumo tyrimas vegetaciniuose bandymuose galimas tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė kaip 1000 augalų esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.
13.Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašymu, nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas nulemtas aplinkos sąlygų.
14.Tiriamo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

14.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

14.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

14.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;

14.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

VII. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS 15. Skaičiuojant netipiškus augalus yra nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje.

16.Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų kiekis tiriamame plotelyje nėra didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362 JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nurodymais AGR/CA/S(2000)8, Danijos augalų direktorato 1992 metais išleistais metodiniais nurodymais IN/18/11/92/MKB, Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/3/8, TG/20/7, TG/19/7 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/402/EEB „Dėl prekybos javų sėkla“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2.Pagal šią metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3.Metodika taikoma šių rūšių augalams: belukštėms avižoms – Avena nuda L.; kvietrugiams – x Triticosecale Wittm. (1 priedas); paprastiesiems miežiams – Hordeum vulgare L. (2 priedas); paprastiesiems kviečiams – Triticum aestivum L. (3 priedas); sėjamosioms avižoms – Avena sativa L. (4 priedas); sėjamiesiems rugiams – Secale cereale L.* 4. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipingą laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamo plotelio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipingi augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti laikomas pirminiu arba antriniu požymiu.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus.** Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislinio grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje.

5.Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos paprastųjų kviečių, paprastųjų miežių, sėjamųjų avižų, kvietrugių selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos ir sertifikuotos 2-osios reprodukcijos sėklos –10 proc. siuntų. Sėjamųjų rugių tikrinamos selekcinės, superelitinės, elitinės visos siuntos ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos 10 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS 6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

7.Javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:

7.1. vasariniai javai;

7.2. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (sėjos metai);

7.3. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

7.4. žieminiai kviečiai;

7.5. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.

8.Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamas laukelis – 7 m ilgio ir 1,05 m pločio (7,35 m2). Sėklos kiekis, reikalingas laukeliui pasėti trimis pakartojimais: kviečių – 400 g, rugių – (2n) 300 g, (4n) – 400 g, miežių – 330 g, avižų – 330 g, kvietrugių – 360 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei prireiktų bandymus pakartoti. Vasariniai javai sėjami kaip galima anksčiau pavasarį, o žieminiai javai Lietuvos sąlygomis turi būti pasėjami iki rugsėjo 15 d. Vegetacinių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
9.Bandymų laukelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių, išskyrus tai, kad šiuose tyrimuose reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
10.Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių, elitinių, sertifikuotų sėklų bandiniai).

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS 11. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrame augalo augimo tarpsnyje. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus.

12.Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, gali būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis. Laukelius, kur netipingų augalų skaičius yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia atidžiau ištirti.
13.Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislinio grynumo standartams. Netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
14.Sprendimai dėl veislės tapatumo ir grynumo priimami naudojantis veislės aprašymu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas tarp augalų nulemtas aplinkos sąlygų. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipingi augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo.
15.Tiriant hibridinius komponentus (vyriškas sterilumas), visi augalai laukelyje papildomai ištiriami, ar kuris iš jų neturi gyvybingų žiedadulkių.
16.Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

16.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

16.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

16.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;

16.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

17.Didžiausias leidžiamas kitų javų rūšių augalų arba šluotelių kiekis superelitine, elitine sėkla apsėtuose vegetaciniuose bandymuose – 3 vnt., sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcija – 5 vnt. Iš jų sunkiai išvalomų augalų varpų arba šluotelių superelitine ir elitine sėkla apsėtuose laukeliuose – 1 vnt., sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcijų sėkla – 3 vnt.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS 18. Skaičiuojant netipiškus augalus yra nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų kiekis nėra didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje.

V. LABORATORINĖS ANALIZĖS 19. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

20.Pagal sėklų formą, dydį vizualiai galima nustatyti skirtingas varpinių javų rūšis.
21.Citologinės analizės metodas leidžia nustatyti veislės ploidiškumą.
22.Sudaigintose sėklose pagal koleoptilių pigmentaciją (skirtingas antociano kiekis) galima atskirti sėjamųjų rugių sėklas. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362 VARPINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nurodymais vegetacinių bandymų vykdymui AGR/CA/S(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) norminiais dokumentais TG/34/6, TG/31/6, TG/39/6, TG/4/7, TG/67/4, TG/33/6 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2.Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3.Metodika taikoma šių rūšių augalams: aviniams eraičinams – Festuca ovina L. baltosioms smilgoms – Agrostis stolonifera L. daugiametėms svidrėms – Lolium perenne L. didžiosioms smilgoms – Agrostis gigantea Roth. gausiažiedėms svidrėms – Lolium multiflorum Lam. nendriniams eraičinams – Festuca arundinacea Schreber. nendriniams dryžučiams – Phalaris arundinacea L. paprastosioms šunažolėms – Dactylis glomerata L. pašariniams motiejukams – Phleum pratense L. pievinėms miglėms – Poa pratensis L. pelkinėms miglėms – Poa palustris L. pieviniams pašiaušėliams – Alopecurus pratensis L. raudoniesiems eraičinams – Festuca rubra L. tikriesiems eraičinams – Festuca pratensis L. tarpgentiniams hibridams – Festulolium vienametėms miglėms – Poa annua L.
4.Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. * Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipiškų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamame laukelyje.

5.Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos varpinių žolių selekcinės, superelitinės, elitinės kategorijos visos siuntos, o sertifikuotos reprodukcijos – 25 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS 6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais. Žoles sėjant vėl į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų.

7.Daugiamečių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina:

7.1. vasariniai javai;

7.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

7.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

7.4. žieminiai kviečiai;

7.5. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.

8.Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja (dvi eilutės, du pakartojimai). Eilutės ilgis – 6 m, tarpas tarp eilučių – 0,5 m.
9.Reikalingas minimalus sėklos kiekis vegetaciniams bandymams: paprastųjų šunažolių, raudonųjų eraičinų, avinių eraičinų, pašarinių motiejukų, baltųjų smilgų, nendrinių dryžučių, pievinių miglių, pelkinių miglių, pievinių pašiaušėlių – 15 g, daugiamečių svidrių (2n), tikrųjų eraičinų, didžiųjų smilgų, nendrinių eraičinų – 20 g, daugiamečių svidrių (4n) – 25 g, gausiažiedžių svidrių – 30 g, tarpgentinių hibridų, vienamečių svidrių – 35 g. Tačiau sėklos vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą kiekį, nes reikia pasilikti tiriamos sėklos nenumatytiems atvejams arba bandymui pakartoti. Varpinės žolės sėjamos birželio mėnesį.
10.Varpinių žolių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „ Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
11.Bandymų laukelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių. Reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
12.Vegetacinių bandymų ploteliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjamos dvi apsauginės eilutės, po to sėjamas veislės standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų (selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos) siuntų bandiniai). Taip pasėjus, galima lengviau nustatyti egzistuojančius skirtumus tarp siuntų.

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS 13. Atliekant varpinių žolių vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislės tapatumas, nurodyti Metodikos priede.

14.Tikrinant veislių tapatumą, nustatomi augalai, išsiskiriantys savo išvaizda. Augalai, kurie skiriasi nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Išsiskiriančius savo išvaizda augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Laukelius, kur priemaišų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.
15.Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.
16.Atliekant vegetacinius tyrimus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar tai varijavimas yra nulemtas aplinkos sąlygų.
17.Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

17.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

17.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

17.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;

17.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

18.Kitų rūšių sunkiai išvalomų daugiamečių žolių priemaišų selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos bandiniuose negali būti.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS 18. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje.

V. LABORATORINĖS ANALIZĖS 19. Netipiškų augalų identifikavimui gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

20.Pagal sėklų formą, dydį galima nustatyti skirtingas varpinių žolių rūšis.
21.Citologinės analizės metodas leidžia atskirti diploidinius augalus nuo tetraploidinių, pvz., diploidinių svidrių veisles nuo tetraploidinių. ______________ 1 lentelė LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS VEGETACINIUOSE BANDYMUOSE (P- 0.05) Rūšys Kategorijos Veislės grynumas % Augalų skaičius laukelyje vnt.

Bendras augalų skaičius vnt.

Maksimalus leistinas netipiškų augalų skaičius vnt 1 2 3 4 5 6 Baltosios garstyčios Selekcinė 99,5 1000 3000 15 Superelitinė 99,5 1000 3000 15 Elitinė 99,5 1000 3000 15 Sertifikuota 99,0 1000 3000 30 Sėmeniniai ir pluoštiniai linai Selekcinė 99,7 1000 3000 9 Superelitinė 99,7 1000 3000 9 Elitinė 99,7 1000 3000 9 Sertifikuota 1-osios reprodukcijos 98,0 1000 3000 60 Sertifikuota 2-osios reprodukcijos 97,5 1000 3000 75 Sojos Selekcinė 99,5 800 2400 12 Superelitinė 99,5 800 2400 12 Elitinė 99,5 800 2400 12 Sertifikuota 99,0 800 2400 24 Rapsai, rapsukai Selekcinė 99,7 1000 3000 9 Superlitinė 99,7 1000 3000 9 Elitinė 99,7 1000 3000 9 Sertifikuota 99,0 1000 3000 30 Pašarinės ropės Selekcinė 99,7 1000 3000 9 Superelitinė 99,7 1000 3000 9 Elitinė 99,7 1000 3000 9 Sertifikuota 99,0 1000 3000 24 Paprastieji kmynai Selekcinė 1/30m2 1000 3000 2 Superelitinė 1/30m2 1000 3000 2 Elitinė 1/30m2 1000 3000 2 Sertifikuota 1/10m2 1000 3000 4 Saulėgrąžos Superelitinė 99,7 300 900 3 Elitinė 99,7 300 900 3 Sertifikuota 99,0 300 900 9 V. LABORATORINĖS ANALIZĖS 16. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

17.Pagal sėklų formą, dydį, spalvinę ornamentaciją vizualiai galima nustatyti skirtingas aliejinių augalų rūšis. ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 1 priedas BALTŲJŲ GARSTYČIŲ (SINAPIS ALBA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO NUSTATYMUI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 3 Skilčialapis: ilgis P 4 trumpas 5 vidutinis 6 ilgas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „trumpas“ arba „ilgas“ 4 Skilčialapis: plotis P 3 siauras 5 vidutinis 7 platus Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „siauras“ arba „platus“ 5 Lapas***: spalva P 3 šviesiai žalia 5 vidutinio žalumo 7 tamsiai žalia Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai spalva „šviesi“ arba „ tamsi“ 6 Lapas: skilčių skaičius (išsivysčiusio lapo) P 3 mažai 5 vidutiniškai 7 daug Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skilčių „mažai“ arba „daug“ 7 Lapas: kraštelio dantytumas A 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“ 11 Žydėjimo laikas (50 proc. augalų su išsiskleidusiais žiedais) P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 13 Žiedas: vainiklapio spalva P 3 šviesi 5 vidutinio geltonumo 7 tamsi Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesi“ arba „tamsi“ 16 Augalas: aukštis P 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „žemas“ arba „aukštas“ 23 Sėkla: 1000 sėklų masė P 3 maža 5 vidutinė 7 didelė Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai yra „maža“ arba „didelė“ * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę. ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 2 priedas DARŽINIŲ DYGMINŲ (CARTHAMUS TINCTORIUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 8 Žydėjimo laikas: (50 proc. augalų bent su vienu žiedu) P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–5 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis

10 Augalas: aukštis P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 12 Lapas***: žalia spalva P 1 labai šviesi 3 šviesi 5 vidutiniškai šviesi 7 tamsi 9 labai tamsi Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 26 Grūdas: dydis P 1 mažas 2 vidutiniškai mažas 3 didelis Kaip pirminis požymis taikomas, kai yra „mažas“ arba „didelis“ * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapai vertinami tik visiškai išsivystę. ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 3 priedas PAŠARINIŲ ROPIŲ (TURNEPSŲ) (BRASSICA NAPUS VAR NAPOBRASSICA L. RCHB.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 2 Lapas***: padėtis stiebo atžvilgiu P 1 stati 3 pusiau stati 5 horizontali Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „stati“ arba „horizontali“ 4 Lapas: žalia spalva P 1 labai šviesi 3 šviesi 5 vidutinė 7 tamsi 9 labai tamsi Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 6 Lapas: skilčių skaičius (veislėms, kurių lapai skiltėti) P 3 labai mažas 5 vidutinis 7 didelis Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „labai mažas“ arba „didelis“ 10 Lapas: ilgis A 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „trumpas“ arba „ilgas“ 11 Lapas: plotis (plačiausioje lapo vietoje) A 3 siauras 5 vidutiniškai siauras 7 platus Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas 18 Šakniavaisis: žievės spalva (dalies, esančios virš dirvos paviršiaus) P 1 balta 2 žalia 3 geltona 4 oranžinė 5 bronzinė 6 skaisčiai raudona 7 rausvai violetinė 8 melsvai violetinė 21 Šakniavaisis: minkštimo spalva P 1 balta 2 geltona 25 Šakniavaisis: ilgis A 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutiniškas 7 ilgas 9 labai ilgas Kaip antrinis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas 33 Šakniavaisis: subrendimo laikas A 3 ankstyvas 5 vidutiniškas 7 vėlyvas Kaip antrinis požymis taikomas tuo atveju, kai yra „ankstyvas“ arba „vėlyvas“

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapai vertinami visiškai išsivystę. ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 4 priedas RAPSŲ (BRASICA NAPUS L.) IR RAPSUKŲ(BRASICA RAPA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr. * Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 4 Lapas***: spalva P 3 šviesiai žalias 5 vidutiniškai žalias 7 tamsiai žalias Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesiai žalia“ arba „tamsiai žalia“ 5 Lapas: skiltys P 1 nėra 9 yra 7 Lapas: kraštelio dantytumas P 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“ 11 Žydėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 12 Žiedas: vainiklapio spalva P 1 balta 2 kreminė 3 geltona 4 oranžinio geltonumo Vertinamas tuo atveju, kai yra „žemas“ arba „aukštas“ 16 Augalas: aukštis žydėjimo metu P 3 žemas 5 vidutinis žemas 7 aukštas 22 Tendencija formuoti žiedynus sėjos metais (žieminiams rapsams) A 1 nėra ar labai silpna 3 silpna 5 vidutinė 7 stipri 9 labai stipri Vertinamas kaip antrinis požymis tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapai vertinami visiškai išsivystę ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 5 priedas SAULĖGRĄŽŲ (HELIANTHUS ANNUUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 3 Lapas***: dydis A 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“ 4 Lapas: žalia spalva P 3 šviesi 5 vidutinio šviesumo 7 tamsi Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesi“ arba „tamsi“ 6 Lapas: dantytumas A 1 labai lygus 3 lygus 5 vidutinio lygumo 7 šiurkštus 9 labai šiurkštus Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas 14 Augalas: žydėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas vertinamas kaip antrinis požymis

20 Žiedas: spalva P 1 geltona 2 oranžinė 3 raudona su violetiniu Kaip pirminis požymis vertinamas, kai yra „geltona“ arba „ryškiai raudona su violetiniu atspalviu“ 28 Augalas: aukštis P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas. Esant skirtumui per 2 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapų požymiai vertinami, kai lapai visiškai išsivystę. ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 6 priedas SĖMENINIŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ (LINUM USITATISSIMUM L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 1 Augalas: aukštis įskaitant augalo šakutes (žydėjimo metu) P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas 9 labai aukšta Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 5 Žiedas: vainiklapio spalva P 1 balta 2 melsvai violetinė 3 rausva 4 raudonai violetinė 5 violetinė Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „balta“ arba „violetinė“ 6 Žiedas: vainiklapio karūnėlės spalva (išsivysčiusio) P 1 balta 2 melsva 3 mėlyna 4 rausva 5 raudonai violetinė 6 violetinė Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „balta“ arba „violetinė“ 9 Žiedas: dulkinės spalva (žiedui atsidarius) P 1 gelsva 2 rausva 3 pilkšva 4 melsva 11 Sėklinė: dydis A 3 maža 5 vidutinė 7 didelė Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „maža“ arba „didelė“ 13 Sėkla: 1000 sėklų masė A 1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „labai mažas“ arba „labai didelis“ 14 Sėkla: spalva A 1 žalia 2 geltona 3 šviesiai ruda 4 vidutinio rudumo 5 tamsiai ruda Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „žalia“ arba „tamsiai ruda“ 1 2 3 4 5 15 Augalas: žydėjimo laikas (pirmi žiedai išsiskleidė ant 10 proc. augalų) P 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „ankstyvas“ arba „vėlyvas“ * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. ______________ Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos 7 priedas SOJŲ (GLYCINE MAX L. MERR.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 3 Augalas: augimo tipas A 1 determinuotas 2 pusiau determinuotas 3 pusiau determinuotas iki nedeterminuoto 4 nedeterminuotas Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „determinuotas“ arba „nedeterminuotas“ 4 Augalas: išvaizda žydėjimo metu P 1 status 2 status iki pusiau stataus 3 pusiau status 4 pusiau status iki horizontalaus 5 horizontalus Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „status“ arba „horizontalus“ 5 Augalas: pagrindinio stiebo plaukelių spalva (viduriniame stiebo trečdalyje) P 1 pilka 2 gelsvai ruda 6 Augalas: aukštis P 3 žemas 4 žemas iki vidutinio 5 vidutinis 6 vidutinis iki aukšto 7 aukštas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 10 Lapas***: žalios spalvos intensyvumas P 3 silpnas 5 vidutinis 7 stiprus Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „silpnas“ arba „stiprus“ 11 Žiedas: spalva P 1 balta 2 violetinė 12 Ankštis: rudos spalvos intensyvumas A 3 silpnas 5 vidutinis 7 stiprus Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „silpnas“ arba „stiprus“ 13 Sėkla: dydis A 3 smulkios 5 vidutinės 7 didelės Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „smulkios“ arba „didelės“ 15 Sėkla: luobelės spalva (išskyrus sėklos randelį) A 1 geltona 2 geltonai žalia 3 žalia 4 šviesiai ruda 5 vidutiniškai ruda 6 tamsiai ruda 7 juoda Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „geltona“ arba „juoda“ 17 Sėkla: randelio spalva A 1 pilka 2 geltona 3 šviesiai ruda 4 tamsiai ruda 5 neintensyviai juoda 6 juoda Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „pilka“ arba „juoda“ 19 Augalas: žydėjimo laikas (50 proc. augalų su bent vienu išsiskleidusiu žiedu) P 1 labai ankstyvas 2 nuo labai ankstyvo iki ankstyvo 3 ankstyvas 4 nuo ankstyvo iki vidutinio 5 vidutinis 6 nuo vidutinio iki vėlyvo 7 vėlyvas 8 nuo vėlyvo iki labai vėlyvo 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–5 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 20 Augalas: subrendimo laikas P 1 labai ankstyvas 2 nuo labai ankstyvo iki ankstyvo 3 ankstyvas 4 nuo ankstyvo iki vidutiniško 5 vidutinis 6 nuo vidutinio iki vėlyvo 7 vėlyvas 8 nuo vėlyvo iki labai vėlyvo 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–6 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystęs.

1 lentelė LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS (P- 0.05) Rūšys Kategorijos Veislės grynumo reikalavimai Augalų skaičius laukelyje vnt.

Bendras augalų skaičius vnt.

Maksimalus netipiškų augalų skaičius 1 2 3 4 5 6 Lubinai Selekcinė 1/30 m2 700 2100 2 Superelitinė 1/30 m2 700 2100 2 Elitinė 1/30 m2 700 2100 4 Sertifikuota 1-osios reprodukcijos 1/10 m2 700 2100 4 Sertifikuota 2-osios reprodukcijos 1/10 m2 700 2100 4 Žirniai Selekcinė 99,7 700 2100 6 Superelitinė 99,7 700 2100 6 Elitinė 99,7 700 2100 6 Sertifikuota 1-osios reprodukcijos 99,0 700 2100 21 Sertifikuota 2-osios reprodukcijos 98,0 700 2100 42 Pupos Selekcinė 99,7 700 2100 7 Superelitinė 99,7 700 2100 7 Elitinė 99,7 700 2100 7 Sertifikuota 1-osios reprodukcijos 99,0 700 2100 21 Sertifikuota 2-osios reprodukcijos 98,0 700 2100 42 Vikiai Selekcinė 1/30 m2 1000 3000 2 Superlitinė 1/30 m2 1000 3000 2 Elitinė 1/30 m2 1000 3000 4 Sertifikuota 1-osios reprodukcijos 1/10 m2 1000 3000 4 Sertifikuota 2-osios reprodukcijos 1/10 m2 1000 3000 4 V. LABORATORINĖS ANALIZĖS 17. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

18.Pagal sėklų formą, dydį, spalvinę ornamentaciją vizualiai galima nustatyti skirtingas ankštinių javų rūšis. ______________ Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 1 priedas LUBINŲ (LUPINUS ALBA L., L. LUTEUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 2 Augalas: aukštis (po trijų savaičių nuo sudygimo) A 3 žemas 5 vidutinis 9 aukštas Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „žemas“ ir „aukštas“ 4 Lapas***: spalva A 3 šviesiai žali 5 vidutiniškai žali 9 tamsiai žali Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „šviesiai žalia“ ir „tamsiai žalia“ 5 Stiebas: nusidažymas antociano spalva A 1 nenusidažęs 3 silpnai nusidažęs 5 vidutiniškai nusidažęs 7 stipriai nusidažęs 9 labai stipriai nusidažęs Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas 6 Augalas: aukštis (žydėjimo pradžioje) A 3 žemas 5 vidutinis žemi 9 aukštas Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „žemas“ ir „aukštas“ 8 Viršutinis lapas: lapo, esančio po aukščiausia šakute, laikančia žiedą, ilgis P 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas 9 labai ilgas Kaip pirminis požymis gali būti vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 5 vertės padalas 10 Žiedas: spalva P 1 baltas 2 melsvai baltas 3 melsvas 4 rausvas 5 sieros spalvos 6 geltonas chromo spalvos 13 Grūdas: spalva visiškai subrendus A 1 balta 2 pilka 14 Grūdas: ornamentacija A 1 yra 2 nėra 15 Grūdas: 1000 grūdų masė A 1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas.

16 Žiedas: žydėjimo pradžios laikas P 3 ankstyvas 5 vidutinis 9 vėlyvas * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapų stebėjimai vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę. _______________ Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 2 priedas PUPŲ (VICIA FABA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis** Požymio tipas Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 2 Augalas: aukštis P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinio žemumo 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip pirminis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis.

6 Stiebas: nusidažymo antociano spalva intensyvumas A 1 silpnas 2 vidutinis 3 stiprus Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „silpnas“ ir „stiprus“.

13 Žydėjimo laikas (50 proc. augalų turi vieną žiedą) P 1 ankstyvas 2 vidutinio ankstyvumo 3 vėlyvas Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „ankstyvas“ ir „vėlyvas“ 15 Žiedo sparneliai: melanino taškeliai A 1 nėra 2 yra 16 Žiedo burė: melanino taškeliai A 1 nėra 2 yra 17 Žiedo burė: nusidažymas antociano spalva A 1 nėra 2 yra 18 Žiedo burė: antociano spalvos išplitimas A 1 mažas 2 vidutinis 3 didelis 20 Ankštis: padėtis stiebo atžvilgiu A 1 vertikali 3 pusiau vertikali 5 horizontali 7 pusiau kabanti 9 kabanti 29 Sėkla: 1000 sėklų masė A 1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis ______________ Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 3 priedas VIKIŲ (VICIA SATIVA L., V. VILLOSA Roth, V. PANNONICA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 5 Sužydėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinio ankstyvumo 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Vertinamas kaip pirminis požymis, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas.

Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas, gali būti vertinamas kaip antrinis požymis 6 Stiebas: viršutinio tarpubamblio plaukuotumas A 1 yra 2 nėra 7 Stiebas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva A 1 nenusidažęs 3 silpnai nusidažęs 5 vidutinio ryškumo 7 ryškiai nusidažęs 9 labai ryškiai nusidažęs Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. **A – antrinis požymis. P – pirminis požymis.

1 2 3 4 5 8 Lapas*: lapo viršūnėlės forma (vidurinėje augalo dalyje) P 1 išgaubta 2 tiesi 3 įdubusi Pagal šį požymį galima nustatyti tik skirtumą tarp „išgaubto“ ir „įdubusio“.

12 Ankštis: plaukuotumas P 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas.

Esant skirtumams tik per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis 17 Sėkla: dydis A 1 labai mažos 3 mažos 5 vidutinio didumo 7 didelės 9 labai didelės Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas 18 Sėkla: forma A 1 lašelio formos 2 elipsės formos 3 stačiakampio formos 19 Sėkla: luobelės spalva A 1 pilkai žalia 2 pilkai ruda 3 ruda 4 mėlynai juoda 20 Sėkla: ruda ornamentacija A 1 nėra 2 pavienės 3 ryškios pavienės 4 dalinai pavienės ir dalinai ryškios pavienės Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai galima nustatyti skirtumą tarp „nėra“ ir „dalinai pavienės ir dalinai ryškios pavienės“ 21 Sėkla: ruda ornamentacija išplitimas A 1 labai mažas 3 mažas 5 vidutiniškai mažas 7 didelis 9 labai didelis Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas 22 Sėkla: mėlynai juoda ornamentacija A 1 nėra 2 pavieniai taškeliai 3 pavienės dėmės 4 taškeliai ir dėmės Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai galima nustatyti skirtumą tarp „nėra“ ir „taškeliai ir dėmės“ 23 Sėkla: mėlynai juodos ornamentacija išplitimas A 1 labai mažas 3 mažas 5 vidutinis mažas 7 didelis 9 labai didelis Vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 24 Sėkla: sėklaskiltės nusidažymas A 1 pilkai ruda 2 oranžinė * Visi lapo stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapas visiškai išsivystęs. ______________ Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 4 priedas SĖJAMŲJŲ ŽIRNIŲ (PISUM SATIVUM L. PARTIM) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS PožymioNr.* Požymis Požymiotipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 3 Sėkla: sėklaskiltės spalva A 1 žalia 2 geltona 4 Sėkla: marmuro imitacija ant luobelės A 1 nėra 2 yra 5 Sėkla: violetinės arba rausvos dėmelės ant sėklos luobelės A 1 nėra 2 blankios 3 intensyvios Kaip antrinis požymis vertinamas, kai galima nustatyti skirtumą tarp „nėra“ ir „intensyvios“ 6 Sėkla: įdubimo juoda spalva A 1 nėra 2 yra 9 Augalas: nusidažymas antociano spalva P 1 nenusidažęs 2 nusidažęs 10 Augalas: aukštis A 1 labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas 12 Stiebas: ilgis A 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas 9 labai ilgas Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas 16 Lapas***: spalva A 1 geltonai žalia 2 žalia 3 mėlynai žalia 19 Lapas: lapo plokštelė P 1 nėra 2 yra 22 Lapo plokštelė: dydis A 1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas

26 Lapo plokštelė: dantytumas A 1 nėra 2 yra * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis. P – pirminis požymis. *** Lapai vertinami visiškai išsivystę.

1 2 3 4 5 27 Lapo plokštelė: dantytumo pobūdis A 1 labai mažai dantytas 3 mažai 5 vidutiniai dantytas 7 dantytas 9 labai dantytas Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas 28 Prielapiai: išsivystymo tipas A 1 rudimentiniai 2 gerai išsivystę 29 Prielapiai: „triušio ausys“ A 1 nėra 2 yra 33 Prielapiai: dėmėtumas A 1 nėra 2 yra 34 Prielapiai: dėmėtumo tankis A 1 visai retas 3 netankus 5 vidutinis 7 tankus 9 labai tankus Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas 35 Lapkočio ilgis (nuo lapamakštės iki ūselio). Vertinamos tik ūsuotos veislės A 1 trumpas 2 vidutiniškas 3 ilgas Kaip antrinis požymis vertinamas, kai galima nustatyti skirtumą tarp „trumpas“ ir „ilgas“ 36 Žydėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinio ankstyvumo 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 1 lentelė LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ VEGETACINIUOSE BANDYMUOSE (P- 0.05) Rūšys Kategorijos Veislės grynumo reikalavimai m2 Maksimalus netipiškų augalų skaičius Tiriamo plotelio dydis m2 Visos ankštinių žolių rūšys Selekcinė 1/30 2 5 Superelitinė 1/30 2 5 Elitinė 1/30 4 5 Sertifikuota 1/10 4 5 VIII. LABORATORINĖS ANALIZĖS 17. Netipiškų augalų identifikavimui gali būti atliekamos laboratorinės analizės.

18.Pagal sėklų formą, spalvinę ornamentaciją galima nustatyti skirtingas ankštinių žolių rūšis. ______________ Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos priedas ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO TIKRINIMUI VEGETACINIAIS BANDYMAIS Požymio Nr.* Požymis Lyginimas su standartiniu požymiu 1 2 3 1 Augalas: kero forma rudens metu Stiebai statūs / ne tokie statūs (pasvirę) 2 Augalas: kero forma žydėjimo metu Stiebai statūs / ne tokie statūs (pasvirę) 3 Žiedas: žydėjimo laikas (augalas laikomas sužydėjusiu, kai nusispalvina trys žiedai ant trijų skirtingų žiedynų. Registruojama mažiausiai dukart per savaitę.

Žydėjimo laikas yra skaičiuojamas, kaip dienų skaičius, praėjęs nuo vegetacijos pradžios).

Ankstyvas/ vėlyvas 4 Augalas: aukštis Aukštas / žemas 5 Lapas**: forma Pakitusi / nepakitusi 6 Lapas: lapalakščio dėmėtumas (baltų, balsvų arba matinių dėmių buvimas ant dobilų lapalakščių) Yra /nėra 7 Raudonųjų dobilų tipas (skaičiuojamas tarpubamblių skaičius. Ankstyvajam dobilų tipui būdingi 5–7 tarpubambliai, vėlyvajam – 8–9 tarpubambliai) Ankstyvieji / vėlyvieji * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi lapams visiškai išsivysčius.

1 2 3 8 Baltųjų dobilų sistematinė forma Hollandicum ar Giganteum Sistematinės formos hollandicum dobilai yra tarpiniai pagal stambumą tarp laukinių ir giganteum tipo dobilų. Jie 2–3 savaitėmis anksčiau pradeda žydėti, yra stambesni, turi didesnius lapelius, ilgesnius lapų ir žiedynų kotelius negu laukiniai dobilai Giganteum formos dobilai žydi negausiai ir ilgiau negu hollandicum formos dobilai. Be to, jų lapai bei žiedai stambesni, greičiau atželia, kiek blogiau žiemoja.

10 Ploidiškumas Diploidai / tetraploidai (tetraploidiniai dobilai yra stambesni lyginant su diploidiniais). Požymis taikomas raudoniesiems ir rausviesiems dobilams.

Visos baltųjų dobilų veislės yra tetraploidinės.

1 lentelė LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS BANDYMUOSE (P-0.05) Rūšys Kategorijos Veislės grynumo reikalavimai Augalų skaičius plotelyje Bendras augalų skaičius Maksimalus netipiškų augalų skaičius Plotelio dydis m2 Paprastieji kviečiai, paprastieji miežiai, sėjamosios avižos Selekcinė 99,9 1200 3600 4 7,35 Superelitinė 99,9 1200 3600 4 7,35 Elitinė 99,9 1200 3600 4 7,35 Sertifikuotos kategorijos 1-osios reprodukcijos 99,7 1200 3600 11 7,35 Sertifikuotos kategorijos 2-osios reprodukcijos 99,0 1200 3600 36 7,35 Kvietrugiai Selekcinė 99,7 1200 3600 11 7,35 Superelitinė 99,7 1200 3600 11 7,35 Elitinė 99,7 1200 3600 11 7,35 Sertifikuotos kategorijos 1-osios reprodukcijos 99,0 1200 3600 36 7,35 Sertifikuotos kategorijos 2-osios reprodukcijos 98,0 1200 3600 43 7,35 Sėjamieji rugiai Selekcinė 1/30m2 1200 3600 2 7,35 Superelitinė 1/30m2 1200 3600 2 7,35 Elitinė 1/30m2 1200 3600 2 7,35 Sertifikuota 1/10m2 1200 3600 4 7,35 VI. LABORATORINĖS ANALIZĖS 16. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

17.Pagal sėklų formą, dydį vizualiai galima nustatyti skirtingas varpinių javų rūšis.
18.Citologinės analizės metodas leidžia nustatyti veislės ploidiškumą.
19.Sudaigintose sėklose pagal koleoptilių pigmentaciją (skirtingas antociano kiekis) galima atskirti sėjamųjų rugių sėklas. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 1 priedas KVIETRUGIŲ (x TRITICOSECALE Wittm.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 3 Augalas: augalo išvaizda A 1 status 3 pusiau status 5 vidutiniškai status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Vertinama ne pavienių augalų, o viso pasėlio išvaizda 6 Išplaukėjimo laikas (pirmos varputės matomos 50 proc. augalų) P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas – antrinis požymis 7 Viršutinis lapas***: lapamakščio nusidažymas antociano spalva A 1 nėra/labai silpnas 3 mažas 5 vidutinis 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinant šį požymį, galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ 13 Šiaudas: plaukelių, esančių apie kakliuką, tankumas A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis Vertinami ne pavieniai augalai 14 Augalas: aukštis (šiaudas, varpa ir akuotai) P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas 9 labai aukštas Vertinamas kaip pirminis požymis, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas – antrinis požymis * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę.

1 2 3 4 5 15 Varpa: akuotų pasiskirstymas A 1 varpos viršūnėlė su akuotais 2 varpa pusiau akuota 3 varpa pilnai akuota 16 Varpa: akuotų, esančių varpos viršūnėje, ilgis A 1 labai trumpi 3 trumpi 5 vidutiniai 7 ilgi 9 labai ilgi 17 Apatinis varpažvynis: pirmo snapelio ilgis (varputė viduriniame trečdalyje varpos) A 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas 9 labai ilgas 19 Apatinis varpažvynis: išorinio paviršiaus plaukuotumas A 1 keletas plaukelių, prie pagrindo 2 daug plaukelių, matomų ant dalies pagrindo 3 labai daug plaukelių per visą pagrindo plotą Elekroforezė A Naudojama veislės tapatumui nustatyti, esant abejonėms _______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 2 priedas PAPRASTŲJŲ MIEŽIŲ (HORDEUM VULGARE L. SENSU LATO) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 1.

Augalas: išvaizda A 1 status 3 pusiau status 5 vidutinis status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Vertinamas bendras pasėlio vaizdas * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. **A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

1 2 3 4 5 2.

Žemutiniai lapai: lapamakščio plaukuotumas A 1 yra 2 nėra Paprastai netaikomas vegetaciniuose bandymuose 3.

Viršutinis lapas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva P 1 nenusidažęs 9 nusidažęs Galima nustatyti tik skirtumą – nusidažęs ar ne 5.

Augalas: augalų su nulinkusiais lapais skaičius A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis mažas 7 didelis 9 labai didelis Vertinami ne pavieniai augalai, o bendras vaizdas 6.

Viršutinis lapas: lapamakščio vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas 7.

Varpa: išplaukėjimo laikas (pirmos varputės matosi 50 proc. augalų) P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Vertinamas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai skirtumai yra per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2 ar 3 vertės padalas, gali būti vertinamas kaip antrinis požymis 9.

Akuotai: viršūnėlių nusidažymas antociano spalva A 1 labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Jei požymis vertinamas, galima nustatyti tik skirtumą tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ 10.

Varpa: vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 3 vertės padalas 11.

Varpa: padėtis A 1 stati 3 pusiau stati 5 horizontali 7 pusiau nulinkusi atgal 9 nulinkusi atgal Vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 4 vertės padalas 12.

Augalo aukštis: (stiebas, varpa ir akuotai) P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip vienas pirminis požymis gali būti vertinamas, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas 13.

Varpa: eilučių skaičius P 1 dvi 2 daugiau kaip dvi 14.

Varpa: forma A 1 siaurėjanti į viršų 2 linijinė 3 verpstės formos Nustatant šį požymį, galima išskirti formas: siaurėjančias į viršų ar verpstės forma 15.

Varpa: tankumas A 1 labai netanki 3 netanki 5 vidutiniškai netanki Vertinama, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas 7 tanki 9 labai tanki 16.

Varpa: ilgis A 1 labai trumpa 3 trumpa 5 vidutinė 7 ilga 9 labai ilga Vertinama, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas 20.

Varpa: sterilių varpų padėtis (viduriniame A 1 lygiagrečios 2 lygiagrečios iki Vertinama, jei skirtumai yra ne varpos trečdalyje) silpnai nulinkusių 3 nulinkusios mažesni, kaip per 2 vertės padalas 21.

Varpa: vidurinio varpažvynio ir jo akuoto ilgis lyginant su varpa A 1 trumpesnis 2 lygus 3 ilgesnis Vertinama, jei skirtumas yra per 2 vertės padalas 22.

Grūdas: ašies plaukuotumo tipas A 1 trumpi 2 ilgi 24.

Grūdas: apatinio žiedažvynio gyslų nusidažymas antociano spalva A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinama, jei skirtumas yra ne mažiau kaip per 3 vertės padalas 25.

Grūdas: vidinių šoninių gyslų dantytumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Jei vertinama, galima atskirti tik „labai silpną“ ir „labai stiprų“ 26.

Grūdas: centrinės ašies plaukuotumas A 1 nėra 9 yra Šis požymis gali būti nustatomas, jei iškyla abejonės Elektroforezė A Atliekama veislės tapatumo nustatymui, jei kyla abejonės Norint identifikuoti netipišką augalą, antriniai požymiai 1, 2, 5 ir 6 negali būti jungiami su kuriuo nors kitu antriniu požymiu.

Požymiai 3, 9 ir 24, aprašantys nusispalvinimą antociano spalva, negali būti vertinami jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti augalą kaip netipišką.

Požymiai 20, 21, 22, 25 ir 26 negali būti vertinami, jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti augalą kaip netipišką. Minimaliai vienas pirminis požymis ar kitas antrinis požymis turi būti surasti tam, kad būtų galima augalą įvardyti kaip netipišką.

Vertinant požymius 10 ir 20, abi varpos pusės turi būti apžiūrimos.

Vertinant 25 požymį, abi šoninės (vidinės) gyslos turi būti apžiūrėtos. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 3 priedas PAPRASTŲJŲ KVIEČIŲ (TRITICUM AESTIVUM L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 2 Augalas: išvaizda (kero forma) A*** 1 status 3 pusiau status 5 vidutinis status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Vertinami ne pavieniai augalai, o viso laukelio augalų išvaizda 3 Viršutinis lapas****: lapamakščio nusidažymas antociano spalva A 1 nėra/labai silpnas 3 mažas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinant požymį, galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Antriniai požymiai 2, 3, 4, 5 ir 19, 20, 21 negali būti jungiami tik su dar vienu antriniu požymiu, norint identifikuoti netipišką augalą. **** Lapai vertinami jiems visiškai išsivysčius.

1 2 3 4 5 4 Augalas: augalų su nulinkusiais lapais pasėlyje skaičius A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis mažas 7 didelis 9 labai didelis Vertinami ne pavieniai augalai, o augalų visuma 5 Išplaukėjimo laikas P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, jei skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 padalas – kaip antrinis požymis 6 Viršutinis lapas: lapamakščio vaškuotumas* A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Taikoma, kai skirtumas yra per 5 vertės padalas 7 Varpa: vaškuotumas P 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas, požymis vertinamas kaip pirminis.

Esant skirtumui per 3–4 vertės padalas – antrinis 8 Šiaudas: kakliuko vaškuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas 9 Augalas: aukštis P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis žemas 7 aukštas 9 labai aukštas Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas 11 Varpa: forma A 1 verpstės formos 2 siaurėjanti į viršų 3 lygiagreti 4 pusiau platėjanti į viršų 5 platėjanti į viršų Vertinant šį požymį, galima išskirti varpos, turinčios „verpstės“ arba „lygiagrečią“ formas, nuo varpų, turinčių „platėjančią į viršų“ formas 12 Varpa: tankumas P 1 labai reta 3 reta 5 vidutiniškai reta 7 tanki 9 labai tanki Vertinamas kaip pirminis požymis, kai skirtumas mažiausiai per 4 vertės padalas. Kai skirtumas yra per 2–3 vertės padalas – antrinis *Požymiai 6, 7, 8 (vaškuotumas) negali būti vertinami jungiant juos tarpusavyje norint identifikuoti netipišką augalą.

1 2 3 4 5 13 Varpa: ilgis (atmetus akuotus ir žvynelius) A 1 labai trumpa 3 trumpa 5 vidutiniškai trumpa 7 ilga 9 labai ilga Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas 14 Varpa: su akuotais arba su žvyneliais P 1 nėra nei akuotų, nei žvynelių 2 yra žvyneliai 3 yra akuotai Vertinamas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai „yra žvyneliai“ ir „yra akuotai“ 15 Varpa: akuotų arba žvynelių, esančių varpos viršūnėlėje, ilgis A 1 labai trumpi 3 trumpi 5 vidutiniai trumpi 7 ilgi 9 labai ilgi Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 18 Apatinis varpažvynis*: peties plotis A 1 labai siauras 3 siauras 5 vidutinio siaurumo 7 platus 9 labai platus Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 19 Apatinis varpažvynis: peties forma A 1 besileidžianti 2 nežymiai besileidžianti 3 tiesi Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra per 2 vertės padalas 4 iškelta 5 stipriai iškelta 20 Apatinis varpažvynis: snapelio ilgis A 1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutiniškai trumpas 7 ilgas 9 labai ilgas Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas 21 Apatinis varpažvynis: snapelio forma A 1 tiesi 2 silpnai užlinkusi 3 vidutiniškai užlinkusi 4 stipriai užlinkusi 5 alkūninė Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas 22 Apatinis varpažvynis: išorinių plaukelių išsitempimas P 1 labai silpnas 3 sipnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinamas kaip pirminis požymis tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas Elektroforezė A Naudojama veislės tapatumo nustatymui, jeigu kyla abejonės * Požymiai 18, 19, 20, 21 (apatinio varpažvynio peties ir snapelio forma) negali būti taikomi jungiant juos tarpusavyje norint identifikuoti netipišką augalą. ______________ Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos 4 priedas SĖJAMŲJŲ AVIŽŲ (AVENA SATIVA L) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI Požymio Nr. * Požymis Požymio tipas** Požymio aprašymas Pastabos 1 2 3 4 5 1 Augalas: išvaizda A 1 status 3 pusiau status 5 vidutinis 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs Vertinama ne pavienių augalų, o viso pasėlio išvaizda 3 Lapas***: lapo, esančio žemiau viršutinio lapo, kraštelių plaukuotumas A 1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinant šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“ 4 Augalas: augalų su nulinkusiais atgal lapais pasėlyje skaičius A 1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis Vertinami ne pavieniai augalai 5 Išplaukėjimo laikas

P 1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis 6 Stiebas: aukščiausio bamblio plaukuotumas A 1 nėra 9 yra Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas 8 Šluotelė: šakelių orientacija P 1 vienašalė 2 dvišalė * Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus. ** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis. *** Lapai vertinami visiškai išsivystę.

1 2 3 4 5 9 Šluotelė: šakelių išsidėstymo tvarka A 1 stačios 3 pusiau stačios 5 horizontalios 7 nulinkusios 9 labai nulinkusios Vertinamasmas esant skirtumui per 5 vertės padalas 11 Varpažvynis: vaškuotumas A 1 labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas 13 Grūdas: apatinio žiedažvynio vaškuotumas A 1 yra 9 nėra 15 Augalas: aukštis (stiebas ir šluotelė) P 1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas 9 labai aukštas Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas.

Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas – kaip antrinis 17 Grūdas: lukštas P 1 yra 9 nėra 18 Pirminis grūdas: akuotumas A 1 nėra/ labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas 20 Grūdas: žiedažvynio spalva P 1 balta 3 geltona 5 ruda 7 pilka 9 juoda Vertinamas tik tuo atveju, kai yra „juodas“ arba „baltas“ Elekroforezė A Taikoma veislės tapatumo nustatymui, esant abejonėms 1 lentelė LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS (P-0.05) Rūšys Kategorijos Veislės grynumo reikalavimai m2 Maksimalus netipiškų augalų skaičius Tiriamo plotelio dydis m2 Visos varpinių žolių rūšys išskyrus migles Selekcinė 1/30 2 5 Superelitinė 1/30 2 5 Elitinė 1/30 4 5 Sertifikuota 1/10 4 5 Apomiktinės miglės Selekcinė 1/20 2 5 Superelitinė 1/20 2 5 Elitinė 1/20 14 5 Sertifikuota 6/10 14 5 ______________ Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos priedas VARPINIŲ ŽOLIŲ POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO TIKRINIMUI Eil. Nr.

Požymiai Lyginant su standartiniu pavyzdžiu 1 Išplaukėjimo laikas Ankstyvesni / vėlyvesni 2 Augalų aukštis Aukštesni / žemesni 3 Lapų spalva Tamsesni / šviesesni 4 Lapų forma Siauresni / platesni 5 Augalo išvaizda (kero forma) Labiau statesni / labiau pasiskleidę 6 Šakniastiebiai (raudoniesiems eraičinams) Yra / nėra ______________ * Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga nėra parengusi metodinių nurodymų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimams šių rūšių augalams: paprastiesiems kmynams (Carum carvi L), sėjamosioms kanapėms (Cannabis sativa L.), daržo aguonoms (Papaver somniferum L.). ** Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus * Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus. * Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus. * Vertinant rugių veislių tapatumą, vertinami tie patys požymiai, kaip ir kviečiuose. Rugių bendra išvaizda augimo fazėje nevienoda, todėl vertinama bendra pasėlio išvaizda. Siunta yra nesertifikuojama, kai augalai yra gerokai aukštesni arba žemesni, labiau pagulę arba statesni ir t. t. lyginant su standartine veisle. ** Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus.

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.