📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO
Į S A K Y M A S
DĖL SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 17 d. Nr. 1A-362
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 102-3623) 8 straipsniu ir siekdamas užtikrinti tikslų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais tyrimų vykdymą,
tvirtinu pridedamas:
1. Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
2. Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
3. Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
4. Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
5. Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.
VIRŠININKAS JONAS LISAUSKAS
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos viršininko
2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362
ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta atsižvelgiant į 2002m. birželio 13d. Tarybos direktyvą Nr. 2002/57/EEB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) metodinius nurodymus AGR/CA/S(2000)8 ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) norminius dokumentus TG/179/3, TG/36/6, TG/57/6, TG/80/6, TG/37/7, TG/185/3.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.
2. Pagal šią metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:
baltosioms garstyčioms – Sinapis alba L. (1 priedas);
daržo aguonoms – Papaver somniferum L.;
daržiniams dygminams – Carthamus tinctorius L. (2 priedas);
sėjamosioms kanapėms – Canabis sativa L.;
paprastiesiems kmynams – Carum carvi L.;
pašarinėms ropėms (turnepsams) – Brassica napus var. napobrassica L. Rchb. (3 priedas);
rapsams – Brassica napus L. (4 priedas);
rapsukams – Brassica rapa L. (4 priedas);
saulėgrąžoms – Helianthus annuus L. (5 priedas);
sėmeniniams ir pluoštiniams linams – Linum usitatissimum L. (6 priedas);
sojoms – Glycine max (L.) Merr. (7 priedas)*.
4. ioje metodikoje vartojamos sąvokos:
Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipingą laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.
Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.
Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni nei nurodyta Metodikos prieduose.
Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.
Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti laikomas pirminiu arba antriniu požymiu.
Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. **
Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.
Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamame laukelyje.
5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos baltųjų garstyčių, daržo aguonų, daržinių dygminų, paprastųjų kmynų, pašarinių ropių, rapsų, rapsukų, saulėgrąžų selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos 10 proc. siuntų, o sėjamųjų kanapių, sėmeninių ir aliejinių linų, sojų selekcinė, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos ir sertifikuotos 2-osios reprodukcijos sėklos – 10 proc. siuntų.
II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
5. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia planuoti sėjomainą taip, kad dirva nebūtų užteršta tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.
6. Aliejinių ir pluoštinių augalų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:
6.1. vasariniai javai;
6.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);
6.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);
6.4. žieminiai kviečiai;
6.5. ankštiniai javai, aliejiniai ir pluoštiniai augalai.
7. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Sėklos sėjamos tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamasis laukelis turi būti 7 m ilgio ir 1,05 m pločio (7,35 m2). Sėklos kiekis, reikalingas šiam laukeliui apsėti trimis pakartojimais: baltųjų garstyčių – 50 g, sėmeninių ir pluoštinių linų – 50 g, rapsų – 30 g, rapsukų – 30 g, paprastųjų kmynų – 30 g, daržo aguonų – 4 g, sojų – 100 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei reikėtų bandymus pakartoti. Aliejiniai ir pluoštiniai augalai vegetaciniams bandymams sėjami gegužės pirmoje pusėje. Bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
8. Bandymų laukelių priežiūra tokia pat, kaip ir ūkinių pasėlių. Reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
9. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėklomis apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys. Toliau sėjamos tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių ir sertifikuotų sėklų bandiniai).
III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
10. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislės tapatumas ir veislės grynumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis.
11. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.
12. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos veislės grynumo ar tapatumo pripažinimo. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašymu nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar variavimas nulemtas yra aplinkos sąlygų.
13. Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą.
13.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;
13.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;
13.3. ligos pažeistų augalų vidutinis kiekis– 2;
13.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.
IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
15. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp tipingų augalų skaičiaus laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų skaičiaus tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tos veislės požymius, jei netipingų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje.
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos viršininko
2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362
ANKŠTINIŲ JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA
Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta pagal 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodinius nurodymus AGR/CA/S(2000)8 ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminius dokumentus TG/7/9, TG/8/4, TG/66/3, TG/32/6.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.
2. Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:
baltažiedžiams lubinams – Lupinus albus L. (1 priedas);
geltonžiedžiams lubinams – Lupinus luteus L. (1 priedas);
siauralapiams lubinams – Lupinus angustifolius L. (1 priedas);
pupoms – Vicia faba L. (partim) (2 priedas);
ruginiams vikiams – Vicia villosa Roth (3 priedas);
sėjamiesiems vikiams – Vicia sativa L. (3 priedas);
vengriniams vikiams – Vicia pannonica Crantz. (3 priedas);
sėjamiesiems žirniams – Pisum sativum L. (partim) (4 priedas).
4. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipišką laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.
Kitų pasėlio savybių nustatymas – tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.
Pirminis požymis – Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai. Metodikos prieduose nurodytais atvejais pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.
Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.
Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti pirminis arba antrinis.
Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus.**
Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.
Veislės grynumo tikrinimas – tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos pačios veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamajame laukelyje.
5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos ankštinių javų selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos, o sertifikuotos 2-osios reprodukcijos – 10 proc. siuntų.
II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia planuoti sėjomainą taip, kad dirva nebūtų užteršta tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.
7. Ankštinių javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:
7.1. vasariniai javai;
7.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);
7.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);
7.4. žieminiai kviečiai;
7.5. ankštiniai javai.
8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamas laukelis 7 m ilgio ir 1,05 m pločio(7,35 m2). Sėklos kiekis, reikalingas šiam laukeliui pasėti trimis pakartojimais: žirnių – 660 g, vikių – 225 g, pupų – 750 g, lubinų – 450 g.
Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei prireiktų bandymus pakartoti. Ankštiniai javai sėjami kaip galima anksčiau, t. y. Lietuvos klimato sąlygomis balandžio antroje pusėje. Vegetacinių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
9. Bandymų laukelių priežiūra taikoma tokia pat kaip ir ūkinių pasėlių. Atliekant vegetacinius bandymus reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
10. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių, sertifikuotų sėklų bandiniai).
III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
11. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus.
12. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda (fenotipas) nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis. Laukelius, kur netipiškų augalų skaičius yra artimas arba viršija leistiną netipiškų augalų skaičių, reikia tirti daug atidžiau (galimos laboratorinės analizės).
13. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
14. Sprendimai dėl veislės tapatumo ir grynumo priimami vadovaujantis veislės aprašymu, nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas tarp augalų nulemtas aplinkos sąlygų. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti galutinai suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo.
15. Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:
15.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;
15.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;
15.3. ligos pažeistų augalų vidutinis kiekis – 2;
15.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.
16. Ankštinių javų rūšių augalų sėklos pristatomajame bandinyje vegetaciniams bandymams atlikti negali būti kitų sunkiai išvalomų priemaišų.
IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
17. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp tipiškų augalų skaičiaus laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų skaičiaus tame laukelyje.
Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tiriamos veislės požymius, jei netipiškų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta 1 lentelėje.
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos virŠininko
2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362
ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA
Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniais nurodymais AGR/CA/S(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/5/4, TG/38/6, TG/6/4 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.
2. Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:
apyninėms liucernoms – Medicago lupulina L.
baltažiedžiams barkūnams –Melilotus albus L.
baltiesiems dobilams – Trifolium repens L.
margosioms liucernoms – Medicago varia L.
mėlynžiedėms liucernoms – Medicago sativa L.
paprastiesiems gargždeniams – Lotus corniculatus L.
raudoniesiems dobilams – Trifolium pratense L.
rausviesiems dobilams – Trifolium hybridum L.
sėjamiesiems esparcetams – Onobrychis viciifolia Scop.
sėjamosioms seradėlėms – Ornitopus sativus Brot.
valgomiesiems lęšiams – Lens culinaris L.
4. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipišką laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.
Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.
Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.
Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.
Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. **
Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti veislėje, įvykus genetiniams pakitimams.
Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.
Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje.
II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ APIMTIS
5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos ankštinių žolių selekcinės, superelitinės, elitinės visos siuntos, o sertifikuotos reprodukcijos – 25 proc. siuntų.
III. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
5. Įrengiant vegetacinius bandymus, reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.
IV. SĖJOMAINA
6. Ankštinių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina:
6.1. vasariniai javai;
6.3. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);
6.4. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);
6.5. žieminiai kviečiai;
6.6. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.
7. Žoles sėjant pakartotinai į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų.
V. VEGETACINIŲ BANDYMŲ PROCESAS
8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Ankštinės žolės sėjamos dviem eilutėmis rankomis arba tikslaus išsėjimo sėjamąja. Tiriamos eilutės turi būti 6 m ilgio ir tarpas tarp eilučių – 0,5 m. Sėklos kiekis, reikalingas šioms eilutėms pasėti: baltųjų dobilų, rausvųjų dobilų, sėjamųjų seradelių – 20 g, paprastųjų gargždenių – 25g, margųjų liucernų, mėlynžiedžių liucernų, apyninių liucernų, raudonųjų dobilų, sėjamųjų esparcetų, baltažiedžių barkūnų – 30 g, valgomųjų lęšių – 50 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei reikėtų bandymus pakartoti. Ankštinės žolės vegetaciniams bandymams sėjami gegužės pirmoje pusėje. Bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
9. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėklomis apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių ir sertifikuotų sėklų bandiniai).
VI. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
10. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalo rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba sėklai subrendus. Vertinimas pratęsiamas augalams peržiemojus ir pasiekus augimo tarpsnius, kada gali būti nustatomi veislės požymiai. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas ir veislės grynumas, nurodyti Metodikos priede.
11. Augalai, kurie skiriasi išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti ištiriami detaliau. Šiuos, besiskiriančius savo išvaizda augalus, reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Plotelius, kur netipingų augalų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.
12. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniuose bandymuose galimas tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė kaip 1000 augalų esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.
13. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašymu, nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas nulemtas aplinkos sąlygų.
14. Tiriamo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:
14.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;
14.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;
14.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;
14.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.
VII. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
15. Skaičiuojant netipiškus augalus yra nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje.
16. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų kiekis tiriamame plotelyje nėra didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje.
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos viršininko
2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362
JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO
VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA
Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nurodymais AGR/CA/S(2000)8, Danijos augalų direktorato 1992 metais išleistais metodiniais nurodymais IN/18/11/92/MKB, Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/3/8, TG/20/7, TG/19/7 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/402/EEB „Dėl prekybos javų sėkla“.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.
2. Pagal šią metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:
belukštėms avižoms – Avena nuda L.;
kvietrugiams – x Triticosecale Wittm. (1 priedas);
paprastiesiems miežiams – Hordeum vulgare L. (2 priedas);
paprastiesiems kviečiams – Triticum aestivum L. (3 priedas);
sėjamosioms avižoms – Avena sativa L. (4 priedas);
sėjamiesiems rugiams – Secale cereale L.*
4. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipingą laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.
Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamo plotelio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.
Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipingi augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.
Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.
Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti laikomas pirminiu arba antriniu požymiu.
Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus.**
Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.
Veislinio grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje.
5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos paprastųjų kviečių, paprastųjų miežių, sėjamųjų avižų, kvietrugių selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos ir sertifikuotos 2-osios reprodukcijos sėklos –10 proc. siuntų. Sėjamųjų rugių tikrinamos selekcinės, superelitinės, elitinės visos siuntos ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos 10 proc. siuntų.
II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.
7. Javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:
7.1. vasariniai javai;
7.2. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (sėjos metai);
7.3. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);
7.4. žieminiai kviečiai;
7.5. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.
8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamas laukelis – 7 m ilgio ir 1,05 m pločio (7,35 m2). Sėklos kiekis, reikalingas laukeliui pasėti trimis pakartojimais: kviečių – 400 g, rugių – (2n) 300 g, (4n) – 400 g, miežių – 330 g, avižų – 330 g, kvietrugių – 360 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei prireiktų bandymus pakartoti. Vasariniai javai sėjami kaip galima anksčiau pavasarį, o žieminiai javai Lietuvos sąlygomis turi būti pasėjami iki rugsėjo 15 d. Vegetacinių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
9. Bandymų laukelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių, išskyrus tai, kad šiuose tyrimuose reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
10. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių, elitinių, sertifikuotų sėklų bandiniai).
III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
11. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrame augalo augimo tarpsnyje. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus.
12. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, gali būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis. Laukelius, kur netipingų augalų skaičius yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia atidžiau ištirti.
13. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislinio grynumo standartams. Netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.
14. Sprendimai dėl veislės tapatumo ir grynumo priimami naudojantis veislės aprašymu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas tarp augalų nulemtas aplinkos sąlygų. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipingi augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo.
15. Tiriant hibridinius komponentus (vyriškas sterilumas), visi augalai laukelyje papildomai ištiriami, ar kuris iš jų neturi gyvybingų žiedadulkių.
16. Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:
16.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;
16.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;
16.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;
16.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.
17. Didžiausias leidžiamas kitų javų rūšių augalų arba šluotelių kiekis superelitine, elitine sėkla apsėtuose vegetaciniuose bandymuose – 3 vnt., sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcija – 5 vnt. Iš jų sunkiai išvalomų augalų varpų arba šluotelių superelitine ir elitine sėkla apsėtuose laukeliuose – 1 vnt., sertifikuotos kategorijos C1 ir C2 reprodukcijų sėkla – 3 vnt.
IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
18. Skaičiuojant netipiškus augalus yra nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų kiekis nėra didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje.
V. LABORATORINĖS ANALIZĖS
19. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).
20. Pagal sėklų formą, dydį vizualiai galima nustatyti skirtingas varpinių javų rūšis.
21. Citologinės analizės metodas leidžia nustatyti veislės ploidiškumą.
22. Sudaigintose sėklose pagal koleoptilių pigmentaciją (skirtingas antociano kiekis) galima atskirti sėjamųjų rugių sėklas.
______________
PATVIRTINTA
Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos virininko
2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362
VARPINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO
VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA
Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nurodymais vegetacinių bandymų vykdymui AGR/CA/S(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) norminiais dokumentais TG/34/6, TG/31/6, TG/39/6, TG/4/7, TG/67/4, TG/33/6 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.
2. Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.
3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:
aviniams eraičinams – Festuca ovina L.
baltosioms smilgoms – Agrostis stolonifera L.
daugiametėms svidrėms – Lolium perenne L.
didžiosioms smilgoms – Agrostis gigantea Roth.
gausiažiedėms svidrėms – Lolium multiflorum Lam.
nendriniams eraičinams – Festuca arundinacea Schreber.
nendriniams dryžučiams – Phalaris arundinacea L.
paprastosioms šunažolėms – Dactylis glomerata L.
pašariniams motiejukams – Phleum pratense L.
pievinėms miglėms – Poa pratensis L.
pelkinėms miglėms – Poa palustris L.
pieviniams pašiaušėliams – Alopecurus pratensis L.
raudoniesiems eraičinams – Festuca rubra L.
tikriesiems eraičinams – Festuca pratensis L.
tarpgentiniams hibridams – Festulolium
vienametėms miglėms – Poa annua L.
4. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.
Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais.
Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.
Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams.
Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. *
Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.
Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipiškų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamame laukelyje.
5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos varpinių žolių selekcinės, superelitinės, elitinės kategorijos visos siuntos, o sertifikuotos reprodukcijos – 25 proc. siuntų.
II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS
6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais. Žoles sėjant vėl į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų.
7. Daugiamečių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina:
7.1. vasariniai javai;
7.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);
7.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);
7.4. žieminiai kviečiai;
7.5. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.
8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja (dvi eilutės, du pakartojimai). Eilutės ilgis – 6 m, tarpas tarp eilučių – 0,5 m.
9. Reikalingas minimalus sėklos kiekis vegetaciniams bandymams: paprastųjų šunažolių, raudonųjų eraičinų, avinių eraičinų, pašarinių motiejukų, baltųjų smilgų, nendrinių dryžučių, pievinių miglių, pelkinių miglių, pievinių pašiaušėlių – 15 g, daugiamečių svidrių (2n), tikrųjų eraičinų, didžiųjų smilgų, nendrinių eraičinų – 20 g, daugiamečių svidrių (4n) – 25 g, gausiažiedžių svidrių – 30 g, tarpgentinių hibridų, vienamečių svidrių – 35 g. Tačiau sėklos vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą kiekį, nes reikia pasilikti tiriamos sėklos nenumatytiems atvejams arba bandymui pakartoti. Varpinės žolės sėjamos birželio mėnesį.
10. Varpinių žolių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „ Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.
11. Bandymų laukelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių. Reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.
12. Vegetacinių bandymų ploteliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjamos dvi apsauginės eilutės, po to sėjamas veislės standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų (selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos) siuntų bandiniai). Taip pasėjus, galima lengviau nustatyti egzistuojančius skirtumus tarp siuntų.
III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS
13. Atliekant varpinių žolių vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislės tapatumas, nurodyti Metodikos priede.
14. Tikrinant veislių tapatumą, nustatomi augalai, išsiskiriantys savo išvaizda. Augalai, kurie skiriasi nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Išsiskiriančius savo išvaizda augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Laukelius, kur priemaišų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.
15. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.
16. Atliekant vegetacinius tyrimus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar tai varijavimas yra nulemtas aplinkos sąlygų.
17. Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:
17.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;
17.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;
17.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;
17.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.
18. Kitų rūšių sunkiai išvalomų daugiamečių žolių priemaišų selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos bandiniuose negali būti.
IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS
18. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje.
V. LABORATORINĖS ANALIZĖS
19. Netipiškų augalų identifikavimui gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).
20. Pagal sėklų formą, dydį galima nustatyti skirtingas varpinių žolių rūšis.
21. Citologinės analizės metodas leidžia atskirti diploidinius augalus nuo tetraploidinių, pvz., diploidinių svidrių veisles nuo tetraploidinių.
______________
1 lentelė
LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS VEGETACINIUOSE BANDYMUOSE (P- 0.05)
Rūšys
Kategorijos
Veislės grynumas
%
Augalų skaičius laukelyje
vnt.
Bendras augalų skaičius
vnt.
Maksimalus leistinas netipiškų augalų skaičius vnt
1
2
3
4
5
6
Baltosios garstyčios
Selekcinė
99,5
1000
3000
15
Superelitinė
99,5
1000
3000
15
Elitinė
99,5
1000
3000
15
Sertifikuota
99,0
1000
3000
30
Sėmeniniai ir pluoštiniai linai
Selekcinė
99,7
1000
3000
9
Superelitinė
99,7
1000
3000
9
Elitinė
99,7
1000
3000
9
Sertifikuota
1-osios reprodukcijos
98,0
1000
3000
60
Sertifikuota
2-osios reprodukcijos
97,5
1000
3000
75
Sojos
Selekcinė
99,5
800
2400
12
Superelitinė
99,5
800
2400
12
Elitinė
99,5
800
2400
12
Sertifikuota
99,0
800
2400
24
Rapsai, rapsukai
Selekcinė
99,7
1000
3000
9
Superlitinė
99,7
1000
3000
9
Elitinė
99,7
1000
3000
9
Sertifikuota
99,0
1000
3000
30
Pašarinės ropės
Selekcinė
99,7
1000
3000
9
Superelitinė
99,7
1000
3000
9
Elitinė
99,7
1000
3000
9
Sertifikuota
99,0
1000
3000
24
Paprastieji kmynai
Selekcinė
1/30m2
1000
3000
2
Superelitinė
1/30m2
1000
3000
2
Elitinė
1/30m2
1000
3000
2
Sertifikuota
1/10m2
1000
3000
4
Saulėgrąžos
Superelitinė
99,7
300
900
3
Elitinė
99,7
300
900
3
Sertifikuota
99,0
300
900
9
V. LABORATORINĖS ANALIZĖS
16. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).
17. Pagal sėklų formą, dydį, spalvinę ornamentaciją vizualiai galima nustatyti skirtingas aliejinių augalų rūšis.
______________
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
1 priedas
BALTŲJŲ GARSTYČIŲ (SINAPIS ALBA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO NUSTATYMUI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr. *
Požymis
Požymio tipas**
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
3
Skilčialapis: ilgis
P
4 trumpas
5 vidutinis
6 ilgas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „trumpas“ arba „ilgas“
4
Skilčialapis: plotis
P
3 siauras
5 vidutinis
7 platus
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „siauras“ arba „platus“
5
Lapas***: spalva
P
3 šviesiai žalia
5 vidutinio žalumo
7 tamsiai žalia
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai spalva „šviesi“ arba „ tamsi“
6
Lapas: skilčių skaičius (išsivysčiusio lapo)
P
3 mažai
5 vidutiniškai
7 daug
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skilčių „mažai“ arba „daug“
7
Lapas: kraštelio dantytumas
A
3 mažas
5 vidutinis
7 didelis
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“
11
Žydėjimo laikas (50 proc. augalų su išsiskleidusiais žiedais)
P
1 labai ankstyvas
3 ankstyvas
5 vidutinis
7 vėlyvas
9 labai vėlyvas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
13
Žiedas: vainiklapio spalva
P
3 šviesi
5 vidutinio geltonumo
7 tamsi
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesi“ arba
„tamsi“
16
Augalas: aukštis
P
3 žemas
5 vidutinis
7 aukštas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „žemas“ arba „aukštas“
23
Sėkla: 1000 sėklų masė
P
3 maža
5 vidutinė
7 didelė
Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai yra „maža“ arba
„didelė“
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę.
______________
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
2 priedas
DARŽINIŲ DYGMINŲ (CARTHAMUS TINCTORIUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis
Požymio tipas**
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
8
Žydėjimo laikas: (50 proc. augalų bent su vienu žiedu)
P
1 labai ankstyvas
3 ankstyvas
5 vidutiškai ankstyvas
7 vėlyvas
9 labai vėlyvas
Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–5 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
10
Augalas: aukštis
P
1 labai žemas
3 žemas
5 vidutiniškai žemas
7 aukštas
9 labai aukštas
Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
12
Lapas***: žalia spalva
P
1 labai šviesi
3 šviesi
5 vidutiniškai šviesi
7 tamsi
9 labai tamsi
Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
26
Grūdas: dydis
P
1 mažas
2 vidutiniškai mažas
3 didelis
Kaip pirminis požymis taikomas, kai yra „mažas“ arba „didelis“
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Lapai vertinami tik visiškai išsivystę.
______________
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
3 priedas
PAŠARINIŲ ROPIŲ (TURNEPSŲ) (BRASSICA NAPUS VAR NAPOBRASSICA L. RCHB.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis**
Požymio tipas
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
2
Lapas***: padėtis stiebo atžvilgiu
P
1 stati
3 pusiau stati
5 horizontali
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „stati“ arba „horizontali“
4
Lapas: žalia spalva
P
1 labai šviesi
3 šviesi
5 vidutinė
7 tamsi
9 labai tamsi
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
6
Lapas: skilčių skaičius (veislėms, kurių lapai skiltėti)
P
3 labai mažas
5 vidutinis
7 didelis
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „labai mažas“ arba „didelis“
10
Lapas: ilgis
A
3 trumpas
5 vidutinis
7 ilgas
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „trumpas“ arba „ilgas“
11
Lapas: plotis (plačiausioje lapo vietoje)
A
3 siauras
5 vidutiniškai siauras
7 platus
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
18
Šakniavaisis: žievės spalva (dalies, esančios virš dirvos paviršiaus)
P
1 balta
2 žalia
3 geltona
4 oranžinė
5 bronzinė
6 skaisčiai raudona
7 rausvai violetinė
8 melsvai violetinė
21
Šakniavaisis: minkštimo spalva
P
1 balta
2 geltona
25
Šakniavaisis: ilgis
A
1 labai trumpas
3 trumpas
5 vidutiniškas
7 ilgas
9 labai ilgas
Kaip antrinis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
33
Šakniavaisis: subrendimo laikas
A
3 ankstyvas
5 vidutiniškas
7 vėlyvas
Kaip antrinis požymis taikomas tuo atveju, kai yra „ankstyvas“ arba „vėlyvas“
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Lapai vertinami visiškai išsivystę.
______________
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
4 priedas
RAPSŲ (BRASICA NAPUS L.) IR RAPSUKŲ(BRASICA RAPA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr. *
Požymis**
Požymio tipas
Požymio
aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
4
Lapas***: spalva
P
3 šviesiai žalias
5 vidutiniškai žalias
7 tamsiai žalias
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesiai žalia“ arba „tamsiai žalia“
5
Lapas: skiltys
P
1 nėra
9 yra
7
Lapas: kraštelio dantytumas
P
3 mažas
5 vidutinis
7 didelis
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“
11
Žydėjimo laikas
P
1 labai ankstyvas
3 ankstyvas
5 vidutinis
7 vėlyvas
9 labai vėlyvas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
12
Žiedas: vainiklapio spalva
P
1 balta
2 kreminė
3 geltona
4 oranžinio geltonumo
Vertinamas tuo atveju, kai yra „žemas“ arba „aukštas“
16
Augalas: aukštis žydėjimo metu
P
3 žemas
5 vidutinis žemas
7 aukštas
22
Tendencija formuoti žiedynus sėjos metais (žieminiams rapsams)
A
1 nėra ar labai silpna
3 silpna
5 vidutinė
7 stipri
9 labai stipri
Vertinamas kaip antrinis požymis tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Lapai vertinami visiškai išsivystę
______________
Aliejinių ir pluoštinių
augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos
tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos
5 priedas
SAULĖGRĄŽŲ (HELIANTHUS ANNUUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis**
Požymio tipas
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
3
Lapas***: dydis
A
3 mažas
5 vidutinis
7 didelis
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“
4
Lapas: žalia spalva
P
3 šviesi
5 vidutinio šviesumo
7 tamsi
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesi“ arba „tamsi“
6
Lapas: dantytumas
A
1 labai lygus
3 lygus
5 vidutinio lygumo
7 šiurkštus
9 labai šiurkštus
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
14
Augalas: žydėjimo laikas
P
1 labai ankstyvas
3 ankstyvas
5 vidutinis
7 vėlyvas
9 labai vėlyvas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas vertinamas kaip antrinis požymis
20
Žiedas: spalva
P
1 geltona
2 oranžinė
3 raudona su violetiniu
Kaip pirminis požymis vertinamas, kai yra „geltona“ arba „ryškiai raudona su violetiniu atspalviu“
28
Augalas: aukštis
P
1 labai žemas
3 žemas
5 vidutiniškai žemas
7 aukštas
9 labai aukštas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas. Esant skirtumui per 2 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Lapų požymiai vertinami, kai lapai visiškai išsivystę.
______________
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
6 priedas
SĖMENINIŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ (LINUM USITATISSIMUM L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis**
Požymio tipas
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
1
Augalas: aukštis įskaitant augalo šakutes (žydėjimo metu)
P
1 labai žemas
3 žemas
5 vidutinis
7 aukštas
9 labai aukšta
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
5
Žiedas: vainiklapio spalva
P
1 balta
2 melsvai violetinė
3 rausva
4 raudonai violetinė
5 violetinė
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „balta“ arba „violetinė“
6
Žiedas: vainiklapio karūnėlės spalva (išsivysčiusio)
P
1 balta
2 melsva
3 mėlyna
4 rausva
5 raudonai violetinė
6 violetinė
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „balta“ arba „violetinė“
9
Žiedas: dulkinės spalva (žiedui atsidarius)
P
1 gelsva
2 rausva
3 pilkšva
4 melsva
11
Sėklinė: dydis
A
3 maža
5 vidutinė
7 didelė
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „maža“ arba „didelė“
13
Sėkla: 1000 sėklų masė
A
1 labai maža
3 maža
5 vidutinė
7 didelė
9 labai didelė
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „labai mažas“ arba „labai didelis“
14
Sėkla: spalva
A
1 žalia
2 geltona
3 šviesiai ruda
4 vidutinio rudumo
5 tamsiai ruda
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „žalia“ arba „tamsiai ruda“
1
2
3
4
5
15
Augalas: žydėjimo laikas (pirmi žiedai išsiskleidė ant 10 proc. augalų)
P
3 ankstyvas
5 vidutinis
7 vėlyvas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „ankstyvas“ arba „vėlyvas“
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
______________
Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
7 priedas
SOJŲ (GLYCINE MAX L. MERR.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis**
Požymio tipas
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
3
Augalas: augimo tipas
A
1 determinuotas
2 pusiau determinuotas
3 pusiau determinuotas iki nedeterminuoto
4 nedeterminuotas
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „determinuotas“ arba „nedeterminuotas“
4
Augalas: išvaizda žydėjimo metu
P
1 status
2 status iki pusiau stataus
3 pusiau status
4 pusiau status iki horizontalaus
5 horizontalus
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „status“ arba „horizontalus“
5
Augalas: pagrindinio stiebo plaukelių spalva (viduriniame stiebo trečdalyje)
P
1 pilka
2 gelsvai ruda
6
Augalas: aukštis
P
3 žemas
4 žemas iki vidutinio
5 vidutinis
6 vidutinis iki aukšto
7 aukštas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
10
Lapas***: žalios spalvos intensyvumas
P
3 silpnas
5 vidutinis
7 stiprus
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „silpnas“ arba „stiprus“
11
Žiedas: spalva
P
1 balta
2 violetinė
12
Ankštis: rudos spalvos intensyvumas
A
3 silpnas
5 vidutinis
7 stiprus
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „silpnas“ arba „stiprus“
13
Sėkla: dydis
A
3 smulkios
5 vidutinės
7 didelės
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „smulkios“ arba „didelės“
15
Sėkla: luobelės spalva (išskyrus sėklos randelį)
A
1 geltona
2 geltonai žalia
3 žalia
4 šviesiai ruda
5 vidutiniškai ruda
6 tamsiai ruda
7 juoda
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „geltona“ arba „juoda“
17
Sėkla: randelio spalva
A
1 pilka
2 geltona
3 šviesiai ruda
4 tamsiai ruda
5 neintensyviai juoda
6 juoda
Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „pilka“ arba „juoda“
19
Augalas: žydėjimo laikas (50 proc. augalų su bent vienu išsiskleidusiu žiedu)
P
1 labai ankstyvas
2 nuo labai ankstyvo iki ankstyvo
3 ankstyvas
4 nuo ankstyvo iki vidutinio
5 vidutinis
6 nuo vidutinio iki vėlyvo
7 vėlyvas
8 nuo vėlyvo iki labai vėlyvo
9 labai vėlyvas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–5 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
20
Augalas: subrendimo laikas
P
1 labai ankstyvas
2 nuo labai ankstyvo iki ankstyvo
3 ankstyvas
4 nuo ankstyvo iki vidutiniško
5 vidutinis
6 nuo vidutinio iki vėlyvo
7 vėlyvas
8 nuo vėlyvo iki labai vėlyvo
9 labai vėlyvas
Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–6 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystęs.
1 lentelė
LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS (P- 0.05)
Rūšys
Kategorijos
Veislės grynumo reikalavimai
Augalų skaičius laukelyje
vnt.
Bendras augalų skaičius
vnt.
Maksimalus netipiškų augalų skaičius
1
2
3
4
5
6
Lubinai
Selekcinė
1/30 m2
700
2100
2
Superelitinė
1/30 m2
700
2100
2
Elitinė
1/30 m2
700
2100
4
Sertifikuota 1-osios
reprodukcijos
1/10 m2
700
2100
4
Sertifikuota 2-osios
reprodukcijos
1/10 m2
700
2100
4
Žirniai
Selekcinė
99,7
700
2100
6
Superelitinė
99,7
700
2100
6
Elitinė
99,7
700
2100
6
Sertifikuota 1-osios
reprodukcijos
99,0
700
2100
21
Sertifikuota 2-osios
reprodukcijos
98,0
700
2100
42
Pupos
Selekcinė
99,7
700
2100
7
Superelitinė
99,7
700
2100
7
Elitinė
99,7
700
2100
7
Sertifikuota 1-osios reprodukcijos
99,0
700
2100
21
Sertifikuota 2-osios
reprodukcijos
98,0
700
2100
42
Vikiai
Selekcinė
1/30 m2
1000
3000
2
Superlitinė
1/30 m2
1000
3000
2
Elitinė
1/30 m2
1000
3000
4
Sertifikuota 1-osios
reprodukcijos
1/10 m2
1000
3000
4
Sertifikuota 2-osios
reprodukcijos
1/10 m2
1000
3000
4
V. LABORATORINĖS ANALIZĖS
17. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).
18. Pagal sėklų formą, dydį, spalvinę ornamentaciją vizualiai galima nustatyti skirtingas ankštinių javų rūšis.
______________
Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios
medžiagos tikrinimo vegetaciniais
bandymais metodikos
1 priedas
LUBINŲ (LUPINUS ALBA L., L. LUTEUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS
TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis**
Požymio tipas
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
2
Augalas:
aukštis (po trijų savaičių nuo sudygimo)
A
3 žemas
5 vidutinis
9 aukštas
Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „žemas“ ir „aukštas“
4
Lapas***:
spalva
A
3 šviesiai žali
5 vidutiniškai žali
9 tamsiai žali
Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „šviesiai žalia“ ir „tamsiai žalia“
5
Stiebas: nusidažymas antociano spalva
A
1 nenusidažęs
3 silpnai nusidažęs
5 vidutiniškai nusidažęs
7 stipriai nusidažęs
9 labai stipriai nusidažęs
Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
6
Augalas:
aukštis (žydėjimo pradžioje)
A
3 žemas
5 vidutinis žemi
9 aukštas
Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „žemas“ ir „aukštas“
8
Viršutinis lapas: lapo, esančio po aukščiausia šakute, laikančia žiedą, ilgis
P
1 labai trumpas
3 trumpas
5 vidutinis
7 ilgas
9 labai ilgas
Kaip pirminis požymis gali būti vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 5 vertės padalas
10
Žiedas: spalva
P
1 baltas
2 melsvai baltas
3 melsvas
4 rausvas
5 sieros spalvos
6 geltonas chromo spalvos
13
Grūdas: spalva visiškai subrendus
A
1 balta
2 pilka
14
Grūdas: ornamentacija
A
1 yra
2 nėra
15
Grūdas: 1000 grūdų masė
A
1 labai maža
3 maža
5 vidutinė
7 didelė
9 labai didelė
Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas.
16
Žiedas: žydėjimo pradžios laikas
P
3 ankstyvas
5 vidutinis
9 vėlyvas
* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.
** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.
*** Lapų stebėjimai vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę.
_______________
Ankštinių javų sertifikuotos
dauginamosios medžiagos tikrinimo
vegetaciniais bandymais metodikos
2 priedas
PUPŲ (VICIA FABA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI
VEGETACINIAIS BANDYMAIS
Požymio Nr.*
Požymis**
Požymio tipas
Požymio aprašymas
Pastabos
1
2
3
4
5
2
Augalas: aukštis
P
1 labai žemas
3 žemas
5 vidutinio žemumo
7 aukštas
9 labai aukštas
Kaip pirminis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis.
6
Stiebas: nusidažymo antociano spalva intensyvumas
A
1 silpnas
2 vidutinis
3 stiprus
Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „silpnas“ ir „stiprus“.
13
Žydėjimo laikas (50 proc. augalų turi vieną žiedą)
P
1 ankstyvas
2 vidutinio ankstyvumo
3 vėlyvas
Pagal šį požymį galim …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.