Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius

Kaip išdeklaruoti asmenį iš savo buto: deklaravimo duomenų naikinimas

Nupirkote butą, o jame vis dar deklaruoti ankstesni gyventojai. Buvęs nuomininkas išsikraustė, bet savo gyvenamosios vietos nepakeitė. Po skyrybų buvęs sutuoktinis gyvena kitur, tačiau pagal registrą vis dar „gyvena“ jūsų name. Tokia situacija trukdo parduoti būstą, gauti lengvatas ir kelia klausimų dėl korespondencijos, antstolių ar skolų išieškotojų lankymosi. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas leidžia gyvenamosios patalpos savininkui prašyti ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje patalpoje deklaruoto asmens neteisingus duomenis.

Šis vadovas skirtas būsto savininkams ir bendraturčiams. Paaiškiname, kaip sužinoti, kas deklaruotas jūsų bute, kur ir kaip pateikti prašymą, kokių dokumentų gali prireikti, kiek laiko trunka procedūra ir ką daryti, jei deklaravimo įstaiga atsisako. Atskirai aptariame skirtumą tarp deklaravimo duomenų naikinimo ir asmens iškeldinimo: deklaracijos panaikinimas neiškeldina žmogaus, kuris faktiškai gyvena bute, – tam reikalingas teismo sprendimas.

Rezultatas: jūsų bute deklaruoti tik ten iš tikrųjų gyvenantys ar teisę gyventi turintys asmenys. Korpuse pateikta įstatymo redakcija yra 1998 m. su 2002 m. pakeitimais; 2015 m. įstatymas išdėstytas nauja redakcija, todėl straipsnių numeriai ir kai kurios procedūros šiandien kitokios.

Civilinė teisė · deklaruota gyvenamoji vieta

Svarbiausi faktai

Terminas
Asmuo, pakeitęs gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per įstatyme nustatytą terminą (korpuso redakcijoje – per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti atsiradimo, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, pakeista…
Teisės sritis
Civilinė teisė · deklaruota gyvenamoji vieta
Žingsniai
Atnaujinta
2026-11-19

Terminas

Asmuo, pakeitęs gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per įstatyme nustatytą terminą (korpuso redakcijoje – per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti atsiradimo, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, pakeista 2002 m.), o išvykstantis iš Lietuvos ilgiau nei šešiems mėnesiams – iki išvykimo (10 straipsnio 2 dalis). Savininko prašymą deklaravimo įstaiga nagrinėja per teisės aktuose nustatytą prašymų nagrinėjimo terminą, kurį gali pratęsti, jei reikia patikrinti duomenis ar informuoti deklaruotą asmenį. Sprendimą dėl duomenų naikinimo ar atsisakymo juos naikinti galima skųsti duomenų valdytojui arba teismui (8 straipsnio 4 dalis); administraciniam teismui – per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo.

Ką daryti

  1. Sužinokite, kas deklaruotas jūsų bute. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie jam priklausančioje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2002 m. redakcija). Deklaravimo įstaiga – seniūnija ar savivaldybės padalinys pagal būsto vietą; duomenis galima gauti ir per elektroninių paslaugų portalą prisijungus el. bankininkyste ar el. parašu.

    Pasiimkite nuosavybę patvirtinantį dokumentą (Nekilnojamojo turto registro išrašą) ir asmens dokumentą. Jei butas priklauso keliems bendraturčiams, prašymą paprastai teikia visi arba vienas su kitų įgaliojimais. Atsisakymą suteikti informaciją galima skųsti (9 straipsnio 3 dalis).

  2. Įvertinkite, ar duomenys tikrai „neteisingi“. Įstatymas leidžia savininkui prašyti ištaisyti, pakeisti ar panaikinti savo patalpoje deklaruoto asmens neteisingus deklaravimo duomenis (8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba pakeisti duomenis asmens, kuris deklaravo gyvenamąją vietą ir ją pakeitė (8 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tipiški atvejai: asmuo išsikraustė ir gyvena kitur, ankstesnis savininkas pardavė butą, bet liko deklaruotas, nuomos sutartis pasibaigė.

    Sudėtingiau, kai deklaruotas asmuo turi teisę gyventi bute: pavyzdžiui, nepilnamečiai savininko vaikai, sutuoktinis, kuriam teismas nustatė naudojimosi būstu tvarką, ar asmuo, turintis servitutą ar nuomos teisę. Tokiu atveju vien savininko prašymo nepakaks, o prireikus teks spręsti teisme.

  3. Paruoškite įrodymus, kad asmuo bute negyvena. Deklaravimo įstaiga gali tikrinti duomenis naudodamasi valstybės registrais ir pareikalauti, kad deklaravęs asmuo arba savininkas pateiktų duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (8 straipsnio 3 dalis). Naudingi įrodymai: pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje pardavėjas įsipareigojo išsideklaruoti; pasibaigusi nuomos sutartis ir buto perdavimo aktas; komunalinių paslaugų sąskaitos, rodančios, kad bute niekas negyvena; kaimynų ar bendrijos pirmininko rašytiniai paaiškinimai.

    Jei žinote asmens dabartinį adresą ar kontaktus, nurodykite juos – įstaiga dažnai pirmiausia kreipiasi į patį deklaruotą asmenį ir siūlo jam deklaruoti naują vietą. Tai greičiausias ir mažiausiai ginčų keliantis kelias.

  4. Pateikite prašymą deklaravimo įstaigai. Prašymą galima pateikti seniūnijoje, savivaldybės administracijoje arba elektroniniu būdu. Nurodykite: savo duomenis, buto adresą ir unikalų numerį, asmens, kurio duomenis prašote panaikinti, vardą ir pavardę, kodėl duomenys neteisingi (asmuo išsikraustė, negyvena, neturi teisės gyventi) ir prašymą panaikinti deklaravimo duomenis pagal įstatymo 8 straipsnį.

    Pridėkite nuosavybės dokumentą ir turimus įrodymus. Prašymą nagrinėja ir sprendimą priima deklaravimo įstaiga (8 straipsnio 2 dalis). Paprastai procedūra nemokama. Jei prašymą teikia įgaliotas asmuo, reikės notaro patvirtinto ar kitaip tinkamai išduoto įgaliojimo.

  5. Sekite prašymo nagrinėjimą ir deklaruoto asmens informavimą. Deklaravimo įstaiga, prieš naikindama duomenis, paprastai informuoja deklaruotą asmenį ir suteikia jam galimybę deklaruoti naują gyvenamąją vietą ar pateikti prieštaravimus. Jei asmuo nenurodo naujos vietos, galiojančioje teisėje jo duomenys perkeliami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą savivaldybėje.

    Sprendimą gausite raštu ar elektroniniu būdu. Taip pat turite teisę gauti informaciją apie neteisingų duomenų ištaisymą ar panaikinimą (9 straipsnio 2 dalis). Jei atsakymo negaunate per teisės aktuose nustatytą terminą, raštu pasiteiraukite apie nagrinėjimo eigą ir priežastis, nurodydami Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus dėl prašymų nagrinėjimo.

  6. Jei įstaiga atsisako, skųskite sprendimą. Sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojui arba teismui (8 straipsnio 4 dalis). Administraciniam teismui skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis korpuso redakcijoje), galima ir per e.teismas.lt.

    Skunde nurodykite, kodėl manote, kad duomenys neteisingi, ir kokių įrodymų įstaiga neįvertino. Jei atsisakymas grindžiamas tuo, kad asmuo turi teisę gyventi bute, administracinis teismas to klausimo neišspręs – tai civilinis ginčas, kurį reikia spręsti bendrosios kompetencijos teisme.

  7. Jei asmuo faktiškai gyvena bute ir neišsikrausto, kreipkitės į teismą dėl iškeldinimo. Deklaravimo duomenų panaikinimas yra tik registro įrašo keitimas: jis nesuteikia teisės iškeldinti žmogaus, pakeisti spynų ar išnešti jo daiktų. Fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.610 straipsnis).

    Savininkas gali reikšti ieškinį dėl naudojimosi patalpa teisės pripažinimo pasibaigusia ir iškeldinimo, remdamasis nuosavybės teisių gynimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis) ar nuomos sutarties pabaiga. Ieškinys teikiamas apylinkės teismui pagal buto vietą (Civilinio proceso kodeksas). Įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdo antstolis; tada pakeičiami ir deklaravimo duomenys.

  8. Pasirūpinkite, kad problema nepasikartotų. Sudarydami nuomos sutartį, įrašykite nuomininko pareigą išsideklaruoti per tam tikrą laiką po sutarties pabaigos ir teisę savininkui pateikti prašymą dėl duomenų naikinimo. Pirkdami būstą, sutartyje numatykite pardavėjo pareigą iki perdavimo išregistruoti visus deklaruotus asmenis ir dalį kainos sumokėkite tik tai įvykdžius.

    Galiojančioje teisėje gyvenamąją vietą deklaruoti savininkui priklausančioje patalpoje galima tik su savininko sutikimu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (pavyzdžiui, savininko nepilnamečiams vaikams), todėl atidžiai vertinkite, kam tokį sutikimą duodate. Atminkite, kad melagingi deklaravimo duomenys laikomi negaliojančiais, o juos pateikęs asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos (8 straipsnis pradinėje 1998 m. redakcijoje).

Į ką atkreipti dėmesį

Teisinis pagrindas

6
Šis įstatymas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir nustato jo įsigaliojimo bei taikymo tvarką.
Šis įstatymas nustato administracinių bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.

Dažni klausimai

10
Kaip išdeklaruoti žmogų iš savo buto?

Pateikite prašymą deklaravimo įstaigai (seniūnijai ar savivaldybei) panaikinti jūsų bute deklaruoto asmens neteisingus deklaravimo duomenis (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnis, 2002 m. redakcija). Pridėkite nuosavybės dokumentą ir įrodymus, kad asmuo bute negyvena ar neturi teisės gyventi. Sprendimą priima deklaravimo įstaiga, o jį galima skųsti (8 straipsnio 4 dalis).

Ar reikia deklaruoto asmens sutikimo, kad jį išdeklaruočiau?

Ne. Įstatymas leidžia savininkui pačiam prašyti panaikinti neteisingus jam priklausančioje patalpoje deklaruoto asmens duomenis (8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau įstaiga paprastai informuoja tą asmenį ir suteikia galimybę deklaruoti naują vietą ar pateikti prieštaravimus. Jei asmuo turi teisę gyventi bute, prašymas gali būti netenkintas.

Kaip sužinoti, kas deklaruotas mano bute?

Kaip savininkas turite teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie savo patalpoje deklaruotus asmenis (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2002 m. redakcija). Kreipkitės į seniūniją ar savivaldybę su asmens ir nuosavybės dokumentais arba pasinaudokite elektronine paslauga. Atsisakymą suteikti informaciją galima skųsti (9 straipsnio 3 dalis).

Ar išdeklaravus asmenį galiu jį iškeldinti?

Ne. Deklaravimo duomenų panaikinimas tik pakeičia registro įrašą. Jei žmogus faktiškai gyvena bute, jį iškeldinti galima tik teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.610 straipsnis). Reikia reikšti ieškinį apylinkės teismui dėl naudojimosi patalpa teisės pasibaigimo ir iškeldinimo; sprendimą vykdo antstolis. Savavališkas iškeldinimas gali užtraukti atsakomybę.

Nusipirkau butą, o jame deklaruotas pardavėjas. Ką daryti?

Pirmiausia kreipkitės į pardavėją ir paprašykite deklaruoti naują gyvenamąją vietą. Jei jis to nepadaro, pateikite prašymą deklaravimo įstaigai panaikinti jo duomenis, pridėdami pirkimo–pardavimo sutartį ir buto perdavimo aktą (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnis). Ateityje į pirkimo sutartį įrašykite pardavėjo pareigą išsideklaruoti iki perdavimo.

Ar galima išdeklaruoti buvusį sutuoktinį?

Galima, jei butas priklauso tik jums ir buvęs sutuoktinis jame nebegyvena ar neturi teisės gyventi. Jei butas yra bendroji nuosavybė arba teismas skyrybų byloje nustatė naudojimosi būstu tvarką, deklaravimo įstaiga duomenų nepanaikins, nes tai civilinis ginčas. Tada spręskite teisme, pavyzdžiui, dėl turto padalijimo ar naudojimosi tvarkos pakeitimo.

Ar galima išdeklaruoti savo nepilnametį vaiką?

Paprastai ne be kito tėvo sutikimo ar teismo sprendimo. Nepilnamečio gyvenamoji vieta siejama su tėvų gyvenamąja vieta, o ją nustato tėvų susitarimas arba teismas (Civilinio kodekso 3.169 straipsnis). Jei vaikas gyvena su kitu tėvu kitur, jo gyvenamoji vieta deklaruojama ten; ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendžia teismas.

Kiek kainuoja išdeklaravimas?

Prašymas dėl deklaravimo duomenų naikinimo deklaravimo įstaigai paprastai nemokamas. Išlaidos gali atsirasti tik tada, kai reikia notaro patvirtinto įgaliojimo, dokumentų iš registrų ar kreiptis į teismą. Administraciniame teisme dėl atsisakymo mokamas fiksuotas žyminis mokestis, o civiliniame ginče dėl iškeldinimo – pagal Civilinio proceso kodekso taisykles.

Ką daryti, jei seniūnija atsisako panaikinti deklaraciją?

Sprendimą galima skųsti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojui arba teismui (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Administraciniam teismui skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo. Skunde nurodykite įrodymus, kad asmuo negyvena bute. Jei atsisakymo priežastis – asmens teisė gyventi bute, spręskite civilinį ginčą bendrosios kompetencijos teisme.

Per kiek laiko reikia deklaruoti naują gyvenamąją vietą?

Korpuse pateiktoje redakcijoje – per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti atsiradimo (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, pakeista 2002 m.), o išvykstant iš Lietuvos ilgiau nei šešiems mėnesiams – iki išvykimo (10 straipsnio 2 dalis). Galiojančiame įstatyme terminai panašūs, bet tikslų jų skaičiavimą verta pasitikrinti e-TAR ar savivaldybėje.

Teisinis vadovas – atskiri aprašai

6

Analizuoti mano dokumentą →Teisinis vadovasSutarčių šablonaiŠalies pradinis puslapis

Atnaujinta: · Šaltiniai: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (1998 m., Nr. VIII-840): 7, 8, 10, 15 straipsniai (deklaravimo tvarka, melagingi duomenys, terminas, atsakomybė), Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3, 6–11 straipsnių pakeitimo įstatymas (2002 m.): 8 straipsnis – deklaravimo duomenų taisymas, keitimas ir naikinimas, 9 straipsnis – savininko teisė gauti informaciją, Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo, Civilinio kodekso 3.169, 4.98 ir 6.610 straipsniai (vaiko gyvenamoji vieta, nuosavybės teisės gynimas, iškeldinimas tik teismo tvarka), e-seimas.lrs.lt, EUR-Lex

Paaiškinimai rengiami iš oficialaus teisės akto teksto ir yra orientaciniai; privalomas tik visas tekstas, į kurį nukreipia kiekvienas puslapis. Europaius teikia teisinę informaciją, o ne advokato paslaugas.